2020 spalio 6–12 d.
Nr.38
Legendinis žurnalas
Emmanuelis ir Brigitte Macronai
Ką išvydo Prancūzijos pirmoji pora Lietuvoje? Daina Gudzinevičiūtė prisijaukino vienatvę
Maksimas Milta: vilnietis – Baltarusijos kovų epicentre
Agnė Kuzmickaitė Kaina TIK
1,30 Eur
pasiekė mados aukštumas ir atrado asmeninę laimę
K ar a me l ė
Pirmosios Prancūzijos poros
para lietuvoje
Pirmasis Prancūzijos vadovo vizitas Lietuvoje per beveik du dešimtmečius sulaukė didžiulio susidomėjimo tiek mūsų šalies, tiek ir prancūziškoje žiniasklaidoje. Pirmosios poros – Emmanuelio Macrono (42 m.) ir jo žmonos Brigitte Macron (67 m.) – 24 valandas trukusiai viešnagei netrūko ir ryškių atspalvių, ir išskirtinių akcentų. 6
2020 10 06
N
LR Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus), tomas bauras
uo pat 2017-ųjų, kai į Elizie jaus rūmus įžengė naujasis jų šeimininkas, prancūzų ir viso pasaulio žiniasklaidos dėme sys nukrypo ne tik į jauną išvaizdų nau jąjį prezidentą, bet ir į jo meilės istoriją. Paryžius jau buvo pratęs prie šalies va dovų klystkelių, tačiau Macronų situaciją aptarinėjo per visą rinkimų kampaniją ir dar labiau – elegancija bei rafinuotumu išsiskiriantiems sutuoktiniams pradėjus matuotis pirmosios poros vaidmenį. Ži noma, labiausiai į akis krito jų amžiaus skirtumas – net 25 metai. Užkliuvo ir fak tas, kad susipažino juodu, kai dabartiniam prezidentui buvo vos 15-a, o jo mokyto jai Brigitte – beveik 40-imt. Vis dėlto, įveikę apkalbų ir spėlionių vandenyną, juodu į šoną nustūmė E.Mac rono tėvų nepritarimą sūnaus sąjungai bei faktą, kad vienas iš trijų Brigitte vai kų trejais metais vyresnis už Prancūzi jos prezidentą. Dabar kur kas labiau pabrėžiamas juo du siejantis tarpusavio ryšys ir gebėjimas pavergti aplinkinius savo stiliumi ir, žino ma, diplomatija. Spaudžiant ranką tiek pasaulio galingiesiems, tiek visiems mir tingiesiems, kurie atsiduria greta garsios prancūzų poros. Nors dviejų dienų oficialaus vizito Vil niuje metu ruduo lepino saule ir šiluma, net ir prasivėręs dangus ar kilęs didžiau sias vėjas nebūtų sugebėję nustelbti Pran cūzijos vadovo ir jo žmonos pasitikėjimo bei rafinuotos elegancijos.
Prancūzijos vadovo dovana – rinktinių vynų dėžė ir du tomai Vilniuje gimusio ir dukart prestižinę Goncourt’ų premiją pelniusio rašytojo Romaino Gary (1914–1980) kūrinių.
2020 10 06
7
T a d a i r d a b a r
Jau prisijaukino
vienatvę
„Staigumą, kategoriškumą, kartais sarkastišką humo ro jausmą teko suvaldyti. O juk galėčiau pasakyti taip, kad visi nukristų. Man net artimi žmonės yra sakę, kad mažiau šypsočiausi, nes šypsena labai šelmiška. At šoviau: kokia esu, tokia esu“, – sakė žodžių žongliere vadinama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezi dentė Daina Gudzinevičiūtė (54 m.).
