Stilius

2021 m. gegužės 25–31 d.

Nr.20

Legendinis žurnalas

The Roop sub­liz­gė­jo „Euro­vi­zi­jo­je“

Na­ta­li­ja Bun­kė ir jos ero­ti­niai at­ra­di­mai Žil­vi­nas Gri­gai­tis sė­do prie išs­kir­ti­nio auto­mo­bi­lio vai­ro And­rius Už­kal­nis su my­li­mą­ja at­vė­rė so­dy­bos du­ris

Te­ni­so tre­ne­rio

Kaina TIK

1,50 Eur

Si­ m o Ku­ č o gy­ve­ni­me – nar­ko­ti­kai, al­ko­ho­lis

ir ro­ma­nai su gar­sio­mis mo­te­ri­mis

K a­r a­m e­l ė

Sė­do prie

išs­kir­ti­nio auto­mo­bi­lio vai­ro

Vers­li­nin­kas Žil­vi­nas Gri­gai­tis (50 m.) mėgs­ta iš­si­ skir­ti iš mi­nios – tiek sa­vo įvaiz­džiu, tiek gy­ve­ni­mo bū­du, o nuo šiol – ir spe­cia­liai jam per­da­ry­tu kab­rio­ le­tu. „Ši gra­žuo­lė iki ma­nęs ke­lia­vo ge­rus me­tus, bet at­ke­lia­vo pa­čiu lai­ku, nes ma­ši­na skir­ta va­sa­rai ir lais­ va­lai­kiui“, – pri­si­pa­ži­no nau­jo­jo pir­ki­nio sa­vi­nin­kas.

14

15

atvirai

įvei­kęs De­mo­nus

Te­ni­so tre­ne­ris, mo­de­lis, TV pro­jek­tų da­ly­ vis Si­mas Ku­čas (33 m.) sa­vo pri­si­pa­ži­ni­mu, kad jo gy­ve­ni­me bu­vo gau­su al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­kų, neat­sa­kin­gų poel­gių ir klai­dų, nus­te­bi­no dau­ge­lį bi­čiu­lių ir ar­ti­mų­jų. Ta­čiau jau­nas vy­ras at­vi­ras – pri­pa­žin­ti sa­vo silp­ny­bes ir gy­ven­ti be jų rei­kia stip­ry­bės. Si­mas ver­čia bal­tą gy­ve­ni­mo la­pą su švie­sio­mis min­ti­mis apie atei­tį, šei­mą ir spor­tą.

24

as­me­ni­nis al­bu­mas

ver­čia bal­tą la­pą

M

Lau­ra Bul­vy­dė

o­de­lis, te­ni­so tre­ne­ris S.Ku­čas ne­se­niai sa­vo įra­šu so­cia­li­nia­ me tink­le nus­te­bi­no dau­ge­lį bi­čiu­lių ir se­kė­jų. Te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se anks­čiau da­ly­va­vęs jau­nas vy­ras čia pri­si­pa­ži­no, kad po­rą pas­ta­rų­ jų me­tų pikt­nau­džia­vo al­ko­ho­liu, var­to­ jo nar­ko­ti­kus, iš­gy­ve­no nuo­tai­kų kai­tą, sky­rė­si su my­li­mo­mis mo­te­ri­mis, el­gė­si neat­sa­kin­gai ir ne gy­ve­no, o tik eg­zis­ta­vo. „Ma­ma, la­biau­siai no­riu ta­vęs at­sip­ra­ šyt, kad nu­vy­liau. Ne taip tu ma­ne auk­lė­ jai, aš pas­ly­dau. Jū­sų ty­lūs apš­ne­kė­ji­mai man bu­vo la­bai gar­sūs. Sa­kau „bu­vo“. Man ne­rei­kia jū­sų pa­lai­ky­mo ar jū­sų teis­mo.

Pra­šau tik vie­no – leis­ki­te man įro­dy­ti, kad aš ten ne­be­su ir nie­ka­da ne­be­bū­siu!“ – vie­šai at­vi­ra­vo ži­no­mas te­ni­si­nin­kas.

