Betty Lenora. Šventa moteris anapus grotų by LTCampus

Šventa moteris anapus grotų Betty Lenora 2

© 2012 Betty Lenora ISBN 978-609-95580-0-4 Visos teisės saugomos. Nei viena knygos dalis be raštiško leidyklos sutikimo bet kokia forma (fotografuojant, mikrofilmuojant ar kokiu kitokiu būdu) negali būti perspausdinama arba, panaudojant elektronines sistemas, apdorojama, dauginama arba platinama, išskyrus trumpas citatas kritiniuose straipsniuose ar recenzijose. Bet kuris internetinis adresas ar nuoroda, duota knygoje, gali būti pasikeitusi ar nebegaliojanti. Šios knygos autorės patarimai nėra medicininio pobūdžio ir nėra skiriami kaip receptas fizinėms, emocinėms ar medicininėms problemoms gydyti nepasitarus su gydytoju. Autorė tiesiog nori pasidalinti bendra informacija ir padėti atsakyti jums į klausimus, susijusius su emocine ir dvasine gerove. Už pasekmes taikant kurį nors iš aprašytų metodų nei autorius, nei leidykla neatsako. © Vertimas į lietuvių kalbą, Neringa Jagelavičiūtė-‐Teišerskienė 2012 3

Kreipimasis į šventas moteris – prisiminkite, kas esate♀ Ramybės pamokos Moterų kalėjime 2008 ir 2009 m.

„Mes esame tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima.“

Pratarmė Išversti šią knygą jums, Lietuvos moterys, man yra didžiulė dovana. Už tai esu dėkinga idėjos iniciatorei Astai Baškauskaitei. Taipogi esu dėkinga knygos autorei Betty Lenorai už tai, kad veikia tai, ką veikia ir savo veikla patvirtina tiesą, kurią gilumoje žinome kiekviena: Moteris yra gimdytoja, kūrėja, dievaitė, apreiškėja – metas mums atgauti orumą, pažinti savo galią ir tapti tuo, kas esame iš tikro. Labai įdomi knygos atsiradimo istorija. Betty Lenora šių paskaitų ciklą skaitė moterų kalėjime Čaučiloje (Kalifornija). Jos mokinės veikiai suprato žinutės svarbą ir ėmė to mokyti viena kitą savo kamerose. Negana to, būtent jos paprašė mokytojos išleisti knygą, kad ši išmintis taptų prieinama kuo daugiau moterų. Betty Lenoros mintys svarbios tiek asmeniniu, tiek pasauliniu lygmeniu. Visų pirma, knyga yra moters kreipimasis į moterį, kvietimas prisiminti savo tikrąją prigimtį ir paskirtį. Kaip teigia autorė, mes esame tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima, o didžiausia dovana, kurią moteris gali padovanoti pasauliui, yra būti laiminga. Kiekviena moteris ir visos moterys drauge turi labai svarbią paskirtį. Ši paskirtis yra apreikšti dvasios dovanas, kurios randasi per mus (ir tik per mus!) šiame fiziniame pasaulyje. Iš čia seka antroji knygos žinutė – moteris yra lemiamas veiksnys žmonijos evoliucijoje. Mes, moterys, net neįsivaizduojame, kokios svarbios ir reikalingos esame Motinai Žemei ir visai joje gyvenančiai kūrinijai šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Ekologinė planetos situacija, pasaulinė taika, visuomenės gerovė ir 6

laimingas žmogus – visa tai prasideda nuo to, kaip jaučiasi, mąsto ir veikia moteris. Metas pabusti iš tūkstantmečius trukusios užmaršties, metas padaryti tai dabar. Niekas kitas nepadarys to už jus ir net norėdamas negalėtų to padaryti, nes būtent mes esame naujosios žmonijos aušros pranašės. Metas suvokti savo galią, atsakomybę, ir veikti iš šio suvokimo erdvės. Ši knyga yra unikali. Tai be abejonės geriausia knyga apie moterį, kokią man teko skaityti. Ypač vertinu jos sistemiškumą, dėl ko perskaitytus dalykus lengva taikyti kasdienybėje. Knygą sudaro dvidešimt keturios RAMYBĖS pamokos. Kiekvienoje iš jų vis naujai kartojama ta pati tiesa. Palaipsniui, žingsnis po žingsnio Betty Lenora veda skaitytoją savęs atradimo ir realizavimo link. Manau, kad perskaičius šią knygą kartą ir visiems laikams atsikratysite abejonių „Ar aš esu pakankamai... kokia nors“. Moteris yra daugiau nei pakankamai nuostabi, graži, galinga, kūrybinga, dieviška. Vienu sakiniu, ši knyga yra geriausias moteriškos savivertės pamokų rinkinys, kokį man teko skaityti! Neringa Jagelavičiūtė-‐Teišerskienė, asociacijos GAJA moterims vadovė

RAMYBĖS pamoka: pirmoji diena Mūsų planetoje būta laikotarpio, kai žmonės garbino moterišką dievybę. Visuomenė buvo matriarchalinė, o tai reiškia – jos nariai kildino save iš moters, taigi žinojo, kas yra jų motina, senelė, prosenelė, ir taip toliau. Šeimos vardą ir turtą motina perleisdavo dukteriai. Vyravo įsitikinimas, kad moteris yra šventa, ir per moterį fiziniame pasaulyje rasdavosi dvasios dovanos. Šį įsitikinimą patvirtino faktas, kad vaiko dvasia į šį pasaulį ateina per moterį. Vyro ir moters ryšys buvo toks: vyras saugojo šventą erdvę; jis sukurdavo saugią erdvę moteriai, idant ji galėtų apreikšti dvasios pasaulio dovanas. Vyras žinojo, kas esantis, nes moteris žinojo, kas esanti. Ji buvo Wakan Moteris, šventa moteris, gija, per kurią dvasios dovanos pasiekia fizinį pasaulį. Šiuo metu gyvename patriarchalinėje visuomenėje, o Wakan Moteris pamiršo, kas esanti. Kol moterys neprisimins, kas esančios, vyrai negalės prisiminti, kas esantys. Wakan Moterie, metas atsiminti, kas esi. Tu esi šventa moteris; tu atsakinga už dvasios dovanų apreiškimą šiame pasaulyje. Gyvename milžiniškų evoliucinių permainų laikotarpiu. Žmonija susiduria su savo godumo pasekmėmis. Eikvojame išteklius – brangias Žemės dovanas nė nesusimąstydami, kaip jas reikės atkurti. Varžydamiesi, stumdydamiesi, grumdamiesi nukeliavome taip toli, kaip tik buvo įmanoma. Mes naikiname savo namus. Naikiname aplinką, kuri palaiko mūsų gyvastį. 9

Mūsų oras, vanduo ir Žemė užteršti; mūsų gyvenimo būdas privedė prie to, kad iškilo grėsmė šios planetos gyvybei. Artimiausioje ateityje turime imtis milžiniškų pokyčių. Visuose senuosiuose tekstuose rasime užuominų apie šį sąmonės virsmą. Žemės tautos buriasi į bendruomenes, kurių tikslas – gyventi tvariai ir kelti žmonijos sąmonę. Daugybė žmonių pradeda suprasti, kad pasaulinė taika įmanoma tik tuomet, kai susitaikome su savimi. Išorinio pasaulio įvykiai tiesiogiai atspindi žmonijos širdies gelmėse vykstančius dalykus. Aš neišmokysiu nieko naujo. Aš atėjau priminti, kas tu esi iš tikro, Wakan Moterie. Atėjau pakviesti tave prisiminti, kad esi šventa. Irokėzų tautų lyga turėjo tokią valdžios sistemą, kuri, kiek žinoma istorijai, palaikė taiką ištisus keturis šimtmečius. Kai kas teigia, kad ji truko keturiolika šimtmečių. Ją sudarė penkios Amerikos tautos, siųsdavusios savo atstovus į tarybą. Buvo dveji valdžios rūmai – vyrų ir moterų rūmai. Vyrai sprendė, kas turėtų būti apspręsta įstatymo ir ar pradėti karą. Bet sprendimai būdavo priimami tik tuomet, jei moterys nuspręsdavo, kad tai pasitarnaus visos tautos gerovei būsimoms septynerioms kartoms. Kitas svarbus moterų darbas Atstovų rūmuose būdavo pašalinti nuo valdžios bet kurį vyrą, mėginusį pasinaudoti postu vien savo tautos labui. Atsakingas pareigas galėjo eiti tik visų tautų gerove besirūpinantys vyrai. Dėl šios priežasties irokėzų atstovai, sutikę kolonijų atstovus, pirmiausia klausdavo: 10

–

O kur jūsų moterys? Kaip jūs galite valdyti be savo moterų?

Irokėzų visuomenė buvo matriarchalinė. „Mes labiausiai bijome ne to, kad esame bejėgės. Labiausiai mus gąsdina tai, kad esame galingesnės nei galime įsivaizduoti.“1 „Mes – ne žmogiški sutvėrimai, mėginantys būti dvasinėmis būtybėmis, o dvasinės būtybės, besistengiančios būti žmonėmis.“2 Viskas, ką patiriame šiame fiziniame pasaulyje, tiesiogiai atspindi mūsų vidinę būseną. Mes esame vibracinės būtybės. Pritraukiame ir patiriame tai, į ką sutelkiame savas mintis. Gauname tai, apie ką mąstome – visai nesvarbu, norime to ar ne. Aukščiausioji dvasinė mūsų savastis per gyvenimo įvykius veda mus link šaltinio energijos. Kol priešinamės ir kovojame su tuo, kas vyksta, kenčiame. Praeitis ir ateitis yra iliuzija, proto išmonė. Vienintelis tikras dalykas yra dabartis. Kai perkeliate savo dėmesį į centrą – saulės rezginį, ir susitelkiate į čia ir dabar, kančia dingsta. Jūs radote savo ramybės tašką. Atsidūrusios dabartyje, susitelkite į tai, kas vyksta aplink jus iš tikro. Mokykitės būti dėkingos už tai, ką matote, juntate, ragaujate, girdite, užuodžiate ir jaučiate intuityviai. Dėkingumas yra kelias į gausą tiek fiziniame, tiek dvasiniame pasaulyje. Dėkingumas suderina jūsų vibracijas su šaltinio energija. „Jeigu tai ne tavo, neimk to. Jeigu tai netiesa, nesakyk to. 11

Jeigu tai neteisinga, nedaryk to.“3 Te šie trys trumpučiai sakiniai persismelkia į pačią jūsų būties šerdį. Tai didžiulis iššūkis. Mes taip nusiderinome į nepriteklių, kad imame, kas papuola, kai tik pasitaiko menkiausia galimybė ir jausdamos kaltę neigiame, kad galėjome būti tokios paviršutiniškos. Gilumoje žinome: jei darome ką nors, kas prieštarauja tikrajai mūsų prigimčiai, tyrasis energijos šaltinis privers mus kentėti. Dailus žibantis daikčiukas, pasičiuptas silpnybės akimirką, praranda savo žavesį, vos tik bandome juo pasidžiaugti. Silpnybė pareiškia Visatai: –

Žinau, kad negali patenkinti visų mano poreikių.

Šitaip nusiderinate į nepriteklių savo gyvenime. Prisiminkite: į ką sutelkiate dėmesį, tas apsireiškia. Jei manysite, kad jums negana, niekada ir nebus gana – kad ir kiek gautumėte. Susitelkusios į dėkingumą, atveriate duris gausai iš dvasinio pasaulio, o ši atveria duris gausai fiziniame pasaulyje. Prisimink – tu esi Wakan Moteris, šventa moteris; būtent tu apreiški dvasios dovanas fiziniame pasaulyje. Kai darote ką nors, kas prieštarauja tikrajai jūsų prigimčiai, užveriate vidines duris, ir dvasios dovanos negali pasiekti šio pasaulio. Žemei reikia, kad visos mes dabar pabustume iš ilgai trukusio miego ir prisimintume, kas esame iš tikro ir kokia tikroji mūsų paskirtis. Miegančiosios gražuolės, pabuskite. Matriarchalinės visuomenės moterys turėjo tokią tradiciją. Tuščio mėnulio dienomis (per jaunatį, kai danguje nesimatydavo mėnulio) moterys palikdavo 12

vyrus ir vaikus, su savimi pasiimdavo tik žindančius kūdikius. Tai būdavo menstruacijų laikas; laikas, kai šydas tarp dvasinio ir fizinio pasaulio tapdavo ploniausias. Moterys susirinkdavo maždaug keturioms dienoms melstis, dainuoti ir apreikšti dovanas visos tautos gerovei būsimoms septynerioms kartoms. Dovanos galėjo būti įvairios: vaikas, įrankis, idėja, daina, malda ar kas nors panašaus. Baigiantis mėnulio laikui, moterys su dovanomis grįždavo pas vyrus ir vaikus. Norėčiau pakviesti jus pagerbti šią tradiciją štai taip. Pirmąsias keturias jaunaties dienas susikurkite aukurėlį iš žvakių, žolelių ar gėlių. Kad ir kokie dalykai tai bebūtų, jie turėtų pagerbti moteriškąją energiją. Išsakykite savo ketinimą apreikšti dvasios dovanas visiems savo artimiesiems būsimoms septynerioms kartoms. Dainuokite ir melskitės balsu, nes Rojų Žemėje įtvirtiname būtent protu ir balsu.

„Susitelkusios į dėkingumą, atveriate duris gausai...“

RAMYBĖS pamoka: antroji diena Labiausiai bijome ne to, kad esame nepilnavertės. Labiausiai mus gąsdina tai, kad esame galingesnės, nei galime įsivaizduoti. Labiausiai mus gąsdina ne mūsų tamsa, o šviesa. Mes klausiame savęs: –

Kas aš tokia, kad būčiau puiki, žavi, talentinga, įstabi?

O iš tikro – kas jūs nesate? Jūs esate Kūrėjo vaikas. Jūsų kuklumas pasauliui nieko neduoda. Joks pasiekimas susigūžti taip, kad jus supantys žmonės jaustųsi nesaugūs. Mes gimėme apreikšti mumyse glūdinčio Kūrėjo šlovę. Ji būdinga ne keletui išrinktųjų, o kiekvienai mūsų; ir kai tik leidžiame sau šviesti, akimirksniu duodame leidimą kitiems daryti tą patį. Kai išsilaisviname nuo baimės, mūsų buvimas šalia automatiškai išlaisvina kitus.1 – Marianne Williamson Ir mes esame galingos, tokios galingos, kad nė neįsivaizduojame. Mes esame dvasinės būtybės, energinės būtybės; visa, ką regime šiame fiziniame pasaulyje, yra iliuzija. Tai, ką matome, yra tai, ką susikūrėme pasitelkdamos vakarykščių ir užvakarykščių minčių energiją. Keisdamos mintis, keičiame ir savo fizinę tikrovę. Gauname tai, į ką sutelkiame savo dėmesį – norime to ar ne. Taigi geriausia susitelkti į tai, ko norime. Jūs esate kūrybiškumu pulsuojantis Kūrėjo vaikas ir nuolat ką nors kuriate. Didžiąją savo

gyvenimo dalį praleidžiame perkurdamos tai, ką matome. Kai ką nors matome, apie tai mąstome, o mąstydamos tą pačią patirtį perkuriame. Mes sudarytos iš atomų, kurie, kaip teigia kvantinė fizika, yra tyra energija su nedidele materijos priemaiša. Atome esanti materija tai išnyksta, tai vėl atsiranda. Faktas, kad galime ką nors paliesti, nors nuolat vyksta ši materijos kaita, yra didžiulė paslaptis. Kai 1945 metais mokslininkams pavyko išskaidyti atomą, jie susprogdino du miestus. Tai didžiulė galia! Jūs esate tyra pozityvi energija; būtent tai jūs esate iš tikro. Jūs esate tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Bet kuris jūsų veiksmas, prieštaraujantis tikrajai jūsų prigimčiai – tyrai pozityviai energijai, kuri trokšta mylėti ir būti mylima, sukelia jums kančią. Susiliekite su šia platesniąja, senesniąja, išmintingesniąja, galingesniąja vidine energijos tėkme. Susijunkite su tikrąja savo savastimi, ir te visi jūsų sprendimai gimsta iš šios vietos. Kad užmezgėte ryšį, esate tekanti ir augate iš ten, kas esate iš tikro, pajusite iš grįžusio gyvenimo džiaugsmo. Nebijokite šviesti. Taip, iš pradžių kitus tai gali gąsdinti. Bet jiems patiks jūsų gyvenimo džiaugsmas, ir jie panorės prie jūsų prisijungti arba sustiprėjusi jūsų energija juos išlaisvins ir leis jiems tęsti kelionę su tais, kurių vibracijos jiems artimesnės. Slėpdamos savo šviesą nevykdote savosios paskirties. Jūs esate šventos; atėjote čia su didžia paskirtimi. Jūs turite dvasios dovanų, kuriomis galite apdovanoti šį 16

pasaulį. Tik jūs galite apreikšti ypatingąsias savo dovanas. Negalite pasiūlyti pasauliui mano dovanų. Jūsų dovanos yra vertingos, šventos ir pasauliui jų labai reikia. Šventoji Wakan Moteris privalo pabusti iš ilgai trukusio vidinio miego ir prisiminti, kad tikroji jos pareiga yra apdovanoti šį fizinį pasaulį dvasios dovanomis. Jūs esate tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Šis pasaulis pasiruošęs priimti jūsų dovanas. Aš pasiruošusi priimti jūsų dovanas.

