Tilmansai ir jų palikimas Kaune by Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

FR LE AG IDI M NIO EN TA S

TILMANSAI IR JÅ² PALIKIMAS KAUNE

Kaunas, Karmelitai nuo Aleksoto pusės. XIX a. pab. – XX a. pr. Iš BGV rinkinio

Še i m o s i s t o r i ja . 1878 –19 41

1 2 3 4 5

Gudavičius E. 1999, p. 91. Potašenko G. 2008, p. 38. Dab. Kauno miesto dalis tarp Gedimino, Griunvaldo ir Karo ligoninės gatvių. Lukšionytė-Tolvaišienė N. 2001, p. 100–101. KRVA, f. I-49, ap. 1, b. 9211, l. 17.

Istorikų teigimu, pirmieji vokiečiai Lietuvoje apsigyveno XIII a. viduryje. Jau nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų jie asocijuojasi su verslo, amatų ir prekybos naujovių atnešimu. Yra žinoma, jog Gediminas, siekdamas, kad kuo daugiau vokiečių pirklių vyktų į Lietuvą, pažadėjo neimti muitų ir netaikyti kelio teisės (pagal ją iš vežimų iškritusios prekės turėdavo atitekti šalies valdovui). Be to, jam valdant buvo sudarytos dvi prekybos sutartys su Livonija, liudijančios, kad Vilnius siekė užmegzti glaudesnę partnerystę su Ryga bei vokiečių miestais1. Vieninga istorikų nuomone, vokiečių miestiečių bendruomenių atsiradimas Rytų Europos miestuose spartino miestų savivaldos atsiradimą: miestai perimdavo vokiečių teisę kaip savivaldos etaloną, o vokiečiai, kaip turtingiausi pirkliai ir kvalifikuočiausi amatininkai, tapdavo miestų elito dalimi. Daugiausia vokiečių pastangomis XV a. Kaunas tapo svarbiu Lietuvos prekybos centru ir Nemuno uostu. 1441–1540 m. Kaune veikė Hanzos kontora, priklausiusi Gdanskui, o jos nariais galėjo būti tik Hanzos miestų pirkliai. Pasak istoriko dr. Grigorijaus Potašenko, XV a. pirmoje pusėje vokiečiai, sudarę nemažą gyventojų dalį, dominavo Kauno magdeburgijoje2. Įsikūręs dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje, Kaunas visada buvo labai svarbus Lietuvos valstybės istorijoje. Ypač reikšmingos Lietuvos pramonės vystymuisi buvo XIX a. vid. nutiestos geležinkelio linijos iš Sankt Peterburgo į Varšuvą per Vilnių ir iš Vilniaus per Kauną į Prūsiją. Kaunas buvo Prūsijos pasienyje, su ja jį jungė patogūs geležinkelio ir vandens keliai, todėl čia ėmė kurtis mašinų gamybos ir metalo apdirbimo įmonės. Be to, 1861 m. pasikeitus Rusijos muitų politikai, buvo leista be muitų įvežti iš užsienio metalo žaliavą. Po baudžiavos panaikinimo tūkstančiams valstiečių prireikus tvirtesnių (metalinių) žemės ūkio padargų bei kitokių įrengimų, padidėjo metalo gaminių paklausa. Kaunas kaip centrinis gubernijos miestas teikė plačias galimybes verslui. XIX a. antroje pusėje Kaune ir jo priemiesčiuose įsteigta nemažai fabrikų bei dirbtuvių. Žemieji Šančiai garsėjo kaip pramoninis priemiestis, apgyvendintas fabrikų ir dirbtuvių darbininkų. Nuo XIX a. vid. iki XX a. pr. čia jau buvo galima rasti geležinkelio remonto dirbtuves, kaulų gaminių fabriką, ratų tepalo įmonę, vokiečių pramonininkų Brolių Šmitų (vok. Gebrüder Schmidt) geležies dirbinių fabriką „Vestfalija“ (vok. Westfalen, rus. Вестфалья) ir t. t. Strategiškai patogi Karmelitų gyvenvietė (dab. Kauno dalis) Nemuno ir Girstupio upių santakoje iki 1871 m. priklausė Rumšiškių valsčiui3. 1859–1861 m. statant Kauno tunelį ir tiltą per Nemuną, mieste apsigyveno daug darbininkų. 1862 m. bajoras Geidukevičius, gavęs Kauno gubernijos valdžios leidimą, atidarė ketaus liejimo įmonę „Minerva“ (rus. Минерва), o 1864 m. ją nupirko antrosios gildijos pirklys ir vietinis bajoras Mikalojus Pranciškus Rekošas, gaminęs lietas tvoreles, laiptus, konsoles, prieangių ir žibintų stulpus, sodų baldus, antkapinius paminklus ir t. t.4 Viena seniausių metalo apdirbimo įmonių Kaune, gaminusių vinis ir v ielą, pastatyta 1867 m. Rusijos antrosios gildijos pirklio Dovydo Šereševskio (rus. Давид Шерешевский)5. Nuo 1869 m. veikė žydo Mejerio Šuvalo ketaus liejykla „Marsas“ (rus. Марс). Karmelitai ir Žemieji Šančiai tapo ištisomis pramonės zonomis ir apėmė dideles teritorijas. 11

55. „Tilkos“ akc. bendrovės konditerijos fabriko saldainių dėžutė. XX a. 3–4 deš. 56. Skardinė saldainių dėžutė. Ryga, bendrovė „Zvaigzne“. XX a. 3–4 deš. 57. Saldainių dėžutė. XX a. 3–4 deš. 58. Tas pat. XX a. 3–4 deš. 59. Tas pat. XX a. 3–4 deš. 60. Produkcijos pakavimo dėžė. XX a. 3–4 deš.

