Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės by Valdovų rūmai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania

EKSPONATAI

2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės

EXHIBITS

Treasures Donated and Acquired in 2016–2017

E k s p o n ata i 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės

Exhibits Treasures Donated and Acquired in 2016–2017

E k s p o n ata i 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės

Exhibits Treasures Donated and Acquired in 2016–2017

Parodos katalogas Exhibition catalogue

2017 m. spalio 17 d. – 2018 m. sausio 14 d. 17 October 2017 – 14 January 2018

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

Katalogo sudarytojai / Catalogue compilers Dalius Avižinis Toma Zarankaitė-Margienė

Vilnius 2017

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, XVI tomas Exhibition Catalogues of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Volume XVI Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rinkinių katalogai, IV tomas Collection Catalogues of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Volume IV

Nuolatiniai Valdovų rūmų muziejaus rėmėjai Permanent sponsors of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania

Viršelyje / On the cover Augusto Stipriojo portretas, Luji de Silvestro (1675–1760) dirbtuvės, Dresdenas (?), XVIII a. I p. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / Portrait of Augustus the Strong, the workshop of Louis de Silvestre (1675–1760), Dresden (?), first half of the 18th c. National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2017 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISSN 2351-7115 ISBN 978-609-8061-52-9

Parodos organizatorius / Exhibition organizer Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania Parodos kuratoriai / Exhibition curators Dalius Avižinis Toma Zarankaitė-Margienė Parodos koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai / Exhibition concept and plan Dalius Avižinis Toma Zarankaitė-Margienė Parodos leidybos koordinatoriai / Exhibition publishing coordinators Živilė Mikailienė Marijus Uzorka Parodos informacijos koordinatoriai / Exhibition information coordinators Mindaugas Puidokas Ramunė Vaičiulytė Parodos techninio įrengimo koordinatoriai / Exhibition technical installation coordinators Kęstutis Karla Eduardas Kauklys Katalogo sudarytojai / Catalogue compilers Dalius Avižinis Toma Zarankaitė-Margienė Katalogo tekstų autoriai / Catalogue text authors Dalius Avižinis Rita Lelekauskaitė Toma Zarankaitė-Margienė Vertėja į anglų kalbą / English translation Albina Strunga Kalbos redaktorė / Copy editor Laima Kunickytė Katalogo dizaineris ir maketuotojas / Catalogue designer Saulius Marteckas Katalogo leidybos koordinatorės / Catalogue publishing coordinators Živilė Mikailienė Laima Kunickytė Fotografai / Photographers Vytautas Stasys Abramauskas Mindaugas Kaminskas

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių komplektavimo komisijos nariai / Members of the Commission for the Collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania Ėrika Striškienė (Komisijos pirmininkė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) Dr. Irena Kaminskaitė (Komisijos sekretorė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) Doc. dr. Jolanta Karpavičienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) Dalius Avižinis (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) Dr. h. c. Romualdas Budrys (Lietuvos dailės muziejus) Dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija) Dalia Valujevičienė (Lietuvos dailės muziejus) Jolanta Kaznauskaitė (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija) (dirbo iki 2017 m. gegužės mėn.) Konsultantai ir ekspertai / Consultants and experts Doc. dr. Alma Braziūnienė (Vilniaus universitetas) Rimvydas Derkintis (Lietuvos dailės muziejus) Vilius Kavaliauskas Prof. dr. Ieva Kuizinienė (Vilniaus dailės akademija) Daiva Mitrulevičiūtė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) Dr. dr. h. c. Edmundas Rimša (Lietuvos istorijos institutas) Prof. dr. Jūratė Senvaitienė (Lietuvos dailės muziejus) 2016 m. eksponatų dovanojo / Exhibits donated by (2016) Aleksandras Bjankis (Alessandro Bianchi, Florencija, Italija) Lietuvos bankas Dr. Aloyzas Petrikas (Viltonas, Jungtinės Amerikos Valstijos) 2017 m. eksponatų dovanojo / Exhibits donated by (2017) Edmundas Kulikauskas Prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Krokuva, Lenkija) Lietuvos bankas Prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas Dr. Juozapas Blažiūnas Kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Varšuva, Lenkija) Prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (Tempi, Jungtinės Amerikos Valstijos) Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga 2017 m. vertybių skolino / Treasures on loan from (2017) Rolandas Valiūnas (Ellex Valiūnas ir partneriai) Dr. Vygintas Bubnys Ramutis Petniūnas Darijus Gerlikas

turinys / Content Antroji dovanotų ir įsigytų vertybių paroda Valdovų rūmuose bei katalogas The second exhibition and catalogue of donated and acquired treasures at the Palace of the Grand Dukes of Lithuania

8 9

Dalius Avižinis, Toma Zarankaitė-Margienė 2016–2017 m. Valdovų rūmams dovanotos ir muziejaus įsigytos vertybės Treasures donated to and acquired by the Palace of the Grand Dukes in 2016–2017

10 14

Katalogas / Catalogue

I. Tapyba / Paintings II. Grafika / Graphic art III. Senieji spaudiniai / Old prints IV. Medaliai / Medals V. Monetos / Numismatic items VI. Skulptūra / Sculpture VII. Deponuoti kūriniai / Loaned works

19 27 83 93 177 253 257

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai / Museum exhibits from the Culture, Art and History Collection added in 2016–2017

267

Bibliografija / Bibliography

349

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

Antroji dovanotų ir įsigytų vertybių paroda Valdovų rūmuose bei katalogas 2017 m. rudenį Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai skuba surengti jau antrąją dovanotų ir įsigytų muziejinių vertybių parodą. Pirmoji vyko 2017 m. pavasarį (sausio 18 – balandžio 23 d.). Antrojoje parodoje pristatomos į muziejaus Kultūros, meno ir istorijos bei Numizmatikos rinkinius 2016–2017 m. patekusios vertybės. Jų nėra tiek daug, kiek pirmojoje parodoje, tačiau jos tokios pat svarbios ir vertingos, reikšmingai praturtina jauno muziejaus rinkinius, papuošia naujas ekspozicijas. Šia paroda Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai tradiciškai siekia atsiskaityti visuomenei už vieną svarbiausių kiekvieno muziejaus veiklos barų – eksponatų kaupimą, saugojimą, viešinimą. Taip pat norima nuoširdžiausiai padėkoti dosniems mecenatams, dovanojusiems vertingų meno kūrinių, leidinių, monetų ir kitų eksponatų. Nuoširdžiai dėkui ir Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos nariams, ekspertams bei konsultantams, padėjusiems muziejui įsigyti kelis itin vertingus eksponatus. Ačiū kolekcininkams, deponavusiems, arba paskolinusiems ilgalaikiam rodymui, savo kolekcijų vertybių. Rodomos kartu vienoje vietoje visos 2016–2017 m. sukauptos vertybės sukuria išsamų vaizdą, kaip per tam tikrą laiką praturtėjo muziejaus rinkiniai ir ekspozicijos. Tai dokumentuoja, įamžina ir parodos katalogas. Tikimasi, kad jau 2018 m. liepos 6 d. visas Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ansamblis bus iki galo atkurtas ir visos likusios rezidencijos erdvės bus atvertos lankytojams. Tuomet šie ir kiti muziejaus rinkiniuose saugomi, dosnių mecenatų dovanoti, už muziejaus sukauptas lėšas įsigyti ar ilgalaikiam rodymui perduoti eksponatai pasklis po naująsias ekspozicijas, dalis jų bus saugomi saugyklose, naudojami moksliniuose tyrimuose, leidyboje, edukacijoje. Šių eksponatų nebus įmanoma surinkti vienoje vietoje. Daugiausia darbo rengiant parodą ir katalogą įdėjo Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas bei Kultūros, meno ir istorijos rinkinio saugotojas Dalius Avižinis bei jo kolegė, rinkinio saugotoja-tyrinėtoja Toma Zarankaitė-Margienė. Parodos lankytojų ir katalogo skaitytojų vardu leiskite jiems ir visiems kitiems muziejaus darbuotojams, prisidėjusiems prie parodos „Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“ parengimo bei katalogo išleidimo, širdingai padėkoti. Visi parodos rengėjai nuoširdžiai tikisi, kad paroda sudomins lankytojus bei katalogo skaitytojus, suteiks žinių, galbūt paskatins ieškoti naujų atradimų ar imtis dovanojimo iniciatyvų, tiesiog suteiks teigiamų estetinių emocijų.

Dr. Vydas Dolinskas Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius

A n t r o j i d o v a n o t ų i r į s i g y t ų v e r t y b i ų p a r o d a Va l d o v ų r ū m u o s e b e i k a t a l o g a s

The second exhibition and catalogue of donated and acquired treasures at the Palace of the Grand Dukes of Lithuania In the autumn of 2017, the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania is hurrying to organise its second exhibition of donated and acquired treasures. The first one was held in the spring of 2017 (January 18–April 23). This second exhibition will present treasures that have been added to the museum’s Culture, Art and History and Numismatic Items collections in 2016–2017. While there are less this time round compared to the spring exhibition, these artefacts are just as important and valuable, and significantly enhance our young museum’s collections by adorning our new expositions. Becoming a tradition, with this exhibition, the staff at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania seek to let the public know about one of the most important fields of activity of each museum – the accumulation and preservation of exhibits, and their due presentation to the public. We also wish to sincerely thank our generous patrons who have donated valuable art works, publications, coins and other exhibits. Thanks also goes to the members of the Commission of the Collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, and the experts and consultants who helped us acquire several particularly valuable exhibits. I would also like to thank the collectors who have deposited or loaned the museum treasures from their collections for long-term display. When they are exhibited in one place, all the treasures amassed in 2016–2017 create a comprehensive picture of how the museum has enhanced its collections and expositions over a certain period of time. This is documented in the exhibition catalogue as well. I trust that by July 6, 2018 the entire Vilnius Lower Castle Palace of the Grand Dukes ensemble will be completely reconstructed, and all the remaining spaces in this residence shall be opened to the public. Then these and other exhibits kept in the museum’s collections, donated by generous patrons, acquired using the museum’s funds or temporarily on loan for long-term display will be distributed across the new expositions, some being preserved for safe-keeping in our storage facilities, used in scientific research, in publications and for educational purposes. Later on, assembling all these exhibits in one place would certainly prove to be a difficult task. Two people put in the most hard work in organising this exhibition and catalogue – namely, the head of the Registration and Preservation Department and the curator of the Culture, Art and History Collection Dalius Avižinis, and his colleague, the collection’s curator-researcher Toma Zarankaitė-Margienė. On behalf of the exhibition’s visitors and readers of this catalogue, let me express heartfelt gratitude to them and all the other museum staff who contributed to the organisation of the exhibition Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017, as well as the release of this catalogue. All the exhibition’s organisers sincerely hope that it will be of great interest to visitors and the readers of the catalogue alike, broaden their scope of knowledge, and perhaps encourage them to make new discoveries or initiate donations themselves, and simply provide them with positive aesthetic emotions.

