2022 m. vasario 8–14 d.
Nr.6
Legendinis žurnalas
Kitokia pabėgėlės istorija Brangiausi meno kūriniai Jurga Anusauskienė svajonę išpildė Norvegijoje
Meilės diena:
įsimintiniausi Lietuvos garsenybių pasimatymai, pirmoji meilė, sužadėtuvių žiedai
Gydytoja
Renata Valiūnienė:
Kaina TIK
1,50 Eur
„Keturi vaikai šeimoje – mažai, reikia turėti šešis“
K el i on ė s
Užbūrė gamtos didybė
N
Laura Bulvydė
eseniai iš Šiaurės Norvegijos, kur su bičiuliais pasiekė vieną šiauriausių Norvegijos taškų Arnioją, grįžusi fotomeninin kė atvira – ji ir speigas, ledas ir kandan tis 30 laipsnių šaltis – ne itin suderina mi dalykai. Tačiau jei turi svajonę, reikia jos siekti – juk Šiaurės pašvaistės nepa matysi nei ten, kur auga palmės, nei na muose ant sofutės. Išsiruošusi į dešimties dienų kelionę šiaurėn Jurga nustebino pati save. „Nie kada nesakyk „ne“! Mūsų tikslas buvo pasiekti Šiaurės Norvegiją – ir šalies pa 22
vadinimas iškalbingas, ne veltui kilęs iš Šiaurės kelio. Kelionė buvo labai sėk minga ir įspūdinga, pilna naujų potyrių bei įspūdžių. Supratau, ką reiškia būti lauke spau džiant 30 laipsnių šalčiui. Pamačiau uni kalių reginių: poliarinę naktį, net žiemą neužšąlančius fjordų labirintus, melsvus ledynų liežuvius. Tikrai manau, kad tai ne paskutinė mano kelionė į šiuos kraštus“, – grįžusi namo įspūdžiais dalijosi moteris. Svajonė pamatyti Šiaurės pašvaistę Jurgai išsipildė netikėtai – būnant gy venvietėje. Fotografė džiaugiasi, kad lai ku spėjo iš kaimelio, kur vaizdą gadino statiniai, pervažiuoti į atvirą ir kalnuotą
vietovę. Taip pat kad su savimi turėjo sto vą ir kitą reikiamą įrangą ir jai pavyko už fiksuoti šį nenuspėjamą gamtos stebuklą. „Įdomu tai, kad akimis matai tą feno menalų reiškinį, o pabandžius nufoto grafuoti telefonu nieko išėjo. Įamžinti Šiaurės pašvaistę man pavyko tik profe sionalia technika. Nuolat kintantis įspūdingas reginys, jo nesuplanuosi, čia nesugudrausi – savo kailiu patyrusi tą gamtos didybę džiau giuosi kaip mažas vaikas. Ar klykiau iš laimės? Tikrai taip! Tokie reginiai tikrai padaro vidinę inventoriza ciją, o laimės buvo pilnos kelnės“, – šyp sojosi J.Anusauskienė. 2022 02 08
asmeninis albumas
Garsi fotomenininkė Jurga Anusauskienė (51 m.) pamatyti šiaurės pašvaistę svajojo jau seniai. Labiau šiltus kraštus ir palmes, o ne šaltį ir sniegą mėgstanti moteris ryžosi kelionei į Šiaurės Norvegiją ir jai pasisekė – pašvaistė moterį pasitiko visu gražumu.
Daugiau nei savaitę Šiaurės Norvegijoje keliavusi automobiliu Jurga Anusauskienė buvo sužavėta nepakartojamos laukinės gamtos.
23
Ramūnas Danisevičius
T a d a i r d a b a r
26
Iš gyvenimo nori
atsiriekti kuo daugiau Paroje – tik 24 valandos, o nuveikti norisi labai daug! Gydytoja akušerė-ginekologė Renata Valiūnienė (56 m.) ir mokykloje, ir universitete buvo lyderė, domėjosi daugybe dalykų, lankė įvai rius būrelius, o susilaukusi keturių vaikų nemetė darbo. Šian dien ji sako, kad keturi vaikai šeimoje – mažai, reikia turėti šešis.
27
P a ž i n t i s
KITOKIA pabėgėlės istorija Pabėgėlių krizė šalį tarsi padalijo į tris stovyklas: tų, kurie atvykėlius užsipuola žodžiais, tų, kurie juos gina, ir tų, kurie tyli. Pasakojimų, žinoma, esti įvairių, bet ar tikrai viskas tik juoda arba balta? Pabėgėlė iš Eritrėjos Delina Binega Mehari (17 m.) savo pavyzdžiu rodo, kad ribos kartais plyti tiktai ten, kur patys jas užsibrėžiame.
