Stilius

2021 m. birželio 29–liepos 5 d.

Nr.25

Legendinis žurnalas

KA­RO­LI­NA MESC­HI­NO ir jos karš­tas va­sa­ros ro­ma­nas LIU­CI­NA ir TA­DAS RIM­GAI­LOS: sū­naus gi­mi­mui – išs­kir­ti­nis pa­si­ruo­ši­mas JO­NAS NAI­NYS: „Mei­lė - tai pil­nat­vės bū­se­na“ LI­NAS KO­JA­LA ve­dė my­li­mą­ją

ERI­CA JEN­NINGS

sa­vo iš­vaiz­dą pa­ti­kė­jo plas­ti­kos chi­rur­gams

Kaina TIK

1,50 Eur

A T­V I­R A I

Iš­vaiz­dos ne­to­bu­lu­mus PA­TI­KĖ­JO GRO­ŽIO PEI­LIUI Prieš du de­šimt­me­čius Airi­jo­je gi­mu­si, bet Lie­tu­vo­je lai­mę at­ra­du­si dai­ni­nin­kė Eri­ca Jen­nings (41 m.) bu­vo įsi­ti­ki­nu­si – plas­ti­nės ope­ra­ci­jos ne jai! Ta­čiau šian­dien mu­zi­kan­to Jur­gio Di­džiu­lio (41 m.) žmo­na ir jųd­vie­jų tri­jų vai­kų – Pra­no Emi­li­jaus (13 m.), An­ta­no Al­gi­man­to (11 m.) ir Gaios Ma­rios (4 m.) – mo­ti­na at­vi­rai pri­si­pa­ži­no, kad sa­vo iš­vaiz­dą pa­ti­kė­jo gro­žio chi­rur­gams. Kam jai pri­rei­kė sa­ve to­bu­lin­ti? Išs­kir­ti­nia­me in­ter­viu žur­na­lui „Sti­lius“ ji atsk­lei­dė, kad prieš ope­ra­ci­ją kon­sul­ta­vo­si net su psi­ cho­lo­ge, bet ga­liau­siai nusp­ren­dė: „No­riu at­sik­ra­ty­ti komp­lek­sų ir vėl jaus­tis gra­ži.“

P

ED­VAR­DAS ŽIČ­KUS

rieš ge­rą mė­ne­sį Eri­ca ned­rą­siai pra­vė­rė plas­ti­nės chi­rur­gi­jos kli­ ni­kos du­ris, nors šir­dy­je jau tvir­ tai bu­vo ap­sisp­ren­du­si – atė­jo di­ džių­jų per­mai­nų me­tas.

Dai­ni­nin­kė nė ne­ke­ti­no slėp­ti nuo ger­ bė­jų, kad iš­vaiz­dą to­bu­li­no­si pas gro­žio chi­rur­gus. Ji įsi­ti­ki­nu­si, jog ap­si­me­ti­nė­ ti, kad pa­ki­tu­si iš­vaiz­da – die­tų ir svei­ko gy­ve­ni­mo bū­do re­zul­ta­tas, gė­din­ga, to­ dėl be jo­kių užuo­lan­kų kal­ba apie spren­ di­mą ge­ro­kai pa­ko­re­guo­ti sa­vo iš­vaiz­dą.

Tai pir­mas kar­tas, kai dai­ni­nin­kė gu­lė­ si po skal­pe­liu. Vis­kas dar taip švie­žia ir dar vyks­ta gi­ji­mo pro­ce­sas. Juk ope­ra­ci­ ja tru­ko ne vie­ną va­lan­dą – at­li­kė­jai bu­ vo pa­ko­re­guo­ti užk­ri­tę vir­šu­ti­niai vo­kai ir nuo lie­mens nu­siurb­ti rie­ba­lai.

– Ko­dėl pa­kei­tė­te nuo­mo­nę apie plas­ti­nę chi­rur­gi­ją?

– Esu jau to­kio am­žiaus, kai tik­rai ži­ nau, ko gy­ve­ni­me no­riu. Anks­tes­ni pa­ sa­ky­mai prieš chi­rur­gi­nę in­ter­ven­ci­ją į žmo­gaus iš­vaiz­dą bu­vo ma­no jau­nat­viš­ kas mak­si­ma­liz­mas ir gar­sus pa­reiš­ki­mas, kad nie­ka­da ne­sio­pe­ruo­siu.