61. Šokolado „Mokka“ popierėlis. XX a. 3–4 deš. 62. Šokolado „Kaganow Sweet Chocolate Globe Trotter“ popierėlis. XX a. 3–4 deš. 63. Saldainio „Kaunas“ popierėlis. XX a. 3–4 deš. 64. Šokolado „Lietuva“ popierėlis. XX a. 3–4 deš. 65. Skiedžiamosios kakavos etiketė. XX a. 3–4 deš.

66. Šokolado „Olandiškas“ popierėlis. 67. Šokolado „Kartus Mignon“ popierėlis. XX a. 3–4 deš. 68. Saldainio „Varietė“ popierėlis. XX a. 3–4 deš.

69. „Tilkos“ akc. bendrovės fabriko reklama. 1933 70. Tas pat. 1924 71. Tas pat. 1925–1926 72. Tas pat. 1936 73. „Tilkos“ akc. bendrovės reklaminė kortelė su 1937 m. kalendoriumi 74–74a „Tilkos“ akc. bendrovės reklaminė kortelė su 1932 m. kalendoriumi

140. „Saulės“ namų projektas. 1912–1913 141. „Saulės“ namai. Iki 1924

645 [Sveikinimai], in: Kardas, 1938, Nr. 17, p. 387; Nr. 23, p. 577–578. 646 „Kronika. Šančių visuomenė kariuomenei įteikė 2 kulkosvaidžius ir 42 šautuvus“, in: Lietuvos žinios, 1938 04 11, Nr. 82, p. 8; Agaras A., „Dovana kariuomenei“, in: Trimitas, 1938 04 14, Nr. 15, p. 363. 647 „Padėka“, in: Lietuvos žinios, 1938 11 24, Nr. 270, p. 7. 648 „Akc. Apdr. B-vės „Lietuvos Lloydo“ veikla 1938 m.“, in: Tautos ūkis, 1939, Nr. 27–28, p. 568–569. 649 „Kauno Saleziečių oratorija vėl atgijo“, in: XX amžius, 1939 07 20, Nr. 162, p. 4. 650 „Šaulių gyvenimas“, in: Karys, 1939, Nr. 55, p. 1378. 651 Müller R. 1974, S. 446.

ir „Br. Tilmansų ir Ko“ akcinė bendrovė – Lietuvos kariuomenę 20-ųjų metinių proga645. 1935 m. įsteigtame Lietuvos ginklų fonde siekta sukaupti lėšas kariuomenės ginkluotei stiprinti. Šančių 17-osios pradžios mokyklos salėje 1938 m. Verbų sekmadienį (balandžio 17 d.) įvyko visuomenės ginklų įteikimo fondui iškilmingas aktas. Kariuomenei ginklų įteikė daugelis Šančiuose veikusių fabrikų, tarp jų „Tilka“, dovanojusi vieną kulkosvaidį ir du šautuvus. Ginkluotosioms krašto pajėgoms remti sąjungos Šančių skyrius iš surinktų lėšų nupirko dar 15 šautuvų. Iš viso padovanoti du kulkosvaidžiai ir 42 šautuvai įteikti 2-ajam pėstininkų pulkui ir Ryšių batalionui646. Tais pačiais metais sąjungos centro valdyba surengė baliųloteriją, per kurį paaukota 3 818,65 Lt. Organizatoriai dėkojo įmonėms ir akcinėms bendrovėms, tarp jų ir „Br. Tilmansams ir Ko“ bei „Tilkai“647. 1938 m. „Lietuvos Lloydas“ paaukojo Ginklų fondui 5 000 Lt, ir šios lėšos skirtos lėktuvui Šaulių sąjungai pirkti648. 1939 m. Lietuvoje įsikūrusi Šv. Jono Bosko saleziečių oratorija, atsidėjusi jaunimo auklėjimui ir doroviniam bei dvasiniam ugdymui, už paramą ir aukas dėkojo visuomenei, taip pat „Tilkai“, „Metalui“, „Pienocentrui“, Tilmansams ir kt.649 1939 m. lapkričio 23 d. žurnale Karys pranešta, kad per Moterų šaulių tarybą moterims šaulėms įvairių virimo priemonių padovanojo Tilmansų, „Neries“, „Metalo“ fabrikai650. Mecenatystės ištakos ir raida rodo, kad šis reiškinys nėra vien gerovės ir įtakos demonstravimas. Ji suvokiama kaip asmens brandos ir gyvenimo prasmės aktas. Kuo įtakingesni mecenatai, tuo didesnę kultūrinę vertę sukuria jų parama. Įgyvendindami mecenatystės misiją, Tilmansai įsiamžino vertingu palikimu paskesnėms kartoms. XX a. pradžioje atgavus laisvę lietuviškai spaudai, suaktyvėjo tautinis ir visuomeninis lietuvių judėjimas. Švietimo reikšmę supratę Tilmansai rūpinosi darbininkų ir jų vaikų lavinimu. Tilmanso salėje suorganizuota mokyklėlė beraščiams neturtingiems darbininkams ir jų vaikams, kurioje mokyta skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Richardas Tilmansas veikiausiai sekė Tilmansų firmos Noikronenberge 1872 m. įsteigtos mokyklos dirbantiems vaikams pavyzdžiu651. 1906 m. Tilmanso salėje katalikiška Lietuvių švietimo draugija „Saulė“ slapta suorganizavo mokytojų kursus, kurie buvo legalizuoti tik 1907 metais. Tais pačiais metais p edagogas

