Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus įvykių apžvalga: 2018 by Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

ISSN 2538-8312

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS ĮVYKIŲ APŽVALGA: 2018

2018

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 100-MEČIO METAI MUZIEJUJE Direktoriaus pavaduotoja DAINA KAMARAUSKIENĖ

Šie metai muziejui tikrai išskirtiniai. Išskirtiniai parodų masteliais, leidinių svarumu, renginių gausa. Tačiau neginčytinai didžiausias šių metų įvykis – trijų Baltijos šalių prisistatymas Paryžiuje, Baltijos šalių simbolizmo parodoje. 1937 metais visos trys Baltijos sesės – Lietuva, Latvija ir Estija – kartu reprezentavo savo meną ir kultūrą pasaulinėje parodoje Paryžiuje.

M. K. Čiurlionio „Rex“ eksponavimas parodoje „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ Orsė muziejuje (Musée d’Orsay) Paryžiuje. Fot. J. Račiūnaitė 5

Tad simboliška, kad ir minint visų šalių nepriklausomybės 100-metį tokia paroda buvo surengta Paryžiuje, Orsė muziejuje. Parodos akcentu ir ryškiausia žvaigžde tapo M. K. Čiurlionio kūryba. Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ buvo pagerbta visų šalių prezidentų vizito ir 733 212 tūkstančių lankytojų, daugybės TV, radijo laidų ir publikacijų. Vėliau ji perkelta į Taliną, KUMU muziejų.

Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ Orsė muziejuje (Musée d’Orsay) Paryžiuje atidarymas. Nuotraukoje – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, M. K. Čiurlionio skyriaus vadovė Vaiva Laukaitienė. Fot. J. Račiūnaitė

Rimvydo Jankausko-Kampo retrospektyva. Fot. J. Tolvaišytė-L.

O mūsų muziejus Kaune atidarė išsamią istoriškai svarbią parodą „Prieš aušris. Lietuvos dailė 1900–1918“, kurioje iš muziejaus ir privačių rinkinių pristatytas netolygus, tačiau reikšmingas lietuviškos dailės formavimosi, pirmųjų dailės parodų, kovos už savo meninį identitetą laikotarpis. Muziejaus kuratoriai šiais metais nustebino visuomenę trimis tikrai grandiozinėmis „retrospektyvomis“ – tai Rimvydo Jankausko-Kampo paroda, surinkusi rekordiškai gausų lankytojų būrį, Adomo Galdiko kūrybos paroda ir metus vainikavusi milžiniška Prano Gailiaus paroda iš

Adomo Galdiko kūrybos paroda Kauno paveikslų galerijoje. Fot. R. Ropytė

Prancūzijos. Kiekvienu atveju buvo surinktos įspūdingos tiek skaičiumi, tiek kokybe kolekcijos, kurios leido žiūrovams išsamiai susipažinti su šiomis maštabiškomis meno pasaulio figūromis. Muziejaus leidybai šįmet reikšmingiausios 2 studijos. Tai – Linos Prei šegalavičienės monografija, skirta Vladimirui Dubeneckiui, ir dr. Aldonos Snitkuvienės ištyrinėta ir identifikuota dar viena muziejaus kolekcija, nugulusi į knygos „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“ puslapius.

Paroda „Priešaušris. Lietuvos dailė 1900–1918“. Fot. J. Račiūnaitė

Prano Gailiaus retrospektyvinė paroda M. Žilinsko dailės galerijoje. Fot. J. Tolvaišytė-L.

Parodos „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“ atidarymo akimirkos. Fot. J. Račiūnaitė

Muziejus kaip visuomet kunkuliavo renginių, susitikimų, koncertų, kuriuose vienu ar kitu aspektu atsispindėjo šimtmečio temos, šurmulyje. Gražus šių temų sąlytis įvyko Zakopanės muziejaus surengtoje parodoje „Witkacy. Angelas ir sūnus“ ir ją lydėjusiose paskaitose, koncertuose, taip paminint ir Lenkijos nepriklausomybės šimtmetį.

Dar vienas Baltijos šalių susitikimas įvyko Tarptautinėje Baltijos muzeologijos mokykloje, kuri šiais metais buvo įsikūrusi mūsų muziejuje. Įvairiuose mokymuose, seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse, paskaitose, kurių ne viena buvo surengta drauge su „Kaunas – 2022“ komanda, svečiai iš Švedijos, Danijos, Suomijos, Lenkijos dalinosi savo muziejine patirtimi. Naujos idėjos, galimybė su kolegomis aptarti veiklos iššūkius skatina naujovių, neatrastų kelių paieškas. Taip šiais metais gimė įdomūs menininkės, kuratorės Auksės Petrulienės bandymai. Bandymas atliepti aktualijas virto

paroda „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“. Bandymas „išeiti“ iš muziejaus erdvių neveikiančiame Paveikslų galerijos fontane įkurdino Galeriją be sienų. Bandymas papasakoti „mažąsias istorijas“ tapo miesto Bendruomenių platforma. Tai atnešė įspūdingų rezultatų: bendruomenės, kurios niekada nesijautė nei artimos, nei reikalingos muziejams, staiga tapo parodų bendraautorėmis, dalijosi ne tik istorijomis, bet ir eksponatais.

15-oji Baltijos šalių muzeologijos mokykla, surengta M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Diskusija parodoje „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ Kauno paveikslų galerijoje. Fot. J. Tolvaišytė-L.

O šie buvo pastebėti akylų kuratorių iš Vilniaus, rengusių parodą „Daiktų istorijos“. Greta gausybės istorinių reliktų iš muziejaus rinkinių į pa rodą iškeliavo ir žmonių pasiūlyti daiktai: dirbtinė širdies kraujagyslė, nuausta „Kaspino“ fabrike, „inkariukai“ – „Inkaro“ gamykloje pagaminti sportbačiai, kita sovietmečio gamyklų produkcija.

Paroda „Daiktų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Viršuje dešinėje – „Mažųjų istorijų“ bendruomenių platformos parodos kuratorė Auksė Petrulienė greta „Inkaro“ gamyklos sportbačių, anksčiau eksponuotų parodoje „Didžioji pramonė“ Kauno paveikslų galerijoje. Fot. T. Kapočius, D. Petrulis

Bendradarbiavimas, bendravimas ir įdomios partnerystės muziejų pavertė erdve, kurioje susitinka žmonės, vedini noro dalintis ir kurti drauge. Štai, pavyzdžiui, socialinių projektų kuratorė Rūta Bieliavičienė patyrė tą džiaugsmą, kai moterys, susirinkusios nerti Europos antklodę, susiburia ir tolimesniems projektams, kai pažintis su muziejumi įvyksta tarsi savaime, nepastebimai, ir jis tampa jaukus, kaip antri namai. Nedrąsiai prieš metus duris į muziejų pirmą kartą pravėrę įvairių negalių turintieji dabar jau taip pat čia jaučiasi kaip antruose namuose. Nuo didelių, skambių, išreklamuotų, pastebėtų ir garsiai įvertintų projektų, kuriais susidomi tūkstančiai, iki mažų, tarsi neryškių, tačiau praskaidrinančių žmonių širdis darbų. Toks muziejus buvo 2018-aisiais. Su didele viltimi ir naujomis idėjomis pasitinkame ateinančius metus. Tvirtai žinodami – norime tobulėti. O tai galime padaryti tik mes visi drauge. Bendraudami ir dalindamiesi. 

Daina Kamarauskienė

Tarptautinis projektas „Antklodė Europai“

ĮVYKIŲ APŽVALGA 2018 2018 – Lietuvos Nepriklauso myb ės 100-mečio metai muziejuje 3

Ypatinga dovana Lietuvai

130

Prano Gailiaus Gyvenimo scenos

138

Audronė Petrašiūnaitė. Autorius pristato savo parodą

148

Duncan Higgins. Down on the Farm

154

Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas

160

KAMPAS: Rimvido Jankausko (1957–1993) kūrybos retrospektyva

Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.

Baltijos kaimynėms – 100. XX A. Latvijos ir Estijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių 166

Muziejų naktis '18

Adomo Galdiko Kūrybos briaunos

174

100

Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi, esu)

182

RYŠKIAUSI ĮVYKIAI 2018 Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas 100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)

Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų 20

Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje 190

ĮVYKIŲ KRONIKA 2018

236

196

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 238

Baltijos muzeologijos mokykla '18

198

M. Žilinsko dailės galerija

250

Metų muziejininkė – Daina Kamarauskienė

216

Kauno paveikslų galerija

260

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus

274

Pažangai

Vaivai Laukaitienei – Kultūros ministerijos premija už muziejininkystės darbus 218 Plačiai atvertos durys. Socialinės įtraukties projektai Leidiniai

A. ir P. Galaunių namai 280

220

Istorinė LR Prezidentūra Kaune

286

228

L. Truikio ir M. Rakauskaitės namai

296

Aldona Snitkuvienė. Tilmansai ir jų palikimas Kaune 230 Lina Preišegalavičienė. Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1392 232 Ypatinga dovana Lietuvai. paroda iš Amerikoje surinktų kolekcijų, skirta A. M. Račkaus 125-osioms gimimo metinėms 234

J. Zikaro memorialinis muziejus 298 V. K. Jonyno galerija

300

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus 306

Rėmėjai ir partneriai

312 21

8 1 0 2 I A I K Y V Į

R Y Š K I A U S I 22

Muziejų naktis J. Zikaro memorialiniame muziejuje 2018 m. gegužės 19 d. Fot. J Stonkus

LAUKINĖS SIELOS BALTIJOS ŠALIŲ SIMBOLIZMO DAILĖ MUS É E D’OR S AY

2018 04 09 – 2018 07 15

Vienas svarbiausių tarptautinių projektų, skirtų Baltijos valstybių šimtmečio minėjimui, – tarptautinė paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė“, vykusi 2018 m. Orsė muziejuje (Musée d’Orsay) Paryžiuje. Paroda šiuo metu eksponuojama Estijos KUMU Taline, vėliau keliaus į Latvijos nacionalinį muziejų Rygoje bei Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje.

2018-ieji – ypač svarbūs metai Estijai, Latvijai ir Lietuvai, švenčiančioms savo valstybių šimtmetį. Ruošiantis šiam reikšmingam jubiliejui, 2015 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus pasiūlė surengti tris Baltijos valstybes jungiantį bendrą projektą – parodą, pristatančią Baltijos šalių simbolizmo dailę viename svarbiausių Europos kultūros centrų – Paryžiuje. Ją kuruoti ėmėsi žymus šio laikotarpio dailės tyrėjas ir parodų kuratorius Rodolphe’as Rapetti. Prancūzija Baltijos šalims visuomet buvo svarbi – daugelis šių šalių menininkų buvo ir yra glaudžiai susiję su Prancūzijos kultūra. Nuo 2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijos, keturi trijų Baltijos šalių nacionaliniai muziejai, Prancūzijos ambasados ir Prancūzų institutai Baltijos šalyse bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Prancūzijoje dirbo, siekdami įgyvendinti parodą bendradarbiaujant su Prancūzijos institucijomis. Tuometinė Prancūzijos kultūros ministrė Audray Azoulay pabrėžė šio projekto reikšmę ir išreiškė jam savo paramą. Paryžius sutiko priimti parodą, tapsiančią itin svarbiu

Baltijos valstybių šimtmečio minėjimo

žiūrovų auditorijai pristatė Estijos, Latvi-

kultūrinės diplomatijos programos rengi-

jos ir Lietuvos dailę nuo XIX a. pabaigos iki

niu. Projekto globėjai – Estijos Respubli-

1918 m. Projektu siekiama atverti profesi-

kos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos

onalią, to meto Europos dailės tendenci-

Respublikos Prezidentas Raimonds Vē-

jas atspindinčią dailę, kurtą besiformuo-

jonis ir Lietuvos Respublikos Prezidentė

jančiose Baltijos šalyse. XIX a. pabaigoje

Dalia Grybauskaitė.

Prancūzijoje gimęs simbolizmas paveikė

2018 m. balandžio 9 d. – liepos 15 d. Orsė muziejuje Paryžiuje vykusi paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė“ tarptautinei

visos Europos kultūrą, taip pat – ir Baltijos šalių meną. Šio meninio judėjimo temos – mitologija, folkloras, fantazija, sapnų ir vizijų pasaulis, dekadansas – atsispindi tokių Lietuvos simbolizmo klasikų, kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, Latvijos menininkų Janio Rozentālio, Vilhelmo Purvīčio, Estijos kūrėjų Kristjano Raudo ir Konrado Vilhelmo Mägio ir kitų kūriniuose. Parodai iš viso atrinkti 133 kūriniai (tarp jų 46 iš Lietuvos): tapyba, grafika, pastelės, piešiniai, skulptūra. Parodos koncepcijos autorius R. Rapetti – žymus Europos simbolizmo tyrinėtojas, monografijos „Simbolizmas“ ("Le Symbolisme", Paris: Flammarion, 2005) autorius, domėjęsis ir Baltijos šalių menu. Pasak jo, „paroda atskleis įdomią įtakų ir pasipriešinimo joms sąveiką: susipažinę su kosmopolitine Europos kultūra ir panaudodami savo tradicinės kultūros, folkloro

turinys â&#x2020;&#x2018;

p. 24–36: Parodos „Baltijos šalių simbolizmo dailė“ pasiruošimo ir atidarymo akimirkos. Dešinėje: pirma iš kairės – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žmona Brigitte Macron, parodos kuratorius Rodolphe’as Rapetti, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Fot. M. K. Čiurlionio skyrius

turinys â&#x2020;&#x2018;

ir retorikos elementus, Baltijos šalių menininkai išplėtojo savitas, jų šalių intelektinius kontekstus atspindinčias kūrybines raiškas“. Parodą taip pat lydėjo plati kultūrinė programa. Tarptautinėje konferencijoje buvo aptariami Baltijos šalių ir Europos simbolizmo aspektai. Koncertų serijoje žymūs atlikėjai iš Baltijos valstybių pristatė šių šalių muzikinę kultūrą. Parodą organizavo keturi Baltijos šalių muziejai: Estijos dailės muziejus Taline, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje ir M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kūrybinės komandos nariai – muziejų kuratoriai – glaudžiai bendradarbiavo su R. Rapetti, rengdami parodą ir išsamų jos katalogą prancūzų kalba. Šis ambicingas kultūrinis projektas turi ir simbolinę reikšmę – tokio masto jungtinis Baltijos šalių prisistatymas Paryžiuje paskutinį kartą vyko 1937 m., kai Estija, Latvija ir Lietuva kartu įrengė paviljoną Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“ (L’Exposition internationale des arts et techniques appliqués à la vie moderne). 2018 m. paroda, eksponuojanti Baltijos šalių simbolizmą, pasiūlė naują koncepciją, 34

leidžiančią pažvelgti į Estijos, Latvijos ir

sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pama-

Lietuvos XIX–XX a. sandūros meną kaip į

tus Europos kultūros kontekste gimstan-

unikalų jų kultūrų kūrybingumą atsklei-

čių nepriklausomų valstybių idėjai.

džiantį fenomeną. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi

Tekstas parengtas pagal LDM Ryšių su

laikotarpį, kai Baltijos šalių menininkai

visuomene skyriaus informaciją

pradėjo suvokti savo svarbų vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Šie meniniai procesai paskatino tautinio

Parodos katalogas

turinys â&#x2020;&#x2018;

100

REIKŠMINGIAUSIŲ PIRMOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮVYKIŲ

(1918–1940 m.)

Organizatorius: ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE

2018 02 15 – 2020 02 15

Istorinės Prezidentūros projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ komanda penkerius metus trukusį projektą baigė nauja paroda, trimis leidiniais ir renginiu „V16 nuo vidurdienio iki vidurnakčio“. Interaktyvią ir smagią parodą „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ lankytojai galėjo išvysti jau Vasario 16-osios išvakarėse. Kartu išleistas tokio pat pavadinimo leidinys lietuvių ir anglų kalbomis, o visiems besidomintiems Lietuvos istorija muziejaus istorikės parengė skaitmeninį leidinį „Pirmoji Lietuvos Respublika: kas, kur, kada?“, kurį galima parsisiųsti nemokamai. Vasario 14 d. įvyko iškilmingas parodos atidarymas, kuriame sveikinimo kalbas sakė LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir parodos ambasadorius prof. Liudas Mažylis. Į Pirmąją Lietuvos Respubliką nukėlė to laikotarpio personažai, kuriuos suvaidino jaunieji VDU teatro aktoriai. Į Antrąją Lietuvos Respubliką sugrąžino VDU studentų kūrybinės grupės sukurtas trumpo metro filmas „Karalių pasaka“. Po padėkų partneriams, rėmėjams, kolegoms, draugams ir bičiuliams parodos simbolinę juostelę perkirpo prof. Liudas Mažylis ir Jonas Basanavičius (personažas). Po parodos apžiūrėjimo buvo valgomas šimtmečiui skirtas tortas. Pažinti, suprasti, didžiuotis! – su tokiu šūkiu Istorinė Prezidentūra 2013-aisiais pradėjo penkerių metų trukmės projektą „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“. Pirmoji pradėjusi galvoti apie

Kalba LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis p. 40â&#x20AC;&#x201C;47: parodos atidarymo akimirkos. Fot. E. Virketis

artėjantį moderniosios Lietuvos valstybės

kino teatrai, sukurti lietuviški filmai ir kt.),

šimtmetį, muziejaus kūrybinė komanda

finansų ir ekonomikos (lito įvedimas, že-

ieškojo veiklos formų, galinčių daryti vi-

mės reforma ir kt.), komunikacijos ir susi-

suomenei ilgalaikį poveikį. Tad buvo atsi-

siekimo (pašto, radiofono įkūrimas, naujų

sakyta trumpalaikių triukšmingų akcijų ir

tiltų statyba ir kt.) įvykiai, labai praturti-

pasirinkta nuosekli valstybės istorijos pa-

nantys mūsų žinias apie du pirmuosius

žinimą ir dalyvavimą skatinanti veikla. Per

moderniosios Lietuvos dešimtmečius.

ketverius projekto metus visuomenė įvairiomis interaktyviomis formomis (Vasario

Per ketverius projekto metus visuomenė

16-osios šventiniais renginiais, protų mū-

aktyviai balsavo (daugiau nei 20 tūkst.

šiais, balsavimu muziejuje ir internetu)

balsų) ir iš 400 atrinko 100, jų nuomone,

supažindinta su 400 reikšmingiausių Pir-

pačių reikšmingiausių įvykių, kurie penk-

mosios Lietuvos Respublikos įvykių. Mu-

tojo etapo metu buvo sureitinguoti ir vi-

ziejaus istorikai labai kruopščiai atrinko ir

zualizuoti šioje parodoje. Kiekvieną įvykį

aprašė visus svarbiausius to laikotarpio

iliustruoja archyvinės nuotraukos, doku-

momentus, siekdami kuo įvairiapusiškiau

mentai, vertingi eksponatai iš muziejaus

atskleisti politinį, ekonominį, socialinį ir

fondų. Nemažai įdomių eksponatų pasi-

kultūrinį Pirmosios Lietuvos Respublikos

skolinta iš kitų šaltinių – maloniai bendra-

gyvenimą. Be kertinių valstybės sąrangos

darbiauti sutiko 30 įvairių atminties insti-

(Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskel-

tucijų (archyvų, bibliotekų, muziejų) ir 20

bimo, Konstitucijos ir kt.), diplomatijos

privačių asmenų. Parodą labai pagyvina

(Lietuvos pripažinimo de jure ir de facto,

įvairios interaktyvios edukacinės veiklos:

tarptautinių sutarčių, ultimatumų ir kt.),

Agento Mažylio slaptųjų operacijų, Radi-

vidaus politikos (Seimo ir prezidento rin-

jo studijos, Pasiklydusių laiškų, Aviacijos

kimų, Lietuvos kariuomenės ir policijos

pasiekimų ir kt. Patiems mažiausiems

kūrimo ir kt.), švietimo (Lietuvos univer-

sukurtas Mažylių kampelis, kuriame 3-7

siteto įkūrimo, švietimo reformos ir kt.),

metų vaikams skirtos smagios edukaci-

socialinės apsaugos (pirmųjų modernių

nės dėlionės bei kitos užduotys.

vaikų prieglaudos namų, ligoninių statybos ir kt.) momentų, ne mažiau svarbūs

Šių dienų Lietuvos visuomenės žvilgsnį į

ir sporto (tautinė olimpiada, nauji sporto

Pirmąją Lietuvos Respubliką atskleidžia

statiniai, tarptautiniai sportininkų laimė-

ne tik balsavimo rezultatai, bet ir parodo-

jimai ir kt.), kultūros (atidaryti muziejai,

je rodomas trumpo metro filmas. Jį kūrusi

Parodos kuratorės dr. Ingrida Jakubavičienė ir Justina Minelgaitė, projekto bei Istorinės LR Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė

turinys ↑

LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir parodos ambasadorius prof. Liudas MaĹžylis

Parodos ambasadorius prof. Liudas MaĹžylis ir parodos kuratorÄ&#x2014; Justina MinelgaitÄ&#x2014;

Vytauto Didžiojo universiteto studentų komanda, vadovaujama Laisvūno Karvelio, kalbino šių dienų herojus, žmones, kurie savo darbu ir visuomenine veikla įkvepia aplinkinius ir kuria istoriją.

Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė Parodos ambasadorius – prof. dr. Liudas Mažylis Parodos kuratorės: Justina Minelgaitė, dr. Ingrida Jakubavičienė Kuratorėms talkino:

Istorinės

Prezidentūros

projekto

„Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ komanda tikisi, kad ši paroda padės visapusiškai pažinti Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį, paskatins geriau suprasti įvairius to meto procesus ir suteiks tvirtą pagrindą didžiuotis savo valstybe.

turinys ↑

Jovita Jankauskienė, Rita Škiudienė Kalbos redaktorė – Renata Endzelytė Vertėjas į anglų kalbą – Armandas Rumšas Parodos dizaineris – Andrejus Repovas Projektą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba Rėmėjas – Įmonių grupė NUOVA

KAMPAS: RIMVIDO JANKAUSKO (1957–1993) KŪRYBOS RETROSPEKTYVA IŠ LIETUVOS MUZIEJŲ IR PRIVAČIŲ KOLEKCIJŲ

Parodos kuratorė GENOVAITĖ VERTELKAITĖ-BARTULIENĖ M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

2018 01 12 – 2018 03 04

Po 24 metų pertraukos Kaune pristatoma paroda, skirta vienos ryškiausių Lietuvos meno pasaulio asmenybių, Lūžio kartos atstovo, grupės „Angis“ nario Rimvido Jankausko-Kampo 60-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kampo tapybos sprogimas sutapo su

tys

nepriklausomybės

Vėlyvuoju

sistemoje, bei ankstyvieji S. Žuko techni-

sovietmečiu subrendęs maištas prieš

kume sukurti darbai, apibūdinantys me-

primygtinai bruktas oficiozines meno

nininko kelio pradžią. Parodą papildo Lie-

normas tapytojo kūriniuose prasiveržė

tuvos nacionalinio dramos teatro spek-

spalvų pliūpsniais, didžiuliais formatais,

takliui „Vilkų medžioklė“ kurti kostiumų

radikalaus gyvenimo būdo pasirinkimu.

eskizai, plakatas, dailininko užrašai.

pradžia.

menininko

augimą

autoritarinėje

Rimvidas Jankauskas-Kampas rašė: „Praėjo metai, kai išvarvėjau faršo pavidalu iš

Pristatomi dailininko laiškai artimiesiems,

mėsmalės (VDI žargonu) ir rankioju save

dienoraščio pobūdžio užrašai paneigia

po trupinėlį iš Vilniaus knaipių ir tarpu-

nusistovėjusį mitą, kad Kampas tapydavo

varčių. Taip reikėjo. Reikėjo kontrargu-

stichiškai. Sklaidydami juos, atrandame

mentų, kad išliktum nors ir pusfabrikačio

Rimvidą kaip sistemingai dirbantį, savo

kotleto pavidale. Ir nežinia, kiek metų dar

formalią spalvinę ir plastinę raišką griež-

reikės rankioti.“

tai analizuojantį ir itin kritiškai save vertinantį menininką. Apmąstymai apie save

Kaip profesionalus dailininkas, Kampas

patį, studijas, paveikslų kūrimo analizė

reiškėsi labai trumpai, vos šešerius me-

kreipė link minties atskleisti kūrybą pa-

tus, tad brandžių, Kaune gyvenant tapytų

ties menininko akimis.

paveikslų skaičius santykinai nėra didelis. Rimvidas

Jankauskas-Kampas

gimė

Greta brandžiausiųjų, kūrybos kulminaci-

1957 m. gruodžio 7 d. Klaipėdoje, ten

ją žyminčių kūrinių eksponuojami Dailės

baigė vakarinę dailės mokyklą. Būdamas

instituto periodo paveikslai, atskleidžian-

keturiolikos metų, be tėvų žinios įstojo

Rimvidas Jankauskas-Kampas. Fot. G. ZinkeviÄ?ius 53

į Stepo Žuko taikomosios dailės techni-

liai nunyko. Iš technikumo buvo išmes-

kumą. Tuo metu jau turėjo Bekampio

tas, nes neatitiko sovietinės ideologijos

pravardę. Priešdėlis „be“ vėliau natūra-

standartų. 1980 m. grįžęs iš sovietinės

armijos, jį pabaigė. 1981–1987 m. stu-

tutą, rinkosi laisvo menininko poziciją, gy-

dijas tęsė Valstybiniame dailės institute

veno ir kūrė Kaune, tęsė arsininkų tradici-

prof. Vincento Gečo klasėje. Baigęs insti-

jas, savo Mokytojais įvardindamas senąjį

Antinį, Alfonsą Vilpišauską ir... Giorgio de Chirico. 1993 spalio 7 d. mirė Klaipėdoje. Parodoje eksponuoti per šimtą tapybos ir grafikos kūrinių iš 5 Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų. Kūrinius skolino 23 privatūs asmenys, galerijos ir institucijos. Parodos kuratorė Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė. Organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Partneris: Mo Muziejus Parodą iš dalies parėmė: Lietuvos kultūros taryba Muziejaus rėmėjas: Advokatų kontora „Ellex Valiunas“

turinys â&#x2020;&#x2018;

PRIEŠAUŠRIS LIETUVOS DAILĖ iki 1918 m.

