Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus įvykių apžvalga 2017 by Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

ISSN 2538-8312 2

Edukacija M. K. Čiurlionio galerijoje su „Mes kitokie“ dienos centro vaikais. Fotografija: Julija Račiūnaitė

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS ĮVYKIŲ APŽVALGA: 2017

2017

PAMOKŲ METAI

Direktoriaus pavaduotoja DAINA KAMARAUSKIENĖ

2017-ieji muziejuje, kaip visuomet, spalvingi ir turtingi: įspūdžių, tyrinėjimų, renginių, parodų, susitikimų. Tačiau šiuos metus pavadinčiau pamokų metais. Muziejus pradėjo įdėmiau reflektuoti savo kelią, išsigrynino kai kurias naujas veiklos kryptis.

Neįkainojami muziejaus turtai ir kartais didžiulė atskirtis tarp muziejaus ir žmonių, kuriais jie nesinaudoja ir net nežino, kad jie egzistuoja, paskatino permąstyti savo buvimo prasmę. Todėl panorome pabandyti pasiekti tuos, kurie niekada nebuvo mūsų muziejaus lankytojai. Tie, kurie vis dar atskirti nuo aktyvaus dalyvavimo kultūroje: žmonės, turintys vienokią ar kitokią negalią, juos ugdantys, vieniši, pamiršti, tie, kuriems net žodis „muziejus“ sukelia pagarbų jaudulį, jauni, negavę jokio stimulo kur nors dalyvauti.

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai prie M. Žilinsko dailės galerijos

Apsilankymas ir edukacija „Kaip lietuviai prieš šimtą metų gyveno“ M. K. Čiurlionio muziejaus organizuotoje Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vykusioje parodoje „Balys Buračas. Tuoj fotografuoju“. Dalyviai – Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai, vadovė – Rūta Bielevičienė

Tačiau paaiškėjo, kad tam mes neturime

no Istorinės Prezidentūros vadovė Renata

pakankamai informacijos, net nežinome

Mikalajūnaitė krimto naujosios muziejinin-

takelių, kurie vestų pas juos. Todėl pir-

kystės teoriją, dalyvaudama ICOM moky-

miausia reikėjo pradėti mokytis patiems.

muose „Įtraukiančių muziejaus ekspozi-

Kartu su KEKS‘o ir „Kūrybinių jungčių“ ko-

cijų / parodų rengimas” Beijinge ir dairėsi

manda kelis mėnesius mokėmės „Atviru-

po Kinijos muziejus. Iš žymaus rinkodaros

mo meno“. Keliavome pas kolegas į Latvi-

ir komunikacijos specialisto Alano Browno

ją ir Estiją pasižiūrėti, kaip pradeda savo

(Alan Brown, JAV) mokėmės būti ne tik atvi-

veiklą nauji arba renovuoti muziejai. Pra-

ri, bet ir matomi. Dar išsamiau lankytojus

dėjome mokytis dirbti su autizmo negalią

tyrinėjome seminare „Paveldas ir lankyto-

turinčiais vaikais. Kvietėmės šios negalios

jai“, kurį muziejuje surengė Kultūros minis-

ekspertus į muziejų ir keliavome į Valdovų

terijos Kultūros paveldo departamentas.

rūmus pasidalyti kolegų patirtimi. Mokslų geografija prasiplėtė net iki Kinijos. Kau-

„Atvirumo meno“ pamokos. Fotografija: Julija Račiūnaitė

Išbandėme ir gyvenimo „pamokas“ keliaudami į pramoninius Kauno rajonus, kalbindami žmones, domėdamiesi jų interesais ir poreikiais. Iš to gimė nauji „Bendruomenių platformos“ projektai, inicijuoti kuratorės Auksės Petrulienės. Socialinių projektų koordinatorė Rūta Bieliavičienė, dar vos apšilusi kojas muziejuje, jau traukė į į daugybę centrų ir mokyklų, kurie dirba su negalią

Edukacija M. K. Čiurlionio galerijoje su „Arkos“ bendruomene. Fotografija: Julija Račiūnaitė

Istorinės LR Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė ICOM mokymuose „Įtraukiančių muziejaus ekspozicijų / parodų rengimas” Beijinge, Kinijoje

turinčiais vaikais, jaunimu. Susipažinti, sužinoti, išklausyti. Buvo aplankyta P. Daunio, Specialioji Kauno mokykla, „Arkos“, „Vilties“, „Girstos“ bendruomenės, Kauno jaunimo neįgaliųjų centras, „Maltiečiai“ ir daugybė kitų. Jie jau pradėjo keliauti į muziejų, jiems rengiamos specialios programos. Daug, labai daug dar reikia padaryti. Kad mes visi – visuomenė ir muziejininkai – taptumėme atviresni, pakantesni kitokiems. Todėl keliame vėliavą „ Atvirumas kultūros įvairovei“ ir žengiame į 2018-uosius. 

â&#x20AC;&#x17E;Atvirumo menoâ&#x20AC;&#x153; ekspedicija po Kauno rajonus

Socialinės įtraukties programa Kauno bienalės parodoje „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas“ Kauno paveikslų galerijoje. Programai vadovavo socialinių projektų kuratorė Rūta Bielevičienė ir bendradarbiaujanti menininkė – tekstilininkė Paulina Kunevičiūtė. Fotografijos: Kristina Čyžiūtė

Kūrybinės veiklos su Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro grupe Rimvido Jankausko-Kampo retrospektyvinėje parodoje. Fotografijos: Kristina Nargėlaitė

Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodos „Didžioji pramonė“ atidarymo akimirkos. Svečiai – Petrašiūnų bendruomenės choras. Fotografijos: Darius Petrulis

Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ popieriaus gamybos kūrybinės dirbtuvės. Fotografija: Darius Petrulis

ĮVYKIŲ APŽVALGA 2017 2017 Pamokų metai

RYŠKIAUSI ĮVYKIAI 2017

M. K. Čiurlionis svetur: Colori; Nuo Kandinskio iki Keidžo: muzika ir dvasingumas mene

TIXE – Naujai įgyti kūriniai 2011–2016

LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai 36 Bendruomenių platforma Mažosios istorijos 48

Pojūčių paveikslai

Muziejų naktis

Suomijai 100: Nepriklausomybė pro objektyvą

Kelionėje, namie ir svajonėse: peizažai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos

Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija

XX a. Lietuvos knygų iliustracijų paroda Šiltas prisiminimas

Polish design in the middle of

100

KAUNAS PHOTO atidarė Pliažo sezoną

110

11-OJI KAUNO BIENALĖ. Ateini ar išeini; Iš ko padaryti paminklai; Atsitraukimas 114

Šimtmečio belaukiant

Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik 124

Šokam į Kalėdas

KAUNO TARPTAUTINĖ GRAFIKOS BIENALĖ. Fragmento evoliucija

Kelias į namus. Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann 176

ĮVYKIŲ KRONIKA 2017 130

VITRUM BALTICUM VII. Prieš vakar. Išnarplioti 134

172

180

182

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 184 M. Žilinsko dailės galerija

298

138

Ryto Jurgelio Balta upė

Kauno paveikslų galerija

204

144

Algis Griškevičius Iliuzijos

148

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus

214

Liaudies meno inspiracijos

152

Leono Striogos Geležies amžius

Istorinė LR Prezidentūra

222

154

Pranas Domšaitis. Pastelės

L. Truikio ir M. Rakauskaitės namai

230

158

Jūratė Stauskaitė. Esu

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus 232

162

V. K. Jonyno galerija

Nuo Freiburgo iki Soho V. K. Jonynui – 100

166

Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)

A. ir P. Galaunių namai 218

Rėmėjai ir partneriai

236 240 19

7 1 0 2 I A I K Y V Į

R Y Š K I A U S I 20

2017 m. rugsėjį M. K. Čiurlionio muziejuje viešėjo svečiai iš Musée d’Orsay. Fotografija: Julija Račiūnaitė

S V E T U R :

C O L O R I NUO I K I

KANDINSK IO

K E I D Ž O: M U Z I K A

D V ASINGU MAS ME N E

M. K. ČIURLIONIO GALERIJOS INFORMACIJA

2017 m. rugsėjį M. K. Čiurlionio muziejuje viešėjo svečiai iš Musée d’Orsay. Fotografija: Julija Račiūnaitė 23

2017-AISIAIS M. K. ČIURLIONIO KŪRYBA KELIAVO Į DVI ITALIJOJE VYKUSIAS TARPTAUTINES PARODAS Kovo 14 d. Turino Modernaus meno galerijoje atidaryta paroda „Colori“ (L'emozione dei COLORI nell'arte). M. K. Čiurlionio paveikslų ciklą „Pasaulio sutvėrimas“ GAM galerijos lankytojai galėjo išvysti greta Paulo Klee, Vasilijaus Kandinskio, Edvardo Muncho, Henrio Matise'o, Andy Warholo, Damieno Histo darbų. Plačiau apie parodą (anglų k.): http://www. gamtorino.it/en/eventi-e-mostre/lemozione-dei-colori-nellarte

Paroda „Nuo Kandinskio iki Keidžo: muzika ir dvasingumas mene“ („Kandinsky→Cage: Musica e Spirituale nell’Arte“) Palazzo Magnani muziejuje

Lapkričio 11 d. Reggio Emilia mieste, Palazzo Magnani muziejuje atidaryta paroda „Nuo Kandinskio iki Keidžo: muzika ir dvasingumas mene“ („Kandinsky→ Cage: Musica e Spirituale nell’Arte“). Į šią išskirtinę parodą keliavo M. K. Čiurlionio muzikiniai rankraščiai, vinjetės ir keturių paveikslų ciklas „Sonata II (Pavasario sonata)“. Kartu su M. K. Čiurlionio kūryba parodoje publikai pristatyti Maxo Klingerio, Paulo Klee, Arnoldo Schönbergo, Mariannos Werefkin, Oskaro Fischingerio, Fausto Melotti, Nicolas'o De Staëlio, Giulio Turcato, Roberto Rauschenbergo darbai. Plačiau apie aprodą (anglų k.): https:// turismo.comune.re.it/en/reggio-emilia/events/events-and-initiatives/ exhibitions/kandinsky-2013-cage-music-and-spirituality-in-art

Kairėje: Parodos „Colori“ katalogas. M. K. Čiurlionio, Pieto Mondriano kūrinių reprodukcijos. Fotografija: Julija Račiūnaitė

2018 m. balandžio 9 d. Orsė muziejuje (Musée d’Orsay), Paryžiuje bus atidaryta tarptautinė paroda „Laukinė dvasia: simbolizmas Baltijos šalyse“, skirta Baltijos valstybių šimtmečio minėjimui. Ambicingas kultūrinis projektas simboliškai sujungia trijų Baltijos šalių praeitį su dabartimi – tokio masto jungtinis Baltijos šalių prisistatymas Paryžiuje paskutinį kartą vyko 1937 m., kai Estija, Latvija ir Lietuva kartu įrengė paviljoną Pasaulinėje pa‑ rodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“ (L’Exposition internationale des arts et techniques appliqués à la vie moderne). M. K. Čiurlionio kūryba, eksponuota Orsė muziejuje jau du kartus (2000, 2003 m), užims reikšmingą vietą šiame istoriniame įvykyje. 2017 m. 09 mėn. 14 d. Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų aplankė delegacija iš Orsay bei Latvijos nacionalinio muziejų: Laurence des Cars (Musee d'Orsay ir Musee de l'Orangerie direktorė), Rudolphe Rapetti (parodos kuratorius, Prancūzijos muziejų direkcijos Paryžiaus paveldo vadovas, ilgametis CODART narys), dr. Ginta Gerharde-Upeniece (Latvijos nacionalinis muziejus). Vizito metu svečiai apžiūrėjo į parodą važiuosiančius kūrinius, įvertino M. K. Čiurlionio muziejaus turimas kolekcijas. 

26-29 p.: 2017 m. rugsėjį M. K. Čiurlionio muziejuje viešėjo svečiai iš Musée d’Orsay. Fotografijos: Julija Račiūnaitė

turinys â&#x2020;&#x2018;

NAUJAI ĮGYTI KŪRINIAI 2011–2016

Parodos kuratorius Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius OSVALDAS DAUGELIS

Parodoje TIXE eksponuojamas naujai įgytas M. K. Čiurlionio kūrinys. Fotografija: Julija Račiūnaitė 31

2017 03 31 – 2018 02 19

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus surengė naujai įgytų kūrinių parodą TIXE. Laikas tiksi, nusinešdamas į nebūtį dalį mūsų istorijos, o muziejuose išsaugota istorija įgauna naują gyvenimą, pratęsdama pasakojimą besikeičiančioms kartoms. Pasitelkę veidrodį, šifruojame dar vieną parodos pavadinimą – EXIT/IŠĖJIMAS. Daiktų išėjimas iš privačių kolekcijų, namų, antikvariatų, aukcionų į muziejaus sales – į daug platesnę erdvę: į parodas ir ekspozicijas.

Muziejuje šio formato paroda jau dvylikto-

moji dailė ir pramoninis dizainas, Lietuvos

ji. Šį kartą pristatyti vertingiausi ir įdomiau-

kultūros istorija ir užsienio šalių menas.

si eksponatai, patekę į muziejaus rinkinius 2011–2016 metais. Pirmoji tokia paroda

Tačiau pagrindinės muziejaus rinkinių te-

buvo surengta 1973-aisiais.

mos yra, be abejo, M. K. Čiurlionio kūryba ir tarpukario Lietuvos menas. Tad jeigu pa-

Šioje parodoje, kaip spalvingame kalei-

vyksta muziejų papildyti šių temų ekspo-

doskope, visko gausu – nuo nematytų

natais, metai laikomi itin derlingais.

M. K. Čiurlionio darbų, elegantiškų secesijos ir Art Deco baldų, nedidelio saldainio

Tai paroda mėgstantiems ne tik žiūrėti,

popierėlio, nuo išsaugoto tarpukario mui-

bet ir sužinoti. Todėl beveik prie kiekvieno

lo gabalėlio, iki archyvinių nuotraukų, me-

eksponato buvo galima rasti įdomius teks-

nininkų laiškų, naiviai siuvinėtų kilimėlių ar

tus, padedančius suprasti, kodėl būtent šis

šiuolaikinių menininkų kūrinių.

daiktas ar rinkinys atsidūrė muziejuje.

Tokia eksponatų įvairovė padeda suvokti,

Rinkiniuose šiuo metu yra saugoma beveik

kad muziejus renka kūrinius pagal skirtin-

pusė milijono eksponatų. Paroda pasako-

gas temas, kurios paskui atsiskleidžia paro-

jo, kokiais keliais jie patenka į muziejų – ar

dose ir ekspozicijose. Tai ir išeivijos, ir šiuo-

atrandami antikvariatuose, ar perkami už

laikinė Lietuvos dailė, liaudies menas, taiko-

valstybės, muziejaus bičiulių paaukotas lė-

šas, ar yra padovanoti mecenatų, nupirkti

cijų šioje parodoje lankytojams, kurių ak-

rėmėjų. Savo darbus taip pat dovanoja au-

tyvumas ir susidomėjiams prisideda prie

toriai, muziejų pasiekia mirusių meninin-

meno aktualizavimo ir kultūrinės atmin-

kų palikimai. Muziejus kiekvienais metais

ties išsaugojimo. 

skiria po 8000–9000 eurų eksponatams įsigyti, beveik trečdalis kūrinių būna padovanoti, likusias lėšas skiria valstybė. Nuo 2014 m., po 24 metų pertraukos, pagaliau pradėtos skirti lėšos šiuolaikiniam menui įsigyti. Ši sritis buvo visiškai apleista, kolekcijos tapo fragmentiškos, neatspindinčios realios meno situacijos. Sovietmečiu įsigalėjusi praktika iš kiekvienos reikšmingesnės parodos pirkti geriausius to meto kūrinius suformavo labai rimtą Kauno dailininkų kolekciją. Tačiau dabar prireiks ne vienerių metų, kad būtų atkurta tai, ko nebuvo galimybės įsigyti paskutiniais dešimtmečiais. Eksponatų gyvenimas juos įsigijus yra labai įvairus: vieni keliauja tiesiai į ekspozicijas, kiti saugyklose laukia, kol bus formuojama paroda, kurios temai jie tiks, kiti tampa tyrimų objektais ir atsiranda knygų puslapiuose, dar kiti iš pradžių atiduodami į restauratorių rankas, kad būtų prikelti naujam gyvenimui. Muziejus pilnas istorijos ir istorijų. Dėkojame visiems aukojusiems, rėmusiems, dovanojusiems ir ekspozicijos bei eduka-

turinys ↑

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pristato parodą

32-35 p.: Parodos TIXE atidarymas. Fotografijos: Rimantė Ropytė 35

2017 11 24 – 2018 06 17

L A B D A R I A I .L T TARPUKARIO DAILĖS IR KULTŪROS ISTORIJOS BEI MECENATYSTĖS SKERSPJŪVIAI

Parodos kuratorė DAINA KAMARAUSKIENĖ

Paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradėjo Valstybės 100-mečiui skirtų renginių ciklą. Paroda kviečia prisiminti prasmingas isto-

nę po Lietuvą. Čia yra galimybė pasitikrinti,

rijos pamokas, kai lietuviai čia ir užjūryje

ar turite gerumo geną.

susivienijo ne karo, priešo ar grėsmės akivaizdoje, o kilniam ir prasmingam tikslui.

Projektas „LABDARIAI.LT“ skirtas didžiausiai, net 6 metus trukusiai labdaros akci-

Parodoje pirmą kartą eksponuotos įspū-

jai, kurios tikslas buvo surinkti milijoną

dingos knygos su paslaptingais įrašais „L“,

litų. Akcija truko 1930–1936 m., siekiant

„R“, „Š“, iš daugiau nei 2000 ranka įrašytų

surinkti lėšas unikaliam paminklui – nacio-

pavardžių sukurta erdvinė instaliacija, pa‑

naliniam muziejui. Ne obeliskui, ne perso-

rodoje galima išvysti ir prieš 500 metų mi-

nalijai, o objektui, kuriuo galėtų naudotis

rusio kunigaikščio Vytauto Didžiojo kelio-

ne viena lietuvių karta.

38-45 p.: Parodos LABDARIAI.LT atidarymo akimirkos ir ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: Justianas Stonkus 39

Taip, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo sumanytas pastatyti jo vardo Kultūros muziejus laikinojoje sostinėje Kaune. Tai – unikalus valstybės ir tautos vienybės pavyzdys. Muziejaus statybai valstybė skyrė milijoną litų, per milijoną surinko Lietuvos žmonės ir užjūrio lietuviai. Parodoje atspindimas išmanus rinkodaros ir komunikacijos planas, parodantis, kokiomis originaliomis priemonėmis, keisčiausiomis akcijomis buvo sugebėta suvienyti tautą statant paminklą kultūrai. Muziejaus archyvas išsaugojo didelę dalį labai įdomios medžiagos apie šią akciją, tačiau didžiausia vertybė – tai per 2000 aukotojų pavardžių (asmenų, įstaigų, įmonių), tų, kurie pagal išgales prisidėjo savo lėšomis. Tarp jų visiems žinomi asmenys: kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška. Tarp aukotojų ir įmonės, kurios egzistuoja ir šiandien: „Rūtos“ saldainių fabrikas, „Volfas Engelman“, „Ringuva“. Jie visi buvo suskirstyti į tris kategorijas – labdarių, rėmėjų ir šelpėjų ir pagarbiai įrašyti į tris puošnias knygas, pažymėtas „L“, „R“ ir „Š“ raidėmis. Tačiau šios dokumentuose įrašytos pavardės ir tėra tik pavardės. O juk už kiekvienos iš jų slepiasi žmonės, istorijos, veidai. Todėl parodos tikslas yra pažadinti mūsų pasididžiavimą ir smalsumą. Paieškoti savo šeimos, giminės pavardės ir radus pasidalinti aukotojo istorija, nuotrauka. Parodoje ir internete galima paieškoti savo giminės. Kiekviena „atgaivinta“ aukotojo istorija papildys esamą parodą, o istorija pasidalinusieji taps muziejaus bičiuliais ir kitais metais galės nemokamai lankytis visuose muziejaus padaliniuose. 

M. K. Ä&#x152;iurlionio muziejaus fasadas. Fotografijos: Justinas Stonkus 46

turinys â&#x2020;&#x2018;

2017 m. gegužės 13 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje atsidarė bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ – pirmoji Lietuvoje bendruomenėms skirta erdvė muziejuje.

Kuratorė AUKSĖ PETRULIENĖ

Pasak menotyrininkės Linaros Dovydaitytės: „Pasaulyje vadinamosios

bendruome-

nių galerijos (angl. community gallery arba community access gallery) gyvuoja jau keletą dešimtmečių ir sudaro svarbią muziejų atsinaujinimo darbotvarkės dalį. Mat ir pačią atsinaujinimo idėją galima trumpai nusakyti taip – nuo objektų prie žmonių. Daugybė muziejų šiandien ne tik kaupia ir saugo vertingus daiktus, bet ir bendrauja su publika, mėgina atsižvelgti į jos interesus ir poreikius. Publika vis dažniau suvokiama ne kaip pamokymo

reikalinga

neišmanėlė,

bet kaip muziejuose saugomų vertybių bendrasavininkė ir dialogo partnerė. Ne mažiau svarbu, kad muziejai pamažu nustoja publiką įsivaizduoti kaip vieną. Juk esama daug skirtingų visuomenės grupių – ir randančių, ir nerandančių kelio į muziejų.“ (www.7md.lt/ daile/2017-12-22). „Didžiojoje pramonėje“ kompozitoriaus Arturo Bumšteino kūrinys „Molinės gerklės“. Fotografija: Darius Petrulis

Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodos „Didžioji pramonė“ atidarymas. Parodos dalyvė – Veronika Dabkienė. Fotografija: Darius Petrulis 52

ANTANAS ŽMUIDZINAVIČIUS MENO KATALOGAS

Katalogo sudarytoja JURGITA RIMKUTĖ-VAINIUVIENĖ

Spalio mėnesį Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidaryta paroda „Paletė ir gyvenimas“, skirta A. Žmuidzinavičiaus 140-osioms gimimo metinėms. Šiai parodai išleistas meno katalogas, pristatantis dailininko kūrybinį palikimą.

DAIKTAI, ŽMONĖS IR JŲ ISTORIJOS

Žmonės ir jų papasakotos istorijos – ne

Kaune bendruomenių platformoje „Ma-

dininkės – „Kaspino“ fabriko dailininkė Ve-

žosios istorijos“ atidaryta paroda „Didžioji pramonė“. Paroda, kurios pavadinimas tariamas su ironija, atskleidžia sovietinės pramonės patologiją. Industrializacijos, planinės ekonomikos, priverstinai laimingos tuometės visuomenės ligos atpažįsta-

mažiau svarbi ekspozicijos dalis. Parodos herojėmis tapo pramoninės tekstilės pranifrida Stasė Račkaitytė ir „Drobės“ technologė Veronika Dabkienė. Abiem šiemet sukanka 90. Jų prisiminimai ir garbaus amžiaus palydovė – kūno negalios ir skausmų įprasminta filosofija – pinasi į tekstinį pa rodos audinį.

mos eksponatuose, tekstuose ir garsuose. Paroda yra ir diagnostikos įrankis, galintis

Kompozitorius Arturas Bumšteinas paro-

aptikti šiandienos kūnu tebekeliaujantį so-

dai sukūrė garso instaliaciją „Molinės ger-

vietmečio krešulį.

klės“. Kūrinys įkvėptas „Didžiosios medicinos enciklopedijos“ (1960) – plokštelių rin-

Daiktai ir jų istorijos parodoje rikiuojasi lyg netikėti fragmentai, išplėšti iš sparčiai nykstančio 7-ojo dešimtmečio pramoninio Kauno paveikslo. Ekspozicijos fokuse – tuomet klestėjusių tekstilės įmonių produkcija: nuo lengvučių margų „Kauno audinių“ iki aukščiausios kokybės „Drobės“ vilnos, iš kurios kostiumus siūdinosi ne tik vietinis partijos elitas, bet ir Leonidas Brežnevas. Itin įdomi „Kaspino“ – mažiausio iš Kauno lengvosios pramonės fabrikų – produkcija. Tai – juostos Dainų šventėms su savitai mutavusiu tautiškumo kodu, elegantiški austiniai vyriški kaklaraiščiai, moteriškų apatinių gumelės – vienintelė seksualumo apraiška darbo moters garderobe. Ekspozicijoje – ir pritrenkianti 1960 m. „Kaspino“ inovacija: dirbtinė kraujagyslė.

kinio, kuriame užfiksuoti aritmiški širdies tonai, psichiatro pokalbiai su ligoniais, kvėpavimo ir kalbos sutrikimai. Šiuos oficialiam to meto naratyvui nepriklausančius „pasisakymus“ transliuoja garsiakalbiai, įtaisyti dekoratyvinėse vazose. Lietuvos keramikų ankstyvuoju sovietmečiu sukurtos vazos iškalbingais pavadinimais – „Bulviakasis“, „Pionieriai iškylauja“, „Gyvulininkystės ūkis“, „Kauno HE statyba“, „Penkiolika respublikų“ – parodoje tampa iškalbingos tiesiogine prasme. Neartikuliuotos verbalinio srauto improvizacijos ir kalbos defektų girliandos pakimba virš „Molinių gerklių“ ir apraizgo parodos erdvę.

