stilius

2020 rugsėjo 8–14 d.

Nr.35

Legendinis žurnalas

Do­man­tas Sa­bo­nis su­ža­dė­ti­nę par­ve­žė į Lie­tu­vą Aistė paškevičiūtė susilaukė trečio vaiko

„Mi­sis Lie­tu­va '96“ il­gai bran­din­tus jausmus įp­ras­mi­no ve­dy­bos Ni­ko­la­jus Lu­ka­šen­ka.

Ko­dėl į dik­ta­to­riaus sū­nų kryps­ta vi­so pa­sau­lio akys?

Ak­to­rei

Kris­ti­nai Sa­vic­ky­tei

nuos­kau­das dėl smur­to gy­do mo­ti­nys­tė

Kaina TIK

1,30 Eur

atvirai

Lėtinti tempo neketina Su ką tik 85-ąjį ju­bi­lie­jų atš­ven­tu­sia le­gen­di­ne spor­ti­nių šo­kių tre­ne­re Jū­ra­te Nor­vai­šie­ne kal­ba­mės ži­ūrė­da­mos vie­na į ki­tą kom­piu­te­rio ek­ra­ne. Ta­čiau jau po ke­le­to mi­nu­čių at­ro­ do, kad sė­di­me kar­tu va­sa­ros te­ra­so­je, var­to­me neiš­se­mia­mus pa­sa­ko­ji­mų bei nuot­rau­ kų al­bu­mus, už­ger­da­mos įs­pū­džius ana­na­sų kok­tei­liu – taip, kaip ji visada ir mėgs­ta.

N

Lau­ra Mont­vi­lai­tė

ors po­kal­bis šį kar­tą mo­te­riš­ kas, vis tiek neiš­ven­gia­mai mi­ ni­me vien­me­tį jos su­tuok­ti­nį Čes­lo­vą Nor­vai­šą (85 m.), ku­rį žmo­na mei­liai va­di­na Če­siu­ku ir ku­riam ne­gai­li komp­li­men­tų. O ir pats vy­ras kar­ tais pra­ve­ria du­ris ir ant­rin­da­mas žmo­nos is­to­ri­joms pra­links­mi­na, kaip yra įp­ra­tęs.

Sup­ran­tu, kad po­kal­bis tę­sia­si per il­ gai, nes le­gen­di­nės šo­kė­jos, me­di­kės, pe­ da­go­gės, Kau­no mies­to gar­bės pi­lie­tės pas­vei­kin­ti so­dy­bo­je jau ren­ka­si šei­ma bei auk­lė­ti­niai, ta­čiau taip sma­gu klau­ sy­ti, kad net ban­dau iš­gau­ti pa­ža­dą, jog vi­sos is­to­ri­jos vie­ną die­ną bū­ti­nai tu­rė­ tų su­gul­ti į kny­gą.

– Gy­ve­na­te įdo­miai ir spal­vin­gai.

Kam esa­te už tai dė­kin­ga?

– Pir­miau­sia tur­būt vis­kas pra­si­de­da vai­kys­tė­je. Ji bė­go ža­lio­se Kau­no Ža­lia­ kal­nio gat­vė­se. Abu tė­vai dir­bo, tad aš ir užau­gau gat­vė­je. Bet mū­sų gat­vė bu­vo ge­ ra. (Juo­kia­si.) Va­sa­rą va­ži­nė­da­vo­mės dvi­ ra­čiais, žie­mą – ro­gu­tė­mis ant Mo­niuš­kos kal­ne­lio: spor­tuo­da­vo­me gry­na­me ore.

Kaip ir vi­si vai­kai, krės­da­vo­me kiau­ lys­tes, bet ne­pik­tas. Esu li­pu­si per tvo­ rą obuo­lių vog­ti – ne to­dėl, kad sa­va­me kie­me neau­go, o dėl to, jog, sup­ran­ta­te, – ro­man­ti­ka...

Vai­kys­tė­je la­bai daug skai­čiau (skai­ty­ti ir da­bar itin mėgs­tu), nes na­muo­se tu­rė­ jo­me mil­ži­niš­ką bib­lio­te­ką (tė­ve­lis bu­vo mo­kyk­los di­rek­to­rius, geog­ra­fas, ma­ma dir­bo vals­ty­bi­nia­me ban­ke).

Skai­čiau vis­ką iš eilės, tė­vai la­bai net ne­kont­ro­lia­vo. Kai bu­vau aš­tuo­ne­rių ar de­vy­ne­rių me­tų, į ma­no ran­kas pak­li­ ūda­vo ir tik suau­gu­sie­siems skir­tos li­te­ ra­tū­ros, kur dar ne vis­ką sup­ras­da­vau.

Gal ir ge­rai...

12

Anks­ti pers­kai­čiau kla­si­ką – Tols­to­jų, Tur­ge­ne­vą. Bet la­bai mė­gau ir Hauf­fo pa­ sa­kas. Pri­si­me­nu, dar ka­ro me­tu nak­tį na­ miš­kiai mie­ga, o aš už­si­li­pu­si ant sta­lo, nes Hauf­fo pa­sa­kos bau­gios, prie ži­ba­li­ nės lem­pos skai­tau iki pa­ry­čių.

– Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad to­kia ele­ gan­tiš­ka mo­te­ris, jū­sų žo­džiais ta­ riant, užau­go gat­vė­je...

– Di­de­lę įta­ką man pa­da­rė mū­sų na­ mų eko­no­mė, la­bai in­te­li­gen­tiš­ka mo­ te­ris, ir ma­no mo­čiu­tė – ma­mos ma­ma (J.Nor­vai­šie­nė nuo sie­nos nu­ka­bi­na mo­ čiu­tės nuot­rau­ką – jau­nos ar­tis­tiš­kos mo­ ters ap­da­ras šo­ki­ruo­tų ir šian­dien). Anot ma­mos, aš – į mo­čiu­tę.

