2021 m. gruodžio 21–27 d.
Nr.49
Legendinis žurnalas
Beata Nicholson pasidalijo kalėdiniais receptais Žilvinas grigaitis atskleidė sobražo paslaptį benas maslauskas tęsia tėvo darbus
Ingridai Mar t in k ė n aitei motinystė sugrąžino švenčių magiją
Kaina TIK
1,50 Eur
K ar am el ė
Iškilminga pergalės ceremonija Kaip šventę padaryti dar įs pūdingesnę? Vakarėlių liūtu dažnai vadinamas Žilvinas Grigaitis (51 m.) aiškina, kad viena įspūdingiausių akimirkų per iškilmingus renginius, įvai rius priėmimus taip pat kitas šventes jam yra sobražas.
10
Nuotraukos: Jelena Kurbatova Fotografės asistentas: Paulius Pusvaškis Dekoracijos: Milda Kubilienė
11
A tv i r a i
Motinystė sugrąžino
švenčių magiją
Išpuoštuose, jaukumu dvelkiančiuose grupės „69 dangu je“ narės Ingridos Martinkėnaitės-Urbonės (43 m.) na muose sklando šventinė nuotaika, kurią praskaidrina nuotaikingas praėjusių metų balandį pasaulį išvydusios dukros Evos krykštavimas. Mažylė į didžiąsias žiemos šventes Urbonų šeimą privertė pažvelgti kitomis akimis.
M
INDRĖ ŠLIKAITĖ
ažylės Ingrida susilaukė būda ma 41 metų. Juodu su vyru Mindaugu (45 m.) bei dukra Marija (15 m.) jos labai lau kė, tad dukrelės gimimas buvo tarsi ste buklas. Ingridai interviu metu nuo veido nedingo šypsena. Žinoma moteris nesle pia: susilaukti mažylės brandžiame am žiuje buvo viena geriausių idėjų. Dabar ji turi galimybę iš naujo patirti motinystės džiaugsmus ir rūpesčius. Dainininkės namai kalėdinėmis deko racijomis kasmet nušvisdavo dar gruo džio pradžioje, tačiau šiemet puošti eg lutę juodu su vyru Mindaugu ir dukra Marija pasišovė prieš pat šventes. Ing rida juokiasi, kad atsiradus Evai eglę na muose laikyti visą mėnesį tapo pavojin ga – mažylė ją greitai nuverstų.
– Eglutė – svarbiausias švenčių atributas. Kaip ji šiemet atrodo jū sų namuose? – klausiu linksmai nusi teikusios dainininkės. – Kasmet namuose puošiame didelę gyvą eglę. Perkame ją iš augintojų, vėliau jie ją atsodina. Stengiamės gyventi tvariai. Žaisliukai, kurie ją puošia, – patys įvai 24
riausi. Didžioji jų dalis yra rankų darbo. Kasmet jų kolekciją vis papildau. Labai mėgstu senovinius didelius stiklinius pa puošalus, tačiau ne visada pavyksta juos išsaugoti. Vienais metais eglę buvome papuošę nuostabiais žaisliukais, tačiau ji nuvirto. Tad teko puošmenų atsargas kaupti iš naujo. – Šių metų lapkritį su vyru atš ventėte penkerių metų santuokos sukaktį. Kaip per šį laiką pasikeitė jūsų švenčių tradicijos? – Galima sakyti, nepakito. Šv.Kūčių va karienės renkamės pas mano tėvelius, o per Kalėdas visa šeima drauge su mani mi vyksta į koncertus. Gruodis ypatingas ne tik dėl visuo tinių švenčių – pirmąjį žiemos mėne sį švenčiame Marijos ir Mindaugo gim tadienius. Labiausiai mūsų šventes buvo pakei tęs karantinas. Praėjusiais metais dėl koronaviruso grėsmės buvo atšaukti vi si koncertai, tad šv.Kūčias ir Kalėdas lei dome namuose keturiese. – Kokias dovanas mėgstate dova noti artimiesiems? – Man patinka sentimentalios dova
Nuotraukos: Jelena Kurbatova Fotografės asistentė: Inga Lazarenko Makiažas: Saida Askerova Šukuosenos: Renata Škoda Stilius: Violeta Krasovska Dekoras: Milda Kubilienė („Svajonių fabrikas“) Apranga: siuvimo namai „Kilpa“, „1.88 Shop“
25
S t i pr i oj i l yt is
Žano Maslausko (dešinėje) darbą tęsia jo sūnus Benas su žmona Gintare.
Batų imperijos paveldėtojui
trūksta tėvo
Lietuviškas prekės ženklas „Batų namai“ neatsiejamas nuo rankų darbo avalynės gamy bos pirmeivio šalyje Žano Maslausko (1975–2019) vardo. Anapilin iškeliavusio kūrėjo įmo nę prieš kelerius metus perėmęs jo vyresnėlis sūnus Benas (25 m.) į priekį žengia kone devynmyliais žingsniais: patobulinus batų gamybos procesą ir prekės ženklo pavadinimą pakeitus į „Mas Laus“ šeimos verslas galutinai nusprendė išplaukti į platesnius vandenis.
