Stilius

2020 rugpjūčio 18–24 d.

Nr.32

Legendinis žurnalas

Vik­to­ri­jai Mau­ru­čai­tei

Palikti sce­ną – ne pasaulio pabaiga

Vil­hel­mas Če­pins­kis: smui­ko vir­tuo­zo šei­mo­je – dvi­gu­ba šven­tė

Eg­lė Skro­ly­tė: „Šis kū­di­kis la­bai lauk­tas“

Indrė ir Simonas

storpirščiai kartu ištvėrė sunkius gyvenimo iššūkius Kaina 1,30 Eur

A t­v i­r a i

Gy­ve­ni­mas –

lyg dra­ma­tiš­kas fil­mas Ki­no ir teat­ro ak­to­rius Si­mo­nas Stor­pirš­tis (34 m.) ne­ mėgs­ta dai­ry­tis į praei­tį. Vis dėl­to šį­kartą jis „Stiliui“ pa­ da­rė išim­tį ir pri­si­mi­nė ne tik pa­žin­tį su žmo­na, bet ir ne­tik­rą se­se­rį, ku­rią jam gar­susis tė­vas ne­ti­kė­tai pris­ta­ tė su­lau­kus še­šio­li­kos, tai pat vai­kys­tę su gar­sia pa­var­de.

S

IND­RĖ ŠLI­KAI­TĖ

u­si­ti­ko­me va­sa­riš­kai šil­tą va­ka­rą vie­no­je sos­ti­nės Se­na­mies­čio ka­vi­ nių. Abu pri­si­pa­ži­no­me, kad eida­mi į su­si­ti­ki­mą šiek tiek jau­di­no­mės.

Kaip vė­liau paaiš­kė­jo, be rei­ka­lo, nes po­ kal­bis bu­vo at­vi­ras ir be ga­lo nuo­šir­dus.

Te­mos kei­tė vie­na ki­tą: vie­ną aki­mir­ką juo­kė­mės, ki­tą – grau­di­no­mės.

At­vi­rai kal­bė­jo­mės apie stu­di­jų me­tus, mei­lę praė­ju­siais me­tais jo žmo­na ta­pu­ siai Ind­rei (34 m.), pir­muo­sius sa­ki­nius aiš­kiai lip­dan­čiam jųd­vie­jų sū­nui Emi­ liui (2 m.) ir pri­si­mi­nė­me skau­džias ak­

14

to­riaus gy­ve­ni­mą krė­tu­sias ne­tek­tis bei iš­gy­ve­ni­mus.

– Kaip ir gar­sus tė­vas ta­po­te ak­ to­riu­mi. Kas lė­mė to­kį pa­si­rin­ki­mą?

– Teat­ras ma­ne ly­dė­jo nuo pat vai­kys­tės.

Tė­vams ma­nęs ne­bū­da­vo kur pa­lik­ti, tad nu­mes­da­vo į Jau­ni­mo teat­ro ar­ba Ope­ros ir ba­le­to teat­ro už­ku­li­sius. Ten ir užau­gau.

Vi­suo­met ma­ty­da­vau tik tuos gra­žius, ne­kal­tus už­ku­li­sius, to­dėl ir įsi­my­lė­jau tą ap­gau­lę. Ėjau, ro­dos, kaip ant ko­kių bė­gių pas­ta­ty­tas, ne­la­bai bu­vo ki­tų pa­si­rin­ki­mų, ta­čiau jų gal ir ne­no­rė­jau. Taip išė­jo, kad tais bė­giais va­žiuo­ju iki šiol.

– Kaip į jū­sų pa­si­rin­ki­mą rea­ga­vo tė­vas Ar­ūnas Stor­pirš­tis?

– Kai jau pats esu tė­vas, sup­ran­tu jį.

Jei ma­no sū­nus da­bar sa­ky­tų: „Ži­nai, tė­ ti, va­ry­siu į ak­to­ri­nį“, aš tur­būt taip pat rea­guo­čiau kaip ir jis tuo­met.

Kai pa­sa­kiau jam, kad no­riu ten sto­ ti, jis pa­ty­lė­jo ir kaž­ką ban­dė sa­ky­ti, bet grei­tai sup­ra­to, jog nie­ko ne­pa­keis. Da­bar, kai teat­re vai­di­nu jau de­šimt­me­tį, sup­ran­ tu, ko­dėl tė­tis no­rė­jo ma­ne per­kal­bė­ti.

– Stor­pirš­čių pa­var­dė ge­rai ži­no­ ma teat­ro sce­no­je. Ar ji jums pa­dė­jo siek­ti kar­je­ros aukš­tu­mų?