Dr Vydas Dolinskas Director of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

Dalius Avižinis Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas, Kultūros, meno ir istorijos rinkinio saugotojas

Toma Zarankaitė-Margienė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinio saugotoja-tyrinėtoja

2016–2017 m. Valdovų rūmams dovanotos ir muziejaus įsigytos vertybės 2016–2017 m. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildė nauji eksponatai, išsiskiriantys savo istorine ir menine verte, atspindintys svarbius įvykius bei pristatantys istorines asmenybes. Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas praturtino vertingi kūriniai, pasiskolinti iš privačių kolekcijų. Įdomiausius per pastaruosius kelerius metus Valdovų rūmams dovanotus, deponuotus ir muziejaus įsigytus eksponatus norima pristatyti atskira paroda bei ją lydinčiu leidiniu. Tai jau antroji muziejaus paroda, kuria siekiama sistemingai ir nuosekliai pristatyti naujai į muziejų patekusias vertybes. Pirmoji tokia paroda, supažindinusi su 2009–2015 m. Valdovų rūmams dovanotomis ir muziejaus įsigytomis vertybėmis, vyko 2017 m. sausio–balandžio mėnesiais. Išleistas ir išsamus jos katalogas. Abi šias parodas stengtasi surengti, nes 2018 m. planuojama užbaigti Valdovų rūmų atkūrimo darbus ir įrengti naujas ekspozicijas, tad Valdovų rūmams dovanoti ir muziejaus įsigyti eksponatai pasklis po įvairias muziejaus sales ir bus sudėtinga juos surinkti į vieną vietą bei tinkamai pagerbti ir paminėti mecenatus bei kitus rėmėjus. Eksponatai, 2016–2017 m. papildę Valdovų rūmų muziejaus rinkinius, yra labai įvairūs. Itin didelę vertę turi tapyti valdovų portretai, grafikos darbai bei medaliai, vaizduojantys Lietuvos valdovus ir didikus. Ypač vertinga dovana – Edmundo Kulikausko pinigų ir medalių kolekcija. Nepaprastai malonu, kad, kaip ir E. Kulikausko atveju, dauguma naujausių eksponatų į muziejų pateko kaip dovanos, jas muziejui perdavė mecenatai, bičiuliai bei organizacijos, jau ne vienerius metus remiančios Valdovų rūmų atkūrimą ir muziejaus vertybių gausinimą. Muziejaus rinkiniai kasmet papildomi ir originaliais šiuolaikiniais kūriniais. Jau daug metų naujausių monetų ir banknotų pirmuosius egzempliorius muziejui perduoda Lietuvos bankas. Siekiant dar labiau praturtinti rinkinius, keletą eksponatų muziejui pavyko įsigyti už sukauptas lėšas. 2016 m. Valdovų rūmų muziejaus rinkiniai papildyti 15 511 eksponatų. Didžiausią jų dalį (15 495 vnt.) sudaro Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ per ilgamečius tyrimus sukaupti archeologiniai radiniai. Juos faktiškai Valdovų rūmų muziejus perėmė anksčiau, o į muziejinę apskaitą įtraukė 2016 m., prieš tai šie radiniai buvo atidžiai sutikrinti ir inventorizuoti. Minėti eksponatai buvo priskirti muziejaus Archeologijos rinkiniui. Kultūros, meno ir istorijos rinkinys 2016 m. papildytas 16 eksponatų. Į Kultūros, meno ir istorijos rinkinį 2016 m. pradžioje buvo įtrauktas gotikinis gobelenas Rūmų gyvenimas, sukurtas Briuselyje arba Turnė apie 1520 metus. Jis įsigytas antikvariate „S. Franses Limited“

2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . Va l d o v ų r ū m a m s d o v a n o t o s i r m u z i e j a u s į s i g y t o s v e r t y b ė s

(Londonas, Jungtinė Karalystė). Tai vienas seniausių gobelenų Valdovų rūmų muziejaus kolekcijoje ir Lietuvos senųjų meninių audinių rinkiniuose. Jis 2014 m. eksponuotas Vilniuje parodoje „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ bei 2017 m. pradžioje parodoje „Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“. Tačiau, kaip dažnai pasitaiko, į muziejų patekęs eksponatas ištiriamas ir tiksliau identifikuojamas. Taip nutiko ir šiuo atveju – Valdovų rūmų muziejaus menotyrininkė Rita Lelekauskaitė surado gobeleno analogą ir nustatė, kad meninio audinio fragmente vaizduojama biblinė Dovydo ir Batšebos istorija. 2016 m. Valdovų rūmų muziejui pavyko įsigyti du ypač vertingus Lenkijos ir Lietuvos valdovų portretus. Viename visu ūgiu vaizduojamas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648). Darbas sukurtas apie 1800 m., bet yra labai įdomi XVII a. dirbusio dailininko Franso Leikso (Frans Luycx, 1604–1668) tapyto Vladislovo Vazos portreto kopija. F. Leiksas buvo Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) mokinys, jo kūrybai turėjo įtakos ir Antonio van Deiko (Anthonis van Dyck, 1599–1641) darbai. Dailininkas ilgą laiką dirbo Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando III (Ferdinand III) dvare. Ten greičiausiai ir sukūrė Vladislovo Vazos portretą, jo originalas šiuo metu saugomas Vienos meno istorijos muziejuje (Austrija). Valdovų rūmų muziejaus įsigytas Vladislovo Vazos portretas turi puošnius drožinėtus ir auksuotus rėmus, viršutinė jų dalis dekoruota kartušu su devynių laukų herbu. Jame vaizduojamas Lenkijos Erelis, Lietuvos Vytis, Švedijos Trys karūnos, Folkungų (Folkunger) Liūtai ir Vazų dinastijos Javų pėdas, kartušą vainikuoja karūna. Antrame portrete pavaizduotas Vetinų dinastijos Lenkijos ir Lietuvos valdovas Augustas Stiprusis (1697–1733). Portretas sukurtas XVIII a. pirmoje pusėje, o sukūrimas siejamas su Dresdeno dvaro dailininko Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1750) dirbtuvėmis. Yra išlikę gana daug Augusto Stipriojo portretų, siejamų su dailininko L. de Silvestro aplinka. Kol kas sunku pasakyti, kas tiksliai nutapė minėtą portretą, tačiau tikėtina, kad ateities tyrimai leis nustatyti tapybos darbo, kuris neabejotinai yra vienas vertingesnių muziejaus eksponatų, autorystę. Šį portretą muziejui padėjo įsigyti žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas. 2016 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildė dvi Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio verslininko Aloyzo Petriko dovanos. A. Petrikas padovanojo du XVII a. leidinius. Vienas jų ypač vertingas – tai 1693 m. Vilniuje lenkų kalba išleistas Trečiojo Lietuvos Statuto egzempliorius. Per parodos „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ atidarymą Aleksandras Bjankis (Alessandro Bianchi, Florencija, Italija) padovanojo 2015 m. skaljolos (it. scagliola) technika savo paties sukurtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą. Lietuvos bankas muziejui perdavė dešimt 2016 m. išleistų monetų, skirtų įvairioms progoms paminėti. Rinkinį papildė proginės monetos, skirtos XXXI olimpinėms žaidynėms, vykusioms Rio De Žaneire (Brazilija), Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo 25-mečiui, fizikai ir baltų kultūrai. 2017 m. Valdovų rūmų muziejaus rinkinius numatoma papildyti iš viso apie 7 000 eksponatų, daugumą jų sudaro archeologinės vertybės, rastos atliekant tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildė 53 eksponatai. Į pradėtą formuoti Numizmatikos rinkinį įtraukta 412 eksponatų. 2017 m. į muziejaus rinkinius buvo įtrauktos kelios išskirtinės dovanos. Dar 2016 m. birželio mėnesį Edmundas Kulikauskas perdavė gausią savo monetų, medalių ir banknotų kolekciją. Valdovų rūmų paramos fondo vienas iš steigėjų ir vadovas, muziejaus bičiulis E. Kulikauskas jau daugiau nei penkiasdešimt metų renka monetas, banknotus ir medalius, susijusius su Lietuvos istorija. Dar būdamas jaunuolis, pradėjo kaupti pašto ženklus, kurių kolekcionavimas įkvėpė rinkti Lietuvos Respublikos monetas. Pirmoji