P
Rūta PERŠONYTĖ
ralėkė dvidešimt metų nuo to lai ko, kai Sidnėjaus olimpinėse žai dynėse šaulė D.Gudzinevičiūtė iš kovojo aukso medalį. Ta proga tuo metu 34 metų taikliau sia Lietuvos šaulė į skriejančius taikinius papuošė „Stiliaus“ viršelį. Žurnalo skai tytojai tuomet Dainą išrinko ir 2000-ųjų Metų moterimi. Sidnėjaus auksas sportininkės kolekci joje yra garbingiausias, bet ne vienintelis. 1988 m. ji laimėjo du Europos čempiona to aukso medalius, kitąmet komando je tapo pasaulio čempione. 1992-aisiais Daina žemyno pirmenybėse pelnė sidab rą ir bronzą. Po Sidnėjaus olimpiados ji dar tris kartus kilo ant garbingiausių ap dovanojimų laiptelių – 2002 m. pasaulio čempionate sportininkė iškovojo sidab ro medalį, o dar po trejų metų pasipuošė Europos čempionato sidabru, tokiu pat medaliu šaulė džiaugėsi 2009-aisiais vy kusiame Europos čempionate. Aukščiausio olimpinio laimėjimo iš D.Gudzinevičiūtės niekas nesitikėjo. Sportininkė paskutinę akimirką įšoko į olimpinį traukinį gavusi vieną vadina mųjų laisvų kortų, skiriamų normatyvų neįvykdžiusiems sportininkams. Lietu vos tautiniame olimpiniame komitete buvo planuojama, kad šaulė pateks į ant rąjį dešimtuką. Pirmą kartą olimpiadoje Daina daly 24
vavo 1996 m. Tuomet Atlantoje ji iško vojo 10 vietą. Po pergalės Sidnėjuje Daina dvi paras negalėjo nei užmigti, nei valgyti. Prieš iš vykdama į olimpines žaidynes šaulė na muose paliko laiškelius, kuriuose sau lin kėjo patekti į finalą. Iš Sidnėjaus į Vilnių grįžusią olimpinę čempionę prie lėktuvo trapo sutiko be veik visa giminė. Tėvai, vyras, brolis su trimis vaikais ir žmona, dėdė su šeima, dvi tetos, dvi pusseserės ir krikštasūnis – iš viso pasveikinti atvyko 18 artimųjų.
„Dirbau iš peties. Grįždavau namo vakare pavargusi. Skrandyje 6 puodeliai kavos ir dešimt saldainių. Rankose – ke lios puokštės ir mai šeliai su dovanomis. Virtuvės palangės pri minė šermenis.“ Daina Gudzinevičiūtė
Kai Dainos paklausdavo, ar po auksi nio pasirodymo ji tapo laimingesnė, spor tininkė atsakydavo, kad ne. Kaip buvo laiminga prieš olimpines žaidynes, taip laiminga yra ir po jų. 400 tūkstančių litų premiją už laimėtą aukso medalį ji inves tavo į dviejų kambarių butą Skaidiškėse – užsisakė naujus baldus ir įsigijo sodybą
ant ežero kranto prie Baltarusijos sienos. Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Daina dovanų gavo automobilį „Rover“. „Pelnyta premija – ne milijardas, kad galėčiau toliau nieko neveikti, esą jau vis ką gavai. Bet ir tie pinigai suteikia laisvės, palengvina gyvenimą“, – kalbėjo šaulė. Daina patyrė, kad užgriuvusi šlovė tu ri ir bjaurųjį šešėlį. Iki pergalės Sidnėjuje ji neįsivaizdavo, kad aplinkui gali būti tiek daug pavydo. Nuo tada ji žino, kad drau gus pažinsi ne tik nelaimėje, bet ir džiaugs me: „Ne tik atsirado norinčių pažinties vien dėl to, kad esu žinoma. Buvo ir tokių, kurie liovėsi draugauti, nes gal įsivaizda vo, kad man viskas nukrito iš dangaus.“ Šaulės olimpinis auksas nepakeitė ir
Daina Gudzinevičiūtė sako, kad bėgantys metai – tik įrašas pase. Šiuo metu ji gyvena viena ir jai tai labai patinka.
