Stilius

2020 lapkričio 17–23 d.

Nr.44

Legendinis žurnalas

Mo­des­tas Pit­rė­nas

Ne­nus­pė­ja­mas gy­ve­ni­mas tarp Švei­ca­ri­jos ir Lie­tu­vos As­ta Bu­zi­liaus­kai­tėSub­bo­ti­nie­nė su­per­mo­de­lio kar­je­rą iš­kei­tė į su­per­ma­mos lai­mę Lie­tu­vis at­vė­rė du­ris į 20 mi­li­jo­nų do­le­rių ver­tės bu­tą

In­ga

Bag­do­nai­tėBa­le­vi­čie­nė: dzū­kė sa­vo ga­bu­mais už­ka­riau­ja pa­sau­lį

Kaina TIK

1,30 Eur

A t­v i­ r ai

Dzū­kė pasiryžo

už­ka­riau­ti pa­sau­lį

Dau­gia­vai­kė­je šei­mo­je augu­si In­ga Bag­do­nai­tė-Ba­le­vi­čie­nė (33 m.) vai­kys­tė­je šė­rė gy­vu­lius, mel­žė kar­ves, ra­vė­jo dar­žus, grė­bė šie­ną ir ne­ven­gė jo­kių ūkio dar­bų, nors bu­vo jau­niau­ sia iš še­šių bro­lių ir se­se­rų. Ta­čiau ji vi­sa­da ži­no­jo, kad vie­ ną die­ną iš­ke­liaus už­ka­riau­ti did­mies­čių, jos var­dą mo­ky­sis tar­ti pa­sau­lis, o lai­mė­ji­mais ga­lės di­džiuo­tis ar­ti­mie­ji. To­kia link­me jos gy­ve­ni­mas ir pak­ry­po. Tie­sa, tam pri­rei­kė dau­ gy­bės iš­ban­dy­mų, tvir­tos va­lios ir bep­ro­tiš­kų pas­tan­gų.

18

Nuotraukos – Ana Ros­so Makiažas – Marina Lazutkienė Drabužiai – „Disangua“

19

s t ip­ r i o­j i l y­t i s

Ti­ro­no gys­le­lę ten­ka ug­dy­ti Tur­būt mis­tiš­kiau­sia bet ku­rio teat­ro vie­ta yra ne sce­na, o už­ku­li­siai. Kauk­šiu klai­džiu Fil­har­ mo­ni­jos ko­ri­do­riu­mi, kaž­kur ne­to­lie­se vi­sai ki­tas pa­sau­lis, pil­nas mu­zi­kos gar­sų. Sus­kam­ba pia­ni­nas, čirp­te­li smui­kas... Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro vy­riau­sia­sis di­ri­gen­ tas Mo­des­tas Pit­rė­nas (46 m.) jau bai­gė re­pe­ti­ci­ją, bet Fil­har­mo­ni­ja ir to­liau gy­ve­na sa­vo pas­lap­tin­gą gy­ve­ni­mą. Šis po­kal­bis – tik vos vos pra­ver­tos du­rys į pa­ties maest­ro pas­lap­tį.

N

Lai­ma LA­VAS­TE

e­ra­miais pan­de­mi­jos lai­kais di­ ri­gen­to gy­ve­ni­mas – tarp dvie­ jų ša­lių. Lie­tu­vos ir Švei­ca­ri­jos, kur M.Pit­rė­nas yra Sankt Ga­ le­no ope­ros teat­ro ir sim­fo­ni­nio or­kest­ ro vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas.

Maest­ro en­tu­zias­tin­gai ru­de­nį pra­ dė­jo ju­bi­lie­ji­nį, 80-ąjį, Fil­har­mo­ni­jos se­zo­ną. „Ma­no dar­bas – atei­ties pla­na­vi­mas“, – op­ti­mis­tiš­kai sa­kė maest­ro. Ar rea­ly­bė ne­pa­kei­tė op­ti­mis­ti­nių pla­nų?

