2022 m. vasario 1–7 d.
Nr.5
vIenuolė vIKtorIJA voIdogAItė: „Moteris jaučiasi graži, kai yra suprasta ir mylima“
pAryžIAus podIuMu žengė ir monarchai
IngA ngA norKutė:
„neapkraunu eapkraunu savęs šiukšlėmis, visada jaučiuosi karalienė“
Kaina TIK
1,50 eur
A tv i r ai
Aktorės ginklas –
šypsena
Aktorė Inga Norkutė (49 m.) kasdien atsi verčia dienoraštį. Kasdien ji sau atsako į klausimus, kaip jaučiasi, kokia norėtų būti, už ką yra dėkinga ar kieno norėtų atsiprašyti šiandien. „Man nesunku at siprašyti, jei pajuntu, kad noriu. Bet stengiuosi neskaudinti, gyventi taip, kad at siprašinėti nereikėtų. Jau esu didelė mer gaitė ir žinau, kad ne visiems reikia sakyti viską, ką galvoji“, – atviravo aktorė.
Nuotraukos ir stilius: Reda Mickevičiūtė Grimas ir plaukai: Marija Stanislauskaitė Švarkas iš „Max Mara“, suknelė ir batai iš „Išparduotuvės A“.
8
Š
Laura Bulvydė
alia Ingos lovos, kad ir kur ji bū tų – namuose Šiauliuose ar nuo mojamame kambar yje Vilniuje – guli nedidelė knygelė „Dėkin gumo dienoraštis“. Moteris ją atsiverčia kasdien. Ir rašo. „Kasdien turiu atsakyti ir į klausimą, kokia norėčiau būti? Atsakau: pozityvi, laukianti, tikinti, rūpestinga. Laiminga, graži, mylima. Sveika, protinga. Darbin ga, geros nuolaikos, nepaisant klaidų. Iš kalbinga. Ir taip – kiekvieną dieną. Tikiu, kad jei paleisiu mintį į visatą, ji ir ateis. Džiaugiuosi, kad gavau dovanų šią knygą. Ji priverčia ne tik stabtelėti, bet ir susimąstyti, kuo gyvenu, kaip jaučiuosi, kas svarbiausia“, – pasakojo I.Norkutė. Kas Ingai šiandien svarbiausia? Malda, kad vakare nepamirštų. Juk per darbus, bū na, nesusirankioja – nuolat bėgdama už miršta ir save, ir kitus. O viską susirašius susidėlioja ir mintys. Čia pat Inga rašo ir vardus žmonių, kurių norėtų atsiprašyti. „Labai laiku šis geras daiktas pateko į mano rankas“, – džiaugėsi ji. Šiuo metu Inga turi kiek daugiau lai ko sau, mat serialo „Moterys meluoja ge riau“, kuriame ji įkūnija Medą, filmavimai kol kas baigėsi. Tačiau laukia spektakliai Šiaulių dramos teatre, ji sutiko dalyvau ti ir televizijos projekte „Muzikinė kau kė“. Be to, atsargiai užsimena apie seria lą, kurį pati režisuoja. Gavusi kvietimą pasirodyti „Muzikinė je kaukėje“ aktorė kiek sutriko – pirmas jos atsakymas buvo neigiamas. Tačiau pasikalbėjusi su draugais ir kolegomis, savo nerimą atskleidusi projekto rengė jams galiausiai ji apsisprendė – čiups šią galimybę už ragų. „Man patiko būti Baubuke „Kaukėse“ – puikus žaidimas, smagi patirtis, nuo tykis. Juk net komisijos narė dainininkė Monika Liu, kuri manė, kad aš – vaikinas, paprašė nuo manęs vaikų! „Muzikinė kaukė“ – jau kitaip, čia jau nebepasislėpsiu po kauke. Neramu, kad neperspausčiau, kad nebūtų parodija. Bus – kaip bus, tikiuosi, kad bus dar vie nas smagus nuotykis. Esu perfekcionistė, mėgstu laimėti, pa sirodyti gerai. Jaudinuosi, išgyvenu, bet neriu!“ – teigė aktorė. Šiaulių dramos teatre ir televizijos se 2022 02 01
rialuose vaidinanti aktorė tvirta: speci fika čia tikrai skirtinga, bet abi veiklos mielos širdžiai. Mąstyti, atiduoti visas jėgas, susigyventi su personažu reikia ir ten, ir ten. „Vaidmuo, kurį turi atlikti, – tokia ma no specialybės forma. Ir nesvarbu, kur jis atliekamas. Žinoma, televizijoje didesni pinigai. Juk parduodi savo veidą. Ant ek rano aktorių dažniausiai burnoja tie, ku rių televizija neima arba pakviečia tik epi zodiniams vaidmenims. Visko yra ir teatre, ir televizijoje. Ir teat re būna, kad atėję jauni režisieriai patys nesupranta, ko nori. Režisuoti spektaklių atvyksta ir užsieniečiai, jie nepažįsta, ne jaučia aktorių, nėra net matę mūsų spek takliuose. Performansų lygio spektakliai tikrai vargina, jau net erzina“, – kalbėjo garsi aktorė.
