2022 m. kovo 1–7 d.
Nr.9
Legendinis žurnalas
iNGA BudrieNė ištyrinėjo ruandą sABiNA repČeNkieNė odą gaivina ledukais
soterA ŠVeikAuskAitė:
„Šeima – mano misija“
Kaina TIK
1,50 eur
K el i on ė s
Matė ir prabangos,
ir skurdo
Žinomai moteriai didžiausią įspūdį paliko laukiniai gyvūnai ir safaris.
Ne itin populiarias kelionių kryp tis mėgstanti išbandyti verslininkė Inga Budrienė (47 m.) nustebino ir šį kartą. Žinoma moteris paga liau įgyvendino keletą metų puo selėtą planą ir pakėlė sparnus į centrinėje Afrikos dalyje esančią Ruandą. Moteris drauge su vyru Dariumi (53 m.) ir dviem bičiulių šeimomis aplankė šioje egzotiško je šalyje gyvenančius draugus. 6
7
atvIRaI
sekėjoms rodo
NepAGrAŽiNtĄ MotiNYstĘ
ieva SavickaiTė (FOTOSaLa.eU)
Ji – ne tik atsidavusi mama, bet ir kitų mamų draugė, su būrusi bene didžiausią lietu voje mamų bendruomenę. Ji, atrodo, spėja viską, nors ne slepia – visos mintys, veiklos ir idėjos sukasi aplink vaikus. „Niekada nebuvau karjeristė, nesvajojau sukurti imperi jos ar uždirbti milijonų. Vi sada norėjau šeimos, vaikų. tai – mano misija“, – atviravo nuomonės formuotoja sotera Šveikauskaitė (30 m.).
12
B
LaUra BULvYDė
ene garsiausią Lietuvos mamą S.Šveikauskaitę socialiniuose tinkluose seka daugybė mamų. Dviejų mergaičių – šešiametės Aretės ir nė metukų dar neturinčius Ad rianos – motina yra laimėjusi ir garbingų apdovanojimų – paskelbta Metų mama. Tinklaraštis „BabyBlog“ ir jo pasky ros socialiniuose tinkluose pačiai Sote rai pirmiausia reiškia mamų bendrystę, šaunių ir kūrybingų moterų bendruome nę. Per daugiau nei šešerius metus subū rusi milžinišką mamų armiją tinklarašti ninkė neslepia – iš paprasto tinklaraščio „BabyBlog“ tapo kai kuo daugiau. „Smagu bendrauti, smagu ne tik man duoti patarimus, rekomendacijas, bet ir sulaukti jų iš kitų mamų. Esu įsitikinusi, kad mes turime palaikyti viena kitą, pa dėti. Žinoma, ne visada visoms įtinku, ne visiems patinka vienokia ar kitokia mano nuomonė. Vis dėlto visada akcentuoju, kad kiekviena gyvename skirtingus gyveni mus, turime kitokius įpročius, šeimas, vai kus, o mano nuomonė – tai mano patirtis. Suprantu, kad bendrauju su viena jaut riausių auditorijų ir pati esu jos dalis, to dėl tai, kas tinka man ir mano mergai tėms, nebūtinai tiks ir kitoms mamoms“, – pasakojo Sotera. Jei po jos įrašais socialiniuose tinkluo se užsiplieskia aršesnės diskusijos, mo teris komentatorių mandagiai paprašo bendrauti draugiškai, mat skirtingos nuo monės, jos akimis, yra gerai, bet ne mažiau svarbi ir pagarba viena kitai. Vis dėlto ji įsi tikinusi, kad kitokį – ne mamoms skirtą – tinklaraštį kurti būtų kur kas lengviau. „Iš tiesų tų neigiamų komentarų sulau kiu itin retai, matyt, man pavyko suburti pozityvių, draugiškų mamų bendruome nę. Tikiu, kad jų pyktis ar nepasitenkini mas kyla iš nuovargio – kas tai yra, tikrai žino kiekviena, turinti mažą vaiką. Visada pasiūlau atsikvėpti, skirti lai ko sau, o ne kitų įžeidinėjimui, nepasi tenkinimui. Žinoma, sulaukiu ir patarimų, paauk lėjimų tada, kai visai jų neieškau“, – sakė S.Šveikauskaitė. – Sotera, būti nuomonės formuo toja – ne tik smagu, bet ir atsakomy bė, jūsų darbas. Jūs su savo sekėjo 2022 03 01
mis bendraujate kaip su draugėmis ar dažniau renkate žodžius, sprau džiate save į rėmus? – Iš tiesų daugelis mano, kad nuomo nės formuotojų darbas – bim bam. Kad mes nieko neveikiame, gauname dova nų ir tik pafotografuojame. Aš dirbu dau giau, nei galite įsivaizduoti. Juk dirbu sau, atiduodu save, savo laiką, turiu kurti, turiu išlikti įdomi. Tam reikia labai daug motyvacijos, darbo, pastangų. Turime domėtis naujovėmis, daug skaityti, kad nenusikalbėtume. Kartais reikia tikrai susiimti ir pagalvoti, kad ko nors neįžeistum ar nenuklystum į lan kas. Nuomonės formavimas – ir savotiš kas savęs pačios tobulinimas. Aš su savo sekėjomis esu atvira: tokia, kokia esu socialiniuose tinkluose, esu ir gyvenime. Su jomis bendrauju kaip su ge riausiomis draugėmis. Kai moterys man parašo, nori išsipasakoti, visada stengiuo si atrašyti, kitaip net negaliu užmigti. Man labai svarbus atgalinis ryšys, ti kiu, kad ir toms, kurios rašo, pasakojasi, klausia, rūpi gauti tuos atsakymus iš ma nęs. Jos nori mano dėmesio ir jį gauna.
