Stilius

LILY COLLINS –apie ritualus, be kurių neįsivaizduoja kasdienybės

DOVYDĄ

KUMPIKEVIČIŲ gąsdina iš proto einantis pasaulis

ERIKOS

PURAUSKYTĖS atostogos Malaizijoje, Tailande ir Borneo saloje

GIEDRĖ MOCKELIŪNAITĖ:

GROŽĖJOSI GAMTOS STEBUKLAIS

Daugybę metų svajojusi šaltąjį sezoną Lietuvoje iškeisti į šiltuosius kraštus renginių režisierė, kompanijos „Menai Renginiai“ įkūrėja Erika Purauskytė (42 m.) pagaliau šį savo troškimą išpildė. Tris savaites su dukromis Vasara (7 m.) ir Aurora (6 m.) praleidusi Malaizijoje, Tailande ir Borneo saloje moteris tikino – nors kelionė buvo labai intensyvi ir visos pavargo, parsivežė neįkainojamos patirties ir įspūdžių.

Laura BULVYDĖ

Kai vieną naktį dirbdama prie savo organizuojamo renginio scenarijaus Erika pastebėjo itin pigius bilietus į Malaiziją, suprato – dabar. Iškart nupirkusi bilietus sau ir mergaitėms moteris ėmėsi planuotis trijų savaičių kelionę, apie kurią jau seniai svajojo. „Su si ta rė me su mer gai čių mo ky to­

jomis, kad mokslų neapleisime ir atostogaudamos, todėl didelė mūsų bagažo dalis buvo sesių vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai, o klase tapo viešbučiai, lėktuvai, oro uostai, net džiunglės.

Dukrų pamokoms skyrėme labai daug dėmesio, nors į tą mūsų laiką įėjo ir savaitė mokinių atostogų. Abi mergaitės nuolat skaitė, rašė, skaičiavo.

Vasara kelionėje net rašė savo knygą apie patirtis, įspūdžius, nuotykius, pie­

šė jai iliustracijas“, – pasakojo moteris.

Žemyninėje Malaizijos dalyje ir Tailande Erika su dukromis daugiau ilsėjosi, o antroji kelionės dalis tapo labai intensyvi.

Borneo sala, kurioje gyvena orangutanai, Erikos mintyse sukosi jau seniai –ji troško išvysti šiuos gyvūnus laisvėje.

Džiunglėse ji su mergaitėmis pamatė ne vieną gamtos stebuklą – mažiausias pasaulyje meškas, orangutanus, didžianoses beždžiones, didžiulius driežus, naktį

plaukė upe šalia keturių metrų krokodilo, stebėjo voveres skraiduoles ir miegančius paukščius, kurių lizdai visame pasaulyje laikomi didžiuliu skanėstu ir vaistu.

Į

spūdinga patirtis buvo ir naktį stebėti vėžles motinas, kurios saloje deda šimtus kiaušinių. Reindžeriai juos užkasa į specialius saugomus aptvarėlius, kad jų nesurytų didžiuliai driežai. Tą pačią naktį Erikai su mergaitėmis pavyko išvysti ir ką tik išsiritusius vėžliukus, kurie rėplioja į jūrą.

„Džiaugiuosi, kad vaikai išvydo gyvąją gamtą, gyvūnus jų natūralioje aplinkoje. Tikiu, kad savo akimis pamačiusios gyvūnus jų namuose, o ne zoologijos sode, jos atsakingiau elgsis su gamta, stengsis nekenkti jai.

Man buvo labai svarbu, kad mes visus gyvūnus stebėjome gyvenančius laisvėje, o ne narvuose, kurie yra ne kas kita kaip kalėjimai“, – pasakojo Erika.

Aistringa nardytoja E.Purauskytė Borneo saloje neatsispyrė ir šiai pagundai. Kol vaikai laiką leido laive ir Sipadano saloje su draugiška laivo įgula, didžiulius driežus tarsi kačiukus šėrė žuvimis, moteris nardė itin saugomame nuo žmonių draustinyje su šimtais vėžlių, rykliais, papūgžuvėmis, napoleonais ir daugybe kitų didžiulių žuvų.