Parodos kuratorė: JURGITA RIMKUTĖ-VAINIUVIENĖ NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

2018 05 10 – 2018 12 31

Priešaušris – tai laikas, kai juntama, jog po kelių akimirkų visa, kas gyva, nubus su nauja dienos jėga ir stiprybe. Aušros, apyaušrio, priešaušrio terminai yra tapę Tautos atgimimo sinonimais. Parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ sumanymas kilo iš noro visuomenei pristatyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sukauptus reikšmingus Lietuvos kultūrai XIX a. pab. – XX a. pr. meno kūrinius, sujungti menotyrinę ir istorinę medžiagą, muziejaus ekspozicijų salėse sukuriant besikeitusios epochos atmosferą. Parodoje taip pat eksponuojami meno kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos banko bei privačių kolekcijų.

XX a. pr. kultūrinis judėjimas buvo svarbus

čiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio,

postūmis formuotis Lietuvos valstybingu-

Marijos Putvinskaitės, Sofijos Gimbu-

mui. Kultūros terpėje subrendo tautinio

taitės, Onos Pleirytės-Puidienės. Įkurta

identiteto ir nacionalinio savarankišku-

Lietuvių dailės draugija pakeitė Lietuvos

mo viltys. Brėško tautinio sąmoningumo

meno istoriją, tapo pamatu šiandienos

pradžia, suvokimas, kad be moralinių ver-

šiuolaikinei dailei.

tybių tauta eina išnykimo keliu. Atsirado nauji tikslai, iššūkiai, ambicijos – kalbėti,

Draugija telkė šviesuomenę bendram

skaityti, dainuoti, rašyti lietuviškai.

darbui, buvo leidžiami leidiniai, organizuojami konkursai, vykdyta kūrėjų šalpa,

Pirmoji lietuvių dailės paroda – vienas

rinktos lėšos ir svajota apie modernius

jautriausių XX a. Lietuvos meno įvykių,

lietuvių Tautos namus su muziejine ir kon-

pradžių pradžia, atsiradusi jaunų meni-

certine erdve. Į parodas dailininkai savo

ninkų iniciatyva. Tai buvo to laikotarpio

kūrinius siųsdavo iš įvairių Europos šalių.

vyksmas, palaikomas inteligentijos ir įgy-

Profesionalioji dailė buvo eksponuojama

vendintas kelių bendraminčių branduo-

kartu su liaudies meno kūriniais. Būtent

lio – Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavi-

šiuo laiku atsirado suvokimas ir noras

didžiuotis kaimo amatais. Pirmosios pa

Milošo mintis apie Europą, sudarytą iš

rodos buvo galimybė pažinti ir skatinti

„mažųjų tėvynių“, kai patiems reikia pa-

liaudies kūrybą ne tik Lietuvos teritorijo-

laikyti pačius save, kai reikia mokytis iš

je. Parodinis gyvenimas budino visuome-

tautos praeities, semtis iš ten stiprybės,

nę, to meto spaudoje radosi naujas anali-

siekti moralinių vertybių tęstinumo. Kie-

tinės impresionistinės kritikos žanras.

kvienam svarbu savęs paklausti: ar tai buvo aktualu tik anuomet, prieš šimtą

Prabėgus šimtui metų, ir vėl svarbu pasi-

metų, ar tebėra ir šiandien? Kokiomis

tikrinti Nobelio premijos laureato Česlovo

mintimis gyveno XX a. pr. jauni žmonės,

Muziejaus direktorius O. Daugelis ir parodos kuratorė J. Rimkutė-Vainiuvienė Fot. R. Ropytė

besimokydami Sankt Peterburgo, Krokuvos, Varšuvos, Miuncheno, Paryžiaus dailės mokyklose, akademijose, universitetuose? Iš vargano krašto patekę į pasaulio kultūrų katilą, besižavintys progresu, kaip jie atsilaikė, kaip sugebėjo burtis, telktis, vienas kitą remti ir, gyvendami pusbadžiu, galvoti apie savo Tėvynę ir darbą Jai?

Organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Parodos kuratorė: Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė

Kūrinių skolintojai: „Ellex Valiunas“, dr. Jaunius Gumbis, p. Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė, p. Aidas Rimša, p. Mykolas Okulič-Kazarinas, „Lewben Art Foundation“, Lietuvos bankas, Lietuvos dailės muziejus.

Parodos ekspozicijos fragmentai Fot. J. Račiūnaitė

turinys â&#x2020;&#x2018;

MUZIEJÅ² NAKTIS '18

2018 05 19

Gegužės 19 d. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kaip ir kasmet, jungėsi prie tarptautinės Muziejų nakties iniciatyvos, apimančios 145 valstybes ir 35 000 muziejų. Vieną kartą per metus muziejai lankytojus pasitinka su iki vidurnakčio vykstančiais nemokamais renginiais: koncertais, performansais, spektakliais, parodomis, ekskursijomis, edukaciniais užsiėmimais, kino peržiūromis, žaidimais ir t. t. Šiais metais muziejus kvietė į visai šeimai

dalyviai galėjo naujai atrasti ir pažinti Kau-

skirtą, 8 MKČ muziejus vienijantį žygį-žaidi-

ną, neeilines čia gyvenusias asmenybes,

mą „KULTŪRINIS LABIRINTAS: 1 DIENA – 8

sužinoti, kokie netikėtumai slepiasi tyliose

MUZIEJAI“. Žaidimo metu keliaudami mies-

Žaliakalnio gatvelėse, kokias istorijas ir le-

to labirintais – parkais, kiemais, laiptais,

gendas saugo galerijų, muziejų eksponatai.

Fot. – J. Račiūnaitė

Šeimos ir bičiuliai – žaidimo komandos,

Muziejų nakties proga kiekviename iš MKČ

susipažinusios su žaidimo taisyklėmis,

muziejaus padalinių laukė ne tik žaidimas,

atsisiuntė arba atsispausdino žaidimo že-

bet ir plati kultūrinė programa: spekta-

mėlapius ir pėsčiomis ar dviračiu patrau-

kliai, koncertai, kūrybinės dirbtuvės.

kė į 1 dienos 8 muziejų žygį. Teisingai atsakydami į klausimus, dalyviai skynėsi kelią per kultūrinį Kauno labirintą: pirmsios 30 komandų, įregistravusių užpildytą žemėlapį, renginio uždarymo šventėje buvo apdovavotos muziejaus prizais.

Fotoreportažo autorius – Justinas Stonkus

↑ Stiklo menininkas, „Mavy studijos” įkūrėjas, Mantas Mikutavičius savo kūrinyje „Laiko mašina” pristato veidrodžių apipintą surrealybę. Persmelktas potyrių tyrinėjant surrealų „čia ir dabar" momentą kūrinys perkelia laike atgal. Instaliaciją sudaro kubas ir jame sukonstruotos simetriško veidrodžio dalys, instaliacijos viduje įsikūręs karšto stiklo procesas.

Tarptautinę muziejų dieną, Istorinės Prezidentūros sodelyje atidaryta paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“, o gegužės 19-ąją, Tarptautinę muziejų naktį, Istorinės Prezidentūros sodelyje ir muziejuje vyko du smagūs žaidimai: orientacinis žaidimas „Triumfo keliu“ ir žygis-žaidimas „Kultūrinis labirintas: 1 diena – 8 muziejai“. P. 72–83: Fot. E. Virketis

turinys â&#x2020;&#x2018;

Istorinės LR Prezidentūros Kaune žaidimas „Triumfo keliu“ 81

Žaidimas „Triumfo keliu“

turinys ↑

„Taško teatro“ spektakls „Laikas iš antrų rankų“

Muzikinis projektas „Ambiente Gallery“ Duncano Higginso parodoje „Down on the farm“ (Jungtinė Karalystė)

turinys ↑

Žygio-žaidimo „Kultūrinis labirintas: 1 diena – 8 muziejai“ laimėtojų apdovanojimai 92

turinys â&#x2020;&#x2018;

Žygio-žaidimo „Kultūrinis labirintas: 1 diena – 8 muziejai“ laimėtojų apdovanojimai skambant KTU pučiamųjų orkestrui „The BrassBees“ 98

turinys â&#x2020;&#x2018;

100

MIESTE. GATVĖJ.

GALERIJA BE SIENŲ

101

Kuratorė AUKSĖ PETRULIENĖ

Projektas MIESTE. GATVĖJ. GALERIJA BE SIENŲ perkėlė kultūrinį veiksmą tiesiai į gatvę, pakvietė stebėti ir analizuoti šiandien Kaune vykstančius procesus, dalytis įžvalgomis ir kurti miesto viziją. Ar mieste įmanomas harmoningas bendrabūvis? Gyventojų dalyvavimas kuriant savo aplinką? Kodėl iš miesto stumiama kritinė mintis? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoti privertė masiniai miesto medžių kirtimai ir juos lydinti piliečių protestų banga. Todėl projekto fokuse – miesto medžiai ir žmonės. 102

103

PAVILJONAS 2018 m. gegužę Paveikslų galerijos ba-

Savo tūriu jis atkartoja Paveikslų galerijos

seinas virto vasaros paviljonu.

fasadus, tačiau, priešingai nei galerija, atrodo lengvas ir perregimas. „Galerija be

Mintis pradėti veiksmą apleistame basei-

sienų“, sukurta iš metalo konstrukcijų ir

ne kilo daugiau nei prieš metus. „Office

permatomų aliuminio tinklų, įkūnija atvi-

de Architectura“ komanda šį sumanymą

ro muziejaus idėją.

išaugino iki architektūrinio paviljono.

104

105

Paviljonas pelnė apdovanojimą šiuolai-

sių architektūros objektų 2017–2018 m.

kinės Lietuvos architektūros apžvalginė-

Vizualiai išraiškingas ir funkcionalus sta-

je parodoje-konkurse „Žvilgsnis į save“:

tinys pagal poreikį gali transformuotis

„Galerija be sienų“ yra tarp penkių geriau-

į lauko ekspoziciją, kūrybinių dirbtuvių

106

vietą ar sceną nedideliems renginiams. „Galerija be sienų“ tapo nauja kultūrine Paveikslų galerijos ašimi, taip pat – vienintele lauko erdve Kaune, skirta meno renginiams: parodoms, performansams, kūrybinėms dirbtuvėms. 2018 gegužę–spalį paviljone surengtos trys parodos, įvyko 27 renginiai, kuriuose apsilankė 4 625 lankytojai. Prasidėjus šaltajam metų sezonui, paviljonas neištuštėjo – čia veikiančias parodas smalsūs praeiviai gali aplankyti dieną ir naktį, sningant ar lyjant. Paviljono parodos ir renginiai yra nemokami. Statinys pritaikytas ir judėjimo negalią turintiems lankytojams. „Galerija be sienų“ – nauja, demokratiška erdvė, bendradarbiavimo eksperimentas, dialogui pakvietęs ir niekada į galerijos vidų neužsukančius miestiečius. Atsitiktiniai susidūrimai gatvėje gali virsti prasmingais ryšiais.

„Kaunas – 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ tarptautinės paveldo vasaros mokyklos paroda paviljone. Fot. D. Petrulis

turinys ↑

107

Šokio teatro „Aura“ kūrybinės dirbtuvės

PARODOS PAVILJONE Naujai sukurtoje paviljono erdvėje su-

atidarė fotopasivaikščiojimas galeriją su-

rengtos trys lauko parodos. Pirmoji – pa-

pančiu Žaliakalnio šlaitu: kūrybinės gam-

viljono idėją ir čia vykstančias kūrybines

tos fotografijos dirbtuvės ir pokalbiai apie

dirbtuves pristatanti paroda (2018 07 27 –

gamtosauginę fotografijos reikšmę. Foto-

09 08). Vasaros architektūros mokyklos

grafijų autorė – Milda Gineikaitė, parodos

rezultatų paroda (2018 09 10 – 10 16) pa-

kuratorė – Agnė Taliūtė.

kvietė miestiečius į atvirą diskusiją apie architektūrines Kauno centro vizijas. Pa rodą „(Ne)saugi zona“ (2018 10 27 – 12 16)

YOKO ONO „TROŠKIMŲ MEDIS“ PRAŽYDO FLUXUS NAKTĮ Gegužės 19, Muziejų naktį, Kauno pa-

Ekstremaliai karštą ir sausą vasarą dėžėje

veikslų galerijos terasoje iškilmingai

išgyvenusi obelis jaučiasi puikiai – ji už-

pristatyta garsioji menininkės Yoko

augino tankų šaknyną, subrandino kelis

Ono instaliacija „TROŠKIMŲ MEDIS“ /

gražius mažyčius obuoliukus. Nedidelį,

"WISH TREE”. Grojant KTU pučiamųjų

nepastebimą skverą „Troškimų medis“

grupei "The BrassBees“ ir Paveikslų ga-

pavertė Rojaus lopinėliu Kaune – vienin-

lerijoje siaučiant Fluxus nakčiai, medis

tele tokia absoliučiai peace & love vieta.

pražydo pirmaisiais popieriniais norų lapeliais.

Už nuostabią dovaną muziejui ir miestui dėkojame Rokų medelynui „Želdynėlis“!

Per vasarą ir rudenį obelis pakėlė į dangų daugiau nei tūkstantį norų, surašytų iš

Instaliacija yra Paveikslų galerijos ben-

širdies. Ir pagal Yoko Ono instrukcijas.

druomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodos „Nukirstas miestas – perso-

Lapkričio 27 d. purpurinė obelis perso-

dintas žmogus“ dalis.

dinta į skverelį šalia Paveikslų galerijos.

111

Yoko Ono „Troškimų medis“

PARODA „NUKIRSTAS MIESTAS – PERSODINTAS ŽMOGUS“

2018 05 12 – 2019 03 03

Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ erdvė, Paveikslų galerija

Tai – projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ idėjinis koncentratas, jo sėkla. Brandžių miesto medžių naikinimas atveria ne tik gamtosaugos problemas. Grandininis pjūklas rėžiasi gilyn, užgaudamas piliečių teises ir pavojingai priartėdamas prie žmogiškųjų vertybių. Paroda stabdo pjūklą kaip tik šioje vietoje.

Parodos dalyviai: Saulius Dambrauskas, Elžbieta Daugvilienė, Stasys Eidrigevičius, Petronėlė Gerlikienė, Gailė Griciūtė, Audrys Karalius, Česlovas Lukenskas, Gytis Padegimas, Auksė Petrulienė, Darius Petrulis, „Kopūstų lauko“ ir „Kiemo galerijos“ bendruomenės. Parodos kuratorė – Auksė Petrulienė, parodos grafinis dizainas –

Erdvėje rikiuojasi eksponatai ir liudijimai:

Julija Tolvaišytė-Leonavičienė

mes ir medžiai esame susiję. Šios senos giminystės įrodymai skirtingi – nuo baublio iki šiuolaikinės muzikos, nuo fluxus iki šių dienų bendruomenių meno. Nuo 2018 lapkričio parodoje „Nukirstas Aštri valdžios ir visuomenės kritika paro-

miestas – persodintas žmogus“ veikia

doje įgyja įvairius pavidalus – nuo šmaikš-

trys programos: „Medžiai ir mes“, skirta

čių tekstų iki objektų.

mažiesiems lankytojams, „#Prasminga #gamtos fotografija“ – jaunimui ir visoms

Rūpintis aplinka, keisti pasaulį, statyti til-

amžiaus grupėms tinkamas edukacinis

tus ir jungtis prie atviro muziejaus „be

žaidimas „Statyti. Tiltus, ne sienas“. Pro-

sienų“ pakvietė „Mažųjų istorijų“ EDUKA-

gramas sukūrė ir veda „Mažųjų istorijų“

CINĖS PROGRAMOS.

edukatorė Agnė Taliūtė.

114

116

Parodos „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ atidarymo renginys Fot. D. Petrulis

118

Parodos „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ atidarymas. Pirmame plane – Česlovo Lukensko kūrinys „Ne visai sudegę šventieji“. Fot. D. Petrulis

turinys ↑

Šokio teatro „Aura“ kūrybinės dirbtuvės

120

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS Paviljono kūrybinės dirbtuvės – apie viešąsias miesto erdves, apie piliečių dalyvavimą jas kuriant, apie protesto formas, apie bendrabūvį ir kolektyvinę miesto viziją. Gegužę paviljone sukonstruotos pirmosios aštriabriaunės minčių konstrukcijos – čia vyko kūrybinio rašymo ir laisvos saviraiškos dirbtuvės „Manifestas miestui“. Jas vedė komunikacijų dizainerė Eglė Vitkutė ir dramaturgė, scenaristė Teklė Kavtaradzė. Birželio kūrybinės dirbtuvės prijaukino galerijos aplinką: ne tik saulėtą paviljoną, bet ir ūksmingus Žaliakalnio šlaitus. Čia vyko ryšį su aplinka atkuriančios „Auros“ šokio teatro dirbtuvės ir „Botaniniai pasivaikščiojimai“ – medžių pažinimo dirbtuvės su A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto studentais. Po judraus, bet tylaus birželio liepa paviljone – visiškai kitokia: triukšminga, ritminga. Susiburti pakvietė atviri sambos būgnų užsiėmimai. Juos vedė „Bombo feminista“ – politiškai aktyvi grupė, socialinę kritiką reiškianti per muziką ir performansą viešojoje erdvėje. Rugsėjį ir spalį paviljone vystytos protesto ir demokratiškos diskusijos temos. Rugsėjo 15–28 d. vyko „Protesto festivalis“: tęsėsi „Bombo feminista“ sambos būgnų užsiėmimai, įvyko dvi protesto plakatų dirbtuvės „Žygiuojantys tekstai“ (vadovai – dizainerė Saulė Igarytė ir menininkai Auksė ir Darius Petruliai). Aktoriaus Vytauto Gasiliūno vedami Forumo teatro užsiėmimai virto etiudu, kurį spalio 16 d. dirbtuvių dalyviai vaidino Kauno kamerinio teatro renginyje „Man ne *X“.

121

122

Kūrybinės dirbtuvės „Žygiuojantys tekstai“

turinys ↑

123

„MIESTIEČIŲ MANIFESTAS“ ir „MIESTO AKUPUNKTŪRA“ Projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sie-

Miestiečių įrašai tinklalapyje www.besie-

nų“ interneto puslapis www.besienu.com

nu.com taps svarbiu dokumentu, fiksuo-

pakvietė kauniečius kurti unikalų doku-

jančiu visų mūsų lūkesčius ir vizijas.

mentą – „Miestiečių manifestą“. Kas svarbiausia, kad savo mieste gyventume visa-

Jungtis prie „Miestiečių manifesto“ ir da-

vertiškai? Tereikia užbaigti sakinį „Man ir

lyvauti „Miesto akupunktūroje“ galima

mano miestui rūpi, kad …“.

ne tik virtualiai. Trečiadieniais Paveikslų galerijos (K. Donelaičio g. 16) trečiame

Kita prisidėti kviečianti tinklalapio dalis –

aukšte, „Mažųjų istorijų“ erdvėje, veikia

„Miesto akupunktūra“. Tai – interaktyvus

arbatos svetainė. Čia laukiamas kiekvie-

žemėlapis, kuriame kauniečiai žymi jiems

nas, norintis savo pastebėjimu, kritikos

svarbius miesto taškus ir palieka savo

dūriu ar manifesto sakiniu prisidėti prie

įrašus ar nuotraukas. Kodėl viena ar kita

kolektyvinės miesto vizijos kūrimo.

miesto vieta, objektas jums svarbūs, kodėl reikia tai išsaugoti ar galbūt turite viziją, kaip vieta gali keistis? „Miesto akupunktūroje“ – taiklūs kritikos dūriai į šiuo metu transformacijas patiriančias Kauno

M M ii e es s tt o o

a ak ku u

w ww w w w .. b b e e s s ii e e n n u u .. c co o m m

viešąsias erdves, naujai planuojamus ar jau kylančius miesto objektus. BA(N)DYTI VERTA

Savo įrašus galima palikti trijose kategorijose: „Aš ir pastatai“, „Aš ir miesto erdvės“ bei „Aš ir medžiai“ – šioje jautrioje „akupunktūros“ zonoje kviečiama žymėti savo mėgstamiausius Kauno medžius, pasidalinti su jais susijusiomis istorijomis ar nuotraukomis.

124

Kaunieti, tegul tavo taiklus žodis sminga į svarbius, bet gal būt užmirštus, nepastebėtus, nykstančius ar paslėptus Kauno taškus! Čia laukiami ir kritikos dūriai į besikeičiančias Kauno viešąsias erdves, naujai planuojamus ar jau kylančius miesto objektus.

Romainiai

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kviečia miestiečius kurti unikalų dokumentą – kolektyvinę miesto viziją. Prisidėti galima ir tinklapyje

www.besienu.com

Čia nuolat pildomas interaktyvus žemėlapis MIESTO AKUPUNKTŪRA ir MIESTIEČIŲ MANIFESTAS. Plačiau apie tai - www.besienu.com

Lampėdžiai

Projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ komanda: Projekto kuratorė – Auksė Petrulienė Projekto vizualinis stilius – Julija Tolvaišytė-Leonavičienė Interneto svetainės grafinis dizainas – Eglė Vitkutė Paviljono architektūrinis projektas: „Office De Architectura“: Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas ir Paulius Vaitiekūnas Paviljono statyba – skulptorius Simonas Šidlauskas ir jo suburta komanda Projekto tinklalapis – Upndev Projekto partneriai – Kauno šokio teatras „Aura”, Kauno miesto kamerinis teatras, LR aplinkos ministerija, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultetas, Rokų medelynas „Želdynėlis”.

