Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus įvykių apžvalga: 2016 by Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

ISBN 978-9955-471-61-5 2

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS ĮVYKIŲ APŽVALGA: 2016

2016-IEJI. JUBILIEJINIAI, SPALVINGI...

Direktoriaus pavaduotoja DAINA KAMARAUSKIENĖ

Sakote, kad kiekvienus muziejaus metus galime įvardinti kaip spalvingus? Įvykių, nuotykių, įdomių istorijų čia nestinga niekada. Tačiau 2016-ieji išsiskiria itin didele veiklos įvairove, novatoriškais sprendimais, aktyvumu, atradimais. Todėl, apibendrinant metus, galvon ateina viena mintis – spalvingas kaleidoskopas.

Metai buvo tikrai neįprastai derlingi įspūdingomis kolekcijų studijomis. Išleistas kunigaikščių Oginskių dailės kolekcijos katalogas, apvainikavęs kunigaikščio Mykolo Kleopo 250-ųjų metinių renginius ir parodą „Veidai iš būtojo laiko“. Išsamiai išnagrinėtas ir pristatytas Antano Žmuidzinavičiaus kūrybinis palikimas. Paroda „Paletė ir gyvenimas – kelionė“ ir kolekcijos katalogas prasmingai įamžino šio menininko ir vei-

Dešinėje: Knygos „Veidai iš būtojo laiko. Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“ pristatymas. Fotografijos: R. Ropytė

kėjo 140-ąsias gimimo metines. Čiurlionio

dvaro turtų tyrinėjimai, ji maloniai pasida-

jubiliejinius metus užbaigusi jo mokytojo

lijo archyvine šeimos medžiaga. Tyrinėjant

Kazimiero Stabrausko paroda iš privačių

LR ministro pirmininko Juozo Tūbelio gyve-

rinkinių taip pat buvo įamžinta studijoje-al-

nimą ir veiklą, buvo parengtas projektas ir

bume.

nukeliauta ne tik į Rokiškio rajone buvusį

Tyrinėjimai tęsėsi ir įdomiose ekspedicijose. Susipažinus su Raguvėlės dvaro savininke Konstantino Komaro dukterimi, pasipildė muziejuje saugomų Komarų

dvarą, bet ir JAV susipažinti su J. Tūbelio dukters kūrybiniu ir archyviniu palikimu. Tyrinėjimai buvo sėkmingi – muziejus pasipildė gausiu menininkės Marijos Tūbelytės-Kuhlmann tapybos rinkiniu. Kai kas kaip „ekspedicijų“ vietą pasirinko mūsų muziejų. Pagal projektą į muziejų buvo pa-

Kairėje: A. Žmuidzinavičiaus kūrybos parodos

kviestas žinomas porceliano specialistas

„Paletė ir gyvenimas – kelionė“ ir meno albumo

Leideno (Olandija) universiteto profesorius

pristatymas. Fotografijos: A. Kapčius

Chr. Jorg, jis įvertino muziejaus porceliano

ir fajanso rinkinį, nuoširdžiai nustebo atra-

Novatoriškais sprendimais sumirguliavo

dęs Kaune neįtikėtinai retų eksponatų ir

muziejaus edukacinė veikla. Atvėrėme lan-

tikrai vertingą kolekciją. Tradiciškai vasa-

kytojams liaudies meno saugyklas, tarp

ros pradžioje visiems muziejaus darbuoto-

Lietuvos muziejų kaip geriausia kūrybinė

jams keliaujant apžiūrėti kultūros paveldo

idėja parodoje „Mokykla 2016“ laimėjo

objektų ar regioninių muziejų, šiais metais

„Eko keramikos“ projektas. Su J. Pauliaus II

netikėtai buvo aptiktas tikriausiai Ilguvos

gimnazija parengtas ciklas laidų, susitiki-

dvarui priklausęs retas kortų stalelis. Dėl

mų, supažindinančių su muziejininko pro-

prastos būklės jis buvo pargabentas į res-

fesija. Pirmą kartą Kaune buvo surengta

tauratorių „greitosios pagalbos“ skyrių, ku-

Galerijų savaitė. Ji gal nepritrenkė dideliais

ris, restauratorei Laimai Statkienei suteikus

lankytojų skaičiais, bet atvedė į muziejų

aukščiausią baldų restauratoriaus katego-

naujų lankytojų. Sėkmingiausias ir nuste-

riją, tapo dar profesionalesnis.

binęs visuomenės kultūrinių iššūkių troškuliu buvo Tarptautinei muziejų nakčiai skirtas žygis-žaidimas „Kauno kultūriniai kraštovaizdžiai. 1 diena – 8 muziejai“. Jis į

Viršuje: Restauruojamame M. K. Čiurlionio muziejaus pastate, V. Putvinskio g. 55, lankytojams atidarytos liaudies meno saugyklos. Fotografija: J. Tolvaišytė-L.

didžiuosius muziejus pritraukė po 2000– 2500 „keliauninkų“, o ir mažieji memorialiniai padaliniai buvo kaip niekada gausiai aplankyti. Iššūkiu patiems mūsų muziejaus edukatoriams tapo bendras galerijos „Meno parkas“ ir Liono (Prancūzija) meno muziejaus projektas, skirtas probleminiam jaunimui, atliekančiam bausmę pataisos namuose.

Kairėje: Gelgaudiškio dvaro svirnas, Zyplių dvaras. Muziejininkų kelionė po kultūros paveldo objektus. 2016 06 03. Fotografijos: J. Tolvaišytė-L.

Tačiau didžiausiu šių metų iššūkiu tapo muziejaus įkūrimo 95-mečio paminėjimas. Nesinorėjo pompastiškai. Norėjosi prasmingai. Todėl buvo nutarta praverti duris į jau beveik 10 metų restauruojamus buvusio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus rūmus. Nerengti parodų, ekspozicijų, tačiau leisti pasidžiaugti visuomenei pastatu kaip vertingu tarpukario modernizmo eksponatu. Ta proga buvo surengta akcija „18 dienų autentikos“, pristatytos interjero, architektūrinių sprendimų detalės, restauravimo eiga. Akcija nebūtų buvusi tokia sėkminga, jeigu nebūtų parengta dr. Linos Preišegalavičienės šio interjero studija, publikuota muziejaus leidinyje „Tikrasis modernizmas“. Nuvilnijo iškilmės, išsisklaidė gausūs lankytojų būriai, palikę mums kuo geriausius atsiliepimus, ir teko grįžti prie, deja, nebaigtų darbų. Pastatui užbaigti dar trūksta 3,8 mln. eurų, todėl atsipūsti tikrai dar ne laikas. Idėjos, projektai, nauji iššūkiai ir pažintys jau pradeda pildyti mūsų 2017-ųjų audinį. Tikėkimės, kad jis bus ne mažiau gražus. 

Dešinėje: Jubiliejiniai M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bilietai. Dizainas: N. R. Baltušnikas

Ekspozicijų salė su stoglangiais per rekonstrukciją ir po jos Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmai, V. Putvinskio g. 55, Kaunas

ĮVYKIŲ APŽVALGA 2016 2016-ieji. Jubiliejiniai, spalvingi...

Kosakovskių metai

Kolekcija: Belgija – Lietuva

18 dienų autentikos: muziejaus istoriniam interjerui – 80 34

Inger Johanne Brautaset. Kelias į Aleppo

Vladas Eidukevičius – dailininkas klajūnas

Janas Bulhakas: fotografuokite širdimi

Lūžio kartos vardai

2016-ieji – prezidentui Kaziui Griniui pagerbti

Edukacija Muziejų naktis

110 113

Sočio projektas: Kaukazo karo ir turizmo atlasas

Halinos laikas ir Gederto menas

Atviros žiedimo dirbtuvės Keramikos muziejuje 122

Haruhiko Ito

M. K. Čiurlioniui 141

Aldona Gustas. Aš esu mes

Gediminas Pempė. Tarp linijų ir žodžių

Virtualus pasivaikščiojimas po M. K. Čiurlionio paveikslus 126

Šimtmečio belaukiant

Atviri visiems socialiniams kontekstams 134

Paletė ir gyvenimas. Antanui Žmuidzinavičiui – 140 12

Žaidimas Miesto bitės 118

124

132

Leidiniai 140 Antanas Žmuidzinavičius. Meno katalogas 140

Aukščiausias įvertinimas restauratorei Laimai Statkienei 182

Veidai iš būtojo laiko. Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija 144

Naujai įgyti eksponatai 184

Tikrasis modernizmas. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų. 148 Laikinoji sostinė 10 / 160 152 Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos

156

Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas 160 Naujai įgyti Pažangai Socialiai atsakingi muziejai ir archyvai

164 166 166

Paveldo sugrąžinimas: Tūbelių šeimos archyvas 170 (...) Delfto fajanso rinkinio tyrimas

172

Muziejaus diena Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje

178

ĮVYKIŲ KRONIKA 2016

192

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 194 M. Žilinsko dailės galerija

206

Kauno paveikslų galerija

216

Keramikos muziejus

224

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus

226

A. ir P. Galaunių namai 282 Istorinė LR Prezidentūra

232

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus 242 V. K. Jonyno galerija

Rėmėjai ir partneriai

248

250 13

S. K. Kosakovskio fotografija. Grupė su asiliuku. Stovi iš dešinės pirma Jadvyga Kosakovska, trečia – jos motina Sofija Bover-St. Clair Kosakovska; Jonas Eustachijus Kosakovskis sėdi ant asiliuko, kurį gavo dovanų gimtadienio proga. Vaitkuškis, 1903 06 22

KOSAKOVSKIŲ METAI

Fototekos ir dokumentacijos skyriaus vadovė VAIDA SIRVYDAITĖ-RAKUTIENĖ Partneriai: KOSAKOVSKIO FONDAS SUSITIKIMŲ SU ISTORIJA NAMAI VARŠUVOJE

Leidinio „Vaitkuškis“ pristatymo ir parodos „Kasdienės gėlės: moterų ir vaikų portretai iš grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų rinkinio“ atidarymo akimirkos Nuotrauka kairėje viršuje: Iš kairės: Anira Vojan, Pavelas Šanaica Kosakovskis, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Nuotrauka dešinėje viršuje: Iš kairės: leidinio „Vaitkuškis“ autorė dr. Jolita Mulevičiūtė, Pavelas Šanaica Kosakovskis, Osvaldas Daugelis Fotografijos: A. Kapčius

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (ČDM) Fototekos ir dokumentacijos skyrius 2016 metus gali pelnytai vadinti Kosakovskių metais. 1927 m. šešiasdešimt penki grafų Kosakovskių fotoalbumai, datuojami 1895–1905 m., Valstybės archeologijos komisijos atvežti iš Vaitkuškio dvaro į Kauną ir perduoti saugoti M. K. Čiurlionio galerijai, iš kurios išaugo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Grafų Kosakovskių fotografinis palikimas,

goms išrinkti. 2016 m. vasarį vykusioje Vil-

pastaruoju laiku dar įdėmiau tirtas me-

niaus knygų mugėje apdovanoti konkurso

notyrininkų, istorikų, kultūrologų ir Kosa-

„Gražiausios 2015 m. knygos“ laimėtojai.

kovskių giminės palikuonių, įvairiapusiškai

Dailininkei Mildai Kairaitienei įteiktas di-

pristatytas Lietuvoje ir Lenkijoje.

plomas už knygą „Vaitkuškis. Grafas Stanislovas Kosakovskis (1837–1905) ir XIX

2016 m. sausio 7 d. Nacionalinio M. K. Čiur-

amžiaus mėgėjų fotografija“ Meninės ir

lionio dailės muziejaus bibliotekos parodų

dokumentinės fotografijos leidinių temi-

salėje atidaryta didelio lankytojų dėmesio

nėje grupėje.

sulaukusi paroda „Kasdienės gėlės: moterų ir vaikų portretai iš grafo Stanislovo

Žurnalistė Danguolė Bunikienė, įkvėpta

Kazimiero Kosakovskio fotografijų rinki-

Kosakovskių giminės istorijos, parengė re-

nio“, veikusi iki kovo 6 d. Parodos kuratorė

portažą iš parodos istorinės publicistikos

dr. Jolita Mulevičiūtė atidarymo dieną pri-

TV laidai „Brydės“, kuri transliuota 2016 m.

statė jos pačios parengtą solidų leidinį

kovo 12 d. per BTV, kartota kovo 13 d. per

„VAITKUŠKIS. Grafas Stanislovas Kazimie-

INFO TV, archyvuojama svetainėje http://

ras Kosakovskis (1837–1905) ir XIX amžiaus

lnkgo.alfa.lt/.

mėgėjų fotografija“ (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos kultūros

2015 m. užmegztas ryšys su Kosakovskio

tyrimų institutas, Uždaroji dizaino ir leidy-

fondo (Fundacja Kossakowskiego) atsto-

bos akcinė bendrovė ,,Kopa“). Kultūros mi-

vais Anira Vojan (Wojan) ir Pavelu Šanai-

nisterija, bendradarbiaudama su Lietuvos

ca-Kosakovskiu (Pawel Szanajca-Kossa-

dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akade-

kowski) per trumpą laiką išaugo į gražias

mija, kasmet rengia konkursą geriausioms

kultūrines iniciatyvas. 2016 m. kovo 10 d.

meninio apipavidalinimo ir poligrafinio

Ukmergėje pasirašyta keturšalė bendra-

atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms kny-

darbiavimo

sutartis

tarp

Kosakovskio

S. K. Kosakovskio fotografija. Mergina dryžuota skara (panelė Michalina Lęska). Vaitkuškis, apie 1900 m.

turinys ↑

fondo, Ukmergės kraštotyros muziejaus,

baltarusių ir anglų kalbomis internetinėje

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muzie-

svetainėje: www.vaitkuskis.eu, www.wo-

jaus ir Lietuvos nacionalinės Martyno Maž-

jtkuszki.eu. Sutarties pasirašymo dieną

vydo bibliotekos. Šalys įsipareigojo teikti

Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta

skaitmeninius Kosakovskių rankraštinio,

ir iki birželio 3 d. veikė iš Kauno pervežta

dokumentinio, kartografinio, bibliofilinio,

paroda „Kasdienės gėlės“, o 2016 m. lie-

fotografinio paveldo vaizdus Vaitkuškio

pos–rugpjūčio mėn. ji rodyta Jonavos kraš-

skaitmeniniam archyvui, kuris prieina-

to muziejuje.

mas plačiajai visuomenei lenkų, lietuvių,

S. K. Kosakovskio fotografijos parodos „Myliu fotografiją“ atidarymas Susitikimų su istorija namuose (Dom Spotkań z Historią) Varšuvoje Fotografijos: V. Sirvydaitė-Rakutienė

Rugsėjo–lapkričio

mėne-

siais Varšuvoje, Susitikimų su istorija namuose (Dom Spotkań z Historią), eksponuota

trijų

partnerių

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Kosakovskio fondo (Fundacja Kossakowskiego) ir Susitikimų su istorija namų paroda „Žaviuosi fotografija. Amžiaus portretas per Stanislovo Kazimiero Kosakovskio objektyvą“, parengta iš (ČDM) Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugomų grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų. 21

Jonas Eustachijus Kosakovskis (Jan Eustachy Kossakowski, 1900-1979). [Pasivaikščiojimas]. 1970 m. Autorinė technika: fotografinis popierius, Caran d‘Ache kreidelės, tušas, lakas.

Parodos „Užburtas vienaragio“ atidarymas. Muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis džiaugiasi Kosakovskio fondo atstovės Aniros Vojan (Wojan) (iš kairės pirma) įteiktu Vienaragio medaliu. Viduryje – parodos kuratorė Vaida Sirvydaitė-Rakutienė. Fotografijos: R. Ropytė

Baigiamasis metų akordas ČDM biblio-

Vojan įteikė muziejaus direktoriui Osval-

tekos parodų salėje – jauniausio grafo

dui Daugeliui fondo apdovanojimą – Vie-

sūnaus, paskutinio oficialaus Vaitkuškio

naragio medalį, sukurtą J. E. Kosakovskio

dvaro savininko Jono Eustachijaus Kosa-

provaikaitės Olivijos Šanaicos-Kosakovs-

kovskio (1900–1979) kūrybos paroda „Už-

kos (Oliwia Szanajca-Kossakowska, beje, ji

burtas vienaragio. Tapyba, piešiniai, smul-

– parodos plakato bei reklaminio atviruko

kioji skulptūra“. Ją dovanojo Kosakovskio

autorė), ir paskelbė, kad parodoje ekspo-

fondas, įsteigtas J. E. Kosakovskio vardu

nuojamus 77 Jono Eustachijaus Kosakovs

Varšuvoje 2008 m. Parodos atidarymo

kio tapybos darbus dovanoja Nacionali-

metu, gruodžio 7 d., muziejininkų ir lanky-

niam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.

tojų laukė maloni staigmena. Ponia Anira turinys ↑

2016 m. spalio 4 d. VšĮ Ukmergės turizmo

Šis įvykis byloja apie tai, kad fondas išau-

ir verslo informacijos centras ir Kosakov-

go į tarptautinę mokslinę instituciją, kurios

skio fondas pasirašė viešosios įstaigos

veikla aprėps socialinę, švietimo, kultūros

„Kosakovskių institutas“ steigimo sutartį.

ir meno sritis, o Nacionalinis M. K. Čiurlio-

Parodos „Užburtas vienaragio“ atidarymas. Fotografija: R. Ropytė

nio dailės muziejus tęs bičiulystės ir bendradarbiavimo tradiciją, skleisdamas žinią apie vertingą grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijos lobyną. 

turinys ↑

Grupė su Jonu (pirmas mažylis iš dešinės), Jadvyga (antra iš kairės), Solmonų vaikais ir Prüffer (antras mažylis iš dešinės). Fot. S. K. Kosakovskis. Varšuva,1901 05 24 27

2016 05 17 – 2016 12 31

KOLEKCIJA: BELGIJA–LIETUVA BELGIJOS DAILĖ IŠ NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS RINKINIŲ

Parodos kuratorė IRMANĖ ŠARAKAUSKIENĖ

Rėmėjai LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS „LEWBEN GROUP“

Fernand Toussaint. Natiurmortas

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma solidi ir įspūdinga belgų dailės kolekcija, kurioje yra net per 200 tapybos, skulptūros, grafikos, taikomosios dailės kūrinių bei medalių ir plakečių. Šioje parodoje pirmą kartą Belgijos kolekcija pristatyta taip išsamiai ir dokumentuotai.

Kolekcijai pradžią davė prieš 80 metų Vy-

ir kultūrininkų pajėgas. Pagrindiniai paro-

tauto Didžiojo muziejuje Kaune 1936 m.

dos rengimo darbai gulė ant jos iniciato-

atidaryta didžiulė „Šių laikų belgų meno

riaus Lietuvos laikinojo reikalų patikėtinio

paroda“. Tai buvo neeilinis įvykis Lietuvos

Belgijoje Vytauto Jono Gylio ir Lietuvos

kultūriniame gyvenime, kruopščiam ir il-

užsienio reikalų ministerijos Spaudos biu-

gam darbui suvienijęs gausias diplomati-

ro viršininkės Magdalenos Avietėnaitės

nio korpuso atstovų, valstybės tarnautojų

pečių. Po parodos muziejus nupirko pir-

Parodos atidarymo akimirkos. Fotografijos: R. RopytÄ&#x2014;

turinys â&#x2020;&#x2018;

muosius kolekcijos eksponatus: 7 grafikos

belgų medaliai bei plaketės. Taip muzieju-

darbus, 1 skulptūrą ir 29 medalius, o dar

je susiformavo gausi XX a. pradžios belgų

23 parodoje dalyvavę autoriai Lietuvai pa-

dailės kolekcija. Vėlesniais metais ji buvo

dovanojo 29 savo kūrinius.

papildyta dar 32 meno kūriniais.

Parodai pasibaigus, greičiausiai savo kole-

Kolekcija stebina ne tik savo dydžiu, bet ir

gų pavyzdžio paskatinti, į Lietuvos pasiun-

įvairove. Lankytojai joje atras ir XIX a. aka-

tinybę Briuselyje vėl ėmė plaukti belgų

demistinių ir XX a. pabaigos postmodernių

menininkų Lietuvai padovanoti kūriniai.

darbų, tačiau joje dominuoja XX a. pra-

Tad 1937 m. vasario pabaigoje muziejų

džios meno kūriniai, kuriems įtaką padarė

pasiekė dar 26 tapybos darbai, 14 skulptū-

įvairios modernizmo kryptys: impresio-

rų ir 2 grafikos kūriniai. Juos papildė ir 63

nizmas, ekspresionizmas, postimpresio-

Raymond De Meester De Betzenbroeck. Jauna ožkytė laižosi

nizmas, art deco ir kt. Kolekcijoje, ypač medalių rinkinyje, atsispindi kone visi svarbiausi XIX–XX a. pr. Belgijos karalystės istorijos įvykiai nuo valstybės susikūrimo 1830 m. iki 1935 m. Briuselyje vykusios pasaulinės parodos. Čia atrasime įamžintus ir žymiausius to meto Belgijos asmenis: karalius, karališkosios šeimos narius, garsiausius šalies menininkus, mokslininkus, kultūros veikėjus. O tapybos rinkinyje dominuojantys peizažai puikiai perteikia šalies kraštovaizdį – nuo šiaurėje išsidėsčiusių uostų, per plačias ir derlingas Flandrijos lygumas, įvairius jos miestus, iki šalies pietuose Valonijoje įsikūrusių pramoninių angliakasybos rajonų ir čia besidriekiančių Ardėnų kalnų. Dailės kūrinius parodoje papildo dokumentinė medžiaga iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo. 

turinys ↑

18 /+/ DIENŲ AUTENTIKOS: MUZIEJAUS ISTORINIAM INTERJERUI – 80

Projekto kuratorė DAINA KAMARAUSKIENĖ

2016 12 14 – 2017 01 18

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, švęsdamas savo 95-ąjį gimtadienį, atvėrė restauruoto buvusio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus pastato duris, kviesdamas pamatyti modernistinės architektūros šedevrą – Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Kriščiukaičio sukurtą muziejaus statinį, kuris pagal tuometinius siekius turėjo būti „Gražiausias visos Lietuvos monumentas“. Jau bebaigiamas statyti 1934 m. Stokholmo muziejaus direktoriaus buvo įvardintas kaip „Didžiausias ir moderniškiausias visoje Baltijoje (...) Europiška retenybė“. Pastatui šie metai taip pat jubiliejiniai – 80-ieji.

Vytauto Didžiojo muziejų kompleksui pa-

898 m2 bibliotekos pastatas. Joje įrengtos

statyti tuomet prireikė daugiau nei 2 mln.

muziejaus bibliotekos, archyvų saugyklos,

litų. Valstybė tegalėjo skirti pusę reikiamos

skaitmeninimo centras, sukurta erdvi ir

sumos – per milijoną litų suaukojo visos

šviesi skaitykla, parodų salė. Priestatui pa-

Lietuvos žmonės. Dabar gi pastato rekons-

statyti prireikė 1,7 mln. eurų. Senasis pas-

trukcijai jau sunaudota 7,8 mln. eurų, dar

tatas taip pat padidės beveik 500 m2, nes

trūksta beveik keturių.

bus įrengti įstiklinti kiemeliai, pastogė.

Jau tarpukariu buvo aišku, kad muziejus

Kol kilo priestatas, paraleliai buvo keičia-

suprojektuotas gerokai per mažas: savi-

mi senojo pastato stogai, restauruojami

valdybės dovanotas sklypas, nuolatinis

langai. Tačiau, prasidėjus sunkmečiui, mu-

finansų trūkumas ribojo tuometinį projek-

ziejaus projekto finansavimas sulėtėjo, o

tą. Todėl 2006 m. buvo patvirtintas pro-

2010 m. nutrūko visai. Tačiau šiuo metu

jektas „Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės

jau galima džiaugtis atnaujintu, kruopščiai

muziejaus pastato V. Putvinskio g. 55 Kau-

restauruotu statiniu, kuriame po išsamių

ne rekonstravimas ir priestato statyba“.

paveldo specialistų tyrimų grįžo tarpukario architektūros erdvės, restauruotos au-

Plėtra buvo būtina, todėl 2007–2009 m.

tentiškos detalės, panaikinti sovietinių lai-

muziejaus kieme pastatytas modernus

kų „patobulinimai“. Tai – vienas gražiausių

34 - 45 p.: 2016 gruodžio 14 d. muziejaus pastato atidarymo iškilmės. Fotografijos: J. Tolvaišytė-L.

tikrojo modernizmo statinių Kaune, todėl, kad ir iki

Akcija „18 dienų autentikos“

galo nesibaigus projektui, lankytojams buvo suteikta

kvietė lankytojus pažinti tarpu-

unikali galimybė grožėtis pastatu kaip eksponatu.

kario interjero ypatumus ir iš-

skirtinę „taupiojo modernizmo“ estetiką.

dėmesį į vertingiausius architektūrinius

Po pastatą lankytojus vedžiojo ženklinimo

sprendimus, detales, įdomias jų istorijas.

sistema „Muziejus – matyk“, kreipdama

Norintieji išsamesnių žinių ir gyvo pasako-

turinys ↑

jimo kasdien galėjo keliauti su muziejaus

iš turtingiausių Lietuvoje liaudies meno

gidais, padėjusiais perprasti pastato vertę.

skulptūrų rinkinių, eksponuojamu auten-

Lankytojų laukė loterija, dovanos, laikinai

tiškose, restauruotose spintose.

atidaryta muziejaus kavinė. Tiltą tarp muziejaus gimimo ir šių dienų Durys atvertos ir į paprastai lankytojui ne-

nutiesė dailininko Sauliaus Valiaus speci-

prieinamą erdvę – muziejaus saugyklas,

aliai šiam pastatui kuriama kinetinė video

kuriose buvo galima susipažinti su vienas

instaliacija.

V. Putvinskio 55 interjero fragmentai. Fotografijos: R. Ropytė

Pastato 80-mečiui parengta interjero stu-

Netikėto anšlago susilaukusi akcija buvo

dija, pasirodė dr. Linos Preišegalavičienės

pratęsta dar savaitei – iki sausio 15-osios.

monografija „Tikrasis modernizmas: Naci-

Šiuo metu V. Putvinskio 55 muziejaus rū-

onalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

muse ruošiamasi tolesniems restauraci-

istoriniam interjerui – 80 metų“. Plačiau

jos-rekonstrukcijos projekto darbams pas-

apie knygą rubrikoje Leidiniai.

tato viduje bei eksterjere. 

turinys ↑

Â© Rob Hornstra / The Sochi Project. From: An Atlas of War and Tourism in the Caucasus (Aperture)

2016 01 15 – 2016 02 21

SOČIO PROJEKTAS: KAUKAZO KARO IR TURIZMO ATLASAS

Organizatorius FOTOMENO FESTIVALIS KAUNAS PHOTO

Olandų fotografo Robo Hornstra ir publicisto Arnoldo van Bruggeno „lėtojo žurnalizmo“ chrestomatinė paroda „Sočio projektas: Kaukazo karo ir turizmo atlasas“ – penkerius metus trukusio darbo ir keleto kelionių į Kaukazą rezultatas. Fotografijos, žemėlapiai ir aiškinamieji tekstai atskleidžia Rusijos miesto Sočio ir jo apylinkių istoriją ir drastiškas transformacijas ruošiantis 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms. Paroda, aplankiusi dešimtis galerijų ir muziejų – nuo Niujorko iki Delio, kiekvienoje meno erdvėje pateikiama kitaip.

Tik sužinoję, kad 2014 m. žiemos olimpi-

post Sočyje Krymo prijungimo prie Rusijos,

nės žaidynės vyks Sočyje, nuo 2009 m. iki

Ukrainos konflikto ir brutalaus Boriso Nem-

2013 m. olandai fotografas Robas Hornstra

covo nužudymo kontekste. R. Hornstros fo-

ir publicistas Arnoldas van Bruggenas pra-

tografijos metodas jungia „lėtosios formos“

dėjo keliauti į Sočį, Rusiją ir Kaukazo apy-

dokumentinį pasakojimą su šiuolaikiniu por-

linkes. Vaizdai ir kartu pateikiami tekstai at-

tretu, rastomis fotografijomis ir kitais vizua-

skleidžia komplikuotą, daugialypę ginčytino

liais elementais, surinktais kelionių metu.

regiono istoriją, parodo „tikrąjį Rusijos veidą“

O A. van Bruggenas prisideda patrauklių is-

torijų serijomis apie žmones, kraštą ir jo ne-

bendruomenė atidarė alternatyvioje erdvėje,

ramią istoriją.

o autoriai sudalyvavo atidaryme nuotolinio vaizdo pokalbio būdu. Tai buvo retas atve-

„Sočio projekto“ („The Sochi Project“) paro-

jis, kai apie fotografijos meno parodą kalbėjo

dose fotografijos, teksto ir daugialypės ter-

pagrindinė pasaulio žiniasklaida!

pės samplaika atskleidžia pačias skaudžiausias ir įsisenėjusias Rusijos žaizdas. Kol į

Apie „Sočio projekto“ tarptautinę sėkmę

Sočio olimpines žaidynes buvo investuojami

byloja gausa apdovanojimų: 2014 m. įver-

milžiniški pinigai, dauguma aplinkinių kaimų

tintas Olandų dizaino apdovanojimuo-

vis dar neturėjo vandens, dujų, o Kaukazo

se-komunikacijai, 2010 m. apdovanotas

kalnų viršūnėse vis dar vyko užsitęsęs ka-

„Canon“ prizu už inovatyvų fotožurnaliz-

ras prieš sukilėlius. Kol Putinas svajojo apie

mą, 2011 m. laimėjo „Magnum Expression“

Olimpines iškilmes ir atkurtą Rusijos įvaizdį

apdovanojimą, 2012 m. „Sony“ pasaulio

pasaulyje, daugelis rusų svajojo apie šalį be

fotografijos apdovanojimuose nominuo-

žmogaus teisių suvaržymo ir diskriminuojan-

tas meno ir kultūros kategorijoje, 2012 m.