BENDRAAUTORIAI – BENDRUOMENĖS

jonai, juose vis dar gyvena vaikai ir anūkai tų, kurie dirbo tuomečiuose fabrikuose ir šalia jų įsikūrusiose mokyklose, poliklini-

Bendruomenių platformos kuratorė Auksė

kose, kultūros centruose. Todėl dar galima

Petrulienė parodą kūrė kartu su Petrašiū-

apčiuopti tą neseną praeitį, kuri sparčiai

nų ir „Girstos“ bendruomenių nariais – jie

nyksta. Dabartinės problemos parodoje

yra parodos bendraautoriai. Aplink pramo-

taip pat girdimos – Petrašiūnų bendruo-

nės gigantus susiformavusių Kauno rajonų

menė nerimauja dėl panaikinto mokyklos

gyventojai parodoje dalijasi savo prisimini-

muziejaus, rūsyje užlietų metraščių albu-

mais apie 7-ojo dešimtmečio Kauną. Petra-

mų, o ypač – dėl bendruomenės patalpų,

šiūnai ir Dainava – tai specifiniai miesto ra-

kurių neteko 2017 pabaigoje.

„DIDŽIOJI PRAMONĖ“ – PARODA SUBURIANTI IŠSISKLAIDŽIUSIAS MIRUSIŲ KAUNO FABRIKŲ BENDRUOMENES 2017 rugsėjo 24 d. įvyko J. Janonio popieriaus

pieriaus perdirbimas į naują individualų kū-

fabriko buvusių darbuotojų susitikimas.

rinį – lyg savita atminties alchemija. Istorinės

Daug metų nesimatę bendradarbiai, nuo-

tiesos čia įgavo kitokį, suasmenintą pavidalą.

širdūs jų apsikabinimai ir smagūs pokalbiai pripildė parodos erdvę. Janoniečiai išsaugo-

2017 spalio 20 paroda pakvietė susitikti dro-

jo šiltą tarpusavio ryšį – kokia gyvastinga gali

biečius. Tai buvo įspūdingas susitikimas.

būti mirusio fabriko bendruomenė!

„Drobiečių kolektyvas – MONOLITINIS“ – taip tiksliai šią bendruomenę apibūdino buvęs

Kartu mums pavyks paleisti galingą gamy-

fabriko profsąjungos pirmininkas Jonas Ri-

bos mašiną – ne tik prisiminimų, bet ir popie-

lys. Visi šie žmonės yra tvirtai sujungti ne-

riaus. Parodos lankytojus pakvietėme į eks-

egzituojančio fabriko. Iš jų prisiminimų ir

perimentą – kūrybiškai perdirbti istorinį J. Ja-

entuziazmo išaudėme idėjos giją – papildyti

nonio popieriaus fabriko rašomąjį popierių.

„Didžiąją pramonę“ drobiečių išsaugotomis

Ištirpdytas vandenyje jis tapo mase, iš kurios

istorijomis ir daiktais. O svarbiausia – emo-

dirbtuvių dalyviai savo rankomis pasėmė

cijomis: linksmais jaunystės nutikimais ir ab-

ir suformavo naują, asmeninį popieriaus

surdiškais, sunkiais, sapne vis sugrįžtančiais

lakštą. Nuo laiko gelstelėjusio fabrikinio po-

fabriko griūties momentais.

„Drobės“ bendruomenė parodoje savo fabriko legendą pavertė apčiuopiama: nuo prieškario gelumbės fabriko palto iki plytos iš 2012 m. nugriauto filialo Jonavos gatvėje, Kaune. Ši legenda kutena širdį visai taip pat, kaip pirštų galiukus – prisilietimas prie istorinės Kauno vilnos. 

Drobiečių susitikimas „Didžiojoje pramonėje“ Fotografija: Darius Petrulis

„Didžiojoje pramonėje“ kompozitoriaus Arturo Bumšteino kūrinio „Molinės gerklės“ perklausa. Kūrinys įkvėptas „Didžiosios medicinos enciklopedijos“ – 1960 m. Maskvoje išleisto plokštelių rinkinio. Perklausa ir ekskursija – tarptautinio muzikos festivalio „Iš arti“ programos dalis. Fotografija: Darius Petrulis

turinys ↑

POJŪČIŲ PAVEIKSLAI M. K. ČIURLIONIO GALERIJA POJŪČIŲ TEATRAS

Fotografijos: Justianas Stonkus 61

2017 11 05 – 2017 12 03

„Pojūčių paveikslai“ – tai sensorinės ekskursijos po M. K. Čiurlionio galerijos sales. Kaskart 6 savanoriškai atrinkti lankytojai turėjo galimybę pažinti jose esančius kūrinius nenaudodami regos. Aktoriai – gidai, naudodami garso, kvapo, lytėjimo, judesio pojūčius, siekė atkurti atrinktų paveikslų įspūdį. Šios ekskursijos dalyvis galėjo patirti meno kūrinį, pasiduodamas savo ir kūrinį interpretuojančių aktorių vaizduotei. Tie, kurie stebėjo veiksmą neužsirišę akių, regėjo subtiliomis formomis atgyjančius paveikslus – kaip aktorių ir dalyvių veidai pasineria į tapytojo pastelinę miglą, keliauja mistinėje laidotuvių procesijoje arba žaidžia kaip vaikai pasakoje tarp kalnų ir paukščių. Sensorinė ekskursija M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune – trečiasis „Pojūčių paveikslų“ serijos edukacinis kūrinys. Pirmoji sensorinė ekskursija sukurta Nacionalinės dailės galerijos nuolatinės ekspozicijos salėse, taip pat sukurta edukacija Vokietijos Duisburgo miesto Lehmbruck’o muziejaus laikinoje parodoje „Black box“. Pirmasis bandymas – premjera muziejuje

čia su jumis, labai daug prisisotinu tos ge-

įvyko dalyvaujant ekspertų – aklųjų ir sil-

rosios energijos.“

pnaregių grupei. Štai kelios Ištraukos iš aptarimo: „Aš pusę pasirodymo pats ne-

Idėja šiam projektui kilo apmąstant gali-

jutau, kad šypsausi iki ausų.” „Aš manau,

mybę perteikti vizualų kūrinį aklam galeri-

didžiausia šito teatro dovana, bent jau

jos lankytojui. Bendradarbiaujant su Aklų-

tam žiūrovui, kuris yra veikiantysis, tai, kad

jų sąjungos nariais, paaiškėjo, kad meno

gauni tiek daug dėmesio ir rūpesčio. Iš ti-

galerijose jiems norisi lankytis, tačiau kūri-

krųjų tai yra neįkainojama, kad šitiek laiko

nius jie gali suvokti tik iš smulkmeniškų api-

tavim šitaip atidžiai rūpintųsi ir stengtųsi

būdinimų. Daugelio darbų negalima liesti,

perteikti, tave globotų, bandytų tau nupa-

o alternatyvos – taktilinės parodos, kata-

sakoti. Net jauti aktorių tą šilumą, kaitrą,

logai – vis dėlto neatskleidžia originalaus

tą ugnį, ir man yra įspūdinga, kai pabūnu

kūrinio intensyvumo, spalvų, kontrastų ir

atmosferos. Pojūčių teatro aktoriai pradėjo gilintis į tai, kokie procesai vyksta vaizduotėje stebint meno kūrinį. Pradėta kurti priemonių sistema, padedanti perteikti pirmą sukeltą įspūdį ir gilintis į atmosferą. Prisilietimai ir liečiamų objektų tekstūros perteikia tapybos manierą, garsai – dydį, vibraciją, griežtumą arba fragmentiškumą, kvapai – atmosferą, judesys – abstraktumą arba konkretų siužetą, nuotaiką. 

„Pojūčių paveikslai“. Fotografijos: Justinas Stonkus 67

„Pojūčių paveikslai“. Fotografijos: Justinas Stonkus 68

turinys ↑

2017 05 20

MUZIEJŲ NAKTIS Vyksmas: M. K. ČIURLIONIO DAILĖS GALERIJOJE ISTORINĖJE LR PREZIDENTŪROJE KAUNE A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUJE

Fotografijos: Julija Račiūnaitė 71

Kaip ir kasmet, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie tarptautinio Muziejų nakties projekto. „Kosminiai MKČ pasauliai“ – renginys, kurio atžvilgiu tikėtasi ir sulaukta išskirtinio lankytojų dėmesio, nes šį kartą M. K. Čiurlionio muziejus gerokai priartintas prie kosmoso platybių. Renginio metu siūlyti užsiėmimai, ekskursijos, edukacijos, paskaitos, koncertai, parodų pristatymai buvo skirti itin margai naktinėtojų auditorijai – astronomijos, dailės, istorijos, mados, muzikos mylėtojams. Nepamirštama programa ir renginio svečiai: „Su Čiurlioniu po kosmosą“ – teminės, mu-

„Džiazas (ne) muziejuje“ – Vytauto Didžiojo

ziejaus gidų vestos ekskursijos apie kosmi-

universiteto Muzikos akademijos Džiazo

nius simbolius ir paslaptis M. K. Čiurlionio

katedros studentų ir dėstytojų koncertas.

kūryboje.

„M. K. Čiurlionis ir nežemiška gyvybė“ –

Muziejaus gidų ekskursijos po parodą

paskaita, pratęsusi mokslo populiarinimo

„TIXE. Naujai įgyti kūriniai 2011–2016“.

renginių ciklą „Kosmonautų pusryčiai“.

„Mada, įkvėpta Čiurlionio“ – kostiumo dizaino parodos, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos ir asmenybės, pristatymas. Pa rodos autoriai – Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros studentai (vadovė – prof. Jolanta Talaikytė). „Angelų takais“ – čiurlioniško interaktyvaus virtualios realybės projekto pristatymas, virtualios realybės akinių ir VR programėlės „Angelų takais“ išbandymas. „Valanda su kuratoriumi“ – ekskursija po parodą „Dainavimas – mano malda“, skirtą operos solistei Marijonai Rakauskaitei.

Mokslo žurnalistė Goda Raibytė pasakojo apie kosminę M. K. Čiurlionio kūrybos pusę ir jo amžininką – astronomą Camille Flammarion. Apie nežemiškos gyvybės paieškas Saulės sistemoje ir už jos ribų pasakojo astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. „Karaliai: tikras ir ne“ – Jaro Ramūno paraklasikinės muzikos programa, atlikta amfiteatrinėje M. K. Čiurlionio muziejaus auditorijoje. Viso renginio metu vyko trijų Šarūno Nako filmų apie M. K. Čiurlionį (2008–2015 m.) iš ciklo „100 istorijų: nacionalinių muzikos legendų muziejus“ peržiūros, kūrybinės dirbtuvės „Kosminė vaizduotė ir muziejiniai detektyvai“.

turinys â&#x2020;&#x2018;

Fotografijos: Julija Račiūnaitė 77

TARPTAUTINĖ MUZIEJŲ DIENA IR NAKTIS, SKIRTOS NEABEJINGAI VISUOMENEI Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Istorinės Prezidentūros sodelyje lankytojams pristatyta nauja fotografijų paroda „Neabejinga visuomenė: aktualios Lietuvos tarpukario pamokos“. Iš tarpukario Lietuvos visuomenės galime pasimokyti begalės dalykų, bet labiausiai – neabejingumo. Daug gyventojų tuomet priklausė net kelioms visuomeninėms organizacijoms, aktyviai dalyvavo įvairiose patriotinėse, aplinkosaugos, švietimo, labdaros akcijose.

Dažnai

socialinius

projektus

inicijuodavo patys žmonės, o valstybė tik vėliau juos paremdavo. Fotografijų paro doje „Neabejinga visuomenė: aktualios tarpukario Lietuvos pamokos“ Istorinės LR Prezidentūros sodelyje eksponuotos nuotraukos, kuriose buvo galima pamatyti visą puokštę skirtingų žmonių iniciatyvų ir pasimokyti iš jų kūrybiškumo, entuziazmo, atjautos, mokėjimo nuoširdžiai džiaugtis bei kovoti už bendrus tikslus. Gegužės 20-ąją, Europos muziejų naktį, ši fotografijų paroda tapo kelrode žvaigžde beveik 70 komandų, kurios leidosi ieškoti užšifruotų miesto vietų ir kartu mokytis neabejingumo

orientaciniame

žaidime

„Skruzdėlyčių iššūkis“. Žaidimo dalyviai turinys ↑

turėjo pademonstruoti istorijos, gamtos, aplinkosaugos, medicinos žinias. Stengdamiesi atlikti užduotis, jie vaidino epizodus iš Lietuvos istorijos, taip pat gaivino nualpusį žmogų, rūšiavo šiukšles, demonstravo, kaip pažįsta Lietuvoje augančius medžius. Gyvenant technologijų amžiuje organizatoriai užduotyse taip pat prašė komandas parodyti neabejingumą žmonėms, pakviesti bičiulius arbatos, pasakyti komplimentus praeiviams ir juos apkabinti. Tad atlikdamos užduotis komandos į žaidimą įtraukė ir praeivius bei savo artimuosius. Žaidėjai taip pat turėjo prisiminti, kiek daug Kauno miesto centre yra muziejų, ir juos surasti. Žaidime dalyvavo šeimos, draugų kompanijos, bendradarbių kolektyvai, bendraklasiai. Geriausią rezultatą pasiekusios komandos buvo apdovanotos vienetiniais žaidimo marškinėliais. Renginys grįstas dalyvaujančiosios ir neabejingos visuomenės principais, todėl žaidimo organizatoriai siekė, kad vis dažniau individualizmo keliu einantys žmonės pajustų komandinio veikimo jėgą ir džiaugsmą. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Parodos kuratorė – Justina Minelgaitė. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.  Fotografijos: Rimantė Ropytė

Â© Juuso Westerlund

2017 09 22 – 2017 10 29

SUOMIJAI 100: NEPRIKLAUSOMYBĖ PRO OBJ EKTYVĄ

Organizatorius FOTOMENO FESTIVALIS KAUNAS PHOTO

Suomijos ambasada Lietuvoje, minėdama savo šalies nepriklausomybės 100-ąsias metines, pristato penkių suomių fotomenininkų darbų parodą „Nepriklausomybė pro objektyvą“ („Independence Trough the Lenses”). Parodą parengė Tamperės fotocentras Nykyaika, „Backlight“ fotofestivalis kartu su M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Galerijoje savo darbus eksponuoja Sara Hornig, Riitta Päiväläinen, Harris Pälviranta, Juha Suonpää ir Juuso Westerlundas.

Nepriklausomybė, kultūrinės tradicijos, tai,

kas: tai didvyriškas sugebėjimas išgyventi,

ką atskleidė istorija, ir tai, ką istorija nuty-

ištverti ir paleisti, tai atsiminimų ir praeities

lėjo, – pasakojimai ir tikėjimas – visa tai

nešimas kaip dalelės savasties. Parodoje

formuoja mūsų supratimą apie save kaip

fotografai pristato darbus, kuriuose kiekvie-

apie individus ir kaip apie tautą. Tautinis

nas savaip atskleidžia požiūrį į šiuolaikinę

identitetas ir su juo susiję stereotipai gali

Suomijos visuomenę.

suniveliuoti, tačiau kita vertus gali suteikti ir išskirtinumo. Parodos „Nepriklausomybės

Harrio Pälvirantos paskutinės „Ginkluo-

pro objektyvą“ suomiškumas yra kasdieniš-

tosios pajėgos informuoja (2017)“ serijos 81

Fotografija: Audrius Kapčius

ir Juhos Suonpää vaizdo instaliacija „IBI-

Riittos Päiväläinen menas dažnai vadina-

DEM“ (2017) apžvelgia Suomijos karus

mas „kasdiene archeologija“ ar „neužrašy-

santykyje su šiandiena. Pälviranta nacio-

tomis istorijomis“. Ji domisi naudotų rūbų

naliniu ir individualiu lygmeniu, o Suonpää

ar audinių tyliu pasakojimu, kuris kartu yra

konkrečiai Tamperės mieste, kuris buvo

buvimo ir nebuvimo istorija. Darbų serijoje

vienas pagrindinių kovų laukų suomių pi-

„Įsivaizduojami susitikimai“ menininkė ku-

lietiniame kare 1918 metais. Tuos pačius

ria vaizdinius, kurie patenka tarp atminties

žuvusiųjų pečius gaubia ir didvyrių, ir aukų

ir užmaršties. Päiväläinen sukuria istorijos

skraistė, tautos garbė ir artimųjų liūdesys.

pradžią, kurią žiūrovas gali tęsti, pasitelkdamas savo vizijas ir emocijas.

Saros Hornigs darbų serija „Pusė iš mūsų“ atskleidžia depresijos paliestą gyvenimą.

Juuso Westerlundas 2014–2015 m. keliavo

Vienas iš penkių suomių per savo gyveni-

po Kainuu regioną, ieškodamas šių dienų

mą kenčia nuo depresijos. Pusė iš 5 milijo-

herojų. Būtent čia buvo sukurta suomių

nų gyventojų turi draugą ar giminaitį, kuris

nacionalinė epinė poema „Kalevala“, kuri

kenčia nuo depresijos. Vienišumas sukuria

buvo išleista 1835 metais. Suomiams „Ka-

tokią erdvę, į kurią kitiems nėra įėjimo.

levala“ yra tas pats, kaip „Iliada“ visam liku-

turinys ↑

siam pasauliui. Menininkas ieškojo legen-

Parodos kuratorė Tuula Alajoki

dinių personažų šiuolaikiniuose žmonėse.

Paroda surengta festivalio

Kaip ir mitologiniai herojai, žmonės, kuriuos Westerlundas fotografavo šiam projektui, turi kažką didvyriško ir tragiško. Pasak menininko, tai yra žmonės, apie kuriuos būtų

„Kaunas Photo“ kvietimu. Parodos rėmėjas: Suomijos ambasada Vilniuje. 

papasakotos istorijos „Kalevalos“ laikais.

Sara Hornig. Serijos „Pusė iš mūsų“ kūrinys

2017 03 23 – 2017 04 30

KELIONĖJE, NAMIE IR SVAJONĖSE: PEIZAŽAI IŠ

„LEWBEN ART FOUNDATION“ KOLEKCIJOS

Organizatorius „LEWBEN ART FOUNDATION“, LIETUVOS IŠEIVIJOS DAILĖS FONDAS

„Lewben Art Foundation“ kolekcijoje sukauptų peizažų paroda. Paroda „Kelionėje, namie ir svajonėse: peizažai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ yra teminė, joje eksponuoti nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pirmojo dešimtmečio sukurti peizažo žanro kūriniai – ir panoraminiai vaizdai, ir darbai, atskleidžiantys, kad peizažai – ne tik gamta. Parodoje pristatoma arti 70 kūrinių ir per 40 lietuvių arba su Lietuva artimai susijusių autorių. Parodos dėmesio centre – peizažas. Šis

sutapo dailininko ir žiūrovo, vertintojo

žanras nuo seno mėgstamas Lietuvos

siekiai. Toks kūrinys galėjo pasiekti pri-

dailėje. Pasak parodos kuratorės Ramu-

vačius namus, o ypač meniški darbai at-

tės Rachlevičiūtės, tarpukariu tikras ta-

sidurdavo ir muziejų fonduose. „Alego-

pytojas tapė peizažus ir portretus – taip

rinis, mitologinis, buitinis žanras traukė

Parodos atidarymo akimirkos. Parodos kuratorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė, Naciionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, parodos koordinatorė Ugnė Bužinskaitė. Fotografijos: Rimantė Ropytė

tikrai ne kiekvieną menininką. Ne kiekvie-

guda ar Linas Jusionis. Žiūrovai taip pat

nas menininkas ir sugebėjo įveikti figū-

turės galimybę įvertinti, kaip skirtingai

rinės kompozicijos uždavinius. Susidarė

tapydami ar fotografuodami menininkai

dviprasmiška situacija: atrodytų, peizažą

suvokia peizažo žanrą, nes parodoje –

nutapyti lyg ir lengviau nei figūrinį pa-

Vito Luckaus fotografijos, Algio Griškevi-

veikslą, bet reikia pripažinti, kad daili-

čiaus tapyba, Lino Leono Katino, Antano

ninkas, tapantis peizažus, turi turėti ne

Martinaičio, Vyganto Paukštės, Audriaus

tik tapytojo, bet ir ypatingą peizažininko

Puipos, Algio Skačkausko, Povilo Ričardo

talentą“, – pasakoja R. Rachlevičiūtė.

Vaitiekūno, Justino Vienožinskio, Viktoro Vizgirdos ir daugelio kitų darbai. 

Tarp daugiau nei 40 pristatomų menininkų yra ir panoraminių vaizdų kūrėjai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Galdikas, ir urbanistinių bei pramoninių vaizdų tapytojai Igoris Piekuras, Jonas Švažas ir Kostas Dereškevičius, galų gale postmodernistiniai menininkai Artūras Raila, Ugnius Gel-

Parodos organizatoriai: „Lewben Art Foundation“, Lietuvos išeivijos dailės fondas Parodos partneris – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Parodos kuratorė – dr. Ramutė Rachlevičiūtė Parodos koordinatorės: Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė Parodos grafinis dizainas – Viliaus Dringelio Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai Informaciniai rėmėjai: artnews.lt, „Echo Gone Wrong“

turinys ↑

Kostas Dereškevičius. „Namas Žirmūnuose“

Parodos atidarymo akimirkos. Parodos kuratorė Raimonda Norkutė, arkivyskupas Lionginas Virbalas, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Fotografijos: Audrius Kapčius

2017 10 17 – 2018 07 01

SUGRĮŽĘS Į ŠVIESĄ. TRAPAUS KŪRINIO ISTORIJA

Parodos kuratorė RAIMONDA NORKUTĖ

Vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje eksponuotas daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys„Nukryžiuotasis su angelais“ iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą at-

šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno

keliavo iš Sankt Peterburgo dvasinės aka-

Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais.

demijos kartu su 4 evangelistų vitražais,

Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti

kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakra-

kiti du vitražai, ar dar išliko šv. Mato Evan-

mento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietme-

gelisto vitražas ir S. Ušinsko sukurtas vitra-

čiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą

žas su monstrancija.

„Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame

Paroda pasakoja apie menišką retos ikono-

M. K. Čiurlionio muziejuje. Išsaugoti Nukry-

grafijos vitražą, apie trapaus kūrinio kelią,

žiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono,

apie unikalaus paveldo objekto sugrįžimo 89

svarbą. 2016–2017 m. aukščiausios kate-

baroko kūriniai. Gruodžio mėnesį paroda

gorijos restauratoriaus Daugio Bumbulio

pasipildė dar dviem vertingais šv. Jono ir

ir Dalios Mulevičienės (III kategorija) res-

šv. Morkaus evangelistų vitražais, restau-

tauruotame kūrinyje išliko daug autentiškų

ruotais 2017 m. (D. Bumbulis, D. Mulevičie-

„Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių,

nė). Šie vitražai gali būti sukurti kitų Vienos

matomi ir S. Ušinsko tarpukariu restauruo-

dirbtuvių.

ti fragmentai. Vitražui kontekstą parodoje kuria vertingi sakralinio meno ir liaudiškojo Fotografijos: Audrius Kapčius

XIX a. pab. – XX a. pr. austrų meistrų dirbtuvėse pagamintiems vitražams kontekstą parodoje kuria vertingi XV a. pab. – XX a. I p. sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai, dalis jų taip pat papildo Kristaus aukos ant kryžiaus slėpinio ikonografiją. Įstabios gotikinės Madonos – tai brangūs pavyzdžiai tarp itin retai išlikusių dailės kūrinių iš seniausio krikščioniškojo meno laikotarpio Lietuvoje, kurie mena ir išskirtinę pagarbą Dievo Motinai. Vertingi baroko skulptūros formomis prabylantys apaštalų, jėzuitų, angelų atvaizdai bei laiko alegorija. Svariai parodą papildo pasimokiusių ir liaudies meistrų darbai, greta jų įsipina kryždirbystės tradicijos linija su vieno ryškiausių jos atstovo Vinco Svirskio kūriniais. Projektas „Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos. 

Parodos atidarymo akimirkos ir ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: Audrius KapÄ?ius 94

turinys â&#x2020;&#x2018;

XX A. LIETUVOS KNYGŲ ILIUSTRACIJŲ PARODA

ŠILTAS PRISIMINIMAS

Parodos kuratorė AUŠRA VASILIAUSKIENĖ

Fotografija: Audrius Kapčius

2017 06 15 – 2017 09 17

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių bei projektų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinėje būsenoje iki galutinio tikslo – spausdinto vaizdo knygoje. Šie piešiniai, projektai, eskizai įdomūs bei vertingi kaip atskiri meno kūriniai, kurių retrospektyva ir pateikiama parodoje „Šiltas prisiminimas“.