„Jei­gu lai­kai tuomet bū­tų bu­vę ki­to­kie, ga­lė­jome tur­tuo­liais tap­ti ir iš šio dar­bo, bet mums bu­vo svar­bu sa­vo ži­nio­mis pa­si­ da­ly­ti, žmo­nes su­do­min­ti.“ Jū­ra­tė Nor­vai­šie­nė

Nors ma­no jau­nys­tė bė­go po­ka­rio me­ tais – lai­kai bu­vo sun­kūs, vis­ko trū­ko. Tu­ rė­jau bal­tus me­džia­gi­nius ba­te­lius, ku­ riuos da­žy­da­vau krei­da, – tai jau bu­vo pra­ban­ga! To­dėl man vis­kas yra įma­no­ ma. Pir­mą­ją suk­ne­lę šo­kių kon­kur­sui pa­ siu­vo pro­fe­sio­na­li siu­vė­ja, bet par­si­ne­šu­ si na­mo ją per­si­siu­vau.

Ir mo­kyk­lo­je mo­kiau­si pui­kio­je kla­sė­je.

Kar­tu su vie­nuo­li­ka kla­sės drau­gų mo­kyk­ lą bai­gė­me me­da­liu. Mus ug­dė la­bai ge­ri mo­ky­to­jai. Pri­si­me­nu iš­min­tin­gą sa­vo lie­ tu­vių kal­bos mo­ky­to­ją, ku­ri gud­riai ska­ti­ no ma­no po­lin­kį ra­šy­ti, ana­li­zuo­ti, ci­tuo­ti.

– Ta­čiau stu­di­juo­ti pa­si­rin­ko­te

me­di­ci­ną...

– Bu­vau la­bai ak­ty­vi. Mo­kyk­los, stu­ di­jų me­tais tu­rė­jo­me ga­li­my­bių už­siim­ ti įvai­ria veik­la, tad aš vi­sur ir ėjau, vis­ką ban­džiau (net irk­la­vu­si esu).

Il­gą lai­ką už­siė­miau spor­ti­ne gim­nas­ ti­ka – ta­pau Kau­no mies­to vi­du­ri­nių mo­ kyk­lų čem­pio­ne. Da­bar, kai pri­si­me­nu, net siau­bas api­ma – tuo­met tai da­rė­me be jo­kių ap­sau­gų: ant ly­giag­re­čių, žie­dų...

Var­žy­boms ma­žiau­siai tre­ni­ruo­da­vau­si va­di­na­muo­sius lais­vuo­sius pra­ti­mus, bet vi­sa­da jie bū­da­vo ge­riau­siai įver­ti­na­mi – čia juk bu­vo kaip šo­kiai, mu­zi­ka gro­ja.

– O kaip tarp jū­sų veik­lų at­si­ra­do spor­ti­niai šo­kiai, anuo­met va­din­ti pra­mo­gi­niais?

– Ir vai­kys­tė­je su ma­mos si­jo­nais šok­ da­vau pa­gal ge­ras rit­miš­kas per ra­di­ją skam­ban­čias me­lo­di­jas. Ta­čiau pra­mo­gi­ nius šo­kius pir­mą kar­tą iš­vy­dau jau bū­ da­ma suau­gu­si – į Lie­tu­vą at­vy­ko es­tai, pa­de­monst­ra­vo ba­li­nius šo­kius.

Mums su Čes­lo­vu iš kar­to pa­ti­ko, nes vis­kas bu­vo pag­rįs­ta la­bai na­tū­ra­liais prin­ci­pais. Mes, kaip me­di­kai, su­ge­bė­ jo­me tai įver­tin­ti. Kai To­mas Pet­rei­kis ir Vi­das Ka­mai­tis pra­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti kur­ sus, pra­dė­jo­me juos lan­ky­ti.

– Bet su Čes­lo­vu jus su­ve­dė ne šo­ kiai?

– Su­si­pa­ži­no­me stu­di­juo­da­mi me­di­ci­ ną. Pir­miau­sia aš į jį nek­rei­piau jo­kio dė­ me­sio, nors ma­čiau, kad yra po­pu­lia­rus tarp pa­nų – bū­riais jį su­po. Ta­čiau, bū­da­ ma prak­tiš­ka, dai­riau­si sau vy­ro ir vaikš­ čio­jau į pa­si­ma­ty­mus su ki­tais, bet vis kas nors bū­da­vo ne taip. Kol vie­ną die­ną at­ sig­rę­žiau, kad yra įdo­mus vy­ru­kas ma­no gru­pė­je, – ko aš dar ieš­kau?

Nusp­ren­džiau jį pri­si­jau­kin­ti. Taip mes ir pra­dė­jo­me bend­rau­ti fi­zio­lo­gi­jos bū­ 2020 09 08

13

as­me­ni­nis al­bu­mas

T a­d a i r d a­b a r Aktorės Kristinos Savickytės ir viešųjų ryšių specialisto Lino Damanskio dvynės Justina ir Gabija jau paliko tėvų namus ir išvyko studijuoti į Londoną. Tačiau Kristina ir Linas jaučiasi jaunais tėvais, nes turi pagranduką Motiejų, kuris – antrokas.