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

kolekcijos numizmatinė vertybė – 1562 m. Žygimanto Augusto sidabrinis trigrašis, įsigytas 1965 m. Los Andželo Robinsono (JAV) universalinės parduotuvės Numizmatikos skyriuje. Šis nuostabus ir netikėtas radinys sužavėjo kolekcininką. Rinkti skatino ir dalį vertybių E. Kulikausko kolekcijai iš pradžių padovanojo lituanistikos kolekcininkas, numizmatas, E. Kulikausko uošvis Bronius Kviklys – žymus lietuvių išeivijos kultūrininkas, garsiosios Bostone (JAV) leistos „Lietuvių enciklopedijos“ ir kitų fundamentalių knygų leidėjas. Kalbėdamas apie savo rinkinį ir minėtą monetą, E. Kulikauskas yra sakęs, kad jį sužavėjo senojo sidabro spindesys, kurį atskleidžia numizmatinių vertybių grožis – tai „senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neištrinamas paliudijimas“. Kolekcininkas Edmundas Kulikauskas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams perdavė nuolat saugoti monetų, medalių, banknotų ir skolinamosios kasos ženklų rinkinį. Jį sudaro net 382 vertybės. Pastarąsias galima rūšiuoti pagal chronologinius bei tipologinius pjūvius. Chronologiškai ankstyviausia moneta kolekcijoje yra iš Čekijos karaliaus Vaclovo II (1278–1305) valdymo laikų. Didžiausią rinkinio dalį sudaro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio (XIII–XVIII a.) monetos (290 vnt.). Iš jų – keturios Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos (1377–1381, 1382/1386–1434) valdymo laikotarpio, penkios – Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492), šešios – Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506), dešimt – Žygimanto Senojo (1506–1548), trylika – Žygimanto Augusto (1544/1548–1572), penkios – Stepono Batoro (1576– 1586), šimtas trylika – Žygimanto Vazos (1587/1588–1632), keturiasdešimt šešios – Jono Kazimiero Vazos (1648–1668), dešimt – Jono Sobieskio (1674–1696), dvi – Augusto Stipriojo (1697–1706, 1709–1733), dvidešimt viena – Augusto III (1733/1736–1763), penkiasdešimt – Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764– 1795) monetos. Taip pat kolekcijoje yra po vieną monetą iš Saksonijos kunigaikštystės administratoriaus Pranciškaus Ksavero Vetino (Franz Xaver Wettin, 1763–1768) bei Saksonijos, Veimaro ir Eizenacho didžiojo kunigaikščio Karlo Augusto (Karl August, 1758/1815–1828) valdymo laikų. Kitą E. Kulikausko dovanotų vertybių dalį sudaro XIX–XX a. medaliai, monetos (33 vnt.), tarpukario Lietuvos Respublikos (1918–1940) monetos bei banknotai (34 vnt.) ir skolinamosios kasos ženklai (4 vnt.) bei atkurtos Lietuvos Respublikos (1990–2017) banknotai (21 vnt.). Įdomi kolekcijos dalis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos monetos, kaldintos už valstybės teritorijos ribų. Dovanotos monetos, medaliai, banknotai ir skolinamosios kasos ženklai yra geros būklės, dominuoja sidabrinės monetos, daugiausia iš valdovo Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) valdymo laikotarpio. Išskirtinė kolekcijos vertybė – 1652 m. Lietuvoje nukaldintas Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) pusantrokas. Taip pat Augusto Stipriojo (1697–1706, 1709–1733) 2/3 talerio, nukaldinto 1705 m. Dresdene, moneta. Retos Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) trigrašių monetos, nukaldintos 1562 ir 1563 m., taip pat praturtina padovanotą kolekciją. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpio vertybių kontekste išsiskiria Juozo Zikaro (1881–1944) apdovanojimo medalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejui (1928) paminėti, nukaldintas Šveicarijoje, firmoje „Huguenin Frères de Le Locle“. Taip pat Petro Rimšos (1881–1961) sukurti medaliai, skirti Klaipėdos sukilimo 5-osioms metinėms paminėti (1928) ir Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms atminti (1930). Ypatingą dovaną muziejui padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł) iš Varšuvos (Lenkija). Daugiau nei keturiasdešimt grafikos darbų ir medalių jis muziejui padovanojo dar 2015 m. pabaigoje, Radvilų giminei skirtos konferencijos, vykusios Valdovų rūmų muziejuje, metu. Identifikavus ir įvertinus eksponatus, kūriniai į Kultūros, meno ir istorijos rinkinį buvo įtraukti 2017 metais. Rinkinį sudaro Lietuvos ir Lenkijos valdovų, Radvilų, Sapiegų ir kitų žymių giminių atstovų portretai bei medalių kopijų kolekcija. Pastarojoje sukaupta 17 lituanistinės tematikos medalių, vaizduojančių iškilias Radvilų giminės asmenybes.

2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . Va l d o v ų r ū m a m s d o v a n o t o s i r m u z i e j a u s į s i g y t o s v e r t y b ė s

Muziejui eksponatų perdavė ir prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas. Jo padovanotas Lotynų–lenkų kalbų žodynas, išleistas 1822 m. Vilniuje, primena apie mokslo ir leidybos pažangą. Rinkinius taip pat papildė įdomus XIX a. sukurtas Lietuvos arklidininko ir Prūsijos vietininko kunigaikščio Boguslavo Radvilos (1620–1669) portretas, padovanotas dr. Juozapo Blažiūno. Bronzinį Vytauto Didžiojo biustą, sukurtą pagal skulptoriaus Konstantino Bogdano (1926–2011) projektą, padovanojo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga. Parodą taip pat papildo naujausi deponuoti kūriniai, kuriuos muziejaus ekspozicijoms paskolino Vilniaus kolekcininkai. Šių eksponatų grupėje ypatingą vietą užima teisininko Rolando Valiūno deponuotas XVII a. laikrodis, jį Vilniuje sukūrė bene garsiausias Lietuvos sostinės laikrodžių meistras Jokūbas Gierkė (Jakob Gierke, Gierche, Geirke, Gierck). Apie laikrodininką žinoma gana daug. Jis ilgai gyveno Vilniuje, čia turėjo net kelis namus. Jo laikrodžiai buvo paklausūs ir populiarūs mieste. Tačiau analizuojant meistro darbų palikimą aiškėja, kad J. Gierkės sukurtų laikrodžių pasaulyje išlikę gana nedaug, o dirbinys, rodomas Valdovų rūmuose, yra vienas įdomiausių ir kartu naujai atrastas. Be to, 2017 m. muziejui eksponatų deponavo kolekcininkai Ramutis Petniūnas ir dr. Vygintas Bubnys. R. Petniūno paskolintą XVI a. medinę skulptūrą, vaizduojančią Pietą, ir religinės tematikos V. Bubnio paveikslus taip pat galima pamatyti parodoje. 2016–2017 m. Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas puošė arba saugyklose buvo saugomos bičiuliškų institucijų bei pavienių asmenų ilgesniam laikui paskolintos vertybės. Tai Lietuvos dailės muziejaus, Varšuvos karališkosios pilies muziejaus (Lenkija), Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vilniaus arkivyskupijos kurijos, Bažnytinio paveldo muziejaus, kolekcininkų Edmundo Armoškos, Edmondo Kelmicko, Rolando Valiūno, Viliaus Kavaliausko ir kt. deponuoti vertingi eksponatai bei interjero dekoro elementai (tapybos darbai, ginklai, šarvai, auksakalystės ir kiti metalo dirbiniai, žemėlapiai, sietynai ir sienų šviestuvai). Parodos kataloge pristatoma 113 Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų eksponatų ir 4 vertybės iš privačių kolekcijų. Siekiant parodyti numizmatinių vertybių aversą ir reversą, parodoje iš viso eksponuojama 131 vertybė.

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

Dalius Avižinis National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Head of the Department of Registration and Preservation, Curator of the Culture, Art and History Collection

Toma Zarankaitė-Margienė National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Curator-researcher of the Collection

Treasures donated to and acquired by the Palace of the Grand Dukes in 2016–2017 In 2016–2017 the collections of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania were supplemented with new exhibits, exceptional for their historic and artistic value, and which reflect important events and present historical figures. The expositions at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania have been enriched with valuable works on loan from private collections. We wish to present the most important exhibits that have been donated to, temporarily deposited with or acquired by the museum in a separate exhibition and an accompanying catalogue. This is the second such exhibition which aims to systematically and consecutively present the museum’s new exhibits. The first exhibition that acquainted visitors with treasures donated and acquired by the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania in 2009–2015 was held in January–April, 2017. A comprehensive catalogue was also released. We have tried to organise both of these exhibitions in advance of the final reconstruction work on the Palace of the Grand Dukes of Lithuania planned to be completed in 2018, along with the installation of new expositions. The donated and acquired exhibits will be distributed through various new halls in the museum, so later on it will be difficult to assemble them all in one place again, and suitably mention and honour our generous patrons and other sponsors. The exhibits that have enriched the collections of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania in 2016–2017 are very varied. The painted portraits of rulers are especially valuable, as are the graphic art works and medals depicting Lithuania’s rulers and magnates. One of the particularly valuable gifts was the numismatic and medal collection of Edmundas Kulikauskas. It is very heart-warming that, as in the case of Mr. Kulikauskas, a majority of the newest exhibits were in fact donated to the museum by patrons, friends and organisations that have for numerous years supported the reconstruction of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania and the enrichment of its treasures. The museum’s collections are also enhanced each year with original contemporary works. For many years now, the Bank of Lithuania has given the museum samples of the newest coins and notes released in the country. In order to further enrich our collections, the museum managed to acquire some exhibits from its accumulated funds. In 2016, a total of 15,511 exhibits were added to the collections of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania. A majority of them (15,495 items) were archaeological artefacts