142. Kauno komercijos mokykla. Apie 1920

652 KAVB KS, Juozapavičius P. 1983, p. 4. 653 Памятная. 1901, c. 234. 654 „Saulės“ namai“, in: Viltis, 1913 06 16, Nr. 68–69, p. 5; „Visuotinis „Saulės“ susirinki mas“, in: Viltis, 1914 03 04, Nr. 52, p. 1. 655 „Lietuvos kronika“, in: Lietuvos žinios, 1909 06 13, Nr. 16, p. 3. 656 „Kauno žinios. Komercijos mokykla“, in: Viltis, 1912 02 05, Nr. 16, p. 3. 657 „Kauno kronika. Kauno komercijos mokyklai“, in: Viltis, 1913 12 30, Nr. 141, p. 2; „Kauno kroni ka. Kauno komercijos mokyklai“, in: Viltis, 1914 05 06, Nr. 98, p. 2; „Kauno žinios. Kaune“, in: Lietuvos žinios, 1914 05 07, Nr. 98, p. 2. 658 „Įvairios žinios“, in: Lietuvos žinios, 1924 04 08, Nr. 82, p. 3–4.

ečislovas Vasiliauskas surengė kursus neraštingiems M darbininkams ir pradinio mokymo kursus darbininkų vaikams. Vėliau toje pačioje salėje jis įkūrė Karmelitų pradinę mokyklą652. Dar viena Tilmansų veiklos sritis – skurdžiai gyvenančiais vaikais besirūpinančios draugijos. 1902 m. Richardas Tilmansas, Iseras Beras Volfas ir kiti pramonininkai tapo Kauno berniukų gimnazijos stokojančių moksleivių šalpos draugijos (rus. Общеcтво вспомоществования недостаточным ученикам Ковенской мужcкой гимназии) nariais653. „Saulės“ švietimo draugija 1912–1913 m. įgyvendino didžiausią sumanymą – visuomenės paaukotomis lėšomis pasistatydinti savo rūmus Kaune Ukmergės pl. (rus. Вилкомиpcкoe шoссе, buv. Ukmergės pl., Raudonosios armijos pr., dab. Savanorių pr. 46). Pritrūkus lėšų statybai užbaigti, į pagalbą atėjęs Richardas Tilmansas paskolino pusei metų 30 000 rb. Kaip rašė spaudoje „Saulės“ draugijos valdyba: Nors p. Tilmansas ir svetimtautis, bet labai užjaučia „Saulės“ Draugijai ir lietuvių švietimui, už ką viešai jam galima išreikšti padėkos žodžius, ir dabar, kaip matome, p. Tilmansas išvedė mus iš labai vargingo padėjimo654. „Saulės“ namų statyba baigta 1914 m. pabaigoje (dab. Kauno „Saulės“ gimnazija“). Domėdamasis prekybos ir pramonės vystymu, Richardas Tilmansas rūpinosi specialistų rengimu. Jau 1909 m. birželio 6 d. Tilmanso kontoroje įvykusiame Kauno draugijos prekybos apšvietimui platinti komisijos susirinkime nutarta: 1) prašyti Tilmansą, Brzozowskį, Leoną Ožinskį ir Gidonį pasirūpinti, kad gubernatorius kuo greičiausiai patvirtintų draugijos įstatus, 2) išsiųsti delegaciją į Sankt Peterburgą, kad gautų iš Prekybos ir pramonės ministerijos leidimą įsteigti prekybos mokyklą ir 3) rasti mokyklai tinkamą vietą655. Tik 1911 m. iš miesto dūmos narių, žinomų Kauno piliečių, tarp kurių buvo ir Richardas Tilmansas, sudaryta Komercijos (prekybos) mokyklos rūmų statybos Kaune komisija. Iš Richardo Tilmanso nupirktas didelis, maždaug 35 arų, sklypas tuometinių A. Puškino (rus. yл. A. Пушкина, dab. K. Donelaičio) / A. Mickevičiaus gatvių sankirtoje. 1912 m. vasario 5 d. Viltyje pranešta, kad Kauno miesto dūma gavo leidimą statytis Komercijos mokyklos rūmus ir tuo tikslu išleisti 60 000 rb., o Vidaus reikalų ministerija leido pasiskolinti 40 000 rb.656 1913 m. pabaigoje dūmos komisija sutiko skirti 12 435 rb. praėjusių metų skolai už Komercijos mokyklos rūmų statybą apmokėti. Iš Rusijoje įsteigto miestų tvirtovių fondo vienai iš mokyklų kasmet būdavo skiriama po 6 000 rb. Kaune ši pašalpa panaudota Komercijos mokyklos statybai. 1914 m. pašalpa dėl įvairių priežasčių vėlavo, ir tik gegužės mėnesį nutarta ją skirti. Palankaus lietuviams kunigaikščio caro rūmų kamerherio ir Kauno gubernijos bajorų maršalkos Ilariono Vasilčikovo rūpesčiu Kauno komercinei mokyklos statybai skirta 5 000 rb.657 Statybai rinktos aukos iš miestelėnų, tam tikrą dalį lėšų asignavo savivaldybė, o, jų pritrūkus statybai baigti, dviem įkeitimo aktais skolintasi iš Richardo Tilmanso. Skola siekė daugiau nei 100 000 rb.658 Kauno komercijos mokyklos rūmų pastatą (K. Duonelaičio g. 26 / A. Mickevičiaus g. 27) 1921 m. perėmė pirma Nepriklausomos Lietuvos aukštojo m okslo 93