Nuos­kau­das dėl smurto Kris­ti­na Sa­vic­ky­tė (45 m.) jau ne­bi­jo bū­ti sa­vi­mi. Ji ne­bi­ jo sa­ky­ti, kad ak­to­rys­tė – tai lau­ki­mas, o ka­dan­gi jai at­si­bo­do lauk­ti, dar­bo vie­tą su­si­kū­rė pa­ti. Kris­ti­na ne­bi­jo pri­si­pa­žin­ ti, kad pliaukš­te­lė­da­vo sa­vo duk­roms ir ant jų rėk­da­vo, kad pa­ti vai­kys­tė­je bū­da­vo mu­ša­ma. Be­veik 10 me­tų jos sie­lo­je vy­ko virs­mas – ji nu­ta­rė pra­bil­ti apie vai­kys­tės nuos­kau­das.

K

LAI­MA ŽE­MU­LIE­NĖ

ris­ti­na puo­šė 2002 m. ba­lan­ džio 19 d. „Sti­liaus“ vir­še­lį.

Ta­da ji pa­sa­ko­jo, kad pa­ty­ rė šo­ką su­ži­no­ju­si, jog jai gims dvy­nės, kad ne­lei­do da­ry­ti ce­za­rio pjū­vio – no­rė­jo pa­ti pa­jus­ti, ką reiš­kia gim­dy­ti.

Ta­me straips­ny­je – jau­nos mo­ters gy­ve­ ni­mas. O kaip jis kei­tė­si per tuos dau­giau nei 18 me­tų? Kaip ji bren­do ir ko­kios pa­ tir­ties įgi­jo?

K.Sa­vic­ky­tė ži­no­ma ne tik iš po­pu­lia­ 16

rios hu­mo­ro lai­dos „Dvi­ra­čio šou“, ku­rią ji ke­tu­ris se­zo­nus ve­dė su Vy­tau­tu Še­rė­ nu, bet ir iš ki­no juos­tų „El­zė iš Gi­li­jos“, „Vil­niaus ge­tas“, TV se­ria­lų „Vil­tys ir vi­ lio­nės“, „Ne­my­li­mi“, „Nek­vies­ta mei­lė“.

Po dau­ge­lio me­tų į jos gy­ve­ni­mą grį­žo ki­nas. „Nu­si­fil­ma­vau Er­nes­to Jan­kaus­ko vai­dy­bi­nia­me fil­me, kur tu­rė­jau ne­di­de­lį vaid­me­nį. Ir vėl tu­riu vaid­me­nį ki­ta­me fil­ me. Po tru­pu­tė­lį, po tru­pu­tė­lį grįž­tu į ki­ no aikš­te­lę“, – džiau­gė­si Kris­ti­na.

Ta­čiau jai at­ro­do, kad svar­biau­sia – ne tai.

„Pa­si­kei­tęs gy­ve­ni­mas la­biau­siai ma­ tuo­ja­mas užau­gu­siais vai­kais. Kai pa­si­ ži­ūri į vai­kus, sup­ran­ti, kiek me­tų praė­ jo“, – at­si­du­so Kris­ti­na.

Iš te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nų pa­žįs­ta­mos K.Sa­vic­ky­tės ir vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­ to Li­no Da­mans­kio (43 m.) dvy­nės Jus­ ti­na ir Ga­bi­ja, ku­rioms ne­se­niai su­ka­ko 20 me­tų, jau pa­li­ko tė­vų na­mus Vil­niu­ je ir ap­si­gy­ve­no Lon­do­ne. Mer­gi­nos no­ ri tap­ti miu­zik­lo ak­to­rė­mis.

J

us­ti­na šie­met bai­gė pa­ren­gia­muo­sius kur­sus spe­cia­lio­je mo­kyk­lo­je ir įs­to­ jo į ba­ka­lau­ro stu­di­jas Brai­to­no aka­ de­mi­jo­je. Ji kraus­ty­sis į Brai­to­ną, ku­ris yra 100 ki­lo­met­rų nuo Lon­do­no. Ga­bi­ jai sėk­mė taip leng­vai ne­si­šyp­so – dve­ jus me­tus neįs­to­jo. Stos tre­čią kar­tą. Sa­ vo sva­jo­nės abi sie­kia už­sis­py­ru­sios, nes ten be ga­lo sun­ku įs­to­ti. „Bet mes dar tu­ri­me sū­nų pag­ran­du­ką.

Tai­gi esa­me jau­ni tė­vai – ūg­te­lė­ju­sio, bet 2020 09 08

greta skaraitienė, Bartosz Frątczak

gy­do mo­ti­nys­tė

„Tė­tis mus auk­lė­jo. Ne tik rykš­te – ir dir­žu, šok­dy­ne, vis­kuo, kas skau­džiai muš­da­vo ir pa­si­tai­ky­da­vo po ran­ka“, – pasakodama vaikystėje patirtus išgyvenimus aktorė iki šiol jautriai dėlioja žodžius.

17

stiprioji

ly t i s

Siek­ti re­kor­dų įk­ve­pia moterys „Esu mak­si­ma­lis­tas. Re­kor­dų sie­kiu, nes man pa­tin­ka iš­šū­kiai. Mėgs­tu da­ry­ti ką nors išs­kir­ti­nio, neį­ti­kė­ti­no, ver­čian­ čio aik­čio­ti iš nuos­ta­bos“, – kal­bė­ jo dau­gy­bės Lie­tu­vos re­kor­dų ir ki­tų įs­pū­din­gų kū­ri­nių auto­rius flo­ris­tas Mo­des­ tas Va­si­liaus­kas (45 m.).

Kū­rė­jas nes­lė­pė, kad jo mū­zos – gra­žios mo­te­rys, o vi­sa jo kū­ry­ba skir­ta bū­tent joms.

Modestas Vasiliauskas įsitikinęs, kad kiekvienas gėlės žiedas yra nuostabus gamtos kūrinys.

K

IVE­TA SKLIU­TAI­TĖ

au­nie­tis flo­ris­tas yra su­kū­ręs dau­giau nei pu­sę šim­to išs­kir­ti­ nių dar­bų, ku­rių dau­ge­lį agen­ tū­ra „Fac­tum“ įt­rau­kė į Lie­tu­ vos re­kor­dų kny­gą.

