2021 m. birželio 1–7 d.
Nr.21
Legendinis žurnalas
Lietuvių menininkė sužavėjo Dubajų Tėvo diena pagal: Marijoną Mikutavičių Vytautą Rumšą Saulių Siparį Joną Sakalauską Evelina Sašenko: „Pirmagimis labai laukiamas“
Aras Vėberis ir martyna kerbedytė nebesižvalgo į praeitį ir planuoja vestuves
Kaina TIK
1,50 Eur
T ėv o d i en a
Prakalbę apie tėvystę
mintimis grįžo į savo vaikystę Pirmasis birželio sek madienis išskirtinis – tądien minima Tėvo diena ir gražiausi žo džiai skiriami būtent tėvams. Kokie rūpes čiai gula ant jų pečių ir kas priverčia nusi šypsoti, pasikalbėjome su žinomais žmonė mis. Jie žurnalui „Sti lius“ papasakojo, kas gi telpa į žodį „tėtis“.
A
INDRĖ ŠLIKAITĖ
tsakomybė, meilė, rūpestingu mas, pareiga, nervai, nerimas, baimė – visa tai, pasak daini ninko Marijono Mikutavi čiaus (50 m.), telpa į žodį „tėtis“. Jis kartu su mylimąja dizainere Ieva Daugirdaite (34 m.) augina netrukus 5-ąjį gimtadienį švęsiantį sūnų Majų. Pasiteira vus, kokią pats prisimena vaikystę, atli kėjas neslėpė, kad jųdviejų su tėčiu – mu ziku, pedagogu, ilgamečiu dainų švenčių organizatoriumi Juozu Mikutavičiumi (79 m.) – santykiuose būta ir meilės, ir barnių. „Bėgant metams drauge perėjome la bai daug fazių. Vaikystėje su tėčiu žaisda vome futbolą ir leisdavome aitvarus, vyk 14
davome kartu žvejoti. Vėliau, kai jis tapo muzikos mokytoju ir liepė groti fortepi jonu gamas, santykiai keitėsi – nebeat rodė toks šaunus kaip žvejyboje ar sma gesnėse veiklose. Prasidėjo maištas ir tėtis tapo tarsi piktu prižiūrėtoju. Po to buvo momen tas, kai ėjau jo lankyti į ligoninę ir neslė piau graudulio, nes jo buvo gaila. Galiau siai suaugau ir pradėjau dalykus matyti taip, kaip juos matė mano tėvas. Atsira do didesnis tarpusavio ryšys, supratimas ir begalė bendrų temų. Galimybė padiskutuoti apie politiką, sportą ir tam tikrus įvykius, kurie vyks ta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tėtis yra prižiūrėtojas, laisvių varžy tojas, bet kartu ir labai didelę šilumą bei
jautrumą skatinantis žmogus. Jis daugeliu atvejų buvo šalia manęs, kai man buvo sunku. Mamos spinduliuo ja beatodairišką meilę, o bent jau mano tėtis turi tvirtą žodį bei nuomonę, geba priimti racionalius sprendimus, kurie padeda apsispręsti ir man“, – pasakojo M.Mikutavičius. Pasak žinomo atlikėjo, kalendorinė Tė vo diena jam nieko nereiškia. Nors tądien ir jis sulaukia sveikinimų iš sūnaus, gra žų žodį paskambinęs taria savo tėčiui, ta čiau, kaip pats sakė, tėviškus džiaugsmus ir vargus jis išgyvena kasdien. Gimus Majui Marijonas socialiniame tinkle rašė, jog jo laimė seilėjasi ir čepsi, tačiau šiandien ji jau atrodo kitaip. „Dabar mano laimė kartais sako, kad 2021 06 01
Dainininko tėtis, muzikas Juozas Mikutavičius.