DŪRIO KATEGORIJOS

p pu un nk k tt ū ū rr a a

Aš ir pa st at ai kviečiame parašyti apie jums svarbius privačios ar viešosios paskirties architektūros objektus

Aš ir miest o er dvės rašykite apie kiemus, gatves, aikštes, parkus, krantines, paminklus, laiptus, fontanus, grindinį ir panašius objektus

Aš ir medžiai čia kviečiame žymėti savo mėgstamiausius Kauno medžius, pasidalinti su jais susijusiomis istorijomis ar nuotraukomis

Sargėnai

Kleboniškis

Milikoniai

Linkuva

Eiguliai Smėliai

Panerys Dainava Kalniečiai

Veršvai

Naujasodis Palemonas

Vilijampolė Žaliakalnis

Pasir ink it e k at egor iją

Gričiupis

„Aš ir pastatai“, „ Aš ir miesto erdvės“, „Aš ir medžiai“

Marvelė Senamiestis

Amaliai Naujamiestis

Aleksotas

Aukštieji Šančiai Freda

Petrašiūnai Vičiūnai

KAIP ŽYMĖTI STENDE

Apr ašy k it e Aprašykite jums svarbią Kauno erdvę, pastatą, medį ar kitą objektą. Prašome tiksliai nurodyti aprašomo objekto vietą (pageidautina adresas ar detalus vietos aprašymas), kad tinklalapio besienu.com administratoriai galėtų perkelti jūsų dūrį į interaktyvų žemėlapį.

Pr isek it e lapelį Prisekite lapelį su aprašymu pre šio stendo. Stebėkite besienu.com, jūsų pasakojimas netrukus atsiras greta kitų miesto akupunktūros dūrių.

125

126

127

128

turinys â&#x2020;&#x2018;

129

130

YPATINGA DOVANA LIETUVAI PARODA IŠ AMERIKOJE SURINKTŲ KOLEKCIJŲ, SKIRTA A. M. RAČKAUS 125-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

131

132

2018 05 12 – 2019 03 03

Minėdamas A. M. Račkaus 125-ąsias gimimo metines bei pasitikdamas Pasaulio lietuvių metus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristatė parodą „Ypatinga dovana Lietuvai“. Istorinėje LR Prezidentūroje eksponuojamoje parodoje rodomos dvi kolekcijos. Pirmoji – numizmato A. M. Račkaus rinkiniai. Čia galima pamatyti įdomiausius eksponatus: retas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir pasaulio tautų monetas, vertingus medalius, egzotiškas įvairenybes ir retas lituanistines bei numizmatines knygas. Antrojoje parodos dalyje lankytojai turi galimybę per unikalius lituanistinius eksponatus susipažinti su XIX a. 7 deš. – XX a. 4 deš. JAV lietuvių visuomeniniu gyvenimu, jų indėliu į Lietuvos valstybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Būsimasis gydytojas, kolekcininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas A. M. Rač Iš kairės į dešinę: parodos rengėjai Reda Stuinienė, Ž. Šlajus (dizainas), Vaida Sirvydaitė-Rakutienė, Eduardas Brusokas, Beta Šneliūtė, Ignas Narbutas

kus gimė 1893 m. birželio 7 d. Čekiškėje. Vaikystę ir paauglystę praleidęs Lietuvoje, 1910 m. išvyko į Ameriką. 1912 m. pradėjo mokslus St. Laurent kolegijoje Kanadoje, Monrealyje. Vėliau mokėsi Holy Cross kolegijoje Vusteryje (Worcester),

133

Lojolos universitete ir Medicinos mokykloje

A. M. Račkus ne tik rinko Amerikos lie-

Čikagoje. Nuo 1922 m. vertėsi gydytojo

tuvių relikvijas, bet ir domėjosi Lietuvos

praktika. Dar studijuodamas A. M. Rač

istorija, tad jis tapo vienu aktyviausių

kus įsitraukė į įvairių lietuviškų organi-

1917 m. Čikagoje įkurtos Lietuvių nu-

zacijų (Lietuvos Vyčių, Lietuvių Romos

mizmatikos ir istorijos draugijos narių.

katalikų studentų ir kt.) veiklą, buvo lie-

Pagrindiniai šios draugijos tikslai buvo

tuviškosios spaudos Amerikoje steigėjas

lietuviškų senienų ir JAV lietuvių istorijai

ir bendradarbis, aktyvus Lietuvos valsty-

svarbių liudijimų rinkimas.

bės atkūrimo rėmėjas. A. M. Račkaus asmeninė kolekcija pildėLabiausiai A. M. Račkus išgarsėjo kaip

si įvairių kraštų senienomis, o ypač nu-

kolekcininkas. Senienų rinkimu susido-

mizmatinėmis vertybėmis. A. M. Račkus

mėjo dar St. Laurent kolegijoje, kadangi

buvo priimtas į Amerikos numizmatų

besimokydamas papildomai dirbo kole-

sąjungą (American Numismatic Associ-

gijos muziejuje konservatoriaus asisten-

ation), Čikagos monetos klubą (Chicago

tu. Gilintis į kolekcionavimą paskatino

Coin Club), Numizmatikos ir archeologi-

dr. Jonas Basanavičius, 1913 m. viešėjęs

jos draugiją (Towarzystwo Numizmaty-

JAV. A. M. Račkui, susitikus su J. Basa-

czno-Archeologiczne) Krokuvoje.

navičiumi, gilų įspūdį padarė jo žodžiai: „Amerikos lietuviai išmirs, nutautės ir

1935 m. Kaune įvyko Pirmasis pasaulio

paskęs svetimose bangose. Pasirūpink,

lietuvių kongresas. Ta proga Užsienio

p. Račkau, kiek galint surinkti čia, Ameri-

lietuviams remti draugijos kvietimu į Lai-

koje, lietuvių kultūrinio gyvenimo relikvi-

kinąją sostinę A. M. Račkus atvežė Lie-

jas ir atsiųsk jas Vilniun, Lietuvių mokslo

tuvių numizmatikos ir istorijos draugijos

draugijos muziejui.“

rinkinį ir savo kolekciją. Surengtos dvi didelės parodos Vytauto Didžiojo universitete ir Vytauto Didžiojo muziejuje. Po parodos abi kolekcijas (daugiau kaip 50 000 eksponatų) už daug mažesnę, nei tikroji vertė, sumą (100 000 litų) įsigijo Švietimo ministerija. Pagrindinė šios kolekcijos dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros muziejui.

134

135

136

Parodos atidarymo momentai. Fpt. R. Ropytė

turinys ↑

137

138

PRANO GAILIAUS Gyvenimo scenos RETROSPEKTYVINĖ PARODA

Projekto kuratorės K R I S T I N A C I V I N S K I E N Ė ir I V E T A D A B A Š I N S K I E N Ė

139

„Scènes de la vie de Pranas“ 2018 11 29 – 2019 03 03

Pranas Gailius – vienas žinomiausių lietuvių dailininkų pasaulyje. Jo vardą (Pranas Gailius, dit Prӓnas) meno pasaulis pradėjo mokytis nuo 1955 metų. Pirmoji personalinė dailininko paroda Paryžiuje, Galerie du Haut Pavé, sulaukė palankių atsiliepimų spaudoje bei televizijoje ir atvėrė kelią į pripažinimą. Paskui vyko parodos Berlyne, Miunchene, Štutgarde, Tokijuje, Ženevoje, Liuksemburge, Čikagoje, Geteborge. Tačiau gimtajame krašte su jo kūryba pradėta susipažinti gana vėlai. Pirmoji Gailiaus paroda Lietuvoje įvyko tik 2004 metais Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo parodytos autorinės, pagal Oskaro Milašiaus eiles sukurtos knygos „Pirmoji lietuviška siuita“ ir „Jūra“.

140

Prie P. Gailiaus dirbtuvių

Šalia P. Gailiaus dirbtuvės Provance. Fot. K. Civinskienė

141

142

Nuo 2004 m. vykstančiose P. Gailiaus dar-

Paul‘ą Cézanne‘ą įkvėpęs gamtos vaizdas

bų parodose buvo galima susipažinti su

veikė ir Gailių.

daugeliu jo kūrybos etapų. Šioje retrospektyvinėje dailininko parodoje pirmą

Menininkas turėjo unikalų gebėjimą su-

kartą galima išvysti juos visus. Tarp eks-

dominti žiūrovą, pašnekovą, nors nieka-

ponuojamų darbų yra ir niekur anksčiau

da nesistengė sukurti ilgaamžių kūrinių.

nerodytų, tokių kaip medinės bei metali-

Jo energija, vitališkumas, charizma privi-

nės skulptūros.

liojo kūrybos gerbėjus, taip tarsi kompensuodama gana sudėtingus jo biografijos

Praną Gailių kaip menininką suformavo

momentus.

Paryžius, o lietuviški vaikystės prisiminimai bei liaudies menas tapo įkvėpimo šaltiniu, suteikusiu jo kūriniams originalumo. Tarp daugybės dailininko kūrinių yra

Po dailininko mirties jo kūrinius saugo

keturi tapybos darbai, pavadinti „Scène

duktė Nathalie Gailius.

de la vie de Pranas“ (Prano gyvenimo scena). Iš tiesų, visi jo darbai vaizduoja jo gyvenimą. Apie savo kūrybą jis sakė: „Mano menas yra mano biografija.“ Dailininkas kūrė ciklais, kurie atspindi jo mintis ir

Parodos kuratorės: Kristina Civinskienė, Iveta Dabašinskienė

požiūrį į gyvenime vykstančius procesus.

Parodos rėmėjas: Lietuvos kultūros tary-

Dailininkas sakė, kad visus jo darbus gali-

ba, UAB „Ekspobalta“

ma vadinti jautriais paviršiais, nes visuose

Parodos mecenatas: Menų galerija

jis jautriai vaizduoja skirtingas emocines būsenas.

„Menų tiltas“ Parodos partneris: Vilniaus aukcionas

Paskutiniuosius beveik porą dešimtmečių P. Gailius kūrė tarp Paryžiaus ir Provanso. Netoli miestelio Sannes, Roque Colombe, jis nuomojosi dirbtuvę. Nuo jos šiek tiek paėjus, buvo matyti Šv. Viktorijos kalnas (Mont Sainte-Victoire) prie Ekso (Aix-en-Provence). Postimpresionistą

143

p. 130-139. Retrospektyvinės Prano Gailiaus parodos „Gyvenimo scenos“ atidarymas M. Žilinsko dailės galerijoje. Fot. J. Tolvaišytė-L.

144

turinys ↑

turinys â&#x2020;&#x2018;

148

AUDRONĖ PETRAŠIŪNAITĖ AUTORIUS PRISTATO SAVO PARODĄ

149

2018 11 22 – 2019 01 13

Į Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų ir grafikos parodą

pakvietė

tęstinis

projektas „Autorius pristato savo parodą“. Renginio metu po savo kūrybos labirintus lydėjo pati autorė:

Audronė

šiūnaitė

kvietė

„Kūno

Petra-

apsilankyti

namuose“,

pajusti

„Sniego laiką“ bei pasinerti į „Amy Winehouse svaigulį“. Parodos atidarymo renginyje taip pat dalyvao ir grafikė Aistė

Ramūnaitė,

tapytoja

Eglė Velaniškytė bei nemaža kompanija kitų ryškių Kauno menininkų.

150

turinys â&#x2020;&#x2018;

151

DUNCAN HIGGINS Down on the Farm

155

156

2018 04 26 – 2018 06 03

Po šešerių metų su paroda „Down on the

tremtiniu. Paroda atsiskleidžia per polifo-

farm“ į M. Žilinsko galeriją sugrįžo Dunca-

ninę nelinijinę formą, darydama mirgan-

nas Higginsas (Jungtinė Karalystė).

čius perėjimus, kur individų pasakojimai, patirtis, išraiška ir balsas suteikia dar-

2012 m. M. Žilinsko dailės galerijoje D. Hig-

bams pritrenkiančios liūdnos ir gracingos

ginsas pristatė parodą „Unloud”, kurioje

nuotaikos. Vaizdai, kuriuos nupiešia pa-

atsispindėjo tai, ką menininkas patyrė So-

sakojimai apie Šiaurės Rusiją, yra ypatin-

lovkų salyne Šiaurės Rusijoje nuo 2005 iki

gos netvarkos, kurią mes sukūrėme ir vis

2011 metų. Higginsas grįžta į M. Žilinsko

dar kuriame, priminimas. Bet kartu tai yra

galeriją su naujais darbais, kuriuose to-

ir priminimas, kad romantika turi širdį,

liau analizuoja ir plėtoja istorinius Šiaurės

kurios sistema niekada neturės.

Rusijos ir Lietuvos įvykius. Parodoje eksponuojama daugiau nei 1000 paveikslų,

Duncanas Higginsas yra vaizduojamo-

darbų ant popieriaus, tekstilės ir knygų.

jo meno kūrėjas, gyvenantis Sheffielde, Jungtinėje Karalystėje. Jis dėstytojauja

Atskleisdamas žiaurius istorijos momen-

Norvegijoje, Bergeno meno ir dizaino

tus, parodos autorius pasiruošęs nuvesti

akademijoje, ir Nottinghamo Trento uni-

žiūrovus ten, „kur akys niekada nemato“.

versitete Jungtinėje Karalystėje.

Ši paroda yra iš dalies autobiografinė, dalinai griaunanti kultūrą, pateikta iš surink-

Savo parodas menininkas yra pristatęs

tų liudijimų, kurie susipina į polifoninę

Kipro, Norvegijos, Honkongo, Pietų Afri-

formą. Tai sąmoningas klajojimas istori-

kos Respublikos, Škotijos, Anglijos, Čeki-

jos pasažais, pakartotinai surinktais fra-

jos, Rusijos, Lenkijos žiūrovams.

gmentais, sujungtais monologais, kurie vis iškyla ir ištirpsta visatoje. Su skausmu ir kaltinamu pykčiu, kartais silpnumu „Down on the farm“ pasineria į ligą, mirtį, meilę, buvimą nevisaverčiu ar

turinys ↑

157

160

OPTIMIZMO ARCHITEKTŪRA: KAUNO FENOMENAS 1918–1940 m. 161

2018 09 13 – 2018 11 04

Tarptautinė kilnojamoji paroda „Opti-

tančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos

mizmo architektūra: Kauno fenomenas

pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir for-

1918–1940 m.”. Paroda yra skirta Lietu-

mų migraciją, kaitą ir jų santykį su šian-

vos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui.

diena.

Tarpukario Kauno modernioji architektū-

Parodos architektai Ieva Cicėnaitė ir Ma-

ra atspindi tą politinį, socialinį, ekonomi-

tas Šiupšinskas sukūrė instaliaciją, kvie-

nį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo bū-

čiančią užsukti į metaforinį Kauno namą

dingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių

užapvalintu kraštu ir apskritu langu. Ši

valstybių sostinėms. Parodoje akcentuo-

instaliacija suskirstyta į tris dalis – pir-

jamas Kauno modernistinės transforma-

miausia išorinėje dalyje lankytojus pa-

cijos fenomenas, kai, 1919 m. netikėtai

sitinka 5 minučių trukmės edukacinis

tapęs Lietuvos Respublikos sostine mies-

filmas, paaiškinantis Kauno fenomeno

tas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per

susiformavimą ir tęstinumą (filmą, ku-

mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė

ris sukomponuotas iš archyvinių kadrų,

beveik 12 000 naujų pastatų ir pavertė

šiuolaikinių vaizdų ir animacinių intarpų,

Kauną modernia, elegantiška, europie-

sukūrė laidos „STOP juosta“ prodiuserė

tiška sostine. Ši architektūra išliko svar-

Svetlana Gužauskienė ir žurnalistė Jur-

biu valstybingumo simboliu sovietiniais

gė Pridotkaitė, bendradarbiaudamos su

metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario

operatoriumi Ryčiu Titu ir animatoriu-

architektūros paveldas yra svarbus ta-

mi Vytautu Aukščiūnu). Kitoje instalia-

patybės šaltinis. Paroda, kurią inicijavo

cijos pusėje yra pateiktas 5,5 m ilgio ir

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2 m aukščio Kauno naujamiesčio planas

ir kuravo architektūros ir meno istorikai

(kompozicijos autorė – architektė ir grafi-

dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universite-

kė Vika Pranaitytė) su kruopščiai atliktais

tas), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos

penkių pastatų maketais (autorius – Jo-

kultūros tyrimų institutas) ir dr. Vaidas

mantas Padgurskas) ir trumpais videofil-

Petrulis (Kauno technologijos institutas)

mais. Ši dalis pasakoja „tautos statybos“

pasakoja ne vien apie architektūrą ir ne

istoriją, kurią perteikia penki pastatai,

vien apie miestą. Ji yra apie nuolat gims-

simbolizuojantys naująją Nepriklausomos

162

Lietuvos tapatybę – tai Vytauto Didžiojo

tatų gausa ir architektūriniais sprendi-

muziejus, Prisikėlimo bažnyčia, Karininkų

mais, kurie perteikia naujosios sostinės

ramovė, Prekybos, pramonės ir amatų rū-

statybos bumą ir modernizaciją. Šios

mai bei Centrinis paštas.

ekspozicijos pagrindą sudaro archyvinių nuotraukų ir brėžinių kopijos, parengtos

Vidinėje ekspozicijos dalyje lankytojas

bendradarbiaujant su pagrindinėmis Lie-

gali susipažinti su naujos funkcijos pas-

tuvos atminties institucijomis.

163

164

Parodą papildo ir du autoriniai meniniai darbai. Dailininkas ir dizaineris Liudas Parulskis, bendradarbiaudamas su architektūros istoriku Paulium Tautvydu Laurinaičiu, sukūrė komikso stiliaus paveikslą, vaizduojantį, kaip tarpukariu buvo įsivaizduojamas ateities Kaunas. Miestiečių vizijose, kurios buvo publikuotos to meto spaudoje, netrūko dangoraižių, didingų paminklų, egzotiškų augalų ir technologinių naujovių. Skulptorius Lukas Šiupšinskas, bendradarbiaudamas su Kauno kolekcininkais ir baldų restauratoriais, sukūrė skulptūrinį eksponatą „Paliesk modernistinį Kauną“, kurį galima pavadinti miesto archeologija. Parodą lydi išsami knyga (lietuvių ir anglų kalbomis), išleista bendradarbiaujant su leidykla „Lapas“. Ją parengė net aštuoni autoriai (Marija Drėmaitė (sudarytoja), Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė). Greta gausios archyvinės iliustracinės medžiagos knygoje publikuojamos ir šiuolaikinių architektūros fotografų Gintaro Česonio ir Norberto Tukaj darbai (knygos dizaineriai Linas Gliaudelis ir Jurga Dovydėnaitė). Parodos parengimą ir gamybą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Strateginis partneris – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Partneris – „Kaunas – 2022“ Europos kultūros sostinė. turinys ↑

165

166

BALTIJOS KAIMYNĖMS –

100

XX A. LATVIJOS IR ESTIJOS DAILĖ IŠ NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS RINKINIŲ

Parodos kuratorė: IRMANTĖ ŠARAKAUSKIENĖ

167

2018 04 26 – 2018 06 03

Paroda „Baltijos kaimynėms – 100.

kaip sporto prizai ir atminimo dovanos,

XX a. Latvijos ir Estijos dailė iš Nacio-

žymi dar vieną reikšmingą Baltijos vals-

nalinio M. K. Čiurlionio dailės muzie-

tybių bendradarbiavimo sritį – sportą. O

jaus rinkinių“.

sovietmečiu SSRS kultūros ministerijos įsakymu iš Maskvos gauti

kūriniai pri-

Baltijos valstybių šimtmečiui dedikuotoje

mena liūdnąją Baltijos valstybių istorijos

parodoje pirmą kartą taip išsamiai ir gau-

dalį – sovietinę okupaciją, kai naujoji val-

siai pristatomi Nacionaliniame M. K. Čiur-

džia stengėsi kontroliuoti ne tik naujųjų

lionio dailės muziejuje saugomi XX a. La-

narių politinį mikroklimatą, bet ir kultūri-

tvijos ir Estijos menininkų darbai, sukurti

nę situaciją bei meninį skonį. Dalis ekspo-

tiek pirmosios nepriklausomybės laiko-

natų įsigyta iš privačių asmenų. Po keletą

tarpiu (1918–1940), tiek sovietinės okupa-

Latvijos ir Estijos dailininkų darbų muzie-

cijos metais, o keletas jau ir po nepriklau-

jui padovanojo buvęs muziejaus direkto-

somybės atkūrimo. Parodoje dominuoja

rius ir aistringas grafikos kolekcininkas

tapyba ir grafika, jas papildo skulptūra ir

P. Galaunė, Latvijoje dirbęs diplomatas

taikomosios dailės dirbiniai.

P. Varanauskas, dešimtį – kolekcininkas ir meno mecenatas M. Žilinskas.

Panaši geopolitinė padėtis ir istorija – 1918 m. paskelbta, 1940 m. prarasta ir

Eksponuojami kūriniai atspindi pagrindi-

1990–1991 m. vėl atkurta nepriklausomy-

nes Latvijos ir Estijos dailėje vyravusias

bė – skatino ne tik politinį, ekonominį, bet

menines tendencijas ir žanrus, taip pat

ir kultūrinį trijų Baltijos kaimynių bendra-

byloja apie siekį įamžinti krašto savitumą

darbiavimą. Tad ir didžioji dalis parodoje

meno kūriniuose.

eksponuojamų kūrinių yra įgyti po tarpukario laikotarpiu ir jau sovietinės okupa-

Tikimės, kad lankytojus pradžiugins nauja-

cijos metais Kaune ir mūsų muziejuje vy-

me kontekste pristatomi tiek nuolatinėje

kusių latvių ir estų dailės parodų. 1942 m.

ekspozicijoje matyti tarpukario modernio-

iš Kūno kultūros rūmų muziejaus perimti

sios dailės klasikų latvių V. Purvičio, L. Li-

įvairūs taikomosios dailės dirbiniai, gauti

berto, V. Tonės, U. Skulmės, R. Sutos, estų

168

A. Starkopfo, E. Haamerio darbai, tiek vos

Dailės kūrinius parodoje papildo do-

keliose parodose rodyti ar po įsigijimo vi-

kumentinė

sai neeksponuoti ankstyvieji žymiojo estų

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių,

grafiko E. Wiiralto ir jau sovietinio laiko-

Kauno technologijos universiteto biblio-

tarpio pripažintų menininkų – esto J. Arra-

tekos ir Lietuvos centrinio valstybės bei

ko, latvių – G. Krolio, I. Blumbergo, G. Sie-

Lietuvos literatūros ir meno archyvų.

medžiaga

iš

Nacionalinio

tinio grafikos lakštai ar įspūdingos garsių latvių tapytojų D. Skulmės, B. Baumanės

Parodos kuratorė

bei estės L. Muugos drobės ir kiti kūriniai.