„esu laiminga, turiu tiek, kiek reikia, svar biausia – mylintį vyrą ir sveikus vaikus šalia.“ sotera Šveikauskaitė
– Jūsų tinklaraštis atsirado gimus pirmajai dukrelei Aretei – prisimin kite, kaip, kodėl pradėjote šią veik lą? Ką veikėte iki gimstant Aretei, ar šiandien save įsivaizduojate dir bančią pagal specialybę? – Iki dukrytei gimstat studijavau tei sę. Pastojau prieš pat paskutinius egza minus. Tad iki gimstant Aretei buvau stu dentė. Nieko rimto nedirbau, kokių nors veiklų imdavausi tiek, kiek man reikėjo pragyventi ar patenkinti savo studentiš kus poreikius. Tačiau po kelerių metų nusprendžiau, kad nebenoriu tęsti teisininkės karje ros, supratau, kad neįsivaizduoju savęs šioje srityje. Kai dukrelei buvo dveji, įstojau į Vil niaus Gedimino technikos universiteto kūrybinių industrijų studijas ir praėju
sią vasarą apsigyniau socialinių mokslų bakalauro laipsnį. Šių studijų žinios man padeda ir dabartinėje veikloje, juk čia vis kas ir sukasi apie komunikaciją. – Iš jūsų įrašų socialiniuose tink luose susidaro įspūdis, kad auginti pirmąją dukrelę buvo lengviau. Ne vengiate dalytis ir sunkesne kasdie nybe, nepagražinta mamos realybe – nemigos naktys, vaikų ligos, nuo vargis, gal net išsekimas, galiausiai – netobula figūra po gimdymų. – Būsiu atvira: antrą dukterį augin ti yra ramiau, bet sunkiau. Adriana ge rai nemiega nei naktimis, nei dienomis – miegas nėra nei jos, nei mano draugas. Neturiu poilsio... Tai išvargina ir išsekina. Kai beveik metus mažoji keliasi kas pusvalandį ar valandą, ir tai vyksta kas dien, galiu pavirsti mažu zombiu. O lengviau, ramiau, nes pati kaip ma ma turiu kur kas daugiau patirties. Kaip ir sakiau, savo įrašuose esu to kia, kokia esu. Daugelis mano įrašų so cialiniuose tinkluose sukurti čia ir dabar. Esu labai emocingas žmogus, o tas emoci jas ir iš jų kylančias mintis man lengviau išreikšti tekstais. Tad jei užplūsta kokia nuotaika ar mintis – čia pat ją paverčiu tekstu, kurį ir skaito mano bendruomenė. Nebijau dalintis ir netobulais dalykais, pasakoju apie sunkias akimirkas. Man at rodo, kad nušlifuoto ir pagražinto turinio pilni socialiniai tinklai, tad renkuosi rea lybę, kad ir kokia ji tuo metu yra. Man norisi ne tik pačiai rasti taip pat besijaučiančių mamų ir su jomis pabend rauti, palaikyti vienai kitą, bet ir kitoms parodyti, kad sunku ne tik joms, sunku būna ir man, mes nesame vienos, o ka da nors vis tiek bus geriau. – Kas jums padeda? Ar užtenka tik išsikalbėjimo su kitomis mamomis? – Didžiausias mano ramstis – vyras, su juo kalbu ir išsikalbu. Esame atviri ir sup rantame vienas kitą labai gerai, kartais – net iš žvilgsnio. Vis dėlto, juokas juokais, geriausia mano draugė išpažintims yra ma no tinklaraštis. Ten aš atsiveriu, išsilieju, jei sunku – ir paguodos bei paramos gaunu. Kad ir kaip būtų, tikrai nesu ta, ku ri tik burba ir skundžiasi. Net ir burbė dama lieku pozityvi, motyvuoju ir kitas mamas nepasiduoti. Man labai svarbu 13
G r ož i s ir s v e ik at a
Grožio specialistė
odą gaivina ledukais
Sabina Repčenkienė (67 m.) kone tris dešimtmečius buvo žinoma kaip Lietuvos grožio industrijos atstovė. Kurį laiką moteris buvo dingusi iš viešumos, tačiau dabar vėl ėmėsi naujos veiklos – įkūrė Sveikos odos institutą, kuriame ruošiami profesionalūs grožio specialistai.