„Tėtis yra prižiūrėtojas, lais vių varžytojas, bet kartu ir labai didelę šilumą bei jau trumą skatinantis žmogus.“ Marijonas Mikutavičius
išeis iš namų ir nereikia jam mūsų. Tai va, laimė, kuriai dar nėra penkerių. Aš kartais, tiesą sakant, pagalvoju, koks jis bus, kai sulauks 14-os... Kai sūnus buvo apsimiegojęs mazgis raudonu veidu, rūpesčiai buvo kitokie. Tačiau dabar jis virsta asmenybe: nesu tinka su tuo, ką tu jam sakai, turi jam nu sileisti, nes jis geriau viską žino, išmano, ir kartais dėl to yra sunku. Jis bręsta ir darosi savo pasaulėžiūros valdovas“, – su šypsena kalbėjo dainininkas. Marijonas neslėpė, kad kai kuriais at vejais savo sūnui norėtų būti griežtes nis, tačiau to padaryti neleidžia Majaus meilumas. „Kadangi ne vienas auklėju sūnų, mes, du suaugusieji, Ieva ir aš, abu priimame 2021 06 01
auklėjimo sprendimus ir derinamės vie nas prie kito. Kai kuriais atvejais norėčiau būti griežtesnis, bet ne visada pavyksta. Vaikai moka taip manipuliuoti, kad, at rodo, vieną dieną trenki kumščiu į stalą ir pasakai, jog bus taip, o ne kitaip, kitą jis murkia tau kaip kačiukas ant kelių ir tada supranti, jog nieko jam negali pasa kyti. Tada nesinori jo auklėti, tik mėgau tis buvimu be pykčių. Griežtumas – su dėtingas dalykas“, – kalbėjo jis. Atlikėjas, žvelgdamas į sūnų, mato ne vieną savo bruožą. „Jis nėra valgus vaikas – toks pat, kokį ir aš prisimenu save vaikystėje. Kartais, kai jis būna įtūžęs, elgiasi panašiai kaip ir aš tokio amžiaus elgdavausi. Kas keista ir ką išgyvenau su nuosta
M
arijonas įsitikinęs – prieš drą siai kalbant ir žarstant patari mus, kaip auginti vaiką, visuo met reikėtų pagalvoti. Kai su tuo susiduri, supranti, kad nėra taip, kaip rodoma fil muose. Kitą kritikuoti, pasak Marijono, gali tik vaikų neturintys žmonės. „Savo sūnui padėkočiau ir pykčiau už tai, kad jis atėmė iš manęs mano moterį. Kita vertus, padėkočiau už tai, kad ma nyje pažadino labai daug gerumo ir šilu mos. Visi žino, ką jauti turėdamas vaikų, kuriuos myli“, – kalbėjo jis. Atlikėjas neslėpė esąs be galo dėkingas savo tėvui ne tik už gyvenimo pamokas, bet ir už palaikymą. „Tėčiui esu dėkingas, kad nors mūsų po žiūris labai skyrėsi, svarbiuose dalykuose ir tada, kai buvo sunkių momentų mano kelyje, jis visuomet būdavo mano pusė je. Žinojau, kad jam galiu pasipasakoti ir juo pasitikėti. Už diskretiškumą jam esu be galo dėkingas“, – jautriais žodžiais po kalbį baigė M.Mikutavičius. 15
Ramūnas Danisevičius, gintautas bitvinskas, tomas bauras
Marijonas Mikutavičius su mylimąja Ieva.
ba: kad augant vaikams prisimeni daug dalykų iš savo paties vaikystės, kurie jau buvo pamiršti kaip nereikšmingi. Mokydamas vaiką rengtis prisimeni, kaip ir su tavimi tėvai kovojo, nenorėjai to daryti. Tai keista, seniai buvau tai pa miršęs. Visada yra tam tikrų paralelių ir darau išvadą: kad ir kaip tas pasaulis keis tųsi, vaikystė išlieka tokia pat“, – minti mis dalijosi dainininkas.
Ramūnas Danisevičius
T ĖVO DIENA
18
Po skyrybų
laikas su vaikais
dar brangesnis
Vaikai yra džiaugsmas ir gyvenimo prasmė. Taip mano Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius, dainininkas Jonas Sakalauskas (39 m.). Pasak jo, ir vaikų augini mą, ir atsakingas pareigas galima suderinti. 19
P až i n t i s
Lietuvių emigrantė savo kūryba
sužavėjo Dubajų „Po nenusisekusių santykių su vyrais vokiečiais prisie kiau, kad jų mentalitetas ne man. Labai erzino besaikis taupumas, praktiškumas, tarnystė materialiniams daly kams ir meniškumo stoka. Bet kaip iš dangaus nukrito Sascha, ir mūsų santykių laivas jau 15 metų sėkmingai plaukioja jausmų vandenyne aplenkdamas audras ir pa vojingus rifus“, – kalbėjo menininkė Birutė Brandt (39 m.).
L
Rūta PERŠONYTĖ
ietuvė kartu su kompanijos „Lufthansa“ inžinieriumi Sascha Brandtu (52 m.) ir dukterimi Lia (8 m.) daugiau kaip dešimt metų gyvena Dubajuje. Jungtiniuose Arabų Emyratuose Biru tė sulaukė kūrybinio pripažinimo, rengia parodas. Jos sukurti spalvingi, ekstrava gantiškų, nepriklausomų, arogantiškų moterų paveikslai vis labiau užkariauja meno mėgėjų širdis. Lietuvą 2001-aisiais palikusi B.Brandt savo sėkme per daug nėra linkusi girtis ir puikuotis. Berlyne drabužių dizaino stu dijas baigusi moteris sakė dar tik esanti kūrybinio kelio pradžioje.