Kodėl prisiminimas? Praėjusio amžiaus kultūros ir meno sluoksniai veriasi istorinėje perspektyvoje, į kurią žvelgiame iš kol kas nedidelio atsitraukimo. Su nesena praeitimi didžiąją dalį visuomenės sieja dar gyvas, nenutrūkęs ryšys, kuris, nepaisant epochos kataklizmų, absurdiškų sistemų rėmų, turi savyje dalį prisiminimų, susijusių su tuo, kas asmeniška, kas gražu, kas įkvepia, kas keičia ir augina... Tokios atminties dalis yra kažkada skaitytos knygos – jų turinys, lydėję vaizdiniai, ryškiai įsiminę ne tik kaip konkrečios istorijos, bet ir kaip nuojautos, paslaptys, troškimai... Parodoje prisiminimas palies kiekvieną, pradedant nuo tų, kuriems kiek per dvidešimt, ir baigiant garbaus amžiaus senjorais. O jauniausiajai kartai ši ekspozicija – proga susipažinti su iliustracijos meno raida ir garsiausiais kūrėjais. Parodos pagrindą sudaro Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kūriniai, eksponatus bei knygas taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus, dailininkė Birutė Žilytė-Steponavičienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka. Ekspoziciją papildys ir vaizdo bei garso instaliacija su animuotais kūriniais, literatūros skaitiniais. Lankytojai taip pat bus kviečiami įrašų knygoje pasidalinti, kokius prisiminimus sukėlė parodoje išvystos iliustracijos, kuri knyga (ir kodėl) yra ryškiausiai išlikusi atmintyje. 

turinys ↑

Iliustracijos: A. Steponavičius S. Eidrigevičius

Parodos „Polish design: in the Middle of“ atidarymo akimirkos, ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: Regimantas ir Kristina Meilučiai 100

101

102

Fotografijos: Regimantas ir Kristina MeiluÄ?iai

2017 05 05 – 2017 05 28

Parodoje pristatyta trisdešimt darbų – sukurtų tiek jaunų, tiek jau pripažintų lenkų dizainerių. Į vieną vietą sutelkti projektai leidžia įsivaizduoti lenkų dizaino potencialą ir pažinti kūrėjų mąstymo tėkmę. Lenkų dizainas nuolat kinta. Jis juda pir-

itin išmoningi ir linksmų formų, arba tokie

myn, auga ir atveria naujus, savus kelius.

išskirtiniai, kad traukia ir suaugusiuosius.

Jis išgyvena permainų, refleksijų, inspiraci-

Šios temos tąsa yra puikiai iliustruotos vai-

jų ir inovacijų momentus. Labiausiai lenkų

kiškos knygos. Verta susipažinti ir su tech-

vertinamos savybės, tokios kaip svetingu-

nikos gaminiais. Tai interaktyvūs prietaisai

mas ir atvirumas kitam žmogui, atspindi-

ir mobiliosios aplikacijos, jungiančios di-

mos jau pačioje parodos kūrimo pradžioje.

zainą su naujausių technologijų pasauliu.

Būtent dėl to ji įgavo ilgo stalo, kiekvienų

Atrinkti baldai ir gaminiai yra įrodymas to,

lenkų namų ašies, formą. Būtent prie tokių

kaip kūrybingumas ir eksperimentavimas

stalų lenkai susirenka vaišėms ir valandų

padeda gimti nelauktiems intriguojan-

valandas trunkančioms diskusijoms. Taigi

tiems sprendimams.

šioje parodoje ne tik demonstruojami lenkiško dizaino pasiekimai, bet ir kuriama er-

Demonstruoti gaminiai iš įvairių medžia-

dvė bendrai veiklai bei pokalbiams.

gų – nuo audrinančių vaizduotę objektų iš

Šioje parodoje pristatytos skirtingos pro-

dinių. Kūrimo procesas toks pat svarbus,

jektavimo sritys, ją drauge kūrė dizaineriai, grafikai, prodiuseriai, amatininkai ir jaunos įmonės. Pristatomus darbus galima būtų suskirstyti į keturias temas. Keramika ir stalo įrankiai išsiskiria kokybišku atlikimu,

pūsto plieno ir aliuminio iki dygsniuotų aukaip ir naudotos medžiagos, o konkretus ir apčiuopiamas dizainerio darbo poveikis nepalieka abejingų.  Kuratorė Izabela Bołoz

elegancija, medžiagos ir formos jautimu.

Parodos organizatoriai: Adomo Mickevi-

Kasdienio naudojimo daiktai įgyja naujų

čiaus institutas Varšuvoje (IAM, Culture.pl),

savybių, valgymą darančių dar malones-

Lenkijos institutas Vilniuje ir Nacionalinis

nį. Vaikų žaislai yra arba minimalistiniai,

M. K. Čiurlionio dailės muziejus

103

Fotografija: Regimantas ir Kristina MeiluÄ?iai

104

105

Fotografijos: Regimantas ir Kristina MeiluÄ?iai

106

107

Fotografija: Regimantas ir Kristina MeiluÄ?iai 108

turinys â&#x2020;&#x2018;

109

2017 06 01 – 2017 09 03

KAUNAS PHOTO ATIDARĖ

PLIAŽO SEZONĄ Organizatorius FOTOMENO FESTIVALIS KAUNAS PHOTO

M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, birželio 1 d. atidaryta įžanginė festivalio „Kaunas Photo“ 2017 m. paroda „Pliažo sezonas“.

Parodoje „Pliažo sezonas“ pristatoma vienuolikos autorių kūryba: Massimo Vitali (Italija) paplūdimių žmogiškieji peizažai, Kirillo Golovchenko (Ukraina–Vokietija) „Atostogos“, Tado Černiausko (Lietuva) „Komforto zona“, Turi Calafato (Italija) „Diena paplūdimyje. Sicilijos vasara“, Celine Diais (Prancūzija) „Vaizdas į jūrą“, Martono Kallai (Vengrija) „Solotvinas – sūrus sapnas“, Krzysztofo Racoño (Lenkija) „Zakžovekas“, Bertos Tilmantaitės (Lietuva) „Indijos bangomis“, Emily Wabitscho (Vokietija–Bangladešas) „Iš „Koks“ paplūdimio, su meile“, Jashimo Salamo (Bangladešas) „Gyvenimas iš laivų kapinyno“, François‘o Marmion‘o (Prancūzija–Jungtinė Karalystė) „Sumautos atostogos“. 110

Kirill Golovchenko. „Atostogos“, 2000 m.

Fotografijų ekspozicija, kurią sudaro trys

atitinka parodos nuotaikų kaitą ir parodos

dalys, lankytojus nustebins ne tik efek-

struktūrines dalis – šviesiąją, pereinamąją

tingais, didelių formatų kūriniais bei jų

ir tamsiąją. Pirmoji mus pasitinkanti eks-

pateikimo formomis, bet ir netikėtais pa-

pozicija – tai pliažas, kurį mes pažįstame:

plūdimio siužetų posūkiais. Parodos ku-

baltas smėlis, žydra jūra, gerai nusitei-

ratorius Mindaugas Kavaliauskas teigia,

kę poilsiautojai. Čia ilgai lauktų atostogų

kad galerijos architektūrinė erdvė puikiai

spalvingos akimirkos: monumentalūs italų

111

žmogiškojo peizažo meistro Massimo Vita-

vietos žvejams sunkiame darbe. Emily

li darbai, Kirillo Golovchenko paplūdimio

Wabitschas pasakoja apie paplūdimį Ban-

susitikimų nuotykiai ir konceptualios Tado

gladeše, kuriame apsilankymas jaunave-

Černiausko fotografijos, pripildytos pliaže

džiams lemia, kaip tikima, laimingą gyveni-

besiilsinčiųjų sapnų begalybės.

mą. Visai šalia – Jashimo Salamo pasakojimas apie sunkiomis sąlygomis dirbančius

Pereinamoji ekspozicijos dalis – lyg vasa-

Bangladešo vyrus, plikomis rankomis ar-

ros sociologija. Čia vietą sau randa Turi

dančius „nurašytus“ laivus. Parodą užbai-

Calafato sicilietiško paplūdimio ritualai ir

gia prancūzo François‘o Marmion‘o analiti-

saulės kaitros nuovargis. Prancūzės Céline

nis darbas apie turistus ir pabėgėlius Koso

Diais tyrimas apie miesto pliažus primena,

saloje. Čia išlaidų už kelionę ir kurorto pas-

kad vasaros ir atostogų paieškos verčia

laugas matematika negailestingai palanki

mus transformuoti miestus ir miestelius.

mums, vakariečiams.

Vengro Martono Kallai pasakojimu apie Ukrainos druskų kasyklų vietose veikian-

„Kaunas Photo“ – ilgiausiai be pertraukų

čius kurortus, vandens vonias, linksmy-

rengiamas kasmetis tarptautinis fotome-

bes ir pabėgimą nuo rutinos kovojama

no festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

su ekologinės katastrofos nuojauta. Len-

Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji

ko Krzysztofo Racoño fotografijos apie Zakžoveko ežerą, atsiradusį karjerų vietoje, – apie jaunimo protestą nelegaliu poilsiu prie vandens. (Dėl ypač aukštų ir stačių krantų, netolygaus ir uolėto dugno Zakžovekas žinomas kaip paplūdimio nelaimių

įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys.  „Kaunas Photo“ didieji rėmėjai: Lietuvos

ar savižudybių vieta.)

kultūros taryba, Lietuvos Respublikos

Trečioji dalis stačiakampėje salėje mus

valdybė.

sugrąžina į pajūrio kurortus, kurių išvirši-

Festivalio globėjas

nės dekoro pusės dažnai nežinome, o jei

Prezidentas Valdas Adamkus.

kultūros ministerija, Kauno miesto savi-

žinome, nebūtinai norime matyti. Bertos Tilmantaitės Indijos banglentininkai mus įveda į darbo kurorte temą. Tiesa, banglentininkai – geraširdžiai, padedantys

112

turinys ↑

Parodos atidarymo akimirkos. Fotografijos: KAUNAS PHOTO 113

114

11-osios Kauno bienalės parodų atidarymas Kauno paveikslų galerijoje. 1. Kauno bienalės direktorė Virginja Vitkienė; 2. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, 11-osios bienalės kuratorė Paulina Pukytė, lydinčių parodų kuratoriai Laima Kreivytė, Udi Edelman, bienalės direktorė Virginija Vitkienė; 3. parodos „Ateini ar išeini?“ kuratorė Laima Kreivytė pasakoja apie Eglės Rakauskaitės darbą „Tinklas“. Fotografijos: Remis Ščerbauskas

115

2017 09 16 – 2017 11 30

Paveikslų galerijoje beveik visą rudenį stebino, mokė, džiugino, į netikėtus dialogus kvietė 11-osios Kauno bienalės (kuratorė Paulina Pukytė) vyksmas: čia atidarytos pagrindinę bienalės ekspoziciją lydinčios parodos „Ateini ar išeini“, „Iš ko padaryti paminklai“ ir Sophie Calle pa roda „Atsitraukimas“, jose vyko susitikimai, kūrybinės integruotos pamokos, kūrybinės dirbtuvės, Socialinės įtraukties programa.

116

11-osios Kauno bienalės parodų atidarymas Kauno paveikslų galerijoje. Viršuje – Masačusetso universiteto profesorius, Holokausto, genocido ir atminties studijų instituto įkūrėjas, pamatinių veikalų apie naująsias memorialų formas autorius Jamesas E. Young. Fotografijos: Remis Ščerbauskas

117

Ekspozicijos fragmentas: Kauno bienalės paroda „Ateini ar išeini“. Gediminas Urbonas. Žaliojo tilto skulptūros. Ateini ar išeini. 1995

Parodoje „Ateini ar išeini“ eksponuoti

etapas. Socialistinį realizmą pakeitė tauti-

projektai, performansai, akcijos, fil-

nis idealizmas, tačiau paminklo samprata

mai, objektai, kritiškai persvarstantys

liko nepakitusi. Naujieji paminklų statyto-

paminklo funkciją, formą, santykį su

jai nesidrovėdami perėmė monumentalią

ideologija, erdve ir žmogaus kūnu.

ankstesnės epochos retoriką.

Paminklas šiuose kūriniuose yra ne tikslas, o veikiau šiuolaikinė komunika-

Nėra ir negali būti vieno „teisingo“ žvilgsnio

cijos priemonė, atminties politikos (de)

į paminklą, vienos nekonfliktiškos atmin-

konstravimo įrankis.

ties. Kieno akimis, iš kokios perspektyvos, laikotarpio, vietos, patirties žvelgiame į

Dauguma parodos darbų sukurti po

monumentus? Ką tas žvilgsnis pasako apie

1990-ųjų, kai, Lietuvai atgavus nepriklau-

žiūrinčiuosius ir apžiūrimuosius, kurian-

somybę, griuvo sovietmečio stabai ir pra-

čiuosius ir kritikuojančiuosius? Ir kur po dvi-

sidėjo naujas viešų erdvių įpaminklinimo

dešimties metų bus dabartiniai paminklai?

118

Kauno bienalės parodos „Iš ko padaryti paminklai“ kuratorius Udi Edelmanas Fotografijos: Remis Ščerbauskas

Menininkai: Danas Aleksa, Audrius Am-

Parodoje „Iš ko padaryti paminklai“

brasas, Kostas Bogdanas, Coolturistės,

tarptautinė videodarbų kolekcija pri-

Kristina Inčiūraitė, grupė „Iš reikalo“ (Jurga

stato pastarojo dešimtmečio kūrinius

Jasinskaitė, Marta Vosyliutė), Vytenis Jakas,

ir platų meninių gestų spektrą kaip

Audrius Janušonis, Sandra Kazlauskaitė,

kontrastą XXI a. pradžios nykstančiai

Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Deiman-

monumentų didybei.

tas Narkevičius, Valdas Navasaitis ir Marius Ivaškevičius, Ernestas Parulskis ir Liudas

Parodos kūriniai siūlo įvairias nacionali-

Parulskis, Eglė Rakauskaitė, Indrė Šerpyty-

nių monumentų tyrimo kryptis. Pirmiau-

tė, Emilija Škarnulytė, Gediminas Urbonas,

sia menininkų žvilgsnis krypsta į išorines

Gintaras Zinkevičius, menininkas, nenorin-

paminklų nykimo priežastis: jų irimą dėl

tis minėti pavardės, ir kiti.

apleidimo ir tyčinį griovimą. Šį tyrimo as-

Kuratorė Laima Kreivytė

pektą papildo kitas – tai kūriniai, kurie iškreipia paminklų vaidmenį, jų prasmę ar

119

jų įkūnijamą atmintį. Kai kurie įsiterpia į

Kiekviena Sophie Calle ciklo „Atsitrau-

paminklų išvaizdą ir paskirtį – dažniausiai

kimas“ dalis susideda iš trijų elementų.

žaismingai, demonstruodami nepreten-

Tai buvusio paminklo Rytų Berlyne vie-

zingą požiūrį į juos. Galiausiai – darbai,

tos fotografija, užrašyti žmonių prisi-

kurie tiria naujų paminklų galimybę, jų

minimai apie tą paminklą ir archyvinė

kūrimo politiką ir pasirinkimų juos kuriant

paties paminklo fotografija.

priklausomybes. Šis įvairialypis tyrimas išryškina paminklus kaip kintančio tautinio

Nors kalba apie konkrečias vietas, berly-

naratyvo ir mūsų laikų politinės kontrolės

niečių pasisakymai yra ir labai universa-

būdų simptomą.

lūs – jie visai galėtų būti ir mūsų. Turbūt svarbiausi čia yra jų prisiminimai – jie ne

Menininkai: Yochai Avrahami, Markas

tik užima buvusių paminklų vietą, bet ir

Clare, Declanas Clarke'as, Rubenas Wo-

pripildo ją asmenišku, dažnai vienas kitam

odinas Dechampsas ir Oscar Hudsonas,

prieštaraujančiu turiniu. Tarp nebuvimo

Effi ir Amir, Karolina Freino, Plattform

realybės ir praeities konkretumo tie prisi-

Geschichtspolitik (Eduardas Freudman-

minimai gyvena visai nepriklausomą, kar-

nas, Chrisas Ganglas, Tatiana Kai-Browne),

tais neįtikėtiną savo gyvenimą.

Christianas Jankowskis, Uri Katzenstein, Tali Keren ir Alexas Strada, Kristina Nor-

Sophie Calle (g. 1953 m. Paryžiuje) yra pa-

man, Kamila Szejnoch, Julia Turbahn ir Tal

saulyje plačiai žinoma menininkė. 2007 m.

Alperstein, Arturas Żmijewskis.

ji atstovavo Prancūzijai Venecijos bienalėje. Sophie Calle meninė praktika – tai

Paroda surengta bendradarbiaujant su

nuolatinis tyrimas, regimai objektyvus,

Skaitmeninio meno centru Holone (Insti-

tačiau visuomet be galo asmeniškas, net

tute for Public Presence, The Center for

vujaristinis. Pasitelkusi fotografijas, teks-

Digital Art, Holon).

tą, glaustą poetišką pasakojimą, kartais

Kuratorius Udi Edelman

ir asmeninius daiktus, ji dokumentuoja, tiria, atskleidžia savo ir kitų žmonių gyvenimo detales. Jos darbai poetiški ir griežti, juokingi ir sausi, sentimentalūs ir žiaurūs, nuoširdūs ir manipuliatyvūs. Kuratorė Paulina Pukytė 

120

Sophie Calle, „Detachment, Actes Sud“, 2013

121

Kūrybinės integruotos pamokos Kauno bienalėje. Fotografijos: Kristina Čyžiūtė

122

www.bienale.lt/2017 turinys â&#x2020;&#x2018;

123

Parodos dalyviai Olivier de Sagazanas ir Cristine Guinamand. Fotografijos: RimantÄ&#x2014; RopytÄ&#x2014;

124

2017 11 09 – 2017 12 31

ŠIUOLAIKINIS PRANCŪZŲ EKSPRESIONIZMAS IR NE TIK M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Parodos kuratorius CHRISTIAN NOORBERGEN Fotografijos: Rimantė Ropytė

125

Parodoje lankytojams pristatyta aktuali ekspresyvios kūrybos situacija. Čia siekta atspindėti ekspresionistinės raiškos dailėje įvairovę, kuri konceptualiai ir istoriškai yra artima Lietuvos dailės raidai. Mokymasis, stažuotės Paryžiaus meno mokyklose, stipendijos buvo kertiniai faktoriai, kurie formavo lietuviškojo modernizmo kūrybos principus. Justino Vienožinskio, kuris gilino žinias Paryžiaus meno centruose, dėka XX a. pradžioje Lietuvos dailėje palaipsniui įsivyravo prancūzų dailės tradicija. Naujų modernėjančių tendencijų įtvirtinimui svarus vaidmuo teko Paryžiuje gyvenusiam ir studijavusiam Adomui Galdikui. Paryžiuje studijavę arsininkai Antanas Gudaitis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis buvo meno reformatoriai Lietuvoje, rėmęsi moderniomis prancūziškojo meno atšakomis. Būtent prancūziškoji modernioji mokykla tapo lietuvių koloristinės tapybos mokyklos pagrindu, o surengtos lietuvių menininkų parodos Paryžiuje atvėrė plačius pripažinimo kelius. Projekto kuratorius Prancūzijoje, Europoje bei kitose pasaulio šalyse žinomas meno kritikas ir dėstytojas, per šimto knygų ir katalogų autorius, parodų kuratorius Christian’as Noorbergen’as atrinko Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse kuriančių ekspresionistinės raiškos dailininkų kūrinius. Parodoje savo darbus pristato 13 menininkų: tapytojai Francis’as-Olivier Brunet'as, Nicolas’as Gasiorowskiis, Cristine Guinamand, Serge’as Labegorre, Niyazas Najafovas, Jean’as-Louis Nehlich'as, Olivier de Sagazanas, Gérard’as Striche, Johanas Van Mullemas, skulptoriai Robertas Sobocinskis, Rūta Jusionytė, Marcas Petit'as bei fotomenininkas Marcas Krugeris. Rūtos Jusionytės kūryba kupina vidinės įtampos, ryški ir kontrastinga. Joje apstu įvairių žmogaus gyvenimo temų. Menininkė mąsto apie žmogų tam tikrame jo gyvenimo tarpsnyje. Šiai autorei Paryžiuje buvo įteikta Prancūzijos instituto Menų akademijos Ge-

126

orges Coulon premija už geriausią 2015-ųjų metų figūratyvinę skulptūrą. Cristine Guinamand savo kūryba nuolat analizuoja gyvenimo, mirties temas ir kitus žmogaus kasdienybės reiškinius. Ji sujungia žmogaus, skeleto, įvairių mistinių būtybių formas su kraštovaizdžių (dažniausiai dykumų ir galingų krioklių, kalnų, miškų) eskizais. Kai kurios vaizduojamų vietų yra iš jos gimtojo krašto apylinkių. C. Guinamand nevengia aštrių spalvų, skystus dažus dažnai pila tiesiai ant drobės ir stengiasi atspindėti didžiausias žmogiškąsias nuodėmes, taip dažnai slepiamas visuomenės. Marcas Petit'as pirmąsias žmogaus skulptūras nulipdė iš bronzos, terakotos ir tinko. Jo kuriamos figūros atrodo vienišos, pasiklydusios, užvaldytos priespaudos, pykčio. Kūnas pavargęs, lyg atskirtas nuo sielos, kuri galbūt buvo išvarginta ir išvaryta tragiško įvykio, o dabar klajoja be vietos.

Performansų atlikėjas ir skulptorius Olivier de Sagazanas gimė Brazavilyje, Konge. Jau daugiau nei dvidešimt metų autorius užsiima įvairia veikla, kurioje susijungia tapymas, fotografija, skulptūra ir performansas. Įkvėptas Francis’o Bacon’o bei Samuel’io Beckett’o, menininkas gilinasi į tokias temas, kaip deformacija, išsigimimas, transformacija, nuolatinis keitimasis, virsmas. Marcas Krugeris – danų kilmės menininkas, kuriam, sulaukus 18-os metų, buvo suteikta Belgijos pilietybė. Šiuo metu autorius gyve-

na Briuselyje ir nuo paauglystės iki pat šių dienų aktyviai užsiima fotografija. M. Krugerio darbai – tai procesas, kuriame mainosi rūkas, skaidymasis, subtilus sumišimas. Judančios formos, sukurtos ir natūralios, tarsi pavidalų žaismas, gyvenimo intencijų ir tėkmės gaudymas, siekiant perprasti esmę. Johanas van Mullemas gimė Belgijoje, netoli Briuselio, ten šiuo metu gyvena ir kuria. Šis skulptorius ir tapytojas labiausiai žinomas kaip išskirtinių, stulbinančių veidų kūrėjas. Dailininkas nuo pat mažumės semiasi įkvė-

Iš kairės: parodos kuratorius Christianas Noorbergenas, prancūzų k. vertėja Simona Jocevičiūtė, Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaud'as, parodos idėjos autorius Edvidas Žukas, Eglė Komkaitė-Baltušnikienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovė Donata Mineikytė. Fotografijos: Rimantė Ropytė

127

pimo ne iš garsių, autoritetingų menininkų, bet iš kasdien sutinkamų žmonių, asmeninių patirčių. Visai neseniai jis ėmėsi naujų temų ir pradėjo tapyti kraštovaizdžius, abstrakčius paveikslus. Savo darbus vertina kaip savo paties asmenybės pratęsimą, papildymą. Niyazas Najafovas gimė 1968 m. Baku (Azerbaidžanas). Dabar gyvena ir dirba dviejuose miestuose: Baku ir Paryžiuje. Iš pirmo žvilgsnio tamsiuose N. Najafovo paveiksluose slypi optimistinė nata. Jo vaizduojamos figūros šiek tiek trikdo, naudojama paletė – niūroka, figūras jis piešia kaip karikatūras, suteikdamas joms tikrų žmogiškų emocijų spalvų – tiek tamsių, tiek šviesių, bet siunčiama žinia yra viltinga. Toks poetinis ir filosofinis žmogiškosios prigimties supratimas leidžia mums į N. Najafovo paveikslus žvelg-

128

ti lyg į veidrodžius, kuriuose pamatysime neiškreiptą „save“. Francis’-Olivier Brunet'o kūryba pasižymi paveikslų genezės tyrinėjimu ir bandymu įsigilinti į vaizduojamąjį objektą. Jo kuriamos formos – bemaž tikslios arba vaiduokliškos, vaizduojamos iš paslaptingų vietų atvykusios žmogiškos arba gyvuliškos būtybės. Nicolas’o Gasiorowskio vaizdinis pasaulis primena meno judėjimo „figuration-libre“ (laisvas vaizdavimas) atstovų stilių. Spalvingi objektai yra vaizduojami grynomis linijomis ir dažnai kelia aliuzijas į cirką ar teatrą, objektą dažnai atspindi kaip neramų, nukankintą. Menininko paveiksluose vyrauja tokios temos, kaip disbalansas, nuopuolis, groteskas, tragizmas.