„Sapnuoju tokius sapnus, kad jei būčiau dailininkė, įkvėpimo turėčiau ilgam. Juos pati sau išaiškinu, galiu juos pati perskaityti, sapnininkų nevartau.“ Inga Norkutė
27 metai teatre, daugybė vaidmenų – toks Ingos bagažas. O kai režisierius pa siūlo aktorei menkavertį epizodinį vaid menį, ji jau leidžia sau atsisakyti. Ji puikiai prisimena laikus, kai režisie riai į Šiaulių dramos teatrą atvažiuodavo specialiai dėl čia vaidinančių aktorių. Jie iš anksto matė, kuris kokiam vaidmeniui tinka, jautė kolektyvą. Ir, pasak Ingos, bū tent tokie spektakliai būdavo itin mėgsta mi publikos ir „šaudavo“ visu pajėgumu. „Daugelis žino mane kaip serialo „Mo terys meluoja geriau“ Medą, bet tie, kurie matė mane teatre, su ja mano vaidybos nesieja. Teatre būta ir dramatiškų, ir gilių, absurdiškų ar net žaismingų vaidmenų. Meda man artima, smagi, šis vaidmuo sėkmingas jau 14 sezonų. Girdėjau, kad bus ir 15-as. Tiesiog „Santa Barbara“, – šypsojosi Inga. Dabar ypač išpopuliarėję nuomonės formuotojai, savo gyvenimą demonst ruojantys socialiniuose tinkluose. Tačiau nei jų veikla, nei taip uždirbami pinigai Ingos, nors ir gerai žinomos mūsų šaly
je, nevilioja. Savo santykį su socialiniais tinklais aktorė vadina „jokiu“. Neseniai viena kolegė pagyrė I.Norku tės nuotrauką instagrame. Aktorė suklu so – bet šiame socialiniame tinkle ji net neturi paskyros! „16 tūkstančių sekėjų! Oho! Pasitarė me, ką daryti, jei reikės, kreipsiuosi į ati tinkamas instancijas, tikrai nepaliksiu šio reikalo. Parodė man nuotraukas, jau ilgus metus su žmonėmis kažkas bend rauja už mane... Nuotraukos ten tokios, kokių ir pati neturiu, – su tėčiu sodyboje, su šunimi... Labai keistas jausmas, kai kažkas apsime ta tavimi. Juokiausi, kai aktorių atrankai paprašė nuotraukų. Pasiimkite iš instag ramo! Pati tiek neturiu, kiek ten yra“, – stebėjosi Inga. Laisvesniu nuo darbų metu Ingą džiu gina net tai, kad gali išsimiegoti, – nebe reikia keltis 6 val. ryto ir skubėti į grimuo tojos kėdę, iš kurios – tiesiai į filmavimo aikštelę. „Kai kasdien vykdavo serialo filmavi mai, tikrai gyvenau chaose. Aplink ne tvarka, o grįžusi vėlai vakare norėdavau tik palįsti po dušu, po pagalve pasidėda vau tekstą, kurį turiu išmokti rytdienai. Toks jausmas, kad naktis dingdavo, – tik užsimerkei ir vėl reikia atsimerk ti. Dabar sau miegu, darausi grožio pro cedūras, veidas be grimo ilsisi...“ – pasa kojo moteris.
