Stilius

RUGSĖJIS –naujoms pradžioms

Moterų universiteto „WoW“ įkūrėja ir didžiulė mokymosi visą gyvenimą idėjos gerbėja Inga Jablonskė (42 m.) rugsėjo kasmet

laukia kaip Naujųjų metų, mat rudenį prasideda nauji mokymai jų studentėms. Vis dėlto šį rugsėjį veikli moteris turi ir dar vieną priežastį džiaugtis: jųdviejų su sužadėtiniu – „Osama“

bendraturčiu Dariumi Putna (52 m.) – sūnus Natanielis (6 m.) taip pat pradeda mokymosi kelią – tampa priešmokyklinuku.

Laura BULVYDĖ

Rugsėjis Ingai – naujas laikas, kai visi grįžta mokytis, po vasaros atostogų bunda ir aktyvesnis socialinis gyvenimas, – didžiulė šventė.

„Viduje – didelis ir smagus šventės jausmas. Ir iškart klausimas – o ko šiemet aš pati norėčiau išmokti, kuo šiemet gyvena pasaulis ir kaip jis pasikeitė, kokių naujų įgūdžių man gali prireikti? Visus skatinu užduoti sau tokius klausimus, nes, mano akimis, pirmiausia ir svarbiausia žmogaus gyvenime yra gebėjimas mokytis.

Žinoma, svarbus mūsų šeimai ir sūnaus naujas etapas – jis iškeliauja į priešmokyklinę klasę, atsiras daugiau edukacijų, ugdymo. Virsmas sūnaus gyvenime man susijęs su tuo, ką jis kasdien mato namuose. Mano gyvenimo būdas yra mokytis –taip augu kaip asmenybė, kartu įvairius mokymus lankome ir su vyru. Natanielis tai ne tik žino, bet ir mato mūsų užsidegimą, norą ir tai tampa tam tikra kultūra, kurioje jis auga“, – atviravo Inga.

Vaikas mamos jau klausinėja, kas pasikeis klasėje, jam įdomu, kokius būrelius galės lankyti šiais metais. Natanielio svajonė – tęsti breiko ir karatė treniruotes, kurias mažylis itin pamėgo jau pernai.

Inga įsitikinusi, kad šių būrelių sėkmė – žmonės. Šešiametis dievina savo breiko

mokytoją, o mama žino – vaiką sudomino ne tik šokio technikos ar muzika, bet ir nuostabus pedagogas, vaikams sukuriantis itin draugišką ir nekonkuruojančią aplinką, gerą emociją ir žaidimų aurą.

„Visa tai juk galioja ir suaugusiesiems. Jei kalbame apie sėkmingą mokymąsi, viskas čia yra apie emociją, o ne apie pažymį, diplomą ar laimėjimus. Mokytis – ne pažymiui, sertifikatui ar diplomui, o tam, kad galėtum save realizuoti ir saugiai jaustumeisi darbo rinkoje ne tik šiandien, bet ir rytoj.

Esu įsitikinusi, kad svarbiausia gyvenime – žmonės: ar tai būtų klasės, ar kurso draugai, ar mokytojai, ar tiesiog bendražygiai. Viskas prasideda nuo žmogaus“, – šypsojosi ji.

Nuo pirmos akimirkos, kai I.Jablonskės galvoje kilo moterų universiteto „WoW“ idėja ir misija, ji žinojo – svarbiausia, kad mokytis būtų smagu ir linksma. Mat negatyvias patirtis iš mokyklos ar studijų laikų, kurių turi ir pati, ji norėjo nustumti į paraštes – kalimo ir pažymių čia nėra, o įgūdžius, kurių įgyji, galima pradėti taikyti čia pat, kad ir atliekant namų darbų užduotis.

„Įgūdžius, kurių įgyjame, galime taikyti ne tik darbe, bet ir visose gyvenimo situacijose. Sakykime, jei mokomės kūrybiškumo, kūrybiški galime būti organizuodami vaikų gimtadienius, mokslo metų pradžios ar pabaigos šventes, planuodami biudžetus ar įsirengdami na­

mus, organizuodami susirinkimus.

