Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus įvykių apžvalga: 2015 by Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

AUKSINIAI

MUZIEJAUS METAI IR... ŠAUKŠTAS DEGUTO Direktoriaus pavaduotoja DAINA KAMARAUSKIENĖ

2015-ieji įeis į muziejaus istoriją kaip išskirtiniai, gausūs iškilių datų, renginių, retų parodų ir didelių vilčių, siejamų su Europos Sąjungos struktūrinių fondų atėjimu į kultūros sritį. Trijų itin iškilių asmenybių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 140-osios gimimo metinės ir jo mecenato Oginskio bei Pauliaus Galaunės jubiliejiniai metai privertė smagiai suktis, siekiant prasmingai ir pastebimai pažymėti šiuos žmones. M. K. Oginskis įamžintas tradiciškai – surengta įspūdinga paroda „Veidai iš būtojo laiko. Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“. Joje pristatoma turtinga ku-

nigaikščių kolekcija, kurios dalis iš Plungės

Čiurlionis buvo minimas visus metus. Mu-

dvaro 1925 m. pateko į tuometinį Valsty-

ziejuje surengta daug netradicinių rengi-

bės muziejų. Parodos medžiaga doku-

nių, koncertų, sukurta naujų muzikinių ir

mentuota rinkinio kataloge.

meninių projektų, siekiant parodyti, kad

„Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lietuviška pasaka“. Fotografija: Klaudyna Schubert

Čiurlionis gali būti jaunatviškas, šmaikš-

užsienio šalių kuratoriai. Jubiliejinių metų

tus, įkvepiantis ir vis dar aktualus. Sureng-

akcentu tapo reta, iš privačių kolekcijų su-

tas ciklas „Čiurlionis įkvepia“aprėpė naci-

rengta paroda „Kazimieras Stabrauskas –

onalinį moksleivių fotografijų konkursą,

Čiurlionio mokytojas“.

džiazą, gatvių šokius, avangardinę muziką, drąsias improvizacijas. Buvo netgi sukurti

Čiurlionio metai buvo minimi ir užsienyje.

komiksai apie Čiurlionį, gaminami Čiur-

Krokuvoje, Tarptautiniame kultūros cen-

lionių šeimos patiekalai. Profesionalams

tre, surengta viena iš didžiausių ir labai

buvo skirtas paskaitų ciklas „Pasaulinės

įspūdinga Čiurlionio darbų paroda „Mika-

kuratorystės pamokos“, kuriame savo pa-

lojus Konstantinas Čiurlionis. Lietuviška

tirtimi rengiant Čiurlionio parodas dalinosi

pasaka“. Iškilmingas parodos atidarymas

pradėjo Lietuvos kultūros savaitę Kroku-

to Aleksandro Stulginskio 130-osios gimi-

voje.

mo metinės.

15 kūrinių M. K. Čiurlionio buvo atrinkti į

Labai išsamiai parengta paroda „Pra-

tarptautinę parodą, surengtą Italijoje „Mo-

nas Domšaitis. Visuomet kelyje“ lankyto-

dernumo demonas“.

jams priminė apie šio iškilaus menininko

Paroda „Europa ant operacinio stalo: Pirmasis pasaulinis karas Luiso Ramakerso karikatūrose“, vykusia istorinėje Preziden-

135-ąsias metines ir supažindino su mažai matytais jo kūriniais iš Lewben Art Foundation kolekcijos.

tūroje, buvo pažymėtos 100-osios šio karo metinės, netikėtai tapusios labai aktualia tema šių dienų pasaulyje. Šiame muziejaus padalinyje paroda „Gimęs tai vietai ir toms pareigoms“ paminėtos LR preziden-

Dešinėje: iš „Pa(si)matymas su Adoliu Krištopaičiu“ ekspozicijos

90-ies metų jubiliejui buvo skirta kiek mažiau žinomo, tačiau labai ryškiai įsiliejusio į Lietuvos meno istoriją dailininko Adolio Krištopaičio paroda „Pa(si)matymas su Adoliu Krištopaičiu“. Išsami, informatyvi, puikiai menotyrininkės Violetos Jocienės parengta paroda sulaukė itin didelio menininkų susidomėjimo. Paroda „Amžinybės pažadai“, sukėlusi tikrą lankytojų apgultį, buvo skirta kun. Ričardo Mikutavičiaus 80-ties metų jubiliejui paminėti.

Kairėje: „Pranas Domšaitis. Visuomet kelyje“ Fotografijos: R. Šeškaitis

Edukacija M. Žilinsko dailės galerijoje

Kaip visuomet „Kauno Bienalė“ ir jau XII

Muziejaus edukatoriai įsiliejo į naujas vei-

„Kaunas Photo“ festivalis, surengti M. Ži-

klas. M. Žilinsko dailės galerijoje vasaros

linsko dailės galerijoje ir Kauno paveikslų

metu pradėjo veikti kūrybinė stovykla „Va-

galerijoje, susilaukė ne tik gausių lankyto-

sara. Vasara“, Prezidentūros darbuotojai

jų, bet labai aktyvios, kartais kontroversiš-

Tarptautinės muziejų nakties proga su-

kos žiūrovų reakcijos.

rengė neįtikėtino susidomėjimo sulaukusį turnyrą-žaidimą „Dingęs Kaunas“. Bendradarbiaujant su mokyklomis buvo sėkmin-

gai vystomas distancinio mokymo planas,

nus, pagal kuriuos patekome į tvarkytinų

pradėtos kurti vaizdo pamokos iš mu-

objektų sąrašą, tačiau kiek pastatų pasieks

ziejaus. Drauge su Kauno Jono Pauliaus

Europos pinigai, priklausys nuo tolimesnių

II gimnazijos gimnazistais ir mokytojais

sėkmingai parengtų investicinių projektų.

rengiamos filmuotos muziejaus profesijų

Kol kuriami nauji projektai, buvo atnaujin-

prezentacijos, skirtos moksleivių karjeros

tos keturios M. Žilinsko ekspozicijų salės.

ugdymo programoms.

Keramikos muziejuje vasario mėnesį įgy-

Kiekvieni metai pažeria didesnių ar mažesnių atradimų. Šių metų „atradimu“ galėtumėm įvardinti dailininko Andriaus Valiaus parodą, kurią parengė kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė. Daug kam nebuvo žinoma, kad šis menininkas, puikus pedagogas, laisvalaikiu kūrė profesionalius, įdomius gobelenus. Netikėtai į dienos šviesą iškilo fotografijų rinkinys, kurį 2014 metais mūsų muziejaus skaitmeniniame archyve aptiko dr. Jolita Mulevičiūtė. Tai – unikali fotografų Zdanauskų 76 nuotraukų

vendintas projektas „Keramikos muziejus – emocinga erdvė“. Gaila, kad ši erdvė metų pabaigoje prisipildė ne pačių pozityviausių emocijų, kadangi Kauno miesto savivaldybės sprendimu šios patalpos nuo 2016 m. kovo 1 d. atiteks miestui. Taigi Keramikos muziejus dings iš Kauno kultūrinio žemėlapio, kadangi alternatyvių pasiūlymų atkurti tokį muziejų nėra. Tačiau trumparegiški sprendimai neturi sutrukdyti planuoti naujų darbų, kurie nušvies ateinančius metus.

kolekcija, kurios pagrindu kuratorė Vaida

Muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis

Sirvydaitė-Rakutienė praėjusių metų pa-

šiais metais už nuveiktus darbus įvertin-

baigoje surengė parodą „Iš nežinios į ne-

tas aukščiausiu LR Kultūros ministerijos

žinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai

apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo

Lietuvoje“. Šiais metais kolekcija sulaukė

šviesą ir tikėk“.

išskirtinio dėmesio: paroda perkelta į Vroclavą, Žemutinės Silezijos fotografijos centrą „Romaninis namelis“, pasirodys rinki-

Šiais žodžiais nešinas muziejaus kolektyvas pasitinka Naujus, 2016-uosius metus. 

nio katalogas, 2016 metasi paroda keliaus į Varšuvos „Susitikimų su istorija namus“. Muziejus, belaukdamas 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramos, parengė visų muziejaus padalinių rinkodaros pla-

ĮVYKIŲ APŽVALGA 2015 Auksiniai muziejaus metai ir... šaukštas deguto 2

Čiurlionis Įkvepia

Nešk savo šviesą ir tikėk (...) Osvaldui Daugeliui 20 M. K. Čiurlionis svetur: Krokuva Rovigo Minskas Lietuvos meno palikimo sargyboje Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija Pranas Domšaitis. Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių 8

22 24 28 30 32

Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas

Boleslava ir Edmundas Zdanauskai. Iš nežinios į nežinią: (...)

Metų atradimas: Andrius Valius. Iliuzija tikiu 54 Adolis Jonas Krištopaitis. Pa(si)matymai

Amžinybės pažadas: paveikslai iš kun. Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos 62 Keramikos muziejus – emocinga erdvė

Sujungti. 10-oji Kauno tekstilės bienalė

E. Veliūtės vitražai pagal M. K. Čiurlionio eskizus

Istorinei Prezidentūrai – 10 76

Edukacija Edukacija Keramikos muziejuje Edukaciniai projektai M. Žilinsko galerijoje

86 86 88

Jaunojo piliečio pamoka. Edukacija Istorinėje Prezidentūroje 92 Leidiniai 94 „Vaitkuškis“ Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis ir XIX a. mėgėjų fotografija 94 Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė 96 Meila Balkus Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu.

116

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 118 M. Žilinsko dailės galerija

128

Kauno paveikslų galerija

134

Keramikos muziejus

140

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus

146

A. ir P. Galaunių namai 152

100

Paskaitos 104 Pasaulinės kuratorystės pamokos 106 Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje 109 Naujai įgyti eksponatai

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

112

Istorinė LR Prezidentūra

156

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus 162 V. K. Jonyno galerija

Rėmėjai ir partneriai

170

174 9

ČIURLIONIS ĮKVEPIA RENGINIŲ CIKLAS 140-OSIOMS M. K. ČIURLIONIO GIMIMO METINĖMS

...KURTI...DŽIAUGTIS ...IMPROVIZUOTI ...NAKTINĖTI...DALYTIS ...SUJUNGTI ĮVAIRIAS KULTŪROS SRITIS IR MENINES VEIKLAS M. K. ČIURLIONIO SKYRIAUS INFORMACIJA

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus M. K. Čiurlionio 140-ųjų gimimo metinių proga surengė unikalų nemokamų renginių ciklą „Čiurlionis įkvepia“, vykusį nuo gegužės 16 d. iki rugsėjo 24 d. Renginio metu buvo įgyvendintas tikslas sujungti įvairias kultūros sritis ir menines veiklas, pasitelkiant interaktyvias priemones, bendradarbiaujant su skirtingų amžiaus grupių ir skirtingų sričių menininkais. Taip pavyko aktualizuoti daugiasluoksnį M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą, atskleidžiant M. K. Čiurlionio idėjų novatoriškumą, ir suteikti galimybę įvairioms visuomenės grupėms įvertinti šio menininko reikšmę Lietuvai. Šiam tikslui pasiekti buvo užsibrėžti ir įgyvendinti šie uždaviniai: renginių ciklo atskirų dalių suplanavimas, suorganizavimas, įgyvendinimas bei projekto ir jo rezultatų viešinimo užtikrinimas. Gegužės 16 d. renginys „ČIURLIONIS ĮKVE-

dros Jančaitės pasivaikščiojimo po galeriją

PIA NAKTINĖTI“ sutapo su rengiama tarp-

dainuojant sutartines iki „Jaras Ramūnas ir

tautinės muziejų bendruomenės akcija

sotus kauno muzikai“ kolektyvo elektroa-

„Muziejų naktis“. Jos metu lankytojų, ga-

kustinio eksperimento). Be muzikinės pro-

lėjusių iki išnaktų džiaugtis atviru muzie-

gramos, dar įvyko teatro ir šokio studijos

jumi, laukė trys kontrastingi savo stiliumi

„In Beat“ pasirodymas, o mažiesiems lan-

muzikiniai pasirodymai (nuo fleitininko

kytojams buvo skirtos net trys čiurlioniš-

Andriaus Radziukyno improvizacijų, Skai-

kos kūrybinės dirbtuvės.

Birželio 18 d. renginyje „ČIURLIONIS ĮKVEPIA DŽIAUGTIS“ lankytojus džiugino populiari roko grupė „Garbanotas bosistas“ ir džiazo kolektyvas „Subtilu-Z“. Daug žiniasklaidos dėmesio susilaukė pirmųjų komiksų apie Čiurlionį paroda. Parodos autoriai (VDA KF taikomosios grafikos katedros studentai) visą savaitę prieš renginį dalyvavo muziejuje vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse, kurias vedė garsios Lietuvoje komiksų kūrėjos Miglė Anušauskaitė ir Gerda Jord. Kūrybinių dirbtuvių metu studentai gilinosi į Čiurlionio biografiją, kūrybą ir bandė sukauptas žinias perteikti netikėtu, šmaikščiu kampu. Atidarymo svečiai buvo kviečiami nupiešti savo komiksą. Savaitraštis „Literatūra ir menas“ atrinko publikuoti 4 studentų komiksus. Liepos 23 d. „ČIURLIONIS ĮKVEPIA IMPROVIZUOTI“ renginio metu pianistas Rokas Zubovas, džiazo pianistas Artūras Anusauskas ir aktorius Aleksas Kazanavičius atliko „Improvizaciją pagal Čiurlionį“. Improvizacijos metu visi vaikai buvo kviečiami piešti milžinišką ant scenos kabantį piešinį, įkvėptą skambančios muzikos. Ilona Klusaitė, Daiva Stulgytė, Daiva Stubraitė, Hendrikas Savickis pristatė programą „Muzika ir žodis Lietuvoje“. Rugpjūčio 20 d. renginys „ČIURLIONIS ĮKVEPIA KURTI“ prasidėjo Čiurlionio muzikos įkvėptu „Šokių bunkerio“ modernaus

turinys ↑

„Miesto sodo“ restoranas pagal Čiurlionių šeimos tradicijas parengė specialų „Čiurlionišką meniu“, kuriame lankytojai galėjo rasti netikėtų istorijų iš Čiurlionio gyvenimo, susijusių su siūlomais patiekalais.

šokio pasirodymu. Antrojoje vakaro dalyje atėjusiuosius džiugino Ingridos Spalinskaitės ir Justės Sakalytės grupė „Šalutinis efektas“. Rugsėjo 24 d. „ČIURLIONIS ĮKVEPIA DALYTIS“ – renginių ciklo uždarymo šventė. Jos metu buvo pagerbti daugiau nei pusę metų vykusio Nacionalinio fotografijos konkurso laureatai. Po apdovanojimų pirmą kartą muziejaus istorijoje greta Čiurlionio darbų ekspozicijų salėse buvo atidaryta konkurso finalininkų paroda. Pasibaigus parodos atidarymui, renginių ciklo rėmėjus ir kviestinius svečius pasveikino solistės Skaidros Jančaitės ir berniukų choro „Varpelis“ muzikinis projektas. Renginį vainikavo iškilmingas „Kazimieras Stabrauskas – Čiurlionio mokytojas“ parodos atidarymas.

Parodos „Kazimieras Stabrauskas – Čiurlionio mokytojas“ atidarymas. Fotografija: A. Kapčius

„ČIURLIONIS ĮKVEPIA DALYTIS“ – renginių ciklo uždarymo šventė. Akimirkos iš Nacionalinio fotografijos konkurso laureatų apdovanojimų bei finalininkų fotografijų parodos atidarymo. Taip pat Skaidros Jančaitės ir berniukų choro „Varpelis“ muzikinio projekto momentai. Fotografijos: J. Račiūnaitė

Visų renginių metu svečius vaišino „Miesto

Renginiai buvo aktyviai populiarinami:

sodo“ restoranas, pagal Čiurlionių šeimos

pagrindinėje miesto gatvėje (Laisvės al.)

tradicijas parengęs specialų meniu. Me-

ir turizmo centruose buvo platinami pla-

niu lankytojai galėjo rasti netikėtų istorijų

katai, dalijamos skrajutės, buvo reklamuo-

iš Čiurlionio gyvenimo, susijusių su siūlo-

jamasi per ACM ekranus, spaudos pra-

mais patiekalais.

nešimai plačiai pasklido svarbiausiuose

Daug žiniasklaidos dėmesio susilaukė pirmųjų komiksų apie Čiurlionį paroda. Renginio svečiai buvo kviečiami nupiešti savo komiksą. Fotografija: R. Norkutė

internetiniuose portaluose, socialiniuose tinkluose ir spaudoje („Kauno diena“, „Literatūra ir menas“). Reportažus apie muziejaus veiklą rengė LRT ir INIT televizijos ir „Žinių radijas“. 

turinys ↑

10-14 psl: „Čiurlionis įkvepia“ renginių akimirkos. Fotografijos: R. Norkutė, J. Tolvaišytė-L.

NEŠK SAVO ŠVIESĄ IR TIKĖK KULTŪROS MINISTERIJOS GARBĖS ŽENKLAS ĮTEIKTAS

OSVALDUI DAUGELIUI LR KULTŪROS MINISTERIJOS PRANEŠIMAS

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ spalio 19 dieną įteiktas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui. Aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą „Žalgirio“ arenos amfiteatre Kaune įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

O. Daugelis apdovanotas už svarų indėlį ir

Lietuvos dailės kolekcijų istorija bei Naci-

ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir

onalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

menui, už kultūros paveldo saugojimą ir

rinkiniai, yra nuolatinis muziejaus organi-

sklaidą, už iniciatyvas, inspiruojančias ben-

zuojamų parodų katalogų įžangų autorius.

druomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Tarp žymiausių O. Daugelio inicijuotų ir surengtų M. K. Čiurlionio kūrinių parodų pastaraisiais metais Lietuvoje bei užsieny-

Menotyrininkas, muziejininkas Osvaldas

je yra ekspozicija „M. K. Čiurlionis ir am-

Daugelis, nuo 1992 m. vadovaudamas Na-

žininkai“ Nacionaliniame Ukrainos dailės

cionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muzie-

muziejuje, „Spalvų ir garsų dialogai. Mika-

jui, įgyvendina muziejaus infrastruktūros

lojus Konstantinas Čiurlionis ir amžininkų

gerinimo projektus, yra parengęs daugybę

kūryba“ Nacionalinėje dailės galerijoje Vil-

publikacijų lietuvių ir užsienio kalbomis

niuje, „M. K. Čiurlionis ir amžininkai“ Esti-

nacionaliniams ir tarptautiniams meno

jos meno muziejuje, „M. K. Čiurlionis: un

leidiniams, kuriomis pristatoma XIX – XX a.

Viaggio Esoterico (1875-1911)“ Milano ka-

rališkųjų rūmų „Palazzo Reale“ muziejuje,

pat ir tarptautinių) organizacijų veikloje:

„Dvasių Europa. Susižavėjimas okultizmu,

nuo 1990 m. yra Lietuvos dailininkų są-

1750-1950“ Strasbūro modernaus ir šiuo-

jungos narys, nuo 1995 m. – Lietuvos dai-

laikinio meno muziejuje, „Dvasių Europa“

lės istorikų draugijos narys, nuo 2003 m.

Zentrum Paul Klee (Šveicarija), „Gamtos

– Tarptautinės olandų ir flamandų meno

svajonės. Simbolizmas nuo Van Gogh‘o iki

kuratorių tarybos narys.

Kandinskio“ Van Gogo muziejuje ir Suomijos nacionalinėje galerijoje, „Nuo Van Gogo iki Kandinskio. Europos simbolistinis peizažas 1880-1910“ Škotijos nacionalinėje galerijoje, „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“ Gento dailės muziejuje (Belgija), taip pat naujausia paroda „M. K. Čiurlionis. Lietuviška pasaka“ Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje (Lenkija).

Už nuopelnus kultūrai, jos išsaugojimui bei sklaidai, Osvaldas Daugelis yra apdovanotas Karališkojo Norvegijos nuopelnų riterio ordinu (1998 m.), LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.), Karališkojo Belgijos Leopoldo II ordinu (2006 m.), Lenkijos Respublikos Auksiniu Nuopelnų kryžiumi (2006 m.), Oraniečių – Nasau ordinu (2008 m.). 

Osvaldas Daugelis aktyviai dalyvavo ir valstybinių, visuomeninių bei profesinių (taip turinys ↑

www. lrkm.lrv.lt

S V E T U R :

K R O K U V A R O V I G O M I N S K A S

M. K. ČIURLIONIO Lietuviška pasaka KROKUVOJE M. K. ČIURLIONIO SKYRIAUS INFORMACIJA

2015 m. spalio 15 d. – 2016 m. sausio 31

Beklinas, Edvardas Munchas, Odilonas

d. Krokuvos tarptautinio kultūros centro

Redonas, ar Vasilijus Kandinskis. Paroda

galerijoje pristatyta Mikalojaus Konstan-

atskleidė šio neeilinio menininko-vizionie-

tino Čiurlionio, vieno žymiausių lietuvių

riaus kūrybą, kurioje galima rasti tiek sim-

menininkų, paroda. Jį drąsiai galima ly-

bolizmo, tiek ekspresionizmo elementų,

ginti su tokiais amžininkais, kaip Arnoldas

taip pat nuorodų į abstrakcionizmą.

Publikos dėmesiui pateikta bemaž 100 eksponatų – tapybos, grafikos darbų, eskizų albumėlių, galima išgirsti Čiurlionio muzikinių kūrinių įrašų. Tai suteikia galimybę lankytojams susipažinti su įvairiapusiška menininko kūryba – tiek plastine, tiek muzikine. Čiurlionio kūrybos daugialypiškumas sietinas su XX a. aušroje sklandžiusia populiaria menų sintezės idėja. Menininkas yra teigęs, kad tarp meno šakų nėra ribų, kad muzika jungia poeziją ir tapybą, turi savo architektoniką, lygiai taip pat tapyba gali spalvomis perteikti garsus.Taigi Čiurlionio

22-25 psl: M. K. Čiurlionis. „Lietuviška pasaka“ Krokuvos Tarptautinio Kultūros Centro Galerija. Fotografijos: Klaudyna Schubert

darbuose muzika dažnai suskamba tapybi-

atmosfera ir nuotaika. Šias mąslias lyri-

nės plastikos kalba. Muzikos elementai la-

niais elementais alsuojančias kompozici-

bai svarbūs tiek paveikslų pavadinimuose,

jas galima suprasti kaip įkūnytą pasaulio

tiek kompoziciniuose sprendimuose, cikli-

harmonijos idėją, taip pat ir kaip vidinių

nėje paveikslų struktūroje, laiko tėkmės

žmogiškųjų būsenų išraišką.

akcentavime. Parodoje šią svarbią kūrėjo ieškojimų kryptį reprezentuoja paveikslai Preliudas ir Fuga (1908), Žvaigždžių sonata (1908), Žalčio sonata (1909).

Tarp rodomų darbų – ir gerai žinomas aštuonių paveikslų ciklas Žiema (1907) – vienas didesnių tapybinių menininko pasiekimų.Šis ciklas gali būti laikomas M.K.

Didelę turtingo darbų palikimo dalį sudaro

Čiurlionio, kaip vieno iš pradininkų, indėliu

gamtos peizažai, pasižymintys nepaprasta

į abstraktaus meno idėjinę plėtrą.

Parodoje taip pat akcentuojamas glaudus Čiurlionio kūrybos ryšys su gimtąja kultūra, pradedant nuo menininką įkvėpusio gimtinės kraštovaizdžio, lietuviškos mitologijos, liaudies kūrybos, baigiant aktyviu dalyvavimu lietuvių kultūriniame gyvenime. Lietuviškas kontekstas geriausiai atsispindi darbuose Raigardas (1907), Lietuviškos kapinės (1909), Perkūnas (1909) ir operos Jūratė (1908) eskizuose. Be to, parodoje pristatyti asmeninį menininko gyvenimą atspindintys elementai – menininkui artimi žmonės ir vietos, galima prisiminti menininko gyvenimo Varšuvoje laikotarpį. Čia jis tobulino savo, kaip muzikanto, įgūdžius (tuo metu buvo labai susižavėjęs Šopeno kūryba), studijavo Varšuvos dailės mokykloje ir persiėmė kultūrinės miesto atmosferos. Krokuvos paroda suteikia galimybę lenkų visuomenei prisiliesti prie nepaprastos asmenybės, menininko, kurio fenomenas peržengia lokalaus konteksto ribas ir užtikrina jam vietą tarp XX a. pr. naujųjų meno tendencijų šauklių. 

