Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės by Valdovų rūmai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania

EKSPONATAI

2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės

EXHIBITS

Treasures Donated and Acquired in 2009–2015

E k s p o n ata i 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės

Exhibits Treasures Donated and Acquired in 2009–2015

E k s p o n ata i 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės

Exhibits Treasures Donated and Acquired in 2009–2015

Parodos katalogas Exhibition catalogue

2017 m. sausio 18 – balandžio 23 d. 18 January – 23 April 2017

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

Katalogo sudarytojai / Catalogue compilers Dalius Avižinis Rita Lelekauskaitė

Vilnius 2016

UDK 069:94(474.5)(064) Ek-57

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, XII tomas Exhibition Catalogues of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Volume XII Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rinkinių katalogai, III tomas Collection Catalogues of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Volume III

Nuolatiniai Valdovų rūmų muziejaus rėmėjai Permanent sponsors of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania

Viršelyje / On the cover Paveikslo Trys Karaliai garbina Kūdikėlį Jėzų fragmentas, nežinomas dailininkas, Kelnas, Vokietija, XVI a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / The Three Kings Glorify the Infant Jesus (detail), unknown painter, Cologne, Germany, 16th c. National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

Parodos organizatorius / Exhibition organizer Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania Parodos kuratorius / Exhibition curator Dalius Avižinis Parodos koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai / Exhibition concept and plan Dalius Avižinis Vydas Dolinskas Parodos leidybos koordinatoriai / Exhibition publishing coordinators Indrė Makauskaitė Živilė Mikailienė Parodos kultūrinės programos koordinatoriai / Exhibition cultural programme coordinators Vytautas Gailevičius Jolanta Karpavičienė Arnita Petrulytė Parodos edukacinės programos koordinatoriai / Exhibition educational programme coordinators Vida Kaunienė Nelija Kostinienė Daiva Tuinylienė Parodos informacijos koordinatoriai / Exhibition information coordinators Mindaugas Puidokas Birutė Šulinskienė Ramunė Vaičiulytė Parodos techninio įrengimo koordinatoriai / Exhibition technical installation coordinators Kęstutis Karla Eduardas Kauklys

Katalogo sudarytojai / Catalogue compilers Dalius Avižinis Rita Lelekauskaitė Katalogo tekstų autoriai / Catalogue text authors Dalius Avižinis Rita Lelekauskaitė Vertėja į anglų kalbą / English translation Albina Strunga Kalbos redaktorė / Copy editor Indrė Makauskaitė Katalogo dizainerė ir maketuotoja / Catalogue designer Laima Zulonė Katalogo leidybos koordinatorė / Catalogue publishing coordinator Laima Kunickytė Fotografijos / Photos Vytautas Stasys Abramauskas Dalius Avižinis Mindaugas Kaminskas Antanas Lukšėnas Vilma Šileikienė Europos centrinis bankas / European Central Bank

Turinys / Content Vydas Dolinskas Valdovų rūmams dovanotų ir muziejaus įsigytų eksponatų paroda bei katalogas Exhibition and catalogue of donated and acquired exhibits at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

8 10

Dalius Avižinis 2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės Museum treasures from its Culture, Art and History Collection in 2009–2015

12 19

Katalogas / Catalogue

I. Gobelenai / Tapestries II. Tapyba / Paintings III. Grafika / Graphic art IV. Kartografija / Cartography V. Senieji spaudiniai ir rankraščiai / Old prints and manuscripts VI. Pinigai / Numismatic items VII. Kiti kūriniai / Other works

27 33 79 145 175 227 257

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje / Exhibits donated and acquired in 2009–2015 presented in the permanent exhibition

275

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai / Museum exhibits from the Culture, Art and History Collection added in 2009–2015 Bibliografija / Bibliography

299

393

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

Valdovų rūmams dovanotų ir muziejaus įsigytų eksponatų paroda bei katalogas Svarbiausias kiekvieno muziejaus uždavinys – kaupti, saugoti ir visuomenei pristatyti vertingus praeities bei paveldo ženklus – eksponatus. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra viena jauniausių Lietuvos muziejinių institucijų. Jo rinkinių pagrindą sudaro itin gausi, turtinga, įvairi ir vertinga autentiškų archeologinių radinių, rastų tyrinėjant istorinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritoriją, kolekcija, sukaupta Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“. Be archeologinių vertybių, muziejuje kaupiamas ir istorinio reprezentacinio interjero įvaizdžiui sukurti, rūmų istorinei funkcijai atspindėti, stilistinei raidai pristatyti ir šiandieniams kultūriniams bei reprezentaciniams poreikiams tenkinti būtinas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą europinių ryšių kontekste primenantis bei aktualinantis Kultūros, meno ir istorijos vertybių rinkinys. Būtent šio rinkinio daliai, su kauptai 2009–2015 m., pristatyti ir skiriama speciali paroda bei šis ją dokumentuojantis leidinys. Kultūros, meno ir istorijos vertybių rinkinio pagrindą sudaro 2003–2008 m. Lietuvos dailės muziejuje pradėtos kaupti vertybės. Už visą triūsą ir rūpinimąsi būtina nuoširdžiai padėkoti Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui ir daugeliui kitų šio muziejaus darbuotojų, taip pat vertybių įsigijimo komisijos nariams, konsultantams, ekspertams, idėją palaikiusioms ir finansavimą skyrusioms Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kultūros ir Finansų ministerijoms. Su Lietuvos dailės muziejaus laikais sukauptomis ir atkuriamiems Valdovų rūmams skirtomis vertybėmis Lietuvos kultūrinė visuomenė ir sostinės svečiai galėjo susipažinti Taikomosios dailės muziejuje 2004–2013 m. surengtose parodose, to meto muziejaus leidiniuose, periodikoje, interneto erdvėje. Šioje parodoje ir jos leidinyje pristatomos tos vertybės, kurias Valdovų rūmų muziejus sukaupė nuo įkūrimo 2009-aisiais iki 2015 m. pabaigos. Tai tarsi vieno svarbiausių muziejinės veiklos barų ataskaita už Valdovų rūmų muziejaus pirmuosius šešerius gyvavimo metus. Kartu tai dokumentas, palengvinsiantis ateities kartų muziejininkų gyvenimą ir darbą, nes jiems kils gerokai mažiau problemų norint atsekti eksponatų kilmę ir juos aprašyti. Dovanotų ir įsigytų vertybių periodiškai rengiamos parodos idėją Valdovų rūmų muziejus pasiskolino iš savo artimiausio užsienio partnerio – Krokuvos Vavelio kara liškosios pilies (Lenkija). Be eksponatų dokumentavimo ir pristatymo, ne mažiau svarbi tokios dovanotų ir įsigytų eksponatų parodos bei jos katalogo intencija – noras nuoširdžiai padėkoti visiems asmenims ir visoms institucijoms, 2009–2015 m. prisidėjusioms prie Valdovų rūmų muziejaus, taigi, ir visos Lietuvos nacionalinio paveldo, rinkinių turtinimo. Tokia kilni mecenatų veikla ir paties muziejaus indėlis itin reikšmingi Lietuvos istorijos ir jos kultūrinio paveldo skaudžių likimų kontekste. Daugelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių kolekcijų karų, gaisrų, okupacijų ir kitų negandų metais buvo sunaikinta ar išblaškyta po platųjį pasaulį. Patys Valdovų rūmai, kaip valstybingumo centras ir simbolis, buvo sulyginti su žeme. Tik labai reta kilnojamoji vertybė šiandien gali būti tiksliai identifikuojama. Todėl visos pastangos kompensuoti praeities praradimus, turtinti šiandienius rinkinius jei ne neabejotinai identifikuotomis lituanistinėmis vertybėmis, tai bent jau panašiais ar analogiškais kūriniais, yra sveikintinos, remtinos ir tęstinos.

Va l d o v ų r ū m a m s d o v a n o t ų i r m u z i e j a u s į s i g y t ų e k s p o n a t ų p a r o d a b e i k a t a l o g a s

Dar kartą nuoširdžiai dėkoju visiems Valdovų rūmų muziejaus rėmėjams ir mecenatams, 2009– 2015 m. dovanojusiems vertingų eksponatų. Ačiū muziejaus lankytojams, nes už bilietus surinktos lėšos leido muziejui įsigyti kelias reikšmingas vertybes. Ačiū Valdovų rūmų paramos fondui, kuris taip pat kaupė viso pasaulio lietuvių ir kitų geros valios žmonių skirtas lėšas muziejaus eksponatams įsigyti. Dėkui Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro, Vilniaus universiteto bibliotekos ir Valdovų rūmų muziejaus restauratoriams, padedantiems išsaugoti neįkainojamas vertybes ateities kartoms ir parodyti šiandienos visuomenei. Yra pagrįstos vilties, kad jau 2018 m., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, visas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ansamblis bus baigtas atkurti, bus atverta naujų nuolatinių ekspozicijų. Šioms erdvėms istoriškai įprasminti, tinkamai įrengti ir papuošti taip pat bus reikalingi eksponatai. Apskritai muziejinių vertybių kaupimas yra nuolatinis, pabaigos neturintis procesas. Todėl Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai, ypač tie, kurie daugiausia prisidėjo prie šios parodos organizavimo ir leidinio parengimo (Dalius Avižinis, Rita Lelekauskaitė, Indrė Makauskaitė, Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas ir kt.), parodos lankytojams bei šio katalogo skaitytojams linki kuo įdomesnių Lietuvos ir visos Europos istorijos bei paveldo pažinimo potyrių, o mecenatus kviečia ir toliau turtinti Valdovų rūmų muziejaus bei visos Lietuvos nacionalinius rinkinius. Muziejus savo ruožtu pasižada ne tik kasmet rengti padėkos mecenatams renginius, garsinančius pačią mecenatystės idėją, bet ir periodiškai pristatyti jų dovanas parodose bei specialiuose leidiniuose, įamžinančiuose mecenatų nuopelnus.

Dr. Vydas Dolinskas Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

Exhibition and catalogue of donated and acquired exhibits at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania The most important task of any museum is to collect, protect and present to the public exhibits of value, i.e., objects representing a country’s past and heritage. The National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania is one of the youngest of Lithuania’s museum institutions. The basis of its collections are primarily made up of a large, rich, varied and valuable group of authentic archaeological finds discovered during investigation of the territory of the historic residence of the grand dukes of Lithuania that was amassed by the Castle Research Centre Lietuvos pilys. Aside from the archaeological finds, there is also the museum’s Culture, Art and History Collection, which is of critical importance so as to create the historic representational interiors, to reflect the palace’s historic function, to present its stylistic development and to meet today’s cultural and representational demands, placing the heritage of the Grand Duchy of Lithuania in the context of links with broader Europe. This special exhibition and accompanying publication will present precisely this part of the museum’s collection, amassed from 2009 to 2015. The Culture, Art and History Collection primarily consists of treasures from the Lithuanian Art Museum that started being collected in 2003–2008. We must thank the Lithuanian Art Museum’s director, Romualdas Budrys, for all his hard work and attention, also the members of the commission for the acquisition of these treasures, all the consultants and experts, as well as the Government of the Republic of Lithuania, the Ministry of Culture and the Ministry of Finance for supporting the idea and providing funding. Lithuania’s cultural society and guests to the capital could familiarise themselves with the exhibits that the Lithuanian Art Museum collected and set aside for the reconstructed Palace of the Grand Dukes at the Museum of Applied Arts during exhibitions held in 2004–2013, as well as in the museum’s publications, periodical journals and on the internet. This exhibition and its accompanying publication presents those heritage objects that the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania amassed since its establishment in 2009 until the end of 2015, almost serving as one of the most important reports of the museum’s activities in its first six years of operation. At the same time, the exhibition and publication are like a form of documentation that should simplify the work of future generations of museum personnel who will want to trace the origins of or describe particular exhibits. The National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania borrowed the idea to periodically organise exhibitions of donated and acquired treasures from its closest foreign partner – the Wawel Royal Castle in Krakow (Poland). In addition to documenting and presenting the exhibits, equally important is the intention for such an exhibition of treasures donated to and acquired by the museum – to genuinely thank all the people and institutions that contributed in one way or another to the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania in 2009–2015, enriching all of Lithuania’s national heritage. The truly benefactory activities of its patrons and its museum’s own input are very significant in the context of Lithuanian history and the

Va l d o v ų r ū m a m s d o v a n o t ų i r m u z i e j a u s į s i g y t ų e k s p o n a t ų p a r o d a b e i k a t a l o g a s

painful fate of its cultural heritage. A large part of the historic collections of the Grand Duchy of Lithuania were either damaged or destroyed during wars, fires, occupations and other calamities, or were seized and have become scattered in various locations across the world. The grand ducal palace itself, a centre and symbol of statehood, was entirely demolished. Only a rare moveable treasure can be accurately identified today. That is why all the efforts being made to compensate for past losses, to enhance our present collection, ideally with identified Lithuanian treasures, or at least with similar or analogous works, are to be congratulated, supported and continued. I again express my sincere gratitude to all the sponsors and patrons of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, who donated valuable exhibits in 2009–2015. I also thank the museum’s visitors as the funds raised from ticket sales have allowed us to acquire other significant treasures. I thank the Royal Palace Restoration Foundation which also collected donations from Lithuanians in diaspora and other people of good will to facilitate the acquisition of museum exhibits. Thanks goes to restorers from the Lithuanian Art Museum's Pranas Gudynas Centre for Restoration, the Vilnius University Library and the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania who have helped preserve these priceless treasures for future generations and made them presentable to the public today. We have grounds to believe that by 2018, as part of the commemoration of 100 years since Lithuania’s independence, the entire grand ducal palace ensemble will be completely reconstructed and new permanent expositions will be opened to the public. Exhibits will also be needed in order to give historic significance to these spaces, to ensure they will be suitably fitted out and decorated. Speaking generally, the collection of museum treasures is indeed a constant, endless process. All the personnel from the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, but especially those people who contributed most to the exhibition and preparation of this publication (Dalius Avižinis, Rita Lelekauskaitė, Indrė Makauskaitė, Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas, etc.) hope that the exhibition’s visitors and readers of this catalogue will truly experience delight in learning about the history and appreciating the heritage of Lithuania and Europe at large. Sponsors are encouraged to further enrich the collections of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, and by extension, those of Lithuania in general. In turn, the museum promises to organise events thanking its sponsors that would spread the idea of patronage itself, periodically presenting their donations in exhibitions and in special publications that memorialise the generosity of our sponsors.

Dr Vydas Dolinskas Director of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

Dalius Avižinis Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas, Kultūros, meno ir istorijos rinkinio saugotojas

2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra vienas iš keturių nacionalinį statusą turinčių Lietuvos muziejų. Kadangi savo veiklą pradėjo tik 2009 m., jo kolekcijų formavimas dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tačiau per keletą metų muziejaus rinkinius papildė nemažai įdomių ir vertingų eksponatų – jiems ir skiriama paroda bei šis leidinys. Muziejaus rinkinių formavimo darbai prasidėjo daug anksčiau, nei buvo įkurtas pats muziejus. Reikėtų akcentuoti du esminius kolekcijų atsiradimo šaltinius. Iki šiol didžiausią Valdovų rūmų muziejaus eksponatų dalį sudaro archeologiniai radiniai, rasti vykdant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritorijoje. 1988 m. pradėti nuoseklūs kompleksiniai tyrimai buvo tęsiami kelis dešimtmečius. Tyrimus vykdė Lietuvos istorijos instituto Pilių tyrimo grupė (vadovas Vytautas Urbanavičius, kiti iniciatoriai: Kazys Napaleonas Kitkauskas, Adolfas Tautavičius, Albinas Kuncevičius), 1993 m. ji buvo performuota į viešąją įstaigą Pilių tyrimo centrą „Lietuvos pilys“. Didelėje teritorijoje vykdytų kasinėjimų rezultatai buvo stulbinantys – leido sukonkretinti ir patikslinti daugybę Lietuvos valstybės istorijos ir jos visuomenės raidos faktų. Didelė dalis radinių pateko į naujai sukurtą Valdovų rūmų muziejų ir tapo Archeologijos rinkinio formavimo pagrindu. Radiniai iki šiol naudojami kaip mokslinė medžiaga naujausiuose tyrimuose, o įspūdingiausi eksponuojami muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje bei parodose. Antra kolekcijos dalis susijusi su Valdovų rūmų, kaip istorinės rezidencijos tipo muziejaus, interjero ekspozicijų formavimu. Kilus idėjai atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, buvo galvojama ir apie jų vidaus įrengimą. 2002 m. Lietuvos dailės muziejui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos buvo pavesta sukurti ir įgyvendinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo bei pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programą. Siekta atkurti erdves, panašias į buvusias XV–XVII amžiuje. Tam reikėjo taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertybių, nes jos geriausiai atspindi rezidencijos klestėjimo laikotarpį bei gali sukurti to meto istorinių interjerų įvaizdžius, kaip prieš 100 metų buvo padaryta ir Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje (Lenkija). Atsirado poreikis suformuoti Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko vertybių, kurios būtų skirtos atkurtiems rūmams, kolekciją. 2003 m. pirmą eksponatą būsimai Valdovų rūmų muziejaus kolekcijai padovanojo su Vilniumi susijęs žinomas fizikas ir garsus kolekcininkas dr. Tomašas Nevodničanskis (Tomasz Niewodniczański, 1933–2010). 1568 m. raižytojo Matijaso Ciunto (Matthias Zündt, apie 1498–1572) pagal dailininko Johano Adelhauzerio (Johann Adelhauser, XVI a.) piešinį sukurtas grafikos darbas, kuriame vaizduojamas Gardino miestas, tapo pirmuoju muziejaus eksponatu, jo inventorinis numeris VR-1.

2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės

Eksponatų paieška ir įsigijimu 2004–2008 m. užsiėmė Lietuvos dailės muziejus, vadovaujamas direktoriaus Romualdo Budrio. Remdamasi aiškiais ir griežtais kriterijais, 2005 m. patvirtintais Kultūros ministerijos komisijos, eksponatų atranką vykdė ir dėl jų įsigijimo tikslingumo sprendė muziejuje sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerams atrinktų istorinių meno vertybių įsigijimo komisija, buvo pasitelkta ir Lietuvos bei užsienio ekspertų, konsultantų. Be direktoriaus R. Budrio, šiame darbe aktyviausiai dalyvavo Vilniaus dailės akademijos mokslininkės, dailės istorikės habil. dr. Rūta Janonienė ir prof. dr. Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė, Vilniaus universiteto mokslo darbuotoja, senosios literatūros ir kartografijos tyrinėtoja doc. dr. Alma Braziūnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai prof. dr. Jūratė Senvaitienė, Dalia Valujevičienė, Rimvydas Derkintis, taip pat Vydas Dolinskas, Dalius Avižinis ir kt. Darbus organizavo Daiva Mitrulevičiūtė. Taip buvo suformuotas Kultūros, meno ir istorijos rinkinys, jis gausinamas iki šiol. Nuo 2009 m. eksponatų atranką vykdo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių komplektavimo komisija. Komisijos pirmininkė – Valdovų rūmų muziejaus vy riausioji fondų saugotoja Ėrika Striškienė; komisijos sekretorė – muziejaus rinkinio saugotoja-tyrinėtoja, archeologė Irena Kaminskaitė; komisijos nariai: muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas, istorikas Dalius Avižinis, Lietuvos dailės muziejaus direktorius, dailės istorikas Romualdas Budrys, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros, meno tyrimo ir sklaidos instituto Senosios dailės tyrimų skyriaus vedėja, dailės istorikė dr. (hp) Rūta Janonienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro Tekstilės restauravimo dirbtuvių vedėja, tekstilės restauravimo ekspertė Dalia Valujevičienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Kaznauskaitė; komisijos konsultantai ir ekspertai: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir doku mentotyros instituto doc. dr. Alma Braziūnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro Metalo restauravimo dirbtuvių aukščiausios kategorijos restauratorius Rimvydas Derkintis, kolek cininkas Vilius Kavaliauskas, Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros vedėja doc. dr. Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė, Valdovų rūmų muziejaus tarptautinių ryšių vadovė Daiva Mitrulevičiūtė, Lietuvos istorijos instituto darbuotojas dr. Edmundas Rimša, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro vedėja dr. Jūratė Senvaitienė. 2009–2015 m. Valdovų rūmų muziejaus rinkinius papildė 78 512 eksponatų. Kaip minėta, dauguma jų – archeologiniai radiniai, rasti tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritoriją. Mažesnę dalį eksponatų sudaro vertybės, kurios buvo padovanotos, nupirktos arba perduotos kitų institucijų. Šie eksponatai buvo priskirti Kultūros, meno ir istorijos rinkiniui. Parodoje pristatomos ir leidinyje aptariamos Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės, įsigytos jau Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų egzistavimo laikais, t. y. 2009–2015 metais. 2009-aisiais Lietuvos dailės muziejus Valdovų rūmų muziejui perdavė 415 eksponatų, tačiau šioje parodoje ir jai skirtame leidinyje jie nebus pristatomi, nes šios vertybės buvo įsigytos iki 2009-ųjų, be to, šis kolekcijos formavimo etapas išsamiai pristatytas 2004–2013 m. Taikomosios dailės muziejuje rengtose parodose, o dabar šios vertybės rodomos Valdovų rūmų ekspozicijoje, taip pat jos aptartos Lietuvos dailės muziejaus leidiniuose ir to meto periodikoje. Taigi, per septynerius metus, nuo to laiko, kai 2009-aisiais buvo įkurtas Valdovų rūmų muziejus, iki 2015 m. pabaigos, muziejaus Kultūros, meno ir istorijos rinkinys papildytas 604 naujais eksponatais. Kiekvienais metais muziejaus rinkinį papildydavo nuo 47 iki 126 naujų eksponatų:

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

2009 m. – 95 vnt., 2010 m. – 75 vnt., 2011 m. – 93 vnt., 2012 m. – 47 vnt., 2013 m. – 96 vnt., 2014 m. – 79 vnt., 2015 m. – 126 vnt. Vertybės į muziejų patekdavo įvairiais būdais. Daugiausia eksponatų padovanojo Lietuvos bankas – po du kiekvienos monetos, monetų rinkinio ir banknoto egzempliorius. Labai didelę eksponatų dalį sudaro vertybės, kurias padovanojo privatūs asmenys ir įvairios organizacijos. Dalį eksponatų muziejus įsigijo iš uždirbamų lėšų. 2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusių eksponatų skaičius gana didelis, eksponatai labai įvairūs. Norint juos aptarti tikslinga skirti kelias eksponatų grupes. Minėtu laikotarpiu rinkinį papildė keturi naujai įsigyti XVI–XVII a. gobelenai. Pirmąjį muziejui 2009 m. padovanojo verslininko Antano Boso ir kolekcininko Andrejaus Balyko šeimos. Gobelenas į muziejų pateko kaip nežinomo XVII a. autoriaus kūrinys, jo tematika iš pradžių nebuvo identifikuota, tačiau po kelerių metų pavyko nustatyti, kad gobelene vaizduojamos Psichės ir Kupidono vestuvės. Gobelenas pagal Izaako Mujo (Isaac Moillon, 1614–1673) sukurtą kartoną išaustas Obiusone (Prancūzija). Antrasis gobelenas, vaizduojantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtinį herbą, 2009 m. balandžio 8 d. įsigytas Paryžiaus (Prancūzija) aukcionų namuose „Drouot-Richelieu“ surengtame aukcione. Apie 1544–1548 m. Antverpene sukurtas gobelenas yra unikalus eksponatas. Jungtiniame herbe vaizduojamas Lenkijos Erelis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis, Kijevo Šv. arkangelas Mykolas, Voluinės Kryžius, Smolensko keturpėsčias Lokys, o centre – Sforcų Žaltys, ryjantis vaiką. Herbe įkomponuoti Žygimanto Augusto inicialai, sukūrimo laikas, heraldinė kompozicija ir istoriniai šaltiniai leidžia daryti prielaidą, kad gobeleną užsakė Žygimantas Augustas (tuo metu faktinis Lietuvos didysis kunigaikštis). Manoma, kad valdovas užsakė gobeleną arba visą jų seriją savo Vilniaus rezidencijai. Kol kas žinomas tik vienas toks audinys, o tai dar labiau didina jo vertę. Unikalią vertybę padėjo įsigyti kolekcininkas Vilius Kavaliauskas ir menotyrininkė prof. dr. Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė, muziejaus prašymu ir suteiktais įgaliojimais jie dalyvavo aukcione Paryžiuje. Du gotikinius gobelenus Gotikos epochos salių ekspozicijoms muziejus įsigijo iš „S. Franses Limited“ (Londonas, Jungtinė Karalystė). 2013 m. buvo įsigytas greičiausiai Prancūzijoje apie 1520 m. sukurtas gobelenas Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas, vaizduojantis kelias scenas. Pirmoje scenoje puotoje Aleksandras Didysis nužudo savo ilgametį bendražygi Kleitą. Antroje scenoje Aleksandras Didysis, apimtas sielvarto ir suvokęs, ką padarė, bando nusižudyti. Šis ir 2015 m. pabaigoje įsigytas gobelenas Rūmų gyvenimas, sukurtas Briuselyje arba Turnė apie 1520 m., yra vieni seniausių ne tik Valdovų rūmų muziejaus kolekcijoje, bet ir Lietuvos senųjų meninių audinių rinkiniuose. 2010 m. net keturis XVI–XVII a. gobelenus ir vieną verdiūrą muziejui padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas (vadovai Edmundas Kulikauskas ir Algirdas Vapšys). Šie meniniai audiniai buvo įsigyti 2004–2005 m. už Valdovų rūmų paramos fondo sukauptas įvairių Lietuvos ir užsienio rėmėjų lėšas. 2014 m. Valdovų rūmų muziejui vieną XX a. I p. sukurtą gobeleną, vaizduojantį XVIII a. rūmų gyvenimo sceną, padovanojo Vaida Tupčiauskaitė. 2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinys papildytas 22 tapybos darbais. Paveikslai atlikti įvairiomis technikomis, priskiriami skirtingiems žanrams. Į rinkinį pateko dviejų Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių tapyti portretai. 2009 m. Jono Kazimiero Vazos portretą, greičiausiai sukurtą XVII a. Lietuvoje pagal Danielio Šulco (Daniel Schultz, 1615–1683) kūrinį, padovanojo Vilkaviškio vyskupijos kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015). Dailės galerijoje „Klasika“ 2015 m. buvo nupirktas Lenkijos, Lietuvos ir Saksonijos valdovo Augusto III portretas, sukurtas XVIII a., kaip spėjama,

2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės

nežinomo Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) aplinkos dailininko arba pagal jo sukurtą darbą. Portretų grupę papildė ir dar keli dovanoti darbai. Tai kan. dr. A. V. Kajacko dovanotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės papulkininkio Anupro Prozoro portretas, nežinomo autoriaus nutapytas 1799 m., ir akademiko prof. habil. dr. Algimanto Miškinio (1929–2015) padovanota Fryzijos, Groningeno ir Drentės vietininko kunigaikščio Vilhelmo Frydricho iš Nasau-Dyco (Wilhelm Friedrich von Nassau-Dietz, 1613–1664) portreto kopija, sukurta pagal Piterio Nazono (Pieter Nason, 1612–1688) tapybos darbą. 2011 m. Niujorko (JAV) aukcione „Sotheby’s“ muziejus įsigijo nežinomo XVII a. autoriaus Prancūzijoje arba Flandrijoje sukurtą ant medžio lentos tapytą moters portretą, galbūt vaizduojantį Lenkijos ir Lietuvos valdovę Liudviką Mariją iš Gonzagų-Neverų dinastijos. Nedidelio formato, bet nepaprastai įdomūs tapybos darbai buvo įsigyti 2014 m. iš bukinisto Vid manto Staniulio. Tai 10 kūrinių, tušu nupieštų ant popieriaus ir spalvintų akvarele. Juose vaizduojamos XIII a. pab. – XVI a. pr. gyvenusių Europos monarchų poros. Nors nedideli darbai sukurti jau po portretuojamų asmenų mirties, jie gana tikroviški, vaizduoja asmenis visu ūgiu, visais atvejais valdovas ir valdovė vaizduojami kartu. Ypatingą vertę turi tapybos darbas, vaizduojantis Vytautą Didįjį su žmona Ona. Nors portretai sukurti nežinomo vokiečių dailininko XVI a., praėjus apie 100 metų po didžiojo kunigaikščio mirties, jie reikšmingai papildo žinias apie to meto ikonografiją, kurioje vaizduojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai Vytautas ir Ona. Spėjama, kad visi šie kūriniai buvo rankraštinės knygos ar kitokio didesnio rinkinio dalis. Tokią prielaidą leidžia daryti tai, kad ant atskirų lapų yra likę lapų numerių bei tekstų nuotrupų. Į rinkinį pateko ir tapybos darbų religine tematika. Vienas įdomesnių eksponatų – nežinomo XVI a. Kelno meistro paveikslas, vaizduojantis tris išminčius, garbinančius Kūdikėlį Jėzų. Darbas nutapytas ant liepos medienos, tikėtina, kad kadaise jis buvo suveriamojo altoriaus dalis. Eksponatą pavyko įsigyti 2012 m. iš poeto ir kolekcininko Edmondo Kelmicko. Žymus verslininkas ir mecenatas Saulius Karosas 2009 m. muziejui padovanojo nežinomo XIX a. dailininko paveikslą, sukurtą pagal Koredžą (Correggio, tikr. Antonijus Alegris (Antonio Allegri), 1489–1534) ir vaizduojantį mistines šv. Kotrynos Aleksandrietės sužadėtuves. Nežinomo, greičiausiai XVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietuvos autoriaus paveikslą, kuriame vaizduojama Šventoji Šeima, 2013 m. padovanojo kan. dr. A. V. Kajackas. Be šių darbų, 2015 m. muziejus iš Živilės Ramašauskienės įsigijo XVIII a. tapybos darbą, kuriame vaizduojama šv. Kazimiero apoteozė. Tiksliai nežinomos šio paveikslo atsiradimo aplinkybės, tačiau analogiškos kompozicijos grafikos darbas buvo atspaustas Vokietijoje, greičiausiai Augsburge, XVIII amžiuje. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildė ir kelių šiuolaikinių dailininkų tapybos darbai istorine tematika. 2010 m. du savo kūrybos paveikslus muziejui padovanojo dailininkas Vladimiras Kasatkinas (1924–2013). Rusijoje gimęs dailininkas didelę gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, gyveno ir kūrė Kaune. V. Kasatkino paveikslo Žalgirio pergalė (1981–1983) centre vaizduojama didinga raito Vytauto Didžiojo figūra ir greta palapinės stovintis Lenkijos karalius Jogaila. Antrame dailininko paveiksle, sukurtame 1987 m., įamžinta senovinė lietuvių pilis. 2015 m. Valdovų rūmų paramos fondas muziejui padovanojo 2003 m. dailininkės Vilijos Mačiulytės sukurtą akvarelę, kurioje vaizduojami Valdovų rūmai. Ši akvarelė turi ir simbolinę reikšmę Valdovų rūmų atkūrimui: 2003 m. buvo tik prasidėję rūmų atkūrimo darbai, o V. Mačiulytės sukurtas darbas buvo plačiai naudojamas Valdovų rūmų paramos fondo leidiniuose ir kitoje atributikoje. Reta majolikos technika sukurtą Barboros Radvilaitės portretą muziejui 2015 m. padovanojo Italijoje gyvenanti menininkė Venta Jankauskaitė-Mengana.

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinys papildytas net 69 grafikos darbais. Eksponatų daugumą sudaro Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų bei didikų portretai. Išskirtinę vertę turi keturi grafikos darbai, vaizduojantys Mikalojų Radvilą Juodąjį, Mikalojų Radvilą Rudąjį, Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį ir Steponą Batorą. Visų keturių portretų atsiradimas susijęs su Austrijos erchercogu ir Tirolio grafu Ferdinandu II Habsburgu (1529–1595), kuris Ambraso pilyje prie Insbruko buvo sukaupęs įspūdingą šarvų kolekciją. Salėse buvo sustatyti šarvai ir sukabinti juos nešiojusių asmenų portretai su aprašymais. Ferdinandas II stengėsi surinkti įvairių kraštų skirtingų laikotarpių garsių karo vadų šarvus ir ginklus. Į šią kolekciją pateko trijų Radvilų ir Stepono Batoro šarvai. Sukaupta didžiulė kolekcija buvo įamžinta atskiru leidiniu, kurį parengė Ferdinando II sekretorius Jakobas Šrenkas fon Nocingas (Jakob Schrenck von Notzing, m. 1612). Leidinyje, kurio pirma laida lotynų kalba pasirodė 1601 m., buvo publikuoti 125 raižiniai, vaizduojantys renesansinio portalo fone stovinčius žymius karžygius su jiems priklausančiais šarvais. Portretus piešė iš Veronos kilęs dailininkas Džovanis Batista Fontana (Giovanni Battista Fontana, apie 1524–1587), o raižiniai atlikti Augsburge, grafiko Dominyko Kustoso (Dominicus Custos, 1560–1612) dirbtuvėse. Į leidinį pateko minėti kunigaikščių Radvilų bei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro visafigūriai portretai. J. Š. fon Nocingo parengtas leidinys 1603 m. Insbruke buvo išleistas vokiečių kalba. Grafikos darbai iš vokiško leidinio 2011 m. pateko į Valdovų rūmų muziejų ir nuo 2013 m. nuolat eksponuojami Gotikinėje sargybinėje. Patys šarvai taip pat yra išlikę ir saugomi Vienos meno istorijos muziejuje (Austrija). Kolekciją praturtino ir prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo (JAV) padovanoti grafikos darbai, kadaise puošę Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalą De Rebus a Carolo Gustavo Sveciae Rege Gestis Commentariorum, skirtą Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo valdymui ir pergalingiems žygiams pašlovinti. Dalį grafikos darbų iš šio leidinio, vaizduojančių Lietuvos, Lenkijos bei Latvijos vietoves ir su jomis susijusius įvykius, muziejus įsigijo iš Valentino Ramonio, gyvenančio JAV. Parodoje eksponuojami ir šiame leidinyje pristatomi ir muziejaus rinkinius papildę kartografijos pavyzdžiai, daugumą jų padovanojo dosnūs rėmėjai. 2014 m. Lietuvos Respublikos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas (Mahfouz Marei Mubarak bin Mahfouz) apsilankymo Valdovų rūmuose proga padovanojo 1595 m. Antverpene išleistą Vaclovo Grodeckio (Wacław Grodecki, apie 1535–1591) ir Andriejaus Pograbkos (Andrzej Pograbka, apie 1540–apie 1598) parengtą Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį bei Jodoko Hondijaus (Jodocus Hondius, 1563–1612) Europos žemėlapį. Žemėlapių muziejui taip pat padovanojo Vytautas Stasys Abramauskas, Vytautas Vepštas (1931–2015), Valentinas Ramonis ir prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas. Didelę dovanotų eksponatų dalį sudaro senieji spaudiniai. 2009 m. kunigas Julius Sasnauskas OFM ir Lietuvos bernardinų bendruomenė Valdovų rūmų muziejui padovanojo dvi kunigaikščių Sapiegų bibliotekai priklausiusias knygas. 2014 m. prof. dr. Jonas Vytautas Bruveris padovanojo labai retą natų knygą, išleistą Niurnberge 1615 metais. 1744 m. Lietuvos Statuto leidimą muziejui padovanojo verslininkai bei kolekcininkai Henrita ir Vaclovas Kontrauskai. Vertingą senųjų spaudinių kolekciją, kurios dalį sudaro garsiam istorikui profesoriui Adolfui Šapokai priklausiusios knygos, 2015 m. padovanojo prof. habil. dr. Mečislovas Jučas. XVI–XX a. leidinių muziejui taip pat padovanojo Sigitas Norvaišas, Vidmantas Staniulis, Nerijus Staniulis, Danutė Staniulienė, prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas, akademikas prof. habil. dr. Algimantas Miškinis, prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas, dr. Vydas Dolinskas, Algimantas Urbonas, Romualdas Budrys, Edmundas Kulikauskas, Rolandas Mazurkevičius. Vieną įdomesnių senųjų spaudinių pavyzdžių – Kazimiero Semenavičiaus (apie 1600–apie 1651) veikalo Didysis artilerijos menas 1651 m. leidimą prancūzų kalba – muziejus 2010 m. įsigijo aukcione „Christie's“ Paryžiuje.

2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės

Valdovų rūmų muziejaus rinkinį papildė ir kelios dešimtys taikomosios dailės kūrinių (neskaitant jau minėtų gobelenų). Vienas įspūdingiausių eksponatų – stalinis laikrodis, sukurtas Augsburge XVII a. 3 ketvirtyje. Įrašas laikrodžio viduje, ne tik išsiskiriantis to meto technikos išradimais, bet ir dekoruotas raižytais gėlių žiedlapiais bei lapija, liudija, kad laikrodį Augsburge sukūrė Kristofas Miuleris (Christoph Müller, meistro vardas suteiktas 1643 m.). Stalinis laikrodis 2011 m. buvo įsigytas antikvariate „Antiquitäten Markus Kral e.U.“ Austrijoje. 2015 m. Antano Guogos paramos fondas, kuriam vadovauja Džiuljeta Koženevska, nupirko ir muziejui padovanojo su Vazų valdymo laikais siejamą stiklinį bokalą, dekoruotą Lenkijos ir Lietuvos heraldika. Įspūdingo dydžio ir puošybos žalsvo stiklo bokalas aptiktas „Tennants“ organizuotame aukcione Jungtinėje Karalystėje. Bokalas papuoštas Abiejų Tautų Respublikos, Vazų dinastijos, Lietuvos ir Lenkijos vaivadijų tapytais herbais. Taikomosios dailės kūrinių muziejui padovanojo ir Krokuvos Jogailos universitetas (prof. habil. dr. Karolis Musiolas (Karol Musioł), prof. habil. dr. Stanislavas Valtošas (Stanisław Waltoś), dr. Marija Hulicka (Maria Hulicka), Danutė Paulauskienė bei Edmundas Kulikauskas. 2009 m. muziejus įsigijo vienintelį baldą – XV a. ąžuolinę spintą, sukurtą Briugėje. Ji nuolat eksponuojama Gotikinėje antikameroje. Valdovų rūmų muziejaus Kultūros, meno ir istorijos rinkinys buvo papildytas ir kitais kūriniais. 2010 m. iš Lietuvos nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Stanislovo Kuzmos (1947–2012) buvo įsigytas marmurinis Barboros Radvilaitės biustas, kurį autorius kūrė remdamasis išlikusia valdovės ikonografija bei archeologo habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus rekonstrukciniais tyrimais. Dar vieną S. Kuzmos sukurtą skulptūrą Pilies karys 2014 m. muziejui padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas. Simbolinę reikšmę turi ir 55 auksiniai žiedai, kuriuos Valdovų rūmų paramos fondas padovanojo 2013 metais. Žiedų istorija prasidėjo 1991 m., kai Raseinių Maironio draugija, norėdama apsaugoti pinigines aukas, nupirko 77 žiedus. Vėliau dalis žiedų buvo parduota, o likę 55 žiedai keliavo į kitus fondus, kol 2007 m. buvo perduoti Valdovų rūmų paramos fondui. Žiedai liudija įvairių žmonių ir organizacijų norą išsaugoti sukauptas lėšas bei skirti jas kilniam tikslui – Lietuvos paveldui išsaugoti ir atkurti. 2013 m. Šv. Kazimiero ordinas ir jo didysis magistras Henrikas Armoška-Eismontas muziejui padovanojo dailininko Petro Henriko Garškos sukurtą bareljefinę lentą, vaizduojančią šv. Kazimierą. Valdovų rūmų muziejaus kolekcijas papildė ir Italijoje įsigytas kaulinis ragas, dekoruotas Lenkijos ir Lietuvos heraldika bei valdovų atvaizdais (nors rage yra 1587 m. data, greičiausiai jis sukurtas XIX a. Vokietijoje), taip pat 1720–1730 m. datuojamas medžioklinis durklas kauline rankena, dekoruota Lenkijos ir Lietuvos herbais (įsigytas 2010 m. aukcione „Hermann Historica“ Vokietijoje), pastatomas kryžius, sukurtas pagal garsaus skulptoriaus Džambolonjos (Giambologna, 1529–1608) modelį (2010 m. įsigytas aukcione „Sotheby's“ Londone) bei kiti eksponatai. Vertingą architektūrinių planų ir piešinių rinkinį 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas. Didelę dalį eksponatų sudaro XX a. I p. Vilniuje dirbusio architekto Zigmunto Mečislovo Čaikovskio (Zygmunt Mieczysław Czajkowski, 1887–1950) parengti brėžiniai, planai ir piešiniai, kuriuose autorius vaizdavo Vilniaus pilių kompleksą bei įvairias Senamiesčio dalis. Paskutinę ir pačią gausiausią eksponatų grupę sudaro pinigų pavyzdžiai. Jau minėtas prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas muziejui padovanojo itin retų per 1794 m. sukilimą naudotų popierinių pinigų (iždo bilietų) kolekciją, kurią sudaro beveik visų nominalų pavyzdžiai. Du ypač retus 50 litų sidabrinės monetos

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

projekto, skirto Lilehamerio olimpinėms žaidynėms, egzempliorius 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas. 1994 m. dailininko Petro Gintalo sukurta moneta taip ir nebuvo išleista, o projekto tiražą sudarė tik apie 200 egzempliorių. Nuo 2009 m. Lietuvos bankas muziejui perduoda po du visų naujai išleidžiamų monetų, monetų rinkinių bei banknotų pavyzdžius. Parodoje eksponuojamos ir šiame leidinyje pristatomos proginės monetos, skirtos istorinėms asmenybėms, vietovėms bei įvykiams, taip pat monetos, žymėjusios valiutos pasikeitimą. Tai paskutinė proginė 50 litų dailininkės Agnės Dautartaitės-Krutulės 2014 m. sukurta moneta Forma bei pirma proginė 2015 m. dailininkų Liudo Parulskio ir Giedriaus Paulauskio sukurta 50 eurų moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Atskirą Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėse ekspozicijose rodomų eksponatų dalį sudaro deponuotos vertybės, kurias muziejui ilgesniam ar trumpesniam laikui paskolino žymūs Lietuvos kolekcininkai ir institucijos. 2010 m. kolekcininkas Edmundas Armoška muziejui ilgai saugoti perdavė nežinomo XVI a. dailininko paveikslą, vaizduojantį Švč. Dievo Motiną su Kūdikiu. Tais pačiais metais poetas ir kolekcininkas Edmondas Kelmickas muziejui deponavo Josto van Klefo (Joost van Cleef, apie 1520–1556) tapybos darbą, vaizduojantį Dovydo ir Abigailės istorijos scenas, bei Franso Purbuso vyresniojo (Frans Pourbus I, 1545–1581) paveikslą Dovydas ir Abigailė. 2014 m. teisininkas ir kolekcininkas Rolandas Valiūnas muziejui deponavo su Radvilų arsenalu siejamą šarvų komplektą, kalaviją ir du 1730 m. Vokietijoje sukurtus pistoletus, siejamus su Lenkijos, Lietuvos ir Saksonijos valdovų Vetinų dinastija. Muziejaus ekspozicijoms vertingų eksponatų taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus, Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Lietuvos nacionalinis muziejus. Jų nėra šiame leidinyje pristatomoje parodoje, bet jais galima pasigėrėti nuolatinėse muziejaus ekspozicijose. *** Parodos katalogą sudaro trys dalys. Pirmoje, didžiausioje, dalyje išsamiau pristatomi šios parodos eksponatai – įspūdingiausios ir įdomiausios 2009–2015 m. Valdovų rūmų muziejui padovanotos ir muziejaus įsigytos vertybės: gobelenai, tapybos, grafikos, kartografijos darbai, senieji spaudiniai ir rankraščiai, pinigai ir kiti kūriniai. Grafikos darbai (daugiausia Lenkijos ir Lietuvos valdovų bei didikų portretai) pateikiami chronologine tvarka pagal juose vaizduojamų asmenų gyvenimo laikotarpį, o ne pagal grafikos darbo sukūrimo laiką. Pirmiausia pateikiami valdovų, tada – didikų portretai. Parodos katalogo antroje dalyje trumpai pristatomi 2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, rodomi nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje. O katalogo paskutinėje dalyje pateikiamas visas parodoje, muziejaus nuolatinėse ekspozicijose ir saugyklose esančių vertybių sąrašas pagal vertybių patekimo į Kultūros, meno ir istorijos rinkinį datą.

2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės

Dalius Avižinis National Museum Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Head of the Department of Registration and Preservation, Curator of the Culture, Art and History Collection

Museum treasures from its Culture, Art and History Collection in 2009–2015 The National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania is one of four museums in Lithuania that have national status. As it commenced its activities only in 2009, the collection’s formation is just in its early stages. However, during its initial years of operation, numerous interesting and valuable exhibits have enriched the museum’s collection – the exhibition and this publication is dedicated to them in particular. The actual formation of the museum’s collection commenced well before the museum itself was established. Essentially, the collection originated from two main sources. Even now, the majority of exhibits from the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania are archaeological finds that were discovered during archaeological investigation work in the territory of the residence of the grand dukes of Lithuania in the Vilnius Lower Castle. Comprehensive complexical research that started in 1988 continued for several decades. The research was conducted by the Lithuanian Institute of History Castle Research Group (led by Vytautas Urbanavičius; other initiators: Kazys Napaleonas Kitkauskas, Adolfas Tautavičius, Albinas Kuncevičius), which in 1993 was reorganised to become the Public Institution Castle Research Centre Lietuvos pilys. The results of excavation work carried out in this large territory were truly staggering – they allowed researchers to specify and correct a number of facts relating to the history of the Lithuanian state and the development of its society. A majority of these finds have become part of the newly established National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania and form the basis of its Archaeology Collection. The finds are still used as scientific material in the latest research, while the most impressive objects are on display in the museum’s permanent exposition and in exhibitions. The second part of the collection is related to the Palace of the Grand Dukes as a historic residence museum and the formation of its interior expositions. Once the idea arose to reconstruct the palace of the Lithuanian grand dukes, the refurbishment of its interiors also started to be considered. In 2002, the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania appointed the Lithuanian Art Museum the task of creating and implementing a program for the reconstruction of the Grand Duchy of Lithuania rulers’ palace interiors, adapting them for representational, museum and educational functions. The aim was to reconstruct spaces similar to those that would have existed in the 15th–17th centuries. This task required applied and visual art treasures, as they would best reflect the period when the palace flourished and could create images of historic interiors as was achieved 100 years ago at the Wawel Royal Castle in Krakow (Poland). A collection of Gothic, Renaissance and Early Baroque treasures had to be assembled that would be placed in the recon-

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

structed palace. The first exhibit for the future collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania was donated in 2003 by a figure who himself had links to Vilnius, the famous physicist and collector Dr Tomasz Niewodniczański (1933–2010). The piece of graphic art, an engraving by Matthias Zündt (ca 1498–1572) from 1568, created after an illustration by artist Johann Adelhauser (16th century) depicted the city of Hrodno, and became the museum’s first exhibit, bearing the inventory number VR-1. The Lithuanian Art Museum, under the direction of Romualdas Budrys, engaged in the search for and acquisition of exhibits in 2004–2008. A special commission under the Ministry of Culture confirmed clear and strict criteria in 2005, guided by which a commission formed within the Lithuanian Art Museum for the acquisition of historic art treasures for the interiors of the rulers’ palace of the Grand Duchy of Lithuania selected exhibits and decided on their appropriateness. The advice of Lithuanian and foreign experts and consultants was also taken into account. Aside from the Lithuanian Art Museum’s director Romualdas Budrys, scientists from the Vilnius Academy of Arts also played a major role in this task, namely, art historians Dr habil. Rūta Janonienė and Prof. Dr Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė, the Vilnius University research fellow and early literature and cartography researcher Assoc. Prof. Dr Alma Braziūnienė, specialists from the Lithuanian Art Museum’s Pranas Gudynas Centre for Restoration Prof. Dr Jūratė Senvaitienė, Dalia Valujevičienė, Rimvydas Derkintis, also Vydas Dolinskas, Dalius Avižinis, and others. Work was organised by Daiva Mitrulevičiūtė. In this way the Culture, Art and History Collection was formed, and continues to be enriched with new items to this day. From 2009, exhibit selection has been carried out by the Collection Commission of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Over the period 2009–2015, a total of 78,512 exhibits have been added to the museum’s collection. A majority of these are archaeological finds discovered during investigation of the territory of the grand ducal residence within the Vilnius Lower Castle. A smaller portion of treasures were donated, bought or transferred from other institutions. These exhibits have been allocated to the Culture, Art and History Collection. The treasures from the Culture, Art and History Collection presented at this particular exhibition and discussed in the accompanying publication were acquired when the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania was already established, that is, in 2009–2015. In 2009 the Lithuanian Art Museum transferred 415 exhibits to the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, however they shall not be featured in this exhibition or publication as they were acquired prior to 2009. In addition, the formation of that collection was already comprehensively presented at exhibitions held in 2004–2013 at the Museum of Applied Arts. These treasures are currently on display as part of the permanent exposition of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, and have been the topic of the Lithuanian Art Museum’s own publications and in periodicals from that time. Thus, over the course of seven years, from 2009 when the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, was established, until the end of 2015, the museum’s Culture, Art and History Collection has been supplemented with 604 new exhibits. Each year, anywhere from 47 to 126 new pieces were added to the museum’s collection: 95 items in 2009, 75 in 2010, 93 in 2011, 47 in 2012, 96 in 2013, 79 in 2014, and 126 in 2015. The treasures found their way to the museum in various ways. The Bank of Lithuania donated the largest number of exhibits – two samples of each coin, coin set and note. Items that were donated by private individuals or transferred from various organisations make up a very large group of exhibits as well, plus, the museum acquired some exhibits from its ticket earnings.

2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės

The number of exhibits added to the Culture, Art and History collection in 2009–2015 is quite significant, and the works are very varied. They can be divided into several exhibit groups. During the period under discussion, four newly acquired 16th–17th-century tapestries were added to the collection. The first was donated to the museum in 2009 by the families of the business figure Antanas Bosas and the collector Andrejus Balyko. The tapestry came to the museum as a work by an unknown 17th-century author, its theme had not been identified. However, several years later it was determined that the tapestry depicted the wedding of Psyche and Cupid, and was manufactured in Aubusson (France) based on a cartoon created by Isaac Moillon (1614–1673). The second tapestry, portraying the joint coat of arms of the Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus, was purchased on April 8, 2009 at an DrouotRichelieu auction in Paris (France). This tapestry created in Antwerp in 1544–1548 is truly a unique exhibit. The joint coat of arms depicts the Polish Eagle, the Vytis of the Grand Duchy of Lithuania, Kiev’s Saint Michael the Archangel, the Cross of Volhynia, the Bear of Smolensk, and in the centre – the Serpent swallowing a child of the House of Sforza. The coat of arms incorporating the initials of Sigismund Augustus, the year it was manufactured, the heraldic composition and historical sources suggest that Sigismund Augustus himself commissioned the tapestry (he was the actual grand duke of Lithuania at the time). It is believed that the ruler commissioned this tapestry or even a whole set for his Vilnius residence. This unique treasure could not have been acquired without the assistance of collector Vilius Kavaliauskas and art researcher Prof. Dr Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė – they were requested and authorised by the museum to participate at the auction in Paris. The museum acquired two Gothic tapestries for its Gothic hall expositions from S. Franses Limited (London, United Kingdom). In 2013 it acquired the tapestry Alexander the Great and the Slaying of Cleitus which was most likely created in France in around 1520 and depicts several scenes. In the first scene, Alexander the Great kills his long-serving companion in arms Cleitus during a feast. In the second scene, struck by remorse over his actions, Alexander the Great attempts to kill himself. This and another tapestry purchased in late 2015 called Court Life, created in Brussels or Tournai in around 1520, are among the oldest not just in the collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, but also within the collections of Lithuania’s early artistic textiles. In 2010, four 16th–17th-century tapestries and one verdure were donated to the museum by the Palace Restoration Foundation (directors Edmundas Kulikauskas and Algirdas Vapšys). These artistic textiles were acquired in 2004–2005 from funds donated by various Lithuanian and foreign sponsors. Vaida Tupčiauskaitė donated another tapestry to the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania in 2014 that was created in the first half of the 20th century, and depicts a scene from palace life from the 18th century. In 2009–2015 a total of twenty-two paintings were added to the Culture, Art and History Collection. They have been executed using various techniques and reflect different genres. The portraits of two of the kings of Poland and grand dukes of Lithuania are among the new acquisitions. The canon of the Vilkaviškis Diocese, Dr Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015), donated a portrait of John Casimir Vasa that was most likely created in the 17th century in Lithuania after a work by Daniel Schultz (1615–1683). Meanwhile in 2015, a portrait of the ruler of Poland, Lithuania and Saxony, Augustus III, created in the 18th century by an unknown artist from the circle of Louis de Silvestre (1675–1760) or based on one of his works, was purchased at the Klasika art gallery (Lithuania). The group of portraits was supplemented with

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

several other works: a portrait of the deputy colonel of the Grand Duchy of Lithuania Anupras Prozoras, created by an anonymous painter in 1799 and donated by Dr Kajackas, and a copy of the portrait of the stadtholder of Friesland, Groningen and Drenthe, William Frederick of Nassau-Dietz (1613–1664) created after a painting by Pieter Nason (1612–1688) that was donated by the academic Prof. habil. Dr Algimantas Miškinis (1929–2015). In 2011 at a Sotheby’s auction held in New York, the museum acquired a portrait of a woman painted on board by an unknown 17th-century author in France or Flanders that could depict the ruler of Poland and Lithuania, Marie Louise Gonzaga-Nevers. Some small-format yet amazingly interesting works were acquired in 2014 from the bibliopole Vidmantas Staniulis. These are ten ink and watercolour works depicting European monarch couples who lived in the late 13th–early 16th centuries. Even though the small-sized works were created well after the death of the portrait subjects, they are rather realistic and depict the full height of the figures, in all cases the ruler and his co-ruling spouse are presented together. Of particular value to us is the painting depicting Vytautas the Great and his wife Ona. Even though the portraits were created by an anonymous German artist in the 16th century, around 100 years after the passing of the grand duke, they do contribute greatly to our knowledge of the iconography of those times that portrays the rulers of the Grand Duchy of Lithuania, Vytautas and Ona. It is believed that the watercolour paintings were part of a manuscript book or another larger collection as separate sheets bear page numbers and fragments of text. Paintings on a religious theme also feature in the collection. One of the more interesting exhibits is a painting by a 16th-century master from Cologne depicting three wise men glorifying the Infant Jesus. The work was painted on linden wood, and it is believed that it was once part of a foldable altar. This particular piece was acquired from the poet and collector Edmondas Kelmickas in 2012. The famous entrepreneur and art patron Saulius Karosas donated a painting to the museum in 2009 that was created by an unknown 19th-century author based on a work by Correggio (real name Antonio Allegri, 1489–1534) that portrays the mystical engagement of Saint Catherine of Alexandria. In 2013 the canon Dr Kajackas again donated a painting of the Holy Family by an anonymous late 18th–early 19th-century Lithuanian painter. Aside from these works, in 2015 the museum acquired an 18th-century painting from Živilė Ramašauskienė which depicts the apotheosis of Saint Casimir. The circumstances behind the appearance of this work remain a mystery, however a graphic art work featuring an analogous composition was printed in Germany, most likely in Augsburg, in the 18th century. A number of paintings on historic themes by contemporary artists were also added to the Culture, Art and History Collection. In 2010 the artist Vladimiras Kasatkinas (1924–2013) donated two of his own works to the museum. The Russian-born artist spent a majority of his life in Lithuania, living and working in Kaunas. In the centre of his painting Triumph at Grunwald (1981–1983), we see the grand figure of Vytautas the Great on horseback, and the King of Poland Jogaila standing near a tent. The artist’s second work, created in 1987, depicts an early Lithuanian castle. In 2015 the Palace Restoration Foundation transferred a watercolour work by artist Vilija Mačiulytė created in 2003 to the museum which depicts the Palace of the Grand Dukes of Lithuania. This watercolour work has a symbolic significance to the restoration of the grand ducal residence: reconstruction of the palace had just begun in 2003 and Mačiulytė’s work was widely used by the Palace Restoration Foundation in its publications and other paraphernalia. The artist Venta Jankauskaitė-Mengana, now living in Italy, donated a rare maiolica portrait of Barbara Radziwiłł to the museum in 2015.

2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės

Sixty-nine graphic art works were added to the Culture, Art and History Collection in 2009–2015. A majority of the exhibits from this group are portraits of the rulers and magnates of the Kingdom of Poland and Grand Duchy of Lithuania. Four graphic art works depicting Mikołaj “the Black” Radziwiłł, Mikołaj “the Red” Radziwiłł, Mikołaj Krzysztof “the Orphan” Radziwiłł and Stephen Bathory hold particular value. The creation of all four portraits is associated with the Archduke of Austria and Margrave of Tyrol Ferdinand II Habsburg (1529–1595), who had assembled an impressive collection of armour at the Castle Ambras near Innsbruck. The suits of armour in these halls was displayed with portraits of the people who wore them and their descriptions nearby. Ferdinand II tried to collect the suits or armour and weapons of famous military commanders from various countries and periods. The suits of armour of three members of the Radziwiłł family and one that belonged to Stephen Bathory found their way into this enormous collection that was publicised in a separate book prepared by the secretary of Ferdinand II, Jakob Schrenck von Notzing (d. 1612). The publication that was released for the first time in Latin in 1601 had 125 engravings depicting famous military commanders and their suits of armour with a Renaissance portal in the background. The portraits were drawn by the Verona-born artist Giovanni Battista Fontana (ca 1524–1587), while the engravings were made in Augsburg in the workshop of graphic artist Dominicus Custos (1560–1612). The portraits of the Radziwiłł dukes and the King of Poland and Grand Duke of Lithuania Stephen Bathory were featured in this publication. Notzing’s publication was released in Innsbruck in German in 1603, and in 2011 the graphic art works from this German edition found their way to the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, where they have been on permanent display since 2013 in the Gothic guard room. The suits of armour themselves have also survived and are kept at the Vienna Art History Museum (Austria). The Culture, Art and History Collection was also enhanced with graphic art works donated by Prof. Dr Kęstutis Paulius Žygas (USA) that once decorated the work by Samuel Pufendorf, (1632–1694), De Rebus a Carolo Gustavo Sveciae Rege Gestis Commentariorum, dedicated to glorify the reign of the King of Sweden Charles X Gustav and his military triumphs. In addition, the museum acquired some graphic art works from this publication that depict locations in Lithuania, Poland and Latvia and related events from Valentinas Ramonis, who also lives in the United States. We can thank our generous sponsors for a majority of the cartographic works that are also exhibited and presented in this publication which also supplemented the museum’s collections. In 2014, the Honorary Consul of Lithuania in the Kingdom of Saudi Arabia Mahfouz Marei Mubarak bin Mahfouz, to mark his visit to the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, presented the museum with a map of the Kingdom of Poland and Grand Duchy of Lithuania released in Antwerp in 1595 by Wacław Grodecki (ca 1535–1591) and Andrzej Pograbka (ca 1540–ca 1598), and a map of Europe by Jodocus Hondius (1563–1612). Maps were also donated to the museum by Vytautas Stasys Abramauskas, Vytautas Vepštas (1931–2015), Valentinas Ramonis and Prof. Dr Kęstutis Paulius Žygas. Old prints comprise a large part of the donated exhibits. In 2009, Fr. Julius Sasnauskas OFM and the Bernardine community of Lithuania donated two books that were part of the Sapieha library to the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania. In 2014 Prof. Dr Jonas Vytautas Bruveris donated a very rare book of sheet music that was released in Nuremberg in 1615. A 1744 edition of the Statute of Lithuania was donated to the museum by entrepreneurs and collectors Henrita and Vaclovas Kontrauskas. Another rare collection of old prints, consisting in part of books that once belonged to the famous

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

historian Prof. Adolfas Šapoka, were donated in 2015 by Prof. habil. Dr Mečislovas Jučas. The museum has also received donations of 16th–20th-century publications by Sigitas Norvaišas, Vidmantas Staniulis, Nerijus Staniulis, Danutė Staniulienė, Prof. habil. Dr Arūnas Sverdiolas, academic Prof. habil. Dr Algimantas Miškinis, Prof. Dr Kęstutis Paulius Žygas, Dr Vydas Dolinskas, Algimantas Urbonas, Romualdas Budrys, Edmundas Kulikauskas and Rolandas Mazurkevičius. One of the more interesting of the museum’s acquisitions dates to 2010 – an old print from a Christie’s auction in Paris, namely, a 1651 French edition of The Great Art of Artillery by Kazimieras Semenavičius (Latin Casimir Siemienowicz, ca 1600–ca 1651). Several dozens applied art works also enriched the collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania (not counting the tapestries mentioned earlier). One of the most impressive exhibits is a mantle clock created in Augsburg in the third quarter of the 17th century. Apart from being a timepiece exceptional for its technological innovativeness for the day, the inscription inside the clock and the carved floral blossoms and leaves testify that the clock was created in Augsburg by Christoph Müller (who was given the tile of clock-master in 1643). A table clock was acquired from the Antiquitäten Markus Kral e.U. antique store in Austria in 2011. In 2015 the Antanas Guoga Foundation, directed by Džiuljeta Koženevska, purchased and donated to the museum a glass goblet that has been associated with the reign of the Vasas, decorated with Polish and Lithuanian heraldry. The green glass goblet of an impressive size and ornateness was discovered at a Tennant’s auction in the United Kingdom. The goblet is decorated with the coats of arms of the Polish-Lithuanian Commonwealth, the Vasa dynasty, and the palatinates of Lithuania and Poland. The following individuals from Jagiellonian University in Krakow have also donated applied art works to the museum: Prof. habil. Dr Karol Musioł, Prof. habil. Dr Stanisław Waltoś, Dr Maria Hulicka, as well as Danutė Paulauskienė and Edmundas Kulikauskas. The museum purchased its only piece of historic furniture in 2009 – an oak wardrobe from the 15th century that was created in Bruges. It is on permanent display in the Gothic antechamber. Other works have also been appreciated additions to the museum’s Culture, Art and History Collection. In 2010, a marble bust of Barbara Radziwiłł by the Lithuanian National Prize laureate, sculptor Stanislovas Kuzma (1947–2012), was acquired which the author created based on surviving iconography of the ruler and the reconstructive research of archaeologist, Dr habil. Vytautas Urbanavičius. Another sculpture created by Kuzma called Warrior of the Castle was transferred to the museum in 2014 by the Palace Restoration Foundation. The 55 gold rings which the Palace Restoration Foundation transferred to the museum in 2013 carry a special symbolic significance. The rings’ history began in 1991 when the Maironis Society in Raseiniai, wanting to protect its monetary donations, purchased 77 gold rings. Later, some of them were sold, while the remaining 55 ended up in other foundations until they were handed over to the Palace Restoration Foundation in 2007. The rings are evidence of the will of various people and organisations to preserve the funds they had collected and to ensure their utilisation for a noble cause – to protect and reconstruct Lithuania’s heritage. In 2013, the Order of Saint Casimir and its grand master Henrikas Armoška-Eismontas donated to the museum a bas-relief plaque with the image of Saint Casimir created by artist Petras Henrikas Garška. Other items that have supplemented the collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania include a bone horn purchased in Italy and decorated with the heraldry of Poland and

2009–2015 m. muziejų papildžiusios Kultūros, meno ir istorijos rinkinio vertybės

Lithuania and its rulers’ images (although the horn bears the year 1587, it was most likely created in Germany in the 19th century), a bone handle of a hunting knife that dates to 1720–1730, also decorated with the coats of arms of Poland and Lithuania (acquired at a Hermann Historica auction in Germany in 2010), a free-standing cross, created after the model by famous sculptor Giambologna (1529–1608) (purchased at a Sotheby’s auction in London in 2010), and other exhibits. A valuable collection of architectural plans and illustrations was donated in 2014 by Dr Juozapas Blažiūnas. The majority of these exhibits consists of sketches, plans and illustrations prepared by the architect Zygmunt Mieczysław Czajkowski (1887–1950) who worked in Vilnius in the first half of the 20th century. In these images the architect depicted the Vilnius castles complex and various parts of the Old Town. The last and richest group of exhibits consists of numismatic items. The already-mentioned Prof. Dr Kęstutis Paulius Žygas donated to the museum a collection of exceptionally rare paper money (treasury tickets) that was in circulation during the uprising of 1794, which includes samples of all the nominal values. Two especially rare samples of the design for a 50 litas silver coin to mark the Lillehammer Olympic Games were transferred to the museum by the Bank of Lithuania in 2014. A coin created by artist Petras Gintalis in 1994 was never released, while the design edition consisted of merely 200 coins. From 2009, the Bank of Lithuania has transferred samples of nearly all its newly-released coins, coin sets and paper notes. Commemorative coins dedicated to historical figures, locations and events, as well as coins that marked the change in currency are all on display at the exhibition and are presented in this publication. They include the last commemorative 50 litas coin created by artist Agnė Dautartaitė-Krutulė in 2014 called Form and the first commemorative 50 euro coin from 2015 created by artists Liudas Parulskis and Giedrius Paulauskis, dedicated to coin minting in the Grand Duchy of Lithuania. A separate group of exhibits displayed as part of the museum’s permanent exposition consists of treasures that the museum has on loan for a variable length of time from famous Lithuanian collectors and institutions. In 2010, the collector Edmundas Armoška entrusted a painting of the Holy Mother of God and the Infant by an anonymous 16th-century artist to the museum for long-term preservation. That same year, the poet and collector Edmondas Kelmickas entrusted the museum with a painting by Joost van Cleef (ca 1520–1556) depicting scenes from the story of David and Abigail, as well as the painting by Frans Pourbus I (1545–1581) David and Abigail. In 2014 the lawyer and collector Rolandas Valiūnas placed in the museum’s care a suit of armour believed to have been part of the Radziwiłłs’ arsenal, a sword and two pistols created in Germany in 1730 that are linked to the Wettin dynasty of rulers of Poland, Lithuania and Saxony. Additional institutions such as the Lithuanian Art Museum, the Royal Castle in Warsaw – Museum, the Office of the President of the Republic of Lithuania and the National Museum of Lithuania have also loaned valuable exhibits to enhance the museum’s expositions. While they are not featured in the exhibition presented in this publication, they may be admired at the museum’s permanent expositions.