– Ar kuriate pagauta impulso, ar esate nusistačiusi tapyti kas dieną tam tikrą skaičių valandų? – Manau, dailininko, kaip ir pianisto, ranką reikia mankštinti, kad nenusisuk tų mūzos. Būna dienų, kai nuo tapymo net skauda riešą, taip pat būna dienų, kai susidaro ilgesnė pertrauka ir dukrytei – paprašius nupiešti arkliuką, tiesiog kaž kodėl sugebu nupiešti tik labai riebią kir mėlę, kuri net neavi aukštakulnių. – Kaip įvertinate savo kūrinius? Kiek jie vidutiniškai kainuoja? – Kartais turiu savo mėgstamus dar bus. Tokie darbai greičiausiai iškeliauja iš mano studijos ar galerijos į kitas erd ves. Kai ilgai stebiu savo darbą, jį matau 32
kaip proceso stotelę arba pradedu iš nau jo jį vertinti, o tai vargina. Mano darbų kainos svyruoja nuo 300 iki 3000 eurų. Darbų kainos su kiekvienais metais po truputį auga įvertinant jų paklausą. Esu savo kelionės pradžioje. Šiuo metu iš dide lio formato pereinu prie mažo. Bet jis irgi turi savo galios, jo negalima nuvertinti.
„Manau, dailininko, kaip ir pianisto, ranką reikia mankštinti, kad nenusisuktų mūzos.“ Birutė Brandt
– Ar yra neparduodamų darbų? – Žinoma, yra, bet dažnai tai tik laiko klausimas. Jei renginiai vyksta intensy viai, tuos pataupytus kūrinius vis tiek kas nors nuskina. Ypač šios pandemijos me tu mano studija liko kaip iššluota. Vienas mano darbų per visą pusla pį atsidūrė Dubajaus ypatingų interjerų knygoje HOMES, kuri buvo išleista pan demijos metu. – Dubajuje esate atidariusi ne vie ną personalinę parodą, restorane „Art Lunch“ lubas padabinote savo piešiniais. Kas toliau? – Esu įgyvendinusi projektus ant septy nių sienų ir vieną – ant lubų. Man patinka piešti ant sienos. Didelė erdvė ir formatas išlaisvina. Noriu toliau rengti parodas, da lyvauti renginiuose, dalytis emocijomis.
– Jūsų gyvenimas vertas plunks nos – sodrus, nenuobodus, dinamiš kas. Augote meniškoje aplinkoje, nie ko keista, kad atsidūrėte M.K.Čiurlio nio menų mokyklos Dailės skyriuje. Ar nuo mažens svajojote būti daili ninke, ar labiau jus paveikė šeima? – Visa mano šeima mokėsi M.K.Čiur lionio menų gimnazijoje, net mano am žinatilsį ypatingoji močiutė šioje mokyk loje dirbo matematikos mokytoja. Nors muzikų mūsų šeimoje nėra, man teko atlaikyti bandymą Muzikos skyriuje. Nebuvo lengva, nes namuose niekas negalėjo įvertinti mano skambinimo pianinu, niekas nemokėjo skaityti natų. Nepamiršiu, kai prieš egzaminą in tensyviai grojant, o mamai sėdint šalia jos paklausiau: „Na, kaip?“ Atsakymas buvo: „Man atrodo, kad gerai.“ Tada, pa menu, tiesiog kritau ant žemės ir likau gulėti. Tuo metu jau artėjo bandymo tapti didžia muzike žlugimas. Fortepijo no ir solfedžio mokytojos taip pat nuo širdžiai patarė leisti mane į Dailės skyrių. Bet už tai šiandien žinau, ką reiškia lega to, staccato, forte, piano, bemolis, diezas ir metronomas, kuriam mama vaizdžiai plodavo į taktą. – Tačiau įmerkusi rankas į molį supratote, kad lipdyba ne jums, pa gailėjote ryškiai raudonai dažytų na gų. Tada nėrėte į naują aistrų ir nau jų pažinčių sūkurį. Buvote nuolatinė Vilniaus sporto rūmuose veikiančio klubo „Eldorado“, kuriame būriavo si reperiai, reiveriai, pankai, lanky toja. Kaip pati prisimenate tuos lai kus? Ar galima sakyti, kad buvote sunki paauglė, kurią viliojo visokios pagundos? – Dailės skyriuje dingo įtampa, man sekėsi neblogai, o ir namuose sulaukda vau kritikos, kuri jau turėjo prasmę. Bu vo pati paauglystė ir didžiulis kaifas trin tis su chebryte. 2021 06 01
asmeninis albumas
Berlyne Birutė Brandt baigė drabužių dizaino studijas, tačiau atvykusi į Dubajų susigrąžino prigimtinį pašaukimą tapyti.
