AUTORIŲ SĄRAŠAS
Redaktorė
Laura Bugatti (Brescia universitetas)
Autoriai (-ės)
Įvadas ir Apibendrinimas: Eglė Kuktoraitė (LGL)
1 - Kalba: Carmine Urciuoli (Rete Lenford)
2 - Heteronormatyvumas, stereotipai ir nuostatos: Konstantinos – Christos Daoultzis (Panteion universitetas)
3 – Discriminacija ir neapykantos nusikaltimai: Elena Togni (Brescia universitetas)
4 – Kaip tapti aktyviu stebėtoju: Gintarė Pocė (Vytauto Didžiojo universitetas)
5 – Praktiniai patarimai diskriminacijos išvengimui ir įtraukių universiteto erdvių kūrimui: Joy Nikolaou (Colour Youth)
Korektūra
Milda Ališauskienė, Laura Bugatti, Gerassimos Karabelias, Konstantinos – Christos Daoultzis, Eglė Kuktoraitė, Joy Nikolaou, Gintarė Pocė, Thanasis Theofilopoulos, Elena Togni, Carmine Urciuoli, Giacomo Viggiani
Iliustracijos: sukurtos Freepik
Leidėjas: Panteion socialinių ir politikos mokslų universitetas
Leidimo metai: 2024
ISBN:
INCLUSIES projekto koordinatorė: Dr. Laura Bugatti, Brescia universitetas
INCLUSIES projekto partneriai:
Šio gido turinys
3.3. Patarimai, kaip elgtis ir reaguoti nusikaltimo, diskriminacijos,
(-i) stebėtojas (-a)
4.2. Dešimt patarimų, kaip elgtis palaikant LGBTIQ+ bendruomenę ir norint tapti aktyviu stebėtoju
4.3. Penkios D: direktyvumas, dėmesio nukreipimas, delsimas, delegavimas, dokumentavimas
5. Praktiniai patarimai diskriminacijos išvengimui ir įtraukių universiteto erdvių kūrimui Error! Bookmark not defined.
5.1. Kaip sugalvojome šiuos patarimus?
5.2. Bendros gairės
5.3. Individualiu lygmeniu
5.4. Instituciniu lygmeniu
Sveiki atvykę
ĮVADAS ĮVADAS
gidą: Įvadas į LGBTIQ+ įtraukias
praktikas universitetuose
Nuolatos kintančioje aukštojo išsilavinimo sferoje susitelkimas į įvairovę, lygias galimybes ir įtraukumą tapo svarbesnis nei bet kada anksčiau. Kaip visuomenės atspindys, universitetai turi pareigą puoselėti tokią aplinką, kurioje kiekvienas asmuo jaučiasi vertinamas ir gerbiamas, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos. Šiuo gidu siekiama suteikti išsamų šaltinį universitetams, norintiems įgyvendinti LGBTIQ+ įtraukias praktikas ir skatinti aktyvų stebėjimą, taip užtikrinant, kad visi ir visos akademinės bendruomenės nariai (-ės) gali klestėti.
LGBTIQ+ įtrauktis universitete yra itin svarbi. Įtrauki aplinka sąlygoja geresnę psichikos sveikatą, aukštesnius akademinius pasiekimus ir didesnį bendrą pasitenkinimą tarp LGBTIQ+ studentų (-čių). Tuo tarpu aplinka, kuri nepalaiko LGBTIQ+ asmenų, gali prisidėti prie izoliacijos jausmo, išaugusio streso ir neigiamų sveikatos rodiklių. Taigi, įtraukios atmosferos puoselėjimas yra ne vien moralinis, bet ir praktinis imperatyvas, prisidedantis prie universiteto bendruomenės bendros sėkmės ir gerovės.
Įtraukiai aplinkai sukurti būtinas įvairių tapatybių LGBTIQ+ spektre supratimas. Šis akronimas apima platų patirčių ir tapatybių spektrą, įskaitant lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius, interlyčius, queer ir kitus asmenis. Kiekviena iš šių tapatybių atsineša unikalius žiūros taškus ir iššūkius, kurie turi būti pripažinti ir gerbiami. Šių tapatybių intersekcionalumo supratimas – kaip jos sąveikauja su kitais aspektais, tokiais kaip rasė, socioekonominis statusas ir negalia – yra būtinas norint sukurti visapusiškas ir efektyvias įtraukties strategijas.
Norėdami sukurti iš tiesų įtraukią erdvę universitetai turi naudoti daugialypę prieigą, kuri apima aiškias politikas, įtraukią kalbą, matomas pagalbos paslaugas ir tęstinį švietimą bei mokymus. Aiškios nediskriminacijos politikos yra būtinos, kadangi jos nustato elgesio standartą ir sukuria reagavimo į pažeidimus sistemą Įtraukios kalbos naudojimas, pvz., pasirinktų vardų ir įvardžių gerbimas, padeda patvirtinti asmens tapatybę ir kuria priklausymo bendruomenei jausmą Matomos pagalbos paslaugos, įskaitant specializuotus LGBTIQ+ resursų centrus ir psichikos sveikatos paslaugas, suteikia būtiną paramą bei kuria palaikantį studentų (-čių), dėstytojų ir neakademinių darbuotojų tinklą
Mokymai1 ir švietimas atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant įtrauktį ir supratimą universiteto bendruomenėje. Reguliariai organizuojami dėstytojų, neakademinių
1 https://inclusiesproject.com/results
darbuotojų ir studentų (-čių) mokymai apie LGBTIQ+ temas padeda didinti sąmoningumą, išsklaidyti mitus ir suteikti žinių bei įgūdžių, kaip palaikyti savo kolegas (es). LGBTIQ+ temų integravimas į mokymo programas dar labiau prisideda prie šių diskusijų normalizavimo ir užtikrina, kad visos ir visi studentai (-ės) įgaus visapusiškas žinias apie šias svarbias problemas.
Aktyvus stebėjimas yra esminis saugios ir įtraukios universiteto aplinkos kūrimo elementas. Žmonių įgalinimas įsiterpti į diskriminacijos, priekabiavimo ar žalingo elgesio įvykius padeda kurti atsakomybės ir paramos kultūrą. Šiame gide pristatomos praktinės aktyvaus stebėjimo strategijos. Suteikdami įrankius ir pasitikėjimą savo jėgomis veikti, universitetai gali užtikrinti, kad visos ir visi bendruomenės nariai (-ės) turės priemones efektyviai palaikyti vieni kitus.
Institucinė parama yra itin svarbi LGBTIQ+ įtraukties pastangų sėkmei. Universiteto vadovybė turi aiškiai parodyti įsipareigojimą šioms vertybėms, užtikrinant, kad politikos vykdomos nuosekliai ir kad paramos mechanizmai yra prieinami bei efektyvūs. Bendradarbiavimas su vietinėmis ir nacionalinėmis LGBTIQ+ organizacijomis gali suteikti papildomų resursų ir ekspertinių žinių, taip sustiprinant universiteto pastangas.
Universitetai yra daugiau nei tik akademinio išsilavinimo erdvė; tai aplinka, kurioje formuojamos ir įtvirtinamos socialinės vertybės. Daugeliui studentų (-čių) universitete praleistas laikas yra asmenybę formuojantis periodas, kurio metu jie ir jos vysto savo tapatumo ir bendruomeniškumo jausmą. Taigi, LGBTIQ+ asmenų įtrauktis yra ne vien socialinio teisingumo, bet ir visų studentų (-čių) akademinės bei socialinės aplinkos tobulinimo klausimas. LGBTIQ+ įtraukios praktikos veda prie geresnių psichikos sveikatos rodiklių, išaugusio studentų (-čių) įsitraukimo ir aukštesnių akademinių pasiekimų. Tuo tarpu atskirtis ir diskriminacija gali sąlygoti reikšmingą psichologinį distresą, suprastėjusius akademinius pasiekimus ir mažesnę darną bendruomenėje LGBTIQ+ studentai (-ės) dažnai susiduria su unikaliais iššūkiais, kurie gali paveikti jų patirtį universitete. Šie iššūkiai apima diskriminaciją, priekabiavimą ir supratimo ar paramos iš bendraamžių bei dėstytojų trūkumą. Tokios patirtys gali sukelti izoliacijos ir susvetimėjimo jausmus, o šie savo ruožtu gali neigiamai paveikti psichikos sveikatą bei akademinius pasiekimus. Taigi, įtraukios aplinkos kūrimas yra itin svarbus LGBTIQ+ studentų (-čių) gerovei ir sėkmei.
Norint efektyviai palaikyti LGBTIQ+ asmenis itin svarbu suprasti tapatybių įvairovę šioje bendruomenėje. Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interlyčių, queer asmenų ir kitos tapatybės sąlygoja skirtingas patirtis ir iššūkius. Pavyzdžiui, lesbietė gali susidurti su kitokiu socialiniu spaudimu ir diskriminacijos formomis nei biseksualus ar translytis asmuo. Šių skirtumų supratimas yra esminis veiksnys norint teikti tinkamą paramą ir sukurti aplinką, kurioje visi asmenys jaučiasi matomi ir vertinami.
Šių tapatybių sudėtingumo ir intersekcionalumo supratimas yra būtinas. Pavyzdžiui, stigmatizuotos rasės translytė moteris gali susidurti su kitokiais iššūkiais nei baltaodė translytė moteris, ir šie iššūkiai turi būti suprasti ir į juos atsižvelgta, kad būtų sukurta iš tiesų įtrauki aplinka.
Įtraukios universiteto aplinkos LGBTIQ+ asmenims kūrimas apima visapusiškas ir sąmoningas pastangas įvairiose srityse. Aiškios nediskriminavimo politikos yra būtinos,
kadangi jos nustato elgesio standartą ir sukuria reagavimo į pažeidimus sistemą. Šios politikos turi būti plačiai paviešintos ir nuosekliai taikomos, kad būtų užtikrinta, jog visos ir visi universiteto bendruomenės nariai (-ės) supranta savo teises ir atsakomybes. Būtina sukurti konfidencialius ir prieinamus pranešimo apie diskriminacijos ar priekabiavimo atvejus mechanizmus. Šios sistemos turi apsaugoti pranešančių asmenų privatumą ir saugumą, taip skatinant kreiptis be atsakomųjų veiksmų baimės.
Kokybiškų pagalbos paslaugų, įskaitant konsultavimo bei psichikos sveikatos paslaugas, savitarpio paramos grupes ir specializuotus LGBTIQ+ resursų centrus, teikimas yra būtinas. Šias paslaugas turėtų teikti profesionalai (-ės), apmokyti (-os) apie LGBTIQ+ problemas, taip užtikrinant, kad jie ar jos gali suteikti kompetentingą ir empatišką paramą. Įtraukios kalbos naudojimo skatinimas visoje universiteto komunikacijoje padeda patvirtinti LGBTIQ+ tapatybes. Itin svarbus dėstytojų, neakademinių darbuotojų ir studentų (-čių) apmokymas apie teisingų vardų ir įvardžių naudojimą. Tokie mokymai gali padėti sukurti pagarbos ir supratimo kultūrą, kur žmonės jaučiasi patogiai išreikšdami autentiškus save.
Matomi įtraukties simboliai, kaip vaivorykštės vėliavos, saugią erdvę indikuojantys lipdukai ir plakatai, gali signalizuoti, kad universitetas yra LGBTIQ+ asmenis priimanti erdvė. Šie simboliai veikia kaip nuolatinis priminimas apie universiteto įsipareigojimą įtraukumui ir gali padėti LGBTIQ+ studentams (-ėms) jaustis bendruomenės dalimi. LGBTIQ+ temų ir perspektyvų integravimas į įvairių disciplinų mokymo programas padeda normalizuoti šias diskusijas ir šviečia visą studentų (-čių) bendruomenę Ši prieiga užtikrina, kad visos ir visi studentai (-ės) įgaus visapusišką supratimą apie LGBTIQ+ problemas, taip puoselėjant empatiją ir mažinant neigiamas išankstines nuostatas.
Lytinės tapatybės atžvilgiu įtraukios apgyvendinimo galimybės gerbia LGBTIQ+ studentų (-čių) poreikių įvairovę ir užtikrina, kad jos ar jie turi saugias gyvenamąsias erdves. Tai gali reikšmingai paveikti jų patirtį universitete ir suteikti saugumo ir priklausymo bendruomenei jausmą. Prieiga prie lyčiai neutralių tualetų visame universitete yra paprastas, tačiau efektyvus būdas palaikyti translyčius ir nebinarinės lyties asmenis. Ši infrastruktūra leidžia visiems asmenims naudotis tualetu be baimės patirti diskriminaciją ar priekabiavimą, taip prisidedant prie įtraukesnės universiteto aplinkos.
Aktyvus stebėjimas reiškia universiteto bendruomenės narių įgalinimą įsiterpti į diskriminacijos, priekabiavimo ar bet kokio kito žalingo elgesio atvejus. Universiteto bendruomenės švietimas apie diskriminaciją ir priekabiavimą bei intervencijos svarbą yra pirmas žingsnis. Mokymų apie stebėtojo intenvencijos būdus suteikimas, įskaitant kaip saugiai ir efektyviai įsitraukti į įvairias situacijas, suteikia veikimui reikalingus įgūdžius. Institucinės paramos toms ir tiems, kurie (-ios) įsiterpia, užtikrinimas, įskaitant aiškias politikas, saugančias nuo atsakomųjų veiksmų, yra būtinas. Ši parama padeda sukurti atsakomybės kultūrą ir skatina žmones įsitraukti matant žalingą elgesį.
Kelionė link pilnai įtraukios ir palaikančios LGBTIQ+ asmenis universiteto aplinkos yra nuolat besitęsianti. Universitetai privalo įsipareigoti visad tobulėti reguliariai įvertinant savo politikas, praktikas ir bendruomenės mikroklimatą bei darant pokyčius atsiradus
poreikiui. Šis gidas siekia suteikti pagrindą, nuo kurio atsispyrę universitetai gali kurti įtraukesnes erdves, taip skatinant visų bendruomenės narių gerovę ir sėkmę
Priimdami LGBTIQ+ įtraukias praktikas ir skatindami aktyvų stebėjimą universitetai gali tapti platesnio socialinio judėjimo link lygybės ir teisingumo lyderiais. Šių pastangų įtaka tęsiasi už universiteto ribų ir paruošia studentus (-es) pozityviai prisidėti prie įvairios ir
įtraukios visuomenės. Pilnai įtraukios ir palaikančios universiteto aplinkos sukūrimas yra tęstinis procesas, kuris reikalauja atsidavimo, empatijos ir aktyvumo. Priimdami LGBTIQ+ įtraukias praktikas ir puoselėdami aktyvaus stebėjimo praktiką, universitetai gali tapti vedliais skatinant lygybę ir pagarbą visiems žmonėms. Šis gidas veikia kaip žemėlapis institucijoms, įsipareigojusioms minėtoms vertybėms, ir siūlo praktines strategijas bei proaktyvius žingsnius, kaip užtikrinti, jog kiekvienas (-a) universiteto bendruomenės narys (-ė) jaučiasi vertinamas (-a) ir palaikomas (-a).
Bendradarbiavimas kuriant universitetus, kur įvairovė yra švenčiama ir kiekvienas (-a) gali klestėti, kuria teisingesnę aplinką visoms ir visiems. Tai įgyvendindami mes ne tik geriname akademinį ir socialinį LGBTIQ+ asmenų patyrimą, bet ir prisidedame prie teisingesnės ir lygiomis galimybėmis pagrįstos visuomenės.
1. Įtrauki kalba
1.1. LGBTIQ+
terminologija
Šis žodynėlis buvo sukurtas siekiant padėti suprasti ir naudoti įtraukią kalbą, ypač pokalbių su ar apie LGBTIQ+ asmenis kontekstuose. Susipažinus su čia pateikiama terminologija galite prisidėti prie visoms ir visiems įtraukesnės bei labiau pagarbios aplinkos kūrimo. Pateikti apibrėžimai skirti suteikti aiškumo ir skatinti sąmoningumą apie itin įvairias tapatybes ir patyrimus LGBTIQ+ bendruomenėje. Šis resursas yra svarbi priemonė kiekvienam (-ai), siekiančiam (-iai) puodelėti palaikančią ir priimančią erdvę švietimo, profesiniame ar socialiniame kontekste.
AFAB (Assigned Female At Birth; liet. gimimo metu priskirta moteriška lytis): akronimas, kuris referuoja į asmeniui gimus arbitrariškai priskirtą moterišką lytį pagal biologinius rodiklius ir matomus lytinius organus. AMAB (Assigned Male At Birth; liet. gimimo metu priskirta vyriška lytis): kaip ir AFAB, akronimas referuoja į asmeniui gimus arbitrariškai priskirtą vyrišką lytį. Daugiausiai naudojami anglakalbėse šalyse
Aseksualumas: bendrai apibrėžiamas per seksualinio potraukio ar troškimo užsiimti seksualinėmis veiklomis su kitu žmogumi nepatyrimą (arba retą patyrimą). Aseksualūs žmonės turi tuos pačius emocinius poreikius kaip likę žmonės ir tokį patį gebėjimą kurti artimus santykius. Tai neturėtų būti interpretuojama kaip celibatas, kuris yra žmogaus pasirinkimas ar tam tikra situacija.