Mokytis holistiniu būdu – o tai reiškia, kad kiekvieną įgūdį, kurį ugdome, galime pritaikyti bet kokioje savo gyvenimo situacijoje – tampa ne tik praktiška ir vertinga, bet ir smagu. Esu įsitikinusi, kad mokytis reikia žaidžiant ir smagiai leidžiant laiką. Tai išmokstame tikrai ne prasčiau, o dažniausiai – dar geriau, nes mokydamiesi smagiai esame atviresni naujiems potyriams, požiūriui ir pasaulio matymui“, – aiškino emocinio intelekto lavinimo specialistė I.Jablonskė.

Nors „WoW“ universitete mokymai vyksta ir vasarą, dažniau jie būna orientuoti į gyvenimo būdo temas, sakykime, sveikatą. O rudenį į paskaitas grįžta visa akademinė bendruomenė. Universiteto įkūrėja su ilgesiu laukia didžiosios pradžios – jau rugsėjo 26­ąją vėl prasidedančio labiausiai mėgstamo ir studenčių laukiamo „Ateities įgūdžių“ kurso. Beje, šiuo kursu, pasak pašnekovės, kadaise prasidėjo ir šio moterų universiteto veikla.

„Ateities įgūdžių kursas vyks jau aštuntą kartą ir kiekvieną semestrą jame mokosi šimtai moterų. Šįkart jis bus kitoks ne tik dėl kitų, aktualių šiandien naujų temų, geriausių dėstytojų mūsų šalyje –praktikų, ekspertų, mokslininkų ir vizionierių, bet ir tuo, kad vyks tik šį rudenį. Pavasarį, kaip kad buvo anksčiau, jo nekartosime. Dabar, tarkime, atsirado dirbtinio intelekto tema, apie kurią kalbėsime. Tad visiems sakau, kad jei ne dabar – teks laukti dar metus.

Stebiu ir džiaugiuosi, kiek daug moterų priima sprendimą atrasti laiko savo gyvenime ir skirti jo sau – geriau save pažinti, aptikti savo naujus talentus, duotybes, gauti įrankius, kaip gyventi ne tik produktyvesnį, bet ir labiau realizuotą, laimingą gyvenimą.

Be to, sutiksime vienos kitas, užsimegs naujų bičiulysčių, jausime viena kitos palaikymą, bendrystę, kalbėsimės“, – sakė Inga.

O kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, ko išmokote ar pasiekėte? Dalinkitės savo istorija po mūsų ir „WoW“ universiteto konkurso įrašu socialiniuose tinkluosepaskelbtukonkursuirlaimėkite„Ateitiesįgūdžių“kursą.

Nuo vaikystės svajojusi apie princesišką nuotakos suknelę Vaida nesistengė savęs nustebinti: tuokėsi su ilga puošnia suknele lyg iš pasakos.

Pakvietė į sentimentais ALSUOJANČIĄ ŠVENTĘ

Kai prieš beveik ketverius metus labdaros renginyje prie to paties stalo sėdėjusiam verslininkui, parduotuvių tinklo „Du broliai“ bendraturčiui Tomui Jankauskui (43 m.) dizaino studijos CLÉ DE MAISON įkūrėja, interjero dizainerė Vaida Žemaitytė (32 m.) išsakė pastabą dėl iš rankų nepaleidžiamo telefono, nė vienas jų nė nenumanė, kuo ši istorija gali baigtis. Rugpjūčio 24 dieną sostinės Senamiestyje susituokusi pora neslepia – frazė „Gal jau padėsi tą telefoną į šalį ir pakviesi mane šokti?“ jų namuose iki šiol skamba kaip pranašingas pokštas.

Laura BULVYDĖ

Tuomet, 2019­ųjų rugsėjį, Modestos Vžesniauskaitės Lietuvoje surengtame labdaros renginyje susipažinusi pora tąkart visą vakarą praleido kartu ir daugiau nebeišsiskyrė – širdys atrado viena kitą. Vaida juokėsi, kad pirmasis jųdviejų pasimatymas įvyko pirmadienį 9 valandą ryte, – moteris pasiūlė susitikti pusryčių.

Pasveikinti jaunųjų į pačiame Vilniaus centre, Bokšto skvere, vykusią poros santuokos ceremoniją susirinko būrys artimiausių žmonių. Nuotaka neslėpė, kad jaudulys buvo nemenkas, o jaunikis patikino, kad jautė ir šiek tiek streso.

