Stilius

2021 m. gegužės 4–10 d.

Di­zai­ne­ris RO­BER­TAS KA­LIN­KI­NAS per pan­de­mi­ją į ke­lio­nes lei­džia­si ir su vai­kais

Nr.17

SVET­LA­NA GRIAZ­NO­VA: kam pi­ni­gų ne­gai­li Niu­jor­ke įsi­kū­ręs mo­de­lis?

GAR­SIAU­SIŲ GIM­NAS­ČIŲ gro­žis at­sisk­lei­dė ne­ti­kė­tu bū­du

DAI­VA JA­NU­LAI­TY­TĖGÜNTH­ER at­vė­rė nau­jų na­mų du­ris

RIČARDAS BERANKIS. Gar­siau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kas

pir­mą kar­tą at­vi­rai – apie pra­ras­tą vai­kys­tę, aša­ras ir at­ras­tą mei­lę Kaina TIK

1,50 Eur

PAKYLA

ATSKLEIDĖ GIM­NAS­ČIŲ GRAKŠ­TU­MĄ „Gra­cin­gas šo­kis“ – taip fo­to­se­si­ją, ku­rio­ je atsk­lei­dė Kau­no gim­nas­čių, aero­bi­kos puo­se­lė­to­jų, krep­ši­nio pa­lai­ky­mo ko­man­ dos šo­kė­jų plas­ti­ką ir grakš­tu­mą, pa­va­di­no „Lie­tu­vos ry­to“ fo­tog­ra­fas Gin­tau­tas Bit­ vins­kas. Jo­je aukš­ti­na­mas mo­te­riš­ku­mas.

Anastasija Burinskienė.

12

Miglė Končienė.

Joana Budrevičiūtė.

13

A T­V I­R A I

Nuot­rau­kos – Ana Ros­so Pal­tas – „inA­VA­TI“

16

TE­NI­SO VIR­TUO­ZAS

dėl per­ga­lių paau­ko­jo ir vai­kys­tę De­šimt­me­tis pa­sau­lio te­ni­ si­nin­kų šim­tu­ke. Vi­sų lai­kų ge­riau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­ nin­kas Ri­čar­das Be­ran­kis (30 m.) išs­kir­ti­nia­me in­ter­ viu „Sti­liui“ at­vi­rai pra­bi­lo apie gy­ve­ni­mą te­ni­so aikš­ ty­nuo­se, at­ras­tą mei­lę ir dėl kar­je­ros paau­ko­tą vai­kys­tę.

17

T A­D A I R D A­B A R

Pri­si­jau­ki­no

DAR VIE­NUS NA­MUS Bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė Dai­va Ja­nu­lai­ty­tė-Günt­her (52 m.), įsi­gi­ju­si nau­jus na­ mus me­ni­nin­kų pa­mėg­ta­me sos­ti­nės kvar­ta­le, net­vė­rė džiaugs­mu – juos su­si­kū­rė to­ kius, apie ko­kius vi­suo­met sva­jo­jo. Nors ka­ran­ti­nas jųd­vie­jų su vy­ru chi­rur­gu Tho­mu (57 m.) gy­ve­ni­me nub­rė­žė sto­rą li­ni­ją – su­tuok­ti­nis li­ko Vo­kie­ti­jo­je, o ji – neįp­ras­tai il­gam lai­kui įsi­kū­rė Lie­tu­vo­je, šį lai­ko­tar­pį mo­te­ris įp­ras­mi­no įsi­reng­da­ma būs­tą.

24

Daiva Janulaitytė-Günther (antra iš kairės) su savo studentais vyksta į labdaros renginį „Raudona suknelė“.

D

LAI­MA ŽE­MU­LIE­NĖ

– Jū­sų dar­bo­vie­tė – Kau­ne, o bu­ tą įsi­gi­jo­te Vil­niu­je. Ko­dėl pa­si­rin­ ko­te sos­ti­nę?

– Užu­pis – ne­di­de­lė jau­ki sa­le­lė ne­to­li sos­ti­nės Se­na­mies­čio. Pa­to­gu gy­ven­ti šia­ me ra­jo­ne. Nu­si­lei­dus nuo kal­no ran­ka pa­ sie­kia­mi Vil­niaus uni­ver­si­te­tas ir Ka­ted­ros aikš­tė, ma­no spor­to klu­bas. Man pa­tin­ka se­ni kie­mai, pra­šan­tys pers­kai­ty­ti jų is­to­ ri­ją, siau­ros gat­ve­lės ir man­da­gūs žmo­ nės, ku­rie, nors ir ne­pa­žįs­ta­mi, svei­ki­na­si.

Pa­tin­ka ry­tais be ma­kia­žo nu­bėg­ti į ša­lia esan­čią sal­du­my­nų krau­tu­vė­lę, ku­ rio­je net pa­mir­šus pi­ni­gi­nę tau nu­si­šyp­ sos ir pa­sa­kys: „Smulk­me­na, su­mo­kė­ si­te ki­tą kar­tą.“ 2021 05 04

AS­ME­NI­NIS AL­BU­MAS

ai­vos fo­tog­ra­fi­ja „Sti­liaus“ vir­ še­lį puo­šė du kar­tus: 2004 m. ko­vo 26 d. ir 2013 m. bir­že­ lio 11 d. Nuo pir­mo­jo vir­še­ lio praš­vil­pė net 17 me­tų! Dau­gy­bė da­ ly­kų per tiek lai­ko nu­ti­ko jos gy­ve­ni­me.

