/ 121
Parodos katalogas Exhibition catalogue
2020 m. spalio 14 d. – 2021 m. sausio 31 d. 14 October 2020 – 31 January 2021 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania Romanas Borisovas Katalogo sudarytojai / Catalogue compilers Živilė Mikailienė, Marijus Uzorka
Vilnius 2020
Contents
Turinys Vydas Dolinskas 6
Akvarelėse įamžinta laiką dokumentuojanti architektūra
8 Architecture documenting time captured in watercolour paintings Julius Jurginis 10
Nykstančio paveldo metraštininkas
19
The chronicler of vanishing heritage
Sven Ekdahl 29
Kultūrinės ir istorinės vertės menas
29
Art of cultural and historical value
Katalogas / Catalogue 31
I. Senasis Vilnius / Old Vilnius
59
II. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas / Heritage of the Grand Duchy of Lithuania
77
III. Rytų Prūsija / East Prussia
114
Eskizai / Sketches
Akvarelese Iamžinta laika dokumentuojanti architektUra Kaip yra sakę klasikai, architektūra yra bene geriausiai, tiksliausiai laiką, žmonijos egzistavimo epochas, stilistines madas, estetines nuostatas atspindinti ir dokumentuojanti meno forma, kuri tuo pat metu paliudija ir savo techninę bei estetinę priklausomybę nuo konkretaus laiko tarpsnio ir su juo susijusio įvairiausių sąlygų bei aplinkybių rinkinio. Taigi, architektūra ar netgi menkai išlikę jos fragmentai yra tam tikras laiko veidrodis, leidžiantis pažinti, suprasti, pajusti laikotarpį, kuriame konkretus pastatas atsirado, ir žmones, kurie tą pastatą sukūrė. Architektūra pajėgi priminti tam tikrą laiką ir vietą, konkrečią istorinę situaciją, o įstabios talentingo dailininko Romano Borisovo akvarelės bei eskizai fiksuoja pačius architektūros objektus – to istorinio laiko veidrodį – ir jų transformacijas, kurias lemia tas pats bėgantis laikas. Subtilios, įamžinančios konkretų akimirksnį, kiekvieną detalę – akmenį ar plytą, žolę ar medžio lapelį – akvarelės tampa laiko atspindžius dokumentuojančia forma. Gali būti, kad būtent jos netrukus liks vieninteliu praeities paveldo atvaizdu, nes dalis menamai ilgaamžės akmeninės architektūros objektų nebeatlaikys paskutiniųjų laiko smūgių. Taip trapios R. Borisovo akvarelės virsta svarbiu vizualiuoju istorijos šaltiniu, turinčiu gerokai didesnį emocinį krūvį nei dažnai gyvybės stokojanti skaitmeninė fotografija. Daug daugiau pastangų įdedantis dailininkas, lyginant su fotoaparato mygtuką dažnai spaudžiančiu turistu, visada pasirenka ir patį įspūdingiausią, patį patraukliausią, patį netikėčiausią, patį individualiausią architektūros objekto stebėjimo ir fiksavimo kampą. Laiką dokumentuojanti architektūra, įamžinta akvarelėje ar eskize, tokiu būdu užfiksuoja ir labai savitą kūrėjo santykį su konkrečiu objektu, tik jam svarbiausias detales. Valdovų rūmų muziejaus Parodų centre surengta paroda „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ pratęsia muziejaus veiklos kryptis, siekiančias pristatyti ir aktualizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą, jo likimus, kitus lituanistinius kontekstus. Akvarelių autorius ir parodos kuratoriai pagrįstai pasirinko kūrinių tematiką, juose fiksuojamų objektų geografiją, kuri susijusi pirmiausiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir jos istorine sostine Vilniumi, taip pat ir su Rytų Prūsija, kurios dalis buvo vadinama Mažąja Lietuva ar Prūsiškąja Lietuva. Šioje geografinėje erdvėje, tarp akvarelėse įamžintų akmenų bei plytų, kūrėsi ir egzistavo senoji Lietuvos valstybė, formavosi lietuvių kultūra, mokslas, raštija. Parodoje pristatomi kūriniai