Atsiskleidimas: referuoja į savanorišką savo seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės atskleidimą (pvz., „Luca ir Gianni atsiskleidė pavadindami savo santykius ne vien draugiškais, bet ir romantiškais“). Sąvoka taip naudojama ir plačiau referuojant į kitus asmeninius pareiškimus (pvz., „Laura atsiskleidė kaip vegetarė“). Atsiskleidimas skiriasi savavališko/prievartinio atskleidimo, kuris reiškia kažkieno asmeninio gyvenimo aspektų atskleidimą be to žmogaus sutikimo.
Bifobija: baimė, nepagrįstas pyktis, netolerancija ar neapykanta biseksualiems, panseksualiems ar omniseksualiems žmonėms.
Biologinė lytis: tai asmens kategorizavimas kaip vyro arba moters. Biologinė lytis priskiriama gimus ir užrašoma gimimo liudijime, dažniausiai remiantis tuo, kaip atrodo asmens išorinė anatomija, ir binariniu biologinės lyties matymu, kuris neįtraukia interlyčių žmonių. Asmens biologinė lytis iš tiesų yra daugelio kūno charakteristikų kombinacija, įskaitant chromosomas, hormonus, vidinius ir išorinius reprodukcinius organus bei antrinius lytinius požymius.
Biseksualus (-i) asmuo: tai žmogus, kurį emociškai ir/ar seksualiai traukia daugiau nei vienos lyties žmonės.
Cis, cislytis (-ė) asmuo: priešdėlis cis- reiškia „šioje pusėje“ arba „ne priešais“. Tai sąvoka, naudojama apibūdinti asmenų, kurie tapatinasi su gimus priskirta lytimi, lytinei tapatybei. Tokia lytinė tapatybė laikoma normine, taigi privilegijuota.
Drag karalienė: asmuo (dažnai vyras), kuris įkūnija moterį, dažniausiai vaidybiniame ar pramoginio pasirodymo kontekste. Tai nesusiję su jokia konkrečia lytine tapatybe.
Drag karalius: asmuo (dažnai moteris), kuris įkūnija vyrą, dažniausiai vaidybiniame ar pramoginio pasirodymo kontekste. Tai nesusiję su jokia konkrečia lytine tapatybe.
Gėjus: vyras, kuris jaučia romantinį ir/ar seksualinį potraukį tos pačios lyties žmonėms. Nors dažniausiai sąvoka naudojama nurodyti vyrams, anglakalbėse šalyse gay taip pat gali reikšti lesbietes (pvz., „Maria sakė, kad yra gay moteris“). Gėjaus sąvoka dažniausiai apima savo seksualinės/romantinės orientacijos priėmimą, taip sąvokai suteikiant sociokultūrinę konotaciją. Kituose kontekstuose, kurie neturi šių socialinių ar politinių konotacijų, kaip „situacinis homoseksualumas“, taip pat naudojama sąvoka MxM (arba MSM; vyrai, turintys seksualinių santykių su kitais vyrais), pvz., „MxM, užsikrečiančių LPI, procentinė dalis pastaraisiais metais sumažėjo 2%“.
Heteronormatyvumas: referuoja į įsitikinimų ir praktikų sistemą, kuri lytį vertina kaip išskirtinai ir neabejotinai binarišką, taigi apibrėžia ir įtvirtina heteroseksualumą kaip normą. Heteronormatyvios nuostatos daro prielaidą, kad žmonių lytinė tapatybė, biologinė lytis ir lytinės charakteristikos natūraliai yra ir visada turėtų būti sutampančios, taigi heteroseksualumas yra vienintelė įmanoma seksualinė orientacija ir vienintelis būdas būti „normaliu“ žmogumi.
Heteroseksizmas: dažniausiai referuoja į heteronormatyvumu pagrįstus veiksmus, heteronormatyvumas yra platesnė įsitikinimų sistema.
Heteroseksualumas: seksualinė/romantinė orientacija, nurodanti asmens fizinį ir/ar emocinį potraukį kitos lyties žmonėms.
Homofobija: iracionali neapykanta, pyktis ir baimė, nukreipti prieš homoseksualumą ir gėjus bei lesbietes. Homofobija apima išankstinį nusistatymą, diskriminaciją, priekabiavimą ir smurtinius veiksmus, motyvuotus baimės ir neapykantos. Homofobijos atvejai sutinkami asmeniniame, instituciniame ir socialiniame lygmenyse.
Homoseksualus (-i) asmuo/homoseksualumas: referuoja į asmenį, kuris patiria emocinį, romantinį ar seksualinį potraukį tos pačios lyties žmonėms. Ši sąvoka apima tiek gėjus, tiek lesbietes. Homoseksualumas yra viena iš galimų seksualinių orientacijų, kuri skiriasi nuo heteroseksualumo ir biseksualumo. Sociokultūriniuose kontekstuose homoseksuali tapatybė taip pat gali įtraukti asmeninės ir socialinės tapatybės aspektus, paveikdama savęs vaizdą ir santykį su visuomene. Homoseksualumo koncepcija istoriškai buvo veikiama įvairių istorinių, kultūrinių ir mokslinių interpretacijų ir per laiką reikšmingai kito. Šiais laikais homoseksualių asmenų teisių pripažinimas ir kova su homofobiška diskriminacija yra centrinės temos žmogaus teisių diskusijose daugelyje pasaulio vietų.
Interlytis (-ė) asmuo: žmonės, gimę su pirminėmis ar antrinėmis lytinėmis charakteristikomis (lytinė anatomija, reprodukciniai organai, hormonų struktūra ir/ar lygiai bei/ar chromosomų išsidėstymas), kurios „tobulai“ netelpa į tipinius vyro ar moters apibrėžimus. Daugelis matomai interlyčių žmonių kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje patiria kūno sudarkymą, vykdomą gydytojų, siekiant priversti jų lytines charakteristikas atitikti visuomenėje vyraujantį normalaus kūno vaizdą. Žmonės sąlyginai dažnai gimsta kaip interlyčiai, tačiau jų egzistavimo neigimas visuomenėje paliko mažai erdvės viešoms diskusijoms apie interlyčių žmonių problemas.
Internalizuota homofobija: baimė ir neapykanta, jaučiama savo LGBTQI+ tapatybei, kurią patiria daugelis žmonių, vaikystėje išmokusių neigiamas nuostatas apie LGBTQI+ žmones. Viena iš internalizuotos priespaudos formų yra priespaudą patiriančiai grupei taikomų mitų ir stereotipų priėmimas.
Kvestionuojantis (-i) asmuo: referuoja į asmenis, kurie yra savo seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės paieškos procese, taigi kvestionuoja automatinę heteroseksualumo prielaidą visuomenėje.
Lesbietė: moteris, kuri jaučia romantinį/seksualinį potraukį daugiausiai tos pačios lyties žmonėms.
LGBT: akronimas, apimantis lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis. Tai skėtinė sąvoka, referuojanti į visą bendruomenę. Šis akronimas gali turėti kitas variacijas priklausomai nuo politinio ištęsimo (pvz., LGBTQI+, LGBTI ir t. t.). Pirminis akronimo variantas turėjo kitą raidžių seką – GLBT.
Lyties (iš)raiška: tai, kaip asmuo išreiškia save per drabužius, manierizmus ir/ar elgesio būdus, kuriuos visuomenė kategorizuoja kaip „vyriškus“ ar „moteriškus“.
Lyties požymiai/charakteristikos: apima pirminius lyties požymius (pvz., vidiniai ir išoriniai lytiniai organai, chromosomų ir hormonų struktūra) bei antrinius lytinius požymius (pvz., raumenų masė, plaukuotumas).
Lytinė tapatybė: referuoja į kiekvieno žmogaus giliai jaučiamą vidinį ir individualų lyties patyrimą, kuris gali sutapti arba nesutapti su gimus priskirta lytimi, įskaitant asmeninį kūno pajautimą (kuris gali apimti laisvai pasirinktą išvaizdos ar kūno funkcijų keitimą mediciniu, chirurginiu ar kitais būdais) ir kitas lyties išraiškas, įskaitant aprangą, kalbą ir manierizmus. Kai kurių žmonių lytinė tapatybė išeina už binarinės lyčių sistemos ir su ja susijusių normų ribų
Lytiškumas: „centrinis buvimo žmogumi aspektas per gyvenimą apima lytį, lytinę tapatybę bei lyčių vaidmenis, seksualinę orientaciją, erotiškumą, malonumą, intymumą ir reprodukciją. Lytiškumas patiriamas ir išreiškiamas per mintis, fantazijas, troškimus, įsitikinimus, nuostatas, vertybes, elgesį, praktikas, vaidmenis ir santykius. Nors lytiškumas gali apimti visas šias dimensijas, ne visos yra nuolat patiriamos ar reiškiamos. Lytiškumą veikia biologinių, psichologinių, socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių, teisinių, istorinių, religinių ir dvasinių veiksnių sąveika“2 .
Neapykantos kalba: referuoja į viešus pasisakymus, kurie platina, kursto, skatina ar pateisina neapykantą, diskriminaciją ar priešiškumą mažumoms.
Neapykantos nusikaltimas: nusikalstamos veikos, kurios yra pagrįstos neapykanta ar nusistatymu prieš tam tikrą žmonių grupę. Pagrindais gali būti lytis, lytinė tapatybė, seksualinė orientacija, etninė priklausomybė, religija, amžius ar negalia. Taip pat vadinami šališkumu motyvuotais nusikaltimais.
Nebinarinės lyties asmuo: skėtinė sąvoka, referuojanti į kitas lytines tapatybes nei vyro/moters. Nebinarinė lytinė tapatybė gali būti aktyvus pasipreišinimas binariniams lyties lūkesčiams ir/ar sąmoningas naujų neapribotų idėjų apie sąvastį pasaulyje kūrimas.
Netipinės lyties asmuo: asmuo, kurio lytinė tapatybė ir/ar lyties (iš)raiška yra už dominuojančių socialinių normų, taikomų asmeniui gimus priskirtai lyčiai, ribų, peržengia socialinės lyties ribas ar yra šių variantų kombinacija.
Panseksualus (-i)/Omniseksualus (-i) asmuo: sąvokos, naudojamos apibūdinti asmenims, kurie jaučia romantinį, seksualinį ar emocinį potraukį bet kurios lyties ar lytinės tapatybės žmonėms.
Persirenginėtojas (-a): sąvoka, apibūdinanti asmenį, kuris rengiasi drabužiais, kultūriškai priskiriamais kitai lyčiai nei šiam asmeniui gimus priskirta lytis; tai nesusiję su žmogaus seksualine orientacija ar lytine tapatybe.
Priekabiavimas: tai bet koks aukai nepriimtinas veiksmas ar elgesys, kuris gali būti siejamas su aukos seksualine orientacija, lytine tapatybe ar lyties (iš)raiška ir kuris vertinamas kaip įžeidus, žeminantis ar bauginantis. Tai gali apimti sakytinę kalbą, gestus ar rašytinės kalbos, iliustracijų ar kitos medžiagos produkavimą, demonstravimą ar platinimą
2 World Health Organization (2006). Defining sexual health: Report of a technical consultation on sexual health, 28-31 January 2002, Geneva. Geneva: World Health Organisation.
Queer: sąvoka kilo iš anglų kalbos, kurioje žodžio pirminė reikšmė buvo „keistas (-a)“ ar „neįprastas (-a)“. XX amžiuje šis žodis buvo naudojamas menkinamai referuojant į homoseksualius asmenis. Sąvoka įkūnija tris atskirus tikslus3: (1) ji kvestionuoja normatyvinį heteroseksualumo kaip pagrindo, su kuriuo lyginamos visos seksualinės tapatybės/orientacijos, naudojimą; (2) ji siekia sugriauti monolitinę LGBTQI+ tapatybių reprezentaciją ir vietoj to skatina pripažinti įvairias jų istorines, materialines ir sociosimbolines realybes; (3) ji siekia pabrėžti didžiulę rasės dinamikų įtaką seksualiniams subjektyvumams4. Skirtingose šalyse sąvoka priimama palaipsniui, labiausiai populiarėdama akademiniuose ratuose, susijusiuose su anglo-amerikiečių literatūra ir kinu. Queer dažnai naudojama kaip sinonimas akronimui LGBTOIA+, tačiau ne pilnai suprantama sąvokos politinė reikšmė
Sąjungininkas (-ė): sąvoka, naudojama apibūdinti asmeniui, kuris aktyviai palaiko LGBTQI+ žmones. Ji apima heteroseksualius (-ias) ir cislyčius (-tes) sąjungininkus (-es) bei žmones LGBTIQ+ bendruomenėje, kurie palaiko vieni kitus (pvz., lesbietė, kuri yra biseksualių žmonių bendruomenės sąjungininkė).
Savavališkas/prievartinis atskleidimas: LGBTQI+ asmens seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės atskleidimas be šio žmogaus sutikimo.
Seksualinė orientacija: ilgalaikis emocinis, romantinis ar seksualinis potraukis kitos lyties, tos pačios lyties ar daugiau nei vienos lyties žmonėms. Seksualinė orientacija gali būti taki. Aseksualumas taip pat laikomas seksualine orientacija (aseksualumo apibrėžimą žr. aukščiau).
Socialinė lytis: socialinis konstruktas, naudojamas kategorizuoti asmenį kaip vyrą, moterį ar kitos tapatybės žmogų. Iš pamatų skiriasi nuo biologinės lyties, kuri priskiriama gimus pagal biologines charakteristikas; socialinė lytis apima socialinių, psichologinių ir emocinių savybių rinkinį, kurioms dažnai daro įtaką socialiniai lūkesčiai.
Trans, translytis (-ė) asmuo: dažniausiai naudojama kaip skėtinė sąvoka, kuri referuoja į asmenis, kurių lytinė tapatybė ir/ar lyties (iš)raiška skiriasi nuo jiems gimus priskirtos lyties (dominuojančios grupės socialinių konstruktų). Sąvoka apima žmones, kurių lytinė tapatybė patenka ar nepatenka į lyties spektrą tarp vyro ir moters, bei žmones, kurie neturi lytinės tapatybės ar turi kelias lytines tapatybes. Sąvoka „transseksualus“, dabar nebenaudojama ir galinti turėti neigiamų konotacijų bei būti laikoma įžeidžia, evoliucionavo ir buvo pakeista ar integruota į platesnes terminologijas, kaip translytiškumas.
Transfobija: iracionali baimė, pyktis ar neapykanta, nukreipti prieš translyčius žmones ar žmones, kurie neatitinka visuomenėje prigijusių lyties (iš)raiškos variacijų, lyčių vaidmenų lūkesčių. Transfobija gali apimti neigiamus kultūrinius ir asmeninius įsitikinimus, nuomones, nuostatas, elgesio būdus
3 de Lauretis, T. (1991). Queer theory: Lesbian and gay sexualities: An introduction. Differences: A Journal of Feminist Cultural Studies, 3(2), iii–xviii. https://doi.org/10.1215/10407391-3-2-iii
4 Turner, W. B. (2000). A genealogy of queer theory. Temple University Press.
Transvestitas (-ė): ši sąvoka pasenusi ir problematiška dėl istorinės sąsajos su medicininių/psichikos sveikatos sutrikimų diagnozavimu. Sąvoka „persirengėlis (-ė)“ pakeitė „transvestito (-ės)“ sąvoką; žr. apibrėžimą aukščiau.
1.2. Mokymasis naudoti įvardžius
Šiuolaikiniame diskurse itin svarbu naudoti lyčiai įtraukią kalbą, kad būtų sukurta pagarbi ir palaikanti aplinka visiems asmenims, įskaitant tuos ir tas, kurie (-ios) priklauso LGBTIQ+ bendruomenei. Lyties atžvilgiu neutralūs įvardžiai yra tie, kurie nenurodo asmens lyties, ir naudojami siekiant patvirtinti visų žmonių tapatybes. Tradiciniai įvardžiai, tokie kaip „jis“ ir „ji“, gali būti ribojantys ir tiksliai neatspindėti nebinarinės, netipinės lyties asmenų ir kitų lyčių įvairovę sudarančių tapatybių. Dėl šios priežasties lyčiai neutralūs įvardžiai, tokie kaip „they“, vis labiau plinta anglakalbiuose kontekstuose. Pavyzdžiui, vietoj „he is a teacher“ (jis yra mokytojas) arba „she is a teacher“ (ji yra mokytoja), galima sakyti „they are a teacher“ (ji/jis yra mokytoja/-as) nenurodant asmens lyties. Lietuvių kalboje asmeniniai įvardžiai yra įlytinti, kaip „jis“ ir „ji“. Nėra vieno priimto lyčiai neutralaus įvardžio, tačiau kai kurie žmonės renkasi naudoti „jie“ kaip įtraukią formą. Vis dėlto nuo būdvardžių ir veiksmažodžių neatsiejama gramatinė giminė kelia iššūkių pilnam neutralumui lyties atžvilgiu.
Labai svarbu klausti, kokius asmeninius įvardžius žmogus naudoja, ir juos vartoti. Ši praktika ne tik parodo pagarbą, bet ir patvirtina asmens lytinę tapatybę. Translyčiai ir nebinarinės lyties asmenys gali pasirinkti minėtą įvardį „jie“ kaip priemonę savo tapatybei išreikšti. Profesinėje ir socialinėje aplinkoje prisistatant su savo asmeniniu įvardžiu (pvz., „Labas, mano vardas Aleks, o mano įvardžiai yra jie/jų“) galite padėti normalizuoti šią praktiką ir paskatinti kitus ir kitas dalinti savo įvardžiais. Taip sukuriama įtraukesnė aplinka, kurioje visos ir visi jaučiasi pripažinti (-os) ir gerbiami (-os).