148. KPAĮ registro lapas. 1941 149. Tas pat. 1941

726 KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 113. 727 KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 272, 213. 728 Kai kur klaidingai nurodoma, kad tai knyga Nr. VI [žr. KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 42, l. 6, Nr. 35 (Kauno miestas. Knyga XV, l. 1351–1400)] 729 KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 42, l. 6; b. 3, l. 223–270, Nr. 1–283. 730 KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 269–270. 731 KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 229, Nr. 35; l. 238, Nr. 84–91; l. 250, Nr. 155–158, Nr. 161–162; l. 251, Nr. 163–165; l. 266, Nr. 270.

102

kompetentingą komisiją726. 1941 m. sausio 17 d. KPAĮ įgalioti Kauno valstybinio kultūros muziejaus Istorinio skyriaus vedėjas, pedagogas, bibliofilas, numizmatas Povilas Karazija ir to paties muziejaus Meno skyriaus vedėjas Vytautas Kairiūkštis atvyko į dr. Herberto Tilmanso vilą. Dalyvaujant savininkui, komisijos nariai suregistravo dalį eksponatų, buvusių I ir II aukšto kambariuose. Dviejų puslapių registrą KPAĮ knygoje Nr. V sudarė 16 pozicijų (26 vnt.)727. Visi aprašyti objektai pripažinti vertingais ir perkelti į KPAĮ saugyklas Kauno valstybiniame kultūros muziejuje. Muziejininkų pradėtą darbą Herberto Tilmanso namuose 1941 m. vasario 26–27 ir kovo 3–10 d. pagal 1940 m. lapkričio 19 d. Švietimo liaudies komisariato įgaliojimą Nr. 35741 tęsė Borisas Melngailis. Surašymo metu parengtą 49 lapų sąrašą KPAĮ knygoje Nr. XV728 sudarė 283 pozicijos (508 vnt.) įvairių meno arba istorijos požiūriu vertingų eksponatų729, o sąrašo pabaigoje išdėstytas nutarimas730. Jame nurodoma, kad KPAĮ leido išvežti nevertingus naudotus virtuvės indus, virdulį, laikrodžius, beletristikos knygas, šeimos nuotraukas, saloninius žaidimus ir t. t. Visi šie daiktai sukrauti į aštuoniolika dėžių, užantspauduotų KPAĮ lako antspaudais731. Kaip nevertingus leista išvežti ir šeimos narių portretus, paveikslus, vaizduojančius žirgus, jojikus. Tarp jų buvo Bruno Pinkowo, Wojciecho Kossako,

150–151. Tilmansų vilos miegamasis. Smėlio g. (vok. Sand Straße) 16. 1916 152–153. Tilmansų vilos darbo kambarys. Smėlio g. (vok. Sand Straße) 16. 1916

732 733 734 735 736 737

KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 238–241, 246–247, Nr. 92–103, 107, 137–142. KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 241, Nr. 104. KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 250, Nr. 159–160. KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 264–265, Nr. 250–258. KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 270 (nutarimas). KPC PB, f. 1, ap. 1, b. 16, l. 279; f. 17, ap. 2, b. 3, l. 221, Nr. 24 (kariška sargybos būdelė).