čių įstatymų.

laimėjo Pasaulio spaudos fotografijos apdovanojimą.

Festivalio KAUNAS PHOTO vadovas Mindaugas Kavaliauskas pabrėžia, kad „Sočio

Parodą „Kaukazo turizmo ir karo atla-

projektas“ sulaukė neprilygstamos pasauli-

sas“ parėmė Nyderlandų Karalystės am-

nės sėkmės šiandieninės meno fotografijos

basada. 

ir nepriklausomos knygų leidybos kontekste. Pirmasis pagrindinės projekto knygos „Atlas of War and Tourism in the Caucasus“ 5000 vnt. tiražas jau išparduotas, išleistas antrasis. M. Kavaliauskas priduria, kad paradoksalu tai, jog būtent Rusijos propagandinė-cenzūrinė mašina suteikė didžiulį postūmį „The Sochi Project“ pasaulinei sėkmei. Maskvoje turėjusi įvykti pirmoji premjerinė paroda 2013 m. paskutinę minutę buvo nukabinta, o autoriai negavo leidimo atvykti į Rusiją. Parodą laisvai mąstančių menininkų

Dešinėje: © Rob Hornstra / The Sochi Project. From: An Atlas of War and Tourism in the Caucasus (Aperture) © Rob Hornstra / The Sochi Project. From: An Atlas of War and Tourism in the Caucasus (Aperture)

turinys ↑

G. Eliass Halina

2016 10 07 – 2016 11 27

HALINOS LAIKAS IR GEDERTO MENAS Parodos kuratorė – G. Eliasso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus direktorės pavaduotoja MARIJA KAUPERE

Parodoje „Halinos laikas ir Gederto menas“ eksponuoti H. Kairiūkštytės-Jacinienės ir Gederto Eliasso kūriniai iš Jelgavos (Latvija) muziejaus.

Gedertas Eliassas (1887–1975) – meninin-

ryškus palikimas, kuriuo jis buvo įrašytas į

kas, susidomėjimas kuriuo bėgant metams

Latvijos meno istorijos puslapius.

vis labiau auga. Jo kūryba yra turtinga ir įvairi, jis buvo apdovanotas stipriu ir uni-

Šioje parodoje rodomi Gederto Eliasso

kaliu talentu bei milžinišku darbštumu. Tai

darbai sukurti 4-ajame dešimtmetyje, tuo

buvo pasižymėjęs ir gerbiamas meninin-

metu, kai gyveno su žmona Halina Kai-

kas, kurio kartais netgi prisibijota – jo as-

riūkštyte-Jaciniene. Jis sukūrė ne vieną Ha-

menybė visada buvo apgaubta paslapties.

linos portretą, kurie buvo reikšmingi ne tik jo kūrybiniam palikimui, bet ir visam Lat

Daugiau nei 1000 aliejinės tapybos darbų,

vijos portreto žanrui. Šis laikas buvo labai

šimtai akvarelių ir pastelės darbų, tūks-

produktyvus – Eliassas sukūrė daugumą

tančiai piešinių, straipsnių apie meną – tai

savo geriausių darbų.

Ekspozicijoje lankytojus nustebins garsios meno istorikės Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės iki šiol nepažinta pusė – čia ją bus galima pamatyti kaip nuostabių eskizų kūrėją. Ji suprasdavo žmones, todėl jos piešiniuose meistriškai atsiskleidžia pasirinkto žmogaus charakteris. Ji yra sukūrusi daug autoportretų ir keletą mažų akvarelių. Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės eskizai yra rodomi pirmą kartą. Anksčiau nei viešai, nei menininkų bendruomenėje nebuvo žinoma apie šios dailės istorikės kūrybos apraiškas. Jos darbų yra apie 200, įskaitant ir sukurtus studentavimo laikais.

Gedertas Eliassas gimė 1887 m. Jelgavos rajone. Baigęs pradinę mokyklą, toliau mokėsi Jelgavos gimnazijoje. Jo piešimo mokytojas Karlis Visneras (Karlis Visners) pastebėjo berniuko susidomėjimą menu ir paragino jį studijuoti tapybą pas savo buvusį studentą, jauną ir talentingą tapytoją Johaną Valterą (Johans Valters). Po kelerių metų G. Eliassas baigė mokslus privačioje žymaus Latvijos tapytojo, kuris įsteigė Meno akademiją, Vilhelmo Purvičio (Vilhelms Purvitis) studijoje Rygoje. Kaip ir jo vyresnis brolis Kristapas ir sesuo Maija, Eliassas jau nuo mokyklos laikų buvo įsitraukęs į nelegalius politinius judėjimus. Jis buvo ypač aktyvus revoliucijos laikotarpiu – nuo 1905 iki 1906 metų. Jo studijos buvo nutrauktos, nes 1906 m.

buvo areštuotas už revoliucinę veiklą. Netrukus jis buvo paleistas už užstatą ir bandė palikti Latviją. Naujasis revoliucionierius atvyko į Europą su suklastotu pasu (dabar jis buvo Ludvigas Teodoras Lilau), bet po septynerių metų grįžo kaip profesionalus tapytojas, o jo kolegos jį vadino labiausiai išsilavinusiu to meto Latvijos dailininku. Pagal paties menininko pateiktą informaciją ir jo amžininkų atsiminimus, nuo 1910 iki 1912 m. Eliassas, prisidengęs savo naujuoju vardu, studijavo Briuselio Karališkojoje menų akademijoje. Po studijų Briuselyje Eliassas išvyko į Paryžių. Čia studijavo iki 1913 m. balandžio. 1914 m. menininkas grįžo į tėvynę.

turinys ↑

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir Parodos kuratorė G. Eliasso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus direktorės pavaduotoja Marija Kaupere atidaro parodą „Halinos laikas ir Gederto menas“. Fotografija: A. Kapčius

1919 m. G. Eliassas tapo vietinės Ekspre-

Savo didžiąją gyvenimo dalį Eliassas dir-

sionistų grupės nariu. Jo darbai Rygoje

bo Latvijos meno akademijoje – pradžioje

pirmą kartą buvo eksponuojami 1919 m.

kaip aktų tapybos mokytojas, po to – Vaiz-

retrospektyvinėje parodoje, kurią organi-

duojamojo meno studijoje.

zavo ekspresionistai. 1920 m. Rygos meno muziejuje vyko Rygos menininkų draugijos

G. Eliassas yra laikomas pastoralinio žanro

suorganizuota paroda, kurioje buvo eks-

Latvijos tapyboje pradininku. Jo darbuose

ponuojami 68 Eliasso darbai.

atsiskleidė nepakartojamos ir labai tikro-

viškos Latvijos sodybų ir jų žmonių kasdie-

Po šių dvasinių sukrėtimų Eliassas re-

nio gyvenimo scenos. Menininkas kalbėjo

tai kada kūrė naujus darbus ir parodose

be ideologinio entuziazmo ar sentimenta-

eksponavo savo ankstesnius kūrinius. Jo

lios didaktikos apie gyvenimą, kur gamta,

aktyvus kūrybos periodas buvo nuo 3-ojo

žmogus ir darbas yra neatsiejami.

iki 5-ojo dešimtmečio. Antroje 6-ojo dešimtmečio pusėje G. Eliassas kūrė paste-

5-ojo dešimtmečio pabaiga ir 6-ojo dešim-

les, daugiausia žmonių, kuriuos sutikdavo

tmečio pradžia Eliassui buvo labai sunkus

traukinyje pakeliui į Jūrmalą, portretus. Šie

periodas. 1949 m. jo motina buvo ištremta

darbai buvo neparodiniai, ir menininkas

į Sibirą, 1951 m. ištremtas ir brolis Krista-

beveik niekam jų nerodė.

pas, sesers Maijos ir jos šeimos likimas nežinomas. 1953-aisiais jis pats buvo pri-

Eliassas baigė tapyti 7-ajame dešimtmety-

verstas palikti Meno akademiją.

je. Jis sukūrė keletą įspūdingų darbų, kuriuos pristatė parodose. Menininkas dirbo, kadangi negalėjo nedirbti. „Menas Eliassui buvo tarsi muzika L. van Beethovenui – jo visų laikų didelė, vienintelė ir mylima nuotaka, kuriai jis pašventė savo gyvenimą“, – rašė jo žmona Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. 

Dešinėje: H. Kairiūkštytė-Jacinienė Autoportretas

turinys ↑

2016 01 29 – 2016 02 28

Parodos kuratorė AUKSĖ PETRULIENĖ

Arbatos puodelis gali talpinti vandenyną: kultūros istorijos, religinės ir filosofinės minties gelmes. Gylio matmuo ryškus japonų keramikos meistro Haruhiko Ito porceliano parodoje. Ne tik todėl, kad viename jo žiestame dubenyje veriasi Naruto sūkurys: Japonijos gamtos įdomybė, didžiausias pasaulyje vandens verpetas, dėl jūros potvynių ir atoslūgių susidarantis Naruto sąsiauryje. Visa jėga parodos lankytojų žvilgsnius ir mintis įtrauks ypatinga kūrinių estetika, atskleidžianti zen budizmo filosofijos principus. Meditacijon veda indų formos ir spalvos. Tobulai nelygus puodelio kraštelis čia tampa japoniška horizonto linija, liečiama akimis ir lūpomis. Reta proga pasigėrėti nenusakoma seladono porceliano mėlyna – glazūros spalva, kuriai išgauti reikalingos ypatingos sąlygos ir meistriškumas.

Haruhiko Ito (g.1953) aistrą keramikai pa-

reprezentatyvųjį žmonijos nematerialiojo

kurstė jo namų aplinka: iš savo mamos jis

kultūros paveldo sąrašą. Meistras kūrybos

išmoko arbatos ceremonijos, vėliau gilino

procesą laiko puikiu būdu pasitraukti nuo

šio mokslo žinias KINKI universitete. Dar

minčių šurmulio ir pasiekti vidinę ramybę.

būdamas studentu ėmė kolekcionuoti tra-

„Mėgstu rafinuotos seladono porceliano

dicinės japonų keramikos indus. Per 16

spalvos vientisumą. Nuostabu, pasitelkus

metų apkeliavo 57 žymiausius Japonijos

fantaziją, sukurti formą iš nieko. Žiedžiant

tradicinės keramikos centrus, kol Kiyomi-

man ypač malonu jausti žemės materiją

zu puodininkystės komplekse (Kyoto) su-

visais penkiais pojūčiais“, – apie trauką ke-

tiko meistrą, paskatinusį imtis keramikos

ramikai pasakoja H.Ito.

pačiam, užuot kolekcionavus. Daugiau nei 15 metų H. Ito improvizuoja kurdamas

Kauną, kaip keramikos miestą, jis atrado

seladono porcelianą. Tradicinė seladono

prieš dvejus metus. Nuo 2014 m. Haruhi-

degimo technologija įtraukta į UNESCO

ko Ito yra Izumiotsu miesto (Osakos pre-

fektūra) meras. Tais pačiais metais trumpo vizito su Izumiotsu delegacija metu apsilankęs Kaune, jis suspėjo ištyrinėti Keramikos muziejų ir nužiesti indą tuo metu VDA Kauno dailės fakultete vykusiame porceliano simpoziume. Prie parodos rengimo prisidėjo VDU Azijos studijų centras. Malonus sutapimas, kad japonų kalbos ir kultūros istorijos dėstytoja lektorė Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė

tuo

metu vertė japoniškos arbatos ceremonijos vadovą. Tai – Senjū Tanakos (Senyū Tanaka), Japonijos Didžiosios arbatos ceremonijos draugijos mokymo centro vadovės, knyga „Hajimete no chado“ – „Japoniška arbatos gėrimo ceremonija pradedantiesiems“. 

Haruhiko Ito parodos atidarymas. Fotografijos: R. RopytÄ&#x2014; 61

2016 04 23 – 2016 05 29

ALDONA GUSTAS AŠ ESU MES Parodos kuratorė AUŠRA VASILIAUSKIENĖ

Aldona Gustas (g. 1932) – išeivijos ra-

grupę. Už nuopelnus apdovanota Ra-

šytoja ir dailininkė, gyvenanti Berly-

hel Varnhagen von Ense medaliu, Vo-

ne. Vokietijoje pripažinta menininkė

kietijos nuopelnų kryžiumi, Lietuvos

yra išleidusi keliolika lyrikos rinkinių,

didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino

jos literatūrinė kūryba verčiama į už-

medaliu. Lietuvos visuomenei A. Gus-

sienio kalbas, gausiai publikuojama

tas iki šiol buvo daugiau žinoma kaip

antologijose. Kaip dailininkė A. Gus-

rašytoja, į lietuvių kalbą išversti jos

tas aktyviai dalyvavo personalinėse

poezijos rinkiniai Briedžiai mano bro-

bei grupinėse parodose Vokietijoje,

liai (1983), Simbiozės moterys (1993) ir

Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV ir

kt. 2015 m. Kaune pradėtas rengti me-

Lietuvoje. 1972 m. kartu su bendra-

nininkės parodų ciklas, supažindinan-

minčiais įkūrė garsią Berlyno daili-

tis su dailės kūriniais. A. Gustas kūry-

ninkų-poetų (Berliner Malerpoeten)

ba visuomenė itin susidomėjo.

Parodoje Aš esu mes pirmą kartą ekspo-

grubus erotiškumas. Darbuose laisvais,

nuojami 36 tapybos darbai, sukurti 1989–

gyvybingais potėpiais fragmentuojamos

1991 m. A. Gustas paveikslų tema yra

moters kūno dalys, joms suteikiami nauji

moteris apskritai ir moteris – ji pati. Daili-

pavidalai. Išsilaisvinimą iš tradicinių gro-

ninkė savo tapatybę suvokia bei išreiškia

žio idealų dailininkė išreiškia per kūnų de-

kaip bendrą moters ir kaip unikalios, in-

formavimą, abstrahavimą, atskirų jo dalių

dividualios asmenybės. Menininkę domi-

akcentavimą.

na laisva, juslinė moters prigimties pusė, grąžinanti prie pirminių ištakų, prie gamtos, nesuvaržytos civilizacijos taisyklių. Kompozicijoms būdingas kartais švelnus, žaismingas, maskuojantis, kartais atviras,

Parodoje rodytus tapybos darbus, taip pat 2015 m. eksponuotą piešinių ciklą Moterys su burnomis menininkė padovanojo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. 

Aldonos Gustas tapybos darbų parodos „Aš esu mes“ atidarymas. Fotografijos: R. Ropytė

turinys ↑

2016 04 30 – 2016 08 28

Parodos kuratorės MILDA GASIŪNAITĖ, AUŠRA VASILIAUSKIENĖ

Petras Gediminas Pempė – taikomosios grafikos kūrėjas, įnešęs reikšmingą indėlį į šios dailės srities barus Lietuvoje. Dailininkas, kurio aktyvus kūrybinis kelias prasidėjo XX a. 7 deš., kūrė knygų viršelius ir iliustracijas, firminius ir pašto ženklus, ekslibrisus, plakatus, sveikinimų adresus. Kaligrafija yra viena iš menininką geriausiai reprezentuojančių sričių – G. Pempė vadinamas šrifto virtuozu. Apie 270 sveikinimų iškiliems Lietuvos asmenims šiandien yra pasklidę Lietuvoje bei pasaulyje. Kaligrafinis dailininko talentas nuosekliai atsiskleidžia visuose darbuose. G. Pempė itin mėgo literatūrą, ši aistra neabejotinai daug reikšmės turėjo jo posūkiui į knygų grafiką. Dalyvavimas rašytojų renginiuose išaugo į glaudų bendradarbiavimą su Poezijos pavasariais, kuriems dailininkas daugelį metų kūrė mažosios grafikos darbus – lankstinukus, kvietimus. Poezijos pavasario paukštelis tapo ryškiu kultūrinio gyvenimo simboliu.

Kita dailininką išgarsinusi sritis – firminiai žen-

Atskirą vietą dailininko kūrybos kon-

klai, logotipai, kurių Lietuvos įstaigoms ir įmo-

tekste užima knygų, skirtų Lietuvos

nėms G. Pempė sukūrė apie 30. Tarp jų – gerai

gamtai, iliustracijos. 1984 m. G. Pem-

žinomi „Šviesos“ leidyklos (1964), Nacionalinio

pė iliustravo leidinį „Lietuvos žuvys“,

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (1968) logoti-

kuris pelnė gražiausios „Mokslo“ lei-

pai, Kauno „Dailės“ kombinato firminis ženklas

dyklos knygos titulą. Šiose iliustraci-

(1969). G. Pempės sukurti ženklai XX a. 7 deš.

jose pasireiškė dar vienas dailininko

buvo novatoriški bei nurodė esmines gaires jų

talentas – miniatiūriškai tiksliai atvaiz-

kūrėjams – formos paprastumas, lakonišku-

duoti tikrovę. Mokslinį leidinį G. Pem-

mas ir maksimalus informatyvumas.

pė pakylėjo iki meninių aukštumų.

Nulla dies sine linea (Nė dienos be brūkšnio) – tokiu motto prasidėdavo kiekviena nauja dailininko diena. Šiai nuotatai jis „nusižengdavo“ tik tuomet, kai sirgdavo ar turėjo rimtų priežasčių. Šį unikalų darbštumą ir kruopštumą įrodo ne tik gausus palikimas, bet ir ilgus metus rašytas kūrybos dienoraštis, kuriame G. Pempė kruopščiai fiksavo kiekvienos dienos darbus. G. Pempės kūrybinį palikimą dailininko šeima dovanojo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Parodoje „Tarp linijų ir žodžių“ siekta atspindėti įvairiapusę dailininko kūrybinę veiklą, pradedant nuo ankstyvųjų projektų ir baigiant paskutiniaisiais darbais. Tačiau nėra abejonių, kad atskiros parodos nusipelno kiekviena sritis, prie kurios prisilietė dailininko ranka. 

G. Pempės parodos atidarymo akimirkos. Fotografijos: A. Kapčius

turinys â&#x2020;&#x2018;

2016 10 27 – 2017 01 29

Parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja JURGITA RIMKUTĖ-VAINIUVIENĖ

Antanas Žmuidzinavičius – iškili Lietuvos valstybės asmenybė. Dailininkas, visuomenininkas, pedagogas, žmogus, gyvenęs radikalių Lietuvos istorijos pasikeitimų laikotarpiu. Pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, Lietuvių dailės draugijos ilgametis pirmininkas, šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, skautas, dvasia ir gyvenime, aistringas keliautojas. Diplomatiškas, charizmatiškas žmogus, pedantiškai tikslus, kruopščiai iki smulkmenų pasižymėdavęs detales, užrašuose fiksavęs įvykius, turėjęs puikų humoro jausmą ir organizacinių gebėjimų, mokėjęs esminius gyvenimo įvykius sutapatinti su laimingu likimo atsitiktinumu. Virtuoziškai valdęs ne tik teptuką, bet ir plunksną.

2016 m. spalio 27 d. Antano Žmuidzinavi-

sų, upių, ežerų, jūros pakrančių emociona-

čiaus namuose atidarytos parodos „Pale-

lus tapytojas; nuoširdžiai mylimas žiūrovų.

tė ir gyvenimas. Antanui Žmuidzinavičiui

Tačiau negalima pamiršti, jog šis žmogus

– 140“ leitmotyvu buvo pasirinktas daili-

buvo aktyvus visuomenininkas, kovotojas,

ninko autobiografinės knygos pavadini-

vedlys, žmogus, stovėjęs prie valstybin-

mas, kuris tarsi raktas atrakina dailininko

gumo formavimosi pamatų, patyręs besi-

savasties ir kūrybos kelio duris. Iš knygos

keičiančio laiko (politinių santvarkų) ver-

puslapių sklinda gyvas, dienoraštinis pa-

petus. Jo bendraminčiai, kolegos, draugai

sakojimas, junti kūrėjo dvasią, pasineri į

buvo ypatingos asmenybės, tautos inteli-

praeities įvykių tėkmes.

gentijos žiedas: dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašyto-

A. Žmuidzinavičius – vienas iš žinomiausių

ja, pedagogė Sofija Čiurlionienė-Kymantai-

peizažo meistrų. Lietuvos kraštovaizdžio

tė, dailininkas Petras Rimša, Lietuvos Pre-

dainius, lietuviškų miškų, dangaus, debe-

zidentas Antanas Smetona, archeologas

Tadas Daugirdas, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis, gamtininkas Tadas Ivanauskas, dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Bendrauta su daugeliu to meto politikų, diplomatų, dailininkų, rašytojų, muzikų. Patriotiškumo, tautinio identiteto apraiškos kūryboje – paveikslai su tautine simbolika, Vyčio vaizdavimas, dalyvavimas komisijose, nustatant tautinės vėliavos spalvas, rengiant projektus besikuriančios valstybės kariuomenės uniformoms, įvairių ministerijų ženklų projektų kūrimas, vadovavimas Meno departamentui, nenutrūkstantis ilgametis darbas su studentais. Tapyba A. Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų studentiškų darbų sukūrimo iki devyniasdešimties metų jubiliejaus buvo sukauptas daugiau kaip dviejų tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, etiudai ir eskizai. Nedidelio formato etiudų tapymas visą gyvenimą buvo vienas iš A. Žmuidzinavičiaus keliavimo įpročių. Kad ir kur atsidurtų, visuomet prie savęs turėjo nedidelį kelioninį etiudininką, o aplinkos vaizdai gimdavo lengvai, tarsi vienu atsikvėpimu, pulsuojantys tikrumu, spalvos ir pasirinkto motyvo organika. Visi darbai su pavadinimais,

turinys ↑

sukūrimo data būdavo preciziškai įrašomi į garsųjį dailininko paveikslų registrą, pradėtą rašyti 1900 metais. Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A. Žmuidzinavičiaus kaip realizmo krypties atstovo kelią. Jo sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus. Ne eksperimentuoti, ieškoti, kovoti naujose užgimstančiose meno srovėse, bet jausti ir žavėtis, būti tikru romantiku, o kartais simbolistu. Gal tai nulėmė atviras dzūkiškas charakteris, o gal pirmojo mokytojo autoritetas. Studijos Varšuvoje žymaus lenkų istorinio žanro dailininko Voiciecho Gersono privačioje dailės studijoje tapo lemtingos. Ir vėliau, po kelerių metų, buvimas menų sostinėje Paryžiuje, ta juslinė prancūziška patirtis vis dėlto nesuformavo galutinio apsisprendimo keisti saviraiškos pobūdį. Kaip pats sakydavo, „vagabundo“ charakteris, aistra kelionėms, nepažintiems kraštams ir tapymo alkis buvo tarsi dienoraščio rašymas aliejiniais dažais. Peizaže tas nuotaikos momentas, pagavi impresija liejosi spalvomis, o baltame popieriaus lape romantiniai įvaizdžiai

72-75 p.: Parodos „Paletė ir gyvenimas. Antanui Žmuidzinavičiui – 140“ atidarymo momentai. Fotografijos: A. Kapčius

sutinkami poetinėse eilutėse, trumpose apysakose, pasakojimuose, pasakėčiose. Pirmoji knyga „Lietuvos keliais“ išleista 1921 m. JAV. Dvi knygas išleido Lietuvos

„Priešui ir Tėvynei“ (1931). Autobiografinė

šaulių sąjunga – eilėraščių knygą „Gyve-

knyga „Paletė ir gyvenimas“ išleista 1961

nimo takais“ (1930) ir prisiminimų knygą

metais.

1930 m. publicistas Liudas Gira, apžvelg-

ti prie bendrojo tautiškojo darbo ir prie kil-

damas A. Žmuidzinavičiaus poezijos rinki-

niųjų žmogaus jausmų dar didesnio, sulig

nį, rašė: „Jisai, dainuodamas apie tai, kas

jo gabumų išgalėmis, iškėlimo.“

užgavo jo sielą, kas ypač yra parūpę jam, kaip žmogui, patriotui ir šauliui, tesiekia

Didelė vidinė inteligencija, humanizmas,

viena: ir savo sukurtu žodžiu pasėti visuo-

laisvė, drąsa – dorybės, kuriomis gyventa,

menėj gerąją sėklą ir tuo būdu dar prisidė-

nesuabejota.

Antano ir Marijos Žmuidzinavičių namuo-

kurtas paveikslas „Dzūkų bajorų kaimelis

se, minint dailininko 140-ąsias gimimo

I“ yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės

metines, lankytojams pristatyti dailinin-

muziejaus nuosavybė ir eksponuojamas

ko kūriniai iš muziejų fondų bei privačių

kartu su išgarsėjusiu vėlyvesnio laikotar-

kolekcijų. Eksponuojami Nacionaliniame

pio pakartojimu.

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muzie-

Iš viso muziejuje lankytojai galėjo išvys-

juje saugomi tapybos darbai. Vertingi, iš-

ti daugiau nei du šimtus įvairaus laiko-

skirtiniai ir retai matomi kūriniai parodai

tarpio autoriaus kūrinių, eksponuoti ir

maloniai paskolinti A. ir M. Žmuidzinavi-

mažieji etiudai. Autentišku interjeru ir

čių anūkų, proanūkių. Ypatingi istorinės,

eksterjeru alsuojantys Marijos ir Antano

kultūrinės atminties atspindžiai įamžinti

Žmuidzinavičių namai apie dailininko gy-

advokatų dr. Jauniaus Gumbio bei Rolan-

venimą ir kūrybą bylojo visose muziejaus

do Valiūno privačių kolekcijų darbuose.

ekspozicijų salėse. 

Dr. Jauniaus Gumbio dėka A. Žmuidzinavičiaus namuose eksponuojamas vienas iš garsiausių dailininko peizažų – „Dzūkų bajorų kaimelis II“ (1910 m.). Ilgus metus šio paveikslo istorija nebuvo žinoma. Paveikslas buvo eksponuotas ketvirtojoje Lietuvių dailės parodoje. Šią parodą perkėlus į Rygą, parduotas rašytojui Pranui Mašiotui. Paveikslo istorija atgijo 2013 m., kai XXVIII Vilniaus aukcione šis darbas tapo brangiausiai parduotu kūriniu Lietuvos meno rinkos istorijoje. Unikalus paveikslo istorijos kelias ir vėl žinomas Lietuvos kultūriniame lauke. Dailininkas A. Žmuidzinavičius šį kūrinį įvardijo kaip geriausią savo darbą. Tai yra reta ir unikali galimybė išvysti Kurciniškių kaimą autentiškoje XX a. pr. aplinkoje. 1906 m. su-

Dešinėje: Antanas Žmuidzinavičius

turinys ↑

2016 06 02 – 2016 08 08

INGER JOHANNE BRAUTASET

KELIAS Į ALEPPO

Meno projektą „Kelias į Aleppo“ Inger Johanne Brautaset pradėjo susižavėjusi senovės civilizacijų pėdsakais Sirijoje ir neolito laikotarpio miestų statiniais, kurie buvo atidengti archeologinių kasinėjimų metu. Pastaruosius penkerius metus senovės miestų, kurie dabar yra Sirijos teritorijoje, planai buvo Brautaset tyrinėjimų ir kūrybos dėmesio centre. Tyrinėdama gatvių raštų ir pastatų kontūrų bėžinius, padarytus archeologų, į savo kūrybą ji perkėlė estetinės miesto organizmo ypatybes. Citadelė Aleppo mieste paliko savo žymę Brautaset darbuose. Daugelį metų ją žavėjo ši istorija. Tačiau, prasidėjus karui, buvo sunaikinta didelė miesto statinių ir infra struktūros dalis. Nėra aišku, kiek išliko Sirijos kultūros organizacijų ir jų kolekcijų, fantastiškų ir painių gatvių, architektūros paminklų ir miesto namuose įrengtų iš išo rės nepastebimų oazių. Brautaset darbai

kuris, beje, gali ir išnykti. Ji tyrinėja per am-

taip pat yra atminties vaizdai civilizacijai,

žius žmonijos paliktus pėdsakus, kurie yra

kuri naikina ne tik savo praeities pamin-

daugiau ar mažiau atviri interpretacijai.

klus, bet taip pat ir tuos, kurie yra dabar-

Kaip smėlis ir vėjas paslepia monumentus,

ties liudininkai.

ji taip pat dalinai uždengia vaizdus giliausiame paveikslų sluoksnyje. Kai kuriuos

Gana dažnai Brautaset uždeda tarsi grotas

dalykus ji paslepia, kai kuriuos parodo.

tarp žiūrovo ir praeities, šis tinklas yra pa-

Atminties realybė yra tokia pati. Tie, ku-

daromas išraižant kiaurymes rankų darbo

rie išgyvena karą Sirijoje, atsineš šią savo

popieriuje. Menininkė deda sluoksnį po

sunkią naštą į ateitį. Juos lydės sugriautų

sluoksnio ant jau buvusio ir dabar esamo,

pastatų prisiminimai, sutraukyti sociali-

niai-kultūriniai ryšiai, skausmas ir išsisky-

Menininkė šią parodą skiria 25-osioms Lie-

rimas. Jie savyje talpina visą miestą, už-

tuvos Respublikos nepriklausomybės me-

pildytą skausmo, bet kartu ir buvusį grožį

tinėms. 1991 m. Lietuvos menininkai jau

bei džiaugsmą. Kai kurie dalykai išliks, kiti

galėjo laisvai dalyvauti parodose užsienyje

prisiminimai išbluks. Iš esmės Brautaset

ir ten pristatyti savo darbus. Viena pirmųjų

darbuose svarbus laiko aspektas, kuris yra

parodų buvo surengta Bergene (Norvegi-

kūrybos, prisiminimų ir irimo priežastis.

ja), bendradarbiaujant su Fondu 3,14. Tai buvo svarbus įvykis tiek Lietuvai, tiek Nor-

74-77 p.: „Kelias į Aleppo“ ekspozicijos fragmentai. Fotografijos: R. Ropytė

turinys ↑

vegijai. Čia buvo eksponuojamas šiuolaikinis Lietuvos menas ir surengta istorinė Lietuvos dailės paroda. 