Šios gairės yra svarbios ne tik kalbinei bendruomenei, bet ir dabartiniam laikotarpiui, kai šios formos imamos naudoti. Laikui bėgant kalba evoliucionuoja ir įtraukios kalbos praktikų pritaikymas šiais laikais yra labai svarbus siekiant atspindėti visuomenės pokyčius ir vis didėjantį tapatybių įvairovės pripažinimą.
Skirtumai tarp kalbų
Lyčiai įtraukių įvardžių naudojimas reikšmingai skiriasi tarp skirtingų kalbų ir yra būtina apsvarstyti šiuos skirtumus, kad įtraukumas būtų užtikrintas globaliame kontekste. Pateikiami keli pavyzdžiai su tarties paaiškinimais: Šiuolaikinėje graikų kalboje referuojant į žmones tradiciškai naudojami įlytinti įvardžiai „αυτο%ς“ (jis, tariama „af–TOS“) ir „αυτη% “ (ji, tariama „af–TI“). Vis dėlto siekiant įtraukumo asmuo taip pat gali naudoti „αυτο% “ (lyčiai neutralus įvardis (pvz., kaip aukščiau aptartas „jie“), tariama „af–TO“). Tai gali kelti iššūkių dėl graikų kalbos gramatinės struktūros, kuri paremta gramatine gimine, bei to, jog kadangi tipiniai graikiški vardai yra arba moteriški, arba vyriški, bevardė (lyčiai neutrali) giminė dažniausiai naudojama ne kalbant apie žmones, o apie objektus ar gyvūnus.
Italų kalboje naudojami asmeniniai įvardžiai „lui“ (jis, tariama „lu-i“) ir „lei“ (ji, tariama „lei“). Siekiant įtraukumo dalis žmonių pradėjo naudoti „loro“ (jie, tariama „LO-ro“) bei „ə“ (shwa garsas, tariama „a“) nebinarinės lyties asmenims, tačiau ši praktika nėra itin paplitusi. Pavyzdžiui, vietoj „lui è uno studente“ (jis yra studentas) arba „lei è una studentessa“ (ji yra studentė), norint kalbėti įtraukiau, galima būtų sakyti „[be įvardžio] è unə studentə" (ji/jis yra studentė/-as), tačiau tai dar nėra tapę standartu.
Kiekvienoje kalboje kyla unikalių iššūkių ir galimybių pradedant naudoti lyčiai neutralius įvardžius. Norint skatinti įtrauktį, būtina atsižvelgti į kiekvienos kultūros ir kalbos kontekste besikeičiančias kalbines praktikas ir jas gerbti Tai įgyvendinant galime užtikrinti, kad visi asmenys jausis matomi ir gerbiami, nepriklausomai nuo jų lytinės tapatybės.
1.3. Kaip naudoti įtraukią kalbą
Universiteto aplinkoje, edukaciniuose, profesiniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose naudojama kalba daro reikšmingą įtaką šių erdvių įtraukumui ir mikroklimatui. Įtraukios kalbos naudojimas būtinas siekiant užtikrinti, kad visų lytinių tapatybių ir seksualinių orientacijų asmenys jausis gerbiami ir matomi. Itin svarbu atsižvelgti į skirtingų socialinių grupių, įskaitant LGBTQI+ bendruomenę, unikalius poreikius bei tapatybes, kad būtų puoselėjama iš tiesų įtrauki atmosfera.
Edukatorių ir akademinių darbuotojų naudojama terminologija gali reikšmingai paveikti dinamiką tiek auditorijoje, tiek administracinėje aplinkoje. Svarbu atpažinti, jog dažnos frazės ar naudojami pavyzdžiai įvairių kultūrinių ir demografinių grupių gali būti priimti skirtingai. Tyrimai rodo, kad įlytinta kalba, pvz., vyriškos gramatinės giminės naudojimas kaip universalios, gali neigiamai paveikti nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimą ir motyvaciją.
Siekiant skatinti įtrauktį apsvarstykite šias prieigas:
Pasiteiraukite apie ir gerbkite žmonių naudojamus asmeninius įvardžius:
- Kiekvieno studijų laikotarpio pradžioje rekomenduojama išsiaiškinti studentų (-čių) ir koleg(i)ų asmeninius įvardžius bei juos nuosekliai vartoti. Tai gali palengvinti trumpas įvadinis klausimynas, kuriame įtraukti tokie klausimai, kaip „Kaip turėčiau į jus kreiptis? Kokie yra jūsų asmeniniai įvardžiai? Kokia yra jūsų studijų sritis ar katedra?“
- Rodykite pavyzdį dalindamasis (-si) savo paties ar pačios asmeniniais įvardžiais ir skatindamas (-a) tarpusavio pagarbą.
Pradėkite naudoti visuotinai neutralią kalbą:
- Kreipiantis į lyties atžvilgiu mišrią grupę naudokite įtraukias formas, kaip „Sveiki visi ir visos“ ar „Mielos kolegės ir kolegos“, vietoj tik vieną lytį nurodančių kreipinių.
- Vietoj santuokinį statusą ir heteroseksualumą suponuojančių terminų „vyras“ ir „žmona“ naudokite tokias frazes kaip „partneris ar partnerė“ arba „antroji pusė“
- Sezonines atostogas vadinkite „žiemos atostogomis“ ar „metų galo atostogomis“ vietoj kultūriškai specifinių terminų, kaip „Kalėdų atostogos“.
- Naudokite „maldos namai“ vietoj „bažnyčia“, kad apimtumėte įvairias religines praktikas.
Tarptautinėms auditorijoms paaiškinkite vietinius frazeologizmus:
- Naudojant regioninius frazeologizmus ar šnekamosios kalbos žodžius šiuos paaiškinkite, kad užtikrintumėte, jog negimtakalbiai (-ės) ir tarptautiniai (-ės) studentai (-ės) jus supras, ypač akademinėje medžiagoje, pvz., paskaitų konspektuose ar egzaminų klausimuose
Pripažinkite ir validuokite patirčių įvairovę:
- Venkite prielaidų, jog jūsų asmeninės ar kultūrinės patirtys yra universalios. Itin svarbu suprasti, kad tokios patirtys kaip kelionės, šeimyninės dinamikos ir laisvalaikio veiklos gali būti itin skirtingos.
- Referuojant į konkrečias situacijas naudokite įtraukią kalbą, pvz.: „Tiems ir toms, kas keliavote į užsienį/lankotės giminės susibūrimuose/dalyvaujate vietiniuose festivaliuose...“.
Šios strategijos ne tik pagerina mokymosi patirtį per atviros ir įtraukios atmosferos kūrimą, bet ir rodo įsipareigojimą gerbti ir vertinti įvairovę globaliame akademiniame kontekste. Naudodami šias praktikas universitetai gali tapti įtraukties pavyzdžiais ir parengti studentus (-es) bei dėstytojus (-as) klestėjimui įvairove grįstame pasaulyje.
Kreipimasis į lyties atžvilgiu mišrias grupes
„Sveiki, vyručiai“
„Mielos merginos“
„Vyrai ir moterys šiame fakultete“
„Geros dienos visiems“
„Sveikos visos ir visi“
„Mieli studentai ir studentės“
„Žmonės šiame fakultete“
„Akademinė bendruomenė“
Apskritai praleiskite įlytintas frazes – pvz., „geros dienos“
Referavimas į
žmogaus antrąją pusę nežinant jo ar jos seksualinės orientacijos
Kalbėjimas apie nebinarinės lyties asmenį
Įlytintų profesijų pavadinimų naudojimas
Sprendimas apie
žmogaus lytį pagal išvaizdą
„Jūsų žmona“, „tavo vyras“
„Tavo mergina“, „jūsų vaikinas“
„Jūsų antroji pusė“ „Tavo partneris ar partnerė“
„Jis yra ofise“ „Ji yra ofise“
Naudokite asmens nurodytus įvardžius –pvz., „Jie yra ofise“
„Seselė“ „Slaugytoja/slaugytojas“
Tam tikros grupės apibūdinimas naudojant androcentriškas sąvokas
Kalbėjimas apie tėvystę naudojant įlytintas sąvokas
„Tas vyras“
„Ši moteris“
„Pone“, „ponia“, „panele“
„Didvyriai“
„Tas žmogus“ „Šis asmuo“ „Gerb.“
Nėra tikslaus atitikmens, galimi variantai „herojai (-ės)", „pasižymėję žmonės“
„Motinystės atostogos“ „Vaiko priežiūros atostogos“
2. Heteronormatyvumas, stereotipai ir nuostatos
2.1. Heteronormatyvumo, stereotipų ir nuostatų apibrėžimas
Universitetai yra mokymosi, augimo ir tobulėjimo erdvė, kurioje susikerta įvairios perspektyvos ir tapatybės. Vis dėlto šiose aplinkose taip pat gali slėptis heteronormatyvumas ir stereotipai, darantys įtaką požiūriui ir elgesiui LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu, kaip patvirtina mūsų tyrimai, atlikti Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje5 . Šiame skyriuje siekiama išnagrinėti šiuos konceptus, patyrinėti jų poveikį universiteto aplinkai ir
5 Ališauskienė, M., Bugatti, L., Daoultzis, K.-C., Pocė, G., Togni, E., Urciuoli, C. (auth) - Theofilopoulos T. (eds), (2024). Inclusive Universities Leading to Inclusive Societies: Research findings from Greece, Italy and Lithuania, Athens: Panteion University of Social and Political Sciences, https://inclusiesproject.com/
pateikti praktines gaires, kaip skatinti įtrauktį bei aktyvų stebėjimą, remiantis minėtų tyrimų rezultatais.
Heteronormatyvumas, t. y. prielaida, kad heteroseksualumas yra norma, persmelkia visuomenės struktūras, kultūrines normas ir individų (-džių) elgesį6. Ši prielaida marginalizuoja LGBTIQ+ asmenis, paversdama jų tapatybes nematomomis arba nenormaliomis. Universitetai nėra išimtis, kadangi heteronormatyvumas gali pasireikšti
įvairiais būdais, įskaitant mokymo programą ir medžiagą, universiteto politiką ir infrastruktūrą ir net socialines veiklas7 . Pirma, mokymo medžiaga ir metodai gali teikti pirmenybę heteroseksualioms patirtims ir neįtraukti LGBTIQ+ perspektyvų, taip
įtvirtinant heteronormatyvias normas. Pavyzdžiui, Graikijoje atlikti tyrimai parodė, kad aukštųjų sveikatos mokslų programose dažnai neatsižvelgiama į specifines LGBTIQ+ žmonių sveikatos problemas. Be to, konkrečios politikos, pvz., lyčiai neutralių tualetų nebuvimas, nepripažįsta ar neatsižvelgia į LGBTIQ+ studentų (-čių) poreikius, taip
įtvirtinant heteronormatyvumą aplinkoje. Galiausiai, socialinės veiklos ir universiteto renginiai, kurie daro prielaidą, jog dalyvaus tik heteroseksualūs asmenys, kaip greitųjų pasimatymų renginiai, gali atskirti LGBTIQ+ studentus (-es), nors tai nebuvo aiškiai įvardyta mūsų tyrimuose.
Stereotipai yra pernelyg supaprastinti apibendrinimai apie žmonių grupę, kurie gali būti žalingi LGBTIQ+ asmenims8 Šie stereotipai įtvirtina neigiamą požiūrį, prisideda prie aplinkos priešiškumo ir gali daryti reikšmingą įtaką LGBTIQ+ žmonių kasdieniam gyvenimui9 Pateikiami keletas dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių:
● Gėjai: dažnai stereotipizuojami kaip moteriški ar laisvo elgesio, kas gali sąlygoti diskriminaciją ir socialinę izoliaciją
● Lesbietės: stereotipizuojamos kaip vyriškos ar pernelyg agresyvios, kas paveikia jų socialines interakcijas ir priėmimą.
● Biseksualūs asmenys: susiduria su stereotipais apie suglumimą dėl savo seksualinės orientacijos, neapsisprendimą ar laisvą elgesį, kas gali paneigti jų tapatybes ir santykius.
● Translyčiai asmenys: stereotipizuojami kaip meluojantys ar einantys prieš gamtą, kas sąlygoja didelę diskriminaciją ir kliūtis gaunant paslaugas.
● Interlyčiai asmenys: dažnai ištrinami iš diskurso ir stereotipizuojami kaip medicininės anomalijos, vietoj to, kad būtų pripažintos jų patirtys.
6 Marchia, J., & Sommer, J. M. (2019). (Re)defining heteronormativity. Sexualities, 22(3), 267–295. https://doi.org/10.1177/1363460717741801
7 Seal, M. (2019). The interruption of heteronormativity in higher education: Critical queer pedagogies. Springer.
8 Hamilton, D. L., & Sherman, J. W. (2014). Stereotypes. In Handbook of Social Cognition (pp. 17-84). Psychology Press https://doi.org/10.4324/9781315807096-7
9 Wickersham, H., & Vajner, D. (2020). The Prevalence of Stereotypes Against the LGBTQ Community and the Effect of Education on Those Stereotypes. Journal of Student Research, 9(2). https://doi.org/10.47611/jsrhs.v9i2.1049
Galiausiai, nuostatas LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu formuoja heteronormatyvumas ir stereotipai, darantys įtaką tam, kaip su LGBTIQ+ žmonėmis elgiamasi universiteto aplinkoje. Neigiamų nuostatų pavyzdžiai gali būti mikroagresijos10, atskirtis, priekabiavimas ir smurtas11 , tuo tarpu teigiamų nuostatų pavyzdžiai - sąjungininkiškumas, įtrauktis ir pripažinimas. Mikroagresijos yra subtilūs, neretai netyčiniai diskriminuojantys komentarai ar elgesio būdai, kurie gali sukurti priešišką aplinką, o kalbant apie atskirtį referuojama į sąmoningą ar nesąmoningą socialinių, akademinių ar profesinių galimybių nesuteikimą. Trečiasis būdingas neigiamų nuostatų pavyzdys yra žodinis, fizinis ar psichologinis smurtas, kuris gali turėti didelį poveikį psichikos sveikatai ir akademiniams pasiekimams. Kita vertus, teigiamos nuostatos ir palaikantis elgesys apima sąjungininkavimą aktyviai palaikant LGBTIQ+ asmenis ir advokatuojant už jų teises, lyčiai neutralios ir įtraukios kalbos vartojimą komunikacijoje ir tarpusavio bendravime bei LGBTIQ+ tapatybių pripažinimą
2.2. Heteronormatyvumo,
asmeninių šališkumų
ir neigiamų nuostatų atpažinimas ir keitimas
Klausimai refleksijai apie heteronormatyvių prielaidų atpažinimą: Pateikiami pagal literatūrą (pvz., Habarth, 2015; Van der Toorn, Pliskin ir Morgenroth, 2020) suformuluoti klausimai, kurie gali padėti panagrinėti, kaip heteronormatyvumas gali paveikti jūsų mintis bei veiksmus.
1. Kaip reaguojate, kai kažkas kalba apie savo tos pačios lyties partnerį (-ę)?
o Apsvarstykite, ar jūsų reakcija būtų kitokia, jei žmogus kalbėtų apie kitos lyties partnerį (-ę).
2. Kaip dažnai nusprendžiate apie žmogaus lytį iš išvaizdos?
o Pareflektuokite apie atvejus, kai galimai padarėte neteisingą prielaidą, ir kaip tai paveikė jūsų bendravimą
3. Ar naudojate įtraukią kalbą?
o Įvertinkite, ar jūsų kasdienėje kalboje atsiranda prielaidų apie lytinę tapatybę ir seksualinę orientaciją, pvz., „vaikinas“/„mergina“ naudojimas vietoj „antroji pusė“ ar „partneris ar partnerė“.
10 Young, K., Anderson, M., & Stewart, S. (2015). Hierarchical microaggressions in higher education. Journal of Diversity in Higher Education, 8(1), 61–71. https://doi.org/10.1037/a0038464
11 Steele, B., Degli Esposti, M., Mandeville, P., & Humphreys, D. K. (2024). Sexual violence among higher education students in the United Kingdom: Results from the Oxford understanding relationships, sex, power, abuse and consent experiences study. Journal of interpersonal violence, 39(9-10), 1926-1951. https://doi.org/10.1177/08862605231212167
4. Ar LGBTIQ+ temos sutinkamos jums girdimose akademinėse ar profesinėse diskusijose?
o Pareflektuokite, ar LGBTIQ+ perspektyvos apsvarstomos jūsų darbo ir studijų srityse.
Taip pat žr. aktualią literatūrą apie heteronormatyvių prielaidų atpažinimą12
Savianalizės priemonė: pratimai asmeninių šališkumų atpažinimui. Savęs pažinimas yra pirmas žingsnis pokyčių link. Pateikiami keletas pratimų pavyzdžių, skirtų šališkumui atpažinti ir suprasti, kaip reflektavimas apie turimas prielaidas, medijų įtaką ir nesąmoningą šališkumą (pvz., Byyny, 2017; Karpen, 2018).