– Ači­ū Die­vui, kol kas dir­ba­me vi­su in­ ten­sy­viu krū­viu, aiš­ku, su griež­tes­nė­mis sau­gu­mo prie­mo­nė­mis. Už­ku­li­siuo­se, re­ pe­tuo­da­mi esa­me su kau­kė­mis. Sup­ran­ ta­ma, iki ka­ran­ti­no kon­cer­ta­vo­me be jų, jos neį­ma­no­mos pu­čia­mų­jų inst­ru­men­ tų mu­zi­kan­tams.

Dėl sau­gu­mo 2 met­rais pa­si­di­di­no­me sce­ną, nusk­riaus­da­mi pir­mas sa­lės eiles, kad tarp or­kest­ro mu­zi­kan­tų ga­lė­tu­me iš­lai­ky­ti di­des­nį ats­tu­mą. Te­ko ma­žin­ti ir or­kest­ro na­rių skai­čių.

Pub­li­kos bu­vo, aiš­ku, ma­žiau, ji „iš­ra­ vė­ta“, klau­sy­to­jai sė­dė­jo iš­lai­kant tar­pus tarp kė­džių. Da­bar ka­ran­ti­nas sus­tab­dė kon­cer­tus, bet ti­ki­mės, kad lai­ki­nai.

Iki šiol re­pe­ti­ci­jos vyks­ta, kaip ir sup­la­ nuo­ta, bet atei­tis pa­ro­dys, – iš­girs­tu ma­ žą abe­jo­nę di­ri­gen­to bal­se.

26

– Švei­ca­r i­ja – vie­na la­biau­siai CO­V ID-19 pa­veik­tų ša­lių.

Koks kul­tū­ros gy ­ve­ni­mas šio­ je tur­tin­go­je ša­ly­je pa­sau­ly­je įsi­ siau­tė­jus pan­de­mi­jai?

– Aš dar ke­liau­ju. Iš Lie­tu­vos at­vy­kus į Švei­ca­ri­ją man ne­rei­kia ka­ran­ti­nuo­tis, bet tes­tuo­tis rei­kia kas dvi sa­vai­tes. O grį­žęs į Lie­tu­vą tu­riu ka­ran­ti­nuo­tis, ge­rai, kad ga­liu tai da­ry­ti dar­bo vie­to­je.

Mes, Lie­tu­va, esa­me lyg ža­liuo­jan­ti oazė tarp la­bai pan­de­mi­jos pa­lies­tų ša­ lių, nes ser­gan­čių­jų ma­žiau.

Keis­ta, bet Švei­ca­ri­jo­je tai­syk­lės li­be­ ra­les­nės. Sa­lė­je klau­sy­to­jai sė­di su kau­ kė­mis. Gal tai re­gio­ni­nis da­ly­kas, nes Sankt Ga­le­no kan­to­nas yra ma­žiau pa­ veik­tas pan­de­mi­jos nei ki­ti.

„Mū­sų šei­mo­je būtent Ieva yra vi­siš­kai uzur­ pa­vu­si di­ri­ga­vi­mą, aš net ne­tu­riu kur įsi­terp­ ti. Ir ne­no­riu, nes ma­tau, kaip ji ge­rai mo­ka sus­ty­ guo­ti, kad mū­sų šei­mo­je vis­kas pui­kiai veik­tų.“ Mo­des­tas Pit­rė­nas

– Ar jau įp­ra­to­te, kad ten da­bar lyg ir ant­rie­ji jū­sų na­mai, nes jū­sų dar­ bo su­tar­tis net iki 2023 m.? Nors na­ mai gal ten, kur... na­mai?

– Bū­tent. Mes su Ieva (žmo­na – so­lis­ tė Ieva Prud­ni­ko­vai­tė) dar iki pan­de­mi­ jos ban­dė­me ten kur­tis, su duk­re­lė­mis gy­ ve­no­me pus­me­tį. Abu pui­kiai iš­mo­ko­me nuo­to­li­nio mo­ky­mo tai­syk­les, nes mer­ gai­tės mo­kė­si Vil­niaus gim­na­zi­jo­je, ku­ rio­je mo­ko­mi emig­ran­tų vai­kai.