2016 05 26 – 2016 08 28

VLADAS EIDUKEVIČIUS – DAILININKAS KLAJŪNAS Parodos kuratorė RIMA RUTKAUSKIENĖ

Vlado Eidukevičiaus (1891–1941) kūrybos paroda „Dailininkas klajūnas“ skirta 125-osioms gimimo metinėms. Vladas Eidukevičius – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos tapytojų, jo kūryba yra tartum tiltas tarp klasikinės ir moderniosios tapybos. Pasak Antano Gudaičio, jis vienintelis iš lietuvių dailininkų sulydė lietuvių tapybą su Vakarų tradicijomis ir išliko savitas.

Didžiąją parodos dalį sudaro 3–4 dešimt

koloritu, sudėtinga daugiasluoksne faktū-

metyje sukurti portretai, kompozicijos,

ra. Parodoje pristatomi V. Eidukevičiaus

peizažai, pasižymintys apibendrinta, kla-

darbai – tik maža dalelytė jo didžiulio po

sikine ir lakoniška kompozicija, sodriu

Europą išblaškyto, visuomenei iki šiol nežinomo kūrybinio palikimo.

Kairėje: V. Eidukevičius. Autoportretas su teptukais ir skrybėle

V. Eidukevičius mažai tesirūpino savo paveikslų likimu, dauguma jų, matyt, liko Europos pakelėse, negrąžinamai išsibarstė.

Į Kauną dailininkas atsivežė tik jaunystės

dailę studijavo savarankiškai, muziejuo-

kūrybos likučius. Ankstyvieji kūriniai galė-

se kopijavo paveikslus. 1913–1918 m.

jo būti nuosaikiai apibendrintos formos,

gyveno Vokietijoje – Berlyne, Miunchene,

slopaus rusvo kolorito. Vėlesniuose, nu-

Heidelberge. Pasibaigus karui, keliavo po

tapytuose gyvenant Berlyne, jaučiama

Europą – lankėsi Olandijoje, Šveicarijoje,

didelė vokiečių ekspresionistų įtaka, iš

Italijoje, Prancūzijoje. 1928 m. lapkričio–

kurių jis perėmė energingą, plačią, pasto-

gruodžio mėnesiais viename iš Paryžiaus

zinę tapymo manierą. V. Eidukevičiaus

Monmartro salonų buvo surengta V. Ei-

kūrinių gali būti Latvijoje, Vokietijoje,

dukevičiaus paroda. 1932 m. pavasarį

Prancūzijoje, taip pat ir Rusijoje – ten,

V. Eidukevičius atvyko į Lietuvą, įsikūrė

kur dailininkas juos palikdavo, susimo-

Kaune, bet ir čia gyvendamas jis kartkar-

kėdamas už maistą ir nakvynę. Lietuvoje

tėmis leisdavosi į keliones. Vis dėlto bū-

nutapyti paveikslai taip pat išliko ne visi,

tent Lietuvoje menininkas pajuto savo kū-

čia saugoma tik nedidelė jo kūrybos da-

rybinę brandą. Autobiografijoje dailinin-

lis. Pats dailininkas yra pasakęs, kad jeigu

kas rašė: „Lietuvoje man paaiškėjo darbo

surinktų visus savo paveikslus, galėtų jais

tikslai, subrendo technika, išsilygino dažų

nukloti kelią nuo Klaipėdos iki Palangos.

suderinimas, <...> mano menas paūgėjo.“

Didžiausia Lietuvoje V. Eidukevičiaus kūrinių kolekcija (164 paveikslai) sukaup-

Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1911 m.

ta Lietuvos dailės muziejuje. Trisdešimt

Surengė

vienas darbas saugomas Nacionaliniame

(1922, 1929), Paryžiuje (1928), Kaune

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, po vie-

(1934), Klaipėdoje (1939). Nors ir būda-

ną kūrinį yra Kauno miesto muziejaus

mas Lietuvos dailininkų sąjungos nariu,

M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos skyriu-

kaip tikras individualistas jis nepriklausė

je bei Šiaulių „Aušros“ muziejuje, keletas

jokiai meninei grupuotei, atokiau laikėsi

– privačiose kolekcijose.

nuo tarpukario dailės tėkmės, to meto

personalinių

parodų

Rygoje

meninių sąjūdžių ir dailininkų veiklos šurV. Eidukevičius gimė 1891 m. Kaune.

mulio.

Buvo dar visai mažas, kai su darbo ieškančiais tėvais persikėlė į Rygą. 1906 m.

Dailininko mirties aplinkybės nėra tiksliai

mokėsi Bernhardo Borcherto studijoje,

žinomos. Remiantis amžininkų liudijimais

kiek vėliau įstojo į Rygos dailės mokyklą.

ir kai kuriais išlikusiais dokumentais, spė-

1910–1912 m. Peterburge ir Maskvoje

jama, kad jis žuvo 1941 m. birželio 22 arba

23 d. Aleksote, Kaune. Po mirties buvo sudarytas specialus komitetas, turėjęs pasirūpinti likusiais tapytojo paveikslais (120 vnt.). Jo bute rasti kūriniai buvo perduoti Lietuvos dailės muziejui ir Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. 

V. Eidukevičius. Žydinčios obelys

turinys ↑

J. Bulhako fotografija

2016 09 16 – 2016 11 27

JANAS BULHAKAS: FOTOGRAFUOKITE ŠIRDIMI!

Parodą parengė FOTOTEKOS IR DOKUMENTACIJOS SKYRIUS

Iškilaus XX a. pradžios fotomenininko darbų paroda „Janas Bulhakas: Fotografuokite širdimi!“ parengta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų ir papildyta fotoatvirukais su J. Bulhako įamžintais vaizdais iš Stanislovo Sajausko privačios kolekcijos. Paroda skirta 140–osioms fotografijos klasiko gimimo metinėms.

„Mano tolimi, nežinomi kolegos ir bi-

Janas Brunonas Bulhakas (1876–1950)

čiuliai – fotografuokite širdimi!” – tokią

yra žymiausias XX a. pirmosios pusės Vil-

frazę kaip testamentą ateities fotografų

niaus fotografas. Gimęs vidutinio bajoro

kartoms vienoje iš savo knygų išsakė Ja-

dvare netoli Naugarduko, jis pradėjo fo-

nas Bulhakas. Anot jo, šiais žodžiais yra

tografuoti 1905 m., kai iš savo žmonos

išreikšta visa jo gyvenimo esmė.

gavo dovanų fotoaparatą. J. Bulhakas

taip susidomėjo fotografija, kad netru-

parašė per 100 istorinių, teorinių ir pu-

kus įsteigė fotostudiją Peresiekos dvare-

blicistinių straipsnių, parašė ir išleido

lyje netoli Minsko, buvo išvykęs mokytis

fotografijos teorijos monografijas. Labai

į Dresdeną pas garsų to meto vokiečių

didelis jo indėlis yra į senojo Vilniaus

fotografą Hugo Erfurthą. Lemtingiausiu

ikonografiją, kada miestą fiksavo nuo

J. Bulhako gyvenimo posūkiu tapo pa-

1912 iki 1944 metų. Taip pat fotografas

žintis su Vilniuje gyvenančiu dailininku

visą laiką siekė fotografijos kaip profe-

Ferdinandu Ruščicu. Būtent iš jo gavęs

sionalios meno srities pripažinimo ir

palankius atsiliepimus apie pradedančio

įvertinimo. Jis sugalvojo ir naują terminą

fotografo užfiksuotus vaizdus ir jo pa-

„fotografika“, kurį pradėjo vartoti meni-

skatintas, 1912 m. J. Bulhakas atsikraus-

nei fotografijai atskirti nuo mokslinės,

tė gyventi į Vilnių. Tais pačiais metais

amatininkiškos ir mėgėjiškos.

šiame mieste fotografas atidarė meninės fotografijos fotoateljė ir to paties

Didžiausią ir reikšmingiausią Vilniaus

F. Ruščico įkvėptas pradėjo fotografuoti

bei jo meno paminklų vaizdų kolekci-

miestą, architektūros paminklus ir jų de-

ją sudaro būtent prieš Pirmąjį pasauli-

tales. Fotomenininko iniciatyva 1919 m.

nį karą ir jo metu darytos nuotraukos.

Vilniaus Stepono Batoro universitete

Būtent šio laikotarpio fotografijų rinki-

buvo įsteigta Meninės fotografijos ka-

nys (daugiau kaip 140 eksponatų) yra

tedra, kurios pagrindu jis sukūrė ir pir-

saugomas muziejuje, čia jis pateko kaip

mąją profesionalią Vilniaus fotografijos

garsaus tarpukario diplomato ir kolekci-

mokyklą. 1927 m. J. Bulhakas įkūrė Vil-

ninko Vlado Daumanto kolekcijos dalis.

niaus fotografijos mėgėjų draugiją ir Vil-

Manoma, kad šios aukšto meninio lygio

niaus fotoklubą. 1945-aisiais jis repatri-

pasportuotos fotografijos buvo skirtos

javo į Lenkiją, apsigyveno Varšuvoje, ten

būtent parodoms. Dalis J. Bulhako rin-

įkūrė Lenkijos fotomenininkų sąjungą ir

kinio yra pristatoma ir šioje parodoje,

jai vadovavo iki mirties.

kurioje daugiausia yra Vilniaus miesto panoraminių, pastatų, architektūrinių

Daugiau nei pusę savo gyvenimo sky-

detalių ar interjerų fotografijų. Tačiau jis

ręs fotografijai, J. Bulhakas buvo labai

fotoaparatu fiksavo ne tik Vilniaus mies-

produktyvus ir kūrybingas fotografas,

tą, bet ir apylinkių gamtos grožį, įamžino

sudalyvavo daugiau nei 170 tarptauti-

nykstančias istorines pilis, dvarus, baž-

nių parodų, pelnė daug apdovanojimų,

nyčias. Tad tarp Vilniaus miestovaizdžio

nuotraukų parodoje yra ir kitų vietovių

tuvių buvo leisti skirtingu laikotarpiu:

– Trakų, Užutrakio, Krėvos, Naugarduko,

vieni – tarpukario lenkų valdytame Vil-

Miro, Nesvyžiaus ar Vilniaus apylinkių

niuje, kiti – tuometėje laikinojoje sosti-

gamtos vaizdų.

nėje Kaune, taip pat vokiečių okupacijos metais ir net sovietmečiu. Šiuose plačiai

Paroda papildyta ir fotoatvirukų rinkiniu

tiražuojamuose leidinėliuose neretai net

iš muziejaus fondų bei S. Sajausko pri-

ir nėra nurodytas fotografinio vaizdo

vačios kolekcijos. Juose matyti J. Bulhako

autorius, tačiau, peržiūrėjus J. Bulhako

įamžinti reprezentaciniai Vilniaus mies-

darbų archyvus, nesunkiai galima atpa-

to, Trakų pilies vaizdai. Fotoatvirukai su

žinti jo įamžintus vaizdus.

klasiko fotografijomis skirtingų spausParodą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba. J. Bulhako fotografija

turinys ↑

LŪŽIO KARTOS VARDAI KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

Kuratorė KRISTINA CIVINSKIENĖ

Ketvirtus metus skaičiuojantis parodų ciklas 2016-aisiais pristatė keturias Lūžio kartos asmenybes: Audronę Petrašiūnaitę, Danielių Sodeiką, Laimą Drazdauskaitę ir Alfonsą Vilpišauską (†2015). 2000 m. Kauno paveikslų galerijoje buvo atidaryta „Lūžio kartos ir jos mokytojų“ ekspozicija, kurią sudarė XX a. 9-ojo dešimtmečio jaunosios menininkų kartos, po studijų Vilniuje grįžusios į Kauną, ir jų mokytojų, dirbusių Kaune ir vėliau kartu įsitraukusių į bendrą veiklą su mokiniais, darbai. Dėl M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcijos 2006 m. „Lūžio kartos“ ekspozicija buvo uždaryta. Galerija, nuo pat savo įkūrimo palaikiusi pažintį su šiuolaikine daile, rengusi jų parodas ir ekspozicijas, liko be nuolatinės XX a. pabaigos dailės apžvalgos.

Tapytojas Alfonsas Vilpišauskas savo dirbtuvėje. Fotografija: © Kauno diena

„Lūžio kartos vardai“ praplečia buvusios ekspozicijos apžvalgos lauką – pristato 9-ojo dešimtmečio buvusius jaunuosius dailininkus ir jų mokytojus dabartiniame kontekste.

AUDRONĖ PETRAŠIŪNAITĖ Į dailės pasaulį Petrašiūnaitė atėjo XX a. 9

Apie dabartinį laikotarpį Petrašiūnaitė

deš. su jautrios koloristikos darbais, pasa-

pasakoja: „Dabar vėl grįžtu prie paprastų

kojančiais asmeninio gyvenimo istoriją.

motyvų, tik išgyvenu juos kitaip, nesinori gražinti, visko aplieti šviesa. Atsidengė

XXI amžiuje A. Petrašiūnaitės tapyba ir to-

materijos šiurkštumas, grubumas. Visa

liau išlieka autobiografiška. Tik gyvenimo diktuojamų temų ratas keičiasi. O ir į tapomus motyvus dailininkė pažvelgia drąsiau. A. Petrašiūnaitė. Šviesa nusileido

išgyvenu viduje, susitapatinu su augalu ar

kas nemoka patylėti, visi prisidengę kau-

gyvūnu. Vis klausiu savęs: kur yra tapybos

kėmis ir jas keičia tol, kol mirtis primatuoja

gyvastis? Ar ji gyvenime, o gal tapybos pro-

paskutinę.“

cese? O gal tame, kaip kalbu apie pasaulį dažais: lieju, tepu, dreskiu, gramdau. Vir-

Parodoje šalia ankstyvosios Petrašiūnaitės

tuali realybė užtvindė blizgėjimo tuštumą.

tapybos rodyti paskutinieji, 2015 metais

Salsvas nieko nereiškiantis šurmulys, nie-

sukurti darbai.

DANIELIUS SODEIKA D. Sodeika skulptoriaus specialybę rinkosi

Iš bronzos liedamas teatrališką mažąją

1982 m., kai monumentalių paminklų sta-

plastiką, Sodeika įsitraukė ir į teatro pa-

tymo metu tokia profesija buvo laikoma

saulį, pradėjo kurti skulptūriškas sceno-

prestižine. Vis dėlto Sodeika pasirinko kitą

grafijas. Skulptūriškas, nes scenos erdvė,

skulptūros kelią – dar studijuodamas su-

apšvietimas, veiksmas sudarydavo sce-

sidomėjo mažąja plastika. Anot parodos

nografijos visumą. Sodeikos scenografijos

autoriaus: „Joje nėra oficialumo. Nereikia

gyvybę įgaudavo tik spektaklio metu. Šį kū-

didelių darbų daryti. Tai reiškia, kad ir po-

rybinį etapą menininkas vadina jau baigtu.

litinių nedarysi.“ D. Sodeiką taip pat galima pristatyti kaip Mažojoje plastikoje dominuojanti kiek te-

atminimo ženklų kūrėją. Skulptorius juos

atrališka, grakšti, išraiškinga, susimąsčiusi,

kuria Lietuvos istorijai, kultūrai ir menui

paslaptinga moters figūra tapo Sodeikos

atminti. Vieni didžiausių Sodeikos darbų

kūrybos atpažinimo ženklu. Tačiau tai,

– suoleliai-knygos Kauno krašto savano-

kas sovietmečiu buvo monumentaliosios

riams, Vyčio kryžiaus kavalieriams, pasta-

skulptūros šešėlyje, nepriklausomoje Lie-

tyti 2015 m. įvairiose Kauno rajono vieto-

tuvoje tapo nebereikalinga: „Išmirė mano

se. D. Sodeika yra 2011 m. Vilniuje šalia

klientai ir architektai, kurie projektuodavo

Lukiškių aikštės pastatyto paminklo Vytau-

tokius namus, kuriuose būdavo galima

tui Kernagiui ir visai laisvai „Brodo“ kartos

pritaikyti mažąją plastiką“, – sako autorius.

dvasiai autorius.

turinys ↑

Parodoje „Lūžio kartos vardai“ Sodeika su-

literatūriškumas primena skulptoriaus dar

kūrė instaliaciją, kurią suprasti padeda at-

sovietmečiu išmoktas pamokas, kad kū-

pažįstami ženklai, kiekvieno interpretuoja-

rinio forma įprasmina turinį. D. Sodeikos

mi pagal savo išmintį ir patirtį. Instaliacijos

kūrinio tekstas perskaitomas vaizde.

D. Sodeika Žmogus su žuvimi

L. Drazdauskaitė Peizažas su tvorele

LAIMA DRAZDAUSKAITĖ Laima Drazdauskaitė (g. 1947) Dailės insti-

dar ir Vilniaus dailės akademijos Kauno dai-

tutą baigė 1968 m. Metus padirbusi Telšių

lės fakultete.

taikomosios dailės technikume, grįžusi į Kauną prisijungė prie tuometinių vyresnių-

L. Drazdauskaitei tiek mokytis, tiek dėsty-

jų dailininkų. Nuo 1969 m. ji dėsto Kauno A.

ti teko, kai dar galiojo sovietiniai „menas

Martinaičio dailės mokykloje, o nuo 1996 m.

– liaudžiai“ principai. Kaip pasakojo pati

turinys ↑

dailininkė: „Mano mokytojai buvo žmonės

Laimai Drazdauskaitei atsispirti sovieti-

iš Smetonos laikų. Grįžus į Kauną moky-

niams meno principams padėjo ją supanti

tojauti, mane taip pat supo inteligentiški

aplinka, o jos abstrahuota, Ramintos Jurė-

žmonės: tapytojai Antanas Martinaitis, Ri-

naitės pavadinta „sielos peizažų“ tapyba

čardas Vaitiekūnas, kiek vėliau Alfonsas

sovietmečiu liudijo tylų dailininkės protestą

Vilpišauskas. Tuo metu mokykloje dirbo ir

prieš sovietinius meno kūrinių reikalavimus.

skulptoriai Rimantas Šulskis, Robertas Antinis, Pranas Bartulis, grafikai Edmundas

Kontempliatyvūs paežerės, pajūrio, laukų,

Saladžius, Danutė Jukniūtė, akvarelistas

išvykų po kaimus motyvai L. Drazdauskai-

Algirdas Lukštas. Daugelis dalykų buvo su-

tės tapyboje tai išsilieja iki abstrakcijų, tai

formuota dar prieš karą, ir aš buvau toje

susmulkėja iki apibendrintų detalių. Daili-

terpėje, nepapuoliau iš karto į kažkokį so-

ninkė visą laiką buvo ir išlieka abstrahuo-

vietinį inkubatorių.“

tos tapybos meistrė, jos įkvėpimo šaltinis – gamta, o kūrinių filosofija artima M. K. Čiurlionio darbams.

ALFONSAS VILPIŠAUSKAS Alfonso Vilpišausko (1945–2015) svarbą

nikume. Nuo 1990 m. A. Vilpišausko kūryba

Lietuvos dailės istorijai parodo jo kaip ta-

taip pat daugiausia imta sieti su „Angies“

pytojo ir kaip dėstytojo talentas.

veikla. Taigi A. Vilpišauskas buvo tiesioginis „Lūžio kartos“ dailininkų mokytojas.

1975–1978 m. A. Vilpišauskas dėstė piešimą ir tapybą Stepo Žuko taikomosios dai-

Pirmąją personalinę parodą A. Vilpišaus-

lės technikume. Jo mokiniai buvo Rimvidas

kas surengė 1978 metais. Beveik visos

Jankauskas-Kampas, Jonas Gasiūnas, Vy-

drobės po parodos buvo išpirktos. Ir tai

tautas Dubauskas, Eimutis Markūnas, An-

tapo dailininko tapybinių eksperimentų

tanas Obcarskas. 1989–1990 m. J. Gasiūnui

pradžia. A. Vilpišausko darbai yra gam-

šiuos dailininkus pakvietus į grupę „Angis“,

tos inspiruoti, bet ne imituoti. Dailininkas

kaip grupės įkvėpėjas buvo nurodytas mo-

laikėsi nuostatos, jog „jeigu menininkas

kytojas A. Vilpišauskas ir jo paskaitos tech-

yra gamtos vergas, jis ne menininkas.

Dailininkas turi sugebėti naudotis gamta, bet jai nepasiduoti“. Taigi A. Vilpišauskas ėmė tapybą abstrahuoti, galiausiai mėgautis jos spalva, liedamas dažus tiesiai iš tūbelės.

A. Vilpišauskas Kelionė

Kitas A. Vilpišausko tapybos bruožas – fi-

Mikalojus Šalkauskas, Arūnas Vaitkūnas,

losofinis, metafizinis jos turinys. Pokario

Alfredas Šatas ir Jūratis Zalensas. Tuome-

kartos išgyvenimai, sovietmečio realijos

tinių oficiozinių parodų fone šių dailininkų

sukoncentravo dailininko dėmesį į dvi

deklaruotos ne ideologinės, bet tapybinės

pagrindines jį lydinčias temas – Kelionės

idėjos tapo svarbiu Kauno meno scenos

bei Motinos ir vaiko.

kultūriniu reiškiniu.

Filosofiniai A. Vilpišausko tapybos bruožai

Tapybos pajutimą ir jos prasmės suvoki-

išryškėjo 1982-aisiais, gūdžiais sovietme-

mą puoselėjęs A. Vilpišauskas visada liks

čio metais, kai vienai parodai Kauno pa-

vienu svarbiausių dailininkų, padariusių

veikslų galerijoje susibūrė A. Vilpišauskas,

neabejotiną įtaką Lietuvos tapybai. 

turinys ↑

Prezidento Kazio Griniaus paminklas Istorinės LR Prezidentūros sodelyje. 2016 birželio 8 d. Fotografija: R. Ropytė 98

2016-IEJI – PREZIDENTUI

KAZIUI GRINIUI

PAGERBTI Projekto vadovė RENATA MIKALAJŪNAITĖ

Parodos kuratorė JOVITA JANKAUSKIENĖ

2016 06 08 – 2017 06 08

gebėjimą suderinti demokratijos teoriją ir praktiką. Nuotraukos ir dokumentai papasakoja apie vyrą, tėvą, visuomenininką, politiką, ministrą pirmininką, prezidentą, apie

Birželio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje pa-

žmogų, kuris turėjo daug pareigų ir postų,

gerbtas prieš 150 metų gimęs ir lygiai prieš

tačiau tos pareigos ir postai nekeitė jo es-

90 metų prezidento priesaiką ištaręs pa-

mės – jo darbai visada sutapo su jo skel-

vyzdinis Lietuvos demokratas Kazys Gri-

biamomis idėjomis. Lankytojams pristato-

nius. Antrame muziejaus aukšte atidary-

ma ir unikali Joanos Griniuvienės surinkta

ta paroda „PRAKTINĖ DEMOKRATIJA:

suvalkietiškų liaudiškų dirbinių, daugiausia

PREZIDENTO KAZIO GRINIAUS RECEP-

prijuosčių, kolekcija. Kazys Grinius rašė,

TAS“, kurioje pasakojama apie Prezidento

jog „ši kolekcija, pradėta rinkti apie 1898

Parodos „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“ atidarymo akimirkos. 2016 birželio 8 d. Fotografijos: R. Ropytė

100

metus Pilviškiuos, šeimai buvo labai brangi ir matė daug pasaulio: kolekcija pabuvo Nalčike,

Kislovodske.

1919 m. iš Kislovodsko per Novorosijską, Konstantinopolį, Marselį,

Lorgues

nuke-

liavo į Paryžių, iš kur 1923 m. buvo parvežta Kaunan“. Be įspūdingos prijuosčių kolekcijos, lankytojai dar gali pamatyti, kokiais šachmatais, išdrožtais savo rankomis

tremtyje

Halėje, Kazys Grinius žaisdavo su sūnumi Liūtu. Taip pat lankytojai kviečiami pasitikrinti savo demokratijos supratimo lygį – apsilankyti improvizuotoje demokratijos

vaisti-

nėje ir iš įvairių ingredientų

„pasigaminti“

veiksmingiausią vaistą įvairioms demokratiją varginančioms ligoms gydyti. Parodą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros ministerija.

turinys ↑

101

2016 11 26–27

PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS PIRMĄ KARTĄ SVEIKINO KAUNIEČIUS SU ŠV. KALĖDOMIS

RENATA MIKALAJŪNAITĖ

Lapkričio 26 d. Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo prisimintos pačios dramatiškiausios Kalėdos Kaune. Kalėdiniame Istorinės Prezidentūros sodo įžiebimo renginyje „Žiema artėja, pone Prezidente!” atgijęs Prezidentas Kazys Grinius išgyveno džiugias švenčių laukimo akimirkas, dramatišką politinį perversmą ir netikėtai puikų asmeninio gyvenimo posūkį. Įtempto siužeto istoriją pasakojo aktorius Edvinas Vadoklis, J. Gruodžio muzikos konservatorijos studentai ir ugnies atlikėjų trupė „Ugnies valdovai“.

Prieš 150 metų gimęs Kazys Grinius savo

nius pasveikino susirinkusiuosius istorinių

trumpo prezidentavimo laikotarpiu taip ir

Prezidento rūmų sode artėjančių švenčių

neturėjo progos pasveikinti Lietuvos žmo-

proga ir baigė savo kalbą optimistine nata:

nių su šv. Kalėdomis – karinis perversmas

„Žiūrėdamas į gausingą Jūsų susirinkimą

iš posto Prezidentą išvertė 1926 m., naktį

šios iškilmės proga, aš nepalenkiamai įsi-

iš gruodžio 16-osios į 17-ąją, kai iki švenčių

tikinęs Lietuvių Tautos gyvata. Su švente

buvo likusi vos savaitė, o pačioje Preziden-

Jumi visus.“

tūroje jau ruošti stalai iškilmingai Prezidento 60-mečio šventei.

Šis Prezidento Kazio Girniaus susitikimas su kauniečiais vyko Istorinės Prezidentū-

Ši jubiliato atžvilgiu įvykdyta neteisybė ati-

ros sodelyje, kuriame šiandien (lapkričio

taisyta po 90 metų – Prezidentas Kazys Gri-

26 d.) buvo prisimintos pačios dramatiš-

102

kiausios Kalėdos Kaune. Renginyje „Žiema

Susirinkusiuosius pasveikino geriausias

artėja, pone Prezidente“ kalėdinę nuotaiką

laikinosios sotinės geradarių ir labdarių

šventinėmis dainomis kūrė Kauno Juozo

tradicijas tęsiantis įmonių grupės „Nuova“

Gruodžio muzikos konservatorijos džia-

vadovas Minvydas Znaidauskas, jis kartu

zo vokalistai Ugnė Kazlauskaitė ir Eligijus

su žmona Liuda ne tik inicijavo Istorinės

Jukna, o apie neramias perversmo dienas

Prezidentūros sodo šventinį papuošimą,

pasakojo įspūdingą ugnies ir pirotechni-

tačiau ir tapo šio papuošimo bei renginio

kos pasirodymą „Flaming Christmas story“

pagrindiniu mecenatu. Jau antrus me-

sukūrę „Ugnies valdovai“. Prezidentą Kazį

tus sodelio kalėdinį papuošimą miestui ir

Grinių įtaigiai įkūnijo ir Įtempto siužeto is-

miestiečiams dovanojantis P. Znaidauskas

toriją pasakojo aktorius Edvinas Vadoklis.

pasveikino gausiai susirinkusius žmones ir

turinys ↑

103

palinkėjo gražių švenčių. Po mecenato žo-

rinė Prezidentūra Kaune. Renginio draugai –

džių užsižiebė ir Prezidento rūmų šventinis

UAB „ELMO technologijos“, renginių įgyven-

apšvietimas, išryškinęs naujai po remonto

dinimo profesionalai „Leggato“, Profesinio

drožiniais pasipuošusius rūmų langus.

meistriškumo akademija, miesto dienraštis „Kauno diena“, portalas „Kas vyksta Kaune“,

„Labai džiugu, kad mūsų pagrindinis mecenatas įmonių grupė „Nuova“ palaikė mūsų norą šia kalėdinę šventę dedikuoti Prezidentui Kaziui Griniui, kurio 150-ąsias gimimo metines mini visa Lietuva. Tačiau

Kauno miesto savivaldybė.