– Vi­są lai­ką drie­kė­si tas šlei­fas. Ga­li­ me ži­ūrė­ti bet kur – ar tai bū­tų krep­ši­ny­ je Sa­bo­nis, ar po­li­ti­ko­je Lands­ber­gis. Ne­ ma­nau, kad jiems yra leng­viau. Vis tiek at­si­ras, kas sa­kys: „Bet tė­vas tai ki­toks – ge­res­nis bu­vo...“ Tos dvi pa­var­dės, ku­rias pa­mi­nė­jau, – sėk­mės be ga­lo ly­dimų žmo­nių, vos ne

Nuotraukos – Kristina Aleksynaitė Stilius ir plaukai – Žaneta Kanapkienė Makiažas – Živilė Račkauskaitė Drabužiai – „Vintage Boutique“, „Zara“ Erdvė – „Hotel Vilnia“

15

Ta­ d a i r d a­ b a r

Nulipti nuo scenos –

ne pasaulio pabaiga „Sa­vo praei­tį – tarsi nuolatinį kopimą kar­je­ros laiptais – jau pa­ti prii­mu kaip pers­kai­ty­tą įdo­mią kny­gą. Kai kei­ tė­si ma­no veik­la, kai sce­nos ma­no gy­ve­ni­me li­ko ma­žiau, tie­siog at­si­ver­čiau ki­tą kny­gą“, – sa­ko bu­vu­si po­pu­lia­rios gru­pės „Di­na­mi­ka“ vo­ka­lis­tė Vik­to­ri­ja Mau­ru­čai­tė (42 m.).

V

LAI­MA ŽE­MU­LIE­NĖ

ik­to­ri­jos fo­tog­ra­fi­ja „Sti­liaus“ vir­še­lį puo­šė du kar­tus: 2001 m. ge­gu­žės 4 d. ir 2013 m. lap­ kri­čio 9 d.

Nuo pir­mo­jo vir­še­lio pra­lė­kė jau 19 me­tų! Dau­ge­lis da­ly­kų Vik­to­ri­jos gy­ve­ ni­me per tuos me­tus pa­si­kei­tė. Ji pa­gim­ dė ant­rą­ją duk­rą An­ge­lą, su­lau­kė an­ūkės, prieš ke­le­rius me­tus su šei­ma iš Vil­niaus, kur gy­ve­no ke­lio­li­ka me­tų, grį­žo į gim­tą­jį Kau­ną. Ga­li­ma sa­ky­ti, ji nu­li­po nuo sce­ nos, nors iki šiol gau­na dau­gy­bę ger­bė­jų laiš­kų, ra­gi­nan­čių sug­rįž­ti. „Da­bar dau­giau­sia dir­bu ma­ma“, – vi­ sai kaip ne popž­vaigž­dė sa­kė Vik­to­ri­ja ir juo­kau­da­ma paaiš­ki­no, kad ne­se­niai bai­ gė pir­mą kla­sę kar­tu su aš­tuo­ne­rių me­tų duk­ra An­ge­la. Juk pa­va­sa­rį bu­vo ka­ran­ti­ nas, vi­si moks­lai vy­ko iš na­mų.

Vik­to­ri­ja pa­juo­ka­vo, kad šis gy­ve­ni­mo eta­pas pa­si­kar­to­jo tre­čią kar­tą: „Pa­ti mo­ kiau­si pir­mo­je kla­sė­je, pas­kui vy­res­nio­ ji duk­ra Gab­rie­lė, da­bar – An­ge­la. Tai va, tre­čią kar­tą bai­giau pir­mą kla­sę.“ V.Mau­ru­čai­tė tu­ri ir tre­jų me­tų an­ūkę Ad­ri­ją, tad ir vėl jai ga­li tek­ti mo­ky­tis pir­ mo­je kla­sė­je. Ad­ri­ja jai bu­vo duk­ters Gab­ rie­lės do­va­na gim­ta­die­nio pro­ga. Iš­va­ka­ 22

rė­se Vik­to­ri­ja atš­ven­tė 39-ąjį gim­ta­die­nį, o ki­tą die­ną gi­mė Ad­ri­ja.

Jau­nes­nio­ji V.Mau­ru­čai­tės duk­ra An­ ge­la ir an­ūkė Ad­ri­ja ne vi­sa­da ge­rai su­ta­ ria. Daž­nai vyks­ta tar­pu­sa­vio kon­ku­ren­ ci­ja dėl dė­me­sio, dėl to, ku­ri iš jų ge­res­nė. „Mer­gai­tės la­bai stip­rios, su sa­vo nuo­ mo­nė­mis, cha­rak­te­riais, tai ir pa­ka­riau­ ja kar­tais tar­pu­sa­vy­je. Bet bū­na aki­mir­ kų, kai drau­gau­ja gra­žiai“, – pa­sa­ko­jo Vik­to­ri­ja.

