Stilius

2020 gruodžio 15–21 d.

Nr.48

Ka­lė­dos pagal: Vai­dą ir Dei­vi­dą Čes­naus­kius Lau­rą ir Ry­tį Žva­gu­lius Gre­tą Šap­kai­tę

Tur­tin­giau­sias Lie­tu­vos mo­te­ris gau­bia nematomas paslapties šy­das

Vai­do Bau­mi­los gy­ve­ni­mo va­rik­lis – nuo­ty­kiai

Lie­tu­vos me­tų mo­te­ris

Li­gi­ta Jan­čo­rie­nė:

Kaina TIK

1,30 Eur

klastinga ko­va su pan­de­mi­ja in­fek­to­lo­gei pa­varg­ti ne­lei­džia

K a­l ė ­d o s 2 0 2 0

Na­muo­se su­si­kū­rė

pa­sa­ką

Į gro­žio kon­kur­so „Mis Lie­tu­va 2002“ nu­ga­lė­to­ jos Vai­dos Grik­šai­tės-Čes­ naus­kie­nės (37 m.) ir jos vy­ro bu­vu­sio fut­bo­li­nin­ ko, o da­bar fut­bo­lo agen­ to Dei­vi­do Čes­naus­kio (39 m.) na­mus Ka­lė­dos pra­ de­da bels­tis jau lapk­ri­čio pa­bai­go­je – šei­ma su tri­ mis vai­kais ke­pa sau­sai­ nius, puo­šia kok­li­nę kros­nį ir lau­ki­mą ver­ti­na kaip itin jau­kų ir ra­mų vi­sų lai­ką spin­din­čiuo­se na­muo­se.

K

Lau­ra Bul­vy­dė

as­met eg­lu­tę na­muo­se Čes­naus­ kių šei­ma puo­šia gruo­džio 1-ąją.

Ta­čiau iki tol, jau lapk­ri­čio pa­bai­ go­je, Vai­da su šei­ma kvie­čia Ka­ lė­das ir pa­si­rū­pi­na ko­ne vi­sais na­mų kam­ pe­liais – puo­šia pa­lan­ges, kok­li­nę kros­nį, vir­tu­vę. Mo­te­ris pa­ti ga­mi­na ir ad­ven­to vai­ni­ką, o kar­tu su vai­kais kep­tais im­bie­ ri­niais sau­sai­niais ne tik le­pi­na skran­džius, bet ir nau­do­ja juos kaip puoš­me­nas. „Mums la­bai sma­gu ne tik su­kur­ti Ka­lė­ dų pa­sa­ką vai­kams, bet ir pa­tiems pa­jus­ti tą lau­ki­mo ste­buk­lą spin­din­čiuo­se na­muo­ se. Mū­sų eg­lu­tės puoš­me­nos pa­vel­dė­tos iš pro­se­ne­lių, la­bai jas bran­gi­nu! Juk jos me­na tuos lai­kus, kai bu­vau la­bai ma­ža.

Man tai – sen­ti­men­tai, vai­kys­tės pri­ si­mi­ni­mai: kaip tė­tis Kū­čių die­ną pjau­na di­de­lės eg­lės ko­tą, kad ji tilp­tų na­muo­ se, kaip kar­tu su tė­čiu, ma­ma ir bro­liu ke­pa­me kū­čiu­kus. Ir mes su vy­ru no­ri­ me to­kias tra­di­ci­jas puo­se­lė­ti, dieg­ti 16

2020 12 15

Do­bi­liu­ko fo­to

Vaida dabar, kai pasaulis sukaustytas pandemijos, nerimo ir baimės, nori savo burbule, už uždarų durų, sukurti vaikams džiaugsmą ir įprasminti tai, kad jie visi sveiki, kad kartu ir kad turi vieni kitus.

2020 12 15

17

A t ­v i­r a i

32

Ko­va su pan­de­mi­ja

pa­varg­ti ne­lei­džia „Daug me­tų in­fek­to­lo­go dar­bas bu­vo nep­res­ti­ži­nis, neį­ver­tin­tas ir da­liai vi­suo­ me­nės be­veik ne­ma­to­mas“, – kal­bė­jo San­ta­ros kli­ni­kų In­fek­ci­nių li­gų cent­ro va­do­ vė pro­fe­so­rė Li­gi­ta Jan­čo­ rie­nė (55 m.). Jau me­tus jos ir ko­le­gų dar­bo vie­ta pri­ me­na ka­ro zo­ną. Veik­li, drą­ si, em­pa­tiš­ka va­do­vė jau yra už­si­tar­na­vu­si pel­ny­tą ar­mi­ jos ge­ne­ro­lo laips­nį šir­dy­je, o da­bar „Sti­liaus“ žur­na­las ją iš­rin­ko ir Me­tų mo­te­ri­mi.