Serge’as Labégorre yra vienas ryškiausių portretistų-ekspresionistų Prancūzijoje. Jo kūriniuose vyrauja širdį veriančios, dramatiškos, kartu ir ramiai nuteikiančios temos. Išraiškingi potėpiai, pasižymintys ryškiu kontrastu tarp fono ir personažų, sužadina emocijas, iš ramybės perkelia į apmąstymus, iš sukrėtimų – į perversmą. Jeano-Louis Nehlich’o kūryba yra išraiškinga, netendencinga, primena Rembrandt’o braižą, nors pats autorius gailisi negalintis jam prilygti. Jo gebėjimas meistriškai tapyti kūnus ir veidus, atvaizduoti šviesą, perteikti tamsos ir šviesos kontrastą, žvilgsnių galią – visa tai paverčia šį menininką žymiausių pasaulio dailininkų kūrybos tęsėju. Robertas Sobocinskis gimė Poznanėje, Lenkijoje. Įkvėpimas, pakilimas – tai žodžiai, puikiai apibūdinantys šio menininko skulptūras. Jis tarsi išjudina savo sukurtas formas, priversdamas pamiršti bronzos, iš kurios jos pagamintos, svorį. Įvairūs raižiniai skulptūroje pabrėžia iš chaoso išsilaisvinusios formos ypatingumą. Kiekvienas kūrinys yra unikalus, nesikartojantis. Gerard’as Stricher'is nuo pat vaikystės svajojo būti menininku. Savamokslis jis įsitraukė į cafÃ© dailininkų bendruomenę, dalyvaudavo galerijos atidarymuose. Akiračio plėtimas, žmonių tyrinėjimas, taip pat – ir nuolat besikeičiantys peizažai pamažu sluoksniavosi ir dėliojosi jo pasąmonėje, kad vėliau persikeltų į paveikslus. 2007 m. Paryžiuje

turinys ↑

buvo surengta jo autorinė paroda, kurioje G. Stricher'is pristatytas galerijoms ir kolekcininkams. 2010 m. sulaukęs entuziastingos reakcijos iš „Bartlow“ galerijos Čikagoje, jis pradėjo savo, kaip menininko, karjerą Amerikoje. G. Stricher'io darbų esama „Empire“ banke Springfilde, Misūryje (JAV), taip pat keliose prestižinėse privačiose galerijose. 

Parodos kuratorius: Christianas Noorbergenas Idėjos autorius ir vadovas: Edvidas Žukas Projekto vadovė: Eglė Bertašienė Parodos rengėjas / Parodos katalogo leidėjas: VšĮ „Menų tiltas" Partneris: Prancūzų institutas Lietuvoje Parodos katalogo dailininkė: Indrė Vasiliauskienė (spaustuvė „Kopa“) Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Draudimo partneris: ERGO Insurance SE Lietuvos filialas Rėmėjai: UAB „ANIS“, UAB „COSMICA SERVISAS", AB „INTER RAO LIETUVA“, UAB „KULVERSTUKAI“, VšĮ „MENO FONDAS“, UAB „SIGRETA“, UAB „TOPCOLOR“, MB „SKAPO NAMAI", UAB „AXIS TRANSPORT", UAB „EKSPOBALTA", UAB „KOPA"

129

130

2017 05 04 – 2017 06 04

FRAGMENTO EVOLIUCIJA Organizatorius LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS KAUNO SKYRIUS

Pirmoji Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Kultūros linija“, vykusi 2015 m., sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Tai buvo pirma tokio masto tarptautinė grafikos paroda Kaune, užėmusi dvi didžiausias miesto parodų erdves, kuriose eksponuoti daugiau kaip 30 menininkų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių darbai, atlikti klasikinėmis grafikos technikomis. Parodos taip pat buvo surengtos Jonavoje ir Šiauliuose, bienalės metu vyko seminarai ir kūrybinės dirbtuvės. Antroji Kauno tarptautinė grafikos bienalė

saulėjautos prizmę vaizdais papasakota

„Fragmento evoliucija“ („Fragment evolu-

istorija apie būties kitimą. Kiekvieno meni-

tion“) tęsia šią tradiciją. Pagrindinis rengi-

ninko kūryboje natūraliai egzistuoja tam ti-

nio tikslas yra suburti grafikus menininkus,

kri ciklai, periodai, tai jau yra lyg kažkokios

suaktyvinti jų kūrybines iniciatyvas bei puo-

asmeninės istorijos siužetas arba nuosekli

selėti grafikos meno tradicijas mūsų šalyje.

nuotaikų, emocijų kaita, sudaranti baigtinį pasakojimą, kai žmogaus vaizduotė sujun-

Šių metų bienalės tema – „Fragmento evo-

gia atskirus paveikslus į vieną idėją, nuo

liucija“ – lyg nuosekliai sudėliota kiekvieno

mažo fragmento iki visumos. Kai kurie įvai-

menininko kūrybos ciklo seka, savo turiniu

riomis grafikos technikomis sukurti kūriniai

atspindinti mūsų pasaulį, per autoriaus pa-

primena komiksą, kai istorijos naratyvas 131

kuriamas ne tik vizualiomis priemonėmis, bet ir yra papildomas tekstais. Į komiksą, kaip kūrybinę formą, čia žvelgiama nauju žvilgsniu: ne kaip į paveiksliukų, įspaustų į rėmus, seką, o kaip į vieno vaizdinio evoliuciją, originalią gyvenimo istoriją. Parodos dalyviai: Jūra Bardauskaitė (Lietuva), Linas Blažiūnas (Lietuva), Dominika Borek (Lenkija), Inga Dargužytė (Lietuva), Jovana Djordjevic (Serbija), Justinas Diggle (JAV), Stasys Eidrigevičius (Lietuva), Kęstutis Grigaliūnas (Lietuva), Mykola Honcharov (Ukraina), Žaneta Jasaitytė (Lietuva), Jelena Jovančov (Juodkalnija), Ann-Kristin Källström (Švedija), Vaiva Kovieraitė (Lietuva), Tarrvi Laamann (Estija), Hilda Lindström (Švedija), Alas Paldrokas (Estija), Dimitrije Pecićius (Serbija), Ovidiu Petca (Ruminija), Andrew Rice (JAV), Jūratė Rekevičiūtė (Lietuva), Rolandas Rimkūnas (Lietuva), Bronius Rudys (Lietuva), Anna Sailamaa (Švedija), Abd-elsalamasSalemas

Abd-elsalamas

(Egiptas), Diego Sann (Brazilija), Weronika Siupka (Lenkija), Kingkanas Suntornchuenas (Tailandas), Wiesław Szamocki (Lenkija), Wojciech Tylbor-Kubrakiewiczius (JAV), Marco Trentinas (Italija), Roberta Vasiliūnienė (Lietuva), Rasa Žmuidienė (Lietuva). Organizatorius – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 132

Parodą pristato Lietuvos dalininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys. Fotografija: Rimantė Ropytė

Projekto partneriai: Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus, galerija „Meno parkas“, Šiaulių dailės galerija, VDU menų galerija „101“, Kauno menininkų namai, „Kitokia grafika“, Vilniaus grafikos meno centras, Vilniaus dailės akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Modernaus meno centras.  turinys ↑

133

134

2017 10 05 – 2017 11 03

VITRUM BALTICUM VII

PRIEŠ VAKAR. IŠNARPLIOTI

Organizatorius FESTIVALIS VITRUM BALTICUM

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje eksponuota viena iš tarptautinio stiklo meno festivalio „Vitrum Balticum VII“ parodų – pramoninio ir studijinio stiklo dizaino istorinė kolekcija „Prieš vakar. Išnarplioti“.

Šį kartą festivalyje „Vitrum Balticum VII“ siekta atskleisti ne tik šiuolaikines stiklo tendencijas, bet ir priminti stiklo meno praeities reiškinius. Paroda atspindi sovietinio laikotarpio funkcionalaus stiklo kūrimo ir meninės specifikos etapą Lietuvoje.

135

Beveik visi čia rodyti stiklo pavyzdžiai (ser-

kuriems priklausė ir Lietuva, dėmesys dizai-

vizai, vazos, dekoratyviniai akcentai) yra su-

nui šiuo laikotarpiu taip pat išaugo: įvairios

siję su stiklo meno plėtote Kaune: stiklo dar-

dekoratyvinės dailės sritys pradėtos vertinti,

bai įgyvendinti Kauno „Aleksoto“ stiklo fabri-

įžvelgiant jų specifinius bruožus, pabrėžiant

ke, juos kūrė Kauno St. Žuko taikomosios

vaizduojamosios ir taikomosios dailės skir-

dailės technikumo (dabar – Kauno kolegijos

tumus, atspindint šiuolaikiškesnį, organiš-

J. Vienožinskio menų fakultetas) mokiniai

kesnį dirbinių pavidalą ir netgi prisimenant

ir Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus

regioninius daikto formos ieškojimus. Šiame

dailės akademija) Kauno fakulteto stiklo

etape išplėtotas su funkcionalumu, meno

specialybės studentai. Parodoje demons-

pritaikomumu gyvenimui susijęs judėjimas

truojami šiose mokyklose išlikę, fonduose

„Dailę – buičiai“. Ši estetika pasireiškė vi-

saugomi originalūs kūriniai bei projektai.

sose taikomojo meno srityse. Tarp parodoje

Taip pat savo darbus, įgyvendintus jau po

savotiškais postamentais stiklo dirbiniams

studijų baigimo, parodai paskolino žinomi

tapusių baldų ir ant jų eksponuojamų stiklo

stiklo dailininkai. Vis dėlto rengiant parodą

vazų matomos stilistinės sąšaukos.

nepavyko iki galo atskleisti kai kurių stiklo darbų autorystės, todėl jų sąsajas su paga-

XX a. 8–9 dešimtmetyje Lietuvoje taikomo-

minimo vieta ir dailininkų pavardes tikimasi

sios dailės studijas baigę menininkai papil-

„išnarplioti“ ateityje.

dė dailės kombinatų ar gamyklų darbuotojų gretas. Jų dėka pramonės srityje pradėjo

Parodoje funkcionalių indų eksponavimui

ryškėti nauji meninės kaitos bruožai, susi-

pasiskolinti sovietinio laikotarpio baldai iš

ję su kūrinių standartiškumu, tiražavimu, o,

Dainiaus Lanausko kolekcijos, taip sukurta

kita vertus, – meninio vaizdo profesionalėji-

savotiška to meto gyvenamoji aplinka. Paro-

mu, dekoro ir formų modernėjimu. Palaips-

dos istorinis kontekstas labiausiai apima XX

niui šis procesas atėjo ir į lietuviškuosius sti-

a. 8–9 dešimtmečius.

klo fabrikus, veikusius Vilniuje, Panevėžyje ir, kaip žinome, Kaune, Aleksote. 

Aptariamąjį periodą užsienyje galima vadinti masinio pramoninio dizaino įsitvirtini-

Menotyrininkė dr. Raimonda Kogelytė

mo etapu, nes tuo metu ypač reikšminga tapo pramonės dizainerių, suformavusių ir išplėtojusių įvairių šalių fabrikų stiklo gaminių įvaizdį, veikla. Sovietiniuose kraštuose,

136

Parodos atidarymo akimirkos. Fotografijos: Vitrum Balticum

turinys â&#x2020;&#x2018;

137

TUOJAU FOTOGRAFUOJU. BALYS BURAČAS (1897–1972) Parodos kuratorė MONIKA GINEIKIENĖ

138

Parodos atidarymas. Fotografija: Audrius Kapčius

2017 06 15 – 2017 09 17

Paroda skirta 120-osioms fotografo, kraštotyrininko, dailininko gimimo metinėms paminėti. Ekspozicijoje per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus B. Buračo fotodokumentų kolekcijos.

139

Parodoje paliestos visos B. Buračo pamėg-

Parodai pavadinti pasirinkta fotografo die-

tos temos: šventės (dainininkai, vestuvinin-

noraščio frazė „tuojau fotografuoju“ atspin-

kai, muzikantai, dirbantys žmonės (meis-

di B. Buračo aistrą fiksuoti ir dokumentuoti.

trai, amatininkai), Lietuvos kraštovaizdžiai

Vos pamatęs etnografinių objektų turtingą

su didingos architektūros ir etnografiniais

sodybą, dirbančius ar švenčiančius žmo-

objektais bei liaudies meno objektai (au-

nes, nedelsdamas juos fotografuodavo.

diniai, mezginiai, baldai, verpimo įrankiai). Jo kolekciją papildo ir reti B. Buračo kaip fotomenininko ieškojimai: autoaktai bei stereoskopinės fotografijos. Minint 2017-uosius – Tautinio kostiumo metus, parodos akcentu tapo žmonių su tautiniais drabužiais nuotraukos.

Savo pirmąjį dumplinį fotoaparatą B. Buračas įsigijo 1915 m., išsimainęs jį su vokiečiu į savo įmantriai drožinėtą lazdą. Nuo 1928-ųjų atsidėjo kraštotyrinei veiklai. B. Buračas pirmasis Lietuvoje panaudojo fotoaparatą kraštotyros tikslams ir reportažinėmis bei dokumentinėmis fotografijomis sukūrė platų ir tikrovišką etnografinės Lietuvos paveikslą, kurį sentimentaliai įvardijo: „Tai Lietuvėlė vakar...“

140

Tarptautiniu mastu fotografas buvo įvertintas 1937 m. Paryžiuje. Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikinėje visuomenėje“ už ten eksponuotą 27 etnografinių fotografijų kolekciją pelnė Didįjį aukso medalį. Jis sėkmingai bendradarbiavo su „Illustrated London News“, garsiąja Larousse enciklopedija, čekų, vokiečių spauda. Prie parodos išleistas atvirukų rinkinys „Balys Buračas: Žmonės su tautiniais drabužiais“. 

Parodos atidarymo akimirkos ir ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: Julija Račiūnaitė

141

142

Parodos atidarymo akimirkos ir ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: Julija Račiūnaitė

turinys ↑

143

Rytas Jurgelis ir parodos kuratorė Vilma Kilinskienė. Fotografijos: Rimantė Ropytė

144

2017 03 23 – 2017 04 30

RYTO JURGELIO

BALTA UPĖ Parodos kuratorė VILMA KILINSKIENĖ

Kūryba R. Jurgeliui yra tarsi meditacija: absoliutus nušvitimas neįvyksta iš karto, pirmiausia atsiranda mažas spindulėlis, kuris palaipsniui plečiasi, suteikdamas vis daugiau laisvės, erdvės ir šviesos. Prie tapybos kūrinių ciklo „Balta upė“ kūrėjas teigia ėjęs daugiau nei 20 metų, kol tiek jo pasąmonėje, tiek kūryboje šis menkas spindulys išsiplėtė iki galingo šviesos ir išsilaisvinimo proveržio, akivaizdžiai regimo jo paveikslų plokštumose. Išaugindamas savo tapybą iš tarsi griežtų geometrinių formų (kvadrato), konstruodamas ją lyg struktūrinę dėlionę, R. Jurgelis nėra tik sausas struktūralistas. Jis ir fatalistas, tapybos procese leidžiantis savo kūriniui skleistis savarankiškai, tikėdamas neišvengiama jo lemtimi – vieną dieną nušvisti ir nušviesti viską aplink save.

145

„Baltos upės“ ciklą sunku apibūdinti tai-

tojo viduje. Šiomis poetinėmis abstrak-

kliau nei legendiniu austrų kompozito-

cijomis prabyla menininko vidinė tiesa,

riaus A. Vėberno pamąstymu, pabrėžian-

kuri, pasak R. Jurgelio, vienintelė turi teisę

čiu kūrybos proceso neaprėpiamumą,

brėžti jo mentelės judėjimo trajektoriją.

savaimingumą,

nepriklausomybę

nuo

kūrėjo: Mano kūryba niekad nevyksta taip,

Ramus, meditatyvus potėpis drobės pa-

kaip aš norėčiau, tiktai taip, kaip man nu-

viršiuje išryškina simbolinę kūrinių plo-

lemta – kaip aš privalau.

tmę: vaizdą konstruojantys kvadratėliai – vienas seniausių ir stipriausių simbolių,

Didelė vaizdinio suvokimo dozė R. Jur-

kurio geometrinis kodas ir reliatyvus pa-

gelio tapyboje tenka atskiram kvadratė-

prastumas užtikrina jų suvokimą, sąveiką

liui, kuris, viena vertus, egzistuoja tarsi

su stebėtoju, simbolinę protėvių pasaulė-

visumos dalis, tačiau, kita vertus, lais-

vokos raišką. Neatsitiktinai ir pati upė yra

vai plūduriuoja toje visumoje atskiras ir

svarbus mitologinis simbolis, šventosios

savarankiškas. Tai priartina menininką

topografijos objektas, ženklinantis praei-

prie postruktūralistinių ištarmių, atsklei-

ties ir dabarties jungtį. Juk kiekviena upė

džiančių kompozicijoje slypinčius prieš-

atsirado iš pirmapradžio vandenyno ir

taravimus ir įvairiaprasmiškumą. Grynoji

yra ta amžinoji sąsaja su pradžių pradžia.

spalvos materija, faktūros įvairovė, netai-

Upės vandenys siejami su ap(si)valymu,

syklingai, laisvai suliejanti mentele užtep-

tyrumu, skaidrumu. Šis mitopoetinis kon-

tų dažų plotus, veda R. Jurgelio tapybą

tekstas atveria archetipinius sąmonės

potapybinės abstrakcijos, spalvos lauko

sluoksnius. R. Jurgelis savo drobėse iš

tapybos kryptimi.

kvadratėlių audžia ištisą Pasaulio audinį, amžinai kintančiose jo formose atskleis-

Kvadratėliai jungiasi į harmoningą, bet lo-

damas nekintančią esmę – nuskaidrinan-

giškai nesutvarkytą piešinį, atskleidžiantį

tį baltos upės tekėjimą, nuolatinį kismą,

meditatyvųjį Ryto kūrinių pradą, atpalai-

kuriame glūdi amžino pasikartojimo slė-

duojantį stebėtojo sąmonę, panardinantį

pinys. 

į reflektyvią baltos upės tėkmę. Nekonstruodami žvilgsniui atpažįstamų, įvardijamų formų, kvadratėliai srūva pro akis įtaigiai ir poetiškai, kurdami pasąmoninį, logiškai neišreiškiamą pasakojimą stebė-

146

Parodos atidarymo akimirkos ir ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: Rimantė Ropytė

turinys ↑

147

2017 05 11 – 2017 06 18

ALGIS GRIŠKEVIČIUS

IL IU Z IJ O S Organizatorius KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

Ekspozicijoje buvo galima pamatyti darbus, kurtus dar 2002 m., taip pat vos prieš kelias savaites nuo molberto nuimtas drobes. Tai iki šiol didžiausias ir išsamiausias menininko pristatymas Kaune. A. Griškevičiaus kūrybai būdingas kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų ir nuostatų aktualizacija, nevengiant ironijos ir tragikomiško pasaulio suvokimo. Parodos pavadinime „Iliuzijos“ užkoduoti vieni kertinių autoriaus kūrybos principų – tai paveikslai, fotografijos ir objektai, kupini neišsipildžiusių svajonių, vilties ir kiekvienam savos jutimų paklaidos, sukeliančios iškreiptą (?) tikrovės suvokimą. Kurdamas A. Griškevičius meistriškai manipuliuoja realybe, nes, pavyzdžiui, tapybos darbuose nėra neegzistuojančių objektų, vyrauja visai šalia, didmiesčių ir apleistų kraštovaizdžių aplinkoje užfiksuoti motyvai, tačiau spalva ir šviesos žaismu sukuriama atmosfera – visiškai neadekvati tai tikrovei. Tai tarsi vienas ant kito uždėti du pasauliai, iš kurių vienas – 148

Algis Griškevičius. „Taip žemėje“

149

150

turinys â&#x2020;&#x2018;

konkretus ir atpažįstamas, o kitas – lyg iš paralelinės tikrovės ar sapnų bei fantazijų pasaulio. Susiliedami į vieną vaizdinį, šie du pasauliai ir sukuria tą magišką atmosferą arba, kitaip tariant, jutimų paklaidą, sukurtą meninėmis priemonėmis. „Gal ir klystu, o tai galbūt ir dar viena iliuzija, žvelgdamas iš meno istorijos perspektyvos, pastebiu, kad romantizmas mene suklestėdavo po didžiųjų imperijų žlugimo ar tam tikrų esminių santvarkos lūžių. Buvusių pilių ir kitų didingų statinių griuvėsiai menininkams sukeldavo nepaaiškinamą ekstazę, ir jie su didžiausiu entuziazmu ir pasišventimu puldavo tapyti tuos griuvėsius, juos romantizuodami. Žlugus Sovietų Sąjungai ir praėjus visai nedaug laiko, atsirado nemažai žmonių, romantizuojančių tą „imperiją“, o tai man, kaip menininkui, suteikė puikią galimybę į tai pasižiūrėti per ironijos prizmę. Taigi, romantiškoje šviesoje nutapęs buvusios imperijos apgriuvusias fermas ar siloso bei vandens bokštus, aš bandau padėti susikurti naujajai postsocrealistinei romantizmo krypčiai Lietuvoje“, – sako A. Griškevičius. Akivaizdu, kad ironija ir humoras lydi autorių ir jo kūrybą visose jos sferose, o tai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pelno visuomenės simpatiją ir kritikų įvertinimą. 

Parodos eksponavimas. Fotografija: Daina Kamarauskienė 151

2017 06 22 – 2017 09 03

LIAUDIES MENO INSPIRACIJOS Organizatorius KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

„Liaudies meno inspiracijos“ – tai pirmoji respublikinė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus inicijuota profesionalių įvairių sričių menininkų paroda, kurios tikslas – vizualaus meno renginys, aktualizuojantis ir analizuojantis lietuvių liaudies meno įkvėptus, šių dienų meno kalba sukurtus kūrinius. Profesionalūs vizualaus meno atstovai savo kūryboje vienaip ar kitaip perteikia lietuvių liaudies meno bruožus, naudoja įvairiausius jo atspindžius ar interpretacijas. Aptikus tokių pavyzdžių ne vieno menininko kūryboje, atsirado natūralus poreikis išskleisti ir nagrinėti šią temą kolektyvinės meno parodos formatu. Greta kūrinių eksponuojamos keleto autorių mintys, pamąstymai apie lietuvių liaudies meną ir jo įtaką kūrybai. Viena pagrindinių šių metų parodos idėjų tapo

je. Kitus ‒ karpiniai, liaudies tapybos ir medžio

atskleidimas, kas dabartiniams menininkams

raižinių motyvai, audinių raštai, medinė liau-

yra liaudies menas. Atrenkant kūrinius paro-

dies architektūra, drožyba, etnografinė senojo

dai buvo pastebėtas labai platus spektras

kaimo fotografija, tautinis dekoras, tautosaka,

įkvėpimo šaltinių. Vienus įkvėpė archetipiniai

mitai, senųjų genčių tradicijos. Trečius ‒ gy-

simboliai, aptinkami archajiškiausiose liau-

vas santykis su liaudies dainomis, sutartinė-

dies meno formose, liaudiškoje ornamentiko-

mis. Dar kitus ‒ tiesiog bendra jausena, at-

152

turinys ↑

siradusi domintis savo šaknimis. Pastebėjus

Rūpintojėlį ar bando perkurti archajinius mi-

tokią inspiracijų įvairovę, nuspręsta parodoje

tus, ketvirti ieško to „neišvėdinamo“ pažįsta-

ją išskleisti, parodant viską, ką šiandieniniai

mo kvapo, reflektuodami lokalizuotą lietuviš-

Lietuvos menininkai vertina kaip liaudies

ką natūrą, dar kiti pašiepia naivią liaudišką

meną, liaudišką tradiciją, kokias reikšmes

patirtį, į liaudies meno kategoriją įtraukdami

jiems atveria „liaudies meno“ sąvoka, kokios

buitinę fotografiją, architektūrinę saviveiklą

liaudiškumo apraiškos juos įkvepia.

ir t. t. Dar kiti kaip tik žavisi liaudiškojo meno nuoširdumu, kiek negrabiu, bet išjaustu liau-

Įdomios, įvairios bei netgi prieštaringos ir liau-

dišku potėpiu, dygsniu, atspaudu, kurie gal-

dies meno interpretacijos eksponuojamuose

būt vieninteliai ir tegali išreikšti tą „gilų jaus-

kūriniuose. Vieni kūriniai dvelkia kiek roman-

mą, vadovavusį droviems bevardžiams lietu-

tišku liaudiškosios tradicijos, praeities ideali-

vių dailidėms, kuriuose atsispindi visos rasės

zavimu, kiti liaudies motyvuose žvalgosi tauti-

siela“, kaip dar 1925-aisiais, po tarptautinės

nės tapatybės ženklų, treti ironiškai vaizduoja

Monzos parodos, apie lietuvių liaudies meną

savin panirusį ir pasaulio rūpesčius pamiršusį

rašė šios parodos recenzentai. 