„Tik jūs galite apreikšti ypatingąsias savo dovanas.“

RAMYBĖS pamoka: trečioji diena Energijos švaistymas apgailestavimams dėl praeities ar bandymams išsisukti nuo ateities mus sekina. Jei nuogąstauju, kad mano susikurtas ateities vaizdinys (ne)išsipildys, išeikvoju tam visą savo energiją ir negaliu gyventi šiandien; tačiau gyventi įmanoma tik gyvenant šiandien. Aš nemąstysiu apie tai, kaip kiti pasielgs ateityje, o taip pat nesitikėsiu, kad jie elgsis geriau ar blogiau, nes iš tiesų šie mano lūkesčiai yra pastangos kurti. Aš mylėsiu ir leisiu viskam vykti. Visi žmonės nuolat keičiasi. Jei mėginu juos vertinti, vertinu juos tik pagal tai, ką manau apie juos žinanti ir nesuprantu, kad daug ko nežinau. Aš pasitikėsiu kitų pastangomis augti ir patikėsiu jų pasiektomis pergalėmis, apie kurias nieko nenutuokiu. Aš irgi nuolat keičiuosi ir panorėjusi galiu padaryti taip, kad keisčiausi į gera. Aš galiu keistis. Kitus galiu tik mylėti.1 Mes esame energinės būtybės. Susitelkusios į vidinę tyros pozityvios energijos tėkmę, galime sąmoningai pradėti keisti savo gyvenimą norima linkme. Viskas prasideda šią akimirką, būtent šią akimirką. Sąmoninga mintis būtent šią akimirką leidžia mums kiekvieną dieną pradėti naujai. Jei ilgimės ar apgailestaujame dėl praeities ar ateities, švaistome savo brangią energiją. Susiliedamos su dabartimi, susiliedamos su tuo, kas esame iš tikro, 19

tampame tyra pozityvia energija, trokštančia mylėti ir būti mylima, susijungiame su didžiąja galingąja Visuma. Nuolat grįždamos prie nuoskaudų, kurias teko patirti, vis skaudiname save. Atleiskite viską ir visiems, net jeigu atleisti neįmanoma. Taip, to niekada neturėjo nutikti; jie galėjo geriau su jumsi elgtis, bet ši patirtis buvo puiki pamoka. Galbūt pamatėte, kaip elgtis nedera, taigi padėkokite jiems už tai, kad parodė jums, kaip elgtis nedera. Atleiskite jiems, kad išlaisvintumėte savo širdį. Kiti visai nesvarbu. Svarbu susigrąžinti savo galią, savo brangią energiją. Jūsų skriaudėjams net nebūtina žinoti, kad jiems atleidote; atleiskite dėl savęs. Jūs esate tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Bet kuris jūsų veiksmas, prieštaraujantis tam, kas esate iš tikro, suteikia jums kančią. Prisiminkite ir tai: jūsų skriaudėjai irgi yra tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima, taigi bet kuris jų veiksmas, prieštaraujantis tam, kas jie yra iš tikro, suteikia jiems kančią. Tai žinodamos, lengviau juos paleisite ir atjausite. Išlaisvinkite savo širdį ir leiskite jiems tęsti savo kelionę. Pasitikėkite jų pastangomis augti, nors apie šias jų pastangas nieko ir nežinote. Prisiminki, kas esi: Tu esi šventa Wakan Moteris. Atėjai į šį fizinį pasaulį, kad prisimintum, kas esi ir apdovanotum šį pasaulį savo dvasios dovanomis. Kiekvieną kartą, kai sąmoningai susilieji su tuo, kas esi iš tikro, sustiprini pozityvių permainų srovę šiame fiziniame pasaulyje.

Laikai, kai Wakan Moteris buvo gerbiama dėl dvasinių dovanų, kuriomis apdovanoti šį pasaulį yra jos pareiga, seniai praeityje. Gerbki save, šventa moterie. Prisimink, kas esi. Šis pasaulis seniai laukia tavo sugrįžimo ir apreiškimų. Papasakosiu jums istoriją apie tai, kaip rasti Kūrėją... Kartą gyveno berniukas. Jis norėjo sutikti Kūrėją. Berniukas žinojo, kad Kūrėja gyvena toli, taigi susikrovė lauknešėlį ir iškeliavo. Paėjėjęs kokius tris kvartalus, sutiko senutę. Ji sėdėjo parke ir stebėjo balandžius. Berniukas prisėdo šalia ir pravėrė savo krepšį. Buvo besiruošiąs gurkštelėti savo gėrimo, bet pastebėjo, kad senutė alkana, taigi pasiūlė jai pyragaitį. Ji padėkojo ir nusišypsojo. Jos šypsena buvo tokia graži, kad berniukas norėjo pamatyti ją dar kartą, taigi pasiūlė jai ir savo gėrimo. Ji ir vėl nusišypsojo. Taip užkandžiaudami ir šypsodamiesi jie praleido visą popietę, nepratardami nė žodžio. Kai sutemo, berniukas suprato, kad yra labai pavargęs ir pakilo eiti, bet vos paėjęs kelis žingsnius apsigręžė, pribėgo prie senutės ir ją apkabino. Ji nusišypsojo plačiausia šypsena pasaulyje. Kai berniukas netrukus parėjo namo, jo mama nustebo, dėl ko jis toks laimingas, ir ji paklausė: – Ką tokio šiandien veikei, kad toks laimingas? Jis atsakė: 21

– Pietavau su Kūrėja, ir žinai ką? Gražesnės šypsenos už jos nesu gyvenime regėjęs! Tuo tarpu senutė irgi grįžo namo spinduliuodama iš džiaugsmo. Jos sūnų apstulbino ramybė jos veide, ir jis paklausė: – Mama, ką tokio šiandien veikei, kad esi tokia laiminga? Ji atsakė: – Valgiau pyragaičius parke su Kūrėju. Žinai, jis daug jaunesnis, nei tikėjausi.2 Niekada nenuvertinkite geranoriško poelgio galios. Ar žinote, kad cheminiai kūno procesai gali pakisti per dvi šimtąsias sekundės? Ar žinote, kad žmogaus smegenys geba pagaminti bet kokį vaistą, reikalingą jūsų kūnui? Ar žinote, kad tas „ak“, kurį pajutote klausydamosi šios istorijos, byloja apie cheminių procesų pokyčius jūsų kūne? Serotoninas yra tai, ko trūksta jūsų kūnui, kai Vakarų gydytojai išrašo jums antidepresantų. Jie mėgina pažadinti smegenų neurosiųstuvus, kad pradėtumėte gerai jaustis. Geras žodis, nuoširdi šypsena, geranoriško poelgio stebėjimas ar jo atlikimas pakelia serotonino lygį, ir smegenys išskiria cheminius junginius, dėl kurių pagerėja jūsų nuotaika. Kiekvieną kartą, kai prisiminsite šią istoriją, užplūs tas pats jausmas, jeigu sąmoningai iš naujo skirsite dėmesio jausmui, aplankiusiam 22

išgirdus pasakojimą pirmą kartą. Taip mokotės naudotis savo kūno chemija, ja gydytis. Jūs net neįsivaizduojate, kokios galingos esate. Jūs daug kūrybingesnės negu manote. Sąmoningai keisdamos savo mintis tomis, kurios jus džiugina, keičiate savo kūno cheminę būklę, sustiprinate imuninę sistemą ir padovanojate šiam pasauliui dar vieną dvasios dovaną.

„Šis pasaulis seniai laukia tavo sugrįžimo ir apreiškimų.“

RAMYBĖS pamoka: ketvirtoji diena Tai, ko siekia ar įsikimba ego, tėra pakaitalai Būčiai, kurios jis negali apčiuopti. Galite vertinti ir rūpintis daiktais, bet jei prie jų prisirišate, žinokite – tai jūsų ego. Ir iš tikro jūs prisirišate ne prie daikto, o prie minties „aš“, „mano“. Kaip paleisti šį prisirišimą? Nė nemėginkite. Tai neįmanoma. Prisirišimas prie daiktų atkrinta pats, kai tik liaujatės bandę juose surasti save. „Aš esu suvokimas, suvokiantis prisirišimo faktą.“ Nuo čia prasideda sąmonės virsmas.1 – Eckhart Tolle Kai įeiname į klasę, pasirenkame kėdę, vietą patalpoje, ir tai tampa „Mano kėde, mano vieta.“ Mintimis galite prisirišti prie sėdėjimo vietos. Kada nors kas nors atsisėda ant „jūsų“ kėdės. Kyla klausimas: „Ką man daryti su tuo sunkumo jausmu, kuris kyla iš prisirišimo?“ Dabar prisiminkite, kad mentaliniame/emociniame kūne esantis sunkumas1 persismelkia į fizinį kūną ir tampa liga. Trumpam atsitraukite ir pastebėkite, kas vyksta šią akimirką. Atkreipkite dėmesį į patalpoje tvyrančią atmosferą. Ar tai, dėl ko kovoju, turi prasmę? Galbūt tai yra Visatos kvietimas, jūsų senesniosios, išmintingesniosios savasties atsakymas. Paleiskite šį prisirišimą ir leiskite Visatai jus apdovanoti.

Angl. disease reiškia „liga“. Čia autorė naudoja žodžių žaismą ir įžvelgia gilias sąsajas: dis-‐ease pažodžiui išvertus reiškia „ne-‐lengvumas“, t.y. sunkumas (vert. past.)

Papasakosiu jums istoriją. Kartą per Kalėdas Lietuvoje lankiau dukterį ir keturis anūkus. Kai išvykimo dieną atvykau į oro uostą, išvykimo salės darbuotoja pažiūrėjo į mano bilietą ir pasakė: – Jūs pavėlavote. Į lėktuvą patekti nebegalite. Lėktuvas stovėjo ant pakilimo tako, keleiviai vis dar įeidinėjo į jį, o verslo klasės keleiviai kaip tik praeidinėjo pro kontrolės postą. Mes su dukra susižvalgėme, ir aš ėmiau maldauti: – Lėktuvas štai ten! Perkelkite mane į verslo klasę! Prašau, leiskite man skristi! Bet ji buvo nepermaldaujama ir atsakė: – Aš jau įvedžiau jus į kompiuterį kaip nepasirodžiusį keleivį, ir kompiuteris mane atjungė. Jūs negalite skristi. Buvo aišku, kad tą dieną tuo lėktuvu skristi negalėsiu. Prisiminiau Eckhart Tolle žodžius: „Kai negalite priimti to, kas vyksta, kenčiate.“ Tuomet pakeičiau minčių kryptį. „Visata turi man dovaną. Manęs laukia nuotykis, ir aš sakau: „Esu jam pasiruošusi.“ Kai išėjome iš oro uosto, pirmoji dovana buvo dukters žodžiai: – Aš labai vertinu tokį tavo požiūrį. Keletą valandų mes dėliojome reisus, kad spėčiau nusigauti iki Kalifornijos ir grįžti į darbą pirmadienio rytą. Puikiai praleidome laiką, ir šios papildomos valandos buvo antroji dovana. 26

Tą vakarą mano duktė su vyru išėjo į susitikimą, o aš likau namie su dviem nuostabiomis savo anūkėmis (ketverių ir šešerių metų amžiaus) ir dviem nuostabiais anūkais (dešimties ir keturiolikos metų amžiaus). Dovanos tiesiog pasipylė iš Visatos. Aš taip džiaugiuosi, kad neiššvaisčiau laiko mėgindama pakeisti tai, kas vyksta. Taigi kai pamatysite, kad ant kėdės, kurią mintyse pasisavinote, atsisėdo kažkas kitas, tiesiog paleiskite prisirišimą ir apsidairykite – kokį nuotykį jums dovanoja Visata. Kaip sako Wayne Dyer, „Kai pakeičiate požiūrį į gyvenimą, keičiasi ir gyvenimas.“2 Papasakosiu jums dar vieną istoriją. Kartą viena kokerspanielio kalytė atsivedė jauniklių. Paskutinį šuniuką ji atstūmė, ir išsigandęs šeimininkas netruko išsiaiškinti, kad dėl kiškio lūpos šunytis negali žįsti. Visi kiti jaunikliai buvo gražūs ir sveiki ir netrukus buvo užsakyti. Tik šuniuko su kiškio lūpa niekam nereikėjo. Šeimininkai maitino jį švirkštu ir iš rankos. Kitoje gatvės pusėje gyvenusi kaimynė atėjo pasiteirauti, ar dar būtų šuniukas jos anūkui. Šeimininkas atsakė, kad būtinai praneš, jei kas nors atsiims savo užstatą. Taip jau nutiko, kad visus šuniukus pasiėmė laiku, o vienas liko, taigi šeimininkas paskambino kaimynei ir pasakė, kad jie su anūku galį ateiti pasiimti šunelio apie aštuntą vakaro. Deja, visai prieš pat aštuonias atvyko žmogus, užsisakęs šuniuką. Atėjusiai kaimynei su anūku šeimininkas pasakė, kad šuniukų nebelikę. 27

– Atleisk, Džefri. Jie pardavė visus šuniukus, – pasakė kaimynė anūkui. Kaip tik tą akimirką miegamajame likęs šuniukas pradėjo unkšti. – Mano šuniukas! Mano šuniukas! – sušuko berniukas, išlindęs senelei iš už nugaros. Šeimininkas apstulbo pamatęs, kad berniukas buvo su kiškio lūpa. Berniukas nubėgo į kambarį, kur vis dar unkštė šunelis. Kai trys suaugusieji įėjo į kambarį, berniukas laikė šuniuką ant rankų. – Žiūrėk, senele. Jie pardavė visus, išskyrus šitą gražuolį, ir jis visai kaip aš! 28

„Nuostabus dalykas, kai žmogus, pažvelgęs į save veidrodyje, mato „gražuolį“.

RAMYBĖS pamoka: penktoji diena Kartą mergaitė pasiguodė senelei, kad klasės draugas ją nuskriaudė. Senelė ją išklausė ir tarė: – Papasakosiu tau istoriją... Kartais ir aš širsdavau ant tų, kurie mane nuskriaudė ir visai nesuko sau dėl to galvos. Bet neapykanta nualina tave pačią ir nepakenkia priešui. Tai tas pats, kas išgerti nuodų ir tikėtis, kad priešas numirs. Daugybę kartų teko grumtis su šiais jausmais. Ji tęsė toliau: – Tarsi manyje gyventų dvi vilkės; viena – gera ir taiki. Ji darniai sugyvena su visa aplinka ir neįsižeidžia, kai nėra ko įsižeisti. Ji kovoja tik tada, kai būtina, ir kovoja teisingai. O kita vilkė – ak! Ji tiesiog pasiutusi. Menkiausia smulkmena varo ją iš proto. Ji kovoja su visais visą laiką, be jokios dingsties. Ji negali mąstyti, nes viską užgožia neapykanta ir pyktis. Šis pyktis beviltiškas, nes jis nieko nekeičia. Kartais sunkoka gyventi su šiomis dviem vilkėmis, nes jos abi mėgina mane užvaldyti. Anūkė atidžiai pažvelgė senelei į akis ir paklausė: – Senele, o kuri laimi? Ši nusišypsojo ir atsakė: – Laimi toji, kurią maitinu.1 – Indėnų pasakojimas 30

Kadaise aš irgi stipriai nekenčiau tų, kurie mane nuskriaudė ir visai dėl to neapgailestavo. Jaučiausi apgauta to, kuriam patikėjau savo gyvenimą. Pamiršau, kad mano gyvenimas yra dovana, kurią man patikėjo Didžioji Dvasia. Mane užvaldė baimė, ir aš perdaviau valdžią į kito rankas. Anas nežinojo, kad mano širdis ar vidinė būtis yra tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Anas negailestingai pasiglemžė viską, ką turėjau, ir aš beprotiškai stengiausi atgauti tai, kas prarasta. Mane kasdien kankino mintys apie savižudybę. Baimė ir neapykanta vedė į dar gilesnę baimę ir neapykantą. Mano žandikauliai buvo siaubingai surakinti, kadangi kursčiau savyje šias galingas emocijas. Kai supratau, kad ištisus trejus siaubingus metus praleidau vizualizuodama savižudybę, man pradėjo skilinėti dantys. Aš žaisdavau su savo šratiniu šautuvu, kol iš vamzdžio pasirodydavo ugnis. Išbandinėjau ir savo lanką; jį vadinau „tyliu mirtinuoju“. Kai man pasakė, kad skilinėja mano apatiniai krūminiai dantys, supratau, kad neapykanta tik sužeidžia indą, kuriame ji rusena. Tas indas buvau aš. Pradėjau vidinę kelionę, kelionę į save. Tuomet supratau, kad turiu išmokti atleisti sau. Tik tuomet pradėjau maitinti tą vilkę, kuri kovoja tik tada, kai būtina ir kovoja teisingai. Atleisti reiškia susigrąžinti savo galią. Būtent mano priešas parodo man tai, kas manyje baisiausia. Būtent mano priešas parodo man, kaip nedera elgtis. Būtent mano priešas parodo man tą mano dalelę, kuriai reikalingas mano dėmesys; 31

dalelę, labiausiai nutolusią nuo tyros pozityvios energijos, trokštančios mylėti ir būti mylima. Būtent mano atsiskyrimas nuo to, kas aš esu iš tikro, verčia mane kentėti, ir tik grįžimas į tai, kas esu, padaro galą šioms kančioms. Šioje giluminėje savo erdvėje suprantu, kad mano priešas irgi yra tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima, ir kiekvienas veiksmas, prieštaraujantis tikrajai jo prigimčiai, sukelia jam kančią. Iš šio supratimo taško manyje gimsta atjauta priešui, ir aš suprantu, kad pati esu didžiausias savo priešas. Didžiausia dovana, kurią galiu padovanoti kitiems, yra būti laiminga. 32

„Mano gyvenimas yra dovana, kurią man patikėjo Didžioji Dvasia.

RAMYBĖS pamoka: šeštoji diena INDĖNŲ MALDA O, Didžioji Dvasia, Tavo balsą vėjyje girdžiu, tavo alsavimas palaiko gyvastį visos gyvybės, – meldžiu, mane išgirski. Esu maža ir silpna; meldžiu, suteik jėgos ir išminties. Aš noriu būt graži, o akimis savosiomis gėrėtis noriu rožiniais saulėtekiais ir saulėlydžiais per amžius. Tegerbia mano rankos kūrinius tavuosius, o ausys mano tavo balsą tegirdės. Apdovanok mane išmintimi, idant suprasčiau, ko mokei mano tautą. Aš noriu mokytis žinojimo, kurį esi paslėpęs kiekviename lape, akmenyje. Siekiu jėgos ne tam, kad už savąsias seseris aš būčiau pranašesnė; man reikalinga ji susidoroti su didžiausiu priešu – savimi. Tebūsiu visad pasiruošusi ateiti pas tave tyra ir žvelgti tiesiai. Kad nė šešėlio gėdos aš nejausčiau, kai gyvenimas aptems, kaip kad dangus saulėlydžio gaisuos aptemsta, ir dvasia manoji pas tave ateis.1 Gyvename didžiulių permainų laikais. Darnos stokojantys žmonės sukūrė civilizaciją, keliančią grėsmę visai gyvybei Žemės planetoje, įskaitant save pačią. Metas pasitikrinti, ar einame teisinga kryptimi. Ar ji tvari? Atsakymas į šį klausimą, žinoma, yra: „Ne!”. Ar ji užtikrina gerovę visiems būsimų septynerių kartų žmonėms? Vėlgi, atsakymas yra: „Ne!”. 34