Nuot­rau­kos – Jev­ge­ni­ja Žu­ko­va-Čer­no­va Stu­di­ja – „Braz­zi Stu­dios“ Ma­kia­žas ir šukuosena – Jo­lan­ta Poš­kie­nė Sti­lius – Jo­rin­gis Ša­tas Dra­bu­žiai – „Pietro Filipi“, Erikos Vitulskienės mados namai

33

A t ­v i­r a i

Paž­vel­gė ir į ku­ni­go gy­ve­ni­mo,

ir į Baž­ny­čios už­ku­li­sius

„Jei ka­da nors tap­siu gar­sia ra­šy­to­ja, ga­lė­siu auk­cio­ne par­da­vi­nė­ti sa­vo rank­raš­čius. Ta­da bū­siu ne tik gar­si, bet ir tur­tin­ga“, – juo­kė­si jau šeš­tą­ją kny­gą skai­ty­to­jų teis­mui ati­da­vu­si žur­na­lis­tė Lai­ma La­vas­te. Šį­syk ji prask­lei­dė pas­lap­ties šy­dą nuo ku­ni­go Ri­čar­do Do­vei­kos gy­ve­ni­mo ir į jo pa­si­rink­tą gy­ve­ni­mo ke­lią paž­vel­gė jo pa­ties aki­mis.

V

ED­VAR­DAS ŽIČ­KUS

i­sas sa­vo kny­gas ji iki šiol ra­šo ran­ka. „Juk ir Le­vas Tols­to­jus sa­vo epą „Ka­ras ir tai­ka“ pa­ra­ šė ran­ka“, – mėgs­ta juo­kau­ti ką tik die­nos švie­są iš­vy­du­sios kny­gos „Ku­ ni­gas Ri­čar­das“ auto­rė. Į lei­dyk­lą šį­syk ji nu­vil­ko ke­le­tą ki­log­ ra­mų rank­raš­čių – iš vi­so apie 1500 la­pų.

Tai be­veik per­pus ma­žiau nei best­se­le­riu ta­pu­sio jos anks­tes­nio ro­ma­no „Ry­to­jaus nie­ka­da ne­bus“. „Ko­dėl vis dar ra­šau ran­ka? To­dėl, kad esu kvai­lai įsi­ti­ki­nu­si, jog ta­da ra­šau iš šir­ dies. O gal ir nek­vai­lai...“ – po­kal­bį pra­ dė­jo L.La­vas­te.

– Nuo bru­ta­laus nu­si­kal­ti­mo narp­ lio­ji­mo iki re­li­gi­jos. Sa­ky­čiau, di­džiu­ lis šuo­lis net ir už­kie­tė­ju­siam kū­rė­jui.

Ko­dėl toks ne­ti­kė­tas pa­si­rin­ki­mas?

– Ge­ra įž­val­ga. Iš tie­sų – per vie­nus me­ tus dvi to­kios skir­tin­gos kny­gos. Pri­si­pa­ žin­siu, kad kny­ga apie R.Do­vei­ką kaip ir lau­kė sa­vo eilės, kol tre­jus me­tus ra­šiau psic­ho­lo­gi­nį ro­ma­ną.

Bet tuos tre­jus me­tus įkal­bi­nė­jau ku­ ni­gą Ri­čar­dą su­tik­ti, kad ra­šy­čiau apie jį.

Kol pa­ga­liau įkal­bė­jau. Tad pa­si­rin­ki­mas ne­bu­vo toks ne­ti­kė­tas.

O pra­dė­ju­si kal­bė­tis su R.Do­vei­ka su­ pra­tau, kaip man to rei­kė­jo. Jei bū­čiau nuoširdžiai ti­kin­ti, pa­sa­ky­čiau – nie­ko nė­ ra at­si­tik­ti­nio, pats Die­vas taip sut­var­kė.

Bu­vau la­bai pa­var­gu­si nuo ro­ma­no, ku­ ris tik­rai su­dė­tin­gas, su dau­gy­be siu­že­ti­ nių li­ni­jų, ra­šy­mo. Ir ne­ti­kė­tai per­šo­kau 42

nuo nu­si­kal­ti­mo narp­lio­ji­mo į gė­rio, iš­ min­ties pa­sau­lį.

