Stilius

2021 m. spalio 19–25 d.

Nr.40

Legendinis žurnalas

Lietuvė svajonės siekia Monako prabangoje

Architektė garažą pavertė pamario dykuma

Monika Linkytė jaukinasi savo baimę

Skyrybas išgyvenanti aktorė

Lina Bražinskaitė:

Kaina TIK

1,50 Eur

„Vis dar tikiu, kad mano stiprybė – šeima“

Ne­rin­gą Šiau­di­ky­tę už­bū­rė eg­zo­tiš­kų­jų Ha­va­jų ra­my­bė.

as­me­ni­nis al­bu­mas

„Nie­ko nes­pė­jo­me pa­ma­ty­ti. Kiek te­ ko gir­dė­ti, ka­vos mė­gė­jams re­ko­men­duo­ ja­ma ap­lan­ky­ti ka­vos plan­ta­ci­jas. Ga­liu pa­sa­ky­ti, jog ha­va­jie­tiš­ka ka­va – vie­ na ska­niau­sių ka­vų pa­sau­ly­je. Aš ir pa­ ti par­si­ve­žiau ne vie­ną pa­kuo­tę“, – pa­ sa­ko­jo dai­ni­nin­kė.

Grį­žus į Los An­dže­lą staig­me­nos Ne­ rin­gai ne­si­bai­gė. Ten lau­kė ro­man­tiš­ka va­ka­rie­nė su my­li­muo­ju, o vė­liau – su drau­gė­mis. „Jaus­mas, kad ne­su vie­ni­ša, tik­riau­ siai man yra di­džiau­sia do­va­na gy­ve­nant sve­tur. Na­mai sken­di gė­lė­se. Tik­rai la­bai sma­gu ir šir­dį glos­to tas jaus­mas, kad bė­ gant lai­kui ku­ria­si gy­ve­ni­mas čia, Los An­ dže­le, ir at­si­ran­da žmo­nių, su ku­riais už­ si­mez­ga ry­šys. Nors sa­ko­ma, kad my­li­mas žmo­gus ga­li bū­ti vi­sas pa­sau­lis, man la­ bai svar­bu ir drau­gai, ku­rie ma­ne su­pa.

Tik­rai tu­riu kuo pa­si­džiaug­ti“, – su šyp­ se­na po­kal­bį bai­gė ji.

2021 10 19

11

K e ­l i o­n ė s

Jau­ki­na­si sa­vo

bai­mę van­de­niui

12

Ne vel­tui sa­ko­ma, kad bū­ ti­na išd­rįs­ti sa­vo bai­mei pa­ži­ūrė­ti į akis. Vi­suo­ met van­dens bi­jo­ju­si dai­ ni­nin­kė Mo­ni­ka Lin­ky­tė (29 m.) po tru­pu­tį pra­de­da su šiuo jaus­mu su­si­drau­ gau­ti, o da­bar prie dar ra­ mes­nės šir­dies pri­si­dė­jo ir ke­lio­nė į Por­tu­ga­li­ją. „Šį kar­tą la­biau gal­vo­jau apie sa­vęs, kaip žmo­gaus, augi­mą“, – sa­kė Mo­ni­ka.

2021 10 19

tada ir dabar

Sky­ry­bas iš­gy­ve­nan­ti ak­to­rė nea­be­jo­ja:

šir­dis dar su­ge­bės pa­mil­ti Jau­kūs na­mai už­mies­ty­je, vy­ras, augan­ tys sū­nus ir duk­ra, 15 me­tų san­tuo­kos, mėgs­ta­mi dar­bai – ak­to­rė ir psic­ho­lo­ gė Li­na Bra­žins­kai­tė (41 m.), ro­dės, gy­ ve­no ko­ne sva­jo­nių gy­ve­ni­mą. Ta­čiau ne­se­niai atsk­rie­jo ži­nia – teis­mą pa­sie­ kė mo­ters sky­ry­bų pra­šy­mas. Apie sky­ ry­bas ir šian­dien ne­daug­žo­džiau­jan­ti ta­len­tin­ga ak­to­rė nes­le­pia: „Vis dar te­ be­ma­nau, kad ma­no stip­ry­bė – šei­ma.“

16

17

vytautas pilkauskas

Aistra gyventi

Sva­jo­nės sie­kia

Mo­na­ko pra­ban­go­je

Kar­tą per me­tus vyks­tan­tis Mo­na­ko jach­tų šou – vie­ nas svar­biau­sių kas­me­čių ren­gi­nių pra­ban­gos pa­sau­ ly­je, ku­riam ku­ni­gaikš­tys­tė, vi­si jach­tų ga­min­to­jai ir jų ats­to­vai, tur­tin­giau­si pla­ne­tos žmo­nės ruo­šia­si ko­ne vi­sus me­tus. Lie­tu­vė Vil­ma Ba­rei­kai­tė (42 m.) nes­le­pia: čia at­si­dū­rė tu­rė­da­ma drą­sos siek­ti to, ko trokš­ta.