25 psl. apačioje: Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, LR kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Małgorzata Omilanowska, parodos kuratorė Natalia Żak. Fotografijos: Klaudyna Schubert

turinys ↑

Il demone della modernità ROVIGO, ITALIJA M. K. ČIURLIONIO SKYRIAUS INFORMACIJA

Italijoje kartu su kitais didžiaisiais Europos

poreikio“, – sakė parodos „Modernumo

menininkais buvo pristatomas Mikalojus

demonas“ kuratorius, profesorius Giando-

Konstantinas Čiurlionis. Rovigo mieste,

menico Romanelli. „Čiurlionio menas yra

Venete, atidaryta paroda „Modernumo

rafinuotas ir elitinis, turtingas paslėpto-

demonas“ (it. Il demone della modernità).

mis, ezoterinėmis reikšmėmis, tačiau taip

Roverella rūmuose vykstančioje parodoje

pat ir labai staigus: mintis atrodo aiški ir

galima pamatyti 15 eksponuojamų M. K.

suprantama taip pat ir vaikui, nes auto-

Čiurlionio paveikslų. Lietuvių menininkas

riaus vizija yra skaidri, neliguista, ženklų ir

sugrįžo į Italiją po ketverių metų pertrau-

formų semiamasi iš pasakiškų vaizdinių“,

kos (2010 – 2011 m. Milane vyko asmeninė

– įspūdžiais apie M. K. Čiurlionio kūrybą

dailininko paroda „Čiurlionis. Ezoterinė ke-

dalinosi G. Romanelli.

lionė. 1875–1911“).

Parodoje buvo pristatoma virš 30 Euro-

„M. K. Čiurlionį laikau vienu originaliausių

pos tapytojų, kūrusių 19 a. pab. – 20 a.

8 – to šimtmečio pabaigos ir 9 –to pra-

pr. Tai James Ensor, Paul Klee, Mikalojus

džios Europos simbolistinės kultūros pro-

Konstantinas Čiurlionis, Franz Von Stuck,

tagonistų. Ne tik vienu originaliausių, bet

Leo Putz, Odillon Redon, Arnold Böcklin,

ir vienu talentingiausių. Man atrodo, kad

MaxKlinger, Karl Wilhelm Diefenbach,

jo nepaprasto stiliaus tapyba atspindi vi-

Gustav Moreau, Mario De Maria, Guido

sus to laikotarpio intelektualinius ir vaiz-

Cadorin, Alberto Martini ir kt. Kaip sako

duojamuosius komponentus, tokius kaip

organizatoriai, paroda paremta stipriomis

pasaulio dvasinė ir moralinė įtampa, ba-

emocijomis, kalbama apie gyvenimą, pa-

lansuojanti tarp pragmatiško, meterealisti-

sąmonę, košmarus ir svajones. 

nio progreso ir stipraus transcendencinio

„Paroda noriu pristatyti meninę srovę, kuri geriau ir labiau nei šiuolaikinės srovės atspindi dramatišką ir tragišką epochos dvasią, sklandžiusią prieš pirmąjį pasaulinį konfliktą. Prieštaravimų ir atradimų, naujų studijų sričių ir tyrimų epochą, tik pagalvokite apie psichoanalizę ir pasąmonės mokslą. Tai metas, kuomet išnyksta antikiniai mitai arba jiems yra suteikiamos naujos interpretacijos, kai gimsta nauji mitai ir nauji vaizduotės vaisiai. Laikotarpis, kai garbinamas technologinis progresas, tačiau tuo pat metu vyrauja ir niūrios nuojautos dėl šio progreso keliamo pavojaus“, – sakė G. Romanelli. Parodą „Modernumo demonas“ sudarė beveik 180 kūrinių. 15 lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio darbų į Italiją atvežti iš Kaune įsikūrusio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus. Rovigo mieste, Roverella rūmuose, ekspozicija veikė iki birželio vidurio. Trys parodoje eksponuoti M. K.Čiurlionio darbai („Auka“, „Demonas“, „Angelėliai“), pasibaigus parodai Italijoje, keliavo į Kroatiją, Zagrebą, kur „Modernumo demonu“ pasidžiaugti ir tenykščiai meno mylėtojai.

Parengta pagal www.itlietuviai.lt Agnės Buckutės straipsnį „M.K.Čiurlionis sugrįžta į Italiją: „demoniškoje“ ekspozicijoje 15 genijaus darbų“

turinys ↑

Muziejaus rinkinių paroda ir M. K. Čiurlionio vardo gatvė

MINSKE Taikomosios dailės skiriaus rinkinių saugotoja REDA STUINIENĖ

2015 spalio 1 d. Nacionaliniame Baltarusi-

2015 spalio 30 d. Baltarusijos sostinėje

jos dailės muziejuje atidaryta paroda „The

Minske naujo mikrorajono gatvei buvo

golden century of silk weaving: Kontush

suteiktas lietuvių dailininko ir kompozito-

belts and portraits of the nobilty of the

riaus M. K. Čiurlionio vardas ir atidengtas

collection of M. K. Čiurlionis National Mu-

beveik dviejų metrų paminklinis akmuo

seum of Art (Kaunas)“. Parodoje buvo eks-

su dailininko kūrybos motyvais jo vardo

ponuota 5 kontušo juostos, 1 arnotas, 1

gatvės pradžioje. Įvykis sulaukė bendruo-

stula, pasiūti iš kontušo juostų ir kontušo

menės suisdomėjimo, atidengime dalyva-

juostos fragmentas ir 5 XVII - XVIII a. 5 di-

vo Minsko mero pavaduotojas, Kultūros

dikų Zavišų ir Oginskių portretai. Viso – 13

ministerijos atstovai, Lietuvos Respublikos

eksponatų iš nacionalinio M. K. Čiurlionio

ambasada, Nacionalinio M. K. Čiurlionio

dailės muziejaus kolekcijos.

dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis su darbuotojais. Paminklo autorius Jonas Venckūnas. 

Parodos „The golden century of silk weaving“ atidarymas.

turinys ↑

Kazimiera Galaunienė jubiliejiniame A. ir P. Galaunėms skirtame renginyje 2015 sausio 30 d. Fotografija: J. Tolvaišytė-L.

LIETUVOS MENO PALIKIMO SARGYBOJE Paroda skirta A. ir P. Galaunių gimimo jubiliejui A. ir P. Galaunių namų vadovė MIGLĖ BANYTĖ

2015 m. sausio 30 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje įvyko renginys, skirtas ilgamečio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus, menotyrininko ir pedagogo Pauliaus Galaunės 125-osioms ir solistės, lietuviškos operos pradininkės Adelės Galaunienės 120-osioms gimimo metinėms paminėti bei parodos „Lietuvos meno palikimo sargyboje“ atidarymas. Prieš parodos atidarymą, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muzikos salėje pranešimą „Tai, kas padaryta – liko visiems“ apie P. Galaunės darbą leidžiant „Lietuvių liaudies meno“ albumų seriją skaitė Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namų rinkinių saugotoja dr. Inga Nėnienė, o apie Adelės Galaunienės nuopelnus Lietuvos muzikai pasakojo ir pranešimą „Adelė Galaunienė – pirmoji lietuvių Violeta G. Verdi operoje „Traviata“ skaitė Kauno miesto muziejaus skyriaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus muziejininkė muzikologė Kristina Vaitkūnienė. Adelės ir Pauliaus Galaunių garbingų su-

Pagrindinis akcentas

kakčių paminėjimas buvo puiki proga dar

Galaunių gimimo jubiliejui skirtoje par-

kartą atsigręžti į dvi ryškias mūsų šalies

odoje šįkart teko liaudies menui. Prisi-

kultūros istorijoje asmenybes, prisiminti ir

jungiant prie Lietuvos „Muziejų kelio“

paanalizuoti jų gyvenimiškas patirtis, sie-

programos, kuri 2015 metais plėtojo liau-

kius ir nuveiktus didžiulius darbus.

dies meno grožio temą, parodos žiūrovai

Adelės ir Pauliaus

buvo pakviesti prisiminti „Lietuvių liaudies

sime senąją žmonių kartą, – palaidosime

meno“ albumų seriją. Šios serijos pradi-

amžiais išnešiotą gyvąją lietuvio dvasios

ninkas buvo Paulius Galaunė, 1955 - 1968

kūrybą (...)“, rašė P. Galaunė, išsakydamas

m. parengęs 6 knygas: „Medžio dirbiniai“

begalinį rūpestį liaudies meno palikimu ir

(dvi knygos), „Keramika“, „Skulptūra“ (dvi

jo išsaugojimu. Šis rūpestis skleidėsi dau-

knygos) ir „Raižiniai. Tapyba“ ir 1970 m. už

gybėje P. Galaunės parengtų publikacijų ir

tai apdovanotas LSSR Valstybine premija.

leidinių įvairiais liaudies meno klausimais

Parodos

ekspozicijoje pristatyta tik ne-

(eksponuoti parodoje), o „Lietuvių liaudies

didelė dalis Nacionalinio M. K. Čiurlionio

meno“ albumų serija, kaip rašė pats suda-

dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus

rytojas, buvo „gigantiškas sumanymas“,

rinkiniuose saugomo Lietuvos liaudies

prie kurio dirbo daug specialistų: Feliksas

meno aukso fondo, kuris pakliuvo ir į mi-

Bielinskis, Kazys Šešelgis, Klemensas Čer-

nėtą leidinių seriją. Kai kurie serijos kny-

bulėnas, Juozas Balčikonis, Mikalina Glem-

gų puslapiuose atsidūrę liaudies meno

žaitė, Halina Kairiūkštytė – Jacinienė, Akvilė

kūriniai savo muziejinę istoriją pradėjo

Mikėnaitė, Regina Kulikauskienė, Rimutė

dar nuo 1907 m. įkurtos Lietuvių dailės

Rimantienė, A. Kaušakis, Jonas Murauskas,

draugijos rinkinių, kiti jų 1925 m. pirmą

Stasys Vaitkus, Juozas Stanišauskas, P. Ste-

kartą sėkmingai Lietuvai atstovavo Mon-

ponavičius, Kazimiera Galaunienė, Zita Že-

zoje (Italija) dekoratyvinio meno parodoje

maitytė, Vytautas Bačėnas, Vilius Armalas,

ar 1931 m. lietuvių liaudies meną garsino

J. Grigienė, A. Berman, „Vagos“ kolektyvas,

parodose Skandinavijos kraštuose (Švedi-

vadovaujamas Jono Čekio, Jurgio Tornau,

ja, Norvegija, Danija). Į leidinius pateko ir

Alfonso Maldonio ir daugelis kitų. Parodą

tokie liaudies meno kūriniai, kuriuos tega-

papildžiusioje foto dokumentinėje me-

lime išvysti jau tik albumų ir autentiškų jų

džiagoje iš A. ir P. Galaunių namų rinkinių

maketų puslapiuose, taip pat eksponatai

galėjome pažinti ir kai kurias čia minimas

su įdomiomis, kartais šmaikščiomis savo

asmenybes, – su jomis P. Galaunė palaikė

likimo istorijomis, užfiksuotomis Pauliaus

artimus bičiuliškus ir kolegiškus ryšius. 

Galaunės plunksnos ir taip pat pristatytomis parodos lankytojams. „Tai ne vėtra, kuri išlaužia šilą, – šilas ataugs; tai ne audra, kuri susuka verpetan

Dešinėje: parodos „Lietuvos meno palikimo sargyboje“ atidarymas. Ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: J. Tolvaišytė-L.

sodžius, – jie susitaisys. Čia, kai palaido-

turinys ↑

VEIDAI IŠ BŪTOJO LAIKO: KUNIGAIKŠČIŲ OGINSKIŲ DAILĖS KOLEKCIJA Paroda, skirta Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejui, 2015 09 23 – 2016 04 31 projekto vadovė AUŠRA VASILIAUSKIENĖ

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2015-ieji yra paskelbti valstybės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus ir rašytojo Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) metais, o UNESCO generalinės konferencijos nutarimu M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejus įtrauktas į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų sąrašą. Šia proga Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus surengė parodą „Veidai iš būtojo laiko“, kurioje pirmą kartą visuomenei plačiai pristatoma išlikusi kunigaikščių Oginskių giminės meno kolekcijos dalis. Oginskiai nuo seno garsėjo kultūros ir

dvaro buvo atvežtos į tuometinį Valstybės

meno puoselėjimu, taip pat – ir dailės po-

muziejų.

mėgiu, jos kolekcionavimu ir mecenavimu. Belieka apgailestauti, kad nemaža dalis šių

Šiandien kolekcijoje yra per 300 tapybos,

turtų buvo prarasta Pirmojo pasaulinio

skulptūros, grafikos ir taikomosios dailės

karo metu. Nepaisant to, Lietuvos vals-

kūrinių. Didžiąją tapybos rinkinio dalį su-

tybė paveldėjo daug užsienio ir Lietuvos

daro Oginskių giminės portretai, sukurti

dailės vertybių, kurios 1925 m. iš Plungės

Lietuvos, Lenkijos ir Vakarų Europos meis-

trų. Iki šiol populiariausi yra prancūzų

Parodos koncepcijoje yra akcentuojamos

tapytojo F. X. Fabre‘o Florencijoje sukurti

Oginskių giminės asmenybės, naujai iden-

Amelijos Oginskytės ir Ireniejaus Kleopo

tifikuoti jų veidai, visuomenę supažindi-

Oginskio portretai. Dirbant prie jubiliejui

nant ne tik su portretais kaip meno kūri-

paminėti skirto projekto muziejaus me-

niais, bet ir su juose vaizduojamais žmo-

notyrininkams pavyko papildyti pirminius

nėmis bei jų ryšiais tiek su M. K. Oginskiu,

duomenis, tiriamasis ir palyginamasis

tiek ir su visa plačia kunigaikščių gimine.

darbas padėjo nustatyti nemažai portre-

Ekspoziciją sudaro ir kiti įdomūs, vertingi

tuojamų personalijų – pavyzdžiui, įtakingą

kolekcijos eksponatai, atspindintys Ogins-

Italijos didikę Vittoriją della Rovere, „Pikų

kių meninį skonį, kultūrinius interesus,

dama“ iki tol vadintą Jadvygą Teresę Zalus-

pomėgius, dvaro aplinkos daiktai, siekiant

kytę Skuminienę-Tiškevičienę Oginskienę,

sukurti užuominas į autentišką dvaro

pirmąją Mykolo Kleopo žmoną Izabelę ar

atmosferą.

carą Aleksandrą I. Kiek anksčiau muziejaus direktoriaus O. Daugelio tyrimų pagrindu

Parodą remia Lietuvos Respublikos kultūros

identifikuoti itin reti Marijos Neri Oginskie-

ministerija, projektas yra valstybinio Mykolo

nės, Olgos Kalinovskos-Oginskienės, taip

Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių mi-

pat Mykolo Kleopo Oginskio (dail. J. Oleš-

nėjimo dalis. 

kevičius), du suaugusio Ireniejaus Kleopo Oginskio portretai (dail. J. K. Kaniewskis, C. de Paris). Iš grafikos technika atliktų portretų įdomūs A. Molinario mišria technika atlikti Mykolo Kleopo Oginskio ir Oginskienės portretai. Vertingas yra užsienio graviūrų ir lituanistikos rinkinys. Skulptūros rinkinyje daug marmuro biustų, tarp kurių taip pat yra keletas giminės portretų, kitų vertingų eksponatų. Tarp taikomosios dailės eksponatų daugiausia yra porceliano dirbinių ir dekoratyvinių bronzos statulėlių, keli laikrodžiai, trys Boulle stiliaus baldai, XVII a. juodmedžio spintelės ir sekreteras, inkrustuoti dramblio kaulu, ir t.t.

36-39 psl: parodos „Veidai iš būtojo laiko: Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“ atidarymo akimirkos 40-43 psl: prodos „Veidai iš būtojo laiko: Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“ ekspozicijos erdvės Fotografijos: R. Ropytė

turinys â&#x2020;&#x2018;

PRANAS DOMŠAITIS VISUOMET KELYJE. TAPYBA IŠ PRIVAČIŲ RINKINIŲ Prodos kuratorė KRISTINA JOKUBAVIČIENĖ

Kairėje: P. Domšaitis Kraštovaizdis su namais. Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcija

Šiemet minimos 135-osios Prano Domšaičio gimimo metinės paskatino Lietuvos išeivijos dailės fondą surengti parodą, kurioje pristatyti fondo ir kitose privačiose kolekcijose – Nerijaus Dagilio, Rolando Valiūno, Ramunės ir Antano Zabulių – esantys dailininko kūriniai. Paroda suteikė galimybę pažvelgti ir į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje saugomus P. Domšaičio kūrinius, į muziejų patekusius kaip privačių asmenų, visų pirma dailininko našlės Adelheidės Armhold-Domšaitienės-Žvironienės (1901–1992) ir jos antrojo vyro Kazio Žvirono (1904–2001), dovanas.

Parodoje eksponuojami 53 kūriniai –

toriaus išgyvenimų raiška, supaprastintos

aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės.

formos, įvairi tapybos paviršiaus struktūra,

Kūriniai parodai atrinkti ir ekspozicija su-

sodrios spalvos. Sėkmės ir pripažinimo Vo-

formuota siekiant pateikti koncentruotą

kietijoje laikotarpį nutraukė Trečiojo reicho

ilgos dailininko gyvenimo kelionės nuo

nuo 1933 m. pradėta kampanija prieš mo-

Kruopynų kaimo Mažojoje Lietuvoje iki

dernųjį meną, paskelbtą „išsigimusiu“ (En-

Keiptauno Pietų Afrikoje vaizdą.

tartete Kunst). Patekęs į nepageidaujamų dailininkų sąrašus, P. Domšaitis Antrojo

P. Domšaičio kūrybai, kuri Vokietijoje, o vė-

pasaulinio karo išvakarėse rado prieglobstį

liau Pietų Afrikoje skleidėsi veikiama vyrau-

Austrijoje, o 1949 m. kartu su žmona išvyko

jančių XX a. moderniosios dailės tendencijų,

į Pietų Afriką. Pirmaisiais metais Pietų Af-

būdingos lygia greta besivystančios ir kas

rikoje P. Domšaitis daug keliavo, analizavo

kelerius metus atgyjančios gana skirtingos

naują aplinką ir tiksliai perteikė įspūdžius,

meninės kalbos linijos. Dailininko kūrybos

vaizduodamas afrikiečių darbus, ritualus

pradžia pažymėta vėlyvojo impresionizmo

ir aplinką. Tolimoje šalyje radęs palankią

ženklu. Ankstyvuosiuose kūriniuose vyra-

kūrybai atmosferą, dailininkas intensyviai

vo gimtojo krašto gamtos ir kasdienybės

kūrė, rengė personalines parodas, dalyva-

vaizdai. Lūžis įvyko Pirmojo pasaulinio karo

vo bendrose parodose. Jo vardas ir kūryba

metais. Tapybinio realizmo stilistiką jo kūri-

tapo neatsiejama Pietų Afrikos XX a. dailės

niuose keitė ekspresionizmui artimesnė au-

istorijos dalimi.

Dailininko kūrybos palikime intriguoja gau-

VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas, įsteigta

sūs dvipusiai paveikslai, kurių antra pusė

„Lewben Art Foundation“, – nevalstybinė

meniškumu neretai nenusileidžia pirmai.

institucija, kurios tikslas – sistemingai tyri-

Dėl šios priežasties parodoje pirmą kartą

nėti išeivijos dailę ir grąžinti kūrinius į tėvy-

visuomenei bus pristatytos abi P. Domšai-

nę. Lietuvos išeivijos dailės fondo adminis-

čio dvipusių paveikslų dalys.

truojamą kolekciją sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XIX a. pradžios iki šių dienų. 

Parodos kuratorė – Kristina Jokubavičienė Organizatorius – Lietuvos išeivijos dailės fondas Parodos koordinatorė – Ugnė Bužinskaitė Parodos architektas – Aurimas Syrusas Partneriai: „Lewben Art Foundation“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Lietuvos kultūros taryba

46-47 psl: P. Domšaičio parodos „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“ atidarytmo akimirkos Fotografijos: R. Šeškaitis

turinys ↑

KAZIMIERAS STABRAUSKAS – M. K. ČIURLIONIO MOKYTOJAS Prodos kuratorė VILMA KILINSKIENĖ

Rugsėjo 24 d., ketvirtadienį, 17 val., 140-

Lietuvių kilmės dailininkas K. Stabrauskas

ųjų M. K. Čiurlionio gimimo metinių proga

gimė 1869 m. lapkričio 21 d. Kruplėnuose,

vykusį renginių ciklą „Čiurlionis įkvepia“

netoli Naugarduko. Kelią į meno pasaulį

vainikavo ypatingos parodos atidarymas.

pradėjo 1887 m. Peterburgo dailės akade-

Pirmą kartą Lietuvoje buvo eksponuoja-

mijoje, studijuodamas pas Pavelą Čistiako-

mi M. K. Čiurlionio mokytojo Kazimiero

vą ir Ilją Repiną. 1897 m. studijas pratęsė

Stabrausko kūriniai iš „ValiunasEllex“, dr.

Paryžiuje pas Žaną-Žozefą Bendžameną

Jauniaus Gumbio ir Rolando Valiūno kolek-

Konstaną ir Žaną-Polį Loraną. Keletą metų

cijų. Pirmą kartą rengtoje didžiausio Lietu-

po Paryžiaus pagyvenęs Peterburge, 1903

vos dailininko mokytojo darbų parodoje

m. persikėlė į Varšuvą, kur su bendramin-

atsiskleidė jo simbolistinės idėjos, savo

čiais įsteigė Varšuvos dailės mokyklą ir

laiku įkvėpusios M. K. Čiurlionį. Parodos

tapo pirmuoju jos direktoriumi bei moky-

lankytojai turėjo galimybę paieškoti rakto

toju. 1904–aisiais čia dailės mokslus pra-

į garsiojo dailininko kūrybą jo mokytojo

dėjo M. K. Čiurlionis. K. Stabrauskas buvo

darbuose, pajusti menininkus vienijusią

ne tik M. K. Čiurlionio mokytoju, bet ir jo

pasaulėjautą, pažinti jų filosofines ir este-

draugu, patarėju, kolega, rėmėju, bendra-

tines pažiūras.

minčiu, o kartais netgi pasekėju. Dailėje šiuos du menininkus jungė idealaus pasaulio paieškos, puikiai įvaldyta pastelės

Kairėje.: Kazimieras Stabrauskas, Moters aktas fantastinio miško fone, 1927

turinys ↑

technika, panašūs siužetų motyvai. 

Boleslava ir Edmundas Zdanauskai. Iš nežinios į nežinią: Lenkijos karo pabėgėliai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja VAIDA SIRVYDAITĖ-RAKUTIENĖ

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, atsiliepdamas į Žemutinės Silezijos Fotografijos centro „Romaninis namelis“ (Dolnosląskie Centrum Fotografii „Domek Romanski“) vadovo Jano Bortkiewicziaus kvietimą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. – rugsėjo 26 d. Vroclave Lenkijos visuomenei pristatė parodą pavadinimu „Boleslava ir Edmundas Zdanauskai. Iš nežinios į nežinią: Lenkijos karo pabėgėliai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais“. 2014 m. lapkričio 6 d. – 2015 m. sausio 18 d. ši paroda, pavadinta „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“ debiutavo Kaune. Ja paminėta 75 m. sukaktis, kai Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, traukdamiesi iš 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos užpultos Lenkijos, miniomis užplūdo Lietuvą. 1939-ųjų pabaigoje – 1940-ųjų pradžio-

ką (1876–1950), čia ir pasiliko, ištekėjusi už

je Vilniuje tvyrojusią atmosferą įamžino

paties meistro mokinio ir bendradarbio

fotografų šeima Edmundas (1905–1984)

Edmundo Zdanowskio (Zdanausko).

ir Boleslava (Tallat-Kelpšaitė, 1908–1982) Zdanauskai, 1945 m. repatrijavę į Gdynią.