1 pratimas: pareflektuokite apie savo prielaidas13
● Užsirašykite pirmiausiai kilusias mintis susipažinus su nauju žmogumi. Apmąstykite žmogaus lytį, išvaizdą ir elgesį.
● Pareflektuokite, ar šias mintis veikia stereotipai arba socialinės normos.
2 pratimas: pradėkite vartoti medijas, kuriose daugiau reprezentuojama įvairovė
● Savaitę vartokite medijas, sukurtas LGBTIQ+ bendruomenės ir skirtas jai. Tai gali būti knygos, filmai, tinklalaidės ar socialinių medijų paskyros.
● Pareflektuokite, kaip šis susidūrimas su LGBTIQ+ medijomis veikia jūsų suvokimą ir nuostatas.
3 pratimas: implicitinių asociacijų testas (IAT; https://implicit.harvard.edu/implicit /takeatest.html)
● Atlikite implicitinių asociacijų, susijusių su seksualine orientacija arba lytine tapatybe, internetinį testą Šis testas įvertina implicitinius, t. y. nesąmoningus šališkumus bei nuostatas apie skirtingas seksualines orientacijas14 . Konkrečiai yra vertinama, kokio stiprumo yra automatinės asociacijos tarp kategorijų, susijusių
12 Habarth, J. M. (2015). Development of the Heteronormative Attitudes and Beliefs Scale. Psychology & Sexuality, 6(2), 166–188. https://doi.org/10.1080/19419899.2013.876444
van der Toorn, J., Pliskin, R., & Morgenroth, T. (2020). Not quite over the rainbow: The unrelenting and insidious nature of heteronormative ideology. Current Opinion in Behavioral Sciences, 34, 160–165. https://doi.org/10.1016/j.cobeha.2020.03.001
13 Byyny, R. L. (2017). Cognitive bias. Pharos, 3, 1-5. Available at: https://www.med.upenn.edu/inclusion-anddiversity/assets/user-content/cognitive-bias.pdf
Karpen, S. C. (2018). The social psychology of biased self-assessment. American Journal of Pharmaceutical Education, 82(5), 6299. https://doi.org/10.5688/ajpe6299
14 Greenwald, A. G., Poehlman, T. A., Uhlmann, E. L., & Banaji, M. R. (2009). Understanding and using the Implicit Association Test: III. Meta-analysis of predictive validity. Journal of Personality and Social Psychology, 97(1), 17–41. https://doi.org/10.1037/a0015575
su seksualine orientacija (pvz., „gėjus“ ir „heteroseksualus asmuo“) ir su tam tikromis savybėmis savybėmis (pvz., „geras“ ir „blogas“).
● Pareflektuokite apie rezultatus ir apsvarstykite, kiek jie sutampa su jūsų sąmoningais įsitikinimais ir elgesiu.
Neigiamų nuostatų keitimas. Neigiamų nuostatų apie LGBTIQ+ asmenis keitimas reikalauja įvairiapusio požiūrio, apimančio švietimą, savirefleksiją, aktyvų dalyvavimą ir sisteminius pokyčius (pvz., Jewell, Morrison ir Gazzola, 2011). Be jau minėtų aspektų, asmuo gali keisti turimas neigiamas nuostatas per švietimą ir sąmoningumą, suprantant intersekcionalumą, mezgant santykius ir praktikuojant empatiją.
Išsamiau15:
1 pratimas. Mokymasis apie LGBTIQ+ problemas
● Apsišvieskite apie LGBTIQ+ istoriją, teises, iššūkius ir indėlį įvairiose srityse Knygos, straipsniai ir dokumentiniai filmai gali būti puikūs šaltiniai.
● Dalyvaukite seminaruose ir mokymuose, sutelktuose į LGBTIQ+ klausimus ir įtrauktį.
2 pratimas. Intersekcionalumo supratimas
● Pripažinkite, kad LGBTIQ+ asmenys gali susidurti su daugialype diskriminacija dėl rasės, lyties, negalios ir kitų savo tapatybės aspektų 3 pratimas. Santykių kūrimas
● Užmegzkite nuoširdžias draugystes ir profesinius santykius su LGBTIQ+ žmonėmis, kad geriau suprastumėte jų patirtis.
● Dalyvaukite Pride renginiuose, LGBTIQ+ bendruomenės susibūrimuose ir kitose veiklose, kad parodytumėte palaikymą ir vienybę
● Išklausykite LGBTIQ+ žmonių istorijas ir patirtis be jokio vertinimo. Empatizuokitės su joms ir jiems kylančiais iššūkiais ir džiaukitės jų sėkmėmis.
2.3. Tapimas aktyviu stebėtoju
Heteronormatyvumo, stereotipų ir nuostatų apie LGBTIQ+ asmenis problemos sprendimas yra labai svarbus kuriant įtraukią ir palaikančią universiteto aplinką. Suprasdamos šiuos konceptus ir imdamosi proaktyvių veiksmų kovojant su
15 Jewell–PhD, L. M., & Morrison–PhD, M. A. (2011). Modifying heterosexuals’ negative attitudes and behaviours toward gay men and lesbian women: Recommended practices for the design of attitudinal and behavioural change interventions.In Morrison, T. G., Morrison, M. A., Carrigan, M. A., & McDermott, D. T. (ed). Sexual minority research in the new millennium. Nova Science Pub Inc.
diskriminacija bei skatinant įtrauktį, universitetų bendruomenės gali užtikrinti, kad visos ir visi jų nariai (-ės) jausis vertinami (-os) ir gerbiami (-os) Šiame procese labai svarbus vaidmuo tenka aktyviam stebėjimui, kuris įgalina daryti teigiamą poveikį ir puoselėti priėmimo ir lygybės kultūrą
Aktyvus stebėjimas apima žalingo elgesio atpažinimą ir reagavimą į jį, LGBTIQ+ asmenų palaikymą bei šališkumų ir neigiamų nuostatų visuomenėje naikinimą 16. Kelios strategijos gali būti informuotumas, parama ir įtraukties skatinimas. Pateikiami keletas pavyzdžių, kaip tapti aktyviu (-ia) stebėtoju (-a) (daugiau informacijos 4 skyriuje):
● Būkite informuotas (-a) apie LGBTIQ+ temas ir iššūkius ir dalinkitės šiomis žiniomis su kitomis ir kitais, kad kurtumėte palaikančią aplinką
● Kvestionuokite heteronormatyvius komentarus ir stereotipus, kai juos išgirstate. Naudokitės savo pozicija, kad palaikytumėte LGBTIQ+ asmenis ir šviestumėte kitas ir kitus.
● Siūlykite paramą patiriantiems (-čioms) diskriminaciją ar priekabiavimą išklausydamas (-a), suteikdamas (-a) išteklių ar lydėdamas (-a) pranešant apie incidentus.
● Advokatuokite už įtraukias politikas ir praktikas universitete, pvz., įtraukią kalbą, lyčiai neutralią infrastruktūrą ir LGBTIQ+ reprezentaciją tarp lyderių.
Daugiau informacijos apie aktyvų stebėjimą pateikiama 4 skyriuje.
16 Dvoskin, J., Fu, M., & Klee, A. S. (2023). Psychology in action: The need for bystander intervention programs to reduce public harms. Psychological Services, 20(3), 403–405. https://doi.org/10.1037/ser0000751
3. Diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai
3.1. Kas yra diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai?
LGBTQI+ žmonės dažnai susiduria su atskirtimi ir išankstiniu nusistatymu, ir deja, universiteto aplinka nėra išimtis. Kai kurie atvejai gali faktiškai būti nusikalstama veika, baudžiama pagal įstatymus, kiti gali būti diskriminacijos formos, kurios taip pat draudžiamos pagal įstatymą, ir galiausiai tretieji atvejai gali būti elgesys, kuris nors ir nėra draudžiamas, bet prisideda prie LGBTIQ+ žmonėms nesaugios ir nepatogios aplinkos, todėl turėtų būti vengtinas.
Pabandykime apžvelgti ir panagrinėti skirtingus elgesio būdus.
Neapykantos nusikaltimai yra nusikalstamos veikos, kurių motyvas - išankstinis nusistatymas prieš tam tikrą žmonių grupę. Kad veika būtų laikoma neapykantos nusikaltimu, jai turi būti būdingi du požymiai: ji turi būti laikoma nusikaltimu pagal baudžiamąją teisę ir ją turi sąlygoti išankstinis nusistatymas Nusistatymu pagrįstus motyvus galima apibrėžti kaip išankstinę neigiamą nuomonę, stereotipines prielaidas,
netoleranciją ar neapykantą žmonių grupei, kuriai būdinga tam tikra savybė, kaip rasė, etninė kilmė, kalba, religija, tautybė, seksualinė orientacija, lytis, negalia
Neapykantos nusikaltimai gali paveikti ne tik asmenis, kurie iš tikrųjų priklauso saugomai grupei, bet ir tas ar tuos, kurie (-ios) pagrįstai ar nepagrįstai laikomi (-os) tos grupės nariais (-ėmis). Neapykantos nusikaltimai, kurių motyvas susijęs su seksualine orientacija ir/ar lytine tapatybe, ir/ar lyties požymiais, atitinkamai apibrėžiami kaip homofobiniai/bifobiniai, transfobiniai arba interfobiniai nusikaltimai.
homofobija bifobija transfobija interfobija
žeminimas, marginalizacija, diskriminacija, neapykanta ar smurtas, nukreipti prieš gėjus ir lesbietes ar asmenis, palaikytus gėjais ar lesbietėmis
žeminimas, marginalizacija, diskriminacija, neapykanta ar smurtas, nukreipti prieš biseksualius asmenis ar asmenis, palaikytus biseksualiais
žeminimas, marginalizacija, diskriminacija, neapykanta ar smurtas, nukreipti prieš translyčius asmenis ar asmenis, palaikytus translyčiais
Kuo neapykantos nusikaltimai skiriasi nuo kitų nusikaltimų?
žeminimas, marginalizacija, diskriminacija, neapykanta ar smurtas, nukreipti prieš interlyčius asmenis ar asmenis, palaikytus interlyčiais
Neapykantos nusikaltimas turi didesnį poveikį nei jo sukelta fizinė ar materialinė žala, kadangi jis nukreiptas prieš pamatinę asmens tapatybės dalį ir dėl to daro didelę emocinę ir psichologinę žalą Jis taip pat gali pagilinti pažeidžiamumo jausmą, kadangi žmonės negali pakeisti savasties ir tų savybių, kurios pavertė jas ir juos taikiniu. Be to, neapykantos nusikaltimai yra nukreipti ne vien prieš tam tikrą asmenį, bet ir prieš visus tai pačiai grupei ar bendruomenei priklausančius žmones. Neapykantos nusikaltimai, motyvuoti homofobinių, bifobinių, transfobinių ir interfobinių nuostatų, siunčia neigiamą žinią visai LGBTIQ+ bendruomenei.
Anna iš klasioko Luca sulaukė daugybės įžeidžių skambučių, žinučių ir el. laiškų, susijusių su Annos lytine tapatybe
TAI NEAPYKANTOS NUSIKALTIMAS!
Kokios gali būti neapykantos nusikaltimų formos?
Fizinis smurtas
Patyčios, priekabiavimas, bauginimas, grasinimas
Seksualinis smurtas Neapykantos kurstymas
Vandalizmas ar turto sugadinimas Persekiojimas
Kaip dažnai įvykdomi neapykantos nusikaltimai?
Remiantis oficialiomis statistikomis, kasmet įvykdomi vos keli homofobinių, bifobinių, transfobinių ir interfobinių neapykantos nusikaltimų Vis dėlto keletas tyrimų rodo, kad didžioji dalis neapykantos nusikaltimų lieka neregistruoti. Tai lemia ne vien daugelio aukų nenoras pranešti apie patirtą nusikaltimą, bet ir tai, jog dažnai nusikaltimai, kurie turėtų būti identifikuoti kaip pagrįsti neapykanta, policijos traktuojami kaip „įprasti“ nusikaltimai, neatsižvelgiant į neapykantos sąlygotus motyvus.
Kas yra diskriminacija?
Diskriminacija yra mažiau palankus elgesys su asmeniu ar grupe nei su kitais ar kitomis panašioje situacijoje. Įprastai diskriminacija paremta asmens realiu ar tariamu priklausymu priklausymu tam tikrai socialinei grupei, ypač dėl rasės, amžiaus, atninės priklausomybės, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties požymių ar negalios. Netiesioginė diskriminacija pasireiškia kai praktika, politika ar taisyklė, kuri iš pažiūros visoms ir visiems taikoma vienodai, iš tiesų turi mažiau palankų poveikį tam tikrai žmonių grupei.
Pagal Tarybos Direktyvą 2000/78/EB17 , „priekabiavimas laikomas <...> diskriminacija, jei <...> nepageidaujamu elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.“ Priekabiavimas gali apimti įžeidžius pajuokavimus, queer bendruomenei įžeidžius žodžius
17 Tarybos direktyva 2000/78/EB 2000 m. lapkričio 27 d., nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus: http://data.europa.eu/eli/dir/2000/78/2000-12-02.
Reikėtų pažymėti, kad šioje direktyvoje kalbama tik apie diskriminaciją užimtumo srityje, o tarp saugomų pagrindų minima tik seksualinė orientacija, bet ne lytinė tapatybė, nors aiškinimo lygmeniu pastaroji taip pat įtraukta. Vis dėlto ši direktyva gali būti naudinga apibrėžties priemonė siekiant suprasti, ką reiškia priekabiavimas
(angl. slurs), epitetus ar pravadžiavimą, fizinį smurtą ar grasinimus, bauginimą, tyčiojimąsi ar pašiepimą, įžeidinėjimą ar žeminimą, taip pat įžeidžius objektus ar paveikslėlius.
Universitete žmonės gali patirti diskriminaciją dėl savo seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės iš koleg(i)ų, dėstytojų ir administracijos darbuotojų.
Pateikiamas pavyzdys iš ataskaitos apie vieną didžiausių Italijos universitetų:
Dėstytojas (-a) kreipėsi į translytį (-ę) studentą (-ę) naudojant įvardį, nurodantį gimus priskirtą lytį, nepaisant to, kad šiame universitete taikoma „karjeros pseudonimo“ sistema – tai reiškia, kad translyčiai asmenys gali naudoti lytinę tapatybę atitinkantį vardą ir įvardžius, net kai tai dar nėra nurodyta jų asmeniniuose
dokumentuose ar universiteto išrašuose. Tuomet toje pačioje paskaitoje minėtas (-a) dėstytojas (-a) kaip aibių teorijos pavyzdį pasakė, jog homoseksualūs žmonės yra poaibis tarp vyrų ir moterų
3.2. Mikroagresijų supratimas
Šalia akivaizdžiai smurtinės, diskriminacinės ar neapykantos kalbos turite žinoti ir apie mikroagresijas, nukreiptas prieš LGBTQI+ asmenis (kaip ir bet kuriuos kitus asmenis).
Mikroagresijos yra „iš pažiūros“ nekenksmingas ir nereikšmingas elgesys, tyčinis ar netyčinis, kuriuo perduodamos priešiškos, menkinančios ar neigiamos žinutės apie priespaudą patiriančias grupes. Tokie veiksmai sukelia kančią ir žalą per asmens, prieš kurį veiksmai nukreipti, tapatybės paneigimą ir stereotipų įtvirtinimą.
Mikroagresijų pavyzdžiais gali būti komentaras kitos etninės priklausomybės žmogui, kad jis „labai gerai“ kalba jūsų kalba, ar žodžio „gėjus“ vartojimo kaip sinonimo žodžiui „silpnas“.
KELETAS MIKROĮŽEIDIMŲ PAVYZDŽIŲ
„Tu neatrodai/nekalbi kaip gėjus“
„Kaip tapai lesbiete?“
„Biseksualumas yra godumas, jūs tiesiog neišsirenkat pusės“
„Kuri iš jūsų santykiuose yra „vyras“?“
„Tikras seksas gali būti tik su „priešinga“ lytimi“
KELETAS MIKRONEIGIMO PAVYZDŽIŲ
„Tu per jautriai reaguoji“
„Kodėl sau viską apsunkini?“
„Ar dabar man reikės nerimauti, kad mane įsimylėsi?“
„Tu nesi tikras vyras“
„Aš ne homofobas (-ė), bet...“
„Tu tiesiog sutrikusi“, „Tai tik fazė, praeis“
„Kaip gali būti queer, jei niekad nesimylėjai su tos pačios lyties žmogumi?“
3.3. Patarimai, kaip elgtis ir reaguoti nusikaltimo, diskriminacijos, mikroįžeidimo ir neigimo atvejais
- Ką daryti, jei tapote auka/taikiniu?
Praneškite kam nors! Jei buvote užpultas (-a) universitete, pasikalbėkite su kolega (-e), dėstytoju (-a), kuriuo ar kuria pasitikite, ar NVO. Kai kurie universitetai ir institutai teikia psichologinės pagalbos paslaugas ir turi nustatytas pranešimo tvarkas.
Jei esate neapykantos nusikaltimos ar diskriminacijos atvejo auka, itin svarbu, kad suprastumėte, jog tai ne jūsų kaltė. Jūs esate auka ir nesate atsakingas (-a) už elgesį tų, kurie (-ios), pažeisdami (-os) įstatymus, kėsinosi į jūsų orumą ir saugumą - Jei esate universitetas, ką galite daryti instituciniu lygmeniu?
