Stilius

2021 m. kovo 9–15 d.

Legendinis žurnalas

Nr.10

Da­nas Rap­šys.

Gus­tę Ge­nu­tę Ža­lie­nę ko­ro­na­vi­ru­sas išs­ky­rė su vai­kais

Ruo­šia­si ves­tu­vėms, bet apie vai­kus dar negalvoja

Lie­tu­vė Mi­la­ne ant pa­ky­los kon­ku­ra­vo su ro­bo­tais

Jur­ga Anu­saus­kie­nė – apie sky­ry­bas, plas­ti­nę chi­rur­gi­ją ir kylantį no­rą vėl įsi­my­lė­ti

Kaina TIK

1,50 Eur

A i s t­r a g y­v e n­t i

Ko­ro­na­vi­ru­sas išskyrė su vaikais, bet

įplieskė aistrą baletui Kos­tiu­mų di­zai­ne­rė ir ma­dos žur­na­lis­tė Gus­tė Ge­no­vai­tė Ža­lie­nė (39 m.) mėgs­ta ryš­kias gy­ve­ni­mo spal­vas. Kai at­ro­dė, kad džiaugs­mo vi­sa­da be­si­šyp­san­čiai lie­tu­vei ne­bė­ra kur pa­si­sem­ti, ji įsi­kė­lė į nau­jus na­mus ir... pra­dė­jo šok­ti ba­le­tą! Įs­pū­din­gų kal­nų fo­ne mo­te­ris šo­ka ant pirš­tų ga­liu­kų ir tar­si gul­bė sa­vo spar­nais mo­juo­ja už jos be­sid­rie­kian­tiems to­liams. „Ba­le­tas man – tik­rų tik­riau­sia pa­sa­ka“, – pri­si­pa­ži­no to­je pa­sa­ko­je šian­dien gy­ ve­nan­ti G.G.Ža­lie­nė.

170 cm ūgio Gus­tė sve­ria 48 ki­log­ra­mus.

J

Ag­nė Ma­čiu­ly­tė

– Ba­le­tas į jū­sų gy­ve­ni­mą at­ke­ lia­vo praė­ju­sį pa­va­sa­rį. Ko iš­mo­ko­ te per me­tus?

– At­kar­to­ti pag­rin­di­nes ran­kų ir ko­jų po­zi­ci­jas, ži­nau jų pa­va­di­ni­mus. Ma­nau, kad man vi­sai neb­lo­gai se­ka­si pri­tū­pi­mai „de­mi plie“ ir „grand plie“, ko­jos pa­kė­li­mas „bat­te­ment ten­du“. Na, o ma­no mo­ky­to­ja Kris­ti­na sa­ko, kad ma­no stip­rio­ji vie­ta – ara­bes­ka (ju­de­sys, kai ba­le­to šo­kė­jas sto­ vi ant vie­nos ko­jos. – Red.). Sun­kiau­sia at­ lik­ti grei­tų po­sū­kių gran­di­nes.

– Kaip į no­rą pra­dė­ti mo­ky­tis ba­ le­to rea­ga­vo jū­sų ar­ti­mie­ji – vy­ras ir vai­kai?

– Ūla sa­kė, kad išp­ro­tė­jau! Ray­mon­ das vis pa­šiep­da­vo, juo­kais klaus­da­vo: „Na, tai ka­da ant sce­nos jau?“ Pyk­te­lė­ jau. Pa­sa­kiau jam, kad tai ma­no ho­bis.

Juk jis skai­to apie po­li­ti­ką ir ast­ro­no­mi­ ją ne to­dėl, kad ruo­šia­si tap­ti po­li­ti­ku ar iš­ra­dė­ju. Už­sii­mu tuo, kas man pa­tin­ka.

Ne­ver­čiu ki­tų už­siim­ti ba­le­tu, te­gu žmo­ nės vei­kia tai, kas jiems pa­tin­ka. Jei tu­ri­ te ko­kią nors sva­jo­nę, si­ūly­čiau pra­dė­ti ją įgy­ven­din­ti. Nie­kas nie­ka­da nė­ra per vė­ lu. Bent jau CO­VID-19 pan­de­mi­ja mus vi­ sus tu­rė­jo iš­mo­ky­ti, koks trum­pas ir ne­ nus­pė­ja­mas yra gy­ve­ni­mas.

au ne vie­nus me­tus kar­tu su ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to pro­jek­tais už­sii­man­čiu bri­tų vers­li­nin­ku Ray­mon­du Bloom­ fiel­du (64 m.), jųd­vie­jų sū­nu­mi Ray Ben­ja­mi­nu (2 m.) ir duk­ra iš anks­tes­nių san­ty­kių Ūla Ma­ri­ja (14 m.) lai­mę ku­rian­ ti mo­te­ris da­bar gy­ve­na tarp dvie­jų ša­lių.