„Iki paskutinės akimirkos norėjosi, kad viskas būtų nuostabu, kad įvyktų taip, kaip planavome, tad ir lengvo nerimo neišvengėme. Šventę kūrėme sau ir svečiams, kurie mums yra svarbūs žmonės. Norėjosi padaryti viską idealiai ir dėl to paskutinėmis dienomis dar reikėjo susidėti paskutinius taškelius ant i“, – šypsojosi T.Jankauskas.

„Tą nerimą labiausiai man kėlė įtampa dėl nenuspėjamų lietuviškų orų! Iki paskutinės sekundės lynojo, o visa šventė buvo suplanuota po atviru dangumi.

Tačiau galiausiai lengviau atsikvėpėme – dangus išsigiedrijo likus kone pusvalandžiui iki ceremonijos ir visą vakarą džiugino ir mus, ir svečius.

Kita vertus, tas jauduliukas kartu ir smagus, virpinantis širdį. Žinoma, stengėmės pasimėgauti ir pačiu ruošimosi procesu: degustacijomis, vakarienėmis. Viską rinkomės drauge: maistą, gėrimus, gėles“, – išrinktajam pritarė Vaida.

Dar žiemą vestuves pradėję planuoti jaunieji pagalbos turėjo ir iš vestuvių planuotojos Karolinos Meginytės, bet daugelį dalykų sugalvojo patys, šventei skyrė daug savo dėmesio.

Vaidos kartelė, kaip visada ir darbuose, ir kitose srityse, čia buvo užkelta labai aukštai.

Tomas Jankauskas

„Vaidos kartelė, kaip visada ir darbuose, ir kitose srityse, čia buvo užkelta labai aukštai“, – šypsojosi Tomas.

Vaida atvira – norėjosi, kad šventė būtų jauki, graži ir ypač sentimentali. Išvykstamųjų vestuvių nenorėję jaunieji šventę suplanavo modernią, vietą pasirinko sostinės centre.

Ši vieta jiems ypatinga, nes nors ir pačiame miesto centre, bet jautiesi apsuptas augalų, harmonijos ir privatumo. Daugeliui svečių parinkta vieta atėmė žadą, buvo labai netikėta ir nematyta.

„Pabendrauti su žmonėmis, kurie konstruoja robotus ir siunčia juos į kitas planetas, buvo neįkainojama patir tis“, – prisimena Goda.

Labiausiai ją jaudina

KOSMOSAS

Kadaise pradėjusi karjerą kaip muzikos žurnalistė, Goda RaibytėAleksa (34 m.) dabar sukasi mokslo pasaulyje. Apsilankiusi JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NA SA) ir kitose kosmosą tyrinėjančiose agentūrose ji savo patirtį sudeda į knygas ir siekia, kad mokslas būtų kuo labiau suprantamas.

Greta KONDRATAITĖ-PALECKIENĖ

Savo karjerą pradėjusi rašydama apie muzikantus iš viso pasaulio Goda pripažįsta, kad net pradėjus domėtis mokslu jos gyvenime visada likdavo vietos ir muzikai.

„Muzika man visada buvo labai svarbi gyvenimo dalis – mokiausi groti būgnais, gitara, dainuoti“, – prisimena ji.

Pirmą honorarą ji gavo būdama 17­os. Tai buvo interviu su vienu amerikiečių atlikėju, kuris nutraukė sutartis su didele leidybine kompanija, nusipirko gitarą, atskrido į Europą ir kelerius metus tiesiog keliavo senu automobiliu pagrodamas šen bei ten.

„Jam tai buvo didžiausia laimė ir prasmė, o man, 17­metei, atrodė nerealu, kad galima šitaip viską mesti ir keliauti po pasaulį“, – prisimena ji.

Pati valdydama kelis instrumentus ji pradėjo organizuoti koncertus, su draugais turėjo pogrindinės muzikos klubą Vilniuje. Tačiau mokslas visada ėjo greta, tik reikėjo sukaupti patirties, kad galėtų pradėti reikštis šioje srityje.