Irmantė Šarakauskienė

turinys ↑

169

171

ADOMO GALDIKO Kūrybos briaunos RETROSPEKTYVINĖ PARODA

Projekto kuratorė GENOVAITĖ VERTELKAITĖ-BARTULIENĖ

2018 06 29 – 2018 10 07

Amerikietiškuoju periodais – sukurtais darbais. A. Galdiką žinome kaip menininką, kurio kūryboje jaučiama įvairių XX a. meno krypčių įtaka. Ši paroda – tai gali-

Minint 125-ąsias Adomo Galdiko gi-

mybė prisiminti universalaus menininko

mimo metines, Kauno paveikslų ga-

darbus, žvilgsnį fokusuojant ties stilisti-

lerijoje atidaryta paroda „Kūrybos

nėmis bei skirtingų dailės sričių briauno-

briaunos. Adomo Galdiko (1893–1969)

mis. Jose įvairiais raidos tarpsniais susipi-

retrospektyva“.

na simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakci-

Retrospektyvoje pristatyti kūriniai iš Na-

onizmo, lietuvių liaudies meno įtakos. Lie-

cionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rin-

tuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams

kinių, pradedant ankstyvaisiais ir baigiant

būdingas cikliškumo principas – daugy-

priverstinėje emigracijoje – Freiburgo ir

bės variantų ieškojimas, tapęs dailininko

176

turinys â&#x2020;&#x2018;

177

Parodos atidarymo akimirkos. Fot. R. RopytÄ&#x2014;

A. Galdikas. „Pavasariška“, 1934

kūrybos būdu. Tarsi atkeliavę iš XIX a. kai-

Savo kūrybinį kelią Adomas Galdikas pra-

mo kapinaičių, šventųjų, lietuviško peiza-

dėjo nuo grafikos. Dalininkas dirbo me-

žo motyvai atkartojami visuose kūrybos

džio ir linoraižinio, oforto, grotažo tech-

perioduose: tiek impresionistiniuose, tiek

nikomis, sukūrė lakštinės, iliustracinės

kubistiniuose. Sutinkami ekspresyvūs fo-

ir taikomosios grafikos darbų. Parodoje

vizmo, futurizmo elementų turintys bei

eksponuojami chrestomatiniai A. Galdi-

abstraktūs to paties motyvo variantai.

ko kūriniai, taip pat plačiajai visuomenei mažiau žinomi ekspresyvūs peizažai. Stilistinė grafikos raida glaudžiai susijusi su

180

tapybos raida – tie patys motyvai kartoja-

metų po dailininko mirties, 1973 m. našlė

mi ir grafikos darbuose, ir tapyboje. Pas-

Magdalena Draugelytė-Galdikienė pado-

tarajai būdingas gaivališkas eksperimen-

vanojo M. K. Čiurlionio dailės muziejui 96

tavimas, ieškojimų srautas. Parodoje ir

abstrakčius peizažus, kuriuos autorius,

kūrybiniame palikime skaičiumi vyrauja

pasitaręs su Vytautu Bičiūnu, buvo atrin-

temperos technika atlikti paveikslai. Gre-

kęs pervežti į Lietuvą. Dar 66 abstrakcijų

ta pristatomi aliejinės tapybos pavyzdžiai,

siuntą iš Švč. Mergelės Marijos Nekalto

pakankamai reti A. Galdiko kūryboje por-

prasidėjimo seserų vienuolyno Putname,

tretai bei emigracijoje kurtos abstrakcijos.

Konektikute, 1991 m. atvežė Beatričė Vasaris. Adomo Galdiko palikimas, esantis

Pagrindinis parodos akcentas – per ka-

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės

rus ir sovietmetį muziejaus fonduose iš-

muziejuje, vienas gausiausių: šiuo metu

saugotas monumentalus dekoratyvinis

čia saugoma per 1000 jo kūrinių.

pano „Lietuva“, sukurtas 1937 m. pasaulinei parodai Paryžiuje „Menas ir technika

Tuo pat metu A. ir P. Galaunių namuo-

šiuolaikiniame gyvenime“ ir joje laimėjęs

se (Vydūno al. 2) veikė Adomo Galdiko

Grand Prix. Eksponuojama toje pačioje

125-osioms gimimo metinėms skirta par-

Paryžiaus parodoje aukso medalį laimėju-

oda, kurioje eksponuoti A. Galdiko grafi-

sio Šarūno scenografijos maketo rekons-

kos darbai bei dokumentinė medžiaga iš

trukcija (aut. Irma Balakauskaitė) iš Lie-

Pauliaus Galaunės kolekcijos.

tuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, taip pat scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, sukurti režisieriaus Andriaus Olekos-Ži-

Parodos kuratorė

linsko statytiems spektakliams „Šarūnas“

Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė

(1929) ir „Sabbatai Cevi arba Mesijo galas“ (1931) bei planuotam „Vasarvidžio nakties sapnui“. Be to, A. Galdikas žinomas kaip litų banknotų bei pašto ženklų autorius. Adomo Galdiko kūriniai mūsų muziejuje kaupti sistemingai, pradedant pirmosiomis parodomis, taip pat vėliau – karo metais bei sovietmečiu. Praėjus keletui

turinys ↑

181

182

NATALIA LL. SUM

ERGO SUM (ESU, VADINASI ESU)

Organizatorius ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS TORUNĖJE (LENKIJA) „ZNAKI CZASU“

183

2018 03 16 – 2018 04 22

Natalija Lach-Lachowicz – Natalia LL – viena svarbiausių XX a. antrosios pusės Lenkijos menininkių. Retrospektyvinė paroda „Sum ergo sum“ fiksuoja ir apibendrina menininkės kūrybą – nuo ankstyviausių, sukurtų 1960-aisiais, iki pačių naujausių, nuo 2016 m. sukurtų kūrinių.

184

Pirmą

kartą

paroda

pristatyta

„Consumer Art“ ar „Post-Consumer Art“,

2017 m. Torunės šiuolaikinio meno cen-

parodoje eksponuota ir mažiau žinomų

tre „Laiko ženklai“. Tai pats išsamiausias

darbų, tokių, kurie buvo rodyti tik kartą ir,

menininkės

nepaisant jų svarbos Natalios LL kūrybo-

kūrybos

buvo

pristatymas

per

visą karjerą. Be jau Lenkijos moderniojo

je, beveik buvo užmiršti.

meno kanonu tapusių kūrinių, tokių kaip

185

Parodoje vengiama laikytis chronologinės

parodos pavadinimas „Sum ergo sum

tvarkos, vietoj to fokusuojamasi į meninių

(Esu, vadinasi, esu)“ tiesiogiai referuoja į

idėjų gausą, kuria buvo paženklinta visa

menininko buvimą meno pasaulyje ir pa-

menininkės karjera. Sutelkdamas dėmesį

saulyje aplink mus, tai tarnauja kaip aksti-

į temas ir atskirus Natalia LL dominančius

nas mūsų egzistencijai apmąstyti.

elementus, žiūrovas gali analizuoti autorės meninio požiūrio evoliuciją ir sąsajas

Šiai parodai buvo atkurti keli trumpalai-

tarp atskirų kūrybos etapų. Šios sąsajos

kiai kūriniai – instaliacijos, praeityje su-

ir sudaro nuoseklų pasakojimą, meninin-

kurtos personalinėms parodoms ir dėl

kės, kurios gyvenimas visada buvo sutelk-

kilusių sunkumų kūrinius saugant išmon-

tas į meną, kūrybos istoriją. Lotyniškas

tuotos po jų pristatymo. Rekonstrukci-

Parodos atidarymo akimirkos. Fot. R. Ropytė

186

ja tapo įmanoma pasinaudojus gausiu

Organizatorius: šiuolaikinio meno cen-

menininkės surinktu fotografijų archyvu

tras Torunėje (Lenkija) „Znaki Czasu“

ir įvairiuose Lenkijos meno muziejuose išsaugota susijusia archyvine medžiaga. Tarp atkurtų darbų ir „Intimate Sphere“

Bendraorganizatoris Lietuvoje: galerija „Meno parkas“

ar „Panic Space“, abu jie vaizduojamojo

Kuratorius: Mateuszas Kozieradzkis

fotografijos meno pavyzdžiai plačiąja pra-

Ko-koordinatorė: Renata Sargalska

sme. Parodoje taip pat bus keletas dokumentinių filmų apie Natalios LL kūrybą.

turinys ↑

187

188

190

ANGELAS IR SŪNUS WITKIEWICZIAI ZAKOPANĖJE IR LIETUVOJE

Organizatoriai: ZAKOPANĖS TATRŲ MUZIEJUS, NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS, ADOMO MICKEVIČIAUS INSTITUTAS (VARŠUVA), LENKIJOS INSTITUTAS VILNIUJE

191

2018 09 20 – 2018 11 18

Paroda aptaria ilgamečius tėvo ir sū-

sia užduotimi. Tarpusavio artumas,

naus, išskirtinių dviejų artimų lenkų

kasdieniai saugumo jausmą teikiantys

menininkų iš gretimų kartų, santy-

ritualai, plataus spektro įvairių sričių

kius. Įvairių jų bendro gyvenimo ap-

problemų – meno, literatūros, mokslo,

raiškų neįmanoma apibūdinti keliais

politikos ir, svarbiausia, paties gyve-

žodžiais. Esmę galima būtų nusakyti

nimo – „svarstymas“ neabejotinai tu-

sakiniu: „Kiekvienam berniukui išmin-

rėjo įtakos Witkaco, vieno iškiliausių

tingas tėvas yra kapitalas visam gyve-

ir įdomiausių XX a. lenkų menininkų,

nimui“. Sudėtingas jauno žmogaus au-

asmenybės ir meninės pakraipos for-

klėjimo procesas tėvui tapo svarbiau-

mavimuisi.

192

Paroda turėtų atkreipti dėmesį į vienos

Projektas yra dalis Adomo Mickevičiaus

šeimos kartų transformaciją, įžiebti dis-

instituto koordinuojamos tarptautinės

kusiją apie nuolatines permainas pati-

kultūrinės programos „POLSKA 100“,

riančio meno erdvę. Kitaip sakant, apie

įgyvendinamos pagal daugiametę 2017–

perėjimą nuo tėvo XIX a. realistinės

2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“.

tapybos idėjos iki naujausių XX a. tendencijų ir avangardinių krypčių. Paroda

Iš dalies finansuojama Lenkijos kultūros

taip pat parodo lenkų menininkų ryšius

ir nacionalinio paveldo ministerijos lė-

su Lietuva.

šomis pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“.

Organizatoriai: Zakopanės Tatrų muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje.

turinys ↑

193

194

Parodos „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“ atidarymo akimirkos. Fot. A. Kapčius, J. Račiūnaitė 195

196

P A Å½ A N G A I

15-oji Tarptautinė Baltijos muzeologijos mokykla M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Fot. J. Tolvaišytė-L. 197

BALTIJOS MUZEOLOGIJOS MOKYKLA

'18

198

199

2018 06 10 – 2019 06 17

Birželį Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengta 15-oji (pirmasis renginys – 2004 m.) tarptautinė Baltijos muzeologijos mokykla. Projektas, subūręs plačią Baltijos šalių muziejininkų bendruomenę, siekia vystyti muziejų paslaugų prieinamumą, ugdyti šiuolaikišką žvilgsnį, jautrumą socialiniams pokyčiams. Į programas kviečiami profesionalūs šios srities lektoriai iš viso pasaulio, dalijamasi patirtimi, mokomasi tikslingai pritaikyti teorines žinias.

2018 METŲ KVIESTINIAI LEKTORIAI: Linda Norris – Pasaulinio tinklo programos direktorė Tarptautinėje istorinių vietų koalicijoje, vienijančioje pasaulinį istorinių vietų, muziejų tinklą ir atminties iniciatyvas, siekiančias sujungti praeitį su dabartimi, praeities kovas su šiandieniniais žmogaus teisių ir socialinio teisingumo judėjimais. Jari Harju – ilgametis Helsinkio miesto muziejaus kuratorius, nuo 1996 m. parengęs daug parodų ir ilgalaikių ekspozicijų įvairiuose Suomijos muziejuose. Tarptautinio archeologijos ir istorijos muziejų komiteto (ICMAH) prezidentas, buvęs ICOM prezidentas Suomijoje. Virtualių pa rodų pradininkas Suomijoje, jų rengėjas įvairiose Europos šalyse bei JAV. Prof. François Mairesse – Sorbonos universiteto Paryžiuje Muzeologijos ir Kultūros ekonomikos profesorius. Tarptautinio muziejų komiteto (ICOM) prezidentas. Buvęs Karališkojo Mariemonto muziejaus direktorius, dirbęs svarbiose Prancūzijos, Belgijos institucijose. Reikšmingų muzeologijos knygų autorius

200

Linda Norris ir Jari Harju „Mažųjų istorijų“ parodoje „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ Kauno paveikslų galerijoje

201

202

203

p. 203–205. „Pojūčių paveikslai“. 15-osios Tarptautinės Baltijos muzeologijos mokyklos dalyviai „Pojūčių teatro“ sensorinėje ekskursijoje M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Fot. J. Tolvaišytė-L. (p. 200-215)

204

205

15-osios Tarptautinės Baltijos muzeologijos mokyklos dalyviai Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune

Ekskursija po Kauno modernizmo architektĹŤros objektus 208

209

210

turinys â&#x2020;&#x2018;

211

212

15-osios Tarptautinės Baltijos muzeologijos mokyklos dalyviai Kauno paveikslų galerijos vasaros paviljone „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“

213

15-osios Tarptautinės Baltijos muzeologijos mokyklos dalyviai parodoje „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“

214

turinys â&#x2020;&#x2018;

215

Metų muziejininkė – Daina Kamarauskienė Lietuvos muziejų asociacijos valdyba (LMA) 2017 m. muziejininko vardą už Lietuvos muziejininkystės plėtrą, muziejų veiklos propagavimą, naujų veiklos formų diegimą ir aktyvų metodinį darbą, profesinės patirties sklaidą bei publikacijas muziejininkystės temomis suteikė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojai muziejininkei Dainai Kamarauskienei. Meno istorikė ir teoretikė Daina Kamarauskienė jau keletą dešimtmečių puoselėja muziejininkystę, kūrybiškai įgyvendina Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir tarpmuziejinius projektus. Ji – gyvybinės muziejaus energijos šerdis, miestui ir šaliai reikšmingų kultūrinių procesų iniciatorė ir bendraautorė, unikalių parodų, konferencijų, renginių organizatorė, leidinių sudarytoja.

216

dar-

komunikacijos žinovė ir praktikė specialis-

bo rezultatai: ji yra renginių ciklo „Čiur-

tė, yra sukaupusi turtingą meno ir teorijos

lionis įkvepia“, projekto „Pasaulis pagal

studijų, dėstymo patirtį, nuo 1995 m. Tarp-

M. K. Čiurlionį“ vadovė, leidinių „Kolekcijų

tautinės muziejų tarybos (ICOM) narė.

Stebina

muziejininkės

ilgamečio

istorijos“ ir „Istorijos štrichai“ sudarytoja, knygos vaikams „Išėjau su Čiurlioniu.

LMA nuo 2004 m. kasmet Tarptautinės

Tuoj grįšiu“ autorė, kasmetinių mokslinių

muziejų dienos, minimos gegužės 18-ąją,

konferencijų „P. Galaunės skaitymai“ orga-

išvakarėse įvertina labiausiai pasižymėju-

nizatorė, daugelio parodų („Tixe“, „Labda-

sį šalies muziejininką. Metų muziejininko

riai.lt“, „Mirabile Visu / Nuostabu matyti“,

apdovanojimas į Kauną atkeliavo jau ke-

„Art Deko Lietuvoje“) kuratorė ir koordi-

tvirtąjį kartą. Garbingus LMA apdovanoji-

natorė. Paminėtinas didelis muziejininkės

mus yra pelnę: Maironio lietuvių literatū-

indėlis rengiant mokslinius, informacinius

ros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus

leidinius, skirtus M. K. Čiurlionio ir muzie-

vedėja dr. Virginija Paplauskienė, Nacio

jaus sukaktims pažymėti, albumą „Mu-

nalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

ziejaus lobynas. Tapyba“, organizuojant

Taikomosios dailės skyriaus vedėja dr. Al-

projektus „Muziejų naktis“ ir „Meno pikni-

dona Snitkuvienė, M. ir K. Petrauskų lie-

kas“, projektą „Daugialypė Nacionalinio

tuvių muzikos muziejaus muziejininkė

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus svetai-

Kristina Mikulčiūtė-Vaitkūnienė. 2017 m.

nė“. Daina svariai prisidėjo organizuojant

muziejininko vardo suteikimo Dainai Ka-

projekto „Lietuva ir pasaulis Nacionalinio

marauskienei ceremonija vyko gegužės

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuo-

18 d. Lietuvos muziejų kelio programos

se“ įgyvendinimo viešinimo kampaniją.

„Nepriklausomybės metų ženklai“ atida-

D. Kamarauskienė – gausių publikacijų

rymo renginio M. K. Čiurlionio galerijoje

autorė, kvalifikuota vadybininkė, kultūros

Kaune metu.

217

Vaivai Laukaitienei – KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJA UŽ MUZIEJININKYSTĖS DARBUS Gruodžio 11 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skyriaus vadovė Vaiva Laukaitienė apdovanota Kultūros ministerijos premija už muziejininkystės darbus. M. K. Čiurlionio skyriaus vadovė Vaiva Laukaitienė daugiau kaip du dešimtmečius nuosekliai prisideda prie vieno iškiliausių Lietuvos menininkų M. K. Čiurlionio kūrybos populiarinimo. Tarptautinių parodų rengimas, kuravimas, koordinavimas ir dalyvavimas analogiškuose projektuose – tai kompleksiškas, kruopštus ir ypač aukštos kompetencijos reikalaujantis darbas. Nuo 1996 m. V. Laukaitienė prisidėjo prie 33 jungtinių ir 13 retrospektyvinių parodų, vykusių Lietuvoje, JAV ir daugelyje Europos šalių kuravimo ir koordinavimo. Šio įdirbio dėka M. K. Čiurlionis iš nedidelei saujelei specialistų žinomo periferijos menininko tapo daugelyje Vakarų valstybių atpažįstamu savo kartos kūrėju, kurio vardas šiuolaikiniuose moksliniuose, menotyros veikaluose linksniuojamas greta tokių autorių, kaip Edvardas Munchas, Odilonas Redonas, Wassily Kandinsky, Paulis Klee, Michailas Wrubelis. Ypač reikšmingas Vaivos Laukaitienės in-

visų, skirtų Baltijos šalių valstybingumo

dėlis į šiais metais (2018 m.) Orsė muzie-

šimtmečiui paminėti. Iš visų Baltijos šalių

juje įvykusią trijų Baltijos valstybių jungti-

autorių, pristatytų šioje parodoje, vienin-

nę parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių

telio M. K. Čiurlionio darbai čia viešėjo

simbolizmas“, kurioje buvo pristatyti 28

ne pirmą, bet trečią kartą – 2000 m. Orsė

M. K. Čiurlionio kūriniai. Ši paroda tapo

muziejuje buvo atidaryta retrospektyvinė

bene didžiausiu tarptautiniu projektu iš

M. K. Čiurlionio paroda „M. K. Čiurlionis

218

(1875–1911)“, kurioje buvo eksponuoti

V. Laukaitienės darbas neapsiriboja ku

97 M. K. Čiurlionio kūriniai, o 2003 m.

ratoryste – nuo 2005 m. vadovaudama

įvyko jungtinė paroda „Prie abstrakcijos

Čiurlionio skyriui, ji rūpinasi plataus

ištakų (1800–1914)“, kurioje buvo prista-

spektro M. K. Čiurlionio galerijos eina-

tyta 12 Čiurlionio darbų. Prie pastarųjų

maisiais reikalais: renginiais, interesantų

projektų koordinavimo ir kuravimo daug

aptarnavimu, mokslininkų, tyrėjų, žurna-

prisidėjo V. Laukaitienė.

listų konsultavimu, padalinio projektine veikla, kasdieniais galerijos ir kolektyvo administravimo iššūkiais.

Apdovanojimą Vaivai Laukaitienei įteikia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson

turinys ↑

219

220

PLAČIAI ATVERTOS DURYS SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES PROJEKTAI

Socialinių projektų kuratorė RŪTA KLEVAITĖ

221

„Antklodės Europai“ nėrimas

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje nuo 2017 m. pavasario pradėta vykdyti pastovi, tęstinė veikla, siekiant į muziejų pakviesti tuos žmones, kurie dėl įvairių priežasčių jį aplankydavo rečiau arba neužsukdavo niekada. Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai kultūrinėje organizacijoje buvo įkurtas specialus etatas tam, kad muziejuje būtų vystomi socialinės įtraukties projektai. Jau daugiau nei metus jie vystomi daugelyje muziejaus padalinių: M. K. Čiurlionio dailės galerijoje, M. Žilinsko dailės galerijoje, Kauno paveikslų galerijoje, A. ir P. Galaunių, J. Zikaro, M. Rakauskaitės ir L. Truikio, A. Žmuidzinavičiaus memorialiniuose muziejuose, Istorinėje LR Prezidentūroje. 222

223

Per šį laiką nemažai nuveikta – sukurtos

Muziejuje nerta senjorių antklodė iške-

specialios edukacinės veiklos, į užsiėmi-

liavo į Olandiją, kur tapo didžiausios ant-

mus kviečiami įvairių poreikių turintys

klodės Europoje dalimi. Tradicija tapę

žmonės, bendraujama su užimtumo, die-

susitikimai muziejuje nesustojo – vis

nos centrais, į muziejų kviečiamos atvykti

kitame muziejaus padalinyje kas antrą

grupės su įvairiomis negaliomis (fizine,

ketvirtadienį senjorės buriasi kurti „nos-

intelekto, raidos sutrikimais, autizmo

talgiškų rankdarbių“ arba keliauja apžiū-

sindromu, aklieji bei silpnaregiai). Sten-

rėti naujų parodų bei jas aplankiusios

giamasi įtraukti ir mažesnes pajamas ar

diskutuoja apie meną, parodoje patirtus

galimybes turinčiuosius, kviečiami vaikai

išgyvenimus. Senjorų klubo dalyvės šiltai

iš vaikų dienos centrų, šeimynų, globos

atsiliepia apie šiuos susitikimus: „Svarbu

namų. Ketvirtadieniais organizuojamas

išeiti. Atsikelti, apsirengti ir išeiti. Mėgstu

rytinis senjorų klubas, o po dienos darbų

rankdarbius, kūrybą, bet vis nepradedu,

mažesnes pajamas turinčios mamos kvie-

o čia ateinu ir padarau“, „Svarbiausia, kad

čiamos į kūrybinius užsiėmimus.

mūsų susitikimai vyksta muziejuje, kur sužinome, pamatome, patiriame kažką

Savo aktyvumu ir entuziazmu išsiskiria

naujo. Kad mus edukuoja“, „Susitikimai

Senjorų klubas – senjorių ir muziejaus

reikalingi liūdesiui išsklaidyti, pabūti kar-

nuoseklus bendravimas prasidėjo nuo

tu, pabendrauti“.

„Antklodės Europai“ nėrimo („Kaunas – 2022“ iniciatyva). Pradžioje klubo narės

Kita reikšminga veiklos sritis – ketvirtadie-

nuoširdžiai nėrė, darbavosi vąšeliais, skai-

niais, nuo 17 val. organizuojami kūrybi-

čiavo siūlų akis, bet po truputį įsitraukė ir

niai užsiėmimai moterims, mamoms. Pa-

į kitas muziejaus darbuotojų pasiūlytas

žintis su šia grupele užsimezgė muziejaus

veiklas – lankė parodas ir ekspozicijas,

darbuotojams kreipusis į vaikų dienos

klausė liaudies muzikos, apžiūrėjo retam

centrus ir pakvietus mamas į muziejų.

lankytojui prieinamas muziejaus kerteles.

Pirmųjų susitikimų metu moterys kartu tapė, kūrė kalėdines girliandas namams papuošti. Ši veikla dar įsibėgėja, tad muziejus labai kviečia visas pasiilgusias teptuko, dažų, molio ar įkvėpimo prisijungti

Kairėje viršuje – A. Galdiko retrospektyvinėje parodoje; apačioje – L. Truikio ir M. Rakauskaitės muziejuje

prie šios iniciatyvos ir pakviesti visas, kurioms ši veikla galėtų atnešti džiaugsmo.

225

Iš dienos centrų, šeimynų, globos namų

galimybę susipažinti su pristatomu turi-

į muziejų atvyksta vaikai. Susipažinus ir

niu – elektroniniu paštu jie gauna vaizdinį

pabendravus jie kartu su edukatoriais ke-

pasakojimą, kuriame išsamiai pristatomas

liauja tyrinėti muziejaus ekspozicijų, išmė-

muziejaus pastatas, interjeras, darbuo-

ginti įvairių edukacinių programų. Praėję

tojai, edukacinio užsiėmimo eiga. Vaikai

metai buvo užbaigti pilietišku ir triukšmin-

atvykę į muziejų atpažįsta aplinką, todėl

gu kalėdiniu susitikimu Kauno paveikslų

jaukiau ir saugiau jaučiasi, greičiau atsipa-

galerijoje, parodoje „Nukirstas miestas

laiduoja ir įsitraukia į siūlomas veiklas.