Turime arba pakeisti gyvenimo būdą, arba išnykti. Žmonės yra vieninteliai paveldėtojai; mes esame protingi, ištvermingi, ir – svarbiausia – kūrybingi. Mes, moterys, pamiršome, kas esame – šventa Wakan Moteris, dvasios dovanų apreiškėja šiame fiziniame pasaulyje. Kol neprisiminsime, kas esame, vyrai negalės prisiminti, kas esantys. Mūsų, moterų, pareiga yra susiburti draugėn ir pagerbti savo gyvenimo ciklus, kaip tai darydavo pirmykštės mūsų pramotės kasdien, visą gyvenimą. Pagerbdamos savo ciklus, viena kitą ir save pačią, pagerbiame Didžiąją Paslaptį ir galime apdovanoti šį pasaulį dvasios dovanomis. Tai vyksta natūraliai, vos tik to panorime. Pernelyg ilgai leidome patriarchams mokyti, kaip mums būti moterimi. Pabuski, Wakan Moterie, tu reikalingam šiam fiziniam pasauliui. Jis nekantriai laukia esminių permainų. Jo viltis ragina tave pabusti ir prisiminti, kas esi – šventa moteris, dvasios dovanų apreiškėja šiame pasaulyje. Jūsų pramotės žinojo šią tiesą, o ją patvirtino faktas, kad vaiko dvasia į šį pasaulį ateina per moterį. Vyrai ir vaikai džiaugsmingai pasitikdavo šventas moteris, kurios kiekvieną mėnesį menstruacijų metu atsiskirdavo nuo bendruomenės ir šį laiką praleisdavo moterų rate. Jos išeikšdavo pagarbą mėnulio ciklams ir su juo sutampančiam savo pačių ciklui dainomis, šokiais ir maldomis. Šiuo stebuklingu jaunaties, arba tuščio mėnulio laikotarpiu šydas tarp dvasinio ir fizinio pasaulio būdavo ploniausias. Šiais

veiksmais ir ketinimais moterys klausydavosi Didžiosios Dvasios ir palaimindavo savo gentį dvasios dovanomis. Šie palaiminimai būdavo skirti visiems ateinančių septynerių kartų artimiesiems. Mūsų artimieji yra visi šioje žemėje gyvenantys žmonės bei visi Didžiosios Dvasios kūriniai, gyvenantys sausumoje, vandenyje ir ore. Dvasios dovanos prasideda Wakan Moters centre ir spinduliuoja; šis spinduliavimas primena raibuliavimą vandens, į kurį įmestas akmenėlis. Wakan Moters dvasios dovanos laimina visą gyvybę, esančią šiame fiziniame pasaulyje. Mano šventosios seserys, atminkite, kas esate. Prisiminkite, kad esate galinga, švelni, džiaugsminga, kūrybinga dvasinė būtybė. Pasaulis pasiruošęs priimti jūsų dovanas visiems artimiesiems ir pačiai žemei. Indėnų senoliai sako: „Kai senolės prabils, Žemė bus išgydyta.“2 Jeigu nerandate moterų, su kuriomis galėtumėte susitikti tuoj pat, pagerbkite save ketinimu apreikšti tą dvasios dovaną, kurią gimėte apreikšti. Susikurkite sau erdvę ir skirkite jai dėmesio, ir taip pagerbkite save pačią. Pripildykite šią vietą daiktų, išreiškiančių meilę toms gerosioms savybėms, kurias labiausiai savyje vertinate. Tam tiks gėlė, akmuo, plunksna, medžiagos skiautė, aukurėlis, vanduo – visi kartu ar kuris nors jų pasirinktinai. Prašykite savo aukštesniosios savasties to, ko jums trūksta, idant vėl susilietumėte su šia išmintingesniąja, senesniąja, amžinąja savo dalimi. Tokia erdvė reikalinga jaunaties metu; dieną ar dvi prieš ir po jaunaties. Darykite tai, kas jums atrodo 36

tinkama. Pabūkite šioje erdvėje kaskart, kai pajaučiate trauką ir poreikį, ir skirkite jai dėmesio taip, kad pagerbtumėte save pačią. Atsiskyrimo laikui praėjus, padėkokite kiekvienam daikteliui ir išdėliokite juos po visus namus. Kai kuris nors jų atkreips jūsų dėmesį, nusišypsokite ir dar kartą padėkokite už tai, kad jie atsirado tam, jog jus pagerbtų. Pasveikinkite save, kad apsiėmėte pažadinti Wakan Moterį savyje.

RAMYBĖS pamoka: septintoji diena DRUGELIS Moteris sušnibždėjo: – Kūrėjau, kalbėk su manimi, – ir sučyravo vyturėlis, bet moteris neišgirdo. Taigi moteris sušuko: – Kūrėjau! Kalbėk su manimi! Per dangų nusirito griaustinis, bet moteris nesiklausė. Moteris apsidairė aplink ir tarė: – Kūrėjau, pasirodyk man. Skaisčiai sužibo žvaigždė, bet moteris nepastebėjo. Ir moteris sušuko: – Kūrėjau! Parodyk man stebuklą! Gimė nauja gyvybė, bet moteris nežinojo. Taigi moteris iš nevilties suriko: – Paliesk mane, Kūrėjau. Ir štai Kūrėjas ištiesė ranką ir ją palietė, bet moteris nubraukė drugelį ranka ir nuėjo sau. Nepraleiskite palaiminimo vien todėl, kad jis atrodo kitaip nei tikėjotės. Žmonės pamirš, ką jūs sakėte. Žmonės pamirš, ką jūs darėte. 39

Bet žmonės niekada nepamirš to, kaip jūs privertėte juos jaustis.1 Pratinkitės vertinti grožį. Dienai bėgant, vis stabtelėkite ir pastebėkite gyvenimo grožį. Iš pradžių prireiks pastangų save sustabdyti, grįžti į dabartį ir pasveikinti dieną, saulę, dangų, lietų, debesis, vėją. Padėkokite jiems už tai, kad pasirodė jūsų pasaulyje. Ieškokite savyje grožio, kuris jums įgimtas. Pastebėkite, kaip stipriai mylite ir pasakykite sau ką nors malonaus. Raskite ką nors, už ką galėtumėte jaustis dėkinga. Jeigu norite patirti daugiau dėkingumo vertų dalykų, pamėginkite daugiau dėkoti už tai, ką jau turite. Dvasios arba energijos pasaulyje dėkingumas atveria duris gausai. Kai pajuntate, kad grimztate į neigiamas emocijas, apsidairykite, kas vyksta jūsų pasaulyje. Raskite savyje troškimą, ketinimą jaustis geriau. Neapsimetinėkite, kad jaučiatės geriau; tiesiog pareikškite ketinimą taip jaustis ir leiskite sau stebėti, kaip nuo šio ketinimo pradeda keistis jūsų būsena. Priminkite sau, kad esate galingo Kūrėjo vaikas, sukurtas pagal Jo paveikslą. Kiekviena jūsų mintis akimirksniu veikia pasaulį, kuriame jūs gyvenate. Jūs esate tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Tyra kūrybinė energija gaubia jūsų fizinį kūną ir persmelkia vidinę jūsų visatą. Kas pateks į jūsų Visatą, sprendžiate jūs. Savo energinį lauką galite pripildyti negatyviomis arba pozityviomis mintimis. 40

Jūs renkatės, kur gyventi. Dėkingumas pritraukia gausą, taigi gyvenate dosnioje, puoselėjančioje, gausioje Visatoje, kuri jus visokeriopai palaiko. Visa Visata jus linksmina, švenčia jus, myli jus, nes būtent šią energiją renkatės įsileisti į nuostabų savo tyros pozityvios energijos lauką, ir jūs nuolat keičiatės meile su pasauliu. Jūs mylite save ir visus, kuriuos sutinkate. Net tie, kurie pamiršo, kas esą iš tikro, nepajėgia išmušti jūsų iš vėžių. Jūs giliai atjaučiate save ir priešingybių pasaulį, kuris, būdamas tokios prigimties, dovanoja jums susitikimą akis į akį su tyra pozityvia energija, kuri ir yra tai, kas esate iš tikro.

RAMYBĖS pamoka: aštuntoji diena DEZIDERATAI Ramiai irkis per triukšmą ir skubą ir prisimink, kokia ramybė įmanoma tyloje. Kiek tik sugebi neišduodama savęs palaikyk gerus santykius su kitais žmonėmis. Savo tiesą išsakyk ramiai ir aiškiai ir klausykis kitų – net kvailių ir neišmanėlių; jie irgi turi ką papasakoti. Venk triukšmingų agresyvių žmonių; jie trikdo dvasią. Jeigu lyginsi save su kitais, gali tapti tuščia ir kandi; juk visada bus ir už tave menkesnių, ir puikesnių žmonių. Džiaukis savo pasiekimais, o taip pat ir savo planais. Domėkis savo darbu, kad ir koks kuklus jis bebūtų; tai – tikras turtas besimainančiuose laiko verpetuose. Versle išlaikyk budrumą, nes pasaulyje apstu apgaulės. Bet neleisk, kad šie dalykai tave apakintų; yra daugybė žmonių, kurie siekia gražių idealų, ir gyvenime apstu heroizmo. Būk savimi, nežaisk meile. Nebūk ir ciniška meilės atžvilgiu, nes šioje tuštumos ir nusivylimo dykroje meilė yra žalumos oazė. Švelniai priimk metų patirtį, su dėkingumu paleisk jaunystės dovanas. Puoselėk dvasios jėgą, kad turėtum kuo apsiginti staiga ištikus nelaimei. Tačiau nevargink savęs įsivaizdavimais. Iš nuovargio ir vienatvės gimsta daugybė baimių. Nepaisant visos disciplinos, būk sau švelni.

Esi Visatos vaikas, ne menkesnė už medžius ar žvaigždes; turi teisę čia būti. Ir visai nesvarbu, ar tau aišku, ar ne, viskas Visatoje vyksta būtent taip, kaip turi vykti. Todėl sugyvenk su savo Kūrėja(-‐u), kad ir kaip Ją ar Jį įsivaizduoji; kad ir ką dirbi, kad ir ko sieki, blaškioje kasdienybėje išlaikyk ryšį su savo siela. Nepaisant visos butaforijos, sunkumo ir sudaužytų svajonių, šis pasaulis vis tiek nuostabus. Būk atsargi. Stenkis būti laiminga.1 Neapykanta, kaip ir pyktis, yra destruktyvi ir dažnai verčia jaustis nevykėle. Apmaudas ir priešiškumas gali sugriauti jūsų gyvenimą. Kodėl? Neapykanta paralyžiuoja ir neleidžia judėti pirmyn. Būdamos sąžiningos sau, galime išsiaiškinti negatyvių jausmų priežastis. Tuomet galime juos suderinti ir leisti laiko vėjams nusinešti juos tolyn. Valdingumas tėra užsimaskavęs silpnumas. Tikroji galia slypi viduje, ir ji prieinama tik tuomet, kai esame čia ir dabar. Raskite tyros pozityvios energijos tėkmę ir pažinkite, kad jūs ir esate ši energijos tėkmė – tikrieji jūsų namai, kurių seniai ieškote. Šiuolaikinė visuomenė yra praradusi ryšį su tikrąja savo motina. Tapome betoninio pasaulio našlaitėmis. Apleistos, pasimetusios ir vienišos klajojame po civilizuotą pasaulį, ieškodamos savęs.

Siekdamos pasijusti geriau, mėginome nuraminti šį namų ilgesį būdais, tik trumpam suteikusiais palengvėjimo. Esame nakvišos, sapnuojančios savo senuosius namus. Bet mūsų sapnai galingi ir kūrybingi, o tai reiškia, kad jie turi prasmę. Daugybė mūsų pradedame prisiminti, kas esame iš tikro: galingos kūrėjos, atėjusios į šį fizinį pasaulį su svarbia paskirtimi. Atėjome čia tam, kad savuosius sapnus sujungtume su kitų sapnais. Vyrai, moterys ir vaikai sapnuoja ir mėgina pabusti, kad taptų galingu kūrėju, kurį nujaučia apsireikšiant. Artėja įstabaus pabudimo laikas. Metas atrasti tiesą savyje. Metas byloti vidinę tiesą. Metas šokti ant motinos delnų ir švęsti dėl to, kad prisiminėme galingą viduje glūdinčią tiesą. Mes esame viena! Mes esame viena! Mes esame Motinos Žemės ir Tėvo Dangaus vaikai fiziniame pasaulyje. Esame viena su visa gyvybe, kurią sukūrė Motina Žemė ir Tėvas Dangus. O dvasios pasaulyje esame viena su Didžiąja Paslaptimi.

„Mes eame viena!”

RAMYBĖS pamoka: devintoji diena Kaip būti žmogumi 1. Jūs gausite kūną. Galite jį mylėti arba jo nekęsti, bet jis bus jūsų visam šiam gyvenimui. 2. Jūs mokysitės. Lankysite neformalią mokyklą, vardu Gyvenimas. Kiekvieną dieną šioje mokykloje turėsite galimybę išmokti pamoką. Pamokas galite mėgti arba jų nekęsti. 3. Klaidų nėra, yra tik pamokos. Augimas vyksta bandymų ir klaidų keliu. Nenusisekę bandymai tokie pat svarbūs kaip ir sėkmingi pasiekimai. 4. Pamoka kartojama tol, kol ją įsisavinate. Pamoką gausite įvairiausiais pavidalais tol, kol ją išmoksite. Ją išmokę, galėsite pereiti prie kitos pamokos. 5. Pamokos niekada nesibaigia. Pamokos egzistuoja visuose gyvenimo etapuose. Kol esate gyva, bus ir pamokų, kurias reikės išmokti. 6. „Ten“ visiškai nėra geriau nei „čia“. Kai jūsų ten tampa čia, jūs paprasčiausiai susigalvojate kitą ten, kuris atrodo patraukliau už čia. 7. Kiti žmonės yra jūsų atspindys. Kitame žmoguje mylite ar nekenčiate to, ką turite savyje.

8. Jūsų gyvenimas priklauso tik nuo jūsų. Turite visus reikalingus įrankius ir išteklius. Ką iš jų sukursite, priklauso tik nuo jūsų. Rinktis jums. 9. Visi atsakymai jumyse. Jūs žinote visus atsakymsu į jums rūpimus klausimus. Pakanka žiūrėti, klausytis ir pasitikėti. 10. Jūs visa tai pamiršite.1 Indėnų patarlė: „Neieškok mokytojo išorėje.“2 Sakoma, kad kojotas (šelmis) amžių pradžioje paslėpė tiesą ten, kur, jo manymu, žmogus tikrai neieškos – jame pačiame. Visas žinojimas, išmintis, tiesa ir atjauta jau teka jumyse galinga tyros pozityvios energijos srove. Jei kieno nors lūpomis kalba tiesa, ją pažįstate tik todėl, kad toji pati tiesa glūdi jumyse tyros pozityvios energijos pavidalu. Tą džiugią akimirką ištirpsta visos ribos. Žinojimas, kad visi mes esame tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima, yra ilgai lauktas pabudimas. Tą džiaugsmingąją akimirką absoliučiai susiliejame su didžiausia ir tyriausia įmanoma energijos versme. Jaučiame ryšį su ja ir visiškai sąmoningai suvokiame, kad esame galingos kūrybingos būtybės, atkeliavusios čia su svarbia paskirtimi ir džiaugsmingai laukiame, kol išsipildys karščiausios mūsų svajonės. Bet... kai tik svajonė išsipildo, mes žaibiškai grąžinamos į troškimo tašką, nes nauja perspektyva kuria mumyse naujus troškimus. Taip ir turėtų būti.

Tai mes ir darome, dėl to čia ir atėjome: augti, plėsti savo galimybes, liudyti, jausti ir mėgautis visa tyra pozityvia energija pačioje kūrybinės galios viršūnėje, pasireiškiančioje iš grožio erdvės. Tai yra mūsų paskirtis, mūsų tikslas ir mūsų džiaugsmas. Ir visai nesvarbu, ką daro kiti ir ar jie supranta, ką jūs darote. Jūsų susimenkinimas, verčiantis aplinkinius blogai jaustis, pasauliui nieko gero neduoda. Švieskite, švieskite, švieskite... Daugiausia, ką galite padovanoti pasauliui, yra būti laiminga. Mėgaukitės skaisčia šviesa, kuri jūs ir esate. Prisiminkite, kas esate. Senas menkavertiškumo mintis pakeiskite vidiniu žinojimu, kad esate tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima, o kiekvienas veiksmas, kuris prieštarauja tam, kas esate iš tikro, suteikia jums kančią. Bet kiekvienas veiksmas, kurį atliekate iš tos galingos tyros pozityvios energijos srovės, trokštančios mylėti ir būti mylima, atneša jums džiaugsmą, laimę ir laisvę. Kad ten atsidūrėte, sužinosite iš užplūdusio gyvenimo džiaugsmo. Mokėsite įžvelgti, kad artimiausia nežinomybė yra nuostabus, jaudinantis nuotykis, ir pareikšite: „Esu jam pasiruošusi!” 49

„Mėgaukitės skaisčia šviesa, kuri jūs ir esate.“

RAMYBĖS pamoka: dešimtoji diena AŠ IŠMOKAU... 1. Kad negali priversti kito tavęs mylėti. Įmanoma būti tik ta, kurią myli. Visa kita – paties žmogaus valioje. 2. Kad pasitikėjimui užsitarnauti prireikia ištisų metų, o jam sugriauti pakanka kelių sekundžių. 3. Kad svarbu ne tai, kokius daiktus turite, o kokie žmonės yra jūsų gyvenime. 4. Kad žavesys gali gelbėti maždaug penkiolika minučių. Po to verčiau turėkite ką pasakyti. 5. Nereikia lyginti savo pasiekimų su kitų pasiekimais. Save lyginkite su savimi. 6. Kad svarbu ne tai, kas žmonėms nutinka. Svarbu, kaip jie į tai reaguoja. 7. Kad per vieną mirksnį galima padaryti kažką, dėl ko teks gailėtis visą gyvenimą. 8. Kad ir į kiek dalių dalinsite, visada bus dvi pusės. 9. Kad reikia laiko, idant tapčiau tokia, kokia norėčiau būti. 10. Kad daug lengviau sureaguoti nei pagalvoti. 11. Kad su mylimais žmonėmis visada privalu išsiskirti šiltai. Tai gali būti paskutinis kartas, kai juos matote. 51

12. Kad įmanoma nuveikti dar daug po to, kai manėte, kad nepajėgsite. 13. Kad esame atsakingos už tai, ką darome nepaisant to, kaip jaučiamės. 14. Kad arba mes kontroliuojame savo požiūrį, arba jis kontroliuoja mus. 15. Didvyriai yra žmonės, atliekantys tai, kas turi būti atlikta, kai tai turi būti atlikta nepaisant to, kokios bus pasekmės.1 Gyvenimo paslaptis tokia: „Numirkite prieš tai, kol mirtis jus aplankys... ir sužinokite, kad mirties nėra.“2 Būkite čia; tapkite stebėtoja. Ar aš džiaugiuosi, ar jaučiu lengvumą? Jeigu ne, grįžkite į dabartį. Paleiskite praeitį, paleiskite ateitį, pradėkite gyventi dabar ir ieškokite grožio ten, kur esate. Jeigu norite, kad gyvenime turėtumėte daugiau už ką dėkoti, pamėginkite daugiau dėkoti už tai, ką jau turite. Visą dėmesį skirkite tam, ką jums dovanoja ši akimirka. Tokios psichologinės baimės kaip įtampa, nerimas, susierzinimas, nervingumas, panika ir fobija kyla iš įsivaizdavimų apie tai, kas galėtų nutikti. Kai sąmoningai grįžtate į šią akimirką ir pratinatės būti dėkingos, įžvelgti grožį čia ir dabar, šios baimės išnyksta.