Tačiau ir dabar muzika niekur iš jos gyvenimo nedingo. Godos vyras – profesionalus muzikantas, būgnininkas ir kūrėjas Marijus Aleksa.

„Turiu savo vinilinių plokštelių kolekciją, nuolat ieškau man įdomios muzikos. Taigi mūsų namuose muzikos yra daug. Be to, kelerius metus mokiau šokti salsos ir bačiatos, nes mokykloje „Salsa Sisters“ be galo pamėgau salsą – muziką ir šokį. Tiesa, dabar tik kartais įbėgu į šokių aikštelę, bet vienu metu draugai juokaudavo, kad turiu du burtažodžius, – salsa ir kosmosas“, – nusijuokia G.Raibytė­Aleksa.

– Kaip atsirado su sidomė jimas kosmosu?

– Iš natūralaus žmogiško smalsumo. Kosmosas man yra kuklinanti patirtis –suvoki, kokie maži mes esame. Tiesiog kosminės dulkelės, gyvenančios ant kitos kosminės dulkelės – Žemės – visoje kosminėje neaprėpiamybėje.

Gal dar prisidėjo ir tai, kad augau kaime ikiinternetiniais laikais, negyvenau pasiturinčioje šeimoje. Tad mes nekeliavome į užsienį, o savo smalsumą pati pakurstydavau savo viduje, neieškojau jo išorėje. Manau,

kad visiems kosmosas gali būti įdomus, tiesiog reikia atrasti raktą į žmonių širdis.

Aš domiuosi ne tik kosmosu, nors jis man pats įdomiausias. Tikiu tuo, ką darau, man svarbu edukacija, švietimas ir tinkama mokslo komunikacija. Todėl ir visą karjerą tam paskyriau ir neketinu sustoti.

– Kaip at ro do įp ras ta jū sų dar bo die na?

– Viskas priklauso nuo laikotarpio. Pavyzdžiui, dabar dažnai vedu renginius, skaitau paskaitas apie mokslą įmonėse, vedu mokslo komunikacijos mokymus mokslininkams – tada retai būnu namie.

lėsiu pakalbinti tiek nuostabių žmonių, pasimokyti. Nuo įspūdžių svaigo galva, visas tas savaites faktiškai nemiegojau ir nevalgiau – tiek visko buvo daug!

Planuoju grįžti, kai išleisiu knygą, kurią parašiau kartu su mokslininkais iš NASA ir Europos kosmoso agentūros, kuriuos sutikau tų vizitų metu. Jei po šitos kelionės NASA atsirado knyga, įdomu, kas atsiras po antros kelionės...

– Kiek laiko ten praleidote?

– Neilgai, tik kelias savaites. Dabar norėčiau ilgiau, esu sulaukusi kvietimo, bet pamatysim.

Per balandžio mėnesį turėjau parašyti trečią knygą, jai daugiausia laiko ir skyriau. Rašau namie, taigi daugiausia laiko tiesiog prasėdėdavau prie savo darbo stalo.

Mano dienos būna labai įvairios. Kartais visą dieną praleidžiu tarp žmonių, kar tais vie nin te lis žmo gus, su ku riuo bendrauju, yra mano vyras. Man patinka tokia dinamiška mano rutina.

Vi sa da ran du lai ko mo ky tis – daug skaitau ir visais įmanomais būdais bandau tobulintis. Kitaip, gyvenant tokiu tempu kaip aš, labai greitai galima perdegti. O perdegimų jau esu patyrusi, todėl dabar bandau gyventi sąmoningiau, kad vėl savęs taip nenualinčiau.

Rutina padeda padaryti tai, ką reikia padaryti, neapsikrauti ir racionaliau susidėlioti darbus per tiek laiko, kiek jo yra, o ne tiek, kiek norėčiau, kad būtų.

– Jums teko lankytis ne vienoje kos minė je organi zacijoje ir net įženg ti į NASA. Kokius įs pūdžius paliko ši kelionė?

– Šią kelionę sapnuoju iki šiol. Buvau ir NASA, ir Europos kosmoso agentūroje, ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN).

Įsivaizduokite: apie ką nors ilgai svajojate ir pavyksta tą svajonę pasiekti. Mano svajonės tuo metu buvo tokios. Kai važiavau į NASA, visos kelionės metu negalėjau patikėti, kad tai tikrai vyksta, kad ga­

– Kokios patir ties įgijote?