Fotografai vykdė šią misiją Draugijos Vil-

Žymios fotografės Janinos Tallat-Kelpšie-

niaus kraštui remti užsakymu. Kiekviena

nės dukra, užaugusi Kaune ir atvykusi į Vil-

fotografija paženklinta reljefiniu įspaudu

nių studijuoti šviesoraščio meno pas iškilų

(E.B.ZDANAUSKAI/VILNIUS), o nugarinėje pu-

Lenkijos ir Lietuvos fotografiką Janą Bułha-

sėje yra Zdanauskų firminis antspaudas

(E. ir B. Zdanauskai / FOTO – VILNIUS / Vil-

Parodoje siekta atkreipti dėmesį į žmo-

niaus, g-vė 25 b. 5) ir draugijos atstovo at-

giškąsias vertybes, įžvelgti visuomeninių

spausdintas iškalbingas vaizdo aprašymas.

organizacijų ir draugijų, tokių kaip Raudo-

Tiek fotografijos, tiek jų komentarai yra vertinga 1939 m. istorinių įvykių šešėlyje liekančios kasdienybės ikonografija, atskleidžianti

socialinius,

kultūrinius

visuomeninius,

nasis kryžius, Vilniaus lietuvių labdarybės draugija, Moterų globos komitetas ir kt., veiklos svarbą ištiesiant pagalbos ranką karo negandų parblokštiems žmonėms.

emocinius-psichologinius

Pačioje 2015 m. pabaigoje baigtas rengti

atbėgėlių gyvenimo Vilniuje aspektus. At-

ir perduotas spaustuvei parodos katalo-

bėgėlių priėmimas buvo didžiulis iššūkis

go maketas. Puoselėta viltis, kad istorinę

Lietuvos Respublikos vyriausybei, nes, vos

ir kultūrinę vertę įgysiantis leidinys pasklis

tik atgavus Vilnių (1939 m. spalio 10 d.),

ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų pamažu

teko spręsti daugybę su jais susijusių pro-

virsta tikrove. 2016 m. pavasarį Susitikimų

blemų: saugumo, registracijos, apgyvendi-

su istorija namuose (Dom Spotkań z Histo-

nimo, maitinimo, pašalpų skyrimo, medici-

rią) Lenkijos sostinės Varšuvos gyvento-

nos paslaugų teikimo, našlaičių priežiūros,

jams ir svečiams bus pristatyta ne tik par-

švietimo ir kitų. Remiantis Lietuvos Raudo-

oda, bet ir ją dokumentuojantis leidinys. 

nojo kryžiaus apskaita, 1939 m. gruodžio 2 d. buvo užregistruota 18 311 atvykėlių: 3723 lietuviai, 7728 lenkai, 6860 žydų, o 1940 m. sausio viduryje Lietuvoje apytikriai buvo jau 34 939 atbėgėliai: 4173 lietuviai, 17 297 lenkai, gudai, rusai ir 13 469 žydai. 50 psl: Vroclavo radijo stoties „Radio Wrocław Kultura“ žurnalistas Maciek Przestalski kalbina Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorių Osvaldą Daugelį Fotografija: V. Sirvydaitė-Rakutienė

Dešinėje: Edmundo ir Boleslavos Zdanauskų fotografijos iš parodos ekspozicijos

turinys â&#x2020;&#x2018;

MET킨 ATRADIMAS

ANDRIUS VALIUS ILIUZIJA TIKIU ...

Prodos kuratorė EGLĖ KOMKAITĖ-BALTUŠNIKIENĖ

2015 m. rugsėjo 4 d. įvyko Andriaus Va-

visų kūrinių. A. Valius labiausiai Kaune ži-

liaus pirmosios personalinės parodos

nomas kaip pedagogas – dirbdamas dau-

„Iliuzija tikiu...“ atidarymas.

giau nei šešis dešimtmečius, jis išugdė ne vieną menininkų kartą. Atsidėjimas mo-

Parodos autorius, kuklus ir drovus žmo-

kytojavimui atėmė kūrybai skirtą laiką, ir

gus, audžia gobelenus tvankioje sena-

dabar dailininkui rūpi visi jo mokiniai, jų

miesčio palėpėje, piešia eskizus, „kai nėra

kūrybinis kelias, parodos, katalogai. Todėl

ką veikti“, ir nė karto nėra parodęs savo

ir kilo mintis surinkti menininko kūrinius

Kairėje: A. Valius. Iliuzija VII. 2013 (fragmentas) Aukščiau: Parodos „Iliuzija tikiu...“ atidarymas

ir pristatyti pirmojoje personalinėje parodoje, parodyti mokiniams ir kolegoms, ką kuria A. Valius. A. Valius – klasikinio gobeleno kūrėjas. Tradicinės tekstilės mokyklos kūriniai glaudžiai susiję su liaudies meno tradicija ir tuo pat metu su moderniuoju menu. Dailininkas improvizuoja jautriais spalvų deriniais ir geometrinėmis formomis. Sukūręs siužetinių gobelenų, vėliau visiškai

atsisako siužeto ir kuria abstrahuotus, for-

Parodoje pristatomi kūriniai – nuo anksty-

momis, spalvomis ir atspalviais žaidžian-

viausių iki pat paskutiniųjų, pabaigtų prieš

čius kūrinius. Dekoratyvūs, apibendrintų

pat parodą, nuaustų įkaitusioje palėpėje

vaizdų kūriniai – poetiškais ir net pa-

karštą šių metų rugpjūtį. 

slaptingais pavadinimais, kuriuos dažnai mėgsta pabaigti daugtaškiu. Vienas mėgstamiausių pavadinimų – „Iliuzija“. Iliuzija – tarsi visos kūrybos moto: pabėgus nuo realybės, rutinos, kasdieninių darbų ir pasaulio bėdų – tyliai, kantriai ir kruopščiai iš plonų siūlų kurti savąją Iliuziją. Parodos „Iliuzija tikiu...“ atidarymo akimirkos. Fotografijos: R. Ropytė

turinys ↑

Prodos kuratorė VIOLETA JOCIENĖ

2015 balandžio 30 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaryta Dailininko Adolio Jono Krištopaičio (1925−2000) 90-ajam jubiliejui paminėti skirta paroda „Pa(si)matymai“. Dailininkas Adolis Jonas Krištopaitis (1925−2000) – išeivis iš Šiaurės Lietuvos, žiemgalietis. Taip pat – vienas intelektualiausių ir originaliausių Kauno „tyliojo modernizmo“ atstovų, kuris lietuvių tapybos kontekste XX a. 8−10-ajame dešimtmečiais išsiskyrė orientacija į konceptualų, metaforišką, itin estetizuotą meną. Dailininko užrašuose rasta menotyrininko M. Sokolovo frazė: „Tapyba – valstybė mano. Aš jos pilietis amžinai. Jos kariuomenėje yra eilinių, karininkų, būna generolų, o kartais pasitaiko net maršalų...“ Parodoje siekiama pristatyti A. J. Krištopaičio „paveikslus generolus“ – pirmą kartą tiek daug, praėjus 30 metų po paties dailininko rengtos 60-mečio ekspozicijos šioje pačioje parodinėje erdvėje 1985 m. Erdvėje, kurioje jis dirbo restauratoriumi, kūrė, bendravo, kurioje įvyko ir paskutinis dailininko atsisveikinimas su visuomene. Greta molbertinės tapybos, daugumai netikėta bus išvysti kitokius tapytojo įvairiapusiškumą liudijančius kūrinius: sieninės tapybos, taikomosios grafikos, dizaino darbus – plakatus, ekslibrius, iliustracijas, logotipus, ženkliukus, spaudos dizaino kūrinius, kurių įvairovė turėtų nustebinti net

A. J. Krištopaičio jubiliejinės parodos atidarymo akimirkos ir ekspozicijos fragmentai Fotografijos: R. Ropytė

artimiau dailininką pažinojusius draugus. Išvysti jo „kūrybos virtuvę“ − kiek eskizų, etiudų, variacijų buvo kuriama, ieškant galutinio kūrinio sprendimo. Visada išlaikant itin stilingą, „krištopaitišką“ manierą, kuria nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos išsiskyrė šis poetinės metaforos ir lakoniškos kalbėsenos meistras. Dar vienas parodos netikėtumas − dailininko asmeninio žvilgsnio ir minčių prezenci-

kviečiama ne tik pasimatyti su A. J. Krišto-

ja eksponuojamų kūrinių interpretacijose,

paičiu jo kūriniuose, autoportretuose, bet

požiūryje į savo gyvenimą. Neatsitiktinis

ir dokumentinėse nuotraukose, demons-

tad ir parodos pavadinimas: ekspozicija

truojamame filme atskiroje susitikimo er-

dvėje. Ne mažiau norima parodyti, kaip jis

Paroda surengta iš Nacionalinio M. K. Čiur-

pats (pa)matė, pasaulį, meną, patį save.

lionio dailės muziejaus, Lietuvos dailės

Parodą papildė „išsivaikščiojusių“ kūrinių katalogas, su kuriais pasimatyti norėtų ir

muziejaus, šeimos kolekcijos ir privačių rinkinių. 

parodos rengėjai... turinys ↑

AMŽINYBĖS PAŽADAS : PAVEIKSLAI IŠ KUN. RIČARDO MIKUTAVIČIAUS (1935–1998) KOLEKCIJOS Parodos kuratorė IRMANTĖ ŠARAKAUSKIENĖ

Paroda skirta 80-osioms tragiško likimo kunigo, teologijos mokslų daktaro, poeto ir kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus gimimo metinėms. Joje pristatomi surasti paveikslai iš pagrobtos ir jam gyvybę kainavusios įspūdingos kolekcijos. Tai buvo viena iš žinomiausių ir garsiau-

tintas R. Mikutavičius pradėjo domėtis

sių Lietuvoje privačių Europos dailės kū-

Vakarų Europos daile ir ją kolekcionuoti.

rinių kolekcijų, surinktų sovietmečiu. 1979 m. R. Mikutavičiaus

kolekcija

buvo eksponuota Valstybiniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, 1988 m. – Kultūros fonde Vilniuje. Kaip pasakojo pats kunigas, jo kolekcionavimo kelias prasidėjo nuo filatelistikos. Vėliau jis susižavėjo kitų asmenų matytomis

kolekcijomis, Leningrade

(dab. Sankt Peterburge) ir Maskvoje. Jų paska-

1996 m. išleistas kunigo kolekcijos katalogas liudija, kad ją sudarė per 50 paveikslų, 15 skulptūrų ir kelios dešimtys taikomosios dailės dirbinių, sukurtų XVI–XX a. įvairiose Europos šalyse. Katalogo įvade R. Mikutavičius apie kolekcionavimą rašė: Šventam atradimui, į kurį įklimpau siela ir kūnu, kuriame tvyrojau tarsi ATSIMAINYDAMAS ar PAGAUTAS <...>, – atidaviau Viską ir todėl esu be galo laimingas. O apie patį katalogo išleidimą sakė: Kažkokia būties kertele juntu, kad šis testamentas – tai dar gyvo posūkis į Anapilį, neatšylančių vartelių pravėrimas, atsistojimas šalia savęs paties kitaip, iš anapus. Tai jau išėjimo pradžia iš nedosnaus idėjos draugų pasaulio.

Ši pranašiška R. Mikutavičiaus nuojauta pasitvirtino 1998 m. birželio 30 d., kai iš kunigo buto buvo pagrobta vertinga jo sukaupta kolekcija, o jis pats žiauriai nužudytas. Parodos lankytojai buvo kviečiami apžiūrėti atrastus garsiosios kolekcijos paveikslus, prisiminti tragiškos kunigo žūties istorijos įvykius, sulaukusius daugybės atgarsių tuometinėje spaudoje. Greta eksponuoti tušti rėmai priminė, kad jie vis dar lau-

Kairėje: Jan Rutgers van Niwael. „Tobijas išgydo tėvo akis“

kia nesurastųjų kolekcijos paveikslų. 

Viršuje: Domenico Morelli. „Madona su kudikiu ir knyga“

turinys ↑

EMOCINGA ERDVĖ Keramikos muziejaus vadrovė AUKSĖ PETRULIENĖ

2015 vasario 4 duris atvėrė atnaujinta Keramikos muziejaus ekspozicija. Projektas siekė apsilankymą muziejuje paversti jausmingu nuotykiu, apjungiančiu ypatingos istorinės erdvės (renesansinių Kauno rotušės rūsių) ir čia eksponuojamų meno kūrinių teikiamas patirtis. Keturiose Keramikos muziejaus ekspozici-

bės. Čia atskeidžiami klestinčio viduram-

nėse salėse ir jų prieigose įrengtas nauja

žių Kauno ypatumai: nuo virtuvės arche-

moderni apšvietimo sistema, atnaujinta

ologijos iki šventųjų gyvenimų. Ekspozicija

ekspozicinė įranga. Muziejuje įrengta edu-

papildyta Jaučakių piliakalnio (Vilkijos r.,

kacinė klasė – jauki erdvė moksleivių ir šei-

Kauno sen.) gyvenvietės keramikos radi-

mų kūrybinei veiklai ar tiesiog maloniems

niais - tai seniausi eksponatai, nukeliantys

muziejaus lankytojų, menininkų susitiki-

istorinį ekspozicijos horizontą į I-XIII a.

mams ir bendravimui.

Atnaujintame Keramikos muziejuje galima

Papildyta ir prakalbinta unikali archeolo-

rasti tai, ko ypač ilgimės virtualėjančiame

ginės Kauno keramikos ekspozicija: naujai

pasaulyje: tikrus išskirtinius daiktus – ke-

parengti tekstiniai pasakojimai, surastas

raminius, skulptūrinius objektus, ir erdvę

taiklus grafinis jų pateikimo būdas, atras-

gyvam bendravimui. 

tos naujos eksponavimo erdvėje galimy-

turinys ↑

-OJI

KAUNO TEKSTILĖS BIENALĖ Rugsėjo 19 d. pristatytos 10-osios Kauno bienalės parodos. M. Žilinsko dailės galerijoje atidarytos parodos: Silvia Giambrone personalinė paroda „Siaubinga karo meilė“, Audriaus Janušonio personalinė paroda „Kauno poetams“, „Lewben Art Foundation“ paroda „Tinkliniai susidūrimai išsijungus“ bei paroda „Garsų raštai“. Silvia Giambrone parodoje „Siaubinga karo meilė“ kalba apie nematomus šeiminius smurto aspektus. Smurtas kare tampa teisėtas, bet jis egzistuoja ir kasdieniame gyvenime, šeimose už uždarų durų. Čia jis dažnai būna neįvertintas. Audriaus Janušonio paroda „Kauno poetams“ neturi vienos aiškios, nušlifuotos koncepcijos. Ekspozicijoje – keraminės „statulos“ ir objektai, šiek tiek metalinių ir medinių konstrukcijų, baldų, truputis garso ir piešinių.

„Lewben Art Foundation“ paroda „Tinkli-

jungia klausos ir lytėjimo jusles ir kviečia

niai susidūrimai išsijungus“ pasakoja apie

peržiūrėti meno objektų prigimtį bei patei-

vienos kartos menininkus, kurie tiria nau-

kimą galerijose ir muziejuose.

ją atvaizdo estetiką, žaidžia medžiagomis, išvaizda ir figūromis. Internetas ir skaitmeninės technologijos padarė įtaką ne tik tam, kaip matome figūras mes, bet ir tam, kaip jas mato menininkai – vertinant ir klasikines meno formas, kaip antai tapybą bei skulptūrą, ir meną, kuriamą taikant pažangiausias technologijas. Parodos menininkai: Ian Cheng, Gabriele De Santis, Nick Darmstaedter, Mohamed Namou, Deimantas Narkevičius, Simon Denny. Kuratorė – Francesca Ferrarini. Paroda „Garsų raštai“ yra kuruojama Goldsminths koledžo (Londono universitetas) profesorės Janis Jefferies ir koordinuojama bienalės partnerio – Crafts Council UK – kuratorės Karen Gaskill. Britų menininkų grupė šiame jungtiniame projekte eksponuoja kūrinius parodoje, skaito pranešimus seminare bei gyvai groja (2015 m. rugsėjo 21 d.), taip pat veda kūrybines dirbtuves (2015 m. rugsėjo 22 d.). James Bulley serija „Tactus“ – tai akliesiems ir silpnaregiams tiesiogiai kalbančių meno kūrinių apžvalga. Tekstilinės partitūros – tai liečiami garsą skleidžiantys paviršiai, atiduodantys pagarbą Louiso Braille’io muzikos notacijos sistemai ir Corneliuso Cardew grafinėms partitūroms. „Tactus“

Kauno Bienalės parodų atidarymas M. Žilinsko dailės galerijoje. Fotografija: R. Ropytė

Bendras tekstilės menininkės Myrto Kara-

mas ir siuvinėjimas. Šis kūrinys kelia tęs-

nikos ir garso menininko Jeremy Keenano

tinumo jausmą, jungdamas šiuolaikinius

darbas „Povas“ gilinasi į erdvės ir kūno iš-

sąveikaus meno pasiekimus ir ilgą kilimų

raiškos santykius. Tam pasitelkiamos nau-

audimo istoriją. „Povo“ raštas atspindi

joviškos technologijas ir tradicinės meno

tekstilės sąsajas, su kuriomis užaugo My-

praktikos, kaip antai graviūra, dygsniavi-

rto, ir šiuolaikiškai interpretuoja motyvus,

A. Janušonis. Is ciklo „Kauno poetams“. 2015

dažnai aptinkamus tradiciniuose pobizan-

Fabio Lattanzi Antinori darbas „Duomenų

tiškosios tekstilės dirbiniuose. Darbas pra-

vėliavos“ kalba apie nesėkmę ir bankrotą

šosi tyrinėjamas akimis, rankomis, galūnė-

verslo pasaulyje. „Duomenų vėliavas“ įkvė-

mis ir visu kūnu.

pė korporacijų vėliavos, kuriomis siekiama pašlovinti įmonių tapatybę visame pasau-

Scanner, Ismini Samanidou „Nuaustos

lyje. Šis kūrinys – tai šilkografijos būdu

bangos“ tiria garsus, geografiją bei žemė-

atspausdintas didelis popieriaus lapas,

lapius ir tai, kaip šie duomenys susiję su

nudažytas juoda spalva iš vienos pusės ir

tekstilės raštų struktūromis bei muzikinė-

auksine iš kitos. Šios spalvos simbolizuoja

mis partitūromis. Menininkų duetą įkvėpė

senuosius naftos ir aukso standartus, ku-

jųdviejų naudojamų kompiuterinių pro-

rie būdavo lyg atskaitos taškai finansų rin-

gramų vaizdiniai ir techniniai panašumai,

koms. „Duomenų vėliavų“ kalbą supranta

programinio kodo kūniškumas ir kaip visa

tik finansų srities specialistai, bet ji labai

tai savo ruožtu yra susiję su miestų žemė-

veikia mūsų kasdienį gyvenimą, o sopra-

lapių kūrimo bei miesto garsų įrašymo

nas paverčia šią istoriją šiuolaikine trage-

mechanizmais.

dijos interpretacija.

„Knyttan“ ir „Common Works“ darbas „At-

Paveikslų galerijoje pristatytos dvi per-

pasakojimas“ – tai bandymas sukurti ben-

sonalinės festivalio parodos:

drą darbą pasinaudojant nauja „Knyttan“

Mattia Vacca „Žiemos pasaka“ ir Artū-

mezgimo technologija. Londono Viktorijos

ro Morozovo „Kikimoros gimimas“.

ir Alberto muziejaus parodoje „Digital Weekend“ (2014 m.) lankytojai galėjo įrašyti

Mattia Vacca personalinėje parodoje

savo balsą, dainas ir skanduotes. Paskui

„Žiemos pasaka“ (kuratorė – Paola Re /

ši garsinė informacija buvo automatiškai

„Arte&Arte“, IT) pasakojama apie nederlin-

konvertuota į tradicinius škotiško stiliaus

guose kalnuose prie Komo ežero, žaliame

mezginių raštus, o šie reguliariais intervalais mezgami. Gauti darbai buvo pristatyti į muziejų ir pridėti prie meno kūrinio.

turinys ↑

A. Morozovas. „Kikimoros gimimas“ Fotografijų ciklas is Kijevo, Ukraina. 2014

slėnyje tarp spygliuočių miškų ir aukšti-

Artūro Morozovo personalinė paro-

kalnių ganyklų besiglaudžiantį Škinjano

da „Kikimoros gimimas“ – tai pasakojimas

kaimelį. Viena seniausių šios gyvenvietės

apie moteris, siuvančias aprangą Ukrai-

tradicijų, žinoma, yra kasmetinis karna-

nos kariams, kovojantiems šalies rytuose.

valas. Alegorijų ir simbolių pilna eisena

Sudaryta iš daugybės audinio skiautelių,

vaizduoja vyrų atsisveikinimą – jie išvyksta

natūralaus pluošto atraižų, kikimora pa-

iš kaimelio ir grįžta prie klajokliško gyveni-

verčia snaiperį nepastebima karo būtybe.

mo būdo. „Žiemos pasaka“ – tai pirmasis ilgalaikis menininko projektas, užtrukęs daugiau kaip trejus metus. Parodos autoriui pavyko įsiskverbti į uždarumu garsėjančią bendruomenę. Šis darbas atspindi slėpiningą tikrovę ja nedvejodamas, jos neaiškindamas ir nebandydamas apipinti jos kontekstu. Kadrai parodo tiek, kiek riekia parodyti nesugriaunant iliuzijos ir neišduodant paslapties. Užsimerkite ir nerkite į haliucinogeninį karnavalo pasaulį.

Į XVIII a. statytą tvirtovę Kijevo centre, kurioje jau metus laiko įsikūręs „Savigynos štabas“, visą dieną renkasi tai merginos, tai jų mamos ar močiutės. Dienomis mezgėjų susirenka tiek, kad sunku prasilenkti tvirtovės koridoriuose, o erdves užpildo kalbų klegesys, kavos aromatas ir per radiją skambanti ukrainietiška muzika. Moterys čia susirenka gaminti uniformų Donbase kovojantiems snaiperiams. Kikimora – tai slavų mitinė būtybė, pelkių deivė, gebanti įvilioti į klaidžius liūno akivarus. Šiuo žodžiu vadinama ir snaiperio uniforma, padedanti jam išlikti nepastebėtam aplinkoje. 

Prengta pagal Kauno bienalės informaciją. www.bienale.lt Kauno Bienalės parodų atidarymas M. Žilinsko dailės galerijoje Fotografijos: R. Ropytė

turinys â&#x2020;&#x2018;

E. VELIŪTĖS VITRAŽAI PAGAL M. K. ČIURLIONIO VITRAŽŲ ESKIZUS M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė VIDA MAŽRIMIENĖ

2015 m. balandžio 17 d. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, Druskininkuose, atidengtas Eglės Valiūtės vitražų diptikas, sukurtas pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „REX“, 1904 (I-II). E. Valiūtė M. K. Čiurlionio vitražų eskizais

sumanymų, tačiau vitražų eskizai biblinė-

susidomėjo gyvendama Druskininkuose.

mis temomis, saugomi Nacionalinio M. K.

1993 m. M. K. Čiurlionio memorialinio

Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose,

muziejaus vidaus ekspozicijų salei sukūrė

tapo atspirties tašku kito laiko meninin-

vitražų diptiką pagal M. K. Čiurlionio pie-

kams. Remdamasi vitražų projektų „REX“

šinius. Laikui bėgant, keičiantis ekspozicijų

(1904) pavyzdžiais, nuosekliai atkartoda-

koncepcijai, nesant tinkamo apšvietimo,

ma M. K. Čiurlionio vizijas, E. Valiūtė savo

vitražai buvo išmontuoti ir atsidūrė sau-

kompozicijose suformavo užburiančiomis

gyklose. 2012 m. renovavus M. K. Čiurlio-

spalvomis alsuojantį reginį, kuriame pinasi

nio memorialinio muziejaus namelius ir

biblinės tiesos, giliamintiški M. K. Čiurlio-

viename iš pastatų sukonstravus plačią

nio apmąstymai, mezgasi siužeto trajek-

langų erdvę, atsirado galimybė vitražus

torijos. Vitražų atnaujinimo ir įgyvendini-

įkomponuoti jiems tinkamoje vietoje su

mo naujose M. K. Čiurlionio memorialinio

natūraliu apšvietimu. Vitražų atnaujinimą

muziejaus erdvėse ėmėsi pati autorė E.

įkvėpė artėjantis M. K. Čiurlionio 140-ųjų

Valiūtė – tai tapo kilnia mecenatiška akcija,

gimimo metinių jubiliejus, istoriniai as-

skiriama iškiliam M. K. Čiurlionio jubiliejui.

pektai, leidžiantys išryškinti dar vieną M. K. Čiurlionio kūrybos aistrą – kurti vitra-

E. Valiūtės vitražų nuotraukų paroda „Su-

žus. Negailestingas laikas ir ankstyva M. K.

grįžęs laikas“ – dailininkės įkvėpimo vers-

Čiurlionio mirtis neleido jam užbaigti savo

mių, struktūrinių ir stilistinių atradimų

E. Veliūtė. vitražų diptikas, sukurtas pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „REX“

laukas. Remdamasi klasikinėmis lietuviško

„Prasišviečiantys“ (2007), „Atsispindintys“

vitražo tradicijomis, sulydydama moder-

(2008) ir daugelį kitų.

niąsias struktūras, siekdama vizualinio ansambliškumo, dailininkė Vaikų universitetinėje ligoninėje Vilniuje sukūrė vitražą „Šeima“ (2005), Lietuvių kultūros namuose Punske – vitražą „Saulė“ (2005), penkis erdvinius parodinius vitražus „Eksperimentai“ (2006), Aukštadvario regioninio par-

E. Valiūtė (g. 1953) – iškili Lietuvos vitražistė, knygų iliustruotoja, tarptautinių parodų dalyvė, vitražais apipavidalinusi per 70 visuomeninių ir privačių interjerų Vilniuje, Klaipėdoje, Kupiškyje, Šeduvoje, Panevėžyje ir kitur.

ko administraciniame pastate – vitražus

Dailininkė apdovanota LR Vyriausybės

„Aukštadvaris“ (2007), parodinių vitražų:

meno ir kultūros premija (2004). 

turinys ↑

ISTORINEI PREZIDENTŪRAI

10 Istorinės LR Prezidentūros vadrovė RENATA MIKALAJŪNAITĖ

Kalėdinis Istorinės LR Prezidentūros sodelis. Fotografija: R. Mikalajūnaitė

2016 m. sausio 6 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje Lietuvos Respublikos Kultūros viceministras Romas Jarockis įteikė Kultūros ministerijos premiją už muziejininkystę Istorinės Prezidentūros Kaune komandai

Jubiliejiniai, dešimtieji Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune veiklos metai baigėsi įspūdingu apdovanojimu – muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė, muziejininkės Ingrida Jakubavičienė, Justina Minelgaitė ir Jovita Jankauskienė sulaukė įvertinimo ir pripažinimo – Kultūros ministerijos premijos už muziejininkystės darbus. Premija įteikta už istorinę savimonę formuojančias, visuomenę pažinimo procese dalyvauti skatinančias bei krašto istoriją ir paveldą reprezentuojančias šiuolaikines ekspozicijas ir parodas. Muziejaus metai buvo išties gausūs įdo-

Respublikos atkūrimo šimtmetis įpareigo-

mių renginių ir parodų, naujų edukacinių

ja visą Istorinės Prezidentūros komandą

programų ir prasmingų susitikimų. Metų

pasitempti ir prisidėti prie šios ypatingos

pradžioje į komandą sėkmingai įsiliejo is-

sukakties deramo paminėjimo. Bene pir-

torikas Gediminas Kasparavičius, kurio ve-

mieji Lietuvoje prabilę apie pasirengimą

damos ekskursijos ir edukacinės progra-

šimtmečiui, jau 2013 metais Istorinės Pre-

mos sparčiai populiarėja ir susilaukia ypa-

zidentūros muziejininkai pradėjo tęstinį

tingai gero įvertinimo. Artėjantis Lietuvos

projektą „Šimtmečio belaukiant: reikšmin-

giausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“, kurio kulminacija – 2018 metais muziejuje visuomenei bus pristatyta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“.

