Stilius

Page 1

2022 m. gegužės 10–16 d.

Nr.18

GARSIOS LIETUVĖS atskleidė savo grožio paslaptis UKRAINIETIŠKA VIRTUVĖ – arčiau, negu manome SAUGIRDUI VAITULIONIUI didžiausia kančia– žolės pjovimas NATALIJA KLYČKO jaučia kaltę ir pareigą

MONIKA LIU:

Kaina TIK

1,50 Eur

„Noriu, kad lietuviai didžiuotųsi savo kalba“


K A­R A­M E­L Ė

At­vė­rė

GRO­ŽIO PAS­LAP­TIS

Kiek­vie­na mo­te­ris gro­žį sup­ran­ta skir­tin­gai, ta­čiau vi­sos li­gi vie­nos trokš­ta jį spin­du­liuo­ti ne tik išo­rė­je, bet ir iš vi­daus. Ži­no­mos mo­te­rys at­vė­rė ne tik sa­vo kos­me­ti­nes, bet ir pas­lap­tis, kas pa­de­da joms jaus­tis ir ra­mioms, ir lai­min­goms.

A

k­to­riaus Ra­mū­no Ru­do­ko (53 m.) žmo­na Jus­ti­na Ru­do­kė (28 m.) va­do­vau­ja­si tai­syk­le „ge­riau ma­žiau nei dau­giau“. Be to, ji džiau­gia­si sa­vo atei­tį sie­jan­ti su gro­žio sri­timi. Kū­ry­bi­nės ko­mu­ni­ka­ci­ jos stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te be­bai­ gian­ti mo­te­ris šiuo me­tu pri­sis­ta­to kaip an­ta­kių ir blaks­tie­nų la­mi­na­vi­mo ir da­ žy­mo meist­rė. „Man as­me­niš­kai gra­žiau­sias mo­ters bruo­žas – na­tū­ra­lu­mas, skais­ti ir pri­ži­ūrė­ ta vei­do oda, šva­ra. La­mi­na­vi­mo pro­ce­ dū­ro­mis ga­liu leng­vai pa­ryš­kin­ti tai, kas duo­ta gam­tos, nep­rik­li­juo­da­ma an­ta­kių prie vei­do. Ma­no dar­bo tiks­las – at­lik­ ti dar­bą es­te­tiš­kai, iš­lai­kant na­tū­ra­lias pro­por­ci­jas ir ne­per­sis­ten­giant“, – pa­ brė­žė J.Ru­do­kė. Svar­biau­si Jus­ti­nos gro­žio ri­tua­lai pa­ pras­ti: du­šas, gry­nas oras, svei­ka mi­ty­ba, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. „O ma­no kos­me­ti­nė­je vi­sa­da ga­li­ma ras­ti prie­mo­nių, skir­tų odos drėg­mei pa­ lai­ky­ti. Ži­no­ma, neap­siei­nu ir be de­ko­ ra­ty­vi­nės kos­me­ti­kos. Bet kai tik lei­džia ga­li­my­bės, sten­giuo­si vei­do odą le­pin­ti drė­ki­na­muo­ju kre­mu, ir vis­kas“, – sa­kė ji. 6

2022 05 10


RO­BER­TI­NAS VA­LIU­LIS RE­DA MIC­KE­VI­ČI­ŪTĖ

L

2022 05 10

i­na Bra­žins­kai­tė (42 m.) – vie­na tų mo­te­rų, ku­rios ga­li pa­si­gir­ti ne tik pui­kia iš­vaiz­da, bet ir tur­tin­gu vi­di­niu pa­sau­liu. Dip­lo­muo­ta ak­to­rė bei psic­ho­lo­gė ir pa­ti pri­pa­žįs­ta, kad jai gra­ ži mo­te­ris pir­miau­sia yra in­te­lek­tua­li, ži­ nan­ti sa­vo ver­tę ir spin­du­liuo­jan­ti pa­si­ ti­kė­ji­mą sa­vi­mi. „Vi­sa tai at­sis­pin­di ne tik to­kios mo­ ters elg­se­no­je, bet ir pa­čia­me jos sto­te, tai ji spin­du­liuo­ja ap­lin­ki­niam pa­sau­liui. Man gro­žis – to­li gra­žu ne vien išo­ri­nis spin­de­sys“, – įsi­ti­ki­nu­si ak­to­rė. Ak­to­rė sa­kė, kad iš šei­mos mo­te­rų yra pe­rė­mu­si ir gro­žio ri­tua­lų. „Ke­lis gro­žio ri­tua­lus pe­rė­miau iš sa­ vo šei­mos mo­te­rų. Ry­tais la­bai mėgs­tu vei­dą praus­ti le­do ku­be­liu iš žo­le­lių mi­ ši­nio. Šių ku­be­lių vi­suo­met tu­riu už­si­šal­ džiu­si sa­vo šal­dik­ly­je. Ypač pa­tin­ka le­do