Jau­nas žmo­gus vi­sa­da la­bai ka­te­go­riš­ kas, ir tai nor­ma­lu – ta­da pa­sau­ly­je vis­ kas at­ro­do tik juo­da ar­ba bal­ta.

Bė­gant lai­kui sup­ra­tau, kad vis dėl­to nie­ko ne­ži­nau, o nuo­mo­nės ir nu­sis­ta­ty­ mai kei­čia­si. Kei­tė­si ir ma­nie­ji. O ir gy­ ve­ni­mas vis­ką sa­vaip su­dė­lio­jo – esu tris vai­kus pa­gim­džiu­si ma­ma, tad pa­si­rū­ 18

pin­ti sa­vi­mi yra ne egoiz­mas, kaip dau­ ge­lis ma­mų kaž­ko­dėl iki šiol ma­no, o la­ bai ap­gal­vo­tas žings­nis.

Nu­ka­ru­sius ir man la­bai ne­beg­ra­žius vo­kus iš­sio­pe­ruo­ti no­rė­jau jau se­no­kai – ma­ty­da­vau sa­vo tė­čio nu­ka­ru­sius vo­kus ir ži­no­jau, kad man rei­kės ką nors da­ry­ ti su sa­vai­siais.

Po ope­ra­ci­jos, ku­ri pa­vy­ko la­bai sėk­ min­gai, da­bar ir tė­tį įkal­bi­nė­ju pa­si­da­ ry­ti to­kią pat pro­ce­dū­rą, nes gy­ve­ni­mo ko­ky­bė po jos la­bai pa­ge­rė­ja.

„Tikrai neklausiau Jurgio, ar galiu darytis operacijas.

Tiesiog pasakiau, kad darysiuosi, ir tiek. Jis atsakė: tai yra tavo kūnas ir su juo gali daryti, ką nori.“ Eri­ca Jen­nings

Na, o dėl pil­vo – jau il­go­kai jau­čiau komp­lek­sus dėl su­si­kau­pu­sių rie­ba­lų. Gal net ko­kius dve­jus me­tus, ta­čiau ope­ra­ci­ jai vis ne­si­ryž­da­vau, o ta­da ėmiau gal­vo­ ti, ko­dėl to ne­da­rau.

Sup­ra­tau, kad ma­ne la­bai vei­kia ap­lin­ ki­nių nuo­mo­nė. Bi­jo­jau to, ką ki­ti žmo­ nės pa­sa­kys, kol ga­liau­siai su­vo­kiau, kad tai ne gy­ve­ni­mas, taip ne­ga­li­ma.

Pui­kiai sup­ran­tu, kad tur­būt dau­ge­lis ma­mų, kaip ir aš se­niau, ga­li jaus­tis kal­ tos, nes vi­suo­me­nės aky­se toks rū­pi­ni­ ma­sis sa­vi­mi pri­lygs­ta sa­va­nau­diš­ku­mui, tuš­ty­bei ir pi­ni­gų švais­ty­mui. Ta­čiau ga­ liau­siai sup­ra­tau, kad no­ras bū­ti gra­žiai

sau ir ne­be­tu­rė­ti komp­lek­sų nė­ra joks sa­ va­nau­diš­ku­mas.

– Po ope­ra­ci­jų praė­jo vos mė­nuo.

Kaip jau­čia­tės šian­dien?

– Iš nau­jo at­ra­dau vi­są di­džiu­lę spin­tą dra­bu­žių, ku­rių iki šiol ne­ga­lė­jau vil­kė­ti.

Man ge­ra ir džiu­gu, nes ope­ra­ci­ja pa­dė­jo at­sik­ra­ty­ti komp­lek­sų. Tie­są sa­kant, po chi­rur­go pei­liu gu­liau­si ne tam, kad at­ro­ dy­čiau kaip dvi­de­šimt­me­tė.