– persodintas žmogus“. Susitikimo metu vyko diskusija apie medžio ir žmogaus

Kauno P. Daunio ugdymo centro darželio

santykį, buvo kuriami ekologiški instru-

mokytoja teigia: „Į muziejų dvi klasės kar-

mentai ir jais čia pat atliktas koncertas.

tu atvyko pirmą kartą. Smagu, kad muziejuje pasitiko pasiruošę darbuotojai. Kad

Bendradarbiaujama su suaugusiais ir vai-

apsilankymas čia vaikams patiko, aišku iš

kais su intelekto negalia, įvairiais raidos

jų reakcijos – vienas vaikas paprašė tėvų

sutrikimais. Pirmiausia muziejaus dar-

namuose daryti tą patį, ką veikė muzieju-

buotojai atvyksta į dienos centrus susi-

je: mamai parodė savo darbelį ir pasakė,

pažinti su bendruomenėmis, pasikalbėti.

kad namuose nori piešti taip pat! Tėvams

Geriau vieniems kitus pažinus, sužinojus

labai svarbu, kad užsiėmimai vyktų ne tik

prioritetus, aktualias temas, lengviau

mokykloje. O dar svarbiau, kad važiuoja

pasiūlyti tinkamas veiklas, sukurti ar pri-

visi, kad nė vienas nebūna paliktas“.

taikyti edukacines programas. Kauno paveikslų galerijoje, A. Galdiko retrospekty-

„Kauno Arkos“ bendruomenės socialinė

vinėje parodoje užsiėmimo dalyviai susi-

darbuotoja Ugnė Gudelytė taip pat pasi-

pažino su menininko biografija, jo kūryba,

dalino įspūdžiais: „Išvyka į muziejus ir vei-

tyrinėjo menininko naudotas technikas ir

kla juose praturtina bendruomenės akira-

vieną jų netgi išbandė patys.

tį, lavina kūrybiškumą, leidžia sutikti naujų žmonių, įgyti įvairių meno ir istorijos ži-

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais

nių. Išvykos visuomet būna interaktyvios,

parengtos specialios edukacinės progra-

stipriai įtraukiančios asmenis su intelekto

mos: „Kas ten gyvena? Simboliai M. K. Čiur-

negalia pasitelkus dailės užsiėmimus

lionio kūriniuose.“ Prieš atvykstant į mu-

(pavyzdžiui, L. Truikio ir M. Rakauskai-

ziejų vaikai ir lydintys juos asmenys turi

tės muziejuje gaminant scenografiją),

226

vaizdžius pavyzdžius (edukatoriai kalba

kvapus, muziką, skonį. Veikla bendruo-

aiškiai, suprantamai formuluoja klausi-

menės namuose taip pat skatina kolek-

mus, į diskusijas visuomet įtraukia asme-

tyvo atvirumą, lankstumą, plečia akiratį,

nis su negalia), fotografijas, rankų darbą,

skatina svetingumą. Socialinių projektų kuratorė Rūta Klevaitė

turinys ↑

227

228

L E I D I N I A I

229

230

Aldona Snitkuvienė TILMANSAI IR JŲ PALIKIMAS KAUNE Knygoje aptariamas vokiečių verslininkų Tilmansų giminės gyvenimas ir veikla Kaune 1878–1941 metais. Pristatomas identifikuotas Marijos ir Kurto Tilmansų šeimos palikimas, saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Knygos dailininkė – Milda Kairaitienė.

231

Lina Preišegalavičienė TAUTINĖS MODERNYBĖS ARCHITEKTAS: VLADIMIRO DUBENECKIO GYVENIMAS IR KŪRYBA 1888–1392

Monografija

nagrinėja

mūsų

krašte gerai žinomo architekto, dailininko, scenografo, pedagogo ir tautinės modernybės propaguotojo Vladimiro Dubeneckio gyvenimą ir kūrybą. Vienoje vietoje sukaupta žinoma ir nežinoma istorinė medžiaga daugelį paskatins iš naujo pergalvoti iki šiol nusistovėjusias Lietuvos architektūros, dailės istorijos ir nacionalinio tapatumo žinias. Knyga skirta menotyrininkams, kultūrologams,

architektams,

dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei, besidominčiai Nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra. Knygos dailininkas – Dainius Kairaitis.

233

234

YPATINGA DOVANA LIETUVAI PARODA IŠ AMERIKOJE SURINKTŲ KOLEKCIJŲ, SKIRTA A. M. R A Č K A U S 1 2 5 - O S I O M S G I M I M O M E T I N Ė M S PARODOS KATALOGAS Sud. Ignas Narbutas Vaida Sirvydaitė-Rakutienė

2018 m. birželio 7 d. minėdamas gydy-

Šis parodos katalogas – tai spalvingas ir

tojo, kolekcininko, visuomenės ir kultū-

turiningas parodą atspindintis dokumen-

ros veikėjo Aleksandro Mykolo Račkaus

tas, kuriame sukoncentruotos žinios apie

125-ąsias gimimo metines bei pasitikda-

iškilią A. M. Račkaus asmenybę, JAV vei-

mas Pasaulio lietuvių metus, Nacionalinis

kusias visuomenines lietuvių išeivijos or-

M. K. Čiurlionio dailės muziejus atidarė

ganizacijas, taip pat pateikiamas parodos

parodą „Ypatinga dovana Lietuvai“ Istori-

eksponatų sąrašas bei įdomiausių ekspo-

nėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje

natų iliustracijos.

Kaune. Pirmoje parodos dalyje pristatyti numizmato A. M. Račkaus rinkiniai, ku-

Knygos dailininkė –

riuos sudaro retos Lietuvos Didžiosios

Julija Tolvaišytė-Leonavičienė.

Kunigaikštystės ir pasaulio tautų monetos, vertingi medaliai, egzotiškos įvairenybės ir retos lituanistinės bei numizmatinės knygos. Antroje dalyje lankytojams suteikta galimybė per unikalius lituanistinius eksponatus susipažinti su XIX a. 7 deš. – XX a. 4 deš. JAV lietuvių visuomeniniu gyvenimu, jų indėliu į Lietuvos valstybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

turinys ↑

235

236

K R O N I K A

Visų 2018-ųjų metų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejaus įvykių santraukas kronikai parengė VIDA LABANAUSKIENĖ Fotografijos: Audrius Kapčius Rimantė Ropytė Julija Račiūnaitė Justinas Stonkus Renata Mikalajūnaitė Julija Tolvaišytė-L.

Nuotraukoje: Ekskursija tarptautinę Muziejų naktį po M. Žilinsko galerijos šiuolaikinio meno ekspoziciją – „Muziejus neregiui“ Fot. Justinas Stonkus

237

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

Knyga „Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos:

Sausio 18 d. vyko knygos „Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei“ pristatymas.

skiriama Nijolei

Nijolė Lukšionytė (1954–2014) – iškili Lietuvos architektūros istorikė,

Lukšionytei“

paveldosaugos specialistė. Renginyje dalyvavo knygoje publikuotų straipsnių autorės doc., dr. Marija Drėmaitė, dr. Dalia Klajumienė, dr. Marija Rupeikienė, doc., dr. Raimonda Simanaitienė, dr. Viltė Migonytė-Petrulienė, Iveta Dabašinskienė, knygos recenzentės doc., dr. Rasa Butvilaitė ir doc., dr. Eglė Navickienė, knygos dailininkė Julija Tolvaišytė-Leonavičienė. Renginį vedė knygos sudarytoja doc., dr. Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė.

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Vasario 1 d. surengtas garsaus lietuvių grafiko Edmundo Saladžiaus kūrybos monografijos pristatymas. Leidinyje pirmą kartą išsamiai atskleidžiama E. Saladžiaus gyvenimo ir kūrybos biografija. Knygoje pristatomos svarbiausios menininko veiklos kryptys – piešiniai, litografijos, monotipijos, linoraižiniai. Renginyje dalyvavo grafikas Edmundas Saladžius, monografijos autorė dailėtyrininkė dr. Kristina Budrytė-Genevičė, knygos dailininkė Milda Kairaitienė. Vasario 10 d. įvyko popietė „Minties tiltu į Himalajus“. Kartu su dainininke Aušra Mičiule, multiinstrumentalistu Aisčiu Mičiuliu bei vertėja, poete Vilija Žaliene lankytojai galėjo „keliauti“ lydimi unikalių lietuvių bei indų dainų ir Himalajų išminties tekstų. Nuo vasario 16 d. tik tris dienas buvo eksponuojama autentiška tarpukario trispalvė. Muziejus kvietė nepraleisti unikalios progos: akimis ir emocijomis pajusti autentiškas geltoną, žalią, raudoną ir lyg instrumentą suderinti savo širdies trispalvę. Atkeliavusieji sužinojo, kokios mūsų tautinės vėliavos galėjo būti ir kodėl liko ši trispalvė. Kovo 3 d. Frankofonijos mėnuo Kaune pakvietė į prancūziškos muzikos popietę. Renginio metu koncertavo Grenoblio (Prancūzija) konservatorijos dėstytojai: Chrystèle Chovelon ir Emmanuelis Cury (mezzo ir baritono vokalai), Sandra Chamoux ir Thierry Sibaud'as (fortepijonas) bei Jean-Luc Manca (akordeonas). Kovo 8 d. vyko jaunosios kartos atlikėjų Julijos Bagdonavičiūtės ir Živilės Kudirkaitės koncertas „Fortepijono revoliucionieriai“. Renginio metu lankytojai išgirdo Ludwigo van Beethoveno, Ferenco Liszto, Sergejaus Rachmaninovo ir Claude‘o Debussy kūrinius. turinys ↑

Kūrybinės dirbtuvės „Padovanok šypseną kitam!“

Kovo 20 d. laimės dienos proga surengta nemokama ekskursija „Sužinok ir nusišypsok“ po M. K. Čiurlionio dailės galeriją bei kūrybinės dirbtuvės „Padovanok šypseną kitam!“. Kovo 29 d. bundant pavasariui ,Agnė Zavistanavičiūtė ir Ignas Daniulis pakvietė pasiklausyti susiliejančių klarneto ir fortepijono garsų koncerte „Dedikacija pavasariui“. Programoje skambėjo C. M. von Weberio, G. Rossini, C. Debussy, I. Stravinsky‘o, G. Gershwino kūriniai. Balandžio 3 d. pradėjo veikti paroda, pristatanti lietuvių liaudies meną. Ekspozicijoje – tik labai maža Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

muziejuje saugomų liaudies meno kūrinių dalis. Nesiekta rekonstruoti pirmųjų parodų ekspozicijų principų, norėta po nemenkos pertraukos lankytojams pristatyti liaudies kūrinių grožį ir subtilumą. Koncentruotai atskleidžiami esmingiausi pavyzdžiai, lyg juvelyrikos parodoje, pagarbiai žvelgiama į liaudies meną kaip į tautos kultūrinį brangakmenį. Balandžio 5 d. Vilniaus Čiurlionio namai pristatė žodžio, muzikos ir vaizdų programą „Bradūnas. Susitikimai su Čiurlioniu“. Kazio Bradūno poetinius tekstus, įkvėptus Čiurlionio paveikslų, skaitė aktorius Andrius Bialobžeskis, Čiurlionio fortepijoninius kūrinius skambino pianistas Rokas Zubovas, programa papildyta M. K. Čiurlionio tapybos darbų projekcijomis. Balandžio 19 d. lankytojus pakvietė muzikinė literatūrinė kompozicija „Einu visas pas Tave su Tavimi“ pagal M. K. Čiurlionio laiškus Sofijai Kymantaitei. Laiškus skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė, klarnetu grojo Karolis Kaminskas. Balandžio 26 d. vyko kamerinės muzikos koncertas „Muzikinė puokštė“. Atlikėjos – tarptautinių konkursų laureatės Ineta Stonkutė (fleita) ir Evelina Stonkutė (fortepijonas). Gegužės 3 d. Kauno M. K. Čiurlionio draugija pakvietė į vakarą-susitikimą su tarptautinių konkursų ir Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premijos laureate, dainininke Giedre Kaukaite. Kūrybinės veiklos 50-mečio programoje: dokumentinio filmo „Aš žinau tą smoką“ (rež. Marius Siparis), CD dainų albumo „Debesų keliu didžiuoju“ / „Upelio varpelis“, knygos „Iš pedagogo užrašų“ pristatymas. Gegužės 10 d. surengtas parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ atidarymas. Parodos sumanymas kilo iš noro visuomenei turinys ↑

Parodos „Priešaušris.

pristatyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sukauptus

Lietuvos dailė

reikšmingus Lietuvos kultūrai XIX a. pab. – XX a. pr. meno kūrinius,

iki 1918 m.“ ekspozicijos fragmentas

sujungti menotyrinę ir istorinę medžiagą, muziejaus ekspozicijų salėse sukuriant besikeitusios epochos atmosferą. Parodoje taip pat eksponuoti meno kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos banko bei privačių kolekcijų. Gegužės 19 d. vyko Muziejų nakčiai skirtas žygis-žaidimas visai šeimai „KULTŪRINIS LABIRINTAS: 1 DIENA – 8 MUZIEJAI“. Mažiesiems lankytojams buvo įkurta čiurlioniškų kūrybinių dirbtuvių erdvė, VDA Kostiumo dizaino katedros studentų kurtuose darbuose M. K. Čiurlionio kūrybos ir gyvenimo atšvaitai, stiklo menininko Manto Mikuta-

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

vičiaus projektas „Laiko mašina“ bei Valentino Masalskio, Erikos Gaidauskienės ir „Taško teatro“ spektaklis „Laikas iš antrų rankų“. Gegužės 24 d. muziejininkus bei meno projektų organizatorius sukvietė eksperčių iš Švedijos vieša paskaita „Švedijos meno konsultantų tinklas“. Rugpjūčio 22 d. buvo pristatomi vykdyto projekto „Dailės katalogų, esančių M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekoje, nenustatyVDA Kostiumo dizaino katedros studenčių kūrinių pristatymas Muziejų naktyje

turinys ↑

tų autorinių teisių turėtojų paieška bei jų pristatymas visuomenei“

rezultatai. Renginyje dalyvavo kultūros darbuotojas, rašytojas, renginių organizatorius ir vedėjas Juozas Žitkauskas, muziejaus bibliotekos vedėja Violeta Karmalavičienė, projekto autorė ir sudarytoja Silvija Burokaitė, Aušra Liutkutė (sopranas) ir Asta Kvasytė (fortepijonas). Pristatymo metu buvo apžvelgiama vykdyto projekto eiga, sunkumai, su kuriais buvo susidurta, ir galutinis rezultatas, t. y. leidinukas „Iš fondų – į visuomenę“: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekoje saugomo dailininkų palikimo sklaida. Rugsėjo 13 d. įvyko tarptautinės kilnojamosios parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940 m.” atidarymas. Parodoje akcentuojamas Kauno modernistinės transformacijos fenomenas, kai, 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine, miestas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Paroda, kurią inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kuravo architektūros ir meno istorikai dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), ir dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos institutas), pasakojo ne vien apie architektūrą ir ne vien apie miestą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena. Rugsėjo 20 d. surengtas parodos „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“ atidarymas. Paroda aptaria ilgamečius tėvo ir sūnaus, išskirtinių dviejų artimų lenkų menininkų iš gretimų kartų, santykius. Tarpusavio artumas, kasdieniai saugumo jausmą teikiantys ritualai, plataus spektro įvairių sričių problemų – meno, literatūros, mokslo, politikos ir, svarbiausia, paties gyvenimo –

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

„svarstymas“ neabejotinai turėjo įtakos Witkaco, vieno iškiliausių ir įdomiausių XX a. lenkų menininkų, asmenybės ir meninės pakraipos formavimuisi. 143-asis

Rugsėjo 22 d. vyko kasmetinė muziejaus šventė – 143-asis M. K. Čiur-

M. K. Čiurlionio

lionio gimtadienis. Renginyje lankytojų laukė visą dieną trunkanti

gimtadienis

nemokama tradicija

programa:

tapusios

jau

teminės

ekskursijos, įvairūs edukaciniai užsiėmimai ir čiurlioniški žaidimai. Spalio 20 d. vyko pianistės Šviesės Čepliauskaitės koncertas, skirtas pažymėti Lenkijos Nepriklausomybės 100metį ir prisiminti Lenkijos menininkus, atlikėjus, kompozitorius, kurie buvo betarpiškai susiję su Lietuva. Lapkričio 14 d. surengtas kauniečių ir danų muziejininkų seminaras. Kaip muziejui tapti aktualiam šiuolaikinei visuomenei? Kaip pritraukti naujas auditorijas į muziejų? Kaip moderniai komunikuoti su savo lankytojais? Šiuos ir kitus klausimus analizavo Holstebro (Danija) ir Kauno muziejininkai. turinys ↑

Lapkričio 16 d. įvyko parodos „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“ uždarymas. Renginio metu svečiai iš Tatrų muziejaus Zakopanėje papasakojo apie Zakopanės stilių ir jo kūrėją, pristatė architektūros bei taikomosios dailės pavyzdžius. Dokumentinis filmas „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“

Lapkričio 18 d. surengtas režisieriaus Lino Mikutos pilnametražio dokumentinio filmo „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“ premjera ir susitikimas su jo autoriais. Lapkričio 22 d. vyko programos „Meno prieinamumas: muziejai ir bendruomenės“ renginys. Jame buvo pristatyti 2017–2018 m. šalies muziejuose įgyvendinto Lietuvos meno muziejų paslaugų prieinamumo socialinės atskirties grupių asmenims tyrimo rezultatai. Tyrime atskleisti muziejų bendruomenėje vyraujantys požiūriai į meno prieinamumo svarbą ir šiuo metu įgyvendinamų prieinamumo didinimo strategijų ypatumai. Tyrimas taip pat leido pažinti patirtis, su kuriomis susiduria negalią turintys asmenys, siekdami dalyvauti kultūriniame gyvenime, kurio dalis yra dailės muziejai.

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Renginys „Meno prieinamumas: muziejai ir

Lapkričio 29 d. įvyko VDU Muzikos akademijos studenčių ir magis-

bendruomenės“.

trančių koncertas „Skriski Lietuvėlėn”. Renginio metu dainavo: Agnė

www.menasgerovei.lt

Čepaitytė (prof. T. Ladigos kl.), Beatričė Sekonaitė (prof. V. Prudnikovo kl.), Evelina Sakalauskaitė ir Julija Stankevičiūtė (doc. R. Novikaitės kl.) grojo: Kristina Jeganian, Danyang Hou, Jing Lyu, Vesta Rakevičiūtė ir Jinhui Wang (lekt. Š. Čepliauskaitės kl.). Lapkričio 30 d. atidaryta paroda „Varkalis. Knygos, plakatai, piešiniai“. Parodoje dailininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis retrospektyviai pristatė savo taikomosios grafikos kūrinius ir atkreipė dėmesį į piešinį kaip svarbią raiškos priemonę ir jos įvairiapuses galimybes. Piešiniai sukurti pieštuku, rašalu, tušu, mišria technika ant popieriaus. Gruodžio 9 d. įvyko dokumentinių filmų „Scenografas Liudas Truikys“ ir „M. Rakauskaitė“ premjera. Tęstiniame 12 TV filmų cikle „Laikinosios

turinys ↑

sostinės fenomenas” pristatomas Kauno kultūrinis ir techninis paveldas, nusipelnę Lietuvai žmonės, kūrę ne tik Kauną, bet visos valstybės pamatus. „Scenografas L. Truikys“ – vienas iš ciklo filmų, sukurtas bendradarbiaujant su L. Truikio ir M. Rakauskaitės

memorialiniu

muziejumi.

Filmas apie scenografo mūzą ir gyvenimo draugę operos primadoną M. Rakauskaitę – tai atskiras pasakojimas, pratęsiantis ir papildantis pirmąjį. Filmus pristatė scenarijų autorė Audronė Kosciuškienė, operatorius – režisierius Justinas Lingys. Gruodžio 13 d. surengtas knygos

„Optimizmo

architektūra:

Kauno fenomenas 1918–1940“ pristatymas ir susitikimas su autoriais. Pristatymo vakaro metu knygos autoriai ir parodos kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Dokumentinių

Petrulis,

Viltė

Migonytė-Petru-

filmų „Scenografas

lienė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis papasakojo apie „Optimizmo“

Liudas Truikys“ ir

atsiradimą bei keliones ir pristatė naują lietuviškos knygos leidimą.

„M. Rakauskaitė“ premjeros

Pokalbį moderavo knygos sudarytoja Marija Drėmaitė. Kauno moderniosios architektūros paveldą pasauliui pristatanti knyga yra ne vien apie miestą ir ne vien apie architektūrą. Ji yra apie nuolat gimstančias

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir įkvepiantį optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena. Gruodžio 18 d. vyko dzūkiškas pagarbos ir atminimo vakaras pristatant „Dzūkų kalendorų 2019“. Renginyje dalyvavo: Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, chorvedys prof. Petras Bingelis, bardas Romas Naidzinavičius, poetas, kalendoriaus sudarytojas, asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ pirmininkas Juozas Žitkauskas. Gruodžio 19 d. įvyko A. Kačanausko muzikos mokyklos mokinių koncertas-edukacinė programa „...ir prasidės Kalėdos din – di – lin garsais“. Renginyje dalyvavo mokytojos Nomedos Kukulskienės (dainavimo kl.) ir mokytojos Loretos Haidari (fortepijono kl.) mokiniai. Gruodžio 20 d. surengtas Dainiaus Junevičius knygos „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas. Tai kruopščiai ištirta ir įdomiai parašyta Lietuvoje dirbusio fotografo biografija. Knygoje skaitytojas pamatys Korzono nufotografuotų žmonių portretų galeriją, ankstyviausias Vilniaus nuotraukas, o su specialiais akiniais matys seniausius Lietuvos 3D vaizdus. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis. Knygoje taip pat skelbiama nemažai Kauno miesto ir Kauno gubernijos dvarininkų portretų.

turinys ↑

M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

Rimvido Jankausko KAMPO retrospektyvinės parodos atidarymo fragmentas

Sausio 12 d. atidaryta paroda „KAMPAS: Rimvido Jankausko (1957– 1993) kūrybos retrospektyva iš Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų“. Po 24 metų pertraukos Kaune pristatyta paroda, skirta vienos ryškiausių Lietuvos meno pasaulio asmenybių, Lūžio kartos atstovo, grupės „Angis“ nario Rimvido Jankausko-Kampo 60-osioms gimimo metinėms paminėti. Kaip profesionalus dailininkas, Kampas reiškėsi labai trumpai, vos šešerius metus. Greta brandžiausiųjų, kūrybos kulminaciją žyminčių kūrinių eksponuoti Dailės instituto periodo paveikslai,

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

atskleidžiantys menininko augimą autoritarinėje sistemoje, bei ankstyvieji S. Žuko technikume sukurti darbai, apibūdinantys menininko kelio pradžią. Parodą papildė Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliui „Vilkų medžioklė“ kurti kostiumų eskizai, plakatas, dailininko užrašai. Ekspozicijoje pristatyti dailininko laiškai artimiesiems, dienoraščio pobūdžio užrašai. Sausio 13 d. surengta pilietiškumo akcija „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“. Pakvietėme patriotišką dvasią puoselėjančias šeimas, Kauno miesto svečius, Laisvės alėjos praeivius, visus, branginančius nepriklausomybę, užsukti į galeriją ir nusipiešti neužmirštuolės žiedą. Vasario 14 d. visus mylinčius ir trokštančius mylėti pakvietė renginys, skirtas Šv. Valentino dienai. Kas toks buvo Valentinas, kodėl jis pelnė įsimylėjėlių ir mylimųjų globėjo titulą? Valentino dieną įprasta dalintis širdelėmis, bet ar tai tikrasis šios šventės simbolis? Koks jis? Apsilankiusieji ne tik sužinojo, bet ir galėjo išeiti juo pasipuošę. Vasario 16 d. prisidėdamas prie lietuviškų patirčių projekto „Šimt mečio valstybingumo projektai. Geltona. Žalia. Raudona“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Švietimo skyrius parengė programą „Jausmų mandala“. Mandalų gausu mūsų senovės baltų mene, liaudiškuose raštuose, architektūroje ir menininkų kūryboje. Mandala simbolizuoja harmoniją, vienybę, vientisumą ir gijimą. Šiuos palinkėjimus skyrėme Lietuvai, išliedami jausmus žėrinčiomis tautinės vėliavos spalvomis sferiniuose ornamentuose. Vasario 17 ir 24 d. surengtos ekskursijos Kampo parodoje. Lankytojai kartu su menotyrininke Violeta Jasevičiūte bendravo, aptarė kūrinius, dalinosi įspūdžiais, bandė pojūčiais suvokti Kampo kūrybos fenomeną. turinys ↑

Kovo 1 d. pradėjo veikti šiuolaikinio Vokietijos meno paroda „FUTURE PERFECT“. Parodoje surinkti šešiolikos menininkų filmai, fotografijos, skulptūros, objektai, tapybos darbai ir koliažai, skirti įsivaizduojamai ateičiai. Parodos pavadinimas sietinas su veiksmažodžio laiko forma, reiškiančia užbaigtą veiksmą ateityje: kažkas bus atsitikę. Todėl paroda kelia klausimą iš šios perspektyvos: jei ateitis gali būti suprantama kaip praeities pabaiga, kaip tuomet mes dar apskritai galime pranašauti, samprotauti ir išeiti iš įprastų mąstymo paradigmų? Marija Teresė Rožanaskaitė. „Geltonos dra-

Kovo 8 d. įvyko parodos „Spyruoklės laiku” atidarymas. Tai pasakoji-

perijos“. Paroda

mas, suformuotas iš dailininkių darbų, esančių „Lewben Art Founda

„Spyruoklės

tion“ kolekcijoje. Parodoje, kurią buvo siūloma suvokti kaip filmą, pri-

laiku”

statyti daugiau nei 20 įvairių kartų autorių iš Lietuvos ir užsienio darbai. Eksponuojamų kūrinių autorės – Kristina Ališauskaitė, Jurga Barilaitė, Ona Dokalskaitė-Paškevičienė, Indrė Ercmonaitė, Monika Furmanavičiūtė, Andrea Joyce Heimer, Patricija Jurkšaitytė, Rūta Jusionytė, Eglė Karpavičiūtė, Tala Madani, Sigita Maslauskaitė,

Ieva

tinaitytė-Mediodia,

MarAlina

Melnikova, Auksė Miliukaitė, Audronė Petrašiūnaitė, Marina Rheingantz, Marija Teresė Rožanskaitė, Magdalena Birutė Stankūnienė (Stankūnė), Claire Tabouret, Vita Opolskytė, Elena Urbaitytė (Urbaitis), Kazė Zimblytė.

