2021 m. vasario 17–22 d.
Nr.7
Legendinis žurnalas
Austėja Gendvilaitė.
Interjero kūrėja Jurgita Paškevičiūtė projektuoti savo laimę patiki likimui
Žemaitė pakerėjo visą Lietuvą!
Žinomų moterų jaunystės paslaptys Kultūros ministras Simonas Kairys blaškosi tarp dviejų miestų
Dizainerė
Lilija Larionova –
apie namus Romoje, šeimą ir sunkmetį
Kaina TIK
1,50 Eur
K ar am el ė
Norėjai būti graži?
eksperimentuok!
Šiais laikais turime daug priemonių, kaip puoselėti savo grožį: šimtai mokslininkų kasdien dirba nuo ryto iki vakaro, kad pagerintų ir taip gerą kosmetiką. Turėti savo plastikos chirurgą tapo taip pat elementaru kaip ir turėti asmeninį kirpėją. O kokia buvo grožio industrija garsenybių, į kurias daugelį metų lygiavosi ne viena Lietuvos moteris, jau nystės laikais? Minimumas priemonių ir daug kūrybos!
G
Jurga Anusauskienė
alima pajuokauti, jog ir pati prik lausau kartai, kuri, kad turėtų dailią šypseną, dantis balinda vo sutrintomis anglies tabletė mis, o savaiminį įdegį išgaudavo smulkiai sutarkuotomis morkomis. Greičiausiai tas oranžinis „kamufliažas“ atrodė labiau pa našus į geltą, bet mane tuo metu rezultatas džiugino. Plaukų džiovintuvas anuomet ir gi buvo retenybė, bet užtai visi turėjome orkaites: ir plaukai akimirksniu išdžiūda vo, ir žandai nurausdavo – dvigubas efek tas, tad argi nenuostabu? O kai vaistinė je atradau elastinį bintą, iš kurio pavyko pasidaryti tinklines pėdkelnes, jaučiausi kaip devintame danguje! Apie tai, kaip jaunystėje sekėsi gražintis, kada ir kokią kosmetiką pradėjo naudoti, „Stiliui“ papasakojo trys garsios moterys.
Daiva TamošiūnaitėBudrė (55 m.), radijo ir TV laidų vedėja
Kosmetiką pradėjau naudoti labai vė lai. Eidama į šokius pasidažydavau tik blakstienas. Tušas „Leningrad“ buvo po pierinėje dėžutėje su kietu plastikiniu še petėliu. Kad jį galėtum naudoti, pirmiau sia reikėdavo paspjaudyti. Mano mama tuo metu jau naudojo kosmetiką, žinoma, rusišką, nes kito kios juk nebuvo. Dar ji buvo įsigudrinu si pati darytis manikiūrą. Visi sakydavo, kad mieste gražiausios rankos – Tamoši 10
ūnienės. Ir man pirmą manikiūrą gyve nime padarė mama. Turėjau ilgus, sunkius plaukus, kas dien juos pindavau į kasą. Jau vien tai, kad man juos leisdavo išsileisti, būdavo šventė. O labai ypatingomis progomis ma ma juos šiek tiek net pasukdavo suktu kais (tada juos vadinome „bigudukais“). Kai pasižiūriu į savo mokyklos baigi mo nuotrauką, matau, kad kirpčiukai ir gi buvo pasukti. Labai jau nekaip ir neat simenu – kuo, bet svarbu, kad pasukta. Plaukai buvo mamų ir močiučių nuosa vybė. Dėl tos storos ilgos kasos sulaukda vau daug komplimentų, bet man jie buvo labai įsiėdę į kraują. Tik kai sulaukiau še šiolikos metų, man galiausiai buvo leista pasitrumpinti plaukus iki pusės nugaros. Šešėlius turėjau vos kelių spalvų. Ir visi mėlyni, nes tada tokia buvo mada. Drabužių pasirinkimas buvo daugiau nei skurdus. Aš esu žemaitė iš Plungės. Jūreiviai į Klaipėdą priveždavo visokių džinsų, odinių striukių, o iš ten šie daik tai ir mus pasiekdavo. Plungėje turgus buvo didelis. Bet prisi gyventi iki tų džinsų buvo beveik nerealu, nes jie kainavo apie 200 rublių – kur kas daugiau, nei tuomet siekė mėnesinė alga. Mano mama važinėjo po Sovietų Są jungą, kartais ir į artimąjį užsienį. Ten pirkdavo audinius ir parveždavo man dovanų. Todėl daugiausia rengdavausi siuvėjos siūtais drabužiais. Turėjau net kelnes iš aksomo, kurį atvežė iš Viduri nės Azijos.
