K el i on ė s
Unikaliuose pasaulio kampeliuose ieškojo
gamtos perlų
Lietuvoje dienos atšiaurios ir nenuspėjamos – staiga užklupusią pūgą keičia šlapdriba, o vėliau šaltukas. Kol orai nelepina, saulės spindulių ištroškę žinomi žmo nės akis gano ir protą ilsina egzotiškuose kraštuose.
G
rupės „69 danguje“ narė Goda Alijeva (35 m.) atostogavo Mal dyvuose. „Atrodo, pamatai vieną gamtos stebuklą, o už kampo laukia ki tas... Čia gyvūnija nuostabi: pilna krabų, ryklių, rajų, įvairiausių žuvų. Pati nardžiau ir visa tai apžiūrinėjau. Padedi telefoną į šalį ir jau, žiūrėk, per kelią lekia koks nors gamtos stebuklas, nespėju nufilmuoti“, – geros nuotaikos nestokojo Goda. Maldyvai buvo pirmoji jos poilsio sto telė. Kiek vėliau G.Alijeva sparnus pakė lė į Šri Lanką. „Ten jau visai kitokia gamta – dar dau
6
giau gyvūnijos. Šri Lanka sugundė dėl se niausių budistų šventyklų, maisto, kuris nėra brangus, tačiau labai kokybiškas. La bai norėjome pamatyti arbatos plantacijas, užkopti į Adomo kalną“, – kalbėjo Goda. Goda tikina – šis poilsis iš esmės ski riasi nuo atostogų Europoje, o visus vaiz dus dar ilgai nešiosis širdyje. „Gamta ir gyvūnija man paliko nepa mirštamų įspūdžių. Atrodo, lyg žiūrėčiau „National Geographic“ programą. O čia viską mačiau realiai – spalvos, karštis, jū ra, smėlis... Nuostabu“, – įspūdžiais dali josi G.Alijeva.
T
elevizijos laidų vedėja Gintarė Gu revičiūtė (35 m.) po gražiausias pasaulio vietas keliauja jau du mė nesius. Iš pradžių ji lankėsi Kipre, vėliau aplankė Majamį, Niujorką, Dubajų, o da bar egzotiką ir ramybę atrado Zanzibare. Televizijos laidų vedėja norėjo kont rastingos kelionės ir jai puikiai pavyko tai padaryti. „Naujuosius atšvenčiau tokioje vieto je, kur viskas spindi prabanga, tačiau nėra jokio natūralumo – tai žmogaus ir pini gų sukurtas Dubajus. O tada buvo atgai va protui ir sielai – plaukiojau jėgos aitva ru Zanzibare“, – pasidžiaugė ji.
2022 01 25
7
A tv ir a i „Esu labai užsiėmusi, tačiau pastebiu, kad gyvenime dažnai būna tokie etapai – arba viskas, arba nieko“, – sakė Deimantė Kazėnaitė.
Širdį pusiau dalija
dėl meilės
Šiandien nuomonės formuotojos Deimantės Kazėnaitės (30 m.) gyvenimas chaotiškas. Tarp Vilniaus ir Paryžiaus gyvenanti moteris neslepia niekada neįsivaizdavusi, kad dėl mylimojo kraustysis į svetimą šalį. Vis dėlto ji šiuo metu jaučiasi laiminga: „Laimingiausia, kokia kada nors esu buvusi. Ir tai priklauso ne nuo aplinkybių arba vyro – tai mano pačios jausmas. Juk gyvenu taip, kaip noriu.“ 12
G
Laura Bulvydė
rįžusi į Lietuvą Deimantė su kasi kaip voverė rate, ją sun kiai pagauna ir draugai, ir arti mieji, o pietauja jauna moteris kartais ir visai vakare. „Paryžiuje darbų turiu, bet kur kas ma žiau, gyvenimą čia labiau vadinu poilsiu, randu laiko ir sau, ir, žinoma, mylimajam. Kiek taip tempsiu? Nežinau“, – atviravo nuomonės formuotoja. Vilniuje Deimantei veiklos netrūksta – ji ne tik daug dirba kaip nuomonės for muotoja, bet ir įsirenginėja naujus namus. „Esu labai užsiėmusi, tačiau pastebiu, kad gyvenime dažnai būna tokie etapai – arba viskas, arba nieko. Vis dėlto tikrai nedrįstu skųstis – tikslas, kurio siekiu, la bai motyvuoja“, – kalbėjo ji. Paklausta, kur jos namai – Vilniuje, kur nuomojasi butą ir įsirengia savąjį, ar Pary žiuje – ten, kur širdis, Deimantė šypsojosi, kad jos širdis padalyta pusiau. Mat ji pui kiai jaučiasi abiejuose miestuose ir kol kas nesvarsto, kur gyvenimas ją nuneš vėliau. Deimantė niekada nesvarstė, kad dėl meilės iškeliaus į kitą šalį, tačiau savo mei lės atsisakyti vien dėl to, kad mylimasis – nelietuvis, net nepagalvojo. Juk visiškai nesvarbu, kokia kalba kalba žmonės, jei jie susikalba, o širdys dainuoja. „Neieškojau vyro užsieniečio. Tikėjau si sutikti žmogų, turintį artimą energiją ir panašias vertybes. Ir Prancūzijoje yra prastų vyrų – Nicolas gyvenamoji vieta čia joks rodiklis. Tačiau jei manęs klaus davo, ar norėčiau gyventi ne Lietuvoje, vi sada sakydavau, kad ne, nes Vilnius man – labai tinkamas miestas. Kita vertus, dabar atsivėrė akys – pa saulis toks didelis, galimybių daug, reikia ir save išmesti iš komforto zonos. Noriu sužinoti, ką galiu padaryti ten, kur manęs nežino“, – kalbėjo nuomonės formuotoja. Deimantė neslepia – po ilgai trukusių santykių, kurie nutrūko prieš kelerius metus, ji pasikeitė. „Susidėliojau visai kitokią gyvenimo viziją, pradėjau viską daryti kitaip. Ži nojau, kad pirksiu butą, norėjau ir inves ticijos, ir savų namų. Šie namai nėra dėl plano kurti šeimą. Bet visada, maža ką, jie bus man grįžti. Toks mano tikslas“, – pasakojo Deimantė. Praėjusią vasarą, ruošdamasi ilgoms 2022 01 25
dviejų mėnesių atostogoms su mylimuo ju, ji gavo galimybę įsigyti butą, kuriam neatsispyrė. Laukti, kaip ji sako, nebu vo kada – jei ne ji, namus jau kitą dieną būtų įsigijęs kitas pirkėjas. Tad svarsty ti, dėlioti pliusų ir minusų nebuvo kada. Manau, kad dabar yra mano aukso am žiaus, jei kalbėtume apie darbus, tad ko laukti? Daugiau rankinių? Kelionių? Ke lionių ir taip bus, nes jos man labai reika lingos“, – sakė ji. Tarp dviejų šalių gyvenanti Deiman tė per kelerius pastaruosius metus vis kraustėsi ir kraustėsi, tad to jausmo, kad įsirengtą butą teks palikti ilgesniam lai kui ar net išnuomoti kitiems, nesikrato – jai tai nesukelia blogų emocijų. „Džiaugiuosi, kad naujus namus įsireng siu taip, kaip noriu pati. Kol kas žadu vis grį žti, o kaip bus ateityje – pamatysime. Bus gaila, jei reikės išnuomoti, bet, kita vertus, kas nors tikrai apsidžiaugs, nes namai bus tikrai labai gražūs“, – sakė Deimantė ir pati kino, kad jei sukurs šeimą, jos kelionės pir myn ir atgal greičiausiai baigsis.
Jauna moteris atvira – su Paryžiuje gyvenančiu ketveriais metais jaunesniu mylimuoju Nicolas ji mato ir įsivaizduoja bendrą ateitį.
„Ėjau gyventi geriau, lai mingai ir pati pastatyti save ant kojų. Niekada ne galvojau, koks niekšas tas mano buvusysis ar kaip jis suėdė man gyvenimą. Ne.“ Deimantė Kazėnaitė
2022 01 25
asmeninis albumas
Jauna moteris atvira – su Paryžiuje gyvenančiu ketveriais metais jaunesniu mylimuoju Nicolas ji mato ir įsivaizduo ja bendrą ateitį. Jei to nebūtų, tiek laiko gyvenimas tarp dviejų šalių nebūtų įma nomas. Tačiau neperšokusi griovio D.Ka zėnaitė nesako „op“ – laikas parodys, ar santykiai, kurie šiandien yra nuostabūs, taps kuo nors dar gražesniu. „Juk gyvenime nutinka ir taip, kad tau atrodo vienaip, o pasisuka kitaip. Dabar mūsų su Nicolas meilė labai gra ži. Tad tikiuosi, kad viskas bus gerai. O jei ir nebus gerai, man vis tiek viskas bus ge rai“, – kalbėjo ji. Kaip atrodo Deimantės diena Pary žiuje? Jauna moteris šypsosi paklausta, ar jau galėtų tapti šios Europos sostinės gide visiems čia viešintiems draugams? „Pirmiausia turėkime mintyje, kad 13
Vygintas skaraitis
P a ž i nt i s
18
smuiko L ir meilės
stygos – jautrios
Kai septynmetė Augusta pirmą kartą į rankas paė mė smuiką ir stryką, tėvams reikėjo prižadėti, kad noras griežti styginiu instrumentu – ne vaikiška už gaida. Šiandien profesionaliai muzikei, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) koncertmeisterei Augustai Jusionytei (37 m.) jau plačiai atvertos ne vienos durys.