K ATA L O G A S C ATA L O G U E

Gobelenai Ta p e s t r i e s

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

I. 1.

Gobelenas Rūmų gyvenimas Autorius nežinomas, Briuselis arba Turnė, apie 1520 Vilna, šilkas; 286 x 188 cm Inv. Nr. VR-1010 2015 m. įsigyta iš „S. Franses Limited“ (Jungtinė Karalystė)

Gobelenas Rūmų gyvenimas – vienas seniausių muziejaus turimų ir Lietuvoje esančių gobelenų. Sukurtas Pietų Flandrijoje, Briuselyje arba Turnė, apie 1520 metus. Gotikiniame gobelene puikiai atspindėtos dvaro gyvenimo scenos ir Viduramžiais vyravusios ryškios apdarų spalvos bei papuošalai. Gobeleno kompozicija dvilypė. Antrame plane pavaizduoto purpurinio audinio, deko ruoto augaliniais motyvais, fone vaizduojamas barzdotas karalius su karūna, apsivilkęs drabužiais, pasiūtais iš prabangių audinių, ir segintis brangakmeniais puoštą peleriną. Dešine ranka apkabinęs koloną. Jam už nugaros vaizduojami šeši jauni vyrai. Vienas jų, palinkęs prie karaliaus, vaizduojamas be galvos apdangalo. Greta, bet jau lauko erdvėje, pavaizduoti du stovintys vyrai, apsirengę puošniais drabužiais ir su galvos apdangalais. Pirmo plano kairėje pusėje vaizduojama grupė muzikantų, grojančių pučiamaisiais instrumentais ir vienu styginiu. Šalia jų vaizduojamas palinkęs vyriškis, kairę ranką ištiesęs į priekį, o dešinę nuleidęs – ja laiko galvos apdangalą (?). Vyriškis vaizduojamas taip, lyg į kažką nuolankiai kreiptųsi. Tai leidžia daryti prielaidą, kad muziejaus turimas gobelenas gali būti didesnio gobeleno dalis, tad jame buvo vaizduojama daugiau scenų. Pirmo plano dešinėje pavaizduotos trys damos, besirenkančios gėles iš pintinės. Gobeleno bordiūras puoštas iš gėlių sudarytais ornamentais. Bordiūro juosta kairėje skiriasi nuo kitų – čia gėlių šakelės surištos keliais kaspinais. Bibl.: Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai [albumas] 2014; Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai [katalogas] 2014. D. A.

G obelenai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

I. 2.

Gobelenas Psichės vestuvės Kartonų autorius Izaakas Mujo (Isaac Moillon, 1614–1673), Obiusonas, XVII a. Vilna, šilkas, gobeleninė technika; 298 x 455 cm Apatinėje bordiūro juostoje – neidentifikuoto audėjo inicialai A B Inv. Nr. VR-416 2009 m. padovanojo Andrejaus Balyko ir Antano Boso šeimos

Gobelene vaizduojamos Psichės vestuvės aprašytos II a. Lucijaus Apulėjaus (Lucius Appuleius) romane Metamorfozės (vėlesnis pavadinimas – Aukso asilas). Manoma, kad autorius rėmėsi senesne legenda – pritaikė ją savo pasakojimui. Psichė buvusi gražiausia iš trijų karališkosios šeimos dukterų. Sklido kalbos, kad ji gražesnė net už pačią Venerą. Tai supykdė deivę ir ji įsakė savo sūnui Kupidonui padaryti taip, kad Psichė įsimylėtų patį baisiausią žmogų, tačiau Veneros sūnus pats pamilo gražuolę. Ilgainiui visos Psichės seserys ištekėjo, tik ji pati liko viena. Karalius įtarė, kad prie to rankas gali būti prikišę dievai, todėl kreipėsi į orakulą. Šis liepė palikti merginą kalno viršūnėje – čia ji tapsianti baisiojo drakono žmona. Palikta kalno viršūnėje, Psichė susitaikė su savo likimu ir užmigo. Švelnūs vakarų vėjo Zefyro gūsiai nunešė ją į slėnį. Nubudusi ji įžengė į ten stovinčius nuostabius rūmus ir juose apsigyveno. Kiekvieną naktį ją aplankydavo paslaptingas jaunikis, bet prieš saulei patekant išeidavo. Ilgainiui Psichės seserys ėmė jos ieškoti, tačiau Psichės jaunikis norėjo, kad ji neatsilieptų į seserų kvietimus. Kiekvieną naktį mergina savo vyro meldė, kad leistų susitikti su seserimis. Galop jis sutiko, bet tik su viena sąlyga – kad nebandytų seserų raginama išsiaiškinti, kas jis yra. Seserys aplankė Psichę ir buvo apdovanotos brangiomis dovanomis, tai jų širdyse sužadino pavydą. Paslaptingasis jaunikis leido Psichei dar kartą susitikti su seserimis, tačiau įspėjo, kad jos bandys ją įkalbėti pažiūrėti jam į veidą, bet jei ji tai padarys, daugiau jo nebepamatys. Jis taip pat pranešė, kad Psichė nešioja jo kūdikį, ir jei ji išsaugos šią paslaptį, vaikelis bus dieviškos kilmės, o jei ne – mirtingasis. Po antro susitikimo seseris apėmė dar didesnis pavydas. Jos ėmė įtarti, kad vaikelis, apie kurį Psichė prasitarė, esantis dieviškos kilmės. Jos aplankė Psichę trečią kartą ir įtikino ją, kad jos vyras yra išpranašauta baisioji gyvatė – vos tik kūdikis gims, gyvatė praris Psichę. Psichė išsigando ir pamiršo visus vyro perspėjimus. Patarta seserų, ji prie lovos paslėpė aštrų peilį ir lempą, o vakare, jaunikiui užmigus, jau norėjo durti jam peiliu į kaklą, bet lempa apšvietė švelnų Kupidono veidą. Pakerėta jo grožio, Psichė negalėjo atitraukti akių, tačiau netyčia dievui ant peties užtiško lempos aliejaus ir nudegintas Kupidonas išskrido. Nors Psichė bandė jį sustabdyti, jis ją paliko ant upės kranto. Norėdama susigrąžinti mylimąjį, Psichė nuėjo pas deivę Venerą. Ši jai skyrė tris neįveikiamas užduotis, bet Psichė, padedama įvairių būtybių, visas jas įvykdė. Pasveikęs Kupidonas kreipėsi į dievus – prašė leidimo vesti Psichę. Kai jį gavo, Olimpe buvo iškelta didelė šventė Psichės ir Kupidono vestuvių proga, o Psichė tapo nemirtinga. Renesanso dailėje Psichės vestuvių tema buvo labai populiari. Šio gobeleno centre iškėlęs taurę sėdi Jupiteris (Dzeusas), jam už nugaros pavaizduotas puotos stalas. Gobeleno kairėje vaizduojami į puotą žengiantys Psichė su Kupidonu. Bibl.: Jedzinskaitė-Kuizinienė 2011–2013, p. 164–167; Gaisser 2008, p. 119–121; Morford, Lenardon 1999, p. 136–138. R. L.

G obelenai

ii.

Ta p y b a Pa i n t i n g s

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 1.

Trys Karaliai garbina Kūdikėlį Jėzų Nežinomas dailininkas, Kelnas, Vokietija, XVI a. Liepos mediena, aliejus; 191 x 80 cm Inv. Nr. VR-685 2012 m. įsigyta iš Edmondo Kelmicko

Nežinomo Kelno dailininko arba kelių dailininkų sukurtas tapybos darbas vaizduoja Naujajame Testamente aprašomą sceną. Paveikslo kairėje nutapyta sėdinti ir ant kelių Kūdikėlį Jėzų laikanti Švč. Mergelė Marija. Už jos vaizduojamas šv. Juozapas. Dešinėje – Trys Karaliai, atėję pasveikinti gimusio Jėzaus. Kasparas, kaip ir būdinga Europos dailėje, vyriausias, jis priklaupęs dovanoja auksinį indą. Greta Kasparo stovi jaunasis Baltazaras, šalia jo – vidutinio amžiaus Merkelis. Fone esantys architektūros elementai, kartais vaizduojami kaip griuvėsiai, simbolizuoja prakartėlę. Danguje pavaizduota ryški žvaigždė, kurią sekdami Trys Karaliai rado Kūdikėlį Jėzų, tolumoje matyti miesto – Betliejaus – vaizdas. Visą sceną iš viršaus stebi angeliukas. Jėzaus gimimas ir pagarbinimas išsamiai aprašytas Evangelijoje pagal Matą (Mt 2, 1–12). Įdomu tai, kad Biblijoje neminimas atvykusių karalių skaičius. Taip pat jie nevadinami karaliais, įvardijami kaip išminčiai, atkeliavę iš Rytų šalies. Manoma, kad išminčiai buvo Persijos astrologai. Laikydamiesi pranašystės, jie ieškojo gimusio Izraelio karaliaus. Apie tai išgirdęs, karalius Erodas I Didysis liepė išminčiams keliauti pas gimusį Kūdikėlį, kuo daugiau apie jį sužinoti ir jam pranešti. Sekdami paskui žvaigždę, išminčiai atkeliavo į Betliejų. Pamatę Mariją su Kūdikėliu Jėzumi, puolė ant žemės, jį pagarbino ir įteikė jam dovanų – aukso, smilkalų ir miros. Krikščionių rašytojas Tertulijonas, gyvenęs apie 160–200 m. Kartaginoje, pirmasis išminčius pavadino karaliais. Ankstyvosios krikščionybės dailėje išminčiai buvo vaizduojami du, keturi arba net šeši. VI–VII a. buvo paaiškinta simbolinė dovanų reikšmė. Auksas reiškia pagarbą Jėzui kaip karaliui, smilkalai – pagarbą jo dieviškumui, o mira, naudojama mirusiesiems balzamuoti, – užuomina apie būsimą Išganytojo mirtį. IX a. Ravenos vyskupas Tris Karalius įvardijo kaip Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Nuo ankstyvųjų Viduramžių išminčiai įkūnija tris tuo metu žinomas pasaulio šalis – Europą, Aziją ir Afriką. Dailėje neretai vaizduojama ne tik pagarbinimo scena, bet ir išminčių kelionė, gausios jų palydovų gretos, kartais – ir kitos susijusios scenos: Apreiškimo piemenims scena, karaliaus Erodo paliepimu vykdytos kūdikių žudynės. Valdovų rūmų muziejaus įsigytas paveikslas galėjo būti suveriamojo altoriaus dalis. Bibl.: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas 1997, p. 90; Sztuka niemiecka 1996, s. 58, 61. D. A.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 2.

Mistinės šv. Kotrynos Aleksandrietės sužadėtuvės Nežinomas dailininkas, pagal Koredžą (Correggio, tikr. Antonio Allegri, 1489–1534), XIX a. Medis, aliejus; 32 x 25,5 cm Inv. Nr. VR-493 2009 m. padovanojo Saulius Karosas

Antonijus Alegris (Antonio Allegri, 1489–1534) – dailininkas, geriau žinomas Koredžo, vietovės, kurioje jis gimė, vardu. Sukūrė nemažai tapybos darbų mistinių šv. Kotrynos sužadėtuvių tema. Originalas, pagal kurį sukurta Valdovų rūmų muziejuje saugoma kopija, yra Nacionaliniame Kapodimontės muziejuje Neapolyje (Italija). Koredžo darbų kopijų iki mūsų laikų išliko gana daug ir ne tik iš XIX amžiaus. Kopijų gausą galima aiškinti kaip nuo Antikos laikų iki šiol išlikusią dailininkų mokymosi kopijuojant tradiciją. Remiantis Aukso legenda, šv. Kotryna buvo princesė, karaliaus Kosto duktė. Nuo mažens garsėjo iškalba, išsilavinimu ir grožiu. Tapusi karaliene, priėmė krikščionių tikėjimą – buvo pakrikštyta dykumų atsiskyrėlio. Jos nepaprastu grožiu ir protu žavėjosi bei jos geidė pats imperatorius Maksencijus, todėl bandė palaužti Kotrynos tikėjimą. Kai to nepavyko padaryti, ketino ją kankinti pririšęs prie rato, o kai ir tai nepavyko, įsakė ją nukirsdinti. Todėl paveiksle Kotryna pavaizduota klūpinti ant sulaužyto rato, ant kurio turėjo būti kankinama, su kalaviju – daugelio nukirsdintų krikščionių kankinių atributu, palmės šakele – visų kankinių atributu, simbolizuojančiu pergalę prieš mirtį, ir žiedu – mistinių sutuoktuvių su Kristumi ženklu. Paveiksle pavaizduotas mistinių šv. Kotrynos sužadėtuvių siužetas nuo XIV a. pradžios paplito italų, vėliau – ir kitų kraštų dailėje. Aukso legendoje rašoma, kad Kristaus motina Švč. Mergelė Marija savo sūnui į žmonas parinko Kotryną. Tik apsikrikštijusi Kotryna pamatė savo sužadėtinį Jėzų, jis ir įteikė jai žiedą, jųdviejų šventos sąjungos simbolį. XIV a. paplitusiame pasakojime pateikiamas kitoks sužadėtuvių siužetas: Kotryną pakrikštijęs atsiskyrėlis padovanojo jai paveikslą, vaizduojantį Švč. Mergelę Mariją su Jėzumi Kristumi. Nuolankiai besimeldžianti Kotryna privertė Kūdikėlį atsisukti į savo pusę, tikėjimui sustiprėjus Kūdikėlis Jėzus jai ant piršto užmovė žiedą. Pasak kitos legendos, Kotryna prieš priimdama krikštą susapnavo Švč. Mergelę Mariją su Kūdikėliu Jėzumi ant kelių. Marija paprašė Jėzaus Kotryną priimti kaip savo tarnaitę, tačiau jis pasakė, kad ji negraži, ir nusisuko. Pabudusi Kotryna ėmė ieškoti priemonių, kaip nudžiuginti Kūdikėlį, todėl nutarė pasikrikštyti pas dykumų atsiskyrėlį. Po krikšto Jėzus vėl apsireiškė sapne ir Kotryna tapo jo dieviškąja sužadėtine. Jai ant piršto Kūdikėlis užmovė žiedą, nubudusi Kotryna iš tiesų jį rado ir saugojo iki gyvenimo pabaigos. Nors šv. Kotryna turėjo gyventi maždaug IV a. pradžioje, ji niekur neminima iki pat IX ar X amžiaus. Ilgainiui padaryta išvada, kad ne tik pati legenda apie šventąją gali būti išgalvota, bet ir ji pati niekada negyvenusi. Į argumentus atsižvelgė ir krikščioniškasis pasaulis: šv. Kotrynos šventė, švęsta lapkričio 25 d., nuo 1969 m. buvo panaikinta. Bibl.: Svetikas 2007, p. 13–28; Reames 2003; Ekserdjian 1997, p. 150; Krikščioniškosios ikonografijos žodynas 1997, p. 160–161; „The Life of S. Katherine“ 1275. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 3.

Šv. Kazimiero apoteozė Nežinomas dailininkas, XVIII a. Drobė, aliejus; 84 x 61 cm Įrašas viršuje – Sanctus casimirusPolonia Princeps Įrašas apačioje – Atlas senectutis vita immaculata Sap. 4 Inv. Nr. VR-973 2015 m. įsigyta iš Živilės Ramašauskienės

Šv. Kazimieras (1458–1484) buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio bei Elžbietos Habsburgaitės sūnus. Dar jam esant gyvam buvo plačiai pasklidusi žinia apie jo išmintį ir gabumus. Išlikusiuose pasakojimuose teigiama, kad karalaitis buvo labai pamaldus, žiemą klūpėdavo prie bažnyčių durų ir laukdavo, kada jos bus atvertos, laikydavosi griežto pasninko ir t. t. Amžininkai itin palankiai ver tino jo labdaringą veiklą. Paveikslo centre vaizduojamas šv. Kazimiero biustas, iškeltas ant pagalvėlės ir laikomas sarmatiškais apdarais pasidabinusių didikų. Jiems prie kojų guli karūnos. Pats karalaitis taip pat dėvi sarmatiškais drabužiais. Atvaizdas gerokai skiriasi nuo Baroko epochoje klestėjusios šventojo vaizdavimo tradicijos, kai būdavo pabrėžiama jo karališkoji kilmė, nes šiame paveiksle šv. Kazimieras vaizduojamas kaip jaunas XVIII a. bajoras. Šventajam virš galvos angelas laiko vainiką, kitoje angelo rankoje – ritinėlis su įrašu „Omni / die / dic / Mariae“. Giesmės tekstas rodo stiprų šv. Kazimiero pamaldumą Švč. Mergelei Marijai, apie kurį užsiminė Zacharijas Fereris (Zacharias Ferreri, 1479– 1524) pirmojoje šventojo biografijoje. Be to, jis teigė, kad karalaitis yra šios giesmės autorius. Bibl.: Duczmal 2012, p. 302–310; Maslauskaitė 2010, p. 21, 36–37, 206–209, 236, 238. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 4.

Šventoji Šeima Nežinomas dailininkas, XVIII a. pab.–XIX a. Medis, aliejus; 27,4 x 20,7 cm (su rėmais – 47,8 x 41,7 cm) Inv. Nr. VR-719 2013 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

Pagal Šventosios Šeimos ikonografinį tipą vaizduojami Švč. Mergelė Marija, Kūdikėlis ir Juozapas. Šventoji Šeima Europos dailėje imta vaizduoti XV a., sustiprėjus Juozapo kultui. Kompozicija neretai labai įvairi, dažniausiai buitinė: Kūdikėlis guli pintinėje arba žaidžia ant žemės, Mergelė skaito, o Juozapas meistrauja. Kartais šeima vaizduojama valganti prie stalo. Neretai su ja vaizduojami ir kiti šventieji: šv. Kotryna, Marijos motina šv. Ona, Jonas Krikštytojas ir jo motina Elzbieta. Paveiksle į akmenį atsirėmęs Juozapas Kūdikėliui tiesia paukštelį juodais šonais, greičiausiai dagilį. Daugelyje Švč. Mergelę Mariją ir Kūdikėlį vaizduojančių kūrinių yra ir dagilis – tarsi aliuzija į Kristaus kančią. Tokią simbolinę prasmę paukštelis įgavo todėl, kad buvo tikima, jog dagilis savo lizdą suka ant erškėčių krūmo. Su Kristaus kančia susijusi ir ant paukštelio galvos esanti raudona dėmė – ji simbolizuoja erškėčių vainiką, kurį Kristui uždėjo kareiviai. Bibl.: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas 1997, p. 295–296; Murray P., Murray L. 1996, p. 58. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 5.

Jono Kazimiero Vazos portretas Nežinomas dailininkas, Lietuva, XVII a. Drobė, aliejus; 75 x 60,8 cm Inv. Nr. VR-482 2009 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015). Rastas Prienų rajone, galėjo priklausyti grafui Gotardui Vilhelmui Butleriui (Gotthard Wilhelm von Buttlar, 1600–1660)

Jonas Kazimieras Vaza (1609–1672) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1648–1668). Žygimanto Vazos sūnus. Valdovu tapo po netikėtos brolio Vladislovo Vazos mirties 1648 metais. Dar būdamas karalaitis, lankėsi Vilniuje ir apsistodavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kelis kartus buvo atvykęs ir jau būdamas valdovas. Paskutinis apsilankymas – 1664 m., tuomet Joną Kazimierą kartu su žmona Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero iškilmingai pasitiko įvairių luomų Vilniaus gyventojai. Jonas Kazimieras Vaza į sostą įžengė labai sudėtingu laikotarpiu. Dėl vidinių neramumų, ilgai trukusių karų su Maskvos kunigaikštyste ir Švedijos karalyste beveik visa Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo okupuota, pirmą kartą užimta sostinė Vilnius. 1668 m. Jonas Kazimieras atsisakė sosto ir išvyko į Prancūziją, ten ir mirė. Įdomu tai, kad išvykdamas pasiėmė sau priklausantį turtą, kurį sudarė tapybos darbai, meniniai audiniai ir t. t. Po jo mirties šis turtas buvo parduotas ir pasklido po visą Europą. Tik išlikę šaltiniai leidžia geriau pažinti Vazų dinastijos valdovų meno kolekcijas. Valdovų rūmų muziejaus rinkinyje esančiame portrete Jonas Kazimieras Vaza vaizduo jamas iki pusės, su to meto šarvais, galvą puošia XVII a. madą atspindintis perukas. Valdovo veide matyti raukšlės. Kruopščiai nuskusta barzda išryškina siaurą ūsų juostą. Jonas Kazimieras portrete vaizduojamas be jokių valdžios atributų, tik krūtinę puošia Aukso Vilnos ordino grandinė. Portreto tapyba ir kompozicija panaši į Dancigo (dab. Gdanskas) dailininko Danielio Šulco (Daniel Schultz, apie 1615–1683) sukurtą portretą, šiuo metu saugomą Varšuvos nacionaliniame muziejuje (Lenkija). Bibl.: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai 2010, p. 443; Matušakaitė 2010, p. 291; Šinkūnaitė 2000, p. 101. D. A.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 6.

Moteris su perlo auskaru Nežinomas dailininkas, Prancūzija arba Flandrija, XVII a. Medis, aliejus; 34,6 x 26,7 cm Inv. Nr. VR-578 2011 m. įsigyta aukcione „Sotheby's“ (Niujorkas, JAV)

Portrete vaizduojama moteris dėvi XVII a. vidurio apdarus, jos galva trimis ketvirčiais pasukta į dešinę, o akys nukreiptos į priešingą pusę – taip sudaromas įspūdis, kad vaizduojamoji stebi žiūrovą. Moters galvą puošia įvairiaspalviais brangakmeniais dekoruota nedidelė karūna. XVII a. panašiai vaizduota ne viena valdovė, tačiau neabejotina, kad galima įžvelgti panašumą tarp portrete vaizduojamos moters ir Lenkijos karalienės bei Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (1611–1667). Nemažai portretų ši valdovė vaizduojama pasisukusi trimis ketvirčiais į dešinę, o žiūrovui matomą ausį puošia perlo auskaras. Brangakmenių ir perlų paklausa smarkiai išaugo Renesanso epochoje, kai kiekvienas valdovas ir didikas ne tik troško valdžios, bet ir siekė turimą galią parodyti – tai daryti jiems padėjo papuošalai. Būtent šiuo laikotarpiu visoje Europoje išpopuliarėjo iš perlų kurti papuošalai, didžiulis jų kiekis buvo gabenamas iš tuo metu naujai atrasto žemyno – Amerikos. Anglijos karalius Henrikas VIII taip mėgo perlus, kad jais buvo nusagstyti ne tik jo drabužiai, bet ir batai. Karalienės Elžbietos I valdymo laikotarpiu (1558–1603) perlai įgijo didesnę vertę nei bet koks kitas brangakmenis. Lietuvos valdovės taip pat mėgo perlus, ypač Aleksandro Jogailaičio žmona Elena ir Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Bibl.: Dirlam et al. 1985, p. 67–71. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 7.

Fryzijos, Groningeno ir Drentės vietininko kunigaikščio Vilhelmo Frydricho iš Nasau-Dyco portretas Nežinomas dailininkas, pagal Piterį Nazoną (Pieter Nason, 1612–1688), XIX a. (?) Medis, aliejus; 115 x 92 cm Inv. Nr. VR-510 2010 m. padovanojo akademikas prof. habil. dr. Algimantas Miškinis (1929–2015)

Piteris Nazonas (Pieter Nason, 1612–1688) – garsus XVII a. olandų dailininkas. Manoma, kad mokėsi pas olandų tapytoją Janą Antoniszą van Ravesteiną (Jan Antonisz van Ravesteyn, 1572(?)–1657). Kurį laiką gyveno Amsterdame, 1639 m. išvyko į Hagą, įstojo į Šv. Luko gildiją. Greitai sulaukė pripažinimo – pradėjo gauti užsakymų iš Olandijos didikų šeimų. 1656 m. su kitais 47 dailininkais įkūrė gildiją „Pictura“, nuo 1662 m. dirbo Fryzijos vietininkui Vilhelmui Frydrichui iš Nasau-Dyco (Wilhelm Friedrich von Nassau-Dietz, 1613–1664). Tada ir sukurtas didiko portretas. Vienas šio paveikslo variantas saugomas Leuvardeno Fryzų muziejuje (Nyderlandai). Vėliau dailininkas trumpai dirbo Anglijos karaliaus dvare, grįžęs į Olandiją ir toliau tapė didikų portretus. Vilhelmas Frydrichas buvo antrasis Nasau-Dyco grafo Ernesto Kazimiero I (Ernst Casimir von Nassau-Dietz) ir Sofijos Jadvygos iš Braunšveigo-Liuneburgo (Sophie Hedwig von Braunschweig-Lüneburg) sūnus. Nasau-Dyco grafo titulą gavo ir Fryzijos valdytoju tapo tik netikėtai mūšyje mirus vyresniajam broliui. Vilhelmas Frydrichas puoselėjo dideles ambicijas tapti visos Olandijos valdovu. Jo tėvo pusbrolis Frydrichas Heinrichas Oranietis (Friedrich Heinrich von Oranien) tuo metu buvo galingiausias žmogus Olandijoje – atrodė, kad jis mirs nepalikęs palikuonio, nes jo sūnus Vilhelmas II buvo prastos sveikatos. Kad užsitikrintų Olandijos valdovo titulą, Vilhelmui Frydrichui reikėjo vesti vieną iš Frydricho Heinricho dukterų, tačiau šis savo dukteris norėjo išleisti tik už valdovų. Tikėdamasis pelnyti palankumą, Fryzijos valdytojas tarnavo kariuomenėje. Jo užsispyrimas davė vaisių: 1652 m., jau po Frydricho Heinricho mirties, jis vedė velionio dukterį Albertiną Agnesę (Albertine Agnes). Su ja susilaukė trijų vaikų. 1650 m., po Vilhelmo II mirties, Vilhelmui Frydrichui atiteko Groningeno ir Drentės valdos, o 1652 m. Fryzijos valdytojui Šventosios Romos imperatorius suteikė kunigaikščio titulą. Deja, tolesnių planų nebuvo lemta įvykdyti – 1664 m. valydamas ginklą Vilhelmas Frydrichas netyčia šovė sau į burną ir nuo patirtų sužalojimų po kelių dienų mirė. Bibl.: Thoen 2006, p. 39–41; Frijhoff, Spies 2005, p. 78, 98; Brusewicz 1978, p. 1–5; Muller 1898, S. 133–134. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 8.

Augusto III portretas Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) (?) aplinkos dailininkas, XVIII a. II p. Drobė, aliejus; 83,5 x 63 cm Inv. Nr. VR-998 2015 m. įsigyta iš UAB Dailės galerijos „Klasika“

Prancūzų tapytojas Luji de Silvestras (Louis de Silvestre, 1675–1760) pirmąsias žinias apie dailę gavo iš savo tėvo Izraelio Silvestro jaunesniojo (Israel Silvestre, 1621–1691), vėliau mokėsi pas žymius prancūzų dailininkus: Šarlį Le Breną (Charles Le Brun, 1619– 1690) ir Boną Bulonę (Bon Boullogne, 1649–1717). 1702 m. grįžęs iš Italijos įstojo į Paryžiaus karališkąją akademiją, o 1752-aisiais tapo jos direktoriumi. 1716 m. dailininkas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto Stipriojo (1670–1733) sūnaus Frydricho Augusto II (vėliau – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III) kvietimu atvyko į Dresdeną ir buvo paskirtas pirmuoju valdovo tapytoju, o 1727 m. tapo Dresdeno akademijos vadovu. Taigi, L. de Silvestras tarnavo net dviem Lenkijos karaliams ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams: Augustui Stipriajam ir jo sūnui Augustui III. Dirbo ne tik Dresdene, bet ir Varšuvoje. Saksonijos kunigaikštis Frydrichas Augustas II (1696–1763) buvo vienintelis Augusto Stipriojo ir Kristinos Eberhardinos iš Branderburgo-Bairoito (Christiane Eberhardine von Brandenburg-Bayreuth) sūnus. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas 1733 m., parėmus Rusijai. Tapęs Respublikos valdovu, pasivadino Augustu III. Valstybės valdymu patikėjo rūpintis savo favoritams, nes pats politika mažai domėjosi, jam kur kas priimtinesnė buvo medžioklė. Rūpinosi ir meno reikalais, kaupė meno darbų kolekciją. Retai lankydavosi Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, didelę laiko dalį praleido Saksonijoje. Augusto III valdymo laikotarpis pažymėtas liberum veto (ši teisė sužlugdė beveik visus seimus), didikų tarpusavio nesutarimais ir Septynerių metų karu (1756–1763), per kurį stipriai nukentėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Portrete valdovas vaizduojamas su šarvais, krūtinę juosia tėvo Augusto Stipriojo įsteigto Baltojo erelio ordino žydra juosta, ant mantijos kairėje krūtinės pusėje prisegta to paties ordino žvaigždė. Ant krūtinės kabo Aukso Vilnos ordinas, kuriuo jis buvo apdovanotas 1722 metais. Bibl.: Bénézit 12 2006, p. 1212; Sliesoriūnas 2002, p. 207; Królowie elekcyjni 1997, s. 185–208; „Augustas III“ 1953, p. 410–412. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 9.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės papulkininkio Anupro Prozoro portretas Nežinomas dailininkas, Lietuva (?), 1799 Drobė, aliejus; 74 x 58 cm Įrašas kitoje portreto pusėje – Onufry Prozor / Podpulkownik Woisk / w Wgo = XXytwa = Littgo. / Roku / 1799 Inv. Nr. VR-508 2010 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

Apie Anuprą Prozorą (1779–1836) žinoma labai nedaug. Jo pavardės nėra ir kariuomenės sąrašuose. Palaidotas senosiose Šančių kapinėse. Įrašas ant antkapio skelbia, kad jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės Kauno husarų brigados pulkininkas. Dalinys buvo vadinamas 1-osios tautinės kavalerijos brigada arba Kauno husarų brigada. Portrete A. Prozoras vaizduojamas su tautinės kavalerijos papulkininkio uniforma. Bibl.: Vanagas 2008, p. 176. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 10.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir Ona Vytautienė Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 12,5 x 17,5 cm Įrašas kairėje – Wittoldus magnus / Littwaniæ & Russiæ / Dux. Įrašas dešinėje – Anna Heres / regni Poloniæ a / Venceslao patre relicta. Inv. Nr. VR-827 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – iškili istorinė asmenybė. Jo įtaka ilgą laiką buvo juntama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime, ji svarbi ir šiais laikais. Įvairiai vertinami Vytauto Didžiojo kovos dėl valdžios metodai, sutartys su Vokiečių ordinu, kiti jo veiklos aspektai. Būsimasis valdovas gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus. 1386 m. priėmė krikštą ir gavo Aleksandro vardą. Nuo 1392 m. – Lenkijos karaliaus Jogailos vietininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ėmė save tituluoti didžiuoju kunigaikščiu. 1410 m. Vytauto Didžiojo ir Jogailos vadovaujamos kariuomenės pasiekė reikšmingą pergalę Žalgirio mūšyje – kautynėse palaužta Vokiečių ordino galybė. 1429 m. Lucke sušauktas Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, jame iškelta mintis Vytautą vainikuoti Lietuvos karaliumi. Karūnavimas neįvyko, tačiau Vytauto įtaką ir statusą pripažino to meto Europos valdovai. Vytautas įsteigė didelę didžiojo kunigaikščio raštinę, 1409 m. fundavo pirmą žinomą parapinę mokyklą Trakuose, jo valdymo metais buvo sparčiai perimamos Europos kultūros vertybės. Deja, kol kas žinoma gana nedaug Vytauto Didžiojo atvaizdų. Ko gero, seniausias atvaizdas, siejamas su Vytautu, yra šio valdovo majestotiniame antspaude, naudotame 1407–1430 metais. Dauguma kitų žinomų Vytauto portretų sukurta jau po jo mirties. Vienas seniausių, vaizduojančių garbiuosius imperijos kunigaikščius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laidotuvėse, yra 1443 m. parengtoje rankraštinėje Eberhardo Vindekės (Eberhard Windecke) knygoje Geschichte Kaiser Sigismunds (rankraštis saugomas Austrijos nacionalinėje bibliotekoje). Soste sėdintis Vytautas Didysis vaizduojamas Paryžiaus arsenalo bibliotekos herbyne (šis 1555 m. rankraštis saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje). XVII–XIX a. sukurta daugiau grafikos kūrinių, vaizduojančių Vytautą Didįjį, o nuo XVIII a. nutapyta nemažai šio valdovo portretų, nors manoma, kad jau XVI a. I p. buvo nutapytas Vytauto atvaizdas. Greta Vytauto pavaizduota jo pirmoji žmona Ona (m. 1418). Eišiškių kunigaikščio Sudimanto duktė Ona ištekėjo už Vytauto apie 1370 metus. Ji aktyviai domėjosi politiniu gyvenimu, buvo žinoma to meto Europos visuomenėje. Minima, kad 1400 m. ji, lydima Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio ir 400 raitininkų, lankėsi Brandenburge, Aldenburge ir Marienverderyje. Visur, kur sustodavo, būdavo rengiami iškilmingi priėmimai, teikiamos brangios dovanos. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (istoriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: Windecke 2015, p. 10; Matušakaitė 2010, p. 360; Tarandaitė 2010, p. 102–118; Gudavičius 2004, p. 78–87. D. A.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 11.

Bavarijos kunigaikštis Liudvikas IX ir Amalija Saksė Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 12,5 x 17,4 cm Įrašas kairėje – Ludovicus / Comes Palatinus / Dux Bavariæ. Įrašas dešinėje – Ameleia / Friderici Secundi / Electoris Saxoniæ / filia. Inv. Nr. VR-828 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Bavarijos kunigaikštystę nuo 1180 iki pat 1918 m. valdė Vitelsbachų (Wittelsbach) giminė. Bavarijos kunigaikštis Liudvikas IX (1417–1479) priklausė Vitelsbachų Landshuto atšakai, jis buvo Henriko XVI Turtingojo ir Margaritos Habsburgaitės sūnus. 1450 m. po tėvo mirties paveldėjo sostą, kaip ir tėvas, buvo žinomas kaip Turtingasis. 1452 m. vedė Saksonijos elektoriaus Frydricho II dukterį Amaliją Saksę (Amalia von Sachsen, 1436–1501). Jųdviejų sūnus Jurgis 1475 m. vedė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dukterį Jadvygą Jogailaitę. Jurgis taip pat turėjo Turtingojo pravardę, ji liudijo apie šių kunigaikščių turtus ir pomėgį tais turtais pasipuikuoti. Saksonijos kunigaikštytė Amalija po 11 santuokos metų, kaip ir Liudviko IX motina Margarita, buvo uždaryta Burghauzeno pilyje, iki gyvenimo pabaigos ji tarsi našlė buvo priversta gyventi pagal griežtą vyro sudarytą reglamentą. Pats kunigaikštis ir toliau gyveno džiaugsmingą, malonumų kupiną gyvenimą. Liudvikas IX paliko žymę istorijoje ir dėl kitų aplinkybių: dar valdymo pradžioje jis iš savo kunigaikštystės ištrėmė žydus, kurie nesutiko apsikrikštyti, o 1472 m. Ingolštato mieste įkūrė Liudviko ir Maksimilijono universitetą, vėliau jis buvo perkeltas į Miuncheną ir veikia iki šių dienų. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (is toriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: Duczmal 2012, p. 236–237; Laschinger 1987, S. 365–366; von Riezler 1884, S. 509–513. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 12.

Beatričė Regina dela Skala ir Milano valdovas Bernabas Viskontis Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 13,2 x 18,2 cm Įrašas kairėje – Regina, Mastini / della Scala domini / Veronæ & Vicentiæ / filia. Įrašas dešinėje – Barnabas Vicecomes / Princeps Mediolani. Inv. Nr. VR-829 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Beatričė Regina dela Skala (Beatrice Regina della Scala, 1331–1384) – Veronos valdovo Mastino II dela Skalos (1308–1351) ir Tadėjos da Kararos duktė. 1350-aisiais, būdama 19 metų, ištekėjo už aštuoneriais metais vyresnio Bernabo Viskončio (Bernabo Visconti, 1323–1385), Milano valdovo Stepono Viskončio (Stefano Visconti, 1287–1327) sūnaus. Santuoka sukūrė galingą politinę sąjungą tarp Milano ir Veronos. Bernabas buvo spalvinga asmenybė, ilgus metus kariavo su popiežiumi, nes norėjo didinti savo valdomas teritorijas. Net buvo ekskomunikuotas popiežiaus Urbono V kaip eretikas. Tas pats popiežius, siekdamas taikos šiaurės Italijoje, pasiūlė solidžią sumą Milano valdovui, kad šis nutrauktų karo žygius, tačiau taika truko neilgai. Bernabas Viskontis buvo pagarsėjęs dėl savo ūmaus būdo. Sklido kalbos, kad per pykčio priepuolius tik žmona Beatričė Regina galėdavo prie jo prieiti. Pora susilaukė 17 vaikų, be to, Bernabas turėjo daug neteisėtų vaikų su kitomis moterimis, todėl aplinkiniams atrodė, kad jis gyvena kaip sultonas, o ne kaip krikščionių kunigaikštis. Puikybė jam taip pat nebuvo svetima, dažnai savo valdose kartodavo, kad jis yra žemėje Dievas, popiežius ir imperatorius. Gyvenimą baigė 1385 m. kalėjime, įkalintas sūnėno Džano Galeaco Viskončio (Gian Galeazzo Visconti, 1351–1402). Viskončių giminė Milaną valdė 1277– 1447 metais. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (is toriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: „Visconti“ 2014, p. 280; Williams 2004, p. 34; „Visconti“ 1992, p. 394–395; Tuchman 1978, p. 241, 263. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 13.

Milano valdovas Bernabas Viskontis ir Beatričė Regina dela Skala Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 12,9 x 17,7 cm Įrašas kairėje – Barnabas / Princeps & vicecomes / Mediolani. Įrašas dešinėje – Regina Mastini / d’ella Scalla Veronæ / & Vicentiæ d[omi]ni filia. Inv. Nr. VR-835 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Aprašymą žr. p. 56.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 14.

Prancūzijos karalius Pilypas VI ir Bona Liuksemburgietė Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 13,2 x 17,6 cm Įrašas kairėje – Philippus Gallorum / Rex. Įrašas dešinėje – Bona Caroli 4 / Imperatoris, Regis Boëmiæ / Moraviæ etc. filia. Inv. Nr. VR-830 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Pilypas VI (1293–1350) buvo pirmasis Prancūzijos karalius iš Valua (Valois) dinastijos. Sostą užėmė 1328 m., mirus vyriškosios giminės įpėdinio nepalikusiam Karoliui IV. Prancūzijos sostą pretendavo užimti velionio karaliaus sūnėnas, Anglijos karalius Edvardas III, Karolio IV sesers Izabelės sūnus, tačiau pagal tuomečius įstatymus pavel dėjimo teisė ėjo tik per vyriškąją liniją. Nors Pilypas VI buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi, Edvardas III ir toliau reiškė pretenzijas į Prancūzijos sostą. Nesutarimus tarp šių valdovų papildė teritoriniai klausimai – 1337 m. jie pradėjo Šimtametį karą (1337– 1453). Pilypas VI pasiekė kelis karinius laimėjimus, tačiau šalis buvo alinama karo ir sukilimų, be to, 1348–1349 m. įsisiūbavo maro epidemija. Greta valdovo Pilypo VI pavaizduota Bona Liuksemburgietė (Bonne de Luxembourg, 1315–1349), karaliaus sūnaus Jono II pirmoji žmona. Ji nebuvo karūnuota Prancūzijos karaliene, nes mirė anksčiau, nei jos vyras buvo paskelbtas karaliumi. Vis dėlto, atsižvelgiant į kitus šios serijos piešinius, greta Prancūzijos karaliaus Pilypo VI turėjo būti pavaizduota jo sutuoktinė Joana Burgundė (Jeanne de Bourgogne) arba Blanša Navarietė (Blanche de Navarre), tačiau greta moters esantis įrašas skelbia apie Jono II žmoną. Matyt, ši klaida greičiausiai įsivėlė dėl tos pačios Pilypo VI pirmosios žmonos Joanos ir Jono II žmonos Bonos Liuksemburgietės mirties datos. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (is toriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: Sumption 2012, p. xv; „Philip VI“ 1992, p. 372. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 15.

Austrijos kunigaikštis Leopoldas III ir Viridis Viskonti Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 13 x 17,5 cm Įrašas kairėje – Leopoldus / Dux Austriæ. Įrašas dešinėje – Viridama / Barnabæ principis / Mediolanensis filia. Inv. Nr. VR-831 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Austrijos kunigaikštis Leopoldas III (1351–1386) priklausė Habsburgų dinastijai, buvo Austrijos kunigaikščio Albrechto II ir Joanos iš Pfirto (Johanna von Pfirt) sūnus. Joana jo susilaukė būdama 51 metų ir netrukus mirė. Leopoldas III 1365 m. vedė Milano valdytojo Bernabo Viskončio (Bernabò Visconti) ir Beatričės Reginos dela Skalos (Beatrice Regina della Scala) dukterį Viridis Viskonti (Viridis Visconti, 1352–1414). Leopoldas III, kaip ir ankstesni Habsburgų dinastijos atstovai, savo įtaką ir valdžią didino užimdamas naujas teritorijas. Žuvo per karinę kampaniją į Šveicariją. Vyriausias poros sūnus Austrijos kunigaikštis Vilhelmas Habsburgas 1378 m., dar būdamas vaikas, Bažnyčiai pritarus susižadėjo su Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu dukterimi Jadvyga. Taip Leopoldas III sutvirtino sąjungą prieš Venecijos respub liką. Po karaliaus Liudviko Anžu mirties Jadvyga buvo karūnuota Lenkijos karaliene, o santuoka su Vilhelmu Lenkijos didikų pageidavimu buvo nutraukta, Jadvyga ištekinta už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos. Kitas poros sūnus Ernestas 1412 m. vedė Mazovijos kunigaikštytę Cimbarką, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vaikaitę, Jogailos sesers kunigaikštytės Aleksandros ir Ziemovito IV iš Piastų dukterį. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (is toriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: Duczmal 2012, p. 217–223; New Cambridge Medieval History 1998, p. 649; Brady et al. 1994, p. 442; Die Habsburger 1988, S. 244–245, 427. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 16.

Brandenburgo ir Štendalio markgrafas Otonas IV ir Juta iš Henebergo Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 12,6 x 17,6 cm Įrašas kairėje – [E]lector Otto Sagittarius / Margravius Brande / burgicus. Įrašas dešinėje – Iutta, vel Judith / Berchtholdi Henneburgici / Comitis filia. Inv. Nr. VR-832 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Brandenburgo ir Štendalio markgrafas Otonas IV (apie 1238–1308/1309) 1266 m. mirus tėvui Jonui I paveldėtas žemes valdė kartu su broliais Jonu I ir Konradu I. Markgrafas buvo žinomas pravarde Su Strėle (Mit dem Pfeil), ją įgijo po 1280 m. mūšio, per kurį strėlė pataikė jam į galvą. Teigiama, kad su kyšančia iš galvos strėle Otonas IV gyveno apie metus. Markgrafas elgėsi kaip riteris, net buvo apibūdinamas kaip galantiškiausias tų laikų princas. Septynios išlikusios šio didiko parašytos dainos liudija apie jo, kaip dainiaus, veiklą. 1277 m. Otonas IV dėjo daug pastangų, kad jaunesnysis brolis Erikas būtų išrinktas Magdeburgo arkivyskupu. Kai tai neįvyko, kilo karinis konfliktas, Otonas IV pateko į nelaisvę, paleistas tik už didelę išpirką. Nemažai karinių konfliktų kilo ir tarp tos pačios Askanijų (Askanier) giminės didikų. Šiuose konfliktuose dalyvavo ir Otonas IV. Giminystės ryšiais jis buvo susijęs ir su Lenkijos Karalyste. Markgrafo pusbrolis Vaclovas II 1291 m. tapo Krokuvos kunigaikščiu, 1300 m. – Lenkijos karaliumi. Čekijos karaliumi tapo 1278 m., po karinės kampanijos į Vengriją, kurioje dalyvavo ir pats Otonas IV, žuvus jo tėvui Čekijos karaliui Otokarui II. Greta Otono IV piešinyje vaizduojama jo antroji žmona Juta iš Henebergo (Jutta von Henneberg). Pora susituokė 1308 m., tačiau netrukus Otonas IV mirė, nepalikęs palikuonių. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (is toriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: Escher 1999, S. 677; Fontane 1992, p. 175; von Heinemann 1887, S. 659–661. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 17.

Austrijos kunigaikštis Albrechtas II ir Joana iš Pfirto Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 13,5 x 17,8 cm Įrašas kairėje – Albertus 2 Dux / Austriæ. Alberti / Rom.[anorum] regis fil.[lius] Įrašas dešinėje – Ioanna filia / heres Ulrici Comitis / in Pfirt. Inv. Nr. VR-833 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Austrijos kunigaikštis Albrechtas II (1298–1358) buvo jaunesnysis Austrijos ir Štirijos hercogo, Vokietijos karaliaus Albrechto I bei Elžbietos iš Karintijos, Goricijos ir Tirolio (Elisabeth von Kärnten, Görz und Tirol) sūnus. Kaip ir daugeliui to meto jaunesnių šeimos narių, Albrechtui II buvo numatyta bažnytinė karjera. Dar būdamas nepilnametis 1313 m. jis buvo išrinktas Pasau vyskupu, tačiau 1317 m. buvo priverstas atsisakyti dvasininko gyvenimo. Priešingai nei jo vyresnieji broliai, daug nuveikė, kad įtvirtintų Habsburgų dinastijos įtaką Austrijos žemėse. Buvo žinomas kaip Išmintingasis ir Luošys, pastaroji pravardė jam prigijo po to, kai liko beveik paralyžiuotas po ligos, dėl to neretai turėjo keliauti dviejų arklių nešamoje nešyklėje. Kadangi vyresnieji broliai mirė nepalikę palikuonių, Albrechtas II tapo šeimos galva. Įgytas išsilavinimas ruošiantis bažnytinei karjerai ir apgalvoti veiksmai jam užtarnavo Išmintingojo pravardę. 1335 m. sudarė taikos sutartį su Šventosios Romos imperatoriumi Liudviku IV, atsisakė pretenzijų į imperatoriaus sostą, mainais gavo valdų, taigi taip padidino savo giminės valdomas teritorijas. 1324 m. Vienoje sudaryta santuoka su Joana iš Pfirto (Johanna von Pfirt) leido prijungti ir Pfirto valdas. Piešinyje Joana vaizduojama greta Austrijos kunigaikščio. Pora susilaukė 11 vaikų, iš jų tik šeši sulaukė brandaus amžiaus. Albrechtas II buvo patvirtinęs Albertinų šakos taisyklę, pagal kurią žemės nėra dalomos ir jas visas paveldi vyriausiasis sūnus, tačiau po kunigaikščio mirties šios taisyklės nebuvo paisoma. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (is toriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: Curtis 2013, p. 22–23; „Albert II“ 1857, p. 226. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 18.

Saksonijos ir Vitenbergo kunigaikštis Rudolfas I ir Juta iš Brandenburgo Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 13 x 18,1 cm Įrašas kairėje – Ratholfus Dux / Poloniæ : Joannis / senioris frater. Įrašas dešinėje – Iudith Parmini / Pomeraniæ Ducis / filia. Inv. Nr. VR-834 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Rudolfo I (apie 1284–1356) tėvas Saksonijos kunigaikštis Albrechtas II mirė, kai šis dar buvo vaikas, todėl motina Agnietė Habsburgaitė tapo sūnaus globėja ir valdė už jį kaip regentė iki 1302 metų. Kunigaikštis, išsirūpinęs Saksonijos elektoriaus titulą, dalyvavo ne vienuose Vokietijos karalių rinkimuose. Glaudūs ryšiai jį siejo su imperatoriumi Karoliu IV Liuksemburgiečiu, šis kunigaikštį apdovanojo žemėmis ir miškais – taip atsidėkojo už atiduotą balsą 1346 m. Čekijos karaliaus rinkimuose, mat tai jam padėjo gauti karūną. Tapęs Šventosios Romos imperatoriumi, Karolis IV 1356 m. paskelbė Aukso bulę, ja ne tik buvo nustatyta imperatorių rinkimų tvarka, bet ir dėl jos elektoriaus statusas tapo paveldimas, todėl Rudolfo I palikuonims nebereikėjo varžytis su giminaičiais, kam priklauso ši teisė. Rudolfas I piešinyje pavaizduotas su savo pirmąja žmona Juta iš Brandenburgo (Jutta von Brandenburg), Brandenburgo markgrafo Otono V dukterimi. Iš viso kunigaikštis buvo vedęs tris kartus. 1328 m. antrąja žmona tapo Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos duktė Kunigunda, 1333 m. trečiąja sutuoktine – Agnesė iš Lindovo-Rupino (Agnes von Lindow-Ruppin), Maklenburgo kunigaikščio Henriko II našlė. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (is toriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: „Karolis IV Liuksemburgas“ 2006, p. 469–470; Beck 2005, S. 184–185; „Rudolf I“ 2005, p. 468. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 19.

Sofija iš Pomeranijos-Volgasto ir Braunšveigo-Liuneburgo kunigaikštis Henrikas Nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Popierius, tušas, akvarelė; 12,5 x 17,5 cm Įrašas kairėje – Sophia Ducissa / in Wolgast & / Part. Įrašas dešinėje – Henricus Dux / Brunswicensis & / Luneburgensis. Inv. Nr. VR-836 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

Henrikas iš Braunšveigo-Liuneburgo (m. 1416) buvo Magnuso II, Braunšveigo-Liuneburgo kunigaikščio, sūnus. 1388–1409 m. su broliu Bernardu I valdė Liuneburgą, o 1400–1409 m. – Volfenbiutelį. Po brolio Frydricho mirties 1400 m. su Bernardu ėmėsi veiksmų prieš Mainco arkivyskupą, nes šis buvo įtariamas prisidėjęs prie kunigaikščio nužudymo. Taika tarp Braunšveigo-Liuneburgo kunigaikščių ir arkivyskupo pasiekta tik 1405 m., tačiau Henriko gyvenimas nebuvo ramus: dar 1404 m. jis buvo paimtas į nelaisvę ir sumokėjus išpirką paleistas. Vėliau, padedamas Vokietijos karaliaus Ruprechto, atkeršijo savo pagrobėjui Lipės grafui Bernardui IV. Buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Sofija iš Pomeranijos-Volgasto (Sophie von Pommern-Wolgast), Pomeranijos kunigaikščio Vartislavo VI dukterimi, susituokė 1388 metais. Su ja ir pavaizduotas piešinyje. Pora susilaukė dviejų vaikų. Su antrąja žmona Margarita iš Heseno (Margarethe von Hessen) susituokė 1409 metais. Istoriniai šaltiniai liudija, kad su ja susilaukė vieno palikuonio. Muziejus įsigijo dešimties akvarelių, vaizduojančių Europos valdovų poras, rinkinį (is toriškai jis buvo didesnis). Tai yra viena šio rinkinio akvarelių. Bibl.: Spehr 1880, S. 486–488; Rimius 1750, p. 168–170. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 20.

Žalgirio pergalė Vladimiras Kasatkinas (1924–2013), Lietuva, 1981–1983 Drobė, aliejus; 165 x 140 cm Inv. Nr. VR-565 2010 m. padovanojo Vladimiras Kasatkinas

Dailininkas Vladimiras Kasatkinas gimė Rusijoje, tačiau didesnę gyvenimo dalį praleido Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo, kuriame ir pats dalyvavo, liko Lietuvoje, Kaune. Pirmieji tapybos darbai daugiausia buvo portretai, paveikslai, sukurti karo tematika, rečiau – peizažai. V. Kasatkino darbai nuo 1954 m. rodyti įvairiose parodose. 1967 m. buvo pakviestas į Odesą eiti miesto dailininko pareigų, tačiau ten dirbo vos dvejus metus ir grįžo į Kauną. 1977 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, aktyviai kūrė. 2010 m. dailininkas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams padovanojo du savo paveikslus: Senovinė lietuvių pilis (1987) ir Žalgirio pergalė (1981–1983). Pastarasis buvo rodytas tarptautinėje parodoje Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos (2010). Pasak V. Kasatkino, paveikslo Žalgirio pergalė idėja gimė pažiūrėjus lenkų kino režisierių sukurtą istorinį filmą Kryžiuočiai, kuriame nuopelnai dėl pergalės Žalgirio mūšyje priskirti Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Dailininkas norėjo išryškinti Vytauto Didžiojo asmenybę, parodyti jį kaip svarbiausią kovotoją Žalgirio mūšyje. Vytautas vaizduojamas raitas ant žirgo, fone plazda vėliava su Vyčiu. Prie palapinės su Lenkijos Ereliu išdidžiai stovi Jogaila, rankas uždėjęs ant kalavijo. Priešais abu valdovus klūpo žiūrovui nugaras atsukę, baltais apsiaustais su kryžiumi apsisiautę kryžiuočiai – kaip kapituliacijos ženklą jie tiesia savo kardus. Bibl.: Avižinis MMXV, p. 436–437. D. A.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 21.

Karalienės portretas Venta Jankauskaitė-Mengana (g. 1979), Milanas, 2015 Majolika; 33,5 x 25,5 cm Inv. Nr. VR-997 2015 m. padovanojo Venta Jankauskaitė-Mengana

Venta Jankauskaitė-Mengana (g. 1979) darbus kuria Lietuvoje labai reta majolikos technika. Menininkė gyvena Italijoje, ten ir pradėjo savo kūrybinį kelią – mokėsi Perudžos mokykloje pas keramiką Romaną Ranjerį (Romano Ranieri). Majolikos technika Italiją pasiekė ankstyvaisiais Viduramžiais iš arabų kraštų per Maljorkos salą (iš čia ir kilo pavadinimas). Majolikos kūriniams būdingos sodrios spalvos. Dailininkės kūrinys sukurtas pagal vieną geriausiai žinomų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės (apie 1520/1522–1551) portretų, sukurtų Nesvyžiaus Radvilų portretų galerijai kunigaikštienės Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės užsakymu. Šiuo metu darbas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje (Lenkija). Manoma, kad šio portreto pirmavaizdis galėjo būti XVI a. sukurtas valdovės atvaizdas, dabar esantis privačioje kolekcijoje. Vėliau grafikos technika sukurta nemažai Nesvyžiaus paveikslo kopijų, jos prisidėjo prie atvaizdo išpopuliarėjimo. Barbora Radvilaitė nuo seno domino ne tik istorijos tyrinėtojus, bet ir menininkus. Meilės istorija su Žygimantu Augustu, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi, bei tragiška jos baigtis tapo ne vieno dailės kūrinio įkvėpimo šaltiniu. Barbora Radvilaitė buvo garsios Radvilų giminės atstovė, jos tėvas Jurgis Radvila Žygimanto Senojo buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju etmonu. Barbora buvo jauniausias vaikas, gimęs didiko antrojoje santuokoje su Podolės vaivados Povilo Kolos (Paweł Koła) dukterimi Barbora Kolianka (Barbara Kolanka). Barbora Radvilaitė 1537 m. ištekėjo už Naugarduko vaivados Stanislovo Goštauto, tačiau santuoka truko neilgai. 1542 m. žiemą, po vyro mirties, Barbora persikėlė į Vilnių, pas savo našlaujančią motiną. Teigiama, kad Žygimantas Augustas ir Barbora pažinojo vienas kitą dar vaikystėje, o suaugę susitiko Geranainyse, kur valdovas turėjo iš našlės perimti Stanislovo Goštauto turtą. Gyvendamas Vilniuje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, Žygimantas Augustas palaikė artimus santykius su Barbora. Susitikimai nesiliovė net jam į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę atsivežus žmoną Elžbietą Habsburgaitę. Kai ši mirė, susitikimai dar padažnėjo. Spėjama, kad slapta santuoka tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės sudaryta 1547 metais. Jai nepritarė nei valdovo šeima, nei Lenkijos didikai. Po ilgų nesutarimų ir ginčų Barbora buvo pripažinta Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvos Vavelio katedroje karūnuota Lenkijos karaliene. Dar iki tol valdovės sveikata ėmė prastėti. Nors Žygimantas Augustas dėjo daug pastangų, kad ją pagydytų, 1551 m. gegužės 8 d. Barbora mirė. Vykdant paskutinę valią, jos palaikai Žygimanto Augusto buvo atvežti į Vilnių ir palaidoti katedroje. Bibl.: Šumkus 2015; Duczmal 2012, p. 68–78, 523–525; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 10; Žilinskienė 2008, p. 68–69; Lietuvos valstybės kūrėjai 2006, p. 72, poz. 18. R. L.

TA P Y B A

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 22.

Atkuriami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai iš pietryčių pusės Vilija Mačiulytė (g. 1954), Lietuva, 2003 Popierius, akvarelė; 94 x 106 cm Inv. Nr. VR-1009 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

Vilija Mačiulytė (g. 1954) 1973–1978 m. mokėsi J. Vienožinskio dailės mokykloje Vilniuje. Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedroje baigė architektūros paminklų restauravimo studijas. Kurį laiką dirbo architekte, 2005–2009 m. dėstė tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1988 m. – Lietuvos architektų sąjungos, nuo 2002 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Publikavo ne vieną straipsnį architektūros tema. Neapsiriboja viena kūrybos sritimi: ne tik tapo, bet ir piešia, lieja akvarele. Dailininkės darbe vaizduojami Valdovų rūmai susiformavo Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto laikais, XVI a., Renesanso epochoje. Vazų dinastijos valdymo laikais, XVII a. pirmoje pusėje, jie buvo perstatyti ir atnaujinti šiaurietiškojo manierizmo bei ankstyvojo italų baroko stiliumi. 1655–1661 m., karo su Maskva ir Vilniaus okupacijos laikais, rūmai buvo apgriauti ir daugiau nė vienas valdovas juose negyveno. XVIII a. antroje pusėje buvo leista sunykusiame pastate įsikurti miestiečiams, vienu metu didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje gyveno 27 šeimos. Valdovų rūmų griovimo darbai vyko 1799–1801 metais. Ilgą laiką greta rūmų stovėjo baroko stiliaus katedra, o nuvirtus vienam iš katedros bokštų šventovė 1782–1808 m. rekonstruota klasicizmo stiliumi. V. Mačiulytės akvarelėje pavaizduoti Valdovų rūmai yra Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, atkurtos XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje, šiuolaikinė vizualizacija. Autorės sukurta akvarelė perteikia 2002–2003 m. pradėtų atkurti Valdovų rūmų baigtinę viziją. Bibl.: Ekspozicijų vadovas 2015; Exposition guide 2015; Drėma 2013, p. 119–127; Istorija ir rinkiniai 2010a; Istorija ir rinkiniai 2010b; Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija 2010; The History and Collections 2010; Kitkauskas 2009, p. 14; Valdovų rūmai ir jų atkūrimas 2009; Vilniaus Žemutinė pilis 2006; Adomonis, Adomonytė 1997, p. 55–62. R. L.

TA P Y B A

Iii.

Grafika Graphic art

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 1.

Genealoginis medis, vaizduojantis Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ryšius su kitais monarchais Iš Nikolia Godvilio (Nicolas Gueudeville, 1654–1721) knygos Atlas historique, ou Nouvelle Introduction..., Amsterdamas, 1714 Popierius, vario raižinys; 42,5 x 95,6 cm Inv. Nr. VR-489 2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

Genealoginiame medyje vaizduojama Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė nuo legendinio valdovo Lecho iki išrinktojo valdovo iš Vetinų dinastijos Augusto Stipriojo, kuris aprašyme vadinamas Frydrichu Augustu – tokiu vardu buvo vadinamas dar būdamas Saksonijos kunigaikščiu. Genealoginio medžio kairėje pusėje yra nedidelis Lenkijos Karalystės žemėlapis, kuriame vaizduojama ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o dešinėje – Silezijos žemėlapis. Centrinėje dalyje yra įvairių žemių herbai.