Ope­ruo­tis pa­si­ry­žau, nes no­rė­jau at­sik­ ra­ty­ti komp­lek­sų, o jų at­sik­ra­čiu­si jau­čiuo­ si daug ge­riau. Va­di­na­si, vis­kas ge­rai ir ma­ no vai­kams, šei­mai, ir vi­siems ap­link. La­bai aiš­kiai ži­nau, ko no­rė­jau, – su­sit­var­ky­ti vo­ kus ir pil­vą – šios kū­no vie­tos man ne­pa­ti­ko.

O štai ma­no krū­ti­nė man net la­bai pa­ tin­ka, jos ne­rei­kia nei kel­ti, nei ko nors ki­to da­ry­ti. Toks konk­re­tus ži­no­ji­mas ge­ rai, nes juk su­vo­kiu, kad jei spor­tuo­čiau bent pu­sę me­tų po ke­lias va­lan­das kas­ dien, gal ir bū­tų re­zul­ta­tas – ne­be­lik­tų rie­ba­lų ant lie­mens.

Aš ir su psic­ho­lo­ge kal­bė­jau, kad vis dėl­to esu tri­jų vai­kų ma­ma, man ne­be dvi­de­šimt, no­riu pa­si­do­va­no­ti nau­ją pra­ džią ma­žu­mė­lę pa­suk­čiau­da­ma ir pa­si­da­ ry­da­ma ope­ra­ci­ją, o ne spor­tu nai­kin­da­ ma rie­ba­liu­kus.

Ma­nau, kad to nu­si­pel­niau – juk kar­ tais ga­li­ma sa­ve pa­le­pin­ti.

– Ar ne­bi­jo­jo­te ope­ra­ci­jos, nar­ko­ zės ar­ba to, kad re­zul­ta­tai ne­pa­ten­ kins lū­kes­čių, o tūks­tan­čiai eurų bus iš­leis­ti?

2021 06 29

Bėgant metams keitėsi ne tik Ericos požiūris į grožio chirurgiją, bet ir noras siekti tobulumo – ne dėl scenos, dėl savęs pačios.

Nuotraukos – Eglė Liepa Stilius – Artūras Samoilenko Makiažas ir plaukai – Jurga Kartu Suknelė – „Undress“

19

A T­V I­R A I

PIR­MA­GI­MIO ATĖJIMUI –

GABIJA MONIKA VAINIUTĖ

išs­kir­ti­nis pa­si­ruo­ši­mas

Net­ru­kus sū­naus su­si­lauk­sian­ tys Liu­ci­na Rim­gai­lė (32 m.) su vy­ru Ta­du (37 m.) ruo­šia­si ma­ tuo­tis tė­vų vaid­me­nį. Į tre­čią nėš­tu­mo tri­mest­rą įžen­gu­si kek­siu­kų fė­ja daž­nai ti­tu­luo­ja­ ma, o iš tie­sų de­ser­ti­nės „Liu Pat­ty“ įk­ūrė­ja šyp­so­si – po aš­ tuo­ne­rių in­ten­sy­vaus dar­bo me­tų ji tu­ri le­ga­lią prie­žas­tį il­sė­tis ir mė­gau­tis pas­ku­ti­ nė­mis sa­vai­tė­mis iki pir­mo­jo su­si­ti­ki­mo su vai­ku­čiu.

24

Bū­si­ma ma­ma drau­gėms su­ren­gė sal­džią mo­ti­nys­tės atos­to­gų šven­tę.

GO­DA PRA­PUO­LE­NY­TĖ-LEO­NA­VI­ČIE­NĖ

Ž

ur­na­lui „Sti­lius“ bū­si­ma ma­ma pa­pa­sa­ko­jo apie kas­dien iš­gy­ve­ na­mas jaut­rias aki­mir­kas ir pa­ si­ren­gi­mą mo­ti­nys­tei.

– Kaip ir kuo gy­ve­na­te šiuo mo­men­ tu? Iki gim­dy­mo li­ko vi­sai ne­daug?

– Taip, li­ko dau­giau nei mė­nuo, ir aš sten­giuo­si pa­si­mė­gau­ti šiuo lai­ku. Ki­ ta ver­tus, fa­ke­las vie­no­je vie­to­je vis dar yra ir vis tiek neiš­ven­gia­mai nuo­lat ju­du, ką nors da­rau, bet kar­tu ir džiau­giuo­si, kad ga­liu sau tai leis­ti, nes juk bū­na to­ kių nėš­tu­mų, kai pas­ku­ti­nius mė­ne­sius ten­ka pra­leis­ti lo­vo­je.