KARINA PUKAITĖ
engvų kelių nebūna – dėl svajo nės atverti sielą muzikai reikėjo paaukoti įprastą vaikystę, anks ti išmokti savarankiškumo, gy venti pagal griežtą dienotvarkę. Meist riškai keturias smuiko stygas valdanti muzikantė iš pirmo žvilgsnio gali suda ryti griežtos moters įvaizdį, bet jos na muose netyla nuoširdus juokas, skamba indai, o pro langus net niūriausią dieną skverbiasi šviesa.
– Smuiku pradėjote griežti septy nerių. Kaip šis instrumentas atsidū rė jūsų rankose? – Vaikystėje mane labai dažnai vesda vosi į koncertus, spektaklius, ypač į Lie tuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT). Mėgdavau žiūrėti į vadinamą ją orkestro duobę. Mane traukė visi inst rumentai, bet užsimaniau smuiko. Pa prašiau, kad man jį nupirktų, – sakė, kad turiu išmokti groti. Mane nuvedė į Nacionalinę Mikalo jaus Konstantino Čiurlionio menų mo kyklą, patikrino klausą, duomenis. Sa ko: smuiku grieši. – Kokioje aplinkoje jūs augote? – Mano abu tėvai yra menininkai. Ma ne daugiausia augino ir lavinimu rūpino si močiutė, kuri yra gydytoja. Ji visą gy venimą domėjosi menu, vaikščiojo į visus koncertus, turbūt nėra praleidusi nė vie no spektaklio LNOBT. Mano vaikystė bu vo pilna meno, dailės, laisvo mąstymo žmonių. Papuolus į M.K.Čiurlionio me nų mokyklą, kurią aš ir baigiau, tai neiš vengiama. Esi įkurdinamas kitame – mu zikos – pasaulyje. Ir neatrodė, kad gali būti kitaip, – tai yra mano pasaulis, mano vieta, kur aš tu riu būti. Man nekilo abejonių. – Kokia buvote mokinė? – M.K.Čiurlionio menų mokykloje jungiamas ir bendrasis lavinimas, ir aukšto lygio muzikinis lavinimas, todėl buvau mokinė, kuri beveik nebūdavo namuose, bet nuo ryto iki vėlaus vakaro galėjote mane sutikti mokykloje. Mūsų dienos buvo kur kas ilgesnės nei kitų vaikų – ateidavome aštuntą valandą ryto, išeidavome labai vėlai – kartais 19
A tm in im a s Nino Cerruti 2013-aisiais.
džentelmenas,
kuris aprengė „Gražią moterį“ Mados pasaulis neteko vieno garsiausių XX a. dizainerių Nino Cerruti (91 m.). Italas, kuris aprengė pagrindinius kino filmų „Graži moteris“ („Pretty Woman“) ir „Esminis instinktas“ („Basic Instinct“) personažus, jau seniai savo prabangiu paprastumu buvo tiesiog pavergęs visą pasaulį.
N
ino Cerruti kūrybos pagrin das – trys „banginiai“. Tai ne varžomas audinių, dizaino ir drabužių formų, kurios idea liai atitinka kūno sudėjimą, derinimas. Cerruti šeimos verslo istorija prasideda 32
prieš daugiau nei šimtą metų. 1881-aisiais trys broliai – Antonio, Quintino ir Stefa no įsteigė Bjelos mieste nedidelę teksti lės manufaktūrą „Lanificio Felli Cerruti“. Bet būtent Nino suteikė šeimos vers lui naują kokybišką lygmenį ir padarė tie
siogine šio žodžio prasme revoliucinį per versmą mados pasaulyje. Būsimosios mados pasaulio žvaigždės, gimusios nedideliame Pjemonto provin cijos Bjelos mieste, esančiame tarp Mila no ir Turino, vaikystė prabėgo vaizdingo se Alpių papėdės apylinkėse. Berniukas dažnai dingdavo iš namų, su mėgstama knyga nuklysdavo į kokį nors gražų gamtos kampelį kuo toliau nuo mies to šurmulio. Nino buvo vyriausias iš ketu rių Silvio Cerruti šeimoje gimusių sūnų. Jau būdamas dešimties pradėjo pažin tį su šeimos verslo pagrindais. Tad viena 2022 01 25
Nino Cerruti filme „Graži moteris“ aprengė ir Richardą Gere’ą bei Julią Roberts.
