![](https://assets.isu.pub/document-structure/240418075912-c6f392e1616793e263207fd03c538f6d/v1/50fcae20bde634f12aeed3004f2ced62.jpeg)
![](https://assets.isu.pub/document-structure/240418075912-c6f392e1616793e263207fd03c538f6d/v1/7637b0c9881a0fed645fa288e9ba6cb2.jpeg)
„Mano pasaulis apsivertė“
VAIŠVILAITEISKIRUTIENEI
Naujoji Zelandija priminė Lietuvą
GINTARAS
RINKEVIČIUS: pagaliau namuose!
Kai su sutuoktiniu Gvidu klaipėdietė fotomenininkė Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė susiruošė kelionei į Naująją Zelandiją, bičiuliai tarsi susitarę klausinėjo, į kokį čia pasaulio pakraštį jie keliauja. „Ką ten sutiksite? Žirafas, krokodilus?“ – klausė jie. Prisiminusi šiuos egzotiškus įsivaizdavimus Naujojoje Zelandijoje Viktorija vis dairėsi po avelėmis nusėtas iš rūko išnyrančias pievas ir šypsojosi.
Nau jo ji Ze lan di ja, pa sak Viktorijos, taip toli, kad jei pavyktų prašokti kiaurai Žemės rutulį, kaip tik ten atsidurtume. Kelionė lėktuvais užtrunka dvi paras.
„O tos dvi salos kitoje Žemės pusėje pasirodė tokios savos, tokios artimos –kaip Lietuva.
Skrendi, prašoki nemūsiškomis tradicijomis stebinančius arabų kraštus, tirštai prieskoniuotą Indiją, savaip ritmingai pulsuojančią Kiniją, dar toliau... Ir ten, žemėlapio pakrašty, vėl surandi lopinėlį Europos!
Man visada labai įdomu savyje tyrinėti tą patį pirmą jausmą, kuris užplūsta, vos tik išlipi iš lėktuvo naujoje šalyje. Dar nespėji nieko pamatyti, patirti, bet pojūtį viduje jau turi. Naujojoje Zelandijoje mane akimirksniu užplūdo palaima. Nuo pirmo žingsnio ir visos kelionės metu abu su vyru jautėmės ypač laimingi. Man atrodė, kad aš ne atvykau, bet grįžau. Viskas taip išsiilgta, sava“, – „Stiliui“ pasakojo fotomenininkė.
Viktorijai reikia vandens ir žalumos. Naujojoje Zelandijoje viso to – per akis. Vanduo salas supa iš visų pusių, teka srauniomis upėmis, tyvuliuoja smaragdiniuose ir neapsakomo mėlynumo ežeruose, taip pat garuoja, kunkuliuoja virš žemės, sprūsta iš visų pusių karštomis versmėmis.
Augalija čia kaip išprotėjusi. Veša ir žaliuoja tokiomis formomis, kad, pasak Viktorijos, net juokas ima, kaip gali šitaip būti. Keisčiausia fotomenininkei, kad labai primena Lietuvą. Tie patys spygliuočiai, panašūs į pušis ir egles, ąžuolai ir kaštonai, plačialapiai paparčiai, bet augalai ir medžiai kažkokie kitokie.
„Pernelyg dideli, išsirangę, keisčiausių formų. Gal pušys, bet spygliai milžinai, viršūnės dangų remia. Gal eglės, bet auga iš vandens, ežero vidury, po jų šakomis žydi lelijos ir plaukioja antys.
Gal paparčiai, bet keliskart galingesni jų lapai, o kamienai kaip medžių. Kažkokios palmės – paparčiai. Neiškentusi knygyne susiradau Naujosios Zelandijos medžių knygą, parsivežiau. Milžinus medžius paparčius vadina ponga, bet tyrinėsiu toliau“, – atradimais ir vaizdais dalijosi moteris.
Viktorija VaišvilaitėSkirutienė po Naująją Zelandiją keliavo su sutuoktiniu Gvidu.
salos – kaip girto lietuvio sapnas. Naujoji
Zelandija man kaip Lietuva, tik siurreali, susapnuota.
Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė
Svečioje šalyje jiedu su sutuoktiniu viešėjo vos 11 dienų, bet į jas sutalpino neįtikėtinai daug. Viktorija, tiesa, turėjo ir fotografinių misijų, sukūrė kelias fotoistorijas.
Pora susidraugavo ir su vietos lietuviais. Menininkė Nora, kurios portretus fotografavo jos namuose, Viktorijai pritarė dėl itin vešlios žalumos ir aprodė savo sodus. Štai medis, išsikerojęs virš namo, jos pačios pasodintas vos prieš kelerius metus. Lietuviškos prieskoninės žolelės, kurios pas mus pažemiui auga, čia krūmais veša. Nora V.Vaišvilaitę-Skirutienę patikino, kad ką į žemę pasodini – tas
sprogte išsprogsta, kad ežeruose žuvys kaip mūsų, ir čia pat, kaip kad mėgstantys savo laimikius pergirti žvejai, išplečia rankas kiek tik gali į šonus – štai tokio ilgio Zelandijos unguriai!