22
S
Svajūnė Marcinkevičienė
abina per savo gyvenimą įkūrė ne vieną grožio saloną, atstova vo prabangiems kosmetikos pre kės ženklams, vienoje aukštojoje mokykloje vadovavo estetinės kosmeto logijos studijų programai. Neseniai jos įkurtame Sveikos odos institute ji mo ko kosmetologus darbo įgūdžių ir užpil do praktikos spragas. „Įgijus bet kokią specialybę aukštojoje ar kitoje mokykloje neįmanoma iš karto dirbti profesionaliai. Suteiksime kosme tologėms daugiau drąsos ir pasitikėjimo, nes klaidos dirbant su klientų oda gali brangiai kainuoti“, – sako S.Repčenkienė. Ji labai daug dėmesio skiria veido odos diagnostikos mokymui, veido masažo įgū džiams formuoti, kosmetikos priemonių sudėtinėms dalims pažinti. Tad, anot verslininkės, jos institute naudingų dalykų ir informacijos ras ir jau dirbantys šioje srityje: susipažins su šios srities inovacijomis, naujais prietaisais, masažo technikomis. „Juk naujovių labai daug ir vienam spe cialistui labai sunku atsirinkti, kas yra pa tikima, ypač kai sukiesi kasdienių darbų rutinoje“, – sako moteris. – Sabina, būdama brandaus am žiaus vis dar sukatės versle, sugal vojate naujų projektų. Iš kur tiek jė gų, energijos? Daugelis tingėtų ir tie siog leistų laiką namuose. – Laiką leisti namuose nėra blogai. Bet... Esu sukaupusi labai daug žinių, patirties ir visu šituo gėriu noriu dalytis su kitais. Man taip norisi mokyti, padė ti, patarti, dalytis tuo, ką turiu geriausio. Be to, mano verslo partneris vis skatina daryti ką nors naujo. Tik aš niekuomet nelendu į tas sritis, kurių neišmanau. Darau tai, ką moku ge riausiai, gal todėl ir konkurentų nieka da nebijojau. Prisimenu, kai atidariau grožio salo ną A.Jakšto gatvėje Vilniuje, pažįstami ir konkurentai stebėjosi tokiu sprendimu – aplink buvo net 7 panašūs grožio salonai. Bet aš žinau, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kiek konkurentų yra aplinkui, o kaip aš organizuoju savo veiklą. Šiuo metu jau trys iš tų salonų nebevei kia, o kitiems keturiems užtenka klientų.
Juk ne veltui prabangių rūbų parduotu vės užsienyje atidaromos vienoje gatvė je. O profesionalios kosmetikos prekės ženklų, kvepalų – gausybė, bet kiekvie nas iš jų randa savo klientą. – Daugiau nei 30 metų dirbate gro žio industrijoje. Kaip per šiuos me tus keitėsi grožio pasaulis? – Mano jaunystės laikai nuo šių dienų skiriasi kaip diena ir naktis. Moterys šiais laikais grožio rezultatus nori matyti čia ir dabar. Ir niekas negalvoja, kad greitas rezultatas turės pasekmių.