Ma­no at­ve­ju ki­taip – jė­gų tu­riu ir tuo nau­do­juo­si. Man neį­do­mu tik sė­dė­ti ir skai­ty­ti – aš ir į sa­vo įmo­nę nu­va­žiuo­ju, ir pa­dir­bu su sa­vo so­cia­li­niais tink­lais, ir sau ski­riu dė­me­sio.

Kai tik pra­si­dė­jo mo­ti­nys­tės atos­to­ gos, bu­vo la­bai lie­tin­gos die­nos, tai net šiek tiek sust­re­sa­vau – vel­nias, ką rei­ kės da­ry­ti tiek lai­ko? Na, bet da­bar tik­ rai vis­kas ge­rai.

– Dau­ge­lis nėš­tu­kių išė­ju­sios nėš­ 2021 06 29

tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pra­de­da spor­tuo­ti – lan­ky­ti nėš­čių­jų jo­gą ar ba­sei­ną. O jūs?

– Dar nuo žie­mos nuo­to­li­niu bū­du kar­tą per sa­vai­tę spor­tuo­ju su ki­ne­zi­ te­ra­peu­te iš Lon­do­no. Ji ma­ne pa­mo­ko sa­vi­ma­sa­žo gud­ry­bių, o kar­tais pa­vai­ko, kad stip­rin­čiau sa­vo kū­ną.

O ir šiaip vi­są lai­ką sten­giuo­si daug vaikš­čio­ti, tad ju­dė­ji­mo net­rūks­ta.

„Praė­jo tas me­tas, kai įro­ di­nė­jau, ko­kia esu su­per­ mo­te­ris, ku­ri vis­ką spė­ja, – ma­nau, kad tai įro­džiau ir sau, ir ki­tiems. To­dėl da­bar tiesiog mė­gau­juo­si ra­miu kū­di­kio lau­ki­mu.“ Liu­ci­na Rim­gai­lė

– San­tuo­ko­je su Ta­du esa­te jau aš­ tun­ti me­tai. Tur­būt ne kar­tą gir­dė­ jo­te klau­si­mą – na, ka­da tie vai­kai?

– At­vi­rai sa­kant, mū­sų ap­lin­kos žmo­ nės, šei­ma ir drau­gai tik­rai to nek­lau­si­ nė­jo. Gal ko­kį kar­tą san­tuo­kos pra­džio­je užk­lau­sė, bet dau­giau neį­ky­rė­jo. Šis klau­

si­mas įdo­miau­sias ko­men­ta­to­riams – gal iš pra­džių ir su­rea­guo­da­vau, bet il­gai­niui sup­ra­tau, kad tiems žmo­nėms tu ne­rū­pi, jiems tik įdo­mu, pap­ras­tai ta­riant, kaip tu sus­to­rė­si, su­bo­bė­si, išg­ra­žė­si ir pa­na­ šiai. Tad to tik­rai nei­mu į šir­dį.

– O kas pas­ka­ti­no ap­sisp­ręs­ti – da­ bar jau tik­rai lai­kas?

– Nuo pat san­tuo­kos pra­džios kal­bė­jo­ me, kad abu no­ri­me ka­da nors tu­rė­ti vai­ kų, bet gy­ve­no­me or­ga­niš­kai. O jei at­vi­rai, praė­ju­siais me­tais pa­ju­tau kū­no sig­na­lus, kad tas lai­kas jau atė­jo. Pa­me­nu, net drau­ gės pas­te­bė­jo, kad va­ka­rė­ly­je at­si­ra­dus kū­ di­kiui ma­no dė­me­sys nuk­ryps­ta bū­tent į jį.

Taip pat ju­tau, kad ir or­ga­niz­me vyks­ta tam tik­ri pro­ce­sai. Vie­ną die­ną pa­si­kal­bė­jo­me su Ta­du – pa­ban­do­me, taip ir pa­ban­dė­me.

– Kaip ir kiek ruo­šia­tės mo­ti­nys­tei?