Prezidento Kazio Griniaus metų finalinis akordas nuskambėjo gruodžio 16–17 dienomis Istorinėje Prezidentū-

neišvengiamai tenka prisiminti ir tą pačią

roje Kaune. Pirmosios Lietuvos Respubli-

dieną prieš 90 metų įvykdytą karinį per-

kos laikotarpį ir to meto prezidento insti-

versmą, pasukusį Lietuvą kitu keliu. Kalėdų

tuciją reprezentuojantis muziejus pakvietė

ir jubiliejaus laukimo džiaugsmas Griniaus

į prieš 150 metų gimusio ir prieš 90 metų

atveju neatsiejamai susijęs su didžiule dra-

prezidento priesaiką ištarusio pavyzdinio

ma valstybės ir jo paties gyvenime. Gerai,

Lietuvos demokrato KAZIO GRINIAUS

kad po perversmo Grinius rado paguo-

DIENAS. Penktadienį, gruodžio 16 d., bu

dą santuokoje ir vaikelio gimime“, – apie

vo surengta MOKINIŲ diena: ekskursijas

siekį kalėdiniam renginiui suteikti istorinį

apie Prezidentą Kazį Grinių vedė Kauno

atspalvį pasakojo Istorinės Prezidentūros

Kazio Griniaus progimnazijos mokiniai.

vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Šeštadienį, gruodžio 17 d., Kazio Griniaus gimimo dieną, į PILIEČIŲ dieną buvo kvie-

Šventiškai papuoštas Istorinės Prezidentū-

čiami visi žmonės, norintys daugiau su-

ros sodelis miestiečius džiugino kasdien iki

žinoti apie šios asmenybės gyvenimą ir

pat Trijų Karalių. Iki vėlaus vakaro (23:00

darbus. Muziejaus darbuotojai apsilankiu-

val.) tūkstančiais lempučių šviečiančiame

siuosius supažindino su paroda „Praktinė

sodelyje vakarais skambėjo kalėdinė mu-

demokratija: Prezidento Kazio Griniaus

zika, o prožektorių šviesoje sustingę prezi-

receptas“ ir Kazio Griniaus palikimu Istori-

dentai žadino praeivių smalsumą.

nėje Prezidentūroje. Kazio Griniaus dienas vainikavo Kauno miesto kamerinio teatro

Istorinės Prezidentūros sodelio papuošimą

ir Gyčio Padegimo pjesės „Alksniškiai“, skir-

ir įžiebimo renginį miestui dovanoja įmonių

tos Prezidento Kazio Griniaus 150-osioms

grupė „Nuova“. Renginio šeimininkai – Isto-

gimimo metinėms, skaitymai.

104

turinys ↑

Kalėdiškas Istorinės Prezidentūros sodelis. Fotografija: R. Mikalajūnaitė

105

106

2016 07 01 – 2018 02 01

PRIORITETŲ PASJANSAS: VALSTYBĖS IR TAUTOS ŠVENTĖS PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Projekto vadovė RENATA MIKALAJŪNAITĖ Parodos kuratorės JUSTINA MINELGAITĖ IR INGRIDA JAKUBAVIČIENĖ

Artėjant Lietuvos Respublikos šimtmečiui, Istorinė Prezidentūra pakvietė pažvelgti į tarpukario šventes ir iš jų vieniems pasimokyti dalyvavimo kultūros, o kitiems – kaip suvienyti žmones bendrai idėjai. Nuo liepos 1 d. muziejuje veikia paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“

Pirmą kartą nuo 1930 m. parodos lankyto-

biliejaus proga. Lankytojai išvys Vilniaus

jai turi unikalią galimybę pamatyti Vytau-

pasą ir galės patyrinėti, kaip minutes be

to Didžiojo paveikslą, jubiliejiniais metais

istorinės sostinės skaičiavo laikrodis „Mes

apkeliavusį visą Lietuvą. Šalia jo – kartu

be Vilniaus nenurimsim“. Daugelis nustebs

keliavusi įspūdinga Raportų knyga. Kitoje

pamatę pirminį Juozo Zikaro skulptūros

salėje – originalūs sveikinimai ir dovanos,

„Laisvė“ projektą – originalus ir brangus

įteikti Prezidentui Antanui Smetonai ju-

sumanymas liko tik gipsinėje išliejoje. Paro-

107

doje taip pat spindi aukščiausi valstybės apdovanojimai ir apie visuotinį dalyvavimą šventėse pasakoja patriotiškos visuomeninių organizacijų vėliavos. Parodą pagyvina archyviniai unikalūs vaizdo kadrai iš 1925, 1928 ir 1930 metų valstybės švenčių.

Projektą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.

106-109 p.: Parodos „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“ atidarymo akimirkos. Fotografijos: R. Ropytė

108

109

110

E D U K A C I J A

2016 2016-aisiais M. K. Čiurlionio muziejuje kilo daug ir įvairių kūrybinių-edukacinių iniciatyvų. Pažintiniai žaidimai, renginiai, diskusijos, edukacinės programos, technologinės inovacijos... Apibendrinant – muziejuje juntamas naujas pažintinių veiklų proveržis: atrandami nauji edukavimo sričių, temų ir galimybių klodai, o visuomenė išties vis entuziastingiau įsitraukia į siūlomas veiklas. Itin aktyvaus dalyvavimo sulaukė Tarptautinės muziejų nakties žaidimai „1 diena – 8 muziejai“ ir „Miesto bitės“. Smagiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis pažymėtas ir 141-asis M. K. Čiurlionio gimtadienis, valstybinės šventės... Tai tik dalelė edukacinių veiklų muziejuje. Edukacijos veikimo lauką apibrėžti sudėtinga, daug renginių ir iniciatyvų persipina tarpusavyje, vis plačiau peržengiami parodos, koncerto, kūrybinės dirbtuvės rėmai. Puikus pavyzdys – netikėto lankytojų anšlago sulaukusi akcija „18 dienų autentikos“, kur lankytojai buvo kviečiami kaip eksponatą apžiūrėti restauruotą muziejaus pastatą, o drauge ir turėjo galimybę išmokti atpažinti modernizmo bruožus tarpukario architektūroje. Matydami, kad visų edukacinių aspektų apžvelgti nepavyks, šioje apžvalgos dalyje kviečiame skaityti apie projektus, kuriuose edukacijai 2016-aisiais buvo skirtas pagrindinis vaidmuo.

turinys ↑

111

Tarptautinė muziejų naktis. Šokiai kartu su folkloro ansambliais „Žaisa“ ir „Kupole“. Fotografijos: J. Tolvaišytė-L. 112

2016 05 21

MUZIEJŲ N A K T I S NUO AZARTIŠKŲ KAUNO KULTŪROS ŽIDINIŲ PAIEŠKŲ IKI NAKTINĖS OBELS ŽIEDŲ DVELKSMO M. K. Č I U R L I O N I O S K Y R I A U S , A. Ž M U I D Z I N A V I Č I A U S K Ū R I N I Ų I R R I N K I N I Ų MUZIEJAUS, ISTORINĖS LR PREZIDENTŪROS INFORMACIJA

2016-ųjų gegužės 21 d. Tarptautinės muziejų nakties proga Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus vėl prisijungė prie gražios europietiškos iniciatyvos, kurioje jau dalyvavo 145 šalys ir net 35 000 muziejų.

113

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kvietė į neįprastą turistinį žygį-žaidimą KULTŪRINIAI KAUNO KRAŠTOVAIZDŽIAI: 1 DIENA – 8 MUZIEJAI, kurio metu buvo galima ne tik smagiai pramankštinti kojas, bet ir surasti tikrai įdomių kultūrinių objektų: nemokamai ir per vieną dieną atrasti ar iš naujo pažinti Kauną, aplankant įvairiausiuose miesto kampeliuose išsidėsčiusius net aštuonis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinius. Džiaugėmės sulaukę didelio būrio keliauninkų, kopusių į Kauno kalnus, per atokias gatveles ir žalius parkus ieškojusių Kauno kultūros židinių. Kiekviename žygio punkte (muziejaus padalinyje) dalinome žygio žemėlapius su užduotimis, kurias atlikus žygeiviams buvo įteikiami specialūs ženkliukai. Pasiekę galutinį tikslą – M. K. Čiurlionio galeriją, daugiausia taškų surinkę keliautojai buvo apdovanojami prizais. Žaidimo draugai: kavinės „Caffe Mio“ ir „Donut LAB“. Vakare, pasiekus galutinį tikslą – M. K. Čiur lionio galeriją, visi žygeiviai ir ne tik jie sugužėjo į Muziejaus naktinį pikniką. Čia specialiais prizais apdovanoti daugiausia taškų surinkę žygio dalyviai. O vėliau – vaišės, dainos ir šokiai kartu su folklo-

114

turinys â&#x2020;&#x2018;

115

ro ansambliais „Žaisa“ ir „Kupole“. „Meno

ziejaus ekspozicijoje. Vakaro kūrybinėse

terapijos ir socializacijos institutas „VYTA“

dirbtuvėse „Žiūrim – krinta patylomis obe-

kvietė nemokamai išbandyti tapybos ant

lų žiedai“ /K. Binkis/ muziejaus lankytojai

vandens malonumą – kiekvienas galėjo

kūrė paveikslus iš žiedų, mokėsi spausti

susipažinti su priemonėmis ir nutapyti

monotipijas, lankė parodas ir muziejaus

savo kūrinį. Pasiilgusieji Čiurlionio galėjo

ekspozicijas.

iki išnaktų vaikštinėti po jo darbų ekspoziciją.

Muziejų naktį mieste dūzgė dar ir orientacinio-pažintinio žaidimo „Miesto bitės“

Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinki-

dalyviai. Istorinės Prezidentūros suorga-

nių muziejų 2016 m. gegužės 21 d. Tarp-

nizuotas žaidimas – vienas iš didelio for-

tautinės muziejų nakties renginyje aplan-

mato nuotraukų parodos „Miesto bitės:

kė du tūkstančiai šeši šimtai lankytojų.

žmonės ir jų darbai Kaune 1918-1940 m.“

Žygio dalyviai šioje „stotelėje“ turėjo su-

(Parodos kuratorė – Justina Minelgaitė) ly-

rasti patį mažiausią eksponatą Velnių mu-

dinčiųjų renginių. 

A. Žmuidzinavičiaus muziejaus vakaro kūrybinės dirbtuvės

116

turinys â&#x2020;&#x2018;

2016 05 21

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

PAŽINTINIS-ORIENTACINIS ŽAIDIMAS

„MIESTO BITĖS“ Parodos „Miesto bitės: žmonės ir jų darbai Kaune 1918-1940 m.“ kuratorė JUSTINA MINELGAITĖ

Istorinės LR Prezidentūros sodelis. Fotografija: R. Mikalajūnaitė 118

119

Muziejų naktį mieste dūzgė pažintinio-orientacinio žaidimo „Miesto bitės“ dalyviai. Istorinės Prezidentūros organizuotame žaidime dalyvavo 37 komandos. Jos turėjo

su-

rasti dešimt su tarpukario Kaune

dirbusiais

žmo-

nėmis (miesto bitėmis) susijusių objektų ir atlikti ten esančių savanorių pateiktas užduotis. Savo dūzgesį išnešiojusios po visą miesto centrą, komandos finišavo Istorinėje Prezidentūroje, sužinojusios daugybę dalykų apie tarpukario Kauną ir jame dirbusius žmones. Dalyviai taip pat susipaži-

120

no ir su šiandien mieste dirbančiais ledų

Pažintinis-orientacinis žaidimas yra vie-

pardavėjais, policininkais, stomatologais.

nas iš didelio formato nuotraukų paro-

Išmoko pinti kasą, pasitikrino, ar žinotų,

dos „Miesto bitės: žmonės ir jų darbai

kaip elgtis, kilus gaisrui. Iš visos širdies dai-

Kaune 1918-1940 m.“ lydinčiųjų renginių.

navo dainas apie mylimą Kauną ir rimavo

Parodoje, eksponuojamoje Istorinės Prezi-

ketureilius apie dantukų priežiūrą. Ir dar

dentūros sodelyje, pristatoma 16 tarpuka-

daugybę kitų patirčių parsinešė „Miesto

rio Kaune dirbusių žmonių nuotraukų. 

bičių“ žaidimo dalyviai.

turinys ↑

121

2016 02 06 – 2016 02 28

ATVIROS

ŽIEDIMO DIRBTUVĖS KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUJE

Keramikos mauziejaus vadovė AUKSĖ PETRULIENĖ

Paskutines gyvavimo dienas skaičiuojan-

Keramikos muziejuje buvo galima sužinoti

tis Kauno Keramikos muziejus surengė

visą žiedimo istoriją – pradedant viduram-

atsisveikinimo renginių virtinę. Vienas jų

žiškomis

– nuo vasario 6-osios muziejuje vykusios

puodynėmis ir baigiant rafinuotu šiuolai-

atviros žiedimo dirbtuvės.

kiniu žiestu porcelianu iš Japonijos. Pasta-

kaunietiškomis

pūstašonėmis

rosios parodos autorius japonų keramikos Keramikos muziejus drauge su VDA KF ke-

meistras Haruhiko Ito vertina žiedimą kaip

ramikos katedra kvietė kauniečius išmė-

meditacijos būdą, leidžiantį visomis juslė-

ginti molio žiedimą. Jaunieji keramikai Jo-

mis mėgautis žemės materija ir patirti čia

nas Nenortas ir Laurynas Stanevičius laukė

pat vykstantį stebuklą – iš niekur atsiran-

dirbtuvių dalyvių, kad kartu įsuktų žiedimo

dančią naują formą. Lankytojai, pasiilgę

karuselę. Žiedimo staklės sukosi rotušės

tikrų potyrių, kviesti pasigalynėti su mate-

rūsyje visą vasarį. Dirbtuvėse svarbus ne

rija, įsukti savo fantazijos ratą.

tik įtraukiantis žiedimo procesas – dalyviai tapo miesto gatvėmis keliaujančios meni-

Vasario mėnuo taip pat buvo paskutinė

nės instaliacijos bendraautoriais.

proga apžiūrėti tris tuo metu Keramikos

122

muziejuje vykusias parodas, plačiai atveriančias keramikos meno galimybes: molis čia virsta garsu, vaizdo projekcija, gyvenimo filosofija. Keramika, būdama taip arti žmogaus kasdienybės, liečiama rankomis ir lūpomis, gali tapti puikiu įrankiu skirtingoms pasaulėžiūroms ir kultūroms pažinti. 

turinys ↑

123

124

2016 09 24

M. K. ČIURLIONIO SKYRIAUS INFORMACIJA

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, M. K. Čiurlionio galerija tradiciškai kvietė Čiurlionio mylėtojus į nemokamą renginį, skirtą visiems drauge paminėti didžiausio šalies genijaus 141-ąją gimimo dieną. Meno terapijos ir socializacijos institutas

pasakojo apie M. K. Čiurlionio gerada-

„VYTA“ kvietė išbandyti piešimą smėlyje

rius. „Vienatinis mano švento Jono va-

ant švytinčio LED paviršiaus, šiaudų pyni-

balėli...“ – kvietė patyrinėti romantiškąją

mą, didelio pasisekimo Tarptautinėje mu-

M. K. Čiurlionio pusę. Per paveikslus žiūro-

ziejų naktyje sulaukusią tapybą ant van-

vui atsiskleidžia Sofijos Kymantaitės ir kitų

dens. „Druskos studija“ iš pačių Druskinin-

Čiurlionio mūzų istorijos, jų likimai.

kų į M. K. Čiurlionio galeriją atvežė „Sūrią pamoką“. Unikalioje edukacijoje dalyviai rankomis kūrė nepaprastus druskos kūri-

Muzikinį-literatūrinį saloną „Geismas gyventi“ parengė žinoma aktorė ir renginių

nius – druskinukus. Buvo sūru iki saldumo!

režisierė Virginija Kochanskytė ir pianistė,

Žaismingoje ekskursijoje „L‘amour, l‘amour...

kytė. Buvo skaitomi M. K. Čiurlionio laiškai

Tai ne apie meilę!“ atskleistos M. K. Čiur‑

kompozitoriaus tėvams, broliui, mylimajai,

lionio vaikystės išdaigos, kaip buvo sma-

draugams – tai mažai žinomos unikalios

gu augti Druskininkuose tarp daugybės

epistoliarinės kūrybos pristatymas. Ren-

brolių bei seserų ir kodėl prancūziškas

ginio metu skambėjo lietuvių instrumen-

meilės pavadinimas L‘amour buvo svar-

tinės muzikos klasika – Lietuvos genijaus

bus kiekvienam Čiurlionių šeimos nariui.

dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlio-

Ekskursija

nio preliudai. 

„...Iš visos širdies dėkoju“ –

tarptautinių konkursų laureatė Rūta Blaš-

125

126

2016 06 16

VIRTUALUS PASIVAIKŠČIOJIMAS PO M. K. ČIURLIONIO PAVEIKSLUS

Projekto kūrėjai ARESI LABS

Kuratorė EGLĖ KOMKAITĖ-BALTUŠNIKIENĖ

„Mintis suteikti meno mylėtojams galimybę pabūti dar nematytoje ir realybėje neegzistavusioje M. K. Čiurlionio paveikslų pusėje mums pasirodė labai įdomi, todėl tokiai privačiai virtualios realybės programuotojų komandos „Aresi Labs” iniciatyvai pritarėme iš karto”, - pasakoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė-Baltušnikienė.

Anot „Aresi Labs” vadovo Audriaus Zu-

vienai minutei apsistoti viename iš žinomų

jaus, tai tikrai unikalus projektas, kuriuo

M. K. Čiurlionio paveikslų.

meno ribos ir muziejaus lankytojų, meno mylėtojų vaizduotė gali būti praplečiama pasitelkiant pasaulyje pačias naujausias technologijas, suteikiančias neeilinę patirtį

Netikėtai virtualios realybės ekskursijai „Aresi Labs” suburti menininkai pasirinko tris M. K. Čiurlionio paveikslus: „Pilies pa-

127

saka”, „Praeitis” bei „Kapinės”. Nukeliavę į šių paveikslų pasaulį, lankytojai galėjo ne tik apskristi aplink kalną, kurį matome M. K. Čiurlionio „Pilies pasakoje”, bet ir pamatyti, kaip atrodo kita jo pusė ar viršuje esantis miestelis, „Kapinių” interpretacija pakvies pabūti užburiančioje ramybės aplinkoje. Visi renginio dalyviai buvo kviečiami tapti pirmaisiais aplikacijos „Čiurlionis VR“ bandytojais. Taip pat galėjo asmeniškai susipažinti su jos kūrėjais Tomu Burbo, Šarūnu Atočkaičiu bei Evaldu Aiduku ir pasidomėti, kaip vyko vidinio paveikslų pasaulio kūrimas ir apgyvendinimas virtualioje realybėje. Aplikaciją galima atsisiųsti iš Google Play Store: http://bit.ly/CiurlionisVR_App. Video peržiūra Youtube galima rasti: http://bit. ly/CiurlionisVR.

116-121 p. Virtualus pasivaikščiojimas po M. K. Čiurlionio paveikslus. Fotografijos: A. Kapčius, J. Tolvaišytė-L.

128

turinys â&#x2020;&#x2018;

129

130

131

Turnyro „Šimtmečio belaukiant“ dalyviai

132

2016 02 16

ŠIMTMEČIO BELAUKIANT ISTORINĖS LR PREZIDENTŪROS INFORMACIJA

Istorinė Prezidentūra Kaune jau ketvirtus metus iš eilės į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventę kvietė su šūkiu pažinti, suprasti, didžiuotis. Šventinį Vasario 16-osios rytą muziejaus Audiencijų salėje surengtas žinių turnyras „Šimtmečio belaukiant“. Dešimt istorijos mėgėjų ir profesionalų komandų varžėsi dėl tarpukario Lietuvos istorijos žinovo vardo. Turnyrą sudarė šeši turai: Susipažinimo, Apšilimo, Įsibėgėjimo, Fotoklausimų, turas „Aukščiausia pavara“ ir Finalinis. Tautinės vėliavos spalvomis pasipuošę žaidimo dalyviai turėjo atsakyti į 60 klausimų. Nugalėjo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus komanda „Čiurlioniečiai“.

Po turnyro „Šimtmečio belaukiant“ jo da-

sio istorinio personažo (aktorius Edvinas

lyviai kartu su tūkstančiais į Istorinę Prezi-

Vadoklis) – Prezidento Kazio Griniaus, o

dentūrą užsukusių švenčiančių kauniečių

jo mintys apie emigraciją ir blaivią Lietuvą

balsavo ketvirtajame projekto „Šimtmečio

skambėjo kaip niekada aktualiai. Vėliau

belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lie-

prezidentas noriai bendravo su visais žmo-

tuvos Respublikos įvykiai“ etape, apžiūrė-

nėmis, linkėdamas jiems gražios šventės.

jo muziejaus parodas ir ekspozicijas, pa-

Šventinį vakarą prie Istorinės Prezidentū-

bendravo su muziejaus istorikais. Vėliau

ros smagiai užbaigė grupė „Rondo“ ir pil-

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios

nas muziejaus sodelis šokančių žmonių.

Grybauskaitės ir Kauno miesto mero var-

Šventinius koncertus ir teatralizuotą susi-

du prie tarpukario prezidentų paminklų

tikimą su istoriniais personažais organiza-

buvo padėtos gėlės. Miestiečiai nuščiuvę

vo Kauno kultūros centras „Tautos namai“

klausėsi iš prezidentinio balkono prabilu-

ir Kauno miesto savivaldybė. 

turinys ↑

133

ATVIRI VISIEMS SOCIALINIAMS KONTEKSTAMS Š v i e ti m o i r i nf or m a c i j os sky r i a us v eiklą pristato skyriaus vadovė VIOLETA JASEVIČIŪTĖ

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muzie-

na praeitį. Nors, M. Žilinsko galerijoje pa-

jaus Švietimo ir informacijos skyrius įsikū-

grindinis dėmesys skiriamas vaikų, moki-

ręs M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklau-

nių, jaunuolių ugdymui, esame neabejingi

somybės a. 12). Nuolat veikiančiose galeri-

įvairių visuomenės sluoksnių socialiniams

jos ekspozicijose ne tik pristatoma turtin-

pokyčiams, kuriame programas specialiai

ga įvairių epochų meno kūrinių kolekcija,

šeimoms, negalią turintiems žmonėms,

bet ir nuolat rengiamos šiuolaikinių užsie-

jau antri metai vedame edukaciją į Lietuvą

nio menininkų parodos, Kauno Bienalės

atvykusiems našlaičiams iš Ukrainos ry-

metu pristatomos pasaulinės naujausios

tuose karo nusiaubto Donbaso.

meno tendencijos,

organizuojami įvai-

rūs kultūriniai renginiai, tad ir edukacinės

Siekdami kuo labiau įtraukti žmones iš

programos kuriamos siekiant supažindinti

skirtingų kultūrinių bei socialinių konteks-

visuomenę su šių kolekcijų ypatumais bei

tų, 2016 m. ypač didelį dėmesį skyrėme

kintančia šiuolaikinio meno panorama.

suaugusių žmonių švietimui, senjorams

Taip, galerija aplenkia tuos muziejus, ku-

iš senelių namų, žmonėms, turintiems

riems visuomenėje priekaištaujama, kad

negalią, šeimoms, tuo platindami žinią,

jie rūpinasi tik savo eksponatais ir garbi-

kad muziejus – saugi, kultūringa ir palan-

134

Gintautė Teresė Juciūtė ir Mantas Zinkevičius „JOHNY ONEFINGER“ „Muziejus neregiui“, M. Žilinsko dailės galerija 135

ki erdvė įvairioms bendruomenėms, su-

Tradiciškai švenčiant šv. Valentino dieną,

sitikimams ir bendravimui. Užsimezgus

M. Žilinsko dailės galerijoje vyko renginys

pažinčiai su Panemunės dienos socialinės

„Mykolas Kleopas Oginskis ir dvi jo

globos centru „Demencija“, M. Žilinsko

mylimosios“ (N-16). Kunigaikščių Ogins-

dailės galerijoje netrukome sulaukti ir gar-

kių dailės kolekcijos parodoje „Veidai iš

bių svečių. Senjorams pasiūlėme edukaci-

būtojo laiko“ edukacinėje programoje

nę programą „Biblija paveiksluose“, į kurią

„Mykolas Kleopas Oginskis ir dvi jo myli-

svečiai reagavo itin pozityviai. Plečia savo

mosios“ lankytojai išsamiai supažindinti

veiklą ir ilgametė vaikų bei mokinių lanko-

su Mykolo Kleopo Oginskio asmenybe ir

ma „Meno laboratorija“ (vadovė dailininkė

jį supusia aplinka: pasakota apie Mykolo

Nijolė Jurkuvienė). Kadangi ketvirtadie-

Kleopo Oginskio charakterį, vertybes, pa-

niais lankytojų patogumui galerija dirba iki

teikta įdomių faktų apie šeimą, Oginskių

19 val., pasiūlėme suaugusiems visuome-

dinastijos gyvenimą, likimo vingius bei

nės nariams po darbo valandų išnaudoti

epochos istorines peripetijas.

progą turiningam atsipalaidavimui, kūrybinei saviraiškai, naujoms pažintims ne tik

Nagrinėti to meto dailininkų drobėse

su įstabiu meno pasauliu, muziejaus eks-

visoje didybėje ir prabangoje įamžinti

pozicijomis, bet ir vieniems su kitais, nes

M. K. Oginskio, jo dviejų žmonų Izabelės

niekas taip nesuartina žmonių, kaip ben-

Lasockos ir Marijos de Neri portretai. Lan-

dri pomėgiai ir universali meno kalba.

kytojams pristatyti Apšvietos laikotarpio garsių vyrų laiškų fragmentai, užfiksavę

Edukatorė keramikė Viktorija Radionova

intriguojančius, širdingus, ilgesingus ir ais-

drauge su VDA KF Keramikos ir porceliano

tringus M. K. Oginskio bei jo amžininkų:

katedros studentais dalyvavo Ventos soci-

Vienos kompozitorių Mocarto ir Bethove-

alinės globos namuose jautriame sociali-

no, Prancūzijos imperatoriaus Napoleono

niame projekte „Tu negali – menas gali!“.

Bonaparto žodžius mylimosioms.

Prasminga ir kūrybinga veikla pozityviai paveikė jaunuolių emocinę būseną, talki-

Šiose istorijose meilės dienos proga lanky-

no sprendžiant neįgaliųjų integracijos ir

tojai ieškojo įkvėpimo rašyti meilės laiškus

atskirties problemas, prisidėjo prie meno

savo draugui ar draugei, sutuoktiniui, sū-

sklaidos regione.

nui ar dukrai. Skambant Oginskio sukurtai muzikai, rašyta senoviškai – kaligrafine plunksna ir tušu. Širdies formos spaudais

136

„Šeštadienį einam į svečius pas mūzas“

užanspauduotus laiškus kaip dovaną savo brangiesiems iš M. Žilinsko galerijos išsinešė daugelis programos lankytojų. Specialiai šeimoms skirtos programos „Vasara, vasara...“ ir „Šeštadienį einam į svečius pas mūzas“ skiriasi tuo, kad „Vasara...“ organizuojama atostogų metu – liepos ir rugpjūčio mėnesiais tiems tėvams, kurie galbūt neturi galimybių išsivežti vaikus poilsiauti į brangius kurortus, o „Šeštadieninės mūzos“ suteikia galimybę šeimoms kasdieninių darbų ritme ne tik valandėlei pamiršti visus rūpesčius, jaukiai susiburti visiems kartu muziejaus aplinkoje, bet ir sulaukti išskirtinio edukatorių dėmesio. Galerijoje įkurtą parodą „Muziejus neregiui“, šiais metais papildė dovana – Gintautės Teresės Juciūtės ir Manto Zinkevičiaus kūrinys „JOHNY ONEFINGER“. Pasak autorių : „Vizualus menas gali būti suvokiamas ne vien per regėjimą, bet ir per lytėjimą. Noras pasidalinti savo kūryba ir surasti tinkamus ,,namus“ Džoniui – daugiau nei tinkamos ir svarios priežastys, kodėl dovanojame savo kūrinį Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muzieju.i“

turinys ↑

137

V. Radionovos ekologinės keramikos dirbtuvės parodoje „MOKYKLA 2016“

Malonu paminėti ir sėkmingą Švietimo

pakvietė visus muziejus į mokyklų įrangos,

skyriaus atstovavimą muziejui Lietuvos

mokymo priemonių ir technologijų paro-

parodų ir kongresų centre LITEXPO, paro-

dą „MOKYKLA 2016“, kuri vyko lapkričio

doje „Mokykla 2016“, kur buvome pakvies-

25–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų cen-

ti įveikę konkurencinę kovą su kitomis

tre LITEXPO.