Juliuso Morvay, Henri’o D’Annency Montpezato, Fritzo Schulze-Blanko, G. Rehrmanno, W. Bjorne’s, Carlo Haverio, Emilio Volkerso ir kitų tapytojų drobės732. Leista išvežti raižinį, vaizduojantį raitą Napoleoną tarp karininkų733, Willibardo Fritscho bronzinę statulėlę (aukštis 56 cm), vaizduojančią damą jojimo kostiumu ant žirgo (dr. Tilmanso motina), nežinomo skulptoriaus bronzinę statulėlę, vaizduojančią žirgu jojantį žokėją734. Leidimas išduotas 1941 m. kovo 10 d., o 1941 m. kovo 18 d., išvykdamas iš Lietuvos, Herbertas Tilmansas išsiuntė į Vokietiją dvidešimt paveikslų, dvi bronzines statulėles, aštuonis kilimus735 ir aštuoniolika dėžių, į kurias sukrovė įvairius buities rakandus. Dalis Boriso Melngailio 1941 m. vasario 26–27 ir kovo 3–10 d. KPAĮ registre aprašytų Herberto Tilmanso eksponatų (38 pozicijos) paties savininko buvo padovanoti Kauno valstybiniam kultūros muziejui736. Veikiausiai meno vertybių surašymo metu Herbertas Tilmansas prašė Borisą Melngailį leisti išsivežti šeimos narių portretinius paveikslus, galbūt dėl to mainais žadėdamas kai ką iš aprašomų daiktų padovanoti. Ko gero, tai viena iš versijų, kodėl dalį aprašomų vertybių Herbertas Tilmansas padovanojo muziejui. 1941 m. gruodžio 31 d. KPAĮ perdavė Herberto Tilmanso dovaną Vytauto Didžiojo kultūros muziejui737. Eksponatai susandėliuoti Istoriniame skyriuje. 103

129–130. Lėkštės ažūriniu pakraščiu (2 vnt.) Vokietija, Tyfenfurtas, Carlo Tielscho ir Ko porceliano manufaktūra (vok. Carl Tielsch Porzellanmanufaktur), XIX a. vid. Porcelianas, polichromija, auksavimas, 7,6, × 31,1 × 21,0; 7,0 × 30,2 × 21,2 Ženklai: (reversuose – poglazūrinis spausdintas kobalto mėlynos spalvos) erelis / raidės T[ielsch] P[orzellan] M[anufaktur] – fabriko pavadinimo santrumpa TDS, inv. Nr. Tt 659 – Tt 660 Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 232, Nr. 48. 1941 02 27; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 4

131–132. Lėkštės „Vaisių pintinė“ (2 vnt.) Jungtinė Karalystė, Stoktonas prie Tiso (Jorkšyras) Williamas Smithas ir Ko (angl. William Smith & Co), apie 1860 Fajansas, poglazūrinė polichrominė perkeliamoji spauda* 3,2 × 36,3 × 30,5; 3,1 × 36,3 × 30,4 Ženklai: (reverse – poglazūrinė perkeliamosios spaudos mėlynos spalvos) pintinė su vaisiais, ant jos (angl.) FRUIT / BASKET [Vaisių / pintinė]) – dizaino ženklas; (įspaustos) raidės W[illiam] S[mith] & Co – bendrovės pavadinimo santrumpa / WEDGWOOD – plagijuotas Vedžvudo ženklas** / skaičius 13 TDS, inv. Nr. Tt 664 – Tt 665 Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 242, Nr. 113. 1941 03 05; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 4 * Perkeliamoji spauda (angl. transfer printing) – dekoro elementų perkėlimas popieriumi nuo vario ar plieno plokštelės ant nedegto porceliano paviršiaus. ** WEDGWOOD ženklas naudotas neteisėtai, siekiant pritraukti pirkėją, todėl gamintojas buvo patrauktas atsakomybėn

133–134. Puodelis su lėkštele Prancūzija?, 1870 Porcelianas, polichrominė tapyba, auksavimas (Puodelis) aukštis 12,0, plotis 12,8, skersmuo 11,0, 7,3; (lėkštelė) aukštis 3,0, skersmuo 16,6 Įrašai: (puodelio išorinėje pusėje – antglazūrinis aukso spalvos pranc.) įrašas Souvenir [suvenyras] TDS, inv. Nr. Tt 794a (puodelis), inv. Nr. Tt 794b (lėkštelė) Rest: 2017 (Tt 794b lėkštelė) ČDM ERKS (Laima Statkienė) Eksp.: 1990 05 18 – 2000 04 20 XVII–XX a. fajansas ir porcelianas iš ČDM rinkinių, ŽDG; 2000 04 20 – 2015 10 19 XVII–XX a. taikomoji dailė, ŽDG Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 244, Nr. 127. 1941 03 06; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 1

134

135–136. Puodelis su lėkštele Prancūzija?, 1870 Porcelianas, dengimas gelsva spalva, polichrominė tapyba, auksavimas (Puodelis) aukštis 12,5, plotis 12,7, skersmuo 11,0, 7,3; (lėkštelė) aukštis 2,8, skersmuo 16,7 TDS, inv. Nr. Tt 795a (puodelis), inv. Nr. Tt 795b (lėkštelė) Rest.: 2017 (Tt 795b lėkštelė) ČDM ERKS (Laima Statkienė) Eksp.: (Tt 795a) 1990 05 18 – 2000 04 20 XVII–XX a. fajansas ir porcelianas iš ČDM rinkinių, ŽDG; 2000 04 20 – 2015 10 19 XVII–XX a. taikomoji dailė, ŽDG Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 244, Nr. 128. 1941 03 06; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 1