SVARBIAUSI 2015-ŲJŲ ĮVYKIAI ISTORINĖJE LR PREZIDENTŪROJE KAUNE Fotografijų parodoje „DINGĘS KAUNAS“

kytas ankstesnių laikotarpių palikimas, o

lankytojai atrado kitokį, spalvingą ir kon-

kartu kilo modernūs, didingi, tautinio sti-

trastingą tarpukario Kauną. Kauną, kuria-

liaus motyvais dekoruoti statiniai. Roman-

me egzistavo to meto reikmėms pritai-

tizuojamas senasis Karo muziejus, Vytauto

turinys ↑

Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos

ma apie jauniausio to meto Europos prezi-

instituto rūmai, panemune pūškuojantis

dento pastangas „statyti valstybės rūmą“,

traukinukas „kukuška“, S. Dariaus ir S. Gi-

sunkumus vadovaujant 112 „karaliukų“ ir

rėno mauzoliejus – tai tik keletas parodoje

bandymus įveikti vieną didžiausių to laiko

pristatytų, bet kauniečių pasakojimuose

iššūkių – „visų Lietuvos kūno dalių sujungi-

vis dar minimų Kauno „pradingėlių“.

mą į vieną“.

Parodos kuratorė – istorikė, Istorinės Prezidentūros muziejininkė Justina Minelgaitė.

Nuotraukų savininkas – Antanas Burkus Vis stiprėjančiame, karo baimės ir panikos Prezidento Aleksandro Stulginskio 130-os-

diskurse olandų dailininko darbų paro-

ioms gimimo metinėms skirtoje parodo-

da „EUROPA ANT OPERACINIO STALO:

je „GIMĘS TAI VIETAI IR TOMS PAREI-

PIRMASIS PASAULINIS KARAS LUISO

GOMS: PREZIDENTAS ALEKSANDRAS

RAMAKERSO KARIKATŪROSE“ leido pa-

STULGINSKIS (1922–1926 M.)“ pasakoja-

žvelgti ne tik į karo baisumus, bet ir į to

meto propagandinę retoriką. L. Ramakersas į istoriją įėjo kaip vienas reikšmingiausių šio karo portretistų, ypatingai pasitarnavusių antivokiškai karo propagandai. Parodą papildė ir lietuvių kančias šiame kare atspindintys J. Šiliečiu pasivadinusio pedagogo, dailininko mėgėjo Jaroslavo Rimkaus darbai. J. Šiliečio sukurti vaizdai susipina į vientisą pasakojimą, o juos, kaip ir žymiojo L. Ramakerso darbus, papildo trumpos, dažnai ironiškos žinutės. Parodos lankytojai galėjo palyginti vakarietiškąjį ir lietuviškąjį karo propagandos stilių, abiejų menininkų vaizduojamas karo aktualijas. Parodos kuratorė – istorikė, Istorinės Prezidentūros muziejininkė Jovita Jankauskienė.

Žinių turnyras „ŠIMTMEČIO BELAUKIANT“

projekto etapas startuoja su žinių turnyru. Šiais metais trečiąjį projekto turnyrą lai-

Istorinė Prezidentūra jau trečius metus

mėjo VDU istorikų komanda. Birželio mė-

vykdo projektą „Šimtmečio belaukiant:

nesį laimėtojai atsiėmė savo prizą – išvyko

reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respu-

į ekskursiją Prezidento Aleksandro Stul-

blikos įvykiai“. Kiekvienais metais naujas

ginskio takais.

MUZIEJŲ NAKTIS: orientacinis pažintinis žaidimas „DINGĘS KAUNAS“ Azartas, įkvėpimas, atradimo džiaugsmas, prakaitas, paklydimas,

vėl

atradimo

džiaugsmas, laukimas ir pagaliau iškovoti prizai – Tarptautinę „Muziejų naktį“ Istorinės Prezidentūros organizuotas orientacinis pažintinis žaidimas „Dingęs Kaunas“ dalyviams pažėrė visą puokštę patyrimų ir emocijų. Iš užsiregistravusių 76 komandų sėkmingai žaidimą įveikė net 74 komandos!

ISTORINEI PREZIDENTŪRAI – 10! Dešimtąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra sulaukė daugybės gerbėjų ir sveikintojų. Šventės metu netrūko gėlių, padėkos raštų, elektroninių sveikinimų, saldainių ir kitų gurmaniškų gėrybių, šiltų apkabinimų bei nuoširdžių palinkėjimų. Visą dieną muziejuje vyko Lietuvos piliečio pamokos, kurias vedė muziejaus istorikai. Pamokose dalyvavo darželinukai ir vyresni vaikai, kartu su tėveliais ir seneliais.

Istorikė, Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė 2015 m. kovo 30 d. buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką. Muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė

Istorinės Prezidentūros atstovai dalyvavo

liepos 5–11 d. dalyvavo Baltijos muzeolo-

lapkričio 6–7 d. Vilniuje vykusioje 5-ojoje

gijos mokykloje Šiauliuose. Kartu su kole-

mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir

gomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzie-

technologijų

jų diskutavo ir klausėsi muziejų ekspertų

kurios šūkis „Mokykla be sienų“ kvietė

dr. François Mairesse (Sorbonos universi-

moksleivius ir mokytojus ieškoti, kurti,

tetas, Prancūzija) ir dr. Martin R. Schärer

atrasti, bendrauti neįprastoje aplinkoje ir

(Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Eti-

neįprastais mokymosi būdais. Gruodžio 8

kos komiteto pirmininkas, muzeologijos

d. dalyvauta Nacionalinėje dailės galerijoje

dėstytojas) paskaitų tema „Muziejų etika

vykusioje muziejų edukacijos idėjų mugė-

XXI a. kūrybinės ekonomikos kontekste”.

je. Abejose parodose sėkmingai pristaty-

parodoje MOKYKLA 2015,

ta nauja muziejaus edukacinė programa „Jaunojo piliečio pamoka“. 

turinys ↑

Angelas Prezidentas Kalėdiniame Istorinės Prezidentūros sodelyje Foto: Renata Mikalajūnaitė

Edukacinė programa „Užburti miestai“ Keramikos muziejuje. Fotografija: A. Petrulienė

E D U K A C I J A

EDUKACIJA KERAMIKOS MUZIEJUJE Keramikos mauziejaus vadrovė AUKSĖ PETRULIENĖ

Nuo 2015 gegužės Keramikos muziejuje

eksponuojamos keramikos meistrų par-

įsibėgėjo edukacinė veikla. Pirmoji eduka-

odos. Programa sumanyta italų meninin-

cinė programa moksleiviams tyrinėja ar-

kų Sandra Baruzzi ir Guglielmo Marthyn

cheologinę Kauno keramikos ekspoziciją

parodai. Dalyviai susipažįsta su architek-

per buities, kasdienio gyvenimo aspektą. „Jos didenybė viduramžių kasdienybė“ – tai programa įtikinamai įveikianti beveik 600 metų atstumą panaudojant mokomąją video projekciją, specialų maršrutą archeologinėje ekspozicijoje, atgaivinant azartiškąjį viduramžių žaidimą molio rutulėliais “Murmelspiel”. Edukacinė programa „Užburti

miestai“

išmėgina

visai naują formatą. Tai – dviejų valandų

tūriška italų keramikos ekspozicija, disku-

trukmės kūrybinės dirbtuvės, savotiškos

tuoja apie miestą, erdvės patyrimus ir su-

meistriškumo pamokos tiems kurie nori

kuria savo erdvinį kūrinį iš molio. 

patys išbandyti molį. Programos vadovės jaunos keramikės Eglė Šidlauskaitė ir Viktorija Radionova, VDA KDF keramikos katedros absolventės, atskleidžia keramikos meno paslaptis. Kūrybai įkvepia čia pat

turinys ↑

Viršuje: Archeologinė edukacinė programa „Jos didenybė viduramžių kasdienybė“

kūrybinės dirbtuvės „VASARA, VASARA...“ M. Žilinsko dailės galerijoje

EDUKACINIAI PROJEKTAI M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJOJE Švietimo ir informacijos skyriaus vadrovė VIOLETA JASEVIČIŪTĖ

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus misija – kaupti, saugoti ir populiarinti kultūros bei meno vertybes. Sparčiai plintant pasaulinėms globalizacijos procesų paveiktoms tendencijoms, misija pasipildo naujomis vertėmis ir prasmėmis – muziejus palaipsniui tampa bendruomenę buriančia, į jos poreikius reaguojančia ir socialiai atsakinga institucija. Remdamasis programoje „Lietuva 2030“

Jau tradicinis tampa renginys „ŽMONĖS

numatytomis sumanios visuomenės poky-

TIESIOG YRA REIKALINGI VIENAS KITAM“

čių iniciatyvomis – plėtoti aukštos kokybės

(S. Macaitis), skirtas Šv. Valentino dienos

kultūros paslaugas [...], ugdyti Lietuvos kul-

paminėjimui, vasario mėn. 14 d. Ši šventė,

tūrinę ir politinę savivoką [...], formuoti tur-

kaip pastebėjome, aktuali ne tik jaunimui,

tingą kultūrinę terpę [...], skatinti visuomenės

bet ir garbaus amžiaus žmonėms.

dalyvavimą kultūros procesuose [...], muziejus rengia specializuotas visoms visuomenės skirtas

grupėms

edukacines

pro-

gramas, švietėjiškus renginius, vykdo socialinius projektus,

skatinančius

bendruomenę

dalyvauti

muziejaus veikloje. 2015 m. muziejaus Švietimo ir informacijos skyriaus veiklos akcentai – socialiniai projektai ir renginiai. 89

2015 m. rugsėjo 8 d. pradėtas vykdyti pro-

Tai bendras Kauno Jono Pauliaus II gim-

jektas „TILTAS – PASSERELLE“ (iniciatorė

nazijos (iniciatorė – karjeros koordinatorė

menininkė iš Prancūzijos Judith Lesur). Da-

Edita Rabizaitė) ir muziejaus (atsakinga už

lyviai – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės

projekto vykdymą muziejaus Švietimo sky-

muziejus, Liono dailės muziejus, galerija

riaus vadovė Violeta Jasevičiūtė) projektas,

„Meno parkas“, Roano miesto kalėjimas,

kurio metu moksleiviai vieną kartą per

Marijampolės pataisos namai. Projek-

mėnesį susitiks su įvairių sričių muziejaus

to metu menininkė Judith Lesur kartu su

specialistais. Gimnazistai ne tik klausys pa-

lietuvių menininkais ir Švietimo skyriaus

sakojimų apie profesijas, bet ir praktiškai

edukatorėmis Marijampolės pataisos na-

jas išbandys. Ši patirtis skatins mokinių ly-

muose organizavo kūrybines dirbtuves su

derystę, nes vyresnieji mokiniai kurs vaiz-

nuteistaisiais, o 2016 m. pavasarį M. Žilins-

do pamokas, o karjeros ugdymo pamokų

ko dailės galerijoje bus demonstruojamas

metu perduos savo patirtį jaunesniems

proceso metu sukurtas rezultatas – vide-

mokiniams. Projektas bus vykdomas iki

ofilmas.

2016 m. mokslo metų pabaigos.

M. Žilinsko dailės galerijoje lapkričio 4 d.

Muziejuje organizuojami įvairūs progi-

startavo naujas socialinis karjeros ugdy-

niai renginiai, skirti šeimoms. Ypač daug

mo projektas ,,ATEIK, ATRASK, PAŽINK“.

dėmesio ir palankių vertinimų susilaukė

muziejaus Švietimo ir informacijos skyriaus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „VASARA, VASARA...“, kurios liepos ir rugpjūčio mėnesiais kviečia šeimas turiningai išnaudoti atostogų metą. Atsižvelgdami į dirbančių ir auginančių vaikus tėvelių užimtumą, laiko stoką ir menkas galimybes apsilankyti su vaikais darbo dienomis edukacinėse programose, pradėjome įgyvendinti projektą „ŠEŠTADIENĮ EINAM Į SVEČIUS PAS MŪZAS“, kuris, tikimės, taps ilgalaikis. Nuo š. m. lapkričio kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį, 12 val., kviečiame šeimas į M. Žilinsko dailės galeriją (Nepriklausomybės a. 12). Čia Jus pasitiks muziejaus edukatorės, kurios įdomiai ir suprantamai pristatys naujausias parodas ir nuolatines galerijos ekspozicijas. Mamos, tėčiai, seneliai ir senelės turės galimybę kartu su vaikais ir vaikaičiais pasinerti į meninę aplinką, pasisemti nepatirtų įspūdžių, išbandyti savo kūrybinius sugebėjimus, o svarbiausia – jaukiai šeimyniškai, bet ne kasdieniškai pabendrauti ir nors valandėlei pamiršti visus rūpesčius. 

89 psl: „Kupranugaris dykumoje“ Mildos piešinys 90-91 psl: Akimirkos iš edukacinių programų M. Žilinsko dailės galerijoje

turinys ↑

JAUNOJO PILIEČIO PAMOKA EDUKACIJA ISTORINĖJE PREZIDENTŪROJE Istorinės LR Prezidentūros vadrovė RENATA MIKALAJŪNAITĖ

Liepos 1 dieną Istorinėje Prezidentūroje startavo nauja edukacinė programa „Jaunojo piliečio pamoka“, skirta 1-4 klasių moksleiviams ir šeimoms su 5-10 metų vaikais. Šioje programoje apie pilietinės visuomenės vertybes kalbama per valstybinius simbolius. Iškilmingoje ir autentiškoje tarpukario Prezidento rūmų aplinkoje edukacijos dalyviai supažindinami su pagrindiniais Lietuvos valstybės simboliais, jų atsiradimo istorija ir reikšme, naudojimu kasdienybėje ir oficialiomis progomis. Dėliodami spalvingą tautiškos giesmės dėlionę mažieji piliečiai kalba apie tokias abstrakčias sąvokas kaip „Tėvynė“, „dorybė“, „nauda“ ir kt. Edukacijos metu ugdoma jaunųjų lankytojų pagarba Lietuvos valstybės simboliams, puoselėjama Tėvynės meilė, tautinė savigarba bei atsakomybė už tautą ir valstybę. 

Viršuje: Edukacinė programa M. Žilinsko dailės galerijoje

Ilgalaikės ir trumposios edukacinės programos vyksta daugelyje Nacionalionio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių. Šiuo metu vyksta net 29 skirtingos edukacinės programos skirtos priešmokyklinio amžiaus vaikams, įvairaus amžiaus moksleiviams ir net suaugusiems. Muziejuje nuolat rengiamos naujos trumpalaikės edukacinės programos parodų ekspozicijose. Plačiau apie edukacines programas skaitykite ir sekite naujienas: http://www.ciurlionis.lt/edukacija

turinys ↑

L E I D I N I A I 94

Knygos „Vaitkuškis“. Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija viršelis

„VAITKUŠKIS“ GRAFAS STANISLOVAS KAZIMIERAS KOSAKOVSKIS (1837–1905) IR XIX A. MĖGĖJŲ FOTOGRAFIJA Knygos sudarytoja ir teksto autorė JOLITA MULEVIČIŪTĖ

2016 sausio 7 d. buvo pristatyta dailės istorikės Jolitos Mulevičiūtės parengta knyga „Vaitkuškis“: grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija“. Knygoje pristatomas Nacionaliniame M. K.

buržuazinės visuomenės medija keičia

Čiurlionio dailės muziejuje saugomo gra-

tradicionalistinį S. K. Kosakovskio žvilgsnį.

fo S. K. Kosakovskio fotografijų archyvo

Vaitkuškio savininko pomėgis fotografuoti

fragmentas. Publikuojamos nuotraukos

susiejamas su Lietuvos ir Lenkijos aristo-

padarytos 1894–1905 m., dauguma – Vait-

kratų šeimos istorija, paveikta moderniza-

kuškyje. Jose užfiksuotas dvaras, apylinkės

cijos procesų ir politinių pervartų. 

ir vietos gyventojai: grafo šeima, tarnai, Vilkmergės apskrities dvarininkai, katalikų dvasininkai, carinės administracijos pareigūnai, lietuvių valstiečiai, žydų amatininkai, čigonai. Tai – kolektyvinis lokalios bendruomenės portretas. Fotografijas papildančioje studijoje mėgėjiška S. K. Kosakovskio kūryba nagrinėjama kaip paradoksalus ir kartu

Mokslinės monografijos sudarytoja ir teksto autorė – JOLITA MULEVIČIŪTĖ Dailininkė – MILDA KAIRAITIENĖ Išleido Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu.

simptomiškas atvejis. Analizuojama, kaip

304 p. Spaudė Uždaroji dizaino ir leidybos

konservatyvioje didikų aplinkoje taikoma

AB „Kopa“

turinys ↑

SESERYS. SOFIJA SMETONIENĖ IR JADVYGA TŪBELIENĖ Knygos autorė INGRIDA JAKUBAVIČIENĖ

Vasario 5 d. pristatyta dr. Ingridos Jakubavičienės knyga „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“. Dvi ryškiausios Pirmosios Lietuvos Respublikos moterys – Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė – pagaliau sulaukė savo biografijų pristatymo Prezidento rūmuose Kaune. Būtent čia apie 15 metų virė ne tik Smetonų šeimos, bet ir visos Lietuvos politinis gyvenimas. Tarpukario Lietuva kartais buvo pavadina-

mo priežasčių yra būtent ponia Sofija, kuri

ma „svainių respublika“, kadangi šalį valdė

esanti „rimtas prezidento pagalbininkas“.

svainiai – Prezidentas Antanas Smetona ir

Šis diplomatas S. Smetonienę net lygino

ištikimas jo bičiulis Ministras Pirmininkas

su Rusijos imperatoriene Jekaterina II.

Juozas Tūbelis bei jų žmonos – seserys So-

Amerikos pasiuntinys Kaune Frederickas

fija ir Jadvyga. Lietuvos politinio elito šių

W. Colemanas taip pat stebėjosi, kad jo-

moterų įtaka jau senokai nestebino, tačiau

kių valstybinių pareigų neužimančios po-

užsienio diplomatams toks unikalus poli-

nios Smetonienė ir Tūbelienė dalyvaudavo

tinis kvartetas atrodė labai egzotiškai. Di-

valstybės reikalų sprendime.

plomatai savo raportuose nesivaržydami konstatuodavo, jog pirmiesiems Lietuvos

Šias ir daugelį kitų intriguojančių detalių

asmenims didelę įtaką turinčios jų žmo-

skaitytojai atras „Versus aureus“ leidyklos

nos. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos reika-

išleistoje knygoje „Seserys. Sofija Sme-

lų patikėtinis Kaune Thomas H. Prestonas

tonienė ir Jadvyga Tūbelienė“. Biografi-

teigė, jog viena iš A. Smetonos populiaru-

nė monografija atskleidžia ne tik seserų

įtaką politiniams ir socialiniams valdžios vyrų sprendimams, bet ir jų visuomeninę darbuotę įvairiose moterų organizacijose, jų motiniškus rūpesčius, laisvalaikį, pomėgius ir kai kurias asmeninio gyvenimo paslaptis. Seserų gyvenimo istorija glaudžiai susipynusi su jų sutuoktinių veikla, todėl kai kurių istorinių faktų interpretacija

pateikiama

žvelgiant iš Smetonų ir Tūbelių šeimų gyvenimo perspektyvos. Apie tai, kaip susiklostė jų likimai pasitraukus iš Lietuvos 1940-ųjų birželį, visuomenė žino labai miglotai. Kur jos praleido likusius metus? Kaip susiklostė jų palikuonių likimai? S. Smetonienės ir J. Tūbelienės biografijas papildo jų vaikaičių Vytauto Juliaus Smetonos ir Peterio Kuhlmanno labai atviri atsiminimai bei asmeninių archyvų nuotraukos. 

Knygos autorė – INGRIDA JAKUBAVIČIENĖ Dailininkas – RIMANTAS TUMASONIS 256 p. Išleido leidykla „Versus aureus“

turinys ↑

MEILA BALKUS Parodos katalogas Leidinio sudarytoja EGLĖ KOMKAITĖ-BALTUŠNIKIENĖ

Rugpjūtį M. K. Čiurlionio dailės galerijoje atidaryta Meilos Kairiūkštytės-Balkus (1922–2015) paroda. Renginyje dalyvavo skulptorės M. Kairiūkštytės-Balkus dukra Daiva Balkus ir anūkė Ona Janina Balkus. Šiai parodai išleistas katalogas, kuriame publikuojami visi muziejui dovanoti ir parodoje eksponuoti kūriniai. 2014 metų pradžioje Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų pasiekė malonus laiškas iš JAV. Skulptorės M. Kairiūkštytės-Balkus dukra Daiva Balkus, įgaliota mamos, nusprendė muziejui padovanoti skulptūrų kolekciją. Taip Į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dalies muziejų atkeliavo dovana – 19 Meilos Balkus skulptūrų. Didžioji dalis – bronzinės moterų skulptūros, taip pat gipsinis autoportretas, dukters ir anūkės portretai. Džiaugiamės, kad ši kolekcija svariai papildė muziejaus išeivijos dailės fondą. M. Kairiūkštytė-Balkus 1947 m. emigravo į JAV. Baigusi studijas Niujorke 1950–1953 m. (The Art Students League), Bostono universitete 1972 m. ir Floridos Valstybiniame universitete 1974 m. apsigynusi magistro

diplomą, pradėjo dalyvauti parodose. Skulptorė nuo pat pradžių domėjosi figūratyviąja skulptūra. Pačioje XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje menininkė kūrė antropomorfines

skulptūras,

taip

pat

draugų, artimųjų, žymių žmonių portretus, kuriuos mėgo per visą savo kūrybos laikotarpį. Apie 1965–1969 metus Niujorke kurtos skulptūros – gipsinės, kartais dažytos juodai baltai ir nors yra abstrakčios, turi žmogaus kūno dalių pavadinimus „Galva“, „Figūra“, „Galva su ašara“. (...) Vėliau M. Balkus daug dėmesio skyrė moters figūros studijoms. Piešti, eskizuoti nemėgo, dirbo su gipsu ir modeliavimo mase. Apie 1977-uosius metus pradėjo studijuoti ir kurti nėščių moterų figūras.