Aiškiai (visomis įmanomomis priemonėmis) komunikuokite, kad universitete laikomasi netolerancijos diskriminacijai dėl SOGISC18 , tarp kitų saugomų pagrindų, bei jog įvairovė
18 Seksualinė orientacija (SO) – „kiekvieno asmens gebėjimas jausti stiprų emocinį, romantinį ir/ar seksualinį potraukį bei formuoti intymius ir/ar seksualinius santykius su skirtingos lyties, tos pačios lyties ar daugiau nei vienos lyties asmenimis“. Lytinė tapatybė (GI, angl. gender identity) – „kiekvieno žmogaus giliai jaučiamą vidinį ir individualų lyties patyrimą, kuris gali sutapti arba nesutapti su gimus priskirta lytimi, įskaitant asmeninį kūno pajautimą (kuris gali apimti laisvai pasirinktą išvaizdos ar kūno funkcijų keitimą mediciniu, chirurginiu ar kitais būdais) ir kitas lyties išraiškas, įskaitant aprangą, kalbą ir manierizmus“. Lyties požymiai (SC, angl. sex characteristics) – „apima pirminius lyties požymius (pvz., vidiniai ir išoriniai lytiniai organai, chromosomų ir hormonų struktūra) bei antrinius lytinius požymius (pvz., raumenų masė, plaukuotumas)“. Apibrėžtys paimtos iš „ARC International“, Tarptautinės advokatų asociacijos ir
ir lygybė iš tiesų yra sveikinamos ir gerbiamos visuose akademinio gyvenimo aspektuose
Užtikrinkite, kad su LGBTQI+ asmenimis būtų elgiamasi sąžiningai su studentais (-ėmis) bei personalo įdarbinimu susijusiuose vidiniuose teisės aktuose, taip pat atsižvelgiant į jų specifinius poreikius ir įvairias homo/trans/bifobinio mąstymo formas.
Sukurkite specifinę pranešimo apie diskriminacijos atvejus, susijusius su SOGISC, tvarką.
Plėtokite ir viešinkite paslaugas, į kurias diskriminacijos aukos gali kreiptis patarimo ir rekomendacijų
Toliau pateikiama keletas gerosios praktikos aspektų, į kuriuos universitetai turėtų atkreipti dėmesį instituciniu lygmeniu kuriant pranešimo apie diskriminaciją tvarką ir apie kuriuos turėtų žinoti studentai (-ės), administracijos ir akademiniai (-ės) darbuotojai (-os):
Kas gauna ir registruoja pranešimą? Kokią patirtį šie žmonės turi šioje srityje? Ar jie ir jos buvo apmokyti (-os) teikti paramą ir dirbti su aukomis?
Kaip veikia pranešimo tvarka veikia? Internetu ir/ar gyvai? Anonimiškai ar ne?
Kokie duomenys renkami? Kur ir kaip šie duomenys saugomi ir kas turi prieigą prie jų?
Kokie yra tolesni žingsniai? Kuri atsakinga tarnyba ar institucija (universitete) yra atsakinga už pramešimo nagrinėjimą ir vertinimą?
Kokios pasekmės laukia, jei yra įrodymų apie faktinę diskriminaciją, susijusią su SOGISC? Ar bus atliekamas oficialus tyrimas? Kas ir kaip jį atliks? Ar į tyrimą bus įtrauktos ne universiteto institucijos (pvz., ombudsmenai, teisininkai (-ės), policija ir pan.)?
Ar yra sankcijų sistema? Ar jos gali skirtis įvairiems (-ioms) diskriminacijos kaltininkams (-ėms), pvz., dėstytojams (-oms), administracijos darbuotojams (oms), studentams (-ėms) ir pan.?
Ar auka turės galimybę gauti paramos paslaugas (pvz., psichologines)? Jei taip, kas suteikia galimybę jomis pasinaudoti? Ar auka gali būti nukreipta į kitas organizacijas ir pan.?
Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interlyčių asmenų asociacijos (ILGA) leidinio: https://ilga.org/downloads/SOGIESC_at_UPR_report.pdf (žiūrėta 2024-08-18)
4. Kaip tapti aktyviu stebėtoju
4.1. Kas yra aktyvus (-i) stebėtojas (-a)
Žmonės siekia dirbti, mokytis ir vykdyti mokslinius tyrimus aplinkoje, kurioje jaučiasi patogiai ir saugiai, o nepriimtinas elgesys visada pastebimas ir kontroliuojamas. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas (-a) gali prisidėti prie saugios ir įtraukios studijų, darbo ir mokslinių tyrimų aplinkos universitetuose, tapdamas (-a) aktyviu (-ia) stebėtoju (-a) Aktyvus (-i) stebėtojas (-a) - tai asmuo, kuris ne tik stebi situaciją, bet ir įsikiša, kad ji nepablogėtų, arba kad nutrauktų probleminių įvykių seką. Priešingai, stebėtojas (-a) yra asmuo, kuris yra incidento vietoje ir mato situaciją, bet joje aktyviai nedalyvauja.
Taigi, kas yra aktyvus (-i) stebėtojas (-a)? Pirma, jis ar ji žino, kad kieno nors elgesys yra netinkamas ar keliantis grėsmę kitam asmeniui ar asmenims. Antra, aktyvus (-i) stebėtojas (-a) nusprendžia veikti aktyviai, o ne tik stebėti incidentą iš šalies. Galiausiai, jis ar ji nusprendžia pasipriešinti situacijai ir apsaugoti incidento auką ar aukas.
Aktyvūs (-ios) stebėtojai (-os) padeda kurti, palaikyti ir puoselėti saugią akademinę aplinką aktyviai priešindamiesi (-osi) bet kokiam netinkamam elgesiui dėl SOGISC ar bet kokiu kitu pagrindu. Šiame skyriuje aptarsime, kas yra aktyvus (-i) stebėtojas (-a) ir kokių
strategijų bei veiksmų aktyvūs (-ios) stebėtojai (-os) turėtų imtis, kad greitai ir proaktyviai pasipriešintų netinkamam elgesiui dėl SOGISC ar bet kokio kito pagrindo
Daugeliu atvejų aktyvių stebėtojų įsikišimas gali būti labai veiksmingas būdas sustabdyti diskriminaciją dėl SOGISC arba užkirsti kelią seksualinei prievartai ir smurtui. Dėl šių prežasčių aktyvūs (-ios) stebėtojai (-os) atlieka labai svarbų vaidmenį netinkamo elgesio ir smurto prevencijoje, intervencijoje ir sustabdyme.
Kad geriau suprastumėte, kaip veikia aktyvus stebėjimas, pateikiame trumpą pavyzdį:
Vieną dieną Samuelis atėjo į universitetą geltonai nulakuotais nagais. Tai pamačiusi Eva pakomentavo: „Samueli, kodėl nusilakavai nagus geltonai? Vyrai taip nedaro. Tai kvaila.“ Samuelis suglumo išgirdęs šį komentarą. Išgirdusi šį netinkamą Evos komentarą, Monika pasakė, kad jis netinkamas, nes stereotipizuoja lyčių vaidmenis, ir patarė Evai vengti tokių komentarų. Be to, Monika pasiteiravo Samuelio, ar jam viskas gerai.
Šis paprastas pavyzdys parodo Monikos, kaip aktyvios stebėtojos, elgesį. Ji atpažino netinkamą kalbą ir aktyviai įsikišo į įvykį, sustabdydama tolesnius netinkamus komentarus ir paaiškindama, kodėl jie nepriimtini. Ji taip pat buvo susirūpinusi dėl Samuelio ir stengėsi jį palaikyti.
Žinoma, yra daug baimių, susijusių su buvimu aktyviu (-ia) stebėtoju (-a), pavyzdžiui, baimė tapti auka. Žmonės nerimauja, kad įsikišę gali patys tapti agresijos ar smurto taikiniais. Dalis gali nesiryžti reaguoti į netinkamą elgesį, nes bijo neigiamos aplinkos reakcijos arba mano, kad stokoja žinių ir įgūdžių Žmonės gali nežinoti, kaip įsikišti saugiai ir veiksmingai, arba nežinoti apie jiems prieinamus išteklius ir pagalbos šaltinius. Be to, kartais žmonės gali būti mažiau linkę nutraukti incidentą, nes mano, kad kažkas kitas imsis veiksmų ir palaikys incidento auką. Visos šios baimės yra realios ir pagrįstos. Šis gido skyrius padės jums įveikti šias baimes ir nedvejojant veikti kaip aktyviam (-iai) stebėtojui (-ai)
4.2.
1. Naudokite neutralią, neheteronormatyvią kalbą Pirmiausia reikia nepamiršti, kad ne visi ir visos yra heteroseksualūs (-ios) ir tai nėra norma. Patartina vartoti lyčiai neutralią, neheteronormatyvią ir įvairovę skatinančią kalbą. Pavyzdžiui, nežinodamas (-a) asmens santykių statuso venkite daryti prielaidą, kad ji ar jis turi priešingos lyties partnerį (-ę), ypač sutuoktinį (-ę) – tai atskiria
neheteroseksualius žmones ir menkina jų kuriamus santykius. LGBTIQ+ įtraukios kalbos pavyzdžiais gali būti frazės kaip „partneris ar partnerė“, „antroji pusė“, „(ilgalaikiai) romantiniai santykiai“ (vietoj „santuoka“). Daugiau informacijos rasite 1 skyriuje.
2. Vartokite teisingus įvardžius
Gerų pavyzdžių rodymas gali būti veiksminga priemonė kuriant ir puoselėjant įtraukią ir saugią aplinką. Vienas iš jų - tinkamų įvardžių vartojimas. Jei kas nors paprašo vadinti pasirinktais įvardžiais, nedelsiant pradėkite tai daryti. Jei dvejojate, kokiais įvardžiais į ką nors kreiptis, galite mandagiai paklausti arba vartoti neutralią kalbą. Pavyzdžiui, paklauskite: „Ar galiu paklausti, kokius asmeninius įvardžius naudojate?“ Šis klausimas tikrai neįžeis ir leis žmonėms pasijusti suprastiems ir priimtiems. Daugiau informacijos rasite 1 skyriuje.
3. Padėkite išvengti LGBTIQ+ žmonių savavališko atskleidimo
Neturėtume manyti, kad kiekvienas asmuo, atvirai kalbantis apie savo lytiškumą vienoje aplinkoje, atsiskleidžia ir kitoje - žmonės turi teisę išreikšti savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę kada nori ir kaip nori. Neatskleiskite LGBTIQ+ asmenų tapatybės be jų leidimo ir padėkite išvengti savavališko atskleidimo. Dėl diskriminacijos ir/ar atstūmimo baimės kai kurie LGBTIQ+ žmonės bijo atsiskleisti ir kalbėti apie savo seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ar lyties požymius. Dėl to labai svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje žmonės galėtų dalintis savo istorijomis ir jausmais taip, kaip patys ir pačios nori. Jei matote, kad kas nors bando savavališkai atskleisti kitą asmenį, mandagiai šį žmogų sustabdykite ir paaiškinkite, kodėl tai yra netinkamas elgesys.
4. Į atsiskleidimą reaguokite priėmimu
Atsiskleidimo procesas turėtų būti sutinkamas su supratimu, atvirumu, aktyviu klausymu, priėmimu, palaikymu ir, žinoma, konfidencialumu. Draugai (-ės), studentai (-ės) ir kolegos (-ės), kurios ir kurie pasidalino apie savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, turi jausti pasitikėjimą ir jūsų paramą - jie ir jos turi žinoti, kad bus priimti (-os). Neskatinkite abejoti savimi. Jei asmuo jaučia abejones ar neigiamas emocijas, pasiūlykite susitikti su pagalbą galinčiais (-iomis) suteikti specialistais (-ėmis). Jei nežinote, ką daryti toliau, tiesiog paklauskite, kokios paramos ir pagalbos iš jūsų žmogui dabar reikia. Venkite sakyti tokius dalykus kaip: „Manęs tai nestebina“, „Aha! Aš visada tai žinojau“ arba „Tai nesąmonė“. Tokie teiginiai žemina kitą asmenį ir verčia manyti, kad jūs nevertinate to, jog jai ar jam buvo sunku atsiskleisti.
5. Pabandykite paaiškinti, kodėl homofobiški komentarai yra netinkami
Jei girdite homofobiškus, transfobiškus, bifobiškus, interfobiškus ar seksistinius komentarus, nedvejodamas (-a) įsiterpkite. Rekomenduojama situaciją nutraukti arba nukreipti kita linkme. Galite vartoti tokias frazes kaip „Man tai neatrodo juokinga“, „Tai netinkama“ arba „Tai įžeidu“. Mandagiai paaiškinkite, kodėl tokie komentarai laikomi
netinkamais, homo-/transfobiškais ir žeminančiais LGBTIQ+ bendruomenės narius. Jei jums per daug gėda ar nedrąsu kalbėti arba jaučiatės nesaugiai, paprašykite, kad tai padarytų kas nors kitas.
6. Pastebėkite mikroagresijas ir kovokite su jomis
Be akivaizdžiai diskriminuojančios ar neapykantą kurstančios kalbos, nelikite abejingas (a) ir mikroagresijos veiksmams, nukreiptiems prieš LGBTIQ+ asmenis. Mikroagresijos - tai „nedideli ir subtilūs veiksmai, tyčiniai ar netyčiniai, kuriais perduodamos priešiškos, menkinančios ar neigiamos žinutės apie priespaudą patiriančias grupes. Šie veiksmai daro žalą paneigdami asmens, prieš kurį yra nukreipti, tapatybę ir gali įtvirtinti stereotipus19 . Mikroagresijų pavyzdžiai gali būti frazės, kurios implikuoja, kad buvimas LGBTIQ+ yra kažkas blogo: „Kaip liūdna, kad tu ne heteroseksualus“, „Tu neatrodai kaip lesbietė“ , „Tai taip gėjiška“, „Kodėl pasirinkai būti LGBTIQ+?“. Išgirdus panašius komentarus stenkitės įsikišti ir atsakyti, kad asmuo kalba netinkamai ir stereotipizuojančiai. Daugiau informacijos rasite 3 skyriuje.
7. Praneškite apie diskriminacijos dėl SOGISC atvejus
Jei pastebėjote homofobinių ir transfobinių patyčių ar diskriminacijos dėl SOGISC atvejį, pirmiausia pasistenkite padėti aukai. Po incidento nedelsiant praneškite apie jį atitinkamoms institucijoms ir primygtinai reikalaukite, kad incidento motyvas būtų užfiksuotas kaip homo-/bi-/trans-/interfobija. Jei nežinote, kur pranešti apie incidentą, kreipkitės į universiteto/fakulteto/katedros administraciją, kuri suteiks jums reikiamus kontaktus. Taip pat galite kreiptis į nacionalines institucijas, atsakingas už lygybės klausimus, arba į policiją. Tokių incidentų registravimas yra būtinas oficialiai statistikaitai padės valdyti visą procesą ir kurti įtraukią bei draugišką universiteto aplinką. Jei situacija pernelyg pavojinga, bandykite ieškoti netoliese esančios išorinės pagalbos.
8. Pertraukite netinkamą elgesį
Jei matote, kad diskriminacijos ar netinkamo elgesio situacija labai komplikuojasi, bandykite pašalinti problemą arba nukreipti situaciją kitur, pvz., pakeiskite temą ir nuveskite auką į šalį. Pavyzdžiui: „Viešo koncerto metu vienas dalyvis pastebėjo Annos megztinį su vaivorykštės vėliava ir užrašu „Meilė yra visiems“ Šis dalyvis priėjo prie Annos ir piktai paklausė: „Ar tu lesbietė?“ Sara, kuri nepažinojo nei Annos, nei kito dalyvio, buvo su draugais visai šalia ir girdėjo visus Annai adresuotus netinkamus klausimus. Sara nusprendė veikti ir paklausė Annos, ar ši nenorėtų kartu nueiti nusipirkti šalto gėrimo, kad atsigaivintų nuo kaitrios saulės. Anna sutiko ir nuėjo kartu su Sara ir jos draugais, taip
19 University of California Davis. n/a. LGBTQIA Resource Center Glossary. https://lgbtqia.ucdavis.edu/educated/glossary (accessed 31. 07.2024); Majumdar, D., & Martinez-Ramos, G. (2019). “An Examination Of The Association Between Microaggression And Well-being Among Latina/os Of Mexican-descent In The United States”. Michigan Sociological Review, 33, 10-24,125.
išvengdama beprasmiškos diskusijos su agresyviu dalyviu. Anna padėkojo Sarai ir nuėjo sutikti savo draugų".