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

Kovo 9 d. surengtas dokumentinio filmo „Italo disco Legacy“ pristatymas. Filmas debiutavo Milano kino festivalyje, taip pat buvo parodytas geriausiu pasaulyje tituluojamame Berlyno šokių muzikos klube „Berghain“. Kovo 15 d. atidaryta fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotografijų paroda „Išrinktieji“. Joje užfiksuoti garsių šiandienos Lietuvos dailininkų, dailėtyrininkų portretai, o jų veidų atpažinimas maskuojamas konfigūraciniais dėlionės ornamentais. Tai konceptuali nuoroda į pagrindinį parodos akcentą – edukaciją, kuriai paruoštos specialios meninės priemonės – dėlionės. Užsiėmimuose lankytojai turėjo galimybę sudėlioti eksponuojamų autorių kūrinių reprodukcijas, pasidaryti asmenukes prie labiausiai patinkančių menininkų portretų. Kovo 16 d. įvyko parodos „Natalia LL. Sum ergo sum (Esu, vadinasi ,esu)“ atidarymas. Natalija Lach-Lachowicz – Natalia LL – viena svarbiausių XX a. antrosios pusės Lenkijos menininkių. Retrospektyvinė paroda fiksuoja ir apibendrina menininkės kūrybą – nuo ankstyviausių, sukurtų 1960-aisiais, iki pačių naujausių, nuo 2016 m. sukurtų kūrinių. Šiai parodai buvo atkurti net keli trumpalaikiai kūriniai – instaliacijos, praeityje eksponuotos personalinėse menininkės parodose. Kovo 20 d. paminėdami lygiadienį, kuris sutapo su tarptautine Laimės diena, pakvietėme visus į organizuojamą akciją „Laimingi, nes ekologiški“. Tiems, kurie dar nerūšiuoja šiukšlių, buvo puiki diena tai pradėti. Visi susirinkę dalyviai kartu kūrė meninę kompoziciją iš plastiko. Balandžio 7–8 d. vyko „Pavasario Pop Up“. Čia susibūrė aktualiausi Lietuvos mados, juvelyrikos, interjero ir maisto prekių ženklų atstovai. turinys ↑

Balandžio 14 d. surengta edukacija šeimoms „Šeštadienį einame į svečius pas mūzas“. Parodoje „Išrinktieji“ lankytojai ieškojo pažįstamų menininkų veidų ir, sudėlioję kūrinių dėliones, sužinojo, ką jie kuria. Balandžio 26 d. atidaryta Duncano Higginso (Jungtinė Karalystė) pa Edukacija Lilijos Valatkienės fotografijų parodoje „Išrinktieji“

roda „Down on the farm“. 2012 m. M. Žilinsko dailės galerijoje Duncanas Higginsas pristatė parodą „Unloud”, kurioje atsispindėjo tai, ką menininkas patyrė Solovkų salyne Šiaurės Rusijoje nuo 2005 iki 2011 metų. Higginsas grįžo į M. Žilinsko galeriją su naujais darbais, kuriuose toliau analizuoja ir plėtoja istorinius Šiaurės Rusijos ir Lietuvos įvykius. Parodoje eksponuota daugiau nei 1000 paveikslų, darbų ant popieriaus, tekstilės ir knygų. Gegužės 5 d. pakvietėme šeimas į popietę, skirtą Motinos dienai. Programos vadovė

papasakojo

apie šventės ištakas. Įkvėpti Madonos viso pasaulio menininkai sukūrė ne vieną šedevrą, kurių buvo galima pamatyti ir M. Žilinsko dailės galerijos ekspozicijose. Vėliau bendraudami lankytojai kūrė Motinos portretą.

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

Baltijos kaimynėms – 100. XX a. Latvijos

Gegužės 8 d. įvyko parodos „Reconsider Design“ atidarymas. Tarp-

ir Estijos dailė

tautinėje parodoje eksponuota 30 atidžiai atrinktų ekodizaino projek-

iš Nacionalinio

tų, atkreipiančių dėmesį į mūsų kasdienius įpročius ir jų įtaką aplin-

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių

kai, ieškančių sprendimų, kaip sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį gamtai, neprarandant produktų kokybės ir unikalių savybių. Gegužės 19 d. surengta Muziejų nakties šventė, kurios metu galerijoje veikė kūrybinės dirbtuvės šeimoms, surengtos „aklosios“ ekskursijos ekspozicijoje „muziejus neregiui“, atidaryta VDA Kauno fakulteto Keramikos ir porceliano katedros studentų paroda „XIX a. interpretacijos“, Duncano Higginso parodoje „Down on the Farm“ vyko unikalus muzikinis projektas „Ambiente Gallery“. Birželio 9 d. „Šeštadienio mūzos“ pirmą kartą M. Žilinsko dailės galerijos istorijoje kvietė apsilankyti kūrybinėje popietėje ne tik mamas,

turinys ↑

tėčius, močiutes, senelius, vaikučius, bet ir savo augintinius – geriausius draugus šuniukus. Birželio 14 d. įvyko parodos „Baltijos kaimynėms – 100. XX a. Latvijos ir Estijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“ atidarymas. Baltijos valstybių šimtmečiui dedikuotoje pa rodoje pirmą kartą taip išsamiai ir gausiai pristatyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi XX a. Latvijos ir Estijos menininkų darbai, sukurti tiek pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940), tiek sovietinės okupacijos metais, o keletas jau ir po nepriklausomybės atkūrimo. Parodoje dominavo tapyba ir grafika, jas papildė skulptūra ir taikomosios dailės dirbiniai. Liepos 2 d. prasidėjo jau tradiciškai organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasara, vasara…”. Kiekvieną liepos ir rugpjūčio antradienį muziejaus edukatorės kvietė tėvelius, senelius ir vaikučius į užsiėmimus, kurių metu vyko įvairios teminės ekskursijos ir praktinės užduotys. Liepos 13 d. įvyko tarptautinės kaulinio porceliano simpoziumo parodos „Porceliano tapatybė“ atidarymas. Projekte dalyvaujantys užsienio ir Lietuvos menininkai atstovauja šiuolaikiniam keramikos menui pasaulyje, dirba tarpdisciplininiame meno lauke. Simpoziumo metu dalyviai susipažino su vietine aplinka, kultūriniu kontekstu ir kūrė kaulinio porceliano meno darbus, specialiai pritaikytus ir skirtus numatytoms parodinėms erdvėms. Rugsėjo 7 d. XV festivalis „Kaunas Photo“ pakvietė net į penkių parodų atidarymą. Organizatoriai lankytojams siūlė atrasti „Komforto zoną“ – pagrindinį parodos leitmotyvą. „Kaunas Photo“ festivalis pristatė pa rodą „Šeinius + Scheynius“, skirtą pasaulio lietuvių fotografijai. „Komforto zonos“ paieškas lankytojai buvo kviečiami tęsti parodoje „Namai

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

namučiai“. Ispanų fotomenininkės Conchi

Martínez

parodoje „Kaunopolis“ – dar nematytos, o gal seniai užmirštos

Kauno

vietos. Taip pat pristatyta olandų fotomenininko Poike Stompso asmeninė paroda „Keliaujant po Europą“ bei kolektyvinė

auto

rių paroda „Komforto zona“.

Rubi Lebovitch (Izraelis) fotografija iš festivalio „Kaunas Photo“

Spalio 19 d. atidaryta tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Kau-

parodos „Namai

nas mene. Taip arti, taip toli“ paroda. Sąvokos toli ir arti individualiai

namučiai“

suprantama. Tai yra pasirinkimas suvokti atstumą, priklausomai nuo vidinio intereso, asmeninės būsenos, nuotaikos. Parodoje savo interpretacijas pateikė menininkai: Hermione Allsop (UK), Eglė Ganda Bogdanienė (LT), Christine Dixie (PAR), Gregoire Fabvre (FR), Kasia Fudakowski (UK), Jonas Gasiūnas (LT), Allardas van Hoornas (NL), Vytenis Jankūnas (LT / JAV), Evaldas Jansas (LT), Simonas Nekrošius (LT), Hugo Paquete (PT), Laura Zaveckaitė (LT / JAV), Francisco Janesas (PT / LT), Laura Zaveckaitė (LT / JAV). Spalio 26 d. duris atvėrė paroda „Gyvenimas Suomijoje“. Paroda iliustruoja Suomiją, pristatydama penkiasdešimt 1917-aisiais nepriklausomybę gavusios respublikos objektų iš įvairių dešimtmečių.

turinys ↑

Daiktai buitiškais, industriniais, inovatyviais ir humoristiškais

pavyzdžiais

pasakoja apie suomiškumą ir įvairius Suomijos tarpsnius. Daiktų istorijose matyti darbas, atsitiesimas po sunkumų, vertimasis,

supratimas,

džiaugsmas.

Motyvais

ryškėja klimatas, šviesa, vaikystė, skonis, mažyčio grožio paieškos. Spalio 27 d. surengta popietė šeimoms „Šeštadienį einame į svečius pas mūzas“. Šį kartą lankytoSovietiniai

jų laukėme Konstantino

superhitai.

Žardalevičiaus tapybos parodoje „Aseminė tapyba: kas tai?“. Kar-

Parodos „Gyvenimas

tu su edukatore Saulene Žardalevičiūte dalyviai išsiaiškino, kas yra

Suomijoje“

aseminė tapyba bei rašymas, patyrinėjo abstraktaus meno raiškos

eksponatas

formas, sužinojo, kuo jos skiriasi nuo realistinės stilistikos. Iš dailininko paveikslų pasisėmę įkvėpimo, išmoko rašyti gotikiniu šriftu su plunksna ir tušu arba galėjo patys pasinerti į spalvų magiją ir sukurti abstraktų kūrinį. Lapkričio 24 d. vyko popietė šeimoms „Šeštadienį einame į svečius pas mūzas“. programos dalyviai ieškojo įkvėpimo gražiausiuose kūriniuose, domėjosi, kokias spalvas dailininkai naudoja savo paveiksluose ir kokį įspūdį sukelia jų deriniai. Renginio metu buvo kalbama

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

apie simbolinę spalvų reikšmę, skirtingą jų suvokimą įvairiose tautose, įtaką žmogui, vėliau lankytojai galėjo pasinerti į magišką, pačių sukurtą, žėrintį spalvomis pasaulį. Lapkričio 29 d. atidaryta Prano Gailiaus retrospektyvinė paroda „Gyvenimo scenos“ („Scènes de la vie de Pranas“). Pranas Gailius – vienas žinomiausių lietuvių dailininkų pasaulyje. Jo vardą (Pranas Gailius, dit Prӓnas) meno pasaulis pradėjo mokytis nuo 1955 metų. Nuo 2004 m. vykstančiose P. Gailiaus darbų parodose buvo galima susipažinti su daugeliu jo kūrybos etapų. Šioje retrospektyvinėje dailininko parodoje pirmą kartą galima išvysti juos visus. Tarp eksponuojamų darbų yra ir niekur anksčiau nerodytų, tokių kaip medinės bei metalinės skulptūros. Gruodžio 15 d. surengta prieškalėdinė popietė šeimoms „Šeštadienį einame į svečius pas mūzas“. Renginio metu lankytojai ne tik dalinosi Kalėdų laukimo nuotaikomis, bet ir sužinojo, kokia Kalėdų Senelio kilmė, kur jis gyvena ir kaip jis vadinamas kitose šalyse. Galerijos ekspozicijoje apžiūrėję paveikslus, sukurtus Šventojo Rašto tematika, bei išgirdę apie angelus įdomių istorijų, programos dalyviai galėjo patys susikurti angelą, daryti kalėdinius atvirukus bei rašyti laiškus Kalėdų Seneliui. Gruodžio 18 d. įvyko VDU Muzikos akademijos doc. Birutės Sodaitytės klasės studentų koncertas. Renginio metu dainavo Deimantas Braukyla, Paulius Kaminskas ir Jurgis Kemežys. Akompanavo Beata Andriuškevičienė.

turinys ↑

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA „Geriausio 2017 metų kūrinio“ apdovanojimai

Sausio 13 d. duris lankytojams atvėrė viena populiariausių ir daug žiūrovų dėmesio sulaukianti paroda „Geriausias metų kūrinys“. Nuo 1999

rengiamoje

parodoje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį. Parodoje 2017

„Geriausias

metų

eksponuoti

kūrinys“ 105

dar-

bai. Parodai parengta edukacinė

programa.

Šiemet geriausiojo vardas atiteko menininkui Zigmantui

Brazauskui

ir jo darbui pavadinimu „100“, kuriame atsispin-

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

dėjo svarbios Lietuvai datos. Kai kurios jų: 2004-ieji, kai šalis tapo NATO nare, 2005-ieji, kai buvo atstatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, 2003-ieji, kai visa šalis minėjo 750-ąsias Mindaugo karūnavimo metines. Sausio 25 d. surengtas Pauliaus Lantucho kūrybos parodos atidarymas. Ekspozicijoje lankytojams pristatytos graviūros, autoriaus dovanotos grafikui Edmundui Saladžiui. P. Lantucho kūrybos sritys: lakštinė

grafika,

skulptūra,

medaliai, ginklų graviravimas. Šiuo metu menininkas gyvena ir dirba Niu Havene, JAV. Parodai parengta edukacinė programa.

Paulius Lantuchas

Vasario 3 d. paroda „Didžioji pramonė“ pakvietė lankytojus į atnaujintą ekspoziciją „Dar kartą apie „Drobę“: kas pastatė ir kas sugriovė?“. Paroda „Didžioji pramonė“ sugrąžina mažąsias istorijas, pražuvusias sugriuvusių fabrikų ir sistemų nuolaužose. Šį kartą – gyva atmintis ir jausmai aptikti legendinės Kauno „Drobės“ griuvėsiuose. Prieškarį siekiantys pasakojimai ir visai nesenos istorijos parodoje tampa matomos ir apčiuopiamos: nuo autentiško tarpukario gelumbės fabriko palto iki paskutinės plytos iš nušluotų cechų Jonavos gatvėje, Kaune.

turinys ↑

Paroda „Didžioji pramonė: Dar kartą apie „Drobę“

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

Vasario 16 d. įvyko parodos „Geriausias 2017 metų kūrinys“ laureatų paskelbimas. Jau devynioliktą kartą buvo išrinkti ir apdovanoti geriausi Kauno menininkai. Zigmanto Brazausko darbas „100“, surinkęs daugiausia parodos lankytojų balsų, tapo publikos „numylėtiniu“. Vasario 28 d. surengtas šiuolaikinio Vokietijos meno parodos „FUTURE PERFECT“ atidarymas. Parodoje surinkti šešiolikos menininkų filmai, fotografijos, skulptūros, objektai, tapybos darbai ir koliažai, skirti įsivaizduojamai ateičiai. Parodos pavadinimas sietinas su veiksmažodžio laiko forma, reiškiančia užbaigtą veiksmą ateityje: kažkas bus atsitikę. Todėl paroda kelia klausimą iš šios perspektyvos: jei ateitis gali būti suprantama kaip praeities pabaiga, kaip tuomet mes dar apskritai galime pranašauti, samprotauti ir išeiti iš įprastų mąstymo paradigmų? Balandžio 12 d. atidaryta paroda „Jauna Kauno ir Rygos tapyba’18“. Paroda ne tik turtinga VDA Kauno fakulteto tapybos katedros absolventų kūrinių, bet turėjo galimybę pristatyti svečius, taip pat tapybos magistrus iš Rygos dailės akademijos. Jauna tapyba, ieškanti savo kalbos dėsnių, siekia perteikti tam tikrą judesį, turintį įvairių reikšmių. Vidinio tapybos judesio paieškos ar nenusakomų formų jungtys siekia, kad kūriniai taptų atviri laisvam suvokimui, sukurtų požiūrio į pasaulį vaizdinį atsaką. Gegužės 12 d. įvyko parodos „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ atidarymas. Paroda kvietė kalbėtis apie medžius ir žmones. Pokalbio kontekstas aštrus – Lietuvos miestuose masiškai naikinami brandūs medžiai. Šis procesas atveria ne tik gamtosaugos problemas. Lyg grandininis pjūklas jis rėžiasi gilyn, užgaudamas piliečių teises ir pavojingai priartėdamas prie žmogiškųjų vertybių. Erdvėje turinys ↑

rikiuojasi eksponatai ir liudijimai: mes ir medžiai esame susiję. Šios senos giminystės įrodymai skirtingi – nuo baublio iki šiuolaikinės muzikos, nuo Fluxus iki šių dienų bendruomenių meno. Gegužės 17 d. surengtas Eglės Velaniškytės parodos „Būties lengvumas. Čia ir dabar“ atidarymas. Tapytojos E. Velaniškytės parodoje amžinybė atsiskleidžia kasdienio gyvenimo veiduose. Paveiksluose vaizduojami sakralūs siužetai įsilieja į gyvenimo tėkmę. Pagrindinę Eglės Velaniškytės

E. Velaniškytės eksponuojamų paveikslų dalį sudarė 2011–2018 m.

paroda „Būties

laikotarpio paveikslai, tačiau šioje parodoje buvo galima pamatyti ir

lengvumas. Čia ir dabar“

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

ankstesnius menininkės darbus, drobes, kurtas Salake (Zarasų r.). Ekspozicijoje tapytoja pristatė ne tik savo, bet ir vyro skulptoriaus Gedimino Borisevičiaus (1972–2012) bei vaikų – Mindaugo, Kotrynos ir Miglės kūrinius. Gegužės 19 d. šurmuliavo fliuksiška muziejų naktis: persirengimai, žaidimai, mačiūniškos vaišės, Yoko Ono instaliacijos „Troškimų medis” atidarymas bei norų galvojimas. Gegužės 25 d. projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų” pristatė kūrybines dirbtuves „Manifestas miestui“. Tai – kūrybinio rašymo ir laisvos saviraiškos dirbtuvės. Dramaturgė, scenaristė Teklė Kavtaradzė ir komunikacijų dizainerė Eglė Vitkutė pakvietė visus besidominčius kūrybiniu rašymu ir pilietiškumu savaip interpretuoti ir gilintis į manifesto žanrą – asmeninių, kultūrinių ir istorinių pokyčių variklį bei meninės saviraiškos formą. Birželio 5 d. projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų” pristatė „Auros“ šokio teatro dirbtuves. Kartu su „Auros“ šokėjais buvo galima išbandyti ryšį su aplinka atkuriančias judesio technikas. Kaip kūnui tapti peizažo dalimi, kaip pajusti bendrystę ne tik su gamta, bet ir su kitu žmogumi? Sudėtingus procesus tyrinėjome judesio kalba. Birželio 7 d. parodą „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ pristatė kuratorė Auksė Petrulienė. Birželio 9 d. projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų” pristatė „Botaninius pasivaikščiojimus“. Lankytojų laukė pažintiniai-kūrybiniai pasivaikščiojimai po Paveikslų galeriją supančius šlaitus su A. Stulginskio universiteto Miškų fakulteto studentais. turinys ↑

Birželio 14 d. projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų” pristatė Forumo teatro kūrybines dirbtuves. Forumo teatro principas padeda kūrybingai ir demokratiškai tęsti diskusiją apie miesto medžius ir žmones. Tikri įvykiai ir situacijos šiame teatre gali būti atkuriami ir modeliuojami iš naujo, apžvelgiami iš įvairiausių perspektyvų. Drauge susibūrusi grupė kurs spektaklį. Birželio 20 d. projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų” pristatė kūrybines dirbtuves „Gyvybės medis: ir žemė, ir dangus“. Edukatorės „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų”. Sambos būgnų užsiėmimai

tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės padedami, lankytojai kūrė Gyvybės medį, klausėsi įstabių istorijų ir legendų, išmoko atpažinti liaudies meno dirbinių ornamentuose paslėptas simbolines prasmes.