GRAFIKA

Genealoginio medžio atsiradimas siejamas su garsia Šatlenų (Châtelain) giminės leidykla, veikusia Amsterdame XVIII amžiuje. Leidyklą įkūrė Zakari Šatlenas (Zacharie Châtelain, m. 1723), o vėliau jai vadovavo sūnūs Anri Abraamas Šatlenas (Henry Abraham Châtelain, 1684–1743) ir Zakari Šatlenas (Zacharie Châtelain, 1690–1754). Vienas svarbiausių leidykloje išleistų veikalų – septynių tomų istorinis atlasas Atlas Historique... Jo pirmasis leidimas pasirodė 1705–1720 m., antrasis – 1732–1739 metais. Žemėlapiai buvo išraižyti pagal prancūzų kartografo Gijomo de Lilio (Guillaume de L’Isle, 1675–1726) darbus, tekstus rengė Nikolia Godvilis (Nicolas Gueudeville, 1654–1721). Ketvirtas atlaso tomas skirtas Šiaurės Europai, jame pateikiami Lenkijos ir Lietuvos žemėlapiai bei ši valdovų genealogija. Bibl.: Lietuva žemėlapiuose 2011, p. 241; Lituania in Atlantibus 2011, p. 190. D. A.

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 2.

Žygimanto Senojo portretas Paryžius, 1830–1840 Signatūros: „Vernier. del“, „Lemaitre. direxit.“, „Laderer. Sc.“ Popierius, litografija; 20,4 x 12,5 cm Įrašas portreto apačioje – Sigismond 1er Inv. Nr. VR-615 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Žygimantas Senasis (1467–1548) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1506–1548). Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus, šv. Kazimiero brolis. Buvo aštuntas karališkosios poros vaikas iš trylikos. Nuo mažens rūpintasi jo išsilavinimu, svarbią vietą užėmė religinis auklėjimas. 1492 m. mirus valdovui Kazimierui Jogailaičiui, Lenkijos Karalystės sostą užėmė jo sūnus Jonas Albrechtas. Tuo metu Vilniuje buvęs kitas sūnus Aleksandras Jogailaitis užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą. 1501 m., mirus Jonui Albrechtui, Žygimantas Senasis siekė Lenkijos sosto, tačiau šis atiteko Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdančiam Aleksandrui. Mėgino gauti ir Prūsijos vietininko pareigas, tačiau taip pat nesėkmingai. Galop brolis, Čekijos ir Vengrijos karalius Vladislovas, Žygimantą paskyrė Silezijos ir Lužicos vietininku, jis daug nuveikė šių žemių labui. 1506 m. Žygimantas Senasis, mirus broliui Aleksandrui, pagaliau buvo išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, netrukus – ir Lenkijos karaliumi. Valdymo pradžioje turėjo kovoti su totoriais ir rusų valstybe, karai su pertraukomis tęsėsi visą Žygimanto Senojo valdymo laikotarpį, skaudžiausias pralaimėjimas buvo patirtas Smolenske 1514 m., didžiausia pergalė tais pačiais metais iškovota mūšyje prie Oršos. 1515 m. atsisakė pretenzijų į Čekijos ir Vengrijos sostus. Kelerius metus (1519–1521) kariavo su Kryžiuočių ordinu. Stiprino savo valdžią, tvarkė mokesčių sistemą ir bajorų karo prievolę. Bajorai, nepatenkinti Žygimanto Senojo valdymu, 1537 m. sukilo. Pradėjo statyti renesansinius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, dažnai gyveno Lietuvos sostinės rezidencijoje. Buvo vedęs du kartus: 1512 m. – septyniolikmetę Barborą, Vengrijos karaliaus Jono Zapojajo seserį, 1518 m. – Boną Sforcą, Milano kunigaikščio Džano Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza) ir Izabelės Aragonietės dukterį. Bona stipriai veikė Žygimanto Senojo valdymą ir vykdomą politiką. Bibl.: Ekspozicijų vadovas 2015, p. 40–47; Exposition guide 2015, p. 40–47; Lukšaitė, Matulevičius 2014b, p. 764–765; Duczmal 2012, p. 542–564; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 147. R. L.

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 3.

Žygimanto Augusto portretas Paryžius, 1830–1840 Signatūra – „de l’impre. de Leclere.“ Popierius, litografija; 26,3 x 18,2 cm Įrašas apačioje – Sigismond Auguste, / Roi de Pologne./ 1548.1572. Inv. Nr. VR-613 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Žygimantas Augustas (1520–1572) – Lenkijos karalius (1548–1572) ir Lietuvos di dysis kunigaikštis (1544–1572). Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus. Būdamas devynerių, 1529 m., motinos pastangomis paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, netrukus – ir Lenkijos karaliumi. Karūnuotas Žygimantui Senajam dar esant gyvam – taip buvo sulaužyti galiojantys įstatymai. 1544 m. tėvui sutikus ėmė savarankiškai valdyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po Žygimanto Senojo mirties 1548 m. tapo visateisiu Lenkijos ir Lietuvos valdovu. Siekdamas padidinti kunigaikščio iždo pajamas ėmėsi Valakų reformos. Daug laiko praleido sostinėje Vilniuje, prisidėjo prie miesto plėtros ir kultūrinio gyvenimo. 1566 m. patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą – juo buvo padidintos bajorų teisės. Skatino Lenkijos ir Lietuvos uniją, nes nesulaukė įpėdinio, kuriam būtų galėjęs palikti sostą. Užsitęsęs Livonijos karas (1558–1583) taip pat prisidėjo prie Liublino unijos sudarymo (1569). Atplėšė nuo Lietuvos ir prijungė prie Lenkijos Ukrainos bei Palenkės žemes. Baigė statyti renesansinius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, šioje rezidencijoje sukaupė įspūdingas meno, ginklų, šarvų, retenybių kolekcijas, biblioteką. Buvo vedęs tris kartus: Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando II dukterį Elžbietą Habsburgaitę, po jos mirties be Lenkijos Seimo ir Senato pritarimo vedė Vilniaus kašteliono ir Lietuvos etmono Jurgio Radvilos dukterį Barborą, jai mirus – Kotryną Habsburgaitę, pirmosios žmonos seserį. Su Žygimantu Augustu pasibaigė Jogailaičių dinastija. Bibl.: Ekspozicijų vadovas 2015, p. 48–51; Exposition guide 2015, p. 48–51; Lukšaitė, Matulevičius 2014a, p. 763; Duczmal 2012, p. 523–541; Cynarski 2007; Vilniaus Žemutinė pilis 2006; Ragauskienė, Ragauskas 2001. R. L.

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 4.

Elžbietos Habsburgaitės portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 33,7 x 20 cm Įrašas apačioje – Elisabethe Königin von Polen / Ertzhe von Österreich. Inv. Nr. VR-601 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Annales Ferdinandei... – Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650), Habsburgų diplomato, parašytas veikalas apie Šventosios Romos imperatorių Ferdinandą II (1578–1637) ir istorinius įvykius jo valdymo laikotarpiu, remiantis Šventosios Romos imperijos kanceliarijos dokumentais. Pirmi devyni tomai ribotu tiražu išleisti 1640–1646 m. Rėgensburge, visi 12 tomų išleisti tik 1721–1726 metais. Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) – Čekijos, Vengrijos, Romos karaliaus, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I Habsburgo ir Onos Jogailaitės, Vladislovo Jogailaičio dukters, vyriausias vaikas iš 15 turėtų. Kadangi gyveno didelėje šeimoje – turėjo keturis brolius ir dešimt seserų, nebuvo lepinama prabanga. Nuo vaikystės visoms atžaloms buvo teigiama, kad nėra nieko svarbiau už šeimą. Elžbietą apvesdinti už giminaičio, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto, pradėta svarstyti dar jai nesulaukus vienų metų, o sutartis dėl vedybų po ilgų atidėliojimų ir valdovės Bonos Sforcos priešinimosi pasirašyta Elžbietai sulaukus 12 metų. Vestuvėms Bona taip pat priešinosi, tačiau 1543 m. gegužės 5 d. Žygimantas Augustas ir Elžbieta susituokė Krokuvoje. Po vedybų su Žygimantu Augustu paaiškėjo, kad Elžbieta serga epilepsija. Manoma, kad priepuoliai jaunąjį valdovą atstūmė nuo sutuoktinės. Pora apsigyveno Vilniuje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Nualinta sunkios ligos, 1545 m. birželio 15 d. Elžbieta mirė. Palaidota Vilniaus katedroje, greta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio, jos vyro Žygimanto Augusto dėdės. Bibl.: Bireley 2014, p. 312–313; Golubeva 2013, p. 89–90; Duczmal 2012, p. 164–171. R. L.

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 5.

Barboros Radvilaitės portretas Paryžius, 1830–1840 Signatūra – „de l’Impre. de Leclère.“ Popierius, litografija; 28,3 x 19,2 cm Įrašas apačioje – Barbe Radziwiłł. Inv. Nr. VR-614 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Barbora Radvilaitė nuo seno domino ne tik istorijos tyrinėtojus, bet ir menininkus. Meilės istorija su Žygimantu Augustu, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi, bei tragiška jos baigtis tapo ne vieno dailės kūrinio įkvėpimo šaltiniu. Barbora Radvilaitė buvo garsios Radvilų giminės atstovė, jos tėvas Jurgis Radvila 1514 m. Oršos mūšyje su Konstantinu Ostrogiškiu iškovojo pergalę prieš Maskvos kunigaikštystę, vėliau, 1531 m., valdovo Žygimanto Senojo buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju etmonu. Barbora buvo jauniausias vaikas, gimęs didiko antrojoje santuokoje su Podolės vaivados Povilo Kolos (Paweł Koła) dukterimi Barbora Kolianka (Barbara Kolanka). Be Barboros, dar buvo sūnus Mikalojus, pramintas Ruduoju, ir duktė Ona Elžbieta. Barbora Radvilaitė 1537 m. ištekėjo už Naugarduko vaivados Stanislovo Goštauto, tačiau santuoka truko neilgai. 1542 m. žiemą, po vyro mirties, Barbora persikėlė į Vilnių, pas savo našlaujančią motiną. Teigiama, kad Žygimantas Augustas ir Barbora pažinojo vienas kitą dar vaikystėje, o suaugę susitiko Geranainyse, kur valdovas turėjo iš našlės perimti Stanislovo Goštauto turtą. Gyvendamas Vilniuje Žygimantas Augustas palaikė artimus santykius su Barbora. Susitikimai nesiliovė net jam į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę atsivežus žmoną Elžbietą Habsburgaitę. Kai ši mirė, susitikimai dar padažnėjo. Pasakojama, kad valdovo įsakymu net buvo nutiestas slaptas tunelis, jungiantis valdovo rezidenciją ir Radvilų rūmus, kuriuose tuo metu gyveno Barbora. Spėjama, kad slapta santuoka tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės sudaryta 1547 metais. Jai nepritarė nei valdovo šeima, nei Lenkijos didikai. Po ilgų nesutarimų ir ginčų Barbora Radvilaitė buvo pripažinta Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvos Vavelio katedroje buvo karūnuota Lenkijos karaliene. Dar iki tol jos sveikata ėmė prastėti. Nors Žygimantas Augustas dėjo daug pastangų, kad ją pagydytų, 1551 m. gegužės 8 d. Barbora mirė. Vykdant paskutinę valią, jos palaikai Žygimanto Augusto buvo atvežti į Vilnių ir palaidoti katedroje. Bibl.: Duczmal 2012, p. 68–78, 523–525; Lietuvos valstybės kūrėjai 2006, p. 72, poz. 18; Vilniaus Žemutinė pilis 2006; Matušakaitė 2005; Ragauskienė, Ragauskas 2001; Ragauskienė 1999. R. L.

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 6.

Kotrynos Habsburgaitės portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 34,2 x 20,2 cm Įrašas apačioje – Catharina von Österreich / Königin in Polen. Inv. Nr. VR-602 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Annales Ferdinandei... – Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650), Habsburgų diplomato, parašytas veikalas apie Šventosios Romos imperatorių Ferdinandą II (1578–1637) ir istorinius įvykius jo valdymo laikotarpiu, remiantis Šventosios Romos imperijos kanceliarijos dokumentais. Pirmi devyni tomai ribotu tiražu išleisti 1640–1646 m. Rėgensburge, visi 12 tomų išleisti tik 1721–1726 metais. Kotryna Habsburgaitė (1533–1572) buvo septintas Čekijos, Vengrijos, Romos karaliaus, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I Habsburgo ir Onos Jogailaitės, Vladislovo Jogailaičio dukters, vaikas. Kaip ir sesuo Elžbieta Habsburgaitė, Kotryna buvo auklėjama griežtai religingai. Pirmoji Kotrynos santuoka buvo sudaryta politiniais tikslais – 1549 m. ji ištekėjo už Mantujos kunigaikščio Pranciškaus III Gonzagos. Ši sąjunga galėjo sustiprinti Habsburgų įtaką Italijoje, tačiau, praėjus vos keturiems mėnesiams po vestuvių, Kotrynos vyras nuskendo. Ji grįžo pas tėvą, ir šis ėmė planuoti antrą dukters santuoką. Netrukus našliu tapo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, todėl Ferdinandui I atsirado proga dar vieną savo dukterį ištekinti už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei taip išlaikyti stiprią įtaką Vengrijoje. Į šios šalies sostą pretendavo ir Žygimanto Augusto sesers Izabelės sūnus Jonas Zapojajis. Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangomis Žygimantas Augustas 1553 m. vedė Kotryną Habsburgaitę, tačiau, kaip ir su jos seserimi Elžbieta, taip ir su ja laimės nerado. Valdovo pastangos susilaukti palikuonių taip pat buvo bergždžios. 1565 m. Žygimantas Augustas siuntė laišką popiežiui ir prašė nutraukti santuoką su Kotryna, tačiau sutikimo, žinoma, negavo. Kotryna mėgo lankytis Vilniuje, rezidavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. 1566 m. ji išvyko iš Lenkijos ir Lietuvos į Austriją pas šeimą aptarti tolesnių planų. Į Lenkiją ir Lietuvą pas vyrą taip ir nebegrįžo. 1567 m. apsigyveno Lince, ten ir mirė. Bibl.: Bireley 2014, p. 312–313; Golubeva 2013, p. 89–90; Duczmal 2012, p. 311–322. R. L.

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 7.

Henriko Valua portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 33,3 x 21,3 cm Įrašas apačioje – Henricus III von Valois / könig von Franckreich. Inv. Nr. VR-600 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Annales Ferdinandei... – Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650), Habsburgų diplomato, parašytas veikalas apie Šventosios Romos imperatorių Ferdinandą II (1578–1637) ir istorinius įvykius jo valdymo laikotarpiu, remiantis Šventosios Romos imperijos kanceliarijos dokumentais. Pirmi devyni tomai ribotu tiražu išleisti 1640–1646 m. Rėgensburge, visi 12 tomų išleisti tik 1721–1726 metais. Henrikas Valua (1551–1589) – Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči sūnus. 1572 m., mirus paskutiniam Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovui Žygimantui Augustui, dėl Lenkijos ir Lietuvos valstybės sosto ėmė varžytis Habsburgai ir Henrikas Valua. Pastarojo kandidatūrą rėmė ir Turkija. 1572 m. Henrikas Valua tapo pirmuoju Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elekciniu (išrinktu) valdovu. Su juo Abiejų Tautų Respublikos Seimas pasirašė sutartį Pacta conventa, vadinamuosius Henriko artikulus. Juose numatyta, kad valdovas yra renkamas, įsipareigoja užtikrinti bajorų nuosavybę ir laisves, savavališkai netvarkyti užsienio politikos ir karinių reikalų, šaukti seimą kas dvejus metus. Henrikas Valua Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu vainikuotas 1574 m. vasario 15 dieną. Tačiau jis nepaisė sutarties sąlygų, nelabai norėjo vykti į Respubliką, mažai rūpinosi valstybės reikalais, laiką leido linksmindamasis pagal Prancūzijos dvaro tradicijas. Turėjo vesti Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę, tačiau jaunas, vos 23 metų, valdovas sąlygos vesti 53 metų karalaitę neįvykdė. Mirus broliui, Prancūzijos karaliui Karoliui IX, Henrikas Valua 1574 m. birželio 8 d. slapta pabėgo į Prancūziją ir 1575 m. vasarį buvo vainikuotas Prancūzijos karaliumi Henriku III. Siekdamas ramybės, Prancūzijoje sudarė taikos sutartį su hugenotais, tačiau taip tik sukėlė sąmyšį šalyje ir netrukus buvo nužudytas. Su juo baigėsi ir Valua dinastija. Henrikas Valua Respublikos valdovu buvo trumpai ir į Lietuvos sostinę atvykti nesuspėjo. Bibl.: Bireley 2014, p. 312–313; Golubeva 2013, p. 89–90; „Pacta conventa“ 2010, p. 208; „Henrikas III Valois“ 1956, p. 194–195. R. L.

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 8.

Stepono Batoro portretas Paryžius, 1830–1840 Signatūra – „Imprimerie de Leclere“ Popierius, litografija; 26,4 x 16,1 cm Įrašas apačioje – Etienne Batory / Roi des Polonais / Grand-duc de Litvanie Inv. Nr. VR-627 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Steponas Batoras (1533–1586) buvo jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI ir Onos Kotrynos Telegdi sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties, gavęs Osmanų imperijos sultono Selimo II paramą, išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1575 m. išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu su sąlyga, kad ves Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę. Lietuviai, valdovo rinkimuose palaikę Habsburgų dinastijos atstovą – Šventosios Romos imperatorių Maksimilianą II, ilgai nenorėjo pripažinti Stepono Batoro savo valdovu. Po ilgų derybų, 1576 m. birželio 29 d., Steponas Batoras pagaliau buvo pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Specialiu raštu Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jis pripažino savarankiškomis ir lygiateisėmis valstybėmis, įsipareigojo padidinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją ir neskirti Lietuvos kariuomenės vadovais lenkų, atsisakė teisių į Žygimanto Augusto ir Bonos Sforcos privačias valdas. Laimėjo Livonijos karą ir grąžino Lietuvai Maskvos užgrobtas teritorijas, prie Respublikos prijungė dalį Livonijos žemių. Palaikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo siekius. Ėmėsi vidaus politikos pertvarkos – 1578 m. Lenkijoje ir 1581 m. Lietuvoje įsteigė bajorų aukščiausiuosius apeliacinius teismus (vyriausiuosius tribunolus). Rėmė Bažnyčią, ypač nekatalikiškuose kraštuose. 1579 m. balandžio 1 d. Stepono Batoro suteikta privilegija Vilniaus jėzuitų kolegiją leido perorganizuoti į Vilniaus jėzuitų akademiją, arba universitetą. Dažnai lankėsi Vilniuje, rezidavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, čia priimdavo užsienio pasiuntinius. Tačiau mėgo ir Gardiną: Vytauto Didžiojo pastatytą pilį rekonstravo į vėlyvojo renesanso rezidenciją. Gardine netikėtai ir mirė 1586 metais. Palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje. Bibl.: Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 109, 149; Besala, Biedrzycka 2004, s. 114–129; Gudavičius, Matulevičius 2002, p. 711. R. L.

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 9.

Žygimanto Vazos portretas Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 2 (2 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1637, p. 70, taip pat t. 2 (3 leidimas), 1646, p. 83 ir t. 2 (4 leidimas), 1679, p. 83 Popierius, vario raižinys; 31,7 x 20,4 cm Įrašas ovale – sigismundus iii. d. g. rex pol. m. dux lit. russ. prus. mas. samo. liv. nec non suec. got. vand. hær. rex Įrašas apačioje – Dum me Sarmaticis natum genitricis Polona / Applicuit sceptris ridens Fortuna patenis. / Excido pontificum sigismvndvs iussa secut[us] / Atq. locum Patruo rido cui Fata dederunt. / Discite promissis Regis et discite pactis. / Stare, nec expediat patrias contemnere leges. Inv. Nr. VR-591 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) – šveicarų dailininkas. Amato mokėsi Ciuriche, Nansi, Paryžiuje, Štutgarte. 1617 m. jį buvo nusamdęs graveris ir graviūrų pardavėjas Johanas Teodoras de Bri (Johann Theodor de Bry). M. Merianas vedė jo dukterį ir su uošviu sėkmingai valdė verslą Frankfurte prie Maino (Vokietija). Kūrė graviūras, daugiausia detalius miestų vaizdus, taip pat graviūras istorinėmis ir teologinėmis temomis, portretus. Leidinį Theatrum Europaeum... leido M. Merianas vyresnysis ir jo pasekėjai. Iš viso išleistas 21 tomas (1633–1738). Jame buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos ir to meto didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui. Žygimantas Vaza (1566–1632) – Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi. Buvo vedęs du kartus. Pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, po jos mirties vedė jos seserį Konstanciją. Jo valdymo laikotarpiu, 1596 m., pasirašyta Lietuvos Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susitaikymo aktas, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus. Buvo įsivėlęs į ne vieną konfliktą: siekis įvesti absoliutinės monarchijos valdymo principą sukėlė 1606 m. maištą. Jį numalšinus valdovas buvo priverstas atsisakyti savo planų. Norėdamas atgauti 1599 m. prarastą karūną Abiejų Tautų Respubliką įvėlė į karą su Švedija. Kariaudama Abiejų Tautų Respublika 1600– 1629 m. prarado didelę dalį Livonijos. Žygimantas Vaza norėjo didinti savo įtaką Rusijoje (1609, 1617–1618). 1611 m. iš Maskvos atkovojo Smolenską, tęsė kovas su Turkija. Dėl savo būdo, absoliutizmo siekių ir katalikiškojo radikalumo nebuvo mėgstamas dalies Respublikos politinės tautos atstovų. Pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo ir ankstyvojo italų baroko stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Vilniuje lankėsi retokai, savo pagrindinę rezidenciją iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą. Bibl.: Ekspozicijų vadovas 2015, p. 52–55; Exposition guide 2015, p. 52–55; Tyla 2014b, p. 599; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 111; Bénézit 9 2006, p. 795; Ochmann-Staniszewska 2006, s. 117–124; Vilniaus Žemutinė pilis 2006; Williams 2006, p. 126. R. L.

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 10.

Onos Habsburgaitės portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 34,2 x 20,5 cm Įrašas apačioje – Anna Königin in Pohlen. / Ertz Herzogin zu Österreich. Inv. Nr. VR-603 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

100

III. 11.

Konstancijos Habsburgaitės portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 33,3 x 21,5 cm Įrašas portreto apačioje – Constantia von Österreich / Königin von Polen. Inv. Nr. VR-604 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Annales Ferdinandei... – Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650), Habsburgų diplomato, parašytas veikalas apie Šventosios Romos imperatorių Ferdinandą II (1578–1637) ir istorinius įvykius jo valdymo laikotarpiu, remiantis Šventosios Romos imperijos kanceliarijos dokumentais. Pirmi devyni tomai ribotu tiražu išleisti 1640–1646 m. Rėgensburge, visi 12 tomų išleisti tik 1721–1726 metais. Konstancija Habsburgaitė (1588–1631) gimė Austrijos erchercogo Karolio I ir Marijos Onos Bavarietės šeimoje. Ji buvo tryliktas jųdviejų vaikas. 1605 m. gruodžio 11 d. ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos. 22 metais jaunesnė nuotaka buvo ir pirmosios valdovo žmonos Onos Habsburgaitės sesuo. Konstancija buvo uoli katalikė. Nemažai didikų nenoriai priėmė naująją valdovo žmoną dėl jos kilmės (vokietė, kilusi iš Habsburgų). Požiūris į valdovę pasikeitė tik jos gyvenimo pabaigoje. Konstancija labai domėjosi politika, nors pati didelės įtakos įvykiams nepadarė. Ši Žygimanto Vazos santuoka laikoma sėkminga, apie artimus poros santykius liudija faktas, kad 1609–1611 m., per karą su Maskva, Konstancija, norėdama būti arčiau vyro (tuo metu jis gyveno Smolenske), persikėlė į Vilnių. Rezidavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, Lietuvos sostinėje pasitiko po pergalės prie Smolensko grįžusį vyrą Žygimantą Vazą, prisidėjo prie iškilmių organizavimo. Pora kartu nugyveno 26 metus, abu siejo tie patys pomėgiai, labiausiai – muzika. Turėjo septynis vaikus, penki iš jų sulaukė brandaus amžiaus. Konstancija mirė 1631 m., taip ir neatsigavusi po patirto saulės smūgio. Žygimantas Vaza labai skaudžiai išgyveno šią netektį ir pats netrukus mirė. Bibl.: Bireley 2014, p. 312–313; Golubeva 2013, p. 89–90; Ochmann-Staniszewska 2006, s. 128–131; Vilniaus Žemutinė pilis 2006; Czapliński 1968, s. 600–601. R. L.

101

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

102

III. 12.

Vladislovo Vazos portretas Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 3 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1639, p. 9, 10, taip pat t. 3 (2 leidimas), 1644, p. 9, 10, ir t. 3 (3 leidimas), 1670, p. 9, 10 Popierius, vario raižinys; 32,4 x 20,3 cm Įrašas apačioje – Vladislavs iv. d. g. rex poloniæ m. / dux. lit. rvss. prvs. mas. samo. liv. nec / non svec. got. vand. rex. etc. Inv. Nr. VR-592 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) – šveicarų dailininkas. Amato mokėsi Ciuriche, Nansi, Paryžiuje, Štutgarte. 1617 m. jį buvo nusamdęs graveris ir graviūrų pardavėjas Johanas Teodoras de Bri (Johann Theodor de Bry). Vėliau M. Merianas vedė jo dukterį ir su uošviu valdė sėkmingą verslą Frankfurte prie Maino. Kūrė graviūras, daugiausia detalius miestų vaizdus, taip pat graviūras istorinėmis ir teologinėmis temomis, portretus. Leidinį Theatrum Europaeum... leido M. Merianas vyresnysis ir jo pasekėjai. Iš viso išleistas 21 tomas (1633–1738). Jame buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos ir to meto didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui. Vladislovas Vaza (1595–1648) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1632–1648). Žygimanto Vazos ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnus. Įgijo gerą išsilavinimą, keliavo po Europą. Su tėvu Žygimantu Vaza dalyvavo kare su Maskva, buvo išrinktas Maskvos caru, 1634 m. pasirašė Polianovkos sutartį – ja baigėsi karas su Maskva. Kovojo dėl Švedijos karūnos, tačiau 1635 m. atsisakė pretenzijų į sostą. Iš Vazų dinastijos valdovų dažniausiai lankėsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, populiarumu lenkė savo tėvą, buvo mėgstamas dėl vykdomos vidaus politikos ir tolerancijos religinėms bendruomenėms, gerai išmanė karo meną ir rūpinosi krašto gynyba, mėgo muziką ir teatrą. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje baigė rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi, čia pastatė pirmąsias Lietuvoje italų operas. Vladislovo Vazos pastangomis baigta įrengti Šv. Kazimiero koplyčia, į ją iškilmingai perkeltos šventojo relikvijos. Buvo vedęs du kartus: 1637 m. – Ceciliją Renatą Habsburgaitę, po jos mirties, 1646 m., – Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero. Mirė netikėtai, išvykęs medžioti į Merkinę (1648). Širdis buvo palaidota Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Bibl.: Ekspozicijų vadovas 2015, p. 56–59; Exposition guide 2015, p. 56–59; Tyla 2014a, p. 341; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 113–117; Bénézit 9 2006, p. 795; Ochmann-Staniszewska 2006, s. 131–138; Vilniaus Žemutinė pilis 2006; Williams 2006, p. 126. R. L.

103

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

104

III. 13.

Cecilijos Renatos Habsburgaitės portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 33,7 x 20,2 cm Įrašas apačioje – Cecilia Renata Ertz Herzogin zu Österreich. / Vladislao Königs in Pohlen Gemahlin. Inv. Nr. VR-605 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

105

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

106

III. 14.

Jono Kazimiero Vazos portretas Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 6 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1652, p. 547, taip pat t. 6 (2 leidimas), 1663, p. 547 Popierius, vario raižinys; 24,8 x 18,8 cm Įrašas apačioje – Ioannes Casimirvs Dei Gratia Rex = / Poloniæ, Mag: Dux Lithuaniæ, Russiæ, Prussiæ / Masoviæ, Samogitiæ, Livoniæ, Smolensciæ, Severiæ, / Czernihoviæque: nec non Suecorum Gothorum, / Vandalorum que Hæreditarius Rex Inv. Nr. VR-593 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) – šveicarų dailininkas. Amato mokėsi Ciuriche, Nansi, Paryžiuje, Štutgarte. 1617 m. jį buvo nusamdęs graveris ir graviūrų pardavėjas Johanas Teodoras de Bri (Johann Theodor de Bry). Vėliau M. Merianas vedė jo dukterį ir su uošviu valdė sėkmingą verslą Frankfurte prie Maino. Kūrė graviūras, daugiausia detalius miestų vaizdus, taip pat graviūras istorinėmis ir teologinėmis temomis, portretus. Leidinį Theatrum Europaeum... leido M. Merianas vyresnysis ir jo pasekėjai. Iš viso išleistas 21 tomas (1633–1738). Jame buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos ir to meto didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui. Jonas Kazimieras Vaza (1609–1672) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1648–1668). Vyriausias Žygimanto Vazos ir jo antrosios žmonos Konstancijos Habsburgaitės sūnus, Vladislovo Vazos jaunesnysis brolis. 1643 m. Lorete (Italija) įstojo į Jėzuitų ordiną, 1645 m. jam suteiktas kardinolo titulas. Siekdamas pratęsti dinastiją, atsisakė dvasininko karjeros. 1648 m. netikėtai mirus Vladislovui Vazai, Jonas Kazimieras išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1649 m. vedė našlaujančią brolio žmoną Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero. Visas Jono Kazimiero valdymo laikotarpis pažymėtas kariniais konfliktais: 1648– 1654 m. įsiplieskė Ukrainos kazokų sukilimas ir netrukus peraugo į didelį tarptautinį konfliktą. Abiejų Tautų Respublika vienu metu kariavo dviem frontais: 1654–1667 m. vyko karas su Rusija, 1655–1660 m. – karas su Švedija. Svetimos kariuomenės nuniokojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ūkį ir nualino šalį finansiškai, sukėlė demografinę katastrofą. 1655 m. valdovas, gelbėdamasis nuo Švedijos kariuomenės, buvo priverstas sprukti į Austriją. Taika su Švedija buvo pasiekta pasirašius sutartį, kuria jis atsisakė teisių į Švedijos sostą. 1667 m. baigėsi ir alinantis karas su Maskva. Respublikos politinė tauta nepalaikė valdovo inicijuotų valstybės valdymo reformų. 1668 m. rugsėjo 16 d. Jonas Kazimieras atsisakė sosto, 1669 m. išvyko į Prancūziją ir ten praleido visą likusį gyvenimą. Kelis kartus lankėsi Vilniuje, iki karo su Maskva rezidavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, tačiau po okupacijos nusiaubtų rūmų atstatyti nesuspėjo. Bibl.: Ekspozicijų vadovas 2015, p. 57–59; Exposition guide 2015, p. 57–59; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 151; Bénézit 9 2006, p. 795; Vilniaus Žemutinė pilis 2006; Williams 2006, p. 126; Tyla 2005, p. 696–697; Czapliński 1963, s. 410–412. R. L.

107

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

108

III. 15.

Liudvikos Marijos Gonzagos portretas Autorius nežinomas, Paryžius, 1830 Popierius, plieno raižinys; 26,2 x 17,1 cm Įrašas apačioje – Marie Louise de Gonzague / Reine de Pologne. Inv. Nr. VR-606 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Liudvika Marija Gonzaga (1611–1667) – Mantujos kunigaikščio Karolio I duktė. Jaunystėje įgijo puikų išsilavinimą. 1632 m., po brolių mirties, tapo vienintele Gonzagų turtų paveldėtoja. 1637 m. mirus tėvui jai atiteko Prancūzijos žemės, todėl Prancūzijos karalius Liudvikas XIII jai suteikė kunigaikštytės iš Nevero titulą ir paskelbė savo įdukra. Santuoką su Liudvika Marija Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza svarstė dar 1634 m., tačiau vedė Ceciliją Renatą Habsburgaitę. Svarstyta kunigaikštytės santuoka ir su Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII broliu Gastonu, ir su kurį laiką Prancūzijoje kalintu Jonu Kazimieru Vaza. Būdama 35 metų, 1646-aisiais, ištekėjo už Vladislovo Vazos, o 1649 m., po pirmojo vyro mirties, popiežiui leidus ištekėjo už mirusio vyro brolio, naujojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos. Iš pradžių jam darė stiprią įtaką. Pora turėjo du vaikus, bet nė vienas jų nesulaukė brandaus amžiaus, todėl žlugo viltys pratęsti dinastiją. Liudvika Marija siekė įgyvendinti principą vivente rege, kai naujas Respublikos valdovas renkamas dar senajam esant gyvam. Nuolatinis jos kišimasis į politinius reikalus kėlė didikų nepasitenkinimą, 1665 m. kilo vadinamasis Liubomirskio rokošas – Lenkijos didžiojo maršalkos ir lauko etmono Jurgio Sebastijono Liubomirskio (Jerzy Sebastian Lubomirski) vadovaujamas ginkluotas maištas, nukreiptas prieš valdovo vykdomą politiką. Nors jis buvo numalšintas, valdovo autoritetas smuko, atsisakyta reikalingų reformų. Liudvika Marija mirė 1667 metais. Praėjus metams po žmonos mirties, Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto ir išvyko į Prancūziją. Bibl.: „Liudvika Marija“ 2008, p. 505; „Lubomirskio rokošas“ 2008, p. 655; Ochmann-Staniszewska 2006, s. 142–149; Libiszowska 1973, s. 106–110. R. L.

109

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

110

III. 16.

Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas Autorius nežinomas, iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 10, Frankfurtas prie Maino, 1677, il. 31 Popierius, vario raižinys; 20,7 x 15,1 cm Įrašas apačioje – Michael Thomas Koribut, / Dux Wiesniowiecius, etc. electus / 19. 9 junii, Anno 1669 / Rex Poloniæ Inv. Nr. VR-594 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Leidinį Theatrum Europaeum... leido M. Merianas vyresnysis ir jo pasekėjai. Iš viso išleistas 21 tomas (1633–1738). Jame buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos ir to meto didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui. Mykolas Kaributas Višnioveckis (1640–1673) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669–1673). Rusios vaivados Jeremijo Mykolo Višnioveckio ir Grizeldos Zamoiskytės sūnus. 1648–1654 m., per karą su Ukrainos kazokais, Višnioveckių šeima neteko dalies valdų Ukrainos žemėse. 1651 m. mirus tėvui, Mykolo Kaributo globa rūpinosi tuomečio valdovo brolis vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza. 1669 m. išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jauno, neambicingo ir beturčio didiko kelią į sostą nulėmė bajorijos pasipiktinimas didikų grupuočių sandėriais su Vakarų Europos monarchų proteguojamais Prancūzijos ir Habsburgų kunigaikščiais, taip pat tėvo kariniai nuopelnai, žinoma, ir pats turėjo valdovų dinastijų kraujo: iš tėvo pusės save laikė Algirdo palikuonimi, iš motinos – Piastų. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas, 1670 m. vedė Šventosios Romos imperatoriaus Leopoldo I seserį Eleonorą Mariją Juozapą. Jo valdymo laikotarpis tetruko ketverius metus. Už valdovą valdė didikų grupuotės, nes pats stokojo iniciatyvos. Lietuvoje jį palaikė įtakinga Pacų giminė, o jis pats palaikė Pacus. 1673 m. buvo priimtas seimo nutarimas, kad kas trečias eilinis Respublikos seimas turės vykti Lietuvoje, Gardine. Planavo imtis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remonto, samdė meistrus, tačiau savo planų įgyvendinti nespėjo. Bibl.: Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 119; Tyla 2009, p. 94; Valdovų rūmai ir jų atkūrimas 2009, p. 115–124; Williams 2006, p. 126; Przyboś 1975, s. 605–609. R. L.

111

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

112

III. 17.

Eleonoros Marijos Juozapos Habsburgaitės portretas Nikolia de Larmesenas (Nicolas de Larmessin), Paryžius, 1689 Signatūra – „De Larmessin Sculpebat 1689“ Popierius, vario raižinys; 29,1 x 20,3 cm Įrašas apačioje abipus herbo – Eleonor Marie D’avtriche Reyne Dovairiere De Pologne, / Espouse du Prince Charles Ve, de ce Nom Duc de Loraine & de Bar, Fille / de L Empereur Ferdinand IIIe, du Nom & d Eleonore de Gonzague Satroisieme / femme Nacquitle 3je, de May 1653, Ellea Espousé en Premiere Nopces Michel / Koribut, Vuiesnouuisky, Roy de Pologne le 26e, de Feburier, 1670, & en Secondes / Nopces, a Espousé le Duc de Loraine, &c. Inv. Nr. VR-598 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Eleonora Marija Juozapa Habsburgaitė (1653–1697) – Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando III Habsburgo ir jo trečiosios žmonos Eleonoros Gonzagos duktė, imperatoriaus Leopoldo I sesuo. 1670 m. ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio. Priešingai nei kitos valdovų žmonos, nesikišo į politinius reikalus, todėl Lenkijos didikų buvo gerbiama ir mėgstama. 1674 m. po vyro mirties grįžo į Austriją. 1678 m. ištekėjo už kunigaikščio Karolio Lotaringo, ryšių su Lenkijos ir Lietuvos valstybe nepalaikė. Bibl.: Piwarski 1947, s. 223–226. R. L.

113

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

114

III. 18.

Jono Sobieskio portretas Paryžius, 1830–1840 Signatūra – „Impe. de Leclère.“ Popierius, litografija; 26,4 x 17,8 cm Įrašas apačioje – Jean III. Sobieski. / (1629–1696) Inv. Nr. VR-616 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Jonas Sobieskis (1629–1696) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674– 1696). Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio sūnus. Studijavo Krokuvos akademijoje, 1646–1647 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė didikų pastangas išrinkti naują Abiejų Tautų Respublikos sosto įpėdinį prancūzą dar gyvam esant valdovui Jonui Kazimierui Vazai. Už tai Liudvikas XIV jam dosniai atsilygino. 1665 m. vedė Respublikos valdovės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero dvariškę prancūzę Mariją Kazimierą d’Arkjen (Marie Casimire d’Arquien). 1656 m. Jonui Sobieskiui buvo paskirtos Lenkijos didžiojo vėliavininko pareigos, nuo 1665 m. tapo Lenkijos didžiuoju maršalka, nuo 1666 m. – lauko etmonu, nuo 1668 m. buvo Lenkijos didysis etmonas. Vieną svarbiausių pergalių pasiekė 1673 m. – jo vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė nugalėjo turkus Chotyno mūšyje. Po Mykolo Kaributo Višnioveckio mirties 1674 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kitą svarbią pergalę prieš turkus pasiekė Austrijos ir Turkijos kare – Jono Sobieskio vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė 1683 m. Vienos mūšyje sumušė turkus. Po šios pergalės užsitarnavo krikščionių pasaulio gelbėtojo vardą. Jono Sobieskio pastangomis stiprinta krašto gynyba, norėta įvesti paveldimą monarchiją. Su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir joje dominuojančia Pacų gimine santykiai buvo prasti, krašte lankydavosi tik per Gardino seimų sesijas. Buvo meno ir kultūros globėjas bei mecenatas. Bibl.: Matulevičius, Tyla 2012, p. 178–179; Lietuvos valdovai 2008, p. 141–142; „Jan III Sobieski“ 1963, s. 413–422. R. L.

115

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

116

III. 19.

Augusto Stipriojo portretas Autorius nežinomas, Paryžius, 1830–1840 Popierius, litografija; 26,5 x 17,7 cm Įrašas apačioje – Auguste II / Roi de Pologne Electeur de Saxe / (1697–1733) Inv. Nr. VR-618 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Augustas Stiprusis (1670–1733) – Saksonijos kunigaikštis ir Šventosios Romos im perijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I (nuo 1694), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1697–1704, 1709–1733). Tapęs Abiejų Tautų Respublikos valdovu, pasivadino Augustu II, dėl didelės fizinės jėgos buvo pramintas Stipriuoju. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą gavo remiamas Rusijos, Austrijos ir Prūsijos. Vienas jo tikslų buvo Lietuvoje ir Lenkijoje įtvirtinti absoliutinės monarchijos principą, kuris tuo metu galiojo Saksonijoje, tačiau jam nepavyko to padaryti. Abiejų Tautų Respubliką įtraukė į karą su Švedija. 1700 m., įsiveržęs į Vidžemę ir Rygą, pradėjo Šiaurės karą (1700–1721). 1704 m. Švedijos šalininkų pašalintas iš sosto, o pats jo atsisakė 1706 metais. Seimas nauju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Stanislovą Leščinskį. Rusijos padedamas Augustas Stiprusis 1709 m. buvo grąžintas į Abiejų Tautų Respublikos valdovo sostą. Augusto Stipriojo valdymo laikotarpiu stipriai smuko Lenkijos ir Lietuvos karinė galia, ūkis, dėl maro ir karų labai sumažėjo gyventojų skaičius, į politinį gyvenimą vis labiau ėmė kištis Rusija, Prūsija ir Austrija. Monarchas kur kas daugiau nuveikė Saksonijos labui: pasistatydino prabangius rūmus, buvo dosnus menininkų mecenatas. Bibl.: Sliesoriūnas 2002a, p. 206–207; Feldman 1935, s. 179–183. R. L.

117

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

118

III. 20.

Stanislovo Leščinskio portretas Autorius nežinomas, Paryžius, 1830–1840 Popierius, litografija; 23 x 13,4 cm Įrašas apačioje – Stanislas Leszczinski. Inv. Nr. VR-625 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Stanislovas Leščinskis (1677–1766) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704–1709, 1733–1736). Kilęs iš senos lenkų giminės, Rapolo Leščinskio sūnus. 1699 m. tapo Poznanės vaivada. 1704 m., nušalinus nuo sosto Augustą Stiprųjį, elekcinis seimas, globojamas į Abiejų Tautų Respubliką įsiveržusios Švedijos kariuomenės, Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Stanislovą Leščinskį. Daugiau galių įgijo tik 1706 m., kai Augustas Stiprusis atsisakė pretenzijų į sostą. Visą valdymo laikotarpį Lenkijos ir Lietuvos žemėse siautė švedų ir rusų kariuomenės. Formaliu Abiejų Tautų Respublikos valdovu buvo iki Poltavos mūšio (1709), kurį švedai pralaimėjo. Vėliau, sustiprėjus Rusiją palaikančioms jėgoms, buvo priverstas atsisakyti Respublikos valdovo sosto ir emigruoti: iš pradžių – į Pomeraniją, Švediją, tada – į Elzasą. 1725 m. Stanislovo Leščinskio duktė Marija ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV, šis uošviui padovanojo Lotaringijos kunigaikštystę. 1733 m. mirus Augustui Stipriajam vėl išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, tačiau dėl nepakankamos Prancūzijos paramos 1736 m. vėl buvo priverstas atsisakyti sosto ir išvyko į Prancūziją. Užsiėmė kultūrine veikla, rašė politinius ir filosofinius veikalus apie Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Bibl.: Matulevičius, Spečiūnas 2008, p. 40; Trumpa 1958, p. 483–485. R. L.

119

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

120

III. 21.

Augusto III portretas Johanas Jakobas Klainšmitas (Johann Jacob Kleinschmidt, 1687–1772), Augsburgas (?), apie 1750 Popierius, vario raižinys; 32 x 20,2 cm Įrašas apačioje – Fridrich August. / König in Polen u. Hertsog zu Sachsen u. / des Heil. Rom. Reichs Erh-Marschall / und Churfürst. Inv. Nr. VR-607 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Johanas Jakobas Klainšmitas (Johann Jacob Kleinschmidt, 1687–1772) daugiausia dirbo Augsburge, kūrė religinės, istorinės tematikos grafiką, portretus, knygų ant raštinius lapus. Saksonijos kunigaikštis ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas Augustas II (1696–1763) buvo vienintelis Augusto Stipriojo ir Kristinos Eberhardinos iš Branderburgo-Bairoito (Christiane Eberhardine von Brandenburg-Bayreuth) sūnus. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas 1733 m., parėmus Rusijai ir Austrijai. Tapęs Respublikos valdovu, pasivadino Augustu III. Valstybės valdymu patikėjo rūpintis savo favoritams, nes pats politika mažai domėjosi, jam kur kas priimtinesnė buvo medžioklė. Rūpinosi ir meno reikalais, kaupė meno kolekciją. Retai lankydavosi Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, daug laiko praleido Saksonijoje. Augusto III valdymo laikotarpis pažymėtas liberum veto (ši teisė sužlugdė beveik visus seimus), didikų tarpusavio nesutarimais ir Septynerių metų karu (1756–1763), per kurį stipriai nukentėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Bibl.: Bénézit 7 2006, p. 1317–1318; Sliesoriūnas 2002, p. 207; Królowie elekcyjni 1997, s. 185–208; „Augustas III“ 1953, p. 410–412. R. L.

121

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

122

III. 22.

Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas Johanas Esajasas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788), pagal Ubaldą Bonvičinį (Ubaldo Bonvicini), Paryžius, 1770 Popierius, vario raižinys; 37,7 x 22,8 cm Įrašas apačioje – stanislavs avgvstvs / D. G. Rex Poloniæ M. D. Lith. / Natus d:17. Jan:1731. Elect:d:7. Sept: / Coron:d:25.Nov:1764. / Warsov: Inv. Nr. VR-608 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Johanas Esajasas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788) – vokiečių dailininkas, kūrė kraštovaizdžius, portretus, nemažai darbų sukūrė žanrinėmis, alegorinėmis temomis. Dailininko amato išmoko iš savo tėvo Kristofo Andreaso Nilsono (Christoph Andreas Nilson). Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795). Krokuvos kašteliono Stanislovo Poniatovskio ir kunigaikštytės Konstancijos Čartoriskytės sūnus. Mirus Augustui III, remiamas Maskvos ir Čartoriskių giminės 1764 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Buvo reformų šalininkas, rūpinosi manufaktūrų steigimu, globojo menininkus, Varšuvoje įsteigė karininkų mokyklą. Palaikė Ketverių metų seimo reformas, prisidėjo prie Gegužės 3-iosios Konstitucijos rengimo. Dėl stiprios Rusijos įtakos buvo priverstas prisidėti prie Targovicos konfederacijos (1792–1793). Visą jo valdymo laikotarpį Rusijos imperija kišosi į Abiejų Tautų Respublikos vidaus politiką, kėlė savo sąlygas ir reikalavimus. Stanislovo Augusto valdymas pažymėtas ir trimis Abiejų Tautų Respublikos padalijimais (I – 1772, II – 1793, III – 1795). Po paskutinio padalijimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės nebeliko. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas oficialiai atsisakė sosto ir apsigyveno Gardine, vėliau persikėlė į Sankt Peterburgą, čia ir mirė. 1995 m. jo palaikai perkelti į Varšuvos Šv. Jono katedros kriptą. Bibl.: „Stanislovas Augustas Poniatovskis“ 2012, p. 443; Bénézit 10 2006, p. 364–365; Lietuvos valdovai 2004, p. 150–151. R. L.

123

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

124

III. 23.

Jurgio Radvilos portretas Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), Antverpenas, 1600–1602 Popierius, vario raižinys; 27,4 x 17,6 cm Įrašas viršuje – georgivs cardinal. episco / pvs cracoviens. Įrašas ovale – georgivs cardinalis radzivil. episcopvs cracoviensis. Įrašas apačioje – cardinei pars clara chori radivila propago, / Præsul, es hoc uultu, gloria Sarmatiæ. Inv. Nr. VR-589 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612) – flamandų mokyklos atstovas. Dailininko Piterio Kustodiso (Pieter Custodis) sūnus, todėl jo tikroji pavardė buvo Kustodisas, o Kustoso pavarde ėmė vadintis Augsburge, kur gyveno ir dirbo nuo 1584 metų. 1607-aisiais viešėjo Prahoje, ten sukūrė Šventosios Romos imperatoriaus Rudolfo II portreto graviūrą. Jurgis Radvila (1556–1600) buvo vienos žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių atstovas, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Elžbietos Šidloveckytės sūnus. Po tėvo mirties, 1565 m., Jurgį ėmė globoti Mikalojus Radvila Rudasis, vėliau globėjo pareigos atiteko Jurgio vyresniajam broliui Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui. 1570 m. Jurgis su kitais broliais – Albrechtu ir Stanislovu – pradėjo studijuoti Leipcigo universitete. 1574 m., paveiktas Petro Skargos, perėjo į katalikybę, nors buvo auklėjamas kaip evangelikas reformatas. Paskirtas Vilniaus vyskupo koadjutoriumi su įpėdinystės teise. 1575–1577 m. keliavo po Italiją, Romoje studijavo filosofiją ir teologiją. 1577 m., nebaigęs studijų, Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui pareikalavus grįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1578–1579 m. kaip piligrimas keliavo po Ispaniją ir Portugaliją, buvo pasiruošęs keliauti į Jeruzalę, tačiau mirus Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui buvo raginamas perimti jo pareigas, bet Steponas Batoras paskyrė jį Livonijos administratoriumi. 1583 m. Rygoje įšventintas į kunigus, netrukus tapo Vilniaus vyskupu ir buvo pakeltas į kardinolus. 1582–1584 m. prisidėjo prie Trečiojo Lietuvos Statuto (1588) rengimo. 1591 m. nominuotas Krokuvos vyskupu. Buvo vienas artimiausių Žygimanto Vazos patarėjų. Mirė 1600 m. Romoje, palaidotas Jėzaus bažnyčioje. Bibl.: Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 191–192; Jovaiša 2011, p. 433; Lietuvos sakralinė dailė 2009, p. 127–129; Bénézit 2006, p. 283; Radvila 2001; Müller 1987, s. 229–233. R. L.

125

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

126

III. 24.

Eustachijaus Valavičiaus portretas Lukas Kilianas (Lucas Kilian, 1579–1637), Augsburgas, 1621 Popierius, vario raižinys; 20,4 x 13,6 cm Įrašas viršuje – pietate et moribvs Įrašas ovale – evstachivs wołowicz. d. g. episcopvs vilnensis admin: abb: lvbinensis et præp: trocen: vicecancelarivs m. d. l. ætatis. svæ. a°. xlix. Įrašas apačioje – Pro Patria, atq[ue] deo, cu[m] sis in vtrvmq[ue] paratus / Sic patriæ carus, sic potes esse deo Inv. Nr. VR-590 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Eustachijus Valavičius (1572–1630) – vyskupas, politikos ir visuomenės veikėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalkos, Gardino seniūno Jono Valavičiaus ir Onos Kapčiūtės sūnus. Augo kelių religijų aplinkoje. Manoma, kad katalikų tikėjimą pasirinko studijuodamas Vilniaus universitete. Nemažai laiko praleido Italijoje: nuo 1573 m. Paduvos universitete studijavo teisę, vėliau teisės studijas tęsė Perudžos universitete, Romoje studijavo teologiją. Romoje užsiėmė aktyvia veikla: 1595 m. gruodžio 23 d. kaip vertėjas dalyvavo sudarant Lietuvos ir Lenkijos stačiatikių uniją su Katalikų bažnyčia. 1597 m. Romoje įšventintas kunigu ir popiežiaus Pijaus V paskirtas Vilniaus prelatu kantoriumi. Vėliau ėjo įvairias pareigas, pamažu įsiliejo į valstybinę veiklą. 1613 m. Vilniaus kapitulos buvo deleguotas į Varšuvos seimą. 1615–1618 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris. Tai buvo pirmas atvejis, kai šias pareigas ėjo dvasininkas. Tais pačiais metais buvo Vilniaus vyskupijos administratorius. 1616-aisiais konsekruotas vyskupu. Įsteigė Baltarusijos arkidiakoniją, Vilniaus vyskupijos kanclerio pareigybę, Vilniuje pastatydino kunigų emeritų namus, Antakalnyje įkurdino Laterano kanauninkus, savo biblioteką padovanojo Vilniaus universitetui. Yra išlikę keletas vyskupo portretų, neretai jie nutapyti vėliau. Įdomūs grafikos darbai, sukurti Augsburge – šis miestas nuo seno garsėjo kaip leidybos ir grafikos centras. XVI a. jame atsirado vario raižybos tradicijų užuomazgos. Pirmas garsus Augsburgo grafikas, dirbęs vario raižybos technika, buvo iš Nyderlandų atvykęs Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612). Jo darbus tęsė du posūniai: Lukas (Lucas) ir Volfgangas Kilianai (Wolfgang Kilian). Jųdviejų sukurti grafikos darbai buvo publikuojami knygose ir leidžiami atskirai. L. Kilianas (1579–1637), mokęsis pas savo patėvį ir Venecijoje, sukūrė mažiausiai keturis Eustachijaus Valavičiaus portretus (1604, 1618 (du variantai) ir 1621). Valdovų rūmų muziejuje saugomas 1621 m. sukurtas grafikos darbas. Vyskupo portretas įkomponuotas į ovalų kartušą. Viršuje pavaizduotas Valavičių giminės herbas su vyskupo skrybėle, šonuose užrašytas šūkis pietate et moribvs. Kartušo su herbu abiejose pusėse vaizduojami angelai. Kairysis angelas laiko vyskupo lazdą (pastoralą), kalaviją (pasaulietinės valdžios simbolį) ir mitrą, dešinysis – mitrą, pastoralą ir stulą. Portreto apačioje vaizduojami du jaučiai. Kairysis jautis stovi prie vežimo ir aukuro, o viršuje yra įrašas in vtrvmqve (liet. „abiem kryptimis“) – taip simbolizuojama, kad Eustachijus Valavičius dirbo tiek pasaulietinį, tiek dvasininko darbą. Kitoje pusėje pavaizduotas sparčiai žengiantis jautis, užrašas virš jo – pede tentim (liet. „sparčiu žingsniu“), tai vyskupo darbštumo alegorija. Jautis pavaizduotas neatsitiktinai, nes lenkų kalba šis gyvūnas vadinamas wol ir tai yra aliuzija į Valavičiaus pavardę (lenk. Wołowicz). Portreto apačioje kartuše – dvieilis šūkis ir įrašas apie autorystę, kuriame skelbiama, kad portretą Augsburge 1621 m. sukūrė L. Kilianas. Bibl.: Tyla 2013, p. 572; Reklaitis 1999a, p. 206–219; Krasauskas 1965, p. 534–535. D. A.

127

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

128

III. 25.

Mikalojaus Radvilos Rudojo portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 34,2 x 21,3 cm Įrašas apačioje – Nicolaus Radzivil Hertzog zu Dubinki und Bierze / Obrister Feldhauptman des Grosshertzogthumbs Littau. Inv. Nr. VR-599 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Annales Ferdinandei... – Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650), Habsburgų diplomato, parašytas veikalas apie Šventosios Romos imperatorių Ferdinandą II (1578–1637) ir istorinius įvykius jo valdymo laikotarpiu, remiantis Šventosios Romos imperijos kanceliarijos dokumentais. Pirmi devyni tomai ribotu tiražu išleisti 1640–1646 m. Rėgensburge, visi 12 tomų išleisti tik 1721–1726 metais. Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jurgio Radvilos ir jo antrosios žmonos Barboros Koliankos (Barbara Kolanka) sūnus, Barboros Radvilaitės brolis. Įgijęs puikų išsilavinamą, sparčiai kilo karjeros laiptais: 1544–1551 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų pataurininkis, 1546– 1554 m. – rūmų medžioklis, 1553–1561 m. – Lietuvos lauko etmonas. Didžiojo etmono pareigas ėjo 1561–1565 ir 1579–1584 metais. Su pusbroliu Mikalojumi Radvila Juoduoju rūpinosi savo sesers Barboros vestuvėmis su Žygimantu Augustu ir karūnavimu Lenkijos karaliene. Po pusbrolio mirties 1565 m. gavo jo eitas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio (1565–1579) ir Vilniaus vaivados (1565–1584) pareigas. Nepritarė Lietuvos prijungimui prie Lenkijos, vienintelis iš lietuvių senatorių nepasirašė 1569 m. Liublino unijos akto. Faktiškai valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kol buvo išrinktas naujas valdovas Steponas Batoras. Reikšmingiausią karinę pergalę pasiekė 1564 m. Ulos mūšyje prieš Rusijos kariuomenę, tais pačiais metais perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą, juos globojo, steigė bažnyčias. Bibl.: Bireley 2014, p. 312–313; Golubeva 2013, p. 89–90; Ragauskienė 2011, p. 439. R. L.

129

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

130

III. 26.

Jonušo Radvilos portretas Mauricijus Langas (Mauritius Lang), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) veikalo Historia di Leopoldo Cesare..., t. 1, Viena, 1670 Signatūra – „Maurit:[ius] Lang Sculp:[sit]“ Popierius, vario raižinys; 30,9 x 20,6 cm Įrašas apačioje – Ianvsio Radziwil Dvca di Birza, e / Dvbing Principe del Sacro Romano Imperio / Capitan Generale dell' esercito del / Gran Dvcato di Litvania &c. Inv. Nr. VR-597 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Mauricijus Langas (Mauritius Lang) – XVII a. Austrijos graveris. Daugiausia dirbo Vienoje, kūrė portretus ten įsikūrusioms leidykloms. Sukūrė keliolika graviūrų veikalui Historia di Leopoldo Cesare... (Viena, 1670–1674). Šiame veikale pristatomos imperatoriaus Leopoldo I politinės ir karinės pergalės 1656–1670 m. laikotarpiu. Veikalo graviūras kūrė įvairūs dailininkai, daugiausia olandai. Knygos puslapiai iliustruoti Europos monarchų ir aristokratų portretais, karo veiksmų scenomis, pilių vaizdais, žemėlapiais. Vėliau knygos iliustracijos buvo naudojamos kituose veikaluose. Iš viso išleisti trys Historia di Leopoldo Cesare... tomai: I ir II tomai – 1670 m., III tomas – 1674 metais. Vario raižinyje pavaizduotas Jonušas Radvila (1612–1655) gimė etmono Kristupo Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje. Buvo kilęs iš Biržų ir Dubingių kunigaikščių, t. y. giminės, evangelikų reformatų šakos. Kaip ir daugelis to meto didikų, keliavo po užsienio šalis, 1629–1633 m. mokėsi Leipcigo ir Leideno universitetuose. Mirus Žygimantui Vazai ir į sostą įžengus jo sūnui Vladislovui, Jonušas Radvila gavo nurodymą pranešti Anglijos, Belgijos ir Nyderlandų valdovams apie naująjį Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą. 1633 m. buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakamariu ir toliau sparčiai kilo karjeros laiptais: nuo 1646 m. – Lietuvos lauko etmonas, 1646–1653 m. – Žemaitijos seniūnas, nuo 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas. Palaikė gerus santykius su Vladislovu Vaza – priešingai nei su Jonu Kazimieru Vaza. 1649 ir 1651 m. Jonušo Radvilos vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė pergales prieš Ukrainos kazokų sukilėlius. 1655 m. spalio 20 d. su pusbroliu Boguslavu Radvila ir kitais Lietuvos didikais inicijavo Kėdainių uniją, ji turėjo nutraukti Lietuvos uniją su Lenkija ir sudaryti naują uniją su Švedija. Sutartis nebuvo įgyvendinta. Jonušo Radvilos inicijuota sutartis buvo laikoma išdavyste, todėl Abiejų Tautų Respublikos seimo nutarimu kunigaikščio valdos buvo nusavintos. Radviloms jos grąžintos jau po Jonušo Radvilos mirties, 1659 metais. Kunigaikštis mirė 1655 m. Tykocino pilyje. Buvo vedęs du kartus: pirmąja žmona 1638 m. tapo Kotryna Potockytė, antrąja 1645 m. – Marija Lupu. Bibl.: Matulevičius, Tyla 2011, p. 431–432; Bénézit 8 2006, p. 410; Wisner 2000, p. 42, 44; Kozak 1986, p. 50–89; Kindl. R. L.

131

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

132

III. 27.

Mykolo Kazimiero Paco portretas Adrianas van Bliumenas (Adriaen van Bloemen, 1639–apie 1693), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) veikalo Historia di Leopoldo Cesare..., t. III, Viena, 1674 Signatūra – „A.[driaen van] Bloem[en] deli. [neavit,] J.[ohann] A.[lexander] Böner S.[culpsit]“ Popierius, vario raižinys; 29,1 x 18,9 cm Įrašas apačioje – Michele Casimiro Pazzi / Palatino di Vilna Ge= / nerale dell’ Armi di / Lituania. &c Inv. Nr. VR-596 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Adrianas van Bliumenas (Adriaen van Bloemen, 1639–apie 1693) – flamandų mokyklos atstovas, dailininko Jano Peterso (Jan Peeters) mokinys. Veikale Historia di Leopoldo Cesare... (Viena, 1670–1674) pristatomos imperatoriaus Leopoldo I politinės ir karinės pergalės 1656–1670 m. laikotarpiu. Veikalo graviūras kūrė įvairūs dailininkai, daugiausia olandai. Knygos puslapiai iliustruoti Europos monarchų ir aristokratų portretais, karo veiksmų scenomis, pilių vaizdais, žemėlapiais. Vėliau knygos iliustracijos buvo naudojamos kituose veikaluose. Iš viso išleisti trys Historia di Leopoldo Cesare... tomai: I ir II tomai – 1670 m., III tomas – 1674 metais. Mykolas Kazimieras Pacas (apie 1624–1682) buvo vienos įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių atstovas. Petro Paco ir jo antrosios žmonos Elžbietos Šemetaitės sūnus, Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco brolis. Dalyvavo daugybėje karinių konfliktų. Pirmą kartą karvedžio talentas atsiskleidė 1649 m. karinėje kampanijoje prieš kazokus. 1658–1659 m. kelis kartus sumušė švedų dalinius Kurše. Pasiekė pergales prieš rusų ir turkų kariuomenes. 1659–1663 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stovyklininkas, 1663–1667 m. – lauko etmonas ir Smolensko vaivada, 1667 m. jam paskirtos didžiojo etmono ir Vilniaus kašteliono pareigos, nuo 1669 m. buvo Vilniaus vaivada. 1673 m. mirus valdovui Mykolui Kazimierui Višnioveckiui su Oginskių gimine ir Kristupu Žygimantu Pacu sudarė sąjungą, nukreiptą prieš naujai išrinktą valdovą Joną Sobieskį ir Sapiegų bei Radvilų gimines. Buvo meno mecenatas, pastatydino Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią (joje ir palaidotas). Bibl.: Valeika 2010, p. 205; Bénézit 2 2006, p. 633; Kozak 1986, p. 50–89; Przyboś 1979, s. 721–728. R. L.