9. Užtikrinkite savo saugumą
Kiekviena diskriminacinė ar homo-/bi-/transfobiška situacija yra skirtinga, todėl pirmiausia turite pasirūpinti savo saugumu. Prieš imantis veiksmų, turite įvertinti situacijos sudėtingumą ir nuspręsti, ar tuo momentu galite tapti aktyviu (-ia) stebėtoju (-a) ir saugiai reaguoti. Pavyzdžiui, jei matote, kad smurtautojas (-a) nusiteikęs (-usi) itin grėsmingai, verta ieškoti pagalbos iš išorės. Jei netoliese nėra policijos pareigūn(i)ų ar apsaugos darbuotojų, atsitraukite nuo įvykio ir surinkite skubios pagalbos telefono numer
10. Palaikykite įtraukią aplinką
Skatinkite ir palaikykite tas ir tuos, kurie (-ios) stengiasi sukurti saugią ir patrauklią aplinką visiems ir visoms. Pavyzdžiui, jei pastebėjote, kad kas nors bando organizuoti LGBTIQ+ mokymus ir renginius arba stengiasi padaryti universiteto aplinką draugiškesnę LGBTIQ+ asmenims per LGBTIQ+ simbolių demonstravimą (vaivorykštės vėliavas, plakatus ir t. t.), padėkite ir paremkite šias iniciatyvas kaip tik galite. Tik komandinis darbas leis mums pasiekti teigiamų pokyčių ir sukurti saugią bei įtraukią aplinką.
4.3. Penkios D: direktyvumas, dėmesio
nukreipimas, delsimas, delegavimas, dokumentavimas
Penkių D modelis20 yra ypač svarbi strategija, padedanti aktyviems (-ioms) stebėtojams (-oms) apsispręsti, kaip elgtis diskriminacinėse situacijose. Šis modelis pateikia penkis paprastus, bet veiksmingus žingsnius, padedančius aktyviems (-ioms) stebėtojams (oms) atpažinti diskriminaciją ar netinkamą elgesį dėl SOGISC ir greitai reaguoti, kad būtų išvengta sudėtingų situacijų arba jos būtų suvaldytos. Priklausomai nuo kiekvienos situacijos, šiuos veiksmus galima atlikti kartu, po vieną arba iš eilės.
20 Iš kur atsirado Penkios D? 2012 m. ne pelno siekianti organizacija „Right To Be“ pradėjo bendradarbiavimą su stebėtojų programa „Green Dot“, kuri susistemino stebėtojų intervencijos veiksmus, pavadintus Tris D: Dėmesio nukreipimą, Delegavimą ir Direktyvumą Šios dvi organizacijos kartu kūrė įrankius, padedančius žmonėms įsikišti į pastebėtą priekabiavimo, netinkamo elgesio situaciją. 2015 m. minėtos organizacijos praplėtė modelį ir įtraukė papildoma veiksmą - Delsimą, o 2017 m. įtraukė ir Dokumentavimą. Daugiau informacijos: https://righttobe.org/guides/bystander-intervention-training/ (žiūrėta 2024-07-31).
Penkios D
Direktyvumas (direct action)
Dėmesio nukreipimas (distract)
Direktyvumas (direct action)
Delsimas (delay)
Delegavimas (delegate)
Dokumentavimas (document)
Pirmasis žingsnis - direktyvumas - reiškia aktyvią reakciją ir realius veiksmus. Pirmiausia, jei atpažįstate netinkamą elgesį, jį išryškinkite ir pasakykite kaltininkui (-ei) liautis. Galite vartoti tokias frazes kaip „Ką norėjote tuo pasakyti?“, „Tai netinkamas elgesys“, „Neturėtumėte taip kalbėti“. Tai padarius, atkreipkite dėmesį į auką ir paklauskite, ar gerai jaučiasi ir kokios pagalbos jam ar jai reikia. Viso incidento metu išlikite ramus (-i) ir mandagus (-i), neaštrinkite situacijos.
Dėmesio nukreipimas (distract)
Žingsnis „Dėmesio nukreipimas“ skatina pertraukti diskriminacijos ar netinkamo elgesio atvejį. Pavyzdžiui, galite pradėti pokalbį su kaltininku (-e) apie su incidentu nesusijusią temą, kad potenciali auka galėtų pasišalinti iš įvykio vietos. Taip pat galite sugalvoti būdą, kaip ištraukti auką iš nemalonios situacijos - tereikia sugalvoti dingstį išsivesti auką į saugesnę vietą
Delsimas (delay)
Kiekviena diskriminacijos ar netinkamo elgesio situacija yra skirtinga ir dažnai imtis konkrečių aktyvių veiksmų yra pernelyg pavojinga. Jei situacija yra ypač pavojinga, pvz., jei matote, kad kaltininkas (-ė) yra agresyvus (-i), rekomenduojama atsitraukti ir delsti pradėti aktyvius veiksmus, kad apsaugotumėte save. Esminis šio žingsnio momentas yra parama aukai po incidento. Kai incidentas baigsis, galite paklausti aukos, ar viskas gerai, ir pasiteirauti, ar galite kaip nors ją ar jį palaikyti ir padėti. Taip pat pasisiūlykite palydėti ir padėti surašyti oficialų įvykį liudijantį pranešimą. Galite paklausti aukos, ar ji arba jis norėtų, kad jūs praneštumėte apie incidentą, bei kam pranešti
Delegavimas (delegate)
Žmonės yra skirtingi ir skirtingai reaguoja į įvairius įvykius, todėl ne visi ir visos gali jaustis pakankamai saugiai ir drąsiai, kad aktyviai pasipriešintų diskriminacijai. Tokiose situacijose visada naudinga ieškoti pagalbos iš išorės. Jei matote diskriminuojančio elgesio apraiškas ir neturite įgūdžių įsikišti, arba jei manote, kad tai nesaugu, palikite įvykio vietą ir ieškokite pagalbos kitais būdais, pvz., paskambinkite autoritetingam
asmeniui, karštąja linija ar pagalbos numeriu, arba ieškokite didesnės žmonių grupės, kuri galėtų apsaugoti auką nuo smurtautojo (-os). Jei nerandate pagalbos netoliese, turėtumėte palikti įvykio vietą, palaukti, o po incidento skubėti aukai į pagalbą bei suteikti bet kokią reikiamą paramą Šio žingsnio esmė - ieškoti pagalbos iš išorės ir prašyti pagalbos imantis aktyvių veiksmų diskriminacijos incidento metu.
Dokumentavimas (document)
Žingsnis „Dokumentavimas“ apima oficialų pranešimą apie diskriminaciją ar netinkamą elgesį. Incidentą dokumentuoti reikėtų tik tada, kai kaltininkas (-ė) nebekelia pavojaus, auka yra saugi ir situacija kontroliuojama. Visada pasikalbėkite su nukentėjusiu žmogumi, ar jis arba ji norėtų pats/pati pranešti apie incidentą, ar tai turėtumėte padaryti jūs. Atminkite - niekada viešai neskelbkite informacijos apie incidentą, kaltininką (-ę) ar auką, kol vyksta incidento tyrimas, aiškinimasis ir stebėsena.
Aktyvaus stebėjimo pavyzdys naudojantis Penkių D modeliu:
Laisvės universiteto Teisės fakultetas atidarė naują erdvę universiteto patalposestudentų poilsio kambarį, kuriame Teisės fakulteto studentai ir studentės gali leisti laisvalaikį geriant kavą ar arbatą, užkandžiaujant , skaitant knygas ar bendraujant tarpusavyje. Šiame kambaryje taip pat yra skelbimų lenta, kurioje galima pakabinti lankstinukus apie įvairius renginius ir iniciatyvas. Vieną dieną teisės studentė Sonia ant skelbimų lentos pakabino vaivorykštinę vėliavą, simbolizuojančią palaikymą LGBTIQ+ bendruomenei. Kai ji tai padarė, teisės studentas Ottas grubiai nuplėšė vėliavą sakydamas, kad ji jokiu būdu negali likti ant lentos. Jis ėmė piktai šaukti, kad LGBTIQ+ žmonės nėra išskirtiniai, juos reikia gydyti, o šiuo atveju reikėtų pakabinti ir heteroseksualumą simbolizuojančią vėliavą. Ottas suplėšė vėliavą, priėjo prie Sonios ir paklausė, ar ji pakabino vėliavą, nes yra lesbietė, ir kodėl jai rūpi ši vėliava. Maria, kita teisės studentė, tapusi incidento liudininke, nusprendė pasielgti kaip aktyvi stebėtoja.
Direktyvumas
Maria atsistojo ir pasakė Ottui: „Tai netinkamas elgesys. Neturėtum taip kalbėti. Šiuo mažu gestu Sonia norėjo sukurti LGBTIQ+ žmonėms palaikančia aplinką šiame studentų kambaryje. Tavo veiksmai prieštarauja lygioms teisėms“.
Dėmesio nukreipimas
Maria pamatė, kad Ottas vis dar grėsmingai artėja prie Sonios, todėl nusprendė išeiti iš studentų kambario kartu su Sonia, kad šiai nekiltų grėsmė. Pasakiusi Ottui, kad jo elgesys netinkamas, Maria paklausė, ar Sonia nenorėtų nueiti kur nors kitur išgerti puodelio kavos. Sonia sutiko.
Delsimas
Visgi Ottas griebė Sonią už rankos ir pareikalavo pasakyti, ar ji lesbietė. Maria, supratusi, kad negalės pasipriešinti Ottui, išbėgo iš studentų kambario ir pakvietė į pagalbą koridoriuje besišnekučiuojančius studentus ir dėstytojus.
Delegavimas
Keletas studentų ir studenčių bei dėstytojų nuskubėjo į poilsio kambarį ir sulaikė Ottą, kuris vis nepaleido Sonios rankos. Tuomet Sonia sunkiai rinko žodžius; ji buvo priblokšta ir negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. Kai kiti žmonės sulaikė Ottą, jis pajuto spaudimą ir pabėgo iš studentų kambario.
Dokumentavimas
Maria stengėsi palaikyti Sonią, siūlydama jai atsisėsti ir išgerti stiklinę vandens. Sonia taip pat padėkojo visiems ir visoms už pagalbą sulaikant Ottą. Maria paklausė Sonios, ar ji norėtų užpildyti pranešimą apie Ottą, ar tai turėtų padaryti
Maria kaip liudytoja. Sonia paprašė Marios kartu nueiti į fakulteto administraciją ir padėti jai užpildyti aukos pranešimą, bei pačiai užpildyti pranešimą kaip liudytojai.
Maria sutiko ir palydėjo Sonią į fakulteto administraciją. Ji taip pat pasisiūlė palydėti Sonią į šios bendrabučio kambarį. Kol fakultete vyko tyrimas dėl incidento, Maria viešai apie incidentą nekalbėjo.
5. Praktiniai patarimai diskriminacijos išvengimui ir įtraukių universiteto erdvių kūrimui
5.1. Kaip sugalvojome šiuos patarimus?
Šiame skyriuje pateikiami praktiniai patarimai, kaip užkirsti kelią diskriminacijai dėl
SOGISC ir sukurti labiau įtraukią aplinką visoms ir visiems akademinės bendruomenės nariams (-ėms). Čia pateikiamos rekomendacijos pagrįstos pirminiais tyrimais, atliktais
vykdant INCLUSIES projektą, taikant fotoelicitacijos ir autofotografijos21 metodusinterviu su LGBTQI+ studentais (-ėmis), dėstytojais (-oims) ir kitais (-omis) darbuotojais (-omis). Patarimai taip pat parengti remiantis dokumentų analize ir ankstesne patirtimi, įgyta tiesiogiai dirbant su LGBTQI+ bendruomenės nariais ir narėmis bei aktualiomis pilietinės visuomenės organizacijomis. Tikimės, kad šie pavyzdžiai pasitarnaus kaip gairės jums rengiant ir įgyvendinant savo pasirinktus veiksmus, politikas ir procedūras, kad universitetas taptų labiau priimančia erdve LGBTQI+ žmonėms.
5.2. Bendros gairės
Šiose gairėse pateikiama geroji praktika ir patarimai, kuriais gali pasinaudoti kiekvienas (-a) akademinės bendruomenės narys (-ė), siekdamas (-a) sukurti pagarbos kultūrą, kurioje skirtingos tapatybės ne tik pripažįstamos, bet ir vertinamos. Gairėmis gali vadovautis visų pakopų (bakalauro, magistro, doktorantūros) studentai ir studentės, dėstytojai (-os), mokslo darbuotojai (-os), administracijos darbuotojai (-os), taip pat lankytojai (-os), kuriant įvairovės ir įtraukties pagrindus.
Kasdienis bendravimas
● Visada kreipkitės į žmones jų pačių nurodytu vardu ir įvardžiais, net jie šie skiriasi nuo nurodytų oficialiuose dokumentuose. Vadinimas senu vardu ir lyties neatitinkanti/nepaisanti kalba (žr. žodynėlį 1 skyriuje) labai skaudina translyčius, nebinarinės lyties ir lyčių vaidmenų neatitinkančius asmenis.
● Normalizuokite pasiteiravimą apie žmogaus įvardžius. Sutikdami naujus žmones pirmiausia galite pasakyti savo įvardžius, o renginiuose juos nurodyti ant ženkliukų, kad paskatintumėte kitus ir kitas pasidalinti savo įvardžiais.
● Jei kažkieno atžvilgiu panaudojote lyties neatitinkančią kalbą, atsiprašykite ir perfrazuokite tai, ką sakėte, su teisingu vardu ir/ar įvardžiais. Perteklinis atsiprašinėjimas gali priversti kitą žmogų jausti spaudimą jus paguosti, nors jis ar ji pats/pati yra įskaudintas (-a). Jei pastebėjote kažką kitą neteisingai įvardijant žmogaus lytį, vardą ar įvardžius, nebijokite kalbėtojo (-os) pataisyti.
● Niekada savavališkai neatskleiskite LGBTQI+ žmonių, kurie ir kurios atsiskleidė jums. Jie ir jos turi teisę patys (-čios) pasirinkti, kada, kur ir su kuo pasidalinti savo tapatybe. Nedarykite prielaidų, kad vienoje erdvėje atsiskleidęs asmuo yra atsiskleidęs visur ir apie visas savo tapatybes. Pavyzdžiui, biseksualus asmuo, kuris savęs nesieja su jokia lytimi, gali būti atsiskleidęs universitete kaip biseksualus, tačiau tik artimiems draugams ir draugėms gali būti atsiskleidęs apie savo lytinę tapatybę
21 Ališauskienė, M., Bugatti, L., Daoultzis, K.-C., Pocė, G., Togni, E., Urciuoli, C. (auth) - Theofilopoulos T. (eds), (2024). Inclusive Universities Leading to Inclusive Societies: Research findings from Greece, Italy and Lithuania, Athens: Panteion University of Social and Political Sciences, https://inclusiesproject.com/
Nemandagu klausti asmeniškų klausimų, kurių neužduotumėte cislyčiams/heteroseksualiems žmonėms. Pavyzdžiui, neklauskite apie žmogaus atsiskleidimo istoriją, seksualinį gyvenimą, patirtas medicines procedūras ar anatomiją, nebent asmuo pats ar pati nori pasidalinti tokiomis detalėmis
Įtrauki kalba
● Vartokite įtraukią, neheteronormatyvią kalbą, net jei tuo metu aplink nėra LGBTQI+ žmonių. Išmokite tinkamą su LGBTQI+ klausimais susijusią terminologiją, nevartokite įžeidžių sąvokų ir pataisykite kitus tai darančius žmones.
● Vartokite įtraukią kalbą visose komunikacijos formose: oficialiai ar neoficialiai, žodžiu ar raštu, darbo aplinkoje, su draugais (-ėmis) ir kursiokais (-ėmis)
● Daugiau patarimų apie įtraukią kalbą rasite šio gido 1 skyriuje.
Įtraukaus požiūrio ugdymas
● Skatinkite tokias iniciatyvas, kaip universiteto LGBTQI+ grupių kūrimasis, kurios galėtų tapti saugia erdve studentams (-ėms) ir darbuotojams (-oms) bendrauti, teikti tarpusavio paramą, dalintis savo patirtimi, susijusia su jų tapatybėmis, ir propaguoti LGBTQI+ bendruomenės teises.
● Kvieskite vietines LGBTQI+ organizacijas aptarti LGBTQI+ bendruomenės klausimus su akademinės institucijos nariais ir narėmis (studentais (-ėmis), darbuotojais (-omis) ir kt.). Tokie renginiai gali būti organizuojami kaip paskaitų dalis arba kaip užklasinė veikla.
● Skatinkite matomumą vykdydami kampanijas, rengdami menines parodas, organizuodami renginius, pvz., seminarus, apskritojo stalo diskusijas ir t. t.
● Be atvirų neapykantos apraiškų, atkreipkite dėmesį į mikroagresijas, kurios įtvirtina heteronormatyvumą ir stereotipus bei menkina LGBTQI+ žmonių patirtis Mikroagresijos gali būti tokios dažnos ir varginančios, kad LGBTQI+ studentams (ėms) sukelia neproporcingai didelį stresą22, neleisdamos joms ir jiems visapusiškai
22 Seelman, K. L., Woodford, M. R., & Nicolazzo, Z. (2016). Victimization and Microaggressions Targeting LGBTQ College Students: Gender Identity As a Moderator of Psychological Distress. Journal of Ethnic & Cultural Diversity in Social Work, 26(1–2), 112–125. https://doi.org/10.1080/15313204.2016.1263816
dalyvauti universiteto gyvenime. Keletu pavyzdžių gali būti tokie komentarai kaip „bet tu neatrodai kaip lesbietė / gėjus / translytis žmogus“, tikėjimasis, kad žmonės elgsis tam tikru būdu pagal savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, manymas, kad visi (-os) norėtų heteroseksualių santykių ar tokiuose yra ir pan.