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

„Kūrybos briaunos. Adomo Galdiko (1893–1969) retrospektyva“

Birželio 29 d. įvyko parodos „Kūrybos briaunos. Adomo Galdiko (1893–1969) retrospektyva“ atidarymas. 125-osioms Adomo Galdiko gimimo metinėms skirtoje retrospektyvoje pristatyti kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinių, pradedant ankstyvaisiais ir baigiant priverstinėje emigracijoje – Freiburgo ir Amerikietiškuoju periodais – sukurtais darbais. A. Galdiką žinome kaip menininką, kurio kūryboje jaučiama įvairių XX a. meno krypčių įtaka. Ši paroda – tai galimybė prisiminti universalaus menininko darbus, žvilgsnį fokusuojant ties stilistinėmis bei skirtingų dailės sričių briaunomis. Jose įvairiais raidos tarpsniais susipina simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos. Liepos 3 d. ir 10 d. projektas „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų” pristatė „Atvirus sambos būgnų užsiėmimus“. Susiburti pakvietė tarptautinė sambos grupė „Bombo Feminista“, kuri vedė triukšmingus ir smagius būgnų užsiėmimus. Svarbiausia čia – įsiklausymas ir

turinys ↑

komandinis darbas. Kvietėme mokytis sambos ritmų, susipažinti su Lotynų Amerikos muzika ir sužinoti, kaip pulsuojantys būgnai gali padėti solidarizuotis ir telktis prieš įvairias neteisybės formas. Rugsėjo 11 d. ir 18 d. „Protesto festivalis“ pakvietė į „Atvirus sambos būgnų užsiėmimus“. Tarptautinė sambos grupė „Bombo Feminista“ (Feministinis būgnas) kvietė mokytis sambos ritmų, susipažinti su Lotynų Amerikos muzika. Renginio metu dalyviai mokėsi pagrindinių sambos ritminių elementų, lavino tarpusavio susiklausymą ir išbandė naujas solidarumo formas. Rugsėjo 15 d. „Protesto festivalis“ pristatė protesto plakato dirbtuves „Žygiuojantys tekstai 1“. Dirbtuvių dalyviai ne tik susipažino su protesto plakato istorija, bet ir patys ėmėsi darbo – išbandė praktinius triukus, kaip sukomponuoti tekstą, vaizdus bei spalvas ir mikliai pagaminti bei padauginti plakatą. Dalyvių mintys ir idėjos dirbtuvių pabaigoje virto veiksmui paruoštais plakatais. Dirbtuves vedė Saulė Igarytė – jauna dizainerė, vizualios komunikacijos mokslus baigusi Jungtinėje Karalystėje. Rugsėjo 19, 25, 26 ir 28 d. „Protesto festivalis“ surengė „Atviras forumo teatro dirbtuves“. Drauge susibūrusi grupė kūrė interaktyvų spektaklį / diskusiją. Tema – viešosios miesto erdvės ir čia kylantys konfliktai tarp piliečių ir valdžios ar verslo interesų. Kam priklauso miesto aikštės ir parkai? Ar miestiečiai gali kurti savo miestą, išsaugoti tai, kas jiems svarbu? Diskutavo ir apie praėjusios vasaros konfliktą Kaune – masinius brandžių medžių kirtimus. Dirbtuvių vadovas – Kauno miesto kamerinio teatro aktorius Vytautas Gasiliūnas. Rugsėjo 27 d. „Protesto festivalis“ pakvietė į protesto plakato dirbtuves „Žygiuojantys tekstai 2“. Menininkai Auksė Petrulienė ir Darius

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

„Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų”. „Modernizmas ateičiai“ tarptautinės paveldo

Petrulis atskleidė savo autorinę techniką ir padėjo pasigaminti originalios konstrukcijos plakatą – armoniką. Sulankstytas ir beveik neužimantis vietos jis tyliai laukia savo išsiskleidimo valandos.

vasaros mokyklos paroda

Spalio 4 d. vyko „Kaunas – 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ tarptautinės paveldo vasaros mokyklos, pateikusios savo vizijas keturiems Kauno kvartalams, rezultatų pristatymo renginys bei diskusija su miesto bendruomene. Susipažinę su istorine Kauno miesto dalimi – Naujamiesčiu, 17 vasaros mokyklos dalyvių iš 8 skirtingų Europos valstybių buvo pakviesti parengti eksperimentinius ateities architektūrinius scenarijus pasirinktiems kvartalams. Dirbtuvės tapo eksperimentinio paveldo laboratorija, kurioje Kauno miesto aplinkoje buvo siūlomi konceptualūs erdviniai sprendimai ir rezgami nauji socialiniai tinklai.

turinys ↑

„Baltijos tiltai. 2018. Iš esmės“

Spalio 11 d. surengtas 7-osios tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai. 2018. Iš esmės“ pagrindinės konkursinės parodos atidarymas. Šių metų Tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“ organizatorių sumanyta koncepcija IŠ ESMĖS kvietė visus naujai ir esmingai peržiūrėti savo santykį su akvarele, atrasti šiuolaikinės akvarelės spalvas, plastiką ir formas. Šiemetinės parodos erdvėse buvo pristatyta 56 autorių iš 12 šalių kūryba. Buvo galima susipažinti su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, taip pat Slovėnijos, Rusijos, Izraelio ir Ukrainos menininkų kūriniais. Spalio 26 d. atidaryta skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda „Su meile“. Parodoje, inspiruotoje tarpukario istorijų ir gyvenimo būdo, skirtoje Nepriklausomybės šimtmečiui, eksponuoti paskutiniųjų metų kūriniai.

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

Evaldas Pauza išsiskiria Lietuvos moderniosios skulptūros kontekste, kuriame gausiai skleidžiasi abstrakti, asociatyvi kalba. Savo kūryboje menininkas siekia konceptualaus turinio, jį talpindamas realistinėje skulptūros formoje. Spalio 27 d. vyko fotografijos dirbtuvės / edukacinis pasivaikščiojimas kartu su fotografe Milda Gineikaite ir menotyrininke Agne Taliūte. Pasivaikščiojimo metu ne tik buvo mokomasi padaryti tobulą, instagramo vertą gamtos nuotrauką, bet ir kalbama apie peizažo fotografijos istoriją. Buvo svarstoma, ar fotografija – tik pasyvi dokumentacija, ar – aktyvi, realius pokyčius nulemianti priemonė? Ar fotografija gali sustabdyti ne tik akimirką, bet ir pjūklą?

turinys ↑

Spalio 28 d. surengtas projektas „Autorius pristato savo parodą“ akvarelės bienalės „Baltijos tiltai. 2018. Iš esmės“ parodoje. Bienalės kuratorius Eugenijus Nalevaika pristatė parodą, kurioje buvo galima pamatyti įvairių virtuoziškų akvarelės įvaldymo apraiškų: kūriniuose pulsavo kolorito dermės, liejosi spalviniai niuansai, mirguliavo pustoniai ir potėpių šuorai. Lapkričio 22 d. įvyko Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų ir grafikos parodos atidarymas. Parodoje eksponuojami ciklai – „Kūno namai“, „Sniego laikas“ ir „Amy Winehouse svaigulys“. Autorei pradėjus siuvinėti ant juodo vilnos audinio, atsirado siuvinėtų kilimų ciklas, kai kurie jų abstraktūs, kituose atpažįstamas gėlių ar gyvūnų motyvas. A. Petrašiūnaitė pirmus grafikos darbus sukūrė 1998 metais, tai buvo monotipijos, vėliau pradėjo raižyti linoleumą. Grafikos technika menininkei leido pilnai džiaugtis linijos grožiu, atspaudo ir popieriaus pašnekesiu. Gruodžio 2 d. Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų ir grafikos parodoje vyko tęstinis projektas „Autorius pristato savo parodą“. Renginio metu lankytojai kartu su parodos autore klaidžiojo jos kūrybos labirintais: apsilankė „Kūno namuose“, pajuto „Sniego laiką“ bei pasinėrė į „Amy Winehouse svaigulį“. Renginyje dalyvavo parodos autorė A. Petrašiūnaitė, grafikė Aistė Ramūnaitė bei tapytoja Eglė Velaniškytė. Gruodžio 6 d. duris atvėrė Rimanto Antano Šulskio (1943–1995) paroda „Pasivaikščiojimai su paukščiu“, skirta menininko 75 metų jubiliejui. R. A. Šulskis – menininkas, pasižymėjęs tvirta moraline gyvenimo nuostata, intelektualumu, filosofiniu mąstymu, o kūryboje – savita stiliaus raiška. Jis išrado ir ištobulino unikalią vario

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

kalstymo techniką, kuri yra originali tiek Lietuvos, tiek pasaulio mene. R. A. Šulskio 75 metų jubiliejaus proga visuomenei pristatoma mažoji skulptūra ir monotipijos iš muziejuje saugomų kūrinių. Norima atkreipti dėmesį į mažiau žinomą ir tyrinėtą menininko kūrybos etapą, kuris ne tik demonstruoja daugiabriaunį talentą įvaldant įvairias meno sritis bei technikas, bet ir giliau bei plačiau nušviečia paties kūrėjo asmenybę. R. A. Šulskis . „Žmogus ir paukštis“

turinys ↑

A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ, VELNIŲ MUZIEJUS

Sausio 11 d. atidaryta Kristinos Norvilaitės grafikos darbų paroda „Aš klausausi muzikos“. K. Norvilaitės darbuose dominuoja ryškios, dekoratyvios spalvos ir jų kontrastai: raudona, balta, juoda, išraiškingas juodas linijinis raižinys. Šiuose grafikos darbuose spalvų intensyvumas organiškai dera su minimalistine estetika. Vasario 16 d. vyko dailininkės Giedrės Gučaitės (1948–2014) parodos atidarymas. Parodoje eksponuoti skirtingo laikotarpio autorės Dailininkė Giedrė Gučaitė

grafikos darbai, skrynios, sukurtos naudojant rankų darbo popie-

A . ŽMU ID Z IN AV IČ IAU S K Ū R IN IŲ IR R IN K IN IŲ M U Z IE JU S

rių, knygų iliustracijos bei keletas paskutiniaisiais metais sukurtų tapybos darbų. Vasario 16 d. pakvietėme visus užsukti ir pabūti kartu, prisiminti iškilius valstybės žmones. Buvo vedama pažintinė A. Žmuidzinavičiaus gyvenimui, kūrybai ir veiklai skirta

programa

„Lietuvi,

kelk!“ Kovo 15 d. įvyko Alekso Andriuškevičiaus parodos „Fazės“ atidarymas. Parodoje eksponuoti kelerių paskutiAleksas Andriuškevičius. „Fazės“

nių metų nedidelio formato darbai, atlikti skirtingomis plastinėmis išraiškos priemonėmis. Užfiksuoti pavidalai, vaizdai, kaip galutinės buvusio matymo „laikmenos“. Paprasčiausios emocinės fazės – aliejuje, koliaže, akvarelėje, piešiniuose. Balandžio 19 d. surengtas Arvydo Martinaičio parodos „Raudonkepuraitė-is ir co II“ atidarymas. Dailininkų dinastijos atstovo A. Martinaičio parodoje pateikiami ir retrospektyviniai, ir patys naujausi darbai. Visi jie drąsūs ir ironiški, kaip sako autorius, atspindintys jo paties neramų būdą ir nuolatinius ieškojimus. Paveiksluose pasikartoja ir menininko vizitine kortele tapęs ryškus koloritas, ekspresyvumas. A. Martinaičiui svarbu eksperimentuoti, nuo realybės pereiti prie abstrakcijos, o iš abstrakcijos vėl sugrįžti prie objekto – tam tikro mitinio personažo.

turinys ↑

Gegužės 19 d. vyko Muziejų nakties renginiai. Edukacinėje programoje „Eksperimentas – betonas“ buvo galima „pasimatuoti“ architekto profesiją, o vėliau lankytojų laukė painios orientacinės varžybos po muziejų. Gegužės 25 d. atidaAistė Gabrielė

ryta Aistės Gabrielės

Černiūtė.

Černiūtės personalinė

„Nesudeganti“

paroda „Sapne tik sapnas“. A. G. Černiūtės paroda yra sudaryta iš kelių struktūrinių elementų ir lygių. Vienas jų – tai trimatė skulptūra, paveikslai kaip objektai. Tai menininkės sąmonėje ir pasąmonėje kilę vaizdiniai, inspiruoti sapnų, šie savo ruožtu pagimdyti Kaune praleistos vaikystės dienų ir naktų. Kitas prasminis parodos komponentas – „tikri“ objektai – objets trouvés. Tai iš tų pačių vaikystės namų, prisiminimų kambarių atkeliavę relikviniai daiktai, susiję su sapnais ir Kaunu.

A . ŽMU ID Z IN AV IČ IAU S K Ū R IN IŲ IR R IN K IN IŲ M U Z IE JU S

Adelė Velykienė. „Kad viskas žydėtų“

Birželio 28 d. įvyko liaudies menininkės Adelės Velykienės 90-mečiui skirtos tapybos parodos „Kad viskas žydėtų“ atidarymas. Pa rodoje buvo galima pamatyti ne tik kone visą pačios menininkės kūrybinį palikimą iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bei artimųjų kolekcijų, bet ir brolio Juozo Banaičio (1917–1988), sūnaus Gintauto Velykio, anūkių Lauros Velykytės-Didžiokienės (pats pirmasis Adelės tapytas paveikslas buvo autoportretas su anūke Laura) ir Giedrės Velykytės-Jarinienės, proanūkės Sofijos Didžiokaitės darbus, vaizduojančius gamtą, kaimą, gėles, Adelės tėviškę, artimuosius, tėvą dailidę Jurgį Banevičių bei pačią Adelę.

turinys ↑

Rugpjūčio 23 d. įvyko parodos „Tautodailininkė Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose“ atidarymas. J. Daniliauskienės karpiniai – tai savita dabartinės liaudies meno grafikos atmaina. Pagrindiniai jos kūrybos šaltiniai – tautodailė, gamta ir jautri prigimtis – susiliejo į visumą ir atskleidė meninės technikos meistrystę, kūrybiškumą, išradingumą. Spalio 4 d. atidaryta Irenos Knizikevičiutės-Jakubauskienės (1938– 1992) kūrybos paroda, skirta dailininkės 80-čiui paminėti. I. Knizikevičiutė-Jakubauskienė labiau buvo žinoma kaip taikomosios dailės atstovė, tačiau tapyba ir piešimas jai visada buvo artimi. Pa rodoje eksponuojami išlikę studijavimo laikotarpio piešiniai, eskizai, akvarelės ir grafikos darbai liudija apie dailininkės darbštumą ir neeilinį talentą. Lapkričio 11 d. įvyko Dogu Bankovo parodos „Esu tas priešas, kurį tu, mano drauge, nužudei“, skirtos Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-osioms metinėms, atidarymas. Renginio metu Wilfredo Oweno poeziją skaitė Kauno kamerinio teatro aktorė Alma Masiulionytė. Parodos atidaryme dalyvavo NATO Jungtinių pajėgų leitenantas-pulkininkas (OF-4 Kanada) Keithas Moody. Ši paroda paremta tekstais, kuriuos britų kompozitorius Benjaminas Brittenas (1913–1976; Aldeburgho baronas, suteiktas ordinas už nuopelnus) panaudojo savo 1962-ųjų simfonijai „Karo Requiem“, kurią sukūrė Koventrio katedros atšventinimo proga. 37 Dogu Bankovo paveikslai pratęsia tekstą, tiesiogiai jo neiliustruodami. Net nuorodos į Bib liją „išimtos iš laikotarpio“, siekiant parodyti, kad pyktis bei neapykanta neapsiriboja vien tik pasauliniais karais – deja, jis prasibrauna į mūsų kasdienę egzistenciją.

A . ŽMU ID Z IN AV IČ IAU S K Ū R IN IŲ IR R IN K IN IŲ M U Z IE JU S

Dogu Bankov. „War Requiem 6“

turinys ↑

A. IR P. GALAUNIŲ NAMAI Sausio 26 d. surengtas Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojų Ingos Raginienės ir Giedrės Bankientienės gitaros klasės mokinių koncertas. Kovo 9 d. atidaryta Žaliakalnio rudens–žiemos plenero „Žalmartas ’17“ paroda. Plenero dalyviai: Povilas Ramanauskas, Rosanda Sorakaitė, Adelė Pukelytė, Jolanta Galdikaitė, Aistė Ramūnaitė, Eva Pohlke. Pa rodos atidarymo metu improvizavo Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai. Kovo 21 d. vyko Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytojos Mildos Pupelienės smuiko klasės mokinių koncertas, kuriame dalyvavo Nojus Stunžėnas (7 kl.) ir Paulina Banaitytė (7 kl.). Koncerte skambėjo G. B. Viotti, F. Kreislerio, F. Mendelsono, B. Dvariono, J. S. Bacho kūriniai. Balandžio 16 d. vyko A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytojos Loretos Haidari fortepijono klasės mokinių koncertas „Pavasario sulaukus“. Balandžio 19 d. koncertavo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytojų Violetos Kulvietienės, Audronės Karpavičienės ir Rasos Krėpštienės mokiniai. Balandžio 25 d. surengtas Kauno 1-osios muzikos mokyklos gitaros klasės absolventų koncertas. Koncerte dalyvavo gitaros mokytojų Ingos Raginienės, Giedrės Bankietienės, Juditos Radomskienės, Aido Norvaišo, Marijaus Butkevičiaus ir Eglės Žemonės auklėtiniai.

A. IR P . G AL AU N IŲ N AM AI

Balandžio 28 d. parodoje „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose” svečiavosi mokslinės monografijos „Lietuvos tarpukario interjerai 1918–1940” autorė dr. Lina Preišegalavičienė. Ji su muziejaus lankytojais pasidalino savo žiniomis ir įžvalgomis apie tarpukario Lietuvos interjerų veiksnius, formas, tendencijas. Gegužės 8 d. įvyko Kauno sakralinės muzikos mokyklos fortepijono klasės mokinių koncertas „Ant Tavo rankų“, skirtas mamyčių dienai. Gegužės 17 d. surengtas „Vyturio“ gimnazijos muzikos skyriaus mokytojo Artūro Makštučio klasės mokinių koncertas. Gegužės 19 d. Muziejų nakties proga lankytojai galėjo apžiūrėti ekspozicijas, parodą „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose” bei vienos dienos parodą „Dedikacija Adelei“. Gegužės 24 d. vyko Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytojos Birutės Širvinskienės fortepijono klasės mokinių koncertas. Gegužės 30 d. surengtas Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojų R. Derbutienės, R. Bimbaitės, R. Morkūnienės, D. Bidvienės, J. Lapienytės, N. Brukštienės ir A. Klovaitės-Berezinienės mokinių koncertas „Pavasarinis žaismas”. Liepos 6 d. pradėjo veikti paroda „...Tavo Adas. Adomo Galdiko grafika ir archyvai iš Pauliaus Galaunės rinkinio“. Parodoje eksponuoti A. Galdiko grafikos darbai: piešiniai, medžio raižiniai, ofortai, litografijos, dovanoti Pauliui Galaunei, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijoje esantys grafikos kūriniai, įgyti iš paties autoriaus ar kitų turinys ↑

A. Galdikas su P. Galaune. ~1936 m.

šaltinių. Lankytojams pristatyti A. Galdiko laiškai, rašyti P. Galaunei iš JAV, taip pat nuotraukos, kuriose bičiuliai kartu įvairiuose su tarpukario meno gyvenimu susijusiuose susibūrimuose, su šeimomis ir draugais, kelionėse po Lietuvą. Lankytojus kvietėme susipažinti su parodų, kuriose dalyvavo A. Galdikas, katalogais bei jam ir jo kūrybai skirtais leidiniais.

A. IR P . G AL AU N IŲ N AM AI

Spalio 5 d. atidaryta paroda „Tarp tapybos ir piešimo“. Tai paroda, kuria siekiama kuo individualiau interpretuoti tarpukario paveldą, ypač akcentuojant visiškai tradicinių vizualiojo meno kalbos priemonių – piešinio ir tapybos – svarbą. Keturi Kauno menininkai – Aušra Andziulytė, Antanas Andziulis, Gintautas Velykis, Gintaras Kušlys – galėtų pateikti išties nemenkus iki šiol nuveiktų darbų sąrašus – kiekvienas jų, be jokios abejonės, turi nemažą kūrybinį bagažą, o ir gausybę patirties įrodymų... Vis dėlto užduotis šiuo atveju nebuvo pernelyg lengva: kaip visa tai sutelkti į vieningą visumą erdvėse, kuriose itin gyva ir stipri tarpukario dvasia? Lapkričio 10 d. surengtos Eglės Jonaitytės kūrybinės kvapų dirbtuvės „Kauno ruduo“. Kvepalų kūrėja pakvietė kauniečius kartu sukurti Kauno rudens kvapą. Dalyviai nuostabioje tarpukario Art Deco dvasia alsuojančioje erdvėje uodė kvapiąsias substancijas, rinko, kokie kvapai kauniečiams asocijuojasi su rudeniniu miestu. Galiausiai ši bendra fantazija įgyvendinta kvepalų buteliuke, kuris liko muziejuje, o po šio kūrinio mėginėlį gavo kiekvienas renginio dalyvis. Lapkričio 15 d. vyko Audronės Kosciuškienės ir Justino Lingio filmų apie tarpukario Kauno architektūrą peržiūra. Demonstruoti filmai „Tarpukario Lietuvos modernizmo architektūra”, „Vladimiras Dubeneckis”. Lapkričio 22 d. buvo demonstruojami Audronės Kosciuškienės ir Justino Lingio filmai „Besikurianti Laikinoji sostinė”, „Medinė Kauno architektūra“. Lapkričio 29 d. surengta Audronės Kosciuškienės ir Justino Lingio filmų „Kaunas carinės Rusijos valdžioje” (2017) ir „Architektas Stasys Kudokas” (2017) peržiūra. turinys ↑

Tiltas per Nemuną. Kaunas, 1922

Gruodžio 8 d. vyko prisiminimų popietė „Negęstanti šviesa“, skirta operos solistės Julijos Dvarionaitės 125-osioms ir dirigentės Margaritos Dvarionaitės 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Apie iškilias Lietuvos asmenybes savo prisiminimais dalinosi dukterėčia Lilija Talmantienė, sūnėnas Jurgis Dvarionas, muzikologas Edmundas Gedgaudas. Renginyje dalyvavo operos solistė Rita Preikšaitė, pianistė Rūta Blaškytė, N. Rericho, Vydūno draugijų nariai, Juozas Šidiškis, Vilija Žalienė, Eglė Vindašienė. Buvo pristatyta Dvarionų šeimos archyvo paroda. Gruodžio 13 d. surengtas Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos fortepijono mokytojos Vitalijos Mačiokienės klasės mokinių koncertas „Šv. Kalėdų belaukiant...”.

A. IR P . G AL AU N IŲ N AM AI

Gruodžio 14 d. įvyko Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokinių kamerinės

muzikos koncertas „Be-

veik angelų pasakos”. Koncerte skambėjo Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokinių fortepijonu, fleita, smuiku, gitara atliekamos miniatiūros. Koncertą vedė mokytoja ekspertė Rūta Varnienė. Gruodžio 20 d. pakvietė dar vienas kino vakaras, šįkart skirtas iškilioms tarpukario Lietuvos moterims atminti. Buvo demonstruojami Audronės Kosciuškienės ir Justino Lingio filmai „Magdalena Avietėnaitė“, „Magdalena Draugelytė-Galdikienė“ iš ciklo „Vyrų šešėly“. Gruodžio 27 d. vyko Žaliakalnio poeto Edmundo Janušaičio poezijos knygos „Skylėti akmenys“ pristatymas. Renginyje dalyvavo dailininkas Gintautas Velykis. Buvo demonstruojamas filmas apie Žaliakalnio poetų sodą. Magdalena Avietėnaitė ir Paulius Galaunė. Stokholmas, 1931. Nuotraukos fragmentas. Iš A. ir P. Galaunių namų rinkinių

turinys ↑

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

Monetos, skirtos paminėti Kauno Gaono Rabino Icchako Elchanano Spektoriaus 200-osioms gimimo metinėms, pristatymas

Sausio 18 d. įvyko Kauno žydų religinės bendruomenės išleistos proginės paauksuotos monetos, skirtos Kauno Gaono Rabino Icchako Elchanano Spektoriaus (1817–1896) 200-osioms gimimo metinėms paminėti, pristatymas.

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

Vasario 8 d. atidaryta žymaus tarpukario fotožurnalisto Juliaus Miežlaiškio paroda „VYČIAI“. Parodoje pristatyta per 70 fotografijų, tarp kurių yra nemažai dar niekada nepublikuotų. Parodos atidaryme dalyvavo fotografo sūnūs Zenonas ir Leonas Miežlaiškiai, Kauno fotomenininkų bendruomenės nariai. Vasario 15 d. lankytojams duris atvėrė paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“. Per ketverius projekto metus visuomenė įvairiomis interaktyviomis formomis (Vasario 16-osios šventiniais renginiais, protų mūšiais, balsavimu muziejuje ir internetu) supažindinta su 400 reikšmingiausių Pirmosios Parodos „100

Lietuvos Respublikos įvykių. Muziejaus istorikai labai kruopščiai at-

reikšmingiausių

rinko ir aprašė visus svarbiausius to laikotarpio momentus, siekdami

Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“ atidarymas

turinys ↑

kuo įvairiapusiškiau atskleisti politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvenimą.

Vasario 16 d. renginiai Istorinėje LR Prezidentūroje

Vasario 16 d. vyko Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta šventė „V16 nuo vidurdienio iki vidurnakčio“. Istoriniai Prezidento rūmai lankytojams buvo atviri ir nemokami nuo vidurdienio iki vidurnakčio. Kovo 9 d. suvaidintas istorinio spektaklio „Šimtmečio moterys” eskizas. Projektas inspiravo išsamų istorinį tyrimą bei paskatino iškelti pamatinius klausimus – kas mums šiandien yra Pirmosios Lietuvos Respublikos kūrėjos, kokią vietą moterys, atsidavusios tarnystei tautai, jos nepriklausomybei ir gerovei, užima mūsų amžininkų lietuvių atmintyje? Dramaturgė, inscenizacijos autorė – Ingrida Ragelskienė; Video projekcijos – Kornelijus Jaroševičius, Nidas Kaniušas; Kompozitorius – Antanas Kučinskas; Scenografė – Jurgita Jankutė; Grimo dailininkė – Dalia Jovaišienė.