Fotografija: Audrius Kapčius 153

Fotografijos: Rimantė Ropytė 154

2017 12 08 – 2018 01 07

LEONO STRIOGOS GELEŽIES AMŽIUS

Rengėjas KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

Iš pirmo žvilgsnio šaltoki ir labai šiuolaikiškai, moderniai atrodantys kūriniai prabyla pačiomis jautriausiomis temomis ir kalbomis. Menininko darbuose atsispindi jo išgyventi įvykiai bei jį supanti aplinka. Geležinės Leono Striogos skulptūros pasakoja įdomiausias istorijas, pranešdamos svarbiausias žinias iš praeities ir dabarties. Darbų temos ir pavadinimai puikiai iliustruoja meistro minties galią, laikotarpio suvokimą ir tikrąsias vertybes: „Į karužę“, „Karys“, „Rūpestis“, „Angelas“, „Saulės žirgas“, „Angelas su fleita“ ir daugelis kitų. L. Striogos kūrybinėje biografijoje būta gi-

tingų kūrinių, įvardijamų kaip vėlyvojo mo-

lių stiliaus paieškų, domėjimosi ankstyvąja

dernizmo klasika. Menininko kūrinių turi

antika, Afrikos tautų menu, Henrio Moo-

įsigiję Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos,

re‘o, Pablo Picasso, Marino Marini moder-

Rusijos dailės muziejai, privatūs kolekci-

nizmu. Skulptorius surado unikalią medžio

ninkai JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Da-

kapojimo techniką, prilygstančią impresi-

nijoje ir kitur, o daugelis jo darbų sudaro

onistų teptuko kalbai. Išbandęs dekoraty-

nacionalinės skulptūros aukso fondą, jam

vią kamerinę ir monumentalią skulptūrą,

skirta Nacionalinė kultūros ir meno premi-

XXI a. autorius atsiskleidė kaip mažosios

ja, o kūrybos viršukalnes ženklina stipen-

plastikos virtuozas ir sukūrė per 1600 ver-

dijos ir medaliai.

155

156

Parodos atidarymo akimirkos ir ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: Rimantė Ropytė

Tačiau, nepaisydamas įvertinimų ir nuopelnų, garbaus amžiaus sulaukęs skulptorius vis nepaliauja dirbti, vis imasi naujų eksperimentų ir kuria darbus iš, rodos, jo kūrybai nebūdingos medžiagos – grubaus rūdimis padengto metalo, geležies. O juos išpildyti padeda kūrybiniame procese dalyvaujantis Leono sūnus Aidas Strioga.  turinys ↑

157

2017 11 30 – 2018 01 01

PRANAS DOMŠAITIS. PASTELĖS

Kuratorė GENOVAITĖ VERTELKAITĖ-BARTULIENĖ

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidarytoje parodoje pristatyta P. Domšaičio palikimo dalis – pastelių kolekcija, išsaugota artimų dainininkės ir vokalo pedagogės Adeleide Armhold giminių. Kolekcijos pagrindu tapo dainininkės sutuoktinio dailininko išeivio Prano Domšaičio įvairiais laikotarpiais sukurtos pastelės. P. Domšaitis – vienas ryškiausių lietuvių

ginio kontakto su Nepriklausomos Lietuvos

išeivijos dailininkų ekspresionistų, išaugęs

menininkais ir, nors buvo pažįstamas su

ir susiformavęs vokiečių meno akademijos

tapytoju V. Eidukevičiumi, tačiau tarpukario

įtakoje, savo kūrinius eksponavęs bendrose

Lietuvos visuomenei kaip dailininkas liko

parodose su K. Schmidtu-Rotluffu, Ch. So-

beveik nežinomas.

utine‘u , E. Nolde, M. Chagallu. Išlikusi gausybė motyvų ir siužetinių sprenĮvairiais gyvenimo etapais dailininkas ieš-

dinių ieškojimų įvairovė kalba apie dailinin-

kojo savo lietuviškos tapatybės, buvo už-

ko darbštumą ir produktyvumą. Kolekcijoje

mezgęs ryšį su Vladu Eidukevičiumi, trum-

esančios P. Domšaičio pastelės pasižymi

pą laiką po studijų dėstė architektūrą ir

žanrine įvairove. Vyrauja religiniai siužetai.

piešimą ne tik Karaliaučiuje, bet ir Kaune.

Gausiausia Bėgimo į Egiptą grupė, ilius-

P. Domšaitis buvo tarsi izoliuotas nuo tiesio-

truojanti P. Domšaičio mirties patale ištar-

158

Pranas Domšaitis. Popierius, pastelė

tus žodžius: „Aš visada kelyje...“. Skaičiumi

Peizažai, įvairiais laikotarpiais kurti Austri-

šiek tiek mažesnė – Nukryžiavimo scena ir

joje, Pietų Afrikos Respublikoje, šalia religi-

po vieną Karalių pasveikinimą bei Piemenė-

nių siužetų yra tapę P. Domšaičio kūrybos

lių pagarbinimą.

antruoju leitmotyvu. Tai Pietų šalių miestelių architektūriniai vaizdai, trobelės Austri-

Religines pasteles papildo aštuoni skirtin-

joje, artimos gimtųjų Kruopynų peizažams,

gais laikotarpiais sukurti peizažai, penki

Pietų Afrikos platumų kraštovaizdžiai for-

portretai, dvi pastelės, vaizduojančios lai-

mavo dailininko stilių visuose kūrybos eta-

vus, ir viena – naminius gyvūnus. Dvi pas-

puose ir atvedė jį prie vaizdo frontalumo ir

telės nebaigtos, kai kurios – dvipusės.

išgryninimo. 159

Beveik visi penki portretai kurti 6 dešimtme-

universiteto muzikos koledže, su ja išvyko

tyje. Iš jų išsiskiria ankstyviausias Čigono

į Keiptauną. Rengė personalines parodas

ir vaiko eskizinis portretas, sukurtas tarp

įvairiuose Pietų Afrikos Respublikos mies-

1925–1933 metų. Šią tautinę grupę P. Dom-

tuose, dalyvavo lietuvių išeivių parodose

šaitis dažnai piešdavo kelionių po Balkanų

JAV, Kanadoje. Pietų Afrikos Respubliko-

šalis metu.

je tapo pripažintu šios šalies dailininku: 1963 m. P. Domšaičio kūriniai atstovavo Pi-

Dailininkas gimė 1880 m. rugsėjo 15 d. Ma-

etų Afrikos dailei San Paulo bienalėje Bra-

žojoje Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, Kruopynų

zilijoje, o 1964 m. jam skirtas prestižinis Pi-

kaime. Šį peizažą nešiojosi savo mintyse il-

etų Afrikos dailės apdovanojimas „Garsūs ir

gus metus. P. Domšaitis studijavo Karaliaučiaus dailės akademijoje, tobulinosi Berlyne pas Lovisą Corinthą. Parodose dalyvavo nuo 1911 metų. Studijavo meno muziejų

vilčių teikiantys dailininkai“ (Artists of Fame and Promise). Pranas Domšaitis mirė 1965 m. lapkričio 14 d. po sunkios ligos. Palaidotas Keiptauno kapinėse. 

kolekcijas Paryžiuje, Florencijoje, Amsterdame, Londone. 1914 m. buvo trumpam nuvykęs į Norvegiją pas Edvardą Munchą. Jo kūrinių įsigijo Karaliaučiaus, Liubeko, Štetino muziejai. 1937 m. Nacionalsocialistų kampanijos prieš modernųjį meną metu jo kūriniai pašalinti iš Nacionalinės galerijos Berlyne ir Štetino meno muziejaus, po metų vienas paveikslas eksponuotas kilnojamojoje parodoje „Išsigimęs menas“. Kaip lietuvių dailininkas pirmą kartą prisistatė 1946– 1947 m. karo pabėgėlių parodoje. Gyveno Vokietijoje ir Austrijoje iki 1949 m., vėliau, žmonai Adelheide Armhold gavus kvietimą dėstyti dainavimą Pietų Afrikoje Keiptauno

160

turinys ↑

Pranas DomĹĄaitis. Popierius, pastelÄ&#x2014;

161

Parodos atidarymo akimirkos. Autorę sveikina kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius. Fotografijos: Audrius Kapčius

162

2017 04 07 – 2017 05 07

JŪRATĖ STAUSKAITĖ

E SU

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

J. Stauskaitės paroda „ESU“ – tai nuotykis ne tik žiūrovui, bet ir pačiai menininkei, pirmąkart taip išsamiai pristatančiai savo kūrybos kardiogramą. Stabteldama prie ryškiausių kūrybos epizodų, ji pasitelkia konceptualų ekspozicijos modelį, apmąstydama sudėtingą ir prieštaringą žmogaus – moters – gyvenimo kelią – nuo patiklaus jaunystės naivumo per meditacijų tylą ir skrydžio ilgesį iki maištaujančios realybės ir brandos.

Šalia jau atpažįstamo braižo grafikos ci-

ištakų, lėmusių jos gyvenimo būdo ir kū-

klų „Šokis“, „Baltas paukštis meta juodą

rybinės raiškos kryptis.

plunksną“, „Kelionė“, „Arlekinas“ ir kt., ji prikelia ir vieną kitą pirmųjų savarankiškų

Paroda atkeliauja iš Klaipėdos kultūrų ir

darbų liudytoją – nuo jautraus ofortinio

komunikacijų centro ir Kauno ekspozi-

H. K. Anderseno „Undinėlės“ pasaulio iki

cijoje bus papildyta naujausiais darbais.

paskutiniųjų metų dramatiškų plačiafor-

Taip pat bus pristatyta šiais metais išleis-

mačių piešinių.

ta knyga „Jūratė Stauskaitė ESU“ (išleido

Pasirinkusi Kauną kaip savo gimtąjį mies-

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių

tą, ji sakosi realiai priartėjusi prie savo

biblioteka).

163

J. Stauskaitė – dailininkė, pedagogė, publicistė, viena ryškiausių mūsų šalies menininkių ir aktyvių kultūros lauko dalyvių. Ji atstovauja kūrėjų kartai, subrandinusiai savo kūrybos pasaulį nepriklausomybės idėjų skleidimosi ir tapsmo laikotarpiu. Menininkė yra įkūrusi pirmąją privačią Dailės mokyklą (dab. Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla), vadovauja Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijai, rašo straipsnius spaudoje, pasisako radijo ir TV laidose. Yra parengusi dailės pedagogikos vadovėlių, išleidusi pokalbių knygą „13x13“ – trylika klausimų trylikai vyrų... Yra surengusi daug asmeninių parodų šalyje ir užsienyje. Ši paroda – 70-oji. 

164

turinys ↑

Parodos atidarymo metu šokio teatro „Aura“ pasirodymas. Autorę sveikina šokio teatro vadovė choreografė Birutė Letukaitė. Fotografijos: Audrius Kapčius 165

V. K. Jonynas (kairėje) su A. Mončiu prie sgrafito „Pavasaris“ Freiburgo meno mokykloje, 1949 (nuotrauka iš V. K. Jonyno galerijos archyvo)

166

2017 03 25 – 2017 06 01

NUO FREIBURGO IKI SOHO V. K. JONYNUI – 110

Rengėjas V. K. JONYNO GALERIJA

Vytauto Kazimiero Jonyno paroda „Nuo Freiburgo iki Soho“ yra skirta 110-osioms dailininko gimimo metinėms. Grafikas, knygų iliustruotojas, pedagogas, skulptorius ir vitražistas, meno mokyklų steigėjas ir puoselėtojas V. K. Jonynas (1907– 1997) paliko ryškų pėdsaką pasaulio meno panoramoje. Laikas nuo Freiburgo iki Niujorko Soho –

se ir portretuose ryškėja naujų žemynų

V. K. Jonyno gilių ieškojimų, kūrybinės

meno dvelksmas, persipinantis su mo-

brandos etapas. V. K. Jonyno galerijoje

derniojo meno ir abstrakčiojo ekspre-

surengta jubiliejinė paroda „Nuo Frei-

sionizmo elementais. Tolimų šalių hori-

burgo iki Soho” reprezentuoja šio meno

zontai neištrynė iš dailininko atminties

universalo įnašą į pasaulinę tautų kultū-

meilės gimtajam kraštui, nuostatų apie

rą, leidžia pažinti dar neatskleistus Jony-

tautinio meno svarbą, gebėjimo orien-

no kūrybos klodus. Virtuoziškose ilius-

tuotis menų ir stilių raidoje.

tracijose, skulptūrose, urbanistiniuose piešiniuose ir akvarelėse, teminėse ir

Taupomųjų kasų premija (1940) už K. Do-

mitologinėse kompozicijose, peizažuo-

nelaičio „Metų“ iliustracijas, du aukso

167

Vytautas K. Jonynas. „Niujorko miestas“, 1952

Vytautas K. Jonynas. „Freiburgas“, 1947

168

medaliai Paryžiaus pasaulinėje parodoje

be Jonyno auklėtinių – Romo Viesulo,

(1937), Prancūzijos Garbės legiono or-

Albino Elskaus, Antano Mončio, Elenos

dinas (1945), LDK Gedimino III laipsnio

Urbaitis ir kitų.

ordinas (1993) – tai tik dalis garbingų apdovanojimų. V. K. Jonyną 90-mečio pro-

V. K. Jonynas dėstė Mainco meno insti-

ga pasveikino popiežius Jonas Paulius II,

tute, Catan Rose meno institute ir For-

Lietuvos Respublikos prezidentas. Pran-

dhamo universitete (JAV), surengė pa

cūzams apie V. K. Jonyno veiklą prime-

rodų Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje,

na medžio raižinių iliustracijos Prospero

Latvijoje, Olandijoje, JAV. Jo darbų gausu

Mérimée „Lokiui”, vokiečiams – unikalūs

Europos ir JAV muziejuose, privačiose

pašto ženklai, iliustracijos J. W. Goethe’s

kolekcijose. 

knygoms „Jaunojo Verterio kančios“ ir „Mainco apgulimas“, generolo F. Koeni-

Paroda dedikuota Lietuvos valstybės at-

go portretas, Vatikanui ir pasaulio katali-

kūrimo šimtmečiui. Eksponuoti kūriniai

kams – Jonyno apipavidalintas Vatikano

iš V. K. Jonyno galerijos ir LDM muzie-

paviljonas pasaulinėje Niujorko paro-

jaus rinkinių.

doje, vitražais ir mozaikomis dekoruotos bažnyčios JAV. Gebėjimas toli nuo tėvynės įkurti Dailės ir amatų mokyklą École des Arts et Métiers Freiburge, sutelkusią tautiečius menininkus, – ypač reikšmingas faktas. „Jei V. K. Jonynas ir nebūtų turėjęs kitų nuopelnų, pokario metais įsteigta mokykla École des Arts et Métiers ir ją išėję dailininkai būtų įamžinę jo vardą Lietuvos dailės istorijoje“,– teigia prof. Stasys Goštautas, pabrėždamas, kad išeivijos dailės sugrįžimas į Nepriklausomą Lietuvą būtų visai kitoks

169

170

turinys â&#x2020;&#x2018;

Parodos „Nuo Freiburgo iki Soho“ atidarymo akimirkos: šventinis koncertas, parodą pristato Vida Mažrimienė Fotografijos: Regina Stankevičienė

171

Fotografijos: Renata MikalajĹŤnaitÄ&#x2014; 172

ŠIMTMEČIO BELAUKIANT RENATA MIKALAJŪNAITĖ

Nuo 2013 m. Istorinės LR Prezidentūros modernios Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirtas projektas artėja prie finišo tiesiosios. Po keturių etapų (1918– 1922 m.; 1923–1928 m.; 1929–1934 m.; 1935–1940 m.), kuriems muziejaus istorikai pasiūlė 400 įvykių (po 100 kiekvienam etapui), lankytojai, balsuodami muziejuje ir virtualioje erdvėje, iš kiekvieno išrinko po 25 įvykius. 2017 m. vasario 16 d. prasidėjo penktasis etapas, kuriame lankytojų balsais atrinkti 100 įvykių kovojo dėl aukščiausių vietų. 2017 m. vasario 16 d. Istorinėje Prezidentū-

gėjimo“, „Staigių posūkių“, „Važiuoti leidžia-

roje apsilankė daugiau nei 4500 šventiškai

ma tik istorijos žinovams“ ir „Aukščiausios

nusiteikusių ir valstybės istorija besido-

pavaros“ turuose. Juose buvo narpliojami

minčių žmonių. Didžioji dauguma mielai

klausimai apie įdomiausius ir svarbiausius

dalyvavo projekto „Šimtmečio belaukiant:

tarpukario Lietuvos laimėjimus valsty-

reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respu-

bės kūrimosi, karybos, aviacijos, kultūros,

blikos įvykiai“ 5-ajame balsavimo etape.

mokslo ir kitose srityse.

Muziejaus Audiencijų salėje vyko azartiškas finalinis – ketvirtasis – „Šimtmečio belau-

Po įtemptos kovos protų mūšyje triumfavo

kiant“ protų mūšis. Šiemet jame dalyvavo

ir Pirmosios Lietuvos Respublikos istorijos

net trylika istorijos mėgėjų ir profesionalų

žinovo vardo nusipelnė komanda „VDU

komandų, kurios varžėsi „Apšilimo“, „Įsibė-

istorikai“, antrąją vietą iškovojo „Lietuvos

173

174

turinys â&#x2020;&#x2018;

ąžuolai“, o trečiąja dalinosi dvi komandos – „Nežiniuko akademija“ ir „Katastrofa“. Savo istorines žinias bei azartą siekiant titulo protų mūšyje taip pat demonstravo ir kitos komandos: „KMS“, „Tamsta už Smetoną?“, „Tautos vadas“, „Rinktukai“, „Partizanai“, „Maironiečiai“, „Istorikų kumštis“, „Žvaigždžių link“, „Smetonaičiai“. Visi protų mūšio dalyviai apdovanoti Istorinės LR Prezidentūros atminimo dovanėlėmis, o prizininkams buvo įteikti naujausi muziejaus leidiniai „Laikinoji sostinė 10/160“ bei kvietimai į ekskursijas „Prezidentiniu maršrutu po Kauną“. Protų mūšio nugalėtojai džiaugėsi pagrindiniu Istorinės LR Prezidentūros prizu – kelionės „Triumfo kelias“ bilietu. Komandai buvo suorganizuota ekskursija į Rygą, kur 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempione tapo Lietuvos rinktinė. 2017 m. liepos 1 d. balsavimas 5 etape buvo sustabdytas. Per penkerius projekto metus jame dalyvavo daugiau nei 20 000 lankytojų (balsuodami internetu ir muziejuje). Iki pat naujųjų metų muziejaus kūrybinė komanda intensyviai rengėsi parodai „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“, kuri bus atidaryta 2018 m. vasario 14 d., švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį. 

175

Viršuje: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, dailininkės Marijos Rimos Tūbelytės-Kuhlmann sūnus Peteris Kuhlmannas , parodos kuratorė dr. Ingrida Jakubavičienė. Fotografijos: Rimantė Ropytė 176

2017 10 17 – 2018 07 01

KELIAS Į NAMUS MARIJA RIMA TŪBELYTĖ-KUHLMANN

Parodos kuratorė DR. INGRIDA JAKUBAVIČIENĖ

Gegužės 25 dieną Istorinė Prezidentūra Kaune pakvietė į lietuvių išeivijos menininkės Marijos Rimos Tūbelytės-Kuhlmann (1923–2014) retrospektyvinės parodos „Kelias į namus“ atidarymą. Dailininkės kūrybinis kelias ir tapybos darbai Lietuvoje pristatyti pirmą kartą. Net 66 tapybos darbus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo jos sūnus Peteris Kuhlmannas, į parodos atidarymą atvykęs iš Jungtinių Valstijų kartu su žmona Diane Gilmour. Atidaryme taip pat dalyvavo Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos, Kauno meno gimnazijos atstovai, Smetonų ir Tūbelių giminaičiai bei kiti garbūs asmenys. Lietuvių išeivijos dailininkė, rašytoja ir po-

niavosi su Prezidento Antano Smetonos

etė Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann yra

šeima. M. R. Tūbelytė-Kuhlmann sukūrė

dar menkai pažįstama Lietuvos visuome-

daugiau nei 400 paveikslų, kuriuose tvyro

nei. 1923 m. lapkričio 2 d. ji gimė Kaune,

ramybės ir taikos atmosfera, o turtingas

užaugo garsių tarpukario Lietuvos poli-

ir ryškus koloritas džiugina žiūrovo akis.

tikos veikėjų – Juozo Tūbelio ir Jadvygos

Ilgus dešimtmečius išgyventą tėvynės il-

Tūbelienės – šeimoje, kuri artimai gimi-

gesį dailininkė savo paveiksluose išreiškė

177

kelio, vedančio į namus, motyvu. Jos su-

M. R. Tūbelytė-Kuhlmann savo kūryba

kurti peizažai, portretai bei natiurmortai

siekė praturtinti lietuvių meno ir kultūros

buvo eksponuoti Japonijoje, Taivane, JAV

pasaulį, garsinti Lietuvos vardą ir tokiu

miestuose, turinčiuose dideles lietuvių

būdu išsivaduoti iš garsiomis istorinė-

bendruomenes: Klivlande, Los Andžele,

mis asmenybėmis tapusių tėvų šešėlio.

Čikagoje ir Sent Pitersberge. Didelė dalis

1996 m. lankydamasi Nacionaliniame

jos kūrinių pasklido po platų pasaulį pri-

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, ji išreiš-

vačiose kolekcijose.

kė viltį surengti personalinę parodą gimtajame Kaune. Jos svajonei išsipildyti pa-

Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann. „Lietuvos peizažas“. Lietuva, apie 1996 m.

178

turinys ↑

Dailininkės Marijos Rimos Tūbelytės-Kuhlmann retrospektyvinės parodos „Kelias į namus“ atidaryme dalyvavo sūnus Peteris Kuhlmannas su žmona Diane Gilmour bei lietuvių išeivijos tapytojo Jurgio Mikševičiaus dukterys – iš Australijos atvykusios gydytoja Helena Miksevicius ir menotyrininkė Carolyn Leigh. Istorinė LR Prezidentūra Kaune, 2017 m. gegužės 25 d. Fotografija: Renata Mikalajūnaitė

dėjo sūnus Peteris Kuhlmannas – 2016 m.

2016–2017 m. vykdytas Lietuvos kultūros

jis padovanojo Nacionaliniam M. K. Čiur-

tarybos dalinai finansuotas projektas. 

lionio dailės muziejui 66 paveikslų kolekciją. Paveikslus iš JAV Floridos valstijos

Projekto vadovė ir parodos kuratorė –

atgabenti ir parodą parengti padėjo paro-

dr. Ingrida Jakubavičienė. Parodą iš da-

dos kuratorės dr. Ingridos Jakubavičienės

lies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

179

Fotografijos: Vytautas Žemaitis, Renata Mikalajūnaitė

180

2017 12 02

ŠOKAM Į KALĖDAS!

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA KAUNE

Žėrintys medžiai, vaikystės žaislai, į ledo rūmus virstantys Prezidento rūmai – toks Istorinės LR Prezidentūros sodelis pasitiko kauniečius ir miesto svečius nuo gruodžio 2 d. iki pat Trijų Karalių. Jau trečius metus iš eilės miestui naują kalėdinę erdvę dovanoja „Nuova“ įmonių grupė kartu su Kauno senamiesčio draugija. Prie Istorinės LR Prezidentūros sodelio puošimo savanoriškai prisidėjo ir garsi Kauno menininkė Jolanta Šmidtienė. Menininkė ne tik negailėjo savo laiko ir patarimų, tačiau ir suteikė galimybę panaudoti anksčiau Kauno eglutę puošusius žaislus, taip prikeldama juos naujam gyvenimui. Gruodžio 2 d. įvyko Istorinės Preziden-

iki aukščiausio taško pakėlė „Ugnies val-

tūros sodelio įžiebimo renginys „Šokam

dovų“ pasirodymas, o visus nedrąsius šil-

į Kalėdas!“ Susirinkusiuosius sodelyje

dė „Centre hotel“ paruošta ir VDU Menų

pasveikino „Nuova“ įmonių grupės vado-

fakulteto savanorių dalinama kakava.

vas ir Kauno senamiesčio draugijos pirmininkas Minvydas Znaidauskas. Įkvėpti

Prie šventinio sodelio apšvietimo taip

Gintarės ir Tomo Slausgalvių bei jų šokių

pat prisidėjo UAB „Elmo technologijos“ ir

studijos „Dance4fun“ šokėjų pavyzdžio,

Kauno miesto savivaldybė. Vartus puošė

kiemelyje judėjo minios žmonių, kas po

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo

vieną, kas poromis ar draugų ratelyje. Su-

centro atstovai. Renginio informaciniai

sirinkusiuosius šokti kvietė ir renginio ve-

partneriai – portalas „Kas vyksta Kaune“

dėjas Andrius Janušauskas. Temperatūrą

ir radijo stotis „Kelyje“.

turinys ↑

181

182

K R O N I K A

Įvykių santrauakas kronikai parengė VIDA LABANAUSKIENĖ

Fotografijos: Audrius Kapčius Rimantė Ropytė Julija Račiūnaitė Justinas Stonkus Renata Mikalajūnaitė Julija Tolvaišytė-L.