Kai esate kuo nors kaltinama ir pasiruošiate gintis, sustokite! Dabar pat supraskite, kad esate tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Dėl to jums niekada nereikia gintis. Jeigu padarėte ką nors, kas prieštarauja tikrajai jūsų prigimčiai, imkitės veiksmų kančiai nutraukti. Jeigu padarėte viską, ką reikėjo, tai, kas jums peršama, nėra jūsų. Niekada neginkite to, kas esate; to ginti nereikia. Supraskite, kad susidūrėte su pasimetusiu žmogumi. Nesileiskite išmušama iš vėžių. Atsakykite sau į klausimą: „Ar tai mano reikalas?“ Jeigu ne, į kaltinimus niekaip nereaguokite. Bet jeigu jaučiate, kad atsakas reikalingas, pasakykite kažką panašaus į „Gaila, kad taip jautiesi.“ Taip patvirtinsite, kad žinote, kaip žmogus jaučiasi, bet neprisiimsite atsakomybės dėl jo savijautos. Keliaudamos šiuo grožio keliu, aktyviai priimdamos atsakomybę už tai, kas priklauso jums ir leisdamos kitiems pasilaikyti tai, kas priklauso jiems, išliksite šioje akimirkoje. Žmonės, ieškantys priekabių, atstos nuo jūsų. Jei norite atrasti naują žemyną, teks susitaikyti su mintimi, kad ilgai nematysite kranto. Nebegalvokite apie senuosius elgesio modelius ir žemę, kurią palikote. Toldama nuo kranto, galite pajusti trauką grįžti atgal. Senajame žemyne jums viskas aišku ir suprantama. O jūsų kryptis yra visiška nežinomybė. Išsiruošusios į šią kelionę, kartais patirsite nerimą. Galbūt kuri nors jūsų dalis ilgėsis dramos. Nesvyruokite ir nesidairykite atgal. Metas pažinti vidinę ramybę. Švelniai srovei nešant jus per vandenyną naujosios jūsų žemės link, Didžioji 53

Paslaptis visuomet su jumis, ji dainuoja jums meilės dainas. Ilsėkitės vidinės ramybės erdvėje; įkvėpkite pilnatvės, kurią jaučiate. Pajuskite savo šypseną ir leiskite sau svajoti apie tai, ką rasite naujojoje žemėje. Svajokite apie laimingą gyvenimą, darnius santykius ir visokeriopą gausą, nes būtent tai jūsų ir laukia. Darnos, laimės ir gausos paslaptys jau niekada jūsų neapleis, nes gebate apie jas svajoti savo valtelėje, plaukdamos vandenynu savosios svajonės link. Šventa moterie, metas išleisti savo meną į platųjį vandenyną ir išsvajoti savo naująjį gyvenimą į fizinį pasaulį. Tavo svajonės yra tiltas, jungiantis dvasią su fiziniu pasauliu. Tavo svajonės yra tavo dovanos tavo ainių ainiams.

RAMYBĖS pamoka: vienuoliktoji diena Aš prarandu ramybę, kai leidžiu protui mėgautis problemų iliuzija. Jeigu visa ko prigimtis yra darna, ir visa tai yra tobuloje vienovėje, kurią palaiko neregima galia, tuomet protinga būtų sau pasakyti: „Noriu jaustis rami, kadangi būti darnoje su Kūrėjo ramybe veikiau atitinka mano prigimtį, o ne jai prieštarauja.“ Gilumoje žinote, kad išlikti ramiai yra natūralu netgi tuomet, kai manote, kad tokioje problemų jūroje to padaryti neįmanoma. Jei dingo ramybė, kažkur jūsų mąstyme yra klaida. Ramybė pasiekiama tada, kai įprantate priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, užuot įsivaizdavusi, koks jis turėtų būti. Tokia paprasta yra tiesa, leidžianti jums būti Kūrėjo ramybės įrankiu. Tikroji jūs visada gali rinktis išlikti rami ir nepasiduoti nervingų žmonių įtakai. Kai prie jūsų prisiartina suirzę žmonės, jiems tėra pasiekiamas išorinis apsauginis jūsų sluoksnis. Jūsų ramybė visada priklauso ne nuo to, kas jums nutinka, bet kaip reaguojate į tai, kas jums nutinka.1 –

Wayne Dyer

Jūs esate tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Bet kuris veiksmas, prieštaraujantis tikrajai jūsų prigimčiai, nutraukia jūsų ryšį su vidine taikia energijos tėkme. Vidinio ryšio stygius sukelia jums kančią.

Problemomis paprastai vadiname tai, ko nesugebame priimti; sunku tampa tuomet, kai neigiame tai, kas yra čia ir dabar, ypač, jeigu mūsų patirtis neatitinka mūsų lūkesčių. Supraskite, kad įtampa rodo nutrūkusį ryšį tarp mentalinio ir dvasinio jūsų aš. Jūsų dvasinis aš žino, kad „tai, ką patiriu šią akimirką, vyksta man į gera.“2 Tai žinodamos, galite būti ramios. Energiniame jūsų lauke, jūsų pasaulyje niekas nevyksta be jūsų leidimo. Jūs esate daug galingesnės nei įsivaizduojate ir šiame fiziniame gyvenime labiausiai trokštate tobulėti. Tai, kas jums atrodo kaip problema, tėra dar viena galimybė paaugti. Tad galite džiugiai sau pasakyti: „Tai, kas vyksta šią akimirką, vyksta man į gera.“ Mes – ne žmogiški sutvėrimai, mėginantys būti dvasinėmis būtybėmis, o dvasinės būtybės, besistengiančios būti žmonėmis. Į šį keistą priešingybių pasaulį atėjome žinodamos, kad priešingybės leidžia augti, verčia kentėti ir dar daugiau norėti. Kai per savo dvasinį aš iš gyvenimo prašome patirčių energijai plėtoti, troškimo saldumą patiriame stipriausiai. Nauji troškimai teikia entuziazmo, džiaugsmo ir jaudulio, kurie reikalingas karščiausiai mūsų svajonei įgyvendinti. Jeigu sugebame išlaikyti šį naujumo jausmą kiekvienąkart, kai pagalvojame apie troškimą, jis būtinai materializuosis fiziniame pasaulyje. Mes esame genialios kūrėjos ir šiame fiziniame pasaulyje mums lemta prisiminti, kas esame iš tikro.

Išorinis pasaulis atspindi mūsų vidinį pasaulį. Mūsų trokštamos permainos vyksta dėl to, kad keičiame savo mąstymą ir būseną. Pokyčiai mąstyme ir būsenoje lemia permainas išoriniame pasaulyje, nes nuo vidinio gyvenimo priklauso tai, ką pritraukiame į gyvenimą. Pabandykite tokį dalyką. Visą dieną mintyse kartokite: „Tai, ką šiuo metu patiriu, vyksta man į gera.“ Dienai bėgant ir žmonėms pasirodant jūsų energiniame lauke, prisiminkite, kad jūs pačios juos pasikvietėte. Kiekvienas žmogus jus kažko moko, ir jūs taip pat juos mokote. Ko norite išmokyti šį pasaulį? Tu esi Wakan Moteris, šventa moteris, dvasios dovanų nešėja į fizinį pasaulį. Kokią dovaną padovanosi jam šiandien? Pasakyk man, ar gali pakęsti skausmą – savą ir svetimą, nemėgindama jo paslėpti, ištrinti ar pagražinti. Pasakyk man, ar gali pakęsti džiaugsmą – savą ir svetimą, ar gali šokti it pašėlusi ir leisti palaimai užvaldyti tave iki pirštų galiukų, neliepdama pasisaugoti, atsikvošėti ar prisiminti, kad esi tik žmogus. Pasakyk man, ar gali pabūti viena su savimi ir ar tikrai džiaugiesi draugija, kurioje ieškai paguodos, kai būna sunku.3 58

„Tai, ką šiuo metu patiriu, vyksta man į gera.“

RAMYBĖS pamoka: dvyliktoji diena GROŽIO PATARIMAI Kad lūpos būtų kerinčios, kalbėki švelniai. Kas akys būtų mielos, ieškoki gėrio kituose. Kad figūra būtų daili, pasidalink maistu su alkanu. Kad plaukai būtų gražūs, kartą per dieną leisk dukrai perbraukti juos pirštais. Kad laikysena būtų graži, eik taip lyg žinotum: niekada nesi viena. Žmonėms net labiau nei daiktams reikia atsigauti, atsinaujinti, atsišviežinti, apsivalyti; niekada „nemėtykite“ žmonių. Prisiminkite – jeigu kada prireiks pagalbos, rasite ją vos ištiesusi ranką. Metams bėgant suprasite, kad turite dvi rankas: vieną – padėti sau, o kitą – padėti kitiems. Moters grožis slypi ne rūbuose, figūroje ar šukuosenoje. Moters grožis atsispindi jos sieloje. Tai – rūpestis ir atjauta, kuriais ji švelniai apgaubia, ir – metams bėgant moteris tampa vis gražesnė!1 Man neįdomu, ką jūs dirbate. Man įdomu, ko jūs trokštate ir ar drįstate svajoti apie tai, ko ilgisi jūsų širdis. Man neįdomu, kiek jums metų. Man įdomu, ar dėl savo svajonių, dėl gyvenimo nuotykio rizikuosite pasirodyti kvaile. 60

Pasakyk man, ar esi palietusi savo širdgėlos šerdį; ar gyvenimo išdavystės tave suminkštino, ar iš baimės dėl skausmo, kurį teks patirti, užsidarei savo kiaute. Pasakyk man, ar gali nuvilti kitą, jeigu tai reikš būti savimi; ar gali pakęsti kaltinimą išdavyste ir neišduoti savo sielos.2 Kai dėl nelaimės ar bausmės kalėjime prarandate viską, kas jums artima ir brangu, jums gali nutikti du dalykai. Pirmasis ir ne toks malonus – jūs galite tapti auka. Pyktis ant visų ir visko užvaldo jūsų mintis, ir buvimas auka tampa nuolatine jūsų patirtimi. Antrasis dalykas, kuris gali jums nutikti – galite išsilaisvinti nuo visko, prie ko esate prisirišusi ir suprasti, kad jūs nesate tie daiktai ar santykiai. Pasikeičia jūsų įsitikinimai, o gyvenimas čia ir dabar užlieja jus gilia ramybe. Tai teko patirti daugybei iš mūsų. Vos užmetusi akį gali pasakyti, kad ji irgi patyrė, ką reiškia stovėti nuogai susikibus rankomis su Didžiąja Paslaptimi. Jos akyse šviečia žinojimas, žodžiuose skamba išmintis, o dvasios dosnumas gaubia judviejų širdį. Ji stovi tarp dvasios ir žemės, pasiruošusi prisiminti, kas yra iš tikro – Wakan Moteris. Ji pasiruošusi leisti dvasios dovanoms tekėti per ją į šį fizinį pasaulį jos ainių ainiams. 61

Moteriškos Žemės energijos pernelyg ilgai buvo įkalintos. Metas mums pabusti ir prisiminti: Nuo mūsų priklauso žmonijos evoliucija. Mes esame šviesnešės, mes suteikiame formą vaisingajai tamsai. Mes esame taikos audėjos pamišusiame baimės, godumo ir žiaurumo pasaulyje, aiškiaregės, atėjusios įžvelgti visumą pakrikose detalėse. Mes esame tos, kurios atėjo pasivadinti namais.3

„Mes esame tos, kurios atėjo pasivadinti namais.“

RAMYBĖS pamoka: tryliktoji diena Aš pasakiau Kūrėjai, kad pykstu Aš pasakiau Kūrėjai, kad pykstu; maniau, kad šito ji pabūgs. Maniau, kad man pavyko paslėpti priešiškumą po padu. Pasakiau Deivei, kad Jos nekenčiu; pasakiau, kad man skaudu. Aš pasakiau, kad šitaip elgtis nesąžininga; ir elgtis kaip su tuščia vieta su manimi netinka. Aš pasakiau Deivei, kad pykstu, bet tiktai aš ir nustembu. Ji atsakė: –

Tai, ką seniai žinojau, galiausiai supratai ir tu.

Pagaliau pripažinai, kas vyksta širdyje; ne pyktis, o tik veidmainystė neleido būti mums drauge. Net kai nekenti Manęs, vis vien tave myliu. Šiai meilei atsiversi, kai pripažint galėsi, ką jauti iš tiesų. Pasisakydama, kad pyksti, neslėpdama tiesos, tampi laisva nuo pykčio, todėl gali pagyti. Paprašiau Deivės atleidimo ir jį gavau. Šis prisipažinimas išlaisvino iš pykčio gniaužtų pagaliau.1 Gydantys palinkėjimai sielai Kad gyvenimas palaimintų tave visokeriopu gėriu. 64

Kad džiaugsmo būtų daugiau nei žvaigždžių naktyje. Kad pergalių būtų daugiau nei smėlio smiltelių visuose pasaulio paplūdimiuose kartu sudėjus. Kad stygius ir pastangos tave tik sustiprintų. Kad kiekvienas takas vestų į gėrį, grožį ir tyrumą. Kad baimes ir dvejones pakeistų tvirtas pasitikėjimas, gimstąs iš Aukštesniosios Galios pajautimo visame kame; kad tavosios esmės šviesa nušviestų pasaulį prieš kiekvieną gyvenimo audrą. Kad visada žinotum, jog esi be galo mylima ir kad pati norėtum atsilyginti besąlygine meile. Kad visuomet jaustumeis saugi, sūpuojama Kūrėjo rankose, nes esi mylimas Jo kūdikis. Ir kad prisimintum, jog viskas yra viena, kai kils pagunda teisti. Ir kad visos tavo mintys persmelktų Visatą, palytėdamos viską savo kelyje. Kad kiekvieną kartą, kai panorėsi įsikibti, prisimintum: lengviausiai meilė teka, kai yra laisva. O didžiausia dovana yra duoti. Kad visada skambėtų muzika ir juokas, kad po kiekvienos audros nušvistų vaivorykštė. Kad džiaugsmas nuplautų visus sunkius jausmus. Kad džiaugsmas ištirpdytų nuoskaudas, o meilė palengvintų skausmus. Kad su kiekviena žaizda įgytum išminties, ir kad kiekvienas išbandymas atneštų pergalę. 65

Ir kad kasdien gyventum vis didesnėje gausoje nei vakar. To tau linkiu iš visos širdies.2 Kai prašote, jums visada duodama. Jūsų prašymas yra tai, į ką sutelkiate dėmesį. Taigi kai garsiai šaukiate NE arba TAIP – bet kam – sutelkiate dėmesį ir emocijas į tą žmogų, vietą ar dalyką. Šitaip sutelkdamos dėmesį lemiate, ką patirsite ateityje. Jūsų emocijos skirtos tam, kad perspėtų: ar tikrai norite apreikšti tai, į ką sutelkiate dėmesį, ar netrukus materializuosite kančią? Visgi kančia kursto troškimus, todėl kiekvieną kartą, kai pareiškiate NE, paskui imate kažko norėti, ir taip vėl grįžtate į teisingą kelią. Kai pradedate galvoti apie tai, ko norite, savo energiniame lauke pajaučiate poslinkį į gera. Šis švelnus poslinkis Visumai primena ramaus ežero raibuliavimą. Šis vos pastebimas pokytis yra prašymas, į kurį Visata tuoj pat reaguoja teigiamai. Dabar metas veikti jums. Privalote išlaikyti tą saldaus troškimo būseną, kol troškimas įsikūnys fiziniame pasaulyje. Man padeda tokie žodžiai: „Aš tikiuosi paties geriausio. Visatos gausa užlieja mane įstabiausiais pavidalais, ir aš esu to verta.“ Galbūt turėsite kartoti šiuos žodžius kelis kartus per dieną ar minutę. Atsiminkite – nuolatinės mūsų mintys tampa įsitikinimais. Ši paprasta 66

mintis yra tiesa, bet iš pradžių gali būti sunku ja patikėti. Kažkas jumyse gali jai priešintis. Nesustokite. Kartokite ir kartokite šią paprastą mintį, kol pradėsite jaustis geriau. Kai pasijusite geriau, atminkite, kad jūsų emocijos yra tam, kad nukreiptų jus tinkama kryptimi. Todėl kai pradėsite galvoti: „Tikiuosi paties geriausio“, galite šiek tiek nustebti, kad ir vėl įvyko švelnus poslinkis, ir jūs tikrai tikitės paties geriausio. Kodėl neturėtume tikėtis paties geriausio? Tu esi šventa, tu – Wakan Moteris. Į šį pasaulį atėjai vardan aukščiausio savo dvasios labo ir dėl šio pasaulio gerovės. Atsinešei didelę meilę ir didelę paskirtį. Esi indas, per kurį dvasios dovanos pasiekia šį pasaulį. Gražiausi gausos pavidalai priklauso tau, metas apreikšti juos kaip dvasios dovanas fiziniame pasaulyje, ir tu esi to verta!

„Kai prašote, jums visada duodama.“

RAMYBĖS pamoka: keturioliktoji diena Žmonės dažnai elgiasi neprotingai, Nelogiškai ir savanaudiškai; Vis tiek jiems atleiskite. Gerą žmogų Mėgsta kaltinti Savanaudiškumu; Vis tiek būkite gera. Jeigu jums sekasi, Įgysite netikrų draugų Ir tikrų priešų; Tegu jums vis tiek sekasi. Jeigu būsite sąžininga ir nuoširdi, Žmonės gali jus apgauti; Vis tiek būkite sąžininga ir nuoširdi. Tai, ką kūrėte ištisus metus, Kas nors gali sugriauti per naktį; 69

Vis tiek kurkite. Rytoj žmonės pamirš, Ką gero jiems padarėte; Vis tiek darykite gera. Duokite pasauliui viską, ką turite geriausio, Ir jam vis tiek nepakaks; Vis tiek duokite pasauliui viską, ką turite geriausio. Matote, galiausiai Tai yra ne jūsų ir žmonių, O jūsų ir Kūrėjo reikalas; –

Motina Teresė

Tampate tuo, apie ką mąstote... Jūsų valioje yra vienintelis dalykas. Jis arba verčia jus kentėti, arba suteikia džiaugsmą. Tas dalykas yra mąstymas. Jūsų gyvenimą sudaro vien tik mintys. Jūs esate dvasia, jūsų patirtis yra dvasia, ir jūsų mintys yra dvasia. Negalite kontroliuoti išorinių fizinio pasaulio įvykių, bet galite 70

kontroliuoti vidinius savo dvasinio pasaulio įvykius. Tai visiškai jūsų valioje. Pirmykštės tautos vadino šį vidinį pasaulį sapnų laiku – erdve, kurioje randasi visi gyvenimo įvykiai. Nestabdykite savęs! Leiskitės į sapnų laiką ir tiesiog leiskite sau pasvajoti, ką norėtumėte patirti. Būtent čia jūs išties galite „šokti taip, lyg niekas jūsų nematytų.“ Pirmyn – svajokite apie tobulus santykius su idealiu partneriu. Padovanokite sau tai, ko tik norite šiame gyvenime ir išjauskite gavimo džiaugsmą. Jūsų smegenys neskirsto įvykių į realius ir įsivaizduojamus; kokia bebūtų patirtis, ją išgyvena tos pačios ląstelės. Patirtis sapnų laike teikia tiek pat džiaugsmo, kiek ir fizinio pasaulio įvykiai, o gal netgi daugiau – juk sapnų laike jūs viską kontroliuojate. Taip mokotės gyventi savo svajonių gyvenimą. Sapnų laike nėra jokios baimės, kad nepavyks, nepasiseks, kad kiti ką nors apie jus pagalvos. Tai jūsų pasaulis; čia galioja jūsų taisyklės. Būtent čia jūs iš tiesų mokotės gyventi taip, kaip norite. Kai atsidursite sapnų laike, būsite tuo, kuo esate – savastimi, tyra pozityvia energija, trokštančia mylėti ir būti mylima, sukursite Rojų Visatoje. Visatoje, kurioje jums leidžiama puikiai jaustis visą laiką be jokio vertinimo ar teisimo. Jūs susiderinate su tyra pozityvia energija. Pasiruošiate gauti. Jaučiatės puikiai. Savo nuostabiajame pasaulyje aš atsiduriu taip:

Patogiai įsitaisykite, visiškai atsipalaiduokite ir įsivaizduokite, kad plūduriuojate ant debesies, nuo kurio švelniai leidžiatės ant kito debesies, o nuo šio – vėl ant kito, ir taip vis žemyn, kol atvykstate į Rojų Žemėje. Čia telkšo nuostabus krištolo tyrumo vandens ežeras, o aplink jį auga sveiki augalai, gyvena draugiški gyvūnai. Čia jaučiatės kaip namuose. Vanduo yra tyra gydanti energija. Jūs galite grakščiai, patogiai ir lengvai įsibristi į vandenį. Galite įkvėpti vandens; jis nuramina jūsų kvėpavimo sistemą ir atnaujina plaučius, sinusus, akis, ausis, nosį ir gerklę. Nardydamos galite atsigerti gydančio vandens; jis patenka į virškinimo organus ir juos nuramina, aprūpina juos gydančia energija. Šis nuostabus raminantis gyvybės vanduo pripildo jūsų kraują deguonies ir energijos. Plaukiate be jokių pastangų, nes jūsų kūnas tampa vis stipresnis ir gyvybingesnis. Paplaukiojusi galite plūduriuoti ant paviršiaus – vanduo laiko jūsų kūną. Galite mėgautis šiltais saulės spinduliais ir stebėti žydrą dangų, grožėtis praplaukiančiais baltais debesėliais. Gydančiame vandeny jaučiatės kaip namie, taip pat jaučiatės ir išlipusios į krantą. Gyvūnai yra geriausi jūsų draugai; jūs galite su jais bendrauti ir suvokiate, kad jie myli jus besąlygiškai. Augalai irgi yra geriausi jūsų draugai; galite su jais bendrauti ir suvokiate, kad jie myli jus besąlygiškai. Šiame pasaulyje esate svarbi; jūs kontroliuojate šį pasaulį. Jūs esate 72

gydanti ir puoselėjanti šio pasaulio energija. Wakan Moterie, ši gydanti energija teka per tave. Šventoji moterie, būtent per tave dvasios dovanos patenka į fizinį pasaulį, paversdamos tavo planetą Rojumi. Tu esi savo Visatos gydūnė. Tu esi savo Visatos Kūrėja; ji tavo – svajok viską, ko tik nori. Prisimink, kas esi, dvasios sese. Tu esi vyriausioji deivės šventyklos žynė, šokanti ir žadinanti Rojų Žemėje. Šok taip, lyg niekas tavęs nematytų, kad tave pamatytų visas pasaulis!

„Tu esi vyriausioji deivės šventyklos žynė, šokanti ir žadinanti Rojų Žemėje.“ 74

RAMYBĖS pamoka: penkioliktoji diena Žmonių maldos Saulei patekėjus Rytuose, Šventa tyla apgaubia. Saulė sparnų spindulius išskleidžia: Laukia, klausosi ir švelniai ieško Žmonių maldų. Melstis reikia Už žmones, Už Kūrėją, Už dienos naujosios aušrą. Kad Kūrėja išgirstų Ir savo buvimu palaimintų tikinčiuosius, Besilaikančius tradicijų, Maldos tekyla iš sielos ir širdies. Kad malda įkvėptų, apgaubtų saugumu ir meile, Malda tekyla širdies. Saulė su žmonių maldomis nusileis Į Josios širdį.1

Esėjai, druidai, pirmieji budistai ir mistinių mokyklų atstovai laukė nušvitusio žmogaus gimimo. Pati žemė laukė ateinant Taikos Princo, kuris šios planetos vaikams atneštų Pasaulinės taikos žinią. Ankstyvųjų mistinių mokyklų atstovai, gyvenę žemės ritmu, valgė žalią, šviežią, gyvą augalinį maistą, kas rytą maudėsi pirmuosiuose saulės spinduliuose ir meldėsi Didžiajai Paslapčiai, kurios energija buvo jų šaltinis. Toli gražu ne visi žmonės buvo pasirengę išgirsti pasaulinės taikos žinutę. Bet buvo kiti laikai; dabar esame priversti susimąstyti apie savo gyvenimo būdą šioje brangioje planetoje. Mamos Žemės šauksmą girdi daugybė žmonių. Žmonės bunda, nusimeta mirties ir destrukcijos šydą ir mąsto apie tvarų gyvenimo būdą. Senieji mokytojai grįžta, kad paspartintų žmogaus pabudimo vyksmą. Tai tu, Wakan Moterie; tu atėjai į šį fizinį pasaulį, kad jį apdovanotum. Tu esi drąsuolė. Atėjai, kad pasirodytum, pabustum viena pirmųjų šiame pasaulyje, ilgai nešusiame patriarchalinės valdžios, religijos ir šeimos jungą, kur moteris buvo pasmerkta vienatvei ir gimdė sūnus patriarchalinio pasaulio gerovei. Pabudusi Wakan Moteris yra šios planetos išgijimo viltis. Indėnų senoliai sakė: „Kai senolės prabils, Žemė bus išgydyta.“ Kai senos moterys išdrįs atskleisti tiesą, slypinčią giliai jų viduje, kai jos pasidalins 76

išmintimi, kurią ištisus tūkstantmečius buvo priverstos neigti, kai Wakan Moteris prisimins, kas esanti ir atsisakys baimės vardan šviesos, žemė bus išgydyta. Daugybė pirmykščių tautų šiandien kalba apie tai, kad moteriškos energijos grįžta į šį fizinį pasaulį. Daugybė vyrų ir moterų jaučia šį energijų poslinkį. Patriarchaliniai būdai nebeveikia. Mums jau gana ligų, bado ir liūdesio. Bet pasigirsta melodija, nauja daina; daina, kurios dar neteko girdėti šiame pasaulyje, bet kurią girdėjome savo karščiausiose svajose. Dvasia džiūgauja. Ji keista ir nuostabi, tokia tikra, tokia pažįstama ir visgi tolima. „Artinasi kažkas nuostabaus, artinasi kažkas nuostabaus“, – girdėjau dainuojant iš upės. Dabar metas klausytis, dabar metas prisiminti, kas esate, šventos seserys. Tu esi Wakan Moteris, šventa moteris, dvasios dovanų apreiškėja šiame fiziniame pasaulyje. Kai atneši savo dovanas šiam pasauliui, Žemė bus išgydyta. Visame žemės rutulyje moterys vėl renkasi per jaunatį. Jos susiburia, kad išsakytų savo ketinimus savo šeimų, bendruomenių, Planetos šeimos, visų keturkojų, visų skraiduolių gerovei. Mūsų mintys ir žodžiai yra nuostabiausi kūrybos įrankiai. Mes pradedame šnekėti apie tai, ko norime, kad įvyktų. Mes pasakojame savo istoriją – ne kaip auka ar laimėtoja, o kaip savo gyvenimo kūrėja. Mes kuriame savo gyvenimą 77

mintimis, žodžiais ir širdies troškimais. Mes kuriame Naująją Žemę iš tos erdvės savyje, kuri yra tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Nėra didesnės galios, nėra nuostabesnio būdo gyventi kaip kurti Naująją Žemę iš savo paslaptingosios nežinomybės, iš kūrybos sapnų laike. Tai mūsų likimas, Wakan Moterie. Metas pabusti iš nesąmoningo miego ir apsigyventi sąmoningame sapnavime. „Yra du būdai matyti pasaulį. Vienas būdas – tai manyti, kad stebuklų nėra. Kitas būdas – manyti, kad viskas yra stebuklas.“ –

Albertas Einšteinas

RAMYBĖS pamoka: šešioliktoji diena Indėno tikėjimas Gilus ir tylus, Nes tyla yra Tobulos pusiausvyros ženklas. Tyla yra Absoliuti Kūno, Proto ir dvasios pusiausvyra. Moteris, sauganti savo esybę, Yra rami per amžius, Ir būties audros Nepajėgios jos supurtyti... Ką duoda tyla? Savikontrolę, Tikrą drąsą Arba ištvermę, kantrybę, Orumą ir nuolankumą. 80

Tyla yra kertinis asmenybės akmuo.1 -‐

Ohijesa, Sančių Sijų genties atstovas Pakalbėkime apie netektį. Mes esame amžinos dvasinės būtybės. Fiziniame

pasaulyje

apsilankome

trumpam,

kad

išplėstume

dvasinę/energinę savastį ir tuo pačiu – visą Visatą. Prieštaringos patirtys mus augina, ir taip prisidedame prie Visatos augimo. Atkeliauti į šį fizinį pasaulį, kuriam laikui pamiršti, kad esame tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima, yra labai drąsu. Užmaršumas atneša sumaištį; sumaištis sukelia kančią mums ir tiems, su kuriais mėginame išlaikyti meilės pilnus santykius. Tačiau kitam žmogui kančios sukelti mes negalime; tai yra jo pasirinkimas; jis leido, kad tai įvyktų. Mes nejaučiame vientisumo, o tai labiausiai ir kankina, bet susiskaidymas yra iliuzinis. Mes visados esame plačios energijos tėkmės dalis. Netekties jausmas reiškia nesugebėjimą būti su plačia energijos tėkme ir pilnai ją išgyventi. Kad patektumėte į šią tėkmę, visai nebūtina mesti savo darbus; iš šios srovės išbristi negalėtumėte, net jei labai to norėtumėte, nes jūs ir esate ši srovė. Jūsų sąmonė gali nutolti nuo tėkmės, pasirinkti neteisingą kelią, ir jūs stokosite vientisumo. Mūsų emocijos yra mūsų kompasas, sakantis: „Eini ne tuo keliu!” 81

Baimė ir liūdesys randasi tuomet, kai mūsų sąmonė nutolsta nuo plačios energijos tėkmės. Prieštaringa atskirumo iliuzijos patirtis sustiprina mūsų troškimą sugrįžti. Troškimas yra energija, nutiesianti kelią atgalios į plačiąją energijos tėkmę. Kai įklimpstate į baimės ir liūdesio pelkę, visu grožiu apsireiškia troškimas. Leisti sąmonei sekti šiuo troškimu grįžti į plačiąją energijos tėkmę yra didžiausias iššūkis, su kuriuo mums tenka susidurti. Iš pradžių kyla pagunda susitelkti į situaciją, iššaukusią baimę ir liūdesį. Taip elgdamosi savo kūrybines energijas – mintis, žodžius ir emocijas – panaudojame baimės ir liūdesio patirčiai atkurti, ir grimztame gilyn į šią pelkę. Kai perkeliame dėmesį ten, kur veda troškimas, pakreipiame savo energiją link tyros pozityvios energijos ir pradedame tekėti ta kryptimi. Mūsų emocijos kaipmat įgyja daugiau jėgos: depresija perauga į pyktį, pyktis – į nusivylimą, nusivylimas – į viltį, viltis – į laimę, laimės – į tyrą džiaugsmą ir entuziazmą. Kiekviena emocija yra vis stipresnė, mes pradedame jaustis vis geriau. Gerėjanti savijauta palaipsniui veda į tyrą pozityvią energiją, trokštančią mylėti ir būti mylima, o būtent tai mes ir esame iš tikro... Didžioji Dvasia... Didžioji Paslaptis... Amžina... Kuriančioji Energija.

Mums leidžiama palikti šią fizinę plotmę bet kurią akimirką, kai tik to panorime. Jeigu tikrai to norime, sukursime patirtį, kuri grąžins mus į dvasią, išves už fizinio pasaulio ribų. Mes pačios renkamės išeiti; fizinėje plotmėje mums atsivers daugybė durų. Net kūdikis yra galingas genijus/dvasia-‐kūrėjas, pasirinkęs fizinės būties patirtį, kad galėtų augti. Mes galime gerbti laiką, kurį čia praleidžiame, gerbti sutartį, kurią sudarėme su savo dvasia asmeninio tobulėjimo vardan. Toji dvasia niekada mūsų nepalieka; tai yra neįmanoma, tai yra iliuzija. Nėra jokio susiskaidymo. Mokslas jau pripažino formulę E=mc2; metas suprasti, ką ji reiškia mūsų kūno atžvilgiu. Mes esame energinės būtybės. Nuolat kuriame fizinį pasaulį, ir darome tai arba chaotiškai, arba sąmoningai sutelkdamos ketinimą. Kūryba pasitelkiant sąmoningą ketinimą yra daugeriopai veiksmingesnė energijos sutelkties, o ne sumaišties būsenoje. Skirtumas maždaug toks, koks tarp elektros lemputės ir lazerio šviesos. Kai du sąmoningi žmonės apjungia savo mintis apie karščiausią svajonę, kūrybinė šviesos galia stiprėja proporcingai, o tyros pozityvios energijos tėkmė dar labiau išsiplečia ir apsidžiaugia. Kai du žmonės patiria sumaištį, jie nutolsta nuo tos galingos energijos tėkmės, jų energija išsiskaido, tai sukelia dar daugiau kančios ir juos dar labiau susilpnina. 83

Tačiau visos tėkmės fone jie visgi atlieka tam tikrą paskirtį – juose gimsta troškimas gyventi geriau. Šis troškimas stiprina pozityvios energijos tėkmę net esant chaoso būsenos. Viskas bus gerai. Žmonės, palikę šį fizinį pasaulį, taipogi prisidėjo prie tyros pozityvios energijos tėkmės. Grįžę į savo vidinę erdvę, esame viena. Nėra nieko atskiro.Tai tik iliuzija. Taigi kol esame fiziniame pasaulyje, žmonės, aplinka ir daiktai atsiras ir išnyks. Jie priklauso pavidalų pasauliui; jie tai atsiranda fiziniame pasaulyje, tai iš jo išnyksta. Jeigu susitelksime į išnykstančius pavidalus ir tuos žmones, aplinką bei daiktus, kurie mus palieka, nuolat patirsime netektį. Aš siūlau sutelkti dėmesį į sapnų laiką – erdvę, kurioje gimsta visos Visatos dovanos šiam fiziniam pasauliui. Tas pasaulis, kurį galite įsivaizduoti, jūsų gyvenime apsireikš būtent iš sapnų laiko. Nežinomybė taps geriausia jūsų drauge – drauge, teikiančia dvasios dovanas šiam pasauliui, nes būtent jam skiriate savo dėmesį, entuziazmą ir viltį, kad viskas bus taip gerai, kaip tik gali būti. Būtent tu, Wakan Moterie, šventa moterie, išsvajosi Rojaus pabudimą fiziniam pasauliui. Tu esi ta sudedamoji, kurios trūko visus tuos tūkstantmečius. Naudokis pasirinktu fiziniu įrankiu; šok, kad atsibustum, idant šventas moteriškumas vėl galėtų žengti į fizinį pasaulį, kad į šią planetą vėl galėtų grįžti pusiausvyra, 84

kad šis nuostabus sodas galėtų būti atsodintas sapnų laike, o fizinis pasaulis galėtų būti išgydytas. Tai tikrai priklauso nuo tavęs, Wakan Moterie. Kai šiam pasauliui padovanosi savo dvasios dovanas, žemė bus išgydyta. Tai taip paprasta...

RAMYBĖS pamoka: septynioliktoji diena Senolių meditacija „Jeigu visur išlaikome pusiausvyrą, sutariame su savimi ir jaučiamės puikiai.“1 –

Kvailio Varna, Lakota

Kaip viduje, taip ir išorėje, nuo mūsų dabarties priklauso, kokia bus ateitis. Jeigu norime, kad pasaulyje vyrautų taika, pirmiausiai turime susitaikyti su savimi. Svarbu ne tai, kas vyksta, o tai, kaip mes reaguojame. Reikalinga pusiausvyra. Pasirūpinkime savimi, kad nebūtume alkanos, piktos, vienišos ar pavargusios. Atskirkime, kada laikas dirbti, ilsėtis, žaisti, miegoti, melstis, nušvisti, juoktis, valgyti, mankštintis. Yra toks posakis: „Vienas už visus, ir visi už vieną“. Tai reiškia: kai dirbame visų labui, reikia pasirūpinti kiekvienu. Reikia pasirūpinti savimi. Negalite kitam duoti to, ko pačios neturite. Didžioji Dvasia, padėk man išlaikyti pusiausvyrą šiandien. Apsaugok nuo pasipriešinimo, savigailos ir savanaudiškų troškimų. Išmokyk mane mylėti save, kad galėčiau pamilti kaimynus...“2 Žmogus taip jau sukurtas, kad siektų vis didesnių iššūkių, augimo ir suvokimo, bet mūsų sieloje yra aspektų, verčiančių gyventi pagal senus modelius. Įtampa tarp tų mūsų dalių, kurios nori augti ir tų, kurios nori likti saugios pažįstamoje teritorijoje, sukelia „gijimo krizę“. Jeigu norime 87

atrasti naują žemyną, turime susitaikyti su mintimi, kad labai ilgai nematysime kranto. Ši įtampa, šis pasipriešinimas permainoms išnyksta, kai nurimstame. Būtent giliai savyje galime atrasti, kad esame tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Kai prisijungiame prie tos platesnės srovės, pajuntame, kad įtampa ir pasipriešinimas atslūgo, krizė baigėsi. Galime atsipalaiduoti ir leisti platesnei energijos tėkmei švelniai ir lengvai nešti mus augimo link. Pokyčių baimė veikiai virsta sąmonės šuoliu, ir galime aiškiau suvokti augimo vyksmą. Šiame taške galime sąžiningai sau pasakyti: „Atsiveriu tokiam gėriui, kokio dar nesu patyrusi, įsivaizdavusi ar supratusi.“ Mes visada norėsime augti ir visada jausime prieštaravimą, nes mumyse yra dalis, norinti gyventi taip, kaip įprasta. Gyvenimas vyksta būtent šioje vietoje. Būtent norėjime keistis į gera ir pasilikti tai, ką jau pasiekėme. Kai esate įsitikinusios, kad gyvenime nuolat kažką prarandate, gyventi yra baisu. Bet jeigu suprantate, kad gyvenimas ruošia jus naujam evoliuciniam šuoliui, gyventi tampa nuostabu. Tai, kas vyksta su jumis šią akimirką, vyksta į gera jūsų dvasiai. Tai vyksta, nes jūs labiau trokštate augti nei bijote prarasti.