Šias studijas tęsė visą kūrybinį laikotarpį. (...) Skulptorė visada kūrė iš natūros artimųjų ir pažįstamų skulptūrinius portretus bei figūras. Didžioji skulptūrų dalis – bronzinės. M. Balkus kūrė klasikine tradicija paremtas skulptūras. Tyrinėjo antikinį meną, realizmą, taip pat

domėjosi

šiuolaikinėmis

dailės tendencijomis ir mėgo du labai skirtingus skulptorius: Johną De Andrea‘ą (g. 1941) ir Richardą Millerį (1923–2008). J. De Andrea‘o avangardinės lateksinės skulptūros traukė nepaprastu realistiškumu, modeliavimo būdu, kai skulptūros formos nuimamos nuo gyvo žmogaus, o R. Milleris – pagarba modeliui ir plastikai bei

parodas. Skulptorei darbas su ligoniais padėjo gilintis

apibendrintomis realistinėmis

į žmogaus prigimtį. 

figūromis. Menininkė visada domėjosi psichologija, Bostone dirbo psichi-

Katalogo sudarytoja – EGLĖ KOMKAITĖ-BALTUŠNIKIENĖ

atrijos ligoninėje, vėliau, studi-

Tekstai: EGLĖS KOMKAITĖS-BALTUŠNIKIENĖS, GRAŽINOS

juodama Bostono universitete,

SLUCKAITĖS straipsniai, ištrauka iš AUŠROS MARIJOS

pasirinko psichologinės pakrai-

SLUCKAITĖS-JURAŠIENĖS knygos „Egziliantės užrašai“

pos bakalauro studijas. 1974

Dailininkė – MILDA KAIRAITIENĖ

m. Floridoje pradėjo dirbti su nesveikos psichikos kaliniais, mokė juos dailės ir rengė jų

Išleido Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 32 p. Spaudė Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“ 99

100

IŠĖJAU SU ČIURLIONIU. TUOJ GRĮŠIU. DAINA KAMARAUSKIENĖ /pasakojimas/ JULIJA TOLVAIŠYTĖ-LEONAVIČIENĖ /iliustracijos/

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, pradėdamas švęsti jubiliejinius Čiurlionio metus, pristatė knygą „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“. Pirmoji Lietuvoje vaikams skirta knyga apie M. K. Čiurlionį yra ir pirma muziejaus Mažųjų bibliotekos knygelė. Ji skirta šilčiausiai buvimo drauge valandėlei, kai vartydami ir skaitydami, padėdami vieni kitiems, galime trumpam iškeliauti į Čiurlionio kūrybos pasaulį, ieškoti ir pastebėti menininko paveiksluose tūnančias įdomybes ir paslaptis. Leidinys dienos šviesą spėjo

išvysti

pačioje

2014-ųjų

metų pabaigoje, o skaitytojams pirmąsyk jis pristatytas 2015-ųjų sausį M. K. Čiurlionio galerijoje. Kol vyresniems svečiams autorės pasakojo apie knygelės idėją ir atsiradimą, mažieji skaitytojai, talkinami muziejaus švietimo skuriaus edukatorių,

galėjo

prisijau-

kinti čiurlioniškus personažus kūrybinėse „Vilkyšiaus dirbtuvėlėse“. Vėliau knyga drauge su kūrybinėmis dirbtuvėmis keliavo į Vilniaus Knygų mugę, o rugsėjį ji pristatyta Memori-

101

aliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Drus-

Knygelėje panaudotos M. K. ČIURLIONIO kū-

kininkuose, Kastuko gimtadienio šventėje.

rinių reprodukcijos

Baigiant jubiliejinius M. K. Čiurlionio me-

32 p. Spaudė UAB „Kopa“

tus, Vilkyšius su kompanija sugužėjo ir į M. K. Čiurlionio menų gimnaziją Vilniuje, kur

Rėmėjas: LIETUVOS KULTŪROS TARYBA

su knygele aktyviai susipažino itin gausus būrys moksleivių.  Viršuje: Renginio M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje akimirkos.

Teksto autorė – DAINA KAMARAUSKIENĖ Iliustratorė – JULIJA TOLVAIŠYTĖ-LEONAVIČIENĖ

102

101 ir 103 psl.: Pristatymas ir kūrybinės dirbtuvėlės M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje

turinys ↑

103

P A S K A I T O S 104

Dr. Serge Fauchereau, Paryžius (Prancūzija) paskaita Kaip Vakarų Europa atrado Čiurlionį. Fotografija: R. Norkutė

105

PASAULINĖS KURATORYSTĖS PAMOKOS M. K. ČIURLIONIO SKYRIAUS INFORMACIJA

„Pasaulinės kuratorystės pamokos“ – tai unikalus paskaitų ciklas, kurį skaitė lektoriai iš Vakarų Europos. Žymūs parodų kuratoriai dalijosi savo parodų rengimo subtilybėmis, technikomis ir problemomis. M. K. Čiurlionį pasaulis pradėjo atrasti nuo jo pirmų didžiųjų pristatymų Maskvoje (1975), Tokijuje (1992). Dabar jo kūriniai yra apkeliavę Europos, JAV, Kanados muziejus, beveik kasmet jo retrospektyvinės parodos rengiamos vis kitoje šalyje, kūriniai integruojami į bendras tarptautines parodas. Pasaulis pagaliau įrašė Čiurlionį į Europos meno istoriją.

106

Atvykę lektoriai – Čiurlionio parodų Lenkijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje kuratoriai. Jie dalijosi parodų rengimo koncepcijomis, savo Čiurlionio suvokimu ir ieškojimais, kaip jį pristatyti savo šalies žiūrovui. Tai buvo puiki galimybė studijuojantiems meno istoriją, besidomintiems Čiurlionio kūryba, muziejininkams, visiems rengiantiems parodas pasisemti tarptautinės patirties ir patobulinti savo žinias. Paskaitos vyko anglų kalba.

Ciklo paskaitos Rugsėjo 18 d. Maria Goląb, Poznanė (Len-

Rugsėjo 22 d. Prof. Giandomenico Roma-

kija): Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

nelli, Venecija (Italija): M. K. Čiurlionis

iš Lenkijos meno istorijos perspektyvos

parodoje „Modernumo demonas“ (Rovi-

Dr. Maria Gołąb – Nacionalinio Poznanės

go, Italija)

muziejaus Lenkijos meno galerijos kurato-

G. Romanelli nuo 1979 m. vadovavo Ve-

rė, Čiurlionio kūrybos tyrinėtoja, 2001 m.

necijos miesto muziejams, nuo 2008 iki

Poznanėje kuravusi M. K. Čiurlionio retros-

2011m. – Venecijos miesto muziejų fondo

pektyvinę parodą „M. K. Čiurlionis: kūryba,

direktorius. Šiuo metu yra Buonconsiglio

asmenybė, aplinka“.

pilies ir Trento provincijos muziejų moks-

Rugsėjo 22 d. Moniek Nagels, Gentas (Belgija): Čiurlionis Flandrijoje: atradimų kelionė

linio komiteto pirmininkas. Dėsto architektūros ir urbanistikos, muziejininkystės ir kolekcijų formavimo istoriją aukštosiose mokyklose. Yra laisvas parodų kuratorius.

Moniek Nagels Gento vaizduojamosios dai-

Šiais metais M. K. Čiurlionio darbai buvo

lės muziejuje dirba nuo 1982 m. kaip mokslo

eksponuojami jo kuruojamoje parodoje

darbuotoja ir parodų kuratorė, rengusi par-

„Modernumo demonai“ Palazzo Roverella

odas Gente, Palmoje, Amsterdame, Taline.

Rovige (Italija) ir Moderna Galerija Zagrebe

2013 m. kuravo parodą „M. K. Čiurlionis.

(Kroatija). Paskaita italų k., buvo verčiama į

Svajojant apie Lietuvą“, skirtą Lietuvos pirmi-

lietuvių kalbą.

ninkavimo Europos Sąjungos Tarybai progai.

107

Spalio 8 d. Dr. Serge Fauchereau, Paryžius

taip pat Čiurlionio kūrybą, autorius. Čiur-

(Prancūzija): Kaip Vakarų Europa atrado

lionio menu labai susidomėjo nuo pirmos

Čiurlionį

pažinties per knygas ir kolegas, kurie buvo

S. Fauchereau (Fošro) – meno istorikas, tarptautinių parodų Paryžiaus Pompidou

susidūrę su lietuvių menininku. Vėliau jau originalius jo darbus pamatė pirmųjų Čiurlionio parodų pasaulyje metu – Paryžiuje, Maskvoje,

Vokietijoje.

Pagaliau po ilgų pastangų pavyko apsilankyti ir Kaune. 2012

chereau iš dos

Serge

Fau-

buvo

vienas

generalinių

paro-

„Dvasių

Europa“

(„L‘Europe des Esprits“) Strasbūre

(Prancūzija)

ir Berne (Šveicarija) komisarų. Joje šalia garsių Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų,

Lenkijos,

centre ir daugelio kitų Europos, Azijos ir

Jungtinės karalystės, Rusijos, Šveicarijos

Amerikos muziejuose rengtų parodų kura-

autorių atstovauti Lietuvai buvo pasirinkti

torius, tarptautinių meno komitetų narys,

M. K. Čiurlionio ir K. Šimonio darbai. 

šiuo metu vienas iš dviejų meno patarėjų Europos Parlamente. Tai – žymus prancūzų poetas ir meno kritikas. Daugelio monografijų apie XX a. meną ir kūrėjus, kuriose analizavo dailininkų Ležė, Brako, Kupkos, Arpo, Malevičiaus, Mondriano ir

108

106 psl.: Moniek Nagels, Gentas (Belgija): Čiurlionis Flandrijoje: atradimų kelionė 108 psl.: Dr. Serge Fauchereau, Paryžius (Prancūzija) paskaita. Fotografija: R. Norkutė

turinys ↑

IŠLIKTI IR KURTI: LIETUVIŲ DAILĖS GYVENIMAS POKARIO VOKIETIJOJE lektorė – dr. RASA ŽUKIENĖ

Po 1990-ųjų į Lietuvos muziejus sugrįžusi išeivių dailė pristatoma parodose, publikuojama meno albumuose, bet gilesnės egzilio dailės refleksijos vis dar trūksta. Keturių paskaitų ciklas, vestas VDU Menų fakulteto dėstytojos dr. Rasos Žukienės, skirtas lietuvių dailės vokiškojo periodo, vadinamo egziliniu, gilesniam pažinimui. Pasibaigus II pasauliniam karui, Vokietijos

žimas. Prieškario kultūros tąsą Vokietijos

teritorijoje, pabėgėlių stovyklose gyve-

pabėgėlių stovyklose liudija brandūs dai-

no apie 60 tūkstančių lietuvių. Vokietijoje

lės kūriniai, leidyklų ir meno būrelių vei-

susibūrė didelės lietuvių inteligentijos pa-

kla. Politiškai nestabilioje aplinkoje išryš-

jėgos.

Dailininkams

Vokietijos laikotarpis buvo ne tik skurdo ir kankinusios nežinios dėl savo ateities, bet ir ypatingo kūrybingumo laikas. 1946-1950 m. Vokietijoje buvo tęsiamos lietuvių nacionalinio meno tradicijos, kurias Lietuvoje, tapusioje LTSR, drastiškai užgniaužė Stalino re-

109

kėjo ne tik menininkų kūrybiškumas, bet

modernia? Paskaitose buvo galima išgirsti,

ir pilietiškumas, aiškiai suvokta, kad dailė

kaip pietų Vokietijos mieste veikė Kauno

pajėgi reprezentuoti šalį ir savą kultūrą,

meno mokyklos pakaitalas, kaip dailinin-

kad parodos – puiki galimybė karo laimė-

kai puoselėjo santykius su sąjungininkų

tojams anglams, amerikiečiams, prancū-

karinės valdžios atstovais; apie kokias

zams priminti apie iš Europos žemėlapio

parodas, skirtas amerikiečiams mąstyta,

ištrintas nepriklausomas Baltijos valstybes

emigruojant į JAV; kokia menotyrininko

– Lietuvą, Latviją, Estiją.

tezė Vakaruose niekad nebuvo pamiršta,

Dr. Rasos Žukienės paskaitų cikle „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“ nušviečiamos įvairios išeivi-

ir, pagaliau, kas yra vadinamasis „tremties jumoras“, priversdavęs dypuką – „žmogų be vietos“ – nusišypsoti.

jos dailininkų veiklos pusės, ir bandoma

Paskaitų ciklas parengtas vykdant projektą

atsakyti į aktualius egzilio dailės tyrimo

„Lietuva karuose“ kultūra, tapatybės, egzi-

klausimus: ką kūrėjams reiškė buvimas,

lis“ (LMT), finansuojamą pagal Europos są-

„kitu“, „svetimu“; kaip okupacija ir egzilis

jungos 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių

įtakojo jų tapatybę; kodėl Europos meno

plėtros veiksmų programą „Parama moks-

žinovai, įvertinę lietuvių dailės profesiona-

lininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai.“ 

lumą, vis dėlto nenorėjo jos laikyti sava ir

Ciklo paskaitos Balandžio 30 d. Baltijos šalių dailininkai Vokietijoje (1945-1949). Gegužės 7 d. Reprezentacinės lietuvių dailės parodos Vokietijoje po II pasaulinio karo. Gegužės 14 d. Menotyrininko Aleksio Rannito (1914-1985) žygis Vakaruose: vieno pranešimo reikšmė M. K. Čiurlionio tyrimuose. Gegužės 21 d. Juokas pro ašaras: Vokietijos laikotarpio lietuvių spaudos karikatūros ir jų kūrėjai.

110

Viršuje: V. Vizgirda tapybos pamokoje su Julija Kiefer-Sapkus 109 psl.: P. Osmolskis. „Lietuva tarp dviejų laisvintojų“.

turinys ↑

111

NAUJAI ĮGYTI EKSPONATAI Vyriausia fondų saugotoja NIJOLĖ ADOMAVIČIENĖ

Eksponatai, įgyti vykdant Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamą Muziejinių vertybių įsigijimo projektą K. Petrikaitės-Tulienės, (1906, Maskva – 1999, Kaunas), Kauno meno mokyklos auklėtinės, kortų projektai. Kortos atliktos realistine maniera. Išskirtinė jų savybė yra ta, kad

pavaizduotoms

figūroms

(damoms,

valetams,

karaliams)

suteikti

nacionaliniai

bruožai: damos ir valetai (arba mergelės ir berniukai) nupiešti dėvintys lietuvių tautinius drabužius, o karaliai pavaizduoti kaip Lietuvos

Didžiosios

Kunigaikštystės valdovai.

Tai atspindi dar

nuo tarpukario Lietuvoje populiarią tendenciją žaidimo kortų

112

figūroms suteikti nacionalinių ypatybių. Į Vaizduojamosios dailės skyrių įgytas labai ankstyvas Jono Janulio (1888–1973) darbas „Kapinės Stavropolyje“. 1916 m.

Plakatųi ir afišų kolekcija Kolekcijos pagrindą sudaro dešimt retų XX a. 2 – 6 deš. politinės, kultūrinės ir reklaminės krypties plakatų bei afišų. Ankstyviausi dokumentai datuojami 1916 m. ir atspindi Lietuvos visuomenės gyvenimo realijas Pirmojo pasaulinio karo metu. Politinių dokumentų srityje išskiriami du pranešimai Lietuvos gyventojams dėl prezidento Antano Smetonos 60-čio minėjimo. Išskirtinas Sporto dienos, skirtos I Pasaulio lietuvių kongreso progai, plakatas, sukurtas 1935 112 psl.: J. Janulis. „Kapinės Stavropolyje“. 1916

m. Plakatas ne tik skelbia apie reikšmingą tarptautinį renginį Kaune, kuriame dalyvavo Amerikos, Latvijos ir Lietuvos sportininkai, bet turi ir meninę vertę.

Muziejui dovanoti kūriniai Aldona Gustas, (g. 1932) – lietuvių kilmės

Telesforo Valiaus (1914–1977) spalvo-

rašytoja ir dailininkė, nuo 1945 m. gyve-

tą ofortą „Samogitia“ ir 1929 m. Balti-

nanti bei kurianti Vakarų Berlyne padova-

morėje (JAV) išleistą Lietuvos žemėlapį

nojo muziejuj savo 41piešinį, eksponuo-

su Jono Basanavičiaus ir Vytauto Di-

tus šią vasarą Nacionaliniame M.K. Čiurlio-

džiojo portretais.

nio dailės muziejuje, jos kūrinių parodoje „Esu gamtos dalis..“ ( darbai saugomi grafikos sektoriuje). Jonas Vazbys, gyvenantis Čikagoje (JAV) dovanojo muziejui Adomo Galdiko ir Antano Petrikonio darbus. ( Vaizduojamosios dailės sk.).

P. Elena Čiurlytė-Barnet dovanojo muziejui Meilos Balkus bronzinę skulptūrą „Moteris“ ir Vytauto Košūbos gipsinį bareljefą. Bronės Aleksandros Jameikienės (Jasiukevičiūtės) (1919–2001), Havajuose gyvenusios mūsų tautietės, žymios vitra-

Lietuvos Respublikos ambasada JAV,

žistės, dizainerės ir tekstilininkės vitražą

Vašingtone muziejui perdavė dailininko

„Gaidys“ muziejui padovanojo – Ilinojaus

113

valstijoje JAV gyvenanti dailininkės giminaitė p. Sigutė Žemaitienė. Velnių muziejaus rinkinys pasipildė vertingais eksponatais: p. Gražina Jurėnienė padovanojo savo vyro tautodailininko, medžio drožėjo Gedimino Jurėno 80 vnt. velnių skulptūrėlių. P. Rainer Herleth ir Doris Jager-Herleth padovanojo tris „Diablitos“ keramikines skulptūrėles iš Dominikos respublikos. Gerardui Skrickiui dėkojame už padovanotą XX . 3-4 d. komodą; p. Linai Preišegalavičienei už Vitos Gelūnienės gobeleną. Romualdui Jūratei

Gelminiauskui,

Norvilienei,

Antanui

Skaisgiriui, Rimantaui Kastanauskui už istorinius dokumentus ir fotografijas, papildžiusius LR istorinės prezidentūros rinkinius. Lietuvos Bankui už perduotus K. Petrikaitės-Tulienės kortų projektai.

naujųjų Eurų pavyzdžius ir kolekcines euro monetas; Lietuvos Paštui už naują produkciją (198 vnt. už 164,66 Eurų), UAB „Monetų Namams“ už padovanotus 36 medalius.

114

L. Alekseiko „Mama ir brolis“

Jaunosios tapytojų kartos atstovas, gyvenantis ir kuriantis Kaune Leonid Alekseiko muziejui padovanojo 2013 m. sukurtą darbą „Mama ir brolis“. Autorius 2014 m. metų ARTHESIS konkurse pelnęs du apdovanojimus: jaunojo menininko kūrinį „Autoportretas“ balsavimu „Delfi“ portale įvertino plačioji publika bei papildoma premija – tarptautinė konkurso žiuri. 

turinys ↑

115

K R O N I K A

Kronikos tekstą parengė VIDA LABANAUSKIENĖ

Foto: Audiovizualinis performansas MODUS, Tarptautinės grafikos bienalės atidarymas. M. Žilinsko dailės galerija. Fotografija: R. Ropytė

116

117

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Sausio 15 d. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, pradėdamas švęsti jubiliejinius Čiurlionio metus, pristatė Dainos Kamarauskienės ir Julijos Tolvaišytės-Leonavičienės knygą vaikams „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“. Tai – pirmoji Lietuvoje knyga vaikams apie M. K. Čiurlionį ir pirmoji muziejaus Mažųjų bibliotekos knygelė, kviečianti vaikus ir tėvelius trumpam iškeliauti į Čiurlionio kūrybos pasaulį, pilną netikėtumų ir jaudinančių atradimų.

Sausio 22 d. skambėjo F. Chopino, S. Prokofievo, J. S. Bacho, F. Liszto ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncerte dalyvavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojo Donaldo Račio mokiniai: Simona Šleiterytė, Laura Stepkovičiūtė, Gustas Raudonius ir Glasgow Karališkosios muzikos konservatorijos magistrantė Julija Sadaunykaitė.

Sausio 23 d. visus besidominčiuosius meno istorija, muziejininkyste, rinkinių istorija pakvietė VI mokslinė muziejaus konferencija, skirta žymaus meno ir kultūros veikėjo, ilgalaikio muziejaus vadovo Pauliaus Galaunės gimtadieniui paminėti.

Sausio 29 d. skambėjo F. Chopino, S. Prokofjevo, S. Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncerte dalyvavo D. Račio studentai

118

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

iš VDU Muzikos akademijos: Živilė Kudirkaitė, Agnė Petraitytė, Paulė Galinienė, Justina Frankaitė ir Glasgow Karališkosios muzikos konservatorijos magistrantė Julija Sadaunykaitė. Sausio 30 d. surengtas parodos „Lietuvos meno palikimo sargyboje“ atidarymas. Pagrindinis akcentas Adelės ir Pauliaus Galaunių gimimo jubiliejui skirtoje parodoje šįkart teko liaudies menui. Parodos ekspozicijoje pristatyta tik nedidelė dalis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus rinkiniuose saugomo Lietuvos liaudies meno aukso fondo.

Kovo 6 d. įvyko leidinio „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“

pristatymas. Savo įžvalgomis apie Kauno architektūrą ir jos įdomybes dalijosi Julija Reklaitė, Jolita Kančienė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė, Almantas Bružas ir Rūta Leitanaitė. Architektūros kritikas Almantas Bružas pristatyme

teigė,

leidinio

„Kaunas

1918–2015. Architektūros gidas“ vertę esant tai, jog jame organiškai pereinama nuo tarpukario iki šiuolaikinės architektūros: „džiaugiuosi, kad skirtingiems autoriams pavyko sukurti vientisą gidą. Jis galėtų būti suvokiamas ir kaip tam tikras šiuolaikinės architektūros reabilitacijos leidinys, nes greta tarpukario šedevrų yra ir šiuolaikiniai architektūros objektai, kurie formuoja šiuolaikinio miesto veidą ir yra svarbūs.“

turinys ↑

119

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Kovo 12 d. vyko Adolfo Vaičaičio (g.1915) parodos „Pilnatis“, skirtos dailininko 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Parodoje eksponuota plati dailininko kūrybos panorama – nuo ankstyviausių, dar studijų laikais sukurtų darbų iki abstrakcijų. Parodos pagrindą sudarė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatai. Didelę dalį jų dovanojo pats dailininkas, taip pat Melburno M. K. Čiurlionio diskusijų klubas. Eksponatų parodai taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus, Šiaulių universiteto biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka.

Balandžio 23 d. įvyko Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko parodos „Mūsų turtas“ atidarymas. Paroda skirta 15-osioms UNESCO saugomo Kuršių nerijos paveldo metinėms. Ekspozicijoje

–

šiuolaikiniai

dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko piešininiai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono – svarbaus etnokultūrinio A. Krajinskas „Dar

ir gamtinio objekto dvasios.

likęs vikingų kvapas“

Balandžio 30 d. surengta dr. Rasos Žukienės paskaita „Baltijos šalių dailininkai Vokietijoje (1945–1949) “ iš ciklo „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“.

120

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Gegužės 7 d. vyko dr. Rasos Žukienės paskaita „Reprezentacinės lietuvių dailės parodos Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo“ iš ciklo „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“.

Gegužės 14 d. dr. Rasa Žukienė skaitė paskaitą „Menotyrininko Aleksio Rannito (1914–1985) žygis Vakaruose: vieno pranešimo reikšmė M. K. Čiurlionio tyrimuose“ iš ciklo „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“.

Gegužės 16 d. vyko tarptautinei muziejų nakčiai skirtas renginys „Čiurlionis įkvepia naktinėti“. Įvairiausio spektro muzika, naujos technologijos, originalios edukacinės programos, žaismingos kūrybinės idėjos, nematytų Čiurlionio darbų projekcijos, improvizuota lauko kavinė skanaujant Čiurlionių šeimos patiekalus leido kitaip pažvelgti į tokį tarsi jau gerai pažįstamą mūsų tautos pasididžiavimą.

Gegužės 20 d. surengtas knygos „Kazys Šimonis. Kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių piešiniai“ pristatymas. Tai – ketvirtoji dailininko K. Šimonio paramos fondo ciklo knyga, atskleidžianti Kazio Šimonio kūrybos daugialypiškumą. Šiame albume pristatomi dailininko įvairiose Lietuvos vietose užfiksuoti mediniai ir mūriniai mažosios architektūros paminklai, kurie iki šių dienų neišliko.

Gegužės 21 d. įvyko dr. Rasos Žukienės paskaita „Juokas pro ašaras: Vokietijos laikotarpio lietuvių spaudos karikatūros ir jų kūrėjai“ iš ciklo „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“.

turinys ↑

121

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Gegužės 29 d. duris atvėrė Aldonos Gustas (g. 1932) piešinių paroda „Esu gamtos dalis...“. Aldona Gustas (g. 1932) – lietuvių kilmės rašytoja ir dailininkė, nuo 1945 m. gyvenanti ir kurianti Vakarų Berlyne. Meninkę garsina tiek jos kūryba, tiek faktas, jog 1972 m. moteris subūrė legendinę „Berliner Malerpoeten“ grupę. Jai priklauso (ar priklausė) tokie garsūs asmenys, kaip 1999 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Günteris Grassas, Friedrichas Schröderis-Sonnensternas, Kurtas Mühlehauptas ir kiti. A. Gustas išleido keliolika lyrikos rinkinių, kurių didžiąją dalį taip pat pati iliustravo. Jos literatūrinė kūryba verčiama į užsienio kalbas, publikuota daugiau nei 100 antologijų. A. Gustas piešinys. 1996

Parodos ekspoziciją sudarė 1990–2012 m. sukurtų piešinių ciklas moters tema, kuri menininkės kūryboje užima išskirtinę vietą. Ciklą sudarė darbai, iliustruojantys įvairius A. Gustas literatūrinės kūrybos veikalus: „Simbiozės moterys“, „Dabar“, „Žodžių kubeliai“ ir kt.