Ki­taip nei dau­ge­lis emig­ran­tų, Gus­tė ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos me­tu neg­rį­žo – Ar pa­vy­ko iš­veng­ti trau­mų? Jos į Lie­tu­vą – gim­ti­nė­je ji sa­vo atei­ties jau se­niai ne­be­ma­to. Su vy­ru juo­du su­sik­ro­ juk daž­nos pa­ly­do­vės ba­le­to pa­sau­ vė la­ga­mi­nus ir iš Lon­do­no cent­re esan­ ly­je.

– Mo­ky­to­ja ma­ne švel­niai pa­ba­rė, kai čių apar­ta­men­tų per­si­kė­lė į vi­lą Is­pa­ni­jo­je.

10

iš­gė­ru­si šam­pa­no ap­sia­viau puan­tus...

Nuo ta­da pa­sa­kiau sau, kad per ba­le­to pa­mo­kas vi­suo­met bū­siu itin at­sa­kin­ ga. Trau­mų, gir­dė­jau, bū­na tik­rai rim­tų.

– Vis pa­mi­ni­te sa­vo mo­ky­to­ją – gar­sią ba­le­to šo­kė­ją Kris­ti­ną Ta­ra­se­ vi­či­ūtę. Ko­dėl pa­si­rin­ko­te bū­tent ją?

– Ma­no ir Kris­ti­nos bi­čiu­lys­tė trun­ka jau gal dvi­de­šimt me­tų. Kris­ti­na yra tik­rų tik­riau­sia pro­fe­sio­na­lė, pa­ti ge­riau­sia pe­ da­go­gė. Ji re­zul­ta­to iš­rei­ka­lau­ja be spau­ di­mo, su hu­mo­ru, švel­niai. Ji ma­ne tiek sub­ti­ly­bių iš­mo­kė! To ne­ras­čiau jo­kia­ me „YouTu­be“ ar spe­cia­lio­je li­te­ra­tū­ro­je.

Tie­sa, abi bai­gė­me tą pa­čią Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lą.

Aš mo­kiau­si dai­lės, o ji – ba­le­to. Pa­me­ nu, į mo­kyk­los val­gyk­lą atei­da­vau mur­zi­ na nuo da­žų, ap­si­vil­ku­si di­džiu­lį megz­ti­nį (nai­viai ma­niau, kad jis pas­lėps ki­log­ra­ mus), pa­si­ry­žu­si nu­si­pirk­ti spur­gų ar ki­to­ kių ka­lo­rin­gų ska­nės­tų. Ba­le­ri­nos bū­da­vo ki­to­kios: iš­sis­kir­da­vo lai­ky­se­na, iš­vaiz­da.

Apsk­ri­tai ba­le­tas man – pa­sa­ka.

– Ko­kiu bū­du vyks­ta pa­mo­kos ka­ ran­ti­no me­tu, kai mo­ky­to­ja Lie­tu­vo­je?

– Mo­kau­si nuo­to­li­niu bū­du. Mes ma­ to­me vie­na ki­tą kom­piu­te­rio ek­ra­ne ir dir­ba­me. Ji ma­ne tai­so, aiš­ki­na.

– Ar no­rint pra­dė­ti šok­ti mė­gė­jiš­ kai rei­kia tu­rė­ti įgim­tų fi­zi­nių ir ki­ to­kių ge­bė­ji­mų, ar ba­le­to ju­de­sių iš­ mok­ti ga­li kiek­vie­nas?