Š
iandien Inga gyvena ateities pla nais – viskas, kas buvo, juokėsi ji, jau nuleista į klozetą, o dabar svar bu, kas bus toliau. „Tik pirmyn, svarbu, kad sveikatos bū tų“, – šypsojosi ji. Kokia būtų tobula I.Norkutės diena? Moteris ilgai nemąsto: jų, tobulų, gali būti įvairių. Tobula diena būna tada, kai sklan džiai praeina vakar suplanuoti darbai. Kai planai nesugriūva. Ji tobula, kai atsitin ka tai, ko net neplanavo, – puikus oras, kas nors pasiūlo lėkti į gamtą. Tobula, kai nuvargsta juodai, apgalvoja, ką padarė, ir pajunta, kad viskas einasi harmoningai. „Nuotaika gera, jaučiuosi puikiai, esu graži – tobula. Pasiteisino nuojauta – to bula. Tobulumui man tikrai nereikia jo kių materialių dalykų. Esu toks paukštis, kuris gali jaustis tobulai bet kur, – prisi taikau. 9
P a ž in t i s
„Tikrai nesu ta susivėlusi ir išprotėjusi mama beždžionė iš vaikiško filmuko, kuri nuolat bėgioja tarp vaikų beždžioniukų ir darbų“, – šypsojosi sesuo Viktorija.
14
2022 02 01
Pašėlusi raudonbatė vienuolė
į kiekvieną žvelgia su viltimi Ji daug laiko skiria savo įkurtam vaikų darželiui, vyks ta pas pabėgėlių vaikus į Ruklą, mokosi edukologi jos doktorantūroje, dėsto studentams ir yra įsitikinusi, kad jos misija – su viltimi žiūrėti į kiekvieną. „Motinys tės kelias labai gražus, bet nežinau, kas daugiau atsisa ko – mamos ar aš. Kiekvienas pašaukimas ir gyvenimo pasirinkimas, jei jis prisiimtas rimtai ir su atsakomybe, reikalauja atiduoti“, – sakė Nukryžiuotojo Kristaus sese rų bendruomenės vienuolė Viktorija Voidogaitė (37 m.).
P
LAURA BULVYDĖ
abudusi Viktorija skaito knygą. 6.55 val. eina į Mišias, 8.20 val. – pusryčiai. 8.30 val. ji sėda prie darželio laiškų. 9.30 val. jau lau kia susitikimas su darželio bendruome ne. Vėliau – susitikimai su mokytojomis, grafikų derinimas, pietūs. Po jų – stabte lėjimas su malda, šiek tiek poilsio ir dar bas su studentų baigiamaisiais darbais. „Rašau jiems įvertinimus, pastabas ir, žinoma, palaikančius laiškus. Būtinai pri menu, kad nebijotų“, – šypsojosi kolegi jos ir universiteto dėstytoja dirbanti se suo Viktorija. Tądien, kai kalbėjomės, ji rengėsi ir sunkiam palydėjimo pokalbiui su ser gančiuoju onkologine liga, po kurio lau kė vakarienė su seserimis. Paskutinei, ilgesnei, dienos maldai se suo susikaupia 19.30 val. Po valandos, ti kisi, galės paskambinti ir mamai, o prieš miegą laiką vėl skirs skaitymui – gal gro žinės literatūros, gal mokslinės. Viktorijos laikas suplanuotas kone mi nučių tikslumu. Penkios minutės, juokėsi 2022 02 01