švietimo, kultūros ir verslo institucijomis bei organizacijomis su autorine V. Radio-

Muziejai šiais metais parodoje galėjo var-

novos alternatyvios ekologinės kera-

žytis su kitomis švietimo, kultūros ir verslo

mikos idėja.

institucijomis bei organizacijomis. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

Lietuvos muziejų asociacija, įgyvendinda-

Švietimo ir informacijos skyrius, patekęs į

ma Lietuvos kultūros rėmimo fondo lėšo-

geriausių idėjų kategoriją, turėjo galimybę

mis finansuojamą projektą „MuMo 2016“,

atstovauti muziejui lapkričio 25 d. su pro-

138

grama „Ekologinė keramika“, kurią prista-

Keramikė V. Radionova renginio lanky-

tė edukatorės Viktorija Radionova ir Nijolė

tojams pasiūlė ekokeramikos idėją, kai

Jurkuvienė.

lipdant kūrinys maišomas su sėklomis, laistomas vandeniu, o po tam tikro laiko

Technologinės pažangos, gausėjančios in-

iš molio lyg iš dirvos... išdygsta augalai.

formacijos ir spartėjančio gyvenimo ritmo

Procesas yra ekologiškas, jis stiprina ryšį

aplinkoje žmogus tampa nuolat skubančiu

su gamta, nenaudojama elektra, kurios

vienkartinių, neekologiškų daiktų varto-

reikia degant krosnyje, medžiagos ran-

ju. Vis labiau teršiama aplinka plastmasi-

damos gamtoje, o rezultatu džiaugiama-

niais ar popieriniais puodeliais, lėkštėmis,

si ne vieną kartą – ir nulipdžius kūrinį, ir

maišeliais, ekologija tampa vis svarbesniu

sulaukus išdygusių augalų. Dalyviai savo

klausimu visose gyvenimo srityse.

kūrinius gali išsinešti į namus ir stebėti, kaip jie transformuojasi į naują – gyvybės formą. 

turinys ↑

139

140

L E I D I N I A I

ANTANAS ŽMUIDZINAVIČIUS MENO KATALOGAS

Katalogo sudarytoja JURGITA RIMKUTĖ-VAINIUVIENĖ

Spalio mėnesį Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidaryta paroda „Paletė ir gyvenimas“, skirta A. Žmuidzinavičiaus 140-osioms gimimo metinėms. Šiai parodai išleistas meno katalogas, pristatantis dailininko kūrybinį palikimą.

Knygoje publikuojama išplėstinė dailinin-

kimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai,

ko biografija, iliustruota archyvinėmis fo-

etiudai ir eskizai. Kataloge išskirtinė vieta

tografijomis, kurios atspindi visuomeninę

buvo skirta A. Žmuidzinavičiaus mažųjų

veiklą, pomėgius, keliones, kūrybines aki-

etiudų bei kelionėse sukurtų darbų prista-

mirkas. Publikuoti tapybos darbai plačiu

tymui. Nedidelio formato etiudų tapymas

spektru išskleidžia kūrybinį palikimą. Pri-

visą gyvenimą buvo vienas iš A. Žmuidzi-

statomas A. Žmuidzinavičiaus memoriali-

navičiaus keliavimo įpročių. Kad ir kur atsi-

niame muziejuje saugomas tapybos rinki-

durtų, visuomet prie savęs turėjo nedidelį

nys. Tapyba A. Žmuidzinavičiaus gyvenime

kelioninį etiudininką, o aplinkos vaizdai

užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų stu-

gimdavo lengvai, tarsi vienu atsikvėpimu,

dentiškų darbų sukūrimo iki devyniasde-

pulsuojantys tikrumu, spalvos ir pasirinkto

šimties metų jubiliejaus buvo sukauptas

motyvo organika.

daugiau kaip dviejų tūkstančių darbų pali141

Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A. Žmuidzinavičiaus kaip realizmo krypties atstovo kelią. Dailininko sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus, širdžiai artimus kraštovaizdžius. Meno kataloge pristatomi skirtingo laikotarpio autoriaus peizažai, portretai, figūrinės kompozicijos. 

Katalogo sudarytoja – Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė Dailininkas – Naglis Rytis Baltušnikas Išleido: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba Spaudė: Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“, 223 p.

142

turinys â&#x2020;&#x2018;

143

144

VEIDAI IŠ BŪTOJO LAIKO KUNIGAIKŠČIŲ OGINSKIŲ DAILĖS KOLEKCIJA

Katalogo sudarytojai OSVALDAS DAUGELIS, AUŠRA VASILIAUSKIENĖ

Dar 2015-ųjų rugsėjį atidarytoje parodoje „Veidai iš būtojo laiko“ pirmą kartą visuomenei plačiai pristatyta kunigaikščių Oginskių giminės išlikusi meno kolekcijos dalis. Oginskiai nuo seno garsėjo kultūros ir meno puoselėjimu, taip pat ir dailės pomėgiu, jos kolekcionavimu bei mecenavimu. Belieka apgailestauti, kad nemaža dalis šių turtų buvo prarasta Pirmojo pasaulinio karo metu. Nepaisant to, Lietuvos valstybė paveldėjo daug užsienio ir Lietuvos dailės vertybių, kurios 1925 m. iš Plungės dvaro buvo atvežtos į tuometinį Valstybės muziejų.

Birželio 29 d. M. Žilinsko dailės galerijo-

nuo 1925 m. saugomą Nacionaliniame

je sutiktas ilgai lauktas išsamus Ogins-

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Simbo-

kių dvaro Plungėje kolekcijos katalogas.

liška, kad kolekcija pateko būtent į šį mu-

Knygos sudarytojas Osvaldas Daugelis

ziejų, kadangi M. M. Oginskis nuo keturio-

ir viena iš straipsnių autorių dr. Ramu-

likos metų globojo būsimąjį dailininką ir

nė Šmigelskytė-Stukienė pristatė Ogins-

kompozitorių M. K. Čiurlionį, rėmė jo stu-

kių giminės istoriją ir turtingą kolekciją,

dijas Varšuvoje ir Leipcige. Pasak O. Dau-

145

gelio, muziejus atliko ypatingą misiją – at-

čio Oginskio muzikiniai kūriniai. Su šiuo

skleidė Oginskių giminės pėdsakus mūsų

atradimu susirinkusiuosius supažindino

krašto kultūroje, surengdamas parodą,

muziejininkė muzikologė Aušra Strazdai-

kurioje pirmą kartą taip išsamiai pristatyti

tė-Ziberkienė.

Plungės dvaro turtai. Knygoje pateikti ne vienerių metų kolekciPer leidinio pristatymą pagarsinta apie

jos tyrinėjimai, puikios iliustracijos papil-

įdomų atradimą: Kauno miesto muziejaus

dytos išsamiais aprašymais, parengtas vi-

M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istori-

sos kolekcijos katalogas, pristatyti Ogins-

jos skyriaus fonduose netikėtai aptiktos

kių giminės istorijos bruožai. 

Oginskių dvarų gaidos, paties kunigaikš-

Katalogo sudarytojai: Osvaldas Daugelis, Aušra Vasiliauskienė Mokslinis redaktorius – Osvaldas Daugelis Tekstų autoriai: Osvaldas Daugelis, Rita Kišonienė, Violeta Krištopaitytė-Jocienė, Aistė Praškevičiūtė, Reda Stuinienė, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Aušra Vasiliauskienė, Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė Dailininkas – Dainius Kairaitis Išleido – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Rėmėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Spaudė – Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“, 376 p.

146

turinys ↑

147

148

TIKRASIS MODERNIZMAS NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS ISTORINIAM INTERJERUI – 80 METŲ

Istorinės interjero dizaino studijos autorė LINA PREIŠEGALAVIČIENĖ

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, švęsdamas savo 95-ąjį gimtadienį, atvėrė restauruoto buvusio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus pastato duris, kviesdamas pamatyti modernistinės architektūros šedevrą – Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Kriščiukaičio sukurtą muziejaus statinį, kuriam šie metai taip pat jubiliejiniai – 80-ieji. Jubiliejų proga parengta interjero studija, dr. Linos Preišegalavičienės monografija „Tikrasis modernizmas: Nacionalinio M. K. Čiur lionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų“.

149

Muziejaus interjero dizaino istorinėje studijoje pateikta nauja, iki šiol neskelbta istorinė ir menotyrinė medžiaga, iliustruota dokumentinėmis fotografijomis iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų Lietuvos valstybės archyvų fondų, papildyta šiandieniniais ką tik baigtų renovuoti muziejinių erdvių vaizdais. Knyga skirta istorikams, menotyrininkams, turistams, architektams, muziejininkams, studentams bei visiems, kurie domisi Lietuvos architektūros ir dizaino istorija. 

Autorė – Lina Preišegalavičienė Dailininkas – Dainius Kairaitis Išleido – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Spaudė – Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“, 80 p.

150

turinys â&#x2020;&#x2018;

151

LAIKINOJI SOSTINĖ

10 / 160 Tekstų autorė JUSTINA MINELGAITĖ

2016-ųjų gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyko naujo leidinio „Laikinoji sostinė 10/160“ sutiktuvės. Miestiečių ir miesto svečių teismui atiduotas Istorinės Prezidentūros sodelyje 2007–2016 m. rengtų fotografijos parodų katalogas, kuriame lietuvių ir anglų kalba pasakojama 10 laikinosios sostinės istorijų ir pateikiama 160 unikalių iliustracijų. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojai, projekto partneriai ir publikuojamų nuotraukų saugotojai / savininkai. Savo įžvalgomis dalinosi istorikas, VDU prof. Jonas Vaičenonis ir Kauno istoriniu paveldu besidomintis vienas iš „Ekskurso“ iniciatorių Žilvinas Rinkšelis.

Šis Istorinės Prezidentūros sodelyje eks-

matai, valdžios įstaigų tarnautojai, pra-

ponuotų fotografijų parodų katalogas – tai

moninikai, prekybininkai ir fabrikų darbi-

kvietimas pasivaikščioti po laikinąją sos-

ninkai. Per tuos dvidešimt metų, kai buvo

tinę. Nesvarbu, kad po šimto metų – juk

laikinąja sostine, miestas pasikeitė gal net

miestui, kitaip nei žmogui, šimtas metų

labiau nei per kitus aštuoniasdešimt. Tas

beveik nieko nereiškia! Kaunas beveik toks

dvidešimtmetis pakeitė ne tik architektūri-

pats, koks buvo, kai jo gatvėmis vaikščio-

nį peizažą, bet ir žmones, miesto tapatybę.

jo Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–

Gimė noras lyderiauti, būti mokslo, kultū-

1940 m.) prezidentai, užsienio šalių diplo-

ros, ekonomikos ir politikos centru. Po

152

153

Pirmojo pasaulinio karo („Pirmojo pasau-

bibliotekos, Lietuvos sporto muziejaus,

linio karo ženklai Kaune“) pakilęs iš griu-

Lietuvos aviacijos muziejaus, Kauno tech-

vėsių, Neries ir Nemuno santakoje („Mes

nologijos universiteto bibliotekos, Kauno

prie Nemuno užaugę“) įsikūręs miestas

miesto muziejaus fondų. Parodas ir kata-

1919-ųjų pradžioje netikėtai tapo sostine

logą nepaprastai praturtino fotografijos iš

(„Kaunas – laikinoji sostinė“), kuri skubiai

privačių asmenų rinkinių: Antano Burkaus,

ėmė keisti savo veidą („Dingęs Kaunas“).

Stanislovo Sajausko, Jono Palio, Jono Čepo,

Kūrėsi moderni infrastruktūra („Važiuo-

Aleksandro Samoilovo, Karolinos Masiu-

jam! Transportas laikinojoje sostinėje“),

lytės-Paliulienės, Skirmanto Andriušio ir

augo ekonomika („Svietelio marios pla-

Aleksandro Pleskačiausko. 

čiausios: Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune 1922–1936 m.“), žmonės

Išleido – Istorinė Lietuvos Respublikos Pre-

dirbo („Miesto bitės: žmonės ir jų darbai

zidentūra Kaune, Nacionalinio M. K. Čiur-

Kaune 1918–1940 m.“) ir šventė („Miesto

lionio dailės muziejaus filialas.

ir valstybės šventės laikinojoje sostinėje 1918–1940 m.“), palaikė sportininkus („Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“) ir mylėjo savo didvyrius („Vardan tos Lietuvos! Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimo skrydis“). Miestas pulsavo gyvybe ir ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau atrodė ir jautėsi kaip bet kuri kita Europos šalies sostinė. Šios fotografijų parodos ir jas lydintis jubiliejinis katalogas liudija unikalų Istorinės Prezidentūros ir daugybės kitų muziejų, archyvų, bibliotekų ir privačių kolekcininkų bendradarbiavimą. Kataloge publikuojamos nuotraukos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno apskrities viešosios

154

Katalogo sudarytojos – Renata Mikalajūnaitė ir Justina Minelgaitė (tekstų autorė) Dailininkė – Jovita Jankauskienė Spaudė – uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“ Leidinį iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. turinys ↑

155

DUETAS

ANTANAS IR SOFIJA SMETONOS Autorė Dr. INGRIDA JAKUBAVIČIENĖ

Istorinės Prezidentūros muziejininkės ir istorijos mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės knyga „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ pasiekė skaitytojus praėjus lygiai metams po didžiulį susidomėjimą sukėlusios pirmosios knygos „Seserys: Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ pasirodymo.

„Versus aureus“ leidyklos išleistoje kny-

vičienė pristato unikalų Antano ir Sofijos

goje pasakojama apie unikalų Antano ir

Smetonų duetą, kuris suskambo ne tik as-

Sofijos Smetonų duetą, kuris suskambo

meninio gyvenimo erdvėje, bet ir plačia-

ne tik asmeninio gyvenimo erdvėje, bet ir

me XX a. Lietuvos istorijos kontekste.

plačiame XX a. Lietuvos istorijos kontekste. Renginyje dalyvavo knygos recenzentai

Amžininkus stebino, kaip šioje poroje su-

doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė (VU) ir prof. dr. Jo‑

siderina dvi gana skirtingo temperamento

nas Vaičenonis (VDU), prof. dr. Virginija

asmenybės. Intelektualų, santūrų ir diplo-

Jurėnienė (VU KHF) ir autorė dr. Ingrida

matišką Antaną puikiai papildydavo žmo-

Jakubavičienė. Istorikė dr. Ingrida Jakuba-

nos Sofijos praktiškas požiūris, energija,

156

157

158

veržlumas ir ryžtas neatidėliojant spręsti problemas. Jų gražus šeimyninis ryšys truko beveik keturis dešimtmečius, nes abu partneriai vienas iš kito daug išmoko ir ilgainiui tapo darnia komanda. Smetonų šeima pakilo iki tarpukario Lietuvos visuomenės elito viršūnės, nes sutuoktiniai dar bendro kelio pradžioje peržengė asmeninio patogumo ir siaurų interesų ribas. Atsidūrę politinio gyvenimo epicentre, jie veikė istoriją, patys būdami jos dalimi. Lietuvos Prezidento postas A. Smetonai tapo ne tik didžiausiu jo kaip politinio lyderio įvertinimu, bet ir įsitikinimų, moralinių vertybių bei visos šeimos stabilumo išbandymu. Perfrazuodama anglišką posakį, autorė linki skaitytojams pavaikščioti Smetonų pėdomis, permąstyti jų vertybes, charakterius, interesus, juos supančius asmenis ir išgyventas istorines aplinkybes ir taip iš smulkesnių detalių savo vaizduotėje susidėlioti Smetonų šeimos paveikslą, išgirsti šio dueto traukiamą dainą. 

Autorė – dr. Ingrida Jakubavičienė Dailininkas – Rimantas Tumasonis Išleido – leidykla „Versus Aureus“, 440 p.

turinys ↑

159

160

KAZIMIERAS STABRAUSKAS M. K. ČIURLIONIO MOKYTOJAS

Knygos autorė VILMA KILINSKIENĖ

Knygos idėja gimė po to paties pavadinimo parodos, surengtos dar 2015 m. rugsėjo mėn. 140-ųjų K. Stabrausko mokinio M. K. Čiurlionio gimimo metinių proga. Tuomet pirmą kartą Lietuvoje buvo eksponuota vientisa K. Stabrausko gyvenimo kūryba iš „ValiunasEllex“, dr. Jauniaus Gumbio ir Rolando Valiūno kolekcijų.

Rengiant parodą įvairiuose šaltiniuose bu

ką buvo sutelkta giminės kolekcijose Lenki-

vo aptikta naujos vertingos medžiagos apie

joje, ir po pirmųjų Lietuvių dailės draugijos

K. Stabrausko kūrybą, jo ryšius su Lietuva

organizuotų parodų (1907–1912) Lietuvoje

ir M. K. Čiurlioniu. Susisteminta medžiaga

jo kūriniai beveik nebuvo nei eksponuoti,

visapusiškai atskleidė iki šiol gerai nepa-

nei publikuoti.

žintą menininko asmenybę, todėl pasirodė prasminga jos pagrindu išleisti leidinį.

Knygoje „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“ publikuojami

Lietuvių kilmės menininko, M. K. Čiurlionio

K. Stabrausko tapybos darbai, analizuoja-

mokytojo, pirmųjų lietuvių dailės parodų

ma jo kūryba, apžvelgiamas vadovavimo

aktyvaus propaguotojo ir dalyvio, Varšu-

Varšuvos dailės mokyklai laikotarpis, ryški-

vos dailės mokyklos įkūrėjo ir pedagogo

namos sąsajos su M. K. Čiurlioniu, akcen-

K. Stabrausko didžioji kūrybos dalis ilgą lai-

tuojamas indėlis atveriant duris į pasaulį 161

tiek K. Stabrausko mokiniui M. K. Čiurlioniui, tiek lietuvių dailei apskritai (pvz., dalyvavimu pirmosiose lietuvių dailės parodose, kur K. Stabrauskas buvo vienintelis tuo metu tarptautiniu mastu pripažintas dalyvis, taip pat aktyviu šių parodų organizavimu, palaikymu, nuolatiniu M. K. Čiurlionio ir kt. Lietuvos dailininkų finansiniu rėmimu, jų parodų organizavimu). Knygos

pristatyme

dalyvavo

Nacionalinio

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, leidinio mecenatas, meno kolekcininkas Rolandas Valiūnas, knygos autorė menotyrininkė Vilma Kilinskienė, meno kritikas Astijus Krauleidis-Vermontas, leidinio dailininkė Milda Kairaitienė. K. Stabrausko mokinio M. K. Čiurlionio kūrinius atliko Sonata ir Rokas Zubovai (fortepijonas) bei Benediktas ir Rapolas Bartuliai (klarnetas, fortepijonas).

Autorė – Vilma Kilinskienė Mokslinis redaktorius – Osvaldas Daugelis Dailininkė – Milda Kairaitienė Išleido – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, „Valiunas Ellex“, dr. Jaunius Gumbis, Rolandas Valiūnas, Consulado Honorário do Brasil em Vilnius Spaudė – Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“, 127 p.

162

K. Stabrauskas Grota. XX a. 1-2 deĹĄ.

turinys â&#x2020;&#x2018;

163

2 0 1 7

Teksto autorė – Daina Kamarauskienė

Katalogo-kalendoriaus dailininkė – Milda Kairaitienė

Atvirukų rinkinio dailininkė – Julija Tolvaišytė-Leonavičienė Spaudė – Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“

164

NAUJAI ĮGYTI Teksto autorė DAINA KAMARAUSKIENĖ

Muziejaus rinkiniuose šiuo metu yra saugoma beveik pusė milijono eksponatų. Tačiau muziejaus kolekcijos kasmet pasipildo naujais eksponatais. Kad neprarastumėm istorijos pojūčio, kad ir ateityje būtų galima semtis žinių apie mūsų tautos praeitį, pasiekimus, kultūrinius mainus. Eksponatai į muziejų patenka įvairiausiais keliais: dovanojami mecenatų, perkami rėmėjų, savo darbus dosniai dovanoja autoriai, muziejų pasiekia mirusių menininkų palikimai, kai kurie kūriniai atrandami antikvaruose, perkami už valstybės ir muziejaus bičiulių paaukotas lėšas. Dovanos sudaro beveik trečdalį visų muziejaus eksponatų. Šiame rinkinyje pristatome tik kelis įdomesnius kūrinius, įsigytus 2011–2016 metais. Naujai įgyti kūriniai pristatomi Kataloge-kalendoriuje bei atvirukų rinkinyje.

turinys ↑

165

P A Ž A N G A I 166

Dr. Serge Fauchereau, Paryžius (Prancūzija) paskaita Kaip Vakarų Europa atrado Čiurlionį. Fotografija: R. Norkutė

2016 10 17 – 22

SOCIALIAI TIKSLINGI MUZIEJAI IR ARCHYVAI

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė AUKSĖ PETRULIENĖ

Kursai „Socialiai tikslingi muziejai ir archyvai“ (Socally purposeful museums and archives“ vyko Ostersundėje (Östersund), Švedijoje. Organizuoti NCK (Nordiskt Centrum för Kulturarvspedagogik), bendradarbiaujant su Muziejų tyrimų centru prie Leicesterio universiteto (The Research Centre for Museums and Galleries (RCMG) at the University of Leicester’s School of Museum Studies). Tai centras, kurio tyrimai ne apsiriboja Europos muziejais, bet išsamiai tyrinėja globalią muziejų situaciją. Pagrindinės kursų lektorės – šio muziejininkystės centro direktorė Jocelyn Dodd ir jos asistentė Sarah Plumb. Praktine patirtimi dalinosi Londono archyvų (London Metropolitan Archives) darbuotojas Tom Furber ir Nacionalinio Liverpulio muziejaus direktorė Janet Dugdale.

167

Kursų fokuse – socialinė muziejaus misija.

Kursuose pristatyti įkvepiantys tokios mu-

Kaip muziejams ir archyvams tapti dinamiš-

ziejinės veiklos pavyzdžiai, įgyvendinti Mu-

komis, atviromis, socialiai tikslingomis orga-

ziejų tyrimų centro „100 migracijos istorijų“,

nizacijomis? Kursų lektoriai į šiuos aktualius

ar didžiulis jungtinis projektas „Permąstant

klausimus pateikė teorija ir praktika grįstus

neįgalumo reprezentavimą muziejuose ir

atsakymus. Taip pat skatino kursų dalyvius

galerijose“.

aktyviai ieškoti savo muziejaus kontekstui pritaikytų sprendimų, sudaryti individualų

Kursai pateikė veiksmingus įrankius kuriant

veiklos planą. Diskusijose buvo aptarta so-

visuomenei atvirą muziejų. Aptartas audito-

cialiai tikslingo muziejaus apraiškų įvairovė,

rijos tyrimas ir segmentacija, gyvo ryšio su

iššūkiai, su kuriais susiduria socialiai aktyvūs

vietos bendruomenėmis svarba, muziejaus

muziejininkai, gerosios praktikos pavyzdžiai

kolekcijų atvėrimas per socialinę prizmę,

tarptautiniame kontekste.

kuriamos ekspozicijos „daugiabalsiškumas“, kai jaučiamas ne tik kuratoriaus balsas ir po-

Kursuose akcentuota pamatinė konstitucinė

žiūris, kai balsas suteikimas kitam – vietos

kiekvieno žmogaus teisė į kultūrą, kultūrinės

bendruomenei ir pan.

įvairovės realybė, ambicingas šiuolaikinio muziejaus siekis keisti žmonių gyvenimus.

Daug dėmesio skirta problemoms: kas

Pastarąjį tikslą iškėlė DB muziejų asociaci-

stabdo, riboja muziejaus norą būti socialiai

ja, veikianti kaip įtakinga jėga formuojant

tikslingu, kokie galimi sprendimo būdai. Ap-

Anglijos kultūros politiką. Muziejai čia tampa

svarstytos tokios veiklos priešpriešos ir palai-

svarbia šalies kultūrinio peizažo dalimi. Jie

kančios jėgos.

siekia pokyčių visuomenės gyvenime, kuria šviesesnę, atviresnę visuomenę per kultūrą.

Kursuose aptarti muziejinės etikos principai: tikslų skaidrumas, guardianship, kai muziejus

Muziejai tampa skirtingų žmonių susitikimo

suvokimas kaip kolekcijos saugotojas, o ne

ir skirtingų požiūrių susidūrimo vieta, čia

turėtojas, vengimas įžeisti, išnaudoti (pvz.,

vyksta demokratiška komunikacija. Akcen-

tėvų sutikimo prašymas dirbant su vaikais),

tuojamas muziejaus aktyvumas narpliojant

ekspozicijos daugiabalsiškumas.

aktualias šiandienos visuomenės problemas: migraciją, visuomenės paribyje esančių

Kursai suteikė puikią galimybę pažinti Oster-

bendruomenių ir neįgalių žmonių atskirtį.

sundėje įkurtą Jamtli muziejų, ekspresyviai atveriantį šiaurės Švedijos regiono istoriją,

168

turinys ↑

išsamiai pristatantį samių tautos papročius

konteksto įvertinimas, veiklos tikslo formu-

ir gyvenimo būdą. Įdomu buvo sužinoti apie

lavimas, poreikių / motyvacijos nustatymas,

šio muziejaus sėkmingai vystomą socialinę

partnerių, bendruomenių įtraukimas, gali-

veiklą: bendras edukacines programas su

mos etinės problemos, išteklių įvertinimas,

kaimynystėje esančios Ostersundės ligoni-

laukiami rezultatai, veiklos tęstinumo užtikri-

nės pacientais, kartu su Švedijos socialinės

nimas, galimos rizikos.

apsaugos institucijomis vykdomą laikino pabėgėlių įdarbinimo muziejuje programą.

Kursuose tobulinau mano kuruojamo projekto Paveikslų galerijoje „Mažosios istorijos“

Intensyvūs kursai apėmė visus aktyvaus da-

veiklos planą. Projektas startuos 2017 m. ir

lyvavimo būdus: diskusijas, praktinių uždavi-

bus grindžiamas demokratišku bendradar-

nių sprendimą grupėse. Tai leido užmegzti

biavimu su įvairiomis Kauno bendruomenė-

kontaktus su kitais kursų dalyviais, kurių di-

mis.

džioji dalis – Švedijos muziejininkai, bei keli Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Indijos

Kursuose sukaupta informacija ir įgyta

atstovai, pažinti jų patiriamus iššūkius ir pro-

patirtimi dalintasi Nacionalinio M. K. Čiur-

blemas.

lionio dailės muziejaus kasmetinėje konferencijoje „Pauliaus Galaunės skaitymai“

Itin vertinga kursų dalis: individulaus soci-

2017 m. sausio mėn. ir Lietuvos muziejų

aliai nukreiptos veiklos plano muziejuje su-

asociacijos 2017 m. rengiamose konferen-

darymas – vietinio muziejaus ir visuomenės

cijose ir mokymuose. 

169

170

PAVELDO SUGRĄŽINIMAS:

TUBELIŲ ŠEIMOS ARCHYVAS ISTORINĖS LR PREZIDENTŪROS INFORMACIJA

2016 m. spalį Istorinės LR Prezidentūros Kaune muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė, vykdydama Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą, skirtą Lietuvai reikšmingo paveldo sugrąžinimui, lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pargabenti į Kauną parengė Marijos Rimos Tūbelytės-Kuhlmann (1923–2014) paveikslų rinkinį ir Tūbelių šeimos archyvą. Atsiliepdamas į šį projektą, Tūbelių vaikaitis Peteris Kuhlmannas Istorinei LR Prezidentūrai Kaune padovanojo ilgamečio Pirmosios Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Juozo Tūbelio šeimos archyvą, o Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui – motinos M. R. Tūbelytės-Kuhlmann paveikslų rinkinį. 

turinys ↑

171

172

TARPTAUTINIS IR TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS

DELFTO FAJANSO RINKINIO TYRIMAS Projekto kuratorė Dr. ALDONA SNITKUVIENĖ

Projektą Tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Delfto fajanso rinkinio tyrimas nuotoliniu būdu 2015 pradėjo dr. Aldona Snitkuvienė ir Grioninbergo muziejaus emeritas, Leideno universiteto prof. Christiaan Jörg. 2016 m. gruodį Christiaan Jörg atvyko į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų patikslinti savo nuotoliniu būdu atliktų Vakarų ir Tolimųjų Rytų porceliano ir fajanso eksponatų atributacijų. Taip pat jis maloniai konsultavo Taikomosios dailės ir Grafikos sektoriaus darbuotojus visais iškilusiais Tolimųjų Rytų eksponatų fondo klausimais. Darbuotojai turėjo retą galimybę tobulėti kartu tyrinėdami muziejaus eksponatus.

173

174

Prof. vizito metu buvo patikslintos Tolimųjų Rytų ir Delfto eksponatų atribucijos. Atskleista daug įdomios informacijos apie porceliano ir fajanso dirbinių gamybą, dekorą, eksportą, įvairių manufaktūrų istoriją.

Vaza, Japonija, Arita, Aoki Kyodai Shodai (Aoki brolių kompanija). 1900 m. Porce lianinė vaza dekoruota žydinčių hortenzi-

Lėkštė. Kinija, Dzingdedženas, 1740–

jų šakomis ir bijūnais.