Intersekcionalumas
Intersekcionalumas - tai analitinis įrankis, skirtas tirti, suprasti ir reaguoti į tai, kaip biologinė lytis ir lytinė tapatybė susikerta su kitomis asmeninėmis savybėmis/tapatybėmis ir kaip šios sankirtos prisideda prie unikalios diskriminacijos patirties [EIGE] 23. Pirmą kartą šią sąvoką 1989 m. pristatė Kimberle W. Crenshaw24 , siekdama apibūdinti dvigubą diskriminaciją, su kuria susiduria juodaodės moterys dėl rasizmo ir seksizmo. Žmonės, kurie turi kelias marginalizuotas tapatybes, patiria intersekcionalią diskriminaciją, pagrįstą tuo, kaip jų tapatybės persipina kultūriniame kontekste, kuriame jie gyvena. Itin svarbu naudoti intersekcionalią prieigą kuriant ar peržiūrint veiklas, skirtas akademinės erdvės įtraukumui ir įvairovei didinti. Atminkite, kad LGBTQI+ žmonės egzistuoja ir visada egzistavo visuose regionuose ir gali priklausyti bet kokiai rasei, religijai ar kultūrinei aplinkai.
5.3. Individualiu lygmeniu
Pirmas dalykas, kurį galite padaryti pats ar pati, yra pradėti kvestionuoti savo nuostatas ir išankstinį nusistatymą LGBTQI+ žmonių atžvilgiu. Net jei identifikuojatės kaip LGBTQI+ žmogus, vis tiek galite jausti internalizuotą homo/bi/trans/interfobiją ar turėti išankstinių nusistatymų prieš kitas LGBTQI+ bendruomenės grupes. Teigiami pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių!
Buvimas aktyviu (-ia) stebėtoju (-a)
● Būkite aktyvus (-i) stebėtojas (-a), kai pastebite diskriminacijos ir/ar smurto atvejus. Turėkite omenyje Penkių D strategiją (4 skyrius), iš anksto apgalvokite, kaip galite padėti įvairiose situacijose.
● Naudinga įsiminti skubios pagalbos telefono numerius ir kitus naudingus kontaktus, pvz., universiteto lygybės grupės/antidiskriminacinio komiteto arba vietinių NVO, jei taptumėte incidento liudininku (-e).
23 European Institute for Gender Equality (EIGE). (2016). https://eige.europa.eu/publicationsresources/thesaurus/terms/1050 (žiūrėta 2024-07-29).
24 Crenshaw, Kimberle (1989) "Demarginalizing the Intersection of Race and Sex: A Black Feminist Critique of Antidiscrimination Doctrine, Feminist Theory and Antiracist Politics," University of Chicago Legal Forum: Vol. 1989: Iss. 1, Article 8.
● Susipažinkite su savo universiteto procedūromis, taikomomis pranešant apie netinkamo elgesio ir/ar smurto atvejus dėl SOGISC. Žinodamas (-a) savo teises galėsite ginti save ir kitus (-as), kai vyksta diskriminacija.
● Įsikiškite, kai pastebite diskriminaciją ar smurtą dėl SOGISC, jei tai saugu. Net ir nedidelių incidentų atveju paprieštaravimas kaltininkui (-ei) ir aukos palaikymas sukuria pasitikėjimo ir vieningumo atmosferą.
Savo išankstinio nusistatymo kvestionavimas yra pirmas žingsnis norint tapti aktyviu (-ia) stebėtoju (-a) ir prisidėti prie įtraukesnės akademinės bendruomenės.
Studentai (-ės)
● Skatinkite savo studentų atstovybę remti LGBTQI+ teises oficialiai išreiškiant palaikymą, ypač jei esate jos narys (-ė). Pavyzdžiui, paraginkite atstovybę pasisakyti prieš diskriminaciją SOGISC pagrindu, advokatuoti už LGBTQI+ studentų (-čių) perspektyvų įtrauktį, teikti pasiūlymus universiteto įtraukumui didinti, švęsti Pride ir kitus svarbius renginius.
● Sužinokite, ar jūsų universitete yra išteklių, skirtų LGBTQI+ studentams (-ėms), ir informuokite kolegas (-es) apie juos. Jei tokių išteklių nėra, galite imtis iniciatyvos, pvz., įsteigti LGBTQI+ studentų (-čių) asociaciją.
● Bendradarbiaujant su kitais (-omis) studentais (-ėmis) ar universiteto administracija organizuokite renginius, diskusijas ar mokymus, susijusius su LGBTQI+ klausimais.
● Nebijokite rašyti darbus, rengti projektus ar atlikti tyrimus su LGBTQI+ bendruomene susijusiomis temomis, jei jus tai domina.
● Skatinkite esamas studentų asociacijas (pvz., teatro klubą, chorą, sporto komandą, debatų komandą ir pan.) priimti antidiskriminacines rezoliucijas ir politikas bei nustatyti tokių incidentų sprendimo tvarką.
● Pradėkite nešališkus pokalbius apie LGBTQI+ klausimus savo paskaitose. Kartais dėstytojai (-os) nenori kelti šios temos, nes baiminasi studentų (-čių) ar net vadovų (-ių) pasipriešinimo. Aktyvus studentų ir studenčių susidomėjimas yra pripažinimas, kad LGBTQI+ temos aktualios bei kad joms yra vietos akademinėje aplinkoje
Dėstytojai (-os)
● Išmokite ir naudokite mokymo metodus, kurie yra pagarbūs LGBTQI+ žmonių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kreipiantis į auditoriją vartokite lyčiai neutralias frazes, klauskite ir gerbkite visų vardus ir įvardžius, venkite skirstyti studentus (-tes) į
vyrus ir moteris užsiėmimų metu, naudokite mokomąją medžiagą, kurioje vaizduojami žmonės, turintys skirtingas lytines tapatybes, šeimos modelius, rasę, tikėjimą ir t. t.
● Būkite atviras (-a) aptarti mokslinius tyrimus LGBTQI+ temomis, kai tai aktualu, ir skatinkite studentus (-es) šias temas nagrinėti, jei nori.
● Į mokymo programas įtraukite LGBTQI+ temas. Tai taikoma ne tik menams ir socialiniams mokslams, pvz., psichologijai ar lyčių studijoms. Kitos sritys, pvz., medicina, gyvybės mokslai, inžinerija ir t. t., daro didelę įtaką LGBTQI+ žmonių gyvenimui. Be to, naudinga paminėti svarbius LGBTQI+ asmenis, kurie įnešė ar
neša svarų indėl
į jūsų mokslo srit
● Taikykite intersekcionalią prieigą savo mokymo metoduose ir atsižvelkite į įvairialypes persipynusias žmonių ir grupių, apie kurias kalbama paskaitose, tapatybes, taip pat į atitinkamą istorinį ir kultūrinį kontekstą.
● Kaip dėstytojas ar dėstytoja esate pavyzdys ir autoritetas. Jūsų noras išklausyti, atvirumas ir priėmimas rodo gerą pavyzdys studentams (-ėms).
● Pasisakykite prieš diskriminacijos atvejus universitete ir palaikykite aukas. Komunikuokite, kad netoleruosite jokių įžeidžių veiksmų ar pareiškimų tiek savo auditorijoje/ofise/laboratorijoje, tiek už jų ribų.
● Atnaujinkite mokomąją medžiagą, kad būtų išvengta stereotipų ir išankstinio nusistatymo prieš LGBTQI+ asmenis skatinimo, pvz., medžiagos, kurioje homoseksualumas ar translytiškumas yra patologizuojami. Jei medžiagos pakeisti negalite, atkreipkite dėmesį į probleminį turinį ir pasiūlykite alternatyvius, atnaujintus šaltinius.
● Jei galite, konsultuokite ir mentoriaukite LGBTQI+ studentams (-ėms)
5.4. Instituciniu lygmeniu
Yra daugybė būdų, kaip įstaiga gali pakeisti savo vidaus procedūras ir komunikaciją, kad taptų įvairesnė ir įtraukesnė. Pirmiausia paskelbkite, kad universitetas yra erdvė be diskriminacijos ir neigiamų išankstinių nuostatų dėl SOGISC, kad jokie tokio pobūdžio veiksmai ar elgesys nebus toleruojami, o kaltininkai (-ės) bus patraukti (-os) atsakomybėn. Visais įmanomais būdais (plakatais, el. laiškais, lankstinukais, įkeliant deklaraciją į universiteto internetinę svetainę ir kt.) supažindinkite su šia deklaracija visus akademinės bendruomenės narius ir nares.
Sukurkite antidiskriminacijos politiką – lygybės planą
Labai svarbu, kad antidiskriminacinė politika arba lygybės planas būtų įtrauktas į universiteto elgesio kodeksą arba strateginį planą
Antidiskriminacinė politika turėtų:
● aiškiai nurodyti seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties (iš)raišką, lyties požymius (SOGISC) kaip saugomus pagrindus;
● nurodyti išsamią pranešimo apie diskriminacijos, neapykantos ar smurto dėl SOGISC atvejus ir jų tyrimo procedūrą. Svarbu nurodyti asmenį, atsakingą už incidentų registravimą, taip pat registravimo tvarką, aprašyti, kokie duomenys renkami ir saugomi, ir bausmes, taikomas atsižvelgiant į incidento sunkumą;
● būti efektyviai platinama visiems ir visoms akademinės bendruomenės nariams (-ėms) – studentams (-ėms), dėstytojams (-oms) ir administracijos darbuotojams (-oms), universitete esančių įstaigų darbuotojams (-oms) ir t. t.;
● nurodyti konkrečius veiksmus, kurių universitetas gali imtis siekdamas labiau priimančios aplinkos, ir aiškų kiekvienos veiklos terminą;
● būti grindžiamas intersekcionaliu planavimu, kuris pripažįsta įvairias LGBTQI+ bendruomenėms priklausančių žmonių patirtis (rasė, amžius, lytis, negalia...);
● numatyti biudžetą veikloms, kuriomis siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, pvz., reguliariems mokymams, renginiams ar konsultacijoms. Dažniausiai darbas, atliekamas siekiant įvairovės, lygybės ir įtraukties (angl. diversity, equity and inclusion, DEI), yra neapmokamas ir atliekamas pačių marginalizuotų bendruomenių narių, ypač moterų, jų laisvalaikiu. Dėl to šiame procese marginalizuoti žmonės praranda galimybę siekti karjeros, o tai gali būti suvokiama kaip „mažumų mokestis“25 . Į biudžetą įtraukiant apmokamas DEI pareigybes pripažįstama tokio darbo svarba institucijai ir darbuotojai (-os) įgalinami (-os) per pajamų ir profesinio pripažinimo gavimą.
Įvairovės, lygybės ir įtraukties veikloms skirto biudžeto sudarymas siunčia aiškią žinią, kad universitetas yra pasiryžęs kurti tikrai draugišką aplinką visiems ir visoms. Žmogiškųjų ir materialinių išteklių skyrimas tokioms veikloms užtikrina, kad jos bus tinkamai įgyvendinamos ir stebimos numatytą laikotarpį
Saugesnių erdvių kūrimas
● Jei įmanoma, visuose dokumentuose – personalo sąrašuose, darbo sutartyse, pažymėjimuose, bibliotekos kortelėse, diplomuose, įvertinimuose ir pan., naudokite tik tą vardą, kurį translytės ir translyčiai dėstytojai (-os), studentai (ės), administracijos darbuotojai (-os) ir pan. naudoja patys ir pačios. Jei tai neįmanoma, pvz., dėl teisinių/administracinių priežasčių, galite rašyti vardą, kurį
25 Santhosh, L., Keenan, B. P., & Jain, S. (2020). The "Third Shift": A Path Forward to Recognizing and Funding Gender Equity Efforts. Journal of women's health (2002), 29(11), 1359–1360. https://doi.org/10.1089/jwh.2020.8679
asmuo vartoja, o po jo skliausteliuose arba išnašoje – asmens oficialiuose dokumentuose nurodytą vardą
● Teikite įtraukias, tapatybę patvirtinančias ir prieinamas paslaugas LGBTQI+ žmonėms. Pavyzdžiui, jei universitete dirba studentų (-čių) psichologas (-ė), pasirinkite tokį žmogų, kuris būtų apmokytas LGBTQI+ klausimais, arba suteikite jam ar jai tokius mokymus.
● Įrenkite lyčiai neutralius tualetus ir persirengimo kambarius universiteto erdvėse.
● Pritaikykite apgyvendinimo tvarką, kad ji apimtų ir LGBTQI+ asmenis.
● Visos ir visi, nepriklausomai nuo SOGISC, turėtų turėti lygias galimybes naudotis sporto infrastruktūra, įskaitant galimybę dalyvauti universiteto siūlomose sporto komandose ar individualiose sporto programose.
● Pasirūpinkite, kad poilsio zonos būtų draugiškos LGBTQI+ studentams (-ėms), naudojant vaivorykštines vėliavas, lipdukus ir plakatus prieš diskriminaciją.
● Prašykite grįžtamojo ryšio. Pakvieskite bendruomenės narius ir nares (studentus (-es), dėstytojus (-as), administracijos ir kitus darbuotojus (-as)) pasidalyti savo mintimis ir idėjomis apie tai, kaip jie ir jos norėtų, kad universitete būtų atstovaujama įtraukčiai.
Gerosios praktikos kuriant saugesnes akademines erdves
LGBT apgyvendinimo politika, UCR, JAV Karjeros pseudonimas (“Carriera alias”), Italy
2005-aisiais Kalifornijos Riversaido universitetas (UCR) tapo pirmuoju valstybiniu JAV universitetu, pasiūliusiu
įtraukų LGBT asmenų apgyvendinimą26. Universiteto LGBT apgyvendinimo politika apima apgyvendinimą pagal lytinę tapatybę bei konfliktų tarp gyventojų dėl seksualinės orientacijos ar
Keli Italijos universitetai27 translyčiams (tėms) ir nebinarinės lyties studentams (-ėms) siūlo galimybę naudoti kitą vardą ir lytį, nei nurodyta jų oficialiuose dokumentuose, vykdant su universitetiniu gyvenimu susijusią veiklą (lankant paskaitas, vertinimo metu, bendraujant ir t. t.). Deja, ši tvarka ne
26 Garvey, J.C., Chang, S.H., Nicolazzo, Z., & Jackson, R. (Eds.). (2018). Trans* Policies & Experiences in Housing & Residence Life (1st ed.). Routledge. https://doi.org/10.4324/9781003448266 Daugiau informacijos galite rasti UCR svetainėje: https://out.ucr.edu/our-campus/housing/ucr-lgbt-housingpolicies (žiūrėta 2024-07-30)
27 Linee guida per gli Atenei Italiani sull’implementazione della Carriera Alias della Conferenza Nazionale degli Organismi di Parità delle Università Italiane. Paimta iš http://www.cpouniversita.it/ (žiūrėta 202407-29)
lytinės tapatybės sprendimo tvarką Studentai (-ės) gali pateikti prašymą bet kuriuo akademinio gyvenimo laikotarpiu ir kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai.
visada prieinama tiems ir toms, kurie (ios) dar nepradėjo tranzicijos proceso, bei darbuotojams (-oms)
Informuotumo ir supratimo apie LGBTQI+ klausimus skatinimas
● Organizuokite jautrumo mokymus ir seminarus LGBTQI+ klausimais ir pakvieskite juose dalyvauti visus (-as) akademinės bendruomenės narius (-es). Aptariamos temos gali būti terminologija, jūsų šalies teisinė sistema, smurto prevencija, aktyvus stebėjimas ar LGBTQI+ žmonių patirtys universitete.
● Dalyvaukite Pride festivaliuose ir švęskite LGBTQI+ bendruomenei svarbias datas, pvz., Tarptautinę dieną prieš homofobiją, bifobiją, transfobiją ir interfobiją (IDAHOBIT, gegužės 17 d.). Naudokite Pride simbolius, pvz., vaivorykštės vėliavas ir lipdukus, visame universitete ir kvieskite LGBTQI+ žmones kreiptis į akademinę bendruomenę.
● Apsvarstykite galimybę įsteigti nuolatinį akademinį žurnalą, skirtą su lyčių ir LGBTQI+ studijomis susijusiems tyrimams.
Institucija kaip darbovietė
Norint išvengti institucinės diskriminacijos dėl SOGISC, būtina pritaikyti universiteto įdarbinimo politikas ir praktikas.
● Užtikrinkite, kad darbuotojai (-os), sudarę (-iusios) šeimą su tos pačios lyties partneriu (-e), turėtų tokias pačias teises ir naudas (pvz., vaiko priežiūros atostogos, išmokos ir pan.) kaip ir šeimos, kuriose tėvai yra skirtingų lyčių
● Į savo įdarbinimo (priėmimo į darbą, paaukštinimo, atostogų ir pan.) politiką įtraukite nediskriminavimo sąlygą, kurioje būtų aiškiai paminėta SOGISC.
● Reguliariai renkite mokymus apie įtraukią kalbą ir gerąsias praktikas kasdienėse situacijose visoms ir visiems darbuotojams (-oms) (dėstytojams (-oms), administracijos darbuotojams (-oms), vadovams (-ėms) ir t. t.).
Veiksmai vertinami labiau nei paprastos teorinės deklaracijos. Užtikrinkite, kad po bet kokių politikų ir rekomendacijų pateikimo bus imtasi atitinkamų veiksmų, kai tai aktualu/būtina.