ku­be­liai iš šla­mu­čių ar ra­mu­nė­lių nuo­vi­ ro. Mėgs­tu žo­le­les ir vo­nio­je. Jų nuo­vi­ro ar žo­le­lių alie­jaus įla­ši­nu į vo­nią, kai no­ riu at­si­gai­vin­ti ar tie­siog pail­sė­ti po il­gos die­nos“, – tę­sė dvie­jų vai­kų ma­ma. L.Bra­žins­kai­tė pra­si­ta­rė ir apie plas­ ti­nę chi­rur­gi­ją. Pa­sak jos, vi­sur tu­ri bū­ti jun­ta­mas sai­kas. „Pa­lan­kiai į plas­ti­nę chi­rur­gi­ją ži­ūriu tuo­met, kai ji yra sa­va­lai­kė ir sai­kin­ga. Mes gy­ve­na­me to­kiu lai­ku, kai tik­rai ga­ li­me at­ro­dy­ti ir jaus­tis ge­riau nei mū­sų se­no­liai anuo­met. Bet tam rei­kia nau­do­tis ne vien plas­ti­ kos chi­rur­gų pa­gal­ba. Žmo­gus nuo­la­tos tu­ri rū­pin­tis sa­vi­mi. Tas rū­pi­ni­ma­sis tu­ ri bū­ti su­si­jęs ne tik su iš­vaiz­da, bet ir su psic­ho­lo­gi­ne bū­se­na. Juk mū­sų išo­rė­je pui­kiai at­sis­pin­di tai, kaip jau­čia­mės vi­ du­je“, – tei­gė ji. 7


A T­V I­R A I

„EURO­VI­ZI­JO­S“ ATLIKĖJA no­ri, kad lie­tu­viai di­džiuo­tų­si sa­vo kal­ba

Dai­ni­nin­kė Mo­ni­ka Liu­bi­nai­tė-Mo­ni­ka Liu (34 m.) nie­ kuo­met ne­si­rin­ko leng­viau­sio ke­lio. Nuo ma­žu­mės mu­ zi­kuo­jan­ti, už­sie­ny­je daug pa­tir­ties su­kau­pu­si at­li­kė­ja yra išg­ry­ni­nu­si išs­kir­ti­nį mu­zi­ki­nį sti­lių, net jos ap­ran­ ga iš­duo­da sa­vi­tą cha­rak­te­rį. Šį pavasarį Ita­li­jo­je vyks­ tan­čio­je „Euro­vi­zi­jo­je“ mo­te­ris ir­gi ren­ka­si dai­nuo­ti ne ang­lų, o lie­tu­vių kal­ba. Pa­tai­kau­ti ki­tiems – ne jos bū­dui.

14


15

EBU / NATHAN REINDS


G U R­M A­N O U Ž­R A­Š A I Vieta – itin tinkanti sotiems šeimyniškiems pietums.