137–148. Kavos puodeliai su lėkštelėmis (6 poros) Austrijos-Vengrijos imperija, Karlsbadas, Schmidto ir Ko porceliano fabrikas „Viktorija“ (vok. „Victoria“ Schmidt & Co Porzellanfabrik), XIX a. pab. Porcelianas, polichrominė tapyba, dekalkomanija, auksavimas (Puodelis) aukštis 7,2, plotis 6,3, skersmuo 4,8, 3,4; (lėkštelė) aukštis 1,5, skersmuo 10,8 Ženklai: (lėkštelių dugnų išorinėse pusėse – antglazūriniai spausdinti melsvos spalvos) įrašai ovalo rėme (virš.) VICTORIA [Viktorija] – fabriko pavadinimas / (ap.) CARLSBAD [Karlsbadas], (ovalo centre) angelas / (po ovalu) AUSTRIA [Austrija]; (puodeliuose) nėra TDS, inv. Nr. Tt 283a – Tt 288a (puodeliai), Tt 283b – Tt 288b (lėkštelės) Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 232, Nr. 46–47. 1941 02 27; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 4

135

Vazų komplektas (3 vnt.) Vokietija, apie 1880 Fajansas, poglazūrinė tapyba kobalto mėlyna spalva Ženklai: (dugnų išorinėse pusėse – poglazūrinė ranka rašyta kobalto mėlynos spalvos) raidė W – nežinomas inicialas

235. Vaza su dangčiu 65,3 × 27,5 × 24,8 TDS, inv. Nr. Tt 707

236–237. Vazos (2 vnt.) 46,8 × 27,3 × 23,3; 47,0 × 27,5 × 23,3 TDS, inv. Nr. Tt 705 – Tt 706 Eksp.: (inv. Nr. Tt 705, Tt 707) 1990 05 18 – 2000 04 20 XVII–XX a. fajansas ir porcelianas iš ČDM rinkinių, ŽDG; 2000 04 2 – 2015 10 19 XVII–XX a. taikomoji dailė, ŽDG Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 225, Nr. 16–17. 1941 02 26; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 4

Vazų komplektas (3 vnt.) Prancūzija, Lilis, XIX a. Fajansas, poglazūrinė tapyba kobalto mėlyna spalva Ženklai: (dugnų išorinėse pusėse – poglazūrinės ranka rašytos kobalto mėlynos spalvos) sulipusios raidės AL – neidentifikuoti inicialai

238. Vaza su dangčiu Aukštis 43,0, skersmuo 13,5, 23,2, 13,5, (dangtis) skersmuo 17,3 TDS, inv. Nr. Tt 481

239–240. Vazos (2 vnt.) Aukštis 28,2, skersmuo 16,5, 11,3; aukštis 28,2, skersmuo 16,5, 11,4 TDS, inv. Nr. Tt 703 – Tt 704 Eksp.: (Tt 703 – Tt 704) 1990 05 18 – 2000 04 20 XVII–XX a. fajansas ir porcelianas iš ČDM rinkinių, ŽDG; 2000 04 20 – 2015 10 19 XVII–XX a. taikomoji dailė, ŽDG Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 224–225, Nr. 12–13, 15. 1941 02 26; KPC PB, f. 1, ap. 1, b. 16, l. 377, Nr. 116 (Tt 703 – Tt 704); ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 4

148

Vazų komplektas (3 vnt.) Šiaurės Prancūzija, XIX a. Fajansas, poglazūrinė tapyba kobalto mėlyna spalva

241. Vaza su dangčiu Aukštis 38,5, skersmuo 11,7, 21,3, 13,0, (dangtis) skersmuo 16,2 Ženklai: (dugno išorinėje pusėje – poglazūrinės ranka rašytos kobalto mėlynos spalvos) sulipusios raidės AL – neidentifikuoti inicialai TDS, inv. Nr. Tt 482

242–243. Vazos su dangčiais (2 vnt.) Aukštis 33,0, skersmuo 8,3–8,8, 16,2, 10,3–11,2, (dangtis) skersmuo 10,4–11,0; aukštis 32,8, skersmuo 8,3–8,8, 16,0, 10,3–11,2, (dangtis) skersmuo 10,4–11,0 Ženklai: (inv. Nr. Tt 483 dugno išorinėje pusėje – poglazūrinės ranka rašytos kobalto mėlynos spalvos) sulipusios raidės A[driaen] K[ock]* – gamyklos De Grieksche A Delfte savininko inicialai, (inv. Nr. Tt 484 dugno išorinėje pusėje – poglazūrinės kobalto mėlynos spalvos) sulipusios raidės AL – neidentifikuoti inicialai TDS, inv. Nr. Tt 483 – Tt 484 Eksp.: (Tt 482) 1990 05 18 – 2000 04 20 XVII–XX a. fajansas ir porcelianas iš ČDM rinkinių, ŽDG; 2000 04 20 – 2015 10 19 XVII–XX a. taikomoji dailė, ŽDG Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 225, Nr. 13–14. 1941 02 26; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 4 * Adriaenas Kockas – gamyklos De Grieksche A Delfte savininkas (1686–1701). XIX a., siekiant pritraukti pirkėjus, inicialai AK naudoti kaip bendrovės kokybės ir senumo ženklas