neišpaikino. Savo būseną pirmomis die nomis grįžus iš Sidnėjaus sportininkė vadina klaikiai nejaukia: „Eidavau mies te nunarinusi akis. Jaučiausi taip, tarsi būčiau užmiršusi užsimauti kelnes, – vi są laiką sekė įsmeigti žvilgsniai, matyda vau susibaksnojimą alkūnėmis.“ Iki auksinio laimėjimo šaulė mėgavosi treniruotėmis, varžybomis, bendravimu su namiškiais ir draugais. Ji nebuvo įpra tusi savo laiko ir energijos dalyti masėms. Sidnėjaus šlovė ir visur minima pa vardė Dainą gerokai traumavo. Kartais iškovotos pergalės šešėlis nusidriekda vo iki graudžiai komiškų dalykų. Į oficia lius priėmimus, susitikimus ir vakarėlius ji kasdien eidavo kaip į darbą. 2020 10 06
„Dirbau iš peties: renginiuose, susiti kimuose, pokalbiuose. Grįždavau namo vakare pikta ir pavargusi. Skrandyje te liūskuodavo šeši puodeliai kavos ir de šimt saldainių. Rankose – kelios puokš tės ir maišeliai su dovanomis. Virtuvės palangės, apstatytos gėlėmis, priminė šermenis“, – apie viešumo skonį prieš daugybę metų kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
S
portininkė buvo laukiama visur: pra dedant Seimu, Vyriausybe, Vilniaus savivaldybe, Vidaus reikalų ministe rija, sostinės „Rotary“ klubu ir baigiant „Ąžuoliuko“ choru. Čempionė sodino me delius, dalyvavo atidarant gatvę, automobi lių serviso įkurtuvėse, vakarėlyje, kuriame
singlas „Trys milijonai“ buvo pripažintas auksiniu ir platininiu. Po maratono sos tinėje iš sporto vadovų išgirdo: „Vaike li, su Vilniumi jau apsitvarkei, dabar lau kia rajonai.“ „Kartą brolio parapijos kunigas papra šė manęs iš sakyklos tikintiesiems pers kaityti laišką. Kadangi po daugybės me tų, praleistų šaudykloje, ėmiau girdėti silpniau, kunigas pakartojo prašymą garsiau. O kai jis beveik riktelėjo, vos po suolu nepalindau. Sutikau lipti į sakyklą, nes kunigėlis – simpatiškas, demokratiš kas žmogus, be to, buvo prisiekęs mano gerbėjas“, – prisiminė D.Gudzinevičiūtė. Daina, paklausta apie treniruočių krū vius, sakė, kad jei per treniruotę iššau 25
S t i pr i oj i l y t i s
vilnietis – Baltarusijos
kovų epicentre
52 dienos karštuosiuose Minsko taškuose – tai rizika būti suimtam saugumiečių, stipriai sumuštam, įgrūstam į autobusiuką ir nugabentam į areštinę. Taip gyveno Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto (EHU) darbuotojas Maksi mas Milta (28 m.), visam pasauliui transliavęs reportažus iš protestuotojų eitynių. toliau valdyti šalį. Dėl to kiekvieną sekma dienį Baltarusijos sostinėje vyksta taikūs protestai. Šeštadieniais į gatves išeina mo terys, prieš kurias saugumiečiai ir omo nininkai taip pat naudoja žiaurų smurtą.
M
LAIMA ŽEMULIENĖ
aksimas jau grįžo į Vilnių, ta čiau Minsko įvykiai neužmirš tami, iki šiol jam stovi prieš akis. Minskas – kur jau Mins kas, visa Baltarusija – priešinasi diktato riaus Aliaksandro Lukašenkos norui ir
48
– Maksimai, pastaruosius du mė nesius įpratome jus matyti TV ekra ne, internete kiekvieną dieną pasa kojantį apie protestus Minske. Kas jūs – Baltarusijoje gyvenantis lie tuvis ar baltarusis, puikiai kalban tis lietuviškai? – Pirmiausia save apibūdinčiau taip, kaip tai padarytų mano giminės ir se neliai, – esu vilnietis. Vaikystėje apie 15 metų gyvenau Minske. Ten baigęs gim naziją grįžau į Vilnių – miestą, kuriame
gimiau, kur gyvena mano giminės, ma no tėvas, močiutė. Žmonės nebūtinai gimsta, gyvena ir miršta tame pačiame mieste. Mano situa cija būtent tokia: gimiau Vilniuje, vaikys tę praleidau Minske, per visas atostogas, taip pat ir savaitgaliais, atvažiuodavome į Lietuvą, o paskui grįžau čia gyventi. – Kodėl tuo neramiu metu atsidū rėte Minske? – Aš dirbu Europos humanitariniame universitete. Tai baltarusių universitetas tremtyje, Vilniuje, kuris buvo priverstas nutraukti savo veiklą tėvynėje dėl politi nės priespaudos. Daugelis to universite to studentų – baltarusiai. Prezidento rinkimai Baltarusijoje – toks
laikotarpis, kai masiškai suimami ir areš tuojami žmonės. Todėl nuspėdamas, kad situacija gali pasikeisti – nors, aišku, niekas nenumatė tokio didelio protestų masto – būtent šiais sumetimais nuvykau į Minską, kad būčiau arčiau įvykių ir reikalui esant mūsų studentams ar absolventams galė čiau suteikti vienokią ar kitokią pagalbą. – Ar Minske jautėtės saugus? Kaip ten gyvenote tuos beveik du mėne sius, ar stipriai reikėjo saugotis, kad omonininkai nesupakuotų? – BBC korespondentai taip pat manęs klausė, ar jaučiuosi saugus viešindamas per BBC tai, ką matau Minske, ir pateik damas Baltarusijos padėties vertinimą. Niekas negali jaustis saugus Baltarusijoje dėl to, kad jėgos struktūroms suteikta vi siška laisvė – jos gali daryti ką tiktai nori: suimti žmones be jokios priežasties, juos mušti, tempti moteris į mašinas. Tačiau tas neužtikrintumas dėl saugu mo jau neatbaido žmonių nuo protestų, nes baimė yra nugalėta. Aktyvesni žmo nės Baltarusijoje imasi tam tikrų preven cinių priemonių. Pirmiausia jie stengiasi nekalbėti telefonu jautriomis temomis, neužsibūti tose pačiose vietose. Bet ir tai negali užtikrinti visapusiško žmo gaus saugumo, nes saugumiečių aparatas milžiniškas, nuo jų pabėgti neįmanoma.