ji, kartais itin reikalingos tam, kad diena būtų kiek ramesnė, būtent todėl sese rys švenčia Mišias ne 7, o 6.55 val. – kad po jų turėtų kelias minutes daugiau per bėgti kiemelį – į katalikišką vaikų darže lį „Mažutėliams“, kuriame daugelis jų ir darbuojasi. – Viktorija, jūsų visas laikas kruopš čiai suplanuotas: bažnyčia, darželis, mokslai, pagalba kitiems. Ar įmano ma išskirti, kuri veikla jums artimiau sia, arčiausiai širdies? – Paklausiu jūsų: ar pasakytumėte, kad šeima yra jūsų veikla? Matyt, ne. Taip pat ir man dėl vienuolės gyvenimo. Mes neišskiriame ir nepasirenkame vie ną dieną ką nors daryti, o kitą ne – nei jūs šeimos, nei aš – vienuolės kasdienybės. Tai ir yra gyvenimas. Žinoma, man svarbiausias – vienuoliš kas, bendruomeninis gyvenimas, kuria me yra ir laikas maldai. Šeimos pagrindi nė pora – tėtis ir mama – turi pasikalbėti tarpusavyje, taip aš turiu pasimelsti, skirti kokybiško laiko buvimui su Dievu. Visi kiti santykiai sukasi apie tą san
tykį. Ir to santykio nei jūs šeimoje, nei aš nevadiname darbu. Patys tai pasirin kome ir būname tame kasdien. Man pačiai labai patinka darbas su stu dentais, jaunais mokytojais. Ir nebūtinai Vilniaus kolegijoje, kalbu ir apie tuos pe dagogus, kurie ateina dirbti į mūsų dar želį ir mokosi darželio pedagogų mokyk loje. Man tai – labai prasmingas darbas, nes tie žmonės paskui dirba su vaikais. Kitas svarbus momentas – palaikyti ryšį su darželio vaikų tėvais. Kai kurie jų savo vaikų nemato ir po 10 valandų per parą, nes dirba. Noriu sugrąžinti jiems tuos dalykus, kuriuos jie praranda, no riu telkti bendruomenę. Tam turiu paži noti kiekvieną vaiką. Todėl kasryt pati aplankau visus vai kus, žinau, kam prasidėjo akių uždegi mas, kam norisi miegučio, o kas ryte ne pasidalijo žaislo su sese. Mano studijos svarbios ne mažiau. Mokausi antrame doktorantūros kurse, tad pirmas darbas ryte, dar prieš einant melstis, – skaityti mokslinę literatūrą, savaitgaliais rašyti straipsnius. Skaitau ir važiuodama autobusu. Galiausiai tas skaitymas vis tiek sugula ir gaivina širdį. Šeštadienis visada atiduotas: su mo kytojais savanoriais važiuojame į Ruklą ir būname su pabėgėlių vaikais. Visos šios veiklos ramiai pasiskirsto lai ke, visoms joms atiduodu širdį. Nedarau visko iš karto, tad ir neatrodo, kad to vei kimo labai daug. Tikrai nesu ta susivėlusi ir išprotėjusi mama beždžionė iš vaikiš ko filmuko, kuri nuolat bėgioja tarp vai kų beždžioniukų ir darbų. Kita vertus, juk esame aštuonios sese rys, pasinėrusios į šias veiklas. O veiki mas kartu suteikia ramybę ir stabilumą. Bėgioti mums nereikia – ramiai vaikš tome. Tikrai nesame pačios svarbiausios ir reikalingiausios pasaulio gelbėtojos. – Sakote, kad jūsų šeštadienis – atiduotas. Mano akimis, visas vie nuolių gyvenimas yra atiduotas ki tiems žmonėms. – Taip, bet apie tai nemąstau. O Rukla – gana naujas dalykas. Sąmoningai pasi rinkau važiuoti. Ir važiuoju kas savaitę. Va žiuojant pirmyn pusantros valandos kalba mės su savanoriais, važiuojant atgal – tiek pat laiko darome refleksiją: stengiamės pa žinti save, savo jausmus, išgyvenimus. 15
S v e i k a t a i r g r ož i s
Kai kūnas
susargdina sielą
Stresas – kenksmingas ir dažnai tampa psichosomatinių ligų priežastimi. Bet būna ir kitaip: dažniau, nei manoma, infekcijos sukelia depresiją, asmenybės sutrikimus ir baimę.