133

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

134

III. 28.

Kristupo Žygimanto Paco portretas Johanas Frankas (Johann Franck), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) veikalo Historia di Leopoldo Cesare..., t. III, Viena, 1674 Signatūra – „J[ohann] Franck S:[culpsit]“ Popierius, vario raižinys; 29,1 x 19,3 cm Įrašas apačioje – Christoforo Pazzi Grand cancelliere / di Lituania Amministratore dell’ / Economia di Grodna &c Inv. Nr. VR-595 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Veikale Historia di Leopoldo Cesare... (Viena, 1670–1674) pristatomos imperatoriaus Leopoldo I politinės ir karinės pergalės 1656–1670 m. laikotarpiu. Veikalo graviūras kūrė įvairūs dailininkai, daugiausia olandai. Knygos puslapiai iliustruoti Europos monarchų ir aristokratų portretais, karo veiksmų scenomis, pilių vaizdais, žemėlapiais. Vėliau knygos iliustracijos buvo naudojamos kituose veikaluose. Iš viso išleisti trys Historia di Leopoldo Cesare... tomai: I ir II tomai – 1670 m., III tomas – 1674 metais. Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vals tybės veikėjas. Stepono Kristupo Paco sūnus. 1632–1638 m. studijavo Krokuvos universitete, vėliau studijas tęsė Paduvos, Leideno universitetuose. 1646 m. paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju vėliavininku, 1656 m. – Lietuvos pa kancleriu, 1658 m. jam suteiktos kanclerio pareigos. Buvo Kauno, Pinsko, Astravo seniūnas, administravo Alytaus ir Gardino ekonomijas. Talentingas diplomatas, da lyvavo pasirašant 1660 m. Olyvos taikos sutartį su švedais. Dalyvavo karuose su kazokais ir Rusija. Kristupo Žygimanto Paco pastangomis nutarta kas trečią Abiejų Tautų Respublikos Seimo sesiją rengti Gardine. Valdovo rinkimuose išreiškė paramą Mykolui Kaributui Višnioveckiui (išrinktas 1669). Priklausė sąjungai, nukreiptai prieš Joną Sobieskį, Radvilų ir Sapiegų gimines. 1654 m. vedė valdovės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero dvariškę Klarą Izabelę de Maji (Klara Isabelle de Mailly). Buvo meno mecenatas, fundavo Pažaislio kamaldulių vienuolyną ir Jiezno bažnyčią. Palaidotas Pažaislio bažnyčioje. Bibl.: Matulevičius, Valeika 2010, p. 204–205; Kozak 1986, p. 50–89; Wasilewski 1979, s. 710–717; Kindl. R. L.

135

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

136

III. 29.

Grafikos darbas Taurus Poniatowski. Serpentarius. Scutum and Serpens Sidnis Holas (Sidney Hall, 1788–1831), iš Jehošaphato Aspino (Jehoshaphat Aspin) veikalo Urania’s Mirror – A Familiar Treatise on Astronomy, Londonas, 1825 Popierius, vario raižinys; darbas įrėmintas, 38,7 x 43 cm (su rėmais) Inv. Nr. VR-656 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Jehošafato Aspino (Jehoshaphat Aspin) veikalas Urania’s Mirror – A Familiar Treatise on Astronomy buvo išleistas 1823 metais. Jį sudarė 32 spalvingos kortelės, kurių tikslas – paprastus žmones supažindinti su astronomija. Kiekviena kortelė, vaizduojanti žvaigždyną, buvo su įvairaus dydžio skylutėmis – jos perteikė pagrindines žvaigždyno žvaigždes. Taurus Poniatowski (Poniatovskio Jautukas) kortelėje vaizduojamas su septyniomis pagrindinėmis žvaigždėmis. Norėdamas pagerbti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Stanislovą Augustą Poniatovskį (1764–1795), Vilniaus karališkosios observatorijos vadovas Martynas Počobutas 1777 m. pasiūlė naują žvaigždyną pavadinti valdovo garbei. Gavus sutikimą iš Prancūzijos Karališkosios mokslų akademijos, Stanislovui Augustui Poniatovskiui dedikuotas žvaigždynas Taureau Royal de Poniatowski išspausdintas Žano Forteno (Jean Fortin) Atlas Céleste. XIX a. žemėlapiuose žvaigždynas arba išnykdavo, arba įsiterpdavo į kitus žvaigždynus. Problema buvo išspręsta 1928 m., standartizavus žvaigždžių žemėlapius, tačiau nemažai žvaigždynų, tarp jų ir Poniatovskio Jautukas, išnyko iš žvaigždžių žemėlapių. Dabar šiam valdovui dedikuoto žvaigždyno žvaigždės priskirtos figūrai, žinomai Gyvatnešio vardu. Be šios figūros, Poniatovskio žvaigždynui priklausė Jautis, vaizduotas prie gyvatės uodegos (šis gyvūnas pasirinktas, nes valdovo šeimos herbe yra jautis), ir Skydas. Žvaigždynas buvo įsiterpęs virš Skorpiono ir tarp Heraklio bei Erelio žvaigždynų. Bibl.: Žygas 2009, p. 10–13. R. L.

137

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

138

III. 30.

Grafikos darbas Entrevue sur le Niemen Šarlis Motas (Charles Motte, 1785–1836), pagal Pjero Gotro (Pierre Gautherot, 1769–1825) paveikslą, Paryžius, 1825 Popierius, spalvota litografija; 40,6 x 50,6 cm Inv. Nr. VR-992 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Šarlis Motas (Charles Motte, 1785–1836) – prancūzų dailininkas, kūręs grafikos tech nika. Jo darbai eksponuoti Paryžiaus salone 1827 ir 1831 metais. Pjeras Gotro (Pierre Gautherot, 1769–1825) – prancūzų dailininkas ir skulptorius. Dažnai painiojamas su savo tėvu Klodu Gotro (Claude Gautherot, 1729–1802). Buvo garsiojo prancūzų tapytojo Žako Luji Davido (Jacques-Louis David, 1748–1825) mokinys. Daugiausia kūrė mitologine tematika, taip pat su Napoleonu Bonapartu susijusius vaizdus ir garsių to laiko žmonių portretus. Grafikos darbe Entrevue sur le Niemen vaizduojamas Prancūzijos imperatoriaus Napo leono Bonaparto (1804–1814) ir Rusijos caro Aleksandro I (1801–1825) susitikimas Nemune, ant specialiai deryboms dėl taikos suręsto plausto. Napoleonas, pasiekęs per galę Frydlando mūšyje, sutriuškino Prūsiją, Prancūzija užėmė šiaurines Prūsijos žemes iki Nemuno. Rusijos caro ir Prancūzijos imperatoriaus susitikimas įvyko 1807 m. birželio 25 d. prie Tilžės, Nemuno upėje. Tilžės sutartis pasirašyta liepos 7 d., pagal ją Prūsija neteko Lenkijos ir Lietuvos teritorijų, kurias įgijo po Antrojo ir Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Iš šių teritorijų ir Užnemunės, tuo metu dar priklausiusios Prūsijai, sukurta Varšuvos kunigaikštystė. Bibl.: Bénézit 2006 5, p. 1412; Bénézit 2006 9, p. 1401; Dundulis 1999, p. 10. R. L.

139

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

140

III. 31.

Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuviškojo pulko eilinį Iš Aleksandro Viskovatovo (Александр Висковатов, 1804–1858) leidinio Историческое описание одежды и вооружения российских войск, составленное по высочайшему повелению, Sankt Peterburgas, 1841–1862 Popierius, litografija; 35,6 x 23,6 cm Inv. Nr. VR-989 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Grafikos darbuose (p. 141 ir 143) vaizduojami Rusijos imperijos Lietuviškojo leibgvardijos pulko kariai. Šių darbų atsiradimas susijęs su Aleksandru Viskovatovu (Александр Висковатов, 1804–1858) – būtent jo pastangomis 1841–1862 m. buvo leidžiamas daugiatomis veiklas, skirtas kariniam kostiumui, Историческое описание одежды и вооружения российских войск, составленное по высочайшему повелению. 34 tomų veikale pristatomi įvairūs Rusijos kariuomenės kostiumai ir uniformos nuo 862 m. iki caro Nikolajaus I valdymo laikų. 1928 numeriu pažymėtoje iliustracijoje vaizduojamas Lietuviškojo pulko eilinis, dėvintis uniformą, nešiotą 1817–1825 m., o 1931 numeriu pažymėtoje iliustracijoje (žr. p. 143) – vyresnysis karininkas, dėvintis uniformą, nešiotą 1818–1820 metais. D. A.

141

GRAFIKA

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

142

III. 32.

Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuviškojo pulko vyresnįjį karininką Iš Aleksandro Viskovatovo (Александр Висковатов, 1804–1858) leidinio Историческое описание одежды и вооружения российских войск, составленное по высочайшему повелению, Sankt Peterburgas, 1841–1862 Popierius, litografija; 35,6 x 23,3 cm Inv. Nr. VR-990 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Aprašymą žr. p. 140.

143

GRAFIKA

145

IV.

K artografija

K a r to g r a f i j a Cartography

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

146

IV. 1.

Europos žemėlapis Nova Europæ descriptio Jodokas Hondijus (Jodocus Hondius, 1563–1612), Amsterdamas, apie 1620 Popierius, spalvintas vario raižinys; 40 x 51,3 cm Inv. Nr. VR-871 2014 m. padovanojo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas (Saudo Arabija)

Vieno žymiausių XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios flamandų kartografų, leidėjo ir raižytojo Jodoko Hondijaus (Jodocus Hondius, 1563–1612) žemėlapyje vaizduojamas Europos žemynas. J. Hondijus užaugo Gente, nuo 1583 m. gyveno ir dirbo Londone, 1593-iaisiais atvyko į Amsterdamą ir įkūrė savo leidyklą. 1604 m. įsigijo Gerardo Merkatoriaus (Gerardus Mercator) leisto atlaso plokštes, jas naudodamas ir papildęs dar 40 naujų žemėlapių, 1606 m. išleido G. Merkatoriaus Atlas sive Cosmographicæ Meditationes... – jame nurodė ir savo, kaip leidėjo, pavardę. Šiame atlase publikuotas ir Europos žemėlapis. Po J. Hondijaus mirties jo pradėtą veiklą tęsė sūnus Henrikas Hondijus (Henricus Hondius, 1587–1638) ir žentas Johanesas Jansonijus (Johannes Janssonius, 1588–1664). G. Merkatoriaus atlasas buvo perleistas daug kartų įvairiomis kalbomis. Čia pristatomas Europos žemėlapis buvo išspausdintas Amsterdame apie 1620 metus. Jis išsiskiria puošnumu ir spalvingumu, kiekvienas įrašas pateikiamas dekoratyviame kartuše. Kaip būdinga tiems laikams, jūrose ir vandenynuose vaizduojami laivai ir jūros gyvūnai. Žemėlapyje pažymėta Lietuva ir didesni jos miestai. Bibl.: Lietuva žemėlapiuose 2011, p. 94, 225. D. A.

147

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

148

IV. 2.

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis Poloniae, Litvaniæq. descriptio Vaclovas Grodeckis (Wacław Grodecki, apie 1535–1591) ir Andriejus Pograbka (Andrzej Pograbka, apie 1540–apie 1598), iš Abrahamo Ortelijaus (Abraham Ortelius, 1527–1598) atlaso Theatrum Orbis Terrarum, Antverpenas, 1595 Popierius, vario raižinys; 45,2 x 56,7 cm Inv. Nr. VR-870 2014 m. padovanojo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas (Saudo Arabija)

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis pasirodė 1595 m. Antverpene Abrahamo Ortelijaus (Abraham Ortelius, 1527–1598) parengtame atlase Theatrum Orbis Terrarum. Žemėlapį sukūrė garsus lenkų kartografas, filosofijos daktaras, vyskupas Vaclovas Grodeckis (Wacław Grodecki, apie 1535–1591). Būsimasis kartografas gimė netoli Katovicų, būdamas 15 metų įstojo į Krokuvos universitetą, vėliau dirbo ir studijavo Leipcige. 1556–1558 m. parengė Lenkijos Karalystės ir gretimų žemių žemėlapį, 1562 m. jis kaip medžio raižinys buvo išleistas Bazelyje. Nuo 1570 m. V. Grodeckio žemėlapio sumažintas variantas buvo naudojamas A. Ortelijaus atlase ir vėlesniuose jo leidimuose. Žemėlapį patobulino ir papildė Andriejus Pograbka (Andrzej Pograbka, apie 1540–apie 1598). Nuo 1595 m. A. Ortelijaus atlase Theatrum Orbis Terrarum buvo spausdinamas V. Grodeckio sukurtas ir A. Pograbkos papildytas žemėlapis. Abiejų kartografų pavardės įrašytos kartušu įrėmintame žemėlapio aprašyme. Žemėlapis buvo labai populiarus, spausdintas daugybėje atlasų. Bibl.: Lietuva žemėlapiuose 2011, p. 63–65; Imago Poloniae 2002, s. 26–27; Samas 1997, p. 139–145. D. A.

149

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

150

IV. 3.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis Tomas Makovskis (Tomasz Makowski, 1575–1630) ir Heselis Geritsas (Hessel Gerritsz, 1581–1632), Amsterdamas, 1635–1650 Popierius, vario raižinys; 83,3 x 79,7 cm Inv. Nr. VR-488a, VR-488b 2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalkos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva ir lėšomis 1590–1599 m. buvo parengtas labai tikslus ir išsamus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Spėjama, kad pirmą kartą jis buvo išleistas 1603 metais. Tačiau iki šių laikų išlikę tik du žinomi žemėlapio variantai, išleisti 1613 m. Amsterdame. Žemėlapį parengė Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio dvare dirbęs dailininkas, kartografas ir raižytojas Tomas Makovskis (Tomasz Makowski, 1575–1630), raižė Heselis Geritsas (Hessel Gerritsz, 1581–1632). Greta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio buvo spausdinamas žemėlapis, vaizduojantis Dniepro upės vagą. Abu žemėlapiai atskirais lapais buvo spausdinami 1635–1650 m. Vilemo Jansono Blau (Willem Janszoon Blaeu, 1571–1638) leistame atlase Theatrum Orbis Terrarum sive Atlas Novus. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis laikomas vienu geriausių Renesanso epochos kartografijos darbų. Beveik 150 metų jį kaip pavyzdį naudojo Europos kartografai: kopijavo, perdirbo ir spausdino įvairiuose atlasuose. Bibl.: Lietuva žemėlapiuose 2011, p. 120–131. D. A.

151

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

152

IV. 4.

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis Frederikas de Vitas (Frederik de Wit, 1630–1706), Amsterdamas, apie 1670 Popierius, spalvintas vario raižinys; 52 x 62,5 cm Inv. Nr. VR-490 2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

Frederikas de Vitas (Frederik de Wit, 1630–1706) – vienas produktyviausių XVII a. antros pusės Nyderlandų kartografų. Nuo 1648 m. dirbo raižytoju Amsterdame, buvo įsteigęs savo įmonę. Apie 1659 m. gavo privilegiją, suteikiančią teisę leisti žemėlapius. Sukūrė žemėlapių, kuriuose vaizduojama Lenkijos Karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonija, Kuršas. Čia pristatomas apie 1670 m. Amsterdame išleistas žemėlapis, kuriame pavaizduota Lenkija, Lietuva, Voluinė, Podolė, Ukraina, Prūsija ir Kuršas. Puikia kokybe, puošnumu ir tikslumu išsiskiriantys F. de Vito žemėlapiai ir atlasai buvo leidžiami ir daug metų po jo mirties. Bibl.: Lietuva žemėlapiuose 2011, p. 142; Imago Poloniae 2002, s. 80. D. A.

153

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

154

IV. 5.

Lietuvos žemėlapis su Polocko, Vitebsko, Mscislavo vaivadijomis ir dalimi Minsko bei Smolensko vaivadijų Nikolia Sansonas (Nicolas Sanson, 1600–1667), Paryžius, 1665 Popierius, vario raižinys; 44,3 x 58 cm Inv. Nr. VR-584 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Nikolia Sansonas (Nicolas Sanson, 1600–1667) – garsios Sansonų kartografų dinastijos pradininkas, vienas žymiausių XVII a. Prancūzijos kartografų, prancūzų kartografijos mokyklos įkūrėjas. Gimė Abvilio mieste, apie 1635 m. persikėlė į Paryžių, gavo karališkojo geografo ir inžinieriaus titulą. 1654 m. išleido garsųjį atlasą Cartes générales de toutes les parties du monde, vėliau jis buvo daug kartų perleistas. Iš viso N. Sansonas yra sukūręs apie 300 žemėlapių. N. Sansonas sukūrė Lenkijos ir Lietuvos valstybės dalių žemėlapių seriją, kurią sudarė 15 žemėlapių. Parodoje eksponuojami ir kataloge pristatomi du šios serijos žemėlapiai. Pirmajame, sukurtame 1665 m., vaizduojamos Polocko, Vitebsko, Mscislavo vaivadijos bei dalis Minsko ir Smolensko vaivadijų. Antrajame (žr. p. 157), išleistame 1666 m., pavaizduotos Minsko ir Mscislavo vaivadijos. Bibl.: Lietuva žemėlapiuose 2011, p. 161. D. A.

155

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

156

IV. 6.

Lietuvos dalies su Minsko ir Mscislavo vaivadijomis žemėlapis Nikolia Sansonas (Nicolas Sanson, 1600–1667), Paryžius, 1666 Popierius, vario raižinys; 45,5 x 60 cm Inv. Nr. VR-585 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Aprašymą žr. p. 154.

157

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

158

IV. 7.

Vilniaus vaizdas Fransas Hogenbergas (Frans Hogenberg, apie 1535–1590), iš Georgo Brauno (Georg Braun, 1541–1622) knygos Urbium praecipuarum totius mundi, Kelnas, 1581 Popierius, spalvintas vario raižinys; 56 x 43 cm Inv. Nr. VR-505 2009 m. padovanojo Vytautas Stasys Abramauskas

Georgas Braunas (Georg Braun, 1541–1622) – vokiečių teologas, dvasininkas, kartografas, leidėjas ir diplomatas. Daug keliavo po Europą, domėjosi miestų istorija. Susipažinęs su kartografu Fransu Hogenbergu (Frans Hogenberg, apie 1535–1590), sumanė išleisti žymiausių pasaulio miestų atlasą. Šešiuose atlaso Civitates orbis terrarum tomuose buvo sudėta daugiau nei 500 žymiausių pasaulio miestų planų ir panoraminių vaizdų. Didesnę dalį planų raižė F. Hogenbergas, o G. Braunas rūpinosi medžiagos rinkimu ir leidyba, parengė miestų aprašymus. Pirmasis atlaso leidimas Kelne pasirodė 1572–1618 metais. Atlasas daug kartų leistas pakartotinai lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Trečiame atlaso tome, pavadintame Urbium praecipuarum totius mundi (pirmą kar tą išleistas Kelne 1581 m.) buvo publikuotas Vilniaus miesto planas. Tai ankstyviausias žinomas Vilniaus planas. Kaip manoma, Vilniaus miestas čia pavaizduotas apie 1545 metus. Miestas vaizduojamas apjuostas gynybine siena su vartais. Plane pavaizduotos Aukštutinė ir Žemutinė pilys, rotušė, bernardinų vienuolynas, Šv. Jono bažnyčia ir kiti objektai. Plano apatiniame kairiajame kampe yra lentelė su pažymėtų objektų paaiškinimais. Greta vaizduojami du kilmingi ir du paprasti Vilniaus miestiečiai. Čia pristatomas Vilniaus miesto vaizdas priklausė architektūros istorikui Stasiui Abramauskui (1927–1996). Eksponatą muziejui padovanojo jo sūnus Vytautas Stasys Abramauskas. Bibl.: Lietuva žemėlapiuose 2011, p. 106–109; Vilniaus Žemutinė pilis 2006, p. 11–15. D. A.

159

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

160

IV. 8.

Lenkijos Karalystės žemėlapis Iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Popierius, vario raižinys; 35,8 x 41,4 cm Inv. Nr. VR-629 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

161

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

162

IV. 9.

Grafikos darbas Daugpilio (Dunaburgo) lietuvių ir lenkų tvirtovė Iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Popierius, vario raižinys; 36 x 41,5 cm Inv. Nr. VR-588 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

163

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

164

IV. 10.

Grafikos darbas Sandomiero apgultis Pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Popierius, vario raižinys; 34,1 x 50,6 cm Inv. Nr. VR-587 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo universiteto (Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į Stokholmą. Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu parengė karaliaus tėvo Karolio X Gustavo valdymo istoriją. 1687 m. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. 1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo dvaro istoriografo ir tarybos nario pareigas. 1694 m. ėmė rūpintis tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo istorijos rankraščio leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge. Leidinys sulaukė didelės sėk mės, 1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime lotynų kalba, daugelis graviūrų buvo sukurta pagal E. Jensono Dalbergo piešinius. Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų. Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai vinimi prasidūrė kojos pirštą. Erikas Jensonas Dalbergas būdamas 16 metų ėmė tarnauti Švedijos valdininkui Renšeldui (Rehnsköld) Pomeranijoje, šis jaunuolį netrukus išsiuntė mokytis tvirtovių statybos. E. Jensonas Dalbergas po Vestfalijos taikos buvo paskirtas Švedijos įgaliotiniu, rūpinosi, kad Vokietija mokėtų kontribucijas. Iki 1654 m. gyveno Frankfurte prie Maino, be diplomato pareigų, galėjo užsiimti patinkančia veikla, viena jų buvo piešimas. Didelę reikšmę jo kūrybai padarė pažintis su Merianų (Merian) šeima. Nuo 1654 m. studijavo Romoje. 1656 m. švedų karaliaus įsakymu turėjo vykti į Lenkiją, tų pačių metų liepos 17 d. prisijungė prie Švedijos kariuomenės. Karo veiksmuose prieš Lenkiją dalyvavo tik metus. Buvo karo inžinierius ir tvirtovių specialistas, tad prieš puolant turėdavo apžiūrėti kiekvieną pilį ir miestą, surinkti visus duomenis, parengti planus ir aprašymus. Užėmus tvirtoves ar miestus, parengdavo tikslius fortifikacijų planus, taip pat rengė projektus, kaip juos patobulinti ir atstatyti. Karo metais sukurtus reportažinius batalinių scenų piešinius atsivežė į Švediją ir reprodukavo. 1656 m. kovo 24 d. (pagal Julijaus kalendorių – balandžio 3 d.) Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jurgio Sebastijono Liubomirskio (Jerzy Sebastian Lubomirski) ir Stepono Čarneckio (Stefan Czarniecki), šturmu užėmė Sandomiero miestą, kuriame slėpėsi Švedijos kariuomenė. Apgultis truko tris dienas. Tikėdamasi, kad ugnis persimes į pilį, kurioje slėpėsi švedai, Lenkijos kariuomenė padegė greta tvirtovės stovinčius pastatus, tačiau pasikeitusi vėjo kryptis ugnį pernešė į miestą. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad Sandomierą padegė patys švedai. Švedų kariai pasiėmė grobį ir išvyko iš Sandomiero pilies, tačiau jos rūsiuose paliko sprogmenų su pakankamai ilga dagtimi, kad spėtų pabėgti ir persikelti į kitą upės krantą. Lenkijos kariuomenė, įžengusi į Sandomiero pilį, ėmė grobstyti ten likusius turtus, tačiau galingas sprogimas visiškai sunaikino pilį ir pražudė 1 200 kareivių (kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad 2 tūkst.). Graviūroje vaizduojamas liepsnų apimtas Sandomieras ir tas momentas, kai sprogsta pilis. Dailininkas miesto panoramoje užrašė svarbiausius miesto objektų pavadinimus. Bibl.: Łopatecki 2013, c. 383–385; Reklaitis 1999b, p. 224–230; Pamiętnik sandomierski 1830, s. 260. R. L.

165

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

166

IV. 11.

Grafikos darbas, vaizduojantis Lenkijos kariuomenės kapituliaciją ties Krokuva 1655 m. spalio 16 d. ir ties Sandomieru 1655 m. lapkričio 3 d. Pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) knygos De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Popierius, vario raižinys; 35,5 x 41,5 cm Inv. Nr. VR-524 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo universiteto (Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į Stokholmą. Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu parengė karaliaus tėvo Karolio X Gustavo valdymo istoriją. 1687 m. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. 1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo dvaro istoriografo ir tarybos nario pareigas. 1694 m. ėmė rūpintis tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo istorijos rankraščio leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge. Leidinys sulaukė didelės sėk mės, 1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime lotynų kalba, daugelis graviūrų buvo sukurta pagal E. Jensono Dalbergo piešinius. Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų. Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai vinimi prasidūrė kojos pirštą. Erikas Jensonas Dalbergas būdamas 16 metų ėmė tarnauti Švedijos valdininkui Renšeldui (Rehnsköld) Pomeranijoje, šis jaunuolį netrukus išsiuntė mokytis tvirtovių statybos. E. Jensonas Dalbergas po Vestfalijos taikos buvo paskirtas Švedijos įgaliotiniu, rūpinosi, kad Vokietija mokėtų kontribucijas. Iki 1654 m. gyveno Frankfurte prie Maino, be diplomato pareigų, galėjo užsiimti patinkančia veikla, viena jų buvo piešimas. Didelę reikšmę jo kūrybai padarė pažintis su Merianų (Merian) šeima. Nuo 1654 m. studijavo Romoje. 1656 m. švedų karaliaus įsakymu turėjo vykti į Lenkiją, tų pačių metų liepos 17 d. prisijungė prie Švedijos kariuomenės. Karo veiksmuose prieš Lenkiją dalyvavo tik metus. Buvo karo inžinierius ir tvirtovių specialistas, tad prieš puolant turėdavo apžiūrėti kiekvieną pilį ir miestą, surinkti visus duomenis, parengti planus ir aprašymus. Užėmus tvirtoves ar miestus, parengdavo tikslius fortifikacijų planus, taip pat rengė projektus, kaip juos patobulinti ir atstatyti. Karo metais sukurtus reportažinius batalinių scenų piešinius atsivežė į Švediją ir reprodukavo. Dviejose graviūros scenose vaizduojami nesėkmingai – kapituliacija – pasibaigę Lenkijos kariuomenės mūšiai su švedų kariuomene. Pirmosios kapituliacijos ties Krokuva 1655 m. spalio 16 d. (pagal Julijaus kalendorių – spalio 26 d.) scena vaizduojama viršutinėje graviūros dalyje, antrosios kapituliacijos – ties Sandomieru 1655 m. lapkričio 3 d. (pagal Julijaus kalendorių – lapkričio 13 d.) – scena vaizduojama apačioje. Bibl.: Reklaitis 1999b, p. 224–230. R. L.

167

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

168

IV. 12.

Grafikos darbas Varšuvos mūšis Pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Popierius, vario raižinys; 34 x 57,6 cm Inv. Nr. VR-630 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo universiteto (Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į Stokholmą. Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu parengė karaliaus tėvo Karolio X Gustavo valdymo istoriją. 1687 m. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. 1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo dvaro istoriografo ir tarybos nario parei gas. 1694 m. ėmė rūpintis tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo istorijos rankraščio leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge. Leidinys sulaukė didelės sėkmės, 1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime lotynų kalba, daugelis graviūrų buvo sukurta pagal E. Jensono Dalbergo piešinius. Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų. Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai vinimi prasidūrė kojos pirštą. Erikas Jensonas Dalbergas būdamas 16 metų ėmė tarnauti Švedijos valdininkui Renšeldui (Rehnsköld) Pomeranijoje, šis jaunuolį netrukus išsiuntė mokytis tvirtovių statybos. E. Jensonas Dalbergas po Vestfalijos taikos buvo paskirtas Švedijos įgaliotiniu, rūpinosi, kad Vokietija mokėtų kontribucijas. Iki 1654 m. gyveno Frankfurte prie Maino, be diplomato pareigų, galėjo užsiimti patinkančia veikla, viena jų buvo piešimas. Didelę reikšmę jo kūrybai padarė pažintis su Merianų (Merian) šeima. Nuo 1654 m. studijavo Romoje. 1656 m. švedų karaliaus įsakymu turėjo vykti į Lenkiją, tų pačių metų liepos 17 d. prisijungė prie Švedijos kariuomenės. Karo veiksmuose prieš Lenkiją dalyvavo tik metus. Buvo karo inžinierius ir tvirtovių specialistas, tad prieš puolant turėdavo apžiūrėti kiekvieną pilį ir miestą, surinkti visus duomenis, parengti planus ir aprašymus. Užėmus tvirtoves ar miestus, parengdavo tikslius fortifikacijų planus, taip pat rengė projektus, kaip juos patobulinti ir atstatyti. Karo metais sukurtus reportažinius batalinių scenų piešinius atsivežė į Švediją ir reprodukavo. Nors prie graviūros nėra E. Jensono Dalbergo signatūros, Švedijoje rastas piešinys rodo, kad originalaus piešinio autorius buvo būtent šis dailininkas. Jungtinė Švedijos ir Brandenburgo kariuomenė trijų dienų mūšyje (1656 m. liepos 28– 30 d.) pasiekė pergalę prieš kur kas didesnę Lenkijos Karalystės kariuomenę. Abu valdovai – Karolis X Gustavas ir Frydrichas Vilhelmas – įžengė į Varšuvą kaip nugalėtojai, tačiau šis mūšis nenulėmė karo baigties. Švedams visą karo eigą apsunkino Maskvos kariuomenė – norėdama įsitvirtinti Livonijoje ji ėmėsi karinių veiksmų prieš švedus. Bibl.: Nolan 2008, p. 332; Reklaitis 1999b, p. 224–231; Holborn 1982, p. 57. R. L.

169

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

170

IV. 13.

Grafikos darbas Pilypavo mūšis Iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Popierius, vario raižinys; 36,7 x 41,5 cm Inv. Nr. VR-586 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

171

K artografija

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

172

IV. 14.

Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultį 1657 m. gegužės 11 d. Pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį, raižytojas Nikolia Perelis (Nicolas Perelle, 1631–1695), iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) knygos De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Popierius, vario raižinys; 34,5 x 52,3 cm Inv. Nr. VR-525 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo universiteto (Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į Stokholmą. Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu parengė karaliaus tėvo Karolio X Gustavo valdymo istoriją. 1687 m. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. 1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo dvaro istoriografo ir tarybos nario pareigas. 1694 m. ėmė rūpintis tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo istorijos rankraščio leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge. Leidinys sulaukė didelės sėkmės, 1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime lotynų kalba, daugelis graviūrų buvo sukurta pagal E. Jensono Dalbergo piešinius. Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų. Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai vinimi prasidūrė kojos pirštą. Erikas Jensonas Dalbergas būdamas 16 metų ėmė tarnauti Švedijos valdininkui Renšeldui (Rehnsköld) Pomeranijoje, šis jaunuolį netrukus išsiuntė mokytis tvirtovių statybos. E. Jensonas Dalbergas po Vestfalijos taikos buvo paskirtas Švedijos įgaliotiniu, rūpinosi, kad Vokietija mokėtų kontribucijas. Iki 1654 m. gyveno Frankfurte prie Maino, be diplomato pareigų, galėjo užsiimti patinkančia veikla, viena jų buvo piešimas. Didelę reikšmę jo kūrybai padarė pažintis su Merianų (Merian) šeima. Nuo 1654 m. studijavo Romoje. 1656 m. švedų karaliaus įsakymu turėjo vykti į Lenkiją, tų pačių metų liepos 17 d. prisijungė prie Švedijos kariuomenės. Karo veiksmuose prieš Lenkiją dalyvavo tik metus. Buvo karo inžinierius ir tvirtovių specialistas, tad prieš puolant turėdavo apžiūrėti kiekvieną pilį ir miestą, surinkti visus duomenis, parengti planus ir aprašymus. Užėmus tvirtoves ar miestus, parengdavo tikslius fortifikacijų planus, taip pat rengė projektus, kaip juos patobulinti ir atstatyti. Karo metais sukurtus reportažinius batalinių scenų piešinius atsivežė į Švediją ir reprodukavo. Vario raižinyje pavaizduota Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultis, švedų ir jų sąjungininkų kariuomenės daliniai. Pirmoji miesto apgultis 1656 m. nebuvo sėkminga, todėl švedų kariuomenė miestą apgulė antrą kartą 1657 m. lapkričio 11 d. (pagal Julijaus kalendorių – lapkričio 21 d.) ir užėmė to paties mėnesio 13 d. (pagal Julijaus kalendorių – lapkričio 23 d.). Tąkart miestas buvo gerokai apgriautas. Bibl.: Žymiausi Lietuvos mūšiai 2013, p. 126; Reklaitis 1999b, p. 224–230. R. L.

173

K artografija

175

S enieji spaudiniai ir rankraščiai

Senieji spaudiniai ir rankraščiai Old prints and manuscripts

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

176

V. 1.

Omnivm opervm primvs [-decimvs] tomus, summa uigilantia repurgatorum a mendis innumeris, per Des. Erasvm Roteradamvm... Qvartvs tomvs: Opervm Divi Avrelii Avgvstini Hipponensis Episcopi Complectens Reliqva τῶν διδακτικῶν Aurelijus Augustinas (354–430), Bazelis, 1528–1529 (t. 4 – 1528) Popierius, oda, ąžuolo mediena, vario lydinys; 39 x 25,8 x 9 cm Inv. Nr. VR-497 2009 m. padovanojo kunigas Julius Sasnauskas OFM ir Lietuvos bernardinų bendruomenė

Vieno įtakingiausių Katalikų bažnyčios filosofų, teologo Aurelijaus Augustino (Augustinas iš Hipo, Šventasis Augustinas; Aurelius Augustinus, 354–430) darbas, buvęs Sapiegų bibliotekoje. Šv. Augustino veikalai dažnai leisti tiek Viduramžiais, tiek ir šiais laikais. Muziejuje esanti knyga – šv. Augustino rinktinių raštų, išleistų lotynų kalba Bazelyje 1528–1529 m., ketvirtas tomas. Rinktinius raštus parengė humanistas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Roterodamus, 1466–1536). Įmanoma, kad šis faktas gali paaiškinti, kodėl knygoje trūksta pirmų puslapių, kuriuose buvo minima šio Katalikų bažnyčią kritikavusio teologo pavardė. Ketvirtame tome yra šie šv. Augustino veikalai: De mendacio ad Consentium; De fide et operibus; De consensu Euangelistarum; Vigintiunius sententiarum; De trinitate et unitate dei; De uera et falsa poenitetia; De sermone domini in monte. Viršutiniame kietviršyje – superekslibrisas – Sapiegų herbas, virš jo yra įrašas qvartvs tomvs de mendacio ad consentivm 1543. Kietviršio odoje yra įspaudų, pakartojančių augalinius ornamentus, juosiančius visus knygos viršelius. Data kietviršyje – 1543 m. – leidžia daryti prielaidą, kad knyga galėjo priklausyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Leono Sapiegos tėvui Jonui Sapiegai. Šiuo metu žinomos dar keturios panašios Sapiegų bibliotekos knygos – trys saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, viena – Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje (Sankt Peterburgas). Bibl.: Kryžiai yra dorybės ženklas 2012, p. 149–159, 485; Sapiehowie 2011, s. 382; Braziūnienė 2010, p. VII–XLIII; Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai 2010, p. 411. D. A.

177

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

178

V. 2.

Metaphysicarvm Disputationum, in qvibvs et vniversa natvralis Theologia ordinatè traditur, et quæstiones ad omnes duodecim Aristotelis libros pertinentes, accuratè disputantur. Tomi dvo... Fransiskas Suaresas (Francisco Suárez, 1548–1617), Ženeva, 1636 Popierius, ąžuolo mediena, oda, vario lydinys, įspaudai odoje; 36,3 x 23 x 7,5 cm Inv. Nr. VR-496 2009 m. padovanojo kunigas Julius Sasnauskas OFM ir Lietuvos bernardinų bendruomenė

Šis veikalas yra svarbiausias ispanų jėzuito, teologo ir filosofo, Salamankos mokyklos atstovo Fransisko Suareso (Francisco Suárez, 1548–1617) darbas. Knyga priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriui Kazimierui Leonui Sapiegai. Vilniuje jis, tęsdamas tėvo tradiciją, buvo sukaupęs didžiulę biblioteką, didesnė jos dalis (beveik 3 tūkst. knygų) 1666 m., vykdant velionio valią, padovanota Vilniaus universitetui. Knyga įrišta į rudos odos viršelius. Viršutiniame kietviršyje yra auksuotas superekslibrisas – barokiniame kartuše įkomponuotas Sapiegų herbas ir raidės aplink: K[azimierz] L[eon] S[apieha] P[odkanclerzy] W[ielkiego] X[sięstwa] L[itewskiego] S[łonimski] W[ołpieński] L[uboszański] S[tarosta]. Superekslibrisą juosia įspaudais odoje sukurtas augalinių ir geometrinių motyvų ornamentas, šventųjų atvaizdai. Knygos kietviršiui pagaminti naudota ąžuolo mediena, išlikęs metalinių sąsagų fragmentas. Bėgant amžiams knyga keitė savininkus. Tai liudija įrašai antraštiniame lape. Pirmasis įrašas (vėliau buvo užteptas) skelbia, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega knygą dovanoja Vilniaus jėzuitų kolegijai (Ex Bibliotheca Ill[ustrissi]mi D[omi]ni Casimiri Sapieha Procancel[larii] M[agni] D[ucatus] L[ithuaniae] Collegio Vilnen[si] Socie[ta]tis IESV donata), kitas įrašas jau nurodo, kad knyga priklauso Kaltanėnų (dab. Švenčionių r.) pranciškonų vienuolynui (Ex Libris Conventus Kołtynianensis). Vienuolynas buvo uždarytas 1832 metais. Bibl.: Kryžiai yra dorybės ženklas 2012, p. 149–159, 495; Sapiehowie 2011, s. 390–391; Bibliotheca Sapiehana 2010, p. 628; Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai 2010, p. 470–471. D. A.

179

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

180

V. 3.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trečiasis Statutas Vilnius, 1744 Popierius, oda; 32 x 21 x 5 cm Inv. Nr. VR-676 2012 m. padovanojo Henrita ir Vaclovas Kontrauskai

Lietuvos Statutas – svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisynas. Pirmoji Lietuvos Statuto redakcija buvo patvirtinta 1529 m., antroji – 1566-aisiais. Abi pirmosios redakcijos plito rankraščiais. 1588 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza patvirtino trečiąją Lietuvos Statuto redakciją. Tais pačiais metais Lietuvos Statutas rusėnų kalba išspausdintas Vilniuje, Mamoničių spaustuvėje. 1614 m. Lietuvos Statutas išverstas į lenkų kalbą, vėliau kelis kartus perspausdintas. To meto Europoje tai buvo vienas pažangiausių teisynų. Jo pavyzdžiu buvo sudaromi Prūsijos, Rusijos, Ukrainos teisės kodeksai. Statutas galiojo iki 1840 m., net po to, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė jau buvo sunaikinta. Muziejaus turimas egzempliorius išleistas 1744 m. Vilniuje. Tai penktoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statuto lenkų kalba laida, išspausdinta Vilniaus akademijos spaustuvėje. Visi trys Lietuvos Statutai greičiausiai buvo rengiami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje. Trečiajam Lietuvos Statutui redaguoti ir tobulinti po 1588 m. Vilniaus rūmuose netgi buvo skirta speciali salė. Bibl.: Kryžiai yra dorybės ženklas 2012, p. 51–63, 466–471. D. A.

181

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

182

V. 4.

Grand art d,artillerie. Par le Sieur Casimir Siemienowicz Chevalier Litvanien. Iadis Lieutenant General de l’Artillerie dans le Royaume de Pologne. Mise en François par Pierre Noizet Macerien Kazimieras Semenavičius (apie 1600–apie 1651), Amsterdamas, 1651 Popierius, oda; 32 x 21,5 cm Inv. Nr. VR-516 2010 m. įsigyta aukcione „Christie's“ (Paryžius, Prancūzija)

Garsus karo inžinierius ir artilerijos specialistas Kazimieras Semenavičius (Simonavičius, apie 1600–apie 1651) gimė netoli Raseinių. Žinoma, kad Vilniaus universitete jis studijavo matematiką, fiziką, chemiją ir architektūrą. 1632–1633 m. dalyvavo kare su Rusija, 1644 m. – su totoriais. Apie 1645 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza skyrė lėšų K. Semenavičiaus kelionei į Nyderlandus, kad šis pagerintų savo karybos žinias. Grįžęs 1647 m. buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, vėliau – artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju. 1648 m. buvo išvykęs į Lvovą ir Pilavcus, dalyvavo perdislokuojant artilerijos dalinius. Įdomu tai, kad 1649 m. jis vėl išvyko į Nyderlandus, ten baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame lotynų kalba išleido garsųjį veikalą Artis magnae artilleriae (liet. „Didysis artilerijos menas“). Knyga sulaukė stulbinančios sėkmės. Apie 150 metų tai buvo pagrindinis veikalas norintiesiems studijuoti artilerijos mokslą. Veikalas iš karto buvo pradėtas versti į kitas kalbas: 1651 m. pasirodė vertimas prancūzų kalba, 1676 m. – vokiečių, 1729 m. – anglų kalba. Leidinys gausiai iliustruotas. Jį sudaro penki skyriai, trečiajame aptariami raketų tipai ir gamybos būdai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai šiuo metu turi du knygos egzempliorius – prancūzų ir vokiečių kalbomis. Bibl.: „Semenavičius Kazimieras“ 2012, p. 418. D. A.

183

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

184

185

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

186

V. 5.

Reliqviae sacrorvm concentvvm Giovan Gabrielis, Iohan-Leonis Hasleri, utrisq; praestantissimi Musici... Džovanis Gabrielis (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612), Hansas Leo Hasleris (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kt., Niurnbergas, 1615 Popierius; 21 x 17 x 0,8 cm Inv. Nr. VR-858 2014 m. padovanojo prof. Jonas Vytautas Bruveris

Tai sakralinės muzikos rinkinys, kurį sudaro Džovanio Gabrielio (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612), Hanso Leo Haslerio (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kitų kompozitorių sukurti motetai, skirti 6–19 balsų chorui. Muziejaus turimas egzempliorius išleistas Niurnberge 1615 m. ir yra skirtas penktajam balsui. Džovanis Gabrielis – italų kompozitorius, vienas Venecijos polifoninės mokyklos kūrėjų. Nuo 1584 m. dirbo Venecijos Šv. Morkaus katedros vargonininku. Kūrė motetus, madrigalus, psalmes, koncertus vokalinėms instrumentinėms grupėms, ričerkarus, tokatas ir kt. Hansas Leo Hasleris – žymus vokiečių kompozitorius ir vargonininkas. 1584–1585 m. studijavo Venecijoje, spėjama, kad pas Andrėją Gabrielį (Andrea Gabrieli), ir ten susipažino su jo sūnumi Dž. Gabrieliu. H. L. Hasleris buvo pirmas tų laikų vokiečių kompozitorius, muzikinį išsilavinimą gavęs Italijoje. Dirbo rūmų vargonininku Augsburge. 1595 m. jam buvo suteiktas bajoro titulas. 1601–1608 m. H. L. Hasleris buvo Niurnbergo miesto vyriausiasis muzikas. Vėliau gyveno ir dirbo Ulme bei Dresdene. Kūrybai įtakos turėjo italų kompozitorių Andrėjos ir Džovanio Gabrielių muzikos stilius. Sukūrė mišių, motetų, madrigalų, psalmių, instrumentinės muzikos kūrinių. Garsėjo ir kaip vargonų meistras. Bibl.: Tauragis 2000, p. 424; Vinslovaitė 2000, p. 506. D. A.

187

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

188

189

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

190

V. 6.

Respublica Polonica, Duobus Libris... Kristofas Hartknochas (Christoph Hartknoch, 1644–1687), Frankfurtas, Leipcigas, 1687 Popierius, oda; 16,2 x 10,5 x 5,7 cm Inv. Nr. VR-509 2010 m. padovanojo akademikas dr. Algimantas Miškinis (1929–2015)

Knygos, skirtos Lenkijos ir Lietuvos istorijai, autorius Kristofas Hartknochas (Christoph Hartknoch, 1644–1687) buvo garsus Prūsijos istorikas. Gimė Rytų Prūsijoje, netoli Pasenheimo (dab. Jablonka, Lenkija). Nuo 1662 m. Karaliaučiaus universitete studijavo filosofiją ir teologiją, kurį laiką dirbo mokytoju Kaune, vėliau gyveno ir dirbo Vilniuje: 1665–1667 m. buvo evangelikų liuteronų mokyklos rektorius. Kurį laiką dirbo reformatų mokykloje Slucke. 1667 m. grįžo į Karaliaučių, parengė ir apsigynė disertaciją. 1672– 1679 m. dėstė Karaliaučiaus universitete. Vėliau dirbo Torunės gimnazijoje, buvo jos direktorius. Knygos Respublica Polonica, Duobus Libris... titulinį lapą puošia grafikos darbas. Jo viršuje vaizduojamas valdovas su karūna, dešinėje rankoje jis laiko skeptrą, o kaire ranka prilaiko gaublį, kurio priekinėje dalyje pavaizduota Lenkija ir Lietuva. Greta iškelto skeptro pavaizduotas jungtinis herbas, kurį sudaro du laukai: lauke kairėje pavaizduotas Lenkijos Erelis, lauke dešinėje – Lietuvos Raitelis. Valdovui iš dešinės pavaizduotas herbinis kartušas su herbu Janina. Šį herbą knygos leidimo metais naudojo Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jonas Sobieskis. Titulinio lapo centre – kartušas su knygos pavadinimu. Šonuose pavaizduoti du vyriškiai: kairysis dėvi sarmatiškąją aprangą, dešinysis – Vakarų Europoje paplitusius šarvus. Pirmą kartą knyga išleista 1678 m., šis egzempliorius yra antro leidimo (1687) pavyzdys. Bibl.: Klimka 2013, p. 117–118; Matulevičius, Vyšniauskaitė 2005, p. 405–406. D. A.

191

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

192

V. 7.

Respublica Moscoviæ et Urbes Markusas Zuverijus van Bokshornas (Marcus Zuerius van Boxhorn, 1612–1653) Lionas, 1630 Popierius, oda; 11,7 x 6,6 x 3 cm Inv. Nr. VR-522 2010 m. padovanojo prof. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Markusas Zuverijus van Bokshornas (Marcus Zuerius van Boxhorn, 1612–1653) – garsus Nyderlandų mokslininkas, lingvistas, Leideno universiteto profesorius. 1630 m. Leidene buvo išleistas jo parengtas leidinys Respublica Moscoviæ et Urbes. Knygoje publikuoti Aleksandro Gvanjinio (Alessandro Guagnini, 1538–1614), Paulo Oderborno (Paul Oderborn, apie 1555–1604), Antonijaus Posevino (Antonio Possevino, 1533–1611), Klemento Adamso (Clement Adams, apie 1519–1587), Jano Maleckio (Jan Malecki, apie 1490–1567), Johano Fabrio (Johann Fabri, 1478–1541) veikalai apie Maskvos kunigaikštystę, jos struktūrą, politinę ir religinę padėtį. Puošniame leidinio tituliniame lape vaizduojamas soste sėdintis Maskvos didysis kunigaikštis, žemiau – du vyriškiai, laikantys audinį, kuriame įkomponuotas knygos pavadinimas. Pačioje apačioje vaizduojamas herbinis kartušas su Maskvos globėju šv. Jurgiu. D. A.

193

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

194

V. 8.

Respublica, Siue Status Regni Poloniae, Lituaniae, Prussiae, Livoniae, etc. Leidenas, 1627 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas; 11,7 x 6,5 x 3,1 cm Inv. Nr. VR-628 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Ši knyga – tai įvairių autorių, rašiusių apie Lenkijos ir Lietuvos istoriją bei santvarką, darbų rinkinys. Joje pateikiami Varmės vyskupo Martyno Kromerio (Marcin Kromer, 1512–1589), iš Italijos kilusio kronikininko Aleksandro Gvanjinio (Alessandro Guagnini, 1538–1614) ir kitų autorių tekstai. Knygos sudarytoju laikomas Nyderlandų geografas Johanesas de Letas (Johannes de Laet, 1593–1649). Įdomus ne tik leidinio turinys, bet ir atsiradimo aplinkybės. Knyga išleista Leidene, garsiojoje Elzevyrų (Elsevier) leidykloje. Šią leidyklą labiausiai išgarsino Mažųjų respublikų serija – nedideli, kišeninio formato, tomeliai, skirti tam tikrai valstybei, jos geografijos, politikos, ekonomikos ir istorijos apžvalgai. Nuo 1625 iki 1649 m. Elzevyrų leidykla išleido 35 šios serijos knygeles. Jų leistos knygos išsiskyrė puikia poligrafija, aukštu moksliniu lygiu ir nedidele kaina. Leidėjai, pasitelkę naują šriftą ir taip sumažinę knygų formatą, atpigino knygą ir padarė ją prieinamą gausesniems visuomenės sluoksniams. Knygos titulinį lapą puošia vario raižinys. Jame pakabinto audinio fone vaizduojamas jungtinis Lenkijos ir Lietuvos herbas. Abipus jo – du vyriškiai: dešinysis vilki Vakarų Europoje paplitusius šarvus, kairysis – sarmatiškąją aprangą. Herbas vaizduojamas gana neįprastai: be būdingų elementų – Lenkijos Erelio, Lietuvos Raitelio, Švedijos Trijų karūnų ir Folkungų Liūtų bei Vazų Javų pėdo centre, apačioje vaizduojamas ir herbas Sas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad herbo motyvas buvo nusižiūrėtas nuo XVII a. pradžioje Bydgoščiaus kalykloje kaldintų monetų, kuriose buvo vaizduojamas Lenkijos iždininko Mikalojaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłowicz) herbas Sas. Bibl.: Misiūnienė 2006, p. 101–117; Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai 1994. D. A.

195

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

196

V. 9.

Moscovia Antonijus Posevinas (Antonio Possevino, 1534–1611), Antverpenas, 1587 Popierius, oda; 16,5 x 11,8 x 2 cm Inv. Nr. VR-574 2010 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

Antonijus Posevinas (Antonio Possevino, 1534–1611) – italų jėzuitas, rašytojas, diplomatas. Gimė Mantujoje (Italija), 1559 m. įstojo į Jėzuitų ordiną, nuo 1560 m. dirbo Savojoje ir pietų Prancūzijoje – šiuose kraštuose steigė kolegijas ir joms vadovavo, taip pat užsiėmė kita veikla, susijusia su katalikybės stiprinimu. 1561-aisiais buvo įšventintas į kunigus, 1573 m. paskirtas jėzuitų generolo sekretoriumi. 1578-aisiais pradėjo savo diplomatinę veiklą – popiežius Grigalius XIII nusiuntė jį kaip legatą į Švedijos karalystę, 1581 m. – į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Maskvos kunigaikštystę. 1581 m. birželio 13 d. Vilniuje buvo susitikęs su Steponu Batoru. Vėlesnė A. Posevino veikla taip pat buvo susijusi su Lietuva. 1582 m. popiežius nusiuntė jį į Respubliką, ten jo priežiūrai buvo pavestos visos šiaurės Europoje esančios popiežiškosios seminarijos. 1586 m. A. Posevinas grįžo į Italiją, dirbo Paduvos kolegijoje. Parašė apie 50 veikalų. Europoje buvo ypač populiarus jo veikalas Moscovia. Pirmasis leidimas buvo išspausdintas Vilniuje 1586 metais. Knygoje autorius apibūdino Maskvos kunigaikštystės geopolitinę padėtį, aptarė ką tik pasibaigusio Livonijos karo rezultatus, pateikė taikos derybų Jam Zapolėje dokumentus. Knyga buvo daug kartų perspausdinta, versta į kitas kalbas. Valdovų rūmų muziejuje saugomas A. Posevino veikalo Moscovia egzempliorius, išleistas 1587 m. Antverpene, garsiojoje Kristofo Planteno (Christophe Plantin, apie 1520–1589) leidykloje. Ypač vertingas knygos pradžioje esantis Maskvos kunigaikštystės žemėlapis, parengtas pagal Antonio Dženkinsono (Anthony Jenkinson, 1529–1610/1611) sudarytą žemėlapį. Bibl.: Lietuva žemėlapiuose 2011, p. 66–67; Narbutienė 2004, p. 163; Rabikauskas 1961, p. 340–341. D. A.

197

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

198

199

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

200

V. 10.

Svecia, siue de Suecorum Regis Dominiis et opibus... Henrikas Soteras (Henricus Soterus, 1600–1645), Leidenas, 1633 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas; 11,3 x 6,1 x 1,6 cm Inv. Nr. VR-642 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Nedidelio formato knygelė, skirta Švedijos karalystės istorijai, buvo išleista Leidene 1633 metais. Leidinys buvo parengtas garsiojoje Elzevyrų (Elsevier) leidykloje ir yra vadinamosios Mažųjų respublikų serijos pavyzdys. Šią seriją sudarė nedidelio formato tomeliai, skirti tam tikrai valstybei, jos geografijos, politikos, ekonomikos ir istorijos apžvalgai. Nuo 1625 iki 1649 m. Elzevyrų leidykla išleido 35 šios serijos knygeles. Jų leistos knygos išsiskyrė puikia poligrafija, aukštu moksliniu lygiu ir nedidele kaina. Leidėjai, pasitelkę naują šriftą ir taip sumažinę knygų formatą, atpigino knygą ir padarė ją prieinamą gausesniems visuomenės sluoksniams. Švedijos istorijai skirtą leidinį parengė švedų teologas ir pedagogas Henrikas Soteras (Henricus Soterus, 1600–1645) bei matematikas ir kartografas Andersas Burė (Anders Bure, 1571–1646). Knygos titulinį lapą puošiančiame vario raižinyje vaizduojamas Švedijos karalius Gustavas II Adolfas. Virš jo portreto du angeliukai laiko karūną. Abipus knygos pavadinimo vaizduojamos dvi moterys: viena jų (šv. Uršulė?) laiko nedidelį laivą, kita – kalaviją ir palmės šakelę (šv. Kotryna Aleksandrietė?). Apačioje pavaizduotas Švedijos karalystės herbas, sudarytas iš penkių laukų: pirmame ir ketvirtame laukuose vaizduojamos Švedijos Trys karūnos, antrame ir trečiame – Folkungų Liūtai, centriniame lauke – karališkosios Vazų giminės herbas Javų pėdas. Bibl.: Misiūnienė 2006, p. 107; Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai 1994, p. 85, 93. D. A.

201

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

202

V. 11.

Miscellanea Rervm ad Statum Ecclesiasticum in Magno Litvaniae Dvcatv pertinentium Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609–1677), Vilnius, 1650 Popierius, oda, įspaudai odoje; 18,5 x 14,8 x 1,5 cm Inv. Nr. VR-573 2010 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609–1677) – garsus istorikas, teologas, filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Jėzuitų ordino vienuolis. 1627 m. baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, 1629–1632 m. Nesvyžiuje studijavo filosofiją, 1638-aisiais Vilniaus universitete baigė teologijos studijas, 1641 m. įgijo filosofijos magistro, 1645 m. – teologijos daktaro laipsnį. 1641–1644 ir 1645–1655 m. dėstė Vilniaus universitete, taip pat dirbo administracinį darbą – buvo universiteto vicekancleris, rektorius. Svarbiausias A. Kojalavičiaus-Vijūko veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija (pirma dalis išleista Dancige (dab. Gdanskas) 1650 m., antra – Antverpene 1669 m.). Skaičiuojama, kad mokslininkas parengė apie 50 kūrinių lotynų ir lenkų kalbomis. Jo religijos istorijos veikale Miscellanea Rervm ad Statum Ecclesiasticum in Magno Litvaniae Dvcatv pertinentium..., išleistame Vilniuje 1650 m., pateikiama vertingų Lietuvos Bažnyčiai nusipelniusių asmenų biografinių duomenų, taip pat žinių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjus. 2004 m. veikalas buvo išleistas ir lietuvių kalba. Bibl.: Matulevičius, Sliesoriūnas 2006, p. 346–347; Narbutienė 2004, p. 133; Vijūkas-Kojalavičius 2003–2004. D. A.

203

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

204

V. 12.

Carmina Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), Paryžius, 1759 Popierius, oda; 15,6 x 9,4 x 2,8 cm Inv. Nr. VR-809 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) – jėzuitas, poetas, literatūros teoretikas, pamokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius. XVII a. visoje Europoje garsėjo kaip lotynų kalba rašantis poetas, buvo vadinamas Sarmatų Horacijumi ir Krikščionių Horacijumi. Gimė Mazovijoje, Sarbievo kaime, nemažą gyvenimo dalį praleido Lietuvoje. 1612 m. Vilniuje įstojo į Jėzaus draugijos naujokyną, ten išbuvo dvejus metus. 1614–1617 m. studijavo filosofiją Braunsberge (dab. Branevas, Lenkija), 1617–1620 m. dėstė poetiką Kražių ir Polocko jėzuitų kolegijose. 1620 m. Vilniaus universitete pradėtas teologijos studijas tęsė Romoje, jėzuitų Collegium Romanum (1622–1625). Grįžęs dėstė Nesvyžiuje, Polocke, 1627–1635 m. – Vilniaus universitete. 1635-aisiais išvyko į Varšuvą, penkerius metus buvo Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos rūmų pamokslininkas ir nuodėmklausys. Mirė ir palaidotas Varšuvoje. Rašė lotynų kalba, eiliuoti pradėjo dar Kražiuose. Kūrybai labai svarbus Romos laikotarpis, tada atsiskleidė jo poetinis talentas. Dar gyvam esant išėjo penki pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai, o po jo mirties šie leidimai pakartoti daugiau nei 50 kartų. Valdovų rūmų muziejui priklausanti M. K. Sarbievijaus poezijos rinktinė Carmina išleista Paryžiuje 1759 metais. Bibl.: Ulčinaitė 2012, p. 140–141; Daukšienė 2011, p. 179–187. D. A.

205

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

206

V. 13.

Orationes civiles, Ad Serenissimos, Potentissimosque Poloniæ Reges, nomine publico habitæ: Dissertationes... Epistolæ... Poemata... Vincentas Fabricijus (Wincenty Fabricius, 1613–1667), Frankfurtas, Leipcigas, 1685 Popierius, oda; 16,6 x 11 x 4,5 cm Inv. Nr. VR-520 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Vincentas Fabricijus (Wincenty Fabricius, 1613–1667) buvo Gdansko miesto tarybos narys. Gimė Hamburge, didelę dalį gyvenimo praleido Gdanske. Liudvikos Marijos Gonzagos, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos sužadėtinės, atvykimo iš Prancūzijos proga 1646 m. Gdanske pasakė sveikinimo kalbą. Taip pat sveikinimo kalbą pasakė 1656 m., į Gdanską atvykus valdovui Jonui Kazimierui Vazai. V. Fabricijaus sakytos kalbos buvo surinktos ir išleistos jau po jo mirties, 1685 metais. Knygos pradžioje yra vario raižinys, kuriame vaizduojama Gdansko miesto panorama su miesto herbu dangaus fone. Bibl.: Kruszyński 1948, s. 342. D. A.

207

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

208

V. 14.

Beschreibung des Königreichs Polen und Groß-Hertzogthums Litthauen Bernardas Konoras (Bernard Connor, 1666–1698), Leipcigas, 1700 Popierius, oda; 17,5 x 11 x 5,4 cm Inv. Nr. VR-706 2012 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

Bernardas Konoras (Bernard Connor, O’Connor, 1666–1698) gimė Kerio grafystėje, Airijoje. Prancūzijoje studijavo mediciną, ten susipažino su studentais iš Lenkijos (manoma, kad su Lenkijos didžiojo kanclerio Jono Velopolskio (Jan Wielopolski) sūnumis). Su jais keliavo po Italiją, vėliau atvyko į Lenkiją. 1694 m. Jonas Sobieskis B. Konorą paskyrė dvaro gydytoju. Gyvendamas Lenkijoje jis susidomėjo Lenkijos ir Lietuvos istorija, valstybės santvarka. Nors čia rezidavo tik apie metus, turėjo galimybę bendrauti su žymiais to meto žmonėmis ir net pačiu valdovu Jonu Sobieskiu, kurį labai gerbė. 1694 m. lapkričio 11 d. išvyko iš Varšuvos ir kaip gydytojas lydėjo Jono Sobieskio dukterį Teresę Kunigundą į Briuselį, kai ji vyko susitikti su sužadėtiniu, Bavarijos kunigaikščiu Maksimilijonu Emanueliu. Iš Briuselio B. Konoras per Nyderlandus išvyko į Londoną. Dėstė Oksforde, Londone ir Kembridže. Net ir gyvendamas Anglijoje nenutraukė ryšių su Respublika, susirašinėjo su kai kuriais didikais. 1698 m. iš Kembridžo grįžo į Londoną, susirgo nenustatyta liga ir mirė. Parašė apie 30 medicinos veikalų. Istorikams įdomi jo knyga The History of Poland..., išleista Londone 1698 metais. Kaip teigia pats autorius, sumanymas parašyti šią knygą susijęs su 1697 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio rinkimais, kai visas Europos ir Anglijos dėmesys buvo nukreiptas į Abiejų Tautų Respubliką. Knygoje rašoma apie Lenkijos ir Lietuvos istoriją, santvarką, įvykius, kurių liudytojas buvo pats autorius. B. Konoro parengta Lenkijos ir Lietuvos istorija – vienas pirmųjų veikalų anglų kalba, skirtų šių kraštų istorijai. Valdovų rūmų muziejui priklausantis šio veikalo egzempliorius vokiečių kalba išleistas 1700 m. Leipcige. Bibl.: Strojnowski 1978, s. 517–520. D. A.

209

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

210

V. 15.

Commentarivs Brevis Rervm Polonicarvm A morte Sigismvndi Avgvsti Poloniæ Regis, Anno M D LXXII Mense Iulio Knisini mortui Jonas Dimitras Solikovskis (Jan Dymitr Solikowski, 1539–1603), Dancigas, 1647 Popierius, spauda; 22,2 x 16,5 x 1,5 cm Inv. Nr. VR-897 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

Jonas Dimitras Solikovskis (Jan Dymitr Solikowski, 1539–1603) – valdovo sekretorius, Lvovo arkivyskupas, rašytojas. Gimė Seradze, 1556–1559 m. studijavo Krokuvos universitete, studijas tęsė Vitenbergo universitete, ten klausė ir Pilypo Melanchtono (Philipp Melanchthon) paskaitų. Grįžęs į Lenkiją, perėjo į katalikybę. 1564 m. buvo paskirtas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto kanceliarijos sekretoriumi, rūpinosi reikalais, susijusiais su Baltijos kraštų ir Prūsijos politika, dėl to dažnai vykdavo į diplomatines misijas šiuose kraštuose. Mirus Žygimantui Augustui, palaikė Henriko Valua kandidatūrą į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostą. 1574 m. išrinktojo valdovo Henriko Valua atvykimo į Krokuvą proga sukūrė eiliuotą panegiriką. Henrikui Valua pabėgus iš Lenkijos, išvyko į Prancūziją, mėgino įkalbėti valdovą sugrįžti. Vėliau palaikė Stepono Batoro kandidatūrą į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostą, tęsė savo ankstesnes pareigas valdant naujam valdovui. 1579 m. Vilniuje parengė privilegiją, kuria Stepono Batoro įsakymu buvo įsteigtas Vilniaus universitetas. 1583 m. paskirtas Lvovo arkivyskupu. Išsiskyrė kaip gabus diplomatas, todėl Lenkijos ir Lietuvos valdovų buvo dažnai siunčiamas į įvairias diplomatines misijas. Savo garsiausią veikalą Commentarivs Brevis Rervm Polonicarvm A morte Sigismvndi Avgvsti... rašė 1589–1597 metais. Knygoje chronologiškai pristatomi įvairūs įvykiai nuo 1572 iki 1590 metų. Leidinio tituliniame puslapyje vaizduojami Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Henriko Valua, Stepono Batoro ir Žygimanto Vazos portretai. Bibl.: Kotarski, Kumor 2000, s. 282–289. D. A.