Jis pab­rė­žė, kad di­džiau­sias jo sie­kis da­bar – įro­dy­ti sau, o ne ki­tiems, kad no­ ri ir ga­li gy­ven­ti ki­taip, kad vi­siems iš­gir­ dus var­dą Si­mas pir­miau­sia prieš akis iš­ kil­tų ne bu­vęs aud­rin­gas jo gy­ve­ni­mas, o ge­ra nuo­tai­ka ir te­ni­sas.

Ne kar­tą apie pa­da­ry­tas gy­ve­ni­mo klai­ das kal­bė­jęs vy­ras šį­kart nu­si­tei­kęs iš es­ mės keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą ir at­vers­ti nau­ ją šva­rų la­pą. „Ne­va­di­nu to sa­vo nu­si­tei­ki­mo nau­ ju gy­ve­ni­mu – gy­ve­ni­mą tu­ri­me tik vie­ ną. Sa­vo nuo­tai­ką ir nu­si­tei­ki­mą gy­ven­ti ki­taip šian­dien va­di­nu ki­tu eta­pu, į ku­rį ėjau jau ku­rį lai­ką“, – „Sti­liui“ sa­kė Si­mas.

Tad kas gi nu­ti­ko? Ko­dėl bū­tent da­bar gar­sus te­ni­so tre­ne­ris nusp­ren­dė vie­šai iš­ dės­ty­ti sa­vo min­tis? Ko­dėl at­sip­ra­šė ma­ mos? Kaip į to­kius ži­no­mo vy­ro žo­džius rea­ga­vo ar­ti­mie­ji, bi­čiu­liai ir tre­ni­ruo­ja­ mų vai­kų tė­vai? „Kiek­vie­nas žings­nis tu­ri prie­žas­tį. Pa­ da­riau tai to­dėl, kad ne­be­no­rė­jau ap­link sa­ve be­sid­rie­kian­čio ap­kal­bų šlei­fo, praei­ ties, kai Si­mas bu­vo toks ir anoks. Ne­be­ si­lei­siu bū­ti že­mi­na­mas ar dau­žo­mas ne­ pag­rįs­tai – ne­be­no­riu gy­ven­ti taip, kaip gy­ve­nau, ne­be­no­riu duo­ti pe­no jo­kioms ma­ne men­ki­nan­čioms kal­boms.

Vi­sa­da bu­vau sie­ja­mas su va­ka­rė­liais.

Tai truk­do ma­no dar­bui, be to, yra dau­gy­ bė pa­vy­džių žmo­nių, ku­rie tie­siog min­ta va­di­na­mo­sio­mis ki­tų ne­sėk­mė­mis, lau­ kia, kol aš suk­ly­siu.

Ne­sa­kau, kad vi­sai at­si­sa­kau pa­si­links­ mi­ni­mų, ne­ke­ti­nu at­si­sa­ky­ti ge­ros nuo­ 2021 05 25

Bi­čiu­lė, su ku­ria S.Ku­čas daug kal­ba­si ir pra­lei­džia daug lai­ko, jam pa­ro­dė, kad ga­li­ma gy­ven­ti ir links­min­tis be vi­sų šių kenks­min­gų da­ly­kų. „Man, ma­tyt, rei­kė­jo, kad at­si­ras­tų toks ar­ti­mas žmo­gus, tik­ra drau­gė. Šian­dien esu la­bai lai­min­gas. Kiek­vie­ ną ry­tą ke­liuo­si 6 ar 7 va­lan­dą ir jau­čiuo­ si vi­sai ki­taip – ku­pi­nas ener­gi­jos ir švie­ sių min­čių.

Ne­ma­nau, kad be va­ka­rė­lių, to­kių, ku­ rie bu­vo anks­čiau, ma­no gy­ve­ni­mas pa­si­ da­rys nuo­bo­dus. Į va­ka­rė­lius ga­li­ma eiti ir su ant­rą­ja pu­se, elg­tis juo­se pro­tin­gai.