S
eniai žinoma, kad dvasinė būse na daro poveikį fizinei savijautai ir priešingai. Pernelyg ilgai ken čiantiems stresą, įtampą organiz mas dažnai siunčia signalus. Sergančiųjų chroniška liga tyko pavo 24
jus, kad negalavimai atsilieps dvasinei bū senai, – depresija, baimėmis, fizinio ak tyvumo sumažėjimu. Tyrėjai nustatė, kad net infekcijos ar uždegimai gali sukelti psichikos poky čius. Tai tyrinėja psichoneuroimuno
logija arba psichoimunologija. Svarbi, bet dar gana nauja sritis, nagrinėjan ti centrinės ner vų ir imuninės siste mų sąveiką. JAV psichologas Robertas Ader is 1974-aisiais įrodė galvos smegenų, elge 2022 02 01
chikos sutrikimo ir kitus sunkios dep resijos gydymo būdus.
V
iskas padėjo – jei apskritai pa dėjo – trumpą laiką, liga vis ats in auj ind av o. Ats ir ad o kliedesiai, laikui bėgant, paciento būklė blogėjo. Ilgą laiką šio vyriškio atvejis bu vo vienas sudėtingiausių profesoriaus T.Bschoro praktikoje. Kai vyriškį išbėrė, vienas gydytojas skyrė jam antibiotiką doksicikliną, kuris vartojamas bakterijų ir tam tikrų parazi tų sukeltoms infekcijoms gydyti. Po pen kių dienų depresijos požymių nebeliko.
Dar prieš keletą metų buvo neįsivaizduojama, kad psichikos ligas galima sutramdyti antibiotikais. Profesorius mano, kad netikėtą po sūkį lėmė iki šiol dažnai nenustatoma sutrikimo priežastis. T.Bschoro teigi mu, paciento imuninė sistema buvo tapusi nekontroliuojama. Imuninė sistema – vienas sudėtin giausių žmogaus organizmo mechaniz mų. Dvasinės krizės sukelia psichikos sutrikimus, o tai apibūdinama psicho somatikos sąvoka. Pavyzdžiui, nuolatinis stresas silpni na imuninę sistemą, daro ją neatsparią ligoms. Bet gali nutikti ir priešingai – kū nas susargdina ir sielą. Tai nėra retas fe nomenas, bet jis sistemingai tyrinėjamas tik 15 metų.
D sio ir imuninės sistemos ryšius. Ką tai reiškia, patyrė psichiatrijos ir psichote rapijos specialistas vokiečių profesorius Tomas Bschoras. 2017-ųjų vasarą į jį kreipėsi pacien tas, kurio visi negalavimo požymiai by lojo, kad jis serga depresija. Penktą dešimtį įpusėjusiam vyriškiui gydytojai skyrė medikamentų nuo psi 2022 02 01
idelį susidomėjimą medikų pa saulyje sukėlė Kopenhagos (Da nija) universiteto tyrėjų studi jos. Specialistai stebėjo visų 1995–2012 m. šalyje gimusių vaikų būklę. Statistikos duomenų įvertinimas at skleidė aiškų infekcinių ligų ir vėlesnių psichikos ligų ryšį. Vaikai, kurie anksti dėl sunkių infekcijų buvo gydomi ligo ninėje, turėjo 84 proc. didesnę riziką su sirgti psichikos ligomis. Prie jų priklauso asmenybės ir elgesio sutrikimai, autizmas, hiperaktyvumas ir neurozės. Dar prieš keletą metų bu vo neįsivaizduojama, kad psichikos ligas galima suvaldyti antibiotikais.