Pus­me­tį išt­vė­rė­me tą pra­ga­rą, nes

toks mo­de­lis ne­bu­vo ge­ras nei vai­kams, nei tė­vams. Juk mes su Ieva dar tu­rė­jo­me eiti į dar­bą, o va­ka­re už­siim­ti mo­ky­mu.

Tai bu­vo ge­ras lai­kas mums iš­ban­dy­ti ir pe­da­go­gi­nius ge­bė­ji­mus, bet pus­me­ čio už­te­ko! Ir grį­žo­me į Lie­tu­vą.

Nes ten, kur vai­kų gy­ve­ni­mas, yra ir mū­sų gy­ve­ni­mas. Jie nu­le­mia mū­sų šei­ mos gy­ve­ni­mo vie­tą, ir tai yra tei­sin­ga.

Nusp­ren­dė­me, kad ma­no dar­bas Švei­ca­ ri­jo­je ne­tu­rė­tų pa­da­ry­ti šei­mos gy­ve­ni­mo či­go­niš­ko. Lie­tu­vo­je mū­sų tė­vai, drau­gai, kul­tū­ri­nis lau­kas, mū­sų kal­ba. Tai la­bai reikš­min­gi gy­ve­ni­mo as­pek­tai.

Taip, Švei­ca­ri­jos pri­va­lu­mas – ma­no at­ly­gi­ni­mas. Bet jis nie­ka­da ne­bu­vo le­ mia­mas da­ly­kas. Aš esu žmo­gus, la­biau pri­si­ri­šęs prie sen­ti­men­ta­lių, o ne ma­ te­ria­lių da­ly­kų.

– Ta­po­te ir svar­bia Švei­ca­ri­jos kul­ tū­ros gy­ve­ni­mo da­li­mi. Džiu­gu, kad jū­sų ta­len­tu Lie­tu­va ga­li da­lin­tis su vie­na tur­tin­giau­sių pa­sau­lio ša­lių.

Skep­ti­kai juo­kau­ja, kad Švei­ca­ri­ja pa­sau­liui da­vė tik laik­ro­dį su ge­gu­te.

Bet Lie­tu­va jai ga­li duo­ti dau­giau – ir sa­vo ta­len­tus. Net­ru­kus Sankt Ga­le­ no ope­ro­je pra­dė­si­te sta­ty­ti Giu­sep­ pe Ver­di „Aidą“.

Reikš­min­gas jums ir teat­rui šis pas­ta­ty­mas?

– Taip, nuo gruo­džio 7 d. lau­kia įdo­ mus dar­bas. Tai di­de­lės apim­ties ope­ra, įdo­mu, kaip vis­kas pa­vyks šiuo pa­sau­lį su­kaus­čiu­sio ne­ri­mo lai­ku.

– Pa­sa­ky­ki­te at­vi­rai – kaip jau­čia­ tės, kai di­ri­guo­ja­te gau­siam or­kest­ rui, kai pa­si­ro­dy­mui skir­ta dau­gy­ bė re­pe­ti­ci­jų va­lan­dų, o sa­lė­je – lyg po ka­ro, taip re­tai su­sė­dę ži­ūro­vai?

– Nes­lėp­siu – ne­kaip. Kiek­vie­nam at­ li­kė­jui ma­lo­nu ma­ty­ti net ant grin­dų 2020 11 17