O neseniai ji įsikraustė į naują hiugės (danų k.–„hygge“) stiliumi įrengtą butą Vilniuje, Užupyje – tokį, apie kokį svajojo.

Vos įžen­gus į jos na­mus žvilgs­nis iš kar­to nuk­ryps­ta į di­džiu­lį an­ge­lo pa­veiks­ lą. An­ge­lai – neats­ki­ria­ma Užu­pio da­lis, jo sim­bo­lis. „Šis pa­veiks­las – ma­no tė­vų do­va­na. Tai dai­li­nin­kės Vil­mos Va­si­liaus­ kai­tės dar­bas, spe­cia­liai nu­ta­py­tas ma­ nie­siems Užu­pio na­mams“, – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Mik­ro­bio­lo­gi­jos ir vi­ru­so­lo­gi­jos ins­ti­tu­ to do­cen­tė D.Ja­nu­lai­ty­tė-Günt­her.

An­ge­las su­ku­ria šven­tiš­ku­mo, di­din­ gu­mo, net am­ži­ny­bės po­jū­tį, o sen­din­ti veid­ro­džiai, puo­šian­tys di­džiu­lę na­mų sie­ną, su­tei­kia apar­ta­men­tams erd­vės ir tar­si iš­si­ve­da į ne­ži­no­mą be­ga­ly­bę. Ta­da te­rei­kia įk­vėp­ti švie­žių gė­lių aro­ma­to, už­ deg­ti žva­kes ir leis­ti te­kė­ti šios Užu­pio gy­ ven­to­jos is­to­ri­jai.

„To­kiu me­tu – ry­to ty­lo­ je, be žmo­nių – ir Užu­pis, ir Vil­niaus Ka­ted­ros aikš­ tė man įs­pū­din­giau­si.“ Dai­va Ja­nu­lai­ty­tė-Günt­her

Pa­siil­gu­si dva­sios po­lė­kio ga­liu nus­ku­ bė­ti prie Šv.apaš­ta­lo Balt­ra­mie­jaus baž­ ny­čios – ma­žiau­sios Vil­niu­je, nuo jos at­ si­ve­ria nuos­ta­biau­si vaiz­dai į mo­der­nų­jį Pau­pį. O kai pa­siilgs­tu bend­ra­vi­mo, ke­ liau­ju pas sa­vo bi­čiu­lę ak­to­rę Aure­li­ją Ta­ mu­ly­tę. Bend­ra­vi­mas su ja vi­sa­da pa­ža­di­ na sva­jas ir teat­ro, me­no ir gro­žio il­ge­sį.

– Ar sto­vė­jo­te sta­ty­bi­nin­kams už nu­ga­ros, kad bu­te vis­ką da­ry­tų taip, kaip no­ri­te?

– Kai tiktai įsi­gi­jo­me bu­tą, vy­ras man įtei­kė jo do­ku­men­tus, rak­tus ir ki­tą die­ ną prieš išsk­ris­da­mas į Vo­kie­ti­ją pa­reiš­ kė no­rą ly­giai po me­tų ma­ty­ti baig­tus re­ mon­to dar­bus. Po ke­lių die­nų paš­tu iš jo ga­vau do­va­ną – gel­to­ną neo­ni­nį šal­mą, kad, vyks­tant bu­to įren­gi­mo dar­bams, ne­pa­žeis­čiau sau­gu­mo tai­syk­lių.

Be abe­jo, ne tik sto­vė­jau sta­ty­bi­nin­ kams už nu­ga­ros, bet ir daž­nai su jais kar­ tu ap­ta­ri­nė­jo­me dar­bų eigą ir stra­te­gi­ją.

Pir­ma­ja­me eta­pe man tal­ki­no arc­hi­tek­ tai, ant­ra­sis eta­pas – in­ter­je­ras. La­bai 25

M A­N O S T I­L I U S

AK­TO­RĖ CA­REY MUL­LI­GAN

SUK­NE­LĖ: „Va­len­ti­no Hau­te Cou­tu­re“

AK­TO­RĖ MAR­GOT ROB­BIE

SUK­NE­LĖ: „Cha­nel Cou­tu­re“ PA­PUO­ŠA­LAI: „Cha­nel“

DAI­NI­NIN­KĖ TIA­RA THO­MAS

KOS­TIU­MAS: „Jo­va­na Louis“

VIEŠ­NIOS STE­BI­NO RYŠ­KIO­MIS SPAL­VO­MIS

AK­TO­RĖ AMAN­DA SEYF­RIED

SUK­NE­LĖ: „Ar­ma­ni“

36

DAI­NI­NIN­KĖ H.E.R.

KOS­TIU­MAS: „Dun­das“

2021 05 04