„Šitos salos – kaip girto lietuvio sapnas, ji sakė, ir aš suprantu. Naujoji Zelandija man kaip Lietuva, tik siurreali, susapnuota. Viskas tarsi atpažįstama, sava, jauku, bet nepaklūsta įprastoms normoms, viskas stebina, džiugina.
Kai iš vienos salos kėlėmės keltu į kitą (Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiosios, šiaurinė ir pietinė salos, taip pat daug mažų), abu su vyru prapliupome juoktis.
NUTRAUKOS: RAIMONDO KIURO
STILIUS: „TIULIO FĖ JA“
Šiandien, kai apie psichologinę sveikatą kalbama atviriau, vis dažniau apie tokias problemas prabyla ir žinomi žmonės. Drabužių dizainerė
Viktorija Jakučinskaitė (42 m.) – viena jų. Savo socialiniuose tinkluose
prabilusi apie tai, kad jau metus kovoja su depresija, moteris atvira – dabar jaučiasi kiek geriau ir tunelio gale jau mato mažą saulės spindulėlį.
„Pabandykite įsivaizduoti, kad visa visata pradeda skambėti ir aidėti. Tai nebe žmonių balsai, tai planetos ir saulės sukasi aplinkui“, –rašė kompozitorius Gustavas Mahleris, 1906 metais sukūręs Aštuntąją simfoniją. Kompozitoriaus viziją puikiai įsivaizdavo klausytojai, kai dieviškoji simfonija, diriguojama Gintaro Rinke vičiaus (64 m.), įspūdingai nuskambėjo naujosios Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) salės atidarymo šventėje.
Būdamas 83 metų po ilgos ligos mirė italų mados dizaineris Roberto Cavalli – vienas žinomiausių Italijos dizainerių. Jis išgarsėjo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o žinomumą jam atnešė egzotiški raštai, kailiai, plunksnos ir blukinti džinsai. R.Cavalli dažnai sakė, kad domisi laukiniais gyvūnais, kurie įkvėpė daugybę jo kūrinių.
Jachtos, moterys, jodinėjimas ir gyvūnai – tai visi italo R.Cavalli pomėgiai. Anksčiau jis mėgo pats stovėti prie savo baltos kaip sniegas gražuolės jachtos vairo, bet vėliau pasisamdė kapitoną. Dažniausias R.Cavalli kelionės tikslas – Sen Tropezas, kurį jis, Florencijos gyventojas, pamėgo daugiau nei prieš 40 metų.
„Štai mano gyvenimas“, – prieš dešimtmetį sakė R.Cavalli išdidžiai mostelėdamas gražuolės jachtos link. Jaunatviškai šoktelėjęs ant denio jis ištiesė ranką sužadėtinei Sandrai Nilsson. Žurnalistai ėmė spragsėti fotoaparatais: visame pasaulyje žinomas mados dizaineris buvo apkabinęs savo jauną draugę – aukštą, iš-
kilaus biusto. Žemo ūgio R.Cavalli dievino aukštas moteris. Sandra buvo šalia ir paskutinę kūrėjo gyvenimo akimirką. „Daugelis mano, kad gyvenu apsuptas manekenių pulko ir maudausi prabangaus šampano pursluose. Taip nėra. Mano gyvenime buvo tik kelios svarbios moterys“, –2013 metais išleistoje autobiografinėje knygoje „Just Me“ („Tiesiog aš“) rašė R.Cavalli. Šios moterys – tai du vaikus jam padovanojusi pirmoji meilė Silvanella, tapusi ir pirmąja žmona 1964 metais, ir tris vaikus jam pagimdžiusi ir dešinioji ranka versle buvusi antroji žmona Eva DŰringer. Pastarąją, su kuria praleido 35 metus, jis vadina gražiausia moterimi pasaulyje ir tam turi pagrindo – austrė E.DŰringer
yra pelniusi Mis Austrijos ir Mis Europos karūnas bei „Mis visatos“ vicemis titulą.
Paskutinė jo mylėta moteris taip pat gali pasigirti ne tik grožiu, bet ir grožio titulu – 2006-aisiais S.Nilsson tapo Mis Švedija.
Pirmąją savo parduotuvę R.Cavalli atidarė Sen Tropeze, į kurį pirmą kartą atvyko 1970-aisiais. Šį dizainerio sprendimą nulėmė romantiška priežastis – prancūzų aktorė Brigitte Bardot. Jis buvo įsimylėjęs šią aukštą blondinę.
Ar jiedu turėjo romaną? Į šį dažnai žurnalistų užduodamą klausimą R.Cavalli neatsakydavo nei „taip“, nei „ne“, tik šelmiškai nusišypsodavo.
Fašistai atėmė iš R.Cavalli tėvą – 1944 metų liepos 4-ąją jis buvo nužudytas
Su 44 metais jaunesne sužadėtine Sandra pernai kūrėjas susilaukė sūnaus.