Nuotraukoje: „Pojūčių teatras“ M. K. Čiurlionio galerijoje. Fotografija: Justinas Stonkus

183

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis su Musee

M. K. Čiurlionio dailės muziejus, švęsdamas savo 95-ąjį gimtadienį, 2016-ųjų gruodį atvėrė restauruoto buvusio Vytauto Didžiojo kultū-

d'Orsay bei Musee

ros muziejaus pastato duris į modernistinės architektūros šedevrą –

de l'Orangerie

Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Kriščiukaičio sukurtą

atstovais liaudies meno eksponatų

muziejaus statinį. Neblėstant susidomėjimui, sausio 15 d. paskelbta

saugyklose.

akcija „18+6“, pratęsianti intensyvias ekskursijas po muziejaus interjerą ir eksponatų saugyklas.

184

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Sausio 12 d. surengtas knygos „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“ pristatymas. Knygoje publikuojami K. Stabrausko tapybos darbai, analizuojama jo kūryba, apžvelgiamas vadovavimo Varšuvos dailės mokyklai laikotarpis, ryškinamos sąsajos su M. K. Čiurlioniu, akcentuojamas indėlis atveriant duris į pasaulį tiek K. Stabrausko mokiniui M. K. Čiurlioniui, tiek lietuvių dailei apskritai. Sausio 19 d. vyko Solveigos Daugirdaitės knygos „Švystelėjo kaip meteoras“ pristatymas. Literatūrologė S. Daugirdaitė už naujausią knygą „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u“ (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015) ir literatūros bei kultūros tekstus, svarstančius aktualius literatūros recepcijos, funkcionavimo visuomenėje klausimus, besibaigiant 2016-iesiems apdovanota vienintele literatūros kritikams skirta Vytauto Kubiliaus premija. Sausio 25–26 d. visus besidominčiuosius meno istorija, muziejininkyste, rinkinių istorija pakvietė VIII mokslinė muziejaus konferencija „Pauliaus Galaunės skaitymai 2017“. Vasario 11 d. pristatyta aktorės, buvusios M. K. Čiurlionio draugijos Tarybos narės Rūtos Staliliūnaitės knyga „Nejaugi tai buvo“. Knygą pristatė jos sudarytoja Dainuolė Kazlauskienė. Renginio metu buvo galima išgirsti ir R. Staliliūnaitės balsą bei ištraukas iš P. Palilionio radijo pjesės „Meilės ieškotojai“. Vasario 14-ąją. Šv. Valentino dieną, M. K. Čiurlionio galerija kvietė apsilankyti visus, švenčiančius meilę ir draugystę. Lankytojai galėjo išbandyti čiurlioniškų meilės atvirlaiškių rašymą bei sudalyvauti išskirtinėje ekskursijoje, kurioje M. K. Čiurlionio kūryba ir asmenybė atsivėrė savo romantiškąja puse. turinys ↑

185

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Kovo 3 d. Vilniaus knygrišių gildija pristatė Virginijos Ligeikienės personalinę knygų įrišų parodą. Jos darbuose matyti profesinė amato ir meno evoliucija, veikiama ir naujos restauravimo patirties, ir pasaulinės šiuolaikinės meninės knygrišystės. V. Ligeikienės sukurtuose viršeliuose dominuoja šilti tonai, tapybiškumas, būdingas lyrizmas. Autorė nepiktnaudžiauja ornamentais, geriau renkasi išryškinti odos tekstūrą ir spalvas. Kovo 31 d. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pakvietė į parodą TIXE. Joje pristatė vertingiausius ir įdomiausius eksponaVirginijos Ligeikienės

tus, patekusius į muziejaus rinkinius 2011–2016 metais. Šioje paro-

knygų įrišų parodos

doje, kaip spalvingame kaleidoskope, visko gausu – nuo nematytų

atidarymas.

M. K. Čiurlionio darbų, elegantiškų secesijos ir Art Deco baldų, ne-

Nuotraukoje parodos autorė (dešinėje)

didelio saldainio popierėlio, nuo išsaugoto tarpukario muilo gabalėlio iki archyvinių nuotraukų, menininkų laiškų, naiviai siuvinėtų kilimėlių ar šiuolaikinių menininkų kūrinių. Balandžio 8 d. svečiavosi Sankt Peterburgo M. K. Čiurlionio draugijos nariai ir N. Rericho muziejaus moksliniai bendradarbiai. Renginio metu vyko pokalbiai ir ekskursija prie Čiurlionio kūrybos. Taip pat visų susirinkusiųjų laukė įdomūs pranešimai: „M. K. Čiurlionis ir

Nikolajus Rerichas“,

„Rerichas ir Jurgis Baltrušaitis“.

186

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Parodos TIXE atidarymas

Balandžio 11 d. vyko Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos abiturientų koncertas „Prieš didįjį skrydį...”. Gimnazijos abiturientai Benediktas Bartulis (fortepijonas) ir Laura Norbontaitė (smuikas) atliko gražiausius baroko, klasicizmo, romantizmo epochų bei šiuolaikinių autorių kūrinius. Balandžio 13 d. surengtas Silvijos Beatričės Petkevičiūtės poezijos knygos „Sielos preliudai“, dedikuotos M. K. Čiurlioniui ir Rokui Zubovui, pristatymas. Renginio metu autorė atliko M. K. Čiurlionio kūrinius, deklamavo jam dedikuotas eiles ir jaunatviškai bei įdomiai papasakojo apie kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos kelią. Balandžio 19 d. įvyko Tomo Kavaliausko romano „Originalas“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius Tomas Kavaliauskas, do-

turinys ↑

187

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Parodos „Dainavimas – mano malda“ ekspozicijos

kumentinio filmo apie Dogu Bankovą režisierius Rytis Zemkauskas,

fragmentas

literatūrologė Gintarė Vaitonytė ir teatrologas Edgaras Klivis. Balandžio 27 d. atidaryta paroda „Dainavimas – mano malda“, skirta vienos žymiausių prieškario Lietuvos operos solisčių Marijonos Rakauskaitės 135-ečiui pažymėti. Tai buvo gyvybinga, spinduliuojanti žavesiu ir puikiu aktoriniu talentu asmenybė, savo sopranu turtinusi Lietuvos operą nuo 1924 iki 1948 metų. Šioje parodoje lankytojai galėjo susipažinti su dar niekur neeksponuotais Marijonos asmeniniais daiktais, laiškais ir nuotraukomis. Balandžio 29 d. vyko jaunųjų talentų koncertas „Žvalgykis nuo bokštų aukštų...“. M. Rostropovičiaus fondo stipendininkai: Amelija La-

188

pinskaitė, Rokas Makštutis, Rapolas Bartulis, Simonas Miknius atliko M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, K. M. Weberio, G. Tartini, L. van Beethoveno, F. Chopino, K. Debussy kūrinus klarnetui ir fortepijonui. Gegužės 6 d. surengtas VDU muzikos akademijos studenčių koncertas „Apie meilę ir laimę“, skirtas Motinos dienai. Renginio metu Daura Buivydė (sopranas), Monika Pleškytė (sopranas), Gabrielė Skromanaitė (sopranas), Dagna Kondratavičiūtė (sopranas), Živilė Kudirkaitė (fortepijonas) ir Lina Šabūnaitė (fortepijonas) atliko J. S. Bacho, J. Haydno, G. Verdi, G. Puccini, V. Herberto, B. Gorbulskio, D. Kairaitytės, G. Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių kūrinius. Gegužės 18 d. įvyko „Potsdam trio“ koncertas. „Potsdamo trio“ sudaro Kanados lietuvių smuikininkas Atis Bankas, prancūzų violončelininkas Damienas Ventula ir vokiečių pianistė Constanze Beck mann, kurios gimtajame mieste – būtent Postsdame, Vokietijoje, 2016-aisiais ir prasidėjo visų jų muzikinė karjera. Gegužės 20 d. lankytojus pakvietė tarptautinei muziejų nakčiai skirtas projektas „Kosminiai MKČ pasauliai“. Renginio metu vykę užsiėmimai, ekskursijos, edukacijos, paskaitos, koncertai, parodų pristatymai buvo skirti itin margai naktinėtojų auditorijai – astronomijos, dailės, istorijos, mados, muzikos mylėtojams. Gegužės 24 d. įvyko Juozo Brazausko knygos „Trumpas žydėjimas“ apie tarpukario dailininkę Marcę Katiliūtę pristatymas. Biografinėje apybraižoje nagrinėjami jaunos, talentingos dailininkės, grafikės virsmo menininke dramos aspektai: kokią įtaką dailininkei darė tėvai, aplinka, draugai, kiti menininkai, jos pačios charakteris, kas lėmė tragišką jos gyvenimo baigtį. turinys ↑

189

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Gegužės 28 d. surengtas modernaus dainavimo studijos „Musicalis“ (Kaunas, meno vadovės Jurgita Vichrovė ir Rima Labudė) 10-ties metų kūrybinės veiklos jubiliejinis koncertas „Aplink pasaulį per 3650 dienų“. Spalvingame, plačiai klausytojų auditorijai skirtame „Musicalis“ repertuare – džiazo, soul, pop, roko ir kitų populiarios šiuolaikinės muzikos stilių kūriniai, ištraukos iš roko operų, miuziklų. Birželio 29 d. vyko koncertas „Su meile – Kaunui”. Renginio metu žiūrovų širdis virpino Astos ir Dainiaus Vaičekonių fortepijoninis duetas. Koncerte lankytojai išgido ir solistės Juditos Leitaitės bei smuikininkės Paulinos Daukšytės atliekamus kūrinius. Renginio metu skambėjo Liudviko van Bethoveno, Fanny Mendelssohno, Erico Ewazeno, M. K. Čiurlionio, Richardo Strausso, Giedriaus Kuprevičiaus, Algimanto Raudonikio ir kitų kompozitorių kūriniai. A. ir D. Vaičekonių fortepijoninis duetas gyvuoja daugiau nei 20 metų. Jie abu koncertuoja ne tik kaip duetas, bet ir kaip solistai bei kamerinės muzikos atlikėjai. Liepos 20 d. buvo pristatyti vykdyto projekto „Nenustatytų autorinių teisių kūrinių paieška M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekos fonduose“ rezultatai. Renginyje dalyvavo kultūros darbuotojas, rašytojas, renginių organizatorius ir vedėjas Juozas Žitkauskas, muziejaus bibliotekos vedėja Violeta Karmalavičienė, projekto autorė ir sudarytoja Silvija Burokaitė. Rugpjūčio 17 d. įvyko fotografijų parodos „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“ atidarymas. Paroda skirta 120-osioms fotografo, kraštotyrininko, dailininko gimimo metinėms paminėti. Ekspoziciją sudarė per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus B. Bu-

190

račo fotodokumentų kolekcijos. Parodoje paliestos visos B. Buračo pamėgtos temos: šventės (dainininkai, vestuvininkai, muzikantai, dirbantys žmonės (meistrai, amatininkai), Lietuvos kraštovaizdžiai su didingos architektūros ir etnografiniais objektais bei liaudies meno objektai (audiniai, mezginiai, baldai, verpimo įrankiai). Jo kolekciją papildė ir reti B. Buračo kaip fotomenininko

ieškojimai:

autoaktai bei stereoskopinės fotografijos. Rugsėjo 5 d. pradėjo veikti fotografų Edmundo ir Boleslavos Zdanauskų dokumentinės fotografijos parodos „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai LietuParodos „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“

voje“ fragmentas, vaizduojantis žydų ir kitų tautybių atbėgėlius Vilniuje. Paroda skirta pirmą kartą Kaune vykusiam renginių ciklui „Sugiharos savaitė“.

ekspozicijos fragmentas

Rugsėjo 21 d. surengtas Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelių parodos „Pokalbis su Čiurlioniu“ atidarymas. Plačiajai auditorijai buvo pristatyti ir rečiau eksponuoti M. K. Čiurlionio piešiniai, eskizai.

turinys ↑

191

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. „Pokalbio su Čiurlioniu“ parodos gimimą inspiravo ilgus metus trunkantis menininkų susidomėjimas M. K. Čiurlionio asmenybe ir kūryba, prasidėjęs dar vaikystėje, vartant jo paveikslų albumus. Vėliau dailininkai daug kartų lankėsi M. K. Čiurlionio darbų ekspozicijoje, gilinosi į M. K. Čiurlionio žodžio kūrybą, analizavo tiek jo darbus, tiek savo asmenines patirtis, kurioms įvairiais gyvenimo etapais turėjo įtakos šis menininkas. Parodoje tarp dailininkų ir M. K. Čiurlionio kūrinių tartum vyksta pokalbis bendra temų, emocijų, simbolių kalba. Rugsėjo 23 d. vyko tradicinė muziejaus šventėje – 142-asis M. K. Čiurlionio gimtadienis. Renginyje lankytojų laukė visą dieną trunkanti programa, kurios metu buvo siūloma išbandyti net tris startuojančias edukacines programas mažiesiems lankytojams, sužinoti daug istorijų ir įdomybių apie Čiurlionį naujose teminėse ekskursijose, sudalyvauti visus pojūčius įtraukiančioje „Pojūčių teatro“ spektaklio premjeroje. Rugsėjo 29 d. Lietuvoje pirmą kartą buvo pristatomas tarptautinis meno projektas GNAP (Global Nomadic Art Project) bei GNAP parodos atidarymas.Tai procesualus meno projektas, apimantis tyrimus, kūrybinius vyksmus gamtoje ir jų fiksavimą įvairiomis medijomis: tekstai, nuotraukos ir vaizdo įrašai eksponuoti naujai įrengtoje ir pirmą kartą publikai pristatomoje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicinėje erdvėje – stiklu dengtame vidiniame kiemelyje. Spalio 5 d. surengtas M. K. Čiurlionio draugijos 30-ojo jubiliejaus minėjimas. Renginyje dalyvavo: prof. V. Landsbergis, prof. R. Zubovas, prof. B. Vainiūnaitė, prof. A. Žvirblytė, M. Bazaras, Kauno choro grupė, Varėnos kultūros centro moterų ansamblis „Rūta“, L. Alsys, J. Lukminaitė, L. Račys, G. Krupovičiūtė, E Buraitė, I. Grušelionytė.

192

Projekto GNAP (Global Nomadic Art Project)

Spalio 14 ir 15 d., lapkričio 5 ir 19 d. bei gruodžio 2 ir 3 d. vyko „Po-

dalyviai parodos

jūčių paveikslai“– sensorinės ekskursijos po M. K. Čiurlionio galerijos

atidarymo metu

sales. Jų metu lankytojai turėjo galimybę pažinti jose esančius kūrinius nenaudodami regos. Aktoriai – gidai, naudodami garso, kvapo, lytėjimo, judesio pojūčius, atkūrė atrinktų paveikslų įspūdį. Šių ekskursijų dalyviai patyrė meno kūrinį, pasiduodami savo ir kūrinį interpretuojančių aktorių vaizduotei. Spalio 17 d. įvyko vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios parodos „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ atidarymas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomas daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo

turinys ↑

193

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Gruodžio mėnesį pa roda pasipildė dar dviem vertingais šv. Jono ir šv. Morkaus evangelistų vitražais, restauruotais 2017 metais. Šie vitražai gali būti sukurti kitų Vienos dirbtuvių. XIX a. pab. – XX a. pr. austrų meistrų dirbtuvėPraktinis

se pagamintiems vitražams kontekstą parodoje kuria vertingi XV a.

komunikacijos

pab. – XX a. I p. sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai, dalis

seminaras „Paveldas ir

jų taip pat papildo Kristaus aukos ant kryžiaus slėpinio ikonografiją.

lankytojai“. Iš kairės: Kauno vicemeras Povilas Mačiulis,

Lapkričio 4 d. įvyko Pianisto Leono Livshino (JAV) rečitalis. Programoje

Kauno meras

skambėjo M. K. Čiurlionio, J. Brahmso, A. Schnittkės, A. Scriabino ir

Visvaldas Matijošaitis,

kitų kompozitorių kūriniai fortepijonui. Leonas Livshinas (Leon Liv-

Kauno Paveldo departamento

shin) koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Jo atlie-

direktorė

kama muzika skambėjo žymiausiose Europos ir Amerikos scenose.

Diana Varnaitė

Lapkričio 8 d. surengtas praktinis komunikacijos seminaras „Paveldas ir lankytojai“, Renginį vedė ekspertai iš Didžiosios Britanijos ir Norvegijos. Seminare siekta kultūros įstaigų, saugomų

teritorijų,

savival-

dybių ir kitų organizacijų darbuotojams suteikti praktiškai pritaikomų žinių apie efektyvią kultūros ir gamtos paveldo komunikaciją. Lapkričio 10 d. vyko knygos „Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja dailėtyri-

194

ninkė dr. (hp) Gražina Marija Martinaitienė, dailėtyrininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, Juozo Mikėno sūnėnas smuikininkas profesorius Jurgis Dvarionas, knygos redaktorė literatūrologė Deimantė Kukulienė, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius. Muzikavo Justina Auškelytė (smuikas), Ilona Beržanskytė, Justina Dvarionaitė. Prof. J. Mikėnas buvo ne tik moderniosios Lietuvos skulptūros, profesionaliosios mozaikos, freskos pradininkas, bet ir puikus pedagogas, palikęs visą būrį gabių skulptorių. Kūrybinės dirbtuvės meno pedagogams,

Lapkričio 12 d. surengta muzikinė popietė, kurios metu Mstislavo

kurias vedė

Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo remiami jaunieji muzi-

dailininkai Albertas Krajinskas

kantai ir jų draugai atliko lietuvių ir kitų šalių kompozitorių kūrinius.

ir Jūratė Bučmytė

Lapkričio 15 d. įvyko kūrybinės dirbtuvės meno pedagogams ir besidomintiems meno pedagogika. Dirbtuves vedė dailininkai Albertas Krajinskas ir Jūratė Bučmytė. Dirbtuvių metu dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti parodą „Pokalbis su Čiurlioniu“, kurioje greta autorių darbų eksponuojami ir plačiajai auditorijai mažiau žinomi M. K. Čiurlionio piešiniai ir eskizai. Lapkričio 24 duris atvėrė paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“. Parodoje pirmą kartą eksponuojamos įspūdingos knygos su paslaptingais įrašais „L“, „R“, „Š“, iš daugiau nei 2000 ranka įrašytų pavardžių turinys ↑

195

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

sukurta

erdvinė

instaliacija,

parodoje galima išvysti ir prieš 500 metų mirusio kunigaikščio Vytauto Didžiojo kelionę po Lietuvą. Projektas „LABDARIAI. LT“ skirtas didžiausiai, net 6 metus trukusiai labdaros akcijai, kurios tikslas buvo surinkti milijoną litų. Akcija truko 1930– 1936 m., siekiant surinkti lėšas unikaliam paminklui – nacionaliniam muziejui. Parodos „LABDARIAI.LT“ atidarymas

Lapkričio 30 d. „Baltojo kaspino festivalis 2017“ pakvietė į Virginijos Kochanskytės spektaklį „Gyvenimas kaip graži kelionė“. Vienos aktorės spektaklyje buvo pasakojamos romantiškos ir ironiškos, šmaikščios ir lyriškos istorijos. V. Kochanskytė žiūrovus ne tik kvietė pasinerti į kuriamo personažo gyvenimo kelionės peripetijas, bet drauge išgyventi ir savo asmeninius patyrimus. Scenarijus ir režisūrinis sprendimas – V. Kochanskytės. Gruodžio 8 d. surengtas baigiamasis muzikos vakaras „In Memoriam Julijui Andrejevui“. Renginyje dalyvavo kompozitoriaus J. Andrejevo sesuo Ina Banaitienė, klasės draugai ir kolegos, muzikologas Edmundas Gedgaudas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai Rimantas Armonas (violončelė), Irena Uss-Armonienė (fortepijonas), Jurgis Dvarionas (smuikas), pianistė Eglė Andrejevaitė, Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokinė Ainė Stankutė (smuikas) ir mokytoja ekspertė Aušra Kučinskienė (fortepijonas). Bičiuliai, mokiniai ir bendradarbiai, prisimindami šiltą bendravimą su Julijumi Andrejevu,

196

pabrėžė jo nuoširdumą, altruizmą, pozityvumą, artistišką ugnį, pedagoginį atsidavimą. Gruodžio 13 d. įvyko leidinio „V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas. Iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“ pristatymas. Labiausiai V. D. Brenneris išgarsėjo 1907 m. sukūręs prezidento Abrahamo Lincolno atvaizdą, kuris buvo panaudotas vadinamajam Lincolno vienam centui, pirmąkart nukaldintam 1909 m. minint šio JAV prezidento 100-ąsias gimimo metines. Per savo karjerą skulptorius V. D. Brenneris sukūrė daugiau nei 125 medalius, plaketes, įvairių portretų ir biustų. Gruodžio 21 d. lankytojus pakvietėme į „Dzūkų kalendoraus 2018“ ir kompaktinės plokštelės „Vai tu girala: dainuoja Petras Zalanskas, groja Saulius Spindi“ pristatymą. Renginyje dalyvavo kalendoriaus sudarytojas poetas Juozas Žitkauskas, chorvedys prof. Petras Bingelis, medikas prof. Arvydas Šeškevičius, Skriaudžių kalendorių muziejaus įkūrėjas, kolekcininkas Pijus Brazauskas, kompozitorius Saulius Labanauskas-Saulius Spindi, solistė Gražina Miliauskaitė, pianistas Darius Kudirka.

turinys ↑

197

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

Sausio 28 d. šeimos buvo pakviestos į svečius „pas mūzas“. Užsiėmimo metu buvo apžvelgti skaidrėse užfiksuoti Kaune rasti senoviniai indai, eksponuoti Keramikos muziejuje. Kiek daug įdomių istorijų gali papasakoti archeologiniai radiniai apie tų laikų lietuvių užstalės tradicijas, valgymo kultūrą, keramikos technologijas, meninę raidą ir raišką. Lankytojams buvo surengtos keramikos dirbtuvės, kurių metu patys lipdė Kūrinys iš parodos „Portretas be veido“

ir smagiai leido laiką. Vasario 9 d. įvyko fotografo Krzysztofo Gierałtowskio parodos „Portretas be veido“ atidarymas. K. Gierałtowskis (g. 1938) – pasauliniu mastu pripažintas lenkų fotomenininkas, portretistas. XX a. 7 deš. pradėjęs nuo fotoreportažų, mados ir reklamos fotografavimo, jis palaipsniui perėjo prie meninės kūrybos, sukurdamas ištisą fotografinį lenkų inteligentijos panteoną. „Portretas be veido“ viena reikšmingiausių

fotomenininko

serijų.

Parodoje eksponuojami daugiau nei 100 portretų: režisieriaus Andrzejaus Wajdos, aktorių Danieliaus Olbrychskio ir Maios Komorowskos, poetų, prozininkų ir dra-

198

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

maturgų Česlovo Milošo, Wisławos Szymborskos, Tadeuszo Konwickio, Leopoldo Tyrmando, Jerzy Kosińskio ir daugelio kitų. Vasario 14 d. visus neabejingus meilei pakvietė į renginys „Meilės mandala arba kaip mylėjo senovės indai“ (N-16). Ką reiškia Kama Sutra, kokias paslaptis saugo senovinės Indijos meilės šventyklos, kaip nupiešti meilę mandaloje? Visa tai išbandė ir sužinojo, visi nuspręndę atšvęsti meilės dieną M. Žilinsko dailės galerijoje.

Parodos „Kelionėje,

Vasario 25 d. surengtas nuotaikingas edukacinis užsiėmimas šeimoms

namie ir svajonėse:

„Lobių sargo laiškas“. Ieškodami lobių skrynios, lankytojai išnaršė galeri-

peizažai iš „Lewben

jos sales ir pamatė kūrinius su užuominomis, kurios padėjo nepasiklysti

Art Foundation“ kolekcijos“ atidarymas

azartiškose paieškose. Kartu su šeima atlikę smagias užduotis, išgvildenę visus rebusus, pagaliau buvo apdovanoti – aptiko pažadėtąjį lobį! Kovo 23 d. atidaryta „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje sukauptų peizažų paroda. Paroda „Kelionėje, namie ir svajonėse: peizažai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ yra teminė, joje eksponuoti nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pirmojo dešimtmečio su-

turinys ↑

199

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

kurti peizažo žanro kūriniai – ir panoraminiai vaizdai, ir darbai, atskleidžiantys, kad peizažai – ne tik gamta. Parodoje pristatyta arti 70 kūrinių ir per 40 lietuvių arba su Lietuva artimai susijusių autorių. Kovo 25 d. pakvietėme šeimas į edukacinį užsiėmimą, kurio metu buvo ruošiamasi džiugiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms. Lankytojai išgirdo apie tradicinių margučių spalvų semantiką, ženklų simbolius, velykinių švenčių rituale bei žaidimuose užkoduotas prasmes. Be rūpesčių leido laiką, bendravo, piešė ir dekoravo margučius.