2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . Va l d o v ų r ū m a m s d o v a n o t o s i r m u z i e j a u s į s i g y t o s v e r t y b ė s

assembled during long years of research by the Castles’ Research Centre “Lietuvos pilys”. These items were actually taken in by the museum earlier, and then they were officially entered into its records in 2016 after having been closely checked and inventoried. The mentioned exhibits were attributed to the museum’s Archaeology Collection. The Culture, Art and History Collection was supplemented with 16 exhibits in 2016. In the beginning of 2016, the Gothic tapestry Life at the Court, created in Brussels or Tournai in around 1520, was included in the Culture, Art and History Collection. It was acquired at the S. Franses Limited antique dealer (London, UK). This is one of the oldest tapestries in the collections of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania and in Lithuania’s early art textiles collections. It was shown at the exhibition Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads held in Vilnius in 2014, and at the exhibition Exhibits. Treasures Acquired and Donated in 2009–2015 held in early 2017. However, as if often the case, exhibits that find their way to the museum are researched and identified with greater precision. This happened on this occasion as well – art researcher with the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Rita Lelekauskaitė, found an analogue of this tapestry and determined that one of its fragments depicts the biblical story of David and Batsheba. In 2016 the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania also acquired two particularly valuable portraits of the rulers of Poland and Lithuania. One is a full-sized portrait of the King of Poland and Grand Duke of Lithuania Ladislaus Vasa (1632–1648). The work was created in around 1800, but is a very interesting copy of a portrait of Ladislaus Vasa painted by an artist who worked in the 17th century, Frans Luycx (1604–1668). Luycx was a student of Peter Paul Rubens (1577–1640) whose work was also influenced by the works of Anthonis van Dyck (1599–1641). The artist spent a long time working in the court of the Holy Roman Emperor Ferdinand III. This was most probably where he created this portrait of Ladislaus Vasa, while the original is presently kept at the Kunsthistorisches Museum in Vienna (Austria). The portrait of Ladislaus Vasa that the museum acquired features an ornately carved gilded frame, while its top part is decorated with a cartouche with a nine-field coat of arms. It depicts the Polish Eagle, the Lithuanian Vytis, the Three Crowns of Sweden, the Folkunger Lions and the Sheaf of Wheat of the Vasas. The cartouche also bears a crown. The second portrait features the ruler of Poland and Lithuania from the Wettin dynasty, August II (1697–1733). It was created in the first half of the 18th century, and is associated with the studio of the Dresden court painter, Louis de Silvestre (1675–1750). Quite many portraits of August II have survived that bear association with the circle of artist Louis de Silvestre. Thus far it is difficult to say who actualy painted this particular portrait, however, it is likely that future research shall determine the author behind this painting, without a doubt one of the more valuable exhibits in the museum. Journalist and collector Vilius Kavaliauskas was instrumental in helping the museum acquire this portrait. Two gifts from entrepreneur Aloyzas Petrikas, who lives in the United States, were also added to the Culture, Art and History Collection in 2016. Petrikas donated two 17th-century publications. One is especially valuable – a copy of the Third Statute of Lithuania released in Vilnius in Polish in 1693. During the opening of the exhibition Alchemy of Colours. Scagliola Art Works from the Bianco Bianchi Collection in Florence, Alessandro Bianchi (Florence, Italy) donated to the museum a coat of arms of the Grand Duchy of Lithuania that he created using the scagliola technique in 2015. The Bank of Lithuania gave the museum ten coins released into circulation in 2016 commemorating various occasions. The Numismatic Items Collection was enriched with memorial coins commemorating the XXXI Olympic Games that were held in Rio de Janiero (Brazil), the 25th anniversary of the confirmation of Lithuania’s independence, the science of physics and Baltic culture.

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

In 2017 the collections of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania is set to be enhanced with a total of around 7,000 exhibits, many of them being archaeological artefacts discovered during research of the territory of the Palace of the Grand Dukes in the Vilnius Lower Castle. Fifty three exhibits were added to the Culture, Art and History Collection. The Numismatic Items Collection, which is just being formed, had 412 exhibits added. Several exclusive gifts were also included in the museum’s collections in 2017. Back in June, 2016 Edmundas Kulikauskas donated his rich collection of coins, medals and banknotes. One of the founders and director of the Royal Palace Restoration Foundation, and friend of the museum, Edmundas Kulikauskas, has for over 50 years been collecting coins, banknotes and medals somehow associated with Lithuania’s history. Whilst he was still a young man, Kulikauskas started collecting postal stamps, which in turn inspired him to collect coins of the Republic of Lithuania. The collection’s first numismatic treasure is a silver 3-groschen coin of Sigismund Augustus from 1562, acquired at the Numismatic Section of the Robinson’s Department store in Los Angeles (United States) in 1965. This wonderful and unexpected find captured the collector’s attention. It was Kulikauskas’ father-in-law, collector of Lithuanian-themed objects and numismatist, a famous Lithuanian diaspora cultural figure and the publisher of the famous Lietuvių enciklopedija [Lithuanian Encyclopedia] released in Boston (United States) and other fundamental books, Bronius Kviklys, who encouraged his son-in-law to start collecting, giving him his first items of value. When speaking about his collection and the mentioned coin, Kulikauskas has said that he was at first enamoured by the shine of the old silver, which reveals the beauty of numismatic treasures – “indelible testimony of the early Grand Duchy of Lithuania”. The collector Edmundas Kulikauskas has donated for permanent safe-keeping his collection of coins, medals, banknotes and Loans’ Bank markers to the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania. It consists of 382 treasures. The latter can be further categorised according to chronology and typology. The earliest coin in this collection, in terms of chronology, is from the period of reign of the King of Bohemia Wenceslaus II (1278–1305). The largest part of the collection is made up of coins (290 pieces) from the period of the Grand Duchy of Lithuania and the Polish-Lithuanian Commonwealth (13th–18th centuries). Of these, four coins are from the period of reign of the grand dukes of Lithuania and kings of Poland Władysław Jogaila (1377–1381, 1382/1386–1434), five are from the reign of Casimir Jagiellon (1440/1447–1492), six are from the reign of Alexander Jagiellon (1492/1501–1506), ten are from the reign of Sigismund the Old (1506–1548), thirteen are from the reign of Sigismund Augustus (1544/1548– 1572), five are from the reign of Stephen Bathory (1576–1586), 113 are from the reign of Sigismund Vasa (1587/1588–1632), 46 are from the reign of John Casimir Vasa (1648–1668), ten are from the reign of John Sobieski (1674–1696), two are from the reign of August II the Strong (1697–1706, 1709–1733), 21 are from the reign of August III (1733/1736–1763), and 50 are from the reign of the Commonwealth’s last ruler, Stanislaus August Poniatowski (1764–1795). The collection also has one coin each from the periods of reign of the regent of the Electorate of Saxony Franz Xaver Wettin (1763–1768) and the Grand Duke of Saxe-Weimar-Eisenach, Karl August (1758/1815–1828). Another portion of the treasures donated by Kulikauskas consists of 19th–20th century medals, coins (33 items), coins and banknotes (34 items) of the interwar Republic of Lithuania (1918–1940), Loans’ Bank markers (4 items) also from the interwar period, and banknotes (21 items) of the reinstated Republic of Lithuania (1990–2017). An interesting part of the collection are coins of the Grand Duchy of Lithuania and the Polish-Lithuanian Commonwealth that were minted beyond the borders of the state’s territory. The donated coins, medals, banknotes and Loans’ Bank markers are in good condition, yet the collection is dominated by silver coins mostly from the reign of Sigismund Vasa (1587/1588–1632). An

2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . Va l d o v ų r ū m a m s d o v a n o t o s i r m u z i e j a u s į s i g y t o s v e r t y b ė s

exclusive treasure in this collection is a one-and-a-half penny of John Casimir Vasa (1648–1668) minted in Lithuania in 1652. There is also the 2/3 taler of August II the Strong (1697–1706, 1709–1733) minted in 1705 in Dresden. Another rarity that enriches the donated collection are the 3-groschen coins of Sigismund Augustus (1544/1548–1572) minted in 1562 and 1563. The Juozas Zikaras (1881–1944) medal, which was minted in Switzerland by the Huguenin Frères de Le Locle company, commemorating the 10th anniversary of Lithuania’s independence, is also a stand-out feature among the treasures of the independent Republic of Lithuania period, as are medals created by Petras Rimša (1881–1961) commemorating the 5th anniversary of the Klaipėda Uprising (1928) and the 500th anniversary of the death of Vytautas the Great (1930). Prince Maciej Radziwiłł from Warsaw (Poland) donated an exclusive gift to the museum. At the end of 2015, during a conference held at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania dedicated to the Radziwiłł family, he bequeathed over 40 graphic art works and medals. Once all the exhibits were identified and valuations were made, they were drawn into the Culture, Art and History Collection in 2017. His collection is made up of portraits of the rulers of Lithuania and Poland, and representatives of the Radziwiłł, Sapieha and other famous families, as well as copies of medals. The latter contains 17 Lithuanian-themed medals portraying eminent figures in the Radziwiłł family. Prof. habil. Dr Arūnas Sverdiolas also donated some exhibits to the museum – a Latin-Polish language dictionary released in 1822 in Vilnius reminds us of the advances made in science and publishing. The collections were also enriched with an interesting portrait from the 19th century of the Lithuanian Master of the Stables and Governor of Prussia Duke Bogusław Radziwiłł (1620–1669), donated by Dr Juozapas Blažiūnas. A bronze bust of Vytautas the Great created after a design by sculptor Konstantinas Bogdanas (1926–2011) was donated by the Lithuanian Royal Union of Nobility. The exhibition also features deposited work on loan for the museum’s expositions from other collectors in Vilnius. A special place in this group of exhibits is held by the 17th-century clock on loan from the lawyer Rolandas Valiūnas, created in Vilnius by probably the most famous master in the Lithuanian capital Jakob Gierke (Gierche, Geirke, Gierck). Relatively little is known about this clock-master. He lived in Vilnius for quite a long time, where he had several houses. His clocks were in high demand and popular in the city. However, analysis of the legacy of the master’s works revealed that very few clocks created by Gierke remain in the world, while the work on display in the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania is one of the most interesting and is a new find at that. In addition, collectors Ramutis Petniūnas and Dr Vygintas Bubnys have loaned exhibits to the museum in 2017 also. A wooden 16th-century pièta sculpture on loan from Petniūnas and religious paintings on loan from Bubnys can all be seen at the exhibition. In 2016–2017 the expositions of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its storerooms have been enhanced with treasures on long-term loan either from collaborating institutions or individuals. These include the Lithuanian Art Museum, the Royal Castle in Warsaw – Museum (Poland), the Chancellery of the President of the Republic of Lithuania, the Curia of the Vilnius Archdiocese, the Church Heritage Museum, collectors Edmundas Armoška, Edmondas Kelmickas, Rolandas Valiūnas, Vilius Kavaliauskas, and others who have deposited valuable exhibits and interior décor elements (paintings, weapons, armour, goldsmiths’ and other metal works, maps, chandeliers and wall torchères). The exhibition catalogue presents 113 exhibits from the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, and 4 treasures from private collections. In order to display the obverse and reverse of numismatic treasures, altogether there are 131 treasures on display in this exhibition.