211

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

212

V. 16.

Regni Poloniæ ius publicum... Mikalojus Chvalkovskis (Mikołaj Chwałkowski, m. 1712), Karaliaučius, 1684 Popierius, oda, spauda, įrišimas, įspaudai odoje; 18,5 x 15,5 x 4,5 cm Inv. Nr. VR-891 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

Mikalojus Chvalkovskis (Mikołaj Chwałkowski, m. 1712) – teisininkas. Studijavo Frankfurte prie Oderio. Nuo 1670 m. buvo Kuršo kunigaikščio Jokūbo Ketlerio pa tarėjas ir rezidentas Lenkijos bei Lietuvos valdovų Mykolo Kaributo Višnioveckio ir Jono Sobieskio dvaruose. Šias pareigas ėjo ir Kuršo kunigaikštystę valdant Frydrichui Kazimierui Ketleriui. Kas savaitę ataskaitas apie padėtį Lenkijos dvare siųsdavo į Mintaują. Jose informuodavo apie politinę padėtį, aprašydavo Seimo posėdžius. Jonas Sobieskis M. Chvalkovskį labai vertino, ypač jo teisės ir istorijos žinias. 1676 m. Seimas paskelbė deklaraciją, kurioje pažymėjo, kad Chvalkovskiai yra nuo seno kilminga giminė. Svarbiausias M. Chvalkovskio teisės ir istorijos veikalas Regni Poloniæ ius publicum... išleistas Karaliaučiuje 1676 metais. Pirmasis jo leidimas buvo dedikuotas karalaičiui Jokūbui Sobieskiui. Nors dalis amžininkų, pavyzdžiui, Kristofas Hartknochas (Christoph Hartknoch), kritikavo šį veikalą, daugelis to meto žmonių knygą vertino teigiamai ir autorių vadino vienu geriausių XVII a. teisininkų. Čia pristatomas vėlesnis knygos leidimas, išleistas Karaliaučiuje 1684 metais. Titulinį puslapį puošia grafikos darbas, jame vaizduojamas dviejų angeliukų laikomas Abiejų Tautų Respublikos herbas, virš jo yra karūna. Knygos viduje yra grafikos darbai, vaizduojantys Kuršo kunigaikštį Frydrichą Kazimierą Ketlerį, jo žmoną Sofiją Amaliją ir Lenkijos karalienes bei Lietuvos didžiąsias kunigaikštienes nuo Jadvygos iki Marijos Kazimieros. Bibl.: Piwarski 1938, s. 8–9. D. A.

213

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

214

V. 17.

Constitvcie y vchwała Seymv Walnego Koronnego dwvniedzielnego w Brzesciv Litewskim, Roku Pańskiego, M.DC.LIII. Dniá 24 Marcá odpráwowánego Varšuva, 1653 Popierius, spauda; 28 x 17,5 x 0,7 cm Inv. Nr. VR-900 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

Abiejų Tautų Respublikos Seimas buvo aukščiausias Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas. Veikė 1569– 1795 metais. Seimo posėdžiai dažniau vykdavo Varšuvoje, kartais ir kituose miestuose. Nuo 1673 m. kas trečias seimas turėjo vykti Lietuvoje, Gardine. Nuo XVI a. pradėta spausdinti seimų konstitucijas – seimuose patvirtintus įstatymus. Čia pristatomos 1653 m. Lietuvos Brastoje vykusio seimo konstitucijos. Leidinio titulinį puslapį puošia Abiejų Tautų Respublikos jungtinis herbas. D. A.

215

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

216

V. 18.

Laikraštis The London Gazette Londonas, 1684 m. sausio 5–8 d., Nr. 1997 Popierius; 29,7 x 18,5 cm Inv. Nr. VR-526 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

The London Gazette – seniausias iki šiol leidžiamas Jungtinės Karalystės laikraštis. Jo pirmas numeris buvo išspausdintas 1665 m. lapkričio 7 dieną. Tai buvo vienas iš trijų vyriausybės leidžiamų laikraščių, kiti du buvo The Edinburgh Gazette ir The Belfast Gazette. Laikraštis buvo leidžiamas du kartus per savaitę, tačiau jo platinimo būdas buvo kiek kitoks negu dabar: laikraščio numeriai buvo siunčiami tik jį užsisakiusiems asmenims, visuotinai jis nebuvo platinamas. Greta pagrindinių Didžiosios Britanijos įvykių, laikraštyje daug dėmesio buvo skiriama užsienio naujienoms. Parodoje eksponuojami ir kataloge pristatomi du The London Gazette egzemplioriai, išleisti 1684 ir 1705 metais. Abiejuose pateikiama naujienų ir iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės: aprašoma politinė situacija, pasiuntinių atvykimas, konfliktai su Maskvos kunigaikštyste ir pan. D. A.

217

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

V. 19.

Laikraštis The London Gazette Londonas, 1705 m. spalio 18–22 d., Nr. 4168 Popierius; 30,4 x 18,1 cm Inv. Nr. VR-527 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Aprašymą žr. p. 216.

218

219

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

220

V. 20.

Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio 1778 m. lapkričio 17 d. raštas Popierius, rankraštis; 32,1 x 20,5 cm Inv. Nr. VR-820 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Ignotas Jokūbas Masalskis (1726/1729–1794) – įtakingas XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinis ir politinis veikėjas, Vilniaus vyskupas, švietėjas. Mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje, nuo 1745 m. – Varšuvos misionierių seminarijoje. 1752 m. Romoje baigė teologijos, filosofijos ir teisės studijas. Buvo paskirtas Lietuvos raštininku, referendoriumi. Nuo 1762 m. – Vilniaus vyskupas. Vyskupiją suskirstė į tris dalis ir jų centruose įsteigė konsistorijas. Pertvarkė Vilniaus kunigų seminarijos veiklą, Vilniaus vyskupystėje įsteigė parapinių mokyklų ir Vilniaus mokytojų seminariją. I. J. Masalskio iniciatyva pagal Lauryno Gucevičiaus projektą buvo rekonstruota Vilniaus katedra, vyskupo pastangomis ir lėšomis pastatyta vasaros rezidencija, rekonstruoti Vyskupų rūmai Vilniuje. Politinė I. J. Masalskio veikla vertinta įvairiai. Jis palaikė prorusiškos Targovicos konfederacijos idėjas ir prisidėjo prie jos veiklos. Buvo Gegužės 3 d. Konstitucijos priešininkas, smerkė 1794 m. Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą. Sukilėlių buvo apkaltintas Tėvynės išdavimu ir 1794 m. pakartas Varšuvoje. Palaikai 1795 m. palaidoti Vilniaus katedroje. Parodoje eksponuojami ir kataloge pristatomi du I. J. Masalskio raštai (p. 221 ir 223). Vienas jų (originalas) yra su vyskupo antspaudu ir ganytojo parašu. Bibl.: Lietuvos sakralinė dailė 2009, p. 86–87; Raila 2008, p. 371; Petkus 2000. D. A.

221

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

222

V. 21.

Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio 1784 m. liepos 8 d. rašto nuorašas Popierius, rankraštis; 20,3 x 35 cm Inv. Nr. VR-819 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Aprašymą žr. p. 220.

223

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

224

V. 22.

Gedimino kalnas Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, 1941 Popierius, paprastasis pieštukas; 27,2 x 47 cm Inv. Nr. VR-843 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950) – architektas, Vilniaus miesto tyrinėtojas. Gimė Varšuvoje, tarnavo Rusijos kariuomenėje, kurį laiką – Lenkijos kariuomenėje. Baigė Paryžiaus specialiąją architektūros mokyklą. Buvo vedęs prancūzę Mari Le Fiur (Marie Le Fur), susilaukė dviejų dukterų, tačiau 1925-aisiais šeima iširo. Nuo 1924 m. su pertraukomis dirbo pavieto architektu Mazovijoje. 1938 m. apsigyveno Vilniuje, dirbo architektu, daug laiko skyrė architektūros paminklų tyrimams. Z. M. Čaikovskį ypač domino, kaip atrodė Vilnius Viduramžiais. Jis darė prielaidas, kad kai kurie pastatai, pavyzdžiui, Subačiaus vartai, buvo pastatyti anksčiau nei XVI a., kai buvo statomos miesto sienos. Subačiaus vartus jis siejo su anksčiau šioje vietoje galėjusiais būti gynybiniais statiniais. Architektas kūrė istorines rekonstrukcijas, daugiausia 1941 metais. Dirbo Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros skyriuje, bendradarbiavo su Juozapu Kamarausku, Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, dirbo prie Vilniaus pastatų inventorizacijos, Gedimino bokšto atstatymo. Gamino Vilniaus pilių modelius, vėliau jie buvo saugomi Vilniaus miesto muziejuje rotušėje. Mirė Vilniuje 1950 metais. Parodoje eksponuojamas ir kataloge pristatomas 1941 m. datuotas Z. M. Čaikovskio pasirašytas brėžinys, kuriame vaizduojama Gedimino kalne esančių rūmų siena iš vakarų pusės ir laiptų projektas. Lapo viršuje yra autoriaus įrašas lietuvių kalba – Gedymino kalnas. Bibl.: Vitkauskienė 2010, p. 123–147. D. A.

225

S enieji spaudiniai ir rankraĹĄÄ?iai

Vi.

Pinigai Numismatic items

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

228

VI. 1–6.

Per 1794 m. sukilimą išleisti iždo bilietai Dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija, 1794 Popierius; matmenys įvairūs: 5 x 8,5 cm; 4,6 x 8,4 cm; 4,9 x 8,4 cm; 18,4 x 9,6 cm; 18,3 x 9,8 cm; 18 x 9,7 cm; 18,4 x 9,7 cm; 17,5 x 9,6 cm; 6,5 x 4,5 cm Inv. Nr. VR-528–536 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo da lyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770– 1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai. Bibl.: Grimalauskaitė, Remecas 2016, p. 277. D. A.

229

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

230

231

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

232

233

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

234

VI. 7.

2014 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, skirtas litui Lietuva, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Tiražas 4 000 vnt. Inv. Nr. VR-868 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

Lietuvos banko išleistas Lietuvos Respublikos monetų rinkinys yra paskutinis, skirtas nacionalinei valiutai – litui. Šio piniginio vieneto atsiradimo pradžia – 1922 m. spalio 2 d., kai šalyje cirkuliuojančios ostmarkės buvo pradėtos keisti į litus. Prasidėjus sovietinei okupacijai, litas nustojo galioti. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje laikinai buvo naudojami talonai. 1993 m. birželio 25 d. jie buvo pradėti keisti į litus. Litai buvo naudojami iki 2015 m. sausio 1 d., kai šalyje buvo įvesta Europos Sąjungos bendra valiuta – euras. Rinkinį sudaro 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų monetos. 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų monetų dizaino autorius – skulptorius Antanas Žukauskas. Adaptuoto Vyčio autorius – dailininkas Arvydas Každailis. 1, 2 ir 5 centų monetas sukūrė skulptorius Petras Henrikas Garška. D. A.

235

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

236

VI. 8.

2015 m. laidos apyvartinių monetų rinkinys Lietuva, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Tiražas 7 000 vnt. Inv. Nr. VR-907 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė Europos Sąjungos bendrą valiutą – eurą. Ji pakeitė iki tol naudotą nacionalinę valiutą litą. Pirmieji euro banknotai ir monetos buvo pradėti naudoti 2002 m. sausio 1 dieną. Šiuo metu euras naudojamas 19 Europos Sąjungos valstybių. Visų šalių monetų reverso dizainą sukūrė belgų dizaineris Liukas Liauksas (Luc Luycx). Monetų averso dizainą kuria kiekvienos šalies dailininkai. Lietuvos euro monetų averse vaizduojamas Vytis. Šarvuoto raitelio su kalaviju figūra ant lietuviškų pinigų naudojama jau nuo XIV amžiaus. Apyvartinių euro monetų nacionalinės pusės dizainą kūrė skulptorius Antanas Žukauskas, jis averse pavaizdavo Lietuvos Respublikos herbą Vytį, aplink jį ratu išdėstė 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europos tautų vienybę ir solidarumą. Rinkinį sudaro 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2 eurų monetos bei dailininkės Audronės Zamalytės sukurtas atminimo ženklas, skirtas euro įvedimui Lietuvoje. D. A.

237

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

238

VI. 9.

50 litų suvenyrinės sidabrinės monetos, skirtos Lilehamerio žiemos olimpinėms žaidynėms, projektas Dailininkas Petras Gintalas, Lietuva, 1994 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averse vaizduojamas Vytis, po juo – užrašai 50 litų, lietuva, greta įstrižai – užrašas projektas Reverse vaizduojami du slidininkai, virš jų – data 1994, palei briauną – užrašas lilehameris Sidabras; Ø 34 mm, masė 23,3 g Inv. Nr. VR-872 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

1994 m. Lilehamerio žiemos olimpinėms žaidynėms skirta moneta turėjo tapti pirmąja kolekcine moneta sporto tema. Pirmą monetos modelį kūrė dailininkas Leonas Pivoriūnas, tačiau jis nebuvo įgyvendintas. Antrą modelį kūrusį Petrą Gintalą taip pat ištiko nesėkmė – pagal dailininko sukurtą modelį nukaldinti keli šimtai bandomųjų egzempliorių, tačiau moneta taip ir nebuvo išleista į apyvartą. Bibl.: Galkus 2006, p. 253–254. R. L.

239

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

240

VI. 10.

100 litų moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui Dailininkai Bronius Leonavičius ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averse kaligrafiškai vaizduojamas Vytis, viršuje puslankiu parašyta lietuva, apačioje – 100 litų 2009 Reverse pateikiama Lietuvos valstybės atkūrimo akto ištrauka: lietuvos / respublikos / aukščiausioji taryba, / reikšdama tautos valią, / nutaria ir / iškilmingai skelbia, / kad yra atstatomas / 1940 metais / svetimos jėgos / suvaržytas / lietuvos valstybės / suvereninių / galių vykdymas, virš jos – stilizuotas užrašas 1990 kovo 11, palei monetos briauną – užrašas lietuvos valstybės atkūrimas ir Gediminaičių stulpai Užrašas monetos briaunoje – lietuvos vardo tūkstantmetis Tiražas 10 000 vnt. Auksas; Ø 22,30 mm, masė 7,78 g Inv. Nr. VR-486 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

Tai trečioji moneta, dedikuota Lietuvos tūkstantmečiui. Pirmoji moneta buvo skirta 1009 m. – Lietuvos vardo pirmajam paminėjimui, antroji – ilgiausiai trukusiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo laikotarpiui. 1988 m. susikūręs Sąjūdis pradėjo vesti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo link. Nepriklausomybės siekis parodytas 1988 m. subūrus žmones į didįjį mitingą Vilniuje, taip pat 1989 m. Baltijos keliu, gyva žmonių grandine, sujungusia tris Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Nepriklausomybės siekis buvo įgyvendintas pasirašius Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Bibl.: Bumblauskas 2009. R. L.

241

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

242

VI. 11.

500 litų moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai Dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averse vaizduojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto majestotinis antspaudas, aplink jį – užrašai lietuva • 500 litų, 2010 Reverse vaizduojama Žalgirio mūšio scena su raiteliais ir pėstininkais, apačioje puslankiu – užrašas žalgirio mūšis, virš jo, abipus vėliavos, – datos 1410, 2010 Tiražas 5 000 vnt. Auksas; Ø 33,00 mm, masė 31,00 g Inv. Nr. VR-541 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

2010 m. išleista moneta skirta 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti. 1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė įveikė 200 metų į Baltijos kraštus kryžiaus žygius rengusį Vokiečių ordiną. Ordinui pavyko išsaugoti savo svarbiausią tvirtovę – Marienburgo pilį, kurią kelis mėnesius laikė apgulęs Vytautas, o vėliau – ir Jogaila. Karą su Vokiečių ordinu užbaigė 1411 m. vasario 1 d. pasirašyta Torunės taika, pagal ją ordinas neteko dalies teritorijų ir įsipareigojo mokėti dideles kontribucijas. Apie Žalgirio mūšį rašė svarbiausių to laiko kronikų autoriai. Jogaila mūšiui paminėti Lvove pastatė vienuolyną. Bibl.: Petrauskas 2010; Žalgirio atodangos 2010. R. L.

243

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

244

VI. 12.

50 litų moneta, skirta Biržų piliai Iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“ Dailininkas Vytautas Narutis, Lietuva, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averse vaizduojamas stilizuotas valstybės herbas Vytis barokiniame skyde, aplink jį – užrašai lietuva • 50 litų, 2010 Reverse vaizduojama stilizuota Biržų pilis su bastioniniais gynybiniais statiniais, monetos viršuje – užrašas biržų pilis, apačioje – trimitą pučiantis raitelis su vėliava, ant jos – Radvilų Erelis Užrašas monetos briaunoje – istorijos ir architektūros paminklai Tiražas 10 000 vnt. Sidabras; Ø 38,61 mm, masė 28,28 g Inv. Nr. VR-567 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

Biržų pilis pastatyta 1586–1589 m. kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547–1603) užsakymu. Tai vienintelė XVI–XVII a. dabartinėje Lietuvos teritorijoje stovėjusi pilis, turėjusi bastioninių gynybinių statinių. Pilį ir jos 9 ha teritoriją supo apsauginis griovys ir pylimai. Kiekviename iš keturių pylimų buvo po bastioną, o smailėse buvo gynybiniai bokšteliai. Pilies kieme stovėjo renesansinio stiliaus rezidenciniai rūmai, greta jų buvo mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Iki XVII a. pabaigos pilis ne kartą perstatyta, jos teritorija padidėjo iki 13 hektarų. Patobulinti fortifikaciniai statiniai buvo tinkamesni lygioms vietovėms, o Kristupo Rad vilos Perkūno naudotas itališkas modelis buvo tinkamesnis kalnuotoms vietovėms. Iki XVIII a. pradžios pilyje vyravo vėlyvojo renesanso ir baroko stiliaus bruožai. XVII a. pirmoje pusėje Biržų pilies tvirtovė turėjo pažangiausią tais laikais ginkluotę, įsigytą iš geriausių vokiečių meistrų Danijoje, Gdanske, Kurše, Livonijoje. Pilis stipriai apgriauta 1704 m. ir niekas nesiėmė jos atstatyti. 1811 m. tvirtovė su visomis Biržų valdomis atiteko grafams Tiškevičiams. Bibl.: Karvelis 2010. R. L.

245

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

246

VI. 13.

50 litų moneta, skirta Vilniaus Aukštutinei piliai Iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“ Dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averse herbo skyde vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas Vytis, abipus jo – metai 2011, virš herbo – užrašas lietuva, apatinėje monetos dalyje – užrašas dviem eilėmis 50 / litų Reverse vaizduojama stilizuota Vilniaus Aukštutinė pilis su pilies bokštu centre, virš jos puslankiu užrašyta vilniaus aukštutinė pilis Užrašas monetos briaunoje – istorijos ir architektūros paminklai Tiražas 5 000 vnt. Sidabras; Ø 38,61 mm, masė 28,28 g Inv. Nr. VR-638 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

Vilniaus Aukštutinė pilis su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarė gynybinių statinių ansamblį. Šiuo metu ant Pilies kalno stūksantys XIV ir XV a. sandūros mūrinės pilies griuvėsiai kadaise priklausė kompleksui, kurį sudarė aptvaras su bokštais ir rezidenciniai rūmai. Geriausiai išliko vakarinis gynybinio aptvaro bokštas. Iš pradžių jis buvo keturių aukštų, dabar beliko tik trys. Aukštutinė pilis gynybinės paskirties neteko XV a., ji imta naudoti kitoms reikmėms: XV a. – XVI a. pradžioje ji paversta ginklų saugykla, XVII a. pradžioje joje kalinti bajorai, 1622 m. paskelbta, kad pilis yra avarinės būklės ir kaliniai joje nebelaikyti. 1705–1708 m., per Šiaurės karą, Aukštutinė pilis naudota kaip maisto ir ginklų sandėlis. XIX a. pradžioje imtasi jos sienų ir bokštų konservavimo darbų. Vokiečių kariuomenė 1942–1943 m. kalne buvo įsirengusi slėptuvę. Po karo vakarinis bokštas restauruotas, jame įrengtas muziejus. Bibl.: Kitkauskas 2011. R. L.

247

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

248

VI. 14.

100 litų moneta, skirta pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų sukakčiai Dailininkai Rolandas Rimkūnas, Eglė Rimkūnienė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averso centre vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde keturių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio fragmentų fone, jį juosia užrašas lietuva 2013 • 100 litų Reverse pirmojo Lietuvoje nubraižyto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio fone vaizduojamas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, greta portreto užrašyti žemėlapio išleidimo sukakties metai – 400; portretą dviem eilėmis juosia užrašas pirmasis lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapis / mikalojus kristupas radvila našlaitėlis Tiražas 4 000 vnt. Sidabras; 42 x 42 mm, masė 56,56 g Inv. Nr. VR-803 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

Amsterdame 1613 m. Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalkos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) užsakymu buvo išspausdintas pirmasis Lietuvos žemėlapis, nubraižytas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir sukurtas pagal Radvilų Nesvyžiaus dailininko Tomo Makovskio (Tomasz Makowski, 1575–1630) piešinį. Žemėlapis kurtas remiantis naujausiais topografiniais matavimais. Patikslintos miestų ir miestelių lokacijos, pirmą kartą parodytas valstybės administracinis suskirstymas, pažymėti Magdeburgo ir turgaus teisę turintys miestai, svarbiausi centrai ir net mūšių vietos. Specialiu ženklu – kunigaikščio kepure – pažymėtos Radvilų ir kitų kunigaikščių valdos. Pagal šį žemėlapį iki pat XVIII a. antros pusės braižyti Lietuvos žemėlapiai. Lenkija taip tiksliai žemėlapyje pavaizduota tik XVIII a. antroje pusėje. Bibl.: Bumblauskas 2013. R. L.

249

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

250

VI. 15.

50 litų moneta, skirta Oršos mūšio 500 metų sukakčiai Dailininkai Rolandas Rimkūnas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos stilizuotas herbas Vytis, aplink jį – užrašas lietuva 2014 • 50 litų Reverse vaizduojamas Konstantino Ostrogiškio portretas; mūšio fone, viršutinėje monetos dalyje, – užrašas oršos mūšis / 500, apačioje – užrašas didysis ldk etmonas konstantinas ostrogiškis Tiražas 3 000 vnt. Sidabras; Ø 38,61 mm, masė 28,28 g Inv. Nr. VR-859 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

1492 m. Maskvos kunigaikštystės kariuomenė, pasinaudojusi neaiškia padėtimi, susiklosčiusia po Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Kazimiero Jogailaičio mirties, įžengė į Lietuvos žemes ir pradėjo užimti jos teritorijas. 1495 m. naujasis valdovas Aleksandras Jogailaitis vedė Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukterį Eleną – taip tikėjosi sustabdyti Maskvos puolimą, tačiau nesėkmingai. Kariniai konfliktai ir vis sudaromos paliaubos truko iki 1514 m. rugsėjo 8 d., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos kariuomenės susitiko netoli Krapivnos upės stūksančios Oršos pilies. Lemiamame mūšyje Lietuvos kariuomenei vadovavo kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (apie 1460–1530), pasiekta pergalė jam užtarnavo didžio karvedžio vardą. Ši pergalė, iškilmingai atšvęsta ir Vilniuje, suteikė Lietuvai atokvėpį kovose su Maskva. Bibl.: Petrauskas 2014. R. L.

251

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

252

VI. 16.

50 litų nominalo moneta Forma Dailininkė Agnė Dautartaitė-Krutulė, Lietuva, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averse vaizduojamas kruopščiai išraižytas stilizuotas Lietuvos Respublikos herbas, centre – užrašas 2014, dešiniajame monetos krašte – užrašas Lietuva, taip pat įspaustas UAB Lietuvos monetų kalyklos logotipas Reverse vaizduojami optinio meno motyvai – ritmiškai pasikartojantys įvairaus dydžio nevienodu atstumu išdėstyti apskritimai, centre – sferinis sidabro rutuliukas, taip pat yra nominalo skaičius 50 litų Tiražas 3 000 vnt. Sidabras; Ø 44 mm, masė 28,28 g Inv. Nr. VR-880 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

Dailininkės Agnės Dautartaitės-Krutulės moneta išskirtinė keliais aspektais. Visų pirma tai paskutinė kolekcinė Lietuvos banko išleista litų moneta. Antra, moneta yra ypatingos formos. 50 litų nominalo moneta išgaubta, ją kuriant labai daug dėmesio skirta dizainui, o gaminant Lietuvos monetų kalykloje pasitelktos naujausios monetų kaldinimo technologijos. Monetos reverse taisyklingų apskritimų išdėstymas nevienodu atstumu kuria neprognozuojamą ir nenuspėjamą judėjimo iliuziją. Vyčio atvaizdas averse atrodo tarsi paslėptas. Lietuviškų kolekcinių monetų kalyboje tokia technologija naudota pirmą kartą. Monetos gamybai autorė panaudojo inkliuzą – sferinį sidabro rutuliuką. Tai irgi pirmasis atvejis Lietuvos monetų kūrimo istorijoje. Dėl kalimo būdu išgautos išgaubtos formos, inkliuzo ir optinio meno principų panaudojimo ši moneta yra pati technologiškiausia moneta visoje lietuviškų kolekcinių monetų istorijoje. Bibl.: Dulkys 2014. D. A.

253

P inigai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

254

VI. 17.

Moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Averse stilizuotas Lietuvos Respublikos herbas Vytis vaizduojamas kaip istorinės monetos ir kaldinimo įrankio atvirkščiosios pusės derinys, apačioje – atvirkščias užrašo lietuva vaizdas Reverse vaizduojami monetų kalyklos valdytojų, meistrų ir monetų spaudų raižytojų ženklai, centre – užrašas lietuva, kairėje užrašo pusėje pavaizduotas dabartinis Lietuvos monetų kalyklos ženklas, apačioje – monetos nominalas – 50 €, po juo – išleidimo metai 2015 Užrašas monetos briaunoje – moneta lituaniae Tiražas 5 000 vnt. Auksas; Ø 22,30 mm, masė 7,78 g Inv. Nr. VR-909 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje poreikis turėti savų monetų atsirado XIV a. antroje pusėje. Pirmosios valstybinės monetos pradėtos kaldinti Vilniuje XIV a. 4 ketvirtyje. Daugiausia tokių monetų rasta tyrinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją Vilniaus Žemutinėje pilyje. Kaip privalomas elementas beveik visose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetose vaizduojamas monetą išleidusio valdovo asmeninis ženklas arba Vytis. Pirmosios monetos buvo primityvios, jų dizainas buvo labai paprastas. Ilgainiui jos vis puošnėjo, jų kokybė vis gerėjo. Įvykdžius monetų reformas, atsirado daugiau įvairių nominalų, nuo 1508 m. ant monetų kalama jų išleidimo data. Žygimantas Augustas 1545 m. Vilniuje, Vokiečių gatvėje, atidarė modernią monetų kalyklą, joje dirbo meistrai iš Vakarų Europos. 1562 m. trijų grašių monetose pirmą kartą pavaizduotas Vilniaus kalyklos valdytojo Gabrieliaus Tarlos ženklas – kirvis. Vėliau Lietuvos monetose kalyklos ir iždo pareigūnų heraldiniai simboliai tapo privalomi. XVII a. monetų kalykla veikė Vilniaus Žemutinėje pilyje. 50 eurų nominalo auksinėje monetoje pavaizduoti Vilniaus monetų kalyklos valdytojo Gabrieliaus Tarlos, raižytojų Johano Trilnerio (Johan Trillner) ir Petro Platinos (Petr Platyna), meistro Georgo Bėmo (George Behm) ir kiti ženklai. Be senųjų pareigūnų ir meistrų ženklų, monetoje yra ir dabartinis Lietuvos monetų kalyklos ženklas. Tai pirmoji Lietuvoje kaldinta kolekcinė euro moneta. Bibl.: Ruzas 2015; Sajauskas 2015; Remecas 2003. D. A.

255

P inigai

Vii.

Kiti kĹŤriniai Other works

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

258

VII. 1.

Bokalas Autorius nežinomas, Vokietija, 1630 Žalias stiklas, tapyba ant stiklo; aukštis 36 cm, viršutinės dalies Ø 14,5 cm, apatinės dalies Ø 15,5 cm Įrašas kitoje bokalo pusėje – Rex Poloniae. / Regis Sigismundi / 1630 Inv. Nr. VR-952 2015 m. padovanojo Antano Guogos paramos fondas (įsigytas aukcionų namuose „Tennants“ (Jungtinė Karalystė)

Įspūdingos puošybos ir matmenų žalsvo stiklo bokalas datuojamas 1630 m. ir, manoma, yra pagamintas nežinomo vokiečių meistro. Bokalo priekinę dalį puošia tapyti Abiejų Tautų Respublikos, Vazų dinastijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės vaivadijų herbai. Centrinėje bokalo dalyje – jungtinis valdovo herbas, susidedantis iš devynių laukų. Didžiausiame apatiniame keturių laukų skyde pakaitomis pavaizduoti du Lenkijos Ereliai (pirmas ir ketvirtas laukai) ir du Lietuvos Raiteliai (antras ir trečias laukai). Lenkijos Erelis vaizduojamas su apjuosta stilizuota raide S – tai pirmoji valdovo vardo (lot. Sigismundus) raidė. Ant šio skydo uždėtas mažesnis keturių laukų skydelis, jame tokiu pat principu išdėstytos Švedijos Trys karūnos ir Folkungų Liūtai. Herbo širdyje – Vazų herbas, vadinamasis Vazų Javų pėdas arba Vaza (lenk. snopek, šved. vase). Jungtinio herbo viršuje vaizduojama auksinė karališkoji karūna. Herbą juosia Aukso Vilnos ordinas. Herbai, pavaizduoti jungtiniame herbe, dar pakartojami ir virš jo. Aplinkui dviem eilėmis išdėstyti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijų herbai. Bibl.: Rimša 2014, p. 514–528. D. A.

259

K iti k ĹŤ riniai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

260

VII. 2.

Stalinis laikrodis Augsburgas, Vokietija, XVII a. III ketv. Vario lydinys, stiklas, geležis, liejimas, tekinimas, auksavimas, raižymas; 10 x 14 x 14 cm Įrašas viduje – Christoph Müller / Aug Inv. Nr. VR-662 2011 m. įsigyta antikvariate „Antiquitäten Markus Kral e.U.“ (Austrija)

Laiko skaičiavimo prietaisų pažanga išryškėjo Viduramžiais, kai atsirado mechaninių svarsčiais varomų laikrodžių. Pirmi tokie laikrodžiai sukurti XIII a. pabaigoje, tačiau daugiau žinių yra apie XIV a. laikrodžius. Jie būdavo montuojami bokštuose ir bažnyčių varpinėse, varpų dūžiai pranešdavo valandas. 1510 m. Niurnbergo meistras Peteris Henleinas (Peter Henlein) sukūrė pirmą nešiojamąjį laikrodį su prisukama spyruokle. Nors pirmieji laikrodžiai su spyruokle turėjo tik vieną rodyklę ir rodė tik valandas, tais laikais tai buvo didžiulė naujovė. Nuo XVI a. pradėta gaminti įvairius nešiojamuosius ir stalinius mechaninius laikrodžius. XVII a. atsirado minutes rodanti rodyklė. Žinių apie laikrodžius Lietuvoje išliko jau iš XVI amžiaus. Žygimanto Augusto dvare Vilniuje dirbo laikrodininkai. Be to, šis valdovas turėjo keletą laikrodžių, kuriuos buvo gavęs dovanų ir pirkęs. Žygimanto Augusto motina Bona Sforca turėjo du laikrodžius, jie minimi jos daiktų sąraše, sudarytame po mirties 1557–1558 metais. XVII a. valdęs Žygimantas Vaza net ir pats su tikrais laikrodininkais yra bandęs kurti laikrodžius. Didikai taip pat pradėjo nešioti mechaninius laikrodžius. Pavyzdžiui, Leono Sapiegos žmona Darata Firlejūtė antkapiniame paminkle vaizduojama su pakabinamuoju laikrodžiu. Atrodo, kad dalis mechaninių laikrodžių buvo pagaminta vietoje, nes jau XVI a. pabaigoje – XVII a. Vilniuje dirbo daug laikrodininkų: Hansas Honefeltas (Hans Honefelt), Johanas Klasenas (Johann Klassen), Jokūbas Gierkė (Jacob Gierke) ir Teodoras Tarasovičius (Teodor Tarasowicz). Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinyje yra XVII a. viename svarbiausių to meto Europos auksakalystės ir laikrodininkystės centrų – Augsburge – sukurtas laikrodis. Tai stalinis taisyklingo keturkampio formos laikrodis tekintomis kojelėmis. Jis jau turi ir valandinę, ir minutinę rodykles. Puošniai dekoruotas: per sienelėse įstiklintas ertmes matyti laikrodžio mechanizmas. Dekoruota ir vidinė laikrodžio dalis, puošta augalų, gėlių ir paukščio figūromis. Įrašas viduje rodo, kad laikrodį sukūrė Augsburgo meistras Kristofas Miuleris (Christoph Müller). Bibl.: Link-Lenczowska 2013, s. 8–20; „Laikrodis“ 2007, p. 434. D. A.

261

K iti k ĹŤ riniai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

262

263

K iti k ĹŤ riniai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

264

VII. 3.

Ragas su Lenkijos ir Lietuvos jungtiniu herbu Lenkija arba Vokietija, XIX a. Kaulas, drožinėjimas, raižymas; ilgis 42 cm Įrašas ant rago – anno / mdlxxxvii Inv. Nr. VR-564 2010 m. įsigyta aukcione „Cambi sas di Matteo Cambi & C.“ (Italija)

Ragas dekoruotas raižiniais: smailėje išraižyta vilko galva, o abipus rago išraižyti keturi kartušai su portretais, kuriuose pavaizduoti Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai Žygimantas Senasis (1506–1548), Žygimantas Augustas (1544/1548– 1572), Steponas Batoras (1575/1576–1586) ir Žygimantas Vaza (1587/1588–1632). Kartušai įrėminti angelų galvutėmis su plačiai išskleistais sparnais apačioje ir laurų lapais su kokarda viršuje. Šone, plote tarp portretų, ties vilko viršugalviu, herbo skyde pavaizduotas keturių laukų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jungtinis herbas, virš jo – ažūrinė karūna. Kitoje rago pusėje ties vilko smakru stilizuotame pergamente įrėžta anno / mdlxxxvii (liet. „1587 metai“). 1587 m. Žygimantas Vaza buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir karūnuotas (Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pripažintas 1588 m.), tad ragas greičiausiai skirtas šio valdovo karūnavimui paminėti. Panašūs dirbiniai, vadinamieji olifantai, būdavo 30–50 cm ilgio, kartais siekdavo ir 70 centimetrų. Šių dirbinių smailųjį galą puošdavo išraižyta stilizuota gyvūno galva su nasruose suformuota skylute arba taurelės pavidalo galu orui išeiti. Bibl.: Luís, da Silva Horta 2013, p. 83, 85, 90. R. L.

265

K iti k ĹŤ riniai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

266

267

K iti k ĹŤ riniai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

268

269

K iti k ĹŤ riniai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

270

VII. 4.

Medžioklinis durklas su Lenkijos ir Lietuvos herbais Lenkija, apie 1720–1730 Geležis, kaulas, raižymas, drožinėjimas; ilgis 70,50 cm Inv. Nr. VR-515 2010 m. įsigyta aukcione „Hermann Historica“ (Vokietija)

Šis ginklas geriau žinomas pavadinimu vokiečių kalba Hirschfanger (liet. „elnių žudikas“), neretai jis vadinamas ir bendru medžioklės kardams bei durklams apibūdinti skirtu anglišku pavadinimu hanger. Tokio tipo medžiokliniai durklai išpopuliarėjo XVII a., o labiausiai paplito XVIII amžiuje. Šaltieji ginklai medžioklei naudoti nuo neatmenamų laikų, ilgą laiką karybai skirti ginklai naudoti ir medžioklei. Maždaug XVI a. įvyko medžioklei skirto kardo metamorfozė: jis sutrumpėjo, palengvėjo, galop virto medžiokliniu durklu. Jo ilgis įvairiais laikotarpiais buvo 70–75 cm, o jau XVIII a. antroje pusėje sutrumpėjo iki 55 centimetrų. Įvairus buvo ne tik durklo ilgis, bet ir ašmenų forma – nuo tiesių iki lenktų. Nuo XVI a. vidurio medžioklėje įsigalėjo šaunamieji ginklai, jie po truputį išstūmė šaltuosius ginklus, tačiau medžiokliniai durklai dar ilgą laiką išlaikė populiarumą. Pagrindinė šio ginklo funkcija – pribaigti sužeistą gyvūną (iš čia ir pavadinimas „elnių žudikas“), bet nesužeisti šunų. Vienoje durklo rankenos pusėje išraižytas jaunuolio stilizuotomis garbanomis portretas. Kadangi ginklas galėjo būti sukurtas 1720–1730 m., jame galėtų būti vaizduojamas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas Stiprusis (1670–1733), Vetinų dinastijos atstovas, dėl nepaprastos jėgos pramintas Stipriuoju, arba jo sūnus karalaitis Frydrichas Augustas II (1696–1763), kuris, tapęs Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pasivadino Augustu III. Abu buvo aistringi medžiotojai ir šiam malonumui skyrė nemažai laiko. Kitoje rankenos pusėje išraižyti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbai: Erelis ir Vytis. Bibl.: Blackmore 2000, p. 15; Бехайм 1995, c. 205; Müller, Kölling 1981, S. 106; Oakeshott 1980, p. 252. R. L.

271

K iti k ĹŤ riniai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

272

VII. 5.

Žygimanto Senojo medalis Johanas Jokūbas Reichelis (Johan Jakub Reichel, apie 1746–1799/1801), Varšuva, XVIII a. pab. Vario lydinys; Ø 43 mm Įrašas averse – sigismundus primus, apačioje – dailininko inicialai i. i. r. Įrašas reverse – casimiri / filius / penultimus, / prudentia, victoriis, / opibus insignis, / caroli v. caesaris, / et francisci i. / francorum regis / coaevus, et illis / aequiparatus. / ob: a. d. 1548. aetat: 81. / reg: 42. d. 1 apr. Inv. Nr. VR-631 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Medalyje vaizduojamas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1506–1548). Medalio averse – valdovo su karūna portretas profiliu. Medalio autorius Johanas Jokūbas Reichelis (Johan Jakub Reichel, apie 1746–1799/1801) – greičiausiai iš Saksonijos kilęs dailininkas, medalininkas. Dirbo graveriu Varšuvoje ir Sankt Peterburge. 1787–1795 m. dirbo Varšuvos monetų kalykloje. 1792 m., po mokytojo ir bendradarbio Johano Filipo Holchauserio (Johann Philip Holzhaeusser) mirties, buvo paskirtas Respublikos valdovo dvaro medalininku. Vienas svarbiausių J. J. Reichelio sukurtų darbų – 12 medalių, vaizduojančių Lenkijos karalius ir Lietuvos didžiuosius kunigaikščius nuo Žygimanto Senojo iki Augusto III, serija, sukurta 1792–1797 metais. Medaliai buvo sukurti pagal Marčelo Bačarelio (Marcello Bacciarelli) portretus, puošiančius Varšuvos karališkosios pilies Marmurinę salę. Visą medalių seriją sudarė 23 medaliai, 11 iš jų sukūrė J. F. Holchauseris. Medalių seriją pagaminti buvo užsakęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis, jis parengė ir medalių tekstus lotynų kalba. Bibl.: Chomyn 2015, s. 124; Więcek 1988, s. 8–9. D. A.

273

K iti k ĹŤ riniai

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

274

275

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje Exhibits donated and acquired in 2009–2015 presented in the permanent exhibition

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

276

1. Gobelenas Eitynės su drambliais Žano Grenjė (Jean Grenier) arba Arno Puasonjė (Arnould Poissonier) dirbtuvės, Turnė, Flandrija, 1515–1520 Tapestry, Procession with Elephants The workshop of Jean Grenier or Arnould Poissonier, Tournai, Flanders, 1515–1520 Vilna, šilkas 220 x 130 cm GEK-524, inv. Nr. VR-4 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

277

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

2. Gobelenas Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas Prancūzija (?), apie 1520 Tapestry, Alexander the Great and the Slaying of Cleitus France (?), ca 1520 Vilna, šilkas 274 x 287 cm GEK-838, inv. Nr. VR-747 2013 m. įsigyta antikvariate „S. Franses Ltd“ (Jungtinė Karalystė)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

278

3. Gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu Antverpenas, Flandrija, XVI a. vid. (1544–1548) Tapestry with the combined coat of arms of Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus Antwerp, Flanders, mid-16th c. (1544–1548) Vilna, šilkas, gobeleninė technika 240 x 158 cm GEK-14, inv. Nr. VR-429 2009 m. įsigytas Etienne’o de Baecque’o organizuotame aukcione aukcionų namuose „Drouot-Richelieu“ (Prancūzija)

279

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

4. Gobelenas Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė Kartonai sukurti pagal Marteno de Voso (Maerten de Vos, 1532–1603) piešinį, Briuselis, Flandrija, 1580–1600 Tapestry, Wedding Celebration of Alexander the Great and Stateira Cartoon created after an illustration by Maerten de Vos (1532–1603), Brussels, Flanders, 1580–1600 Vilna, šilkas 354 x 363 cm GEK-525, inv. Nr. VR-6 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

5. Gobelenas Chlodvigo krikštas Audenardė (?), Flandrija, XVI a. pab.–XVII a. pr. Tapestry, The Baptism of Clois I Oudenaarde (?), Flanders, late 16th–early 17th c. Vilna, šilkas 336 x 465 cm GEK-526, inv. Nr. VR-28 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

280

281

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

6. Gobelenas nenustatyta tema (Aleksandras Didysis ir Aristotelis?) Audenardė (?), Flandrija, XVII a. Tapestry of an undetermined theme (Alexander the Great and Aristoteles?) Oudenaarde (?), Flanders, 17th c. Vilna, šilkas 303 x 255 cm GEK-522, inv. Nr. VR-2 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

282

7. Kristaus nuėmimas nuo kryžiaus Palma Jaunesnysis (Palma il Giovane, tikr. Jacopo Negretti, 1544–1628), Italija, XVI a. pab.–XVII a. pr. Lowering of Christ from the Cross Palma il Giovane (real name Jacopo Negretti, 1544–1628), Italy, late 16th–early 17th c. Drobė, aliejus 85 x 79 cm GEK-527, inv. Nr. VR-7 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

283

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

8. Skulptūra Barbora Radvilaitė Stanislovas Kuzma (1947–2012), Lietuva, 2010 Sculpture, Barbara Radziwiłł Stanislovas Kuzma (1947–2012), Lithuania, 2010 Marmuras 72 x 40 x 22 cm GEK-572, inv. Nr. VR-551 2010 m. įsigyta iš Stanislovo Kuzmos (1947–2012)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

9. Bareljefinė lenta, skirta šv. Kazimierui Petras Henrikas Garška, Lietuva, 2008 Bas-relief plaque dedicated to Saint Casimir Petras Henrikas Garška, Lithuania, 2008 Marmuras, bronza, liejimas 45 x 60 cm GEK-814, inv. Nr. VR-734 2013 m. padovanojo Šv. Kazimiero ordinas

284

285

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

10. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro taurės, sukurtos XV a. Venecijoje, kopija Krosnas, Lenkija, 2009 Copy of the goblet of the King of Poland and Grand Duke of Lithuania Alexander, created in the 15th c. in Venice Krosno, Poland, 2009 Sukūrė Juzefo Jankovskio (Józef Jankowski) stiklo fabrikas „Józefina“ (Lenkija) Stiklas, glazūra, auksavimas Aukštis 29,1 cm, Ø 18,4 cm, pėdos Ø 16,2 cm GEK-487, inv. Nr. VR-485 2009 m. padovanojo Krokuvos Jogailos universitetas (prof. habil. dr. Karolis Musiołas, prof. habil. dr. Stanisławas Waltośas, dr. Maria Hulicka) (Lenkija)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

286

11. Taurė su dangteliu Lietuva (?), XVII a. II ketv. Goblet with a lid Lithuania (?), second quarter of the 17th c. Sidabras, liejimas, kalstymas, graviravimas, puncavimas, auksavimas Aukštis su dangteliu 31 cm, aukštis be dangtelio 20,7 cm, pėdos Ø 12 cm GEK-538, inv. Nr. VR-517 2010 m. įsigyta iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus

287

12. Taurė Lietuva, XVII a. II ketv. Goblet Lithuania, second quarter of the 17th c. Sidabras, liejimas, kalstymas, auksavimas Aukštis 22,8 cm, pėdos Ø 12 cm GEK-539, inv. Nr. VR-518 2010 m. įsigyta iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

288

13. Pastatomas kryžius Pagal Džambolonjos (Giambologna, 1529–1608) modelį, Italija, XVII a. Standing cross Based on a model by Giambologna (1529–1608), Italy, 17th c. Medis, vario lydinys, liejimas, auksavimas 60,2 x 26,1 cm GEK-592, inv. Nr. VR-571 2010 m. įsigyta aukcione „Sotheby's“ (Jungtinė Karalystė)

289

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

14. Lenkijos ir Lietuvos valdovų genealogija Anri Abraamas Šatlenas (Henry Abraham Châtelain, 1684–1743), Amsterdamas, 1720 Genealogy of the rulers of Poland and Lithuania Henry Abraham Châtelain (1684–1743), Amsterdam, 1720 Popierius, spalvintas vario raižinys 45,5 x 54,2 cm GEK-627, inv. Nr. VR-583 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

290

15. Mikalojaus Radvilos Juodojo portretas Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612) Iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Insbrukas, 1603 Portrait of Mikołaj “the Black” Radziwiłł Dominicus Custos (1560–1612) From the book by Jacob Schrenck von Notzing, Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Innsbruck, 1603 Popierius, vario raižinys 48 x 35 cm GEK-709, inv. Nr. VR-665 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

291

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

16. Mikalojaus Radvilos Rudojo portretas Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612) Iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Insbrukas, 1603 Portrait of Mikołaj “the Red” Radziwiłł Dominicus Custos (1560–1612) From the book by Jacob Schrenck von Notzing, Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Innsbruck, 1603 Popierius, vario raižinys 48 x 35 cm GEK-710, inv. Nr. VR-666 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

292

17. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio portretas Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612) Iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Insbrukas, 1603 Portrait of Mikołaj Krzysztof “the Orphan” Radziwiłł Dominicus Custos (1560–1612) From the book by Jacob Schrenck von Notzing, Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Innsbruck, 1603 Popierius, vario raižinys 48 x 35 cm GEK-711, inv. Nr. VR-667 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

293

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

18. Stepono Batoro portretas Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612) Iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Insbrukas, 1603 Portrait of Stephen Bathory Dominicus Custos (1560–1612) From the book by Jacob Schrenck von Notzing, Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Innsbruck, 1603 Popierius, vario raižinys 48 x 35 cm GEK-712, inv. Nr. VR-668 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

294

19. Alebarda Saksonija, XVIII a. pab. Halberd Saxony, late 18th c. Geležis, vario lydinys, medis, tekstilė, kalstymas, raižymas 228,6 x 29,5 cm GEK-520, inv. Nr. VR-506 2009 m. įsigyta iš antikvariato „Faganarms, Inc.“ (JAV)

295

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

20. Alebarda Saksonija, XVIII a. pab. Halberd Saxony, late 18th c. Geležis, vario lydinys, medis, tekstilė, kalstymas, raižymas 228,6 x 29,5 cm GEK-521, inv. Nr. VR-507 2009 m. įsigyta iš antikvariato „Faganarms, Inc.“ (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

21. Gotikinė spinta Briugė, Flandrija, XV a. Gothic wardrobe Bruges, Flanders, 15th c. Ąžuolo mediena, geležis, drožinėjimas, liejimas, kalstymas 121 x 123 x 39 cm GEK-517, inv. Nr. VR-503 2009 m. įsigyta iš Vytenio ir Laimės Lukšių

296

297

2009–2015 m. dovanoti ir įsigyti eksponatai, pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje

22. Kredensas Prancūzija, apie 1580–1585 Credence France, ca 1580–1585 Riešutmedžio mediena, geležis, drožinėjimas, liejimas, vaškavimas 225 x 119 x 49 cm GEK-528, inv. Nr. VR-47 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

298

299

Va l d o v ų r ū m a m s d o v a n o t ų i r m u z i e j a u s į s i g y t ų e k s p o n a t ų p a r o d a b e i k a t a l o g a s

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės Museum exhibits from the Culture, Art and History Collection added in 2009–2015

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

300

1. Gobelenas Psichės vestuvės, kartonų autorius Izaakas Mujo (Isaac Moillon, 1614–1673), Obiusonas, XVII a. Tapestry, Psyche’s Wedding, cartoon by Isaac Moillon (1614–1673), Aubusson, 17th c. Vilna, šilkas, gobeleninė technika 298 x 455 cm GEK-1, inv. Nr. VR-416 2009 m. padovanojo Andrejaus Balyko ir Antano Boso šeimos

2. 10 centų moneta, dailininkas Antanas Žukauskas, Lietuva, 2009 10 cent coin, designed by Antanas Žukauskas, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, cinko ir nikelio lydinys Ø 17,00 mm, masė 2,60 g GEK-2, inv. Nr. VR-417 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

3. 10 centų moneta, dailininkas Antanas Žukauskas, Lietuva, 2009 10 cent coin, designed by Antanas Žukauskas, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, cinko ir nikelio lydinys Ø 17,00 mm, masė 2,60 g GEK-3, inv. Nr. VR-418 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

4. 20 centų moneta, dailininkas Antanas Žukauskas, Lietuva, 2009 20 cent coin, designed by Antanas Žukauskas, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, cinko ir nikelio lydinys Ø 20,50 mm, masė 4,80 g GEK-4, inv. Nr. VR-419 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

5. 20 centų moneta, dailininkas Antanas Žukauskas, Lietuva, 2009 20 cent coin, designed by Antanas Žukauskas, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, cinko ir nikelio lydinys Ø 20,50 mm, masė 4,80 g GEK-5, inv. Nr. VR-420 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

6. 1 lito moneta, dailininkas Antanas Žukauskas, Lietuva, 2009 1 litas coin, designed by Antanas Žukauskas, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,30 mm, masė 6,25 g GEK-6, inv. Nr. VR-421 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

301

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

7. 1 lito moneta, dailininkas Antanas Žukauskas, Lietuva, 2009 1 litas coin, designed by Antanas Žukauskas, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,30 mm, masė 6,25 g GEK-7, inv. Nr. VR-422 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

8. 1 lito moneta, skirta 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui, dailininkas Vytautas Narutis, Lietuva, 2009 1 litas coin dedicated to Vilnius – European Capital of Culture 2009, designed by Vytautas Narutis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,30 mm, masė 6,25 g GEK-8, inv. Nr. VR-423 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

9. 1 lito moneta, skirta 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui, dailininkas Vytautas Narutis, Lietuva, 2009 1 litas coin dedicated to Vilnius – European Capital of Culture 2009, designed by Vytautas Narutis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,30 mm, masė 6,25 g GEK-9, inv. Nr. VR-424 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

10. 2 litų moneta, dailininkas Antanas Žukauskas, Lietuva, 2009 2 litas coin, designed by Antanas Žukauskas, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, nikelio ir vario, aliuminio, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-10, inv. Nr. VR-425 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

11. 2 litų moneta, dailininkas Antanas Žukauskas, Lietuva, 2009 2 litas coin, designed by Antanas Žukauskas, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, nikelio ir vario, aliuminio, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-11, inv. Nr. VR-426 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

12. 50 litų moneta, skirta 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui, dailininkas Vytautas Narutis, Lietuva, 2009 50 litas coin dedicated to Vilnius – European Capital of Culture 2009, designed by Vytautas Narutis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-12, inv. Nr. VR-427 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

302

13. 50 litų moneta, skirta 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui, dailininkas Vytautas Narutis, Lietuva, 2009 50 litas coin dedicated to Vilnius – European Capital of Culture 2009, designed by Vytautas Narutis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-13, inv. Nr. VR-428 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

14. Gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu, Antverpenas, Flandrija, XVI a. vid. (1544–1548) Tapestry with the combined coat of arms of Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus, Antwerp, Flanders, mid-16th c. (1544–1548) Vilna, šilkas, gobeleninė technika 240 x 158 cm GEK-14, inv. Nr. VR-429 2009 m. įsigytas Etienne’o de Baecque’o organizuotame aukcione aukcionų namuose „Drouot-Richelieu“ (Prancūzija)

15. 2009 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, Lietuva, 2009 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2009, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-15, inv. Nr. VR-430 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

16. 2009 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, Lietuva, 2009 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2009, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-16, inv. Nr. VR-431 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

17. Žvakidė, Toskana, Italija, XVI–XVII a. Candlestick, Tuscany, Italy, 16th–17th c. Medis, drožinėjimas, tekinimas, polichromija 175 x 56 cm GEK-17, inv. Nr. VR-401 2009 m. įsigyta iš Elenos Camellini (Italija)

18. Žvakidė, Toskana, Italija, XVI–XVII a. Candlestick, Tuscany, Italy, 16th–17th c. Medis, drožinėjimas, tekinimas, polichromija 175 x 56 cm GEK-18, inv. Nr. VR-402 2009 m. įsigyta iš Elenos Camellini (Italija)

303

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

19. Jono Kazimiero Vazos portretas, autorius nežinomas, Lietuva, XVII a. Portrait of John Casimir Vasa, unknown author, Lithuania, 17th c. Drobė, aliejus 75 x 60,8 cm GEK-19, inv. Nr. VR-482 2009 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

20. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1991 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-20, inv. Nr. VR-432 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

21. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1991 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-21, inv. Nr. VR-433 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

22. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Justas Tolvaišis, Lietuva, 1991 20 litas note sample, designed by Justas Tolvaišis, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-22, inv. Nr. VR-434 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

23. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Justas Tolvaišis, Lietuva, 1991 20 litas note sample, designed by Justas Tolvaišis, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-23, inv. Nr. VR-435 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

24. 50 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rimvydas Bartkus, Lietuva, 1991 50 litas note sample, designed by Rimvydas Bartkus, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-24, inv. Nr. VR-436 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

304

25. 50 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rimvydas Bartkus, Lietuva, 1991 50 litas note sample, designed by Rimvydas Bartkus, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-25, inv. Nr. VR-437 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

26. 100 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 100 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-26, inv. Nr. VR-438 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

27. 100 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 100 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-27, inv. Nr. VR-439 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

28. 500 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Raimondas Minkevičius, Lietuva, 1991 500 litas note sample, designed by Raimondas Minkevičius, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-28, inv. Nr. VR-440 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

29. 500 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Raimondas Minkevičius, Lietuva, 1991 500 litas note sample, designed by Raimondas Minkevičius, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-29, inv. Nr. VR-441 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

30. 1 000 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 1,000 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-30, inv. Nr. VR-442 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

305

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

31. 1 000 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 1,000 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-31, inv. Nr. VR-443 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

32. 2 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1993 2 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1993 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-32, inv. Nr. VR-444 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

33. 2 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1993 2 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1993 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-33, inv. Nr. VR-445 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

34. 5 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1993 5 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1993 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-34, inv. Nr. VR-446 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

35. 5 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1993 5 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1993 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-35, inv. Nr. VR-447 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

36. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1993 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1993 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-36, inv. Nr. VR-448 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

306

37. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1993 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1993 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-37, inv. Nr. VR-449 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

38. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Justas Tolvaišis, Lietuva, 1993 20 litas note sample, designed by Justas Tolvaišis, Lithuania, 1993 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-38, inv. Nr. VR-450 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

39. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Justas Tolvaišis, Lietuva, 1993 20 litas note sample, designed by Justas Tolvaišis, Lithuania, 1993 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-39, inv. Nr. VR-451 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

40. 50 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rimvydas Bartkus, Lietuva, 1993 50 litas note sample, designed by Rimvydas Bartkus, Lithuania, 1993 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-40, inv. Nr. VR-452 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

41. 50 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rimvydas Bartkus, Lietuva, 1993 50 litas note sample, designed by Rimvydas Bartkus, Lithuania, 1993 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-41, inv. Nr. VR-453 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

42. 1 lito banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1994 1 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1994 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-42, inv. Nr. VR-454 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

307

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

43. 1 lito banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1994 1 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1994 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-43, inv. Nr. VR-455 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

44. 100 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1994 100 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1994 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-44, inv. Nr. VR-456 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

45. 100 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1994 100 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1994 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-45, inv. Nr. VR-457 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

46. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1997 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1997 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-46, inv. Nr. VR-458 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

47. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1997 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1997 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-47, inv. Nr. VR-459 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

48. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkai Justas Tolvaišis ir Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1997 20 litas note sample, designed by Justas Tolvaišis and Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1997 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-48, inv. Nr. VR-460 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

308

49. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkai Justas Tolvaišis ir Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1997 20 litas note sample, designed by Justas Tolvaišis and Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1997 Spausdino „De La Rue Ltd.“ (Jungtinė Karalystė) Popierius 65 x 135 mm GEK-49, inv. Nr. VR-461 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

50. 200 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1997 200 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1997 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-50, inv. Nr. VR-462 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

51. 200 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1997 200 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1997 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-51, inv. Nr. VR-463 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

52. 50 litų banknoto pavyzdys, dailininkai Giedrius Jonaitis ir Rimvydas Bartkus, Lietuva, 1998 50 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis and Rimvydas Bartkus, Lithuania, 1998 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-52, inv. Nr. VR-464 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

53. 50 litų banknoto pavyzdys, dailininkai Giedrius Jonaitis ir Rimvydas Bartkus, Lietuva, 1998 50 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis and Rimvydas Bartkus, Lithuania, 1998 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-53, inv. Nr. VR-465 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

54. 100 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2000 100 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2000 Spausdino „Orell Füssli Security Printing Ltd“ (Šveicarija) Popierius 65 x 135 mm GEK-54, inv. Nr. VR-466 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

309

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

55. 100 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2000 100 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2000 Spausdino „Orell Füssli Security Printing Ltd“ (Šveicarija) Popierius 65 x 135 mm GEK-55, inv. Nr. VR-467 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

56. 500 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rimvydas Bartkus, Lietuva, 2000 500 litas note sample, designed by Rimvydas Bartkus, Lithuania, 2000 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 70 x 140 mm GEK-56, inv. Nr. VR-468 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

57. 500 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rimvydas Bartkus, Lietuva, 2000 500 litas note sample, designed by Rimvydas Bartkus, Lithuania, 2000 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 70 x 140 mm GEK-57, inv. Nr. VR-469 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

58. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2001 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2001 Spausdino „Orell Füssli Security Printing Ltd“ (Šveicarija) Popierius 65 x 135 mm GEK-58, inv. Nr. VR-470 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

59. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2001 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2001 Spausdino „Orell Füssli Security Printing Ltd“ (Šveicarija) Popierius 65 x 135 mm GEK-59, inv. Nr. VR-471 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

60. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2001 20 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2001 Spausdino „Orell Füssli Security Printing Ltd“ (Šveicarija) Popierius 65 x 135 mm GEK-60, inv. Nr. VR-472 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

310

61. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2001 20 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2001 Spausdino „Orell Füssli Security Printing Ltd“ (Šveicarija) Popierius 65 x 135 mm GEK-61, inv. Nr. VR-473 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

62. 50 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2003 50 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2003 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-62, inv. Nr. VR-474 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

63. 50 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2003 50 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2003 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-63, inv. Nr. VR-475 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

64. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2007 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2007 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-64, inv. Nr. VR-476 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

65. 10 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2007 10 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2007 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-65, inv. Nr. VR-477 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

66. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2007 20 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2007 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-66, inv. Nr. VR-478 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

311

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

67. 20 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 2007 20 litas note sample, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 2007 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 65 x 135 mm GEK-67, inv. Nr. VR-479 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

68. 100 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 2007 100 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 2007 Spausdino „François-Charles Oberthur Fiduciaire“ (Prancūzija) Popierius 65 x 135 mm GEK-68, inv. Nr. VR-480 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

69. 100 litų banknoto pavyzdys, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 2007 100 litas note sample, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 2007 Spausdino „François-Charles Oberthur Fiduciaire“ (Prancūzija) Popierius 65 x 135 mm GEK-69, inv. Nr. VR-481 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

70. Augusto Liudviko fon Šliocerio (August Ludwig von Schlözer, 1735–1809) ir Liudviko Albrechto Gebardžio (Ludwig Albrecht Gebhardi, 1735–1802) knyga Geschichte von Littauen, Kurland und Liefland, Halė, 1785 August Ludwig von Schlözer (1735–1809) and Ludwig Albrecht Gebhardi (1735–1802), Geschichte von Littauen, Kurland und Liefland, Halle, 1785 Popierius 25 x 21 x 3,5 cm GEK-485, inv. Nr. VR-483 2009 m. padovanojo Nerijus Staniulis

71. Knyga Acta et decreta comissionvm S. R. M. Poloniæ et Sveciæ. Regiomonti in annis 1609 & 1612. habitarum, Krokuva, 1633 Acta et decreta comissionvm S. R. M. Poloniæ et Sveciæ. Regiomonti in annis 1609 & 1612. habitarum, Krakow, 1633 Popierius, oda, medvilnė 32,2 x 21,2 x 1,5 cm GEK-486, inv. Nr. VR-484 2009 m. padovanojo Vidmantas Staniulis

72. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro taurės, sukurtos XV a. Venecijoje, kopija, Krosnas, Lenkija, 2009 Copy of the goblet of the King of Poland and Grand Duke of Lithuania Alexander, created in the 15th c. in Venice; Krosno, Poland, 2009 Sukūrė Juzefo Jankovskio (Józef Jankowski) stiklo fabrikas „Józefina“ (Lenkija) Stiklas, glazūra, auksavimas Aukštis 29,1 cm, Ø 18,4 cm, pėdos Ø 16,2 cm GEK-487, inv. Nr. VR-485 2009 m. padovanojo Krokuvos Jogailos universitetas (prof. habil. dr. Karolis Musiołas, prof. habil. dr. Stanisławas Waltośas, dr. Maria Hulicka) (Lenkija)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

312

73. 100 litų moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, dailininkai Bronius Leonavičius ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2009 100 litas coin from the series dedicated to the millennium of the mention of Lithuania’s name in historical sources, designed by Bronius Leonavičius and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 22,30 mm, masė 7,78 g GEK-488, inv. Nr. VR-486 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

74. 100 litų moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, dailininkai Bronius Leonavičius ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2009 100 litas coin from the series dedicated to the millennium of the mention of Lithuania’s name in historical sources, designed by Bronius Leonavičius and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 22,30 mm, masė 7,78 g GEK-489, inv. Nr. VR-487 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

75. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, Tomas Makovskis (Tomasz Makowski, 1575–1630) ir Heselis Geritsas (Hessel Gerritsz, 1581–1632), Amsterdamas, 1635–1650 Map of the Grand Duchy of Lithuania, Tomasz Makowski (1575–1630) and Hessel Gerritsz (1581–1632), Amsterdam, 1635–1650 Popierius, vario raižinys 83,3 x 79,7 cm GEK-490, inv. Nr. VR-488a 2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

76. Dniepro žemupio žemėlapis (priedas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio (GEK-490), Tomas Makovskis (Tomasz Makowski, 1575–1630) ir Heselis Geritsas (Hessel Gerritsz, 1581–1632), Amsterdamas, 1635–1650 Map of the lower reaches of the Dnieper River (an appendix to the map of the Grand Duchy of Lithuania (GEK-490)), Tomasz Makowski (1575–1630) and Hessel Gerritsz (1581–1632), Amsterdam, 1635–1650 Popierius, vario raižinys 84 x 46,4 cm GEK-491, inv. Nr. VR-488b 2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