UK­RAI­NIE­TIŠ­KA VIR­TU­VĖ – ar­čiau, ne­gu įsivaizdavome JU­LI­JA KA­ČA­NO­VA

D

Res­to­ra­nų apž­val­gi­nin­kė, tink­la­raš­čio whe­re2eat.lt auto­rė

a­bar­ti­nė si­tua­ci­ja pa­sau­ly­je ro­ do, kad ga­li­me bū­ti vie­nin­gi. Ne tik pa­de­da­me nuo iš­puo­ lių nu­ken­tė­ju­siems uk­rai­nie­ čiams, pa­lai­ko­me juos, prii­ma­me į sa­ vo na­mus, bet ir do­mi­mės jų kul­tū­ra. O mais­tas, ma­no nuo­mo­ne, yra vie­nas ge­ riau­sių bū­dų pa­žin­ti ki­tą kul­tū­rą. Uk­rai­nie­tiš­ka vir­tu­vė iš es­mės tu­ri ne­ ma­žai są­sa­jų su lie­tu­viš­ka, to­dėl ne­nuo­ sta­bu, kad ji pui­kiai pri­gy­ja mū­sų ša­ly­je. Barš­čių ir „Ki­je­vo“ kot­le­tų te­ko ra­gau­ti tur­būt kiek­vie­nam, ta­čiau is­to­ri­nė­je uk­ rai­nie­čių vir­tu­vė­je ga­li­ma ras­ti kur kas dau­giau sub­ti­lių auten­tiš­kų sko­nių. Vie­nas žy­miau­sių ir se­niau­sių uk­rai­nie­ 22

tiš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų Lie­tu­vo­je yra įsi­ kū­ręs Pa­lan­go­je, vi­lo­je „Žvaigž­dė“. O res­ to­ra­no pa­va­di­ni­mas pap­ras­tas ir leng­vai įsi­me­na­mas – „Uk­rai­nie­tiš­ka vir­tu­vė“. Kal­bė­jo­mės su jau tre­čios kar­tos „Uk­ rai­nie­tiš­kos vir­tu­vės“ šei­mi­nin­ku Do­mi­ ny­ku. Pa­si­ro­do, jis yra vie­nas pas­to­viau­sių šios vie­tos klien­tų, mat su šei­ma gy­ve­na tie­siai virš res­to­ra­no. Vi­la „Žvaigž­dė“ 1932 me­tais bu­vo pa­ sta­ty­ta ir įkur­ta Do­mi­ny­ko pro­se­ne­lio Gab­rie­liaus ir jo se­sers Ste­fa­ni­jos. „Žvaigž­ dė“ vei­kė kaip sve­čių na­mai ir val­gyk­la. At­ga­vus nep­rik­lau­so­my­bę sug­rį­žo ir šei­mos vi­la – bu­vo nusp­ręs­ta at­gai­vin­ti tra­di­ci­ją. Po kiek lai­ko ta­po aiš­ku, kad rei­kia at­ras­ti in­di­vi­dua­lu­mą tarp tuo me­tu vy­ra­vu­sių vie­no­dų mai­ti­ni­mo įs­ tai­gų, – priim­tas spren­di­mas kur­ti ka­

vi­nę re­mian­tis šei­mos iden­ti­te­tu. Ka­dan­gi Do­mi­ny­ko tė­vas ir se­ne­liai iš jo pu­sės yra ki­lę iš Ki­je­vo, bu­vo nusp­ręs­ ta su­jung­ti dvie­jų šei­mų pa­vel­dą – taip at­si­ra­do uk­rai­nie­tiš­ka vir­tu­vė Lie­tu­vos pa­jū­ry­je. Dau­gu­ma pa­tie­ka­lų, ku­rie, be­je, iš es­ mės li­ko ne­pa­ki­tę nuo res­to­ra­no įk­ūri­mo die­nos, yra paim­ti tiek iš Do­mi­ny­ko mo­ čiu­tės, gy­ve­nu­sios Ki­je­ve, re­cep­tų kny­gos, tiek iš­mok­ti iš Ki­je­ve gy­ve­nu­sios šei­mos. Do­mi­ny­kui nuo pat vai­kys­tės uk­rai­nie­ tiš­ka vir­tu­vė bu­vo kas­die­ny­bė, to­dėl jam ji la­biau­siai aso­ci­juo­ja­si su tik­ru pap­ras­tu mais­tu. Do­mi­ny­kas ma­no, kad uk­rai­nie­ tiš­ka vir­tu­vė sa­vo dva­sia pri­me­na ita­liš­ką. Vi­rė­jos ir bar­me­nės ma­tė, kaip auga Do­mi­ny­kas, jo se­suo, o da­bar kiek­vie­ną ry­tą bend­rau­ja su jo dvi­me­te duk­re­le. Jau 2022 05 10