Birželio 11 d. vyko kamerinės muzikos koncertas „Subtilūs kalbėjimai“. Dalyvavo Dovilė Juozapaitienė (altas) ir Daiva Stulgytė (fortepijonas). Koncertą vedė Jūratė Kuodytė. Koncerte skambėjo nuostabūs kūriniai altui ir fortepijonui bei juos papildantys keltų dvasinės išminties tekstai.

122

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Birželio 18 d. įvyko renginys „Čiurlionis įkvepia džiaugtis“ iš M. K. Čiurlionio jubiliejinių renginių ciklo. Pirmąjį vasaros mėnesį kvietėme susipažinti su šmaikščiuoju Čiurlioniu. Lankytojų laukė komikso piešinių parodos „Čiurlionis įkvepia juoktis“ atidarymas bei grupių „Subtilus-Z“ ir „Garbanotas Bosistas“ koncertai.

Liepos 23 d. M. K. Čiurlionio jubiliejinių renginių ciklas „Čiurlionis įkvepia“ sukvietė visus į dviejų dalių pasisėdėjimą muziejaus kiemelyje „Čiurlionis įkvepia improvizuoti“. Šį kartą programoje karaliavo žodis ir muzika. Skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Osvaldo Balakausko, Loretos Narvilaitės, Dalios Kairaitytės, Antano Kučinsko, Broniaus Kutavičiaus muzika, kurią atliko smuikininkė Ilona Klusaitė ir pianistė Goda Stanionytė. Kazio Bradūno, Sigito Gedos, Antano Marčėno, Juditos Vaičiūnaitės eiles skaitė aktoriai Daiva Stubraitė ir Henrikas Savickis. Pianistas Rokas Zubovas ir Artūras Anusauskas, vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų, kartu su žinomu režisieriumi, aktoriumi, dainų kūrėju ir atlikėju Aidu Giniočiu drąsiai improvizavo Čiurlionio tema. Čiurlionio sukurta muzika susiliejo su džiazo ritmais ir A. Giniočio skaitomais tekstais.

Rugpjūčio 7 d. vyko Meilos Kairiūkštytės-Balkus (1922–2015) parodos atidarymas. Renginyje dalyvavo skulptorės M. Kairiūkštytės-Balkus dukra Daiva Balkus ir anūkė Ona. Į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dalies muziejų atkeliavo dovana – 19 Meilos Balkus skulptūrų. Didžioji dalis – bronzinės moterų skulptūros, taip pat gipsinis autoportretas, dukters ir anūkės portretai. M. Balkus kūrė klasikine tradicija paremtas skulptūras. Tyrinėjo antikinį meną, realizmą, taip pat domėjosi šiuolaikinėmis dailės tendencijomis. Išleistas parodos katalogas.

turinys ↑

123

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Rugpjūčio 20 d. M. K. Čiurlionio jubiliejui skirtas renginių ciklas pakvietė į dar vieną nepakartojamą renginį – „Čiurlionis įkvepia kurti“. Studijos „Šokių bunkeris“ pristatė naują programą. Čiurlionis įkvėpė juos pasižvalgyti po šio kompozitoriaus ir dailininko gyvenimą bei kūrybą, pritaikyti tai moderniam šokiui ir savo gyvenimiškai patirčiai. „Čiurlionis įkvepia kurti“

Grupė „Šalutinis efektas“ – originalus Ingridos Spalinskaitės-Kurienės (koncertinės kanklės) ir Justės Sakalytės (saksofonas, vokalas, klavišinis instrumentas, skudučiai) duetas. Šiame koncerte muzikių įkvėpimo šaltiniu tapo ir M. K. Čiurlionio kūryba, o duetą papildė kontrabosininkas Gintaras Eidukaitis.

Rugpjūčio 27 d. koncertavo VII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso dalyviai Paulius Pancekauskas ir Gaivilė Simaitytė.

Rugsėjo 3 d. vyko VII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso dalyvių Justo Čeponio, Neringos Valuntonytės ir Gusto Raudoniaus koncertas.

Rugsėjo 10 d. koncertavo VII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso dalyvė Emilija Rožukaitė.

124

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Rugsėjo 18 d. prasidėjo paskaitų ciklas „Pasaulinės kuratorystės pamokos“. Maria Goląb (Poznanė, Lenkija) skaitė paskaitą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis iš Lenkijos meno istorijos perspektyvos“. Dr. Maria Gołąb – Nacionalinio Poznanės muziejaus Lenkijos meno galerijos kuratorė, Čiurlionio kūrybos tyrinėtoja, 2001 m. Poznanėje kuravusi M. K. Čiurlionio retrospektyvinę parodą „ M. K. Čiurlionis: kūryba, asmenybė, aplinka“.

Rugsėjo 22 d. tęsėsi paskaitų ciklas „Pasaulinės kuratorystės pamokos“. Moniek Nagels, (Gentas, Belgija) skaitė paskaitą „Čiurlionis Flandrijoje: atradimų kelionė“. Moniek Nagels 2013 m. kuravo parodą „ M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“, skirtą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai progai. Prof. Giandomenico Romanelli (Venecija, Italija) skaitė paskaitą „ M. K. Čiurlionis parodoje „Modernumo demonas“ (Rovigo, Italija)“. Šiais metais M. K. Čiurlionio darbai buvo eksponuojami jo kuruojamoje parodoje „Modernumo demonai“ Pa„Čiurlionis įkvepia dalytis“

lazzo Roverella Rovige (Italija) ir Moderna Galerija Zagrebe (Kroatija).

Rugsėjo 24 d. vyko paskutinis renginys „Čiurlionis įkvepia dalytis“ iš jubiliejinių renginių ciklo „Čiurlionis įkvepia“, kurio metu buvo apdovanoti Nacionalinio moksleivių fotografijos konkurso „Čiurlionis įkvepia atrasti“ laureatai. Atrinkta 140 jaunuolių, įtaigiausiai perteikusių čiur-

turinys ↑

125

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

lioniškąją pasaulėjautą fotografijoje. Tai pirmas kartas muziejaus istorijoje, kai jaunųjų fotomenininkų darbai buvo eksponuojami tose pačiose muziejaus salėse, kaip ir M. K. Čiurlionio paveikslai.

Rugsėjo 24 d. 140-ųjų M. K. Čiurlionio gimimo metinių proga vykstantį renginių ciklą „Čiurlionis įkvepia“ vainikavo ypatingos parodos „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“ atidarymas. Pirmą kartą Lietuvoje buvo eksponuojami M. K. Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) tapybos kūriniai iš „ValiunasEllex“, dr. Jauniaus Gumbio ir Rolando Valiūno kolekcijų. Parodoje galima išvysti išsamią visą dailininko kūrybos laikotarpį aprėpiančią ekspoziciją.

Spalio 8 d. vyko dr. Serge

Fauchereau

žius,Prancūzija)

(Parypaskaita

„Kaip Vakarų Europa atrado Čiurlionį“ iš paskaitų ciklo „Pasaulinės kuratorystės pamokos“. S. Fauchereau (Fošro) – meno istorikas, tarptautinių parodų Paryžiaus Pompidou centre ir daugelio kitų Europos, Azijos ir Amerikos Serge Fauchereau paskaita „Kaip Vakarų

muziejuose rengtų parodų kuratorius, tarptautinių meno komitetų narys, šiuo metu vienas

Europa atrado Čiur-

iš dviejų meno patarėjų Europos Parlamente. Tai – žymus prancūzų

lionį“

poetas ir meno kritikas.

126

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Spalio 9 d. surengtas Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos klarneto klasės mokinių koncertas. Koncerte dalyvavo Mstislavo Rostropovičiaus fondo Pagalba Lietuvos vaikams ir Roderick F. Tucko fondo stipendininkai Rapolas Bartulis, Rokas ir Stasys Makštučiai. Taip pat pasirodė talentinga jaunoji atlikėja Amelija Lapinskaitė.

Lapkričio 20 d. įvyko vokalinės muzikos koncertas „Rudens serenados“. Renginyje dalyvavo dainininkai Aura Burneckaitė (sopranas), Andrius Apšega (baritonas), pianistės Živilė Kudirkaitė ir Lina Šabūnaitė. Koncertą vedė Šviesė Čepliauskaitė.

turinys ↑

127

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Vasario 13 d. vyko šventinis renginys „Žmonės tiesiog yra labai reikalingi vienas kitam“ (S. Macaitis), skirtas Šv. Valentino dienai. Vasario 22 d. surengtas parodos „Amžinybės pažadas: paveikslai iš kun. Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998) kolekcijos“ atidarymas. Paroda skirta 80-osioms tragiško likimo kunigo, teologijos mokslų daktaro, poeto ir kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus gimimo metinėms. Šokio teatras „Aura“.

Joje pristatyti surasti paveikslai iš pagrobtos jam gyvybę kainavusios

Kauno tarptautinės

įspūdingos kolekcijos.

grafikos bienalės atidarymas

Kovo 26 d. įvyko dailininkų sąjungos Kauno skyriaus organizuojamos Kauno tarptautinės grafikos bienalės atidarymas.

Bienalės

kviestinius dalyvius subūrė aistra akcentuoti klasikines grafikos

technikas

ir kartu senąja daug kartų technika

128

išbandyta atskleis-

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

ti šiuolaikinio pasaulio istorijas ar reikšmes. Šis dualumas ir kartu tarpusavio ryšiai – tarp senos išraiškos ir naujos prasmės – slypi ir bienalės koncepcijos pavadinime „Kultūros linija“. Linija – yra viena pagrindinių sudedamųjų dalių grafikos mene, tai pagrindas ir visa ko pradžia; dailininkui pasirinkus šią meno specifiką su linija reikia susigyventi, prie jos absoliuto reikia priprasti. Linija buvo naudota seniausiais laikais, jos išraiškos užtekdavo didžiausiems simboliams atskleisti. Linija įgali sujungti meistro vis tobulinamą techniką su šių dienų kultūra taip, kad grafikos menas ne tik atskleistų grožį ar harmoniją, bet ir būtų aktualus, aštrus ir skaidrus šių dienų veidrodis. D. Bankov, „Lorca“

Gegužės 8 d. įvyko parodos „Romeo gali būti druskos kruopelė, o Džuljeta – žemėlapis“ atidarymas. Parodoje pristatyti Dogu Bankovo darbai pagal Federico García Lorcos kūrinį „Publika“ („El Público“). Į Dogu Bankovo kūrinius pagal F. G. Lorcos dramą nereikėtų žiūrėti kaip į tradicines iliustracijas. Daugeliu atvejų Bankovo darbai yra paremti Lorcos simbolių interpretacijomis, pridėdamas dalelę savęs, jis keičia ir perkuria originalą. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Federico García Lorcos kūrinys „Publika“ yra siurrealistinis. Tie, kurie žino, kad 1920 metais Lorcos geriausi draugai buvo Salvadoras Dali

turinys ↑

129

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

ir siurrealistinių filmų kūrėjas Luisas Bunuelis, greičiausiai taip ir manytų, bet pats Lorca niekada šio kūrinio nevadino siurrealistiniu. Jei siurrealizmo apibrėžimas apima daugiau ar mažiau nesusijusių idėjų ir elementų sudėjimą kartu vardan kompozicijos, o ne dėl tikrosios jų reikšmės, skaitytojas atras, kad kūrinys „Publika“ iš tikrųjų yra visiškai kitoks. Tai yra kruopščiai suplanuota drama, prisotinta graikų ir romėnų mitologijos, Andalūzijos (su maurų tradicijomis) bei krikščionybės simbolių.

Gegužės 19 d. surengtas švedų menininko Ingvaro Staffanso parodos „Po 25 metų“ atidarymas.

Birželio 12 d. duris atvėrė Lietuvos išeivijos dailės fondo organizuota jubiliejinė Prano Domšaičio (1880–1965) kūrybos paroda „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“.Parodoje eksponuoti 53 kūriniai – aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės. Kūriniai parodai atrinkti ir ekspozicija suformuota siekiant pateikti koncentruotą ilgos dailininko gyvenimo kelionės nuo Kruopynų kaimo Mažojoje Lietuvoje iki Keiptauno Pietų Afrikoje vaizdą.

Liepos 7 d. pradėtos rengti kūrybines dirbtuves šeimoms – „Vasara, vasara…“ Liepos ir rugpjūčio mėnesių antradieniais vaikų ir jų tėvelių laukė įdomūs teminiai kūrybiniai užsiėmimai.

Rugpjūčio 6 d. įvyko Robertas Alda (Lenkija), Gillianas Carsonas (Škotija), Karen Kipphoff (Kanada/Vokietija) ir Rita Marhaug (Norvegija) parodos „(Ne)pažįstamas“ („The (Un)familiar“) atidarymas. Renginyje dalyvavo ir parodos autoriai.

130

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

Šie įvairiose srityse kuriantys

meninin-

kai gyvena ir dirba Bergene (Norvegija), kartu nuolat rengia parodas

jau

nuo

2009 metų. Visi jie yra PAB (Bergeno performanso meno) nariai. R. Alda parodoje pristatė

piešinius,

Carsonas eksponavo Parodos „Ne(pažįstamas“ autoriai

skulptūrą ir fotografijas, K. Kipphoff – instaliaciją, o R. Marhaug šiai parodai sukūrė tris minkštas skulptūras iš kailio.

Rugsėjo 14 d. prasidėjo mokymų programa „Susitikime muziejuje“. Antrą kartą Lietuvoje vykstanti mokymų programa yra orientuota į muziejų veiklos prieinamumą asmenims, sergantiems demencija, Alzheimerio liga, turintiems mąstymo, suvokimo sunkumų. Mokymų programa remiasi Niujorko modernaus meno muziejaus (MOMA) (Museum of Modern Art) patirtimi ir yra skirta muziejininkams, dirbantiems lavinimo ir švietimo darbą. Mokymų programa vyko rugsėjo 14, 15, 21, 22 ir 23 d.

Rugsėjo 19 d. lankytojus pakvietė 10-osios Kauno bienalės parodų atidarymas. Renginio metu buvo pristatytos parodos: Silvia Giam-

turinys ↑

131

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

brone personalinė paroda „Siaubinga karo meilė“, Audriaus Janušonio personalinė paroda „Kauno poetams“, Lewben Art Foundation paroda „Tinkliniai susidūrimai išsijungus“ ir paroda „Garsų raštai“. Rugsėjo 23 d. įvyko parodos „Veidai iš būtojo laiko“, skirtos Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejui, atidarymas. Parodoje pirmą kartą visuomenei plačiai pristatyta kunigaikščių Oginskių giminės išlikusi meno kolekcijos dalis. Parodos koncepcijoje akcentuojamos Oginskių giminės asmenybės, naujai identifikuoti jų veidai, visuomenę supažindinant ne tik su portretais kaip meno kūriniais, bet ir su juose vaizduojamais žmonėmis bei jų ryšiais tiek su M. K. Oginskiu, tiek su visa plačia kunigaikščių gimine. Ekspoziciją sudarė įdomūs, vertingi kolekcijos eksponatai, atspindintys Oginskių meninį skonį, kultūrinius interesus, pomėgius, dvaro aplinkos daiktai, siekiant sukurti užuominas į autentišką dvaro atmosferą.

Spalio 23 d. prasidėjo italų kino klasikos savaitė. Buvo rodomi FedeItalų kino klasikos savaitė. Kadras iš filmo „Dviračių vagys“

132

rico Fellini, Roberto Rossellini, Michelangelo Antonioni, Vittorio De Sica ir kitų iškilių Italijos kino kūrėjų filmai.

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

Lapkričio 25 d. vyko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Švietimo skyriaus ir Kauno „Vyturio“ gimnazijos projektas „Atgimstanti Oginskio menų sintezė...“. Kauno „Vyturio“ gimnazijos muzikos skyriaus mokytojos A. Banaitienė, A. Didžiulytė ir V. Karužaitė pristatė 12 savo mokinių, kurie atliko M. K. Oginskio ir M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Po koncerto dalyviai klausėsi Švietimo skyriaus edukatorių pasakojimų apie Oginskio gyvenimą, susipažino su įstabia dailės kolekcija, piešė šeimos herbą ir, sekdami Oginskio pavyzdžiu, rašė priesakus.

Gruodžio 3 d. surengtas koncertas „Oginskis ir kiti dvarų kompozitoriai“. Renginio dalyviai – Kauno J. Gruodžio konservatorijos styginių orkestras ir aktorė Jūratė Onaitytė. Programoje skambėjo M. K. Oginskio, M. Radvilos sukurti polonezai, L. Boccherini, J Haydno ir kitų kompozitorių kūriniai. J. Onaitytė skaitė M. K. Oginskio kupinus išminties laiškus sūnui Irenėjui.

Gruodžio 10 d. vyko trumpametražio meninio-dokumentinio filmo „The Flag Project“ premjera. 2014 m. rugpjūčio 29-osios rytą viename aukščiausių Kauno miesto taškų nepriklausoma meno grupė „3am“ budino miegantį Kauną menine akcija „The Flag Project“. Filmas poetiškai dokumentuoja, kaip per kontekstualų meną išryškinamas pilkos spalvos vyravimas Kauno mieste.

turinys ↑

133

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

„Geriausio 2014 metų kūrinio“ apdovano-

Sausio 17 d. pradėjo veikti viena populiariausių ir daug žiūrovų dė-

jimai

mesio sulaukianti paroda „Geriausias 2014 metų kūrinys“. Savo darbus pristatė 117 autorių. Vasario 16 d. vyko parodos „Geriausias 2013 metų kūrinys“ laureatų paskelbimas ir apdovanojimas. Jau šešioliktą kartą buvo išrinkti ir apdovanoti geriausi Kauno menininkai.

134

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

Prano Griušio „Jų ieško policija“ tapo geriausiu publikos išrinktu 2014 metų Kauno meno kūriniu. Profesionalų komisijos įvertinta tapytojos Elenos Balsiukaitė-Brazdžiūnienės drobė „Asteroidas“, Gintarės Marčiulynaitės paveikslas „Nuobodžios

peržiūros“,

fotomenininko

Romualdo Požerskio fotografija iš festivalio „Degantis žmogus“, skulptoriaus Danieliaus Sodeikos darbas „44 požiūriai į realybę“ bei skulptoriaus Vytauto Umbraso darbas „Laivas“. V. Umbrasą už jo kūrinį apdovanojo ir savo premiją įsteigęs architektas Audrys Karalius. Skulptoriui atiteko ir Kauno valstybinio lėlių teatro bei Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus skirti apdovanojimai. V. Umbrasas „Laivas“

Vasario 20 d. įvyko Aušros Andziulytės ir Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės parodos „Dvi Aušros“ atidarymas. Parodoje pateikiami kūriniai, išimtinai atlikti ant popieriaus, įvairiomis technikomis ir technologijomis. Tai individualios menininkių pažiūros, atsirandančios dėl skirtingų požiūrių ir pasaulio patirties aplinkybių. Turėdamos daug aspektų, įgaudamos skirtingus stilius, išraiškas, menininkės provokuoja žiūrovą lyginti, ieškoti bendrų mąstymo taškų ar visai skirtingų manifestacijų.

turinys ↑

135

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Vasario 27 d. surengtas Gintaro Kamarausko parodos „Vakar dienos dėlionės“ iš ciklo „Lūžio kartos vardai“ atidarymas. G. Kamarauskas išsiskiria itin stipriu archetipinių pasaulio sutvėrimo, jo egzistavimo G. Kamarauskas. Parodos „Vakar dienos dėlionės“ atidarymas

pagrindų elementų pajautimu. Šiuos elementus jis randa kasdieninės aplinkos daiktuose, liaudies kūryboje, mitologijoje. Stebėdamas buities daiktus, aplinkos elementus, juos perkuria. Skulptūrose lieka atpažįstamų daiktų kontūrai, tačiau juos menininkas panaudoja kurdamas naujas

išbaigtas,

tvarkingas

formas. Skulptorius mėgsta savo parodas papildyti piešiniais. Jie eskiziški, lengvi, plastiški, tarsi atsitiktiniai, tačiau tuo pat metu išbaigti, atradę tobulą formą, kur kiekvienas štrichas turi savo vietą.

Kovo 26 d. įvyko Kauno tarptautinės grafikos bienalės atidarymas. Kauno tarptautinės grafikos bienalės kviestinius dalyvius subūrė aistra akcentuoti klasikines grafikos technikas ir kartu senąja daug kartų išbandyta technika atskleisti šiuolaikinio pasaulio istorijas ar reikšmes. Bienalės parodų metu dominuoja spalvoti lino, medžio raižiniai, šilkografija, oforto technika, mecotinta ir kt.

Balandžio 10 d. įvyko parodos „Neatrastas Julius Čepėnas (1925– 2011)“, skirtos dailininko 90-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Minint 90-ąsias tapytojo, grafiko, vitražisto ir meno pedagogo Juliaus

136

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

Čepėno

(1925-2011)

gimimo

metines Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus nupūtė dulkes nuo menininko kūrinių ir surengė retrospektyvinę jo kūrybos parodą. Muziejaus lankytojai simboliškai pavadintoje parodoje buvo kviečiami atrasti iki šiol nepažintą menininko kūrybos pusę: scenografiją, tapybą, grafiką, vitražą, knygų ir jų viršelių iliustracijas, plakatus, statinių J. Čepėnas. „Lietinga diena“. 1980

projektus, lietuvių liaudies meno ekspedicijų piešinius ir t. t. Menininko būtis ir kūryba įprasminta parodos kataloge-albume bei atvirukų su J. Čepėno gimtojo miesto Kauno vaizdais rinkinyje.

Balandžio 30 d. surengtas Adolio Jono Krištopaičio (1925–2000) parodos „Pa(si)matymai“, skirtos dailininko 90-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Dailininkas Adolis Jonas Krištopaitis (1925−2000) – išeivis iš Šiaurės Lietuvos, žiemgalietis. Taip pat – vienas intelektualiausių ir originaliausių Kauno „tyliojo modernizmo“ atstovų, kuris lietuvių tapybos kontekste XX a. 8−10-ajame dešimtmečiais išsiskyrė orientacija į konceptualų, metaforišką, itin estetizuotą meną. Greta molbertinės tapybos daugumai netikėta buvo išvysti kitokius tapytojo įvairiapusiškumą liudijančius kūrinius: sieninės tapybos, taikomosios grafikos, dizaino darbus – plakatus, ekslibrisus, iliustracijas, logotipus, ženkliukus, spaudos dizaino kūrinius. Parengta edukacinė programa.

turinys ↑

137

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Birželio 4 d. pradėjo veikti Magdalenos Birutės Stankūnienės jubiliejinė paroda „Svajonių žemė“. M. B. Stankūnienė iš Lietuvos išvyko 1944 metais. Patyrusi netektis, klajonių audras ir išeivės dalią Vokietijoje, Anglijoje, galutinai apsistojo JAV, Čikagoje. Šioje parodoje eksponuojama ypač daug M. B. Stankūnienės grafikos darbų. Archajiniu pasaulėjautos savitumu pasižymi grafikos ciklai „Lietuvių moterų darbai“, „Tautosakos deivės“.

Birželio 4 d. įvyko Leono Striogos skulptūrų ir piešinių parodos „Šviesos lauke“ atidarymas. L. Striogos kūryba iškyla kaip retas modernistinės ir tautinės archaikos derinys, kur vienijasi asmeniniai išgyvenimai, vaikystės dienų retrospektyva, žvilgsniu

nauju

prisiliečiama

prie beišnykstančių verL. Striogos parodos „Šviesos lauke“ atidarymas

tybių. Tarnaudamas tik vienai mūzai – skulptūrai, L. Strioga visada ieškojo optimalių meistrystės matmenų, individualių personažų, savitų plastinių formų. Skulptorius surado unikalią vibruojančių faktūrinių paviršių medžio kapojimo techniką, prilygstančią impresionistų teptuko kalbai.

Liepos 9 d. surengtas šiuolaikinės tapybos festivalio „Kartos XY.Z?“ pagrindinės parodos „Prieš/Po/Dabar“ atidarymas. Paroda tarsi di-

138

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

Šiuolaikinės tapybos

delis paveikslas, atskleidžiantis visus kūrybos tarpsnius, stilius, maty-

festivalio „Kartos

mus ir mąstymus – tai skirtingų Kauno tapytojų kartų rinktinė, prista-

XY.Z?“ parodos „Prieš/Po/Dabar“

tanti išsamią šiuolaikinės Kauno tapybos panoramą.

atidarymas. Festivalio dalyviai

Nuo rugpjūčio 13 d. pradėjo veikti Aurio Radzevičiaus paroda „Nežinomas autorius: tapybos objektai procese“.

Rugsėjo 13 d. surengtas Aurio Radzevičiaus parodos „Nežinomas autorius: tapybos objektai procese“ uždarymas. A. Radzevičius skaitė tekstus kartu su punk rock impro grupe „Nepakavota Birutė“.