K
AGNĖ MAČIULYTĖ
ėdainiškis Ž.Maslauskas gar sėjo ne tik kaip savo amato ži novas, bet ir kaip nenuilstan tis svajotojas. Kurti batus jis pradėjo 1995-aisiais, 2006 m. gimtinėje jau atidarė šiuolaikiškas batų dirbtuves, po dvejų metų pristatė savo pirmąją ba tų kolekciją. Dar pačioje jaunystėje Žanas svajojo atidaryti batų fabriką, o paskui – 34
kad jo verslą perimtų vaikai ir kad šeima įsikeltų į namą Kėdainių rajone. Kūrėjas taip pat norėjo, kad jo batai vieną dieną kaukšėtų kitų šalių miestų grindiniais, – net paskutinis jo sukurtas batų modelis pavadintas skambiai – „Pasaulis“. Dar Žanas mėgo džiazą. Regis, akty vaus tempo bei permainingo skambesio muzikos žanras padiktavo ir jo darbo rit mą – vyras dirbo daug ir sunkiai. „Stengiuosi saugoti sveikatą, bet ge
riausias vaistas man – darbas“, – yra sa kęs jis. Cukriniu diabetu sirgęs, kelias akių operacijas patyręs ir paskutiniais metais kas savaitę inkstų dializę kentęs kėdai niškis mirė savo mėgstamiausią savaitės dieną – penktadienį. Aštuntojo infarkto neatlaikęs Ž.Maslauskas norėjo, kad džia zo muzika skambėtų ir per jo laidotuves. Nuo kūrėjo mirties praėjus dvejiems metams jo dirbtuvėse vis dar netyla sprag sinčių mašinų muzika. Versle besisukantys 2021 12 21
Žano žmona Jurgita (42 m.), vyresnėlis Be nas ir talentinga jo mokinė, sūnaus žmo na Gintarė (25 m.) pildo kūrėjo svajones. Prieš metus susituokę Ž.Maslausko pirmagimis bei marti jo svajonių name įmūrijo paskutinę plytą ir šiuo metu yra tarp kelių batų gamintojų pasaulyje, sa vo pirkėjams siūlančių batų dizainą su sikurti patiems. „Nuo savo darbo pradžios atostogų išė jęs buvau vos kelis kartus. Penkti–šešti įmonės metai yra sudėtingiausias laiko tarpis – arba tu iškyli, arba bankrutuo ji“, – įsitikinęs išvaizdą iš motinos, o cha rakterį iš tėvo paveldėjęs B.Maslauskas.
„Kiekvienas studentas mano, kad viską puikiai supranta. Ir aš manyda vau, kad galbūt kai ką ge riau suprantu už tėtį. Bet dabar jau manau kitaip.“ Benas Maslauskas
– Benai, batų dirbtuvėse sukatės nuo pat vaikystės, amžinatilsį jūsų tėvas taip pat norėjo verslą palikti ateities kartoms. Vis dėlto ar nek nietėjo savęs išbandyti kitoje veik loje? Juk buvote išvykęs mokytis ir žaisti krepšinio į Jungtines Valstijas. – Viskas buvo atvirkščiai. (Juokiasi.) Taip, batų dirbtuvėse sukausi nuo vai kystės, tačiau atsidurti batų versle nie kada neturėjau nė minties. Priešingai – save bandžiau visur, tik ne ten, kur dirbo mano tėvai. Pabandyti rimčiau padėti tėvams nusprendžiau būdamas dvidešimties. Pamažu įsitraukiau į šį verslą visa galva, viskas pasirodė be galo įdomu. – Tuometinių Batų namų vadovu tapote būdamas jau dvidešimt vienų metų. Su kokiais iššūkiais tuomet teko susidurti jums – jaunam, pa tirties versle neturinčiam vadovui? – (Atsidūsta.) Tie iššūkiai kasmet tik di dėja. Galima net teigti, kad jie auga kartu su patirtimi, – įgijęs patirties imi matyti keletą žingsnių į priekį. Kai buvau jaunes nis vadovas, dorodavausi tik su kasdieniais iššūkiais ir tai atrodydavo išties sunku. Da 2021 12 21
bar problemų yra kur kas daugiau ir kur kas sudėtingiau išsprendžiamų. Be to, kai esi jaunas ir veiki sename bat siuvių versle, tavęs niekas nepripažįsta: nei tavo darbuotojai, nei tiekėjai, nei galimi partneriai – visi į tave žvelgia kaip į vaiką. Lietuvoje šeimos verslo sąvoka apsk ritai yra iškreipta – visi mano, kad pakei tęs tėvus versle ateini pasiimti jų pinigų, prikrėsti nesąmonių, išlaidauti ir tiesiog nieko nedaryti. Kad mano tikslas yra kitoks, darbuo tojams teko įrodyti, nes jie nenorėjo klausyti jauno žmogaus, kurio vaikys tę, augimą matė savo akimis! Viso ga mybos proceso ypatybių teko išmokti