Kiek­vie­na mū­sų su­si­ti­ki­mo die­na, kiek­ vie­nas po­kal­bis pri­pil­dy­da­vo ma­ne to­kios švie­sos, ra­my­bės, kad net ne­bu­vo sun­ku išt­ver­ti pir­mą­jį ka­ran­ti­ną. Tur­būt žo­džiais to jaus­mo ne­nu­sa­ky­siu. Tai tie­siog bū­se­ na. Ir to kal­ti­nin­kas – ku­ni­go Ri­čar­do as­ me­ny­bė. Neei­li­nė as­me­ny­bė.

No­riu tik pa­sa­ky­ti, kad kny­ga „Ku­ni­ gas Ri­čar­das“ nė­ra biog­ra­fi­nė kny­ga. Taip, pir­mas jos sky­rius skir­tas jo vai­kys­tei, tė­ vams, šei­mai, drau­gams.

Bet biog­ra­fi­ja, ga­li­ma sa­ky­ti, nut­rūks­ ta, kai R.Do­vei­ka už­si­vel­ka ku­ni­go su­ta­ ną. Ki­tuo­se tri­juo­se sky­riuo­se jis pra­ve­ria du­ris į Ti­kė­ji­mo pa­sau­lį.

„Jautriai kunigas užsi­ mena ir apie vienatvę, kuri yra neišvengiama šeimos, vaikų neturinčio dvasininko palydovė.“ Laima Lavaste

Ma­no klau­si­mai jam gal kar­tais at­ro­do ir juo­kin­gi, bet šią kny­gą ra­šiau iš smal­saus žmo­gaus po­zi­ci­jų. Klau­si­nė­jau to, ko no­ rė­tų dva­si­nin­ko pak­laus­ti ir ti­kin­tis, ir re­ li­gi­jos is­to­ri­jos ne­la­bai ži­nan­tis žmo­gus.

– Ku­ni­gas Ri­čar­das Do­vei­ka daž­ nam lie­tu­viui tar­si at­vers­ta kny­ga – pa­sau­lie­tiš­kas, ar­ti­mas, at­vi­ras...

Ko apie jį Lie­tu­va iki šiol ne­ži­no­jo?

– Jis iš tie­sų la­bai at­vi­ras ir la­bai ar­ti­ mas. Bet to­li gra­žu nė­ra at­vers­ta kny­ga

ir Lie­tu­va tik­rai daug ko apie jį ne­ži­no.

Baž­ny­čios du­rys, at­ro­dy­tų, bū­na at­ver­ tos, bet... ne iki ga­lo. Jos sun­kios ir sle­ pia daug vi­di­nių pas­lap­čių. Kny­go­je mė­ gi­nu tas du­ris pla­čiau pra­ver­ti.

Bet... Ku­ni­gas Ri­čar­das at­vi­rai ir su skaus­mu kal­ba apie pa­ti­ria­mas pa­ty­čias, int­ri­gas, pa­vy­dą.

Ta­čiau fak­tiš­kai neį­var­di­ja pa­var­džių.

Ma­tyt, ne­no­rė­da­mas pa­kenk­ti Baž­ny­čios auto­ri­te­tui, jos ins­ti­tu­ci­jai. Na, daug ką ga­li­ma sup­ras­ti iš po­teks­tės.

Pa­sa­ky­siu vie­na – jis yra la­bai drą­sus žmo­gus.

– Ar sun­ku bu­vo nu­sib­rėž­ti ri­bas, kiek lei­si­tės į jo as­me­ni­nį gy­ve­ni­ mą ir kiek į re­li­gi­ją? O gal jo­kių ri­ bų nė ne­bu­vo?

– Jo­kių ri­bų ne­bu­vo. R.Do­vei­ka ne toks žmo­gus, ku­riam rei­kė­jo kaž­kaip at­ ras­ti ku­ni­go pa­šau­ki­mą. Nors ir no­rė­jo bū­ti gy­dy­to­ju, mo­kė­si vi­rė­jo pro­fe­si­jos, šei­mo­je taip pat nie­kas jo nes­ka­ti­no tap­ ti ku­ni­gu. At­virkš­čiai, ir tė­tis, ir ma­ma ver­kė su­ži­no­ję, kad jų sū­nus sto­ja į ku­ ni­gų se­mi­na­ri­ją. Na­muo­se ke­lias sa­vai­ tes bu­vo ty­la... Bro­lis Ro­ber­tas pa­si­rin­ ko vi­sai ki­tą – kri­mi­na­lis­to pro­fe­si­ją.