Kai į madą atėjo plačios („kliošinės“) kelnės, pamenu, jas siūdavo iš brezen tinių maišų. Deja, man su siuvėja sekė si blogiau, nes ji buvo vyresnio amžiaus. Nors labai norėjau aptemptų kelnių, siu vėja nusprendė, kad tikrai negali taip būti, jog užpakaliukas „trykštų“. Nu sižiūrėjusi kokiame nors žurnale susi modeliuodavau plačią „šleiką“, o ji takšt – triskart plonesnę, nes „kas čia per už sieninės mados?!“ Tačiau vis tiek jausdavausi gerai, nes to kį pasiūtą drabužį turėdavau tik aš viena. Vėliau pati išmokau ir siūti, ir megzti. 2021 02 17
Daiva Tamošiūnaitė.
11
A tv ir a i
Karantino prislėgta
mados kūrėja liūdnas mintis bando vyti į šalį
Dizainerė Lilija Larionova (41 m.), kaip ir visas pasau lis, uždariusi namų duris su šeima išgyvena karantiną ir laikosi visų jo taisyklių. Tačiau galvoje moteris tas duris pasauliui trokšta atverti kuo plačiau ir skaičiuoja dienas iki pavasario – ne tik kalendorinio, bet ir laisvės. Laisvės keliauti, laisvės kurti, laisvės visa esybe vėl įkvėpti visa verčio gyvenimo be nuolat persekiojančio nerimo.
G
LAURA BULVYDĖ
arsi mados kūrėja neslepia – vie ną dieną nuotaika dėl pandemi jos ir įvesto karantino geresnė, kitą – slogesnė, banguojanti. Pirmas karantinas praėjusių metų pava sarį Lilijai praėjo kiek lengviau nei dabar. Ji įsitikinusi – ne viena jaučiasi taip, dau geliui žmonių dėl pandemijos teko pereiti visas psichologines stadijas – baimę, ne rimą, priėmimą, galiausiai – susitaikymą. „Svarbiausia, manau, buvo suvokti, kad nieko šiuo metu negalime pakeisti, turi me kaip nors prisitaikyti. Gyvename kaip ir daugelis šeimų – namai, buitis, vaikai. Bandome susikurti gyvenimą ten, kur esame, stengiamės laiką leisti įdomiai ir stipriai nenusiminti“, – sakė L.Larionova. Dizainerė neslepia – anksčiau, net būda ma namuose, ji jautėsi kur kas geriau, nes turėjo pasirinkimą gyventi taip, kaip nori. Dabar jokio pasirinkimo nebėra. Būtent to laisvės pojūčio, galimybių spręsti, kaip leis ti dienas ir ką veikti, moteriai ir trūksta. Labiausiai Lilijai norisi išvysti seniai matytus artimuosius, susėsti, jaukiai pa 20
bendrauti, tiesiog būti šalia. Visas gra žiausias metų šventes su savo šeima atš ventusi izoliacijoje ji trokšta, kad seneliai kuo greičiau galėtų išvysti anūkus, o šie – vėl džiaugtis didele šeima. „Žinoma, kasdien susiskambiname, bet turbūt jau visi suprato skirtumą tarp gyvo bendravimo ir nuotolinio skambu čio, spektaklio teatre ar gyvo koncerto ir per „YouTube“ platformą, filmų kino salė je ir serialų žiūrėjimo namuose, į namus pristatomų patiekalų ir valgymo kavinė je ar restorane... Prėskas tas gyvenimas be laisvės. Prie to neįmanoma priprasti, lieka tik sukan dus dantis kentėti ir tikėtis, kad tai kada nors pasibaigs“, – kalbėjo garsi dizainerė.
L
ilija prisipažįsta – per pavasario ka rantiną buvo nusiteikusi kur kas optimistiškiau. Be to, nauja jos drabužių kolekcija jau buvo sukurta – li ko tik sugalvoti, kaip ją karantino metu pristatyti visuomenei. Buvo aišku, kad spindinčio kolekcijos pristatymo renginio su daugybe žiūrovų ir šviesomis nutvieksta pakyla nebus.
Dizainerė Lilija Larionova neslepia – anksčiau, net būdama namuose, ji jautėsi kur kas geriau, nes turėjo pasirinkimą gyventi taip, kaip nori. Dabar jokio pasirinkimo nebėra.
21
Lukas Gricius
tada ir dabar
Dvi dukras užauginusi Jurgita Paškevičiūtė džiaugėsi, kad dabar visą dėmesį gali skirti savo veiklai.