Institucija kaip platesnės bendruomenės dalis
● Pasisakykite už LGBTQI+ teises ginančius teisės aktų pakeitimus. Palaikantys akademikų pareiškimai yra labai vertinami, kai viešajame diskurse kvestionuojamos ar neigiamos LGBTQI+ bendruomenės teisės.
● Paprastai aukštojo mokslo institucijos yra gerbiamos platesnės bendruomenės, todėl gali rodyti pavyzdį formuojant jos įsitikinimus ir nuostatas. Įtraukios aukštosios mokyklos ne tik išugdys naujus (-as) LGBTQI+ klausimus išmanančius (-ias) specialistus (-es), bet ir prisidės prie to, kad visuomenė apskritai taptų labiau priimanti.
Net jei imsitės kelių žingsnių, kad sukurtumėte įtraukesnę aplinką, pastebimų pokyčių gali būti pasiekta lėčiau nei tikitės, kadangi žmonių nuostatos gali keistis palaipsniui. Tai taip pat nėra linijinis procesas - kartais didesnis LGBTQI+ matomumas sukelia konservatyvesnių visuomenės sluoksnių pasipriešinimą. Būkite kantrūs (-ios), atkaklūs (ios) ir netrukus šią žinutę priims visa akademinė bendruomenė!
APIBENDRINIMAS
Nuo sąmoningumo iki veiksmų: Kelio į LGBTIQ+
įtrauktį aukštajame moksle apibendrinimas
Kelionė link tikrai įtraukios ir priimančios universiteto aplinkos kūrimo yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuris neapsiriboja vien tik politikų ar mokymo programų įgyvendinimu. Fundamentaliai tai reiškia gilaus kultūrinio pokyčio pradėjimą, persmelkiantį kiekvieną institucijos gyvenimo aspektą Šiame paskutiniame gido skyriuje siekiama apibendrinti pagrindinius aptartus dalykus ir pabrėžti, kad visos universitetų suinteresuotosios šalys turi įsipareigoti tęstinai skatinti įtrauktį ir paramą LGBTIQ+ asmenims. Šis įsipareigojimas turi būti ir platus, ir gilus, apimantis kasdienes institucijos praktikas, nuostatas ir sistemines struktūras.
Iš pradžių labai svarbu pripažinti, kad LGBTIQ+ įtrauktis yra ne statiškas pasiekimas, o dinamiškas ir besikeičiantis procesas. LGBTIQ+ teisių ir klausimų plotmę nuolat veikia platesni socialiniai, teisiniai ir kultūriniai pokyčiai, todėl universitetai turi išlikti budrūs ir reaguoti į šiuos pokyčius. Įtrauktis - tai ne fiksuotas galutinis taškas, o nuolatinė kelionė, reikalaujanti nuolatinės refleksijos, mokymosi ir prisitaikymo. Institucijos turi būti pasirengusios nuolatiniam dialogui ir vertinimui, pritaikyti savo politikas, praktikas ir švietimo metodus, kad jie atspindėtų naujausias žinias ir geriausias praktikas šioje srityje. Šis įsipareigojimas nuolat tobulėti reiškia gilesnį supratimą, kad įtrauktis yra kintantis, evoliucionuojantis siekis, o ne vienkartinis pasiekimas.
Gide nuolat pabrėžiama, kad būtina sukurti aplinką, kurioje LGBTIQ+ studentai (-ės), darbuotojai (-os) ir dėstytojai (-os) jaustų nuoširdžią paramą ir įvertinimą. Tai neapsiriboja vien tik diskriminacijos vengimu, bet reiškia ir aktyvų tokios aplinkos kūrimą, kurioje įvairios tapatybės ne tik priimamos, bet ir švenčiamos. Aktyvios priemonės, tokios kaip įtraukios kalbos vartojimas, didesnis LGBTIQ+ klausimų matomumas ir paramos išteklių teikimas, yra neatsiejama šio proceso dalis. Įtraukiant šias praktikas į universiteto kultūrą, institucijos gali siekti pašalinti kliūtis, kurios dažnai trukdo LGBTIQ+ asmenims visapusiškai dalyvauti akademinėje ir socialinėje sferose. Tai apima ne tik įtraukias politikas, bet ir kasdienį įtraukties įgyvendinimą tarpasmeniniame bendravime ir institucinėse praktikose
Aktyvus stebėjimas yra dar vienas svarbus priimančios universiteto aplinkos puoselėjimo aspektas. Jis apima ne tik diskriminacijos ar priekabiavimo atvejų atpažinimą ir įsikišimą į juos, bet ir aktyvią kovą su už šių atvejų slypinčiomis nuostatomis ir elgesio būdais, kurie skatina tokias problemas. Veiksmingos mokymo programos ir seminarai apie aktyvų stebėjimą yra labai svarbūs siekiant suteikti žmonėms įgūdžių,
reikalingų netinkamam elgesiui atpažinti, suprasti savo vaidmenį jį sprendžiant ir imtis konkrečių veiksmų, kad palaikytų savo kolegas (-es). Tokia proaktyvi pozicija yra labai svarbi kuriant kultūrą, kurioje LGBTIQ+ asmenys gali klestėti nebijodami šališkumo ar atskirties. Aktyvus stebėjimas taip pat apima įsipareigojimą kurti aplinką, kurioje toks elgesys būtų ne tik kvestionuojamas, bet ir aktyviai į jį reaguojama, taip puoselėjant abipusės pagarbos ir paramos kultūrą.
Vadovybės vaidmuo skatinant šiuos pokyčius yra neabejotinas. Universitetų lyderiai (ės), įskaitant administratorius (-es), dėstytojus (-as) ir studentų atstovus (-es), turi aktyviai propaguoti įtrauktį ir rodyti tokio elgesio pavyzdį, kokį norėtų matyti visoje institucijoje. Lyderių įsipareigojimas LGBTIQ+ įtraukčiai rodo pavyzdį visai universiteto bendruomenei ir signalizuoja, kad šios vertybės yra neatsiejamos nuo institucijos misijos. Teikiant prioritetą įtraukčiai aukščiausiame lygmenyje, vadovai (-ės) gali užtikrinti, kad ji taptų pamatiniu universiteto tapatybės ir veiklos aspektu. Tai apima ne tik įtraukių politikų rėmimą, bet ir matomą įsitraukimą į pastangas skatinti ir palaikyti įtrauktį visose institucijos srityse.
Norint pasiekti reikšmingų ir ilgalaikių pokyčių, būtinas ir visų universiteto narių įsitraukimas. Nors vadovavimas ir politikų įgyvendinimas yra būtini, aktyvus studentų (čių), dėstytojų ir darbuotojų dalyvavimas yra ne mažiau svarbus. Kiekvienas (-a) universiteto bendruomenės narys (-ė) gali prisidėti prie įtraukesnės aplinkos kūrimo kasdieniame bendravime, dalyvaujant universiteto organizuojamuose renginiuose ar įsitraukiant į advokacijos ir paramos grupes. Įtraukties kultūros kūrimas reikalauja kolektyvinių pastangų, kurioms naudingos įvairios perspektyvos ir indėlis iš visos universiteto bendruomenės. Tam reikia bendro įsipareigojimo kurti aplinką, kurioje visos ir visi jaučiasi gerbiami (-os), vertinami (-os) ir įgalinti (-os) prisidėti.
LGBTIQ+ įtrauki kalba yra daugiau nei tik terminologijos klausimas; tai yra esminis aspektas kuriant draugišką ir palankią aplinką. Įtrauki kalba pripažįsta ir gerbia įvairias tapatybes ir patvirtina kiekvieno asmens individualumą. Labai svarbu, kad universitetai tokią kalbą įtrauktų į savo komunikaciją, politikas ir kasdienį bendravimą. Tokia praktika ne tik padeda naikinti atskirtį palaikančias normas, bet ir skatina aplinką, kurioje visi ir visos bendruomenės nariai (-ės) jaučiasi matomi (-os) ir vertinami (-os) Pradėdamos vartoti ir normalizuodamos įtraukią kalbą, institucijos gali kovoti su įsišaknijusiu išankstiniu nusistatymu, kurios dažnai įtvirtina marginalizaciją, ir puoselėti pagarbos ir priėmimo kultūrą.
Heteronormatyvumas formuoja institucines politikas, socialines praktikas ir kasdienį bendravimą, dažnai marginalizuodamas tuos ir tas, kurie (-ios) neatitinka šių normų
Heteronormatyvumo problemos sprendimas apima institucinių praktikų ir kultūrinių normų permąstymą ir keitimą, siekiant sukurti įtraukesnę ir teisingesnę aplinką Tam reikalingos sutelktos pastangos atpažinti ir kvestionuoti implicitinius šališkumus, kuriais grindžiamos heteronormatyvios prielaidos, ir skatinti praktikas, kurios patvirtina ir palaiko seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės įvairovę.
Stereotipai ir nuostatos apie LGBTIQ+ asmenis taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant patirtį universitete. Stereotipai dažnai kyla iš nesusipratimų ir nežinojimo, kurie sąlygoja šališkas nuostatas ir elgesio būdus, galinčius marginalizuoti ir pakenkti
LGBTIQ+ asmenims. Aktyviai kovodami su šiais stereotipais ir juos dekonstruodami, universitetai gali kurti įtraukesnę aplinką Švietimo iniciatyvos, kurios kvestionuoja mitus ir skatina supratimą, yra labai svarbios keičiant nuostatas ir kuriant palankią atmosferą, kurioje gali klestėti visos ir visi.
Diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai kenkia ne tik atskiriems asmenims, bet ir sukuria baimės ir atskirties atmosferą. Universitetai turi aktyviai stengtis užkirsti kelią tokiems incidentams ir į juos reaguoti. Tai apima išsamių politikų įgyvendinimą, paramos ir išteklius nukentėjusiems asmenims teikimą bei puoselėjimą tokios universiteto kultūros, kurioje diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai netoleruojami. Veiksmingas reagavimas į šias problemas apima ir prevencines priemones, pvz., švietimą ir mokymus, bei reagavimo strategijas, pvz., aiškius pranešimo mechanizmus ir paramos paslaugas. Apibendrinant, LGBTIQ+ įtraukties ir aktyvaus stebėjimo universitetuose siekis yra daugialypis ir nuolatinis procesas, reikalaujantis atsidavimo ir pastangų visuose institucijos lygmenyse. Šiame gide išdėstyti principai ir praktikos suteikia tvirtą pagrindą, nuo kurio atsispyrę universitetai gali kurti įtraukesnę ir labiau priimančią aplinką. Vis dėlto tikrąjį pokytį lems kolektyvinis įsipareigojimas laikytis šių principų ir nuolatinės pastangos juos tobulinti ir gerinti. Kelionė link įtraukties yra ne galutinis tikslas, o nuolatinis procesas, apimantis atkaklias pastangas, bendradarbiavimą ir bendrą palaikančios akademinės bendruomenės viziją Žengiant į priekį privalome ir toliau tvirtai siekti kurti tokią universiteto aplinką, kurioje visi ir visos, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties (iš)raiškos, galėtų jaustis saugūs (-ios), gerbiami (-os) ir vertinami (-os). Esminis tikslas yra ne tik laikytis minimalių įtraukties standartų, bet ir kurti akademinę bendruomenę, kurioje įvairovė ne tik priimama, bet ir švenčiama. Kiekvienas žmogus turėtų turėti galimybę tobulėti ir dalintis savo unikalia perspektyva Per nuolatines pastangas, bendradarbiavimą ir advokaciją universitetai gali tapti įtraukties pavyzdžiu, nurodydami teigiamą kryptį kitoms institucijoms ir prisidėdami prie platesnių visuomenės pokyčių priėmimo ir lygybės link. Šis įsipareigojimas siekti įtraukties ir teikti paramą užtikrins, kad universitetai būtų ne tik mokymosi vietos, bet ir bendruomenės, kuriose visi žmonės gali klestėti ir išnaudoti visą savo potencialą
ŠALTINIAI
Ališauskienė, M., Bugatti, L., Daoultzis, K.-C., Pocė, G., Togni, E., Urciuoli, C. (auth)Theofilopoulos T. (eds), (2024). Inclusive Universities Leading to Inclusive Societies: Research findings from Greece, Italy and Lithuania, Athens: Panteion University of Social and Political Sciences, https://inclusiesproject.com/ Byyny, R.L., 2017. Cognitive bias. Pharos, p.3.
Crenshaw, Kimberle (1989) "Demarginalizing the Intersection of Race and Sex: A Black Feminist Critique of Antidiscrimination Doctrine, Feminist Theory and Antiracist Politics”, University of Chicago Legal Forum: Vol. 1989: Iss. 1, Article 8. de Lauretis, T. (1991). Queer theory: Lesbian and gay sexualities: An introduction. Differences: A Journal of Feminist Cultural Studies, 3(2), iii–xviii. https://doi.org/10.1215/10407391-3-2-iii
Dvoskin, J., Fu, M. and Klee, A.S., 2023. Psychology in action: The need for bystander intervention programs to reduce public harms. Psychological Services, 20(3), p.403.
European Institute for Gender Equality (EIGE). (2016). https://eige.europa.eu/publications-resources/thesaurus/terms/1050 (žiūrėta 202407-29).
Garvey, J.C., Chang, S.H., Nicolazzo, Z., & Jackson, R. (Eds.). (2018). Trans* Policies & Experiences in Housing & Residence Life (1st ed.). Routledge. https://doi.org/10.4324/9781003448266
Greenwald, A.G., Poehlman, T.A., Uhlmann, E.L. and Banaji, M.R. (2009). Understanding and using the Implicit Association Test: III. Meta-analysis of predictive validity. Journal of personality and social psychology, 97(1), p.17.
Habarth, J.M. (2015). Development of the heteronormative attitudes and beliefs scale. Psychology & Sexuality, 6(2), pp.166-188.
Hamilton, D.L. and Sherman, J.W. (2014). Stereotypes. In Handbook of social cognition (pp. 17-84). Psychology Press.
Jewell L.M., Morrison, M.A. and Gazzola S.B. (2011). Modifying heterosexuals’ negative attitudes and behaviours toward gay men and lesbian women: Recommended practices for the design of attitudinal and behavioural change interventions. In Morrison, T.G., Morrison, M.A., Carrigan, M.A. and McDermott, D.T. (Ed.). Sexual minority research in the new millennium. Nova Science Publishers.
Karpen, S.C. (2018). The social psychology of biased self-assessment. American Journal of Pharmaceutical Education, 82(5), p.6299.
Linee guida per gli Atenei Italiani sull’implementazione della Carriera Alias della Conferenza Nazionale degli Organismi di Parità delle Università Italiane. Paimta iš http://www.cpouniversita.it/ (žiūrėta 2024-07-29).
Majumdar, D., & Martinez-Ramos, G. (2019). “An Examination Of The Association Between Microaggression And Well-being Among Latina/os Of Mexican-descent In The United States”. Michigan Sociological Review, 33, 10-24,125.
Marchia, J. and Sommer, J.M. (2019). (Re) defining heteronormativity. Sexualities, 22(3), pp.267-295.
Santhosh, L., Keenan, B. P., & Jain, S. (2020). The "Third Shift": A Path Forward to Recognizing and Funding Gender Equity Efforts. Journal of women's health (2002), 29(11), 1359–1360. https://doi.org/10.1089/jwh.2020.8679
Seal, M. and Seal, M., 2019. A Case Study of Institutional Heteronormativity in Higher Education Institutions. The Interruption of Heteronormativity in Higher Education: Critical Queer Pedagogies, pp.99-115.
Seelman, K. L., Woodford, M. R., & Nicolazzo, Z. (2016). Victimization and Microaggressions Targeting LGBTQ College Students: Gender Identity As a Moderator of Psychological Distress. Journal of Ethnic & Cultural Diversity in Social Work, 26(1–2), 112–125. https://doi.org/10.1080/15313204.2016.1263816
Steele, B., Degli Esposti, M., Mandeville, P. and Humphreys, D.K. (2024). Sexual violence among higher education students in the United Kingdom: Results from the Oxford understanding relationships, sex, power, abuse and consent experiences study. Journal of interpersonal violence, 39(9-10), pp.1926-1951.
Turner, W. B. (2000). A genealogy of queer theory. Temple University Press.
University of California Davis. n/a. LGBTQIA Resource Center Glossary. https://lgbtqia.ucdavis.edu/educated/glossary (accessed 31.07.2024);
Van der Toorn, J., Pliskin, R. and Morgenroth, T. (2020). Not quite over the rainbow: The unrelenting and insidious nature of heteronormative ideology. Current Opinion in Behavioral Sciences, 34, pp.160-165.
Waling, A. and Roffee, J.A. (2018). Supporting LGBTIQ+ students in higher education in Australia: Diversity, inclusion and visibility. Health Education Journal, 77(6), pp.667-679.
Wickersham, H. and Vajner, D., 2020. The Prevalence of Stereotypes Against the LGBTQ Community and the Effect of Education on Those Stereotypes. Journal of Student Research, 9(2).
World Health Organization (2006). Defining sexual health: Report of a technical consultation on sexual health, 28-31 January 2002, Geneva. Geneva: World Health Organisation.
Young, K., Anderson, M. and Stewart, S. (2015). Hierarchical microaggressions in higher education. Journal of Diversity in Higher Education, 8(1), p.61.