2020 11 17

27

Ta­ d a i r d a­ba r

Su­per­ma­ne­ke­nės kar­je­rą iš­kei­tė į su­per­ma­mos lai­mę Tai bu­vo iš­ties is­to­ri­nis įvy­kis Lie­tu­vos ma­dos is­to­ri­jo­je – tuo­met vos še­šio­li­kos su­lau­ ku­si kau­nie­tė As­ta Bu­zi­liaus­kai­tė-Sub­bo­ti­nie­nė (35 m.) mū­sų ša­lies var­dą už­kė­lė ant pa­ sau­lio mo­de­lių olim­po. Be­veik prieš du de­šimt­me­čius Ma­ja­my­je (JAV) su­reng­to „Ford Su­per Mo­del of the World“ sce­no­je vi­sų akys nuk­ry­po į jau­nu­tę lie­tu­vę, ku­riai ati­te­ko ne tik per­ga­ lė, bet ir ket­vir­čio mi­li­jo­no do­le­rių ver­tės su­tar­tis. Ta­čiau As­tai gy­ve­ni­mas bu­vo pa­ren­gęs ne vie­ną di­džiu­lę staig­me­ną. Nors bu­vo va­di­na­ma itin pers­pek­ty­viu mo­de­liu, ram­pų švie­sos ji at­si­sa­kė. Šian­dien, jau bū­da­ma dau­gia­vai­kė ma­ma, ji drą­siai pri­si­pa­žįs­ta: to nė kiek ne­si­gai­li.

arp vie­nos gar­siau­sių pa­sau­lio agen­tū­rų „Ford“ top­mo­de­lių tuo­met pui­ka­vo­si to­kios pa­var­ dės kaip Nao­mi Camp­bell ir Jer­ ry Holl. Tuo­met juo­kau­ta, kad nė vie­na jų ne­ke­lia ko­jos iš na­mų, jei už die­nos dar­bą joms ne­pa­si­ūlo­mas 20 tūks­tan­čių do­le­rių ho­no­ra­ras. To­kia pat šlo­vė 2001-aisiais bu­vo prog­no­zuo­ja­ma ir jau­nu­tei lie­tu­vei.

Bu­vo li­ku­sios vos ke­lios va­lan­dos iki jos še­šio­lik­to­jo gim­ta­die­nio, ta­čiau As­tos gal­vo­je nė ne­bu­vo min­čių apie tor­tą, do­ va­nas ar svei­ki­ni­mus. Jos šir­dis ta­da dau­ žė­si kaip išp­ro­tė­ju­si, juk sto­vė­jo prie­šais ko­mi­si­ją, net­ru­kus pas­kelb­sian­čią mo­ de­lių kon­kur­so nu­ga­lė­to­jos var­dą – fak­ tiš­kai nu­tie­sian­čią rau­do­ną­jį ki­li­mą vie­ nai iš ke­lio­li­kos fi­na­lininkių į šlo­vę ir ant pa­sau­li­nių pa­ky­lų.

As­ta bi­jo­jo lai­mė­ti, nes pras­tai mo­kė­jo ang­lų kal­bą ir pui­kiai su­vo­kė, kad fi­na­le Ame­ri­ko­je be jos bus sun­ku. Kai Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo Ka­ro mu­zie­jaus so­de­ ly­je jai bu­vo ri­ša­ma nu­ga­lė­to­jos juos­ta, paaug­lės skruos­tais rie­dė­jo aša­ros. „Ko­ jos dre­bė­jo su­ži­no­jus, kad lai­mė­jau. Nie­ ko ap­link ne­gir­dė­jau, ver­kiau, bet sup­ra­ tau, kad bū­ti­na šyp­so­tis“, – ta­da at­vi­rai pri­si­pa­ži­no A.Bu­zi­liaus­kai­tė, be­si­mo­kiu­ si de­šim­to­je kla­sė­je ir jau dve­jus me­tus sie­ku­si ma­ne­ke­nės kar­je­ros.

Tą lem­tin­gą va­ka­rą ver­kė ir jos tė­tis, duk­ros trium­fą ste­bė­jęs už tvo­ros, juo­ sian­čios ren­gi­nio vie­tą, – 100 li­tų kai­na­ vęs bi­lie­tas bu­vo per bran­gus kuk­liai gy­ ve­nu­sios šei­mos gal­vai.

32

As­ta su vy­ru Ar­ūnu ir tri­mis jųd­vie­jų vai­kais – vy­res­nė­le Augus­te, sū­nu­mi Ari­ju­mi ir ma­žy­le Auro­ra gy­ve­ni­mą ku­ria Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, bet pas­va­jo­ja ir apie grį­ži­mą į gim­ti­nę.