O ir am­žius jau ne­be tas, kad šėl­čiau iki ry­to. Man da­bar sma­giau ki­ti da­ly­kai – ruo­šiuo­si į jė­gos ait­va­rų sto­vyk­lą, mėgs­ tu van­den­len­čių spor­tą, da­bar su­si­ža­vė­ jau ir bang­len­tė­mis“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Jis džiau­gė­si, kad anks­ti ry­te ga­li su bi­ čiu­liais su­si­tik­ti iš­ger­ti ka­vos, o ne, kaip bū­da­vo anks­čiau, to­kiu me­tu tik grįž­ti į na­mus po aud­rin­go va­ka­rė­lio. Die­ną Si­ mas pra­de­da ne su gal­vos skaus­mu, o su gai­viu oro gū­siu jo min­ty­se.

Simas nemano, kad jo gyvenimas be audringų vakarėlių taps nuobodus, – ir juose galima elgtis protingai.

„Mama, labiausiai noriu tavęs atsiprašyti, kad nu­ vyliau. Ne taip tu mane auklėjai – aš paslydau.“ Simas Kučas

tai­kos ir po­lė­kio. Bet jau ke­lis mė­ne­sius gy­ve­nu vi­sai ki­taip, sup­ra­tau, kad drau­ gai ga­li kvies­ti ne tik alaus iš­ger­ti, – ga­li­ me kar­tu spor­tuo­ti, va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais“, – pa­sa­ko­jo Si­mas.

Jis nes­lė­pė – nors ir ne­sik­rei­pė pro­fe­ sio­na­lios pa­gal­bos, jos su­lau­kė vi­sai ša­lia – su­ti­ko žmo­gų, ku­ris jam yra di­džiau­ sias pa­vyz­dys, auto­ri­te­tas ir pa­lai­ky­mas.

Š

tai ne­se­niai su bi­čiu­liu ak­to­riu­mi Ta­du Gry­nu anks­ty­vą ry­tą su­si­ti­ko iš­ger­ti ka­vos Vil­niaus se­na­mies­ty­je.

Drau­gai ste­bė­jo tuos, ku­rie po va­ka­rė­lių tuo me­tu tik trau­kė na­mų link, ir džiau­ gė­si, kad jie – jau ki­to­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je. „Kal­bė­jo­mės, kad pa­ga­liau jau­čia­mės sub­ren­dę rink­tis ki­to­kius ry­tus. Vis dėl­ to ma­nau, kad kiek­vie­nas tu­ri pe­rei­ti ir to­kį eta­pą. Ge­riau jį pe­rei­ti anks­čiau nei vė­liau, kai jau tu­rė­si šei­mą ar ki­to­ kių rim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Nie­ko iš es­mės ne­si­gai­liu, bet ne­be­no­riu ten bū­ti“, – at­ vi­ra­vo S.Ku­čas.

Si­mas nes­le­pia – be­ne svar­biau­sia pa­ vie­šin­ta­me įra­še jam bu­vo at­sip­ra­šy­ti sa­vo ma­mos. Ji – svar­biau­sias žmo­gus, auto­ri­ te­tas ir ge­riau­sias pa­vyz­dys. Spor­ti­nin­ko tė­vai iš­sis­ky­rė, kai jis bu­vo be­žen­gian­tis į paaug­lys­tę, to­dėl ma­ma vie­na užau­gi­ no jį ir se­se­rį. „Kai bu­vau 15-os, ma­ma iš­vy­ko į Olan­ di­ją. Ji da­rė vis­ką, kad mes su se­se tu­rė­ tu­me ką val­gy­ti ir bū­tu­me lai­min­gi. Už vis­ką, ką tu­riu, kas esu, ga­liu pa­dė­ko­ti tik ma­mai. No­riu, kad ji ma­ni­mi di­džiuo­tų­ si, o ne gir­dė­tų kal­bas, koks esu blo­gas ar kur pas­ly­dau.