– Ma­no sup­ra­ti­mu, žmo­gus tu­ri tu­rė­ ti fi­zi­nius duo­me­nis ar­ba pa­si­žy­mė­ti di­ džiu­liu už­sis­py­ri­mu ir nuo­lat dirb­ti. Ba­ le­te la­bai daug kla­si­ki­nių tai­syk­lių, nė­ra imp­ro­vi­za­ci­jos. Ju­de­sių gro­žis ir tiks­lu­mas – at­kak­lu­mo re­zul­ta­tas. Pro­fe­sio­na­lios 2021 03 09

mikas kytra

Lie­tin­go­jo Lon­do­no apar­ta­men­tus mo­te­ris per karantiną iš­kei­tė į Is­pa­ni­jos vi­lą.

11

A t­v i­r a i

Iš­si­gy­džiu­si

vėl pa­si­ruo­šu­si Ži­no­ma fo­to­me­ni­nin­kė Jur­ga Anu­saus­kie­nė pri­ si­pa­žįs­ta, kad tik su­lau­ ku­si 50-me­čio ji pa­ga­liau iš­mo­ko sa­ve my­lė­ti vi­sa šir­di­mi. Šian­dien mo­te­ ris at­vi­ra ne tik nau­jiems jaus­mams, bet ir drą­siai įsi­lei­džia į jau užb­rauk­tą gy­ve­ni­mo eta­pą – sky­ry­ bas. „Jei bū­čiau iš­sis­ky­ru­si anks­čiau, gal­būt da­bar jau bū­čiau bu­vu­si ki­ta­me gy­ve­ ni­mo taš­ke“, – svars­tė ji.

14

žaiz­das

Mindaugas Anusauskas

įsi­my­lė­ti

15

S t i p­r i o ­j i l y­t i s

„Atrodo, tokia maža šalis, o gali tiek daug. Kai stoviu su vėliava, labiau džiaugiuosi, kad dėl mano pastangų gali džiaugtis visi“, – atviravo Danas Rapšys.

22

2021 03 09

plaukikas–

prie vestuvių slenksčio

Ge­riau­sio Lie­tu­vos spor­ti­nin­ko ar Euro­pos čem­pio­no ti­ tu­lai plau­ki­kui Da­nui Rap­šiui (25 m.) gal­vos ne­su­su­ko. Šiuo me­tu To­ki­jo olim­pia­dai be­si­ruo­šian­tis vai­ki­nas nes­lė­ pė: „Ma­no lai­mė – kad esu svei­kas ir ga­liu da­ry­ti tai, ką esu sup­la­na­vęs. Vi­si ki­ti da­ly­kai, ku­rie ne­pa­si­se­ka, yra tik sto­ te­lė. Bi­jau tik ne­pa­da­ry­ti žmo­nių ap­link sa­ve nelai­min­gų.“

B

LAU­RA BUL­VY­DĖ

a­sei­nas Da­no gy­ve­ni­mą už­ka­ ria­vo nuo pat vai­kys­tės – plauk­ ti jis pra­dė­jo dar bū­da­mas dar­ že­li­nu­kas.

Ta­čiau atei­na lai­kas, kai dau­ge­lis ber­ niu­kų pra­de­da sva­jo­ti apie po­li­ci­nin­ko ar kos­mo­nau­to pro­fe­si­ją, o paaug­lys­tė­je no­ ri mes­ti bū­re­lius. „Vai­kys­tė­je ne­tu­rė­jau ko­kios nors pro­ fe­si­jos, ku­rios la­bai no­rė­čiau, tie­siog gy­ ve­nau ta die­na ir ne­mąs­čiau apie atei­tį.

Paaug­lys­tė­je, kaip ir kiek­vie­nam, ma­nau, no­rė­jo­si vis­ką mes­ti ir šė­lio­ti su drau­gais.

Plau­ki­mas at­ro­dė kaip svei­ka­tin­gu­mo bū­ re­lis, į ku­rį rei­kia nuei­ti ir to pa­kaks“, – pa­sa­ko­jo D.Rap­šys.

Jau­nes­nio­ji Da­no se­suo – ir­gi plau­ki­ kė, mer­gi­na gy­ve­na Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. To­dėl ir ji, bro­lį sup­ran­tan­ti iš pu­sės žo­džio, ir tė­vai bei su­ža­dė­ti­nė Ju­ rin­ta Ur­bo­nai­tė – di­džiau­sia ir svar­biau­sia spor­ti­nin­ko pa­lai­ky­mo ko­man­da. „Se­sė taip pat ži­ūri vi­sas var­žy­bas, net ir bū­da­ma JAV ran­da kur įsi­jung­ti ir vis­ ką ste­bi. Per var­žy­bas man ne­bū­ti­na, kad ar­ti­mas žmo­gus bū­tų ša­lia, nes vis tiek jau­čiu, jog jis ma­ne pa­lai­ko.