28
Interjero kūrėja savo laimę
projektuoti patiki likimui Apie žinomą interjero dizainerę Jurgitą Paškevičiūtę (52 m.) – elegantišką moterį, į kurią gatvėje atsigręžia dažnas praei vis (jei ji tik eina pėsčiomis), negalėjau parašyti straipsnio visus metus. Jos darbai vijo vienas kitą, norėjosi juos aprėpti, aprašyti... Kol supratau, kad niekaip su ja nesuspėsiu.
A
Laima LAVASTE
trodytų, kas čia sunkaus pa rašyti apie užsakovų graibs tomą interjero dizainerę. Iš vardink įspūdingiausius jos kūrinius, prirink įspūdingiausių nuot raukų, ir pirmyn! Bet nuojauta kuždėjo – profesinė sėkmė negali būti atsiejama nuo kūrėjo asmenybės. Man norėjosi įspėti jos sėkmės paslaptį. Juolab kad Jurgita ne iš tų herojų, kurios, kaip sako nuvalkiota klišė, atveria širdį. Gal ji širdį atveria vienumoje, kai sa vaitgalį pasineria į aplankyto vienuolyno ramybę? Gal tapydama ikonas, nugrimz dusi į sielos rimtį? Bet kas čia neįžengs, svetimas čia nelaukiamas. Tad jos paslaptį pabandysiu atverti pa ti. Juolab kad vieno pokalbio metu užti kau tą raktelį. Jis paprastas. Tik vienas žodis. Dalintis. „Dizainerė Jurgita Paškevičiūtė tikisi sukurti ir tobulą savo gyvenimo inter jerą“, – skelbia užrašas po 2005 m. „Sti liaus“ viršelyje išspausdinta nuotrauka. Ar pavyko sukurti tą tobulą interjerą? – praėjus 15 metų paklausiau Jurgitos „Šiandien tik šypsausi iš to jaunatviško siekio sukurti tobulo gyvenimo interje 2021 02 17
rą. „Tas, kas ieško tobulumo visur, neran da jo niekur“, – pritariu šiems tapytojo Eugene’o Delacroix žodžiams. Taip, ieškojau to tobulumo. Bet šian dien man artimesnė japonų vabi sabi filo sofija, kviečianti atrasti grožį netobuluose, žemiškuose, paprasčiausiuose dalykuose. Gyvendamas įsitikini, kad nieko nė ra amžino, pastovaus ir tobulo. Ir niekas nėra tobulas, net gamta. Viskas aplink yra tobula, tik nieko nėra tobulo tobulume. Gamtoje nėra tobulo medžio, kalno, upės vingio, statinio, peizažo, nors mes dažnai vertindami grožį mėgstame su šukti: „Tobula!“ Ne. Ar ežeras svajoja tapti vandenynu? Ar kalnas trokšta bū ti arčiau dangaus? Ne. Grožis ir slypi ne tobulume. Tik reikia jį pastebėti“, – šian dien sako moteris. Prieš 15 metų ji atvyko iš Kauno į nepa žįstamą Vilnių su dviem mažomis dukre lėmis bėgdama nuo sudužusių santykių ir siekdama užkariauti savo profesijos aukš tumas. Čia niekas nelaukė. Vilnius buvo svetimas ir nesvetingas. „Nieko nėra neįmanoma“, – galėtų šian dien pasakyti moteris, esanti karjeros vir šūnėje. Ką tik 15 metų atšventęs dizai nerės biuras „JP interjero namai“ tapo išskirtinių projektų ir unikalių interjerų kūrimo ženklu. – Kai kalbame apie kūrėjo asme nybę, labai nelengva rasti tą pirmą ją kūrybingumo kibirkštėlę. Visi vai kai yra kūrėjai. „Kiekvienas yra me nininkas, bet tik tikri menininkai tai žino“, – skelbia užrašas ant Šiuolai kinio meno centro sienos. Kada jus nudilgino ta kibirkštėlė ir supratote, kad esate menininkė?