Ma­ma ir bu­vo tas žmo­gus, ku­rio no­rė­jau la­biau­siai at­sip­ra­šy­ti, bet, pri­si­pa­žin­siu, 25

P A­ Ž I N ­TI S Dar vi­sai ne­se­niai Er­nes­ta ve­žio­jo siun­tas, o da­bar, pra­si­dė­jus auto­mo­bi­lių spor­to se­zo­nui, jau at­si­duo­da tik šiai veik­lai.

32

Mo­te­ris vy­riškų žai­di­mų aikš­te­lė­je Jau­na, ža­vi, veik­li – to­kiais žo­džiais ga­li­ma api­bū­din­ti žie­di­nių lenk­ty­nių vir­tuo­zę Er­nes­tą Glo­by­tę (34 m.).

Praė­ju­siais me­tais dėl ka­ ran­ti­no su­var­žy­mų vos ke­le­rio­se var­žy­bo­se da­ly­ va­vu­si mo­te­ris šie­met vi­so­ mis jė­go­mis grįž­ta į tra­są ir vėl steng­sis vi­siems įro­dy­ ti, kad va­rik­lių gaus­mas ir grei­tis – ne tik vy­rų stic­hi­ja.

B

Lau­ra Bul­vy­dė

e­si­do­min­tys auto­mo­bi­lių spor­ tu tik­rai ži­no šios jau­nos mo­ters pa­var­dę. Ta­čiau de­šimt­me­tį „vy­ rų žai­di­mų aikš­te­lė­je“, kaip iro­ ni­zuo­ja pa­ti, be­si­kaps­tan­ti kau­nie­tė ne­ sle­pia – apie dau­gy­bės žmo­nių pa­lai­ky­mą ji su­ži­no­jo vi­sai ne­se­niai. Mat 100 spor­ to žvaigž­džių rin­ki­muo­se bū­tent dėl mil­ ži­niš­ko vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mo šie­met ji pa­te­ko į auk­si­nį de­šim­tu­ką. „Tik­rai la­bai nus­te­bau, kad už ma­ne bal­ sa­vo dau­giau­sia ger­bė­jų. Man tai bu­vo di­ džiu­lė staig­me­na! Ne­su itin ak­ty­vi so­cia­ li­niuo­se tink­luo­se. Kar­tais ir dvi sa­vai­tes neį­de­du nie­ko nau­jo, ne­tu­riu nei ats­ki­ros sa­vo, kaip spor­ti­nin­kės, pas­ky­ros, nei ger­ bė­jų pus­la­pio“, – pa­sa­ko­jo lenk­ty­ni­nin­kė.

Dar vi­sai ne­se­niai Er­nes­ta ve­žio­jo siun­ tas, o da­bar, pra­si­dė­jus auto­mo­bi­lių spor­ to se­zo­nui, jau at­si­duo­da tik šiai veik­lai.

Jau­nos mo­ters tė­vai val­do siun­tų ga­be­ ni­mo vers­lą, tad dar­bo čia per ka­ran­ti­ 2021 05 25

Po treniruotės Ernesta kimba į darbus garaže: treniruočių planavimas, trasų ir viešbučių užsakymai, kelionių maršrutų dėliojimas, kelių mokesčiai, degalai, automobilių valymas, ratų plovimas – viskas, iš ko susideda automobilių sportas.

ną net­rū­ko ne tik ki­tiems na­miš­kiams, bet ir Er­nes­tai. „Nuo gruo­džio mė­ne­sio čia pa­dė­jau, bu­vau la­bai įni­ku­si į dar­bus. Rei­kė­jo ir siun­tas ve­žio­ti, ir mo­ki­nius mo­ky­ti. Vi­ sos ma­no die­nos pra­si­dė­da­vo 4 val. ry­to, nuo­bo­džiau­ti ne­bu­vo ka­da – dir­bo­me iki de­vin­to pra­kai­to.

Ge­gu­žės pra­džio­je pa­ti sa­ve at­lei­dau iš šių pa­rei­gų, nes ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ ja auto­mo­bi­li­nin­kų se­zo­nas, rei­kia ruoš­ tis“, – pa­sa­ko­jo E.Glo­by­tė.