Tokias ji matė pirmą kartą per savo 10 metų nardymo.

Šis draustinis ne viename šaltinyje žymimas kaip viso pasaulio narų trokštamiausia nardymo vieta, į kurią nelengva patekti.

Pirmiausia reikia pildyti ir siųsti prašymą salos valdininkams ir tikėtis gauti leidimą. Jis įmanomas tik tada, jei turi reikiamas nardymo licencijas ir atitinkamą patirtį, sumoki nemažus mokesčius.

Š

ios salos vandenys taip saugomi, kad, vieną dieną panardęs, kitą jau nebegali sugrįžti, nes nardymui išduodamas itin ribotas skaičius leidimų.

„Man nardymas – būtinas tobulų atostogų atributas. Jaučiausi to nusipelniusi, nes iki tol visą laiką skyriau tik dukroms ir jų įspūdžiams.

Beje, abi jos šioje kelionėje išmoko puikiai plaukti ir nardyti. Mergaitės taip pat buvo kupinos įspūdžių, nes matė gausybę koralų ir įvairiausių spalvų žuvų.

Borneo sala, kurioje gyvena orangutanai, Erikos mintyse sukosi jau seniai – ji troško išvysti šiuos gyvūnus laisvėje.

Jaučiu: tuoj išmuš MANO VALANDA

NUOTRAUKOS: EGLĖ SABAITĖ

STILIUS, MAKIAŽAS, ŠUKUOSENA: GIEDRĖ MOCKELIŪNAITĖ

FOTOGRAFUOTA GIEDRĖS

MOCKELIŪNAITĖS STUDIJOJE VILNIUJE

„Giedre, jūs bręstate kaip šampanas sename Prancūzijos rūsyje. Jaučiu, trankiai iššausite“, – sakau aktorei ir dailininkei Giedrei Mockeliūnaitei (36 m.). Ji pritaria: „Ir aš tą patį jaučiu. Mano įdomiausias laikas dar tik ateina.“

Laima ŽEMULIENĖ

Interviu su Giedre vyko tikrų tikriausiame rūsyje, tik ne Prancūzijoje, kur laikomas šampanas, o Vilnuje, kur prieš 100 metų buvo gaminamas lietuviškas alus. Dabar tai renginių ir meno parodų erdvė, kurioje G.Mockeliūnaitė surengė pirmąją savo tapybos parodą „Kind of Blue“.

G.Mockeliūnaitė pradėjo tapyti, kai 2018 m. po studijų ir darbų Jungtinėse Amerikos Valstijose – Niujorke ir Los Andžele grįžo į Lietuvą. O paveikslus, kurie eksponuojami šioje parodoje, Giedrė nutapė per pastaruosius pusantrų metų.

Jos abstrakcijos – didelio formato, gyvybingos, spalvingos, nuo jų tarytum šviečia visa erdvė. Jų čia nemažai, net trisdešimt viena, – debiutuojanti dailininkė padirbėjo iš peties.

„Dažnai kūryboje įkūniju savo vaikystės svajones“, – sakė Giedrė ir mostelėjo ranka į nutapytus svajonių žaidimų kambarius.

Net jai pačiai sunku atsakyti, kas ji –aktorė ar dailininkė.

„Aš esu aktorė, dailininkė, prodiuserė. Kažkada šokau. Save vadinu tiesiog kūrėja, menininke. Esu toks žmogus, kurį kūryba lydi kiekviename žingsnyje. Man saviraiška labai svarbu“, – pasakojo Giedrė.

Vieni jos paveikslai labai ryškūs, juose daugybė abstrakčių konstrukcijų, per kitas drobes vingiuoja vos keli štrichai.

„Esu įvairi. Galiu būti labai ryški, bet galiu būti ir labai rami, tarsi dingti savo vienatvėje, ir tai atsispindi mano kūryboje“, – sakė menininkė.