To­dėl ar­ti­mie­ji ga­li ži­ūrė­ti per te­le­vi­ zo­rių ar­ba kom­piu­te­rį. O ir ste­bint var­ žy­bas ba­sei­ne įtam­pa yra ge­ro­kai di­des­nė nei per te­le­vi­zi­ją, tad kam ją di­din­ti?“ – sa­ kė vie­nas ge­riau­sių Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų.

Kar­tais lyg ir ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad D.Rap­ šys, ku­rio spor­ti­nis ke­lias pa­lan­kiai klos­ to­si nuo pat ma­žų die­nų, – tik­ras sėk­mės kū­di­kis, lai­mės ly­di­mas žmo­gus. Ta­čiau

2021 03 09

jis pats nie­ka­da taip ne­ma­nė, o ir iš ki­tų iš­girs­ti ne­te­ko. „Daug kar­tų sėk­mė ne­si­šyp­so­jo man.

Kad ir per tą pa­sau­lio čem­pio­na­tą il­ga­me ba­sei­ne. (2019-aisiais star­tuo­da­mas Pie­ tų Ko­rė­jo­je vy­ku­sia­me pa­sau­lio plau­ki­mo čem­pio­na­to vy­rų 200 met­rų plau­ki­mo lais­ vuo­ju sti­liu­mi fi­na­le D.Rap­šys šiek tiek su­ ju­dė­jo prieš pat star­tą ir bu­vo disk­va­li­fi­ kuo­tas – ne­te­ko auk­so me­da­lio. – Aut.).

Man vis­kas atei­na per cha­rak­te­rį ir dar­bą. Di­džiau­sias nu­si­vy­li­mas ir bu­vo ta­me pa­sau­lio čem­pio­na­te, kai pra­ra­dau pir­mą­ją vie­tą“, – pa­sa­ko­jo spor­ti­nin­kas.

„Neprisimenu, kad kada nors gyvenime būčiau lipęs į viešbučio baseiną tiesiog paplaukioti.“ Danas Rapšys

Ar jis ver­kia? Da­nas nes­le­pia – jis sten­ gia­si, kad aša­ros ne­rie­dė­tų, su­sit­var­do, į sa­ve ir pa­sau­lį žvel­gia są­mo­nin­gai ir ap­ mąs­to, dėl ko įvy­ko vie­ni ar ki­ti da­ly­kai. „Ne­pa­me­nu, ka­da pas­tarąjį kar­tą ver­ kiau“, – sa­kė jis.

2019-ieji D.Rap­šiui bu­vo sun­kūs ir sėk­ min­gi me­tai. Dau­gy­bė ke­lio­nių ir var­žy­ bų tik­rai iš­var­gi­no. 2020-ieji, kai pa­sau­lį sus­tab­dė pan­de­mi­ja, lyg ir lais­ves­ni, ra­ mes­ni, be to, ati­dė­ta net olim­pia­da.

Ta­čiau dėl ko­ro­na­vi­ru­so neį­vy­ko ne tik spor­to žai­dy­nės – sug­riu­vo ir as­me­ ni­niai Da­no pla­nai: te­ko nu­kel­ti ves­tu­ ves. „Per­nai tu­rė­jau lai­ko pail­sė­ti, sup­ ras­ti, ko dar rei­kia, bu­vo itin pa­lan­kus 23

ž v a i gžd ė s

nepavaldi lai­kui Car­men Dell’Ore­fi­ce – tik­ras sti­liaus ir ža­ve­sio įsi­kū­ni­ji­mas. Veš­lūs si­dab­ri­ niai plau­kai, gra­ži vei­do oda, ge­ra fi­gū­ra, grakš­ti lai­ky­se­na ir mįs­lin­ga, kiek šel­miš­ka šyp­se­na. Šiai mo­te­riai – 89-eri! C.Dell’Ore­fi­ce pa­te­ko į Guin­nes­so re­kor­dų kny­gą kaip mo­de­lis, ku­rio kar­je­ra ma­dos pa­sau­ly­je tę­sia­si il­giau­siai.