2020 11 17

as­me­ni­nis al­bu­mas

T

ED­VAR­DAS ŽIČ­KUS

mas, o ta­da prieš ma­ne sė­dė­jo pla­čiai be­ si­šyp­san­ti švie­siap­lau­kė di­de­lė­mis aki­mis ir že­mu bal­su. At­vi­ra iki skaus­mo ir iš­si­ gan­du­si iki be­ga­ly­bės. To­kia As­ta vis dar bu­vo ir 2005-aisiais, kai jos nuot­rau­ka pa­ puo­šė žur­na­lo „Sti­lius“ vir­še­lį.

P Kar­je­ros pra­džio­je lie­tu­vė bu­vo ly­gi­na­ma su gar­siuo­ju su­per­mo­de­liu Clau­dia Schif­fer. Kau­nie­tei net bu­vo prog­no­zuo­ja­ma pa­na­ši kar­je­ra.

„Vi­są lai­ką no­rė­jau di­de­ lės šei­mos – bent jau tri­jų vai­kų. Kaip no­rė­jau, taip ir nu­ti­ko. Gal min­ti­mis ir pri­si­šau­kiau li­ki­mą.“ As­ta Bu­zi­liaus­kai­tė-Sub­bo­ti­nie­nė

Jau ki­tą ry­tą As­ta nu­bu­do bū­da­ma žvaigž­dė – apie ją ra­šė vi­si Lie­tu­vos laik­ raš­čiai, in­ter­viu pra­šė te­le­vi­zi­jos lai­dos.

Taip su­si­pa­ži­no­me ir mu­du. Tuo­met bu­ vau kar­je­rą pra­de­dan­tis žur­na­lis­tas, ga­ vęs ga­li­my­bę pa­kal­bin­ti nau­ją­ją ša­lies ma­ dos įžy­my­bę. Su­si­ti­ko­me jos tė­vų Si­gi­tos ir Ar­tū­ro na­muo­se, o in­ter­viu da­rė­me prie ga­ruo­jan­čių jos tė­čio ką tik iš­vir­tų ce­pe­li­ nų. Tik vė­liau į jos gy­ve­ni­mą ateis die­tos, ka­lo­ri­jų skai­čia­vi­mas, iš­vaiz­dos puo­se­lė­ji­

er­ga­lė tarp­tau­ti­nia­me mo­de­lių kon­ kur­se, re­gis, tu­rė­jo fan­tas­tiš­kai pa­ keis­ti mer­gi­nos gy­ve­ni­mą – ke­lio­ nės po vi­są pa­sau­lį, dai­ni­nin­ko Brya­no Adam­so, Aust­ri­jos prin­co Ale­xan­de­rio Furs­ten­ber­go, ak­to­riaus Dus­ti­no Hoff­ ma­no sū­naus Ja­co­bo dė­me­sys, as­me­ni­nis bu­vu­sio Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ro To­ny Blai­ro kvie­ti­mas į šven­ti­nę va­ka­rie­ nę, skir­tą de­šim­ties vals­ty­bių pri­ėmi­mui į Euro­pos Są­jun­gą, bi­čiu­lys­tė su ak­to­re Mil­la Jo­vo­vich ar pa­žin­tis su su­per­mo­ de­liu Clau­dia Schif­fer...

Ta­čiau tai te­bu­vo sma­gus trum­pa­lai­kis nuo­ty­kis As­tos gy­ve­ni­me – su­lau­ku­si vos dvi­de­šim­ties ji iš­te­kė­jo už my­li­mo­jo Arū­ no ir net­ru­kus at­si­dė­jo mo­ti­nys­tei. Su aš­ tuo­ne­riais me­tais vy­res­niu su­tuok­ti­niu ir tri­mis jųd­vie­jų vai­kais Augus­te (15 m.), Ari­ju­mi (8 m.) ir ma­žą­ja Auro­ra (3 m.) jau pen­kio­li­ka me­tų (su ne­di­de­lė­mis pert­rau­ ko­mis) lie­tu­vė gy­ve­na Lon­do­ne.