– Giedre, kodėl ta pote tik tai abstrak ci jas? Ko dėl ne ku ria te fi gū ri nių paveikslų, port retų?

– Tapau ir portretus, tačiau ir jie abstraktūs, kaip ir vienas mano mėgstamiausių parodos darbų – žymaus džiazo muzikanto Mileso Daviso portretas. Šiuo metu man įdomi abstrakcija, jos įvairovė ir plotis. O kaip bus toliau, nežinau.

Gal po mėnesio tapysiu visiškai kitaip.

Manau, ir pati kūryba evoliucionuoja. Vienaip žmonės tapė prieš 300 metų, kitaip tai daro šiais laikais. Ir muzika vienokia buvo tuomet, kitokia – dabar. Pasaulis supaprastėjo, viskas daug primityviau. Viskas lekia neapsakomu greičiu. Gal dėl to ir mene abstrakcijos, minimalizmas šiuo metu dominuoja. Menas visuomet tam tikra prasme atspindi pasaulio tvarką ir ritmą. Atsiranda naujų meno krypčių, stilių. Žmonėms vien klasikos neužtenka. Niekas, kad ir kaip būtų, nestovi vietoje ir keičia išraiškos formas.

– Kuris dailininkas jums išskir tinis, kurio kūryba ypač domitės?

– Jų yra daug. Kiek prisimenu save visai mažą, mūsų namuose visada būdavo daug knygų, o mano mėgstamiausia – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų reprodukcijų albumas. Aš jį tiesiog rydavau.

Žinojau kiekvieną jo paveikslą – nuo dip ti kų, trip tikų, „Lai do tu vių sim foni jos“ bei „Zo dia ko“ cik lų iki „Ka ralių pasakos“. Visais jo darbais žavėjausi. M.K.Čiurlionis man – tai svajokliška laisvė, nusikėlimas kūryboje visai į kitą erdvę, laiką, simbolinę realybę.

– Tad kodėl po vidurinės mokyklos nestojote į Dailės akademiją studijuoti tapybos?

– Stojau į psichologiją, baigiau bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Kadangi mano balai buvo geri, pasirinkau psichologijos studijas ir įstojau.

Apie tapybą anksčiau nebuvau ir pagalvojusi. Labai daug muzikos klausydavau ir filmų žiūrėdavau. Nuo vaikystės domėjausi Martino Scorsese, Davido Fincherio, Luco Bessono kūryba. Tais senaisiais, geraisiais senojo Holivudo filmais. Vaidyba, kinas man, matyt, visada buvo labai artimi.

Mama sakydavo: „Kaip tas mažas vaikas tokius sunkius filmus gali žiūrėti?“ Prisimenu, laukdavau, kada močiutė įjungs televizorių, nes vėlai vakare rodydavo Davido Lyncho serialą „Tvin Pyksas“. Tuo

NORITE SULIEKNĖTI?

Įtraukite į mitybą

ankštinius produktus

Raminta BOGUŠIENĖ

Dietistė, sveikataipalankus.lt įkūrėja

Ankštiniuose gausu maistinių medžiagų, kurios teigiamai veikia sveikatą. Pirmiausia tai baltymų šaltinis. Augaliniai baltymai svarbūs mūsų raumenų, odos, kaulų ir kitų kūno audinių palaikymui. Norint išlaikyti normalų svorį, į racioną būtina įtraukti ankštinių, nes juose gausu skaidulų, kurios palaiko sotumo jausmą, reguliuoja žarnyno veiklą, taip pat padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Ankštiniai produktai itin svarbūs širdies ir kraujagyslių sveikatai palaikyti. Juose mažai riebalų, be to, sudėtiniai angliavandeniai padeda lėčiau į kraują išskir­

Ankštiniai produktai kiekvieno mūsų racione turėtų užimti deramą vietą vien dėl to, kad jie ypač turtingi baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Jų nauda sveikatai ne kartą patvirtinta įvairiais moksliniais tyrimais.

ti gliukozę ir taip reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, gelbėja nuo staigių jo šuolių.