k ata l o g a s c ata l o g u e

ta p y b a pa i n t i n g s

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

I. 1.

Vladislovo Vazos portretas Nežinomas autorius pagal Fransą Leiksą (Frans Luycx, 1604–1668), apie 1800 Medis, aliejus; 84 x 62 cm Inv. Nr. VR-1025 2016 m. įsigytas iš UAB Vilniaus antikvaro centras

Tapybos darbe pavaizduotas Vladislovas Vaza – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1632–1648), Žygimanto Vazos ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnus. Jis įgijo gerą išsilavinimą, keliavo po Europą. Su tėvu Žygimantu Vaza dalyvavo kare su Maskva, buvo išrinktas Maskvos caru, 1634 m. pasirašė Polianovkos sutartį – ja baigėsi karas su Maskva. Kovojo dėl Švedijos karūnos, tačiau 1635 m. atsisakė pretenzijų į sostą. Iš Vazų dinastijos valdovų dažniausiai lankėsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, populiarumu lenkė savo tėvą, buvo mėgstamas dėl vykdomos vidaus politikos ir tolerancijos religinėms bendruomenėms, gerai išmanė karo meną ir rūpinosi krašto gynyba, mėgo muziką ir teatrą. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje baigė rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi, čia pastatė pirmąsias Lietuvoje italų operas. Vladislovo Vazos pastangomis baigta įrengti Šv. Kazimiero koplyčia, į ją iškilmingai perkeltos šventojo relikvijos. Buvo vedęs du kartus: 1637 m. – Ceciliją Renatą Habsburgaitę (Cecilia Renata von Habsburg), po jos mirties, 1646 m., – Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers). Mirė netikėtai, išvykęs medžioti į Merkinę (1648). Širdis buvo palaidota Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Tapybos darbe Vladislovas Vaza vaizduojamas visu ūgiu, dėvintis juodos spalvos drabužius su baltos spalvos nėriniuota apykakle ir rankogaliais. Valdovas dešine ranka remiasi į medinę lazdą, prie diržo prikabintas kalavijas. Antrame plane matomos architektūrinės detalės, pridengtos raudonu audiniu. Paveikslo dešinėje pusėje nutapyti svarbiausi valdžios simboliai – Vladislovo Vazos karūna ir skeptras. Portretas sukurtas apie 1800 m., bet yra labai įdomi XVII a. dirbusio dailininko Franso Leikso (Frans Luycx, 1604–1668) tapyto Vladislovo Vazos portreto kopija. F. Leiksas buvo Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens) mokinys, jo kūrybai įtakos turėjo ir Antonio van Deiko (Anthonis van Dyck) darbai. Dailininkas ilgą laiką dirbo Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando III (Ferdinand III) dvare. Ten greičiausiai ir sukūrė Vladislovo Vazos portretą, jo originalas šiuo metu saugomas Vienos meno istorijos muziejuje (Austrija). Valdovų rūmų muziejaus įsigytas Vladislovo Vazos portretas turi puošnius drožinėtus ir auksuotus rėmus, jų viršutinė dalis dekoruota kartušu su devynių laukų herbu. Jame pavaizduotas Lenkijos Erelis, Lietuvos Vytis, Švedijos Trys karūnos, Folkungų Liūtai ir Vazų dinastijos Javų pėdas, kartušą vainikuoja karūna. Bibl.: Bénézit 2006, p. 795; Eksponatai 2016, p. 102; Ekspozicijų vadovas 2015, p. 56–59; Exposition guide 2015, p. 56–59; Ochmann-Staniszewska 2006, s. 131–138; Tyla 2014, p. 341; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 113–117; Vilniaus Žemutinė pilis 2006; Williams 2006, p. 126. R. L., D. A.

TA P Y B A

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

I. 2.

Augusto Stipriojo portretas Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) dirbtuvės, Dresdenas (?), XVIII a. I p. Drobė, aliejus; 82 x 64 cm Inv. Nr. VR-1024 2016 m. eksponatą padėjo įsigyti kolekcininkas Vilius Kavaliauskas

Tapybos darbe pavaizduotas Augustas Stiprusis – Saksonijos kunigaikštis ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I (nuo 1694), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1697–1706, 1709–1733). Tapęs Abiejų Tautų Respublikos valdovu, jis pasivadino Augustu II, dėl didelės fizinės jėgos buvo pramintas Stipriuoju. Jo valdymo laikotarpiu sklido legenda, neva valdovas plikomis rankomis galėjo sulaužyti pasagą. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą gavo remiamas Rusijos, Austrijos ir Prūsijos. Vienas Augusto Stipriojo tikslų buvo Lietuvoje ir Lenkijoje įtvirtinti absoliutinės monarchijos principą (jis tuo metu galiojo Saksonijoje), tačiau jam nepavyko to padaryti. Abiejų Tautų Respubliką jis įtraukė į karą su Švedija. 1700 m., įsiveržęs į Vidžemę ir Rygą, pradėjo Didįjį Šiaurės karą (1700–1721). 1704 m. Švedijos šalininkų pašalintas iš sosto, o pats jo atsisakė 1706 metais. Seimas nauju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Stanislovą Leščinskį. Rusijos padedamas Augustas Stiprusis 1709 m. buvo grąžintas į Abiejų Tautų Respublikos valdovo sostą. Augusto Stipriojo valdymo laikotarpiu stipriai smuko Lenkijos ir Lietuvos karinė galia, ūkis, dėl maro ir karų labai sumažėjo gyventojų skaičius, į politinį gyvenimą vis labiau ėmė kištis Rusija, Prūsija ir Austrija. Monarchas kur kas daugiau nuveikė Saksonijos labui: pasistatydino prabangius rūmus, buvo dosnus menininkų mecenatas. Tapybos darbe Augustas Stiprusis vaizduojamas su baltu peruku, šarvais bei mėlynos spalvos apsiaustu, dekoruotu šermuonėlių kailiu. Ant apsiausto pritvirtinta Baltojo Erelio ordino žvaigždė. Šį apdovanojimą 1705 m. lapkričio 1 d. įsteigė pats Augustas Stiprusis. Valdovui per petį perjuostas melsvas Baltojo Erelio ordino kaspinas, o krūtinę puošia ant raudonos juostos pakabintas Aukso Vilnos ordino kavalieriaus ženklas. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 116; Feldman 1935, s. 179–183; Sliesoriūnas 2002, p. 206–207. R. L., D. A.

TA P Y B A

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

I. 3.

Plokštė, vaizduojanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą Aleksandras Bjankis (Alessandro Bianchi), Florencija, Italija, 2015 Skaljola; 52,2 x 45,2 cm Užrašas kitoje pusėje – Bianco Bianchi / In Ricordo della mostra “Alchimie di Colori“ / al Museo Nazionale di Vilnius Novembre 2015 / Laboratorio Bianco Bianchi Firenze Inv. Nr. VR-1011 2016 m. eksponatą padovanojo Aleksandras Bjankis (Alessandro Bianchi, Florencija, Italija)

Skaljolos technika atliktoje plokštėje raudoname skydo fone pavaizduotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas Vytis – raitelis ant balto žirgo, laikantis virš galvos iškeltą kalaviją. Herbas karūnuotas didžiojo kunigaikščio karūna, apjuostas ąžuolo vainiku su gilėmis, į jį įpintas baltas kaspinas, jungiantis dvi ąžuolo šakeles herbo apačioje. Lietuvos herbas – vienas seniausių pasaulyje, skaičiuojantis septintą šimtmetį. Ipatijaus metraštyje rašoma, kad vienas pirmųjų antspaudą su raiteliu pradėjo naudoti 1278 m. Lietuvą ėmęs valdyti Vytenis. Raitelis buvo ir didžiojo kunigaikščio Algirdo antspaude. 1385 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai vedus Lenkijos karalienę Jadvygą, kelis šimtmečius abiejų valstybių herbai buvo komponuojami greta. Kaip ir lenkiškiems herbams, Lietuvos raiteliui su iškeltu kalaviju buvo suteiktas pavadinimas – Pagonia Litewska. Rašydamas Lietuvos istoriją XIX a. viduryje žodį vytis pavartojo Simonas Daukantas, juo įvardydamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karius. XIX a. pabaigoje Jonas Basanavičius herbą siūlė vadinti vaiku (nuo žodžio vaikyti). Už Atlanto gyvenę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai tuo pačiu laikotarpiu herbą buvo praminę žirgvaikiu. Jau nuo XX a. pradžios prigijo Vyčio pavadinimas, jis buvo plačiai vartotas tarpukariu, vartojamas ir iki dabar. Skaljola (it. scaglia – „skeveldra“) vadinamas menas, kai naudojant selenito, įvairių spalvų pigmentų ir žuvų klijų mišinį kuriamos įvairios intarsijos. Ši dailės rūšis žinota jau Senovės Romos imperijos laikais, tačiau ypač suklestėjo XVII a. Karpio (Carpi) mieste Emilijoje (Italija). Vėliau skaljola išpopuliarėjo Florencijoje ir Toskanoje, o XVIII a. šis menas paplito likusioje Italijos dalyje bei kitose Europos šalyse. Aleksandras Bjankis (Alessandro Bianchi) tęsia savo tėvo Bjanko Bjankio (Bianco Bianchi, 1920–2006) puoselėtą skaljolos kūrinių restauravimo ir kūrimo tradiciją. Aleksandras ir jo sesuo Elžbieta (Elisabetta), padedami profesionalių kolegų, skaljolos technika kuria įvairius dirbinius – stalus, plokštes ir kitus. Valdovų rūmuose rengiant parodą „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ A. Bjankis sukūrė ir padovanojo muziejui skaljolos technika atliktą plokštę, vaizduojančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą Vytį. Bibl.: Galkus 2009, p. 13–30; Rimša 2004, p. 58–72; Rimša 2005, p. 58–72; Spalvų alchemija 2015, p. 9. R. L., D. A.