prieš dvi­de­šimt me­tų jis val­gė ne­ma­žai bul­vi­nių pa­tie­ka­lų, tad jam la­bai sma­gu, kad ir jo duk­re­lei pa­tin­ka bul­vi­niai bly­ nai de­ru­nai („de­ru­ny“). Už­su­kęs į res­to­ra­ną bet ku­riuo me­tu jis ži­no, kad čia mais­tas bus švie­žias, – da­ ro­ma vis­kas, kad ko­ky­bė bū­tų aukš­čiau­ sia, t.y. ne­ga­mi­na­mi ir ne­nau­do­ja­mi jo­kie pus­ga­mi­niai. To­dėl, pa­vyz­džiui, de­ru­nai si­ūlo­mi tik šal­tuo­ju me­tų lai­ku iki ba­lan­ džio pra­džios. Taip yra ne tik dėl to, jog bul­vės la­biau tin­ka­mos, bet ir to­dėl, kad bly­nai tu­ri bū­ti ke­pa­mi švie­žiai, o dėl di­ de­lių srau­tų va­sa­rą tai sun­ku įgy­ven­din­ti. Do­mi­ny­kas pa­žy­mi, kad „Uk­rai­nie­tiš­ ko­je vir­tu­vė­je“ pir­me­ny­bė vi­sa­da ski­ria­ ma is­to­ri­niam sko­niui ir mais­to ko­ky­bei, o ne ma­din­gam pa­tei­ki­mo bū­dui. Tai tik­rai įro­do „Uk­rai­nie­tiš­kos vir­tu­ vės“ po­pu­lia­ru­mas. Man pa­čiai te­ko sto­ vė­ti eilė­je dau­giau kaip va­lan­dą. O ši vie­ ta fak­tiš­kai ne­tu­ri jo­kios rek­la­mos – net ins­tag­ra­mo pas­ky­ros ne­tu­ri. Pak­laus­tas, ko­kia yra po­pu­lia­ru­mo pas­lap­tis, Do­mi­ ny­kas at­sa­kė, kad tai mais­tas ir ko­lek­ty­

vas: juk dau­gu­ma dar­buo­to­jų ne­si­kei­čia jau dvi­de­šimt me­tų, vi­si pui­kiai su­si­dir­ bę. Svar­bu, kad dar­buo­to­jai spė­tų pail­ sė­ti, tad dar­bo va­lan­dos va­sa­ros se­zo­ną nė­ra il­gi­na­mos, nors tai, ma­tyt, bū­tų po­ pu­lia­rus spren­di­mas. Ži­no­ma, da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja Uk­rai­no­je pa­vei­kė vi­sus: tiek as­me­niš­kai, tiek vi­są res­to­ra­no ko­lek­ty­vą. Do­mi­ny­kas pa­sa­ko­ ja, kad res­to­ra­ną daž­nai ap­lan­ko uk­rai­nie­ čiai, jie džiau­gia­si ga­lė­da­mi ras­ti auten­ti­ kos sve­ti­mo­je ša­ly­je. Kri­ti­kos jam ne­te­ko su­lauk­ti, bet žmo­nės mie­lai da­li­ja­si pa­ta­ ri­mais. Pa­vyz­džiui, si­ūlo pra­dė­ti vir­ti na­ mi­nį kom­po­tą.

MAIS­TAS Uk­rai­nie­tiš­ka vir­tu­vė nė­ra tik vi­sa­me pa­sau­ly­je žy­mūs barš­čiai – tai ir dau­gy­ bė dar­žo­vių troš­ki­nių, už­te­pė­lių, mė­sos, žu­vies va­ria­ci­jų, vir­ti­nių ir ki­to­kių gė­ry­ bių. O čia ga­li­te iš­ban­dy­ti fak­tiš­kai vi­są uk­rai­nie­tiš­kos vir­tu­vės asor­ti­men­tą. Ži­ no­ma, pla­tus pa­si­rin­ki­mas ke­lia ne­ma­