Vi­sai ne­se­niai dai­ni­nin­kė Do­na­ta Vir­bi­ lai­tė pris­ta­tė nau­ją jo re­kor­dą – įs­pū­din­gą suk­ne­lę ir plau­kų puoš­me­ną iš sau­lėg­rą­žų, pu­ti­nų, sau­le­nių, hor­ten­zi­jų, chri­zan­te­ mų, rykš­te­nių bei ki­tų auga­lų. Jos auto­ rius šiems kū­ri­niams pa­nau­do­jo per du šim­tus tūks­tan­čių auga­lų žie­dų. „Ka­dan­gi suk­ne­lės pag­rin­dą su­da­rė rykš­te­nės, tiks­laus žie­dų skai­čiaus pa­ 22

sa­ky­ti neį­ma­no­ma. Ant vie­nos ša­ke­lės sus­kai­čia­vau maž­daug tūks­tan­tį smul­ kių žie­de­lių. O tų ša­ke­lių bu­vo apie du šim­tus“, – pa­sa­ko­jo M.Va­si­liaus­kas, ku­ ris išs­kir­ti­nę suk­ne­lę ir plau­kų puoš­me­ ną kū­rė maž­daug še­šias va­lan­das.

Va­sa­rą Birš­to­ne M.Va­si­liaus­kas taip pat pa­tei­kė staig­me­ną – jis su­kū­rė suk­ne­lę iš tūks­tan­čio kve­pian­čių aly­vų ša­ke­lių. Ant jų žy­dė­jo apie 50 tūks­tan­čių žie­dų. Flo­ris­tas ti­ki­no, kad la­biau­siai jam į at­min­tį įsi­rė­žė pir­mie­ji re­kor­dai, kai jis dar ne­bu­vo ži­no­ mas, ne­tu­rė­jo pa­tir­ties, ieš­ko­jo bū­dų, kaip pa­da­ry­ti tai, ko dar nie­kas nė­ra pa­da­ręs.

Pir­mą­jį re­kor­dą M.Va­si­liaus­kas pa­sie­kė 2002 m. su­kū­ręs suk­ne­lę iš 10 tūkst. JAV

do­le­rių. Dra­bu­žiui pa­puoš­ti bu­vo pa­nau­do­ ta 100 bank­no­tų po 100 do­le­rių. Suk­ne­lė taip pat bu­vo de­ko­ruo­ta la­pais ir orc­hi­dė­ jų žie­dais. Tais pa­čiais me­tais jis pa­siu­vo suk­ne­lę ir prie jos prit­vir­ti­no 5132 lie­tu­ viš­kas vie­no cen­to ver­tės mo­ne­tas. „Abi suk­ne­les pris­ta­čiau ta­me pa­čia­me Kau­no nak­ti­nia­me klu­be. Pa­me­nu, pir­ ma­jai suk­ne­lei do­le­rių pas­ko­li­no ban­kas, prieš de­monst­ra­vi­mą ji bu­vo apd­raus­ta, ku­pi­ūras rei­kė­jo pri­si­ūti taip, kad sky­lu­ čių be­veik ne­si­ma­ty­tų, nes po pa­siek­ to re­kor­do pi­ni­gai bu­vo grą­žin­ti į ban­ką.

Ją vil­kė­ju­sios klu­bo dar­buo­to­jos net bu­vo pra­šo­ma nei­ti la­bai ar­ti prie ži­ūro­ vų, kad ne­kil­tų pa­gun­dų jų im­ti plėš­ti.

2020 09 08

Donatą Virbilaitę kūrėjas papuošė 200 tūkstančių augalų žiedų.

log­ra­mų braš­kių, dau­giau nei tūks­tan­čio pre­zer­va­ty­vų, 450 švirkš­tų, 2 tūks­tan­ čių kep­tų kol­dū­nų, 600 kiau­ši­nių, 60 ki­ log­ra­mų sve­rian­čių sup­jaus­ty­tų me­ta­li­ nių ka­na­li­za­ci­jos dang­čių, 8 tūks­tan­čių si­dab­ri­nių dre­bu­lių la­pų, pu­sės tūks­tan­ čio po­vų plunks­nų.

Jo re­kor­dų są­ra­še yra iš dau­gy­bės įvai­ riau­sių gė­lių žie­dų su­kur­tos ka­rū­nos ar ki­ti gal­vos pa­puo­ša­lai.

F Suk­ne­lė iš cen­tų bu­vo įdo­mi tuo, kad ją be mie­go kū­riau dvi pa­ras. Ji svė­rė dau­ giau nei 10 ki­log­ra­mų. Mo­de­liui Es­te­lai Ma­žo­nai­tei te­ko ga­na sun­kus dar­bas ją de­monst­ruo­ti“, – apie pir­muo­sius re­kor­ dus pa­sa­ko­jo M.Va­si­liaus­kas.

Vė­liau kau­nie­tis su­kū­rė re­kor­di­nį dra­ bu­žį iš 2,5 tūks­tan­čio grai­ki­nių rie­šu­tų.

Re­kor­di­niais pri­pa­žin­ti ir iš 8 tūks­tan­čių lietuviškų centų monetų sukurta palaidinė ir sijonas, iš 20 tūks­tan­čių mo­li­ūgų sėk­lų su­kur­ta suk­ne­lė bei ap­da­ras iš vy­tin­tų žu­ vų, ku­riam M.Va­si­liaus­kas pa­nau­do­jo 6 ki­ log­ra­mus stin­tų, plekš­nių bei dids­tin­čių.