77. Genealoginis medis, vaizduojantis Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ryšius su kitais monarchais, iš Nikolia Godvilio (Nicolas Gueudeville, 1654–1721) knygos Atlas historique, ou Nouvelle Introduction..., Amsterdamas, 1714 Genealogical tree depicting the links between the kings of Poland and grand dukes of Lithuania with other monarchs, from the book by Nicolas Gueudeville (1654–1721), Atlas historique, ou Nouvelle Introduction..., Amsterdam, 1714 Popierius, vario raižinys 42,5 x 95,6 cm GEK-492, inv. Nr. VR-489 2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

78. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, Frederikas de Vitas (Frederik de Wit, 1630–1706), Amsterdamas, apie 1670 Map of the Kingdom of Poland and Grand Duchy of Lithuania, Frederik de Wit (1630–1706), Amsterdam, ca 1670 Popierius, spalvintas vario raižinys 52 x 62,5 cm GEK-493, inv. Nr. VR-490 2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

313

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

79. 5 litų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2009 5 litas coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio ir nikelio lydinys Ø 27,50 mm, masė 10,10 g GEK-494, inv. Nr. VR-491 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

80. 5 litų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2009 5 litas coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio ir nikelio lydinys Ø 27,50 mm, masė 10,10 g GEK-494, inv. Nr. VR-491 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

81. Mistinės šv. Kotrynos Aleksandrietės sužadėtuvės, autorius nežinomas, pagal Koredžą (Correggio, tikr. Antonio Allegri, 1489–1534), XIX a. The Mystical Engagement of Saint Catherine of Alexandria, unknown author, after Correggio (real name Antonio Allegri, 1489–1534), 19th c. Medis, aliejus 32 x 25,5 cm GEK-496, inv. Nr. VR-493 2009 m. padovanojo Saulius Karosas

82. 50 litų moneta, skirta Tytuvėnų architektūriniam ansambliui (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2009 50 litas coin dedicated to the Tytuvėnai Architectural Ensemble (from the series “Historical and Architectural Monuments of Lithuania”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-497, inv. Nr. VR-494 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

83. 50 litų moneta, skirta Tytuvėnų architektūriniam ansambliui (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2009 50 litas coin dedicated to the Tytuvėnai Architectural Ensemble (from the series “Historical and Architectural Monuments of Lithuania”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-498, inv. Nr. VR-495 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

84. Fransisko Suareso (Francisco Suárez, 1548–1617) knyga Metaphysicarvm Disputationum, in qvibvs et vniversa natvralis Theologia ordinatè traditur, et quæstiones ad omnes duodecim Aristotelis libros pertinentes, accuratè disputantur. Tomi dvo..., Ženeva, 1636 Francisco Suárez (1548–1617), Metaphysicarvm Disputationum, in qvibvs et vniversa natvralis Theologia ordinatè traditur, et quæstiones ad omnes duodecim Aristotelis libros pertinentes, accuratè disputantur. Tomi dvo..., Geneva, 1636 Popierius, ąžuolo mediena, oda, vario lydinys, įspaudai odoje 36,3 x 23 x 7,5 cm GEK-499, inv. Nr. VR-496 2009 m. padovanojo kunigas Julius Sasnauskas OFM ir Lietuvos bernardinų bendruomenė

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

314

85. Aurelijaus Augustino (Aurelius Augustinus, 354–430) knyga Omnivm opervm primvs [-decimvs] tomus, summa uigilantia repurgatorum a mendis innumeris, per Des. Erasvm Roteradamvm... Qvartvs tomvs: Opervm Divi Avrelii Avgvstini Hipponensis Episcopi Complectens Reliqva τῶν διδακτικῶν, Bazelis, 1528 Aurelius Augustinus (354–430), Omnivm opervm primvs [-decimvs] tomus, summa uigilantia repurgatorum a mendis innumeris, per Des. Erasvm Roteradamvm... Qvartvs tomvs: Opervm Divi Avrelii Avgvstini Hipponensis Episcopi Complectens Reliqva τῶν διδακτικῶν, Basel, 1528 Popierius, oda, ąžuolo mediena, vario lydinys 39 x 25,8 x 9 cm GEK-500, inv. Nr. VR-497 2009 m. padovanojo kunigas Julius Sasnauskas OFM ir Lietuvos bernardinų bendruomenė

86. Lietuvos vardo tūkstantmečio medalis, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2009 Medal commemorating the millennium of the mention of Lithuania’s name in historical sources, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 37,0 mm, masė 24 g GEK-501, inv. Nr. VR-498 2009 m. įsigyta iš UAB „Monetų namai“

87. Lietuvos vardo tūkstantmečio medalis, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2009 Medal commemorating the millennium of the mention of Lithuania’s name in historical sources, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 37,0 mm, masė 24 g GEK-502, inv. Nr. VR-499 2009 m. įsigyta iš UAB „Monetų namai“

88. 50 litų moneta, skirta Lietuvos gamtai (lietuvinė naktižiedė), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2009 50 litas coin on the theme of Lithuanian nature (Silene lithuanica), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-514, inv. Nr. VR-500 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

89. 50 litų moneta, skirta Lietuvos gamtai (lietuvinė naktižiedė), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2009 50 litas coin on the theme of Lithuanian nature (Silene lithuanica), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2009 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-515, inv. Nr. VR-501 2009 m. padovanojo Lietuvos bankas

90. Knyga Konstytucye Seymu Walnego Koronnego w Warszawie Roku MDCXI..., Varšuva, 1611 Konstytucye Seymu Walnego Koronnego w Warszawie Roku MDCXI..., Warsaw, 1611 Popierius 31 x 18,5 cm GEK-516, inv. Nr. VR-502 2009 m. įsigyta iš Algimanto Muzikevičiaus

315

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

91. Gotikinė spinta, Briugė, Flandrija, XV a. Gothic wardrobe, Bruges, Flanders, 15th c. Ąžuolo mediena, geležis, drožinėjimas, liejimas, kalstymas 121 x 123 x 39 cm GEK-517, inv. Nr. VR-503 2009 m. įsigyta iš Vytenio ir Laimės Lukšių

92. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, Tomas Makovskis (Tomasz Makowski, 1575–1630) ir Heselis Geritsas (Hessel Gerritsz, 1581–1632), Amsterdamas, 1635–1650 Map of the Grand Duchy of Lithuania, Tomasz Makowski (1575–1630) and Hessel Gerritsz (1581–1632), Amsterdam, 1635–1650 Popierius, spalvintas vario raižinys 84 x 81 cm GEK-518, inv. Nr. VR-504 2009 m. padovanojo Vytautas Stasys Abramauskas

93. Vilniaus vaizdas, Fransas Hogenbergas (Frans Hogenberg, apie 1535–1590), iš Georgo Brauno (Georg Braun, 1541–1622) knygos Urbium praecipuarum totius mundi, Kelnas, 1581 View over Vilnius, Frans Hogenberg (ca 1535–1590), from the book by Georg Braun (1541–1622), Urbium praecipuarum totius mundi, Cologne, 1581 Popierius, spalvintas vario raižinys 56 x 43 cm GEK-519, inv. Nr. VR-505 2009 m. padovanojo Vytautas Stasys Abramauskas

94. Alebarda, Saksonija, XVIII a. pab. Halberd, Saxony, late 18th c. Geležis, vario lydinys, medis, tekstilė, kalstymas, raižymas 228,6 x 29,5 cm GEK-520, inv. Nr. VR-506 2009 m. įsigyta iš antikvariato „Faganarms, Inc.“ (JAV)

95. Alebarda, Saksonija, XVIII a. pab. Halberd, Saxony, late 18th c. Geležis, vario lydinys, medis, tekstilė, kalstymas, raižymas 228,6 x 29,5 cm GEK-521, inv. Nr. VR-507 2009 m. įsigyta iš antikvariato „Faganarms, Inc.“ (JAV)

96. Gobelenas nenustatyta tema (Aleksandras Didysis ir Aristotelis?), Audenardė (?), Flandrija, XVII a. Tapestry of an undetermined theme (Alexander the Great and Aristoteles?), Oudenaarde (?), Flanders, 17th c. Vilna, šilkas 303 x 255 cm GEK-522, inv. Nr. VR-2 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

316

97. Verdiūra su paukščiu, Prancūzija (?), XVII a. Verdure with a bird, France (?), 17th c. Vilna, šilkas 260 x 253 cm GEK-523, inv. Nr. VR-3 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

98. Gobelenas Eitynės su drambliais, Žano Grenjė (Jean Grenier) arba Arno Puasonjė (Arnould Poissonier) dirbtuvės, Turnė, Flandrija, 1515–1520 Tapestry, Procession with Elephants, the workshop of Jean Grenier or Arnould Poissonier, Tournai, Flanders, 1515–1520 Vilna, šilkas 220 x 130 cm GEK-524, inv. Nr. VR-4 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

99. Gobelenas Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė, kartonai sukurti pagal Marteno de Voso (Maerten de Vos, 1532–1603) piešinį, Briuselis, Flandrija, 1580–1600 Tapestry, Wedding Celebration of Alexander the Great and Stateira, cartoon created after an illustration by Maerten de Vos (1532–1603), Brussels, Flanders, 1580–1600 Vilna, šilkas 354 x 363 cm GEK-525, inv. Nr. VR-6 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

100. Gobelenas Chlodvigo krikštas, Audenardė (?), Flandrija, XVI a. pab.–XVII a. pr. Tapestry, The Baptism of Clois I, Oudenaarde (?), Flanders, late 16th–early 17th c. Vilna, šilkas 336 x 465 cm GEK-526, inv. Nr. VR-28 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

101. Kristaus nuėmimas nuo kryžiaus, Palma Jaunesnysis (Palma il Giovane, tikr. Jacopo Negretti, 1544–1628), Italija, XVI a. pab.–XVII a. pr. Lowering of Christ from the Cross, Palma il Giovane (real name Jacopo Negretti, 1544–1628), Italy, late 16th–early 17th c. Drobė, aliejus 85 x 79 cm GEK-527, inv. Nr. VR-7 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

102. Kredensas, Prancūzija, apie 1580–1585 Credence, France, ca 1580–1585 Riešutmedžio mediena, geležis, drožinėjimas, liejimas, vaškavimas 225 x 119 x 49 cm GEK-528, inv. Nr. VR-47 2010 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

317

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

103. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės papulkininkio Anupro Prozoro portretas, autorius nežinomas, Lietuva (?), 1799 Portrait of the Deputy Colonel of the Grand Duchy of Lithuania Anupras Prozoras, unknown author, Lithuania (?), 1799 Drobė, aliejus 74 x 58 cm GEK-529, inv. Nr. VR-508 2010 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

104. Kristofo Hartknocho (Christoph Hartknoch, 1644–1687) knyga Respublica Polonica, Duobus Libris..., Frankfurtas, Leipcigas, 1687 Christoph Hartknoch (1644–1687), Respublica Polonica, Duobus libris..., Frankfurt, Leipzig, 1687 Popierius, oda 16,2 x 10,5 x 5,7 cm GEK-530, inv. Nr. VR-509 2010 m. padovanojo akademikas prof. habil. dr. Algimantas Miškinis (1929–2015)

105. Piterio Nazono (Pieter Nason, 1612–1688) tapyto Fryzijos, Groningeno ir Drentės vietininko kunigaikščio Vilhelmo Frydricho iš Nasau-Dyco (1613–1664) portreto kopija, XIX a. (?) Copy of a portrait by Pieter Nason (1612–1688) of the Stadtholder of Friesland, Groningen and Drenthe, William Frederick of Nassau-Dietz (1613–1664), 19th c. (?) Medis, aliejinė tapyba 115 x 92 cm GEK-531, inv. Nr. VR-510 2010 m. padovanojo akademikas prof. habil. dr. Algimantas Miškinis (1929–2015)

106. 10 litų moneta, skirta muzikai (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkai Rūta Ona Čigriejūtė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 10 litas coin on the theme of music (from the series “Lithuanian Culture“), designed by Rūta Ona Čigriejūtė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-532, inv. Nr. VR-511 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

107. 10 litų moneta, skirta muzikai (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkai Rūta Ona Čigriejūtė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 10 litas coin on the theme of music (from the series “Lithuanian Culture“), designed by Rūta Ona Čigriejūtė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-533, inv. Nr. VR-512 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

108. Lietuvos Respublikos apyvartinių monetų rinkinys, Lietuva, 2010 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2010, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-534, inv. Nr. VR-513 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

318

109. Lietuvos Respublikos apyvartinių monetų rinkinys, Lietuva, 2010 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2010, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-535, inv. Nr. VR-514 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

110. Medžioklinis durklas su Lenkijos ir Lietuvos herbais, Lenkija, apie 1720–1730 Hunting knife with the coats of arms of Poland and Lithuania, Poland, ca 1720–1730 Geležis, kaulas, raižymas, drožinėjimas Ilgis 70,50 cm GEK-536, inv. Nr. VR-515 2010 m. įsigyta aukcione „Hermann Historica“ (Vokietija)

111. Kazimiero Semenavičiaus (apie 1600–apie 1651) knyga Grand art d'artillerie. Par le Sieur Casimir Siemienowicz Chevalier Litvanien. Iadis Lieutenant General de l'Artillerie dans le Royaume de Pologne. Mise en François par Pierre Noizet Macerien, Amsterdamas, 1651 Kazimieras Semenavičius (Latin Casimir Siemienowicz, ca 1600–ca 1651), Grand art d'artillerie. Par le Sieur Casimir Siemienowicz Chevalier Litvanien. Iadis Lieutenant General de l'Artillerie dans le Royaume de Pologne. Mise en François par Pierre Noizet Macerien, Amsterdam, 1651 Popierius, oda 32 x 21,5 cm GEK-537, inv. Nr. VR-516 2010 m. įsigyta aukcione „Christie's“ (Paryžius, Prancūzija)

112. Taurė su dangteliu, Lietuva (?), XVII a. II ketv. Goblet with a lid, Lithuania (?), second quarter of the 17th c. Sidabras, liejimas, kalstymas, graviravimas, puncavimas, auksavimas Aukštis su dangteliu 31 cm, aukštis be dangtelio 20,7 cm, pėdos Ø 12 cm GEK-538, inv. Nr. VR-517 2010 m. įsigyta iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus

113. Taurė, Lietuva, XVII a. II ketv. Goblet, Lithuania, second quarter of the 17th c. Sidabras, liejimas, kalstymas, auksavimas Aukštis 22,8 cm, pėdos Ø 12 cm GEK-539, inv. Nr. VR-518 2010 m. įsigyta iš monsinjoro Juozapo Antanavičiaus

114. Levino Lemnijaus (Levinus Lemnius, 1505–1568) knyga Medici zirizaei occvlta natvræ miracvla..., Antverpenas, 1567 Levinus Lemnius (1505–1568), Medici zirizaei occvlta natvræ miracvla..., Antwerp, 1567 Popierius, oda 16,2 x 10,5 x 3,2 cm GEK-540, inv. Nr. VR-519 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

319

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

115. Vincento Fabricijaus (Wincenty Fabricius, 1613–1667) knyga Orationes civiles, Ad Serenissimos, Potentissimosque Poloniæ Reges, nomine publico habitæ: Dissertationes... Epistolæ... Poemata..., Frankfurtas, Leipcigas, 1685 Wincenty Fabricius (1613–1667), Orationes civiles, Ad Serenissimos, Potentissimosque Poloniæ Reges, nomine publico habitæ: Dissertationes... Epistolæ... Poemata…, Frankfurt, Leipzig, 1685 Popierius, oda 16,6 x 11 x 4,5 cm GEK-541, inv. Nr. VR-520 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

116. Knyga Mercure historique et politique..., Haga, 1700 Mercure historique et politique..., Hague, 1700 Popierius, oda 13,1 x 7,5 x 3 cm GEK-542, inv. Nr. VR-521 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

117. Markuso Zuverijaus van Bokshorno (Marcus Zuerius van Boxhorn, 1612–1653) knyga Respublica Moscoviæ et Urbes, Lionas, 1630 Marcus Zuerius van Boxhorn (1612–1653), Respublica Moscoviæ et Urbes, Lyon, 1630 Popierius, oda 11,7 x 6,6 x 3 cm GEK-543, inv. Nr. VR-522 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

118. Knyga The Modern Part of the Universal History..., t. XII, Londonas, 1762 The Modern Part of the Universal History..., Vol. XII, London, 1762 Popierius, oda 36,2 x 24 x 4,5 cm GEK-544, inv. Nr. VR-523 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

119. Grafikos darbas, vaizduojantis Lenkijos kariuomenės kapituliaciją ties Krokuva 1655 m. spalio 16 d. ir ties Sandomieru 1655 m. lapkričio 3 d., pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) knygos De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Graphic art work, depicting the Polish army’s capitulation near Krakow on October 16, 1655 and near Sandomierz on November 3, 1655, after a drawing by Erik Jönsson Dahlbergh (1625–1703) from the book by Samuel Pufendorf (1632–1694), De Rebus a Carolo Gustavo..., Nuremberg, 1696 Popierius, vario raižinys 35,5 x 41,5 cm GEK-545, inv. Nr. VR-524 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

120. Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultį 1657 m. gegužės 11 d., pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį, raižytojas Nikolia Perelis (Nicolas Perelle, 1631–1695), iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) knygos De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Graphic art work, depicting the siege of the city and castle of Lithuanian Brest on May 11, 1657, after a drawing by Erik Jönsson Dahlbergh (1625–1703), engraved by Nicolas Perelle (1631–1695), from the book by Samuel Pufendorf (1632–1694), De Rebus a Carolo Gustavo..., Nuremberg, 1696 Popierius, vario raižinys 34,5 x 52,3 cm GEK-546, inv. Nr. VR-525 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

320

121. Laikraštis The London Gazette, Londonas, 1684 m. sausio 5–8 d., Nr. 1997 The London Gazette newspaper, London, January 5–8, 1684, No. 1997 Popierius 29,7 x 18,5 cm GEK-547, inv. Nr. VR-526 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

122. Laikraštis The London Gazette, Londonas, 1705 m. spalio 18–22 d., Nr. 4168 The London Gazette newspaper, London, October 18–22, 1705, No. 4168 Popierius 30,4 x 18,1 cm GEK-548, inv. Nr. VR-527 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

123. Per 1794 m. sukilimą išleistas 4 auksinų iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 4 zloty released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Popierius 5 x 8,5 cm GEK-549, inv. Nr. VR-528 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

124. Per 1794 m. sukilimą išleistas 4 auksinų iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 4 zloty released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Popierius 4,6 x 8,4 cm GEK-550, inv. Nr. VR-529 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

125. Per 1794 m. sukilimą išleistas 4 auksinų iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 4 zloty released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Popierius 4,9 x 8,4 cm GEK-551, inv. Nr. VR-530 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

126. Per 1794 m. sukilimą išleistas 10 auksinų iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 10 zloty released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Spausdino Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvė Popierius 18,4 x 9,6 cm GEK-552, inv. Nr. VR-531 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

321

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

127. Per 1794 m. sukilimą išleistas 25 auksinų iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 25 zloty released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Spausdino Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvė Popierius 18,3 x 9,8 cm GEK-553, inv. Nr. VR-532 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

128. Per 1794 m. sukilimą išleistas 25 auksinų iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 25 zloty released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Spausdino Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvė Popierius 18 x 9,7 cm GEK-554, inv. Nr. VR-533 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

129. Per 1794 m. sukilimą išleistas 50 auksinų iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 50 zloty released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Spausdino Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvė Popierius 18,4 x 9,7 cm GEK-555, inv. Nr. VR-534 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

130. Per 1794 m. sukilimą išleistas 100 auksinų iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 100 zloty released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Spausdino Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvė Popierius 17,5 x 9,6 cm GEK-556, inv. Nr. VR-535 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

131. Per 1794 m. sukilimą išleistas 5 grašių iždo bilietas, dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852), Varšuva, Lenkija A treasury ticket worth 5 groschen released during the 1794 uprising, designed by Karol Michał Gröll (1770–1852), Warsaw, Poland Popierius 6,5 x 4,5 cm GEK-557, inv. Nr. VR-536 2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

132. 1 lito moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 1 litas coin to commemorate the 600th anniversary of the Battle of Grunwald, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,3 mm, masė 6,25 g GEK-558, inv. Nr. VR-537 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

322

133. 1 lito moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 1 litas coin to commemorate the 600th anniversary of the Battle of Grunwald, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,3 mm, masė 6,25 g GEK-559, inv. Nr. VR-538 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

134. 50 litų moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 50 litas coin to commemorate the 600th anniversary of the Battle of Grunwald, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-560, inv. Nr. VR-539 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

135. 50 litų moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 50 litas coin to commemorate the 600th anniversary of the Battle of Grunwald, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-561, inv. Nr. VR-540 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

136. 500 litų moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 500 litas coin to commemorate the 600th anniversary of the Battle of Grunwald, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 33,00 mm, masė 31,00 g GEK-562, inv. Nr. VR-541 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

137. 500 litų moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2010 500 litas coin to commemorate the 600th anniversary of the Battle of Grunwald, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 33,00 mm, masė 31,00 g GEK-563, inv. Nr. VR-542 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

138. 10 centų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2010 10 cent coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, cinko ir nikelio lydinys Ø 17,00 mm, masė 2,60 g GEK-564, inv. Nr. VR-543 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

323

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

139. 10 centų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2010 10 cent coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, cinko ir nikelio lydinys Ø 17,00 mm, masė 2,60 g GEK-565, inv. Nr. VR-544 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

140. 20 centų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2010 20 cent coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, cinko ir nikelio lydinys Ø 20,50 mm, masė 4,80 g GEK-566, inv. Nr. VR-545 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

141. 20 centų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2010 20 cent coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, cinko ir nikelio lydinys Ø 20,50 mm, masė 4,80 g GEK-567, inv. Nr. VR-546 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

142. 1 lito moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2010 1 litas coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,30 mm, masė 6,25 g GEK-568, inv. Nr. VR-547 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

143. 1 lito moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2010 1 litas coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,30 mm, masė 6,25 g GEK-569, inv. Nr. VR-548 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

144. 2 litų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2010 2 litas coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, nikelio ir vario, aliuminio, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-570, inv. Nr. VR-549 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

324

145. 2 litų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2010 2 litas coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, nikelio ir vario, aliuminio, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-571, inv. Nr. VR-550 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

146. Skulptūra Barbora Radvilaitė, Stanislovas Kuzma (1947–2012), Lietuva, 2010 Sculpture, Barbara Radziwiłł, Stanislovas Kuzma (1947–2012), Lithuania, 2010 Marmuras 72 x 40 x 22 cm GEK-572, inv. Nr. VR-551 2010 m. įsigyta iš Stanislovo Kuzmos (1947–2012)

147. Knyga Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmiu dwasiszku ant Garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczioms Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos..., parengė Samuelis Nerlichas (1765–1843), Mintauja, 1877 Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmiu dwasiszku ant Garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczioms Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos..., compiled by Samuel Nerlich (1765–1843), Mitau, 1877 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 18,5 x 12,5 x 4 cm GEK-573, inv. Nr. VR-552 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

148. Knyga Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jezaus Kristaus, su didźiu dabojimu pérguldijtas, o ánt Garbês Diewui Traicej’ Szwentoj’ wienatijam, Lietuvos źmonéms ánt iszganitingos naudôs iszspáustas, Mintauja, 1844 Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jezaus Kristaus, su didźiu dabojimu pérguldijtas, o ánt Garbês Diewui Traicej’ Szwentoj’ wienatijam, Lietuvos źmonéms ánt iszganitingos naudôs iszspáustas, Mitau, 1844 Popierius, oda 18,7 x 12 x 4,4 cm GEK-574, inv. Nr. VR-553 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

149. Į foliantą įrištos trys knygos: Ignoto Lasockio (Ignacy Lasocki, 1866–1933) Maža dovanėlė kaliedojant paveikslėlių vietoje – apie Spaviednį, Kaunas, 1905; Alfonso Marijos de Liguorio (Alfonso Maria de’ Liguori, 1696–1787) Dvasiškas maistas Kristaus Sužieduotinei par šv. Alfonsą Liguorą. Knyga Pirma, Ryga, 1906; Šventa musu Viešpaties Jezaus Kristaus Evangelija ir apaštalų darbai, Kaunas, 1906 Three books bound into a folio: Ignacy Lasocki (1866–1933), Maža dovanėlė kaliedojant paveikslėlių vietoje – apie Spaviednį, Kaunas, 1905; Alfonso Maria de’ Liguori (1696–1787), Dvasiškas maistas Kristaus Sužieduotinei par šv. Alfonsą Liguorą. Knyga Pirma, Riga, 1906; Šventa musu Viešpaties Jezaus Kristaus Evangelija ir apaštalų darbai, Kaunas, 1906 Popierius, oda 17 x 11 x 3 cm GEK-575, inv. Nr. VR-554 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

150. Juozapo Arnulfo Giedraičio (1757–1838) knyga Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu lietuwiszku leżuwiu iszgulditas par Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa żiemayciu, żenklinika s. Stanislowo, Vilnius, 1816 Juozapas Arnulfas Giedraitis (1757–1838), Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu lietuwiszku leżuwiu iszgulditas par Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa żiemayciu, żenklinika s. Stanislowo, Vilnius, 1816 Popierius, oda, įspaudai odoje 20,5 x 16,4 x 3,5 cm GEK-576, inv. Nr. VR-555 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

325

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

151. Johano Arndto (Johann Arndt, 1555–1621) knyga Nabasztininko Jono Oranto, buwusio wyriausio Wyskupo Kunigaiksztystėje Lyneburkij. Szeszos knygos apie tikra krikszczionuma, apie naudingą prisiwertimą, szirdingą gailestį ir smutką del grieku, kaip ir apie tikrą tikėjimą, ir szwentą gyvenimą wiernu krikszczioniu, Tilžė, 1911 Johann Arndt (1555–1621), Nabasztininko Jono Oranto, buwusio wyriausio Wyskupo Kunigaiksztystėje Lyneburkij. Szeszos knygos apie tikra krikszczionuma, apie naudingą prisiwertimą, szirdingą gailestį ir smutką del grieku, kaip ir apie tikrą tikėjimą, ir szwentą gyvenimą wiernu krikszczioniu, Tilsit, 1911 Popierius, dirbtinė oda, vario lydinys, įspaudai odoje 20,2 x 12,7 x 6 cm GEK-577, inv. Nr. VR-556 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

152. Knyga Wisokios naujos giesmes, arba Ewangeliszki psalmai, kurios pirm to taipo po wieną kaip ir po keles į maźas knygeles suraszytos buwo, ale dabar i wienas knygas surinktos ir ant welijimo keliu nubaźnu dusziu į druką padutos, sudarė Kristijonas Endrikis Mertikaitis (apie 1775–prieš 1856), Klaipėda, 1897 Wisokios naujos giesmes, arba Ewangeliszki psalmai, kurios pirm to taipo po wieną kaip ir po keles į maźas knygeles suraszytos buwo, ale dabar i wienas knygas surinktos ir ant welijimo keliu nubaźnu dusziu į druką padutos, compiled by Kristijonas Endrikis Mertikaitis (ca 1775–before 1856), Memel, 1897 Popierius, oda, vario lydinys, įspaudai odoje, auksavimas 17,5 x 10,5 x 5,8 cm GEK-578, inv. Nr. VR-557 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

153. Aulo Gelijaus (Aulus Gellius, apie 125–apie 180) knyga Noctium atticarum libri XX..., Cveibriukenas, 1784 Aulus Gellius (ca 125–ca 180), Noctium atticarum libri XX..., Zweibrücken, 1784 Popierius, dirbtinė oda 22 x 13,4 x 3 cm GEK-579, inv. Nr. VR-558 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

154. Knyga senąja slavų kalba A book in Old Slavic Popierius, dermantinas 19,5 x 12,7 x 3 cm GEK-580, inv. Nr. VR-559 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

155. Knyga senąja slavų kalba A book in Old Slavic Popierius, oda, medis, vario lydinys 24,4 x 19,2 x 9,5 cm GEK-581, inv. Nr. VR-560 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

156. Michailo Nikolajevičiaus Zagoskino (Михаил Николаевич Загоскин, 1789–1852) knyga Рославлевъ, или Русские въ 1812 году, d. II, Maskva, 1831 Mikhail Nikolayevich Zagoskin (Михаил Николаевич Загоскин, 1789–1852), Рославлевъ, или Русские въ 1812 году, Pt. II, Moscow, 1831 Popierius, oda 18 x 12 x 2,3 cm GEK-582, inv. Nr. VR-561 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

326

157. Knyga Библейская история сокращенно извлеченная изъ священныхъ книгъ Ветхaго и Новaго Завета, Sankt Peterburgas, 1864 Библейская история сокращенно извлеченная изъ священныхъ книгъ Ветхaго и Новaго Завета, Saint Petersburg, 1864 Popierius, oda 17,6 x 12,4 x 1,5 cm GEK-583, inv. Nr. VR-562 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

158. Knyga senąja slavų kalba, Rusija, XIX a. A book in Old Slavic, Russia, 19th c. Popierius, oda, įspaudai odoje 37 x 25 x 5 cm GEK-584, inv. Nr. VR-563 2010 m. padovanojo Sigitas Norvaišas

159. Ragas su Lenkijos ir Lietuvos jungtiniu herbu, Lenkija arba Vokietija, XIX a. Horn with the joint coat of arms of Poland and Lithuania, Poland or Germany, 19th c. Kaulas, drožinėjimas, raižymas Ilgis 42 cm GEK-585, inv. Nr. VR-564 2010 m. įsigyta aukcione „Cambi sas di Matteo Cambi & C.“ (Italija)

160. Žalgirio pergalė, Vladimiras Kasatkinas (1924–2013), Lietuva, 1981–1983 Triumph at Grunwald, Vladimiras Kasatkinas (1924–2013), Lithuania, 1981–1983 Drobė, aliejus 165 x 140 cm GEK-586, inv. Nr. VR-565 2010 m. padovanojo Vladimiras Kasatkinas (1924–2013)

161. Senovinė lietuvių pilis, Vladimiras Kasatkinas (1924–2013), Lietuva, 1987 Early Lithuanian Castle, Vladimiras Kasatkinas (1924–2013), Lithuania, 1987 Kartonas, aliejus 44 x 65 cm GEK-587, inv. Nr. VR-566 2010 m. padovanojo Vladimiras Kasatkinas (1924–2013)

162. 50 litų moneta, skirta Biržų piliai (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), dailininkas Vytautas Narutis, Lietuva, 2010 50 litas coin dedicated to Biržai Castle (from the series “Historical and Architectural Monuments of Lithuania“), designed by Vytautas Narutis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-588, inv. Nr. VR-567 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

327

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

163. 50 litų moneta, skirta Biržų piliai (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), dailininkas Vytautas Narutis, Lietuva, 2010 50 litas coin dedicated to Biržai Castle (from the series “Historical and Architectural Monuments of Lithuania“), designed by Vytautas Narutis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-589, inv. Nr. VR-568 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

164. 50 litų moneta, skirta Lietuvos gamtai (vijūnas), dailininkai Vytautas Narutis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2010 50 litas coin on the theme of Lithuanian nature (Misgurnus fossilis), designed by Vytautas Narutis and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-590, inv. Nr. VR-569 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

165. 50 litų moneta, skirta Lietuvos gamtai (vijūnas), dailininkai Vytautas Narutis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2010 50 litas coin on the theme of Lithuanian nature (Misgurnus fossilis), designed by Vytautas Narutis and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2010 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-591, inv. Nr. VR-570 2010 m. padovanojo Lietuvos bankas

166. Pastatomas kryžius, pagal Džambolonjos (Giambologna, 1529–1608) modelį, Italija, XVII a. Standing cross, based on a model by Giambologna (1529–1608), Italy, 17th c. Medis, vario lydinys, liejimas, auksavimas 60,2 x 26,1 cm GEK-592, inv. Nr. VR-571 2010 m. įsigyta aukcione „Sotheby's“ (Jungtinė Karalystė)

167. Konvoliutas iš dviejų knygų: Olauso Magnuso (Olaus Magnus, 1490–1557) Historia de Gentibvs Septentrionalibvs, Antverpenas, 1558, ir Zigmanto Herberšteino (Siegmund Freiherr von Herberstein, 1486–1566) Rerum Moscoviticarum Commentarii, Sigismundo Libero autore, Antverpenas, 1557 Convolute of two books: Olaus Magnus (1490–1557), Historia de Gentibvs Septentrionalibvs, Antwerp, 1558; Siegmund Freiherr von Herberstein (1486–1566), Rerum Moscoviticarum Commentarii, Sigismundo Libero autore, Antwerp, 1557 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 16 x 11 x 4,4 cm GEK-593, inv. Nr. VR-572 2010 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

168. Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677) knyga Miscellanea Rervm ad Statum Ecclesiasticum in Magno Litvaniae Dvcatv pertinentium, Vilnius, 1650 Albert Wijuk Kojałowicz (1609–1677), Miscellanea Rervm ad Statum Ecclesiasticum in Magno Litvaniae Dvcatv pertinentium, Vilnius, 1650 Popierius, oda, įspaudai odoje 18,5 x 14,8 x 1,5 cm GEK-594, inv. Nr. VR-573 2010 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

328

169. Antonijaus Posevino (Antonio Possevino, 1534–1611) knyga Moskovia, Antverpenas, 1587 Antonio Possevino (1534–1611), Moskovia, Antwerp, 1587 Popierius, oda 16,5 x 11,8 x 2 cm GEK-595, inv. Nr. VR-574 2010 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

170. Stanislovo Kobežickio (Stanisław Kobierzycki, apie 1600–1665) knyga Historia Vladislai Poloniae et Sueciae Principis..., Dancigas, 1655 Stanisław Kobierzycki (ca 1600–1665), Historia Vladislai Poloniae et Sueciae Principis..., Danzig, 1655 Popierius, oda 23 x 20 x 7 cm GEK-596, inv. Nr. VR-575 2010 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

171. 2011 m. laidos numizmatinių apyvartinių monetų su atminimo ženklu rinkinys, Lietuva, 2011 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2011 with a commemorative symbol, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-620, inv. Nr. VR-576 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

172. 2011 m. laidos numizmatinių apyvartinių monetų su atminimo ženklu rinkinys, Lietuva, 2011 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2011 with a commemorative symbol, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-621, inv. Nr. VR-577 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

173. Moteris su perlo auskaru, autorius nežinomas, Prancūzija arba Flandrija, XVII a. Woman with a Pearl Earring, unknown author, France or Flanders, 17th c. Medis, aliejus, 34,6 x 26,7 cm GEK-622, inv. Nr. VR-578 2011 m. įsigyta aukcione „Sotheby's“ (Niujorkas, JAV)

174. 50 litų moneta, skirta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-osioms metinėms, dailininkas Rimantas Eidėjus, Lietuva, 2011 50 litas coin dedicated to the 150th anniversary of the birth of Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, designed by Rimantas Eidėjus, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-623, inv. Nr. VR-579 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

329

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

175. 50 litų moneta, skirta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-osioms metinėms, dailininkas Rimantas Eidėjus, Lietuva, 2011 50 litas coin dedicated to the 150th anniversary of the birth of Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, designed by Rimantas Eidėjus, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-624, inv. Nr. VR-580 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

176. 10 litų moneta, skirta teatrui (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2011 10 litas coin on the theme of theatre (from the series “Lithuanian Culture”), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-625, inv. Nr. VR-581 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

177. 10 litų moneta, skirta teatrui (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2011 10 litas coin on the theme of theatre (from the series “Lithuanian Culture”), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-626, inv. Nr. VR-582 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

178. Lenkijos ir Lietuvos valdovų genealogija, Anri Abraamas Šatlenas (Henry Abraham Châtelain, 1684–1743), Amsterdamas, 1720 Genealogy of the rulers of Poland and Lithuania, Henry Abraham Châtelain (1684–1743), Amsterdam, 1720 Popierius, spalvintas vario raižinys 45,5 x 54,2 cm GEK-627, inv. Nr. VR-583 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

179. Lietuvos žemėlapis su Polocko, Vitebsko, Mscislavo vaivadijomis ir dalimi Minsko bei Smolensko vaivadijų, Nikolia Sansonas (Nicolas Sanson, 1600–1667), Paryžius, 1665 Map of part of Lithuania including the palatinates of Polotsk, Vitebsk and Mstislaw, and parts of the Minsk and Smolensk palatinates, Nicolas Sanson (1600–1667), Paris, 1665 Popierius, vario raižinys 44,3 x 58 cm GEK-628, inv. Nr. VR-584 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

180. Lietuvos dalies su Minsko ir Mscislavo vaivadijomis žemėlapis, Nikolia Sansonas (Nicolas Sanson, 1600–1667), Paryžius, 1666 Map of part of Lithuania with the palatinates of Minsk and Mstislaw, Nicolas Sanson (1600–1667), Paris, 1666 Popierius, spalvintas vario raižinys 45,5 x 60 cm GEK-629, inv. Nr. VR-585 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

330

181. Grafikos darbas Pilypavo mūšis, iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Graphic art work titled The Battle of Filipów, from the book by Samuel Pufendorf (1632–1694) De Rebus a Carolo Gustavo..., Nuremberg, 1696 Popierius, vario raižinys 36,7 x 41,5 cm GEK-630, inv. Nr. VR-586 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

182. Grafikos darbas Sandomiero apgultis, pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Graphic art work titled Seige of Sandomierz, after a drawing by Erik Jönsson Dahlbergh (1625–1703) from the book by Samuel Pufendorf (1632–1694) De Rebus a Carolo Gustavo..., Nuremberg, 1696 Popierius, vario raižinys 34,1 x 50,6 cm GEK-631, inv. Nr. VR-587 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

183. Grafikos darbas Daugpilio (Dunaburgo) lietuvių ir lenkų tvirtovė, iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Graphic art work titled The Daugpils (Dunaburg) Lithuanian and Polish Fortress, from the book by Samuel Pufendorf (1632–1694) De Rebus a Carolo Gustavo..., Nuremberg, 1696 Popierius, vario raižinys 36 x 41,5 cm GEK-632, inv. Nr. VR-588 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

184. Jurgio Radvilos portretas, Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), Antverpenas, 1600–1602 Portrait of Jerzy Radziwiłł, Dominicus Custos (1560–1612), Antwerp, 1600–1602 Popierius, vario raižinys 27,4 x 17,6 cm GEK-633, inv. Nr. VR-589 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

185. Eustachijaus Valavičiaus portretas, Lukas Kilianas (Lucas Kilian, 1579–1637), Augsburgas, 1621 Portrait of Eustachijus Valavičius, Lucas Kilian (1579–1637), Augsburg, 1621 Popierius, vario raižinys 20,4 x 13,6 cm GEK-634, inv. Nr. VR-590 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

186. Žygimanto Vazos portretas, Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), Theatrum Europaeum..., t. 2 (2 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1637, p. 70, taip pat t. 2 (3 leidimas), 1646, p. 83, ir t. 2 (4 leidimas), 1679, p. 83 Portrait of Sigismund Vasa, Matthäus Merian the Elder (1593–1650), from the book Theatrum Europaeum..., Vol. 2 (2nd Edition), Frankfurt am Main, 1637, p. 70, also in Vol. 2 (3rd Edition), 1646, p. 83, and Vol. 2 (4th edition), 1679, p. 83 Popierius, vario raižinys 31,7 x 20,4 cm GEK-635, inv. Nr. VR-591 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

331

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

187. Vladislovo Vazos portretas, Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 3 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1639, p. 9, 10, taip pat t. 3 (2 leidimas), 1644, p. 9, 10, ir t. 3 (3 leidimas), 1670, p. 9, 10 Portrait of Ladislaus Vasa, Matthäus Merian the Elder (1593–1650), from the book Theatrum Europaeum..., Vol. 3 (1st Edition), Frankfurt am Main, 1639, p. 9, 10, also in Vol. 3 (2nd Edition), 1644, p. 9, 10, and Vol. 3 (3rd Edition), 1670, p. 9, 10 Popierius, vario raižinys 32,4 x 20,3 cm GEK-636, inv. Nr. VR-592 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

188. Jono Kazimiero Vazos portretas, Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 6 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1652, p. 547, taip pat t. 6 (2 leidimas), 1663, p. 547 Portrait of John Casimir Vasa, Matthäus Merian the Elder (1593–1650), from the book Theatrum Europaeum..., Vol. 6 (1st Edition), Frankfurt am Main, 1652, p. 547, also Vol. 6 (2nd Edition), 1663, p. 547 Popierius, vario raižinys 24,8 x 18,8 cm GEK-637, inv. Nr. VR-593 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

189. Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas, autorius nežinomas, iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 10, Frankfurtas prie Maino, 1677, il. 31 Portrait of Michael Korybut Wisniowiecki, unknown author, from the book Theatrum Europaeum..., Vol. 10, Frankfurt am Main, 1677, il. 31 Popierius, vario raižinys 20,7 x 15,1 cm GEK-638, inv. Nr. VR-594 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

190. Kristupo Žygimanto Paco portretas, Johanas Frankas (Johann Franck), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) veikalo Historia di Leopoldo Cesare..., t. III, Viena, 1670 Portrait of Krzysztof Zygmunt Pac, Johann Franck, from the book by Galeazzo Gualdo Priorato (1606–1678), Historia di Leopoldo Cesare..., Vol. III, Vienna, 1670 Popierius, vario raižinys 29,1 x 19,3 cm GEK-639, inv. Nr. VR-595 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

191. Mykolo Kazimiero Paco portretas, Adrianas van Bliumenas (Adriaen van Bloemen, 1639–apie 1693), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) veikalo Historia di Leopoldo Cesare..., t. III, Viena, 1674 Portrait of Michał Kazimierz Pac, Adriaen van Bloemen (1639–ca 1693), from the book by Galeazzo Gualdo Priorato (1606–1678), Historia di Leopoldo Cesare..., Vol. III, Vienna, 1674 Popierius, vario raižinys 29,1 x 18,9 cm GEK-640, inv. Nr. VR-596 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

192. Jonušo Radvilos portretas, Mauricijus Langas (Mauritius Lang), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) veikalo Historia di Leopoldo Cesare..., t. 1, Viena, 1670 Portrait of Janusz Radziwiłł, Mauritius Lang, from the book by Galeazzo Gualdo Priorato (1606–1678), Historia di Leopoldo Cesare..., Vol. 1, Vienna, 1670 Popierius, vario raižinys 30,9 x 20,6 cm GEK-641, inv. Nr. VR-597 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

332

193. Eleonoros Marijos Juozapos Habsburgaitės portretas, Nikolia de Larmesenas (Nicolas de Larmessin), Paryžius, 1689 Portrait of Eleanor Maria Josefa of Austria, Nicolas de Larmessin, Paris, 1689 Popierius, vario raižinys 29,1 x 20,3 cm GEK-642, inv. Nr. VR-598 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

194. Mikalojaus Radvilos Rudojo portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Portrait of Mikołaj “the Red” Radziwiłł, from the book by Franz Christoph von Khevenhüller (1588–1650), Annales Ferdinandei..., Leipzig, 1721–1726 Popierius, vario raižinys 34,2 x 21,3 cm GEK-643, inv. Nr. VR-599 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

195. Henriko Valua portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Portrait of Henry Valois, from the book by Franz Christoph von Khevenhüller (1588–1650), Annales Ferdinandei..., Leipzig, 1721–1726 Popierius, vario raižinys 33,3 x 21,3 cm GEK-644, inv. Nr. VR-600 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

196. Elžbietos Habsburgaitės portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Portrait of Elisabeth of Austria, from the book by Franz Christoph von Khevenhüller (1588–1650), Annales Ferdinandei..., Leipzig, 1721–1726 Popierius, vario raižinys 33,7 x 20 cm GEK-645, inv. Nr. VR-601 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

197. Kotrynos Habsburgaitės portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Portrait of Catherine of Austria, from the book by Franz Christoph von Khevenhüller (1588–1650), Annales Ferdinandei..., Leipzig, 1721–1726 Popierius, vario raižinys 34,2 x 20,2 cm GEK-646, inv. Nr. VR-602 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

198. Onos Habsburgaitės portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Portrait of Anne of Austria, from the book by Franz Christoph von Khevenhüller (1588–1650), Annales Ferdinandei..., Leipzig, 1721–1726 Popierius, vario raižinys 34,2 x 20,5 cm GEK-647, inv. Nr. VR-603 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

333

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

199. Konstancijos Habsburgaitės portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Portrait of Constance of Austria, from the book by Franz Christoph von Khevenhüller (1588–1650), Annales Ferdinandei..., Leipzig, 1721–1726 Popierius, vario raižinys 33,3 x 21,5 cm GEK-648, inv. Nr. VR-604 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

200. Cecilijos Renatos Habsburgaitės portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Portrait of Cecilia Renata of Austria, from the book by Franz Christoph von Khevenhüller (1588–1650), Annales Ferdinandei..., Leipzig, 1721–1726 Popierius, vario raižinys 33,7 x 20,2 cm GEK-649, inv. Nr. VR-605 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

201. Liudvikos Marijos Gonzagos portretas, autorius nežinomas, Paryžius, 1830 Portrait of Marie Louise Gonzaga, unknown author, Paris, 1830 Popierius, plieno raižinys 26,2 x 17,1 cm GEK-650, inv. Nr. VR-606 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

202. Augusto III portretas, dailininkas Francas Lipoltas (Franz Lippoldt, 1688– 1768), raižytojas Johanas Jakobas Klainšmitas (Johann Jacob Kleinschmidt, 1687–1772), Augsburgas (?), apie 1750 Portrait of Augustus III, painter Franz Lippoldt (1688–1768), engraver Johann Jacob Kleinschmidt (1687–1772), Augsburg (?), ca 1750 Popierius, vario raižinys 32 x 20,2 cm GEK-651, inv. Nr. VR-607 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

203. Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas, Johanas Esajasas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788), pagal Ubaldą Bonvičinį (Ubaldo Bonvicini), Paryžius, 1770 Portrait of Stanislaus Augustus Poniatowski, Johann Esaias Nilson (1721–1788), after Ubaldo Bonvicini, Paris, 1770 Popierius, vario raižinys 37,7 x 22,8 cm GEK-652, inv. Nr. VR-608 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

204. Jono Karolio Chodkevičiaus portretas, Karolis Majeris (Carol Mayer), Niurnbergas, 1830 Portrait of Jan Karol Chodkiewicz, Carol Mayer, Nuremberg, 1830 Popierius, mecotinta 30,3 x 24,2 cm GEK-653, inv. Nr. VR-609 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

334

205. Henriko Valua portretas, Paryžius, 1830 Portrait of Henry of Valois, Paris, 1830 Signatūros: „Durand del.“, „Breton sc.“ Popierius, spalvinta graviūra 22 x 13,8 cm GEK-654, inv. Nr. VR-610 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

206. Kęstučio portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Kęstutis, Paris, 1830–1840 Signatūra – „de l’Impre. de Leclere“ Popierius, plieno raižinys 27,3 x 17,6 cm GEK-655, inv. Nr. VR-611 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

207. Birutės portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Birutė, Paris, 1830–1840 Signatūra – „de l’Impre. de Leclere.“ Popierius, plieno raižinys 26,5 x 17,1 cm GEK-656, inv. Nr. VR-612 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

208. Žygimanto Augusto portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Sigismund Augustus, Paris, 1830–1840 Signatūra – „de l’impre. de Leclere.“ Popierius, litografija 26,3 x 18,2 cm GEK-657, inv. Nr. VR-613 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

209. Barboros Radvilaitės portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Barbara Radziwill, Paris, 1830–1840 Signatūra – „de l’Impre. de Leclère.“ Popierius, litografija 28,3 x 19,2 cm GEK-658, inv. Nr. VR-614 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

210. Žygimanto Senojo portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Sigismund the Old, Paris, 1830–1840 Signatūros: „Vernier. del“, „Lemaitre. direxit.“, „Laderer. Sc.“ Popierius, litografija 20,4 x 12,5 cm GEK-659, inv. Nr. VR-615 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

335

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

211. Jono Sobieskio portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of John Sobieski, Paris, 1830–1840 Signatūra – „Impe. de Leclère.“ Popierius, litografija 26,4 x 17,8 cm GEK-660, inv. Nr. VR-616 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

212. Jono Sobieskio portretas, Džeimsas Hopvudas (James Hopwood, 1795–1855), pagal Pranciškų Smuglevičių (1745–1807), Paryžius, 1830–1840 Portrait of John Sobieski, James Hopwood (1795–1855), after Pranciškus Smuglevičius (1745–1807), Paris, 1830–1840 Popierius, litografija 26,4 x 18,9 cm GEK-661, inv. Nr. VR-617 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

213. Augusto Stipriojo portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Augustus the Strong, Paris, 1830–1840 Popierius, litografija 26,5 x 17,7 cm GEK-662, inv. Nr. VR-618 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

214. Mindaugo karūnavimas, Paryžius, 1830–1840 Coronation of Mindaugas, Paris, 1830–1840 Signatūra – „Impe. de Leclère“ Popierius, litografija 18,4 x 27,2 cm GEK-663, inv. Nr. VR-619 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

215. Vladislovo Varniečio portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Ladislaus of Varna, Paris, 1830–1840 Signatūra – „de l’Impre. de Leclere.“ Popierius, litografija 26,4 x 17,3 cm GEK-664, inv. Nr. VR-620 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

216. Jono Karolio Chodkevičiaus portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Jonas Karolis Chodkevičius, Paris, 1830–1840 Signatūros: „Vernier. del“, „Lemaitre. direxit.“, „Massard. Sc.“ Popierius, litografija 20,4 x 12,6 cm GEK-665, inv. Nr. VR-621 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

336

217. Vladislovo Vazos portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Ladislaus Vasa, Paris, 1830–1840 Signatūros: „Vernier. del“, „Lemaitre. direxit.“, „Massard. Sc.“ Popierius, litografija 20,4 x 12,6 cm GEK-666, inv. Nr. VR-622 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

218. Žygimanto Vazos portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Sigismund Vasa, Paris, 1830–1840 Signatūros: „Vernier. del“, „Lemaitre. direxit.“, „Massard. Sc.“ Popierius, litografija 20,4 x 12,6 cm GEK-667, inv. Nr. VR-623 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

219. Vilniaus katedra, Paryžius, 1830–1840 Vilnius Cathedral, Paris, 1830–1840 Signatūra – „Impie. de Leclère“ Popierius, litografija 18,3 x 27,2 cm GEK-668, inv. Nr. VR-624 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

220. Stanislovo Leščinskio portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Stanisław Leszczyński, Paris, 1830–1840 Popierius, litografija 23 x 13,4 cm GEK-669, inv. Nr. VR-625 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

221. Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Stanislaus Augustus Poniatowski, Paris, 1830–1840 Signatūros: „Vernier. del“, „Lemaitre. direxit.“, „Millet. Sc.“ Popierius, litografija 20,4 x 12,5 cm GEK-670, inv. Nr. VR-626 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

222. Stepono Batoro portretas, Paryžius, 1830–1840 Portrait of Stephen Bathory, Paris, 1830–1840 Signatūra – „Imprimerie de Leclere“ Popierius, litografija 26,4 x 16,1 cm GEK-671, inv. Nr. VR-627 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

337

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

223. Knyga Respublica, Siue Status Regni Poloniae, Lituaniae, Prussiae, Livoniae, etc., Leidenas, 1627 Respublica, Siue Status Regni Poloniae, Lituaniae, Prussiae, Livoniae, etc..., Leiden, 1627 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 11,7 x 6,5 x 3,1 cm GEK-671, inv. Nr. VR-628 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

224. Lenkijos Karalystės žemėlapis, iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Map of the Kingdom of Poland, from the book by Samuel Pufendorf (1632–1694), De Rebus a Carolo Gustavo..., Nuremberg, 1696 Popierius, vario raižinys 35,8 x 41,4 cm GEK-673, inv. Nr. VR-629 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

225. Grafikos darbas Varšuvos mūšis, pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696 Graphic art work titled Battle of Warsaw, after a drawing by Erik Jönsson Dahlbergh (1625–1703) from the book by Samuel Pufendorf (1632–1694), De Rebus a Carolo Gustavo..., Nuremberg, 1696 Popierius, vario raižinys 34 x 57,6 cm GEK-674, inv. Nr. VR-630 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

226. Žygimanto Senojo medalis, Johanas Jokūbas Reichelis (Johan Jakub Reichel, apie 1746–1799/1801), Varšuva, XVIII a. pab. Medal with Sigismund the Old, Johan Jakub Reichel (ca 1746–1799/1801), Warsaw, late 18th c. Vario lydinys Ø 43 mm GEK-675, inv. Nr. VR-631 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

227. Kvedlinburgo apylinkių žemėlapis, iš Roko Žozefo Žiuljeno (Roch Joseph Julien) veikalo Atlas Topographique et Militaire, Paryžius, 1758 Map of the Quedlinburg area, from the book by Roch Joseph Julien, Atlas Topographique et Militaire, Paris, 1758 Popierius, vario raižinys 37,5 x 49,6 cm GEK-676, inv. Nr. VR-632 2011 m. padovanojo Valentinas Ramonis (JAV)

228. Kvedlinburgo vaizdas, Paryžius (?), 1842 View over Quedlinburg, Paris (?), 1842 Signatūra – „Lemaitre. direxit.“ Popierius, litografija 20,7 x 12 cm GEK-677, inv. Nr. VR-633 2011 m. padovanojo Valentinas Ramonis (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

338

229. 50 litų moneta, skirta krepšiniui, dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2011 50 litas coin dedicated to basketball, designed by Liudas Parulskis and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 16,25 mm, masė 3,10 g GEK-678, inv. Nr. VR-634 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

230. 50 litų moneta, skirta krepšiniui, dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2011 50 litas coin dedicated to basketball, designed by Liudas Parulskis and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 16,25 mm, masė 3,10 g GEK-679, inv. Nr. VR-635 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

231. 1 lito moneta, skirta krepšiniui, dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2011 1 litas coin dedicated to basketball, designed by Liudas Parulskis and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,3 mm, masė 6,25 g GEK-680, inv. Nr. VR-636 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

232. 1 lito moneta, skirta krepšiniui, dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2011 1 litas coin dedicated to basketball, designed by Liudas Parulskis and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,3 mm, masė 6,25 g GEK-681, inv. Nr. VR-637 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

233. 50 litų moneta, skirta Vilniaus Aukštutinei piliai (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2011 50 litas coin dedicated to the Vilnius Upper Castle (from the series “Historical and Architectural Monuments of Lithuania”), designed by Rytas Jonas Belevičius, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-682, inv. Nr. VR-638 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

234. 50 litų moneta, skirta Vilniaus Aukštutinei piliai (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2011 50 litas coin dedicated to the Vilnius Upper Castle (from the series “Historical and Architectural Monuments of Lithuania”), designed by Rytas Jonas Belevičius, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-683, inv. Nr. VR-639 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

339

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

235. Medalis Vilniaus užėmimui pažymėti, Bertranas Andriju (Bertrand Andrieu, 1761–1822), 1812 Medal to commemorate the occupation of Vilnius, Bertrand Andrieu (1761–1822), 1812 Varis Ø 4 cm, storis 4 mm GEK-684, inv. Nr. VR-640 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

236. Medalis su grandine Vilniaus užėmimui pažymėti, sukurtas pagal Bertrano Andriju (Bertrand Andrieu, 1761–1822) medalį, XX a. Medal, with a chain, to commemorate the occupation of Vilnius, created after a medal by Bertrand Andrieu (1761–1822), 20th c. Pagamino „Trifari“ (JAV) Varis, emalis, auksavimas Ø 4 cm, storis 3 mm, grandinės ilgis 52,5 cm GEK-685, inv. Nr. VR-641 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

237. Henriko Sotero (Henricus Soterus, 1600–1645) knyga Svecia, siue de Suecorum Regis Dominiis et opibus..., Leidenas, 1633 Henricus Soterus (1600–1645), Svecia, sive de Suecorum Regis Dominiis et opibus..., Leiden, 1633 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 11,3 x 6,1 x 1,6 cm GEK-686, inv. Nr. VR-642 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

238. Johaneso Sleidano (Johannes Sleidanus, 1506–1556) knyga De qvatvor svmmis Imperiis. Libri tres..., Leidenas, 1631 Johannes Sleidanus (1506–1556), De qvatvor svmmis Imperiis. Libri tres..., Leiden, 1631 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 11,2 x 6,2 x 3,3 cm GEK-687, inv. Nr. VR-643 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

239. Mišelio Davido de la Bizardjė (Michel David de la Bizardière) knyga Histoire de la scission ou division arrivée en Pologne..., Paryžius, 1699 Michel David de la Bizardière, Histoire de la scission ou division arrivée en Pologne..., Paris, 1699 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 15,8 x 9,7 x 2,2 cm GEK-688, inv. Nr. VR-644 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

240. Žano Žako Ruso (Jean Jacques Rousseau, 1712–1778) knyga Considérations sur le gouvernement de Pologne, et sur sa réformation projettée, Londonas, 1782 Jean Jacques Rousseau (1712–1778), Considérations sur le gouvernement de Pologne, et sur sa réformation projettée, London, 1782 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 12,7 x 8 x 2,2 cm GEK-689, inv. Nr. VR-645 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

340

241. Žozefo de Liaporto (Joseph de Laporte) knyga O viajante universal..., t. XLI, Lisabona, 1807 Joseph de Laporte, O viajante universal..., Vol. XLI, Lisbon, 1807 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 15,1 x 10 x 2,5 cm GEK-690, inv. Nr. VR-646 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

242. Grafikos darbas, vaizduojantis Rusijos caro Ivano Aleksejevičiaus karūną, Lietuvos ir Livonijos šalmus bei skeptrą, Ipolitas de la Šarleri (Hippolyte de la Charlerie, 1827–1869), Paryžius, 1884 Graphic art work depicting the crown of Russian Tsar Ivan Alekseyevich, the helmets and sceptre of Lithuania and Livonia, Hippolyte de la Charlerie (1827–1869), Paris, 1884 Popierius, litografija 37,4 x 26,6 cm GEK-691, inv. Nr. VR-647 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

243. Pologne – XIVe et XVe siècles. Figures typiques et historiques, Firmenas Dido (Firmin Didot, 1764–1836), iš Albero Šarlio Ogiusto Rasinė (Albert Charles Auguste Racinet, 1825–1893) veikalo Le Costume Historique, Paryžius, 1888 Pologne – XIVe et XVe siècles. Figures typiques et historiques, Firmin Didot (1764–1836), from the book by Albert Charles Auguste Racinet (1825–1893), Le Costume Historique, Paris, 1888 Popierius, spalvota litografija 21,4 x 17,4 cm GEK-692, inv. Nr. VR-648 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

244. Pologne – XIVe et XVe siècles, Firmenas Dido (Firmin Didot, 1764–1836), iš Albero Šarlio Ogiusto Rasinė (Albert Charles Auguste Racinet, 1825–1893) veikalo Le Costume Historique, Paryžius, 1888 Pologne – XIVe et XVe siècles, Firmin Didot (1764–1836), from the book by Albert Charles Auguste Racinet (1825–1893), Le Costume Historique, Paris, 1888 Popierius, spalvota litografija 21,6 x 17,9 cm GEK-693, inv. Nr. VR-649 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

245. Pologne – XVIe siècle, Firmenas Dido (Firmin Didot, 1764–1836), iš Albero Šarlio Ogiusto Rasinė (Albert Charles Auguste Racinet, 1825–1893) veikalo Le Costume Historique, Paryžius, 1888 Pologne – XVIe siècle, Firmin Didot (1764–1836), from the book by Albert Charles Auguste Racinet (1825–1893), Le Costume Historique, Paris, 1888 Popierius, spalvota litografija 21,4 x 17,6 cm GEK-694, inv. Nr. VR-650 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

246. Pologne – XVIIe et XIXe siècles. Costumes de la noblesse et du peuple, Firmenas Dido (Firmin Didot, 1764–1836), iš Albero Šarlio Ogiusto Rasinė (Albert Charles Auguste Racinet, 1825–1893) veikalo Le Costume Historique, Paryžius, 1888 Pologne – XVIIe et XIXe siècles. Costumes de la noblesse et du peuple, Firmin Didot (1764–1836), from the work by Albert Charles Auguste Racinet (1825–1893), Le Costume Historique, Paris, 1888 Popierius, spalvota litografija 21,2 x 17,4 cm GEK-695, inv. Nr. VR-651 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

341

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

247. Pologne – XIXe siècle. Costumes de la peuple, Firmenas Dido (Firmin Didot, 1764–1836), iš Albero Šarlio Ogiusto Rasinė (Albert Charles Auguste Racinet, 1825–1893) veikalo Le Costume Historique, Paryžius, 1888 Pologne – XIXe siècle. Costumes de la peuple, Firmin Didot (1764–1836), from the book by Albert Charles Auguste Racinet (1825–1893), Le Costume Historique, Paris, 1888 Popierius, spalvota litografija 21,2 x 17,2 cm GEK-696, inv. Nr. VR-652 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

248. Pologne – XIXe siècle. Costumes de la peuple, Firmenas Dido (Firmin Didot, 1764–1836), iš Albero Šarlio Ogiusto Rasinė (Albert Charles Auguste Racinet, 1825–1893) veikalo Le Costume Historique, Paryžius, 1888 Pologne – XIXe siècle. Costumes de la peuple, Firmin Didot (1764–1836), from the book by Albert Charles Auguste Racinet (1825–1893), Le Costume Historique, Paris, 1888 Popierius, spalvota litografija 21,2 x 17,2 cm GEK-697, inv. Nr. VR-653 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

249. Polonais, Lithuaniens, Livoniens et Russes (XVIème siècle)..., iš Frydricho Hotenroto (Friedrich Hottenroth, 1840–1917) veikalo Trachten, Haus-, Feld- und Kriegsgeraethschaften der Voelker alter und neuer Zeit, t. I, Štutgartas, 1884 Polonais, Lithuaniens, Livoniens et Russes (XVIème siècle)..., from the book by Friedrich Hottenroth (1840–1917), Trachten, Haus-, Feld- und Kriegsgeraethschaften der Voelker alter und neuer Zeit, Vol. I, Stuttgart, 1884 Popierius, spalvota litografija 30,6 x 22 cm GEK-698, inv. Nr. VR-654 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

250. Preussen. Litauer. Um 1600, Frydrichas Hotenrotas (Friedrich Hottenroth, 1840–1917), iš veikalo Handbuch der deutschen Tracht, Štutgartas, 1896 Preussen. Litauer. Um 1600, Friedrich Hottenroth (1840–1917), from the book Handbuch der deutschen Tracht, Stuttgart, 1896 Popierius, spalvota litografija Darbas įrėmintas, 37,4 x 32,4 cm (su rėmais) GEK-699, inv. Nr. VR-655 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

251. Taurus Poniatowski. Serpentarius. Scutum and Serpens, Sidnis Holas (Sidney Hall, 1788–1831), iš Jehošaphato Aspino (Jehoshaphat Aspin) veikalo Urania’s Mirror – A Familiar Treatise on Astronomy, Londonas, 1825 Taurus Poniatowski. Serpentarius. Scutum and Serpens, Sidney Hall (1788–1831), from the book by Jehoshaphat Aspin, Urania’s Mirror – A Familiar Treatise on Astronomy, London, 1825 Popierius, vario raižinys Darbas įrėmintas, 38,7 x 43 cm (su rėmais) GEK-700, inv. Nr. VR-656 2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