TA P Y B A

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II.

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

grafika graphiC art

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 1.

Elžbietos Habsburgaitės portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., t. 1, Leipcigas, 1721, p. 112.e.–113. Portretas su kitokiais rėmeliais taip pat publikuotas F. K. fon Kevenhiulerio leidinyje Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 33,6 x 20,1 cm Įrašas apačioje – Elisabeth Königin von Polen / Ertzhe: von Österreich. Inv. Nr. VR-1062 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduota Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) – Čekijos, Vengrijos, Romos karaliaus, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I Habsburgo ir Onos Jogailaitės, Vladislovo Jogailaičio dukters, vyriausias vaikas iš 15 turėtų. Kadangi gyveno didelėje šeimoje (turėjo keturis brolius ir dešimt seserų), nebuvo lepinama prabanga. Nuo vaikystės visoms atžaloms buvo teigiama, kad nėra nieko svarbiau už šeimą. Elžbietą apvesdinti už giminaičio, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto, pradėta svarstyti dar jai nesulaukus vienerių metų, o sutartis dėl vedybų po ilgų atidėliojimų ir valdovės Bonos Sforcos (Bona Sforza) priešinimosi pasirašyta Elžbietai sulaukus 12 metų. Vestuvėms Bona taip pat priešinosi, tačiau 1543 m. gegužės 5 d. Žygimantas Augustas ir Elžbieta susituokė Krokuvoje. Po vedybų su Žygimantu Augustu paaiškėjo, kad Elžbieta serga epilepsija. Manoma, kad priepuoliai jaunąjį valdovą atstūmė nuo sutuoktinės. Pora apsigyveno Vilniuje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Nualinta sunkios ligos, 1545 m. birželio 15 d. Elžbieta mirė. Palaidota Vilniaus katedroje, greta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio, jos vyro Žygimanto Augusto dėdės. Elžbietos Habsburgaitės portretas įkomponuotas į ovalą, įrėmintą į stačiakampius rėmelius. Rėmelius gaubia stambiomis klostėmis krintanti draperija, pamušta šermuonėlių kailiu. Po Elžbietos Habsburgaitės portretu matyti pagalvėlė su karališkosiomis insignijomis: karūna, valdžios obuoliu ir skeptru. Moteris pavaizduota pasisukusi į kairę pusę. Jos plaukai papuošti įvairiais brangakmeniais, ausyje – kryželio formos auskaras su perlu. Prie kaklo prigludusi raukta apykaklė. Suknelė griežto modelio, priekinė jos dalis dekoruota bangelės formos ornamentu ir įkarpomis, papuoštomis nedideliais gėlių žiedais. Abi rankos sulenktos per alkūnę, kairėje rankoje moteris laiko grandinėlę, dešinėje – pirštinę. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 86, poz. III. 4. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 2.

Kotrynos Habsburgaitės portretas Johanas Kristofas Sysangas (?) (Johann Christoph Sysang (?), 1703–1757), iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., t. 1, Leipcigas, 1721, p. 112.c.–112.d. Portretas su kitokiais rėmeliais taip pat publikuotas F. K. fon Kevenhiulerio leidinyje Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 33,6 x 20,1 cm Įrašas apačioje – Catharina von Österreich / Königin in Polen. Inv. Nr. VR-1059 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduota Kotryna Habsburgaitė (1533–1572) – septintas Čekijos, Vengrijos, Romos karaliaus, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I Habsburgo ir Onos Jogailaitės, Vladislovo Jogailaičio dukters, vaikas. Kaip ir sesuo Elžbieta Habsburgaitė, Kotryna buvo auklėjama griežtai religingai. Pirmoji Kotrynos santuoka buvo sudaryta politiniais tikslais – 1549 m. ji ištekėjo už Mantujos kunigaikščio Pranciškaus III Gonzagos (Francesco III Gonzaga). Ši sąjunga galėjo sustiprinti Habsburgų įtaką Italijoje, tačiau, praėjus vos keturiems mėnesiams po vestuvių, Kotrynos vyras nuskendo. Ji grįžo pas tėvą, ir šis ėmė planuoti antrą dukters santuoką. Netrukus našliu tapo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, todėl Ferdinandui I atsirado proga dar vieną savo dukterį ištekinti už Lenkijos ir Lietuvos valdovo. Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangomis Žygimantas Augustas 1553 m. vedė Kotryną Habsburgaitę, tačiau, kaip ir su jos seserimi Elžbieta, taip ir su ja laimės nerado. Valdovo pastangos susilaukti palikuonių taip pat buvo bergždžios. 1565 m. Žygimantas Augustas siuntė laišką popiežiui ir prašė nutraukti santuoką su Kotryna, tačiau sutikimo, žinoma, negavo. Kotryna mėgo lankytis Vilniuje, reziduodavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. 1566 m. ji išvyko iš Lenkijos ir Lietuvos į Austriją pas šeimą aptarti tolesnių planų. Į Lenkiją ir Lietuvą pas vyrą taip ir nebegrįžo. 1567 m. apsigyveno Lince, ten ir mirė. Kotrynos Habsburgaitės portretas įkomponuotas į ovalą, įrėmintą į stačiakampius rėmelius. Rėmelius gaubia šermuonėlių kailiu pamušta draperija. Po Kotrynos Habsburgaitės portretu pavaizduota pagalvėlė su karališkosiomis insignijomis: karūna, valdžios obuoliu ir skeptru. Didikės galvą puošia beretė, plaukai apgobti tinkleliu. Prie kaklo prigludusi nedidelė raukta apykaklė. Apykaklę ir krūtinę puošia daugybė papuošalų ir grandinėlių. Įvairiais ornamentais dekoruotą suknelę dengia kailinis apsiaustas. Moters kairė ranka sulenkta per alkūnę, bevardį pirštą ir smilių puošia žiedai. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 90, poz. III. 6. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 3.

Henriko Valua portretas Nežinomas autorius, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., t. 1, Leipcigas, 1721, p. 142–143. Toks pat portretas publikuotas F. K. fon Kevenhiulerio leidinyje Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 33,7 x 18,9 cm Įrašas apačioje – Henricus III von Valois / König von Franckreich., dešiniajame kampe – skaičius 83. Inv. Nr. VR-1050 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Henrikas Valua (1551–1589) – Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči sūnus. 1572 m., mirus paskutiniam GediminaičiųJogailaičių dinastijos atstovui Žygimantui Augustui, dėl Lenkijos ir Lietuvos valstybės sosto ėmė varžytis Habsburgai ir Henrikas Valua. Pastarojo kandidatūrą rėmė ir Turkija. 1572 m. Henrikas Valua tapo pirmuoju Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elekciniu (išrinktu) valdovu. Su juo Abiejų Tautų Respublikos Seimas pasirašė sutartį Pacta conventa, vadinamuosius Henriko artikulus. Juose numatyta, kad valdovas yra renkamas, įsipareigoja užtikrinti bajorų nuosavybę ir laisvę, savavališkai netvarkyti užsienio politikos ir karinių reikalų, šaukti Seimą kas dvejus metus. Henrikas Valua Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu vainikuotas 1574 m. vasario 15 dieną. Tačiau jis nepaisė sutarties sąlygų, nelabai norėjo vykti į Respubliką, mažai rūpinosi valstybės reikalais, laiką leido linksmindamasis pagal Prancūzijos dvaro tradicijas. Turėjo vesti Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę, tačiau jaunas (vos 23 metų) valdovas sąlygos vesti 53 metų karalaitę neįvykdė. Mirus broliui, Prancūzijos karaliui Karoliui IX, Henrikas Valua 1574 m. birželio 8 d. slapta pabėgo į Prancūziją ir 1575 m. vasarį buvo vainikuotas Prancūzijos karaliumi Henriku III. Siekdamas ramybės, Prancūzijoje sudarė taikos sutartį su hugenotais, tačiau taip tik sukėlė sąmyšį šalyje ir netrukus buvo nužudytas. Su juo baigėsi ir Valua dinastija. Henrikas Valua Respublikos valdovu buvo trumpai ir į Lietuvos sostinę nesuspėjo atvykti. Henriko Valua portretas įkomponuotas į ovalą, įrėmintą į draperija apgaubtus kvadratinius rėmelius. Po valdovo portretu matyti pagalvėlė su karališkosiomis insignijomis: karūna, valdžios obuoliu ir skeptru. Henriko Valua galvą puošia kepuraitė su plunksna ir brangiaisiais akmenimis, kaklą juosia gofruota apykaklė. Jo kostiumo priekinė dalis su smulkiomis sagutėmis, pečius dengia apsiaustas. Ant kaklo kabo Šv. Dvasios ordinas, jį 1578 m. įsteigė Henrikas Valua. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 92, poz. III. 7. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 4.