Būtent dėl šių priežasčių ankštinių vartojimas glaudžiai siejamas su lėtinių ligų prevencija: širdies ir kraujagyslių, diabeto ir tam tikrų vėžio formų.

Kenčiantiems nuo mažakraujystės labai svarbu į mitybą įtraukti kuo daugiau ankštinių, ypač lęšių ir juodųjų pupų, nes juose itin gausu geležies. Tik svarbu žinoti – kad ji būtų pasisavinta, ankštinius reikia valgyti kartu su daržovėmis, kuriose yra vitamino C.

Žinoma, ankštiniai produktai neturi tapti pagrindiniu maistu, o tik subalansuotos mitybos svarbia dalimi. Itin svarbu juos ir tinkamai paruošti (kad išlaikytu­

me maistingąsias medžiagas) – geriausia virti arba troškinti.

Ankštinius galima valgyti bet kada, tačiau naudingiausi jie kaip pietų, vakarienės ar užkandžių dalis. Suteikiamas ilgalaikis sotumas dėl baltymų ir skaidulų kiekio, o tai padeda ir geresniam virškinimui, ir subalansuoti svorį.

Labai svarbu ankštinius įtraukti į racioną bent 3–4 kartus per savaitę, nes mityboje turi dominuoti augalinės kilmės maistas ir dvigubai daugiau baltymų turime gauti iš augalinio maisto. Baltymų kiekis ankštiniuose produktuose kai kada lenkia net vištos krūtinėlėje esantį kiekį ir gali svyruoti nuo 15 iki 25 g baltymų 100 g ankštinių.

Š

vieži ankštiniai (žirneliai, šparaginės pupelės) turi mažiau baltymų, todėl juos mitybos specialistai labiau linkę priskirti prie daržovių. Bet net ir švieži žirneliai, šparaginės pupelės savo poveikiu virškinimui vis dėlto panašesni į ankštinius. Net žemės riešutai priskiriami ankštiniams, tik juos reikėtų rinktis be priedų, pavyzdžiui, įtraukite į mitybą riešutų sviestą – tai puikus pasirinkimas užkandžiui ar priešpiečiams, pavakariams, valgomas kartu su bananu.

Pradėję valgyti gausiau ankštinių daugelis skundžiasi pilvo pūtimu. Kaip to išvengti? Dažniausiai tai susiję su dideliu skaidulų kiekiu. Todėl reikėtų savo virškinimo traktą pripratinti palaipsniui: iš pradžių į dietą įtraukti mažą kiekį ankštinių ir palaipsniui jį didinti. Taip pat svarbu vienu metu nesuvalgyti per didelio kiekio ankštinių, juos būtina gerai sukramtyti.

Ankštinius galite valgyti kartu su kitais maisto produktais, kurie padeda sumažinti virškinimo problemas, – su avokadais,

agurkais, moliūgais, špinatais ir sėmenimis.

Pilvo pūtimą mažina ir pakankamas vandens vartojimas, be to, reikėtų vengti saldžių gazuotų gėrimų ir saldumynų, cukraus.

Konservuotus ankštinius prieš vartojant reikia perplauti ir rinktis būtent virtus garuose. Jei verdate namuose patys, reikia 12 val. pamirkyti ir tik tada virti kartu su laurų lapais. Tai padės išvengti nemalonių virškinimo sutrikimų.

Ar sveika valgyti konservuotus ankštinius? Vienareikšmiškai taip, nes konservuotuose produktuose puikiai išlieka maistinės medžiagos. Žinoma, svarbu rinktis tuos konservuotus ankštinius, kur nėra pridėtinio cukraus ar kitų konservantų.

Konservuoti ankštiniai – patogus pasirinkimas taupant laiką maistui ruošti, jie gali pastovėti maisto atsargų lentynoje ilgesnį laiką.

Kai kur tenka aptikti nuomonę, kad

Kas tie ankštiniai?