Flo­ris­tas taip pat yra pris­ta­tęs suk­ne­ les iš 3 tūks­tan­čių ra­mu­nių žie­dų, 20 ki­ 2020 09 08

lo­ris­tas į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą taip pat pa­te­ko su­kū­ręs šu­kuo­se­ną iš 3 tūks­tan­čių orc­hi­dė­jų žie­dų, pa­ ga­mi­nęs di­džiau­sią bo­ka­lą iš 7 tūks­tan­ čių alaus kamš­te­lių, sa­ku­rą pa­puo­šęs 50 tūks­tan­čių bal­tų šo­ko­la­di­nių žie­dų, tor­ tui pa­nau­do­jęs 10 tūks­tan­čių sal­dai­nių, nu­py­nęs 150 ki­log­ra­mų sve­rian­tį ąžuo­ lų la­pų vai­ni­ką, pas­ta­tęs 6 met­rų aukš­čio eg­lę iš agur­kų, pa­ga­mi­nęs šir­dį iš 1,5 mi­ li­jo­no gin­ta­ro ga­ba­lė­lių.

M.Va­si­liaus­ko kur­tų įs­pū­din­gų dar­bų mo­de­liais yra ta­pu­sios jo gy­ve­ni­mo drau­ gės, bi­čiu­lės, jam pa­ti­kę mo­de­liai. Flo­ris­tui siek­ti re­kor­dų pa­dė­jo ži­no­mos mo­te­rys.

Be dai­ni­nin­kės D.Vir­bi­lai­tės, jo mo­de­ liais yra ta­pu­sios at­li­kė­jos Ir­ma Jur­ge­le­ vi­či­ūtė, Gin­ta­rė Ka­ra­li­ūnai­tė, mu­zi­kos gru­pės „69 dan­gu­je“ na­rės Go­da Ali­je­va, Ka­ri­na Krys­ko ir Ni­jo­lė Pa­rei­gy­tė-Ru­kai­tie­ nė, gru­pės „Man­go“ na­rės Vik­to­ri­ja Per­mi­ nai­tė, Ri­ma Pet­raus­ky­tė, Jus­ti­na Do­vy­de­ nė, Ga­bi­ja Sruo­gi­ūtė, „Mis Lie­tu­va 2013“ Rū­ta Elž­bie­ta Ma­zu­re­vi­či­ūtė-Pit­kaus­kie­ nė, įvai­rių gro­žio kon­kur­sų da­ly­vės ir nu­ ga­lė­to­jos mo­de­liai Kse­ni­ja Lo­ma­ki­na, Ana Jar­ma­la­je­va bei Mo­ni­ka Ba­li­ūnai­tė, vers­li­ nin­kė In­ga Bud­rie­nė, dra­bu­žių di­zai­ne­rė

50 tūkst. blindžių pumpurų suknelę pristatė modelis Vilma Stankaitytė.

23

pažintis

Il­gai bran­din­tos mei­lės is­to­ri­ją

įp­ras­mi­no ve­dy­bos

D

Rū­ta PER­ŠO­NY­TĖ

ai­lios il­gap­lau­kės mo­ters rie­ šu­tų spal­vos aki­mis gy­ve­ni­ mo is­to­ri­ja nep­ri­me­na aist­ rin­gų me­lod­ra­mi­nių se­ria­lų.

Kaip pa­ti sa­ko, pa­ty­rė dvi mei­les ir tie vy­rai ta­po jos tei­sė­tais vy­rais.

26

Vis dėl­to jos ve­dy­bi­nė pa­tir­tis to­kia skir­tin­ga, kad Rū­ta ga­lė­tų pa­ra­šy­ti kny­ gą, ku­rio­je su­dė­lio­tų sa­vo dva­si­nes įž­val­ gas apie mo­ters pa­sau­lė­ži­ūrą skir­tin­gais am­žiaus tarps­niais.

Su pir­muo­ju vy­ru, sū­nų Ro­ko ir Ąžuo­lo tė­vu, gy­dy­to­jos pro­fe­si­ją tu­rin­ti mo­te­ris pra­gy­ve­no 14 me­tų. Tai bu­vo tra­di­ci­nė tų

lai­kų mei­lės is­to­ri­ja: su­si­pa­ži­no mo­kyk­los lai­kais, stu­di­jų me­tais su­si­tuo­kė, gim­dė vai­kus ir mo­kė­si kū­ren­ti šei­mos ži­di­nį.

Bet įvy­ko sky­ry­bos, po ku­rių Rū­ta la­ bai il­gai ša­lia ne­tu­rė­jo ar­ti­mo žmo­gaus.

Mo­te­ris ko­pė kar­je­ros laip­tais tuo­met jau dirb­da­ma vie­no­je far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jo­ je, augi­no vai­kus, lan­kė teat­rus, pa­ro­das 2020 09 08

„Ko­kio no­rė­jau, to­kį ir ga­vau. Ga­li­ma sa­ky­ti, sa­vo bū­si­mą­jį vy­rą iš­mel­džiau baž­ny­čio­je, iš anks­to min­ ty­se nu­si­pie­šu­si trokš­ta­mą ant­ro­sios pu­sės pa­veiks­ lą“, – taip kal­bė­jo bran­džią mei­lę po il­gų vie­nat­vės me­tų iš­gy­ve­nu­si ir ne­se­niai iš­te­kė­ju­si me­di­kė, „Mi­ sis Lie­tu­va '96“ Rū­ta Sa­muo­lie­nė-Jurkš­tie­nė (55 m.).

ar už tai man bent pa­dė­ko­tų“, – apie sa­vo nes­ku­bė­ji­mą megz­ti san­ty­kius anuo­met kal­bė­jo R.Sa­muo­lie­nė-Jurkš­tie­nė.