pačiam ir parodyti, kad jį įgyvendinti galiu geriau už juos. Tik tada jie mane pripažino kaip vadovą. Trumpai tariant, norėjau daug ką keis ti, norėjau, kad daug kas būtų daroma ki taip, nei jie buvo įpratę, o viską pakeisti iš pamatų buvo tikrai sudėtinga. Iš esmės mūsų šeimos įmonei yra dvi dešimt penkeri metai, tačiau viskas radi kaliai pasikeitė per pastaruosius penke rius metus. – Taigi kas pasikeitė? – Išaugo darbuotojų ir drauge gamina mų batų skaičius. Gamybos proceso, ku rį tėtis buvo puikiai suplanavęs, nekeitė me, tik jį patobulinome, pagreitinome. Anksčiau, kai pradėjau dirbti, paga mindavome 3–4 batų poras per savaitę, o šiuo metu – apie 20–25 poras per dieną. Anksčiau apsilankyti pas tiekėjus už tekdavo kartą per mėnesį, o dabar tenka itin atsakingai organizuoti žaliavų tieki mą. Juk, kitaip nei fabrike, kasdien siu vame skirtingų modelių ir dydžių batus. Tai gamykliškai yra labai sudėtinga. To dėl kai apie savo veiklą papasakoju įvai riems užsienio gamintojams, jiems atro do, kad darome visišką nesąmonę. O kur dar lietuviai pirkėjai, norintys kokybiškos prekės už masinės gamybos batų kainą arba visuomet laukiantys di delių nuolaidų... Apskritai savo prekės ženklo kartelę esame iškėlę labai aukštai. Esame mak simalistai – ir gyvenime, kaip šeima, ir versle. Norime, kad viskas būtų tobula. Žinoma, klaidų pasitaiko visur, bet kas dien siekiame, kad mūsų darbai būtų aukščiausios vertės.
„Mas Laus“ kolekcija.
35
M an o e r dv ė
Atrado Vilniaus
Senamiesčio lobynus
Tinklaraštininkas Vytenis Malinauskas (24 m.), rodos, gyve na vilniečiams įprastą gyvenimą: dirba nekilnojamojo turto plėtros srityje, gyvena sostinės Vingio parko pašonėje esan čiame Žvėryne. Nedaugelis žino, kad laisvalaikiu jis virsta tikru lobių medžiotoju, kurio aukso kasyklos slepiasi poetų ir architektų apdainuotose Vilniaus senamiesčio gatvėse.
H
Agnė Mačiulytė
obį lankyti senoviniuose sos tinės pastatuos e esanč ias išskirtinio grožio laiptines V.Malinauskas atrado per ka rantiną – jį itin sudomino brolio atsiųs ta nuotrauka iš Sodų gatvėje esančios 40
laiptinės. Anot vilniečio, jos interjeras jam priminė matytus kelionių žurna luose ar filmuose. „Tuomet supratau, kad turėtų būti ir daugiau tokių daug kam nežinomų laip tinių! Per kiekvieną pasivaikščiojimą po Senamiestį ir Naujamiestį užplūsdavo azartas, norėjosi atrasti vis įspūdinges
Vytenis Malinauskas laiptinių vietos neatskleidžia.
2021 12 21
Vyras laiptines atranda klaidžiodamas po Vilniaus senamiestį, butų skelbimuose ar pakviestas žmonių.
„Nekilnojamojo turto lobių ieškojimas netgi tapo sa votiška priklausomybe.“ Vytenis Malinauskas
nę laiptinę, nekilnojamojo turto lobių ieškojimas net tapo savotiška priklauso mybe“, – sakė vyras, išskirtines erdves dažnai atrandantis atsitiktinai – vaikš čiodamas po miestą, butų skelbimuose ar pakviestas žmonių.
I
nterjero erdvių nuotraukomis vyras ėmė dalintis socialiniuose tinkluo se, čia sulaukė susidomėjimo ir pa laikymo. Taip pat paskatino jį šia veikla 2021 12 21
užsiimti dažniau. Pasak V.Malinausko, dauguma žmonių net nežino, kokį arc hitektūros lobyną slepia Lietuvos mies tai, ypač Vilnius. „Šalies sostinė ilgą laiką Europoje atli ko labai svarbų vaidmenį. Vilnius visada buvo kosmopolitiškas miestas, čia susipy nė daug kultūrų, architektūros ir interje ro stilių, kai kur išlikusių iki mūsų dienų. Per socialinius tinklus tai galiu per duoti plačiajai auditorijai, kuri gal ne vi suomet pasidomi mūsų šalies istorija ir jos kultūros paveldu“, – tikino vilnietis. Nors instagrame publikuotų nuotrau kų skaičius rodo, kad buvo aplankyta tik rai nemažai vietų, vyras sako, jog dar tik rai yra ką pamatyti. 41