Kaž­ko­dėl vi­sa­da ma­niau, jog mo­ti­nys­tė jai tin­ka ly­giai taip pat kaip ir pa­sau­lio po­ diu­mai. Tie­są sa­kant, apie šei­mą ji ir kal­ bė­da­vo su di­des­niu už­si­de­gi­mu nei apie po­za­vi­mą gar­sių žur­na­lų vir­še­liams, dar­ bą su ryš­kiau­siais ma­dos pa­sau­lio ženk­ lais ir įta­kin­giau­siais fo­tog­ra­fais.

33

p r aba n g o s k o d a s

Vil­nie­tis pra­vė­rė du­ris

į 20 mi­li­jo­nų do­le­rių ver­tės na­mus Ma­ja­my­je

Vil­nie­tis Rus­ta­mas Ju­ nu­so­vas (37 m.) bū­da­mas de­vy­nio­li­kos į Jung­ti­ nes Vals­ti­jas pir­mą kar­ tą iš­va­žia­vo 2003 me­tais.

Vai­ki­nui te­ko dirb­ti įvai­ riau­sius dar­bus: pa­da­vė­ju, auto­mo­bi­lių par­kuo­to­ ju, ta­čiau sup­ra­tęs, kad iš gy­ve­ni­mo no­ri kai ko dau­giau, jis grį­žo į Lie­ tu­vą. Vis dėlto likimas jį sugrąžino už Atlanto.

42

S

IN­GA JUN­ČIE­NĖ

a­vo vers­lą vyras su­kū­rė prieš še­še­ rius me­tus – ėmė kur­ti lu­bų apš­ vie­ti­mo di­zai­ną. „Se­kė­si pui­kiai, bet daž­nai juo­ kau­da­vau, kad už­sii­mu lu­bo­mis, ta­čiau tos pa­čios lu­bos man tar­si prog­ra­muo­ja stab­džius, ku­rie ne­lei­džia to­liau to­bu­lė­ ti. Ne pas­lap­tis, kad la­bai daž­nai klien­tai Lie­tu­vo­je ne­ga­li ar­ba ne­no­ri pa­kan­ka­mai in­ves­tuo­ti į sa­vo na­mų apš­vie­ti­mą ar lu­ bų di­zai­ną.

To­dėl vie­ną die­ną ap­sisp­ren­džiau – iš­

vyks­tu į Ame­ri­ką. Ten, ma­niau, bus ge­ riau“, – „Sti­liui“ pa­sa­ko­jo vy­ras, 2016-ai­ siais nu­ta­ręs vėl kirs­ti At­lan­tą.

Tik štai žmo­na Ug­nė (33 m.) ta­da šiai jo min­čiai ne­la­bai pri­ta­rė – juk pui­kų gy­ ve­ni­mą jau bu­vo su­si­kū­rę ir Vil­niu­je – tu­ rė­jo pa­to­gius na­mus, nau­jus auto­mo­bi­ lius, ga­lė­jo sau leis­ti pra­ban­gias atos­to­gas.

Ta­čiau Rus­ta­mui to neuž­te­ko, jis jau­ tė­si tie­siog ne­ga­lin­tis gy­ven­ti am­ži­no kom­for­to zo­no­je, tad spren­di­mas iš­vyk­ti į JAV bu­vo nek­ves­tio­nuo­ja­mas. Su žmo­ na bei dviem sū­nu­mis iš­vy­ko į Ma­ja­mį (Flo­ri­dos vals­ti­ja).

2020 11 17

Rustamas Junusovas, irina Shestakova

Buvęs vilnietis Rus­ta­mas Junusovas Jungtinėse Valstijose bendradarbiauja su žinomais interjerų kūrėjais „Luxury Living Group“, kurie atstovauja išskirtiniams prekių ženklams „Fendi“, „Trussardi“, „Bentley“ ir kt.