Su sa­vo part­ne­riu Ar­tū­ru But­ke­vi­čiu­mi V.Mau­ru­čai­tė kar­tu gy­ve­na apie 20 me­ tų, 12 me­tų yra su­si­ža­dė­ję, ta­čiau auk­so žie­dų iki šiol ne­su­mai­nė. Tad ka­da ar­ti­ mie­ji ir drau­gai at­šoks jų ves­tu­ves? Nė­ra lai­ko kel­ti ves­tu­vių, nes at­si­ran­da svar­ bes­nių da­ly­kų.

Ar jos ne­žei­džia am­ži­nos su­ža­dė­ti­nės sta­tu­sas? Tuo la­biau kad ant­ra­ja­me in­ ter­viu „Sti­liui“ ji iš­rė­žė: „Trokš­tu gra­žių ves­tu­vių!“ Vik­to­ri­ja pa­ti­ki­no – ne, tai jos ne­žei­ džia: „Mū­sų gy­ve­ni­mo puokš­tė ki­to­kia.

Mes kar­tu gy­ve­na­me, o spau­das pa­se – ką jis ga­li pa­keis­ti? Aš ne­la­bai tuo ti­kiu, kad jis ką nors pa­keis­tų.“ Anot jos, ga­li­ma sa­ky­ti, kad jie jau ne­ su­si­ža­dė­ję, nes, kaip sa­ko­ma, su­ža­dė­tu­vių ter­mi­nas – me­tai – se­niai praė­jęs. Ta­čiau su­ža­dė­tu­vių žie­do su bri­lian­tu Vik­to­ri­ja ne­pa­dė­jo dū­lė­ti į pa­puo­ša­lų dė­žu­tę – jį mū­vi kas­dien.

V.Mau­ru­čai­tė nes­lėpė, kad kaip at­li­kė­ ja da­bar ji drei­fuo­ja – sce­ni­nė­je veik­lo­je pa­da­rė pau­zę. Šiuo me­tu ji ki­to­je ba­ri­ka­ dų pu­sė­je: jos part­ne­ris, kon­cer­ti­nės or­ ga­ni­za­ci­jos „Tig­ris“ sa­vi­nin­kas (anks­čiau – kul­ti­nių mu­zi­kos gru­pių „Fo­je“ ir „Nak­ ti­nės per­so­nos“ va­dy­bi­nin­kas. – Red.)

Buvusios „Di­na­mi­kos“ vo­ka­lis­tės Vik­to­ri­jos Mau­ru­čai­tės nežeidžia amžinos sužadėtinės statusas.

23

as­me­ni­nis al­bu­mas, rokas lukoševičius

P a­ ž i n­t i s

Net ir intensyviai sportuodama Ieva Zarankaitė JAV sugebėjo baigti ir bakalauro, ir magistro studijas.

Se­se­rys

per­ga­lių sie­kia ir spor­te, ir sce­no­je

Jei no­ri ko nors gy­ve­ni­me pa­siek­ti, ne­ga­li nu­kir­ti­nė­ti jo­kių kam­pų – nei dirb­da­mas, nei mo­ky­da­ma­sis, nei bend­rau­da­mas su ki­tais žmo­nė­mis. „Kaip ga­li bū­ti pro­fe­sio­na­las ku­ rio­je nors sri­ty­je, jei da­ry­da­mas ki­tus dar­bus nea­ti­duo­di šir­dies?“ – klau­sė vie­na iš tri­jų se­se­rų Za­ran­kai­čių, o ki­tos pri­ta­ria­mai šyp­so­jo­si. Ieva (25 m.), Ug­nė (23 m.) ir Eg­lė (19 m.)

– skir­tin­gus, bet kaž­kuo pa­na­šius ke­lius pa­si­rin­ku­sios ute­niš­kės, kiek­vie­no­je veik­lo­je ieš­ ko to­bu­ly­bės. Kaip ir jų ma­ma – duk­te­rų tre­ne­rė ir įk­vė­pė­ja Vi­ta Za­ran­kie­nė (53 m.).

J

Eg­lė ŠI­LINS­KAI­TĖ-PUŠ­KO­RĖ

os vi­sos tu­ri sva­jo­nių, bet pas­ta­rai­ siais me­tais de­da pas­tan­gas, kad di­ dį­jį sa­vo tiks­lą pa­siek­tų vy­riau­sia Ieva. Ant To­ki­jo olim­pi­nių žai­dy­ nių slenks­čio sto­vin­ti dis­ko me­ti­kė stip­ ry­bės se­mia­si šei­mo­je.