žai iš­šū­kių ga­my­bos pro­ce­se, ta­čiau tu­ ri­ma pa­tir­tis lei­džia tai at­lik­ti sklan­džiai. Pa­sak Do­mi­ny­ko, at­siž­vel­giant į res­to­ ra­nų ten­den­ci­jas me­niu ga­lė­jo su­ma­žė­ti iki vos ke­lių pa­tie­ka­lų ar de­gus­ta­ci­nių jų va­rian­tų, bet jų pa­tie­ka­lai iki šiol li­ko to­ kie pa­tys – auten­tiš­ki. Mat sve­čiai tu­ri sa­ vo mėgs­ta­mus, tad jų atsisakius bū­tų tar­si ati­ma­ma da­le­lė to, kas itin svar­bu, – kaž­kas sta­bi­laus ir ne­kin­ta­mo šia­me grei­ta­me ir vis keis­tis rei­ka­lau­jan­čia­me pa­sau­ly­je. Pa­ vyz­džiui, yra ne­ma­žai sen­jo­rų, ku­rie, at­va­ žia­vę į Pa­lan­gą, bū­ti­nai už­su­ka pas­ka­nau­ ti jiems pa­tin­kan­čių pa­tie­ka­lų, to­kių kaip „Čer­ni­go­vas“, no­ri su­pa­žin­din­ti sa­vo vai­ kus, an­ūkus su uk­rai­nie­tiš­kais sko­niais. Tie, ku­riems su­dė­tin­ga iš­si­rink­ti, bet no­ri uk­rai­nie­tiš­kos vir­tu­vės kla­si­kos, ga­ li rink­tis iš tar­si pri­dė­to ats­ki­ro pa­ruoš­ tu­ko „KLA­SI­KA – mū­sų pa­vel­das“, į ku­ rį su­dė­ti žy­miau­si pa­tie­ka­lai, to­kie kaip kul­tū­ros reiš­ki­niu ta­pę „Ki­je­vo“ barš­ čiai su čes­na­ki­ne ban­de­le, „Mu­ka­če­je­ vo“ troš­ki­nys (kiau­lie­na su dar­žo­vė­mis), vir­ti­niai su mė­sa (na­mi­niai kol­dū­nai),

Ukrainietiškų patiekalų puota neįmanoma be barščių.

2022 05 10

23


Š V E N­T Ė Nuo­mo­nės for­muo­to­ja Kim Kar­das­hian (Marilyn Monroe suk­ne­lė) su my­li­muo­ju Pe­te’u Da­vid­so­nu („Dior“ kos­tiu­mas).

Ame­ri­kie­tiš­ko­jo „Vo­gue“ re­dak­to­rė An­na Win­tour („Cha­nel“ suk­ne­lė).

Aktorius Jaredas Leto (dešinėje) ir „Gucci“ dizaineris Alessandro Michele („Gucci“ kostiumai).

Paauk­suo­tas

BLIZGESYS N

Ma­ne­ke­nė Ca­ra De­le­ving­ne („Dior“ kos­tiu­mas).

32

ie­ka­da ne­mie­gan­čia­me Niu­ jor­ke vy­ko le­gen­di­nis „Met Ga­la“ ren­gi­nys. Ma­dos žur­na­ lo „Vo­gue“ kas­met or­ga­ni­zuo­ ja­ma šven­tė tu­ri kil­nų tiks­lą – kas­met ji pa­žy­mi Met­ro­po­li­ta­no me­no mu­zie­jaus Kos­tiu­mų ins­ti­tu­to pa­ro­dos ati­da­ry­mą. Šven­tės me­tu su­rink­ti pi­ni­gai ski­ria­mi šiam ins­ti­tu­tui pa­rem­ti.

Be to, ins­ti­tu­to pa­ro­dos te­ma (šie­met ji – „Ame­ri­ko­je: ma­dos an­to­lo­gi­ja“) kas­ met įk­ve­pia vi­so ren­gi­nio te­ma­ti­ką. Šiais me­tais ren­gi­nio sve­čių ap­ran­gos ko­das va­di­no­si taip: „Paauk­suo­tas gla­mū­ ras, fra­kas.“ Sve­čiai bu­vo kvie­čia­mi mo­ der­niai in­terp­re­tuo­ti XIX am­žiaus pa­bai­ gos dra­bu­žius. 2022 05 10


Di­zai­ne­rė Do­na­tel­la Ver­sa­ce (kai­rė­je) ir re­pe­rė Car­di B („Ver­sa­ce“ suk­ne­lės).

Dai­ni­nin­kė Cia­ra („Mic­hael Kors“ suk­ne­lė).

Ma­ne­ke­nė Sa­ra Sam­paio („Mic­hael Kors“ suk­ne­lė).

Ak­to­rė Jes­si­ca Chas­tain („Guc­ci“ suk­ne­lė).

Nuo­mo­nės for­muo­to­ja Khloe Kar­das­hian („Mosc­hi­no“ suk­ne­lė).

Dai­ni­nin­kė Liz­zo („Thom Brow­ne“ ap­ran­ga).

33


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.