Stepono Batoro portretas Kristofas Sysangas (?) (Christoph Sysang (?), 1703–1757), iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., t. 1, Leipcigas, 1721, p. 166–167. Toks pat portretas atspausdintas F. K. fon Kevenhiulerio leidinyje Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 32,7 x 18,9 cm Įrašas apačioje – Stephanus Bathori König in Pohlen., dešiniajame kampe – skaičius 94. Inv. Nr. VR-1054 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Steponas Batoras (1533–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI ir Onos Kotrynos Telegdi sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties, gavęs Osmanų imperijos sultono Selimo II paramą, išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1575 m. išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu su sąlyga, kad ves Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę. Lietuviai, valdovo rinkimuose palaikę Habsburgų dinastijos atstovą – Šventosios Romos imperatorių Maksimilianą II (Maximilian II), ilgai nenorėjo pripažinti Stepono Batoro savo valdovu. Po ilgų derybų, 1576 m. birželio 29 d., Steponas Batoras pagaliau buvo pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Specialiu raštu Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jis pripažino savarankiškomis ir lygiateisėmis valstybėmis, įsipareigojo padidinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją ir neskirti Lietuvos kariuomenės vadovais lenkų, atsisakė teisių į Žygimanto Augusto ir Bonos Sforcos (Bona Sfoza) privačias valdas. Laimėjo Livonijos karą ir grąžino Lietuvai Maskvos užgrobtas teritorijas, prie Abiejų Tautų Respublikos prijungė dalį Livonijos žemių. Palaikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo siekius. Ėmėsi vidaus politikos pertvarkos – 1578 m. Lenkijoje ir 1581 m. Lietuvoje įsteigė bajorų aukščiausiuosius apeliacinius teismus (vyriausiuosius tribunolus). Rėmė Bažnyčią, ypač nekatalikiškuose kraštuose. 1579 m. balandžio 1 d. Stepono Batoro suteikta privilegija Vilniaus jėzuitų kolegiją leido perorganizuoti į Vilniaus jėzuitų akademiją, arba universitetą. Steponas Batoras dažnai lankydavosi Vilniuje, reziduodavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, čia priimdavo užsienio pasiuntinius. Tačiau mėgo ir Gardiną: Vytauto Didžiojo pastatytą pilį rekonstravo į vėlyvojo renesanso stiliaus rezidenciją. Gardine netikėtai ir mirė 1586 metais. Palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje. Stepono Batoro portretas įkomponuotas į ovalą, įrėmintą į kvadratinius rėmelius. Juos gaubia draperija, pamušta šermuonėlių kailiu su dekoruotais pakraštėliais. Valdovas pavaizduotas pasisukęs trimis ketvirčiais į kairę pusę, kairėje rankoje laikantis skeptrą. Jis pasidabinęs vengriškais apdarais, žiponu, ant kurio vilki deliją su kailine apykakle, ant galvos kepurė magerė. Portreto apačioje matyti pagalvėlė su karališkosiomis insignijomis: karūna, valdžios obuoliu ir skeptru. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 94, poz. III. 8. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 5.

Žygimanto Vazos portretas Liukas Kilianas (Lucas Kilian, 1579–1637), iš Michaelio Kasparo Lundorpo (Michael Caspar Lundorp, 1580–1629) leidinio Oesterreichischer Lorberkrantz oder Kayserl, 1628, p. 74 Popierius, vario raižinys; 22,8 x 18,9 cm Įrašas ovale – SIGISMVNDVS III, D. G REX POLON: M: DVX LIT: RVSS: PRVS: MAS: SAMO: LIVO: NEC NON SVECOR: GOTH: VAND: HÆRED: REX. Užrašas apačioje – Sulcit Atlas humeris regnum radiantis Olympi, / Sulcis Atlas firmo polnica regna pede / At quis Atlas. Atlas coeli vel maior Atlante, / Perpetuis Pietas accumulata bonis. / Hac astante nequit non magna POLONIA stare, / Dum stabit coeli mole grauatus Atlas. Inv. Nr. VR-1064 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587–1632) – Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi. Buvo vedęs du kartus. Pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, po jos mirties vedė jos seserį Konstanciją. Jo valdymo laikotarpiu, 1596 m., pasirašyta Lietuvos Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susitaikymo aktas, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus. Buvo įsivėlęs į ne vieną konfliktą: siekis įvesti absoliutinės monarchijos valdymo principą sukėlė 1606 m. maištą. Jį numalšinus valdovas buvo priverstas atsisakyti savo planų. Norėdamas atgauti 1599 m. prarastą karūną, Abiejų Tautų Respubliką įvėlė į karą su Švedija. Kariaudama Respublika 1600–1629 m. prarado didelę dalį Livonijos. Žygimantas Vaza norėjo didinti savo įtaką Rusijoje (1609, 1617–1618). 1611 m. iš Maskvos atkovojo Smolenską, tęsė kovas su Turkija. Dėl savo būdo, absoliutizmo siekių ir katalikiškojo radikalumo nebuvo mėgstamas dalies Respublikos politinės tautos atstovų. Pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo ir ankstyvojo italų baroko stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Vilniuje lankėsi retokai, savo pagrindinę rezidenciją iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą. Biustinis Žygimanto Vazos atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas pasisukęs trimis ketvirčiais į kairę pusę, su šarvais. Per kairį petį perjuosta draperija, ant krūtinės kabantis Aukso Vilnos ordinas atspindi valdovo karvedžio įvaizdį. Ant šarvų krintanti apykaklė primena Žygimanto Vazos valdymo laikotarpį, valdovo ir jo dvaro orientavimąsi į ispaniškas madas. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 96, poz. III. 9. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 6.

Onos Habsburgaitės portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., t. 1, Leipcigas, 1721, p. 120, 117.b. Portretas su kitokiais rėmeliais taip pat publikuotas F. K. fon Kevenhiulerio leidinyje Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 33,7 x 22 cm Įrašas apačioje – Anna Königin in Pohlen. / Ertz Herzogin zu Österreich. Inv. Nr. VR-1060 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduota Ona Habsburgaitė (1573–1598) – pirmoji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos žmona, vyriausia iš 15 Austrijos erchercogo Karolio I ir Marijos Onos Bavarietės vaikų. Derybos dėl santuokos su Žygimantu Vaza buvo ilgos, jas rėmė kardinolas Jurgis Radvila ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka Albertas Radvila. Onos ir Žygimanto vestuvės surengtos 1592 metais. 1594-aisiais Ona karūnuota ir Švedijos karaliene. Ji dažnai savo vyrą lydėdavo kelionėse, buvo pramokusi lenkų kalbos, jos dėka Lenkijos dvare įsivyravo vokiečių kultūra. Pati buvo uoli katalikė. Su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu susilaukė penkių vaikų, iš jų tik Vladislovas, būsimasis Abiejų Tautų Respublikos valdovas, sulaukė brandaus amžiaus. Mirė gimdydama, sulaukusi vos 25 metų. Onos Habsburgaitės portretas įkomponuotas į ovalą, įrėmintą tarp dviejų piliorių iš kraštų, kapiteliai dekoruoti akanto lapais, virš jų iškilę rutuliai. Virš atvaizdo pavaizduota kriauklė, iš kurios išauga lapų girliandos. Postamento centrinėje dalyje matyti draperija, aplink kurią apsivijusios šakelės su lapais. Ona Habsburgaitė vaizduojama pasisukusi į dešinę pusę. Plaukai sukelti į viršų, apdengti gobtuvėliu, jo apvadas dekoruotas brangiaisiais akmenimis, o centrinėje dalyje – karulys su perlu, pakibęs ant kaktos. Kaklą juosia plati gofruota apykaklė. Kiek žemiau ant krūtinės – papuošalai ir ilgi perlų karoliai. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 98, poz. III. 10. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 7.

Vladislovo Vazos portretas Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), pagal Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) paveikslą, iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 2 (3 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1646, p. 582; taip pat t. 3 (1 leidimas), 1639, p. 10; t. 3 (2 leidimas), 1644, p. 10; t. 3 (3 leidimas), 1670, p. 10 Popierius, vario raižinys; 32,4 x 20,3 cm Įrašas apačioje – VLADISLAVS IV. D. G. REX POLONIÆ M. / DUX. LIT. RVSS. PRVS. MAS. SAMO. LIV. NEC / NON SVEC. GOT. VAND. REX. etc. Inv. Nr. VR-1055 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Vladislovas Vaza – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1632–1648), Žygimanto Vazos ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnus. Jis įgijo gerą išsilavinimą, keliavo po Europą. Su tėvu Žygimantu Vaza dalyvavo kare su Maskva, buvo išrinktas Maskvos caru, 1634 m. pasirašė Polianovkos sutartį – ja baigėsi karas su Maskva. Kovojo dėl Švedijos karūnos, tačiau 1635 m. atsisakė pretenzijų į sostą. Iš Vazų dinastijos valdovų dažniausiai lankėsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, populiarumu lenkė savo tėvą, buvo mėgstamas dėl vykdomos vidaus politikos ir tolerancijos religinėms bendruomenėms, gerai išmanė karo meną ir rūpinosi krašto gynyba, mėgo muziką ir teatrą. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje baigė rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi, čia pastatė pirmąsias Lietuvoje italų operas. Vladislovo Vazos pastangomis baigta įrengti Šv. Kazimiero koplyčia, į ją iškilmingai perkeltos šventojo relikvijos. Buvo vedęs du kartus: 1637 m. – Ceciliją Renatą Habsburgaitę, po jos mirties, 1646 m., – Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers). Mirė netikėtai, išvykęs medžioti į Merkinę (1648). Širdis buvo palaidota Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Vienas žymiausių flamandų dailininkų Peteris Paulius Rubensas (Peter Paul Rubens, 1577–1640) tapė Vladislovą Vazą jo 1623 m. kelionės po Europą metu, kai jis lankėsi šio dailininko dirbtuvėje. Be to, Vladislovas Vaza pirko po P. P. Rubenso mirties likusius kūrinius. Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) – šveicarų dailininkas. Amato mokėsi Ciuriche, Nansi, Paryžiuje, Štutgarte. 1617 m. jį buvo nusamdęs graveris ir graviūrų pardavėjas Johanas Teodoras de Bri (Johann Theodor de Bry). Vėliau M. Merianas vedė jo dukterį ir su uošviu sėkmingai valdė verslą Frankfurte prie Maino. Kūrė graviūras, daugiausia detalius miestų vaizdus, taip pat graviūras istorinėmis ir teologinėmis temomis, portretus. Leidinį Theatrum Europaeum... leido M. Merianas vyresnysis ir jo pasekėjai, iš viso išleistas 21 tomas (1633–1738). Ten buvo publikuojami vario raižiniai, juose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos, to meto valdovų ir didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui. Vladislovas Vaza pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į dešinę pusę. Jo galvą dengia plati skrybėlė, kairėje pusėje papuošta brangiaisiais akmenimis dekoruota plunksna (škofija). Šukuosena asimetriška, plaukai dešinėje pusėje ilgesni nei kairėje. Prie kaklo prigludusi apykaklė su ovaliais karpytais pakraštėliais, taip pat dekoruotas ir dešinės rankos rankogalis. Kostiumas griežtų formų, sujuostas dirželiu. Ant kaklo kabo Aukso Vilnos ordinas, per dešinį petį permestas stambiomis klostėmis krintantis apsiaustas, per kairį – geometrinių formų grandinėlė. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 102, poz. III. 12; Šinkūnaitė 2000, p. 34. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 8.