◆ Žirniai – puikus baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Jie gali būti naudingi tiems, kurie ieško alternatyvų mėsai arba nori į savo dietą įtraukti daugiau augalinių baltymų. Taip pat juose daug skaidulų, užtikrinančių sotumą ir reguliuojančių svorį. Žirniuose gausu B grupės vitaminų (įskaitant folio rūgštį), geležies, magnio, fosforo. Dėl žemo glikemijos indekso jie padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Žirniai naudingi ne tik sergantiems diabetu, bet ir širdies ligų prevencijai, jie puikus energijos šaltinis sportuojantiems.

◆ Lęšiai – ankštinių šeimos nariai, plačiai naudojami virtuvėje dėl savo maistingųjų savybių ir patiekalų, kuriuos galima paruošti su jais, įvairovės. Jie turi labai mažai riebalų ir visai neturi cholesterolio. Jie, kaip ir kiti ankštiniai, – puikus baltymų, geležies ir kitų vitaminų ir mineralų šaltinis. Vegetarai ir veganai itin mėgsta lęšius dėl lengvo baltymų pasisavinimo. O jų sveikatai palankios savybės – cholesterolio kiekio ir cukraus kiekio kraujyje stabilizavimas bei virškinimo sistemos balansas – lemia populiarumą sveikatai palankioje dietoje.

◆ Pupos savo sveikatai palankiomis savybėmis labai panašios į žirnius. Jos irgi turtingos baltymų, skaidulų, geležies ir folio rūgšties, taip pat turi mažai riebalų ir neturi cholesterolio. Dėl skaidulų kiekio padeda reguliuoti virškinimą ir svorį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, subalansuoja cukraus kiekio šuolius. ◆ Avinžirniai – ankštinių šeimos nariai, panašūs į žirnius. Jie šiek tiek saldesnio skonio ir švelnesnės tekstūros nei žirniai. Juose taip pat gausu baltymų, skaidulų, geležies ir folio rūgšties. Tačiau var tojant avinžirnius, kaip ir kitus ankštinių šeimos atstovus, būtina juos derinti su kitais sveikatai palankiais produktais ir įtraukti į mitybą kaip subalansuotos dietos dalį.

ankštiniuose yra medžiagų, kurios stabdo baltymų pasisavinimą, bet jei tinkamai juos paruošite, toksiški junginiai, esantys ankštinėse kultūrose, bus neutralizuojami.

Jei nepavyksta išmirkyti, perplauti ar gerai išvirti, geriau nusipirkti jau virtų garuose konservuotų ankštinių, pirmenybę teikiant ekologiškiems, užaugintiems be cheminių medžiagų.

Aktorė atskleidžia, kad ir ketvir tajame „Emili Paryžiuje“ sezone jos herojė bus su kirpčiukais.

Svarbiausia – psichologinė sveikata

Holivudo aktorė Lily Collins (34 m.), šiuo metu intensyviai besifilmuojanti akimirksniu kone visame pasaulyje išpopuliarėjusio serialo „Emili Paryžiuje“ („Emily in Paris“) ketvirtajame sezone, mados žurnalui „Vogue“ papasakojo apie savo geros savijautos paslaptis ir ritualus, be kurių neįsivaizduoja kasdienybės.

Aktorė filmavosi tokiose kino juostose kaip „Su meile, Rouzė“ („Love, Rosie“), „Veidrodėli, veidrodėli“ („Mirror, mirror“), tačiau bene dažniausiai ją atpažįsta kaip Emili Kuper iš kultinio serialo „Emili Paryžiuje“. Ir nors gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, iš ją išgarsinusio miesto ji vežasi... terminį vandenį.

Rytą ji pradeda glostydama savo šunį Redfordą – jis, visai kaip žmogus, miega lovoje padėjęs galvą ant pagalvės.

Tuomet jos vyras režisierius Charlie McDowellas (40 m.) į lovą atneša puodelį kavos.

„Juokaujame, kad tai yra viena jo meilės išraiškų“, – nusišypso Lily.

Savo ryto ji taip pat neįsivaizduoja be karšto dušo: visada prieš eidama maudytis ant grindų užlašina kelis lašelius eterinio eukaliptų aliejaus, kuris, vonios kambariui prisipildžius garų, pravalo jos kvėpavimo takus ir padeda jaustis žvalesnei.