Studijos GAMERS šo-

Balandžio 22 d. „Šeštadienio mūzos“ pakvietė šeimas į edukacinę po-

kėjų repeticija prieš

pietę, kur kartu su programos vadove lankytojai galėjo ne tik gėrėtis

pasirodymą 2-osios Kauno tarptautinės

parodos „Kelionėje, namie ir svajonėse: peizažai iš „Lewben Art Foun-

grafikos bienalės

dation“ kolekcijos” kūriniais, sužinoti, kokie žanrai būdingi peizažui, bet

konkursinės parodos

ir patys galėjo sukurti vaizdą, galbūt tą, kurį dar svajoja pamatyti.

„Fragmento evoliucija“ atidaryme

Gegužės 4 d. atidaryta 2-osios Kauno tarptautinės grafikos bienalės konkursinė paroda „Fragmento evoliucija“. Šių metų bienalės tema – „Fragmento evoliucija“ – lyg nuosekliai sudėliota kiekvieno menininko kūrybos ciklo seka, savo

turiniu

atspindinti

mūsų pasaulį, per autoriaus pasaulėjautos prizmę vaizdais papasakota istorija apie būties kitimą.

200

Gegužės 5 d. įvyko parodos „Polish design: in the Middle of“ atidarymas. Parodoje pristatyta trisdešimt darbų – sukurtų tiek jaunų, tiek jau pripažintų lenkų dizainerių. Į vieną vietą sutelkti projektai leidžia įsivaizduoti lenkų dizaino potencialą ir pažinti kūrėjų mąstymo tėkmę. Gegužės 6 d. surengta šeimų popietė „Šeštadienį einam į svečius pas mūzas“, skirta Motinos dienai. Lankytojai sužinojo, kurioje pasaulio valstybėje ši šventė įteisinta oficialiai pirmą kartą ir kada pradėta švęsti Lietuvoje. Išgirdo įdomių istorijų apie Motinos garbinimo tradicijos ištakas. Smagiai leido laiką bendraudami ir kurdami Motinos portretą. Parodos „Polish design: in the Middle of“ plakatas

Birželio 1 d. įvyko įžanginės festivalio „Kaunas Photo“ 2017 parodos „Pliažo sezonas“ atidarymas. Parodoje pristatyta vienuolikos autorių kūryba. Fotografijų ekspozicija, kurią sudarė trys dalys, lankytojus nustebino ne tik efektingais, didelių formatų kūriniais bei jų pateikimo formomis, bet ir netikėtais paplūdimio siužetų posūkiais. Birželio 15 d. atidaryta XX a. Lietuvos knygų iliustracijų paroda „Šiltas prisiminimas“. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių bei projektų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą

turinys ↑

201

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Parodos „Šiltas prisiminimas“

tarpinėje būsenoje iki galutinio tikslo – spausdinto vaizdo knygoje. Šie

atidarymas

piešiniai, projektai, eskizai įdomūs bei vertingi kaip atskiri meno kūriniai, kurių retrospektyva ir pateikta parodoje „Šiltas prisiminimas“. Liepos 4 d. prasidėjo jau tradiciškai organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasara, vasara…”. Muziejaus edukatorės liepos bei rugpjūčio mėnesiais laukė visų vaikučių, tėvelių ir senelių, kurie atostogavo mieste ir norėjo smagiai bei kūrybiškai praleisti laiką meninėje muziejaus aplinkoje. Visi atvykę į „Vasara, vasara...“ programas pamatė naujas parodas, sprendė intriguojančias užduotis, piešė, lipdė, ieškojo ir atrado daug naujų paslapčių. Rugsėjo 22 d. Suomijos ambasada Lietuvoje, minėdama savo šalies nepriklausomybės 100-ąsias metines, atidarė penkių suomių fotomeni-

202

ninkų darbų parodą „Nepriklausomybė pro objektyvą“ („Independence Trough the Lenses”). Parodą parengė Tamperės fotocentras Nykyaika, „Backlight“ fotofestivalis kartu su M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Galerijoje savo darbus eksponavo Sara Hornig, Riitta Päiväläinen, Harri Pälviranta, Juha Suonpää ir Juuso Westerlundas. Parodos „Nepriklausomybė pro objektyvą“ suomiškumas yra kasdieniškas: tai didvyriškas sugebėjimas išgyventi, ištverti ir paleisti, tai atsiminimų ir praeities nešimas kaip dalelės savasties. Parodoje fotografai pristatė darbus, kuriuose kiekvienas savaip atskleidė požiūrį į šiuolaikinę Suomijos visuomenę. Spalio 28 d. pakvietėme šeimas susipažinti su mandalų kūrimo subtilybėmis, meditaciniu jų poveikiu, gydomosiomis galiomis bei gilesnėmis žiniomis apie mandalos reikšmę hinduistinėje ir budistinėje tantroje. Lapkričio 9 d. įvyko tarptautinės parodos „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, atidarymas. Parodoje lankytojams pristatyta aktuali ekspresyvios kūrybos situacija. Čia atsispindi ekspresionistinės raiškos dailėje įvairovė, kuri konceptualiai ir istoriškai yra artima Lietuvos dailės raidai. Parodoje savo darbus pristatė 13 menininkų: tapytojai Francis’as-Olivier Brunet'as, Nicolas’as Gasiorowskis, Cristine Guinamand, Serge’as Labegorre, Niyazas Najafovas, Jean’as-Louis Nehlich’as, Olivier de Sagazanas, Gérardas Striche, Johanas Van Mullem’as, skulptoriai Robertas Sobocinskis, Rūta Jusionytė, Marcas Petit'as bei fotomenininkas Marcas Krugeris. Lapkričio 25 d. edukacinė programa „Šeštadienį einam į svečius pas mūzas“ pakvietė į adventinę popietę ir pasiūlė ją įprasminti savo kūrybos Gerų darbų Advento kalendoriumi. Gruodžio 16 d. surengtas prieškalėdinis susitikimas su „šeštadienio mūzomis“. Jame ne tik buvo dalinamasi Kalėdų laukimo nuotaikomis, bet buvo galima patiems susikurti vardinį angelą. turinys ↑

203

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

„Geriausio 2016 metų kūrinio“ apdovano-

Sausio 14 d. lankytojus pakvietė viena populiariausių ir daug žiūro-

jimai

vų dėmesio sulaukianti paroda „Geriausias metų kūrinys“. Parodoje „Geriausias 2016 metų kūrinys“ eksponuota 111 kūrinių. Kaip ir kasmet, čia buvo gausu įvairiausių temų bei stilistikos kūrinių, tarp kurių kiekvienas lankytojas tikrai atrado jam labiausiai patikusį. Parodai parengta edukacinė programa.

204

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

Vasario 16 d. įvyko parodos „Geriausias 2016 metų kūrinys“ laureatų paskelbimas. Jau aštuonioliktą kartą buvo išrinkti ir apdovanoti geriausi Kauno menininkai. Už labiausiai patikusį kūrinį balsavo 2166 žiūrovai. Daugiausia žiūrovų simpatijų pelnė P. Griušio paveikslas „Mano draugas – Tambovo vilkas“, nurungęs 110 kitų konkursui pateiktų darbų. Apdovanojimai taip pat įteikti: Konstancijai Dzimidavičienei – už kūrinį „Žaliavalgis I–II“. Evaldui Mikalauskiui – už kūrinį „Nebijok, neišnyksi“. Danieliui Sodeikai – už kūrinį „Užkalbėjimas“. Evaldui Pauzai – už kūrinį „Musė“. Jaunajai menininkei Laurai SlavinskaiParodoje „Geriausias

tei – už kūrinį „Dulkių spindesy“.

2016 metų kūrinys“

turinys ↑

205

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

P. Griušys prie savo „Geriausiu 2016 metų kūriniu“ išrinkto

Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus prizas skirtas Ramunei

paveikslo „Mano

Staškevičiūtei (triptikas „Atlaidai“), Laurai Slavinskaitei („Dulkių spin-

draugas – Tambovo

desy“), Sigitai Dackevičiūtei („Gamtos ir kultūros sandūra: I. Mikro-

vilkas“

klaidingas. Aš esu lapė II. Sidabrinė lapė III. Grynas oras“). Jono Jučo ir „Kaunas Jazz“ prizas atiteko Evaldui Pauzai („Musė“). Kauno lėlių teatro prizas skirtas Antanui Jusevičiui („Opera už 2 skatiku“). Kavinės „Kultūra“ prizas atiteko Evaldui Pauzai („Musė“). Kauno valstybinės filharmonijos prizas skirtas Antanui Jusevičiui („Opera už 2 skatiku“). Irenos Mikuličiūtės dailės galerijos prizas skirtas ekspozicijos autoriams Violetai Jasevičiūtei ir Osvaldui Daugeliui.

206

Mildos Mildažytės-Kulikauskienės parodos „Atsiminimai“ atidarymas

Sausio 19 d. įvyko Mildos Mildažytės-Kulikauskienės parodos „Atsiminimai“, skirtos dailininkės 80-ties metų jubiliejui, atidarymas. „Kūrybinį darbą dirbau namuose, dirbtuvėje, bet buvau ir esu gamtos žmogus. Etiuduose akvarele ar aliejumi gaudžiau nuotaikas, gamtos grožis keri ir šiandien, paskui jokį lyderį nėjau, mėginau perteikti savo išgyvenimus“, – taip savo kūrybą apibūdina parodos autorė. Vasario 23 d. surengtas tapytojo Ryto Jurgelio parodos „Balta upė“ atidarymas. Prie tapybos kūrinių ciklo „Balta upė“ kūrėjas teigia ėjęs daugiau nei 20 metų, kol tiek jo pasąmonėje, tiek kūryboje šis menkas spindulys išsiplėtė iki galingo šviesos ir išsilaisvinimo proveržio,

turinys ↑

207

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Ryto Jurgelio paroda „Balta upė“

akivaizdžiai regimo jo paveikslų plokštumose. Ramus, meditatyvus potėpis drobės paviršiuje išryškina simbolinę kūrinių plotmę: vaizdą konstruojantys kvadratėliai – vienas seniausių ir stipriausių simbolių, kurio geometrinis kodas ir reliatyvus paprastumas užtikrina jų suvokimą, sąveiką su stebėtoju, simbolinę protėvių pasaulėvokos raišką. Parodai parengta edukacinė programa. Kovo 2 d. parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ pratęsė skulptoriaus Algimanto Šlapiko parodos atidarymas. A. Šlapikas yra vienas iš tų paskutiniųjų mohikanų, kuris skulptūros specialybės mokėsi kaip

208

Algimanto Šlapiko parodos atidarymas

minties, formos, plastikos ir estetikos harmonijos. Meistrystė yra vienas pagrindinių Šlapiko kartos skulptorių bruožų. Parodai parengta edukacinė programa. Kovo 7 d. surengtas susitikimas su tapytoju Rytu Jurgeliu, kuris asmeniškai prašneko apie savo kūrybą personalinėje parodoje „Balta upė“. Susitikime dalyvavo ir parodos kuratorė menotyrininkė Vilma Kilinskienė. Pokalbį moderavo tapytoja Eglė Velaniškytė.

turinys ↑

209

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Balandžio 7 d. vyko Jūratės Stauskaitės parodos „ESU“ atidarymas. J. Stauskaitės paroda – tai nuotykis ne tik žiūrovui, bet ir pačiai menininkei, pirmąkart taip išsamiai pristačiusiai savo kūrybos kardiogramą. Stabteldama prie ryškiausių kūrybos epizodų, ji pasitelkia konceptualų ekspozicijos modelį, apmąstydama sudėtingą ir prieštaringą žmogaus – moters – gyvenimo kelią – nuo patiklaus jaunystės naivumo per meditacijų tylą ir skrydžio ilgesį iki maištaujančios realybės ir brandos. Gegužės 11 d. atidaryta šešiasdešimt penktoji Algio Griškevičiaus tapyAlgio Griškevičiaus

bos, fotografijos bei objektų paroda „Iliuzijos“. Ekspozicijoje buvo gali-

tapybos, fotografijos

ma pamatyti darbus, kurtus dar 2002 metais, taip pat vos prieš kelias

bei objektų parodos

savaites nuo molberto nuimtas drobes. Tai iki šiol didžiausias ir išsa-

„Iliuzijos“ eksponavimas

210

miausias menininko pristatymas Kaune. A. Griškevičiaus kūrybai būdingas kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų ir nuostatų aktualizacija, nevengiant ironijos ir tragikomiško pasaulio suvokimo. Parodai parengta edukacinė programa. Gegužės 13 d. surengtas bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodos „Didžioji pramonė“ atidarymas. Paroda, kurios pavadinimas tariamas su ironija, atskleidžia sovietinės pramonės patologiją. Industrializacijos, planinės ekonomikos, priverstinai laimingos tuometinės visuomenės ligos atpažįstamos per eksponatus, tekstus ir garsus. Paroda yra ir diagnostikos įrankis, galintis aptikti šiandienos kūnu tebekeliaujantį sovietmečio krešulį. Birželio 2 d. įvyko parodos „Vytautas Eigirdas (1957–2012). Tapyba“ atidarymas. Dramatiškas, emocingas ir ekspresyvus požiūris į gyvenimą išsiliejo V. Eigirdo gvildentų biblinių, mitologinių, koridos siužetų paveiksluose bei piešiniuose. Jis buvo įvairiapusis kūrėjas, gebėjęs vienodai gerai tapyti ir piešti, tačiau pirmiausia jis save laikė tapytoju. Ši paroda skirta Eigirdo tapybos retrospektyvai, naujam žvilgsniui į jo spalvas bei tapytų vizijų interpretacijas. Birželio 22 d. duris atvėrė paroda „Liaudies meno inspiracijos“. Tai pirmoji respublikinė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus inicijuota profesionalių įvairių sričių menininkų paroda, kurios tikslas – vizualaus meno renginys, aktualizuojantis ir analizuojantis lietuvių liaudies meno įkvėptus, šių dienų meno kalba sukurtus kūrinius. Profesionalūs vizualaus meno atstovai savo kūryboje vienaip ar kitaip perteikia lietuvių liaudies meno bruožus, naudoja įvairiausius jo atspindžius ar interpretacijas. Rugsėjo 16 d. įvyko Kauno bienalės parodų „Ateini ar išeini“, „Iš ko padaryti paminklai“ ir Sophie Calle parodos atidarymai. Parodoje „Ateini

turinys ↑

211

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

ar išeini“ eksponuoti projektai, performansai, akcijos, filmai, objektai, kritiškai persvarstantys paminklo funkciją, formą, santykį su ideologija, erdve ir žmogaus kūnu. Parodoje „Iš ko padaryti paminklai“ tarptautinė videodarbų kolekcija pristatė pastarojo dešimtmečio kūrinius ir platų meninių gestų spektrą kaip kontrastą XXI a. pradžios nykstančiai monumentų didybei. Kiekviena Sophie Calle ciklo „Atsitraukimas“ dalis susidėjo iš trijų elementų. Tai buvusio paminklo Rytų Berlyne vietos fotografija, užrašyti žmonių prisiminimai apie tą paminklą ir archyvinė paties paminklo fotografija. Nors liečia konkrečias vietas, berlyniečių pasisakymai yra ir labai universalūs – jie visai galėtų būti ir mūsų. Rugsėjo 23–24 d. parodoje „Didžioji pramonė“ vyko kūrybinės dirbtuvės visai šeimai „Atminties popierius“. Dirbtuvėse laukė įdomus eksperimentas – buvo kūrybiškai perdirbamas istorinis J. Janonio popieriaus fabriko rašomasis popierius. Ištirpdytas vandenyje, jis tapo mase, iš kurios dirbtuvių dalyviai savo rankomis pasėmė ir suformavo naują, asmeninį popieriaus lakštą. Nuo laiko gelstelėjusio fabrikinio popieriaus perdirbimas į naują individualų kūrinį – lyg savita atminties alchemija. Istorinės tiesos čia įgauna kitokį, suasmenintą pavidalą. Spalio 19 d. parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ pratęsė Antano Obcarsko parodos atidarymas. Jau pirmieji A. Obcarsko kūriniai parodė dailininko mėgavimąsi ekspresionistine tapyba, kurioje balansuojama tarp abstrakčių ir figūrinių vaizdų. Menininkas nevengė ryškių, kontrastingų spalvų. Dailininko kūrybos prigimtyje slypintis žaidimo elementas atskleidė kūrybinę giminystę su Jurgiu Mačiūnu ir jo „Fluxus“ judėjimu. Spalio 20 d. pakvietėme drobiečius susitikti parodoje „Didžioji pramonė“. Sulaukėme visų, norinčių pasidalinti savo prisiminimais apie „Drobės“ fabriką: linksmais jaunystės nutikimais ar absurdiškais, sapne vis sugrįžtančiais fabriko griūties momentais.

212

Lapkričio 11 d. bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ surengė specialią perklausą ir ekskursiją „Molinės gerklės“ parodoje „Didžioji pramonė“. Šis susitikimas buvo panašus į sambūrį prie laužo – tik spragsėjo ne žarijos, bet 1960-ųjų plokštelės, o asmenines istorijas pasakojo anuomet neišgirsti ir visuomenės atstumti balsai. Gruodžio 8 d. įvyko Leono Striogos parodos „Geležies amžius“ atidarymas. Iš pirmo žvilgsnio šaltoki ir labai šiuolaikiškai, moderniai atrodantys kūriniai prabyla pačiomis jautriausiomis temomis ir kalbomis. Menininko darbuose atsispindi jo išgyventi įvykiai bei jį supanti aplinka. Geležinės Leono Striogos skulptūros pasakoja įdomiausias istorijas, pranešdamos svarbiausias žinias iš praeities ir dabarties.

Drobiečių susitikimas bendruomenių platformoje „Mažosios istorijos“

turinys ↑

213

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ, VELNIŲ MUZIEJUS Vasario 3 d. trečiąjį kūrybinio bendradarbiavimo dešimtmetį pradėsianti menininkų grupė „Archyvas“ pristatė parodą „Priklausomybė laisvei“. Joje devyni „Archyvo“ grupės dalyviai pakvietė pažvelgti į surastas bendros temos išraiškos formas. Vasario 7–28 dienomis vyko edukaciniai užsiėmimai įvairaus amAistės Ramūnaitės parodos „Atrasti praradimai“ atidarymas

žiaus moksleiviams „Kas yra Užgavėnės Tau?“ Edukacijos metu buvo aptariamos senosios Užgavėnių

šventės

tradicijos, jų prasmė, buvo prisiminti ryškiausi šventės bruožai, linksminamasi ir žaidžiama. Kovo 9 d. personalinę parodą „Atrasti praradimai“ pristatė grafikė Aistė Ramūnaitė. Jos paroda – intriguojantis asme-

214

A . ŽMU ID Z IN AV IČ IAU S K Ū R IN IŲ IR R IN K IN IŲ M U Z IE JU S

ninis pasakojimas apie patirtis, Kauno miestą ir dar apie kai ką, kas slepiasi anapusybėje, – mistinį, mitinį personažą kauką, kuris taip pat gyvena Kaune. Balandžio 13 d. atidaryta

Lietuvos

Latvijos

grafikos

paroda

„atEITies

praEITis“.

Parodoje

išryškėjo

daugialy-

pės istorijos ir dabarties, atminties ir tikrovės, realybės ir iliuzijos

sankirtos.

Grafikos kūriniuose slypinti laiko dialekLietuvos ir Latvijos grafikos parodos „atEITies praEITis“

tika savaip atrakina artimas patirtis, faktinę tikrovę, praeities potyrius, mąstymo būsenas, stebėjimus ir vizijas.

atidarymas

Gegužės 20 d. lankytojus pakvietė tarptautinei muziejų nakčiai skirtas renginys „Durys atidarytos“. Visi susirinkusieji mėgavosi parodų atidarymais, pokalbiais su menininkais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, galėjo pajusti plenero atmosferą ir bohemišką tarpukario aplinką. Gegužės 20 d. pradėjo veikti Kauno „Eglės galerijos“ paroda, skirta pažymėti galerijos veiklos 20-mečiui. Jubiliejinė paroda skirta įvairių kartų ištikimiausių galerijos bičiulių kūrybai. Ekspozicijoje – Vladimiro Bogatyriovo, Aurimo Eidukaičio, Kęstučio Kasparavičiaus, Elenos Kniūkštaitės, Mariaus Liugailos, Virgio Rusecko, Neringos M. Strazturinys ↑

215

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

dės, Editos Suchockytės tapybos bei grafikos darbai. Skirtinga dailininkų gyvenimo ir kūrybinė patirtis dėliojo margaspalvę parodos mozaiką, švytinčią netikėtomis atradimų spalvomis. Gegužės 20 d. įvyko retrospektyvinės britų menininko Steveno Vincento Mitčelo parodos „Žmogus, kuriantis fantazijų pasaulius“ atidarymas. Žvelgiant į S. V. Mitčelo darbus, juntamas skonio ir gyvenimo aistros koncentratas, kuris dažnai pavergia žiūrovo sąmonę. Savo asmeninius potyrius menininkas kreipia link begalybės, skatinamas žingeidumo, bando suprasti anapusybės, transcendencijos paslaptis, skverbiasi į nepažinius dvasių pasaulius. Įvaizdžiai, atsiradę paveiksluose, atima žadą, šokiruoja, gąsdina, o kartais ir verčia užsimerkti. Birželio 28 d. surengtas dailininkės Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės (1922–2009) parodos „Poeto mūza – Savoldo angelas“ atidarymas. Guvi, nerimstanti, nenustygstanti vietoje menininkė ieškojo naujų raiškos būdų ir naujų stilistinių priemonių. Meno kūriniai saviti: technika įvairi – ji tapė ant keraminių vazų, ant drobės. Amerikoje pasinėrė į abstraktų ekspresionizmą. Jos pagalbininkais tapo dažai, drobė ir laki vaizduotė, kurios dėka ir gimė ekspresyvių potėpių kūriniai. Spalio 5 d. festivalis „Vitrum Balticum VII“ pristatė parodą „Prieš vakar. Išnarplioti“. Ekspozicijoje – pramoninio ir studijinio stiklo dizaino istorinė kolekcija. Šį kartą festivalyje „Vitrum Balticum VII“ siekta atskleisti šiuolaikines stiklo tendencijas, bei priminti stiklo meno praeities reiškinius. Paroda atspindi sovietinio laikotarpio funkcionalaus stiklo kūrimo ir meninės specifikos etapą Lietuvoje. Lapkričio 30 d. pradėjo veikti paroda „Pranas Domšaitis. Pastelės“. Parodoje pristatyta P. Domšaičio palikimo dalis – pastelių kolekcija,

216

Festivalio „Vitrum Balticum VII“ pa rodos „Prieš vakar.

išsaugota artimų dainininkės ir vokalo pedagogės Adeleide Armhold

Išnarplioti“ ekspozi-

giminių. Kolekcijos pagrindu tapo dainininkės sutuoktinio dailinin-

cijos fragmentas

ko išeivio Prano Domšaičio įvairiais laikotarpiais sukurtos pastelės. P. Domšaitis – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų ekspresionistų, išaugęs ir susiformavęs vokiečių meno akademijos įtakoje, savo kūrinius eksponavęs bendrose parodose su K. Schmidtu-Rotluffu, Ch. Soutine‘u , E. Nolde, M. Chagallu.

turinys ↑

217

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

A. IR P. GALAUNIŲ NAMAI

Vasario 10 d. įvyko tautodailininkės Jūratės Marijos Jaronienės tapybos darbų parodos „Pasivaikščiojimai. Legendų takais“, skirtos 2017-iesiems – Piliakalnių metams ir Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, paminėti, atidarymas. Pagrindinis tautodailininkės Jūratės Marijos Jaronienės tapybos darbų, pristatomų parodoje, siužetas – piliakalniai, skaičiuojantys savo šimtmečius ir vis dar pasakojantys legendas, kiti gi prabylantys jau tik iš autorės darbų. Vasario 22 d. koncertavo gitaros klasės mokytojos Ingos Raginienės mokiniai. Renginyje dalyvavo Kauno 1-osios muzikos mokyklos, Kauno Suzukio pradinės mokyklos mokiniai ir VDU Muzikos akademijos studentė Gabrielė Obuchavičiūtė. Kovo 1 d. surengtas Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos mokytojos Mildos Pupelienės smuiko klasės mokinių koncertas. Dalyvavo Paulina Banaitytė (VI kl.), Aistė Karpavičiūtė (IV g. kl.), Marija Raisanen (IV g. kl.). Koncertmeisterė Goda Stanionytė. Kovo 15 d. įvyko Kauno „Vyturio“ gimnazijos Muzikos skyriaus ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokinių fortepijono muzikos koncertas „Kartų muzika“.