1745.

Pasak profesoriaus ši didžiulė (H 92,3 cm)

Ši porcelianinė lėkštė, dekoruota poglazū-

vaza yra meistriškumo pavyzdys, nes to-

rine tapyba kobalto mėlyna spalva, yra

kio dydžio vazą pagaminti be deformacijų

puikus eksportuojamo iš Kantono (dab.

ir įskilimų medžiu kūrenamoje krosnyje

Guangzhou) į Europą pavyzdys. Būdavo

reikia aukštos kvalifikacijos ir patirties.

metų, kai net 20 laivų iš Europos vykdavo

Į akis krenta ryškus poglazūrinis skirtingų

į Kantoną pasikrauti porceliano dirbinių.

atspalvių mėlynos spalvos dekoras. Vazos

Olandų laivai sutalpindavo nuo 200 000

forma yra stebėtinai reta. Paprastai tokie

iki 250 000 vnt. įvairiausios paskirties

išskirtiniai ir gausiai dekoruoti gaminiai

indų: puodelių su lėkštutėmis, lėkščių, pi-

buvo eksponuojami Pasaulinėse parodo-

etų ir arbatos servizų, dubenėlių bei de-

se Europoje bei JAV XIX a. pab. ir XX a.

koratyvinių dirbinių.

pr., kai Japonijos vyriausybė demonstravo puikiausius amatų pramonės pavyzdžius.

Trijų vazų komplektas, dekoruotos po

Todėl galima manyti, kad ši vaza ir yra

glazūrine kobalto mėlyna spalva, chinoi-

vienas iš tokių pavyzdžių, bet nebuvo do-

serie stiliumi.

kumentuota. Panašūs vazų komplektai buvo gaminaĮvertinant stilistines vazos charakteristi-

mi Delfte XVII a. pab. iki pat XVIII a. pab.

kas, vazą galima datuoti kaip ankstyvąją

Tačiau, profesoriaus nuomone, tai vėly-

manufaktūros produkciją [1890-aisiais

va (XX a. pr.) nežinomo Vokietijos fabri-

Aritoje įsteigė Aoki Jinichiro (1863–1955)].

ko produkcija, imituojanti Olandų Delfto

175

dirbinius. Ženklas neidentifikuojamas.

Tokio tipo komplektai buvo statomi ant

Pilni išlikę tokio dydžio vazų rinkiniai iki

medinių spintelių su plokščiu paviršiumi

šių dienų yra retenybė, bet pavienių vazų

griežtų formų baldams papuošti. Kita pa-

randama privačiose ar valstybinėse ko-

skirtis – statyti ant grindų vasaros laiko-

lekcijose.

tarpiu židinio ertmei dekoruoti arba tiesiog kaip dekoratyvus puošybos elementas interjere. 

Projekto „Tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Delfto fajanso rinkinio tyrimas“ vykdytojai dr. Aldona Snitkuvienė ir prof. Christiaan Jörg

176

177

2016 04 27

MUZIEJAUS DIENA

GABRIELĖS PETKEVIČAITĖS-BITĖS BIBLIOTEKOJE IRMANTĖ ŠARAKAUSKIENĖ

2016-aisiais Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtais Bibliotekų metais ilgametę Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos draugystę vainikavo muziejaus diena bibliotekoje. Beje, pirmoji tokia Lietuvoje!

Jos metu bibliotekos lankytojai, niekur

Greta buvo eksponuojami ir kiti Nacionali-

neišvykdami iš Panevėžio, galėjo pasijusti

nio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus anks-

apsilankę viename iš seniausių ir turtin-

tesniais metais bibliotekai padovanoti lei-

giausių Lietuvos muziejų. Muziejaus direk-

diniai, kurių per ilgus bendradarbiavimo

torius Osvaldas Daugelis išsamaus prane-

metus susikaupė per 100.

šimo su gausia iliustracine medžiaga metu supažindino smalsiuosius panevėžiečius

Antrojo aukšto erdvėse buvo atidaryta

su muziejaus istorija, jo pagrindinėmis eks-

trečioji parodų ciklo „Nuo fiordų iki Alpių

pozicijomis, reikšmingiausiomis pastarųjų

viršukalnių“ dalis „Kalnai ir viršukalnės“.

metų parodomis, pristatė ir padovanojo

Šių parodų metu panevėžiečiai ir miesto

bibliotekai naujausius muziejaus leidinius.

svečiai galėjo pasigėrėti įspūdingiausiais

178

ir įdomiausiais Europos peizažais iš žymaus lietuvių kultūrininko, kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko Lietuvai

padovanotos

didžiulės

kolekcijos,

saugomos

Nacionali-

niame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Parodas kuravo Irmantė Šarakauskienė ir Vida Mikelevičiūtė. Renginyje dalyvavę mu ziejaus darbuotojai, glo‑ bojami veikliosios bibliotekos

direktoriaus

pavaduotojos

kultūri-

nei veiklai Genovaitės Astrauskienės,

turėjo

išskirtinę galimybę susipažinti su viena moder niausių Lietuvos bibliotekų, jos veikla bei fondais. 

turinys ↑

179

Nacionalionio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus diena Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Fotografijos: V. Benašas

180

turinys â&#x2020;&#x2018;

181

182

AUKŠČIAUSIAS ĮVERTINIMAS RESTAURATOREI

LAIMAI STATKIENEI EKSPONATŲ RESTAURAVIMO IR KONSERVAVIMO SKYRIUS

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus restauratorei Laimai Statkienei LR Kultūros ministerija suteikė aukščiausią meninių baldų restauratorės kategoriją. Nors pagrindinė L. Statkienės veiklos sritis – baldų restauravimas, aukščiausios kvalifikacijos specialistė restauruoja ir metalo, stiklo, kitų medžiagų dirbinius. Jos rankų atgaivinta daug smulkiosios skulptūros kūrinių, didelė dalis lankytojams gerai pažįstamos senovės Egipto ekspozicijos ir nesuskaičiuojama gausybė taikomosios dailės objektų įvairiose parodose ir ekspozicijose. 

Kairėje: restauratorė Laima Statkienė. Fotografijos: M. Šlekys

183

Vytautas Umbrasas. Laivas. 2014 m.

184

NAUJAI ĮGYTI EKSPONATAI Direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja NIJOLĖ ADOMAVIČIENĖ

Vykdant Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamą „Muziejinių vertybių įsigijimo projektą“, į muziejų įgyti šie eksponatai: M. K. Čiurlionio laiškai. 62 vnt. (Tarp jų: 59 laiškai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, tarp kurių laiškas, rašytas ant fluoroforto, 2 laiškų Halinai Volmanaitei juodraščiai, 1 laiškas E. Morawskiui, rašytas kartu su Sofija Čiurlioniene). Minkštasuolis. Prancūzija, Nansi (?). Aut. Louis Majorelle (?), apie 1900 m. A. Vaičaitis (1915–2015, Lietuva–Australija): 8 iliustracijos Jono Balio knygai „Lietuviškos pasakos“. 1943 m. ir 7 originalūs iliustracijų piešiniai „Savaitės“ žurnalui, 1943–1944 m. Žiedas „Mefistofelis“ , Lietuva, Vilnius, auksakalys Charevičius, 1914 m. L. Truikys. Dekoracijos eskizas operai „Trys talismanai“, apie 1933. Kazimieras Žoromskis (1913 03 04–2004 04 14) „Kompozicija“.

185

Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. Tik niekam nesakyk, 2013m.

Vykdant Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamą „Šiuolaikinio meno įsigijimo“ projektą, į muziejų įgyti šie eksponatai: Tapytojų: Aušros Andziulytės „Tirpstantis sniegas“, 2012 m. Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės „Tik niekam nesakyk“, 2013 m. Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės „Miške“, 2012 m. Arvydo Brazdžiūno-Dusios diptiką „Damos“ ir „Karininkų puota“, 2012 m.

186

Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė. Miške, 2012 m.

turinys ↑

187

Agnės Jonkutės „Neregimųjų atvaizdai. Tolminkiemio bažnyčia“, 2013 m. Rolando Karaliaus 4 dalių ciklą „Procesas“, 2009 m. Tekstilininkės Virginijos Kirvelienės „Kauno dangčiai“, I–VI, 2009–2012 m. Grafiko Egidijaus Rudinsko kūrinius: „Vaisius“. 1997 m., „Mirtis ir meilė“. 2000 m., „Atminties sodas“. 2000 m., „Naktis“. 2001 m., „Skraiduolių stebėjimas“. 2010 m. Skulptoriaus Vytauto Umbraso „Laivą“. 2014 m. Aliutės Mečys, lietuvių diasporos dailininkės, keletą tapybos darbų ir kaukes.

Aliutė Mečys. Kaukės

188

Už dovanotus muziejui savo kūrinius muziejus yra labai dėkingas dailininkams: Gøranui Andreas Ohldieck (Norvegija, Lietuva) Aldonai Gustas (Vokietija) Magdalenai Birutei Stankūnienei (JAV) Gintautui Augustinui Vasioniui (Lietuva) Vytautui Martišiui (Lietuva) VšĮ Lietuvos Išeivijos dailės fondas vėl nudžiugino padovanodamas 7 dailininko Jono Rimšos tapybos darbus ir 14 laiškų. Muziejus reiškia padėką už padovanotas muziejines vertybes: Martai Stirbytei-Valaikienei, Vidmantui Bartuliui, Daliai Palukaitienei, Remigijui Grėbliūnui, Linai Preišegalavičienei, Audronei Jurevičiūtei, Antanui Skaisgiriui, Ingridai Jakubavičienei, Raminta Lampsatytei, Gražinai Jurėnienei, Danutei Naginienei, Gražinai Banaitienei, Genovaitei Mockienei, A. Rimševičienei, Ramintai Rachlevičiūtei. 

turinys ↑

189

190

A. Brazdžiūnas Dusia. Damos, 2012 m. 191

192

K R O N I K A

Kronikos tekstą parengė VIDA LABANAUSKIENĖ

Fotografijos: A. Kapčius R. Ropytė R. Mikalajūnaitė J. Račiūnaitė J. Tolvaišytė-L.

Fone: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, V. Putvinskio g. 55, vestibiulio grindys. Fotografija: R. Ropytė

193

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

Parodos „Kasdienės gėlės: moterų ir vaikų

Sausio 7 d. atidaryta paroda „Kasdienės gėlės: moterų ir vaikų por-

portretai iš grafo Sta-

tretai iš grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų rinkinio“.

nislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų

Grafas S. K. Kosakovskis (1837 06 21–1905 11 04) – išskirtinė asme-

rinkinio“ atidarymo

nybė Lietuvos ir Lenkijos fotografijos istorijoje. Ištisą dešimtį metų

iškilmės

S. K. Kosakovskis fiksavo dvaro interjerus, apylinkes ir vietos gyventojus: šeimą, giminaičius, vaikų mokytojus, tarnus, Ukmergės apskrities dvarininkus, katalikų dvasininkus, laisvųjų profesijų atstovus, carinės administracijos pareigūnus, lietuvių valstiečius, žydų amatininkus, čigonus. Tai – kolektyvinis lokalios bendruomenės portretas.

194

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Sausio 14 d. Vaiva Vasiliauskaitė pristatė savo debiutinį romaną „Pabusk“. Renginyje dalyvavo knygos autorė, jaunimo literatūros specialistė, VDU docentė dr. Asta Gustaitienė, žurnalistas, kultūros laidų vedėjas, knygų apžvalgininkas Marijus Gailius. Ištraukas iš knygos skaitė Monika Griežytė. V. Vasiliauskaitė – jauna autorė (g.1997 m.), mokosi Kauno jėzuitų gimnazijoje, romanas „Pabusk“ – pirmoji jos knyga. Pasakodama apie savo bendraamžių gyvenimą ir problemas, Vaiva renkasi maginės fantastikos žanrą, o Alisa, pagrindinė romano herojė, turi garsiąją pirmtakę – Alisą iš Stebuklų šalies. Sausio 15 d. surengta kasmetinė mokslinė muziejaus konferencija „Pauliaus Galaunės skaitymai 2016“. Renginys sukvietė visus besidominčiuosius meno istorija, muziejininkyste bei rinkinių istorija. Vasario 7 d. fleitininkė Vilmantė Kaziulytė ir pianistė Kristina Ivanauskaitė-Jucienė kvietė praleisti popietę klausantis gražiausių kamerinės muzikos kūrinių puokštės: nuo brandžių, tris šimtmečius išlaikytų J. S. Bacho kūrybos pavyzdžių iki subtilios prancūziškais aromatais prisodrintos muzikos. Ansamblio „FluPia“ koncertas buvo pagardintas ir šiuolaikinės muzikos, tango karaliaus A. Piazzola ir netradiciškai skambančios M. K. Čiurlionio muzikos prieskoniais. Vasario 18 d. vyko koncertas-susitikimas su Londone gyvenančiu lietuvių pianistu Rimantu Vingru. Jau dvidešimt metų užsienyje gyvenantis pianistas nenutraukė ryšių su Lietuva, įvairiose šalyse nuo Japonijos iki JAV atlieka lietuvių kompozitorių kūrinius, skaito paskaitas apie Lietuvos kūrėjus įvairiuose akademiniuose forumuose, organizuoja Lietuvos muzikai ir kultūrai skirtus renginius, Londone įsteigė Baltijos muzikos draugiją ir yra jos pirmininkas. Vakaro metu pianistas skambino M. K. Čiurlionio ir A. Skriabino kūrinius, taip pat dalinosi mintimis apie Lietuvos kultūros reprezentaciją užsienio šalyse.

turinys ↑

195

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Vasario 28 d. surengtas Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių koncertas „Nuo klasikos iki XX amžiaus“. Gimnazijos moksleiviai, tarptautinių konkursų laureatai ir Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininkai Amelija Lapinskaitė (klarnetas), Liepa Narauskaitė (smuikas), Kamilė Palekauskaitė (fortepijonas), Pijus Paškevičius (obojus), Rapolas Bartulis (klarnetas), Benediktas Bartulis (fortepijonas) atliko gražiausius klasikos ir romantizmo epochos kūrinius. Kovo 16 d. vyko Gaivos Paprastosios paskaita „Nyderlandų meno rinkos apžvalga: galerijos, autoriai, tendencijos”. Pati būdama menininkė ir ilgai gyvendama Olandijoje, Gaiva Paprastoji visada stebėjo menų vystymąsi. Savo įžvalgas, išvadas ir ateities vizijas paskaitoje ji iliustravo vaizdine medžiaga, tarp jų ir videoreportažais. Renginio metu buvo kalbama ne tik apie tapybą ar skulptūrą – be dėmesio neliko ir fotografija, dizainas, tarpdisciplininiai menai, meno projektai. Paskaitos autorė padėjo gana išsamiai susipažinti su Olandijos meno rinkos panorama. Kovo 17 d. atidaryta dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) grafikos darbų paroda „Mano burtai“. Minint žymaus Lietuvos dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) 75-ąsias gimimo metines, surengta menininko grafikos darbų paroda, kuri aprėpė vėlyvąjį menininko kūrybos laikotarpį. A. Švėgždos grafikos parodoje sukurta kamerinė nuotaika, atskleidžiamas Rytų filosofijos poveikis menininko kūrybai ir jo glaudus ryšys su gamta. Buvo eksponuojami paties menininko muziejui dovanoti tušu, pastele, akvarele, tempera sukurti žymieji ciklai, kurie saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje: Laiškas mano senelei (1988), Vapsvų lizdai (1988), Mano burtai (1988), Trys žiemos mėnesiai (Žiemos meditacijos) (1990–1991). Parodą papildė nedažnai eksponuoti menininko estampai, kurti oforto technika.

196

N AC ION AL IN IS M . K . Č IU R L ION IO D AIL Ė S M U Z IE JU S

Parodos „Mano burtai“ atidarymas

Kovo 31 d. vyko Tomo Kavaliausko romano „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius, rašytojas Donaldas Kajokas, filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis ir kunigas, poetas Skaidrius Kandratavičius. Balandžio 5 d. vyko profesorės Viktorijos Daujotytės knygos „Sofija“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorė Viktorija Daujotytė, Čiurlionių dukraitė Dalia Palukaitienė, redaktorė Erika Malažinskaitė, moderavo Gytis Vaškelis, pažinties su Sofija laikotarpio M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui atliko prof. Rokas Zubovas. Knyga skirta aktualizuoti rašytojos, dramaturgės, vertėjos, gimtosios kalbos puoselėtojos, pedagogės, Lietuvos diplomatės, visuomenės

turinys ↑

197

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

veikėjos, vienos pirmųjų lietuvių moterų judėjimo lyderių Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės svarbą lietuvių kultūros istorijoje. Balandžio 15 d. surengtas muzikos ir poezijos vakaras, skirtas Pasaulinei kultūros dienai paminėti. Renginio metu koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. dr. Jurgio Dvariono smuiko klasės studentai. Himalajų išminties knygą „Morijos sodo lapai. Šauksmas“ pristatė jos vertėja, poetė Vilija Žalienė ir skaitovė Aldona Matonytė. Balandžio 21 d. įvyko dailininkų sąjungos leidyklos artseria išleistos knygos „Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos leidėja ir sudarytoja dr. Danutė Zovienė, menotyrininkas dr. Viktoras Liutkus, režisierius Vytautas Balsys, aktorė ir vertėja Karolina Masiulytė-Paliulienė, režisierius ir videomenininkas Henrikas Gulbinas. Knyga parengta remiantis Antano Mončio namų-muziejaus archyve saugomu dokumentiniu paveldu ir nuotraukomis. Susirašinėjimai, kurių didelė dalis pateikiama šioje knygoje, apima 1949–1993 m., o adresatų gyvenamosios vietos geografija labai plati: Lietuva, JAV, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Belgija, Lenkija, Šveicarija, Australija. Balandžio 28 d. vyko DIS trio kamerinės muzikos koncertas. Programoje skambėjo Johanneso Brahmso, Josefo Suko, Joaquin‘o Turinos, Astoro Piazzollos ir kitų kompozitorių kūriniai. DIS trio – tai Dianos Kaziulytės, Ievos Laučkaitės ir Simono Laučkos kamerinio ansamblio kolektyvas, susikūręs 2014 m. rugsėjį. Ansamblio sudėtis kiek netradicinė – tai smuikas, altas ir fortepijonas, bet tarpusavyje dera puikiai. Balandžio 29 d. duris atvėrė Gedimino Pempės paroda „Tarp linijų ir žodžių“, skirta dailininko 95-osioms gimimo metinėms paminėti. Pe-

198

Parodos „Tarp linijų ir žodžių“ atidarymas

tras Gediminas Pempė (1921–2008) – taikomosios grafikos kūrėjas, įnešęs reikšmingą indėlį į šios dailės srities barus Lietuvoje. Dailininkas, kurio aktyvus kūrybinis kelias prasidėjo XX a. 7 deš., kūrė knygų viršelius ir iliustracijas, firminius ir pašto ženklus, ekslibrisus, plakatus, sveikinimų adresus. Kaligrafija yra viena iš menininką geriausiai reprezentuojančių sričių – G. Pempė vadinamas šrifto virtuozu. Apie 270 sveikinimų iškiliems Lietuvos asmenims šiandien yra pasklidę Lietuvoje ir pasaulyje, kaligrafinis talentas nuosekliai atsiskleidžia visuose darbuose. Gegužės 5 d. surengtas prof. Vladimiro Prudnikovo dainavimo klasės auklėtinių solinis koncertas „Muzikiniai piešiniai“. Giedrė Kelpšaitė (sopranas), Martynas Beinaris (baritonas) ir Evelina Pilipavičiūtė (for-

turinys ↑

199

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

tepijonas) atliko W. A. Mozarto, V. Bellinio, G. Puccinio, N. Rimsky-Korsakovo, S. Rachmaninoffo, A. Rubinsteino, F. Leharo, G. Gershwino, R. Rodgerso, V. Klovos, V. Baumilo ir kitų kompozitorių kūrinius. Gegužės 12 d. pristatyta VU Lyčių studijų centro knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai“ II dalis. Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja dr. Ramutė Rachlevičiūtė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, literatūrologės dr. Solveiga Daugirdaitė ir dr. Natalja Kapočė. Gegužės 21 d. surengtas žygis-žaidimas „Kultūriniai Kauno kraštovaizdžiai: 1 diena – 8 muziejai“, skirtas Tarptautinei muziejų nakčiai. Tai neįprastas turistinis žygis, kurio metu buvo net tik pramankštintos kojos, bet ir surasti tikrai įdomūs kultūriniai objektai. Tai – puiki galimybė per vieną dieną Žygio-žaidimo „Kultū-

atrasti ir iš naujo pažinti

riniai Kauno krašto-

Kauną, aplankant įvairiausiuose kampeliuose išsidėsčiusius net aš-

vaizdžiai: 1 diena – 8

tuonis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinius. Vėliau visi žygei-

muziejai“ dalyviai

viai buvo laukiami „Muziejaus naktiniame piknike“. Gegužės 25 d. įvyko Lietuvių–prancūzų muzikos koncertas. Renginyje dalyvavo Poitiers (Prancūzija) universiteto Muzikologijos katedros

200

choras. Programoje skambėjo Guillaume Boni, Camille Saint-Saëns, Claude Debussy, Juozo Naujalio, Aleksandro Kačanauko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūriniai. Gegužės 26 d. vyko knygos „Stasys Petrauskas (1950–2010): Panevėžio Bitlas“ pristatymas. Renginyje dalyvavo: autorė Ramutė Rachlevičiūtė, tėvo Stanislovo dukterėčia, gydytoja Birutė Tiknevičiūtė, dailininVirtualus pasivaikščiojimas po M. K. Čiurlionio paveikslus

kė, muziejininkė Janina Savickienė, žurnalistė, redaktorė Regina Pupalaigytė, aktorius Petras Venclovas. Leidinyje pateikiami 22 dailininko artimųjų bei draugų prisiminimai, 35 fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus fotografijos apie S. Petrausko gyvenimą ir dokumentinė medžiaga iš Petrauskų šeimos archyvo. Birželio 16 d. pristatyta unikali iniciatyva – galimybė po M. K. Čiurlionio paveikslus

pasivaikščioti

virtualioje

realybėje. Netikėtai virtualios realybės ekskursijai „Aresi Labs” suburti menininkai pasirinko tris M. K. Čiurlionio paveikslus: „Pilies pasaka”, „Praeitis” bei

„Kapinės”. Nukeliavę į šių pa-

veikslų pasaulį, lankytojai galėjo ne tik apskristi aplink kalną, kurį matome M. K. Čiurlionio „Pilies pasakoje”, bet ir pamatyti, kaip atrodo kita jo pusė ar viršuje esantis miestelis, „Kapinių” interpretacija pakvietė pabūti užburiančioje ramybės aplinkoje.

turinys ↑

201

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Liepos 10 d. vyko klasikinės indų muzikos koncertas. Kaune svečiavosi garsus klasikinės indų muzikos vokalistas, kompozitorius ir mokytojas Pt. Bhaskar Subramanianas. Liepos 14 d. XXVII knygos mėgėjų draugija ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pakvietė į rašytojo Laimono Inio šeštosios sakmių ir legendų knygos „Sparnuotojo Nykštuko strėlė“ sutiktuves. Renginyje dalyvavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, vyr. fondų saugotoja Nijolė Adomavičienė, knygos autorius Laimonas Inis, rašytojas, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro generalinis direktorius Valdas Kubilius, žurnalistas Juozas Kundrotas, kanklių ansamblis „Verpeta“, vadovė – smuikininkė Aldona Baltrūnienė, skaitovės Vilma Urniežiūtė, Vida Gricienė, LRS Kauno skyriaus nariai, XXVII knygos mėgėjų draugijos, LUMA nariai. Rugsėjo 16 d. surengtas fotografijų parodos „Janas Bulhakas: Fotografuokite širdimi!“ atidarymas. Iškilaus XX a. pradžios fotomenininko darbų paroda parengta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų ir papildyta fotoatvirukais su J. Bulhako įamžintais vaizdais iš Stanislovo Sajausko privačios kolekcijos. Paroda skirta 140–osioms fotografijos klasiko gimimo metinėms. Rugsėjo 24 d. M. K. Čiurlionio galerija tradiciškai pakvietė Čiurlionio mylėtojus į nemokamą renginį, skirtą visiems drauge paminėti didžiausio šalies genijaus 141-ąją gimimo dieną. Šį kartą lankytojus džiugino ne tik įdomios teminės ekskursijos, bet ir gausybė visai šeimai skirtų edukacijų bei kūrybinių dirbtuvių, o programą vainikavo įspūdingas Virginijos Kochanskytės ir Rūtos Blaškytės pasirodymas.

202

Kūrybinės dirbtuvės M. K. Čiurlionio 141-osios gimimo dienos šventės metu

Spalio 11 d. visus M. K. Čiurlionio kūrybos gerbėjus pakvietė Jurijaus Šeniavskio paskaita „M. K. Čiurlionis ir Peterburgas (1906–2016)“. Jurijus Lvovičius Šeniavskis, Sankt Peterburgo M. K. Čiurlionio vardo draugijos prezidentas, nuo 1973 m. susidomėjęs M. K. Čiurlionio kūryba, palaiko ilgamečius kolegiškus ryšius su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, yra išleidęs knygą „Čiurlionis rusų poezijoje“, paskelbęs daug straipsnių tiek rusų, tiek lietuvių spaudoje. Gruodžio 7 d. atidaryta Kosakovskio fondo (Fundacja Kossakowskiego) paroda „Užburtas vienaragio: Jonas Eustachijus Kosakovskis (Jan Eustachy Kossakowski). Tapyba, piešiniai, smulkioji skulptūra“. Vaikų kardiochirurgijos Lenkijoje pradininkas kūrybinę veiklą pradėjo 50-aisiais gyvenimo metais. J. E. Kosakovskio kūrinius būtų galima palyginti su primityviojo arba naiviojo meno atstovų darbais. Dailininko

turinys ↑

203

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

J. E. Kosakovskis Paveikslų galeri-

kūriniai žavi nuoširdumu, spalvingu koloritu, žaisminga išmone, sub-

joje. 1970 m.

tiliu humoru. Juose vyrauja religinė tematika, kur didžiausios pagarbos sulaukia Švč. Mergelė Marija; fantastiniai, mitologiniai ir pasakų motyvai; jį supusios aplinkos vaizdai – vaikystės dienų prisiminimai. Gruodžio 15 – sausio 8 d. vyko akcija „18 dienų autentikos“, kuri pakvietė lankytojus pažinti tarpukario interjero ypatumus ir išskirtinę „taupiojo modernizmo“ estetiką. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, švęsdamas savo 95-ąjį gimtadienį, atvėrė restauruoto buvusio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus pastato duris ir kvietė pamatyti modernistinės architektūros šedevrą.

204

Gruodžio 18 d. vyko „Duo Flupia“ koncertas „Stebuklo belaukiant“. Fleitininkė Vilmantė Kaziulytė ir pianistė Kristina Ivanauskaitė šventinėje programoje atliko J. S. Bacho, Ph. Gauberto, J. Iberto, A. Piazzolla ir kitų kompozitorių kūrinius. Gruodžio 22 d. pradėjo veikti „Įkvėpimo nakties“ dalyvių floristinių objektų paroda. Tai – dinamiškas, nuolatos atsinaujinantis, gyvenaMuziejaus rūmų,

mojo meto poreikius ir tendencijas atliepiantis projektas, kuris pel-

V. Putvinskio g. 55,

nytai yra vadinamas Lietuvos metų floristikos renginiu.

autentiško interjero detalė – ugniagesių žarna

turinys ↑

205

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

Sausio 15 d. fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO pakvietė į olandų fotografo Robo Hornstra ir publicisto Arnoldo van Bruggeno „lėtojo žurnalizmo“

chresto-

matinės parodos „Sočio projektas: Kaukazo karo ir turizmo atlasas“ atidarymą. Ši paroda – penkerius metus trukusio darbo ir keleto kelionių į Kaukazą rezultatas: fotografijos, žemėlapiai ir aiškinamieji tekstai

atskleidžia Rusijos miesto Sočio ir jo apylinkių istoriją ir drastiškas transformacijas ruošiantis 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms.

sus (Aperture)

Sausio 21 d. ir 28 d. Arūno Matelio studija „Nominum“ pristatė renginį „(Ki)tokie kaip mes“, kurio metu buvo nemokamai demonstruojami du pasaulinės šlovės sulaukę filmai „Sugar Man“ ir „Ypatingas poreikis“.