Išėjusi iš dušo veidą aktorė apipurškia terminio vandens dulksna.

„Nežinojau, kad kai kuriose šalyse vanduo, bėgantis iš čiaupo, netinka mano veido odai. Kaskart, kai ilgesnį laiką praleidžiu Paryžiuje, pastebiu, kad mano oda pradeda maištauti. Todėl išsiugdžiau įprotį visur su savimi vežiotis terminį vandenį. Jis padeda sudrėkinti odą, ją nuramina, pašalina nešvarumus“, – atskleidžia L.Collins. Tiesa, terminio vandens atsargomis

dažniausiai ji apsirūpina būdama Paryžiuje – čia jis daug populiaresnis nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, jo galima rasti kone kiekvienoje vaistinėje. Paryžiuje ji taip pat mėgsta lankytis natūralios ir ekologiškos kosmetikos parduotuvėse, kur įvairių kremų gali pasigaminti pats.

„Čia didžiulis įvairiausių aliejų pasirinkimas, o mano mėgstamiausias arnikų aliejus yra tikras stebuklas norint išgydyti žaizdas, mėlynes ir įbrėžimus“, – teigia aktorė.

Vakarais, kad ir kokia pavargusi būtų, ji visada nusivalo makiažą. Pirmasis jos žingsnis – prausiklis, tuomet terminio vandens dulksna ir galiausiai mėgstamas serumas iš „LancÔme“ – „Advanced Genefiuque“.

„Taip pat labai mėgstu odą palepinti veido kaukėmis: kartais tai darau ryte, kartais vakare, netgi įkalbinau jas į veido priežiūros rutiną įtraukti ir savo vyrą“, –pasakoja britė.

Aktorė nelabai mėgsta gerti vandenį ir dažnai tai daro per prievartą, tačiau ji tiki – kad oda spindėtų iš vidaus, tai – labai svarbus žingsnis.

L.Collins – sveiką gyvenseną propaguojantis žmogus, tačiau save priskiria prie holistinio požiūrio šalininkų.

„Puikiai suprantu proto, kūno ir sielos ryšį, todėl, priešingai nei būdama dvidešimties, šiandien nebesivaikau trumpalaikių madų ir greitų rezultatų.

Galbūt kai kuriems tai yra savaime suprantama, tačiau jaučiu pareigą pasakyti, kad sveika gyvensena neturi būti susijusi tik su fizine sveikata, nors, žinoma, tai taip pat labai svarbu: man patinka būti aktyviai ir sportas neabejotinai yra svarbi mano kasdienio gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, labai mėgstu pilateso treniruotes ir, vos tik atvykstu į naują šalį, iškart ieškau, kur šiuo sportu galėčiau užsiimti.

Vis dėlto manau, kad pirmenybę reikėtų teikti psichologinei būsenai ir savo vidiniam pasauliui, – juk viskas prasideda būtent nuo to. Pavyzdžiui, kai daugiau šypsomės, esame geros nuotaikos, tada ir fiziškai jaučiamės geriau“, – sako aktorė.

L.Collins išsiskiria ryškiais ir tankiais antakiais. Dėl jų, pasirodo, anksčiau ji kompleksuodavo, dažnai juos pešiodavo ir neretai tiesiog persistengdavo.

„Užtat dabar jais labai džiaugiuosi ir yra tik keletas specialistų, kuriems galiu patikėti jų priežiūrą. Taip pat jei matau, kad yra plaukelių, kurie auga ne vietoje, pincetu juos išraunu pati.

Savo antakiams nedarau nieko ypatingo –tiesiog leidžiu augti, o darydamasi makia­

Kai daugiau šypsomės, esame geros nuotaikos, tada ir fiziškai jaučiamės geriau.

Lily Collins

Lily Collins – sveiką gyvenseną propaguojantis žmogus, tačiau save priskiria prie holistinio požiūrio šalininkų.