218

A. IR P . G AL AU N IŲ N AM AI

Kovo 22 d. surengtas klasikinės gitaros koncertas. J. S. Bacho, Domeniconi, N. Koškino ir kt. kompozitorių kūrinius atliko Gabrielė Obuchavičiūtė, Danguolė Lingytė ir Eglė Kuliešytė. Kovo 28 d. vyko A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytojos Loretos Haidari fortepijono klasės mokinių koncertas „Pražydus pirmosioms žibuoklėms“. Kovo 29 d. koncertavo Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojų Giedrės Bankietienės ir Juditos Radomskienės klasikinės gitaros klasės mokiniai. Balandžio 4 d. įvyko Kauno 1-osios muzikos mokyklos fleitos mokytojos-metodininkės Jurgitos Otienės mokinių koncertas „Pavasario garsai“. Balandžio 27 d. koncertavo Garliavos meno mokyklos mokytojų Eglės Čekavičienės ir Marijos Janavičienės gitaros klasės mokiniai. Gegužės 3 d. vyko Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytojos Evelinos Žigaitės ir smuiko mokytojos Jurgitos Gelūnaitės-Tervydienės mokinių koncertas „Su pavasariu!”. Gegužės 10 d. surengtas Kauno „Vyturio“ gimnazijos Muzikos skyriaus, Garliavos meno mokyklos ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokinių koncertas „Pavasario garsai“ Gegužės 26 d. įvyko Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojos Rūtos Varnienės mokinių kamerinės muzikos koncertas.

turinys ↑

219

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Gegužės 30 d. koncertavo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytojų Birutės Kumpikienės ir Violetos Kulvietienės fortepijono klasės mokiniai. Birželio 6 d. surengtas Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojų J. Vaičiulienės, V. Polianskienės, L. Kepežinskienės, G. Žukausko ir M. Petrausko muzikos mokyklos mokytojos R. Bobinienės mokinių koncertas „Vasara su muzika“. Lapkričio 9 d. įvyko A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytojos Loretos Haidari mokinių fortepijoninės muzikos koncertas „Klevo lapų sukūry“. Gruodžio 7 d. duris atvėrė Zitos Levickienės autorinių atvirukų pa roda „Gėlėti burtai“, skirta menotyrininkei Giedrei Puodžiukaitytei atminti. Jau penktojoje asmeninėje kūrybos parodoje Zita Levickienė pristatė per penkiasdešimt autorinių atvirukų. Tai vienetiniai rankų darbo kūriniai, kurių pagrindiniai bruožai – grafiškumas ir precizika. Darbų linijinėse kompozicijose skaitoma didžiulė atida ir meilė liaudies ornamentikai, stebuklinei augmenijai. Gruodžio 14 d. įvyko parodos „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“ atidarymas. Parodoje rodomi išskirtinai kauniečių interjeruose naudoti baldai, puošybos detalės ir reikmenys, charakteringi Art Deco stilistikai ir bylojantys apie tarpukario interjerų madas. Parodos lankytojai gali išvysti ir restauruotą baldų komplektą, priklausiusį skulptoriams ir grafikams Jadvygai Mozūraitei-Klemkienei ir jos vyrui Vytautui Klemkai, Antano Tamošaičio XX a. 4 deš. austą rištinį kilimą ir charakteringų formų baldų komplektus, tarpukariu gamintus Kauno baldininkų. Parodoje gausiai pristatoma ir

220

Parodos „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“ atidarymas

kasdienybės dalis – taikomosios dailės dirbiniai, naudoti miestiečių buityje, dažnai importuoti iš Čekijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Parodoje svarią vietą užima ir vaizduojamosios dailės kūriniai. Tuo metu kūrusių Stasio Ušinsko, Adomo Galdiko, Kazio Šimonio, Marcės Katiliūtės ir kitų autorių darbuose matomos naujos ir modernios tuo laikotarpiu formų ir siužetų traktuotės. Gruodžio 19 d. surengtas Kauno M. Petrausko muzikos mokyklos mokytojų A. Rekuvienės ir M. Janavičienės mokinių koncertas-muzikinė popietė „Šv. Kalėdų belaukiant...“.

turinys ↑

221

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

Vasario 16 d., kaip ir kasmet, Istorinė LR Prezidentūra buvo atvira visiems švenčiantiems žmonėms. Lankytojų laukė naujausios pa rodos ir ekspozicijos. Artėjančiam šimtmečiui ypač aktuali paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“, pasakojanti apie tarpukario šventes, iš kurių ir šiandien reikėtų pasimokyti dalyvavimo kultūros ar pasisemti idėjų, kaip suvienyti žmones bendram tikslui. Kovo 1 d. visuomenei buvo pristatyta naujausia muziejaus istorikės

Dr. Ingridos Jakubavičienės knygos „Prezidento sargyboje. Leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“ pristatymas Istorinėje Prezidentūroje. Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, knygos sudarytoja dr. Ingrida Jakubavičienė, P. Skardžiaus dukra Ina Kozel, doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė

222

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

dr. Ingridos Jakubavičienės knyga „Prezidento sargyboje. Leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“. Knygoje pateikiami Prezidento Antano „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m.

Smetonos apsaugos karininko leitenanto Povilo Skardžiaus atsiminimai bei prezidento žmonos Sofijos Smetonienės laiškų rinkinys.

vyriausybių ministrų

Atsiminimus apie tėvą ir Sofiją Smetonienę publikuoja ir Povilo Skar-

biografinio žodyno“

džiaus vaikai – duktė Ina Kozel ir sūnus Jonas Skardis. Knyga gausiai

sutiktuvės Istorinėje Prezidentūroje. Iš kairės: dr. Ingrida

iliustruota niekur nepublikuotomis Skardžių šeimos archyvo nuotraukomis bei dokumentais.

Jakubavičienė, dr. Audronė Veilentienė, dokt. Algis

Kovo 9 d. vyko Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleisto „Lie-

Bitautas, doc. dr.

tuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinio

Giedrius Janauskas, prof. dr. Jonas Vaičenonis. Kaunas,

žodyno“ sutiktuvės. Leidinyje pateikiamos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais dirbusio dvidešimt vieno Ministrų kabineto nario

2017 m. kovo 9 d.

turinys ↑

223

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

biografijos. Tuo laikotarpiu šias pareigas ėjo šimtas ministrų. Biografijos parengtos pagal standartinę anketą. Tai padėjo ne tik atskleisti visų ministrų veiklą, bet ir nustatyti kiekvieno indėlį į to laikotarpio Lietuvos politinį gyvenimą. Kovo 22 d. surengtas Joanos Vigos Čiplytės parengtos dokumentinės monografijos „Eduardas Turauskas (1896–1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“ pristatymas. 2016 m. minint Eduardo Turausko 120-ąsias gimimo bei 50-ąsiais mirties, metines Joana Viga Čiplytė kartu su leidykla „Versus aureus“ parengė solidžią dokumentinę monografiją, kurioje sutilpo ne tik ilgas E. Turausko gyvenimo kelias, bet ir reikšminga politinė bei visuomeninė veikla. Kovo 29 d. įvyko „Versus aureus“ leidyklos išleistos dr. Arvydo Anušausko naujausios knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi. Knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ istorija sukasi apie kontroversišką profesoriaus Juozo Albino Markulio asmenybę, apie rezistentus ir jų išdavikus, herojus ir okupantų agentus, slaptųjų tarnybų ir partizanų operacijas, seniai pamirštas paslaptis ir atradimus naujai surastuose dienoraščiuose. Balandžio 20 d. vyko aktoriaus, rašytojo ir žurnalisto Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, taip pat Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos vicepirmininkas dr. Linas Venclauskas. Knygoje pateikti trisdešimt penki pokalbiai su žydų žudikų ar kitaip prisidėjusių prie genocido asmenų vaikais ir kitais giminaičiais. Visi pokalbiai autentiški, autorius jų nekomentuoja.

224

Gegužės 11 d. pristatyta Kovo 11-osios Akto signataro, prof. Bronislovo Genzelio knyga „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“. Renginyje dalyvavo knygos autorius Bronislovas Genzelis, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos autoriaus bendraminčiai. Profesorius Bronislovas Genzelis, vedamas įgimto teisingumo, autentiškai ir nepagražintai perteikia bei vertina jam žinomus istorijos faktus, kitų žmonių poelgius ir pasisakymus. Gegužės 18 d. surengtas leidyklos „Versus Aureus“ išleistos žurnalistės Aurelijos Savickienės knygos „Raudonoji lemtis: generolo dukros“ pristatymas. Knygoje jautriai pasakojama apie vieno garsiausių Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Stasio Raštikio šeimos tragediją, kurią 1940–1941 m. skaudžiai išgyveno žmona Elena Raštikienė bei trys jų dukterys: Laimutė, Meilutė ir Aldona. Gegužės 18 d. atidaryta fotografijų paroda „Neabejinga visuomenė: aktualios Lietuvos tarpukario pamokos“. Parodoje Istorinės Prezidentūros sodelyje galima pamatyti visą puokštę skirtingų žmonių iniciatyvų ir pasimokyti iš jų kūrybiškumo, entuziazmo, atjautos, mokėjimo nuoširdžiai džiaugtis bei kovoti už bendrus tikslus. Pažvelgus į parodos nuotraukas

aišku,

kad visuomenės neabejingumas buvo

užkrečia-

mas, o jo rezultatais

džiaugtis

galima ir dabar.

turinys ↑

225

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Gegužės 20 d. lankytojus pakvietė tarptautinei muziejų nakčiai skirtas žaidimas „Skruzdėlyčių iššūkis“. Azartiškame trijų valandų trukmės miesto, draugų ir savęs pažinimo žaidime dalyvavo užsiregistravusios komandos. Gegužės 25 d. įvyko Marijos Rimos Tūbelytės-Kuhlmann (1923–2014) retrospektyvinės parodos „Kelias į namus“ atidarymas.

Dailinin-

kės kūrybinis kelias ir

tapybos

darbai

Lietuvoje pristatomi pirmą kartą. Net 66 tapybos darbus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muzie-

Marijos Rimos

jui padovanojo jos

Tūbelytės-Kuhlmann (1923–2014) retros-

sūnus Peteris Kuhl-

pektyvinės parodos

mannas. M. R. Tūbelytės-Kuhlmann paveiksluose tvyro ramybės ir

„Kelias į namus“ atidarymas

taikos atmosfera, o turtingas ir ryškus koloritas džiugina žiūrovo akis. Ilgus dešimtmečius išgyventą tėvynės ilgesį dailininkė savo paveiksluose išreiškė kelio, vedančio į namus, motyvu. Birželio 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, socialiniai partneriai bei Lietuvos pilietinės visuomenės atstovai pakvietį į atvirą diskusiją dėl Europos ateities. Pranešimus skaitė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Vytau-

226

to Didžiojo universiteto prof. Mindaugas Jurkynas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Europos parlamentarai, politikai, Seimo nariai, mokslininkai, kiti aktyvūs piliečiai dalyvavo diskusijose „Skirtingos šalys – skirtingi interesai. Ar įmanoma judėti į priekį?“ ir „Kiek ir kokios Europos reikia Lietuvai ir jos piliečiams?“ Liepos 6 d. muziejaus sodelyje vyko Lietuvos muziejų kelio ir projekto „Senamiestis nepavaldus laikui“ Liepos 6 d. „Veidai

renginiai. Lankytojai klausėsi sodo pasakojimų ir dalyvavo edukaci-

ir vardai: ar pažįsti

niame žaidime „Veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus?“

mūsų valstybės kūrėjus?“

Spalio 18 d. vyko prof. Alfonso Eidinto ir prof. Raimundo Lopatos sudaryto leidinio „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose“ pristatymas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti skirtame unikaliame dokumentų rinkinyje skelbiami šiuolaikinės Lietuvos valstybės atkūrimo planai, rezoliucijos, 1914–1920 metų Lietuvos Valstybės Tarybos, lietuvių atstovų suvažiavimų JAV, Rusijoje, Šveicarijoje, Švedijoje protokolai. Leidinį pristatė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Knygos sudarytojus kalbino dr. Algimantas Kasparavičius.

turinys ↑

227

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Lapkričio 3 d. paminėtos pirmojo Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje, aktyviausio lietuvių kultūros propaguotojo Vakarų Europoje, poeto Oskaro Milašiaus (1877–1939) 140-tosios gimimo metinės. Pranešimą „Oskaras Milašius – poetas ir diplomatas“ skaitė Vilniaus to

universite-

prof. Genovaitė

Dručkutė. Renginyje dalyvavo

Prancūzi-

jos garbės konsulas Kaune prof. Remigijus Žaliūnas, garbės ambasadorius Prancūzijoje Ričardas Bačkis, O. Milašiaus eiles skaitė aktorė Karolina Paliulis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto moksleiOskaro Milašiaus 140-ųjų gimimo

viai. Veikė O. Milašiui skirta parodėlė.

metinių paminėjimas Istorinėje Prezidentūroje. Kaunas, 2017 m. lapkričio 3 d.

Lapkričio 30 d. atidaryta Leono Karaliūno, pirmojo Lietuvos krepšinio muziejaus įkūrėjo, archyvinių fotografijų paroda „Pirmieji čempionai“. Renginio metu autorius pristatė sukurtą dokumentinį filmą „Pirmieji čempionai“ bei iliustruotą leidinį „Pirmieji čempionai: II Europos krepšinio čempionatas: faktai ir skaičiai“. Atidarymo metu buvo sugrįžta į tas dienas, kai prieš 80 metų Lietuvos krepšinio rinktinė pirmą kartą pasidabino Europos krepšinio čempionų aukso medaliais, o Lietuvą užliejo pirmoji krepšinio karštligė.

228

Gruodžio 2 d. vyko renginys „Šokam į Kalėdas“. Žėrintys medžiai, vaikystės žaislai, į ledo rūmus virstantys Prezidento rūmai – jau trečius metus iš eilės kauniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti pasisemti kalėdinės nuotaikos Istorinės Prezidentūros sodelyje. Gruodžio 8 d. pakvietėme lankytojus pasižiūrėti

istorinio

spektaklio „Šimtmečio moterys“ eskizą. Spektaklio kūrybinė grupė kelia pamatinius klausimus – kas mums šiandien yra Pirmosios

Lietuvos

Respublikos kūrėjos, kokią vietą moterys, atsidavusios tarnysIstorinio spektaklio „Šimtmečio moterys“ eskizas, pristatytas

tei tautai, jos nepriklausomybei ir gerovei, užima mūsų amžininkų lietuvių atmintyje?

žiūrovams Istorinės Prezidentūros Audiencijų salėje.

Gruodžio 14 d. surengtas adventinis vakaras-koncertas „Spindinčios

Kaunas, 2017 m.

žvaigždelės“. Vakaro pradžioje pakvietėme pasiklausyti muziejaus is-

gruodžio 8 d.

torikės Justinos Minelgaitės paskaitos „Kaip dalintis gerumu? Labdaros ir paramos akcijos 1918–1940 m.“. Po paskaitos vyko Kauno 1-osios muzikos mokyklos styginių instrumentų, akordeono, klasikinės gitaros, pučiamųjų instrumentų ir klasikinio dainavimo klasės mokinių koncertas, kuriame skambėjo vokalinė ir instrumentinė muzika.

turinys ↑

229

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

L. TRUIKIO IR M. RAKAUSKAITĖS NAMAI Gruodžio 9 d. pristatyta profesorės Ramintos Lampsatytės knyga „Gyvenimo skiautės. Marijonos Rakauskaitės gyvenimas”. Renginyje dalyvavo atlikėjai Paulius Užgalis, Elena Sverdiolaitė ir Ugnė Lamsaitytė. M. Rakauskaitė buvo gyvybinga, spinduliuojanti žavesiu ir puikiu aktoriniu talentu asmenybė, savo sopranu turtinusi Lietuvos operą nuo 1924 iki 1948 metų.

230

turinys ↑

Marijona RakauskaitÄ&#x2014;

turinys â&#x2020;&#x2018;

231

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Balandžio 7 d. svečiavosi Sankt Peterburgo M. K. Čiurlionio draugijos nariai ir N. Rericho muziejaus moksliniai bendradarbiai. Balandžio 9 d. ciklo „Saulė delnuose“ renginys „Druskininkai – M. K. Čiurlionio miestas“ pakvietė mokyklinio amžiaus (1–12 klasių) vaikus, jų tėvelius bei jaunimą pasivaikščioti žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko takais, pasiklausyti įdomių istorijų apie M. K. Čiurlionio gyvenimą Druskininkuose, pasidalinti įspūdžiais apie savo miesto įžimybes ir padovanoti saulę savo draugui. Gegužės 20 d. atidaryta Johanneso Hänscho (Vokietija) tapybos darbų paroda „Sudetų ir Alpių kalnų viršūnėmis“. Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma žymaus vokiečių tapytojo, skulptoriaus, aktyvaus Berlyno, Miuncheno dailės parodų dalyvio, C. Blecheno premijos laureato Johanneso Hänscho personalinė paroda. Gausioje jo darbų kolekcijoje įamžinti Berlyno ir jo apylinkių vaizdai, Zylto salos kopos, Šiaurės jūros pakrantės bei dailininko pamėgti Sudetų ir Alpių kalnai. Gegužės 20 d. tarptautinės muziejų nakties projektas pasiūlė žaismingus, prasmingus renginius įvairiai auditorijai. Birželio 8 d. įvyko susitikimas su fortepijono virtuozu iš Italijos Emanuele Torquati. Šiuo nemokamu koncertu druskininkiečiai ir miesto

232

M . K . Č IU RL ION IO M E M OR IAL IN IS M U Z IE JU S

M. K. Čiurlionio studijų savaitė. Konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“. 2017 liepos 26 d.

M. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymas. Kalba George'as Kennaway

M. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymas. E. Torquati ir R. Zubovas

turinys ↑

233

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

svečiai pakviesti į prasidedančią kasmetinę fortepijoninės muzikos vasarą Druskininkuose, kasmet vis naujomis spalvomis prisodrinančią kurorto vasaros atmosferą. Birželio 28 d. surengtas Dainiaus Vaičekonio (Lietuva–JAV) koncertas. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais vyko Druskininkų fortepijoninės muzikos vasaros koncertai. Liepos 1 d. XV tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymas. Dalyvavo Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokiniai – tarptautinio konkurso laureatai Andra Mikulskytė, Augustas Navickas. Liepos 25 d. surengtas M. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymas. Renginio metu koncertavo Daniele Buccio (fortepijonas, Italija) bei jaunieji smuikininkai. Liepos 26 d. vyko konferencijos „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ tęsinys „Susitikimas su M. K. Čiurlioniu“ bei kamerinės muzikos koncertas „Negirdėtas Čiurlionis“. Liepos 31 d. įvyko pianistės Irenos Friedland (Izraelis) rečitalis „M. K. Čiurlionis ir amžininkai“. Rugsėjo 22 d. atidaryta Džiugo Palukaičio akvarelių ir piešinių paroda „Nuo pradžios iki Druskininkų“. Joje eksponuojami akvarele, pieštukais ar mišria technika atlikti lengvi ir skaidrūs dailininko paveikslai stebina dekoratyvia estetika, žaismingumu ir gebėjimu paprastoje kasdienybėje įžvelgti taurumą, dieviškumą. Dvidešimties metų dai-

234

lininko kūrybinį laikotarpį apimanti paroda „Nuo pradžios iki Druskininkų“ byloja apie nepertraukiamą kartų ryšį, nostalgišką prosenelių tėviškės – Druskininkų – ilgesį. Ši harmoninga, subrandinta akvarelių ir piešinių paroda – tai proanūkio dovana didžiajam Lietuvos dailininkui ir kompozitoriui 142-ųjų gimimo metinių proga. Gruodžio 2 d. atidaryta jubiliejinė Prano Gailiaus (Prancūzija) paroda „Lietuviška siuita“, skirta dailininko 90-osioms gimimo metinėms ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. P. Gailius (1928–2015) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Paryžiuje. Tai menininkas, dirbęs tapybos, grafikos ir skulptūros srityse. Abstrakčios pasaulėjautos kūrėjo spontaniškumas jungiasi su turtinga faktūra ir spalva, jautrumas ir poetinio žodžio jėga įprasminti grafikos lakštuose. Lankytojams pristatyti autoriniai Prano Gailiaus grafikos knygų „Lietuviška siuita“ (1967–1968) ir „Antroji lietuviška siuita“ (1986) atspaudai. Tai dailininko išeivio periodiniai grįžimai prie savo kilmės ištakų. Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, dinamiška linija, logiška kompozicija, savita grafikos technika ir virtuozišku jos valdymu. Džiugo Palukaičio akvarelių ir piešinių paroda „Nuo pradžios iki Druskininkų“. Džiugas Palukaitis (dešinėje), Dalia Ona ZubovaitėPalukaitienė

turinys ↑

235

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

V. K. JONYNO GALERIJA Vasario 11 d. atidaryta jubiliejinė Irenos Piliutytės tekstilės paroda „Lietuvių raštijos pradininkai“, dedikuojama Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Ekspozicijos unikalumą lėmė autorės kūrybos ašimi Vytautas Kazimieras Jonynas

tapęs retai tekstilėje pasitaikantis portreto žanras bei pamėgta klasikinė gobeleno technika. Ilgus metus kaupta informacija išsiliejo į tekstilinių portretų ciklą su Mikalojaus Daukšos, Danieliaus Kleino, Liudviko Rėzos, Bretkūno, Kristijono Donelaičio, Vydūno, Jono ir Antano Juškų, Jono Mačiulio Maironio, Enzio Jagomasto ir kitų atvaizdais. Kovo 25 d. surengtas Vytauto Kazimiero Jonyno parodos „Nuo Freiburgo

iki

Soho“,

skirtos

110-osioms dailininko gimimo metinėms, atidarymas. Paroda reprezentuoja šio meno universalo įnašą į pasaulinę tautų kultūrą, leidžia pažinti dar neatskleistus Jonyno kūrybos klodus. Virtuoziškose iliustracijose,

236

V . K . JON YN O G AL E R IJA

skulptūrose, urbanistiniuose piešiniuose ir akvarelėse, teminėse ir mitologinėse kompozicijose, peizažuose ir portretuose ryškėja naujų žemynų meno dvelksmas, persipinantis su moderniojo meno ir abstrakčiojo ekspresionizmo elementais. Birželio 8 d. atidaryta Kazimiero Sigito Straigio skulptūrų paroda „Kūrybos procesas“. Beveik penkiasdešimt metų kuriantis žymus Lietuvos menininkas šį kartą pakvietė atidžiau pažvelgti ne į baigtinį meno kūrinį, bet į patį kūrybos procesą: kur, kada ir kaip gimsta tikrieji meno šedevrai, o svarbiausia – kokie jausmai užplūsta kūrybinio išpildymo metu. Su įvairiausiomis medžiagomis (variu, geležimi, betonu, ledu, akmeniu, marmuru) dirbantis skulptorius Druskininkuose, Fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija”

miškų apsuptyje, pristatė artimiausios autoriui medžiagos – medžio skulptūrų parodą, poetiškai įsiliejančią į gamtos harmoniją.

atidarymas

turinys ↑

237

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 7

Liepos 1 d. atidaryta Antano Martinaičio (1939–1986) kūrybos paroda „Liber magnus“. A. Martinaičio drobės į žiūrovą prabilo ryškiais kolorito sąskambiais ir paslaptinga ezopine kalba. Autoriaus kūrybinė versmė skleidžiasi gamtos vaizduose, keliaujančio cirko personažuose, pasakų motyvų kupinose kompozicijose. Lapkričio 4 d. įvyko fotografijų

paro-

dos „Lietuvių Šveicarija” atidarymas. Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB)

kilnojamoji

fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“ pasakoja apie nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija” atidarymas

karo

pabėgėlių

stovyklų susikūrimo iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos ir lietuviškų įstaigų fukcionavimo Šveicarijoje. Fotografijose įamžintas Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą ir kultūrą, o taip pat – šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Gruodžio 9 d. duris atvėrė Gintarės Kuznecovaitės taikomosios tekstilės paroda „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“. Tekstilės, interjero, aprangos ir knygų iliustracijų kūrėja

238

Gintarė Kuznecovaitė, remdamasi Lewiso

Carrolllio

(1832–1898) knygų „Alisa Stebuklų šalyje“ „Alisa

(1865)

Veidrodžio

karalystėje“ (1871) siužetais, savo kūriniuose vaizduoja savaip

interpre-

tuotus

pasakos

personažus: Gintarės Kuznecovaitės taikomosios

be-

sišypsantį Česyro katiną, triušį, neišskiriamuosius dvynukus Dudutį

tekstilės paroda

ir Tututį, širdžių damą-karalienę, grybus, kalbančias rožes. Linksmi,

„Alisa Stebuklų šalyje

žaismingi, ryškių spalvų piešinėliai, perkelti sublimacinės spaudos

ir Veidrodžio karalystėje“

turinys ↑

būdu ant blizgaus satininio audinio, ekspozicijai dar labiau suteikė gyvybingumo, unikalumo.

239

R Ė M ĖJAI I R PARTNERIA I 20 1 7

240

M. K. Čiurlionio klubas KAUNAS

turinys ↑

241

R Ė MĖJAI I R PARTNERIA I 20 1 7

242

turinys ↑

www.ciurlionis.lt

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

243

Sausio 20 - Tarptautinė muziejų asmenukių diena! #MuseumSelfie