Ta­čiau įko­pu­si į penk­tą­ją de­šim­tį Rū­ta su­ti­ko vy­rą, ku­ris pats įlie­jo į jos kas­die­ny­bę nau­jų spal­vų ir su­tei­kė sau­gu­mo jaus­mą. Šių me­tų pra­džio­je po il­ga­me­tės drau­ gys­tės įvy­ko Rū­tos ir vers­li­nin­ko Pet­ro Jurkš­to (56 m.) ves­tu­vės. Ši san­tuo­ka ant­ ro­ji ir ki­to­kia abiem – išau­gin­ta bran­dos, iš­lauk­ta, pers­melk­ta pa­tir­ties.

– Po sky­ry­bų il­gai nes­ku­bė­jo­te ner­ ti į nau­jos mei­lės van­de­nis. Kaip su­ si­pa­ži­no­te su Pet­ru?

– Nea­ki­vaiz­džiai tur­būt kal­ta In­di­ja.

Su Pet­ru su­si­pa­ži­nau Vil­niu­je, to­kia­me sa­vo­tiš­ka­me In­di­jos tra­di­ci­jų ir kul­tū­ros my­lė­to­jų klu­be. Ten bū­da­vo me­di­tuo­ja­ ma, prie ar­ba­tos vyk­da­vo po­kal­biai. Sek­ ma­die­niais ten rink­da­vo­si įvai­rių pro­fe­si­ jų bend­ra­min­čiai, trokš­da­mi per dva­si­nę prak­ti­ką nu­si­mes­ti nuo­var­gį, sle­gian­ čią kas­die­ny­bės naš­tą ir bent trum­pam pa­bėg­ti nuo šur­mu­liuo­jan­čio pa­sau­lio.

Man pa­ti­ko ten su­tik­ti žmo­nės, at­mos­ fe­ra, ra­my­bė.

Su Pet­ru, kaip ir su vi­sais ten be­si­ren­ kan­čiais žmo­nė­mis, šil­tai bend­ra­vo­me, bet lai­kė­mės pa­gar­baus atstumo, nes tai ne­bu­vo pa­žin­čių klu­bas. Kar­tą, bai­gian­ tis vie­nam iš pa­si­bu­vi­mų, Pet­ras ma­ne pak­vie­tė iš­ger­ti ar­ba­tos. Na, vie­ną kar­tą at­si­gė­rė­me ar­ba­tos, ki­tą ir kaž­kaip pra­ dė­jo­me drau­gau­ti. Nuei­da­vo­me į pa­ro­dą, kon­cer­tą ar ki­ną, bet jo­kių di­de­lių atei­ ties pla­nų ne­tu­rė­jo­me.

La­bai grei­tai at­sisk­lei­dė, kad Pet­ras – įdo­mus, gi­lus, daug da­ly­kų iš­ma­nan­tis žmo­gus. Jis prap­lė­tė ma­no ži­nias spor­ to sri­ty­je, ypač daug pa­sa­ko­jo apie krep­ ši­nį, fut­bo­lą. Man tai bu­vo la­bai nau­din­ ga, nes sū­nūs vi­sa­da do­mė­jo­si spor­tu.

Nuotrauka : Daiva Kairevičiūtė „Atuko“ stilius Makiažas: Gelmina Ambrazevičiūtė

ir sten­gė­si at­ras­ti kuo glau­des­nį ir har­ mo­nin­ges­nį ry­šį su sa­vi­mi, kad vie­nat­ vė, ne­pai­sant skaus­min­gų iš­ban­dy­mų, ir­gi tap­tų drau­giš­ka gy­ve­ni­mo pa­ly­do­ve.

Prieš ko­kius pen­kio­li­ka me­tų pak­laus­ ta, ko­kiam vy­rui ryž­tų­si ati­duo­ti sa­vo mei­lę, Rū­ta sa­kė ne­tu­rin­ti idea­lo, o vy­ ras tie­siog tu­ri kris­ti į šir­dį.

2020 09 08

„Ži­nau vie­na – jis ne­tu­ri bū­ti pa­var­gęs nuo gy­ve­ni­mo. To­kie vy­rai daž­niau­siai bū­ na po sky­ry­bų. Ma­nau, kad jos vy­rams daž­ nai bū­na skaus­min­ges­nės nei mo­te­rims, nes po jų vy­rai lie­ka be na­mų, pi­ni­gų, vai­ kų. Pir­miau­sia, ką tu­rė­čiau da­ry­ti, – at­gai­ vin­ti vy­rą, pa­ro­dy­ti gy­ve­ni­mo spal­vas. Ati­ duo­čiau daug sa­vo ener­gi­jos. Bet ne­ži­nia,

– Ta­čiau kar­tu ap­si­g y ­ven­ti ne­ sku­bė­jo­te?

– Nuo 2008 m. drau­ga­vo­me su­si­ti­ki­ nė­da­mi gal ko­kius pen­ke­rius me­tus. Apie bend­rą bui­tį abu il­gai ne­gal­vo­jo­me. Vy­ res­nia­me am­žiu­je daž­nu at­ve­ju, kai vi­sos di­džio­sios gy­ve­ni­mo aist­ros bū­na nu­ri­ mu­sios, kur kas svar­biau nei bend­ras gy­ ve­ni­mas po vie­nu sto­gu, daug di­des­nė ver­ty­bė yra ar­ti­mas drau­gas, su ku­riuo ga­li kal­bė­tis, pa­sik­liau­ti, da­lin­tis sva­jo­nė­ mis, gau­ti dva­si­nį pa­lai­ky­mą, ke­liau­ti.