Atskirumas yra tik iliuzija. Tai kaip jūros bangos. Nuslūgusi banga nusineša viską, kas priklauso jūrai. Bet kilusi nauja banga atneša naujų lobių, kurių vos prieš akimirką krante nebuvo. Tie lobiai visada čia buvo – tik jūs negalėjote jų matyti, stovėdamos toli ant kranto ir stebėdamos, kaip nuslūgstanti banga nuplauna ir nusineša smėlį. Žiūrėdamos į jūrą prisiminkite, kad jūsų kraujo ir jos vandens cheminė sudėtis vienoda. Jūs esate „vieno kraujo“, jūros ciklai yra jūsų ciklai, jūros galia yra jūsų galia, o jos lobiai – jūsų lobiai. Atskirumas tėra iliuzija; visi mes esame viena. Metas prisiminti, kad visi mes esame viena ir stebime šios įstabios kūrybos vyksmą, kuriam vadovauja vidinis mūsų troškimas judėti pirmyn – ir nuoširdžiai mėgautis gyvenimu, kurį kuriame. Protas gali tai, ką supranta ir kuo tiki. Jūs esate stebuklinga būtybė. Vidinė jūsų erdvė yra visų kūrybinių jūsų galių ištakos. Taip lengva ir natūralu tekėti augimo linkme, vedančia į slapčiausius širdies troškimus. Jūs galingesnės nei įsivaizduojate, jūsų galia yra švelni ir beribė. Kai sąmoningai nersite į šią tėkmę, visada pastebėsite, jei netyčia grįšite prie senų elgesio modelių. Jie nebeatrodys tokie patrauklūs ir jų poveikis bus žymiai silpnesnis. Tyros pozityvios energijos ilgesys bus jums 89

svarbiausias, ir jūs vis pratinsitės grįžti į tą džiaugsmingą begalinės išminties bei žinojimo erdvę. Nesvarbu, kiek čia užtruksite; svarbu tik tai, kaip dažnai čia sąmoningai lankysitės. Kai susiliesite su ta tyros pozityvios energijos tėkme, pastebėsite, kad joje glūdinti išmintis pradeda reikštis jūsų fiziniame gyvenime. Intuityviai žinosite, kaip spręsti situacijas, kurios anksčiau jus glumino. Dabar jūs tekate išvien su srove ir mėgaujatės priešaky plytinčia nežinomybe. Jūs stovite ant gyvenimo banglentės ir šaukiate: „Esu jam pasiruošusi!”

RAMYBĖS pamoka: aštuonioliktoji diena Senolių meditacija „Iš skirtingų dalykų radosi kai kas gražaus ir darnaus.“1 Kartais matydamos ką nors iš arti, jaučiame pasibjaurėjimą, o atsitraukusios ir pamačiusios pilną vaizdą, pamatome jo grožį. Jeigu iš arti pažiūrėsime į vabzdį, jis gali pasirodyti bjaurus, bet jei pažvelgsime į jį iš toliau, pamatysime jo grožį. Galime atsitraukti netgi dar toliau ir mąstyti, kokia yra jo paskirtis. Tuomet vabzdys taps dar gražesnis. Kaip mes žiūrime į save? Ar sutelkiame dėmesį į ką nors bjauraus, ar atsitraukiame ir regime save kaip visumą? Visi mes turime paskirtį ir visi mes esame nuostabūs.“2 Faktas, kad galite rinktis, rodo sąmonę, aukštą sąmonės lygį. Pasirinkimas įmanomas tik esant sąmoningos būsenos. Rinktis pradedate tuomet, kai liaujatės tapatintis su protu ir jo sąlygotais modeliais; tą akimirką, kai esate čia. Skausmą ir žiaurumą kuria tik giliame negatyve skendintys žmonės, kurie išties labai blogai jaučiasi; nemalonus elgesys su kitais visada atspindi vidinę mūsų būseną. Aplinkos problemos, su kuriomis susiduriame išorėje, tėra vidinio mūsų užterštumo atspindys. Fizinis pasaulis yra iliuzija, vidinio mūsų dialogo ir jausmų veidrodis. Pastebėkite, kaip kalbatės su savimi. Ar esate sau maloni, kai žiūrite į save veidrodyje? Jūsų dvasinio/energinio aš ir fizinio 92

aš ryšys yra didžiausias iššūkis. Koks jis? Ar jūs kariaujate su savo kūnu? Ar jūsų kūne yra vietų, kurių nekenčiate? Jeigu taip, prisidedate prie karo fizinėje tikrovėje. Visi mes esame vienas kūnas. Jeigu nekenčiate kurių nors savo kūno dalių, kūno, kuris yra jūsų įrankis šioje planetoje, tai reiškia, kad leidžiate egzistuoti neapykantai. Pirmiausiai randame priežastį nekęsti, pavyzdžiui, „Ši kūno dalis yra nepatogi, todėl nekenčiu jos.“ Tuomet ta mintis ar jausmas patenka į visuotinę žmonijos sąmonę, ir iš jūsų gaunamas leidimas iš tos dalies pašalinti meilę. Kai pratinamės siųsti meilę į visas savo fizinio kūno dalis, kvėpuoti meilę tomis kūno dalimis, kurios kenčia nuo deguonies ar raudonųjų kraujo kūnelių stygiaus, sutariame su savimi, kad kiekviena kūno dalis yra verta meilės. Toks susitarimas mylėti save šiandien yra būtina sąlyga, jei norime, kad rytoj gyventume meilės pilname fiziniame pasaulyje. Kai sąmoningai susitvarkysime savo vidinį pasaulį, mūsų išorinis, fizinis pasaulis irgi pagis. Mes esame viena. „Taika pasaulyje pasiekiama tik susitaikius su savimi.“3 Deepak Chopra „Nėra jokio kelio į Taiką; Pati taika yra kelias.“4 Mahatma Gandhi „Atleiskite jiems, nes jie nežino, ką darą.“5 Taikos Princas Atlaidumas kyla būtent iš jūsų širdies. Atsigrežę į žmonijos praeitį pamatysime, kad visiems teko pabūti ir puolėjo, ir aukos vaidmenyje. 93

Visi mes kenkėme sau ir kitiems. Pažvelkite į tų liūdnų, sumišusių būtybių – žmonių širdį atsiradimo šioje Žemėje akimirką. Liudykite šią istoriją suvokdamos, kad esame viena ir tarkite: Atleisk man, Prašau, atleisk man, Aš myliu tave, Ačiū, ačiū, ačiū. Įsivaizduokite, kad stovite šiek tiek sulenktomis kojomis, kojos pečių plotyje, klubai šiek tiek palenkti į priekį, delnai žiūri vienas į kitą, o rankos ramiai prigludusios prie šonų. Šviesos taškelis žemiau bambos toks ryškus, ryškesnis už žvaigždę, ir su kiekvienu įkvėpimu vis ryškėja. Įtempkite tarpvietės raumenis lyg norėtumėte sulaikyti šlapimą. Tai padariusios, nukreipkite energiją į širdį. Jauskite, kaip viduje energija teka nuo tarpvietės iki širdies. Juskite energiją delnuose ir pro energinį kamuolį pažvelkite į savo protėvius. Kaire ranka švelniai paglostykite įsivaizduojamą tėvo, o dešine ranka – motinos galvą ir kartokite viršuje pateiktą mantrą. Ją kartojant, energija kaupiasi. Pakelkite šį energijos kamuolį aukštyn ir leiskite jo gydančiai energijai tekėti į jūsų fizinį kūną. Pradėkite nuo šviesos taškelio žemiau bambos. 94

Tegu energija užlieja kūną kildama aukštyn link taško tarp antakių, kur glūdi intuicija ir suvokimas. Pažadinkite savo intuiciją ir suvokimą, pripildydamos juos šios energijos. Pakelkite rankas ir tapkite taure. Pečius šiek tiek atloškite, leiskite jūsų dvasios dovanoms užpildyti jus iš tyros pozityvios energijos, trokštančios mylėti ir būti mylima, versmės. Leiskite dvasios dovanoms tekėti į fizinį pasaulį per jus. Priimkite... Išskėskite pirštus ir pasiųskite gydančios energijos į angelų pasaulius, pamažu leiskite rankas žemyn, delnai nukreipti žemyn. Matykite ir jauskite, kaip šiuose pasauliuose randasi taika. Kai rankos pasiekia horizontą, stabtelėkite. Dabar sveikinate gyvūnų karalystę. Leiskite sau užmegzti gilų, tvirtą ryšį su gyvūnų karalyste. Lėtai leiskite rankas žemyn ir pasveikinkite augalų karalystę. Leiskite sau užmegzti gilų, tvirtą ryšį su augalų karalyste. Leisdamos rankas žemyn, leiskite sau užmegzti gilų, tvirtą ryšį su pačia žeme. Leiskite sau pajusti tikrąją savo motiną; leiskite jai pripildyti jūsų fizinį kūną meilės. Leiskite sau pajusti vienovę su viskuo, kas yra... Grįžkite į pradinę poziciją (delnai žiūri vienas į kitą) ir tęskite mantrą. Jauskite, kokia stipri tapote užmezgusi vidinį ryšį su dvasia ir fiziniu pasauliu per savo žemiškąjį instrumentą – kūną. Šį šokį galite atlikti sapnų laike arba fiziniame kūne. Viskas yra energija. Išmėginkite abu būdus. Nepamirškite kvėpuoti į šviesos tašką ir šypsotis. 95

Kai baigsite (būtinai suprasite, kai tai nutiks), sutelkite energijos kamuolį delnuose. Švelniai jį paimkite, iškelkite į orą ir nusiųskite fiziniam pasauliui, kad jis pagydytų Motiną Žemę ir visus mūsų artimuosius.

RAMYBĖS pamoka: devynioliktoji diena Nesąmoningi žmonės savąjį ego išgyvena per jo atspindį kituose. Savąjį ego pradedi suvokti tada, kai supranti, kad reaguoji į tas kitų žmonių savybes, kurios glūdi ir tavyje (kartais – tik tavyje). Tuomet taip pat gali suprasti, kad su kitais elgeisi taip, kaip manei kitus elgiantis su tavimi. Nebelaikai savęs auka. Tu nesi ego. Kai imi suprasti savąjį ego, tai visai nereiškia, kad pažinai save. Tu tik sužinojai, kas nesi. Tačiau pažinusi tai, kas nesi, pašalini didžiausią kliūtį savęs pažinimo vyksme. Pripažindama tai, ką gero jau patiri gyvenime, pakloji pamatus visokeriopai gausai. Tiesa yra tokia: tai, ko manai negaunanti iš gyvenimo, iš tikro pati neduodi pasauliui. Negali gauti to, kuo nesidalini. Ką duodame, tą ir gauname.1 –

Eckhart Tolle, Naujoji Žemė

Mes esame energinės būtybės; protas turi savo paskirtį. Pernelyg dažnai tapatinamės su protu. Šitoks susitapatinimas fiktyvus, iš čia kyla visos mūsų baimės. Kai leidžiame protui nusikelti į ateitį ir išdykauti su netekties baime, nesėkmės baime, nuoskaudos baime, ir taip toliau, atsiduriame baisioje sumaištyje. Sumaištis nėra blogai; ji tiesiog yra. Kai

atpažįstame sumaištį ir jos šaltinį ir galime žengti vidun bei stebėti šį vyksmą, baimė praranda savo galią. Ženkite vidun. Pastebėkite, ką protas kalba apie ateitį, kokia ji nesaugi. Tiesiog pastebėkite, kaip šis monologas veikia jūsų fizinį kūną. Kartais iš baimės pamirštame kvėpuoti, ima niežulys, randasi daugybė kitų nepatogumų. Kūnas išskiria cheminių medžiagų, ir trokštame pasislėpti nuo pamišimo, kurį sukėlė protas. Ženkite vidun. Pastebėkite kūną ir supraskite, koks galingas yra protas. Jis gali paveikti fizinį pasaulį – jūsų fizinį pasaulį. Protas yra jūsų įrankis, o ne šeimininkas. Ženkite vidun ir stebėkite kūną ir protą, ir koks jų santykis dabar. Įsižiūrėkite į dabartį, būtent šią akimirką, kurioje esate dabar. Ar jūs gyva? Ar šįryt patekėjo saulė? Ar dangus vis dar savo vietoje? Kokių dar džiaugsmų neleidžiate sau įvertinti? Ši akimirka yra viskas, ką mes turime, viskas, ką turime, kada nors turėjome ir turėsime. Gyvename būtent šią akimirką. Tai dėsnis. Vyksta daugybė nuostabių dalykų. Artinasi daugybė nuostabių dalykų. Tikėkitės paties geriausio. Visa Visatos gausa užlieja jus gražiausiais pavidalais, ir jūs to verta. Jūs to verta! Tu esi šventa moteris, atėjusi į fizinį pasaulį su svarbia paskirtimi tokiu metu, kai Motinai Žemei reikia, kad absoliučiai būtum būtent šioje akimirkoje. Būtum absoliučiai – absoliučiai gyva, absoliučiai dėkinga už šią galimybę pasitarnauti Visatos augimui. 99

Gyvename didžiulių permainų laikotarpiu. Didžiulių permainų! Pažvelkite į save ir pajauskite, kaip auga ir įsisuka energija. Jūsų švelnumas yra jūsų jėga. Šnekėkite švelniai iš tos erdvės savyje, kuri būna tik šioje akimirkoje. Kalbėkite švelniai iš tos tyros pozityvios energijos, trokštančios mylėti ir būti mylima, versmės. Leiskite savo dvasiai įeiti į šį pasaulį per vidinę grožio ir tiesos erdvę. Duokite visiškai viską, kas esate šią akimirką. Gyvenkite dabar. Kol pajusite energinį postūmį veikti, būkite ramios. Išmokite nurimti ir sulaukti tinkamo laiko. Išmokite pasitikėti Didžiąja Paslaptimi, idant ji padėtų jums atsiverti, ir jūs galėtumėte būti naudingos ir padovanoti savo dvasios dovanas. Nesijaudinkite dėl to, kaip jas priims; vienintelis jūsų noras tebus pasitarnauti. Sena indėnų patarlė byloja: „Neieškok mokytojo išorėje.“ Mums, moterims, labai svarbu prisiminti šią tiesą. Daugybė žmonių siūlys tau išminties trupinius, bet tik tu pati gali nuspręsti, kiek tau jie reikalingi. Tu esi sąmoninga, pabudusi ir svarbi. Tu nuolat palaikai energijos tėkmę. Dabar darai tai sąmoningai, ir ši tėkmė proporcingai stiprėja, kadangi prisidedi prie tų, kurios irgi leidžia jų dvasios dovanoms rastis šiame pasaulyje.

100

Niekas kitas negali padovanoti tavo dovanos; tu negali padovanoti kieno nors kito dovanos. Mes visos atėjome šiuo laiku tam, kad savo dvasios dovanomis apdovanotume fizinį pasaulį, ir kiekviena mūsų prisideda prie bendros dovanos, aukos ir augimo. Mes sukurtos pagal tyros pozityvios energijos, trokštančios mylėti ir būti mylima, paveikslą. Nėra didesnės galios už šią kūrybinę energiją. Būtent tai mes ir esame šią akimirką. Kelkis, šventa moterie. Užimk savo vietą tarp žvaigždžių ir šok taip, lyg niekas nematytų, dainuok taip, lyg niekas negirdėtų, ir melskis kiekviena mintimi bei žodžiu taip, lyg tavo maldos būtų galingiausia kūrybinė galia, nes jos tokios ir yra, tu tokia esi – nebijok. Tu esi nuostabi, galinga, kūrybinga ir gera. Gyvenk savo gyvenimą, padovanok savo dovaną ir žinok, kad esi šventa.

101

102

RAMYBĖS pamoka: dvidešimtoji diena Kiek pasitreniravusi, ne tik nebebijosite savų minčių, bet jomis džiaugsitės... nes nėra saldesnės akimirkos už tą, kai mintimis susiderinate su platesniąja savosios Būties Perspektyva. Kai savo pasaulio žmones, vietas ir patirtis stebite Vidinės Būties akimis, jie jūsų negąsdina – jie jus džiugina! Tad pradėkite nuo ten, kur esate ir atsipalaiduokite tokia seka: ♀ Man nesiseka kontroliuoti savo minčių. ♀ Dienos metu vis pagaunu save, kad mąstau apie kažką nemalonaus. ♀ Visgi kartais tikrai pamąstau apie teigiamus dalykus. ♀ Taip pat pastebėjau, kad randasi vis daugiau pozityvių minčių. ♀ Išties matau, kad traukos dėsnis aprūpina mane tomis mintimis, kurios artimos šiuo metu vyraujančiai aktyviai minčiai. ♀ Galėčiau sąmoningiau rinktis, kuri mintis taps vyraujanti. ♀ Jei žinau, ko nenoriu, taip pat žinau, kad žinau ir ko noriu. ♀ Galėčiau sąmoningiau laikytis pozityvesnės krypties. ♀ Mano gyvenime vyksta daug gerų dalykų. ♀ Tikrai žinau, kad vyksta daugiau gerų nei blogų dalykų. ♀ Tai turėtų reikšti, kad mintimis renkuosi pozityvesnę kryptį. ♀ Visai nebūtina, kad kiekviena kilusi mintis būtų idealiai pozityvi. ♀ Mąstyti vien pozityviai net ir neįmanoma. ♀ Man tiesiog reikia laikytis pozityvios krypties. 103

♀ Manau, kad tai ir darau. ♀ Man tai pavyksta daug geriau nei prieš keletą savaičių. ♀ Aš renkuosi minčių kryptį. ♀ Šiomis dienomis ne tik geriau jaučiuosi; man geriau sekasi. ♀ Dabar suprantu, kad tai patvirtina ne pasikeitusi situacija, o geresnė savijauta. ♀ Taip pat žinau, kad nuolat gerėjanti savijauta būtinai pagerins mano situaciją. ♀ Aš ne tik suprantu kūrybos vyksmą – aš sėkmingai jį taikau.1 –

Esther Hicks

Gyvenimo paslaptis yra mirti prieš tai, kol numirsite – ir suprasti, kad mirties nėra. Mirtis pasiglemžia viską, kas jūs nesate. Viskas, ką iš jūsų galima atimti, yra forma. Tai, ko iš jūsų neįmanoma atimti, yra Būtis. Jūsų dvasios dovanų atimti neįmanoma. Kai dvasia užlieja jūsų fizinį kūną dovanomis ir jūs padovanojate jas pasauliui, įveikiate mirtį. Jūs gyvenate šiame pasaulyje, bet jam nepriklausote. Taip, nuostabu mėgautis fiziniu pasauliu ir visais jo turtais, gausa ir malonumais. Galite visa tai patirti ir tuo mėgautis. Bet ne to ilgisi jūsų širdis; jūsų širdis trokšta mylėti ir būti mylima. Jūs esate tokios nuostabios! Kai nusprendžiate rasti tyros pozityvios energijos, trokštančios mylėti ir būti mylima, tėkmę, ir pasinerti į ją kiek galima dažniau, „visa kita bus jums pridėta.“2 Taigi pakeiskite istoriją. Kalbėdamos apie tai, ką matome šiame pasaulyje, įkliuvome į formos spąstus. Tai, ką matome, yra vakarykštės mintys. Mūsų 104

mintys pasireiškė fizinėje plotmėje. Pakeiskite savo mintis, žodžius, ir tiesiogine šio žodžio prasme pakeiskite pasaulį. Jūs turite tokią galią! Papasakokite sau savo istoriją ir klausykitės jos kitomis ausimis. Ar kurioje nors vietoje vaidinate auką? Kol seksite sau aukos istoriją, negalėsite visiškai išgyti. Išmokite pasakoti istoriją veikėjos lūpomis. Sprendimus priėmėte jūs! Jūs, Aukštesnioji Savastis, dvasinė būtybė, suplanavote prieštaringas patirtis, kad augtumėte dvasioje. Jūs davėte tam leidimą, nes kitaip tai nebūtų jums nutikę. Taigi pažvelkite, kas slypi už dalyvės ir prisiminkite, kad atėjusi čia norėjote patirti priešybes. Priešybės yra būdas tobulėti. Kuo prieštaringesnės jūsų patirtys, tuo labiau augate. Didžiulės perštaros jūsų gyvenime atspindi jūsų ketinimą tobulėti, ir tai vyksta dabar. Gali būti, kad iš pradžių, kol prisiminsite, kas esate iš tikro ir patikėsite tuo, ką prisimenate, tai vyks lėtai. Tegu tai prasiveržia per dėkingumą. Tegu geri dalykai nutinka per dėkingumą. Būtent per dėkingumą gausa iš dvasios pasaulio užlieja jus fiziniame pasaulyje. Būtent tada, kai tikitės geriausio, pradedate tikėti Didžiąja Paslaptimi, ateities nežinomybe, kuri jums dovanojama sapnų laike. Leiskite sau pastebėti jus supantį grožį. Pasiimkite išeiginę nuo rūpesčių ir visą dieną vien dėkokite. Dėkokite Didžiajai Dvasiai už viską, ką patiriate. Pastebėkite džiaugsmą, kurį jums dovanojo ši diena. Visą dieną būkite sau švelnios, meilios ir atlaidžios. Padėkokite kiekvienam sutiktam žmogui už jų pamokas. Kartais jie jums parodys, kaip nedera elgtis. Likite dėkingume, šypsokitės ir tarkite jiems: 105

–

Ačiū tau už šią pamoką.