Į
Agnė Mačiulytė
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Už sieniečių integracijos centrą mane at vedė žinia apie pirmuosius žingsnius modelių pasaulyje žengiančią protin gą, išvaizdžią ir kuklią merginą. Trypčiodama mažutėliame Šanchaju mi pramintame sostinės Šnipiškių rajone įsikūrusio centro laukiamajame svarsčiau, ar mergina nepabūgs kalbėti apie prie fo toaparato blyksčių ir drabužių blizgučių kontrastingai atrodantį bauginantį gyve nimo tarpsnį. Bijojau ir kito scenarijaus – gal ji gyvenimui Lietuvoje negailės tik nenuoširdžių ir tuščių liaupsių? Žvelgdama į triukšmingą Kalvarijų gatvę sulaukiau Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ centro vadovės Audronės Kai rienės kvietimo. „Kavos ar arbatos?“ – paklausia Aud ronė ir pakviečia prisėsti prie stalo. Ant jo – praeinančiųjų pirštų nugnaibytas py ragas, už jo – daugybė tarp virtuvėlės ir koridoriaus zujančių centro darbuotojų ir savanorių. Po kurio laiko netoliese at sistoja ir Delina. Merginos nenorą išsi šokti iškart išduoda kūno kalba: ji nesi blaško, pokalbio laukia ramiai ir kantriai. Interviu pradedame pakilusios į viršuje esančią salę, kurią puošia spalvingai iliust ruotos Tadžikistano poeto eilės. „Aš karo nei norėjau, nei prašiau“, – parašyta ant išmargintos sienos. Dievaži, kaip kadai se šie žodžiai buvo artimi ir lietuviams. 34
Matau, kad Delina šiek tiek jaudinasi. Tai ir vėl išduoda kūnas – virpančios juo dos tankios blakstienos ir greičiau už žo džius bėgiojančios akys. „Gimiau Eritrėjos sostinėje Asmaro je. Kai man buvo maždaug dveji, mirė tėtis, tuomet išvykau gyventi į tetos na mus. Iš šio gyvenimo tarpsnio prisime nu savo draugus, pamenu, kad kartais į namus atvykdavo ir tetos vyras, atvež davo mums saldumynų ir kitokių gėry bių. Kas keletą mėnesių mane aplanky davo mama.
„Etiopijoje nebuvo taip jau blogai. Ten bent jau turi laisvės, nereikia bijo ti, kad būsi areštuotas.“ Delina Binega Mehari
Vieno apsilankymo metu ji pranešė, kad turiu jaunesnį brolį, kurio ji susilau kė nuo kito vyro. Aš irgi vykdavau į sosti nę aplankyti mamos šeimos“, – gyvenimo paveikslą piešti pradėjo Delina. Mergina paaiškino, kad po tėvo mirties į tetos na mus ji išsikraustė, nes mama nebeturėjo galimybės jos auginti. Permainingos gyvenimo sąlygos Eritrė joje – kasdienybė. Delinos gimtinė – mar ga etniniu požiūriu Šiaurės Rytų Afrikos šalis, kurioje vyrauja dvi religijos – krikš čionybė ir islamas. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, Eritrėja buvo kolonizuota Italijos, ją ilgai valdė ir kontroliavo pie
Delinai atsipalaiduoti prieš kameras vis dar sudėtinga, bet ji labai stengiasi.
Nuotraukos: Robertas Rapkauskas Makiažas: Ilona Janulevičiūtė
35
P r a b a ng o s k od a s
Brangiausi 2.
meno kūriniai
„Sotheby’s“ ir „Christie’s“ aukcionų rekordas – 706 mi lijonai eurų. Tokia suma gauta už 2021-aisiais parduo tus dešimt geidžiamiausių meno kūrinių. Įdomu tai, kad tarp populiariausių praėjusių metų dailininkų nėra nė vienos moters. Devyni iš dešimties menininkų nega lės pasidžiaugti finansine sėkme, nes jau seniai mirę.
Įžymiojo JAV dailinin ko Andy Warholo bičiu lio amerikiečio Jeano Michelio Basquiat paveikslas „In This Case“ („Šiuo atveju“, 1983 m.) „Christie’s“ aukcione Niujorke par duotas už 93,1 mln. dolerių (83,5 mln. eurų). Meno kūrinį, kuriame vaizduojama kaukolė, pateikė vie nas mados namų „Valentino“ įkūrė jų Giancarlo Giammetti.
Brangiausiai 2021-aisiais parduoti paveikslai:
1.
Ispanų tapytojo Pablo Picasso 1932 m. sukurtas „Woman Sitting Near a Window“ („Moteris, sėdinti prie lango“, dailininko nepilname tės meilužės ir mūzos Marie Therese Walter portretas) – vienintelis kū rinys, perkopęs per 100 mln. dolerių (89,6 mln. eurų). Už jį „Christie’s“ meno auk cione „20th Century Art Evening Sale“ Niujorke sumokėta 103,4 mln. dolerių (92,7 mln. eurų). Pradinė kaina buvo 55 mln. dolerių (49,3 mln. eurų). 44
2022 02 08
5.
Kinų kilmės kriptovaliutų platformos „The Tron Foun dation“ įkūrėjas Justinas Su nas įsigijo iš Šveicarijos kilusio meninin ko Alberto Giacometti skulptūrą „The Nose“ („Nosis“, 1947 m.). Kūrinys, prik lausęs amerikiečių H. ir L.Macklowe’ų ko lekcijai, parduotas „Sotheby’s“ aukcione. J.Suno investicijos vertė – 78,4 mln. do lerių (70,3 mln. eurų).
3.
Sotheby’s, Christie’s, Scanpix
Italų Renesanso meistro Sandro Botticelli šedev ras „Portrait of a Young Man Holding a Roundel“ („Jaunuo lis su medalionu“, apie 1480 m.) Niu jorko aukcione „Sotheby’s“ parduotas už 92,1 mln. dolerių (82,6 mln. eurų). Paveiksle vaizduojamas sėdintis jau nas vyras ilgais auksaspalviais plau kais, rankoje laikantis medalioną su barzdotu šventuoju. Tas medalionas – originalus XIV a. kūrinys. Meno is torikai mano, kad S.Botticelli nuta pė didiką, išdidžiai demonstruojan tį meno kūrinį.
4.
Dėl JAV magnato Harry Macklowe’o skyr ybų su žmona Linda iš jų privačios kolekcijos „Sotheby’s“ aukcione buvo parduotas iš Latvijos kilusio amerikie čių tapytojo Marko Rothko paveiks las „No7“ (1951 m.). Už jį gauta 82,5 mln. dolerių (74 mln. eurų). 2022 02 08
45