27

mozaika

Dėl švaistūno mo­narc­ho

kenčia visa karališkoji šeima Is­pa­ni­jos ka­ra­lie­nė Le­ ti­zia (47 m.) iš­gy­ve­ na sun­kiau­sią me­tą. Ji ir jos su­tuok­ti­nis ka­ra­ lius Fe­li­pe VI (52 m.) da­ bar tu­ri pa­si­telk­ti vi­są sa­vo ža­ve­sį, kad vėl su­ sig­rą­žin­tų tau­tos pa­si­ti­ kė­ji­mą. Ka­ra­liš­ko­ji po­ra bai­mi­na­si dėl mo­nar­ chi­jos li­ki­mo ir dėl sa­vo duk­te­rų prin­ce­sių sos­to įpė­di­nės Leo­nor (14 m.) ir So­fios (13 m.) atei­ties.

I

s­pa­ni­jos ka­ra­liš­kuo­sius rū­mus su­dre­ bi­no ang­lų dra­ma­tur­go Wil­lia­mo Sha­ kes­pea­re’o plunks­nos ver­ta dra­ma.

Ga­li­mo suk­čiaus amp­lua – bu­vęs Is­ pa­ni­jos ka­ra­lius Jua­nas Car­lo­sas (82 m.).

Dėl se­no­jo Is­pa­ni­jos mo­narc­ho ko­rup­ ci­jos skan­da­lo vi­sai šei­mai iš­ki­lo grės­mė at­si­dur­ti ant be­dug­nės kraš­to. „Fem­me fa­ta­le“, lem­tin­go­ji mo­te­ris, – Vo­kie­ti­jo­je gi­mu­si, Da­ni­jos pi­lie­ty­bę tu­rin­ti prin­ce­sė Co­rin­na zu Sayn-Witt­gens­tein (55 m.). Šią mo­te­rį ži­niask­lai­da va­di­na švie­ siap­lau­kiu de­mo­nu, ku­ris bu­vu­sį Is­pa­ ni­jos mo­narc­hą įvi­lio­jo į mei­lės ir pi­ni­gų 32

pink­les. Drau­gys­tė su C.zu Sayn-Witt­ gens­tein, ku­ri su­si­gi­mi­nia­vu­si su įžy­mio­ mis Euro­pos ka­ra­liš­ko­sio­mis šei­mo­mis, į vie­šu­mą iš­ki­lo 2012-aisiais.

Tuo­met Jua­nas Car­lo­sas bu­vo parsk­rai­ din­tas pri­va­čiu lėk­tu­vu iš Bots­va­nos, kur per dramb­lių me­džiok­lę su­si­žei­dė klu­bą.

Bū­tent ta­da vi­suo­me­nė ir su­ži­no­jo, kad į Af­ri­ką mo­narc­hą ly­dė­jo ne jo žmo­na ka­ ra­lie­nė So­fia (81 m.), o il­ga­me­tė ar­ti­ma drau­gė, bu­vu­si Vo­kie­ti­jos prin­co Ca­si­mi­ro zu Say­no-Witt­gens­tei­no žmo­na, po sky­ ry­bų pa­si­li­ku­si vy­ro pa­var­dę, ir jos sū­nus. Į pir­muo­sius Is­pa­ni­jos spau­dos pus­la­

pius bu­vo įkel­ta nuot­rau­ka, ku­rio­je Jua­ nas Car­lo­sas su pro­fe­sio­na­liu me­džio­to­ ju po­zuo­ja prie nu­šau­to dramb­lio.

Per ša­lį nu­vil­ni­jo pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ ga: kaip mo­narc­has ga­lė­jo leis­tis į to­kią pra­ban­gią ke­lio­nę, kai jo ša­lis iš­tik­ta re­ ce­si­jos? Ir už šį ma­lo­nu­mą bu­vo pak­lo­ta 15 tūkst. eurų.

Skan­da­lai dėl pra­ban­gios dramb­lių me­ džiok­lės ir ko­rup­ci­jos, su ku­ria bu­vo sie­ ja­ma jau­nes­nio­ji ka­ra­liaus Jua­no Car­lo­so duk­tė Cris­ti­na, su­kė­lė di­džiu­lę aud­rą, ku­ ri pri­ver­tė jį at­si­sa­ky­ti sos­to.

Da­bar bu­vu­sio mo­narc­ho ko­rup­ci­jos 2020 09 08

A

1962 m. gegužės 14 d. Ispanijos karališkoji pora oficialiai prisaikdinta.

Ilgus metus vieša paslaptis buvo monarchų nesutarimai, tačiau oficialias pareigas juodu visada atlikdavo drauge.

Dėl se­no­jo Is­pa­ni­jos mo­narc­ho ko­rup­ci­jos skan­da­lo vi­sai šei­mai iš­ki­lo grės­mė at­si­dur­ti ant be­dug­nės kraš­to. skan­da­las bai­gė­si jo pri­vers­ti­ne emig­ra­ ci­ja. Rugp­jū­čio 3-iąją 18 val. 30 min. bu­ vęs ka­ra­lius pa­li­ko ša­lį.

Jis išsk­ri­do pri­va­čiu 47,6 mln. eurų ver­tės lėk­tu­vu, ku­ria­me yra 12 sė­di­mų­ jų vie­tų ir pen­kios lo­vos.

Di­džiau­sią gy­ve­ni­mo kri­zę bu­vu­siam ka­ra­liui Jua­nui Car­lo­sui teks įveik­ti vie­ nam. Mo­narc­ho žmo­na jau se­niai iš­si­ža­ dė­jo sa­vo su­tuok­ti­nio pa­že­min­ta jo be­ga­ li­nių mei­lės ro­ma­nų.

Jau dau­ge­lį me­tų Jua­nas Car­lo­sas ir So­fia gy­ve­no ats­ki­rai Sar­sue­los rū­muo­ se Mad­ri­de. Da­bar So­fia sten­gia­si bent 2020 09 08

kiek at­gau­ti jė­gas per tra­di­ci­nes atos­to­ gas Mal­jor­ko­je. Drau­gi­ją jai pa­lai­ko se­ suo Ire­ne (78 m.).