– Tik­rai nė­ra to fa­na­tiš­ko pa­si­ruo­ši­mo, di­de­lių bai­mių ar stre­so. Taip, da­bar, kai jau eina pas­ku­ti­nės sa­vai­tės ir sup­ran­tu, kad su­si­ti­ki­mas ga­li įvyk­ti bet ka­da, jau­ čiu jau­du­liu­ką, bet jis, ma­nau, nor­ma­lus.

Ga­vau do­va­nų pri­si­jun­gi­mus prie vie­ nų nuo­to­li­nių kur­sų bū­si­miems tė­vams, ir jų mums vi­siš­kai už­te­ko.

25

M O­Z A I­K A

AM­ŽIUS – NE KLI­ŪTIS

tap­ti... nuo­mo­nės for­muo­to­ja

Į

Kai gy­ve­ni­mas toks nuos­ta­bus, apie ko­kį vi­sa­da sva­jo­jai, am­žius juo da­lin­tis su vi­su pa­sau­liu – tik ne­reikš­min­gas skai­čius pa­se. Tai ga­li pat­vir­tin­ti ne vie­nas itin po­pu­lia­rus nuo­mo­nės for­muo­to­jas, ku­rio gy­ve­ni­mą ste­bi vi­sas pa­sau­lis, nors pagal amžių šiuos įtakingus žmones jau vargiai pavadintum jaunuoliais. Jie įk­ve­pia gy­ve­ni­mui ne tik so­cia­li­niais tink­lais be­si­nau­do­jan­ čius bend­raam­žius, bet daž­nai ir į proa­nū­kius jiems tin­kan­tį jau­ni­mą.

ta­kin­gai ir di­de­lius ho­no­ra­rus su­si­že­ rian­čiai nuo­mo­nės for­muo­to­jai apie 20 me­tų? Ne, tai jau pa­se­nęs po­ži­ūris.

Nau­ji ma­dos sti­liaus vei­dai – mo­te­ rys, per­ko­pu­sios per 40, pa­sie­ku­sios pro­ fe­si­nę sėk­mę ir net ne­gal­vo­jan­čios dėl am­ 28

žiaus ding­ti iš vir­tua­lios erd­vės.

Tink­la­raš­tis suau­gu­sie­siems? Šie žo­ džiai dar prieš pen­ke­rius me­tus skam­bė­ jo neįp­ras­tai. Tink­la­raš­ti­nin­kės – jau­nos, il­gap­lau­kės, il­ga­ko­jės, ma­din­gais dra­bu­ žiais ir ak­se­sua­rais pa­si­da­bi­nu­sios mer­

gi­nos su sal­džia šyp­se­na vei­de – žvel­gė iš nug­lais­ty­tų as­me­nu­kių. Nie­kas neį­ si­vaiz­da­vo ki­taip at­ro­dan­čių nuo­mo­nės for­muo­to­jų. Ta­čiau da­bar pa­sau­ly­je įsi­ ga­li vi­sai ki­to­kia ma­da ir ki­to­kios so­cia­ li­nių tink­lų žvaigž­dės.

2021 06 29

Ma­dos iko­na Iris Ap­fel.

V

ers­li­nin­kė, ma­dos iko­na, in­ter­je­ ro di­zai­ne­rė ame­ri­kie­tė Iris Ap­fel (99 m.) di­džiuo­ja­si tu­rė­da­ma be­ veik 1,5 mi­li­jo­no se­kė­jų. Sa­vo pro­fi­ly­je ši mo­te­ris da­li­ja­si įs­pū­din­gais dra­bu­žių de­ ri­niais, me­no kū­ri­niais ir net sa­vo ger­bė­jų reak­ci­jo­mis, ku­rių su­lau­kia ga­na daž­nai.