Dėkodamos už gaunamas dovanas, suglauskite delnus prie krūtinės ir linktelėkite galva. Šis paprastas fizinis gestas sustiprina energijos poslinkį. Siųsdamos energiją, kurią gaunate iš savyje atrastos tėkmės, prisiminkite nusišypsoti. Tu esi Wakan Moteris; kai tavo širdis gyja ir atranda ramybės erdvę viduje, gebi švelniai pasiųsti šios taikios energijos fiziniam pasauliui ir taip jį pagydyti. Taip grąžinsime taiką šiai Žemei.

106

Tik darykite tai, ką mylite ir Mylėkite viską, ką darote!

107

RAMYBĖS pamoka: dvidešimt pirmoji diena Dvasios karės etikos kodeksas Būk sąžininga, dirbk su savimi, gyvenime vadovaukis savo tiesa, nesinaudok kitais, klysk, ištaisyk klaidas, klausykis, ką tau sako gyvenimas, liaukis gynusis. Tapk... Dvasios Kare. Turėk širdį ir protą... naudokis jais abiem. Leisk savo dvasios vedliams tau padėti. Gyvenk savo kūne. Naudokis savo pačios patarimais, gyvenk ir leisk gyventi, leisk gyvenimui vykti. Priimk dalykus tokius, kokie jie yra... Kiekvieną dieną... ir atleisk sau, kai nepavyksta to padaryti. Būk ir rūpestinga, ir spontaniška. Atsisakyk vienpusiškumo. Įžvelk grožį ir tobulumą visame kame! Būk atvira permainoms ir... leisk viskam vykti! Būk atvira džiaugsmui. Vienodai tikėk savimi ir kitais. Leisk dėkingumui tave užpildyti ir užkrėsk juo kitus. Su kitais būk tokia kantri, kokia kantri su tavimi yra Visata. Būk lanksti ir pakanti – sau taip pat. Šok tamsoje. Šviesa, tamsa... koks skirtumas.1 Ilgai ir laimingai gali gyventi tik ta, kuri gerbia savo Motiną Žemę ir paiso jos dėsnių. Jos alsavimas yra tavo alsavimas, jos kraujas – tavo kraujas, jos kaulai – tavo kaulai, jos kūnas – tavo kūnas, jos žarnos – tavo žarnos, jos akys – tavo akys, o jos ausys – tavo ausys.

108

Ta, kuri laikosi savo Motinos dėsnių, gauna Motinos palaikymą. Ji suteikė tau savo kūną, ir ne kas kitas, o būtent ji tave gydo. Laiminga ta, kuri myli savo Motiną ir guli ramiai prigludusi prie jos krūties. Motina myli tave net tada, kai nuo Jos nusigręži. Tik įsivaizduok, kaip ji tave mylėtų, jei vėl į ją atsigręžtum? Motina niekada neapleidžia tų, kurios Ją myli. Kaip višta saugo savo viščiukus, liūtė – liūtukus, o mama savo naujagimį, taip Žemiškoji Motina saugo savąjį Žemės Kūdikį nuo visų pavojų.2 –

Negyvosios jūros ritinys, Esėjų evangelija

Mes esame tos, kurių laukėme. Neieškokite mokytojo išorėje. Wakan Moters daina neskambėjo jau tūkstančius metų, bet tu gali ją prisiminti; ji įrašyta tavo genuose. Mes esame tos, kurių laukėme. Visi ritualai tavyje. Stebėk mėnulio ir saulės ciklus ir save. Kada esi pilnesnė: per jaunatį ar per pilnatį? Saulė kviečia pažiūrėti saulėtekio ir saulėlydžio. Ar grožiesi? Aušra yra didžiausios tavo galios metas. Kai šviesa dar blyškiai melsva ir nėra šešėlių, gali plačiai atsimerkti ir akimis lengvai sugerti šią šviesą. Kai iš horizonto išnyra pirmieji saulės spinduliai, penkias – dešimt sekundžių pasigėrėk saule. Pamatysi daugybę stebuklų ir taip pradžiuginsi savo sielą. Baik anksčiau nei norėtum; rytoj bus kitas saulėtekis. 109

Prisiminkime, kaip maitinosi senosios klajoklių gentys. Klajodami žmonės užtikdavo augalų, galbūt žemuogių. Žemuogės yra natūralūs dantų šepetukai. Pabandykite perkąsti žemuogę ir patrinkite ja dantis. Dantys nusivalys. Taip žemuogė valo visą kūną. Senieji klajokliai žemuogių rasdavo pavasarį, po žiemos sezono, kurio metu mito džiovintu maistu ir mėsa. Laikas pravalyti žarnyną, ir Motina suteikia tai, ko reikia būtent tada, kada reikia. Gyvos, žalios, natūralios žemuogės yra kaip tik tai, ko reikia organizmui po ilgos žiemos. Vėlų rudenį, kaip tik prieš šalčio ir gripo sezoną, pasirodo apelsinai. Švieži, žali, natūralūs apelsinai išvalo kūną prieš žiemą. Valgykite jų tol, kol išsivalys žarnynas ir burna pasakys, kad gana. Jūsų skrandis yra maždaug dviejų saujų dydžio. Būtent tiek jūs turėtumėte suvalgyti. Skrandis išsituština maždaug kas keturias valandas. Jeigu valgysite šviežią, žalią, natūralų maistą ir daug lapinių daržovių maždaug kas keturias valandas, tikriausiai išgysite nuo visų negalių ir nebesuksite galvos dėl antsvorio – būsite kaip tik tokio svorio, kokį jūsų kūnui patogiausia pakelti. Leiskite jūsų kūnui spręsti ir palaikykite jo sprendimą siųsdama jam meilės energijos. Yra daugybė knygų apie gyvą, žalią, natūralią mitybą ir įvairiausius žalių patiekalų derinius.

110

Visgi eksperimentuodamos prisiminkite, kad geriausia mityba yra toji, kurią praktikavome kaip klajoklės, kai valgėme tai, ką duodavo Motina Žemė. Maistas buvo paprastas, dažniausiai valgomas vienas dalykas kas maždaug keturias valandas. Gerkite taip, kaip norisi; nėra jokių taisyklų, išskyrus tas, kurias nustato jūsų kūnas. Aborigenai kuo puikiausiai išgyvena su mažu vandens kiekiu ir mano, kad Vakariečiai yra įnikę į vandenį. Leiskite savo kūnui išspręsti šį klausimą. Mes esame žaliavalgės kaip ir kiti žolėdžiai. Ištyrinėkite pamirštų žalių produktų įvairovę. Žalias maistas yra klajoklio mitybos pagrindas. Gamta teikia jo sočiai, žalumynus galima auginti ant palangės ar kieme. Žolelės yra nuostabus dalykas, jos labai praturtina žolėdžių racioną. Vienas mėgstamiausių mano patiekalų yra špinatų salotos su mėtomis, kitomis žolėmis ir mėlynėmis. Svogūnus ir česnaką galima auginti mažame vazonėlyje; žirklėmis nukirptos viršūnėlės pagardins bet kokį patiekalą. Sriuba gali būti gyva, žalia ir natūrali. Užvirkite vandenį, išjunkite ugnį, iškart suberkite produktus (aš tam naudoju daržovių sultinį) ir palaukite minutėlę, kol sušils. Mėgstu smulkiai pasipjaustyti česnako, imbiero, kalendros, svogūno, raudonojo pipiro (aštraus ir saldaus), brokolio ir cukinijos. Visos šios daržovės turi kalcio ir foto maistingųjų medžiagų, o tai reiškia, kad

111

jose apstu gyvybinės energijos. Būtent to ir stengiatės pripildyti savo kūną. Viskas yra energija. Prisiminkite: Viskas yra energija! Štai dešimt įstatymų Žemės Vaikams: 1. Motina Žemė yra mūsų Motina; rūpinkimės ja. 2. Gerbkite visus savo artimuosius. 3. Atverkite savo širdį ir sielą Didžiajai Dvasiai. 4. Visa, kas gyva, yra šventa; su visomis gyvomis būtybėmis elkitės pagarbiai. 5. Iš žemės imkite tik tai, ko reikia, ne daugiau. 6. Darykite tai, ką turite padaryti dėl visų gerovės. 7. Nuolat dėkokite Didžiajai Dvasiai už kiekvieną naują dieną. 8. Tegu jūsų lūpos kalba tik tiesą, bet kalbėkite tik apie tai, ką kituose matote gero. 9. Gyvenkite gamtos ritmu; kelkitės ir gulkitės kartu su saule. 10. Mėgaukitės gyvenimo kelione, bet nepalikite pėdsakų.3 Čerokių palaiminimas Kad šilti padangių vėjai Švelniai apgaubtų tavo namus. Kad Didžioji Dvasia 112

Palaimintų visus, kurie čia užeina. Kad tavo mokasinai Įspaustų daugel laimingų pėdsakų daugybės žiemų sniege. Ir kad vaivorykštė Visuomet lytėtų tavąjį petį.4

113

114

RAMYBĖS pamoka: dvidešimt antroji diena Niekada nesinaudok kitais... atmink karmos dėsnį. Siek sustiprinti tuos, kuriems tarnauji... Venk lyginti save ar savo dovanas su kitais ar kitų dovanomis – nei tu, nei tavo dovanos nėra menkesnės ar puikesnės. Atsisakyk konkurencinio mąstymo ir nepritekliaus požiūrio. Tikėk gausa. Būk vizija tiems, kuriems esi vedlė ir būk jiems maloninga... Nelaikyk jų savo įsivaizdavimų įkaitais, bet ir neleisk jiems likti tokiems, kokie jie yra. Tarp tavęs ir tų, kuriems tarnauji, turi būti lygūs energijos mainai, kad nė vienas nesijaustų davęs ar gavęs per daug/per mažai. Leisk sau jausti švelnumą ir tai, kaip kūnas reaguoja į kitus žmones. Nebūk kategoriška ir niekada neversk žmonių gėdytis dėl meilės, seksualumo ar seksualumo stokos. Nulipdyk didžiulį puodą šioms gražioms skaisčioms sieloms paruošti... Kad virsmo liepsnos palytėtų savo magija kiekvieną iš mūsų. Prisimink... visi mes keliaujame Gyvenimo ratu ten, iš kur atėjome, darydami tai, ką galime geriausio. Taigi su kitais elkis taip, kaip tu norėtum, kad su tavimi elgtųsi – atidžiai, oriai, pagarbiai, kad ir kas jie bebūtų... Mes visi esame Mylimiausias Kūrėjo vaikas. Jūs visos esate mano giminaitės.1 Šioje kelionėje esame kartu. Nuolat keičiamės molekulėmis ir atomais. Mūsų energija lengvai įteka į visumą ir iš jos išteka. Senoliai kalba apie 115

moteris, mokančias bendrauti su augalais ir gyvūnais; atsiskyrusios nuo kūno ir keliaudamos astrale, jos gali aptikti, kur ganosi galvijų bandos. Damandhure, Šiaurinėje Italijoje esančioje ekologinėje bendruomenėje, buvo atlikti bandymai su šiltnamyje augančiais vazoniniais augalais. Augalai buvo prijungti prie kompiuterių, fiksavusių augalų skleidžiamas vibracijas. Kai augalas skleisdavo tam tikrą vibraciją, į šiltnamį atitekėdavo vanduo. Augalas supranta, kuri vibracija prišaukia vandenį ir pats išmoksta pasilaistyti. Jei šalia tokio augalo, kuris išmoko pats pasilaistyti, pastatomas vazonėlis su nauju augalu, per parą šis įgūdis persiduoda „naujokui“. Augalai, jų energija, gebėjimas išskirti deguonį ir jų maistingosios medžiagos gydo mus. Kai pradedame klausytis, ką mums sako augalai, galime intuityviai pasirinkti tuos augalus, kurie gydo kūną. Mūsų kūnas nori klausytis augalų; klausimas toks: ar norite išgirsti savo kūną? Skonio receptoriai praneša, kurių maistingųjų medžiagų mums reikia. Jeigu norisi cukraus ar druskos, vadinasi mums trūksta mineralų. Gamtoje šie skoniai suteikia tam tikrų mineralų. Jeigu mūsų druskos ar cukraus šaltinis yra perdirbtas, mineralų negauname. Mūsų kūnas žino, kad šie mineralai reikalingi ir jų reikalauja. Jei vartojame jūros druską, joje mineralų dar yra; sakoma, kad rožinė Himalajų druska pasižymi

116

stebuklingomis gydomosiomis savybėmis. Bet kuri natūrali druska turės mineralų, reikalingų jūsų kūnui. Cukraus irgi galima gauti iš neperdirbto šaltinio, pavyzdžiui, dehidratuotų cukranendrių sulčių. Šie produktai šiek tiek brangesni, bet dabar jūs žinote, kad investuojate į sveikatą. Kai duodate kūnui tai, ko jis nori ir ko jam reikia, jam reikės ir norėsis mažiau. Pažiūrėkite į produktą ir paklauskite savo kūno: –

Ar tu šito nori?

Tegu jums atsako akys, rankos, širdis. Jauskite atsakymą; išmėginkite maistą, į kurį jūsų kūnas reaguoja teigiamai. Kai tik galite, pirkite produktus iš ūkininkų turgaus. Rinkitės ūkininkus, mylinčius savo produkciją. Galbūt sutiksite senutę, pardavinėjančią žalumynus. Įsigykite tiek, kad pakaktų savaitei ir pripraskite bent kartą per dieną suvalgyti žalio maisto. Leiskite kūnui rinktis, kokį žalią maistą valgyti. Kartais tai bus salotos. Šis šaltinis yra šviežias ir buvo surinktas su meile. Visa tai yra svarbu. Parsineškite žalumynus namo ir, jei reikia, tuoj pat nuplaukite. Paklauskite dėl plovimo, kai perkate. Sezono metu valgykite įvairių uogų. Mėlynės labai tinka su špinatų salotomis. Pirkite melionus, atidžiai atsirinkdamos tuos ūkininkus, kurie prekiauja mylimiausiais vaisiais. Šią 117

užduotį puikiai atliks jūsų širdis. Lėtai apeikite turgų ir tiesiog stebėkite. Jūsų kūnas jums pasakys, kur eiti. Kol naująjį savo kūno balsą girdite ne taip aiškiai, venkite naminių pyragaičių ir ledinukų ir sutelkite dėmesį į šviežius vaisius ir žalumynus. Jeigu kur nors prekiaujama gyvais, žaliais natūraliais desertais, paragaukite. Jie paprastai gaminami iš sveikų produktų. Klausinėkite ir susidraugaukite. Visko iš karto nepakeisite, nebent jus supa žmonės, kurie jau yra pasikeitę. Tokiu atveju jūsų visų mityba sutampa. Tai būtų idealus variantas, taigi sukurkite jį savo sapnų laike, ir dabar padarykite tai, ką galite geriausio. Pakeiskite cukrų ir druską ir nuspręskite kaip įmanoma daugiau maitinintis gyvai, žaliai, sveikai, natūraliai. Štai mano mėgstamas receptas: Šviežius špinatus sudėkite į Vitamiksą. Pridėkite savo mėgstamų uogų ar vaisių. Įpilkite vandens, ananasų ar obuolių sulčių (galite improvizuoti). Įdėkite šiek tiek šaldytų vaisių ar ledukų; uždenkite smulkintuvą. Susmulkinkite ir gerkite. Geriausia išgerti iš karto, bet kartais tokį kokteilį gurkšnoju visą dieną. Jeigu nuspręsite įsigyti knygą, kuri padėtų jums šiuo pereinamuoju laikotarpiu, rinkitės tokią, kuri būtų su DVD, kad galėtumėte matyti žmogų, mokantį sveikai mėgautis maistu. 118

Kukurūzų mergelės žinia (Irokėzų variantas) Švarūs ir gražūs, Švarūs ir gražūs Esti laukai, Kuriuose augu ir nokstu. Esu Kukurūzas. Atėjau, kad jus pamaitinčiau. Rūpestingai mane prižiūrėkite, saugokite nuo piktžolių. Prinokusį mane sutrinkite į miltus. Po to iškepkite iš manęs duoną. Valgykite mane. Dosniai dalinkitės manimi su savo žmonėmis. Aš jus visus sustiprinsiu! Pasirūpinkite, pasirūpinkite Gerąja Žeme, kuri maitina mane! Aš esu Žemės vaisius – Nešvaistykite manęs, Nenuodykite manęs... Kukurūzas yra šventas, viskas, kas auga, yra šventa. Pasaulis alksta ir liūdi, nes tai pamiršote. Tai tęsis tol, kol anūkai dar kartą išmoks šią pamoką – vienintelę svarbią pamoką: mylėti ir gerbti Žemę.2

119

Šventos seserys, Wakan Moterie, tu esi ta, kurios laukei. Pusiausvyra bus atkurta, o Žemė – išgydyta būtent tada, kai moteriškos energijos grįš į fizinį išmatavimą. Gyvenk taip, lyg vieninteliai žiūrovai būtų Didžioji Dvasia ir tu pati. Visa kita ateis į tavo gyvenimą lengvai kaip švelnus kanojos sūpavimasis ant šventos upės bangų. Viskas, ko tu trokšti ir tai, ko net nežinai norinti, laukia tavęs už kiekvieno upės linkio. Gražiosios Seserys, kai pasiūlysite savo dovanas fiziniam pasauliui, žemė bus išgydyta.