Praė­ju­sį spor­to se­zo­ną lenk­ty­ni­nin­ kė va­di­na la­bai li­ūd­nu – nors pro­fe­sio­ na­liems spor­ti­nin­kams ap­ri­bo­ji­mų bu­vo ma­žiau, var­žy­bų or­ga­ni­za­to­riai ne­ži­no­jo,

kaip elg­tis pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je. Tad per­nai Er­nes­ta da­ly­va­vo tik dve­jo­se var­ žy­bo­se – dau­giau jų tie­siog ne­bu­vo, neį­ vy­ko įs­kai­tos, ne­su­si­da­rė čem­pio­na­tai. Šiuo me­tu Er­nes­tos die­na pra­si­de­da 8 val., o 9 val. ji jau tre­ni­ruo­tė­je su as­me­ni­ ne tre­ne­re. Po jos mo­te­ris kim­ba į dar­bus ga­ra­že: pa­si­ren­gi­mas lenk­ty­nėms, tre­ni­ ruo­čių pla­na­vi­mas, tra­sų ir vieš­bu­čių už­ sa­ky­mai, ke­lio­nių marš­ru­tų dė­lio­ji­mas, ke­lių mo­kes­čiai, de­ga­lai, auto­mo­bi­lių va­ ly­mas, ra­tų plo­vi­mas – vis­kas, iš ko su­si­ de­da auto­mo­bi­lių spor­tas.

Nors šiais lai­kais vis daž­niau kal­ba­ma apie ly­čių ly­gy­bę, Er­nes­ta su­tin­ka, kad jos „žai­di­mų“ aikš­te­lė la­biau vy­riš­ka.

33

Š v e n­ t ė Ak­to­riai Cha­se’as Sto­ke­sas ir Ma­de­lyn Cli­ne už vaid­me­nį se­ria­le „Outer Banks“ išp­lė­šė per­ga­lę Me­tų bu­či­nio ka­te­go­ri­jo­je. Nu­ga­lė-­ to­jai sa­vo ta­len­tus pa­de­monst­ra­vo ir ce­re­mo­ni­jos me­tu.

ir blizgėjo, ir

provokavo

K

o­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja ne­sus­tab­dė MTV fil­ mų ir te­le­vi­zi­jos ap­do­va­no­ji­mų. Jų me­tu bu­vo iš­rink­ti ge­riau­si me­tų fil­mai ir se­ria­lai. Los An­ dže­le vy­ku­sią ce­re­mo­ni­ją ve­dė ame­ri­kie­čių ko­ mi­kė ir ak­to­rė Les­lie Jo­nes (53 m.). Mu­zi­ki­niais in­tar­pais rū­pi­no­si ame­ri­kie­čių re­pe­ris Snoo­pas Dog­gas (49 m.). Šven­tės me­tu neap­siei­ta be ku­rio­zų. Ame­ri­kie­čių ak­ to­rė ir dai­ni­nin­kė Scar­lett Jo­hans­son (36 m.) trium­fa­vo Kar­tos ap­do­va­no­ji­mo ka­te­go­ri­jo­je. Už ne vie­ną vaid­me­nį ap­do­va­no­ta mo­te­ris pa­dė­ką per­da­vė vaiz­do įra­še.

Svei­ki­ni­mo kal­bos pa­bai­go­je jos vy­ras ame­ri­ kie­čių ko­mi­kas Co­li­nas Jos­tas „ap­do­va­no­ jo“ my­li­mą­ją: jai ant gal­vos su­py­lė ža­lios spal­vos ma­sę, pri­me­nan­čią da­žus.

Heather Rae Young.

Erika Jayne.

Scar­lett Jo­hans­son.

48

Kim Lee.

Eli­za­beth Ol­sen ir Kath­ryn Hahn už vaid­me­nis se­ria­le „Wan­da­Vi­sion“ da­ly­sis Ge­riau­sios ko­vos sta­tu­lė­le.

Tayshia Adams.

Paris Hilton.

Scanpix

Heidi Klum.

49