B „Baltarusijoje pokyčiai neišvengiami, ir tai – tik laiko klausimas“, – įsitikinęs Europos humanitarinio universiteto darbuotojas Maksimas Milta. 52 dienas jis transliavo reportažus iš karštųjų Minsko taškų.
et kiek nors apsunkinti jiems darbą prevencinėmis priemonėmis gali ma. Viena jų – keisti nakvynės vie tas. Tačiau neprotinga eiti į viešbučius, nes jie iš karto teikia informaciją šalies val džiai, kai juose apsistoja užsieniečiai.
49
M oz a i k a
Karaliaus favoritė
kelia audras Vokiečių kilmės Danijos princesė Corinna zu SaynWittgenstein (55 m.) daugelį metų buvo Ispanijos kara liaus Juano Carloso (82 m.) meilužė. Atvirai prabilusi apie romaną su monarchu ji atsk leidė daug neįtikėtinų faktų ir sukėlė tikrą skandalą.
N
ė apie vieną princesę nesklan do tiek gandų ir mitų kaip apie vokiečių kilmės Danijos princesę Cor inną. Šviesia plaukė atsidūrė buvusio Ispanijos ka raliaus Juano Carloso korupcijos skan dalo epicentre. Aristokratei metami kaltinimai, kad būdama artima monarcho draugė ji turė jusi naudos iš spėjamų jo korupcijos afe rų. Įtariama, kad Juanas Carlosas gavęs 65 mln. eurų kyšį iš Saudo Arabijos, kai čia vienas ispanų konsorciumų tiesė ge ležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų. 60
Ispanijos žiniasklaida vokiečių kilmės Danijos princesę vaizduoja tarsi Graiki jos mitologinę būtybę Sireną, kurios vi lionei neatsispyrė karalius. Kad ir kokie sunkūs kaltinimai jai buvo metami, Co rinna niekada nesmogdavo viešai. Net ir tada, kai Ispanijos slaptosios tarnybos veiksmai menamai kėlė grės mę jos gyvybei ir jos vaikams – Anasta siai (28 m.) ir princui Alexanderiui zu Sayn-Wittgensteinui (18 m.). C.zu Sayn-Wittgenstein tylėjo iki da bar. Į finansų skandalą įsitraukęs monarc has jau paliko šalį ir išvyko į Abu Dabį. Is
Aristokratei metami kal tinimai, kad būdama ar tima monarcho draugė ji turėjusi naudos iš spėja mų jo korupcijos aferų. panijoje ir Šveicarijoje pradėtas tyrimas. Dabar C.zu Sayn-Wittgenstein prabi lo. Ji davė interviu BBC4 ir pateikė save, vaizdžiai sakant, kaip švarų lapą. Juk atsi dūrusi buvusio Ispanijos karaliaus finan sinio skandalo sūkuryje princesė labai ri 2020 10 06
2020 10 06
P
rincesė pabrėžė, kad minimi 65 mln. eurų buvusi dovana, kuria monar chas norėjęs parodyti, kiek daug jam reiškia ji ir jos sūnus. Ir tai – kaip teigia ma – nėra pinigų plovimas.