Rugsėjo 19 d. Kauno bienalė pristatė Mattia‘o Vaccos personalinę parodą „Žiemos pasaka“ ir Artūro Morozovo personalinę parodą „Kikimoros gimimas“.

turinys ↑

139

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

KERAMIKOS MUZIEJUS Sausio 16 d. pradėjo veikti paroda „Terra humana“. Ekspozicijoje – Kristinos Sereikaitės fotografijos, Beno Šarkos videodarbas ir antikinių skulptūrų kolekcijos likučiai iš Kauno senamiesčio. Parodoje persidengia medijų ir epochų sluoksniai: mįslingos antikinių marmuro skulptūrų nuolaužos, ekstremalus B. Šarkos videokūrinys ir K. Sereikaitės fotografijos. Stiprūs reginiai – sustingusi marmuro oda, virpantys įtempti raumenys, molis, apglėbiantis kūną, – provokuoja galvoti žemės ir kūno, nykimo ir išlikimo kryptimis.

Vasario 26 d. įvyko Danijoje gyvenančios lietuvių menininkės Marijos Griniuk parodos „The Edge/Riba“ atidarymas. Šis kviestinis įvairių sričių Lietuvos ir Danijos menininkus jungiantis bendras projektas į Keramikos muziejų atkeliavo iš Kunstahal Aarhus (Danija), kur buvo eksponuotas 2014 m. Devynių kūrėjų įgyvendintą projektą „The Edge/Riba“ sudaro vaizdo, garso ir skulptūros instaliacija, pasakojanti apie skirtingas vizualiosios raiškos tradicijas, jų kaitą ir reikšmę aplinkos procesams.

Kovo 6 d. surengtas IX tarptautinės Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos parodos „Pavasaris 2015“ atidarymas. Kasmet nuo 2007 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Keramikos sekcijos tęsiamas projektas jau tapo tradicija keramikos meno pasaulyje. „Pavasaris 2015“ yra didžiausia šios dailės srities paroda Baltijos šalyse, kurioje pristatoma įvairių kartų profesionalių menininkų kūryba iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, JAV, Švedijos, Anglijos.

140

K E R AM IK OS M U Z IE JU S

Gegužės 7 d. surengtas Elvyros Teresės Petraitienės personalinės parodos „Ugnelės dovanos“ atidarymas. E. T. Petraitienės keramikos paroda yra dovana visiems, besiilgintiems šviesių kūrinių, kuriuose gėris yra tiesiog apčiuopiamas. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai profesionaliam menininkui pavyksta savo darbuose atskleisti ir parodyti visą liaudies meno grožį. Geležingas Merkinės molis suteikia skulptūroms specifinį raudoną atspalvį ir net ausiai malonų skambesį stuktelėjus. Dalis parodoje eksponuojamų darbų išdegta juodosios keramikos būdu, kuris Merkinės apylinkėse turi itin senas, išpuoselėtas tradicijas.

Gegužės 21 d. vyko Valdo Baranausko poezijos vakaras „20 eilučių be grimo“.V. Baranauskas pakvietė žiūrovus į susitikimą su kitokia šiuolaikine poezija.

Birželio 5 d. pradėjo veikti Jaunųjų menininkų keramikos darbų paroda. Arbatos gėrimo ceremonija E. T. Petraitienės parodos „Ugnelės do-

Pribloškiančios porceliano idėjos, technologiniai išradimai ir konceptualios molio transformacijos – tokia įkvepianti šiemet VDA Kauno fakulteto taikomosios keramikos studijų programos studentų darbų paroda.

vanos“ ekspozicijoje

Birželio 28 d. pasitinkant vasarą Keramikos muziejus kvietė dalyvauti originalioje programoje „Vasaros saulėgrįžos arbata“, kurios metu buvo galima patiems pasigaminti puodelį, vėliau laukė arbatos gėrimo ceremonija ir speciali ekskursija po parodas.

turinys ↑

141

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Arbatos puodelis šį kartą išskirtinis – kvepia bičių vašku, o pamirštas lauke po lietingos savaitės jis virsta... saulėn besistiebiančiu augalu! Tai – VDA Kauno dailės instituto keramikos magistrės Viktorijos Radionovos išrastas ekologiškas vienkartinis puodelis iš nedegto molio masės, savyje saugančios augalų sėklas.

Liepos 16 d. pradėjo veikti šiuolaikinių Italijos keramikos meistrų – Sandros Baruci paroda „Užkerėti miestai“ ir Guljelmo Martyno paroda „Poetiška visata“.

Rugpjūčio 1 d. lankytojus pakvietė kūrybinės keramikos dirbtuvės „Užburti miestai“. Dirbtuvių dalyviai kviečiami fantazuoti miesto, būsto, namų tema ir pamėginti savo vaizdinį nulipdyti. Įkvėpimo ir kūrybinio S. Baruci „Užkerėti miestai“

polėkio suteikė muziejuje eksponuojama Italijos meistrų paroda, vienijanti dviejų autorių skirtingus stebinančių formų ir spalvų fantastinius pasaulius.

Rugsėjo 10 d. įvyko Ingos Likšaitės parodos „Nauji pasakojimai, parašyti medžiu ant vandens“ atidarymas. Parodoje pristatyta serija – tai nauji darbai, sukurti 2015 metais, subrandinti menininkės darbo studijoje ir ilgų vaikščiojimų Palangoje metu. Parodoje – įvairių formatų etiudai, kuriuose persidengia tapyti ir siuvinėti sluoksniai, taip pat eksponuojamos kelios siuvinėtos drobės.

142

K E R AM IK OS M U Z IE JU S

Nuo rugsėjo 16 d. pradėjo veikti Lolitos Grabauskienės odinių įrišimų paroda „15 žingsnių su knyga“, skirta Kauno kolegijos 15 metų jubiliejui. Pristatomą kolekciją sudaro klasikiniai odiniai literatūrinių knygų įrišimai, sukurti įvairiais laikotarpiais dalyvaujant tarptautinėse parodose ir meninės knygrišystės projektuose. Kai kurios knygos naujai sukurtos, dalis jų niekada neeksponuota Lietuvoje.

Spalio 23 d. atidaryta Kristinos Alšauskienės paroda „Pokalbis“. Pirmoje personalinėje jaunosios menininkės parodoje vyravo gamtos tema, individualiai išgyventas santykis su aplinkos pokyčiais, gyvybės ir mirties priešprieša. Šios temos pateikiamos užuominomis, stebėtojo žvilgsnį kreipiant į kūrinių paviršiuose glazūromis ir reljefais kuriamus pasakojimus. Dažniausiai naudojama plokštės ar lėkštės plastinė forma, kur tarsi paveiksle ryškiomis faktūromis „tapomi“ pasakojimai. „Ironiškas porcelianinis Sudie“ ruošiamos ekspozicijos

Lapkričio 13 d. įvyko parodos „Ironiškas porcelianinis sudie!“ atidary-

fragmentas

mas. Nuo 1978 m. Kauno rotušės rūsyje gyvuojančio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinio Keramikos muziejaus veikla nutrūksta 2016 metų kovo mėnesį. Pirmosios

atsisveikinimo

parodos idėja kilo spontaniškai, neplanuotai, kaip mėginimas suspėti parodyti muziejaus keramikos rinkinių įvairiapusiškumą ir svarumą. Parodoje eks-

turinys ↑

143

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

ponuoti meistriški prabangios medžiagos ir sudėtingos technologijos kūriniai yra praradę taikomąją funkciją. Šmaikštūs puodeliai, groteskiški žaislai taikliomis ironijos kulkomis nusitaiko tiesiai į tarp mūsų klestintį gyvenimo absurdą.

Lapkričio 26 d. surengtas Mindaugo Karaliaus instaliacijos „Skylanti vilna“ pristatymas. Jauno keramiko M. Karaliaus pamėgtas personažas avelė primena komikso piešinį, įgavusį trečią matmenį molyje. Šioje instaliacijoje autorius kviečia susimąstyti apie nepatogumą kalbėti smurto tema tiek visuomenėje, tiek asmeniškai. Atskirtis tarp privataus ir visiems matomo pasaulio, rodant užglaistytą harmoniją, veda prie skaudžių rezultatų, parodoje perteikiamų skirtingomis keramikos būklėmis, formomis ir tekstūromis. Ši paroda – Baltojo kaspino festivalio dalis. K. Paulauskaitė „Ufooo“

Gruodžio 4 d. vyko Kristinos Paulauskaitės parodos „Šviesos kodas“ atidarymas. Tai – jaunosios kartos keramikės pasaulis, įtikinamai sukurtas vaizduotės jėgai jungiantis su meistriškai įvaldytomis keramikos technologijomis. Šioje parodoje menininkė pristatė naujausius pastarųjų metų kūrinius ir realizavo savo seniai puoselėtą siekį – keramikos objektus sujungė su šviesos šaltiniais. Šviesos srautai, jų intensyvumo įvairovė kūriniams suteikė daugialypę sąvoką.

144

K E R AM IK OS M U Z IE JU S

Gruodžio 10 d. duris atvėrė Italijos meistrų prakartėlių paroda. Ši paroda kupina paprastumo, kuklumo ir kasdienybėn nusileidusios šviesos. Kiekvieni namai Italijoje prieš Kalėdas puošiasi nedidukėmis prakartėlėmis. Skirtinguose regionuose skiriasi ir prakartėlių tradicija – Neapolyje jos smagios ir šmaikščios, Turino apylinkėse – santūresnės, giliamintiškesnės. Keramikos muziejaus ekspozicijoje galima grožėtis ne tik tradicinėmis prakartėlėmis, bet ir meniškomis jų interpretacijomis, kai įprastą biblinių personažų kompoziciją papildo šiandienos herojai.

Gruodžio 11 d. surengtas vasaros kūrybinės stovyklos „Paluodė – 2015“ darbų parodos „Fotosintezė“ atidarymas. Kiekvienas menininkas ieškojo savo santykio su siūloma tema, savaip subrandino idėjas ir realizavo jas kūriniuose. Šioje parodoje pristatomi realūs kūriniai, tačiau nemaža jų liko vietoje, kur buvo sukurti, ir tapo aplinkos dalimi.

Nuo gruodžio 15 d. pradėjo veikti kūrybinės keramikos dirbtuvės „Tebūnie šviesa“. Jos pakvietė visus pasiilgusius šviesos susitikti ir iš molio nusilipdyti žibintą ar jaukią mažą prakartėlę savo namams, klasei, darželio grupei.

turinys ↑

145

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Sausio 22 d. įvyko Aldonos Keturakienės parodos „Jos kambarys“ atidarymas. Kiekviena paroda menininkė stebina konceptualiais plastiniais sprendimais. A. Keturakienės rankoms paklūsta viena iš kaprizingiausių medžiagų – kaulinis porcelianas. Minimalistinė, iki sterilumo išgryninta plastinė raiška yra pagrindinis keramikės kūrybos bruožas. Jos instaliacijos nukelia žiūrovus į subtilų, giliai išjaustą prasmių pasaulį. Ir šįkart personalinėje parodoje „Jos kambarys“ kiekvienas objektas persmelktas gilios semantinės prasmės. Išgrynintos formos, jų aptakumas, peršviečiamumas nutildo kasdienybės, buities šurmulį. Balta, vietomis švelniai rausva porceliano spalva kuria sakralumo, trapumo įspūdį.

Balandžio 10 d. įvyko grafiko Romualdo Čarnos personalinės parodos atidarymas. R. Čarna – poetinio, daugiasluoksnio grafikos pasaulio maestro, ilgus kūrybinius metus stebinantis žiūrovus jautriais, lyriniais vaizdais. Parodoje eksponuoti pastarųjų kelerių metų autoriaus darbai. Tai sudėtingos technikos didelių formatų spalvoti lakštai, savo koloritu artimi tapybai. Juose autorius išlieka ištikimas temoms, lydėjusioms visą kūrybinį laikotarpį: Lietuvos kraštovaizdžio grožio apdainavimui, ypatingą dėmesį skiriant šiaurinės Lietuvos lygumoms, mitologiniams, tautosakiniams, istoriniams siužetams.

146

A . ŽMU ID Z IN AV IČ IAU S K Ū R IN IŲ IR R IN K IN IŲ M U Z IE JU S

Gegužės 7 d. surengtas lenkų dailininko Aleksandro Olševskio (Aleksander Olszewski) parodos „Tarp erdvės ir laiko“ atidarymas. Jo studijų objektai yra materialusis pasaulis ir erdvė. Taip optimaliausia ir pamėgta išraiškos priemone tampa skaitmeninė technika. Remdamasis kristališkai tyromis, kietomis lyg deimantas geometrinėmis formomis, autorius veda mus į sterilų ir išvalytą savo sampratų pasaulį.

Birželio 11 d. duris atvėrė Marguerite de Merode paroda „Pėdsakai“. Marguerite de Merode pastaruosius metus analizuoja migrantų gyvenimą. Fotografuodama tik jų gyvenamą aplinką, be konkrečių žmonių portretų, ji kuria tų žmonių gyvenimo istorijų pasakojimus. Menininkė plečia tyrimo lauką. Ji fotografuoja darbo netekusių žmonių delM. de Merode parodos „Pėdsakai“ atidarymas

nus. Šie rankų portretai tampa gyvenimo istorijų žemėlapiais. Paroda „Pėdsakai“ – aktualus šiandieninio pasaulio tyrimas, atskleidžiantis tikrąją realybės pusę.

Liepos 2 d. duris atvėrė išskirtinė paroda „Susitikimai“. Pirmą kartą eksponuojami privačios dr. Jauniaus Gumbio kolekcijos darbai, susiję su dailininko A. Žmuidzinavičiaus namų istorija. Parodoje pristatomi lietuvių tapybos klasikų sukurti iškilių asmenų portretai. Pirmą kartą A. Žmuidzinavičiaus namuose eksponuojamas vienas iš garsiau-

turinys ↑

147

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

sių dailininko Antano Žmuidzinavičiaus peizažų – „Dzūkų bajorų kaimelis

II“

(1910).

Taip pat lankytojai galėjo pamatyti keturis skirtingo A.

laikotarpio

Žmuidzinavičiaus

peizažus iš privačios kolekcijos, kurie kartu su muziejuje eksponuojamais darbais leido

žiūrovui

miai

susipažinti

išsasu

dailininko kūryba. A. Žmuidzinavičius. „Dzūkų bajorų kaimelis II“. 1910

Liepos 16 d. pradėjo veikti Alfredo Paulausko akvarelių paroda. Daugelis šioje parodoje eksponuotų akvarelių kelis dešimtmečius pragulėjo pamirštos, ir ši paroda suteikė galimybę plačiau supažindinti visuomenę su architekto A. Paulausko kūrybiniu palikimu.

Rugsėjo 4 d. vyko Andriaus Valiaus pirmosios personalinės parodos „Iliuzija tikiu...“ atidarymas. A. Valius – klasikinio gobeleno kūrėjas. Tradicinės tekstilės mokyklos kūriniai glaudžiai susiję su liaudies meno tradicija ir tuo pat metu su moderniuoju menu. Dailininkas improvizuoja jautriais spalvų deriniais ir geometrinėmis formomis. Sukūręs siužetinių gobelenų, vėliau visiškai atsisako siužeto ir kuria abstrahuotus, formomis, spalvomis ir atspalviais žaidžiančius kūrinius. Parodoje pristatyti kūriniai – nuo ankstyviausių iki pat paskuti-

148

A . ŽMU ID Z IN AV IČ IAU S K Ū R IN IŲ IR R IN K IN IŲ M U Z IE JU S

niųjų, pabaigtų prieš pat parodą, nuaustų įkaitusioje palėpėje karštą šių metų rugpjūtį.

Rugsėjo 29 d. atidaryta personalinė grafikės Giedrės Gučaitės paroda „Gilesnės už jūrą jos mintys“ (Sir. 24,29). Prieš metus, rugsėjo 29ąją, auksiniam rudeniui palietus žemę, netekome grafikės G. Gučaitės. Pastaruosius keletą metų autorė intensyviai dirbo su šventraščių tekstais. Lietuvių, lotynų, lenkų, hebrajų kalbomis citatos iš Senojo Testamento kaligrafiškai nugulė popieriaus lakštuose ir keramikos plokštėse. G. Gučaitės kūrinio fragmentas

Spalio 1 d. duris atvėrė paroda „Lietuvos žydų gyvenimas iki Holokausto“ iš asmeninės Michailo Duškeso kolekcijos. Tokia išplėstinė paroda Kaune rodyta pirmą kartą. Ji skirta Lietuvos žydams, kurie buvo nužudyti per Holokaustą. Gausi archyvinė medžiaga, fotografijos, originalūs dokumentai, atvirlaiškiai pristatė XIX a. pab. – XX a. pr. žydų gyvenimą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Žydų veikla pristatyta per bendruomenės savitarpio pagalbos, mecenatystės, savišalpos principus. Parodoje akcentuotos žymios personalijos, religinės organizacijos, bankai, kontoros, kredito draugijos.

turinys ↑

149

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Spalio 8 d. pradėjo veikti Sigito Straigio paroda „Baltų takais“. Šį kartą autoriaus žvilgsnis nukreiptas į praeities laiką. Jo medinės skulptūros prabyla baltiškų ženklų kalba. Ekspozicijoje, lyg archeologinėje radimvietėje, lietuvių, latvių, prūsų simboliai ir ornamentai subtiliai sujungiami į išgrynintas skulptūrinės plastikos formas. Jubiliejinės J. Kėdainio parodos kvietimas

Lapkričio 12 d. įvyko Juozo Kėdainio parodos „Mintimis išvaikštinėju kiekvieną lauko rėžį...“,

skirtos

100-osioms

autoriaus gimimo metinėms, atidarymas. J. Kėdainis išsiskyrė kaip universalus skulptorius, per gyvenimą sukūręs daugybę įvaldęs

skulptūrų, tiek

puikiai

monumentalią

skulptūrą, tiek kamerinę, grupines kompozicijas, bareljefus ar goreljefus. Skulptorius išbandė skirtingas technikas ir medžiagas: gipsą, marmurą, medį, bronzą, akmenį panaudodamas skirtingą apdirbimo techniką. J. Kėdainis savo kurtiems personažams suteikė minties ir jausmų tikrumą ir įprasmino būtį tarsi pagavo kasdienybės akimirką.

150

A . ŽMU ID Z IN AV IČ IAU S K Ū R IN IŲ IR R IN K IN IŲ M U Z IE JU S

Gruodžio 17 d. surengtas Sofijos Rickevičiūtės parodos „Vasaros vėjai“ atidarymas. Parodos „Vasaros vėjai“ ekspoziciją sudarė 2015 m. sukurti darbai gamtos tema, kuri menininkės kūryboje užima išskirtinę vietą. S. Rickevičiūtę labiausiai domina laisva, juslinė ekspresyvi tapyba. Naujuose darbuose autorė balansuoja tarp ekspresyvios, visa tapybinę plokštumą užvaldančios, ir minimalistinės raiškos.

S. Riskevičiūtė. „Vasaros Vėjai“

turinys ↑

151

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

A. IR P. GALAUNIŲ NAMAI Vasario 10 d. vyko Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokinių Ugnės Stasiukonytės, Evelinos Šutaitės ir Juliaus Šidlausko fortepijoninės muzikos koncertas.

Kovo 12 d. surengtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. dr. Jurgio Dvariono smuiko klasės studentų koncertas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms paminėti.

Kovo 13 d. koncertavo Kauno I-osios muzikos mokyklos mokytojos Svetlanos Mažeikienės fortepijono klasės mokiniai. Programoje skambėjo V. A. Mocarto, F. Mendelsono, L. Bethoveno kūriniai.

Kovo 18 d. įvyko Kauno I muzikos mokyklos mokytojų Giedrės Bankietienės ir Juditos Radomskienės mokinių klasikinės gitaros koncertas „Šv. Velykų belaukiant“.

Kovo 25 d. surengtas tautodailininkės Viktorijos Jurgutienės tapybos darbų parodos „Sodžiaus peizažai“ atidarymas. V. Jurgutienė gimė 1936 m. Marijampolėje. Vaikystė ir jaunystė prabėgo Alytuje. Tapyti pradėjo dar mokykloje. Mokslas Kaune ir inžinierės darbas privertė atsisakyti tapybos, tačiau visą laiką menininkė

152

A. IR P . G AL AU N IŲ N AM AI

žinojo, jog su teptuku draugystę dar tęsianti. Nuo 1991 metų V. Jurgutienė priklauso Tautodailininkų sąjungai, dalyvauja įvairiose parodose, rengia personalines parodas. Pagrindinis dailininkės kūrybos motyvas – Lietuvos gamta, kurioje kaskart randa vis naujų įkvėpimo šaltinių. Lankosi senuose dvaruose, sodybose. Vasarą žydinčios pievų ir darželių gėlės – V. Jurgutienė. „Sody-

jos natiurmortuose.

ba pajuryje“. 2012

Kovo 27 d. koncertų ciklas „Improdimensija“ pristatė naują dviejų žinomų ir patyrusių muzikantų Tomo Razmaus ir Arno Mikalkėno džiazo projektą „Dueto menas“.

Balandžio 30 d. surengtas Ukmergės kultūros almanacho „Eskizai“ naujausio numerio ir poeto Romo Railos eilėraščių knygos „Rašyk. Kažką daryk su šia padange“ pristatymas.

Gegužės 8 d. koncertavo Kauno I muzikos mokyklos mokytojų Jūratės Žemaitytės ir Olgos Baranauskienės fortepijono klasės mokiniai.

turinys ↑

153

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Gegužės 21 d. įvyko Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojos Rūtos Varnienės mokinių kamerinės muzikos popietė „Pavasario džiaugsmai“.

Gegužės 28 d. surengtas VDU Muzikos akademijos klasikinės gitaros studenčių Gabrielės Obuchavičiūtės ir Eglės Kuliešytės (dėstytojai Inga Raginienė ir Sergėjus Krinicinas) koncertas, kuriame skambės užburiančios gitaros melodijos.

Gegužės 28 d. vyko Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos dainavimo metodinės grupės mokinių (mokytoja Jurga Šalčiūtė) koncertas.

Birželio 1 d. surengtas Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos fortepijono klasės mokinių koncertas „Laimingi muzikos šaly“. B. Prapuolenis. „Sušalusi sodyba“. 2014

Rugsėjo 17 d. įvyko dailininko Bangučio Prapuolenio

akvarelės

darbų

parodos „Iš debesų...“ atidarymas. B.

Prapuolenis

gimė

1961 m. Kaune. Mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume meninio medžio apdirbimo specialybės, vėliau

154

A. IR P . G AL AU N IŲ N AM AI

studijavo Valstybinėje dailės akademijoje, interjero dizaino fakultete. Nuo 1987 m. dirba dėstytoju Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo katedros vedėju. Akvarelistų pleneruose ir grupinėse parodose aktyviai dalyvauja nuo 1985 metų. Ši paroda – antroji menininko personalinė kūrybos paroda.

Spalio 27 d. koncertavo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos ir A. Kačanausko muzikos mokyklos mokiniai.

Spalio 29 d. vyko Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokinių vokalinės ir fortepijoninės muzikos koncertas.

turinys ↑

155

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA Sausio 15 d. surengtas naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinio „...pergyventų jausmų atogarsis“, kuriame publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraštis, laiškų ir eilėraščių faksimilės, pristatymas. Dienoraštis rašytas 1946–1947 m. Tai autentiškas liudijimas apie tuometinio gyvenimo žiaurumus, už Lietuvos laisvę kovojusių ir nužudytų Vyčio apygardos partizanų vadų ir eilinių partizanų buitį ir būtį, nuotaikas, begalinę meilę Tėvynei.

Vasario 5 d. vyko istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knygos „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ pristatymas. Biografinė monografija atskleidžia ne tik seserų įtaką politiniams ir socialiniams valdžios vyrų sprendimams, bet ir jų visuomeninę darbuotę įvairiose moterų organizacijose, jų motiniškus rūpesčius, laisvalaikį, pomėgius ir kai kurias asmeninio gyvenimo paslaptis. Seserų gyvenimo istorija glaudžiai susipynusi su jų sutuoktinių veikla, todėl kai kurių istorinių faktų interpretacija pateikiama žvelgiant iš Smetonų ir Tūbelių šeimų gyvenimo perspektyvos.

Vasario 16 d. kvietė žmones švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, pasitikrinti istorijos žinias, dalytis puikia nuotaika ir džiaugsmingomis akimirkomis.

156

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

Vasario 26 d. surengtas parodos „Gimęs tai vietai ir toms pareigoms: Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922–1926 m.)“ atidarymas.

Parodoje

išsamiai

pristatytas A. Stulginskio prezidentavimo

laikotar-

pis. Čia supažindinama su A. Stulginskio veikla įgyvendinant svarbiausius Steigiamojo Seimo nutarimus, trumpai apžvelgiami pre„Gimęs tai vietai ir toms pareigoms:

zidento ir Seimų santykiai. Pristatytas jo dalyvavimas sprendžiant opiausias užsienio politikos

Prezidentas Alek-

problemas. Apžvelgiami didžiausi jaunos valstybės vidaus politikos

sandras Stulginskis

pasiekimai. Pasakojama, kokį Prezidentą matė visuomenė, ir atidaro-

(1922–1926 m.)“. Nuotraukoje: parodos kuratorė – istorikė,

mos durelės į pažintį su prezidento šeima. Parodoje eksponuojama daug visuomenei mažiau matytų nuotraukų ir dokumentų.