2020 12 15

kris­ti­na Alek­sy­nai­tė

Žurnalistė ir rašytoja Laima Lavaste džiaugėsi, kad naujausias jos kūrinys dienos šviesą išvydo prieš pat didžiąsias metų šventes, nes tvirtai tiki, kad šiuo nepaprastu visiems laikotarpiu žmonėms labai reikia kuo daugiau įkvepiančių istorijų.

2020 12 15

43

P r a­b a n ­g o s k o ­d a s

Bran­giau­si pa­sau­lio

kū­nai

Pra­mo­gų pa­sau­ly­je mėgs­ ta­ma skai­čiuo­ti ne tik mi­ li­jo­ni­nius ho­no­ra­rus, se­kė­jų ar­mi­ją so­cia­li­niuo­ se tink­luo­se, bet ir... įžy­ my­bių kū­nų ver­tę. Daž­nu at­ve­ju mė­gi­na­ma įver­tin­ ti, kiek­gi kai­nuo­ja ats­ki­ros žvaigž­džių kū­no da­lys, o tai tam­pa aiš­ku paž­vel­gus į įžy­my­bių gy­vy­bės ir svei­ ka­tos drau­di­mo su­tar­tis.

Jen­ni­fer Lo­pez

(51 m.), dai­ni­nin­kė

Sėd­me­nys

Ame­ri­kie­čių ak­to­rė ir dai­ni­nin­kė tu­ri bran­giau­sius pa­sau­ly­je sėd­me­ nis. Nuo­la­ti­nės tre­ni­ruo­tės ir svei­ ka mi­ty­ba pa­de­da žvaigž­dei iš­lai­ky­ ti stan­dų už­pa­ka­liu­ką. Sa­vo „pre­kės ženk­lą“ J.Lo­pez apd­rau­dė 23 mln. eurų. Tink­la­la­pio wenn.com su­reng­ to­je apk­lau­so­je at­li­kė­ja įvei­kė vi­sas var­žo­ves – į ant­rą­ją vie­tą nus­tū­mė at­li­kė­ją Beyon­ce (39 m.). Tre­čio­ji ir ket­vir­to­ji vie­tos ati­te­ko rea­ly­bės šou žvaigž­dei Kim Kar­das­hian (40 m.).

54

23

mln.

Hei­di Klum (47 m.), su­per­mo­de­lis

850

Ko­jos

t. tūks

Vo­kie­ti­jos mo­de­liui, TV lai­dų ve­dė­jai ir pro­diu­se­rei sa­ vo ko­jas te­ko apd­raus­ti ats­ki­rai. Ant kai­rės H.Klum tu­ri ne­di­de­lį ran­dą, to­dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo at­ve­ju gau­ tų tik 800 tūkst. eurų. O de­ši­nė ko­ja – nep­rie­kaiš­tin­ga ir jos ver­tė – 1 mln. eurų.

Mi­ley Cy­rus (27 m.), at­li­kė­ja Lie­žu­vis

1

mln.

Ša­lia rau­do­no­jo ki­li­mo be­si­bū­riuo­jan­tys fo­tog­ra­fai – įky­ rūs. „Na, pa­siųsk mums oro bu­či­nį ar ką nors išk­rėsk!“ – mal­ da­vo jie M.Cy­rus. Prie ob­jek­ty­vo blyks­čių tuo me­tu dar paaug­ lių žvaigž­dė ne­bu­vo įp­ra­tu­si. „Iš pra­džių ne­ži­no­jau, ką tu­rė­čiau da­ry­ti“, – da­bar pri­si­pa­ žįs­ta įžy­mio­ji ame­ri­kie­čių at­li­kė­ja. Ir iš­ki­šo fo­tog­ra­fams lie­žu­vį.

Maiš­ti­nin­kės sim­bo­lis? Bet tą aki­mir­ką M.Cy­rus spon­ta­ niš­kai per­žen­gė ne­pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ri­bą. Bū­tent tą die­ną ji at­ra­do ir bran­giau­sią sa­vo kū­no da­lį – lie­žu­vį. Jį da­bar ap­ drau­dė 850 tūkst. eurų su­ma.

Cris­tia­no Ro­nal­do (35 m.), fut­bo­li­nin­kas

Ko­jos

Por­tu­ga­li­jos rink­ti­nės ir Tu­ri­no „Ju­ven­tus“ žvaigž­dės, pen­kis­kart ge­riau­sio pla­ne­tos fut­bo­li­nin­ko C.Ro­nal­do ko­jos apd­raus­tos 122 mln. eurų.

2 2 1 2020 12 15

mln.

55