Trečioji „bomba“: į šią pinigų pelkę įk limpo ne tik Juanas Carlosas, tai esą tie siog šeimos verslas. „Mane stebina, kad 40 metų visos šeimos bendrovės veikla bus nukreip ta į vieną asmenį. Tikėkite manimi“, – sakė Corinna. Po to pridūrė galbūt pavojingiausius monarchijai žodžius: „Nes tikrai yra šimtai kitų sąskaitų ki tose šalyse.“ Po šio interviu žiniasklaida spėlioja, kokių dar „bombų“ į viešumą išmes pa galiau garsiai prabilti nutarusi karaliaus favoritė? 61
Scanpix
nesigraužė dėl savo dvilypio gyvenimo. C.zu Sayn-Wittgenstein paklaustas, ar santykiai su ja nežeistų jo sutuoktinės karalienės Sophios (81 m.), atrėžė: „Jis sakė, kad jų pareiga atstovauti monarc hijai, bet jie gyvena visiškai atskirą gy venimą. Jis ką tik užbaigęs 20 metų tru kusius santykius su kita.“
ONA KACĖNAITĖ
zikuoja gera reputacija, verslu, ryšiais ir savo vaikų ateitimi. Interviu Corinna pamėtėjo net keletą netikėtų „bombų“. Pirmoji: „Karalius norėjo mane ves ti! Man paskambino tėvas ir pasakė, jog jį asmeniškai aplankė karalius ir jam pa sakęs, kad mane labai myli ir nori vesti.“ (Tai buvo 2009 m.) Iki šiol princesė, atsižvelgdama į Juano Carloso padėtį, nenorėjo patvirtinti savo meilės ryšio. Dabar paaiškėjo, kokie rim ti buvo monarcho santykiai su princese. Antroji „bomba“: monarchas nė kiek
Į v a i z d i s
makiažas turi gundyti,
bet išlikti subtilus
Jau baigiasi vasaros šilu ma, keičiasi mūsų apran ga, keičiasi ir visas įvaizdis. Vienas svarbiausių stiliaus elementų yra makiažas. Makiažo ekspertės Birutė Pajedienė ir Simona Paje daitė atskleidė rudens ten dencijas ir pademonstravo, kaip jas galima pritaikyti kasdienai ir šventėms.
G
aivus veidas, oda kuo mažiau apkrauta toniniu kremu – tai pagrindinis šio sezono akcen tas. Kad oda atrodytų dar na tūraliau ir skaisčiau, ją pagyviname skais talais. Madingi rožiniai arba rožiniai ir oranžiniai skaistalai. Jais švelniai paden kite ne tik skruostus, bet ir apatinį voką po blakstienomis arba akies linkį. „Jei oda nėra riebi, beveik visada re komenduoju rinktis kreminius skaista lus. Jie lengvai pasiskirsto ant odos, jos nesausina ir nepadaro matinės“, – pata rė S.Pajedaitė. Orams vėstant oda taip pat papilkėja, tačiau šią problemą lengvai gali išspręsti švytėjimo suteikiančios priemonės. Tep kite jomis iškilias veido dalis – skruosti kaulius, kaulą po antakiu, Kupidono lanką virš lūpos, taip pat vidinius akių kampu čius – tai suteiks akims žvalumo. Nors jau kuris laikas ant podiumo ma tome modelius nušviesintais ar paslėp tais antakiais, ši mada kasdieniame gy venime nėra aktuali. Dabar madingi vešlūs, platūs, ne per daug ryškūs, neužkontūruoti antakiai. Vešlių antakių efektą galima išgauti jų plaukelius sušukavus į viršų ir užfiksavus stiprios fiksacijos antakių geliu. Padūmavusių akių makiažas visada madingas. Tačiau jei jau pabodo klasi 64
2020 10 06
Birutė Pajedienė ir Simona Pajedaitė.
Nuotraukos: Gražina Lomovskaja Modeliai: Karolina Toleikytė ir Meida Metianecaitė
2020 10 06
kinis juodas „smokey eye“, šį sezoną galima rinktis madingą spalvotąjį „smokey“. Patariama išbandyti mažiau intensyvius smėlio, rudus, aukso atspalvius. Šį sezoną madingas ištęstas akių kontūras, pratempiant ir vidinius kampučius, dar labiau sustiprinant katės akių efektą. Kontūras gali būti įvairių formų ir stilių: tiek labai platus, tiek siauras ir ištemptas, grafinis ir tikslus, retušuotas. Išbandykite metalizuotus, kreminius ar šlapio efekto še šėlius. Jais tepkite nebūtinai judamąjį voką, galite ir vidinius akių kampučius. Madingos įvairių atspalvių auksinės, mėly nos, neoninės spalvos. Įvairiais žėručiais, kristalais ir spindinčiomis detalėmis pa puoštas makiažas, žinoma, nėra kasdienis, tačiau puikiai tiks vakarėliui. „Galima dekoruoti ne tik vokus, bet ir aplink akis, skruosti kaulius, antakius. Kur tik sugalvosite! Tikrai nebūtina laikytis simetrijos: kuo žaismingiau, tuo įdomiau“, – sakė B.Pajedienė. Madingos šlapios, blizgios lūpos. Karaliaujanti spalva – ryš kiai raudona – tikriausiai visada bus madinga. 65