Vilma Bareikaitė

Į

Lau­ra Bul­vy­dė

šią pra­ban­ga al­suo­jan­čią šven­tę su­ si­ren­ka tur­tin­giau­si iš tur­tin­giau­sių – vers­li­nin­kai, im­pe­ri­jų pa­vel­dė­to­jai, ka­ra­liš­kų­jų šei­mų ats­to­vai ar ara­bų prin­cai. Jų tiks­las čia – par­duo­ti ar­ba įsi­ gy­ti jach­tą, su­si­tik­ti su vers­lo part­ne­riais ir bi­čiu­liais, da­ly­tis pa­tir­ti­mi ir, ži­no­ma, pa­si­mė­gau­ti pra­ban­ga, ku­ri al­suo­ja šio­ je ša­ly­je. Mo­na­ko jach­tų šou yra ta vie­ta, kur kar­tais tie­siog prie šam­pa­no tau­rės su šyp­se­na įvyks­ta ke­lias­de­šim­ties mi­li­ jo­nų eurų ver­tės san­do­riai.

Daž­nai tur­tuo­lių re­zer­va­tu va­di­na­mas Mo­na­kas jach­tų šven­tės me­tu virs­ta tar­si var­žy­tu­vių pa­ky­la, mat priep­lau­ka, ap­lin­ ki­nės gat­ve­lės, pro­me­na­da bū­na ap­tver­ ta tvo­ra, sus­kirs­ty­ta į spe­cia­lias zo­nas, 34

kur net tarp išs­kir­ti­nių sve­čių yra dar la­ biau ypa­tin­gų.

Ką jau kal­bė­ti apie lan­ky­to­jų no­rą pa­ tek­ti į su­per­jach­to­se vyks­tan­čius pra­ ban­gius va­ka­rė­lius, į ku­riuos sa­vi­nin­kai at­sisk­rai­di­na pa­sau­li­nių gar­se­ny­bių, čia lie­ja­si šam­pa­nas ir lukš­te­na­mos aust­ rės, o va­ka­rais iš jach­tų ky­la įs­pū­din­gi fe­jer­ver­kai.

Bi­lie­tai į šį šou šie­met bu­vo pa­tys bran­ giau­si šio ren­gi­nio is­to­ri­jo­je, mat or­ga­ni­ za­to­riai taip sie­kė su­ma­žin­ti smal­suo­lių srau­tą, ir kai­na­vo 500 eurų die­nai.

Va­ka­rais į pa­ro­dą at­vy­kę kvies­ti­niai sve­čiai ir vers­li­nin­kai da­ly­vau­ja pri­va­ čiuo­se ren­gi­niuo­se, pra­ban­gio­se va­ka­ rie­nė­se, ste­bi ma­dos pa­si­ro­dy­mus. Šie­ met tur­tin­giau­si pa­sau­lio žmo­nės bu­vo pak­vies­ti ir į nau­jo su­pe­rau­to­mo­bi­lio

Su­per­jach­ta „Ar­te­fact“ iš viršaus.

2021 10 19

Į pra­ban­gią 80 met­rų il­gio jach­tą „Ar­te­fact“ ga­be­na­mos aust­rės ir šam­pa­nas.

108 met­rų il­gio su­per­jach­tos IJE ga­ra­žas (šio lai­vo vi­du­je fo­tog­ra­fuo­ti drau­džia­ma).

Prabangioje parodoje buvo galima sutikti ir lietuvę Vilmą Bareikaitę. Moteris jau kurį laiką savo svajonės siekia Monake.

80 m il­gio jach­to­je „Ta­tia­na“ – ir ma­sa­žo kam­ba­rys.

2021 10 19

35

M a­n o e r d ­v ė

Ga­ra­žą pa­ver­tė

žydinčia dy­ku­ma

„Iš kar­to sup­ra­tau, kad čia ne­ga­lė­siu nub­liz­gin­ti in­terje­ro, ne­pri­ka­bin­siu sa­vo taip mėgs­ta­mų sva­rovs­kių, o tuomet ki­lo pa­ni­ka – tai ką da­ ry­ti?“ – kva­to­jo­si in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Kris­ti­na Gry­bai­tė.

M

In­ga Jun­čie­nė

oteris neslėpė nelabai mėgstanti kurti visuomeninių interjerų, nes tokiems užsakovai dažniausiai stengiasi sutaupyti. Bet vos išgirdusi, kad yra kviečiama apipavidalinti restoraną, kuris veiks Ventės rage, interjero, nė nesvarstė – taip!