– Mokslo komunikacijos, bendravimo su visuomene, istorijų pasakojimo. Tačiau daugiausia gavau įkvėpimo. Pamatyti žmones, kurie konstruoja robotus ir siunčia juos į kitas planetas, praleisti laiko su jais, pasikalbėti įvairiomis temomis buvo tikrai neįkainojama patirtis. Man ji daug kainavo finansiškai, bet tai buvo investicija į save, kuri labai pasiteisino.

– Net rukus pa sirodys jū sų knyga „The Curious Ve ra: In Search for Life Among the Stars“ (liet. „Smal sioji Ve ra: gy vybės tarp žvaigždžių beieškant“). Apie ką ji?

– Apie smalsumą. Man tai tokia graži žmogiška savybė. Pagrindinės veikėjos supergalia yra smalsumas. O šiaip ji – paprastas vaikas. Knyga yra apie nežemiškos gyvybės paieškas – ką žino mokslas, kaip jos ieškome, ką kalba ir mąsto mokslininkai. Knygos veikėjai yra tikri mokslininkai, kurie ir ieško tos nežemiškos gyvybės ir kurie sutiko būti knygos bendraautoriais. Jie pasidalijo savo mintimis, o man tereikėjo viską sudėti į istoriją.

– Kaip kilo idė ja su kur ti šią knygą?

– Pasiūlė leidykla. Knygos rašyti neketinau, kai kiti ragindavo tai padaryti, visada numodavau ranka. Gana paradoksalu, kad parašiau jau tris. Taip pat norėjau įprasminti tuos nuostabius mokslininkus,

Nuo įspūdžių svaigo galva, visas tas savaites faktiškai nemiegojau ir nevalgiau.

Goda Raibytė-Aleksa

KELIONĖ BĖGIAIS –lyg prabangiame viešbutyje

Kas pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie keliones traukiniu? Tikėtina, kad tai nebus karališko dydžio lovos, SPA centrai, kambarinių paslaugos, vidurnaktį vykstanti puota su omarais ir maudynės voniose. O gal ir bus? „Stilius“ siūlo pasižvalgyti po traukinius, kurių keleiviai mėgaujasi išskirtiniu aptarnavimu ir personalo dėmesiu.

Išskirtiniausi traukiniai pasaulyje – itin prabangus „Royal Scotsman“, kuriame miegamosios vietos kainuoja iki 14,5 tūkst. eurų, Australijos traukinys „Spirit of Queensland“, kuriame yra lėktuvo tipo gulimosios sėdynės, ir Venecijos „Simplon­Orient­Express“, kuriame galėsite mėgautis minėta omarų puota.

„Eastern & Oriental Express“, „Belmond“ traukinys

Nuo rugsėjo iki balandžio traukinys „Eastern & Oriental Express“ kursuoja pirmyn ir atgal iš Bankoko į Singapūrą, vingiuodamas per ryžių laukus, džiungles ir arbatos plantacijas.

Eilė gauti bilietus, kurių kaina prasideda nuo maždaug 2000 eurų už dvi naktis, yra beveik tokia pat ilga kaip ir šio traukinio maršrutas.

Tipinės dviejų naktų kelionės iš Singapūro į Bankoką metu keleiviai gauna pusryčius, kasdienius trijų patiekalų pietus, keturių patiekalų vakarienę su kava, arbata ir pyragaičiais, popietinę arbatą, naminio vyno, naminių stipriųjų gėrimų, vie­

tos alaus ir dviejų ekskursijų rinkinį – kruizą Kvajaus upe su apsilankymu Karo muziejuje ir vietos kaime.

Svečiai gali rinktis iš trijų tipų kupė. Prezidentinėje ir valstybinėje kupė yra dvi viengulės lovos, o „Pullman“ kupė – dviaukštės lovos. Visos kupė dekoruotos elegantiškomis intarsijomis (medžio inkrustacijomis medžiu) ir prašmatniais audiniais.

Tarp 22 traukinio vagonų rasite du restorano vagonus, barą ir apžvalgos aikštelę po atviru dangumi, kur galėsite pasigrožėti kelionės vaizdais.