„Kasrytinio veido prausimo ledukais kol kas man niekas nepakeitė.“ Sabina Repčenkienė
Sutinku, yra labai daug įvairių ir tikrai gerų metodų, kurie padeda mums atro dyti ir būti gražesnėms, jaunesnėms. Ir jei tikrai reikia, galima pasinaudoti vis kuo, ką siūlo grožio industrija, tačiau bet kuris grožio srities specialistas pasakys, kad jei iš tiesų norime rezultatų, juos pa sieksime tik nuolatos kažką darydamos. Mes, moterys, kaip gėlės – pabandy kite padauginti trąšų ir pamatysite, kas bus. Taip, jos sužydės, bet kas bus pas kui? Su mūsų oda tas pat. Yra procedūrų, kurios ne tik reikalingos, bet net ir būti nos tam tikru gyvenimo laikotarpiu, ta čiau čia labai svarbu saikas. Jokiu būdu negalima pasiduoti norui dar ir dar save tobulinti, nes tai jau lemia nepageidau jamą šalutinį poveikį. Ir netgi negrįžta mus rezultatus. Viskam reikia saiko ir kritinio mąsty mo, nes grožio specialistai taip pat ne vi sada būna sąžiningi. – Pastaraisiais metais vienoje pri vačių aukštųjų mokyklų išleidote net 5 kosmetologių kursus. Šias merginas su meile vadindavote „grožio valdo vėmis“. Ar jums vis dar įdomu dirbti su šiuolaikiniu jaunimu? – Tai be galo įdomi ir vertinga patirtis, kuri išmokė kantrybės. Man atrodė, kad žmogus, atėjęs mokytis, bus smalsus, at viras, norės ir reikalaus daug, o mums te reikės viską suteikti. 23
M oz a ik a
Du žingsniai iki sosto Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II (95 m.) sveikatai silpstant, dėl ne itin didelės monarchijos šalininkų paramos princui Charlesui (73 m.) ir labai žemų jo jaunesniojo sūnaus princo Harry (37 m.) šei mos reitingų Kembridžo kunigaikščiai Williamas (39 m.) ir Catherine (40 m.) renka populiarumo taškus.
32
Williamas ir Catherine su vaikais Charlotte, Louis ir George’u Jordanijoje. Šią nuotrauką jie išplatino kaip kalėdinį atviruką.
D
idžiosios Britanijos karalienės sveikatos pablogėjimas po jos sutuoktinio Edinburgo kuni gaikščio Philipo mirties praė jusių metų balandį priminė, kad viskam gyvenime yra pabaiga. Ir net 70 metų Eli zabeth II valdymui. Ne, ji neketina oficialiai atsisakyti sos to – juk 1952 m. davė priesaiką tarnauti monarchijai iki gyvenimo pabaigos. Bet, panašu, pasitraukimas iš veiklos neiš vengiamas. Tad kodėl pereinamuoju laikotarpiu va dovavimo neperduoti vyresniajam anūkui Williamui ir jo žmonai Catherine, sugebė jusiems garbingai atstovauti karališkajai šeimai per pastaruosius audringus mėne sius? Taip mano net ekspertai, gana kritiš kai nusiteikę karališkųjų rūmų atžvilgiu. Skandalinga Harry ir Meghan (40 m.) istorija, stipriai pakenkusi Windsorų re putacijai, Catherine ir Williamą suvienijo stipriau nei bet kada. Sasekso kunigaikš čiai pažeidė tradicijas ir protokolus, o dėl Kembridžo kunigaikščių gebėjimo jų nuo sekliai laikytis šios poros gerbėjai juos laiko karalystės gelbėtojais. Žinoma, iki tol, kol jie galės išsaugoti idealios šeimos paveikslą. Catherine ir Williamą reikia pagirti už tai, kad, priešingai nei daugelio kitų porų, – nesvarbu, kokio statuso ir kilmės, – jų santykiai su metais tampa vis nuoširdesni. Pasimiršta kai kurios jų dešimties me tų meilės romano detalės ir smulkmenos, nepasitenkinimas dėl nearistokratiškos Catherine Middleton kilmės ir nuolat iš plaukiantys į viešumą gandai apie taria mą Williamo neištikimybę. Kodėl žmonėms taip patinka pasakos ir realūs princai bei princesės? Viena prie žasčių, kaip mano psichologai, kad tik iš galvotose istorijose būtinai išsipildo sva jonės ir viskas baigiasi laimingai.
L
aiminga pabaiga – būtent tai, ką pastaruoju metu įkūnija Catherine ir Williamas. Net jų kūno kalba by loja apie nuoširdžią tarpusavio meilę, o ne įprastinę sutuoktinių partnerystę. Susida ro įspūdis, kad porai pavyko įveikti visus sunkumus, kurių veikiausiai tikrai būta. Atrodo, kad jų sąjunga ir darbas monar chijos labui abiem teikia pasitenkinimą. Būtent Catherine priskiriamas kone pagrindinis vaidmuo dėl karalystės da barties ir ateities, su ja siejamas ir princo 33