su juose užfiksuotais objektais netiesiogiai primena ir šiandien opią aktualiją, kokia svarbi etninės ar politinės bendrijos egzistencijai yra laisvė ir nepriklausomybė, savarankiška valstybė, leidžianti ne tik laisvai kurti, bet ir išsaugoti tai, kas vertingiausio yra sukurta. Svetimiems ta mūsų kūryba ir jos vaisiai atrodo ne tik nesuprantami, nevertingi, nereikalingi, bet netgi priešiški ir pavojingi. Todėl tokie svetimi kūriniai turi būti geriausiu atveju užmirštami arba netgi sąmoningai naikinami. Ypač, jei jie simbolizuoja ir liudija čia buvusią kitokią tapatybę, kitokią kultūrinę tradiciją... Skaudu ir gaila, kad ne tik Kaliningrado srityje, bet ir Ukrainoje, Baltarusioje senasis paveldas tiesiog nyksta arba yra nemokšiškai ir nejautriai restauruojamas, praranda savo pirmines formas, nes kartais šiose teritorijose nebėra likę bendruomenių, kurioms minėti objektai buvo savi, artimi. Ypač liūdną padėtį atskleidžia akvarelės, kuriose įamžinti Kaliningrado srities architektūrinio paveldo griuvėsiai. Jos tarsi šaukte šaukia, kad Karaliaučiaus ir Rytų Prūsijos jau iš esmės nebėra ir niekada nebebus, yra tik Kaliningradas ir Rusijos Kaliningrado sritis... Taigi, Romano Borisovo piešiniai dar spėjo užfiksuoti paskutiniuosius sunaikintos civilizacijos spindulius, kažkada rodžiusius kelią Abraomui Kulviečiui, Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, skatinusiems ir skaidrinusiems lietuvių kultūrinį, kalbinį tapatumą.
6/
Pranciškonų bažnyčia Vilniuje, 2009, popierius, akvarelė, 63,9 x 46,4 cm
36/
Franciscan Church in Vilnius, 2009, paper, watercolour, 63.9 x 46.4 cm
Benediktinių vienuolyno vartai Šv. Ignoto gatvėje Vilniuje, 2016, popierius, akvarelė, 41,8 x 28,4 cm Benedictine Convent gates on Šv. Ignoto Street in Vilnius, 2016, paper, watercolour, 41.8 x 28.4 cm
/ 37
Smalėnų (bltr. Smalany, Baltarusia) pilies griuvėsiai, 2009, popierius, akvarelė, 65,5 x 47,3 cm Ruins of the Smalany Castle (Belarus), 2009, paper, watercolour, 65.5 x 47.3 cm
Švč. Trejybės bažnyčia Voučyne, Kamianeco r. (bltr. Vowchyn, Kamyanyets, Baltarusia), 2016, popierius, akvarelė, 65 x 48,1 cm
70/
Church of the Holy Trinity in Vowchyn, Kamyanyets (Belarus), 2016, paper, watercolour, 65 x 48.1 cm
/71
110/
Angelavos (vok. Groß Engelau, dab. Demjanovka, Pravdinskij r., Kaliningrado sr., dab. karinis poligonas) bažnyčios griuvėsiai, 2012, popierius, akvarelė, 61,5 x 48 cm Ruins of the church in Groß Engelau (present-day Dem’yanovka, Pravdinsky District, Kaliningrad Oblast, currently a military firing range), 2012, paper, watercolour, 61.5 x 48 cm
Angelavos (vok. Groß Engelau, dab. Demjanovka, Pravdinskij r., Kaliningrado sr., dab. karinis poligonas) bažnyčios griuvėsiai, 2009, popierius, akvarelė, 66,7 x 47,8 cm Ruins of the church in Groß Engelau (present-day Dem’yanovka, Pravdinsky District, Kaliningrad Oblast, currently a military firing range), 2009, paper, watercolour, 66.7 x 47.8 cm
/111
Bernardinų bažnyčia Vilniuje, 1965, popierius, flomasteris, 27,1 x 18,9 cm
Šv. Jonų bažnyčios varpinė Vilniuje, 1967, popierius, tušas, 30,2 x 20,6 cm
Bernardine Church in Vilnius, 1965, paper, felt-tip pen, 27.1 x 18.9 cm
Belfry of the Church of St Johns in Vilnius, 1967, paper, ink, 30.2 x 20.6 cm
116/
Šv. Ignoto gatvė Vilniuje, 1966, popierius, flomasteris, 21 x 30,2 cm Šv. Ignoto Street in Vilnius, 1966, paper, felt-tip pen, 21 x 30.2 cm
Šv. Jurgio bažnyčia Kaune, 1966, popierius, flomasteris, 30 x 21 cm St George’s Church in Kaunas, 1966, paper, felt-tip pen, 30 x 21 cm
/ 117