206

M . Ž IL IN S K O D AIL Ė S G AL E R IJA

Vasario 4 d. atidaryta paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Kauno ir Vilniaus akcentai 1915–1917 m.“ iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinių bei privačių kolekcijų. Renginyje dalyvavo parodos mecenatas dr. Hubertas Portzas. Cornelios Gurlitt (1890– 1919) litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje, Vilniuje, medicinos seserimi tarnavusios dailininkės dramą. 22 originalių C. Gurlitt darbų paroda papildyta

autentiškais nerolo

tik ge-

feldmar-

šalo

Hermanno

von

Eichhorno

armijos fotografų užfiksuotais to laikmečio

Lietuvos

vaizdais, amžininkų mintimis apie Vilnių, bet ir nauParodos „Cornelia Gurlitt: širdies kelio-

jai

Valstybiniam

Vilniaus Gaono žydų muziejui meno galerijos Vokietijoje Kunsthaus

nė. Kauno ir Vilniaus

Desiree savininko dr. Huberto Portzo padovanotais Kaizerio armijo-

akcentai 1915–1917

je tarnavusių vokiečių menininkų Magnuso Zellerio (1888–1972) ir

m.“ atidarymas

Walterio Buhe (1882–1958) darbais, kurtais Pirmojo pasaulinio karo metais Kaune ir Vilniuje. Taip pat istorinėmis Kauno fotografijomis bei originaliais šilko kaspinais „Vivat Kowno“ ir „Vivat Vilnius“, kurie buvo platinami 1915 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais, siekiant pažymėti vokiečių armijos pergales, perėmus didžiausių Lietuvos miestų kontrolę iš Rusijos imperijos.

turinys ↑

207

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Vasario 14 d. vyko renginys „Mykolas Kleopas Oginskis ir dvi jo mylimosios“, skirtas Valentino dienai. Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcijos parodoje „Veidai iš būtojo laiko“ lankytojai susipažino su Mykolo Kleopo Oginskio asmenybe, charakteriu, vertybėmis bei jo šeima. Išgirdo įdomių faktų apie šios įžymios dinastijos gyvenimą, likimo vingius bei epochos istorines peripetijas. Skambant Oginskio sukurtai muzikai, lankytojai galėjo pademonstruoti kaligrafijos įgūdžius ir sukurti originalią dovaną savo brangiesiems. Vasario 26 d. galerija „Meno parkas“ ir Torunės (Lenkija) šiuolaikinio meno centras pakvietė į projekto „Laiko ženklai“ parodos atidarymą. Kaune pristatomoje Torunės šiuolaikinio meno centro „Laiko ženklai“ (CoCA) kolekcijoje žymių Lenkijos menininkų, jau tapusių lenkų meno Parodos „Laiko ženklai“ atidarymas

klasika ir tarptautiniu mastu pripažintų užsienio menininkų kūriniai. Tai pirmasis šios kolekcijos pristatymas užsienyje ir pirmoji tokia išsami lenkų meno paroda Lietuvoje per pastaruosius 12 metų. Balandžio 14 d. duris atvėrė jubiliejinė Lietuvos išeivijos dailės fondo paroda „Nuo realizmo iki objekto. Pasaulio lietuvių menas Lie-

208

tuvos išeivijos dailės fondo

kolekcijoje“.

Ši paroda žymi penkerių metų Lietuvos išeivijos dailės fondo sukaktį. Parodoje pristatyti net 27 Lietuvos menininkų

išeivijos darbai

nuo XX a. pradžios iki šių dienų, tarp jų – Aido Bareikio, Ray Bartkaus, Kazio Dau„Nuo realizmo iki

gėlos, Stasio Eidrige-

objekto. Pasaulio lie-

vičiaus, Prano Gailiaus, Adomo Galdiko, Vytenio Jankūno, Česlovo Ja-

tuvių menas Lietuvos

nušo, Rūtos Jusionytės, Vytauto Kasiulio, Žilvino Kempino, Algimanto

išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ ekspozicijos fragmentas

Kezio, Prano Lapės, Juliaus Ludavičiaus, Ievos Martinaitytės-Mediodios, Viktoro Petravičiaus, Jono Rimšos, Antano Rūkštelės, Pauliaus ir Svajonės Stanikų, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Adolfo Valeškos, Adomo Varno, Vytauto Osvaldo Virkaus, Viktoro Vizgirdos, Kęstučio Zapkaus, Vladislovo Žiliaus ir Kazimiero Žoromskio kūriniai. Balandžio 17 d. surengtas „Liepaičių“ choro koncertas. Programoje skambėjo lietuvių liaudies harmonizuotos dainos, Onutės Narbutaitės, Vytauto Paltanavičiaus ir kitų kompozitorių kūriniai. Balandžio 23 d. atidaryta Aldonos Gustas (g. 1932) tapybos darbų paroda „Aš esu mes“. Parodoje pirmą kartą eksponuoti 35 tapybos darbai, sukurti 1989–1991 metais. A. Gustas paveikslų tema yra moteris apskritai ir moteris – ji pati. Dailininkė savo tapatybę suvokia ir

turinys ↑

209

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

išreiškia kaip bendrą moters ir kaip unikalios, individualios asmenybės. Menininkę domina laisva, juslinė moters prigimties pusė, grąžinanti prie pirminių ištakų, prie gamtos, nesuvaržytos civilizacijos taisyklių. Gegužės 17 d. pristatyta paroda „Kolekcija: Belgija–Lietuva. Belgijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės

muziejaus

rinkinių“. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma solidi ir įspūdinga belgų dailės kolekcija, kurioje yra net per 200 tapybos, skulptūros, grafikos,

taikomosios

dailės kūrinių bei medalių ir plakečių. Šioje parodoje pirParodos „Kolekcija:

mą kartą Belgijos kolekcija pristatoma taip išsamiai ir dokumentuotai.

Belgija–Lietuva. Belgijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio

Gegužės 19 d. vyko A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytojos Lore-

dailės muziejaus

tos Haidari fortepijono klasės mokinių koncertas „Skambėk, pavasarėli!“.

rinkinių“ atidarymas

Birželio 2 d. atidaryta norvegų menininkės Inger Johanne Brautaset paroda „Kelias į Aleppo“. Meno projektą „Kelias į Aleppo“ Inger Johanne Brautaset pradėjo susižavėjusi senovės civilizacijų pėdsakais Sirijoje ir neolito laikotarpio miestų statiniais, kurie buvo atidengti

210

archeologinių kasinėjimų metu. Birželio 21 d. surengta Eugenijaus Varkulevičiaus filmų peržiūra. Renginio metu buvo rodomi filmai: „The Cinema without camera“ (trukmė: 31min, 1995-2002 m. NYC AFA), „Legends of the Chelsea Hotel“ (truk mė: 56 min, 2000 NYC AFA), „FLUXUS 30 YEAR“ (trukmė: 1val. 32 min, NYC AFA). E. Varkulevičiaus filmus žiūrovams pristatė režisierius Vytautas Balsys. Birželio 29 d. muziejų lio

ke-

programa

„Dvarų tūros

kulatspin-

džiai“ pristatė tris premjeras kunigaikščių Oginskių paro doje „Veidai iš būtojo

laiko“

Muzikinį atradimą – paties

Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcijos katalogo pristatymas

kunigaikščio Oginskio muzikinius kūrinius. Pirmą kartą pianistas Be-

parodoje „Veidai iš

nediktas Bartulis atliko Rietavo dvaro orkestro vadovo Aloyzo Zeno-

būtojo laiko“

no Butkevičiaus kūrinį. Pristatytas išsamus Oginskių dvaro Plungėje kolekcijos katalogas. Liepos 8 d. atidaryta 18-ojo Tarptautinio Kauno kaulinio porceliano simpoziumo paroda. Paroda yra tris savaites trukusių porceliano simpoziumo dalyvių kūrybinių ir technologinių eksperimentų rezul-

turinys ↑

211

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

tatas. Simpoziume dalyvavo jaunosios kartos menininkai iš Estijos: Aleksandra Kazanina, Jana Zgun; Latvijos atstovai: Rudis Petersons ir Agnese Sunepa; lietuvės keramikės: Rūta Junutytė, Rūta Indriūnaitė, Ieva Bertašiūtė-Grosbaha, Eglė Steponavičė. Prie jų prisijungė VDA taikomosios keramikos programos studentai ir dėstytojai. Liepos 12 d. pradidėjo jau tradiciškai organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „VASARA, VASARA…“, kuriose kultūringai ir kūrybingai buvo galima išnaudoti savo atostogų metą. Tėčiai, mamos, seneliai ir senelės su vaikučiais ir vaikaičiais buvo kviečiami į M. Žilinsko dailės galeriją liepos ir rugpjūčio mėnesio antradieniais. Rugpjūčio 19 d. atidaryta tryliktojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ pagrindinė paroda „Gatvės vertė“. Paroda „Gatvės vertė“ tyrinėja viešosios erdvės ir gatvės fotografiją, šiandienines miesto, kaip gyvenamosios ir vartojamosios erdvės, apraiškas. Parodoje pristatyti 17 autorių darbai, atspindintys šiandienines įžvalgas, susijusias su miesto viešosios erdvės transformacijomis. Rugsėjo 23 d. vyko didžiausios šiuolaikinio meno festivalio „Kaunas mene“ parodos atidarymas. Esminis 7-ojo festivalio tikslas – per šiuolaikinių menininkų kūrybą ne vien pažvelgti į globalėjančio pasaulio atveriamas naujas kultūrinio bendradarbiavimo galimybes, bet ir parodyti visuomenei, kaip kultūros atstovai reaguoja, kaip mąsto šiandienos aktualiomis ekologijos, politinio gyvenimo, žmogaus teisių temomis. Todėl šio festivalio programoje – projektai, kalbantys apie aktualius socialinius, politinius, ekonominius, gamtos išsaugojimo, istorinės atminties, menininko, kaip šiuolaikinės kultūros atstovo, santykio su visuomene aspektus. M. Žilinsko galerijoje buvo galima pamatyti Andreas‘o Mares‘o (AT), Anidos Yoeu Ali (KH / JAV) / „Studio

212

Festivalio „Kaunas mene“ parodos atidarymas

Revolt“ (Pnompenis), Federico Baronello (IT), Rieko Kogos (JP), Patricijos Gilytės (LT / DE), Andriaus Kviliūno (LT), Valdos Verikaitės (LT), Joëlio Andrianomearisoa (MG / FR) kūrinius. Spalio 7 d. surengtas parodos „Halinos laikas ir Gederto menas“ atidarymas. Ekspozicijoje – H. Kairiūkštytės-Jacinienės ir Gederto Eliasso kūriniai iš Jelgavos (Latvija) muziejaus. Šioje parodoje rodyti Gederto Eliasso darbai sukurti 4-ajame dešimtmetyje, tuo metu, kai gyveno su žmona Halina Kairiūkštyte-Jaciniene. Jis sukūrė ne vieną Halinos portretą, kurie buvo reikšmingi ne tik jo kūrybiniam palikimui, bet ir visam Latvijos portreto žanrui. Ekspozicijoje lankytojus stebino garsios meno istorikės Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės iki šiol nepažinta pusė – čia ją buvo galima pamatyti kaip nuostabių eskizų kūrėją. Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės eskizai buvo rodomi pirmą kartą. Anksčiau nei viešai, nei menininkų bendruomenėje nebuvo žinoma apie šios dailės istorikės kūrybos apraiškas.

turinys ↑

213

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Spalio 20 d. atidaryta litvakų skulptoriaus Žako Lipšico (1891–1973) kūrybos paroda „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“. Parodoje

pristatytas

Ž. Lipšico kūrybos kelias: nuo vaikystės

jaunystės

metų gimtuosiuose Druskininkuose – iki studijų metais Paryžiuje skulptorių supusios meninės aplinkos ir vėlesnio gyvenimo periodo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Parodos „Gyvenimas

Parodoje

eksponuotos me-

skulptūroje. Žakui

nininko litografijos (eskizai žymiosioms skulptūroms), piešiniai, asme-

Lipšicui – 125“ atida-

ninė korespondencija, dokumentai, fotografijos ir skulptūros.

rymas

Lapkričio 19 d. lankytojai galėjo mėgautis Lietuvos edukologijos universiteto choro „Ave vita“ (vadovas Kastytis Barisas), Šiaulių universiteto merginų choro „Pavasaris“ (vadovas Gediminas Ramanauskas) bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinio choro „Gabija“ (vadovė Rasa Viskantaitė) atliekamais kūriniais. Lapkričio 20 d. savo dainomis žiūrovus džiugino Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (vadovas Algirdas Šumskis) bei Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos katedros mišrus choras „Studium“ (vadovė Birutė Janonienė).

214

Lapkričio 27 d. surengta ekskursija po Žako Lipšico (1891–1973) kūrybos parodą „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, kurią vedė kuratorė Aušra Rožankevičiūtė. Sekmadienio popietę lankytojai galėjo paklaidžioti šio žymaus Lietuvoje užaugusio modernizmo klasiko gyvenimo ir kūrybos vingiais. Gruodžio 10 d. pradėjo veikti Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-osioms metinėms paminėti skirta paroda. Meno ir kultūrinių mainų asociacija WAC iš Tokijo, Japonijos (World Art & Culture Exchange in Tokyo) pirmą kartą Lietuvoje pristatė Japonijos meną. Pa rodoje eksponuota beveik 100 Japonijos menininkų darbų. Tai tapyba, tradicinė japonų tapyba, skulptūra, kaligrafija, grafika, fotografija. Gruodžio 11 d. pakvietė ekskursija po Žako Lipšico (1891–1973) kūrybos parodą „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, kurią vedė kuratorė Aušra Rožankevičiūtė. Gruodžio 18 d. surengtas adventinis klasikinės gitaros koncertas. Renginyje dalyvavo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos gitaros mokytojos Olgos Lingienės ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojos Ingos Raginienės klasikinės gitaros klasės mokiniai, taip pat VDU Muzikos akademijos studentė Gabrielė Obuchavičiūtė. Renginio pradžioje edukatorė Jolanta Narkevičienė auditorijai pristatė klasikinei muzikai artimus praėjusių epochų menininkų kūrinius, kurie dalyviams ir klausytojams sustiprino harmoningą dailės ir muzikos sintezės pojūtį, suteikė papildomų žinių bei emocijų. Gruodžio 22 d. vyko A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytojos Loretos Haidari fortepijono klasės mokinių kalėdinis koncertas-paskaita „Pusnynuos nykštukai miega...“.

turinys ↑

215

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

„Geriausio 2015 metų kūrinio“ apdovanojimai

Sausio 16 d. duris atvėrė viena populiariausių ir daug žiūrovų dėmesio sulaukianti paroda „Geriausias metų kūrinys“. Parodoje „Geriausias 2015 metų kūrinys“ savo darbus pristatė 121 autorius. Kaip ir kasmet, čia buvo gausu įvairiausių temų bei stilistikos kūrinių, tarp kurių kiekvienas lankytojas tikrai atrado jam labiausiai patikusį. Parodai parengta edukacinė programa.

216

K AU N O P AV E IK S L Ų G AL E RIJA

Sausio 21 d. įvyko Audronės Petrašiūnaitės parodos „Tylus gyvenimas“ iš ciklo „Lūžio kartos vardai“ atidarymas. 2013 m. prasidėjęs parodų ciklas „Lūžio kartos vardai“ šįkart pristatė Audronę Petrašiūnaitę (g. 1954) – vieną aktyviausių Lietuvos tapytojų, kuri nesiliauja stebinti vis naujais kūrybiniais ieškojimais. Į dailės pasaulį Petrašiū„Geriausio 2015 metų kūrinio“ ekspozicijos

naitė atėjo XX a. 9 deš. su jautrios koloristikos darbais, pasakojančiais asmeninio gyvenimo istoriją. Parodai parengta edukacinė programa.

fragmentas

Vasario 16 d. vyko parodos „Geriausias 2015 metų kūrinys“ laureatų paskelbimas ir apdovanojimas. Jau šešioliktą kartą buvo išrinkti ir apdovanoti geriausi Kauno menininkai. Daugiausia miesto gyventojų dėmesio sulaukė menininkų grupės, kurią sudarė Jūratė Kluonė, Antonas Kaliužka, Edgaras Grušnys, Kšyštofas Četyrkovskis, Tadas Šimkus, Žygimantas Amelynas, Ieva Voroneckytė, Vytenis Jakas, sieninės tapybos darbas „Urmo geležinkelio stotis“. Vasario 25 d. surengtas Eimučio Markūno parodos „Didžiojo chaoso mažoji versija“ atidarymas. Šioji E. Markūno paroda yra jo sukurtos ir šešerius

turinys ↑

217

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

metus gvildentos grafito technika atliktų darbų reziumė. Parodai parengta edukacinė programa. Kovo 24 d. buvo pristatyta britų dramaturgo Timo Croucho pjesė „Anglija“. Tai spektaklis apie svetimą širdį žmogaus kūne, svetimą kultūrą šalies viduje ir svetimą meno formą – teatrą galerijoje. Šiam spektakliui ne atsitiktinai pasirinkta galerijos erdvė – mat tokia pristatymo forma dar labiau išryškina pagrindinę pjesės temą: vieno dalyko gyvavimą kitame – širdies, kultūros ir teatro gyvavimą ten, Vytenio Lingio personalinės parodos „Šešėlio šviesa“

kur jiems įprastomis aplinkybėmis nepriklauso būti. Pjesės autorius Timas Crouchas yra plačiai pripažintas inovatyvių, interaktyvių ir jautrių spektaklių kūrėjas.

atidarymas

Balandžio 1 d. atidaryta Vytenio Lingio personalinė paroda „Šešėlio šviesa“.

Joje

atsiskleidė

metų nuolat kintantis

autoriaus

kūrybinis

kelias.

Nors daugiausiai dėmesio

skiria-

ma tapybai, šalia buvo eksponuojami ir piešiniai, scenografijų

bei

instaliacijų dokumentacija, filmas pagal Romo Lileikio ir Kipro Mašanausko „Rekviem“. Parodai parengta edukacinė programa.

218

Balandžio 5 d. surengtas susitikimas su vilniečiu tapytoju Vyteniu Lingiu jo naujausioje parodoje „Šešėlio šviesa“. Balandžio 20 d. įvyko Danieliaus Sodeikos – skulptoriaus, scenografo, instaliacijų kūrėjo parodos iš ciklo „Lūžio kartos vardai“ atidarymas. Parodoje „Lūžio kartos vardai“ Sodeika sukūrė instaliaciją, kurią suprasti padeda atpažįstami

ženklai,

kiekvieno interpretuojami pagal savo išmintį

patirtį.

Instaliacijos

lite-

ratūriškumas

pri-

mena skulptoriaus dar

sovietmečiu

išmoktas pamokas, kad kūrinio forma įprasmina

turinį.

D. Sodeikos kūrinio tekstas perskaitomas vaizde. Danieliaus Sodeikos parodos atidarymas

Gegužės 3 d. vyko susitikimas su skulptoriumi, scenografu, instaliacijų kūrėju Danieliumi Sodeika jo naujausioje parodoje. Gegužės 5 d. atidaryta šiuolaikinio meno paroda „Atstumai be ribų“, skirta Kauno dailės gimnazijos 70-mečiui. Šios parodos dalyvių: Audriaus Arlausko, Ausmos Bankauskaitės, Indrės Baronės (Šataitės), Karolinos Bielskytės, Kazimiero Brazdžiūno, Manto Daujoto, Milenos Grigaitienės, Aušros Jasiukevičiūtės, Indrės Jaskūnienės,

turinys ↑

219

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Jolantos Kyzikaitės, Eglės Knyzės, Linos Kusaitės, Agnės Liškauskienės, Igno Maldžiūno, Tado Maksimovo, Martyno Martišiaus, Sauliaus Paliuko, Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės, Grytės Pintukaitės, Monikos Plentauskaitės, Tautvilo Povilionio, Andriaus Pukio, Miglės Pužaitės, Airidos Rekštytės, Mildos Sležaitės, Gabrielės Šermukšnytės, Onos Šmitaitės, Vaidos Tamoševičiūtės, Jurgos Užkurnytės, Eglės Vaitulevičiūtės, Karolio Vaivados, Mariaus Zavadskio kūrybinis kelias, pirmieji rimtesni vaizduotės ir kūrybiškumo blyksniai gimė Kauno dailės gimnazijos erdvėse – čia ėmė skleistis šiuo metu aktyviai kuriančių Eugenijaus Varkulevičiaus tapybos ir videodarbų parodos

menininkų kūrybinis mąstymas ir formuotis požiūris į juos supantį pasaulį. Parengta edukacinė programa.

atidarymas

Birželio 16 d. įvyko Eugenijaus

Varku-

levičiaus tapybos ir videodarbų parodos atidarymas.

Paro-

da skirta pristatyti ankstyvesnio laikotarpio videodarbus ir dabartines drobes vienoje ekspozicijoje. Abiejuose laikotarpiuose atsispindi dėmesys

žmogaus

santykiui su gamta, jį supančia aplinka. Rugsėjo 2 d. surengtas parodos „Arūnas Vaitkūnas (1956–2005). Tapybos principas“ atidarymas. 2016 m. tapytojui Arūnui Vaitkūnui

220

būtų sukakę šešiasdešimt metų. Deja, likimas

pakoregavo

savaip.

Nebepama-

tysime naujų kūrinių, tačiau

galime

pasi-

džiaugti mums paliktais,

užbrėžiančiais

aiškią ribą tarp šiapus ir anapus. Paroda „Tapybos principas“ skirta paminėti dailininko šešiasdešimtąsias gimimo metines. ParoParodos „Arūnas Vait-

doje eksponuoti tris-

kūnas (1956–2005).

dešimt penki darbai, apimantys laikotarpį nuo 1982 m. iki 2004 m.,

Tapybos principas“

dailininko sukurti jo sodyboje Margionyse.

atidarymas

Rugsėjo 8 d. parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ pratęsė „Lūžio kartos“ mokytojos Laimos Drazdauskaitės parodos atidarymas. Kontempliatyvūs paežerės, pajūrio, laukų, išvykų po kaimus motyvai L. Drazdauskaitės tapyboje tai išsilieja iki abstrakcijų, tai susmulkėja iki apibendrintų detalių. Dailininkė visą laiką buvo ir išlieka abstrahuotos tapybos meistrė, kurios įkvėpimo šaltinis – gamta, o kūrinių filosofija artima M. K. Čiurlionio darbams. Spalio 13 d. įvyko 6-osios tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“ pagrindinės atrankinės konkursinės parodos „Kryptys ir iššūkiai“ atidarymas. Ekspozicijoje – 60 autorių iš 11 šalių meno kūriniai, kuriuos šiai konkursinei parodai atrinko tarptautinė žiuri. Didžiąją at-

turinys ↑

221

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

rankinės parodos dalį sudarė

abstrakčios,

dažniausiai

ekspre-

syvios gamtos kaitos įkvėptos Jose

akvarelės.

dominavo

siužetas ar pasakojimas, o vaizdiniai, akcentuojant akvarelės raiškos galimybes.

priemonių Kai

ku-

rie autoriai nevengė abstrakčių kompozicijų papildyti figūrų fragmentais ar peizažo elementais. Tik vienas kitas autorius pernelyg

nenutolo

nuo tradicinių žanrų – natiurmorto, peizažo ar figūrinės kompozicijos. Lapkričio 17 d. parodų ciklą „Lūžio kartos Janis Spalvins akvarelė akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“

vardai“ pratęsė „Lūžio kartos“ mokytojo Alfonso Vilpišausko parodos atidarymas. Alfon-

parodoje „Kryptys ir

so Vilpišausko (1945–2015) svarbą Lietuvos dailės istorijai parodo

iššūkiai“

jo kaip tapytojo ir kaip dėstytojo talentas. Tapybos pajutimą ir jos prasmės suvokimą puoselėjęs A. Vilpišauskas visada liks vienu svar-

222

biausių

dailininkų,

padariusių

neabe-

jotiną įtaką Lietuvos tapybai. Gruodžio 1 d. vyko Lietuvos

dailininkų

sąjungos organizuojamos XVI Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės „Nomadiški vaizdai” parodos, sudarytos

iš

kon-

kurso būdu atrinktų Lietuvos menininkų kūrinių, atidarymas. Į parodą atrinkti kūriniai atliepia trienalės organizatorių nuostatą, kad tapybos išraiškos formas galima suvokti kaip

A. Vilpišauskas. Kelionė. 1991 m.

potencialią begalybę, galinčią įgauti įvairiausių konfigūracijų, laisvai augti ir plėtotis bet kuria kryptimi. Trienalėje akcentuojamas tapybos inovatyvumas, jos naudojamų reprezentavimo būdų, formatų, medžiagų pokyčiai. Parengta edukacinė programa.

turinys ↑

223

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

KERAMIKOS MUZIEJUS Sausio 14 d. įvyko „Archyvo“ grupės parodos „Orų prognozė“ atidarymas. Renginio metu gyvai skambėjo Artūro Bumšteino garso kompozicija „Nauji seni garsai“. Paroda subūrė išties unikalias Lietuvos asmenybes: Dormantę ir Jurgį Penkinskius, Gojaus kaime lyg meno kūrinį puoselėjančius savo būtį, Juozą Rimkų, Raseinių rajone prie Ažytės upelio sodinantį ąžuolų girią, angelų meistrą Liudviką Ivaškevičių, fotografą Giedrių Liagą, pernai prie grupės prisijungusią Jovilę Talmantaitę El-Mansour ir augalų sielas pažįstančią Laimą Dzigaitę. Sausio 29 d. surengtas Haruhiko Ito (Japonija) porceliano kūrinių parodos atidarymas. Renginio metu japoniškos arbatos ceremonijos ypatumus atskleidė VDU Azijos studijų centro lektorė Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė. Gylio matmuo ryškus japonų keramikos meistro Haruhiko Ito porceliano parodoje. Ne tik todėl, kad viename jo žiestame dubenyje veriasi Naruto sūkurys: Japonijos gamtos įdomybė, didžiausias pasaulyje vandens verpetas, dėl jūros potvynių ir atoslūgių susidarantis Naruto sąsiauryje. Visa jėga parodos lankytojų žvilgsnius ir mintis įtraukė ypatinga kūrinių estetika, atskleidžianti zen budizmo filosofijos principus. Vasario 5 d. atidaryta jaunosios kartos keramikės Ievos Bertašiūtės-Grosbahos paroda „Molio būsenos“. Menininkę domina šios taip gerai pažįstamos medžiagos būvių įvairovė – molis gali būti sausas ir trapus, minkštas ir plastiškas, skystas ir kietas. Įdomūs ir procesai, kuriuos patiria molis, tradiciniai veiksmai, atliekami dirbant su juo: medžiagos ruošimas, formavimas, džiovinimas, degimas. Paroda

224

K E R AM IK OS M U Z IE JU S

„Molio būsenos“ nustebino naujai atrastomis šios medžiagos savybėmis ir netikėtu kūrybos procesu. Nuo vasario 6 d. lankytojų laukė atviros žiedimo dirbtuvės. Keramikos muziejus drauge su VDA KF keramikos katedra kvietė kauniečius išmėginti molio žiedimą. Jaunieji keramikai Jonas Nenortas ir Laurynas Stanevičius kartu su dirbtuvių dalyviais kartu įsuko žiedimo karuselę. Dirbtuvėse buvo svarbus ne tik įtraukiantis žiedimo procesas Bendradarbiaujant su VDA

– dalyviai tapo miesto gatvėmis keliaujančios meninės instaliacijos bendraautoriais.

KF keramikos katedra surengtos atviros žiedimo

Kovo 1 d. Muziejus uždarytas.

dirbtuvės

turinys ↑

225

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ, VELNIŲ MUZIEJUS

Giedrės Marijos Šimonytės-Švažienės parodos „Gyvenimo

Sausio 12 d. Velnių muziejuje atsidarė kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose vyko pasiruošimas Užgavėnėms. Edukacinės programos metu buvo kuriamas mitinis žiemos simbolis – Morė.

spalvos“ atidarymas

Sausio 28 d. įvyko Giedrės

Marijos

Šimonytės-Švažienės parodos „Gyvenimo

spalvos“

atidarymas. Pirmą kartą

surengtoje

G. Šimonytės-Švažienės

parodoje

lankytojams statyta įvairios

apie

pri30

temati-

kos kūrinių. Darbuose, atliktuose akvarelės, guašo, akrilo technika, vyravo fantastinė abstakcija, peizažas, natiurmortas. Menininkė pasižymi savitu spalvos ir formos pajautimu.

226

A . ŽMU ID Z IN AV IČ IAU S K Ū R IN IŲ IR R IN K IN IŲ M U Z IE JU S

Kovo 3 d. atidaryta teatro ir kino dailininkės Gražinos Konstancijos Remeikaitės paroda, kurioje buvo galima susipažinti su beveik keturis dešimtmečius apimančia dailininkės kūryba. G. Konstancija Remeikaitė sukūrė kostiumų eskizų daugiau nei dvidešimčiai kino filmų ir trisdešimt šešiems teatro pastatymams. Ekspozicijoje buvo galima pamatyti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus naujai įsigytus dailininkės kostiumų eskizus – per penkiasdešimt teatro spektakliams ir kino filmams kurtų darbų, originalius pirmojo dailininkės spektaklio A. Strindbergo dramos „Mirties šokis“ (rež. J. Miltinis, 1973), kino filmo „Anglų valsas“ (rež. G. Lukšas, 1982) ir kabareto įkvėptos J. Offenbacho operetės „Gražioji Elena“ (rež. L. M. Zaikauskas, 1989) kostiumus. Parodos „Arūnas Vaitkūnas (1956–2005).