26

Jos tre­ni­ruo­čių part­ne­rė – Eg­lė, taip pat dis­ko me­ti­kė. Ta­čiau jau­nė­lė bent kol kas sa­vo atei­ties ne­sie­ja su spor­tu, o ieš­ ko sa­vęs ki­to­se sri­ty­se.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to po­li­ti­kos moks­lų bū­si­mo­ji ant­ra­kur­sė per­nai ta­po jau­niau­sia Lie­tu­vo­je Ute­nos sa­vi­val­dy­bės

ta­ry­bos na­re. Ji prik­lau­so Šau­lių są­jun­gai ir Šv.To­mo Mo­ro klu­bui, šo­ka ir dai­nuo­ ja „Ra­ti­lio“ folk­lo­ro an­samb­ly­je, o nuo ru­ dens dar ža­da pra­dė­ti tre­jų me­tų Jau­nų­jų ka­ri­nin­kų va­dų mo­ky­mus stu­den­tams Lie­ tu­vos ka­ro aka­de­mi­jo­je. Per juos Eg­lė at­ liks pri­va­lo­mą­ją ka­ri­nę tar­ny­bą ir bai­gu­si gaus at­sar­gos lei­te­nan­to laips­nį.

2020 08 18

Ieva ren­gia­si di­džia­jam sa­vo tiks­lui – olim­pi­nėms žai­dy­nėms, į ku­rias, ti­ki, tik­rai pa­teks.

Ug­nė vai­kys­tė­je ir­gi spor­ta­vo, bet vė­liau pa­si­rin­ko mu­zi­ką. Vis dėl­to spor­ti­nin­kų šei­mo­je augu­si mer­gi­na iki šiol nea­be­jin­ga spor­tui.

Se­se­rys Ug­nė, Eg­lė ir Ieva tei­gia ne­si­pyks­tan­čios – vi­sus neaiš­ku­ mus jos sten­gia­si iš­siaiš­kin­ti iš kar­ to, ne­lauk­da­mos, kol su­kils įtam­pa.

Eg­lė – jau­na po­li­ti­kė, stu­di­juo­jan­ti po­li­ti­kos moks­lus. Ta­čiau mer­gi­na dar ne­ži­no, ku­riuo ke­liu žengs atei­ty­je.

U

g­nė vai­kys­tė­je ir­gi spor­ta­vo – kaip ir se­se­rys, pra­dė­jo nuo plau­ki­mo, ta­čiau pas­kui tu­rė­jo pa­si­rink­ti: spor­tas ar mu­zi­ka. Ji pa­si­rin­ko mu­zi­ką ir šią va­sa­rą at­siė­mė Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos so­li­nio dai­na­vi­mo ba­ ka­lau­ro dip­lo­mą. Ug­nė vis dar spor­tuo­ ja sa­vo ma­lo­nu­mui ir yra sa­vo­tiš­ka se­se­ rų psic­ho­lo­gė. Sa­viug­da ke­le­rius me­tus 2020 08 18

be­si­do­min­ti jau­na mo­te­ris spor­ti­nin­kes Ievą ir Eg­lę mo­ko dirb­ti su sa­vi­mi kiek­ vie­ną die­ną, kad per var­žy­bas gal­va bū­ tų ne truk­dys, o sti­mu­las siek­ti re­zul­ta­to.

Bu­vu­siai dis­ko me­ti­kei V.Za­ran­kie­nei siek­ti di­des­nių aukš­tu­mų spor­te suk­liu­ dė ir tuo­me­tė sant­var­ka. Lie­tu­vos rink­ ti­nės na­rė ir nuo­la­ti­nė ša­lies čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kė ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių pra­si­muš­

ti į SSRS rink­ti­nę ir kar­je­rą bai­gė kaip tik ta­da, kai pra­dė­jo by­rė­ti So­vie­tų Są­jun­ga. „Po ke­le­rių me­tų gai­lė­jau­si, kad gal per anks­ti pa­sit­rau­kiau“, – pri­si­pa­ži­no da­bar jau tre­ne­re dir­ban­ti mo­te­ris, ku­rios sva­ jo­nes gal­būt iš­pil­dys duk­tė.

Pui­kiais pa­žy­miais ba­ka­lau­ro ir ma­ gist­ro stu­di­jas Ame­ri­ko­je bai­gu­si Ieva sva­jo­nių ša­ly­je ga­lė­jo to­liau siek­ti 27

pa k y l a

Po­diu­mo

fė­ja

Jau de­šimt­me­tį su­per­mo­de­lis ir pro­diu­se­rė Jes­si­ca Minh Anh (32 m.) ren­gia pa­sa­kiš­kus ma­dos ko­lek­ci­jų pris­ta­ty­mus.

Mo­te­riai už­ten­ka tik pa­mo­ti ste­buk­lin­ga laz­de­le, ir po­diu­mai at­si­ran­da neįp­ras­čiau­siuo­se pa­sau­lio kam­pe­liuo­se.

38

39