– Kiek save prisimenu, nuo mažens mano pašaukimas buvo siekis kurti gro žį. Įvairiomis formomis. Piešiau. Šokau išraiškos šokius studijoje „Aura“. Skam binau pianinu. Pas a.a. Antaną Gabrėną lankiau teat ro studiją. Gyvenau mene. Man Dievas leido gimti šeimoje, kurioje turėjau kūry binę laisvę. Matyti, girdėti, jausti, būti... – Kokį pirmąjį kūrybinį darbą pri simenate šiandien? Gal ir su šypsena? O gal su pasitenkinimu – neteko blaš kytis, anksti radau savo pašaukimą. – Tikrai su šypsena prisimenu pirmuo sius bandymus dar vaikystėje. Man nie ko nereiškė tėčiui nežinant išardyti kokią spintą ir nuvežus pas automobilių remon tininkus nudažyti ją baltai. Pirmuosius profesionalius darbus sukū riau be jokio atlygio. Džiaugiausi, kad galiu kurti, dirbti ir mokytis per juos. Įvertini mas, pripažinimas, apdovanojimas, sėk mė atėjo tik po kurio laiko. Iš aukštybių... Šiandien drąsiai galiu pasakyti – tai, ką darau, yra mano pašaukimas. Per kūry bą pasaulį daryti gražesnį, džiuginti žmo nes, kurie gyvena mano kurtuose inter jeruose. Dovanoti žmonėms namus kaip lašelį jų dangaus. – Įsivaizduoju – jūs įžengiate į vi siškai tuščią ar sugriautą erdvę, ku 29
M oz a i k a
Karališkuosiuose rūmuose –
kūdikio verksmas
D
idelis džiaugsmas britų karališkuosiuose rūmuose – karalienės Elizabeth II vaikaitė princesė Eugenie (30 m.) pagimdė sūnų. Motina ir naujagimis jaučiasi gerai. Kūdikio tėvas Jackas Brooksbankas (35 m.) dalyvavo gimdyme Portlando ligoninėje Londone. Koks vardas bus suteiktas 3650 g sveriančiam mažyliui ir ar jis gaus karališkąjį titulą, kol kas nežinia. Eugenie paskelbė nespalvotą nuotrau ką su trimis mėlynomis širdelėmis ir dviem šauktukais. Joje matyti trys rankos – kūdikio, jos pačios ir Jacko. Pora susituokė 2018 m. rudenį Vin dzore praėjus keliems mėnesiams po princo Harry ir Meghan vestuvių.
Princas
J
parodė pavyzdį
ungtinės Karalystės gydytojai nuo COVID-19 paskiepijo sosto įpėdinį princą Charlesą (72 m.) ir jo sutuoktinę Camillą (73 m.). Kokia vakcina buvo paskiepytas koronavirusu jau persirgęs Velso princas, nenurodoma. Anksčiau Charlesas pareiškė, kad būtinai skiepysis, kai tik prieis jo eilė. Char lesas ir Camilla patenka į ketvirtą prioritetinę skiepytinų asmenų – vyresnių nei 70 metų – grupę. Nuo COVID-19 jau anksčiau paskiepyta karalienė Elizabeth II (94 m.) ir jos sutuoktinis princas Philipas (99 m.).
34
2021 02 17
Sekso imperatorių
pakirto liga
P
uolusių Angelų miestu vadinamame Los Andžele mirė JAV por nografijos magnatas Larry Flyntas (1942–2021). 78-erių vyro gyvybė užgeso jam miegant daugiau kaip dviem dešimtmečiais jaunesnės penktosios žmonos Liz ir dukros Theresos (51 m.) apsuptyje. Larry mirė dėl staiga užklupusios ligos, bet tikslesnė mirties priežastis nenurodoma. L.Flyntas, pakilęs iš didelio skurdo, save vadino „širdį turinčiu prekiautoju nešvankybėmis“ ir vadovavo didžiulei pramogų suaugusiesiems imperijai. Pirmąjį žurnalo „Hustler“ numerį jis išleido 1974-aisiais. Jo pardavimas šoktelėjo jau po metų, kai leidinyje buvo išspausdinta nuogos per atostogas besideginančios buvusios preziden tienės Jacqueline Kennedy Onassis (1929–1994) nuotrauka – taip L.Flyn tas susižėrė savo pirmąjį milijoną. Jo verslo imperija augo ir apėmė dešimtis žurnalų, internetinių pornografijos svetainių, klubų bei kazino.
Pandemijos spąstai privertė keistis
A
2021 02 17
Scanpix, Instagram
merikos kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų tei kimo ceremonija šiais metais dėl koronaviruso pavojaus vyks kelio se vietose. 93-ioji ceremonija, žada ma, bus „kaip jokia kita“. Paprastai didelė kino šventė vyksta Los Andže le. Tačiau šis miestas dabar ypač smarkiai paveiktas pandemijos, bet laikantis griežčiausių saugumo rei kalavimų dalis ceremonijos, kaip ir iki šiol, vyks „Dolby“ teatre. Tai ne pirmas kartas, kai „Oskarų“ teikimas vyksta keliose vietose. Jau 1953-iaisiais, kai ceremonija pirmą kartą buvo tiesiogiai transliuojama per televiziją, ji buvo surengta Los Andžele ir Niujorke.
35