Balandžio 7 d. duris atvėrė Lietuvos grafikos meistrų Rolando Rimkū-

Tapybos principas“

no ir Rimvydo Kepežinsko inicijuota paroda „Jaunystė“, kurioje prista-

atidarymas

toma Vilniaus dailės akademijos (VDA) Vilniaus fakulteto Grafikos katedros ir Kauno fakulteto Grafikos katedros absolventų kūryba. Parodos pobūdis leido suburti aštuonis jaunus

skirtingus menininkus,

kurie žiūrovui pateikia savo naujausius taikomosios ir vaizduojamosios grafikos darbus.

turinys ↑

227

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Gegužės 18 d. Velnių muziejuje atidaryta italų menininko Giovanni Matano kūrybos paroda „Tolimos dainos“ („Canti Lontani“). Tapybos ir grafikos srityje dirbantis autorius šį kartą žiūrovams pristato skulptūrinius objektus. Šie darbai primena mitologinių būtybių, keistų, neVlado Eidukevičiaus (1891–1941) kūrybos parodos „Dailininkas

matytų padarų galvas ir puikiai temiškai papildo Velnių muziejaus ekspoziciją.

klajūnas“ atidarymas

Gegužės 26 d. įvyko Vlado Eidukevičiaus (1891–1941) kūrybos parodos „Dailininkas klajūnas“, skirtos 125-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Didžiąją parodos dalį sudaro 3–4 dešimtmetyje sukurti portretai, kompozicijos, peizažai, pasižymintys apibendrinta, klasikine ir lakoniška kompozicija, sodriu koloritu, sudėtinga daugiasluoksne faktūra. Paro doje pristatomi V. Eidukevičiaus darbai – tik maža dalelytė jo didžiulio, po Europą išblaškyto, visuomenei iki šiol nežinomo kūrybinio palikimo. Rugpjūčio 25 d. atidaryta parodų serijos „Šiandien prieš vakar“ tapybos paroda, skirta garsaus lietuvių tapytojo Arūno Vaitkūno (1956–2005) atminimui ir VDA KF Tapybos studijos (dabar Tapybos katedra) dvidešimtmečiui. Parodos dalyviai: Agnė Deveikytė-Liškauskienė, Ausma Bankauskaitė, Kristina Jatautaitė, Julija Gleiksner, Linas Jurčikonis. Šios parodos nėra vien tik pagarbus mokytojo paminėjimas, bet ir bandymas sujungti būtąjį ir esa-

228

mąjį laiką viename taške. Déjà vu. Parodos „Šiandien prieš vakar“ pasakoja apie laiką, nuolatinę gyvenimo procesų kaitą, tapybos santykį, mokytojo ir jo mokinių ryšį. Visi parodų dalyviai vienaip ar kitaip yra siejami bendros patirties, vietos ir laiko saitais. Spalio 27 d. surengtas parodos „Paletė ir gyvenimas“, skirtos 140-osioms dailininko A. Žmuidzinavičiaus gimimo metinėms, atidarymas. A. Žmuidzinavičius – vienas iš žinomiausių peizažo meistrų. Tačiau negalima pamiršti, jog A. Žmuidzinavičius buvo aktyvus visuomenininkas,

kovoto-

jas, stovėjęs prie Lietuvos

valstybingumo

formavimosi pamatų, patyręs besikeičiančio laiko

(politinių

san-

tvarkų) verpetus. Tapyba A. Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų

studentiškų

darbų sukūrimo iki devyniasdešimties metų jubiliejaus daugiau Parodos „Paletė ir gyvenimas“ atidarymas

sukauptas kaip

dviejų

tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, etiudai ir eskizai. Lapkričio 18 d. surengta ekskursija latvių kalba po parodą „Paletė ir gyvenimas“, skirtą 140-osioms Antano Žmuidzinavičiaus gimimo metinėms.

turinys ↑

229

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

A. IR P. GALAUNIŲ NAMAI

J. Jaronienė Prie šulinio Merkinėje

Gegužės 19 d. atidaryta tautodailininkių Jūratės Jaronienės, Viktorijos Jurgutienės, Valerijos Gervienės, Reginos Marcinkevičienės ir Janinos Petraitienės tapybos darbų paroda „Gamtos paviliotos...“.

230

A. IR P . G AL AU N IŲ N AM AI

Gegužės 21 d. vyko Kauno 1-osios muzikos mokyklos ir Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojų Vidos Adomavičienės, Irinos Tranauskienės, Rasos Derbutienės ir Renatos Morkūnienės mokinių kamerinės muzikos koncertas „Garsų lietus“. Gegužės 24 d. surengtas A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytojų Onutės Andriuškevičienės ir Ilonos Štaraitienės fleitos klasės mokinių koncertas. Gegužės 31 d. įvyko Kauno 1-osios muzikos mokyklos ir Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojų Vidos Adomavičienės, Rasos Derbutienės ir Renatos Morkūnienės mokinių kamerinės muzikos koncertas, skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai.

turinys ↑

231

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

Sausio 8 d. vyko knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo jos sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, knygos recenzentė prof. Regina Koženiauskienė, Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrijos tarybos narė prof. Irena Bakley, rašytojas ir vienas iš straipsnių autorių Eugenijus Ignatavičius, straipsnių autorius prof. Alfonsas Vaišvila. Knygos pristatymą moderavo dr. Ingrida Jakubavičienė. Muzikinę programą atliko Domeikavos choras „Versmė“ (vadovė Rasa Andriukaitienė, koncertmeisteris Rimvydas Kruopis) bei karinio folkloro vyrų ansamblis „Karužė“ (vadovas Rokas Sinkevičius). Vasario 4 d. surengtas istorijos temomis rašančio žurnalisto Aro Lukšo straipsnių rinktinės „Laisvės istorijos mozaika“, kurioje atspindimas Lietuvos grįžimo į Europos šeimą kelias, pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius A. Lukšas, dienraščio „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Leidinyje, kurį išleido dienraštis „Lietuvos žinios“, pateiktos svarbiausių Lietuvos įvykių nuo 1918 iki 1934 m. apžvalga ir priežastys, kurios ne visada randa vietos moksliniuose darbuose ir matomos plika akimi, tačiau yra svarbios norint suvokti valstybės raidą.

232

IS T OR IN Ė L R P R E Z ID E N T Ū R A

Vasario 16 d. jau ketvirtus metus iš eilės į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventę lankytojus pakvietė su šūkiu pažinti, suprasti, didžiuotis. Šventinė diena prasidėjo ketvirtuoju projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ etapu, audiencijų salėje susirinkusios istorijos mėgėjų ir profesionalų komandos varžėsi dėl Pirmosios Lietuvos Respublikos istorijos žinovo vardo, vyko Kauno kultūros centro „Tautos namai“ ir Kauno Žinių turnyro „Šimt mečio belaukiant“ dalyviai

turinys ↑

miesto savivaldybės organizuotas šventinis koncertas ir teatralizuotas susitikimas su istoriniais personažais, tarp kurių buvo ir 150-metį švenčiantis Prezidentas Kazys Grinius.

233

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Vasario 25 d. vyko atminimo vakaras, skirtas 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarams paminėti. Buvo prisiminti šie vasario mėnesį gimę signatarai: Jonas Smilgevičius, Kazys Bizauskas, Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis. Pranešimus skaitė Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė, istorikas Deimantas Ramanauskas, Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir Paulius Saudargas, politologas Linas Kojala. Kovo 3 d. surengtas Istorinės Prezidentūros muziejininkės ir istorijos mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės knygos „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ pristatymas. Renginyje dalyvavo istorikai doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė (VU) ir prof. dr. Jonas Vaičenonis (VDU), prof. dr. Virginija Jurėnienė (VU KHF) ir autorė dr. Ingrida Jakubavičienė. „Versus aureus“ leidyklos išleistoje knygoje pasakojama apie unikalų Antano ir Sofijos Smetonų duetą, kuris suskambo ne tik asKnygos „Dvasios gi-

meninio gyvenimo erdvėje, bet ir plačiame XX a. Lietuvos istorijos

das po senąjį Kauną“

kontekste.

pristatymas

Gegužės 5 d. su-

Audiovizualinio marš-

rengtas

audiovi-

zualinio

maršruto

ruto „Dvasios gidas

„Dvasios gidas po

po senąjį Kauną“

senąjį Kauną“ pri-

pristatymas

statymas. Maršruto autoriai kalba apie gyvą emocinę patirtį, kurioje susipina istoriniai faktai ir meninė tikrovė, miesto praeitis ir čia gyvenusių

234

žmonių

dramos. Renginyje dalyvavo maršruto kūrėjai – projekto sumanytoja Daiva Citvarienė, scenarijaus autorius žurnalistas Rytis Zemkauskas, istorikas Arvydas Pakštalis ir kiti. Gegužės 6 d. vyko Tarptautinė tradicinė knygos šventė „Laikas gyvena knygose“, skirta XXVII Knygos mėgėjų draugijos įkūrimo 85-mečio minėjimui ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Leonas Strioga prie savo kūrinio parodoje „Leonas Strioga – Kitoks“

Gegužės 12 d. atidaryta Leono Striogos metalo skulptūrų paroda „Leonas Strioga – Kitoks“. Skulptorius ėmėsi grubaus metalo, tarsi išsižadėdamas savo jaukių, ramybe spinduliuojančių darbų. Naujieji darbai, nors ir kitokie, tačiau savo temomis labai artimi autoriaus kūrybai: „Į karužę“, „Karys“, „Rūpestis“ ir daugelis kitų. Kūrybiniame procese dalyvauja ir Leono sūnus Aidas Strioga. Šios kūrėjų komandos dėka idėjos tampa kūnu – metalo skulptūromis. Gegužės 21 d. pažintinis-orientacinis žaidimas „Miesto bitės“, skirtas Tarp-

Parodos „Paletė ir gy-

tautinei muziejų nakčiai.

venimas“ atidarymas

Gegužės 21 d. pristatyta fotografijų paroda „Miesto bitės: žmonės ir jų darbai Kaune 1918–1940 m.“. Parodoje pristatoma 16 didelio formato nuotraukų, kuriose galima išvysti ano meto policininkus, stomatologus, ke-

turinys ↑

235

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

lininkus, statybininkus, paštininkus, gaisrininkus, ledų pardavėjus, grožio salono darbuotojus, vairuotojus, kontrolierius ir kt. Birželio 8 d. duris atvėrė paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“. Kokias karčias piliules su žmona Joana atgimimo laikotarpiu Kazys Grinius „girdė“ carinei valdžiai? Ar kultūros dozė, sukurta Grinių namuose Marijampolėje, buvo veiksminga Suvalkijos gyventojams? Kaip Kazys Grinius derino praktinės, profilaktinės medicinos žinias su administraciniu ir visuomeniniu darbu? Kaip sekėsi kovoti su politine karštine Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu ir kada demokratija pasiekė apogėjų? Kokią vietą demokratijos idėjos užėmė Kazio Griniaus šeimoje ir kokį peną kūnui bei sielai jie rasdavo laisvalaikiu? Į šiuos ir daug kitų klausimų galima rasti atsakymus Istorinės Prezidentūros parodoje „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“. Liepos 1 d. įvyko parodos „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“ atidarymas. Artėjant valstybės šimtmečiui, pakviesta pažvelgti į tarpukario šventes ir iš jų vieniems pasimokyti dalyvavimo kultūros, o kitiems – kaip suvienyti žmones bendrai idėjai. Šia paroda siekta atskleisti tarpukariu šventėmis dėliotų valstybės ir valdančiųjų asmenų prioritetus bei paaiškinti šios dėlionės motyvus ir įgyvendinimo būdus. Rugpjūčio 12 d. surengtas dr. Vyto Jankausko knygos „Kunigaikščiai Svirskiai XIV–XVI a.: nuo gentinės aristokratijos iki LDK politinės tautos“ pristatymas. Renginio metu knygos autorius skaitė paskaitą „Lietuvos valstybingumo bruožų paieškos: gentinė aristokratija ir kunigaikščiai Svirskiai“.

236

Parodos „Praktinė demokratija: Prezi-

Rugsėjo 9–11 d. Istorinės Prezidentūros sodelis buvo tapęs Kauno

dento Kazio Griniaus

kultūros sostine! Čia būrėsi poezijos, fotografijos, džiazo mėgėjai bei

receptas“ atidarymo iškilmės

visi, tikintys Kauno Europos kultūros sostinės 2022 metais perspektyva. Sodelyje įsikūrė Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 komanda, prisistatymą surengė literatūros ir kultūros leidinys „Nemunas“, savo programą pristatė „Kaunas photo“ festivalis, Audiencijų salėje koncertą surengė ir filmą parodė festivalio „Kaunas Jazz Ruduo“ rengėjai. Rugsėjo 22 d. pristatyta nauja Lietuvos edukologijos universiteto istoriko prof. dr. Juozo Skiriaus knyga „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“. Renginyje dalyvavo LEU prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas, VDU Lietu-

turinys ↑

237

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

vių išeivijos instituto direktorius prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, VDU lietuvių išeivijos instituto mokslinė bendradarbė dr. Daiva Dapkutė, LEU leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas ir knygos autorius prof. dr. Juozas Skirius. Renginį vedė istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. Monografijoje nušviečiama Lietuvos tautininkų valdžios vykdoma politika JAV lietuvių atžvilgiu 1926–1940 metais. Remiantis gausiais šaltiniais, analizuojamas išeivijos ideologinių srovių (katalikų, tautininkų, socialistų ir kitų) požiūris į Lietuvos valdžią po 1926 m. perversmo, tyrinėjama tautininkų vyriausybės pozicija ir bandymai pralaužti susidariusią išeivijos opoziciją. Rugsėjo 30 d. vyko mokslinė konferencija „Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė – 130 gyvos istorijos metų“ bei naujos knygos Sofija ČiurKnygos Sofija Čiur-

lionienė-Kymantaitė „Tautos auklėjimo mintys“ pristatymas. Konfe-

lionienė-Kymantaitė

rencijos tikslas – pasidalyti moksliniais ir kultūriniais atradimais, pa-

„Tautos auklėjimo

rodančiais šios asmenybės indėlį į atskiras Lietuvos meno, pedago-

mintys“ pristatymas

gikos, diplomatijos, lietuviškumo, visuomenės

gyvenimo

sritis. Taip pat pabandyti naujai įvertinti S. Čiurlionienės veiklą, peržvelgti jos aktualius ryšius su šiandienos Lietuvos realijomis.

238

Spalio

mėnesio

trečiadieniais

buvo pakviesti pagyvenę žmones susipažinti su naujausiomis muziejaus parodomis: „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“ ir „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“. Valandos trukmės nemokamos ekskursijos su gidu vyko visus keturis spalio trečiadienius. Lapkričio 26 d. kalėdiniame Istorinės Prezidentūros sodo įžiebimo renginyje „Žiema artėja, pone Prezidente!” atgijęs K. Grinius išgyveno džiugias švenčių laukimo akimirkas, dramatišką politinį perversmą ir netikėtai puikų asmeninio gyvenimo posūkį. Įtempto siužeto istoriją pasakojo aktorius Edvinas Vadoklis, J. Gruodžio muzikos konPrezidentūros sodo

servatorijos studentai ir ugnies atli-

įžiebimo renginys

kėjų trupė „Ugnies valdovai“.

„Žiema artėja, pone Prezidente!”

Gruodžio 9 d. vyko jaunųjų talentų koncertas iš adventinių koncertų ciklo „Iš širdies į širdį“, kurį miestiečiams dovanojo Kauno I muzikos mokykla.

turinys ↑

239

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Gruodžio 15 d. surengtos naujo leidinio „Laikinoji sostinė 10/160“ sutiktuvės. Miestiečių ir miesto svečių teismui atiduotas Istorinės Prezidentūros sodelyje 2007–2016 m. rengtų fotografijos parodų katalogas, kuriame lietuvių ir anglų kalba pasakojama 10 laikinosios sostinės istorijų ir pateikiama 160 unikalių iliustracijų. Gruodžio 16–17 d. nuskambėjo Prezidento Kazio Girniaus metų finalinis akordas. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį ir to meto prezidento instituciją reprezentuojantis muziejus skelbė prieš 150 metų gimusio ir prieš 90 metų prezidento priesaiką ištarusio pavyzdinio Lietuvos demokrato Kazio Griniaus dienas. Penktadienį surengta mokinių diena: ekskursijas apie Prezidentą Kazį Grinių vedė Kauno Kazio Griniaus progimnazijos mokiniai. Šeštadienį, Kazio Griniaus gimimo dieną, į piliečių dieną pakviesti visi žmonės, kurie norėjo daugiau sužinoti apie šios asmenybės gyvenimą ir darbus. Muziejaus darbuotojai apsilankiusiuosius supažindino su paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“ ir Kazio Griniaus palikimu Istorinėje Prezidentūroje. Gruodžio 17 d. minint Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines, režisierius Gytis Bernardas Padegimas kartu su aktoriais kauniečius bei miesto svečius pakvietė į pjesės „Alksniškiai“ skaitymą.

240

Kazio Griniaus dienos

turinys â&#x2020;&#x2018;

241

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Balandžio 3 d. įvyko

parodos

„Ne-

užmirštamoji

Sofi-

ja“, skirtos Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės

130-os-

ioms gimimo metinėms,

atidarymas.

M. K. Čiurlionio memorialiniame

mu-

ziejuje eksponuojama retrospektyvinė

Aktorė Dalia Miche-

paroda

–

tai

lyg

Sofijos

sugrįžimas

į Čiurlionių šeimos

levičiūtė jubiliejinės

namus, sugestyviai perteikta Sofijos gyvenimo istorija, biografinės ato-

parodos „Neužmirš-

dangos, lyriški ar dramatiški išgyvenimai, gyvenamojo meto atspindys.

tamoji Sofija“ metu M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje ruošiasi skaityti Čiurlionių

Gegužės 13 d. atidaryta Algimanto Švėgždos (1941–1996) pastelių paroda „Ką mena M. K. Čiurlionio obelys“, skirta dailininko 75-osioms

knygos „Lietuvoje“

gimimo metinėms. Parodos koncepcijai pasirinktas vieno iš Švėgž-

tekstų ištraukas

dos lankymosi Druskininkuose periodas, kur kone per savaitę buvo nutapytas unikalus 20 pastelių ciklas.

242

M . K . Č IU RL ION IO M E M OR IAL IN IS M U Z IE JU S

Gegužės 21 d. lankytojus

sukvietė

tarptautinės muziejų nakties renginiai. Birželio 7 d. pristatyta

dailininkės

Albinos

Makūnai-

tės

raižinių

paro-

da „Žalčio pasaka“. Albina

Makūnaitė

(1926–2001) – Lietuvos grafikos klasikė,

Studijos „Mikutis“ surengtas pučiamųjų instru-

kurios dauguma raižinių sudaro lietuviškos grafikos aukso fondą. Jos

mentų koncertas,

iliustracijos Aldonos Liobytės, Vinco Krėvės, Antano Vienuolio Jono

vadovaujamas

Biliūno, Kristijono Donelaičio knygoms, tautosakos palikimui pratur-

Druskininkų kultūros puoselėtojo premijos laureato

tino ne tik iliustracinės grafikos lobyną, bet ir lietuviškos literatūros panoramą.

Juozo Mikolainio M. K. Čiurlionio memorialiniame

Liepos 11 d. vyko tapytojo, pedagogo, profesoriaus, vieno žymiausių

muziejuje tarptauti-

XX a. pirmos pusės kultūros veikėjų Jono Šileikos parodos „Tobuloji

nės muziejų nakties proga.

klasika“ pristatymas. Dailininko kūriniai – tai ištisa portretų bei peizažų galerija, šiandien atskleidžianti ir nacionalinį Lietuvos identitetą. Šalia portretų dailininkas nutapė daug puikių tėviškės peizažų – daugiausia Nemuno, Kauno ir jo apylinkių vaizdų. Liepos 16 d. koncertavo pianistė Birutė Vainiūnaitė. Repertuare skambėjo M. K. Čiurlionio, E. Grieg`o, F. Liszt`o bei S. Vainiūno kūriniai.

turinys ↑

243

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

Liepos 17 d.

su-

rengtas XIV Tarptau‑ tinio menų festiva‑ lio „Druskininkų va‑ sara su M. K. Čiur lioniu“ atidarymas. Renginyje

dalyva-

vo mišrus choras „Druskininkai“,

dovė Inga Vagnoriūtė, Andrius Vasiliauskas jonas),

(fortepi-

Kristijonas

Megelinskas (fortepijonas).

XIV tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu" atidarymas. Kalba

Liepos 20 d. vyko improvizacijų vakaras „Pasak Čiurlionio“, kurio metu koncertavo pianistas Giedrius Nakas.

LMRF direktorė Liucija Stulgienė. Fone – Druskininkų

Liepos 27 d. koncertavo pianistas Rokas Valuntonis. Repertuare

miesto mišrus choras

skambėjo M. K. Čiurlionio, L. van Beethoveno, F. Chopino, F. Liszto,

„Druskininkai".

P. Tchaikovskio, V. Horowitzo kūriniai. Liepos 30 d. koncertavo Dainius ir Asta Vaičekoniai (JAV). Repertuare skambėjo M. K. Čiurlionio, D. Vaičekonio, Z. Bružaitės, M. Ravelio, F. Mendelssohno, M. Horno, A. Piazzolla kūriniai. Rugpjūčio 3 d. surengtas pianisto Motiejaus Bazaro koncertas. Repertuare skambėjo M. K. Čiurlionio ir P. Hindemith kūriniai.

244

Rugpjūčio 4 d. vyko filmo „Antanas Smaliukas“ pristatymas. Rugpjūčio 6 d. koncertavo pianistas Joris Sodeika. Repertuare skambėjo M. K. Čiurlionio, W. A. Mozarto, F. Chopino, F. Liszto, M. Mussorgskio, S. Rachmaninovo kūriniai. Rugpjūčio 10 d. koncertavo pianistas Rimantas Vingras (Anglija). Repertuare skambėjo M. K. Čiurlionio, F. Schuberto kūriniai. Rugpjūčio 13 d. surengtas Andriaus Vasiliausko koncertas. Repertuare skambėjo M. K. Čiurlionio, L. van Beethoveno, C. Debussy, F. Poulenco, M. Ravelio kūriniai. Pianistas prof. Rokas Zubovas atidaro kasmetinį muzikos

Rugpjūčio 17 d. koncertavo pianistė Guoda Gedvilaitė. Renginio

festivalį „Fortepijoni-

metu skambėjo M. K. Čiurlionio, G. Gershwino, A. Piazzolla-G. Ge-

nės muzikos vasara Druskininkuose“

dvilaitės, L. M. Gottschalko, F. Chopino, N. Kapustino, W. Gillock-G. Gedvilailtės kūriniai. Rugpjūčio

koncertavo Leonidas Dorfmanas. Skambė‑ jo D. Scarlatti, J. Brahmso, F. Schuberto, F. Schuberto-F. Liszto, F. Liszto, F. Chopino kūriniai. Rugpjūčio

vyko festivalio „Muzika be sienų“ kon-

turinys ↑

245

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

certas „M. K. Čiurlionis, jo amžininkų kūryba ir epocha“. Renginyje dalyvavo: P. Andersson, D. Ali, M. Jacobs, A. Jaron, V. Nosina, D. ir S. Platonovos, E. Starodubrovskaja, V. Vitaitė, I. Vyšniauskaitė, A. Žvirblytė. Rugpjūčio 24 d. koncertavo Aleksandra Žvirblytė. Repertuare skambėjo M. K. Čiurlionio, K. Szymanowsi, A. Scriabino, F. Chopino kūriniai. Rugpjūčio 27 d. vyko pianisto Jurgio Karnavičiaus koncertas. Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, R. Schumanno, E. Griego kūriniai. Rugpjūčio 30 d. surengtas kūrybos vakaras „Naujoji Romuva pas Čiurlionį“. Rugsėjo 6 d. atidaryta Vytauto Tamoliūno (1955–2009) tapybos darbų paroda „Įrašyta gyvenimo knygoje...“. Vytauto Tamoliūno tapybą išskiria impresionistinė raiška, smulkūs, muzikalūs potėpiai, sukuriantys vibruojančios erdvės iliuziją, kupiną paslapties ir sakralumo. Rugsėjo 20 d. įvyko parodos „M. K. Čiurlionio atvirlaiškiai: broliška meilė ir kūrybos aidai“ atidarymas, skirtas M. K. Čiurlionio 141-osioms gimimo metinėms. M. K. Čiurlionio atvirlaiškiai – tai ypatingi praeities dokumentai, laiko ženklai, daugiasluoksnis kultūrinis ir istorinis palikimas, minimalistinio epistolinio žanro šedevrai. Lapkričio 5 d. vyko renginys-paskaita „Ankstyvosios tapybos ir rankos rašto genezė M. K. Čiurlionio atvirlaiškiuose“. Renginyje dalyvavo Vilniaus dizaino kolegijos šrifto lektorė Rasa Špokauskaitė, tyrinėjusi M. K. Čiurlionio laiškus ir atvirlaiškius, braižą ir rašyseną bei Vilniaus dailės akademijoje ta tema apgynusi magistro darbą.

246

Lektorė pasidalino savo tyrinėjimų faktine medžiaga, pristatė pagal M. K. Čiurlionio rašyseną sukurtą šriftą. Lapkričio 12 d. surengta literatūrinė popietė „Siunčiu tau siuntinėlį...“, skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės metams. Renginyje dalyvavo ir M. K. Čiurlionio laiškus Sofijai skaitė aktorius Justas Tertelis (Vilnius). Lapkričio 25 d. atidaryta Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės grafikos pa roda „Tarp sapno ir pabudimo“. Grafikės E. K. Kriaučiūnaitės kūryba reflektuoja iliuzijos ir realybės kontrastus, traukia originaliomis rankų darbo popieriaus technikomis, išraiškų ir plastikos individualumu.

„Apkabinkime, pasveikinkime Kastuką“. Nuotraukoje su Druskininkų pradinių klasių moksleiviais akcijos kuratorės Aušra Česnulevičienė bei muziejaus vadovė Vida Mažrimienė

turinys ↑

247

Į VYK IŲ K RONIKA 2 0 1 6

V. K. JONYNO GALERIJA Vasario 13 d. atidaryta paroda „Vardan Lietuvos...“ Lietuvos vardo garsinimas per komunikacines menines priemones – vienas iš tautinės atminties įtvirtinimo ir tapatybės įrodymo prioritetų. Tokia motyvacija dominavo surengtoje parodoje, kuri dedikuota artėjančiai A. Mončio skulptūra

Lietuvos valstybingumo jubiliejinei datai ir Vasario 16-ajai. Parodoje susijungė kelių kartų, įvairių regionų dailininkų darbai, priartinta

pasaulio

toliuose

gyvenančių dailininkų kūryba. Parodai parengta edukacinė programa. Gegužės 25 d. pradėjo veikti Antano Mončio (Prancūzija) skulptūrų ir piešinių paroda. Ekspozicijoje pateikiama išeivijos skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) kūrybos retrospektyva, atspindinti svar biausius atsiskyrimo su tėvyne ir naujų galimybių įtvirtinimo aspektus.

248

V . K . JON YN O G AL E R IJA

Liepos 24 d. atidaryta Leono Striogos skulptūrų paroda „Pasaulis po vilties ženklu“. L. Striogos (g. 1930 m.) kūryba iškyla kaip retas modernistinės ir tautinės archaikos derinys, kur vienijasi asmeniniai išgyvenimai, vaikystės dienų retrospektyva, nauju žvilgsniu prisiliečiama prie beišnykstančių vertybių. Spalio 25 d. atidaryta prof. Laimos Drazdauskaitės tapybos paroda „Mėlynasis fontanas“. Tapytoja Laima Drazdauskaitė savo kūryboje suvienijo progresyviausias lietuviškosios ir fovistinės tapybos meno slinktis, sukurdama poetiškai pakylėtą, konceptualų mikropasaulį, kupiną aliuzijų į dvasines atodangas, muzikalių dermių ir jausenų santykį. Gruodžio 2 d. įvyko respublikinės parodos „Laiko amuletai“ iš ciklo „Baltų ženklai tekstilėje“ atidarymas. Ekspozicija tęsė tekstilės parodų ciklą „Tradicija ir dabartis. L. Strioga. Žmogus ir šešėlis, 1995 m.

Baltų ženklai tekstilėje“, organizuojamą projekto „Kitokia tekstilė“ kontekste, kurį nuo 2009 m. kasmet rengia Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tekstilės sekcija. Tarsi burtažodžiai ir amuletai tekstilės kompozicijose rutuliojasi savaip paslaptinga ir iki galo neatskleista baltų pasaulėjauta, atributų ir mitologinių artefaktų mozaika. Žiūrovas kviečiamas suvokti, kaip vaizdinės formos ir simboliai keliauja iš vienos epochos į kitą, o kintantys kontekstai gimdo vis kitokį vaizdinio prasminį turinį.

turinys ↑

249

R Ė M ĖJAI I R PARTNERIA I 20 1 6

M. K. Čiurlionio klubas KAUNAS

250

turinys â&#x2020;&#x2018;

251

R Ė MĖJAI I R PARTNERIA I 20 1 6

252

turinys ↑

www.ciurlionis.lt

© NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS, 2017 Viršelyje, 2, 252 p. panaudoti grafiniai elementai iš restauruoto M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastato identiteto dizaino, autorius – N. R. Baltušnikas Sudarė ir maketavo – Julija Tolvaišytė-Leonavičienė Redagavo – Aurelija Gražina Rukšaitė

253