Nuotaiką lemia ir kitos ligos ◆ ◆ Amerikiečių aktorei Sel mai Blair (49 m.) gydytojai 2018-aisiais nustatė išsė tinę sklerozę. Tai – cent rinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smege nų, lėtinė liga. ◆ ◆ Vokiečių aktorius Ericas Stehfestas (32 m.) daugelį metų sirgo šizof renija. Tai – lėtinė psichikos liga, kuri pažei džia jausmų, mąstymo, suvokimo ir valios sferas. Savo patirtį aktorius perteikė trum pametražiame filme„Šizofrenija“. ◆ ◆„Oskaro“, Auksinio gaub lio laimėtoja, iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) kilusi ak torė Charlize Theron (46 m.) prodiusavo filmą apie moterį, kuri dėl infekcijos kone per naktį tapo beprote. ◆ ◆ Amerikiečių ak torė Emma Stone (33 m.) vaikystėje patyrė pani kos atakas ir baimę, jau tėsi tikra keistuolė. Ar tai anksčiau buvusios infek cijos pasekmė? Bet kokiu atveju jai padėjo gydymas. ◆◆ Amerikiečių reperis, dainų autorius, aktorius Aaronas Carteris (33 m.) tu ri ilgą ligų sąrašą.„Aš kenčiu nuo daugybinio ti po asmenybės ir bipolinio sutrikimų, šizofreni jos, baimės“, – prisipažino A.Carteris. ◆ ◆Prieš keletą metų atlikėjui Kanye Westui (44 m.) buvo diagnozuotas bipolinis sut rikimas, arba kitaip – ma niakinė depresija. Dabar, iš mokus gyventi su liga, vyrui pavyksta kontroliuoti mani jos ir panikos epizodus. Bipoli niu sutrikimu serga daugybe garseny bių, tarp jų – ir Selena Gomez bei Mariah Carey. ◆ ◆„Titaniko“ žvaigždę Leonardo DiCaprio (47 m.) vaikystėje užklupdavo įvairūs elgesio sutrikimai: noras viską kontroliuoti, skalbti. Vė liau visa tai Holivudo žvaigždė sugebėjo įveikti. ◆ ◆Nors filmuose Jimas Carrey (59 m.) vi suomet vaidindavo šmaikščius ir puikiai nusiteikusius vyrus, realiame gyvenime kentė nuo depresijos.
25
mada
„Chanel“ modeliai.
Princesė ant žirgo
L
egendinė mados žurnalo „Har per’s Bazaar“ redaktorė Carmel Snow (1887–1961) yra pasakiu si: „Elegancija yra geras skonis plius truputis drąsos.“ Ir iš tiesų pažvel gus į naujausias Paryžiaus aukštosios ma dos kolekcijas darosi akivaizdu, kad rafi nuotumas ir seksualumas šiltuoju metų laiku žengs koja kojon. Kaip žinoma, du kartus per metus Pa ryžiuje demonstruojama aukštoji mada reikalauja išskirtinio kruopštumo: vie netiniai rankų darbo drabužiai siuva mi iš kokybiškiausių medžiagų, geriausi siuvėjai ir dizaineriai jų kūrybos procese praleidžia valandų valandas. Vis dėlto Prancūzijos mados namų „Dior“ kūrybos direktorė Maria Grazia Chiuri (57 m.) aukštąją madą nutarė pa kylėti į dar aukštesnį lygį. Naujausio je 2022 m. pavasariui ir vasarai skirtoje
30
prabangos prekės ženklo kolekcijoje ypa tingas dėmesys buvo skiriamas sudėtin goms rūbų konstrukcijoms. Detalės, to kios kaip siuviniai, įprastai tik puošia drabužius, tačiau „Dior“ kolekcijoje jos tapo ir jų formavimo priemone. Siuviniai papuošė ir „Chanel“ kūrinius. „Tai vasaros kolekcija, taigi ji labai gai vi, su daugybe siuvinių“, – apibūdino ją mados namų kūrybos direktorė Virginie Viard (60 m.). Įkvėpimo šiltajam sezonui skirtiems aukštosios mados apdarams dizainerė sėmėsi iš vakarėliais ir džiazo muzika pagarsėjusio praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio, įvaizdžiuose atgi musio plunksnomis ir ryškiu makiažu. Šou vizualizacija pasirūpinęs garsus prancūzų menininkas Xavier Veilhanas (58 m.) neatsiliko – mūzų ieškojo prieš šimtą metų vykusiose pasaulinėse paro dose. Didžiausia kolekcijos pristatymo 2022 02 01
„Valentino“ modeliai.
2022 02 01
agnė mačiulytė
staigmena tapo ant pakylos žirgu atjoju si žymiosios Holivudo aktorės Grace Kel ly (1929–1982) anūkė Monako princesė Charlotte Casiraghi (35 m.). „Man patinka klasikinis „Chanel“. Taip pat man patinka sportas. Smagu galvo ti, kad „Chanel“ drabužius galima dėvėti žaidžiant golfą ar jodinėjant žirgu“, – sa kė X.Veilhanas.
„Chanel“, Scanpix
„Alexandre Vauthier“ modeliai.
31