26

2021 03 09

Motina svajojo, kad Carmen taptų balerina, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji – per aukšta. Modeliu tapusi mergaitė iki šiol – viena garsiausių manekenių.

C

ar­men gi­mė Niu­jor­ke ita­lų smui­ki­nin­ko ir veng­rės šo­ kė­jos šei­mo­je. Pa­sak jos, tė­ vas bu­vo nuos­ta­bus, bet ne­ pa­ken­čia­mo cha­rak­te­rio. Ir dėl to jos mo­ti­na pa­ro­dė su­tuok­ti­niui du­ris. Su tė­vu Car­men su­si­ti­ko jau bū­da­ma suau­ gu­si ir bend­ra­vo iki jo mir­ties.

Kai mo­ti­na iš­vi­jo tė­vą, jos ir duk­ters gy­ ve­ni­mas ne­bu­vo sal­dus. Car­men pie­tūs – obuo­lys ir „Co­ca-Co­la“. Mer­gai­tė džiau­gė­si ke­liais cen­tais, ku­riuos gau­da­vo už par­ duo­tu­vei grą­žin­tą bu­te­lį. Mo­ti­na ir duk­ tė nuo­lat kei­tė bu­tus – pras­tą į dar pras­ tes­nį, ats­ki­rą būs­tą – į ma­žy­tį kam­ba­rė­lį.

„Bu­vau iš­te­kė­ju­si tris kar­tus iš mei­lės. Bet po tre­čio­sios san­tuo­kos ma­nau, kad ne­ver­ta su vy­rais eiti prie al­to­riaus, – per daug jiems gar­bės.“ Car­men Dell’Ore­fi­ce

Mo­ti­na sva­jo­jo apie duk­ters, kaip ba­ le­ri­nos, kar­je­rą ir nu­ve­dė ją pa­ro­dy­ti pa­ žįs­ta­mam ru­sų ba­let­meis­te­riui. Jis su­ti­ko mer­gai­tę mo­ky­ti ne­mo­ka­mai. Bet 13-me­ tė su­sir­go reu­ma­tu ir be­veik me­tus bu­vo pri­kaus­ty­ta prie lo­vos. Kai pa­svei­ko, paaiš­ kė­jo, kad yra per­ne­lyg aukš­ta, o jos rau­ me­nys la­bai nu­sil­pę, to­dėl ne­bu­vo pa­jė­gi at­lik­ti pi­rue­to – su­ki­nio ant vie­nos ko­jos.

Sva­jo­nės apie ba­le­ri­nos kar­je­rą žlu­gi­ mas Car­men bu­vo ko­ne pa­sau­lio pa­bai­ ga. Bet ji kly­do: už­si­vė­rė vie­nos gy­ve­ni­ mo du­rys, o at­si­vė­rė ki­tos.

Ma­da į Car­men gy­ve­ni­mą įsi­ver­žė ne­ti­kė­tai. 13-me­tę auto­bu­se pas­te­bė­jo žur­na­lo „Har­per’s Ju­nior Ba­zaar“ fo­ tog­ra­fo Her­ma­no Landsc­hof­fo žmo­na. „No­ri tap­ti fo­to­mo­de­liu?“ – pak­lau­sė po­nia. Car­men link­te­lė­jo.

Bet pir­mo­ji fo­to­se­si­ja bu­vo ne­sėk­min­ ga. Car­men ga­vo nuot­rau­kas ir laiš­ką, kad ji la­bai mie­la, ge­rai išauk­lė­ta mer­gai­tė, bet vi­siš­kai ne­fo­to­ge­niš­ka. Ne­lai­min­ga, nu­si­mi­nu­si Car­men nuot­rau­kas iš­sau­go­ jo. Bet jas pa­ma­tęs jos krikš­ta­tė­vis pa­si­ pik­ti­no ir nu­ve­žė nuot­rau­kas sa­vo pa­žįs­ ta­mai iš „Vo­gue“. Ji fo­tog­ra­fi­jas pa­ro­dė vy­riau­sia­jai re­dak­to­rei, gar­sia­jai Dia­nai Vree­land. Jos nuo­mo­nė bu­vo ki­to­kia – mer­gai­tė fo­to­ge­niš­ka.