Apie ją bu­vo su­kur­tas fil­mas „Iris“, be to, ši sti­liaus dei­vė ga­li di­džiuo­tis ir pa­gal jos įvaiz­dį su­kur­ta lė­le Bar­be. Po pa­sau­lį nuo­ lat ke­liau­jan­ti se­no­lė lan­ko ma­dos ko­lek­ ci­jų pris­ta­ty­mus, o di­zai­ne­riai džiau­gia­si ga­lė­da­mi jai pa­si­ūly­ti vie­tą pir­mo­je eilė­je. „Ne­tu­riu jo­kių tai­syk­lių – jei jos bū­tų, vis­kas, ką da­ry­čiau, tai lau­žy­čiau jas. Nie­ ka­da ne­gal­vo­ju apie sa­vo am­žių, to­kios min­tys tie­siog prask­rie­ja pro ša­lį. Tai tik skai­čius. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad bū­tent dar­ bas pri­de­da man svei­ka­tos. Die­vi­nu tai, ką da­rau, į sa­vo veik­lą su­de­du vi­są šir­dį“, – yra sa­kiu­si ši sti­lin­ga mo­te­ris.

Ji ne­tu­ri vai­kų – nie­ka­da ne­no­rė­jo, kad jos at­ža­las augin­tų auk­lė, o pa­ti ne­tu­rė­ jo tam lai­ko. Su vy­ru Car­lu Iris pra­gy­ve­ 2021 06 29

no 68 me­tus. 2015-aisiais Car­las mi­rė su­ lau­kęs 100 me­tų.

Ame­ri­kie­tė nuo­lat kei­čia sa­vo įvaiz­dį.

Bet ne­kin­ta tik jos vi­zi­ti­nė kor­te­lė – trum­pa si­dab­ri­nės spal­vos plau­kų šu­kuo­ se­na ir ma­sy­vūs ap­va­lūs aki­nių rė­me­liai.

Ir jų I.Ap­fel tu­ri ne vie­ną de­šim­tį. Bet su di­de­liais, į ran­ki­nę ne­tel­pan­čiais aki­ niais ji neat­ro­do juo­kin­ga, prie­šin­gai – ža­vi ir iš­raiš­kin­ga. Sti­liaus iko­nos pas­lap­ tis – ne­šio­ti tai, kas jai pa­tin­ka. Džin­sai?

Ko­dėl gi ne? Juk 99-erių Iris tu­ri liek­ną fi­gū­rą, liau­ną lie­me­nį – to ga­li pa­vy­dė­ti ne vie­na jau­nik­lė.

Bet jų apragnos sti­lius ame­ri­kie­tę li­ ūdi­na. Da­bar­ti­nės mer­gi­nos, anot I.Ap­ fel, ne­lin­ku­sios eks­pe­ri­men­tuo­ti ir tik pa­mėg­džio­ja pa­vyz­džius iš so­cia­li­nių tink­lų.

Mo­de­lis va­do­vau­ja­si le­gen­di­nės ma­dos kū­rė­jos pran­cū­zės Co­co Cha­nel (1883– 1971) žo­džiais: „Nie­kas mo­ters ne­sen­ di­na taip, kaip be­vil­tiš­kos pas­tan­gos at­ ro­dy­ti jau­nai.“ 29

P A­K Y­L A

Nuot­rau­kos – Ais­tė Kirs­ny­tė Sti­lius – Vil­tė Kin­de­re­vi­či­ūtė

36

Pak­vie­tė leis­tis į karš­tą

VA­SA­ROS RO­MA­NĄ

S

o­cia­li­nių tink­lų žvaigž­dės Ka­ro­ li­nos Mesc­hi­no (26 m.) pre­kės ženk­las „By Ka­ro­li­na Mesc­hi­no“ pris­ta­tė mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­lių ko­lek­ci­ją, ku­rią su­da­ro 4 skir­tin­gi mo­de­ liai su daug va­sa­riš­kų spal­vų.

Anot K.Mesc­hi­no, karš­to­jo se­ zo­no ji neį­si­vaiz­duo­ja be sau­lės vo­nių ir pag­rin­di­nio va­sa­ros ak­cen­to – sti­lin­go mau­dy­mo­ si kos­tiu­mė­lio, to­dėl juos kū­ rė at­siž­velg­da­ma į kiek­vie­nos mo­ters no­rus. Nau­jo­jo­je ko­ lek­ci­jo­je – gun­dan­tis vien­ti­ sas mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­lis ir dvie­jų da­lių bi­ki­nis.

Ko­lek­ci­ja kvie­čia leis­tis į karš­tą va­sa­ros ro­ma­ną – drą­sų, gun­dan­tį ir už­ka­riau­ti ne tik pap­lū­di­mį.

37