120

121

RAMYBĖS pamoka: dvidešimt trečioji diena Kitų valdyti negali Liaukis teisinti kitus. Liaukis teisintis pati. Mūsų tikslas yra išsiugdyti atjautą ir atlaidumą, gebėjimą priimti ir mylėti, todėl taip pat siekiame priimti tai, kas vyksta ir suprasti, kad žmonės atsakingi už savo elgesį. Dargi galime suvokti, kad esame atsakingos už savo elgesį, ir kaip svarbu atjausti bei suprasti save pačią. Tai, kad negalime valdyti kitų, dar nereiškia, jog nesame atsakingos. Kitų žmonių – jų veiksmų praeityje, šiuo metu ar ateityje – kontroliuoti negalime. Metas nutraukti galios ir kontrolės žaidimą, nes jis nėra veiksmingas. Ruošiamės į dvasinę, mentalinę ir emocinę kelionę ir prisiimame atsakomybę už save. Mes nesame aukos. Mes nesame bejėgės. Yra metas pripažinti bejėgiškumą kitų atžvilgiu, ir yra metas atsiimti tikrąją savo galią pasirūpinti savimi. Šiandien neieškosiu pateisinimų nei savo, nei kitų žmonių elgesiui. Leisiu pasekmėms ir atsakomybei gulti ant tų pečių, kuriems jos priklauso.1 Evoliucinis procesas spartėja ir intensyvėja. Gimsta naujasis pasaulis, kurį kūrėme savo viduje. Šis gimimas nėra lengvas. Tai didelis darbas! Tačiau 122

viskas įgyja apčiuopiamą formą – žmonių, siekiančių socialinių ir politinių reformų ir sąmoningumo ne tam, kad pabėgtų nuo šiandieninio pasaulio problemų, o tam, kad sudalyvautų jų sprendime, skaičius auga. Gimstant naujajam pasauliui, senasis miršta ir griūva. Senosios formos, institucijos ir sistemos paprasčiausiai nebeveikia. Jei esame prisirišę prie to pasaulio – o neprisirišti sunku – mums baisu ir nejauku. Jei dalyvaujame naujo kūrime, jaučiame pakylėjimą ir džiaugsmą. Galiausiai, jei norime gyventi taikiai taikiame pasaulyje, turime pradėti nuo savęs. Prisiminkime, kad visa, ką mes darome, yra prasminga ir reikšminga; tam tikra prasme kiekvienas mūsų veiksmas turi įtakos visiems žmonėms.2 –

Šakti Gawain, „Transformacijos kelias“

Visos mūsų mintys, visi mūsų žodžiai prasideda sapnų laike. Mes esame galingos, kūrybingos dvasinės būtybės, atėjusios tęsti augimo vyksmą. Šiame vyksme sutikome dalyvauti kaip šios planetos ir visos žmonijos gydūnės. Jame dalyvausime bet kokiu atveju. Dalyvausime sąmoningai, dėmesingai, kūrybiškai nusiteikę arba nusiteikę destruktyviai, chaotiškai, išgąstingai.

123

Baimėje nėra nieko blogo; baimė gali priversti judėti pirmyn. Tai svarbi pamoka. Kad suvoktum baimę kaip įrankį, reikalinga drąsa. Išmokusios šią pamoką, galime atsiverti šviesai, kryptingai Rojaus kūrybai Žemėje. Neprivalote visko suprasti. Raskite savo kelią. Ar jūsų mintys suteikia jums laimės? Jeigu taip, esate teisingame kelyje. Jeigu jaučiatės menka ar išsigandusi, pakeiskite savo mintis kitomis – tokiomis, kurios leistų pasijusti geriau. Jei šiuo metu nieko negalite sugalvoti, tikėkitės paties geriausio. Vien ši mintis leis atsipalaiduoti ir nuneš jus į nuostabią tyros pozityvios energijos, trokštančios mylėti ir būti mylima, tėkmę. Jums net nereikia žinoti, kur einate. Jeigu susiliejote su tėkme ar pasukote jos link, pastebėsite pažangą. Ši pažanga pasireikš kaip vedimas, aiškumas, intuicija. Leiskitės vedama šių malonių jausmų – juk jums tik to ir tereikia. Ištirpkite juose ir būkite ramios. Laukite... būtent čia jūs ir gyvenate savo gyvenimą. Kiti trokštami dalykai rasis, kai viduje jausite pilnatvę. Kartais tai pasireikš kaip įkvėpimas judėti pirmyn. Kartais tai pasireikš žmogaus pavidalu. Kartais – tiesiog kaip intuityvus žinojimas, kad viskas yra gerai! 124

„Leiskitės vedama šių malonių jausmų – juk jums tik to ir tereikia.“ 125

RAMYBĖS pamoka: dvidešimt ketvirtoji diena Jūsų kūnas yra energijos, transformacijos ir intelekto laukas, sudarytas iš to, ką jūs valgote. Cukraus molekulė iš obuolio, kurį suvalgėte vakar pietums, šiandien gali būti jūsų skrandžio sienelėje. Amino rūgštis iš kaimiško sūrio šiuo metu gali būti jūsų dvigalvio raumens skaiduloje. Geležies molekulė iš špinatų salotų gali būti jūsų hemoglobino dalelė viename iš raudonųjų kraujo kūnelių. Jūs esate tai, ką valgote. Kiekvienai jūsų nurytai molekulei nutinka vienas iš keturių dalykų: 1) Ji perkeičiama į sudedamąją jūsų kūno dalį; 2) Ji panaudojama energijai; 3) Ji sukaupiama ateičiai; 4) Ji pašalinama. Jeigu statote naują namą, norite pirmarūšės medienos. Jeigu kuriate naują kūną, norite pirmarūšio maisto. Valgyti taip, kad įveiktume amžių, nėra sunku. Tam, kad sukurtume sveiką kūną, tereikia pakankamai dėmesio ir pasiryžimo apsirūpinti aukščiausios kokybės energijos šaltiniu bei intelekto.1 –

Dr. Deepak Chopra „10 žingsnių jaunystės link“

Mes esame tos, nuo kurių priklauso žmonijos evoliucija. Mes esame šviesnešės, mes suteikiame formą vaisingajai tamsai. Mes esame taikos 126

audėjos pamišusiame baimės, godumo ir žiaurumo pasaulyje, aiškiaregės, atėjusios įžvelgti visumą pakrikose detalėse. Mes esame tos, kurios atėjo pasivadinti namais.2 Kiekviena gyva būtybė yra gyvenimo centras, galintis tapti saule. Šis dieviškas apšvietimas apšviečia visus iš vidaus kaip kad saulė viską apšviečia savais spinduliais. Jėzus sakė: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius.” Aš nesu jūsų mokytoja; esu čia tik tam, kad priminčiau tai, ką jau žinote. Jeigu jūs esate šioje vietoje su manimi, pradedate prisiminti. Tai mane džiugina, nes tai reiškia, jog buriamės į kritinę masę. Anksčiau buvo daugybė žmonių, kurie manė, kad karas yra gerai. Taip pat buvo saujelė žmonių, kurie manė, kad taika yra gerai. Šių žmonių skaičius auga. Mes gauname tai, į ką sutelkiame dėmesį, taigi kam nors prieštaraudamos vis vien skiriame tam savo dėmesį. Visata negirdi žodžio „ne“, taigi, kai sakote: „Aš esu prieš _______!”, į šiuos žodžius įdedate daug energijos. Prisiminkite – viskas yra energija. Būkite atidžios, kam skiriate savo dėmesį, nes būtent tai apreikšite savo gyvenime. Didieji mokytojai ištisus šimtmečius kalbėjo apie taikos svarbą. Gandis sakė: „Nėra jokio kelio į taiką. Pati taika yra kelias.“4 Kai susitelkiame į

127

taiką, ji ateina į mūsų gyvenimą. Gyvenkite taikoje su dvasios ir kūno aš. Leiskite sau taikos prabangą. Taip gyventi yra lengviau, maloniau. Taikos upė teka jumyse, ir viskas, ko jūs atėjote patirti į šį pasaulį, yra šioje upėje. Liaukitės šitaip stengtis. Atsipalaiduokite. Vienintelė jūsų užduotis šiame pasaulyje yra rasti tą upę ir išmokti gyventi iš tos vietos. Aš šią upę vadinu tyra pozityvia energija, trokštančia mylėti ir būti mylima, bet jūs galite ją vadinti kaip tik norite. Svarbu tik energija, ir energija, glūdinti žodžiuose, taip pat svarbu. Supraskite, kad esate šventos, galingos, kūrybingos, amžinos ir svarbios šiam pasauliui. Papasakosiu jums istoriją. Viena mano RAMYBĖS pamokų mokinė buvo vaikiškesnė už visas kitas. Ji pastebėjo, kad kai kurios kitos mokinės apie ją šnibždasi ir iš jos šaiposi. Iš pradžių to nepastebėjau ir pasakiau, kad nė viena mano mokinė šitaip nesielgtų su tokia gražia būtybe. Šnekėjau apie tyrą pozityvią energiją, trokštančią mylėti ir būti mylima, ir kad atėjome į šį pasaulį kaip ši tyra energija. Kai ateiname į fizinį pasaulį, esame tik išnirę iš tos energijos srovės ir tikimės, kad visi, ką sutiksime, norės dalintis su mumis meile. Pažiūrėkite į vaikus, į tyras jų akis, kai jie šypsosi. Jų juokas kyla iš tyrumo ir džiaugsmo erdvės ir dažniausiai priverčia kitus nusišypsoti ar juoktis kartu. Aš atkreipiau mokinių dėmesį į naiviąją mokinę ir pasakiau, kad tam tikra prasme ji yra daug arčiau tyros pozityvios energijos nei bet kuri iš mūsų. 128

Mes galėtume iš jos pasimokyti, kaip įvaldyti šią nuostabią energiją. Atrodė, kad jos priėmė mano žodžius ir bent jau klasėje elgėsi su ja deramai. Negaliu pasakyti, kaip jos elgėsi kieme ar kamerose. Bet per mano pamokas jos elgėsi puikiai. Vieną rytą ši mokinė atėjo stipriai nusiminusi ir norėjo su manimi pasikalbėti. Kol kitos mokinės baiginėjo rytines užduotis, aš skyriau jai visą savo dėmesį. Iš jos gražių akių ritosi ašaros. Ji pasakojo tik ką atėjusi iš gydytojų, kur jai nustatė silpnaprotystę. –

Tu žinai, kas esi, – pasakiau jai. – Esi tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima. Niekam neleisk tavęs kaip nors pravardžiuoti. Nesvarbu, ką apie tave mano kiti – tai jų reikalas, ir galbūt jie klysta. Tu žinai, kas esi, ir tu esi graži.

Ji vis dar verkė, bet nusišypsojo. –

Aš esu tyra pozityvi energija, ir aš esu graži. Tuomet jau aš apsiašarojau, kadangi pamačiau joje įvykusią permainą ir šviesą akyse, kurios prieš kelias akimirkas nebuvo. Man teko laimė būti šio virsmo liudininke. Kai ji grįžinėjo į savi vietą, pastebėjau, kad net jos eisena pasikeitė. Per ją man buvo suteikta dvasios dovana, ir mumyse abiejose įvyko energijų poslinkis. Mes užmezgėme dvasios ryšį.

129

Paskutinę pamokų dieną visos mokinės darė prezentacijas su kompiuteriu. Tai buvo galinga diena, nes daugumai iš jų viešumoje kalbėti neteko, o ypač dėl gerų paskatų. Gyvenimas institucijoje sudėtingas, ir norint čia išlikti būtina neišsišokti. Tik kartu praleidusios šešias savaites moterys buvo pasirengusios šiai užduočiai. Kai mano naivioji mokinė atsistojo ir perskaitė savo prezentaciją klasei, jos paskutiniai žodžiai buvo tokie: –

Aš esu tyra pozityvi energija, trokštanti mylėti ir būti mylima, ir aš esu graži. Kai ji baigė prezentaciją, pasižiūrėjo į mane ir pamatė, kad džiaugiuosi. Moterims svarbus prisilietimas, ir man ne kartą kilo noras apkabinti mokines pamokų metu. Bet kalėjimo taisyklės tai draudžia. Taigi vietoj to liepiau joms uždėti vieną ranką ant krūtinės virš širdies, o kitos rankos delną nukreipti į mane, ir aš padariau tą patį. Paaiškinau, kad taip mes galime siųsti viena kitai energiją per kiemą, klasę ar stovėdamos viena priešais kitą. Tuo mes norėjome pasakyti:

–

Man didžiulė garbė pasirodyti tavo gyvenime. Ačiū, kad pasirodei manajame. Taigi visoms, kurios perskaitė šią trumpą knygą – mano dvasios dovaną jums – noriu pasakyti ačiū už tai, kad pasirodėte mano 130

gyvenime. Laukiu, kol apjungsime balsus sapnų laike ir galbūt vieną dieną – Rojuje Žemėje. O toms šventoms moterims, kurios dalyvavo mano RAMYBĖS pamokose 2009-‐aisiais, noriu pasakyti – jūs suteikėte man daugiau laimės, nei galite įsivaizduoti.

131

132

Apie autorę Mes esame šventos. Viskas šioje Žemėje yra šventa. Mes pamiršome šią tiesą. Dėl to žemę kamuoja alkis ir sielvartas – jie liausis tik tuomet, kai šią tiesą prisiminsime. Svarbiausia yra mylėti žemę ir mokėti ja pasirūpinti. Tai įrašyta šios planetos moterų širdyse. Žemė motina laukia, kol jos dukterys dar kartą įtvirtins pusiausvyrą fiziniame pasaulyje. Moteriška jūsų energija yra labai reikalinga. Moterys yra evoliucinio šuolio raktas. Moteris iššoks ir pažadins Rojų žemėje. Augusi revoliucinių šešiasdešimtųjų taikos nuotaikomis, Betty Lenora ėmėsi tyrinėti taikos judėjimą. Ji įgijo aukštąjį išsilavinimą – turi natūralaus gydymo bakalauro laipsnį ir edukologijos magistro laipsnį. Taip pat turi daugiau kaip dvidešimt metų patirties natūralioje sodininkystėje bei gydyme. Jos svajonė yra gyventi užtektinai ilgai, kad spėtų atsodinti žemės sodą, ir pamatytų, kaip žemėje vėl teka tyras skaidrus vanduo. Mokydama moterų kalėjime Čaučiloje (Chowchilla) Kalifornijoje, Betty gavo nurodymą pradėti vesti pykčio įvaldymo grupę 2008 ir 2009 metais. Mokinės ėmė prašyti, kad ji parašytų knygą, idant tai, ką jos sužinojo apie save kaip apie moteris, taptų prieinama kuo platesniam moterų ratui. Jos pradėjo suprasti, kad yra šventos ir reikšmingos ir ėmė mokyti to viena kitą savo kamerose.

Daugiau apie autorę -‐ http://sacredwomen.us/ 133

134

Naudingos lietuviškų svetainių nuorodos: Asociacijos LT CAMPUS svetainė www.ltcampus.lt Asociacijos GAJA moterims svetainė: www.gajamoterims.lt

135

RAMYBĖS PAMOKOS Pirmoji diena 1) www.explorersfoundation.org/glyphery/122.html 2) tribes.tribe.net/foolmoon/thread/acc3d543-‐9a64-‐491d 3) www.nacentralohio.org/Newsletter/UNITY_V104_1105.p df Antroji diena 1) www.explorersfoundation.org/glyphery/122.html Trečioji diena 1) www.familiesanonymous.org/about/information-‐for-‐ members/ 2) www.home.comcast.net/~singingman7/Twinkies .htm Ketvirtoji diena 1) www.kktanhp.com/a-‐new-‐earth-‐by-‐eckhart-‐tolle.html 2) www.spiritlibrary.com/videos/wayne-‐w-‐dyer 3) www.animalliberationfront.com/Saints/Authors/Stories/c leftlipped.html 136

Penktoji diena 1) www.firstpeople.us/HP-‐Html-‐Legends/TwoWolves-‐ Cherokee.html Šeštoji diena 1) www.indians.org/welker/greatspi.htm 2) www.whengrandmotherspeaks.com Septintoji diena 1) www.sunnysmile.tripod.com/butterfly.hmtl Aštuntoji diena 1) www.sfheart.com/desiderata.html Devintoji diena 2) www.skysite.org/rules.html 3) www.nativeearthnation.org/NativeHeroes.html Dešimtoji diena 1) www.stressdoc.com/what-‐i-‐have-‐learned.html 2) www.gchimini/1964wordpress.com/2011/10/18/death-‐is-‐ not-‐the-‐opp 137

Vienuoliktoji diena 1) www.drwaynedyer.com/blog 2) www.2012spiritual.info/what-‐is-‐happening-‐in-‐2012.html 3) www.thesecretlifeofinvites.com/?p=1123 Dvyliktoji diena 1) www.halife.com/halife/beautywoman.html 2) www.thesecretlifeofinvites.com/?p=1123 3) www.theharmony project.org/articles_conscious_evolution.html Tryliktoji diena 1) www.speakingtree.in/spiritual-‐blogs/seekers/god-‐and-‐i/I-‐ Told-‐God-‐2 2) www.mayyoubeblessedmovie.com Keturioliktoji diena 1) www.prayerfoundation.org/mother-‐teresa-‐do-‐it-‐ anyway.html 138

Penkioliktoji diena 2) www.nativeamericangiftshop.com/prayers.html 3) www.rescomp.stanford.edu/~cheshire/EinsteinQuotes.htm l Šešioliktoji diena 1) www.eaglefeather.org/series/NativeAmericanSeries/Quote rs.pdf Septynioliktoji diena 1) www.eaglefeather.org/series/NativeAmericanSeries/Quo utes.pdf 2) www.eaglefeather.org/series/NativeAmericanSeries/Quo utes.pdf Aštuonioliktoji diena 1) www.eaglefeather.org/series/NativeAmericanSeries/Quo utes.pdf 2) Nežinomas autorius 3) www.sfheart.com/Ghandi.html 4) www.beliefnet.com 5) www.bible.cc/luke/23-‐34.htm 139

Devynioliktoji diena 1) www.goodreads.com/author/quotes/4493.Eckhart_Tolle Dvidešimtoji diena 1) www.abraham-‐hicks.com/laowattrationsource/index.php 2) www.bible.cc/luke/12-‐31.html Dvidešimt pirmoji diena 1) www.thewisdomwarrior.com/tag/ethics 2) www.essene.com/GospelOfPeace/peace.html 3) www.whale.to/c/tem_native.html 4) www.angelicfire.com/md/elanmichaels/CherokeePrayer. html Dvidešimt antroji diena 1) www.viewonbuddhism.org/karma.html 2) www.care2.com/c2c/share/detail/1219419 140

Dvidešimt trečioji diena 1) www.mycognition.wordpress.com/category/the-‐ language-‐of-‐letting-‐go/ 2) www.shaktgaiwain.www.hubs.com/gaiwain4.html Dvidešimt ketvirtoji diena 1) www.dailyom.com/library/000/000/000000485.html 2) www.theharmonyproject.org/articles_conscious_evolutio n.html 3) www.bible.cc.john/14-‐12.html 4) www.peaceatseven.com/quotes.html

141