Johann Joachim KÄNDLER (1706–1775) 244. Ąsotis „Vandens stichija“ (iš alegorinės serijos „Žemės, oro, ugnies ir vandens stichijos“) Pagal 1741 m. modelį Vokietija, Meisenas, Karališkoji Saksonijos porceliano manufaktūra Meisene (vok. Königlich-Sächsische Porzellan-Manufaktur Meissen), XIX a. Porcelianas, skulptūrinis modeliavimas, polichromija, auksavimas 62,0 × 38,0 Ženklai: (dugno išorinėje pusėje – poglazūriniai piešti kobalto mėlynos spalvos) sukryžiuoti kardai – manufaktūros ženklas; (įrėžtas) skaičius 320 – serijos Nr.; (įspausti) skaičiai 163 40 TDS, inv. Nr. Tt 236 Rest.: 1981–1986 RC (Bronislava Kunkulienė) Eksp.: 1980 09 26 – 1981 01 14 Austrų–vokiečių XVIII–XX a. dailė iš ČDM rinkinių, ČDM (centriniai rūmai); 1990 05 18 – 2000 04 20 XVII–XX a. fajansas ir porcelianas iš ČDM rinkinių, ŽDG; nuo 2000 04 20 – 2018 11 26 XVII–XX a. taikomoji dailė, ŽDG Parodos: 1986 12 19 – 1987 06 02 Animalistinė dailė, ČDM (centriniai rūmai) Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 233, Nr. 50. 1941 03 03; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 4 Publ.: Mykolo Žilinsko dailės galerija, 2014, spalv. il.

149

302. Vaza su aukšta kojele ir reljefiniu medalionu Vakarų Europa, XIX a. pab. Žalvaris, štampavimas; varis, liejyba, sidabravimas Aukštis 15,5, skersmuo 18,6, 9,1 TDS, inv. Nr. Tt 1714 Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 258, Nr. 213. 1941 03 08

303. Kaušas Rusija, Maskvos gubernija, 1899–1908 Sidabras, pertvarinis polichrominis emalis, 10,1 × 20,7 × 13,0 Įkalai: (dugno išorinėje pusėje) ovalo įrėmintas 1899–1908 m. Maskvos apygardos prabavimo valdybos ženklas: skaičius 84 – praba, moters galva su kokošniku profiliu į kr. ir kirilicos raidės И[ван Сергеевичь] Л[ебедкин] – valdytojo inicialai; ovalo įrėmintos kirilicos raidės M. C. – nežinomi inicialai; (rankenos ap.) ovalo įrėmintos kirilicos raidės M. C. – nežinomi inicialai; ovalo įrėmintas 1899–1908 m. Maskvos apygardos prabavimo valdybos ženklas: skaičius 84 – praba, moters galva su kokošniku profiliu į kr. ir kirilicos raidės И[ван Сергеевичь] Л[ебедкин] – valdytojo inicialai; neįskaitomas ženklas TDS, inv. Nr. Tt 7942 (Vs 188) Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 1357, Nr. 36. 1941 02 27; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 7

304. Padėkliukas Vakarų Europa, XIX a. pab. – XX a. pr. Metalas, štampavimas, raižyba, sidabravimas Aukštis 1,5, skersmuo 25,5–26,2 TDS, inv. Nr. Tt 1622 Rest.: 2016 ČDM ERKS (Laima Statkienė) Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 257, Nr. 207. 1941 03 07; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 8

168

305. Cukrinė Vakarų Europa, XIX a. pab. – XX a. pr. Žalvaris, liejyba, štampavimas, sidabravimas, auksavimas 12,0 × 21,0 × 13,5 Įkalai: (dugno išorinėje pusėje) raidė G TDS, inv. Nr. Tt 2479 Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 229, Nr. 220. 1941 03 08; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 8

306. Vaza Vakarų Europa, XIX a. pab. – XX a. pr. Žalvaris, štampavimas, liejyba, sidabravimas, 12,6 × 31,2 × 20,2 Įkalai: (dugno išorinėje pusėje) skaičius ir raidė 08E TDS, inv. Nr. Tt 1625 Eksp.: 2006 03 30 – 2015 10 19 XVII–XX a. taikomoji dailė, ŽDG Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 260, Nr. 225. 1941 03 08; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 8

307–308. Butelių padėkliukai (2 vnt.) Vakarų Europa, XIX a. pab. – XX a. pr. Žalvaris, štampavimas, sidabravimas; (dugnas) medis, tekinimas; aksomas Aukštis 4,2, skersmuo 19,0, 14,2; aukštis 4,2, skersmuo 18,5, 14,2 TDS, inv. Nr. Tt 1777 – Tt 1778 Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 259, Nr. 218. 1941 03 08; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 8

309–310. Butelių padėkliukai (2 vnt.) Vakarų Europa, XIX a. pab. – XX a. pr. Varis, štampavimas, sidabravimas; (dugnas) medis, tekinimas; aksomas Aukštis 4,5, skersmuo 16,1, 12,7; aukštis 4,2, skersmuo 16,2, 12,7 TDS, inv. Nr. Tt 1775 – Tt 1776 Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 259, Nr. 219. 1941 03 08; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 8