252. Knyga Sacrosancti et Oecumenici Concilii Tridentini Sub Pavlo III. Ivlio III. et Pio IV. PP. MM. celebrati. Canones et Decreta..., Paryžius, 1674 Sacrosancti et Oecumenici Concilii Tridentini Sub Pavlo III. Ivlio III. et Pio IV. PP. MM. celebrati. Canones et Decreta..., Paris, 1674 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 15,3 x 9 x 3,4 cm GEK-701, inv. Nr. VR-657 2011 m. padovanojo Vidmantas Staniulis

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

342

253. Oracijaus Torselino (Orazio Torsellino, lot. Horatius Torsellinus, 1545–1599) knyga Epitome historiarum ab Orbe condito, ad nostra usque tempora..., Insbrukas, 1680 Orazio Torsellino (Latin Horatius Torsellinus, 1545–1599), Epitome historiarum ab Orbe condito, ad nostra usque tempora..., Innsbruck, 1680 Popierius, oda, vario lydinys, geležis 13,6 x 7,9 x 5,4 cm GEK-702, inv. Nr. VR-658 2011 m. padovanojo Danutė Staniulienė

254. Vilhelmo Kokso (Wilhelm Coxe, 1747–1828) knyga Reise durch Polen, Rußland, Schweden, und Dänemark. Mit historischen Nachrichten, und politischen Bemerkungen begleitet..., t. 1, Ciurichas, 1785 Wilhelm Coxe (1747–1828), Reise durch Polen, Rußland, Schweden, und Dänemark. Mit historischen Nachrichten, und politischen Bemerkungen begleitet..., Vol. 1, Zurich, 1785 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 26,4 x 20,7 x 3,4 cm GEK-703, inv. Nr. VR-659 2011 m. padovanojo Nerijus Staniulis

255. Vilhelmo Kokso (Wilhelm Coxe, 1747–1828) knyga Reise durch Polen, Rußland, Schweden, und Dänemark. Mit historischen Nachrichten, und politischen Bemerkungen begleitet..., t. 2, Ciurichas, 1786 Wilhelm Coxe (1747–1828), Reise durch Polen, Rußland, Schweden, und Dänemark. Mit historischen Nachrichten, und politischen Bemerkungen begleitet..., Vol. 2, Zurich, 1786 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 26,4 x 20,7 x 2,8 cm GEK-704, inv. Nr. VR-660 2011 m. padovanojo Nerijus Staniulis

256. Vilhelmo Kokso (Wilhelm Coxe, 1747–1828) knyga Reise durch Polen, Rußland, Schweden, und Dänemark. Mit historischen Nachrichten, und politischen Bemerkungen begleitet..., t. 3, Ciurichas, 1792 Wilhelm Coxe (1747–1828), Reise durch Polen, Rußland, Schweden, und Dänemark. Mit historischen Nachrichten, und politischen Bemerkungen begleitet..., Vol. 3, Zurich, 1792 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 26,4 x 20,7 x 2 cm GEK-705, inv. Nr. VR-661 2011 m. padovanojo Nerijus Staniulis

257. Stalinis laikrodis, Augsburgas, Vokietija, XVII a. III ketv. Mantle clock, Augsburg, Germany, third quarter of the 17th c. Įrašas viduje – Christoph Müller, / Aug Vario lydinys, stiklas, geležis, liejimas, tekinimas, auksavimas, raižymas 10 x 14 x 14 cm GEK-706, inv. Nr. VR-662 2011 m. įsigyta antikvariate „Antiquitäten Markus Kral e.U.“ (Austrija)

258. 50 litų moneta, skirta XXX olimpinėms žaidynėms Londone, dailininkai Rūta Ona Čigriejūtė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2011 50 litas coin dedicated to the 30th Olympic Games in London, designed by Rūta Ona Čigriejūtė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-707, inv. Nr. VR-663 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

343

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

259. 50 litų moneta, skirta XXX olimpinėms žaidynėms Londone, dailininkai Rūta Ona Čigriejūtė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2011 50 litas coin dedicated to the 30th Olympic Games in London, designed by Rūta Ona Čigriejūtė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2011 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-708, inv. Nr. VR-664 2011 m. padovanojo Lietuvos bankas

260. Mikalojaus Radvilos Juodojo portretas, Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Insbrukas, 1603 Portrait of Mikołaj “the Black” Radziwiłł, Dominicus Custos (1560–1612), from the book by Jacob Schrenck von Notzing, Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Innsbruck, 1603 Popierius, vario raižinys 48 x 35 cm GEK-709, inv. Nr. VR-665 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

261. Mikalojaus Radvilos Rudojo portretas, Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Insbrukas, 1603 Portrait of Mikołaj “the Red” Radziwiłł, Dominicus Custos (1560–1612), from the book by Jacob Schrenck von Notzing, Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Innsbruck, 1603 Popierius, vario raižinys 48 x 35 cm GEK-710, inv. Nr. VR-666 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

262. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio portretas, Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Insbrukas, 1603 Portrait of Mikołaj Krzysztof “the Orphan” Radziwiłł, Dominicus Custos (1560–1612), from the book by Jacob Schrenck von Notzing, Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Innsbruck, 1603 Popierius, vario raižinys 48 x 35 cm GEK-711, inv. Nr. VR-667 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

263. Stepono Batoro portretas, Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), iš Jakobo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Insbrukas, 1603 Portrait of Stephen Bathory, Dominicus Custos (1560–1612), from the book by Jacob Schrenck von Notzing, Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... wahrhafftige Bildtnussen..., Innsbruck, 1603 Popierius, vario raižinys 48 x 35 cm GEK-712, inv. Nr. VR-668 2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

264. 2012 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys su atminimo ženklu, skirtu Lietuvos nacionalinei pinigų sistemai, Lietuva, 2012 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2012 commemorating the Lithuanian national monetary system, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-724, inv. Nr. VR-669 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

344

265. 2012 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys su atminimo ženklu, skirtu Lietuvos nacionalinei pinigų sistemai, Lietuva, 2012 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2012 commemorating the Lithuanian national monetary system, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-725, inv. Nr. VR-670 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

266. Emerio de Vatelio (Emer de Vattel, 1714–1767) knyga Memoire sur les affaires de Courlande, Varšuva, 1763 Emer de Vattel (1714–1767), Memoire sur les affaires de Courlande, Warsaw, 1763 Popierius 21,3 x 17 x 0,5 cm GEK-726, inv. Nr. VR-671 2012 m. padovanojo prof. Arūnas Sverdiolas

267. 50 litų moneta, skirta Dionizo Poškos Baublių 200 metų sukakčiai, dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 50 litas coin dedicated to the 200th anniversary of Dionizas Poška’s Baubliai, designed by Rūta Ničajienė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-727, inv. Nr. VR-672 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

268. 50 litų moneta, skirta Dionizo Poškos Baublių 200 metų sukakčiai, dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 50 litas coin dedicated to the 200th anniversary of Dionizas Poška’s Baubliai, designed by Rūta Ničajienė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-728, inv. Nr. VR-673 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

269. 10 litų moneta, skirta dailei (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 10 litas coin on the theme of the fine arts (from the series “Lithuanian Culture”), designed by Rūta Ničajienė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-729, inv. Nr. VR-674 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

270. 10 litų moneta, skirta dailei (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 10 litas coin on the theme of the fine arts (from the series “Lithuanian Culture”), designed by Rūta Ničajienė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-730, inv. Nr. VR-675 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

345

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

271. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trečiasis Statutas, Vilnius, 1744 Third Statute of the Grand Duchy of Lithuania, Vilnius, 1744 Popierius, oda 32 x 21 x 5 cm GEK-731, inv. Nr. VR-676 2012 m. padovanojo Henrita ir Vaclovas Kontrauskai

272. Tūkstantmečio varpas, varpo dizaineris prof. Audrius Klimas, stovo dizaineris Virginijus Stančikas, stovo gamintojas Deivis Kačkauskas, 2010 Millennium bell, designed by Prof. Audrius Klimas, stand designed by Virginijus Stančikas, stand made by Deivis Kačkauskas, 2010 Liejo „Grassmayr Glockengießerei GmbH“ (Insbrukas, Austrija) Bronzos lydinys, ąžuolo mediena, liejimas, profiliavimas Varpo Ø 67,5 cm, aukštis 68 cm, masė 184 kg, skambesys 112 sek. Stovo matmenys 218 x 137 x 97 cm GEK-732, inv. Nr. VR-677 2012 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos komitetas (JAV) ir Valdovų rūmų paramos fondas

273. 10 litų moneta iš serijos „Lietuvos mokslas“, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2012 10 litas coin from the series “Lithuanian Science”, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 13,92 mm, masė 1,244 g GEK-740, inv. Nr. VR-678 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

274. 10 litų moneta iš serijos „Lietuvos mokslas“, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2012 10 litas coin from the series “Lithuanian Science”, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 13,92 mm, masė 1,244 g GEK-741, inv. Nr. VR-679 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

275. 50 litų moneta, skirta Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms metinėms, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2012 50 litas coin dedicated to the 150th anniversary of the birth of Maironis (Jonas Mačiulis), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-742, inv. Nr. VR-680 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

276. 50 litų moneta, skirta Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms metinėms, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2012 50 litas coin dedicated to the 150th anniversary of the birth of Maironis (Jonas Mačiulis), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-743, inv. Nr. VR-681 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

346

277. Knyga Sacrosancti et oecumenici Concilii Tridentini, Paulo III, Julio III, et Pio IV pontificibus maximis celebrati canones et decreta..., Lionas, Paryžius, 1856 Sacrosancti et oecumenici Concilii Tridentini, Paulo III, Julio III, et Pio IV pontificibus maximis celebrati canones et decreta..., Lyon, Paris, 1856 Popierius, oda, įspaudai odoje 10,8 x 6,9 x 3,5 cm GEK-744, inv. Nr. VR-682 2012 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

278. Fransua Fenelono (François Fénelon, 1651–1715) knyga Méditations et réflexions pieuses, précédées d’une introduction par le R. P. Libercier avec une lettre d’approbation de Mgr l’Archevêque de Bordeaux, Paryžius, 1885 François Fénelon (1651–1715), Méditations et réflexions pieuses, précédées d’une introduction par le R. P. Libercier avec une lettre d’approbation de Mgr l’Archevêque de Bordeaux, Paris, 1885 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 16,4 x 8,3 x 2,3 cm GEK-745, inv. Nr. VR-683 2012 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

279. Liucijano Godlevskio (Lucjan Godlewski, 1818–1876) knyga Ołtarzyk Ostrobramski..., Paryžius, 1861 Lucjan Godlewski (1818–1876), Ołtarzyk Ostrobramski..., Paris, 1861 Popierius, oda, vario lydinys 16 x 11,2 x 5 cm GEK-746, inv. Nr. VR-684 2012 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

280. Trys Karaliai garbina Kūdikėlį Jėzų, autorius nežinomas, Kelnas, Vokietija, XVI a. The Three Kings Glorify the Infant Jesus, unknown author, Cologne, Germany, 16th c. Liepos mediena, aliejus 191 x 80 cm GEK-747, inv. Nr. VR-685 2012 m. įsigyta iš Edmondo Kelmicko

281. 50 litų moneta, skirta Lietuvos gamtai, dailininkas Gediminas Karalius, Lietuva, 2012 50 litas coin on the theme of Lithuanian nature, designed by Gediminas Karalius, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-748, inv. Nr. VR-686 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

282. 50 litų moneta, skirta Lietuvos gamtai, dailininkas Gediminas Karalius, Lietuva, 2012 50 litas coin on the theme of Lithuanian nature, designed by Gediminas Karalius, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-749, inv. Nr. VR-687 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

347

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

283. Moneta, skirta Birštonui, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Birštonas, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-750, inv. Nr. VR-688 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

284. Moneta, skirta Birštonui, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Birštonas, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-751, inv. Nr. VR-689 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

285. Moneta, skirta Druskininkams, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Druskininkai, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-752, inv. Nr. VR-690 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

286. Moneta, skirta Druskininkams, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Druskininkai, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-753, inv. Nr. VR-691 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

287. Moneta, skirta Neringai, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to Neringa, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-754, inv. Nr. VR-692 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

288. Moneta, skirta Neringai, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to Neringa, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-755, inv. Nr. VR-693 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

348

289. Moneta, skirta Palangai, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Palanga, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-756, inv. Nr. VR-694 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

290. Moneta, skirta Palangai, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Palanga, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-757, inv. Nr. VR-695 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

291. Monetų rinkinys, skirtas Lietuvos kurortams, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Set of coins dedicated to Lithuania’s resorts, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-758, inv. Nr. VR-696 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

292. Monetų rinkinys, skirtas Lietuvos kurortams, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Set of coins dedicated to Lithuania’s resorts, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-759, inv. Nr. VR-697 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

293. Moneta, skirta Birštonui, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Birštonas, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-760, inv. Nr. VR-698 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

294. Moneta, skirta Birštonui, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Birštonas, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-761, inv. Nr. VR-699 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

349

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

295. Moneta, skirta Druskininkams, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Druskininkai, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-762, inv. Nr. VR-700 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

296. Moneta, skirta Druskininkams, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Druskininkai, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-763, inv. Nr. VR-701 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

297. Moneta, skirta Neringai, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to Neringa, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-764, inv. Nr. VR-702 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

298. Moneta, skirta Neringai, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to Neringa, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-765, inv. Nr. VR-703 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

299. Moneta, skirta Palangai, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Palanga, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-766, inv. Nr. VR-704 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

300. Moneta, skirta Palangai, dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2012 Coin dedicated to the city of Palanga, designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2012 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio lydinys ir vario, nikelio lydinys Ø 25 mm, masė 7,5 g GEK-767, inv. Nr. VR-705 2012 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

350

301. Bernardo Konoro (Bernard Connor, 1666–1698) knyga Beschreibung des Königreichs Polen und Groß-Hertzogthums Litthauen, Leipcigas, 1700 Bernard Connor (1666–1698), Beschreibung des Königreichs Polen und Groß-Hertzogthums Litthauen, Leipzig, 1700 Popierius, oda 17,5 x 11 x 5,4 cm GEK-786, inv. Nr. VR-706 2012 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

302. Ž. G. Žoli (J. G. Jolli) knyga Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie..., t. 1, Haga, 1734 J. G. Jolli, Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie..., Vol. 1, Hague, 1734 Popierius, oda, įspaudai odoje 17 x 10,5 x 4 cm GEK-787, inv. Nr. VR-707 2012 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

303. Ž. G. Žoli (J. G. Jolli) knyga Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie..., t. 2, Haga, 1734 J. G. Jolli, Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie..., Vol. 2, Hague, 1734 Popierius, oda, įspaudai odoje 17,1 x 10,2 x 3,8 cm GEK-787, inv. Nr. VR-708 2012 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

304. 50 litų moneta, skirta 1863–1864 m. sukilimo 150 metų sukakčiai, dailininkai Vidmantas Valentinas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 50 litas coin dedicated to the 150th anniversary of the 1863–1864 uprising, designed by Vidmantas Valentinas and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-789, inv. Nr. VR-709 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

305. 50 litų moneta, skirta 1863–1864 m. sukilimo 150 metų sukakčiai, dailininkai Vidmantas Valentinas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 50 litas coin dedicated to the 150th anniversary of the 1863–1864 uprising, designed by Vidmantas Valentinas and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-790, inv. Nr. VR-710 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

306. Motiejaus Stryjkovskio (Maciej Stryjkowski, apie 1547–1593) knyga Zbior dzieiopisow polskich we czterech tomach zawarty. Tom drugi kronika Macieia Stryikowskiego..., Varšuva, 1766 Maciej Stryjkowski (ca 1547–1593), Zbior dzieiopisow polskich we czterech tomach zawarty. Tom drugi kronika Macieia Stryikowskiego..., Warsaw, 1766 Popierius, oda 31,7 x 19,5 x 5,7 cm GEK-791, inv. Nr. VR-711 2013 m. padovanojo dr. Vydas Dolinskas

351

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

307. Motiejaus Valančiaus (1801–1875) knyga Istorije szwenta Senoje ir Naujoje Istatima..., Vilnius, 1860 [Tilžė, 1883] Motiejus Valančius (1801–1875), Istorije szwenta Senoje ir Naujoje Istatima..., Vilnius, 1860 [Tilsit, 1883] Popierius 14 x 9,8 x 0,9 cm GEK-792, inv. Nr. VR-712 2013 m. padovanojo dr. Vydas Dolinskas

308. Motiejaus Valančiaus (1801–1875) knyga Gyvenimai Szventuju Dievo, d. 1, Vilnius, 1862 Motiejus Valančius (1801–1875), Gyvenimai Szventuju Dievo, Pt. 1, Vilnius, 1862 Popierius, dermatinas 18,4 x 13 x 1 cm GEK-793, inv. Nr. VR-713 2013 m. padovanojo dr. Vydas Dolinskas

309. Bylos išrašas Produkt sprawy. W. Lenczewskiego Komor: Powiatu Grodzieńskiego. z Wielmożnym Samiszczą Skarbn: Xięstwa Zmudzkiego w Objekcie Ogulnym, XVIII a. File extract: Produkt sprawy. W. Lenczewskiego Komor: Powiatu Grodzieńskiego. z Wielmożnym Samiszczą Skarbn: Xięstwa Zmudzkiego w Objekcie Ogulnym, 18th c. Popierius 35,7 x 20,5 cm GEK-794, inv. Nr. VR-714 2013 m. padovanojo dr. Vydas Dolinskas

310. Raštas apie bylos, vykusios tarp Vilniaus dominikonų ir Urbanovičių bei Zavišų, eigą, XVIII a. Notice about the course of the case file argued between the Vilnius Dominicans and the Urbanowicz and Zawisza families, 18th c. Popierius, rankraštis 33,5 x 20,5 cm GEK-795, inv. Nr. VR-715 2013 m. padovanojo dr. Vydas Dolinskas

311. 1700 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo raštas dėl bylos tarp Bazilijaus Antano Versockio (Bazyli Antoni Wersocki) ir Anos Plaškevičuvnos (Anna Płaszkiewiczówna) Notice dated August 27, 1700 from the Supreme Tribunal of the Grand Duchy of Lithuania on the case file between Bazyli Antoni Wersocki and Anna Płaszkiewiczówna Popierius, rankraštis 33,2 x 19,2 cm GEK-796, inv. Nr. VR-716 2013 m. padovanojo dr. Vydas Dolinskas

312. Grafikos darbas Benvenuto Cellini, dailininkas Žozefas Nikolia Roberas-Fleri (Joseph-Nicolas Robert-Fleury, 1797–1890), raižytojas Alfonsas Šarlis Masonas (Alphonse Charles Masson, 1814–1898), iš leidinio L’Art, t. 42, Paryžius, 1887 Graphic art work titled Benvenuto Cellini, painter Joseph-Nicolas RobertFleury (1797–1890), engraver Alphonse Charles Masson (1814–1898), from the book L’Art, Vol. 42, Paris, 1887 Popierius, litografija 43 x 30 cm GEK-797, inv. Nr. VR-717 2013 m. padovanojo dr. Vydas Dolinskas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

352

313. Grafikos darbas La Piazza di Varsavia, dailininkas Karlas Barbjeris (Carlo Barbieri), litografijos dirbtuvės „Fratelli Terzaghi“, leidėjas Frančeskas Panjonis (Francesco Pagnoni), Milanas, XIX a. Graphic art work titled La Piazza di Varsavia, painter Carlo Barbieri, Fratelli Terzaghi lithography workshop, published by Francesco Pagnoni, Milan, 19th c. Popierius, litografija 17 x 25,5 cm GEK-798, inv. Nr. VR-718 2013 m. padovanojo dr. Vydas Dolinskas

314. Šventoji Šeima, autorius nežinomas, XVIII a. pab.–XIX a. pr. The Holy Family, unknown author, late 18th–early 19th c. Medis, aliejus 27,4 x 20,7 cm GEK-799, inv. Nr. VR-719 2013 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

315. 2013 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalingų mūšių sukaktims, Lietuva, 2013 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2013 dedicated to the anniversaries of the victorious battles of the Grand Duchy of Lithuania, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-800, inv. Nr. VR-720 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

316. 2013 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalingų mūšių sukaktims, Lietuva, 2013 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2013 dedicated to the anniversaries of the victorious battles of the Grand Duchy of Lithuania, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-801, inv. Nr. VR-721 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

317. 25 litų moneta, skirta Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2013 25 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the establishment of the Lithuanian Sąjūdis (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinys Ø 28,00 mm, masė 10,00 g GEK-802, inv. Nr. VR-722 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

318. 25 litų moneta, skirta Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2013 25 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the establishment of Lithuanian Sąjūdis (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinys Ø 28,00 mm, masė 10,00 g GEK-803, inv. Nr. VR-723 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

353

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

319. 50 litų moneta, skirta Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2013 50 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the establishment of Lithuanian Sąjūdis (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-804, inv. Nr. VR-724 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

320. 50 litų moneta, skirta Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2013 50 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the establishment of Lithuanian Sąjūdis (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-805, inv. Nr. VR-725 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

321. 1 lito moneta, skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2013 1 litas coin dedicated to Lithuania’s Presidency of the Council of the European Union, designed by Rytas Jonas Belevičius, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,30 mm, masė 6,25 g GEK-806, inv. Nr. VR-726 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

322. 1 lito moneta, skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2013 1 litas coin dedicated to Lithuania’s Presidency of the Council of the European Union, designed by Rytas Jonas Belevičius, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 22,30 mm, masė 6,25 g GEK-807, inv. Nr. VR-727 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

323. 50 litų moneta, skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2013 50 litas coin dedicated to Lithuania’s Presidency of the Council of the European Union, designed by Rytas Jonas Belevičius, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-808, inv. Nr. VR-728 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

324. 50 litų moneta, skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2013 50 litas coin dedicated to Lithuania’s Presidency of the Council of the European Union, designed by Rytas Jonas Belevičius, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-809, inv. Nr. VR-729 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

354

325. 2013 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys su atminimo ženklu Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti, Lietuva, 2013 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2013 commemorating the 80th anniversary of the trans-Atlantic flight of Steponas Darius and Stasys Girėnas, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-810, inv. Nr. VR-730 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

326. 2013 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys su atminimo ženklu Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti, Lietuva, 2013 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2013 commemorating the 80th anniversary of the trans-Atlantic flight of Steponas Darius and Stasys Girėnas, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-811, inv. Nr. VR-731 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

327. 50 litų moneta, skirta Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai, dailininkas Petras Repšys, Lietuva, 2013 50 litas coin dedicated to the 600th anniversary of the christening of Samogitia, designed by Petras Repšys, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-812, inv. Nr. VR-732 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

328. 50 litų moneta, skirta Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai, dailininkas Petras Repšys, Lietuva, 2013 50 litas coin dedicated to the 600th anniversary of the christening of Samogitia, designed by Petras Repšys, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-813, inv. Nr. VR-733 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

329. Bareljefinė lenta, skirta šv. Kazimierui, Petras Henrikas Garška, Lietuva, 2008 Bas-relief plaque dedicated to Saint Casimir, Petras Henrikas Garška, Lithuania, 2008 Marmuras, bronza, liejimas 45 x 60 cm GEK-814, inv. Nr. VR-734 2013 m. padovanojo Šv. Kazimiero ordinas

330. 2013 m. laidos numizmatinis kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų, skirtų Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams, rinkinys, Lietuva, 2013 Set of collector coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2013 dedicated to the creations of Lithuanian nature and man, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-815, inv. Nr. VR-735 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

355

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

331. 2013 m. laidos numizmatinis kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų, skirtų Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams, rinkinys, Lietuva, 2013 Set of collector coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2013 dedicated to the creations of Lithuanian nature and man, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-816, inv. Nr. VR-736 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

332. 2 litų moneta, skirta Puntukui (serija, skirta Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 2 litas coin dedicated to the Puntukas memorial rock (from the series on the theme of Lithuanian nature and man-made works), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio ir vario, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-817, inv. Nr. VR-737 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

333. 2 litų moneta, skirta Puntukui (serija, skirta Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 2 litas coin dedicated to the Puntukas memorial rock (from the series on the theme of Lithuanian nature and man-made works), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio ir vario, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-818, inv. Nr. VR-738 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

334. 2 litų moneta, skirta Stelmužės ąžuolui (serija, skirta Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 2 litas coin dedicated to the Stelmužė oak (from the series on the theme of Lithuanian nature and man-made works), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio ir vario, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-819, inv. Nr. VR-739 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

335. 2 litų moneta, skirta Stelmužės ąžuolui (serija, skirta Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 2 litas coin dedicated to the Stelmužė oak (from the series on the theme of Lithuanian nature and man-made works), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio ir vario, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-820, inv. Nr. VR-740 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

336. 2 litų moneta, skirta kurėnui (serija, skirta Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 2 litas coin dedicated to the kurėnas, flat-bottomed fishing boat (from the series on the theme of Lithuanian nature and man-made works), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio ir vario, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-821, inv. Nr. VR-741 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

356

337. 2 litų moneta, skirta kurėnui (serija, skirta Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 2 litas coin dedicated to the kurėnas, flat-bottomed fishing boat (from the series on the theme of Lithuanian nature and man-made works), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio ir vario, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-822, inv. Nr. VR-742 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

338. 2 litų moneta, skirta verpstei (serija, skirta Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 2 litas coin dedicated to the verpstė (distaff) (from the series on the theme of Lithuanian nature and man-made works), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio ir vario, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-823, inv. Nr. VR-743 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

339. 2 litų moneta, skirta verpstei (serija, skirta Lietuvos gamtos ir žmogaus kūriniams), dailininkas Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 2 litas coin dedicated to the verpstė (distaff) (from the series on the theme of Lithuanian nature and man-made works), designed by Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, nikelio ir vario, nikelio lydinys Ø 25,00 mm, masė 7,50 g GEK-824, inv. Nr. VR-744 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

340. 5 litų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2013 5 litas coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, nikelio ir vario, aliuminio, nikelio lydinys Ø 27,50 mm, masė 10,10 g GEK-825, inv. Nr. VR-745 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

341. 5 litų moneta, dailininkai Antanas Žukauskas ir Arvydas Každailis, Lietuva, 2013 5 litas coin, designed by Antanas Žukauskas and Arvydas Každailis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, nikelio ir vario, aliuminio, nikelio lydinys Ø 27,50 mm, masė 10,10 g GEK-826, inv. Nr. VR-746 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

342. Gobelenas Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas, Prancūzija (?), apie 1520 Tapestry, Alexander the Great and the Slaying of Cleitus, France (?), ca 1520 Vilna, šilkas 274 x 287 cm GEK-838, inv. Nr. VR-747 2013 m. įsigyta antikvariate „S. Franses Ltd“ (Jungtinė Karalystė)

357

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

343. Auksiniai vestuviniai žiedai, Rusija, XX a. pab. Golden wedding rings, Russia, late 20th c. Auksas, praba 585 GEK-839–893, inv. Nr. VR-748–802 2013 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

344. 100 litų moneta, skirta pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų sukakčiai, dailininkai Rolandas Rimkūnas, Eglė Rimkūnienė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 100 litas coin dedicated to the 400th anniversary of the first map of the Grand Duchy of Lithuania, designed by Rolandas Rimkūnas, Eglė Rimkūnienė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras 42 x 42 mm, masė 56,56 g GEK-894, inv. Nr. VR-803 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

345. 100 litų moneta, skirta pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų sukakčiai, dailininkai Rolandas Rimkūnas, Eglė Rimkūnienė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2013 100 litas coin dedicated to the 400th anniversary of the first map of the Grand Duchy of Lithuania, designed by Rolandas Rimkūnas, Eglė Rimkūnienė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2013 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras 42 x 42 mm, masė 56,56 g GEK-895, inv. Nr. VR-804 2013 m. padovanojo Lietuvos bankas

346. Knyga Страсти Христовы. Типография Старопоморского согласия, Rusija (Staraja Tuška, Viatkos regionas (?)), XIX a. pab.–XX a. pr. Страсти Христовы. Типография Старопоморского согласия, Russia (Staraya Tushka, Vyatka region (?)), late 19th–early 20th c. Medis, oda, vario lydinys, geležis, įspaudai odoje, popierius 23,3 x 18,2 x 4 cm GEK-896, inv. Nr. VR-805 2014 m. padovanojo Algimantas Urbonas

347. Knyga Псалтырь учебнаяю Типография единоверцев, Rusija (Maskva), XIX a. paskutinis trečdalis (ne vėliau kaip 1891 m.) Псалтырь учебнаяю Типография единоверцев, Russia (Moscow), last third of the 19th c. (no later than 1891) Medis, oda, vario lydinys, geležis 24 x 18,5 x 9 cm GEK-897, inv. Nr. VR-806 2014 m. padovanojo Algimantas Urbonas

348. 50 litų moneta, skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, dailininkai Tadas Žebrauskas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 50 litas coin dedicated to the 300th anniversary of the birth of Kristijonas Donelaitis, designed by Tadas Žebrauskas and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm GEK-898, inv. Nr. VR-807 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

358

349. 50 litų moneta, skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, dailininkai Tadas Žebrauskas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 50 litas coin dedicated to the 300th anniversary of the birth of Kristijonas Donelaitis, designed by Tadas Žebrauskas and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm GEK-899, inv. Nr. VR-808 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

350. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) knyga Carmina, Paryžius, 1759 Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Latin Matthias Casimirus Sarbievius, 1595–1640), Carmina, Paris, 1759 Popierius, oda 15,6 x 9,4 x 2,8 cm GEK-900, inv. Nr. VR-809 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

351. Knyga Formula Regiminis de Anno MDCXVII. Pacta Subjectionis... Regierungs Formel vom Jahre 1617. Unterwersungs Berträge..., Mintauja [Jelgava], 1807 Formula Regiminis de Anno MDCXVII. Pacta Subjectionis... Regierungs Formel vom Jahre 1617. Unterwersungs Berträge..., Mitau [Jelgava], 1807 Popierius, oda 18,4 x 11,1 x 1,7 cm GEK-901, inv. Nr. VR-810 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

352. Gaetano Fiorijaus (Gaetano Fiorio, 1744–1807) knyga Trattenimenti Teatrali, t. 1, Venecija, 1791 Gaetano Fiorio (1744–1807), Trattenimenti Teatrali, Vol. 1, Venice, 1791 Popierius 18,4 x 12,8 x 2,1 cm GEK-902, inv. Nr. VR-811 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

353. Gaetano Fiorijaus (Gaetano Fiorio, 1744–1807) knyga Trattenimenti Teatrali, t. 2, Venecija, 1791 Gaetano Fiorio (1744–1807), Trattenimenti Teatrali, Vol. 2, Venice, 1791 Popierius 18,4 x 12,3 x 2,3 cm GEK-903, inv. Nr. VR-812 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

354. Leidinys Manifestum Sacr. Reg. Maj. Augusti II. D. G. Poloniarum Regis, Magni Ducis Lithuaniæ, &c. &c. &c. In Poloniæ Regnum reducis. A. O. R. MDCCIX, 1709 Manifestum Sacr. Reg. Maj. Augusti II. D. G. Poloniarum Regis, Magni Ducis Lithuaniæ, &c. &c. &c. In Poloniæ Regnum reducis. A. O. R. MDCCIX, 1709 Popierius 29,5 x 20,4 x 0,1 cm GEK-904, inv. Nr. VR-813 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

359

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

355. Laikraštis The London Gazette, Londonas, 1743 m. sausio 17–21 d., Nr. 8294 The London Gazette newspaper, London, January 17–21, 1743, No. 8294 Popierius 29,5 x 18,6 cm GEK-905, inv. Nr. VR-814 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

356. Laikraštis Auszra, Tilžė, 1884 m. liepa–rugpjūtis, Nr. 7 ir 8 Auszra newspaper, Tilsit, July–August, 1884, No. 7 and 8 Popierius 18,8 x 12,4 x 0,3 cm GEK-906, inv. Nr. VR-815 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

357. Laikraštis Auszra, Tilžė, 1884 m. spalis–lapkritis, Nr. 10 ir 11 Auszra newspaper, Tilsit, October–November, 1884, No. 10 and 11 Popierius 18,8 x 12,4 x 0,3 cm GEK-907, inv. Nr. VR-816 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

358. Amilkarės Ponkjelio (Amilcare Ponchielli, 1834–1886) operos I lituani libretas, libreto autorius Antonijus Gislanconis (Antonio Ghislanzoni, 1824–1893), Milanas, 1886 Libretto for Amilcare Ponchielli’s (1834–1886) opera I lituani, librettist Antonio Ghislanzoni (1824–1893), Milan, 1886 Popierius 20,1 x 13,1 x 0,3 cm GEK-908, inv. Nr. VR-817 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

359. Eduaro Frano (Édouard Frain, 1840–1921) knyga Un Français á la Cour de Pologne. Le chevalier de Pyrrhis 1757 à 1775, Vitrė, Renas, 1883 Édouard Frain (1840–1921), Un Français á la Cour de Pologne. Le chevalier de Pyrrhis 1757 à 1775, Vitré, Rennes, 1883 Popierius 18,8 x 15 x 0,4 cm GEK-909, inv. Nr. VR-818 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

360. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio 1784 m. liepos 8 d. raštas Notice by the Vilnius bishop Ignotas Jokūbas Masalskis (Latin Ignatius Jacobus Massalski), July 8, 1784 Popierius, rankraštis 20,3 x 35 cm GEK-910, inv. Nr. VR-819 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

360

361. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio 1778 m. lapkričio 17 d. rašto nuorašas Copy of the notice by the Vilnius bishop Ignotas Jokūbas Masalskis (Latin Ignatius Jacobus Massalski), November 17, 1778 Popierius, rankraštis 32,1 x 20,5 cm GEK-911, inv. Nr. VR-820 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

362. Adamo fon Vaingarteno (Adam von Weingarten (?)) istorinė drama Piasten und Jagelonen, XIX a. Historical drama by Adam von Weingarten (?) called Piasten und Jagelonen, 19th c. Popierius, rankraštis 22,3 x 18 x 1,6 cm GEK-912, inv. Nr. VR-821 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

363. Kristofo Brouvero (Christoph Brouwer, 1559–1617) knyga Fvldensivm antiqvitatvm, kn. IV, Antverpenas, 1612 Christoph Brouwer (Latin Christophorus Brovverus, 1559–1617), Fvldensivm antiqvitatvm, Bk. IV, Antwerp, 1612 Žalsva oda, popierius, įspaudai odoje, auksavimas 25,7 x 18,2 x 3,2 cm GEK-913, inv. Nr. VR-822 2014 m. padovanojo Vidmantas Staniulis

364. 10 litų moneta, skirta kinui (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkė Rūta Ničajienė, Lietuva, 2014 10 litas coin on the theme of cinema (from the series “Lithuanian Culture”), designed by Rūta Ničajienė, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-914, inv. Nr. VR-823 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

365. 10 litų moneta, skirta kinui (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkė Rūta Ničajienė, Lietuva, 2014 10 litas coin on the theme of cinema (from the series “Lithuanian Culture”), designed by Rūta Ničajienė, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-915, inv. Nr. VR-824 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

366. 2014 m. laidos numizmatinių apyvartinių monetų rinkinys su atminimo ženklu Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečiui paminėti, Lietuva, 2014 Numismatic set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2014 dedicated to the 10th anniversary of Lithuania’s membership in the EU and NATO with a commemorative medal, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-916, inv. Nr. VR-825 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

361

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

367. 2014 m. laidos numizmatinių apyvartinių monetų rinkinys su atminimo ženklu Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečiui paminėti, Lietuva, 2014 Numismatic set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2014 dedicated to the 10th anniversary of Lithuania’s membership in the EU and NATO with a commemorative medal, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-917, inv. Nr. VR-826 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

368. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir Ona Vytautienė, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Grand Duke of Lithuania Vytautas the Great and Ona Vytautienė, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 12,5 x 17,5 cm GEK-918, inv. Nr. VR-827 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

369. Bavarijos kunigaikštis Liudvikas IX ir Amalija Saksė, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Duke of Bavaria Louis IX and Amalia of Saxony, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 12,5 x 17,4 cm GEK-919, inv. Nr. VR-828 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

370. Beatričė Regina dela Skala ir Milano valdovas Bernabas Viskontis, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Beatrice Regina della Scala and the Lord of Milan Bernabò Visconti, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 13,2 x 18,2 cm GEK-920, inv. Nr. VR-829 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

371. Prancūzijos karalius Pilypas VI ir Bona Liuksemburgietė, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. King of France Philip VI and Bonne of Luxemburg, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 13,2 x 17,6 cm GEK-921, inv. Nr. VR-830 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

372. Austrijos kunigaikštis Leopoldas III ir Viridis Viskonti, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Duke of Austria Leopold III and Viridis Visconti, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 13 x 17,5 cm GEK-922, inv. Nr. VR-831 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

362

373. Brandenburgo ir Štendalio grafas Otonas IV ir Juta iš Henebergo, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Margrave of Brandenburg-Stendal Otto IV and Jutta of Henneberg, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 12,6 x 17,6 cm GEK-923, inv. Nr. VR-832 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

374. Austrijos kunigaikštis Albrechtas II ir Joana iš Pfirto, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Duke of Austria Albert II and Joanna of Pfirt, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 13,5 x 17,8 cm GEK-924, inv. Nr. VR-833 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

375. Saksonijos ir Vitenbergo kunigaikštis Rudolfas I ir Juta iš Brandenburgo, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Duke of Saxe-Wittenberg Rudolf I and Jutta of Brandenburg, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 13 x 18,1 cm GEK-925, inv. Nr. VR-834 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

376. Milano valdovas Bernabas Viskontis ir Beatričė Regina dela Skala, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Lord of Milan Bernabò Visconti and Beatrice Regina della Scala, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 12,9 x 17,7 cm GEK-926, inv. Nr. VR-835 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

377. Sofija iš Pomeranijos-Volgasto ir Braunšveigo-Liuneburgo kunigaikštis Henrikas, nežinomas vokiečių dailininkas, XVI a. Sophie of Pomerania-Wolgast and Duke of Brunswick-Lüneburg Henry, unknown German painter, 16th c. Popierius, tušas, akvarelė 12,5 x 17,5 cm GEK-927, inv. Nr. VR-836 2014 m. įsigyta iš Vidmanto Staniulio (pirkta aukcionų namuose „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė)

378. 50 litų moneta, skirta Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 25-mečiui, dailininkai Rolandas Rimkūnas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 50 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the re-establishment of Vytautas Magnus University, designed by Rolandas Rimkūnas and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-928, inv. Nr. VR-837 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

363

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

379. 50 litų moneta, skirta Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 25-mečiui, dailininkai Rolandas Rimkūnas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 50 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the re-establishment of Vytautas Magnus University, designed by Rolandas Rimkūnas and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-929, inv. Nr. VR-838 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

380. Aplankas su užrašu Szkola Rolnicza w Żebrach / Projekt domu Ma nauczycieli / Szkoly rolniczej, XX a. I p. Folio with the inscription Szkola Rolnicza w Żebrach / Projekt domu Ma nauczycieli / Szkoly rolniczej, first half of the 20th c. Popierius, kartonas, drobė, medvilninis audinys 62,8 x 48, 5 cm GEK-930, inv. Nr. VR-839 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

381. Vilniaus pilių su Vilniaus katedra planas, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, 1940 Plan of the Vilnius castles and Vilnius cathedral, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950), Vilnius, 1940 Popierius, paprastasis pieštukas, spalvoti pieštukai 35 x 49,7 cm GEK-931, inv. Nr. VR-840 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

382. Vilniaus Senamiesčio planas, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, 1940 m. gruodžio 1 d. Plan of the Vilnius Old Town, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950), Vilnius, December 1, 1940 Popierius, paprastasis pieštukas 49,8 x 23,5 cm GEK-932, inv. Nr. VR-841 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

383. Požeminių vamzdynų, esančių prie Katedros aikštės, planas, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, 1940 m. lapkričio 26 d. (1877 m. sudaryto plano kopija) Plan of the underground pipes near Cathedral Square, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950), Vilnius, November 26, 1940 (copy of a plan made in 1877) Popierius, paprastasis pieštukas, tušas, spalvoti pieštukai 36,5 x 58,7 cm GEK-933, inv. Nr. VR-842 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

384. Gedimino kalnas, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, 1941 Gediminas’ Hill, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950), Vilnius, 1941 Popierius, paprastasis pieštukas 27,2 x 47 cm GEK-934, inv. Nr. VR-843 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

364

385. Vilniaus Senamiesčio dalies planas, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, 1942 Part of a plan of the Vilnius Old Town, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950), Vilnius, 1942 Popierius, paprastasis pieštukas, pastelė 49,8 x 98 cm GEK-935, inv. Nr. VR-844 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

386. Vytauto laikų Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių planas, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, XX a. I p. Plan of the Vilnius Lower and Upper castles from the times of Vytautas, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950), Vilnius, first half of the 20th c. Popierius, paprastasis pieštukas, mėlynas pieštukas 49,9 x 67 cm GEK-936, inv. Nr. VR-845 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

387. Pilis „Werder“, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, XX a. I p. Werder Castle, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950), Vilnius, first half of the 20th c. Popierius, paprastasis pieštukas, juodas pieštukas 24 x 45,7 cm GEK-937, inv. Nr. VR-846 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

388. Planas, vaizduojantis XIII–XIV a. Vavelio pilį, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950), Vilnius, XX a. I p. Plan depicting Wawel Castle from the 13th–14th c., Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950), Vilnius, first half of the 20th c. Popierius, tušas, paprastasis pieštukas 26,3 x 22,6 cm GEK-938, inv. Nr. VR-847 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

389. Vilniaus miesto planas, pagal Johano Georgo Maksimiljano fon Fiurstenhofo (Johann Georg Maximilian von Fürstenhoff, 1686–1753) 1737 m. planą, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950) (?), Vilnius, XX a. I p. Plan of Vilnius city, after a plan by Johann Georg Maximilian von Fürstenhoff (1686–1753) from 1737, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950) (?), Vilnius, first half of the 20th c. Popierius, tušas, paprastasis pieštukas 55,6 x 71,5 cm GEK-939, inv. Nr. VR-848 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

390. Vilniaus senamiesčio panorama, Zigmuntas Mečislovas Čaikovskis (Zygmunt Mieczysław Czaykowski, 1887–1950) (?), Vilnius, XX a. I p. Panorama over the Vilnius old town, Zygmunt Mieczysław Czaykowski (1887–1950) (?), Vilnius, first half of the 20th c. Popierius, paprastasis pieštukas 19,9 x 34,4 cm GEK-940, inv. Nr. VR-849 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

365

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

391. Namo Tilto g. 1/2 frontono piešinys, A. Randuralofas, XX a. I p. Illustration of a pediment of a house on 1/2 Tilto St, A. Randuralofas, first half of the 20th c. Popierius, paprastasis pieštukas, tušas 22,6 x 51,7 cm GEK-941, inv. Nr. VR-850 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

392. Namo Tilto g. 1/2 patalpos piešinys (projekto eskizas), A. Randuralofas, XX a. I p. Illustration of a room in the house on 1/2 Tilto St (sketch of a design), A. Randuralofas, first half of the 20th c. Popierius, paprastasis pieštukas 31,3 x 47,3 cm GEK-942, inv. Nr. VR-851 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

393. Namo Tilto g.1/2 patalpos piešinys (projekto eskizas), A. Randuralofas, XX a. I p. Illustration of a room in the house on 1/2 Tilto St (sketch of a design), A. Randuralofas, first half of the 20th c. Popierius, paprastasis pieštukas, mėlynas pieštukas 31,5 x 47,5 cm GEK-943, inv. Nr. VR-852 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

394. Vilniaus pilių planas, autorius nežinomas, XX a. I p. Plan of the Vilnius castles, unknown author, first half of the 20th c. Popierius, paprastasis pieštukas, tušas, akvarelė 44 x 56,7 cm GEK-944, inv. Nr. VR-853 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

395. Projektas LTSR kultūros centro Nacionalinės galerijos konkursui (Nr. 623936), 1983 Design for the competition for the LSSR National Gallery Cultural Centre (No. 623936), 1983 Popierius, kartonas, tušas, akvarelė 83,5 x 57,2 cm GEK-945, inv. Nr. VR-854 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

396. Projektas LTSR kultūros centro Nacionalinės meno galerijos konkursui (Nr. 100004), Augis Gučas, Julius Jurgelionis, Napaleonas Kitkauskas ir Saulius Motieka, 1983 Design for the competition for the LSSR National Gallery Cultural Centre (No. 100004), Augis Gučas, Julius Jurgelionis, Napaleonas Kitkauskas and Saulius Motieka, 1983 Popierius, kartonas, tušas 60 x 79,5 cm GEK-946, inv. Nr. VR-855 2014 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

366

397. 10 litų moneta iš serijos „Lietuvos mokslas“, dailininkas Vaidotas Skolevičius, Lietuva, 2014 10 litas coin from the series “Lithuanian Science”, designed by Vaidotas Skolevičius, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 13,92 mm, masė 1,244 g GEK-947, inv. Nr. VR-856 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

398. 10 litų moneta iš serijos „Lietuvos mokslas“, dailininkas Vaidotas Skolevičius, Lietuva, 2014 10 litas coin from the series “Lithuanian Science”, designed by Vaidotas Skolevičius, Lithuania, 2014 Auksas Ø 13,92 mm, masė 1,244 g GEK-948, inv. Nr. VR-857 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

399. Džovanio Gabrielio (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612), Hanso Leo Haslerio (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kitų kompozitorių natų knyga Reliqviae sacrorvm concentvvm Giovan Gabrielis, Iohan-Leonis Hasleri, utriusq; præstantissimi Musici:..., Niurnbergas, 1615 Book of notes by Giovanni Gabrieli (ca 1557–1612), Hans Leo Hassler (1564–1612) and other composers, Reliqviae sacrorvm concentvvm Giovan Gabrielis, Iohan-Leonis Hasleri, utriusq; præstantissimi Musici:..., Nuremberg, 1615 Popierius 21 x 17 x 0,8 cm GEK-949, inv. Nr. VR-858 2014 m. padovanojo prof. Jonas Vytautas Bruveris

400. 50 litų moneta, skirta Oršos mūšio 500 metų sukakčiai, dailininkai Rolandas Rimkūnas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 50 litas coin dedicated to the 500th anniversary of the Battle of Orsha, designed by Rolandas Rimkūnas and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-950, inv. Nr. VR-859 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

401. 50 litų moneta, skirta Oršos mūšio 500 metų sukakčiai, dailininkai Rolandas Rimkūnas ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 50 litas coin dedicated to the 500th anniversary of the Battle of Orsha, designed by Rolandas Rimkūnas and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-951, inv. Nr. VR-860 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

402. 50 litų moneta, skirta Baltijos kelio 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkai Eglė Ratkutė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 50 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the Baltic Way (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Eglė Ratkutė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-952, inv. Nr. VR-861 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

367

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

403. 50 litų moneta, skirta Baltijos kelio 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkai Eglė Ratkutė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 50 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the Baltic Way (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Eglė Ratkutė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-953, inv. Nr. VR-862 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

404. 25 litų moneta, skirta Baltijos kelio 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkai Eglė Ratkutė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 25 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the Baltic Way (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Eglė Ratkutė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinys Ø 28,00 mm, masė 10,00 g GEK-954, inv. Nr. VR-863 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

405. 25 litų moneta, skirta Baltijos kelio 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkai Eglė Ratkutė ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2014 25 litas coin dedicated to the 25th anniversary of the Baltic Way (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Eglė Ratkutė and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinys Ø 28,00 mm, masė 10,00 g GEK-955, inv. Nr. VR-864 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

406. Gobelenas, autorius nežinomas, Prancūzija, XX a. I p. Tapestry, unknown author, France, first half of the 20th c. Vilna, mašininis audimas 95 x 132 cm GEK-956, inv. Nr. VR-865 2014 m. padovanojo Vaida Tupčiauskaitė

407. Viršutinė girnapusė, Lietuva, XVII–XIX a. Top half of a grind-stone, Lithuania, 17th–19th c. Granitas Ø 38 cm, aukštis 9 cm GEK-957, inv. Nr. VR-866 2014 m. padovanojo Danutė Paulauskienė

408. Majolino Bizačonio (Maiolino Bisaccioni, 1582–1663) knyga La Cleopatra. Portata dal Francese Dal Marchese Maiolino Bisaccioni, Gentilhuomo della Camera del Re’ Christianissimo, t. 6, Venecija, 1715 Maiolino Bisaccioni (1582–1663), La Cleopatra. Portata dal Francese Dal Marchese Maiolino Bisaccioni, Gentilhuomo della Camera del Re’ Christianissimo, Vol. 6, Venice, 1715 Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas 14,2 x 8,1 x 4 cm GEK-958, inv. Nr. VR-867 2014 m. padovanojo Romualdas Budrys

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

368

409. 2014 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, skirtas litui, Lietuva, 2014 Numismatic set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2014 dedicated to the litas, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-959, inv. Nr. VR-868 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

410. 2014 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys, skirtas litui, Lietuva, 2014 Numismatic set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2014 dedicated to the litas, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-960, inv. Nr. VR-869 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

411. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis Poloniae, Litvaniæq. descriptio, Vaclovas Grodeckis (Wacław Grodecki, apie 1535–1591) ir Andriejus Pograbka (Andrzej Pograbka, apie 1540–apie 1598), iš Abrahamo Ortelijaus (Abraham Ortelius, 1527–1598) atlaso Theatrum Orbis Terrarum, Antverpenas, 1595 Map of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania, Poloniae, Litvaniæq. descriptio, Wacław Grodecki (ca 1535–1591) and Andrzej Pograbka (ca 1540–ca 1598), from the atlas by Abraham Ortelius (1527–1598), Theatrum Orbis Terrarum, Antwerp, 1595 Popierius, vario raižinys 45,2 x 56,7 cm GEK-961, inv. Nr. VR-870 2014 m. padovanojo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas (Saudo Arabija)

412. Europos žemėlapis Nova Europæ descriptio, Jodokas Hondijus (Jodocus Hondius, 1563–1612), Amsterdamas, apie 1620 Map of Europe, Nova Europæ descriptio, Jodocus Hondius (1563–1612), Amsterdam, ca 1620 Popierius, spalvintas vario raižinys 40 x 51,3 cm GEK-962, inv. Nr. VR-871 2014 m. padovanojo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas (Saudo Arabija)

413. 50 litų suvenyrinės sidabrinės monetos, skirtos Lilehamerio žiemos olimpinėms žaidynėms, projektas, dailininkas Petras Gintalas, Lietuva, 1994 Design for a 50 litas souvenir silver coin to mark the Lillehammer Winter Games, designed by Petras Gintalas, Lithuania, 1994 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 34 mm, masė 23,3 g GEK-976, inv. Nr. VR-872 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

414. 50 litų suvenyrinės sidabrinės monetos, skirtos Lilehamerio žiemos olimpinėms žaidynėms, projektas, dailininkas Petras Gintalas, Lietuva, 1994 Design for a 50 litas souvenir silver coin to mark the Lillehammer Winter Games, designed by Petras Gintalas, Lithuania, 1994 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 34 mm, masė 23,3 g GEK-977, inv. Nr. VR-873 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

369

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

415. 100 litų banknotas, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1994 100 litas note, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1994 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-978, inv. Nr. VR-874 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

416. 100 litų banknotas, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1994 100 litas note, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1994 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-979, inv. Nr. VR-875 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

417. 500 litų banknotas, dailininkas Raimondas Minkevičius, Lietuva, 1991 500 litas note, designed by Raimondas Minkevičius, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-980, inv. Nr. VR-876 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

418. 500 litų banknotas, dailininkas Raimondas Minkevičius, Lietuva, 1991 500 litas note, designed by Raimondas Minkevičius, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-981, inv. Nr. VR-877 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

419. 1 000 litų banknotas, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 1,000 litas note, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-982, inv. Nr. VR-878 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

420. 1 000 litų banknotas, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 1,000 litas note, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „American Banknote Corporation“ (JAV) Popierius 65 x 135 mm GEK-983, inv. Nr. VR-879 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

370

421. 50 litų nominalo moneta Forma, dailininkė Agnė Dautartaitė-Krutulė, Lietuva, 2014 50 litas coin, Form, designed by Agnė Dautartaitė-Krutulė, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 44 mm, masė 28,28 g GEK-984, inv. Nr. VR-880 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

422. 50 litų nominalo moneta Forma, dailininkė Agnė Dautartaitė-Krutulė, Lietuva, 2014 50 litas coin, Form, designed by Agnė Dautartaitė-Krutulė, Lithuania, 2014 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 44 mm, masė 28,28 g GEK-985, inv. Nr. VR-881 2014 m. padovanojo Lietuvos bankas

423. Skulptūra Pilies karys, Stanislovas Kuzma (1947–2012), Lietuva, 2002. Nuliejo Žilvinas Pabrinkis, 2009 Sculpture Warrior of the Castle, Stanislovas Kuzma (1947–2012), Lithuania, 2002. Cast by Žilvinas Pabrinkis, 2009 Bronzos lydinys, granitas, liejimas, graviravimas 45,5 x 16 x 13,5 cm GEK-986, inv. Nr. VR-882 2014 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

424. Stanislovo Kuzmos (1947–2012) skulptūros Pilies karys liejimo forma, pagamino Žilvinas Pabrinkis, 2009 Mould for the sculpture by Stanislovas Kuzma (1947–2012), Warrior of the Castle, made by Žilvinas Pabrinkis, 2009 Silikonas, gipsas 41 x 23 x 20 cm GEK-987, inv. Nr. VR-883 2014 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

425. Simono Starovolskio (Szymon Starowolski, 1588–1656) knyga Simonis Starovolosci Tractatus tres: I. Polonia. II. Sarmatiae bellatores. III. Scriptorum Polonicorum ekatontas, seu centum illustrium Poloniae scriptorum elogia et vitae, Vroclavas, 1733 Szymon Starowolski (Latin Simon Starovolscius, 1588–1656), Simonis Starovolosci Tractatus tres: I. Polonia. II. Sarmatiae bellatores. III. Scriptorum Polonicorum ekatontas, seu centum illustrium Poloniae scriptorum elogia et vitae, Wrocław, 1733 Popierius, spauda, įrišimas 20 x 16,5 x 2 cm GEK-988, inv. Nr. VR-884 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

426. Samuelio Grondzkio (Samuel Grądzki, m. 1672–1678) knyga Historia belli cosacco-polonici, Budapeštas, 1789 Samuel Grądzki (Latin Samuel Grondski, died 1672–1678), Historia belli cosacco-polonici, Budapest, 1789 Popierius, spauda, įrišimas 22,2 x 14,2 x 3,7 cm GEK-989, inv. Nr. VR-885 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

371

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

427. Knyga Kazanie w dzien poswięcenia kosciola XX. Bazylianow dnia 23. Pazdziernika roku 1768. W Wolnie. Miane i jasine wielmoznemu Jmci Panu Michałowi Domasławskiemu..., Vilnius, 1769 Kazanie w dzien poswięcenia kosciola XX. Bazylianow dnia 23. Pazdziernika roku 1768. W Wolnie. Miane i jasine wielmoznemu Jmci Panu Michałowi Domasławskiemu…, Vilnius, 1769 Popierius, spauda 29 x 18,5 cm GEK-990, inv. Nr. VR-886 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

428. Knyga Oratio de laudibus principum Radivilliorum et Brzostowskiorum comitum cum Veronica princeps Radivillia..., Vilnius, 1761 Oratio de laudibus principum Radivilliorum et Brzostowskiorum comitum cum Veronica princeps Radivillia..., Vilnius, 1761 Popierius, spauda 28,6 x 19 cm GEK-991, inv. Nr. VR-887 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

429. Pranciškaus Bialozaro (Franciszek Białozor) knyga Wesoły odgłos Trąb Woyninskich przy Trivmfalney bramie Wielmożnego Iego Mośći Pana Kazimierza Oginskiego..., Vilnius, 1692 Franciszek Białozor, Wesoły odgłos Trąb Woyninskich przy Trivmfalney bramie Wielmożnego Iego Mośći Pana Kazimierza Oginskiego..., Vilnius, 1692 Popierius, spauda 28,6 x 18,3 cm GEK-992, inv. Nr. VR-888 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

430. Tomo Umiastovskio (Tomasz Umiastowski, 1760–1822) knyga Sądowy Process Czyli Sposob Prawowania się w Trybunale y Wszystkich Subselliach W. X. L.: Poprawiony y znacznie pomnożony Przydatkiem Supplementu, w którym się zawiera zbiór Konst: Novellæ Legis od początku panowania Nayiasnieyszego Stanisława Augusta do Ostatniego Seymu 1784.: Tudziesz Series Marszałków W. Trybunał G. W. X. L. z wyrażeniem znacznieyszych niektórych przypadkow do Trybunału stosuiących się, Supraslė, 1786 Tomasz Umiastowski (1760–1822), Sądowy Process Czyli Sposob Prawowania się w Trybunale y Wszystkich Subselliach W. X. L.: Poprawiony y znacznie pomnożony Przydatkiem Supplementu, w którym się zawiera zbiór Konst: Novellæ Legis od początku panowania Nayiasnieyszego Stanisława Augusta do Ostatniego Seymu 1784.: Tudziesz Series Marszałków W. Trybunał G. W. X. L. z wyrażeniem znacznieyszych niektórych przypadkow do Trybunału stosuiących się, Supraśl, 1786 Popierius, spauda 17,5 x 10,5 x 2 cm GEK-993, inv. Nr. VR-889 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

431. Povilo Ksavero Bžostovskio (Paweł Ksawery Brzostowski, 1739–1828) knyga Wiadomość Genealogiczna o domie Brzostowskich. Od weyścia z Polski do Litwy, 1776 Paweł Ksawery Brzostowski (1739–1828), Wiadomość Genealogiczna o domie Brzostowskich. Od weyścia z Polski do Litwy, 1776 Popierius, spauda 17,5 x 10 x 0,5 cm GEK-994, inv. Nr. VR-890 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

372

432. Mikalojaus Chvalkovskio (Mikołaj Chwałkowski, m. 1712) knyga Regni Poloniæ ius publicum..., Karaliaučius, 1684 Mikołaj Chwałkowski (Latin Nicolaus de Chwałkowski, died 1712), Regni Poloniæ ius publicum..., Königsberg, 1684 Popierius, oda, spauda, įrišimas, įspaudai odoje 18,5 x 15,5 x 4,5 cm GEK-995, inv. Nr. VR-891 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

433. Knyga Zycie Kazimierza Leona Sapiehy Podkanclerzego Wielkiego Xięstwa Lit: &c: Listy od monarchow, xsiąząt, y roznych panującyh do Kazimierza Leona Sapiehy podkanclerzego W. X. Lit: pisane, Varšuva, 1791 Zycie Kazimierza Leona Sapiehy Podkanclerzego Wielkiego Xięstwa Lit: &c: Listy od monarchow, xsiąząt, y roznych panującyh do Kazimierza Leona Sapiehy podkanclerzego W. X. Lit: pisane, Warsaw, 1791 Popierius, oda, spauda, įrišimas 19,4 x 14,1 x 2,8 cm GEK-996, inv. Nr. VR-892 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

434. Knyga Zycia Sapiehów y listy od Monarchow Ksiąząt, y roznych panujących do tychze pisane, Varšuva, 1792 Zycia Sapiehów y listy od Monarchow Ksiąząt, y roznych panujących do tychze pisane, Warsaw, 1792 Popierius, spauda, įrišimas 19,8 x 15,5 x 2,6 cm GEK-997, inv. Nr. VR-893 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

435. Adomo Mendžeckio (Adam Mędrzecki, m. 1832) knyga Prawa miast polskich do władzy prawodawczey, wykonywającey i sądowniczey, Varšuva, 1789 Adam Mędrzecki (died 1832), Prawa miast polskich do władzy prawodawczey, wykonywającey i sądowniczey, Warsaw, 1789 Popierius, spauda, įrišimas 19 x 16 x 1 cm GEK-998, inv. Nr. VR-894 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

436. Samuelio Venslauskio (Samuel Węsławski) knyga Victor & Victvs Vincentivs Corvinvs Gosiewski..., Vilnius, 1691 Samuel Węsławski, Victor & Victvs Vincentivs Corvinvs Gosiewski..., Vilnius, 1691 Popierius, oda, spauda, įrišimas 18,3 x 15,5 x 4,5 cm GEK-999, inv. Nr. VR-895 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

373

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

437. Lietuvos statutas Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzod za nayjasnieyszego hospodara Zygmunta III w Krakowie w roku 1588. Drugi raz w Wilnie, w roku 1619, z pokazaniem zgody i roźnice Statutow Koronnych i W. X. L. Trzeci raz, za nayjasnieyszego Władysława IV, w Warszawie, w roku 1648, z przydaniem Konstytucyi od roku 1550 do 1647. Czwarty raz, za nayjasnieyszego Jana Trzeciego, w Wilnie w roku 1698. Z przyłoźeniem pod Artykuły Konstytucyi Seymowych od Seymu roku 1550, aź do Seymu Roku 1690. Oboygu Narodom słuźących, (textu samego w niczym nie naruszaiąc. Piąty raz za nayjasnieyszego Augusta Trzeciego, teraz zas za nayjasnicyszego Krola Stanisława Augusta szczęsliwie nam panującego powtornie z przydatkiem Summaryuszow, Praw i Konstytucyi od roku 1764 do roku 1786 predrukowany, Vilnius, 1786 Statute of Lithuania, Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzod za nayjasnieyszego hospodara Zygmunta III w Krakowie w roku 1588. Drugi raz w Wilnie, w roku 1619, z pokazaniem zgody i roźnice Statutow Koronnych i W. X. L. Trzeci raz, za nayjasnieyszego Władysława IV, w Warszawie, w roku 1648, z przydaniem Konstytucyi od roku 1550 do 1647. Czwarty raz, za nayjasnieyszego Jana Trzeciego, w Wilnie w roku 1698. Z przyłoźeniem pod Artykuły Konstytucyi Seymowych od Seymu roku 1550, aź do Seymu Roku 1690. Oboygu Narodom słuźących, (textu samego w niczym nie naruszaiąc. Piąty raz za nayjasnieyszego Augusta Trzeciego, teraz zas za nayjasnicyszego Krola Stanisława Augusta szczęsliwie nam panującego powtornie z przydatkiem Summaryuszow, Praw i Konstytucyi od roku 1764 do roku 1786 predrukowany, Vilnius, 1786 Popierius, spauda, oda, įrišimas 30,5 x 19 x 4,5 cm GEK-1000, inv. Nr. VR-896 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

438. Jono Dimitro Solikovskio (Jan Dymitr Solikowski, 1539–1603) knyga Commentarivs Brevis Rervm Polonicarvm A morte Sigismvndi Avgvsti Poloniæ Regis, Anno M D LXXII Mense Iulio Knisini mortui, Dancigas, 1647 Jan Dymitr Solikowski (Latin Joannes Demetrius Sulikovius, 1539–1603), Commentarivs Brevis Rervm Polonicarvm A morte Sigismvndi Avgvsti Poloniæ Regis, Anno M D LXXII Mense Iulio Knisini mortui, Danzig, 1647 Popierius, spauda 22,2 x 16,5 x 1,5 cm GEK-1001, inv. Nr. VR-897 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

440. Petro Dubinskio (Piotr Dubiński, m. 1794) knyga Zbior praw y przywileiow miastu stolecznemu W. X. L. Wilnowi nadanych Na źądanie wielu Miast Koronnych, jako też Wielkiego Księstwa Litewskiego..., Vilnius, 1788 Piotr Dubiński (died 1794), Zbior praw y przywileiow miastu stolecznemu W. X. L. Wilnowi nadanych Na źądanie wielu Miast Koronnych, jako też Wielkiego Księstwa Litewskiego..., Vilnius, 1788 Popierius, oda, spauda, įrišimas 33,5 x 20 x 3 cm GEK-1003, inv. Nr. VR-899 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