Pa­gar­sė­ju­si kaip pra­ban­gių, tvis­kan­ čių in­ter­je­rų kū­rė­ja Kris­ti­na nes­lė­pė, kad pap­ras­tai, kai į jos stu­di­ją už­su­ka klien­tai pra­šy­da­mi įreng­ti vi­suo­me­ni­nius in­ter­je­ rus, ji kiek nu­si­vi­lia, mat jie daž­niau­siai no­ri prib­loš­kian­čio įs­pū­džio, bet tam iš­ lai­dau­ti ne­nu­si­tei­kę.

Kitaip už­sa­ko­vai el­gia­si, kai yra pa­si­ ren­gę in­ves­tuo­ti į sa­vo puoš­nių na­mų in­ter­je­rą, – jie ži­no, ko ga­li­ma ti­kė­tis iš K.Gry­bai­tės, to­dėl dėl ga­lu­ti­nio re­zul­ta­ to nes­kai­čiuo­ja cen­tų. „Kai pa­čia­me pan­de­mi­jos įkarš­ty­je pa­ skam­bi­no vy­ras ir po­kal­bį pra­dė­jo nuo „gal ga­lė­tu­mė­te su­kur­ti in­ter­je­rą res­to­ ra­nui?“, min­ty­se jau rez­giau man­da­gų at­si­sa­ky­mą, ta­čiau vos iš­gir­du­si, ku­rio­ je vie­to­je yra šis res­to­ra­nas, ned­ve­jo­da­ ma su­ti­kau.

Sup­ra­tau, kad tai tie­siog do­va­na man kur­ti to­kio­je vie­to­je, kur su­va­žiuo­ja vi­sa Lie­tu­va. Man tai pri­ly­go pa­si­ūly­mui kur­ti ka­vi­nę Ge­di­mi­no kal­no pa­pė­dė­je“, – pri­ si­mi­nė in­ter­je­ro di­zai­ne­rė.

42

T

o­dėl su­ta­ru­si lai­ką, ka­da ga­lės ap­žiū­ rė­ti prie­ku­liš­kės Li­nos Bud­ry­tės ir jos tė­vų Jū­ra­tės ir Sau­liaus Bud­rių iš­si­nuo­mo­tą bu­vu­sį per 200 kv. met­rų ga­ ra­žą, ku­ria­me bu­vo san­dė­liuo­ja­ma or­ni­to­ lo­gi­jos sto­ties įran­ga, ėmė ruoš­tis ke­lio­nei. Ša­lia Kau­no gy­ve­nan­ti di­zai­ne­rė į kai­ mą Ši­lu­tės ra­jo­ne są­mo­nin­gai nu­ta­rė va­ žiuo­ti pa­ne­mu­ne, o ne rink­tis grei­tes­nį ke­ lią – auto­ma­gist­ra­le, ku­ria daž­nai kur­suo­ja pas pa­jū­ry­je įsi­kū­ru­sius klien­tus.

Vyk­da­ma vaiz­din­gu marš­ru­tu ji ti­kė­jo­ si pri­si­jau­kin­ti min­tį, kad teks kur­ti kiek ki­to­kį nei iki šiol in­ter­je­rą. Ži­no­jo, kad su bliz­gu­čiais neiš­si­vers.

Kodiniai žodžiai, ku­ riais dizainerei užsa­ kovė apibūdino būsimą interjerą, buvo „vanduo“ ir „pamario kraštas“.

Pamario verslininkų Budrių nuomojamas buvęs garažas, kuriame buvo sandėliuojama ornitologijos stoties įranga, virto ryškiu restoranu. Jo interjero autorė – Kristina Grybaitė.

„Aš ko­kias ke­tu­rias va­lan­das va­žia­vau iki to Kur­šių ma­rių ky­šu­lio, tarsi ka­rie­ ta bū­čiau dar­dė­ju­si: toks il­gas at­ro­dė tas ke­lias. Svars­čiau, į ko­kį pa­sau­lio kraš­tą bel­džiuo­si, ar tik­rai tei­sin­gas ma­no pa­ si­rin­ki­mas, juk tiek dar­bų tu­riu“, – pri­ si­mi­nė Kris­ti­na.

Ta­čiau pa­sie­ku­si Prie­ku­lę, Kin­tus, vė­liau už­su­ku­si pas Mi­ni­jos kai­me įsi­kū­ru­sius už­sa­ko­vės tė­vus di­zai­ne­rė bu­vo prib­lokš­ ta ne tik to kraš­to gro­žio, bet ir šei­mi­nin­ kų sve­tin­gu­mo ir drau­giš­ku­mo.

Sė­dę prie vai­šė­mis nuk­rau­to sta­lo vi­si net­ru­kus pa­si­ju­to lyg se­ni drau­gai. Kal­ bos lie­jo­si leng­vai, min­tys apie in­ter­je­rą su­ko­si taip pap­ras­tai ir na­tū­ra­liai, kad kai šei­mi­nin­kai pa­si­ūlė di­zai­ne­rei per­nak­vo­ ti jų tu­ri­muo­se sve­čių apar­ta­men­tuo­se, ji taip ir pa­da­rė.

43