169

Louis WERNER 403. Vaisių vaza Vokietija, Berlynas, XX a. pr. Sidabras, štampavimas, auksavimas, raižyba; (įdėklas) krištolas, raižyba Aukštis 22,2, skersmuo 26,8, 16,4 Įkalai: (kojelės vidinėje pusėje) pusmėnulis ir karūna – Vokietijos sidabro dirbinių ženklas; skaičius 800 – praba; Louis Werner – sign. // No 11196 / 13 – serijos Nr. Įrašai: (pagrinde virš. vok.) PREIS VOM BÖTZSEE STRAUSBERG DEN 13 AUGUST 1916. [Lenktynių nugalėtojui prie] Bötzsee [ežero ties] Strausbergu prizas, 1916 m. rugpjūčio 13 d.] TDS, inv. Nr. Tt 7947 (Vs 193) Istorija: 1916 m. apdovanota Marija Voltmanaitė-Tilmansienė; atvežta į Kauną; 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 256, Nr. 200. 1941 03 07; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 7

Tualeto reikmen ys 404. Papuošalų dėžutė Vokietija, Berlynas, Brolių Friedländerių sidabro dirbinių fabrikas (vok. Gebrüder Friedländer Silberwarenfabrik), apie 1900 Sidabras, štampavimas, auksavimas, 2,7 × 7,3 × 5,0 Įkalai: (prie uždarymo fiksatoriaus) pusmėnulis ir karūna – Vokietijos sidabro dirbinių ženklas; skaičius 925 – praba; (vok.) Gebr[üder] FRIEDLAENDER [Broliai Friedlaenderiai] – fabriko savininkai TDS, inv. Nr. Tt 7749 (Bs 573) Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 258, Nr. 214. 1941 03 08; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 7

405. Šukos Vokietija, Pforcheimas, Plazo ir Kälberio metalo dirbinių fabrikas (vok. Plaz & Kälber Metallwarenfabrik), XX a. pr. (Apkaustas) sidabras, štampavimas; (šukos) plastmasė, štampavimas 18,5 × 4,7 × 1,3 Įkalai: (rėmelio pakraštyje) pusmėnulis ir karūna – Vokietijos sidabro dirbinių ženklas; skaičius 800 – praba; kvadratėlio užapvalintas kampais įrėmintame ovale strėlės skiriamos raidės P[laz] // K[älber] – fabriko savininkų inicialai TDS, inv. Nr. Tt 7948 (Vs 194) Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 258, Nr. 208. 1941 03 08; ČDM TDS, PPA 1949 12 10, Nr. 7

190

L ai kr o d ž i a i 406. Stalinis laikrodis Prancūzija?, XIX a. vid. Baltas marmuras, šlifavimas, poliravimas; žalvaris, liejyba, auksavimas; (ciferblatas) emalis, dažymas, 50,2 × 33,3 × 10,0 TDS, inv. Nr. Tt 2119 Parodos: 2012 10 29 – 2013 03 18 Mirábile Visu. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 1921–2011, ŽDG Eksp.: nuo 2013 05 26 – 2016 11 03 XVII–XX a. taikomoji dailė, ŽDG Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 213, Nr. 14. 1941 01 17; ČDM TDS, PPA 1949 08 27, Nr. 7 Publ.: Tamulevičienė E. 1978, p. 48, Nr. 139, pav. 51(139); Kolekcijų istorijos, 2013, p. 120, p. 285, spalv. il.

407. Židininis laikrodis su Atėnės ir moirų statulėlėmis Prancūzija, Monbeljaras, Vincenti ir Ko laikrodžių fabrikas (vok. Vincenti & Cie Montbéliard die Uhrenfabrik), 1870–1880 Medis, dažymas, inkrustavimas žalvarinėmis plokštelėmis; žalvaris, liejyba, raižymas; emalis; stiklas; viela, sukimas, 103 × 42 × 24 Įrašai: (emalinėje plokštelėje po ciferblatu vok.) E. F. Wolf Nachfolger Hannover [E. F. Wolfo įpėdinis Hanoveryje] – nežinomas asmuo Įkalai: (ant mechanizmo apskritimo įrėmintas pranc.) įrašas Médaille d’argent Vincenti & Cie,1855 [Sidabro medalis [skirtas] Vincenti ir Ko, 1855] – fabriko savininko apdovanojimas; skaičiai 1535 / 6013 / 1018 – serijos Nr. TDS, inv. Nr. Tt 2111 Rest: 2016 ERKS (Laima Statkienė) Parodos: 1980 09 26 – 1981 01 14 Austrų–vokiečių XVIII–XX a. dailė iš ČDM rinkinių, ČDM (centriniai rūmai) Istorija: 1941 03 10 perimta KPAĮ; nuo 1941 VDKM IS Šaltiniai: KPC PB, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 272, Nr. 2. 1941 01 17; ČDM TDS, PPA 1949 09 07, Nr. 17 Publ.: Tamulevičienė E. 1978, p. 35, Nr. 71, il. 9 (71)

191