43

A u k š­t u o ­m e­n ė

Pa­kil­ti iš praei­ties griu­vė­sių

pa­dė­jo žmo­na

56

2020 11 17

Joe ir Jill 1987-aisiais.

Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ ti­jos jau tu­ri nau­ją pre­zi­ den­tą. Po su­dė­tin­gos ir net skan­da­lin­gos ko­vos sos­tą Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se ki­tų me­tų sau­sį pe­rims De­mok­ra­tų par­ti­jos ats­to­ vas Joe Bi­de­nas (77 m.).

S

Ag­nė Ma­čiu­ly­tė

e­niau­sias pre­zi­den­tas ša­lies is­to­ ri­jo­je rak­to į rin­kė­jų šir­dis ieš­ko­jo pa­si­tel­kęs ne­sens­tan­čias ver­ty­bes.

Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją J.Bi­de­nas de­monst­ra­vo žmo­nių žmo­gaus įvaiz­ dį – pa­na­šiai sa­ve rep­re­zen­ta­vo ir prieš res­pub­li­ko­ną Do­nal­dą Trum­pą (74 m.)

Jung­ti­nes Vals­ti­jas val­dęs de­mok­ra­tas Ba­rac­kas Oba­ma (59 m.).

J.Bi­de­nas sa­ve va­di­na ir šei­mos žmo­ gu­mi. „Aš Jill (69 m.) vy­ras“, – mėgs­ta pab­rėž­ti jis. Bū­si­mo­ji pir­mo­ji Jung­ti­nių 2020 11 17

Sa­vo žmo­nai Joe Bi­de­nas pir­šo­si net 5 kar­tus.

Ame­ri­kos Vals­ti­jų po­nia po­li­ti­ko gy­ve­ ni­me at­si­ra­do griau­dint pa­čiam per­kū­ nui ir siau­čiant per­mai­nin­giems vė­jams.

Vos ke­le­ri me­tai iki jųd­vie­jų pa­žin­ties vy­ras jau bu­vo pa­lai­do­jęs pir­mą­ją žmo­ną Nei­lią ir jųd­vie­jų vie­nų me­tų duk­te­rį Nao­ mi. Auto­mo­bi­lio ava­ri­jo­je tik per plau­ką iš­si­gel­bė­jo kar­tu su ma­ma ir se­se­ri­mi ta­ da va­žia­vę du jų sū­nūs – Beau ir Hun­te­ris.

Po ava­ri­jos, ku­ri įvy­ko J.Bi­de­no ar­ti­ mie­siems ke­liau­jant pirk­ti Ka­lė­dų eg­lės, vy­ras jau­tė­si suž­lug­dy­tas: no­rė­jo at­si­sa­ ky­ti po­li­ti­kos, net mąs­tė apie sa­vi­žu­dy­bę.

Iš­rink­to­jo pre­zi­den­to žo­džiais, jei­gu ne

Jill, jo tie­siog ne­bū­tų ten, kur yra da­bar. „Ji mus vi­sus su­vie­ni­jo. Ji man sug­rą­ži­ no gy­ve­ni­mo džiaugs­mą, šei­mą“, – gy­rė su­tuok­ti­nę po­li­ti­kas.

Joe ir Jill su­si­pa­ži­no iš­rink­to­jo pre­zi­ den­to bro­lio dė­ka. Į ak­lą pa­si­ma­ty­mą su bū­si­muo­ju ga­lin­giau­sios pa­sau­lio vals­ty­ bės va­do­vu mo­te­ris atė­jo at­si­neš­da­ma sa­ vą­ją pa­tir­tį, bet gau­ti to­kios ge­rų ma­nie­rų ir pa­gar­bos puokš­tės iš kar­to ne­si­ti­kė­jo.

Ji jau ir­gi bu­vo iš­te­kė­ju­si ir iš­sis­ky­ ru­si – su bu­vu­sia beis­bo­lo žvaigž­de Bil­ lu Ste­ven­so­nu san­tuo­ka tru­ko pen­ke­ rius me­tus.

57