Po sa­vai­tės Car­men jau sto­vė­jo prie­šais žur­na­lo fo­tog­ra­fo ob­jek­ty­vą. Nuot­rau­kos pa­si­ro­dė net 17-oje „Vo­gue“ pus­la­pių. Ji bu­vo lai­min­ga – pa­ti už­si­dir­bo pi­ni­gų!

1946-aisiais 15-me­tė Car­men pa­si­ra­ šė su­tar­tį ir ėmė už­dirb­ti 7,5 do­le­rio per va­lan­dą. Po me­tų at­si­dū­rė ant „Vo­gue“ vir­še­lio ir ta­po jau­niau­siu žur­na­lo is­to­ ri­jo­je mo­de­liu. Bet pa­ma­čiu­si sa­vo vei­ dą mer­gi­na pa­si­bai­sė­jo. Ji no­rė­jo at­ro­ dy­ti kaip to me­to pra­ban­ga tvis­kan­čios Ho­li­vu­do žvaigž­dės, ta­čiau iš žur­na­lo vir­še­lio žvel­gė paaug­lė. Tik po dau­ge­ lio me­tų ji su­vo­kė ir įver­ti­no ano me­to nuot­rau­kos gro­žį.

Net­ru­kus Car­men jau už­dirb­da­vo ne­ ma­žai – 10–25 do­le­rius per va­lan­dą. 20 me­tų su­lau­ku­si Car­men bu­vo įkal­bė­ta su­ si­leis­ti hor­mo­no in­jek­ci­jų, kad jos per­ne­lyg lie­sas kū­nas įgau­tų ap­va­lias, gun­dan­čias for­mas. Jos fi­gū­rai per apa­ti­nių dra­bu­žių de­monst­ra­vi­mą ne­bu­vo abe­jin­gų.

Ho­no­ra­rai šok­te­lė­jo į vir­šų, agen­ tū­ra „Ford Mo­dels“ su­ti­ko ats­to­vau­ ti C.Dell’Ore­fi­ce in­te­re­sams. Pra­džio­je ji bu­vo sti­lis­tų ir fo­tog­ra­fų žais­liu­kas, bet lai­kui bė­gant su­vo­kė, kad jos sėk­ mės prie­žas­tis – ne gro­žis, o tai, kaip ji rea­guo­ja į ka­me­rą.

Mo­de­lis de­monst­ra­vo be­veik vi­sų pra­ ban­gių pre­kės ženk­lų, gar­sių to me­to di­ zai­ne­rių ko­lek­ci­jas, pa­puo­šė vi­sų po­pu­ lia­riau­sių žur­na­lų vir­še­lius.

S

u­lau­ku­si 32 me­tų Car­men nusp­ren­ dė at­sis­vei­kin­ti su mo­de­lio kar­je­ra.

15 me­tų ji bu­vo šei­mos žmo­gus, tik ret­sy­kiais da­ly­vau­da­vo fo­to­se­si­jo­ se. 1978-aisiais per va­ka­rė­lį su­si­dū­rė su pa­žįs­ta­mu „Vo­gue“ fo­tog­ra­fu, gar­ siuo­ju Nor­ma­nu Par­kin­so­nu. Jis, pa­ ma­tęs Car­men, iš nuo­sta­bos net švilp­ te­lė­jo: „O, se­nu­te, neb­lo­gai iš­si­sau­go­jai!

Ar ne­no­rė­tum pa­dir­bė­ti?“ Su­tik­ti – reiš­kė priim­ti iš­šū­kį, o jai bu­vo jau 47-eri. „Ko­dėl gi ne?“ – pa­ma­nė Car­ men. Juk duk­tė užau­go, san­tuo­ka iši­ro.

Grį­žu­si na­mo veid­ro­dy­je kri­tiš­kai įver­ ti­no sa­vo at­vaiz­dą: na, taip, kaip se­nai tar­ kai vi­sai neb­lo­gai. Bet žils­tan­tys plau­kai...

Jų at­si­ra­do nuo 19 me­tų, ir Car­men juos slė­pė. Gal be rei­ka­lo?

Ji pa­siš­vie­si­no plau­kus. Ryš­kus pe­le­ nų ats­pal­vis pa­ver­tė C.Dell’Ore­fi­ce sti­ lin­ga po­nia – pa­ty­ru­sia, daug ma­čiu­sia, bet ele­gan­tiš­ka.

27