Justina Minelgaitė.

Vasario 27 d. įvyko Seimo nario, istoriko Arvydo Anušausko knygos „KGB. Visiškai slaptai“ pristatymas.

Kovo 19 d. surengtas Lietuvos laisvės šauklio, žinomo rezistento Antano Terlecko naujausios knygos „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ pristatymas. Knygoje pateikiamos ištraukos iš A. Terlecko 1987 m. ir 1988 m. pradžios dienoraščio, rašyto grįžus po kalinimo ir tremties į Lietuvą.

turinys ↑

157

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Kovo 26 d. vyko Viktorijos Šeinos knygos „Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje“ pristatymas. Knygoje išsamiai nagrinėjama, kaip kūrėsi ir kito laikinosios sostinės vaizdinys tarpukario, išeivijos, sovietmečio ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Balandžio 2 d. įvyko leidinio „Krepšinio pilnaties sapnas“ pristatymas. Leidinio sudarytojas Skirmantas Leonas Karalevičius dedikavo knygą Arvydo Sabonio 50-čiui, tačiau joje pasakoja ne tik apie geriausio Lietuvos krepšininko ir sportininko karjerą, bet ir apie tarpukario Lietuvos krepšinį.

Balandžio 9 d. vyko diskusija „Laisvė kaip dovana ir iššūkis: susikalbėjimo paieškos“. Kartu tai filosofijos daktaro, Bernardinai.lt vyr. redaktoriaus Andriaus Navicko knygos „Laisvų žmonių bendruomenė?“ pristatymas. Diskusijoje dalyvavo filosofas Andrius Navickas, žurnalistė Birutė Garbaravičienė, profesorius istorikas Egidijus Alekandravičius ir Diskusija „Laisvė kaip dovana ir iššūkis: susikalbėjimo paieškos“

teologas, Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas. Diskusijos dalyviai kėlė klausimus – ar mes vis dar turime pagrindą vadintis laisva bendruomene? kiek mes vertiname laisvę? su kokiais iššūkiais šiandienos Lietuvoje susiduria laisvę mylintys žmonės? ar mes dar norime ir sugebame tartis, diskutuoti, priimti vienas kito unikalumą? ką šiandien reiškia kova už laisvę?

158

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

Balandžio 23 d. surengtas naujausio prof. Stanislovo Sajausko albumo „Vilkaviškio kraštas. Iš praeities į dabartį“ pristatymas. Naujausiame albume pateiktas viso Vilkaviškio krašto senųjų istorinių fotografijų platus spektras. Ypač gausu XX a. pradžios, Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario vaizdų.

Gegužės 7 d. įvyko architektūros istoriko dr. Vaido Petrulio paskaita ir diskusija „Europos paveldo ženklas: Kauno tarpukario architektūros vertės“. 2015 m. balandžio 15 d. 1919–1940 m. Kauno architektūriniam paveldui buvo iškilmingai įteiktas Europos paveldo ženklas. Paskaitos metu klausytojai susipažino su šio įvertinimo tikslais ir reikšme, išsamiau sužinojo apie pastatus, paminėtus šioje garbingoje nominacijoje. Diskusijoje buvo kalbama apie tai, kaip šis įvykis galėtų prisidėti prie Kauno miesto ir jo architektūrinio palikimo išsaugojimo ir populiarinimo.

Gegužės 14 d. surengtas prof. Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Prieš aušrą“ pristatymas. XIX a. vidurio Lietuvos kultūrinis, visuomeninis gyvenimas neatskiriamas nuo Lietuvių tautinio atgimimo idėjų formavimosi procesų. Knygoje tarsi piešiami to meto Lietuvos kultūros veikėjų portretai.

Gegužės 16 d. pradėjo veikti archyvinių fotografijų paroda „Dingęs Kaunas“ iš kolekcininko Antano Burkaus rinkinio. Istorinės Prezidentūros sodelyje pristatomoje parodoje lankytojai atranda kitokį, spalvingą ir kontrastingą dingusį tarpukario Kauną. Skurdų ir modernėjantį. Apgaubtą „kukuškos“ dūmų Nemuno lankoje arba spindintį ant Žaliakalnio ir Aleksoto kalvų kylančiomis „miesto karūnos“ puošmenomis – universiteto rūmais, gyvenamosiomis „vilaitėmis“.

turinys ↑

159

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Gegužės 16 d. vyko tarptautinei muziejų nakčiai skirtas orientacinis pažintinis žaidimas „Dingęs Kaunas“. Žaidime dalyvaujančioms komandoms teko identifikuoti ir surasti 10 objektų, buvusių tarpukario Kaune, ir ten atlikti įvairias užduotis.

Birželio 18 d. surengtas istoriko, diplomato prof. dr. Alfonso Eidinto studijos „Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai“ pristatymas. Apie teisininko, svarbaus Lietuvos okupacijų liudininko V. Mašalaičio veiklą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir emigracijoje pasakojo knygos autorius, leidėjai, atsiminimais dalijosi iš JAV atvykęs V. Mašalaičio sūnus Putinas su žmona, renginio dalyvius kalbino prof. Egidijus Aleksandravičius.

Birželio 25 d. įvyko olandų dailininko Luiso Ramakerso (Louis Raemaekers) darbų parodos „Europa ant operacinio stalo“ atidarymas. Parodoje kaip ant delno matosi žaidimas žmonių baimėmis ir siekis manipuliuoti. Ramakersas nupiešė apie 1000 Pirmojo pasaulinio karo vaizdų ir į istoriją įėjo kaip vienas reikšmingiausių šio karo portretistų, svariai pasitarnavusių antivokiškai karo propagandai.

Liepos 1 d. paminėtas dešimtasis Istorinės LR Prezidentūros gimtadienis. Buvo laukiami muziejaus bendraamžiai – dešimtmečiai vaikai, kartu su tėveliais, seneliais, broliukais ir sesutėmis. Jiems skirtos Lietuvos piliečio pamokos, kurias vedė muziejaus istorikai.

Rugsėjo 10 d. surengta istoriko Arvydo Pakštalio paskaita „Dingęs Kaunas: gubernijos centro spindesys ir skurdas“. Kaip ir kuo Kaunas bei kauniečiai gyveno XIX a. antroje pusėje, pasitelkęs to meto ikonografiją, pasakojo istorikas A. Pakštalis.

160

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

Lapkričio 19 d. surengtas publicisto Vidmanto Valiušaičio knygos „Valiušaičiai: keturi šimtai metų istorijoje“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Kęstutis Ignatavičius, žurnalistas Vidas Mačiulis, žurnalistas ir Seimo narys Valdas Vasiliauskas. Knygoje pateikiama senos Valiušaičių giminės istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Iš karališkųjų valstiečių kilusios giminės, siekiančios XVII a. pradžią, istorija atspindi tarpukario Nepriklausomos Lietuvos tragizmą, susidūrus su sovietiniu smurtu.

Lapkričio 28 d. vyko kalėdinio Istorinės Prezidentūros sodelio atidarymas. Tūkstančiais lempučių nušviestame sodelyje susirinkusius miestiečius ir svečius sveikino bevardis angelas Prezidentas ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos jaunieji talentai. Pirmą kartą miestą mylinčių verslininkų ir Kauno senamiesčio draugijos dėka Istorinės Prezidentūros sodelis sužibėjo šventinėmis spalvomis.

Gruodžio 11 d. surengtas jaunųjų Kauno 1-osios muzikos mokyklos talentų pasirodymas. Tai adventinio koncertų ciklo „Iš širdies į širdį“ renginys, kurį miestiečiams dovanojo Kauno senamiesčio draugija ir Kauno 1-oji muzikos mokykla. Koncerto pradžioje klausytojų laukė trumpas ir įdomus istorikės Justinos Minelgaitės pasakojimas apie tarpukarinio Kauno kalėdinį šurmulį. Renginio dalyviai sužinojo apie švenčių laukimą inteligentų šeimose ir Kūčių stalo tradicijas. Klausytojai galėjo pasisemti kalėdinės eglutės puošimo idėjų ar užsirašyti vieną kitą šventinį receptą.

turinys ↑

161

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Kovo 1 d. surengtas jungtinės fotografijų parodos „Laiškai Čiurlioniui“ atidarymas. Parodų ciklas „Laiškai M. K. Čiurlioniui“ šįkart atvėrė duris jungtiniam menui, kai istorinio fotografijos palikimo fone komunikuojama su nūdienos fotografų darbais. Druskininkų fotografai, susibūrę į Fotografų asociaciją, ne vienerius metus tyrinėja M. K. Čiurlionio paveldo istoriją, susijusią su Druskininkais. Dalyvavimas šioje parodoje – dar vienas įrodymas, kokia aktuali miesto menininkams Čiurlionio laiko ir nūdienio sąlyčio tema.

Balandžio 11 d. vyko renginys „Su M. K. Čiurlionio vardu Pamyro viršukalnėse“. Renginio svečias – Lietuvos keliautojas, alpinistas Algimantas Jucevičius. Buvo rodomos skaidrės, dalijamasi kelionių istorija, įkopimo į M. K. Čiurlionio viršukalnę prisiminimais.

Balandžio 17 d. surengtas Eglės Valiūtės vitražų diptiko, sukurto pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „REX“, 1904 (I-II), atidengimas ir vitražų nuotraukų parodos „Sugrįžęs laikas“ atidarymas. E. Valiūtė savo kompozicijose suformavo užburiančiomis spalvomis alsuojantį reginį, kuriame pinasi biblinės tiesos, giliamintiški M. K. Čiurlionio apmąstymai, mezgasi siužeto trajektorijos. E. Valiūtės

162

M . K . Č IU RL ION IO M E M OR IAL IN IS M U Z IE JU S

vitražų nuotraukų paroda „Sugrįžęs laikas“ – dailininkės įkvėpimo versmių, struktūrinių ir stilistinių atradimų

laukas.

klasikinėmis

Remdamasi

lietuviško

vitražo

tradicijomis, sulydydama moderniąsias struktūras, autorė siekia vizualinio ansambliškumo.

Gegužės 17 d. lankytojus sukvietė tarptautinės muziejų nakties renginiai „Kai eksponatai užmiega...“.

Birželio 26 d. prasidėjo Roko Zubovo organizuojama Penkiasdešimta fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose. Koncertavo E. Valiūtė. Vitražų

Nicholasas Phillipsas (JAV).

diptikas, sukurtas pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „REX“

Liepos 1 d. įvyko Halinos Radvilaitės koncertas, kurio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, A. Šenderovo, M. de Falla kūriniai. Liepos 4 d. vyko Sergejaus Okruško koncertas. Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, F. Shuberto, V. Barkausko kūriniai.

Liepos 5 d. surengtas XIII tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymas.

turinys ↑

163

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Liepos 5 d. atidaryta japonų medžio graviūrų paroda „Allegro tekančios saulės šaliai“ (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Paroda dedikuota M. K. Čiurlionio 140-ajam jubiliejui. Eksponuoti unikalūs XIX a. japonų raižiniai, reikšmingumu prilygstantys Kabuki teatrui, ikebanai, kitoms, išskirtinėms japonų kultūros sritims.

Fortepioninės muzikos vasara Druskininkuose: Liepos 8 d. koncertavo Jurgis Karnavičius. Liepos 11 d. koncertavo Birutė Vainiūnaitė. Liepos 14 d. vyko Gintarės Rudaitytės koncertas. Liepos 16 d. koncertavo Motiejus Bazaras. Liepos 18 d. įvyko Jorio Sodeikos koncertas. Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, V. A. Mozarto, M. Mussorgskio kūriniai. Liepos 22 d. koncertavo Živilė Karkauskaitė. Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, M. Ravelio, O. Messiaeno, L. Berio kūriniai. Liepos 25 d. vyko Roko Valuntonio koncertas. Programoje – M. K. Čiurlionio, M. Ravelio, R. Schumano, F. Liszto kūriniai.

Nuo rugpjūčio 1 d. lankytojus pakvietė edukacinė programa „Čiurlionis įkvepia piešti“.

Fortepioninės muzikos vasara Druskininkuose: Rugpjūčio 1 d. įvyko Pauliaus Pancekausko koncertas. Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, L. Beethoveno, F. Chopino, S. Prokofievo kūriniai. Rugpjūčio 4 d. koncertavo Dominykas Gričius ir Sergejus Liachnovič.

164

M . K . Č IU RL ION IO M E M OR IAL IN IS M U Z IE JU S

Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, V. A. Mozarto, F. Chopino, S. Rachmaninovo, A. Scriabino kūriniai. Rugpjūčio 6 d. vyko Jurgio Aleknavičiaus koncertas. Programoje – M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, J. Brahmso kūriniai. Rugpjūčio 8 d. įvyko Martos Filkenštein koncertas. Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, L. Beethoveno, J. Andrejevo, A. Scriabino kūriniai. Rugpjūčio 11 d. koncertavo Neringa Valuntonytė. Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, A. Šenderovo, J. S. Bacho, L. Beethoveno, S. Rachmaninovo kūriniai. Rugpjūčio 13 d. vyko Justo Čeponio koncertas. Programoje – M. K. Čiurlionio, L. Beethoveno, S. Vainiūno, R. Schumanno kūriniai. Rugpjūčio 15 d. įvyko Pauliaus Andersson koncertas. Programoje skambėjo M. K.Čiurlionio, J. S. Bacho, L. Beethoveno, S. Vainiūno, R. Schumanno kūriniai.

Rugpjūčio 18 d. vyko festivalio „Muzika be sienų“ koncertas „Festivalio virtuozai“. Renginyje pasirodė tarptautinio konkurso dalyviai.

Fortepioninės muzikos vasara Druskininkuose: Rugpjūčio 19 d. koncertavo Leonidas Dorfmanas. Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, J. Haydno, J. Brahmso, L. Janačeko, F. Chopino, A. Piazzolla kūriniai.

Rugpjūčio 20 d. vyko vakaras „Aktualioji Čiurlionio dvasia“. Renginyje dalyvavo prof. Giedrius Kuprevičius. Renginio metu lankytojai

turinys ↑

165

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

išgirdo profesoriaus komentarus, improvizacijas M. K. Čiurlionio idėjų tema. Skambėjo baleto „Čiurlionis“ fragmentai, „Žalčio Sonatos“ fortepijonui ištraukos, ligi šiol nežinomos, metus prieš mirtį sukurtos Čiurlionio simfoninės poemos „Dies Irae“ eskizas.

Rugpjūčio 21 d. vyko festivalio „Muzika be sienų“ koncertas „ M. K. Čiurlionis, jo amžininkų kūryba ir epocha“, skirtas M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms.

Fortepioninės muzikos vasara Druskininkuose: Rugpjūčio 22 d. vyko Andriaus Vasiliausko koncertas. Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, L. Beethoveno, W. A. Mozarto, F. Chopino, K. Szymanowskio kūriniai. Rugpjūčio 26 d. koncertavo Guoda Gedvilaitė. Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, L. Narvilaitės, L. M. Gottschalko, I. Stravinskio, N. Kapustino kūriniai. Rugpjūčio 29 d. vyko Aleksandros Žvirblytės koncertas. Programoje – M. K. Čiurlionio, A. Scriabno, K. Szymanowskio kūriniai.

VII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso dalyvių koncertai: Rugpjūčio 27 d. P. Pancekauskas, G. Simaitytė; Rugsėjo 3 d. J. Čeponis, N. Valuntonytė, G. Raudonius; Rugsėjo 10 d. E. Rožukaitė.

Rugsėjo 19 d. atidaryta LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, LDK Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalieriaus, knygos ir plakato dailininko Broniaus Leonavičiaus paroda „Vilniaus legen-

166

M . K . Č IU RL ION IO M E M OR IAL IN IS M U Z IE JU S

dos“. B. Leonavičiaus paroda atveria beribius baltiškosios istorijos klodus, apipintus sakmėmis ir legendomis, kurios ne kartą įkvėpė ir M. K. Čiurlionio kūrybą. B. Leonavičiaus rankų darbo popieriuje sukurtas 14 unikalių paveikslų ciklas, alsuojantis preciziška istorinių vaizdų, šriftų ir spalvų orkestruote – tai unikali dovana ne tik M. K. Čiurlionio jubiliejiniam gimtadieniui, bet ir valstybingumo šimtmetį besiruošiančiai paminėti mūsų šaliai.

B. Leonavičius. „Vilniaus legendos“

Rugsėjo 20 d. surengta popietė „Vaikai – Čiurlioniui“. Renginio metu buvo pristatyta knygelė mažiesiems „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“. Vaikai dalyvavo kūrybinėje dirbtuvėlėje su knygos iliustratore Julija Tolvaišyte-Leonavičiene. Vėliau visų susirinkusių laukė įspūdinga mažųjų druskininkiečių akcija „140 laivelių Čiurlioniui!“, kuriai buvo ruoštasi jau nuo pavasario.

Spalio 10 d. įvyko poetinio Druskininkų rudens festivalio dalyvių poezijos skaitymai. Šiuokart M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus aplinkoje girdėjosi poetinio žodžio skrydis. Muzikos ir dailės sinteze alsuojanti muziejaus aplinka praturtėjo literatūriniais poezijos choralais, kurie buvo nesvetimi ir M. K. Čiurlionio pasaulėjautai. turinys ↑

167

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Spalio 19 d. surengta literatūrinė-muzikinė popietė, skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Raštų“ (I-VIII tomų) pristatymui. Dalyvavo Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių vaikaitė, „Raštų“ paskutiniųjų tomų sudarytoja Dalia Zubovaitė-Palukaitienė, redaktorė Donata Linčiuvienė, literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė, aktorė Liucija Zorūbaitė, skaitovė Dainuolė Kazlauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vedėjas Gytis Vaškelis.

Lapkričio 8 d. atidaryta paroda „Pustelnikas. Paskutinis pasaulio taškas“, skirta M. K. Čiurlionio atminimui. Renginyje dalyvavo Kauno dailininkai ir druskininkiečių kelionės į Pustelniką dalyviai. Pustelniko vardu tuomet vadinta sodyba netoli Marki miestelio, kur gydytojas K. Olechevičius buvo atidaręs privačią „Raudonojo dvaro“ sanatoriją dvasios negandų ištiktiesiems. Čiurlionis čia praleido apie metus.

Gruodžio 12 d. vyko Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos inicijuotos respublikinės parodos „Lyrinės reminiscencijos: iš ciklo „Baltų sakmės“ atidarymas. Parodoje pristatyti kūriniai – semantinės ženklų struktūros, apeliuojančios į Lietuvos kultūros palikimą, tautos dvasią. Stilizuoti senieji Baltų simboliai ir ženklai įvairiuose šiuolaikiniuose kontekstuose įgauna kitą – istorinę, socialinę prasmę. Vaizdai ir kodai kvietė parodų lankytoją surasti besiskleidžiančias baltiškųjų ženklų interpretacijas, pažvelgti į ženklus iš šių dienų perspektyvos.

168

M . K . Č IU RL ION IO M E M OR IAL IN IS M U Z IE JU S

„Vaikai – Čiurlioniui“. Mažųjų druskininkiečių akcija „140 laivelių Čiurlioniui!“ bei kūrybinės dirbtuvėlės knygelės „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu.“ pristatyme

turinys ↑

169

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

V. K. JONYNO GALERIJA Balandžio 2 d. įvyko Prano Griušio tapybos parodos „Magiškasis realizmas“ atidarymas. Ekspozicija apėmė kelių dešimtmečių kūrybos laikotarpį, atspindintį autoriaus pasiekimus šiuolaikinio meno kontekste.

Gegužės 6 d. surengtas jubiliejinės Magdalenos Birutės Stankūnės-Stankūnienės (JAV) batikų ir tapybos parodos „Tolima žemė“ atidarymas. Menininkės kūryba vienija etnines tautines tradicijas, Vakarų pasaulio dvelksmą, muzikalaus pasaulio vizijas. Svarbiausias M. B. Stankūnės-Stankūnienės kūrybos leitmotyvas – ryšys su Tėvyne.

Birželio 12 d. vyko Australijos lietuvio Adolfo Vaičaičio (1915–2015) A. Vaičaitis.

jubiliejinės parodos „Po liepsnojančiu dangum“ atidarymas. Saulė-

Be pavadinimo. 2006

toji Australija dailininkui tapo antraisiais namais, svaigaus kūrybinio skrydžio –

oaze

individualaus

braižo menininkas

dalyvavo

parodose tralijoje,

AusNaujo-

joje Zelandijoje, Vokietijoje. Tapyba, grafika, eks-

170

V . K . JON YN O G AL E R IJA

librisai kultūros bendražygiams skamba dailininko vizijose įstabiais obertonais, liejasi poetiškų metaforų aidu, grakščiai vilnija ritmų ir spalvų sūkuryje.

Liepos 26 d. vyko Eugenijaus Nalevaikos akvarelės parodos „Andante“ atidarymas. Parodą pristatė pats autorius, renginio metu grojo jaunieji smuikininkai. Naujausiose akvarelėse, sukurtose specialiai parodai „Andante“, pastebima subtilių gamtos detalių užuominų, motyvų iš aplinkos, užfiksuotų pastabiu profesionalo žvilgsniu ir įgudusia dailininko ranka perkeltų ant popieriaus.

E. Nalevaika. „Pirmas veiksmas“. 2014

Rugpjūčio 28 d. surengta atvira piešimo ir tapybos meistriškumo pamoka „Figūra erdvėje“. „Raigardo“ plenero dalyviai — menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV – dovanojo šią pamoką visiems, norintiems ugdyti dailės įgūdžių. Vaikų tėveliai drauge su dailininkų delegacija galėjo aplankyti galeriją ir susipažinti su joje saugomomis kolekcijomis.

turinys ↑

171

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 5

Rugsėjo 3 d. įvyko tarptautinio tapybos plenero „Raigardas 2015: figūra ir erdvė“ parodos atidarymas. Parodoje eksponuoti dailininkų Gunos Melersone (Latvija), Gintaro Palemono Janonio (Lietuva), Sergejaus Grinėvičiaus (Baltarusija), Eugenijaus Varkulevičiaus (Lietuva), Valentinos Šoba (Baltarusija), Antano Obcarsko (Lietuva), Anos Pavinskajos (JAV), Simono Gutausko (Lietuva), Anės Mišelė Vrijė (Prancūzija), Linos Beržanskytės-Trembo (Lietuva), Sauliaus Rudziko (Lietuva), Elmos Šturmaitės (Lietuva), Gerardo Raito Šatūno (Lietuva) darbai.

Rugsėjo 11 d. duris atvėrė Audronės Petrašiūnaitės paroda „Mano Liza eina pasivaikščioti“. Paroda žiūrovą pakvietė į netikėtą pasivaikščiojimą kartu su autorės tapyta „Mano Liza“, žadėdama netikėtas, alogiškas situacijas, į kurias patenka jos paveikslų herojai. Autorė suteikė galimybę žiūrovui pakeliauti iliuzijų ir realybės, poetiškų nuojautų ir dramatiškų išgyvenimų takais, formuodama tik jai vienai būdingą vaizdinių pasaulį.

A. Petrašiūnaitė. „Mano Liza“

172

V . K . JON YN O G AL E R IJA

Spalio 24 d. surengtas Stasio Ušinsko kūrybos parodos „Trys dimensijos“, skirtos dailininko 110-osioms gimimo

metinėms,

atidarymas.

Absorbavęs konstruktyvizmo, kubizmo, neoklasicizmo, Art Deco išraiškas, S. Ušinskas savo darbuose įkūnijo epochos aktualijas, ėjo kartu su pasaulio meno avangardu. Dailininkas išsiveržė iš regioninės meno aplinkos, sukūrė himną žmogaus figūrai, dominuojančiai trijų dimensijų fone, rakursų įvairovėje. Plastinėmis tūrinėmis apimtimis jis formavo savitą darbų technologiją, archajiškumą derino su modernia stilizacija, buitinį žanriškumą – su poetine metafora. S. Ušinskas. „Šeimyna“

Gruodžio 17 d. įvyko Jūratės Petruškevičienės tekstilės parodos „Iš būtojo laiko...“ atidarymas. „Ši paroda – tai mano pagarbos ir meilės ženklas senajai lietuvių tekstilei. Geriausi jos pavyzdžiai saugomi muziejų fonduose, o aš norėjau paliesti tuos dar išlikusius, išsiblaškiusius pridulkusiose palėpėse, numestus, suteptus, paplyšusius, pablukusius ir nelabai kam bereikalingus“, – teigia parodos autorė. Menininkės darbo tikslas – ne tik dar kartą prisiliesti prie visiems mums brangaus paveldo, bet ir surinktai senų audinių kolekcijai suteikti naują turinį ir įprasminimą.

turinys ↑

173

R Ė M ĖJAI I R PARTNERIA I 20 1 5

M. K. Čiurlionio klubas KAUNAS

174

turinys â&#x2020;&#x2018;

175

R Ė MĖJAI I R PARTNERIA I 20 1 5

176

turinys ↑

www.ciurlionis.lt

177