me savo interviu N.Cerruti net pajuoka vo: „Jei kūdikėlio Jėzaus pirmuoju lopšiu buvo šienas, kūdikėlio Nino – vilna!“ Dizaineris yra sakęs, kad jaunystėje nesvajojo apie madą, norėjo būti filoso fas ar žurnalistas. Pasirinko pastarąsias studijas. Bet jas teko nutraukti 1950-ai siais netikėtai mirus tėvui. 19-metis Nino buvo priverstas perim ti į savo rankas vadovavimą šeimos vers lui. Jau tuomet Cerruti tekstilės įmonė Italijoje turėjo geriausios vilnos gamy bos vyriškiems kostiumams reputaciją. „Man buvo svarbu įtvirtinti Cerruti var dą pasaulyje visiems laikams. Iki tol šeimos nariai buvo paprasti tekstilės manufaktū ros darbininkai. Iš Katalikų bažnyčios arc hyvų sužinojau mūsų šeimos istoriją nuo 1605 m. Tai buvo amatininkai, turėję dau giavaikes šeimas – po aštuonis vaikus, iš kurių išgyvendavo tik du. Mano senelis su broliais ir pusbroliu, 1881-aisiais pradėjęs savo verslą, tekstilės įmonėje tapo vado vais. Save laikiau mažu grandinės žiedu, sujungusiu praeitį ir ateitį. Žinoma, ti kėjausi Cerruti vardą išgarsinti visame pasaulyje, todėl atidariau vyriškų gata vų drabužių parduotuvę Paryžiuje“, – vie 2022 01 25
name interviu sakė N.Cerruti. Bet iki Paryžiaus dar keletą metų te ko palūkėti. Perėmęs vadovavimą vers lui į savo rankas šeimos pasitarimo me tu Nino pareiškė, kad nusprendė pakeisti įmonės darbą.
„Man buvo svarbu įtvirtinti Cerruti vardą pasaulyje vi siems laikams. Save laikiau mažu grandinės žiedu, su jungusiu praeitį ir ateitį.“ Nino Cerruti
Ne tik tradiciškai gaminti aukščiausios klasės audinius, bet ir iš jų siūti kostiu mus. Šeimos bandymai atkalbėti Nino – kaip jis gali be profesionalaus pasirengi mo! – nedavė rezultatų. Jaunuolis žinojo, ką daro. Nino nu siuntė dviem tūkstančiams siuvėjų savo fabriko audinio atraižą. Paskui iš kiek vieno jų gavo kvietimą pažiūrėti ir įver tinti, kokius nuostabius drabužius jiems pavyko pasiūti. Toks savotiškas mokymasis suteikė N.Cerruti neįkainojamos patirties, ku
ria jis naudojosi ir vėliau. Būtent šis pa tyrimas padėjo jam pasiekti tai, kas va dinama aukščiausia kokybe. N.Cerruti sukurti vyriški kostiumai ir dabar stebina. Jie, mados specialistų nuomone, pagaminti tradicinio siuvimo stiliumi ir yra geriausi serijinės gamybos drabužių pavyzdžiai. Pirmoji 1957-aisiais pasirodžiusi N.Cer ruti vyriškų gatavų drabužių liukso klasės kolekcija buvo pavadinta tikra mados pa saulio revoliucija. Dizaineris pasikliovė ita lišku stiliumi ir neapsiriko. Anksčiau vyriškos mados lyderiais bu vo laikomi anglai ir tik jų stilius. Perne lyg oficiali, manieringa ir konservatyvi angliška kryptis buvo laikoma tradiciniu aukštosios vyrų mados stiliumi. Vadovaudamasis brolių Cerruti dar XIX a. pabaigos filosofija modernizuoti tradiciją savo modeliams Nino suteikė nerūpestingumo, laisvės ir elegantišku mo. Būtent dėl to kolekcija išsiskyrė sa vitu stiliumi, kuris vėliau pavadintas „ca sual chic“ – „kasdiene prabanga“. N.Cerruti mados stilius – anglų aris tokratizmo ir italų optimizmo, gyveni mo džiaugsmo derinys. 33