33
ŽAI B O IN T E R VI U
Smuikininkė, Naujų idėjų kamerinio orkestro narė
Julija Ivanovaitė (26 m.)
– Kas jus įkvepia gyventi? – Gana dažnai pagalvoju apie tai, kad gyvenimas trumpas, kiekviena diena uni kali ir ji niekada nebegrįš. Gal kiek keis toka, bet ši mintis mane įkvepia dažniau sustoti, pasimėgauti akimirka, gyventi taip, lyg ši diena – paskutinė. – Kaip atkreipti jūsų dėmesį? – Stilinga apranga! – Koks patinka patiekalas? – Esu išprotėjusi dėl saldumynų. – Mėgstamiausias kvapas? – Šviežiai nupjautos žolės. – Geriausia gauta dovana? – Mėgstu iš anksto įspėti artimus žmo nes, ko norėčiau dovanų, ir gauti būtent tai, ko paprašiau. Tačiau kartais labai malonu būti ir nu stebintai. Pavyzdžiui, per praėjusią Mo ters dieną draugas padovanojo rožę, kuri nevysta, nes yra mirkyta aukse! Nuosta biai gražu. – Jei pasaulyje yra rojus, tai... – ... saulė, jūra, paplūdimys ir neribo tas laikas. – Be ko diena prarastų prasmę? – Be laiko su artimais žmonėmis. – Kaip atsipalaiduojate? – Žiūrėdama filmus ir apsipirkinė dama. – Kas padeda kovoti su neigiamo mis emocijomis? – Sportas. Judėdama pamirštu visas blogas mintis. – Blogiausias įprotis? – Labai mėgstu nesveiką maistą – traš kučius, suvožtinius, saldumynus, tad stengiuosi susitarti su savimi – visą sa vaitę valgyti sveikai, bet vieną dieną pa simėgauti tuo, ko širdis geidžia. 50
– Ką naujo norėtumėte išmokti? – Labai norėčiau išmokti daugiau kalbų. – Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą? – Coco Chanel. Būtų įdomu susipažin ti su moterimi legenda! – Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti? – Labai traukia mados industrija, to dėl tikriausiai būtų smagu tapti stiliste. – Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumė te gyventi? – Ten, kur šilta ir saulėta. – Drąsiausias sprendimas? – Siekti savo svajonių. Be kompromisų. – Įsimintiniausias nuotykis? – Maždaug prieš aštuonerius metus su lauktas dirigento Kristjano Järvi skam butis ir netikėtas pasiūlymas surengti koncertą Šveicarijoje man ir kolegoms iš Naujų idėjų kamerinio orkestro. Buvome Kintuose, todėl Palangos oro uoste mū sų laukė privatus lėktuvas! – Ką visada galima rasti jūsų šal dytuve? – Nelaikau jų šaldytuve, tačiau mano namuose visada rasite mangų. Tiesiog negaliu gyventi be šio vaisiaus. – Vaisiai ar saldumynai? – Abu. – Mėgstamiausias posakis? – Elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi. – Kokia knyga ar filmas labiau siai įsiminė? – Pastaruoju metu – filmas „Kuprotas kalnas“. Mane labai sujaudino pagrindi nių herojų istorija ir įdomiai susisiejo su šiuolaikinėmis aktualijomis. Labai reko menduoju.
– Kokią kosmetiką naudojate? – Mano veikla – koncertai, filmavi mai, fotosesijos – lemia tai, kad naudo ju nemažai dekoratyvinės kosmetikos. Todėl stengiuosi daug dėmesio skirti ir veido priežiūros priemonėms – gausiai drėkinti, gerai išvalyti odą ir, kai galiu, leisti jai pailsėti. – Meilė – tai... – ... visa ko esmė. – Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės? – Atvirai sakant, net neį sivaizduoju. Visada bus tiek teigiamai, tiek nei giamai vertinančių aplinkinių, visiems įtikti tiesiog neį manoma.
51
Edvardas Žičkus
SILVIJA MARKEVIČIŪTĖ