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

Kovo 11 d. vyko nemokamos ekskursijos su ekskursijų vadovu po istorinius Prezidento rūmus. Ekskursijos metu lankytojai apžiūrėjo Prezidento rūmų sales ir sužinojo daugybę įdomių istorijų apie gyvenimą čia prieš beveik šimtą metų. Taip pat susipažino su naujai įrengta šimtmečiui skirta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)”, išbandė įvairias edukacines veiklas. Kovo 11 d. pristatyta Stanislovo Sajausko knyga „Prienų kraštas: iš praeities į dabartį”. Gausiai iliustruota Prienų krašto fotografijomis, istoriniais dokumentais ir šiuolaikinėmis fotografijomis, nušviečiančiomis Prienų ir svarbiausių šio krašto miestų bei gyvenviečių (Birštono, Išlaužo, Aukštadvario, Balbieriškio, Stakliškių, Veiverių, Šilavoto, Nemajūnų) gyvenimą nuo XIX a. vidurio iki mūsų dienų, knyga dedikuota Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui. Kovo 15 d. įvyko istoriko dr. Algirdo Matulevičiaus naujausios knygos „Tautos žadinimo šaukliai“ pristatymas. A. Matulevičius monografijoje nagrinėja aktualią temą – lietuvių tautinį atgimimą, aktyviai prasidėjusį XIX a. antrojoje pusėje. Kovo 20 d. Istorinė Prezidentūra ir joje dirbantys žmonės dalinosi istorijos pažinimo džiaugsmu su visais, kurie troško pažinti istoriją. Visą dieną muziejaus kasoje veikė dovanų ministerija – kiekvienas svečias galėjo pasirinkti ir pasiimti sau dovanų vieną istorinės tematikos knygą (grožinę arba negrožinę), kurią dovanojo Istorinė Prezidentūra ir jos darbuotojai. Buvo malonu dovanoti istorijas! Kovo 23 d. surengtas istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ pristatymas. Knygoje pasakojama apie 1919 m. Lietuvos savanorį Albiną Čiuoderį (1898–1965), beveik du dešimtmečius tarnavusį Lietuvos žvalgyboje ir saugume. turinys ↑

Balandžio 5 d. pristatyta Valstybės saugumo departamento darbuotojo, publicisto Severino Vaitiekaus knyga „Lietuvos žvalgyba XX. a. viduryje ir antrojoje pusėje“. Diskusijoje apie Lietuvos žvalgybą dalyvavo knygos autorius S. Vaitiekus, taip pat Lietuvos specialiųjų tarnybų istorijos ekspertas, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas bei Istorinės Prezidentūros istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. Balandžio 6 d. minint pirmojo Lietuvos prezidento inauguracijos 99-ąsias metines, buvo galima apžiūrėti Lietuvai padovanotas Prezidentų relikvijas. Jas Lietuvai ir Istorinei Prezidentūrai šimtmečio proga padovanojo Adelaidės lietuvių bendruomenė. Gegužės 18 d., Tarptautinę muziejų dieną, lankytojus pasitiko moOrientacinis žaidimas „Triumfo keliu“

derniosios Lietuvos šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“.

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

Gegužės 19 d., Muziejų naktį, ekspozicijos buvo atviros iki vidurnakčio. Lankytojų laukė šimtmečio paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“, o norintieji atidžiau susipažinti su muziejaus ekspozicijomis ir laimėti prizų buvo kviečiami priimti „Prezidento rūmų iššūkį“. Vyko du smagūs žaidimai: orientacinis žaidimas „Triumfo keliu“ ir žygis-žaidimas „Kultūrinis labirintas: 1 diena – 8 muziejai“. Gegužės 23 – birželio 27 d. Valstybės atkūrimo šimtmečio metais Istorinė Prezidentūra jungėasi į edukacinį projektą „Lietuvos muziejų kelias“ ir kvietė dalyvauti Nepriklausomybės metų ženklus pristatančiose ekskursijose parodose „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“ ir „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“. Gegužės 24 d. įvyko pokalbis apie žymiąją Obelynės porą – visuomenės veikėją ir ugdytoją Honoratą Paškauskaitę-Ivanauskienę ir prieš 135 metus gimusį gamtininką profesorių Tadą Ivanauską. Kartu buvo pristatyta istorikės, publicistės, visuomenės veikėjos, moterų judėjimo aktyvistės Danutės Vailionytės-Narkevičienės knyga „Honorata“. Birželio 7 d. surengtas parodos „Ypatinga dovana Lietuvai“, skirtos kolekcininko Aleksandro Mykolo Račkaus 125-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Ekspozicijoje parodytos dvi kolekcijos. Pirmoji – numizmato A. M. Račkaus rinkiniai. Čia buvo galima pamatyti įdomiausius eksponatus: retas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir pasaulio tautų monetas, vertingus medalius, egzotiškas įvairenybes ir retas lituanistines bei numizmatines knygas. Antrojoje parodos dalyje lankytojai galėjo per unikalius lituanistinius eksponatus susipažinti su XIX a. 7 deš. – XX a. 4 deš. JAV lietuvių visuomeniniu gyvenimu, jų indėliu į Lietuvos valstybės atkūrimą ir įtvirtinimą turinys ↑

Parodos „Ypatinga dovana Lietuvai“ ekspozicijos fragmentas

Nuo liepos 5 d. kiekvieną vasaros ketvirtadienį kvietėme pasivaikščioti po Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą fotografijų parodą „Pirmoji Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai“ Istorinės Prezidentūros sodelyje ir pasiklausyti muziejaus istorikų pasakojimų apie Pirmosios Lietuvos Respublikos didžiuosius pasiekimus. Liepos 7 d. Kauno tautinių mažumų bendrijos pasveikino miestą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga ir padovanojo visiems atvirą šventę – keturių valandų trukmės įvairių tautų muzikos koncertą „Kultūrų sodas 2018“.

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

Rugpjūčio 21 d. Istorinės Prezidentūros sodelyje įvyko Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo daug garbių svečių, tarp kurių ir kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka.

Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimas

Spalis – pagyvenusių žmonių mėnuo. Net 5 spalio trečiadienius Istorinė Prezidentūra kvietė senjorus į nemokamas ekskursijas. Lapkričio 13 d. Atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtame renginyje apie pirmąjį ir paskutinįjį 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną ir jo žmoną Sofiją kalbėjo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas, buvęs vidaus reikalų

turinys ↑

ministras, teisininkas, parlamentaras dr. Stasys Šedbaras ir Smetonų gyvenimo bei veiklos tyrinėtoja, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. Renginį moderavo rašytoja Loreta Jastramskienė. Renginį padėjo organizuoti Seimo narys Kazys Starkevičius. Lapkričio 15 d. Istorinėje Prezidentūroje pristatytas prof. Algimanto Liekio sudarytas leidinys „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“. Renginyje dalyvavo knygos autorius, prof. Algimantas Liekis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė ir istorikas Raimundas Kaminskas. Lapkričio 23 d., švęsdami Lietuvos kariuomenės įkūrimo 100-ąsias metines, kariai išsirikiavo priešais Istorinę Prezidentūrą ir atidavė pagarbą Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentams. Gruodžio 1 d. surengta kalėdinio „Atsiminimų sodo“ įžiebimo šventė. Renginio metu kunigas Gytis Petras Stumbras pristatė Kauno senamiesčio draugijos ir Kauno arkivyskupijos aptartą idėją į Kauno Švenčiausiojo Sakramento bažnyčią įsileisti ne tik tikinčiuosius, bet ir pasauliečius – meno bei kultūros atstovus. Nuobodžiauti neleido daugeliui kauniečių puikiai pažįstamas renginio vedėjas Edvinas Vadoklis, meninio kūrybinio ugdymo studija „Ritė Bitė“, mistišką atsiminimų prigimtį atskledė „Mimų teatras“, o finaliniu akcentu tapo „Ugnies teatro“ pasirodymas. Gruodžio 4 d. pristatytas profesorių Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos parengtas dokumentų rinkinys „Lietuvos vyriausybių 1918– 1920 metų posėdžių protokolai“. Knyga apima Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpį iki to momento, kai į pirmą posėdį 1920 m. gegužės

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvos Respubliką. Knyga pradedama plačiu įvadu, pateikiamos trumpos vyriausybių narių biografijos, publikuojami prie Vyriausybių protokolų pridėti istoriniai dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. IliustruoDr. Arvydo Anušausko mo-

ta Lietuvos valstybininkų portretais, pirmųjų Augustino Voldemaro,

nografijos „Aš

Mykolo Sleževičiaus, Prano Dovydaičio, Aleksandro Stulginskio, Er-

esu Vanagas...“

nesto Galvanausko vyriausybių ir jos narių nuotraukomis.

pristatymas

Gruodžio 6 d. vyko dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu

Vanagas...“

pristatymas.

Knygoje kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą

(1918–1957).

Vadovavęs vienai kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai,

išrinktas

Lietuvos

laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupaci jai. Knygos siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats nebegalėjo aprašyti. Tai buvo 1950–1957 metai, kai jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės kovotojų gretose. turinys ↑

L. TRUIKIO IR M. RAKAUSKAITĖS NAMAI

L. Truikio ir M. Rakauskaitės namai

L . T RU IK IO IR M . R AK AU S K AIT Ė S N AM AI

Kovo 20 d. vyko Laimės dienos akcija „Laimės popietė” su arbata ir besiklausant klasikinės muzikos. Gegužės 19 d. vyko Muziejų nakties renginys, kurio metu buvo galima grožėtis egzotiškomis detalėmis stebinančia aplinka, išgirsti pasakojimų apie garsią tarpukario porą, jų kultūrinę aplinką ir tuometinį Kauną. Gegužės 22 d. Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė skaitė paskaitą: „Semiu krikšto vandenį giesmei“. Renginio metu buvo pristatyta knyga: „Kazys Bradūnas. Archyvai“, skirta išeivių poetui, redaktoriui, visuomenės ir kultūros veikėjui Kaziui Bradūnui. Spalio 12 d. surengta ekskursija scenografo L. Truikio gimtadienio proga. Lapkričio 8 d. vyko Gabrielės Pukelytės autorinių dainų koncertas.

turinys ↑

J. ZIKARO MEMORIALINIS MUZIEJUS Gegužės 19 d. Muziejų naktis pakvietė lankytojus į nemokamas ekskursijas bei pasiklausyti „Kadujo“ sutartinių muziejaus sodelyje.

J. Z IK AR O M E M ORIAL IN IS M U Z IE JU S

turinys â&#x2020;&#x2018;

V. K. JONYNO GALERIJA

Vasario 9 d. atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos, Kauno akvarelininkų grupės „Vanduo ir spalva“, Druskininkų dailininkų asociacijos narės Elmos Šturmaitės tapybos paroda „100 atspalvių Lietuvai”. Paroda kvietė kalbėti apie meilės tėvynei jausmą, apie tautiškumo ženklus, giliai įsišaknijusius mūsų širdyse. Spontaniški, jausmingi spalvų impulsai drobėje, įgaunantys formų ir tekstūrų visumą, pasaElma Šturmaitė. „Mano kraštas“

kojo apie nostalgišką tėviškės grožį, metų tėkmę, pavasario ilgesį ir žmogaus buvimą tėvynės dalimi.

V . K . JON YN O G AL E R IJA

Kovo 23 d. įvyko dailininkės Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės (1922–2009) parodos „Poeto mūza – Savoldo angelas“ atidarymas. Praėjusiais metais Berenika ir Aris Čipkai Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo savo mamos Aleksandros darbus. Meno kūriniai saviti: technika įvairi – ji tapė ant keraminių vazų, ant drobės. Amerikoje A. Čipkienė pasinėrė į abstraktų ekspresionizmą. Jos pagalbininkais tapo dažai, drobė ir laki vaizduotė, kurios dėka ir Aidas Strioga.

gimė ekspresyvių potėpių kūriniai.

„Skulptūra 3“

Gegužės 19 d. lankytojus pakvietė Muziejų nakties renginiai, kur visų laukė vitražo kūrybinės dirbtuvėlės ir parodos „Jaunieji druskininkiečiai kuria ‘18“ atidarymas. Birželio 27 d. įvyko Aido Striogos skulptūrų parodos „Akmenų istorijos“ atidarymas. Parodoje A. Strioga pristatė savo kūrybinius ieškojimus. Skulptoriaus meno lauke vyrauja gyvūnijos pasaulis. Pasak menininko, gamta niekada nemeluoja, ji nemoka apsimesti, ji yra tikra ir atvira. Kūrėjas parodoje kvietė tiek mažą, tiek didelį žiūrovą pasiklausy ti, kaip ataidi pasaulis išraiškinguose akmenyse. Rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti pa roda „Dr. Juozo P. Kazicko gyvenimo istorija“. Paroda skirta dr. Juozo turinys ↑

V. K. Jonyno gipso siena KazickĹł namuose

V. K. Jonyno mozaika KazickĹł namuose

V . K . JON YN O G AL E R IJA

Petro Kazicko (1918–2014) – filantropo, patrioto, verslininko – 100-mečio sukakčiai paminėti bei prisiminti jo draugystę su vienu iškiliausių XX a. Lietuvos menininkų Vytautu Kazimieru Jonynu. Šioje parodoje lankytojai susipažino su įvairiomis jo gyvenimo patirtimis. J. Kazickas buvo intelektualas, gabus rašytojas ir oratorius, menų globėjas, sportininkas, entuziastingas fotografas ir sodininkas, o svarbiausia – žmogus, atsidavęs šeimai. 1998 m. jis įkūrė Kazickų šeimos fondą – didžiausią savo palikimą Lietuvos žmonėms. Rugpjūčio 11 d. įvyko plenero „Šlavantas – 2018“ parodos atidarymas. Renginio metu Andrus Joonas surengė performansą „The Answer is Aledoia“. Į plenerą buvo pakviesti žymūs užsienio menininkai ne tik todėl, kad siekiama profesionalumo, aukštos darbų kokybės, bet ir norint parodyti, atskleisti Lietuvą kaip aukšto kūrybinio potencialo šalį, taip pat pasidžiaugti gražia gamta, pasidalyti kūrybiniais sumanymais. Rugsėjo 8 d. atidaryta penktojo tarptautinio Marianos Veriovkinos simpoziumo „Kūrybiniai tiltai: M. Veriovkina ir M. K. Čiurlionis“ pa roda. Nuo 2014 m. Vyžuonose rengiami kūrybos simpoziumai, skirti išsaugoti Vyžuonėlių dvarą prie Utenos, kuriame savo kūrybinį kelią pradėjo žymi Vakarų Europos modernizmo dailininkė Mariana Veriovkina (Marianne Werefkin, 1860–1938). Veriovkina yra viena pirmųjų moterų ekspresionisčių Europoje, jos kūrybai būdingi ryškių spalvų deriniai, neramios nuotaikos, mistiškos vizijos. Parodoje savo kūrinius pristatė dailininkai iš Lietuvos: Romualdas Balinskas, Vita Balinskienė, Ina Budrytė, Viktorija Daniliauskaitė, Saulius Dastikas, Liutauras Griežė, Renata Kasiulytė, Edita Rakauskaitė, Andrius Surgailis, Rita Škarnulienė; dailininkės iš Vokietijos: Ameret, Nele Probst, Evelyn Sommerhoff ir Anita Staud; Didžiojoje Britanijoje gyvenanti dailininkė Vidmantė Černiauskaitė. turinys ↑

Rugsėjo 11 d. lankytojus pakvietė edukacinis renginys „V. K. Jonyno ir J. P. Kazicko piknikas“. Jo metu vyko nemokamos vitražo, mozaikos, skulptūros ir grafikos dirbtuvės jaunimui. Rugsėjo 29 d. įvyko Janinos Monkutės-Marks grafikos pa rodos „Dovana Tėviškei“ atidarymas. Šiais metais V. K. Jonyno galerija, minėdama 25-erių metų jubiliejų, pristatė J. Monkutės-Marks grafikos kolekciją. Linoraižinio technika sukurtuose nedidelio formato kūriniuose dominuoja žmonių figūros, augalai,

įvairūs

geometriniai

ornamentai, lietuvių liaudies motyvai – svariūs, apibendrinti, išsiskiriantys ne tik kontūro linija, bet ir visu siluetu. Dailininkė maksimaliai išnaudoja linoraižinio technikos teikiamas kontrasto ir atspaudo sodrumo galimybes. Pasitelkdama rankos spaudimo jėgą ir paprastą Janina Monku-

valgomąjį šaukštą, menininkė ant ryžių popieriaus tarytum išpina

tė-Marks. Spal-

juodą ir baltą – negatyvų ir pozityvų – vaizdą, abiem suteikdama vie-

vota grafika

nodą svarbą. Lapkričio 17 d. atidaryta Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) pa roda „Déjà vu“. 25-uosius metus skaičiuojanti V. K. Jonyno galerija

V . K . JON YN O G AL E R IJA

daug kartų keitė menininko darbų ekspoziciją, vis iškeldama dar nerodytus V. K. Jonyno darbus. Šio kuklaus jubiliejaus proga parodoje eksponuojami tie V. K. Jonyno kūriniai, kuriuos buvo atrinkęs pats dailininkas. „Deja vu“ – tai, kas jau buvo, ką malonu prisiminti. Vytautas Kazimieras Jonynas – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos menininkų.

Grafikas,

tapytojas,

skulptorius, vitražistas, kūręs Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Lapkričio 23 d. duris atvėrė VIII Lietuvos tekstilės meno bienalė „(At)kurti“. Ekspozicijoje – nedidelė dalis parodos „(AT) V. K. Jonynas. „Takelis“

kurti“ eksponatų, kurie 2018 m. birželio mėnesį buvo pristatyti „Arkos“ galerijoje Vilniuje. Parodoje buvo galima išvysti tradicinį ir kontroversišką požiūrį į (at)kūrimo procesą, taip pat skirtingas atlikimo technikas – greta audimo rankomis ir kitų įprastų būdų populiarėja kompiuterinis audimas ir inovatyvios technologijos. Eksponuojami skirtingų kartų autorių kūriniai. Ekspozicija patvirtina, kad šiuolaikinė tekstilė įvairi, kad, nepaisant skirtingos gyvenimiškos ir kūrybinės patirties, menininkus jaudina tie patys bendražmogiški, egzistenciniai klausimai, jų asmeninis santykis su tėvynės istorija.

turinys ↑

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Aušra Lisauskienė. „Balt Typojazz“

Kovo 3 d. duris atvėrė Aušros Lisauskienės paroda „Baltiški ženklai: keturi laikai“. Parodoje menininkė pristatė keturis vieno projekto kūrimo etapus kaip keturis laikus, kurie, būdami tokie skirtingi, yra surišti baltiškosios tipografikos gijomis. Balandžio 6 d. lankytojams pristatyta šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio paroda „Medžio raižinio efektas“. Parodoje šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų pristatė skirtingų tematikų ir savitų meninių stilistikų kūrinius. Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingos kultūros kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidė sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodė šios technikos galimybes ir tendencijas, supažindino su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, kuri medžio raižinį pristatė kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.

M . K . Č IU RL ION IO M E M OR IAL IN IS M U Z IE JU S

Gegužės 19 d. Muziejų naktis lankytojams pasiūlė naujų edukacinių užsiėmimų, inovatyvių renginių. Susirinkusiųjų laukė ekologiškos aksesuarų dirbtuvėlės, sensorinis eksperimentas M. K. Čiurlionio paveikslų tematika „Pojūčių paveikslai“, grafikos dirbtuvėlės bei Andrius Grigalaičio audiovizualinė instaliacija „TERAPIJA“. Birželio 17 d. atidaryta fotografijų paroda „Senieji, mielieji Druskininkai“. Parodoje pristatyti prieš šimtmetį fotografijose įamžinti M. K. Čiurlionio tėviškės, jo svajonių, kūrybinio įkvėpimo miesto – Druskininkų – vaizdai. Juose užfiksuoti gražios gamtos apsuptyje įsikūrusio kurorto parkų, gatvių, gydyklų, Nemuno pakrantės, Ratnyčėlės upelio ir kiti apylinkių fragmentai. Tai L. Baranovskio pavarde pažymėtos nuotraukos, kurios sudaro didžiausią XX a. pirmosios pusės Druskininkų fotonegatyvų, nuotraukų, atvirukų palikimo dalį ir mena apie šviesų metą ir poezijos sklidiną aplinką, kurioje užaugo ir įkvėpimo sėmėsi žymiausias Lietuvos kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Birželio 20 d. prasidėjo fortepijoninės muzikos vasara. Renginio metu koncertavo S. Vainiūno tarptautinio konkurso specialaus prizo laimėtoja Elžbieta Liepa Dvarionaitė. Birželio 27 d. vyko Sonatos ir Roko Zubovų koncertas. Birželio 30 d. koncertavo Gintaras Januševičius. Liepos (7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 dienomis) ir rugpjūčio (1, 8, 11, 15, 18, 22, 25 dienomis) vyko Druskininkų fortepijoninės muzikos vasaros koncertai, kurių metu koncertavo Asta ir Dainius Vaičekoniai, Daumantas Kirilauskas, Sergejus Okruško, Jurgis Karnavičius, Birutė

turinys ↑

Vainiūnaitė, Andrius Vasiliauskas, Guoda Gedvilaitė, Rokas Zubovas, Rokas Valuntonis, Živilė Karkauskaitė, Aleksandra Žvirblytė, Motiejus Bazaras, Halina Radvilaitė, Robertas Lozinskis, Rimantas Vingras. Rugpjūčio 31 d. surengtas Stasio Eidrigevičiaus parodos „Hommage à Čiurlionis“ atidarymas. Parodoje dailininkas kalba apie didžiojo Lietuvos menininko pagerbimą, savitą jo atminimo įamžinimą. Tai įspūdžių pėdsakai iš artimiausių jo kelionių, kai, viešėdamas Krokuvoje, gavo dovanų dvi tuščias eskizų knygeles. „Ant viršelio – M. K. Čiurlionio portretas. Iškart piešiu ant jo veido, tartum atlikdamas pastaruoju metu taip madingas tatuiruotes. Viršelis papuoštas. Kas bus baltuose lapeliuose?“ – savo įspūdžiais apie Stasys Eidrigevičius. „Hommage à

parodos gimimą dalijosi jos autorius.

Čiurlionis“

Spalio 6 d. įvyko Mariaus Abramavičiaus-Neboisia tapybos darbų parodos „Pro angelo langą” atidarymas. Parodoje „Pro angelo langą“ pristatomi M. Abramavičiaus skirtingų laikotarpių tapybos darbai. Vieni tapyti jau seniai ir paimti iš ciklo „Pasaulio sutvėrimas“, kiti – nauji, sukurti pastaraisiais metais. Tai didelio formato paveikslai

M . K . Č IU RL ION IO M E M OR IAL IN IS M U Z IE JU S

„Šviežio pasaulio sūkurys“ ir „Kelias nežinomybėn“, taip pat mažo formato drobės „Paprastas dievas“, „Piramidžių sodai pavasarį“ bei kiti, kuriuose atsiveria begalinės erdvės. Lapkričio 23 d. pradėjo veikti Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas“. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes.

Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas“

turinys ↑

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus liaudies meno fonduose. Fot. J. Tolvaišytė-L.

R Ė M ĖJAI I R PARTNERIA I 20 1 7

312

M. K. Čiurlionio klubas KAUNAS

turinys ↑

313

R Ė MĖJAI I R PARTNERIA I 20 1 7

314

turinys ↑

www.ciurlionis.lt

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

315

Yoko Ono „Troškimų medis“ „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ Kauno paveikslų galerijos vasaros paviljonas. Fot. D. Petrulis

ISSN 2538-8312

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS ĮVYKIŲ APŽVALGA: 2018