441. Knyga Constitvcie y vchwała Seymv Walnego Koronnego dwvniedzielnego w Brzesciv Litewskim, Roku Pańskiego, M.DC.LIII. Dniá 24 Marcá odpráwowánego, Varšuva, 1653 Constitvcie y vchwała Seymv Walnego Koronnego dwvniedzielnego w Brzesciv Litewskim, Roku Pańskiego, M.DC.LIII. Dniá 24 Marcá odpráwowánego, Warsaw, 1653 Popierius, spauda 28 x 17,5 x 0,7 cm GEK-1004, inv. Nr. VR-900 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

439. Samuelio Bogumilo Lindės (Samuel Bogumił Linde, 1771–1847) knyga O Statucie Litewskim ruskim językiem i drukiem wydanym, wiadomość, Varšuva, 1816 Samuel Bogumił Linde (1771–1847), O Statucie Litewskim ruskim językiem i drukiem wydanym, wiadomość, Warsaw, 1816 Popierius, spauda 25 x 20 x 2,2 cm GEK-1002, inv. Nr. VR-898 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

442. Knyga Kazania y mowy Na walnym pogrzebowym akćie ś. p. Jaśnie Oświeconey Xiężny Jeymći Anny z Xiążąt Sanguszkow Radziwiłłowy Kanclerzyny Wielkiey W. X. Lit: Miane; Tudźież krotkie tegoż aktu opisanie z wyrażeniem Castri doloris w Kośćiele Nieświskim Societatis Jesu wspaniałą y misterną strukturą erygowanego roku 1747. Na wieczną w potomne wieki pamięć, do druku podane, Vilnius, 1750 Kazania y mowy Na walnym pogrzebowym akćie ś. p. Jaśnie Oświeconey Xiężny Jeymći Anny z Xiążąt Sanguszkow Radziwiłłowy Kanclerzyny Wielkiey W. X. Lit: Miane; Tudźież krotkie tegoż aktu opisanie z wyrażeniem Castri doloris w Kośćiele Nieświskim Societatis Jesu wspaniałą y misterną strukturą erygowanego roku 1747. Na wieczną w potomne wieki pamięć, do druku podane, Vilnius, 1750 Popierius, oda, spauda, įrišimas 31,5 x 20 x 2,5 cm GEK-1005, inv. Nr. VR-901 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

374

443. Knyga Wypis z Xiąg Ziemianskich Pttu Grodzien:, XVIII a. Wypis z Xiąg Ziemianskich Pttu Grodzien:, 18th c. Popierius, oda, įrišimas 33,2 x 19,8 x 2,3 cm GEK-1006, inv. Nr. VR-902 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

444. Lorenco Kristofo Miclerio de Kolofo (Lorenz Christoph Mizler de Kolof, 1711–1778) knyga Historiarvm Poloniae et Magni Dvcatvs Lithvaniae scriptorvm..., t. 2, Varšuva, 1779 Lorenz Christoph Mizler de Kolof (1711–1778), Historiarvm Poloniae et Magni Dvcatvs Lithvaniae scriptorvm..., Vol. 2, Warsaw, 1779 Popierius, spauda, įrišimas 39,2 x 24 x 4,5 cm GEK-1007, inv. Nr. VR-903 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

445. Vilniaus miesto planas, N. Macas, Vilnius, 1840 Plan of Vilnius city, N. Macas, Vilnius, 1840 Popierius, litografija 49 x 64,2 cm GEK-1008, inv. Nr. VR-904 2015 m. padovanojo prof. Mečislovas Jučas

446. 2015 m. laidos apyvartinių monetų rinkinys, Lietuva, 2015 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2015, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-1009, inv. Nr. VR-905 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

375

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

447. 2015 m. laidos apyvartinių monetų rinkinys, Lietuva, 2015 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2015, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-1010, inv. Nr. VR-906 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

448. 2015 m. laidos apyvartinių monetų rinkinys, Lietuva, 2015 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2015, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-1011, inv. Nr. VR-907 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

449. 2015 m. laidos apyvartinių monetų rinkinys, Lietuva, 2015 Set of coins in circulation in the Republic of Lithuania in 2015, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla GEK-1012, inv. Nr. VR-908 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

450. Moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2015 Coin dedicated to the minting of coins in the Grand Duchy of Lithuania, designed by Liudas Parulskis and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 22,30 mm, masė 7,78 g GEK-1013, inv. Nr. VR-909 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

451. Moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2015 Coin dedicated to the minting of coins in the Grand Duchy of Lithuania, designed by Liudas Parulskis and Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Auksas Ø 22,30 mm, masė 7,78 g GEK-1014, inv. Nr. VR-910 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

452. Moneta, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 Coin dedicated to the 500th anniversary of the birth of Mikołaj “the Black” Radziwiłł, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1015, inv. Nr. VR-911 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

376

453. Moneta, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms, dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 Coin dedicated to the 500th anniversary of the birth of Mikołaj “the Black” Radziwiłł, designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1016, inv. Nr. VR-912 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

454. 5 eurų banknotas (ES2), dailininkas Rainholdas Geršteteris (Reinhold Gerstetter), Ispanija, 2013 5 euro note (ES2), designed by Reinhold Gerstetter, Spain, 2013 Spausdino „IMBISA“ (Ispanija) Popierius 120 x 62 mm GEK-1017, inv. Nr. VR-913 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

455. 5 eurų banknotas (ES2), dailininkas Rainholdas Geršteteris (Reinhold Gerstetter), Ispanija, 2013 5 euro note (ES2), designed by Reinhold Gerstetter, Spain, 2013 Spausdino „IMBISA“ (Ispanija) Popierius 120 x 62 mm GEK-1018, inv. Nr. VR-914 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

456. 10 eurų banknotas (ES2), dailininkas Rainholdas Geršteteris (Reinhold Gerstetter), Nyderlandai, 2014 10 euro note (ES2), designed by Reinhold Gerstetter, Netherlands, 2014 Spausdino „Joh. Enschedé Security Printing B.V.“ (Nyderlandai) Popierius 127 x 67 mm GEK-1019, inv. Nr. VR-915 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

457. 10 eurų banknotas (ES2), dailininkas Rainholdas Geršteteris (Reinhold Gerstetter), Nyderlandai, 2014 10 euro note (ES2), designed by Reinhold Gerstetter, Netherlands, 2014 Spausdino „Joh. Enschedé Security Printing B.V.“ (Nyderlandai) Popierius 127 x 67 mm GEK-1020, inv. Nr. VR-916 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

458. 20 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Vokietija, 2002 20 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Germany, 2002 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 133 x 72 mm GEK-1021, Inv. Nr. VR-917 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

377

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

459. 20 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Vokietija, 2002 20 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Germany, 2002 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 133 x 72 mm GEK-1022, inv. Nr. VR-918 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

460. 50 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Nyderlandai, 2002 50 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Netherlands, 2002 Spausdino „Joh. Enschedé Security Printing B.V.“ (Nyderlandai) Popierius 140 x 77 mm GEK-1023, inv. Nr. VR-919 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

461. 50 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Nyderlandai, 2002 50 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Netherlands, 2002 Spausdino „Joh. Enschedé Security Printing B.V.“ (Nyderlandai) Popierius 140 x 77 mm GEK-1024, inv. Nr. VR-920 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

462. 100 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Vokietija, 2002 100 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Germany, 2002 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 147 x 82 mm GEK-1025, inv. Nr. VR-921 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

463. 100 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Vokietija, 2002 100 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Germany, 2002 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 147 x 82 mm GEK-1026, inv. Nr. VR-922 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

464. 200 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Vokietija, 2002 200 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Germany, 2002 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius, 153 x 82 mm GEK-1027, inv. Nr. VR-923 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

378

465. 200 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Vokietija, 2002 200 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Germany, 2002 Spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija) Popierius 153 x 82 mm GEK-1028, inv. Nr. VR-924 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

466. 500 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Austrija, 2002 500 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Austria, 2002 Spausdino „Österreichische Banknoten- und Sicherheitsdruck GmbH“ (Austrija) Popierius 160 x 82 mm GEK-1029, inv. Nr. VR-925 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

467. 500 eurų banknotas (ES1), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Austrija, 2002 500 euro note (ES1), designed by Robert Kalina, Austria, 2002 Spausdino „Österreichische Banknoten- und Sicherheitsdruck GmbH“ (Austrija) Popierius 160 x 82 mm GEK-1030, inv. Nr. VR-926 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

468. 1 euro cento moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 1 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 16,25 mm, storis 1,67 mm, masė 2,30 g GEK-1031, inv. Nr. VR-927 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

469. 1 euro cento moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 1 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 16,25 mm, storis 1,67 mm, masė 2,30 g GEK-1032, inv. Nr. VR-928 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

470. 2 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 2 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 18,75 mm, storis 1,67 mm, masė 3,06 g GEK-1033, inv. Nr. VR-929 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

379

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

471. 2 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 2 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 18,75 mm, storis 1,67 mm, masė 3,06 g GEK-1034, inv. Nr. VR-930 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

472. 5 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 5 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 21,25 mm, storis 1,67 mm, masė 3,92 g GEK-1035, inv. Nr. VR-931 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

473. 5 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 5 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 21,25 mm, storis 1,67 mm, masė 3,92 g GEK-1036, inv. Nr. VR-932 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

474. 10 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 10 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys (Šiaurės auksas) Ø 19,75 mm, storis 1,93 mm, masė 4,10 g GEK-1037, inv. Nr. VR-933 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

475. 10 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 10 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys (Šiaurės auksas) Ø 19,75 mm, storis 1,93 mm, masė 4,10 g GEK-1038, inv. Nr. VR-934 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

476. 20 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 20 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys (Šiaurės auksas) Ø 22,25 mm, storis 2,14 mm, masė 5,74 g GEK-1039, inv. Nr. VR-935 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

380

477. 20 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 20 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys (Šiaurės auksas) Ø 22,25 mm, storis 2,14 mm, masė 5,74 g GEK-1040, inv. Nr. VR-936 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

478. 50 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 50 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys (Šiaurės auksas) Ø 24,25 mm, storis 2,38 mm, masė 7,80 g GEK-1041, inv. Nr. VR-937 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

479. 50 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 50 euro cent coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys (Šiaurės auksas) Ø 24,25 mm, storis 2,38 mm, masė 7,80 g GEK-1042, inv. Nr. VR-938 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

480. 1 euro moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 1 euro coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – nikelis su žalvariu, centrinė dalis – varis ir nikelis, nikelis, varis ir nikelis Ø 23,25 mm, storis 2,33 mm, masė 7,50 g GEK-1043, inv. Nr. VR-939 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

481. 1 euro moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 1 euro coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – nikelis su žalvariu, centrinė dalis – varis ir nikelis, nikelis, varis ir nikelis Ø 23,25 mm, storis 2,33 mm, masė 7,50 g GEK-1044, inv. Nr. VR-940 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

482. 2 eurų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 2 euro coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, storis 2,20 mm, masė 8,50 g GEK-1045, inv. Nr. VR-941 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

381

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

483. 2 eurų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx) ir Antanas Žukauskas, Lietuva, 2015 2 euro coin, designed by Luc Luycx and Antanas Žukauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, storis 2,20 mm, masė 8,50 g GEK-1046, inv. Nr. VR-942 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

484. Viljamo Kokso (William Coxe, 1747–1828) knyga Travels into Poland, Russia, Sweden, and Denmark..., t. 1, Londonas, 1784 William Coxe (1747–1828), Travels into Poland, Russia, Sweden, and Denmark..., Vol. 1, London, 1784 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje 28,8 x 23 x 5,3 cm GEK-1047, inv. Nr. VR-943 2015 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

485. Viljamo Kokso (William Coxe, 1747–1828) knyga Travels into Poland, Russia, Sweden, and Denmark..., t. 2, Londonas, 1784 William Coxe (1747–1828), Travels into Poland, Russia, Sweden, and Denmark..., Vol. 2, London, 1784 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje 28,8 x 22,8 x 5 cm GEK-1048, inv. Nr. VR-944 2015 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

486. Viljamo Kokso (William Coxe, 1747–1828) knyga Travels into Poland, Russia, Sweden, and Denmark..., t. 3, Londonas, 1790 William Coxe (1747–1828), Travels into Poland, Russia, Sweden, and Denmark..., Vol. 3, London, 1790 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje 28,5 x 22,8 x 3,6 cm GEK-1049, inv. Nr. VR-945 2015 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

487. Skrynia, autorius nežinomas, Lietuva, XIX a. pab.–XX a. pr. Chest, unknown author, Lithuania, late 19th–early 20th c. Medis, geležis, tapyba 56,5 x 73 x 47 cm GEK-1050, inv. Nr. VR-946 2015 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

488. Pelikso Šinkūno (1891–1970) knyga Krašto mokslo vadovėlis (istorijos pradžiamokslis), III laida, Kaunas, 1928 Peliksas Šinkūnas (1891–1970), Krašto mokslo vadovėlis (istorijos pardžiamokslis), 3rd Edition, Kaunas, 1928 Popierius, plieninės sąsagėlės, spauda 23,3 x 16,3 x 0,5 cm GEK-1051, inv. Nr. VR-947 2015 m. padovanojo Rolandas Mazurkevičius

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

382

489. 20 eurų moneta, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkai Rūta Ničajienė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 20 euro coin dedicated to the 25th anniversary of the restoration of Lithuania’s independence (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Rūta Ničajienė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1052, inv. Nr. VR-948 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

490. 20 eurų moneta, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkai Rūta Ničajienė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 20 euro coin dedicated to the 25th anniversary of the restoration of Lithuania’s independence (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Rūta Ničajienė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1053, inv. Nr. VR-949 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

491. 5 eurų moneta, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkai Rūta Ničajienė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 5 euro coin dedicated to the 25th anniversary of the restoration of Lithuania’s independence (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Rūta Ničajienė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinys Ø 28,00 mm, masė 10,00 g GEK-1054, inv. Nr. VR-950 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

492. 5 eurų moneta, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“), dailininkai Rūta Ničajienė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 5 euro coin dedicated to the 25th anniversary of the restoration of Lithuania’s independence (from the series “Lithuania’s Road to Independence”), designed by Rūta Ničajienė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinys Ø 28,00 mm, masė 10,00 g GEK-1055, inv. Nr. VR-951 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

493. Bokalas, autorius nežinomas, Vokietija, 1630 Stein, unknown artist, Germany, 1630 Žalias stiklas, tapyba ant stiklo Aukštis 36 cm, viršutinės dalies Ø 14,5 cm, apatinės dalies Ø 15,5 cm GEK-1056, inv. Nr. VR-952 2015 m. padovanojo Antano Guogos paramos fondas

494. 20 eurų moneta, skirta Struvės geodeziniam lankui (iš serijos „UNESCO pasaulio paveldas“), dailininkas Tadas Žebrauskas, Lietuva, 2015 20 euro coin dedicated to the Struve Geodetic Arc (from the series “UNESCO World Heritage”), designed by Tadas Žebrauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras, Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1057, inv. Nr. VR-953 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

383

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

495. 20 eurų moneta, skirta Struvės geodeziniam lankui (iš serijos „UNESCO pasaulio paveldas“), dailininkas Tadas Žebrauskas, Lietuva, 2015 20 euro coin dedicated to the Struve Geodetic Arc (from the series “UNESCO World Heritage”), designed by Tadas Žebrauskas, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1058, inv. Nr. VR-954 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

496. 5 eurų moneta, skirta literatūrai (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 5 euro coin on the theme of literature (from the series “Lithuanian Culture”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras, Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-1059, inv. Nr. VR-955 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

497. 5 eurų moneta, skirta literatūrai (iš serijos „Lietuvos kultūra“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 5 euro coin on the theme of literature (from the series “Lithuanian Culture”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-1060, inv. Nr. VR-956 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

498. Gintarinės kavinės eskizas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Sketch of the Amber Lounge and Restaurant, styled and designed by Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, akvarelė 102 x 82 cm GEK-1061, inv. Nr. VR-957 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

499. Gintarinės kavinės interjero elementų ir medžiagų pavyzdžių montažas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008. Interior elements and material samples for the Amber Lounge and Restaurant, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, įvairūs akmenys, oda, keramika, plienas, putų kartonas, spauda 81 x 61 cm GEK-1062, inv. Nr. VR-958 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

500. Gintarinės kavinės planas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 The Amber Lounge and Restaurant plan, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, brėžinys 76 x 51 cm GEK-1063, inv. Nr. VR-959 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

384

501. Auksinio restorano eskizas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Sketch of the Gold Dining Restaurant, styled and designed by Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, akvarelė 102 x 82 cm GEK-1064, inv. Nr. VR-960 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

502. Auksinio restorano interjero elementų ir medžiagų pavyzdžių montažas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Interior elements and material samples for the Gold Dining Restaurant, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, medis, drožinėjimas, spauda 81 x 61 cm GEK-1065, inv. Nr. VR-961 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

503. Auksinio restorano planas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 The Gold Dining Restaurant plan, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, brėžinys 76 x 51 cm GEK-1066, inv. Nr. VR-962 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

504. Karališkojo rubino restorano eskizas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Sketch for the Royal Ruby Dining Restaurant, styled and designed by Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, akvarelė 102 x 82 cm GEK-1067, inv. Nr. VR-963 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

505. Karališkojo rubino restorano elementų ir medžiagų pavyzdžių montažas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Interior elements and material samples for the Royal Ruby Dining Restaurant, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, medis, oda, drožinėjimas, spauda 81 x 61 cm GEK-1068, inv. Nr. VR-964 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

506. Karališkojo rubino restorano planas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 The Royal Ruby Dining Restaurant plan, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, brėžinys 76 x 51 cm GEK-1069, inv. Nr. VR-965 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

385

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

507. Karališkojo mėlynojo restorano eskizas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Sketch of the Royal Blue Restaurant, styled and designed by Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, akvarelė 102 x 82 cm GEK-1070, inv. Nr. VR-966 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

508. Karališkojo mėlynojo restorano interjero elementų ir medžiagų pavyzdžių montažas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Interior elements and material samples for the Royal Blue Restaurant, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, medis, drožinėjimas, spauda 81 x 61 cm GEK-1071, inv. Nr. VR-967 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

509. Svetainės eskizas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Sketch of a salon, styled and designed by Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, akvarelė 102 x 82 cm GEK-1072, inv. Nr. VR-968 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

510. Svetainės interjero elementų ir medžiagų pavyzdžių montažas I, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Interior elements and material samples for a salon, I, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, spauda 76 x 51 cm GEK-1073, inv. Nr. VR-969 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

511. Svetainės interjero elementų ir medžiagų pavyzdžių montažas II, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Interior elements and material samples for a salon, II, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, spauda 76 x 51 cm GEK-1074, inv. Nr. VR-970 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

512. Svetainės interjero elementų ir medžiagų pavyzdžių montažas III, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Interior elements and material samples for a salon, III, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, putų kartonas, spauda 76 x 51 cm GEK-1075, inv. Nr. VR-971 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

386

513. Svetainės specifikacijų aplankas, parengė „Dorothy Draper & Company, Inc.“, „Carleton Varney Design Group“, Niujorkas, Londonas, 2008 Salon specifications folio, Dorothy Draper & Company, Inc., Carleton Varney Design Group, New York, London, 2008 Popierius, plastikas 216 x 279 mm GEK-1076, inv. Nr. VR-972 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

514. Šv. Kazimiero apoteozė, autorius nežinomas, XVIII a. Apotheosis of Saint Casimir, unknown author, 18th c. Drobė, aliejus 84 x 61 cm GEK-1077, inv. Nr. VR-973 2015 m. įsigyta iš Živilės Ramašauskienės

515. Moneta, skirta Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms, dailininkai Rūta Ona Čigriejūtė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 Coin dedicated to the 250th anniversary of the birth of Mykolas Kleopas Oginskis, designed by Rūta Ona Čigriejūtė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1078, inv. Nr. VR-974 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

516. Moneta, skirta Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms, dailininkai Rūta Ona Čigriejūtė ir Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2015 Coin dedicated to the 250th anniversary of the birth of Mykolas Kleopas Oginskis, designed by Rūta Ona Čigriejūtė and Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1079, inv. Nr. VR-975 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

517. Pjero Masuė (Pierre Massuet, 1698–1776) knyga Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie, t. 1, Haga, 1734 Pierre Massuet (1698–1776), Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie, Vol. 1, Hague, 1734 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 16,8 x 10 x 3,6 cm GEK-1080, inv. Nr. VR-976 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

518. Pjero Masuė (Pierre Massuet, 1698–1776) knyga Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie, t. 2, Haga, 1734 Pierre Massuet (1698–1776), Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie, Vol. 2, Hague, 1734 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 16,8 x 10 x 3 cm GEK-1081, inv. Nr. VR-977 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

387

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

519. Pjero Masuė (Pierre Massuet, 1698–1776) knyga Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie, t. 3, Haga, 1734 Pierre Massuet (1698–1776), Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie, Vol. 3, Hague, 1734 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 16,9 x 10 x 3 cm GEK-1082, inv. Nr. VR-978 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

520. Pjero Masuė (Pierre Massuet, 1698–1776) knyga Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie, t. 4, Haga, 1734 Pierre Massuet (1698–1776), Histoire des Rois, du Royaume de Pologne, et du Grand Duché de Lithuanie, Vol. 4, Hague, 1734 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 16,8 x 10 x 3,4 cm GEK-1083, inv. Nr. VR-979 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

521. Luji Antuano Karačolio (Louis Antoine Caraccioli, 1719–1803) knyga Lettres à une illustre morte, décédée en Pologne..., Paryžius, 1770 Louis Antoine Caraccioli (1719–1803), Lettres à une illustre morte, décédée en Pologne..., Paris, 1770 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 16,8 x 10,3 x 3,5 cm GEK-1084, inv. Nr. VR-980 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

522. Fransua Poleno Dalėrako (François-Paulin Dalairac, 1626–1689) knyga Les anecdotes de Pologne, ou Memoires secrets du Regne de Jean Sobieski III. du Nom., t. 1, Amsterdamas, 1699 François-Paulin Dalairac (1626–1689), Les anecdotes de Pologne, ou Memoires secrets du Regne de Jean Sobieski III. du Nom., Vol. 1, Amsterdam, 1699 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 16,3 x 10 x 3 cm GEK-1085, inv. Nr. VR-981 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

523. Klodo Žordano (Claude Jordan) knyga Recueil de voyages curieux, faits par la Sieur J***, Enrichi de Cartes Geographiques, & divisé en huit volumes, t. 8, Roterdamas, 1704 Claude Jordan, Recueil de voyages curieux, faits par la Sieur J***, Enrichi de Cartes Geographiques, & divisé en huit volumes, Vol. 8, Rotterdam, 1704 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 15,8 x 10 x 2,2 cm GEK-1086, inv. Nr. VR-982 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

524. Lieveno Bonaventuro Pruajaro (Liévin-Bonaventure Proyart, 1743–1808) knyga Vie de la Reine de France, Marie Lecksinska, Princesse de Pologne..., Briuselis, 1794 Liévin-Bonaventure Proyart (1743–1808), Vie de la Reine de France, Marie Lecksinska, Princesse de Pologne…, Brussels, 1794 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 16,8 x 10 x 2,6 cm GEK-1087, inv. Nr. VR-983 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

388

525. Frydricho fon der Trenko (Friedrich Freiherr von der Trenck, 1726–1794) knyga The Life of Baron Frederick Trenck..., Olbanis, 1794 Friedrich Freiherr von der Trenck (1726–1794), The Life of Baron Frederick Trenck..., Albany, 1794 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 16,5 x 10,4 x 2,1 cm GEK-1088, inv. Nr. VR-984 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

526. Antuano Fransua Klodo Ferano (Antoine-François-Claude Ferrand, 1751–1825) knyga Histoire des trois démembremens de la Pologne..., t. 1, Paryžius, 1820 Antoine-François-Claude Ferrand (1751–1825), Histoire des trois démembremens de la Pologne..., Vol. 1, Paris, 1820 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 20,7 x 13,5 x 3,5 cm GEK-1089, inv. Nr. VR-985 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

527. Antuano Fransua Klodo Ferano (Antoine-François-Claude Ferrand, 1751–1825) knyga Histoire des trois démembremens de la Pologne..., t. 2 Paryžius, 1820 Antoine-François-Claude Ferrand (1751–1825), Histoire des trois démembremens de la Pologne..., Vol. 2, Paris, 1820 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 20,8 x 13,3 x 3 cm GEK-1090, inv. Nr. VR-986 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

528. Antuano Fransua Klodo Ferano (Antoine-François-Claude Ferrand, 1751–1825) knyga Histoire des trois démembremens de la Pologne..., t. 3, Paryžius, 1820 Antoine-François-Claude Ferrand (1751–1825), Histoire des trois démembremens de la Pologne..., Vol. 3, Paris, 1820 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 20,8 x 13,2 x 3,7 cm GEK-1091, inv. Nr. VR-987 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

529. Mykolo Petkevičiaus (Michel Pietkiewicz) knyga La Lithuanie et sa derniére insurrection..., Briuselis, 1832 Michel Pietkiewicz, La Lithuanie et sa derniére insurrection…, Brussels, 1832 Popierius, oda, spauda, įspaudai odoje, auksavimas 15,3 x 10,2 x 2,2 cm GEK-1092, inv. Nr. VR-988 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

530. Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuviškojo pulko eilinį, iš Aleksandro Viskovatovo (Александр Висковатов, 1804–1858) leidinio Историческое описание одежды и вооружения российских войск, составленное по высочайшему повелению, Sankt Peterburgas, 1841–1862 Graphic art work depicting an ordinary Lithuanian troop soldier, from the publication by Alexander Viskovatov (Александр Висковатов, 1804– 1858), Историческое описание одежды и вооружения российских войск, составленное по высочайшему повелению, Saint Petersburg, 1841–1862 Popierius, litografija 35,6 x 23,6 cm GEK-1093, inv. Nr. VR-989 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

389

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

531. Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuviškojo pulko vyresnįjį karininką, iš Aleksandro Viskovatovo (Александр Висковатов, 1804–1858) leidinio Историческое описание одежды и вооружения российских войск, составленное по высочайшему повелению, Sankt Peterburgas, 1841–1862 Graphic art work depicting a Lithuanian troop senior officer, from the publication by Alexander Viskovatov (Александр Висковатов, 1804–1858), Историческое описание одежды и вооружения российских войск, составленное по высочайшему повелению, Saint Petersburg, 1841–1862 Popierius, litografija 35,6 x 23,3 cm GEK-1094, inv. Nr. VR-990 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

532. Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuviškojo pulko štabo ir vyresnįjį karininkus, Rusija, XIX a. I p. Graphic art work depicting Lithuanian troop senior and headquarters officers, Russia, first half of the 19th c. Popierius, litografija 48,7 x 38,6 cm GEK-1095, inv. Nr. VR-991 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

533. Grafikos darbas Entrevue sur le Niemen, Šarlis Motas (Charles Motte, 1785–1836), pagal Pjero Gotro (Pierre Gautherot, 1769–1825) paveikslą, Paryžius, 1825 Graphic art work Entrevue sur le Niemen, Charles Motte (1785–1836), after a painting by Pierre Gautherot (1769–1825), Paris, 1825 Popierius, spalvota litografija 40,6 x 50,6 cm GEK-1096, inv. Nr. VR-992 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

534. Laikraštis Columbian Centinel, Bostonas, 1812 m. rugsėjo 30 d., Nr. 2972 Columbian Centinel newspaper, Boston, September 30, 1812, No. 2972 Popierius, spauda 49,4 x 36,2 cm GEK-1097, inv. Nr. VR-993 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

535. Plakatas Skerdynė Kražiuose, lapkričio 22, 1893 m. Kazokai žudo žmonis sulyg gub. Klingenberg’o įsakymu, JAV, XX a. I p. Poster with the text: Massacre of catholics by Cossacks in the Church at Kroziu, Lithuania, Nov. 22, 1893. By order of the Russian Governor Klingenberg, USA, first half of the 20th c. Popierius, spauda 50,7 x 38,1 cm GEK-1098, inv. Nr. VR-994 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

536. Žurnalo Nuova illustrazione universale titulinis lapas, iliustruotas vaizdais iš operos I Lituani pastatymo, Milanas, 1874 m. balandžio 5 d., Nr. 25 Title page of the magazine Nuova illustrazione universale, with images from the staging of the opera I Lituani, Milan, April 5, 1874, No. 25 Popierius, spauda 40 x 28,5 cm GEK-1099, inv. Nr. VR-995 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

390

537. Natų sąsiuvinis Intermezzi musicali a piccola orchestra... A. Ponchielli I Lituani sinfonia, Milanas, 1905, Nr. 110440 Music notebook, Intermezzi musicali a piccola orchestra... A. Ponchielli I Lituani sinfonia, Milan, 1905, No. 110440 Popierius, spauda 30,5 x 23,5 x 0,5 cm GEK-1100, inv. Nr. VR-996 2015 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

538. Karalienės portretas, Venta Jankauskaitė-Mengana, Milanas, 2015 Portrait of the Queen, Venta Jankauskaitė-Mengana, Milan, 2015 Majolika 33,5 x 25,5 cm GEK-1101, inv. Nr. VR-997 2015 m. padovanojo Venta Jankauskaitė-Mengana

539. Augusto III portretas, Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) (?) aplinkos dailininkas, XVIII a. II p. Portrait of Augustus III, by an artist from the circle of Louis de Silvestre (1675–1760) (?), second half of the 18th c. Drobė, aliejus 83,5 x 63 cm GEK-1102, inv. Nr. VR-998 2015 m. įsigyta UAB Dailės galerijoje „Klasika“

540. Moneta, skirta Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui, dailininkai Georgė Stamatopulas (George Stamatopoulos) ir Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2015 Coin dedicated to celebrate 30 years of the EU flag, designed by George Stamatopoulos and Luc Luycx, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1116, inv. Nr. VR-999 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

541. Moneta, skirta Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui, dailininkai Georgė Stamatopulas (George Stamatopoulos) ir Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2015 Coin dedicated to celebrate 30 years of the EU flag, designed by George Stamatopoulos and Luc Luycx, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1117, inv. Nr. VR-1000 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

542. Moneta, skirta Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui, dailininkai Georgė Stamatopulas (George Stamatopoulos) ir Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2015 Coin dedicated to celebrate 30 years of the EU flag, designed by George Stamatopoulos and Luc Luycx, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1118, inv. Nr. VR-1001 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

391

2009–2015 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildžiusios vertybės

543. Moneta, skirta Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui, dailininkai Georgė Stamatopulas (George Stamatopoulos) ir Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2015 Coin dedicated to celebrate 30 years of the EU flag, designed by George Stamatopoulos and Luc Luycx, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1119, inv. Nr. VR-1002 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

544. Moneta, skirta lietuvių kalbai, dailininkai Liudas Parulskis, Giedrius Paulauskis ir Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2015 Coin dedicated to the Lithuanian language, designed by Liudas Parulskis, Giedrius Paulauskis and Luc Luycx, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1120, inv. Nr. VR-1003 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

545. Moneta, skirta lietuvių kalbai, dailininkai Liudas Parulskis, Giedrius Paulauskis ir Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2015 Coin dedicated to the Lithuanian language, designed by Liudas Parulskis, Giedrius Paulauskis and Luc Luycx, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1121, inv. Nr. VR-1004 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

546. Moneta, skirta lietuvių kalbai, dailininkai Liudas Parulskis, Giedrius Paulauskis ir Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2015 Coin dedicated to the Lithuanian language, designed by Liudas Parulskis, Giedrius Paulauskis and Luc Luycx, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1122, inv. Nr. VR-1005 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

547. Moneta, skirta lietuvių kalbai, dailininkai Liudas Parulskis, Giedrius Paulauskis ir Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2015 Coin dedicated to the Lithuanian language, designed by Liudas Parulskis, Giedrius Paulauskis and Luc Luycx, Lithuania, 2015 Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris, nikelis, nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1123, inv. Nr. VR-1006 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

548. 20 eurų banknotas (ES2), dailininkas Rainholdas Geršteteris (Reinhold Gerstetter), Prancūzija, 2015 20 euro note (ES2), designed by Reinhold Gerstetter, France, 2015 Spausdino Banque de France (Prancūzija) Popierius 133 x 72 mm GEK-1124, inv. Nr. VR-1007 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

549. 20 eurų banknotas (ES2), dailininkas Rainholdas Geršteteris (Reinhold Gerstetter), Prancūzija, 2015 20 euro note (ES2), designed by Reinhold Gerstetter, France, 2015 Spausdino Banque de France (Prancūzija) Popierius 133 x 72 mm GEK-1125, inv. Nr. VR-1008 2015 m. padovanojo Lietuvos bankas

551. Gobelenas Rūmų gyvenimas, autorius nežinomas, Briuselis arba Turnė, apie 1520 Tapestry, Court Life, unknown artist, Brussels or Tournai, ca 1520 Vilna, šilkas 286 x 188 cm GEK-1140, inv. Nr. VR-1010 2015 m. įsigyta iš „S. Franses Ltd“ (Jungtinė Karalystė)

392

550. Atkuriami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai iš pietryčių pusės, Vilija Mačiulytė, Lietuva, 2003 The south-eastern side of the restored Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilija Mačiulytė, Lithuania, 2003 Popierius, akvarelė 94 x 106 cm GEK-1139, inv. Nr. VR-1009 2015 m. padovanojo Valdovų rūmų paramos fondas

393

BIBLIOGRAFIJA

Bibliografija / Bibliography Adomonis, Adomonytė 1997: Adomonis T., Adomonytė N. Lietuvos dailės ir architektūros istorija, Vilnius, 1997. „Albert II“ 1857: „Albert II“, in: A New General Biographical Dictionary, Vol. 1, London, 1857, p. 226. „Augustas III“ 1953: „Augustas III“, in: Lietuvių enciklopedija, t. I, Boston, 1953, p. 410–412. Avižinis 2010: Avižinis D. „Žygimanto Augusto gobeleno sugrįžimas į Vilnių“, in: Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 13, Vilnius, 2010, p. 37−39. Avižinis 2012: Avižinis D. „Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Kultūros, meno ir istorijos fondas“, in: Lietuvos muziejų rinkiniai, Nr. 11 (XV mokslinė konferencija ,,Lietuvos muziejai: nuo Dionizo Poškos Baublių iki Valdovų rūmų“), Šiauliai, 2012, p. 24–28. Avižinis MMXI: Avižinis D. „Naujos kolekcijos formavimas. Kultūros, meno ir istorijos fondas“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae / Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, Volumen I: MMIX– MMX, comp. G. Striška, Vilniae, MMXI, p. 94–98. Avižinis MMXII: Avižinis D. „2011 m. muziejaus rinkinius papildžiusios vertybės“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae / Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, Volumen II: MMXI, comp. G. Striška, Vilniae, MMXII, p. 58–63. Avižinis MMXVa: Avižinis D. „Muziejaus rinkinius papildžiusios vertybės“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae / Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, Volumen III: MMXII–MMXIII, comp. G. Striška, Vilniae, MMXV, p. 32–38. Avižinis MMXVb: Avižinis D. „Vladimiras Kasatkinas“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae / Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, Volumen III: MMXII–MMXIII, comp. G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 436–437. Beck 2005: Beck L. F. „Rudolf I.“, in: Neue Deutsche Biographie, Bd. 22, Berlin, 2005, S. 184–185. Bénézit 2006: Bénézit E. Dictionary of Artists, t. 2, t. 4, t. 5, t. 7, t. 8, t. 9, t. 10, t. 12, Paris, 2006. Besala, Biedrzycka 2004: Besala J., Biedrzycka A. „Stefan Batory“, in: Polski słownik biograficzny, t. 43/1, z. 176, Kraków, 2004, s. 114–129. Bibliotheca Sapiehana 2010: Bibliotheca Sapiehana. Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys. Katalogas, sud. A. Rinkūnaitė, Vilnius, 2010. Bireley 2014: Bireley R. Ferdinand II, Counter-Reformation Emperor, 1578–1637, Cambridge, 2014. Blackmore 2000: Blackmore H. L. Hunting Weapons from the Middle Ages to the Twentieth Century, Mineola, N.Y., 2000. Brady et al. 1994: Brady Th. A., Oberman H. A., Tracy J. D. Handbook of European History 1400–1600. Late Middle Ages, Renaissance and Reformation, Vol. 1: Structures and Assertions, Leiden, 1994. Braziūnienė 2010: Braziūnienė A. „Bibliotheca Sapiehana“ – europinės LDK kultūros veidrodis“, in: Bibliotheca Sapiehana. Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys. Katalogas, sud. A. Rinkūnaitė, Vilnius, 2010, p. VII–XLIII. Brusewicz 1978: Brusewicz L. „The paintings by Pieter Nason in Polish collections“, in: Bulletin du Musée National de Varsovie, 1978, Vol. 19, No 1–2, p. 1–5. Bumblauskas 2009: Bumblauskas A. „MIX–MMIX. Lietuvos tūkstantmetis. Millennium Lithuaniae“, in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 100 litų moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. [Lankstinukas], Vilnius, 2009. Bumblauskas 2013: Bumblauskas A. „1613-ųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis“, in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 100 litų moneta, skirta pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio išleidimo 400 metų sukakčiai. [Lankstinukas], Vilnius, 2013. Chomyn 2015: Chomyn I. Katalog plakiet, medalionów i medali polskich i z Polską związanych w Lwowskiej Narodowej Galerii Sztuki, t. II, Warszawa, 2015.

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

394

Cynarski 2007: Cynarski S. Žygimantas Augustas, Vilnius, 2007. Curtis 2013: Curtis B. The Habsburgs. The History of a Dynasty, London, 2013. Czapliński 1937: Czapliński W. „Cecylia Renata“, in: Polski słownik biograficzny, t. 3/3, z. 13, Kraków, 1937, s. 213–214. Czapliński 1963: Czapliński W. „Jan II Kazimierz Waza“, in: Polski słownik biograficzny, t. 10/3, z. 46, Wrocław, 1963, s. 410–412. Czapliński 1968: Czapliński W. „Konstancja“, in: Polski słownik biograficzny, t. 13/4, z. 59, Wrocław, 1968, s. 600–601. Daukšienė 2011: Daukšienė O. „Motiejus Kazimieras Sarbievijus“, in: Senosios Lietuvos literatūra 1253–1795, sud. S. Narbutas, Vilnius, 2011, p. 179–187. Die Habsburger 1988: Die Habsburger. Ein biographisches Lexikon, Wien, 1988. Dirlam et al. 1985: Dirlam D. M., Misiorowski E. B., Thomas S. A. „Pearl Fashion Through the Ages“, in: Gems & Gemology, Summer 1985, Vol. 21, No. 2, p. 67–71. Drėma 2013: Drėma V. Dingęs Vilnius, Vilnius, 2013. Duczmal 2012: Duczmal M. Jogailaičiai, iš lenkų kalbos vertė B. Mikalonienė ir V. Jarutis, Vilnius, 2012. Dulkys 2014: Dulkys A. „Lietuviška moneta siekia įveikti laiką ir erdvę“, in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 50 litų moneta „Forma“. [Lankstinukas], Vilnius, 2014. Dundulis 1999: Dundulis B. „Napoleono reformos Lietuvoje“, in: Istorija, t. 39, Vilnius, 1999, p. 9–14. Ekserdjian 1997: Ekserdjian D. Correggio, New Haven, London, 1997. Ekspozicijų vadovas 2015: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015. Escher 1999: Escher F. „Otto IV.“, in: Neue Deutsche Biographie, Bd. 19, Berlin, 1999, S. 677. Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai [albumas] 2014: Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija. Tarptautinės parodos albumas / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. International exhibition album, sud. / compiled by V. Dolinskas, G. Skujutė, Vilnius, 2014. Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai [katalogas] 2014: Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija. Tarptautinės parodos katalogas / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe History Wowen in Threads. International exhibition catalogue, sud. / comp. V. Dolinskas, G. Skujutė, Vilnius, 2014. Exposition guide 2015: Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, comp. D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015. Feldman 1935: Feldman J. „August II Mocny“, in: Polski słownik biograficzny, t. 1, z. 1, Kraków, 1935, s. 179–183. Fontane 1992: Fontane Th. Cécile, translated by S. Radcliffe, London, 1992. Frijhoff, Spies 2005: Frijhoff W., Spies M. Dutch Culture in a European Perspective. 1650, Hard-Won Unity, Assen, 2005. Gaisser 2008: Gaisser J. H. The Fortunes of Apuleius and the Golden Ass. A Study in Transmission and Reception, Princeton, 2008. Galkus 2006: Galkus J. „Sporto pasaulis / World of Sport“, in: Lietuvos monetos / Lithuanian Coins, Vilnius, 2006, p. 253–254. Golubeva 2013: Golubeva M. Models of Political Competence. The Evolution of Political Norms in the Works of Burgundian and Habsburg Court Historians, c. 1470–1700, Leiden, Boston, 2013. Grimalauskaitė, Remecas 2016: Grimalauskaitė D., Remecas E. Pinigai Lietuvoje, Vilnius, 2016. Gudavičius 2004: Gudavičius E. „Vytautas Didysis“, in: Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.), sud. V. Spečiūnas, Vilnius, 2004, p. 78–87. Gudavičius, Matulevičius 2002: Gudavičius E., Matulevičius A. „Batoras Steponas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 2, Vilnius, 2002, p. 711. Von Heinemann 1887: Von Heinemann O. „Otto IV.“, in: Allgemeine Deutsche Biographie, Bd. 24, Leipzig, 1887, S. 659–661. „Henrikas III Valois“ 1956: „Henrikas III Valois“, in: Lietuvių enciklopedija, t. VIII, Boston, 1956, p. 194–195.

395

BIBLIOGRAFIJA

Holborn 1982: Holborn H. A History of Modern Germany. 1648–1840, Vol. 1, Princeton, New Jersey, 1982. Imago Poloniae 2002: Imago Poloniae. Dawna Rzeczpospolita na mapach, dokumentach i starodrukach w zbiorach Tomasza Niewodniczańskiego, wyd. przez T. Niewodniczański, t. II, Warszawa, 2002. Istorija ir rinkiniai 2010a: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections, sud. / ed. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010. Istorija ir rinkiniai 2010b: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010. „Jan III Sobieski“ 1963: [Artykuł redakcyjny] „Jan III Sobieski“, in: Polski słownik biograficzny, t. 10/3, z. 46, Wrocław, 1963, s. 413–422. Jedzinskaitė-Kuizinienė 2011–2013: Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011; anglų k.: Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012; lenkų k.: Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Książąt Litewskich, Vilnius, 2013. Jovaiša 2011: Jovaiša L. „Radvila Jurgis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIX, Vilnius, 2011, p. 433. „Karolis IV Liuksemburgas“ 2006: „Karolis IV Liuksemburgas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. IX, Vilnius, 2006, p. 469–470. Karvelis 2010: Karvelis D. [Biržų pilies aprašymas], in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 50 litų moneta, skirta Biržų piliai. [Lankstinukas], Vilnius, 2010. Kindl: Kindl M. „Priorato, Galeazzo Gualdo“, in: olmuart.cz, http://www.olmuart.cz/en/collections/books--41/ galeazzo-gualdo-priorato--284/ [žiūrėta 2016-10-24]. Kitkauskas 2009: Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009. Kitkauskas 2011: Kitkauskas N. [Aukštutinės pilies aprašymas], in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 50 litų moneta, skirta Vilniaus Aukštutinei piliai. [Lankstinukas], Vilnius, 2011. Klimka 2013: Klimka L. „Vertingo baltų istorijos šaltinio ir jo autoriaus sukaktys“, in: Gimtasai kraštas, Nr. 6, 2013, p. 117–118. Kotarski, Kumor 2000: Kotarski E., Kumor B. „Solikowski Jan Dymitr“, in: Polski słownik biograficzny, t. 40/1, Kraków, 2000, s. 282–289. Kozak 1986: Kozak A. „Jan de Herdt, a forgotten 17th century Flemish painter“, in: Bulletin du Musée National de Varsovie, 1986, Vol. 27, No 2–4, p. 50–89. Krasauskas 1965: Krasauskas R. „Eustachas Valavičius“, in: Lietuvių enciklopedija, t. XXX, Boston, 1965, p. 534–535. Krikščioniškosios ikonografijos žodynas 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius, 1997. Kryžiai yra dorybės ženklas 2012: Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai. Tarptautinės parodos katalogas / The Crosses Stand for Virtue, the Arrow for Victory... The Sapiehas – Statesmen, Art Patrons and Collectors. International exhibition catalogue / Krzyże znaczą cnotę, a Strzała zwycięstwo... Sapiehowie – mężowie stanu, mecenasi sztuki i kolekcjonerzy. Katalog międzynarodowej wystawy, sud. / compilers / opr. V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012. Królowie elekcyjni 1997: Królowie elekcyjni. Leksykon biograficzny, Kraków, 1997. Kruszyński 1948: Kruszyński T. „Fabricius Wincenty“, in: Polski słownik biograficzny, t. 6/4, Kraków, 1948, s. 342. „Laikrodis“ 2007: „Laikrodis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XI, Vilnius, 2007, p. 434. Laschinger 1987: Laschinger J. „Ludwig IX.“, in: Neue Deutsche Biographie, Bd. 15, Berlin, 1987, S. 365–366. Lepszy 1935: Lepszy K. „Anna Austrjanczka“, in: Polski słownik biograficzny, t. 1, z. 1, Kraków, 1935, s. 132–133. Libiszowska 1973: Libiszowska Z. „Ludwika Maria Gonzaga“, in: Polski słownik biograficzny, t. 18/1, z. 76, Wrocław, 1973, s. 106–110. Lietuva žemėlapiuose 2011: Lietuva žemėlapiuose, sud. A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija 2010: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2010.

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

396

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai 2010: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sud. / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010. Lietuvos sakralinė dailė 2009: Lietuvos sakralinė dailė. XI–XX a. pradžia / Sacred Art of Lithuania. 11th–early 20th c., t. / vol. 5: Dokumentai, knygos, parodos kronika / Documents, books, exhibition chronicle, sud. / ed. V. Dolinskas, J. Liškevičienė, Vilnius, 2009. Lietuvos valdovai 2004: Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.), sud. V. Spečiūnas, Vilnius, 2004. Lietuvos valstybės kūrėjai 2006: Lietuvos valstybės kūrėjai. XVI–XX a. pirmosios pusės portretai, t. 1: XVI–XIX a. portretai / Founders of the Lithuanian state. Portraits from the 16th–first half of the 20th centuries, vol. 1: Portraits from the 16th–19th centuries, sud. / ed. L. Bialopetravičienė, Vilnius, 2006. Link-Lenczowska 2013: Link-Lenczowska S. Zegary i zegarki w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu. Katalog Zbiorów / Clocks and Watches in the Collection of the Wawel Royal Castle. Catalogue of the Collection, Kraków, 2013. Lituania in Atlantibus 2011: Lituania in Atlantibus, sud. A. Muzikevičius, J. Semenauskienė, Vilnius, 2011. „Liudvika Marija“ 2008: „Liudvika Marija“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIII, Vilnius, 2008, p. 505. Łopatecki 2013: Łopatecki K. „O wykorzystaniu źródeł ikonograficznych w badaniach historyczno-wojskowych na przykładzie wysadzenia zamku w Sandomierzu w roku 1656“, in: Україна в Центрально-Східній Європі, Вип. 12–13, Київ, 2013, c. 383–385. „Lubomirskio rokošas“ 2008: „Lubomirskio rokošas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIII, Vilnius, 2008, p. 655. Luís, da Silva Horta 2013: Luís A. U., da Silva Horta J. „Afro-Portugeuse olifants with hunting scenes“, in: Mande Studies, 2013, Vol. 15, p. 79–97. Lukšaitė, Matulevičius 2014a: Lukšaitė I., Matulevičius A. „Žygimantas Augustas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, Vilnius, 2014, p. 763. Lukšaitė, Matulevičius 2014b: Lukšaitė I., Matulevičius A. „Žygimantas Senasis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, Vilnius, 2014, p. 764–765. Maslauskaitė 2010: Maslauskaitė S. Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI–XVIII a., Vilnius, 2010. Matulevičius, Sliesoriūnas 2006: Matulevičius A., Sliesoriūnas F. „Kojalavičius-Vijūkas Albertas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. X, Vilnius, 2006, p. 346–347. Matulevičius, Spečiūnas 2008: Matulevičius A., Spečiūnas V. „Leščinskis Stanislovas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIII, Vilnius, 2008, p. 40. Matulevičius, Tyla 2011: Matulevičius A., Tyla A. „Radvila Jonušas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIX, Vilnius, 2011, p. 431–432. Matulevičius, Tyla 2012: Matulevičius A., Tyla A. „Sobieskis Jonas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXII, Vilnius, 2012, p. 178–179. Matulevičius, Valeika 2010: Matulevičius A., Valeika H. „Pacas Kristupas Zigmantas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XVII, Vilnius, 2010, p. 204–205. Matulevičius, Vyšniauskaitė 2005: Matulevičius A., Vyšniauskaitė A. „Hartknoch Christoph“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. VII, Vilnius, 2005, p. 405–406. Matušakaitė 2005: Matušakaitė M. Karalienė Barbora ir jos atvaizdai, Vilnius, 2005. Matušakaitė 2010: Matušakaitė M. Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2010. Misiūnienė 2006: Misiūnienė J. „Elzevyrų leidiniai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“, in: Knygotyra, Nr. 46, 2006, p. 101–117. Morford, Lenardon 1999: Morford M. P. O., Lenardon R. J. Classical Mythology, Oxford, 1999. Muller 1898: Muller P. L. „Wilhelm Friedrich“, in: Allgemeine Deutsche Biographie, Bd. 43, Leipzig, 1898, S. 133–134. Müller 1987: Müller W. „Jerzy Radziwiłł“, in: Polski słownik biograficzny, t. 30/2, z. 125, Wrocław, 1987, s. 229–233.

397

BIBLIOGRAFIJA

Müller, Kölling 1981: Müller H., Kölling H. Europäische Hieb- und Stichwaffen, Berlin, 1981. Murray P., Murray L. 1996: Murray P., Murray L. The Oxford Companion to Christian Art and Architecture. The Key to Western Art’s Most Potent Symbolism, London, New York, Oxford, 1996. Narbutienė 2004: Narbutienė D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a., Vilnius, 2004. New Cambridge Medieval History 1998: New Cambridge Medieval History, Vol. 7: C. 1415–c.1500, ed. by Ch. Allmand, Cambridge, 1998. Nolan 2008: Nolan C. J. Wars of the Age of Louis XIV, 1650–1715. An Encyclopedia of Global Warfare and Civilization, Westport, Connecticut, London, 2008. Oakeshott 1980: Oakeshott E. European Weapons and Armour. From the Renaissance to the Industrial Revolution, London, 1980. Ochmann-Staniszewska 2006: Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006. „Pacta conventa“ 2010: „Pacta conventa“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XVII, Vilnius, 2010, p. 208. Pamiętnik sandomierski 1830: Pamiętnik sandomierski, t. 2, z. 6, Warszawa, 1830. Petkus 2000: Petkus V. Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis, Vilnius, 2000. Petrauskas 2010: Petrauskas R. [Žalgirio mūšio aprašymas], in: Lietuviškos kolekcinės monetos. Monetos, skirtos Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai. [Lankstinukas], Vilnius, 2010. Petrauskas 2014: Petrauskas R. „Oršos mūšis“, in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 50 litų moneta, skirta Oršos mūšio 500 metų sukakčiai. [Lankstinukas], Vilnius, 2014. „Philip VI“ 1992: „Philip VI“, in: Encyclopaedia Britannica, Vol. 9, Chicago, 1992, p. 372. Piwarski 1938: Piwarski K. „Chałkowski (Chwalkowski) Mikołaj“, in: Polski słownik biograficzny, t. 4/1, Kraków, 1938, s. 8–9. Piwarski 1947: Piwarski K. „Eleonora Maria Józefa“, in: Polski słownik biograficzny, t. 6/3, Kraków, 1947, s. 223–226. Przyboś 1975: Przyboś A. „Michał Tomasz Korybut Wiśniowiecki“, in: Polski słownik biograficzny, t. 20/3, z. 86, Wrocław, 1975, s. 605–609. Przyboś 1979: Przyboś A. „Pac Michał Kazimierz h. Gozdawa“, in: Polski słownik biograficzny, t. 24/4, z. 103, Wrocław, 1979, s. 721–728. Rabikauskas 1961: Rabikauskas P. „Possevino Antonio“, in: Lietuvių enciklopedija, t. XXIII, Boston, 1961, p. 340–341. Radvila 2001: Radvila J. Kelionė į Italiją. 1575 metų dienoraštis, vert. E. Ulčinaitė, Vilnius, 2001. Ragauskienė 1999: Ragauskienė R. Barbora Radvilaitė, Vilnius, 1999. Ragauskienė 2011: Ragauskienė R. „Radvila Rudasis Mikalojus“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIX, Vilnius, 2011, p. 439. Ragauskienė, Ragauskas 2001: Ragauskienė R., Ragauskas A. Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems. Studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją, Vilnius, 2001. Raila 2008: Raila E. „Masalskis Ignotas Jokūbas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIV, Vilnius, 2008, p. 371. Reames 2003: Reames Sh. L. „Katherine of Alexandria: Introduction“, in: Middle English Legends of Women Saints, ed. by Sh. L. Reames, Michigan, 2003, http://d.lib.rochester.edu/teams/text/reames-middle-englishlegends-of-women-saints-katherine-of-alexandria-introduction [žiūrėta 2015-03-09]. Reklaitis 1999a: Reklaitis P. „Augsburgas, jo grafikai Lietuvos temomis XVII a.“, in: idem, Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant. Straipsniai iš Lietuvos dailės ir kultūros istorijos, rašyti 1954–1990 m. Vokietijoje, Vilnius, 1999, p. 206–219. Reklaitis 1999b: Reklaitis P. „Lietuvos Brastos 1657 metų apgulimo vaizdas ir jo autorius švedų maršalas Erik Dahlbergh“, in: idem, Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant. Straipsniai iš Lietuvos dailės ir kultūros istorijos, rašyti 1954–1990 m. Vokietijoje, Vilnius, 1999, p. 224–230. Remecas 2003: Remecas E. Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis (XIV a. pabaiga), Vilnius, 2003. Von Riezler 1884: Von Riezler S. R. „Ludwig IX.“, in: Allgemeine Deutsche Biographie, Bd. 19, Leipzig, 1884, S. 509–513. Rimius 1750: Rimius H. Memoirs of the House of Brunswick, London, 1750.

E ksponatai . 2 0 0 9 – 2 0 1 5 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

398

Rimša 2014: Rimša E. „Vazų heraldikos atspindžiai Lietuvos viešajame gyvenime“, in: Lietuva–Lenkija–Švedija. Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai / Lithuania–Poland–Sweden. European Dynastic Unions and Historical-Cultural Ties, sud. / compiled by E. Saviščevas, M. Uzorka, Vilnius, 2014, p. 514–528. „Rudolf I“ 2005: „Rudolf I“, in: Dictionary of German Biography, Vol. 8, Munchen, 2005, p. 468. Ruzas 2015: Ruzas V. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko pinigų muziejuje. Katalogas / Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania. Catalogue, Vilnius, 2015. Sajauskas 1997: Sajauskas S. „Monetų kalyba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 50 eurų moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. [Lankstinukas], Vilnius, 2015. Samas 1997: Samas A. Žemėlapiai ir jų kūrėjai, Vilnius, 1997. Sapiehowie 2011: Sapiehowie. Kolekcjonerzy i mecenasi. Katalog wystawy 4 października–31 grudnia 2011, Kraków, 2011. „Semenavičius Kazimieras“ 2012: „Semenavičius Kazimieras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXI, Vilnius, 2012, p. 418. Sliesoriūnas 2002a: Sliesoriūnas F. „Augustas II“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. II, Vilnius, 2002, p. 206–207. Sliesoriūnas 2002b: Sliesoriūnas F. „Augustas III“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. II, Vilnius, 2002, p. 207. Sliesoriūnas 2015: Sliesoriūnas G. Lietuvos istorija, t. 6: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais), Vilnius, 2015. Spehr 1880: Spehr F. „Heinrich, Herzog von Braunschweig“, in: Allgemeine Deutsche Biographie, Bd. 11, Leipzig, 1880, S. 486–488. „Stanislovas Augustas Poniatovskis“ 2012: „Stanislovas Augustas Poniatovskis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXII, Vilnius, 2012, p. 443. Strojnowski 1978: Strojnowski J. „O’Connor (Connor) Bernard“, in: Polski Słownik Biograficzny, t. 23/5, Wrocław, 1978, s. 517–520. Sumption 2012: Sumption J. The Hundred Years War III. Divided Houses, London, 2012. Svetikas 2007: Svetikas E. „Senųjų Trakų benediktinų veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijoje XV–XVI a. pradžioje: šv. Kotrynos Aleksandrietės kulto atributas – segės su rato simboliu“, in: Lituanistica, 2007, t. 53, Nr. 3 (71), p. 13–28. Sztuka niemiecka 1996: Sztuka niemiecka 1450–1800 w zbiorach polskich, red. M. Maćkowska, Kielce, 1996. Šinkūnaitė 2000: Šinkūnaitė L. XVII a. Lietuvos portretas, Vilnius, 2000. Šumkus 2015: Šumkus A. „Menininkė Venta Jankauskaitė-Mengana: „Visą dieną piešiu“, in: bernardinai.lt, 2015 m. rugpjūčio 5 d., http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-08-04-menininke-venta-mengana-visadiena-piesiu/133659 [žiūrėta 2016-10-04]. Tarandaitė 2010: Tarandaitė D. „XV–XIX a. Vytauto portretai“, in: Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos / Jak to było podczas Wielkiej Bitwy... Odsłony Grunwaldu / How this happened in the Great Battle… Exposé of Grunwald, sud. / opr. / ed. V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2010, p. 102–118. Tauragis 2000: Tauragis A. „Gabrieli Giovanni“, in: Muzikos enciklopedija, t. I, Vilnius, 2000, p. 424. The History and Collections 2010: The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, ed. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010. „The Life of S. Katherine“ 1275: „The Life of S. Katherine“, in: The Golden Legend or Lives of the Saint, Vol. VII, compiled by J. de Voragine, 1275, http://www.fordham.edu/halsall/basis/goldenlegend/GoldenLegendVolume7.asp [žiūrėta 2015-03-09]. Thoen 2006: Thoen I. Strategic Affection? Gift Exchange in Seventeenth-Century Holland, Amsterdam, 2006. Tyla 2005: Tyla A. „Jonas Kazimieras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. VIII, Vilnius, 2005, p. 696–697. Tyla 2009: Tyla A. „Mykolas Kaributas Višnioveckis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XV, Vilnius, 2009, p. 94. Tyla 2013: Tyla A. „Valavičius Eustachijus“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXIV, Vilnius, 2013, p. 572. Tyla 2014a: Tyla A. „Vladislovas Vaza“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, Vilnius, 2014, p. 341. Tyla 2014b: Tyla A. „Zigmantas Vaza“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, Vilnius, 2014, p. 599.

399

BIBLIOGRAFIJA

Trumpa 1958: Trumpa V. „Leščinskis Stanislovas“, in: Lietuvių enciklopedija, t. XIV, Boston, 1958, p. 483–485. Tuchman 1978: Tuchman B. W. A Distant Mirror. The Calamitous 14th Century, New York, 1978. Ulčinaitė 2012: Ulčinaitė E. „Sarbievijus Motiejus Kazimieras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXI, Vilnius, 2012, p. 140–141. Valdovų ir didikų portretai 2012: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sud. / comp. / упоряд. V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012. Valdovų rūmai ir jų atkūrimas 2009: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its restoration, sud. / ed. V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009. Valeika 2010: Valeika H. „Pacas Mykolas Kazimieras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XVII, Vilnius, 2010, p. 205. Vanagas 2008: Vanagas J. Šančių praeities takais, Kaunas, 2008. Vijūkas-Kojalavičius 2003–2004: Vijūkas-Kojalavičius A. Lietuvos istorijos įvairenybės, d. 1–2, Vilnius, 2003–2004. Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai 1994: Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai, sud. V. Račius, Vilnius, 1994. Vilniaus Žemutinė pilis 2006: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006. Vinslovaitė 2000: Vinslovaitė R. „von Hassler (Hasler) Hans Leo“, in: Muzikos enciklopedija, t. I, Vilnius, 2000, p. 506. „Visconti“ 1992: „Visconti, Gian Galeazzo“, in: Encyclopaedia Britannica, Vol. 12, Chicago, 1992, p. 394–395. „Visconti“ 2014: „Visconti“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, Vilnius, 2014, p. 280. Vitkauskienė 2010: Vitkauskienė B. R. „Iš Zigmunto Mečislovo Čaikovskio rankraščių. Vilniaus Subačiaus vartai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis 57: Meninis Vilnius: įtakos ir įvaizdžiai / Artistic Vilnius: Influences and Images, Vilnius, 2010, p. 123–147. Wasilewski 1979: Wasilewski T. „Pac Krzysztof Zygmunt“, in: Polski słownik biograficzny, t. 24/4, z. 103, Wrocław, 1979, s. 710–717. Więcek 1988: Więcek A. „Reichel Jan Jakub“, in: Polski słownik biograficzny, t. 31/1, Wrocław, 1988, s. 8–9. Williams 2004: Williams G. L. Papal Genealogy. The Families and Descendants of the Popes, Jefferson, NC, 2004. Williams 2006: Williams G. S. Ways of Knowing in Early Modern Germany. Johannes Praetorius as a Witness to His Time, Aldershot, Burlington, 2006. Windecke 2015: Windecke E. Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai. Pasakojimai ir vaizdai, sud. J. Kiaupienė, R. Petrauskas, Vilnius, 2015. Wisner 2000: Wisner H. Jonušas Radvila (1612–1655). Kėdainių šešėlyje, iš lenkų k. vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius, 2000. Žalgirio atodangos 2010: Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos / Jak to było podczas Wielkiej Bitwy... Odsłony Grunwaldu / How this happened in the Great Battle… Exposé of Grunwald, sud. / opr. / ed. V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2010. Žilinskienė 2008: Žilinskienė N. „Majolika“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XIV, Vilnius, 2008, p. 68–69. Žygas 2009: Žygas K. P. „The constellation „Poniatowski’s Bull“. Stars in and out of joint for Lithuania’s last Grand Duke“, in: Lithuanian Heritage, July/August, 2009, p. 10–13. Žymiausi Lietuvos mūšiai 2013: Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos. [Straipsnių rinkinys], Vilnius, 2013. Бехайм 1995: Бехайм В. Энциклопедия оружия (Руководство по оружиеведению. Оружейное дело в его сторическом развитии от начала средних веков до конца XVIII в.), Санкт-Петербург, 1995. http://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas

Eksponatai 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės Exhibits Treasures Donated and Acquired in 2009–2015 Parodos katalogas Exhibition catalogue 2017 m. sausio 18 – balandžio 23 d. 18 January – 23 April 2017 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania Išleido / Published by Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Katedros a. 4, Vilnius National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania 4 Katedros Sq., Vilnius Spausdino / Printed by Standartų spaustuvė Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius Tiražas / Copies 300 www.valdovurumai.lt

VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS PARODOS KATALOGAS EXHIBITION CATALOGUE OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA

9 786098 061475