Bu­vęs ka­ra­lius tu­rė­jo 5 tūkst. mei­lu­žių. Šį skai­čių sa­vo kny­go­je įvar­di­jo ka­ro is­to­ ri­kas Ama­deo Mar­ti­ne­zas Ing­le­sas. Auto­ rius nu­ro­do net „der­lin­giau­sią“ bu­vu­sio mo­narc­ho mei­lės lai­ko­tar­pį – 1976–1994 m. Esą tuo­met jis pa­si­my­lė­jęs su dau­giau nei 2 tūkst. mo­te­rų.

A.M.Ing­le­so tei­gi­mu, Is­pa­ni­jos mo­ narc­has tu­ri apie 20 ne­san­tuo­ki­nių vai­ kų. Kny­gos auto­riaus tei­gi­mu, apie ne­pa­ so­ti­na­mo­jo ka­ra­liaus mei­lės nuo­ty­kius ži­no­jo ir ša­lies žval­gy­ba.

pie dvi­ly­pį bu­vu­sio Is­pa­ni­jos mo­ narc­ho gy­ve­ni­mą ra­šė ir dien­raš­ čio „El Mun­do“ ko­res­pon­den­tė Ana Ro­me­ro sa­vo kny­go­je „Žai­di­mo pa­ bai­ga“. Čia pa­sa­ko­ja­ma apie pas­ku­ti­nius ket­ve­rius Jua­no Car­lo­so ka­ra­lia­vi­mo me­ tus, per ku­riuos kri­to jo po­pu­lia­ru­mas.

Kny­ga pa­rem­ta po­kal­biais su ko­ne šim­ tu ano­ni­mi­nių šal­ti­nių.

Pa­sak A.Ro­me­ro, mo­narc­has net gal­ vo­jęs apie sky­ry­bas su žmo­na So­fia, bet nuo šio žings­nio jį at­kal­bė­ju­si jo ap­lin­ka.

Da­bar Is­pa­ni­jos ka­ra­lius Jua­nas Car­lo­ sas puo­lė į sa­vo drau­go Abu Da­bio sos­to įpė­di­nio glė­bį. Tei­gia­ma, kad pra­ban­gus vieš­bu­tis „Emi­ra­tes Pa­la­ce“ – tik tar­pi­ nė daug ry­šių tu­rin­čio bu­vu­sio mo­narc­ ho sto­te­lė.

Jua­no Car­lo­so iš­vy­ki­mas – už­dels­to vei­ki­mo bom­bos spro­gi­mas ir jau dau­ge­lį mė­ne­sių be­si­tę­sian­čio fi­nan­si­nio skan­da­ lo siau­bin­ga pa­bai­ga. Iki tol į die­nos švie­ są bu­vo vel­ka­mi vis nau­ji se­no­jo ka­ra­liaus ga­li­mo suk­čia­vi­mo at­ve­jai.

Is­pa­ni­jos ka­ra­lius Fe­li­pe VI dar ban­do įvy­kius pak­reip­ti ki­to­kia link­me ir iš­veng­ ti blo­giau­sio jų sce­na­ri­jaus. Ir dėl to sū­ nus paau­ko­jo sa­vo tė­vą. Ka­ra­lius Fe­li­pe VI atė­mė iš bu­vu­sio mo­narc­ho kas­me­tę vals­ty­bi­nę iš­mo­ką – 194 tūkst. eurų. Ne­ ga­na to, at­si­sa­kė bet ko­kio tė­vo pa­li­ki­mo.

O Jua­nas Car­lo­sas? Su­si­da­ro įs­pū­dis, kad jis vis dar ne­no­ri su­vok­ti sa­vo pa­dė­ ties ir kol kas mė­gau­ja­si gy­ve­ni­mu sep­ty­ nių žvaigž­du­čių vieš­bu­ty­je „Emi­ra­tes Pa­ la­ce“. Tei­gia­ma, kad sa­vo drau­gams bu­vęs mo­narc­has nu­siun­tęs trum­pą­sias ži­nu­tes, jog pri­vers­ti­nė emig­ra­ci­ja esan­ti lai­ki­na.

Ar tik­rai? Už ka­ra­liš­kų­jų rū­mų sie­nų ru­tu­lio­jo­si tik­ra šei­mos dra­ma. Re­por­te­ rė Est­her Jaen (52 m.) per te­le­vi­zi­ją aiš­ ki­no, kad ka­ra­liui Fe­li­pe VI te­ko da­ry­ti tė­vui di­džiu­lį spau­di­mą. Ši žur­na­lis­tė, Is­pa­ni­jos ka­ra­lie­nės Le­ ti­zios bi­čiu­lė, tei­gė, jog sū­nui te­ko įdė­ti daug pas­tan­gų, kad tė­vas su­tik­tų su jo rei­ka­la­vi­mu iš­vyk­ti.

Sau­do Ara­bi­jos mo­narc­hi­ja 2008-aisi­ ais per leng­va­ti­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo fon­ dą Jua­nui Car­lo­sui per­ve­dė 90 mln. eurų.

Po ket­ve­rių me­tų pi­ni­gai bu­vo per­kel­ti į Švei­ca­ri­jos ban­ką „Mi­ra­baud“. Iš šios su­ mos 65 mln. eurų mo­narc­has per­ve­dęs sa­vo il­ga­me­tei drau­gei Co­rin­nai. Švei­ca­ri­jos tei­sė­sau­ga aiš­ki­na­si, ar Sau­ do Ara­bi­jos Jua­nui Car­lo­sui per­ves­ti 33