Cecilijos Renatos Habsburgaitės portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., t. 1, Leipcigas, 1721, p. 84–85. Portretas taip pat publikuotas F. K. fon Kevenhiulerio leidinyje Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 34,5 x 21,1 cm Įrašas apačioje – Cecilia Renata Ertz Herzogin zu Österreich. / Uladislao Königs in Pohlen Gemahlin. Inv. Nr. VR-1058 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduota Cecilija Renata Habsburgaitė (1611–1634) – Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando II ir Onos Marijos Bavarietės duktė. 1637 m. ji ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos. Santuoka nebuvo sėkminga, nuo pat pirmų dienų valdovas mieliau leisdavo laiką su savo favoritėmis nei su teisėta žmona. Su Vladislovu Vaza turėjo tris vaikus, deja, nė vienas jų nesulaukė brandaus amžiaus. 1639 m. Cecilija Renata Habsburgaitė su sutuoktiniu lankėsi Vilniuje, gyveno Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, svečiavosi pas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galingiausias gimines Radvilas ir Sapiegas. 1643 m. antrą kartą lankėsi Vilniuje. 1644 m. besilaukianti karalienė, stebėdama lokių pjudymą, buvo sužeista žvėries, neteko kūdikio, netrukus mirė. Palaidota Krokuvos Vavelio katedroje. Cecilijos Renatos Habsburgaitės atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovė pavaizduota šiek tiek pasisukusi į kairę pusę. Suknelė su plačia apykakle, griežtų formų, griežtumą sustiprina visą apdarą dekoruojantis pynutės ornamentas. Moters kaklą puošia vėrinys su rombo formos brangakmeniu. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 104, poz. III. 13; Radziwiłł 1980, s. 397; Vilniaus Žemutinė pilis 2006, p. 377. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 9.

Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero portretas Roberas Nantjeilis (Robert Nanteuil, 1623/1630–1678), pagal Justuso van Egmonto (Justus van Egmont, 1602–1674) paveikslą, iš Marko Antuano Žiraro iš Sent Amano (Marc-Antoine Girard de Saint-Amant) leidinio Moyse sauvé: idylle héroïque..., Paryžius, 1653 Signatūros – „Juste [Justus van Egmont] prinx.[it]“, „R.[obert] Nantueil sculpebat 1653“ Popierius, plieno raižinys; 26,2 x 17,1 cm Įrašas ovale – LOVYSE MARIE REINE DE POLOGNE ET DE SVEDE Įrašas apačioje – Telle, et plus Belle encor, la Diuine Louyse / Sur le Thròne du Nort brillant de ses atraits / Etonna le Sarmate, et vainquit de vainquit de ses traits / Casimir, et son Frere, et l’Illustre Moyse. / Par Monsieur L’Abbé de Villeloin. Inv. Nr. VR-1063 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduota Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) – Mantujos kunigaikščio Karolio I duktė. Jaunystėje ji įgijo puikų išsilavinimą. 1632 m., po brolių mirties, tapo vienintele Gonzagų turtų paveldėtoja. 1637 m. mirus tėvui jai atiteko Prancūzijos žemės, todėl Prancūzijos karalius Liudvikas XIII jai suteikė Nevero kunigaikštytės titulą ir paskelbė savo įdukra. Santuoką su Liudvika Marija Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza svarstė dar 1634 m., tačiau vedė Ceciliją Renatą Habsburgaitę. Svarstyta kunigaikštytės santuoka ir su Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII broliu Gastonu, ir su kurį laiką Prancūzijoje kalintu Jonu Kazimieru Vaza. Būdama 35 metų, 1646-aisiais, ištekėjo už Vladislovo Vazos, o 1649 m., po pirmojo vyro mirties, popiežiui leidus ištekėjo už mirusio vyro brolio, naujojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos. Iš pradžių jam darė stiprią įtaką. Pora turėjo du vaikus, bet nė vienas jų nesulaukė brandaus amžiaus, todėl žlugo viltys pratęsti dinastiją. Po XVII a. vidurio Respubliką nualinusių karų su Maskva ir Švedija Liudvika Marija siekė įgyvendinti principą vivente rege, kai naujas Respublikos valdovas renkamas dar senajam esant gyvam. Nuolatinis jos kišimasis į politinius reikalus kėlė didikų nepasitenkinimą, 1665 m. kilo vadinamasis Liubomirskio rokošas – Lenkijos didžiojo maršalkos ir lauko etmono Jurgio Sebastijono Liubomirskio (Jerzy Sebastian Lubomirski) vadovaujamas ginkluotas maištas, nukreiptas prieš valdovo vykdomą politiką. Nors jis buvo numalšintas, valdovo autoritetas smuko, atsisakyta reikalingų reformų. Liudvika Marija lankėsi Vilniuje ir gyveno Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Ji mirė 1667 metais. Praėjus metams po žmonos mirties, Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto ir išvyko į Prancūziją. Roberas Nantjeilis (Robert Nanteuil, 1623/1630–1678) – prancūzų dailininkas, išgarsėjęs savo kurtais grafikos ir kreidelėmis pieštais portretais. Buvo priimtas dirbti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV dvare. Dailininko darbai labai vertinami, nes yra tikroviški. Justusas van Egmontas (Justus van Egmont, 1602–1674) – flamandų dailininkas, mokėsi pas Peterį Paulių Rubensą (Peter Paul Rubens, 1577–1640), prisidėjo prie darbų, vaizduojančių Marijos de Mediči (Maria de’ Medici) gyvenimą. Buvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII, vėliau – Liudviko XIV dvaro tapytoju. Vienas iš 1648 m. įkurtos Paryžiaus tapybos ir skulptūros akademijos steigėjų. Geriausiai žinomas kaip portretistas, taip pat kūrė gobelenų kartonus. Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero biustinis atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovė pavaizduota pasisukusi trimis ketvirčiais į dešinę pusę, žvilgsnį nukreipusi į kairę. Jos kaklą puošia perlų vėrinys, dešinėje ausyje – perlo auskaras. Dalis plaukų susukti į kuodelį ant viršugalvio, plaukai priekyje stambiomis garbanomis krinta ant pečių. Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero suknelė su plačia apykakle, nuleista pečių linija. Priekinėje dalyje ir ties dešine ranka suknelė dekoruota kaspinais bei rombo formos brangakmeniais centre. Bibl.: Bryan 1903, p. 122; Bryan 1904, p. 3–4; Eksponatai 2016, p. 108, poz. III. 15; Katalog portretów 1992, p. 81–82, poz. 3057. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 10.

Jono Kazimiero Vazos portretas Kasparas Merianas (?) (Caspar Merian (?), 1627–1686), iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 6 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1652, p. 547, taip pat t. 6 (2 leidimas), 1663, p. 547 Popierius, vario raižinys; 24,7 x 18,2 cm Įrašas apačioje – IOANNES CASIMIRVS DEI GRATIA REX = / Poloniæ, Mag: Dux Lithuaniæ, Russiæ, Prussiæ / Masoviæ, Samogitiæ, Livoniæ, Smolensciæ, Severiæ, / Czernihoviæque: nec non Suecorum Gothorum, / Vandalorum que Hæreditarius Rex Inv. Nr. VR-1056 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza (1648–1668) – vyriausias Žygimanto Vazos ir jo antrosios žmonos Konstancijos Habsburgaitės sūnus, Vladislovo Vazos jaunesnysis brolis. 1643 m. Lorete (Italija) jis įstojo į Jėzuitų ordiną, 1645 m. jam suteiktas kardinolo titulas. Siekdamas pratęsti dinastiją, atsisakė dvasininko karjeros. 1648 m. netikėtai mirus Vladislovui Vazai, Jonas Kazimieras išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1649 m. jis vedė našlaujančią brolio žmoną Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers). Visas Jono Kazimiero valdymo laikotarpis pažymėtas kariniais konfliktais: 1648–1654 m. įsiplieskė Ukrainos kazokų sukilimas ir netrukus peraugo į didelį tarptautinį konfliktą. Abiejų Tautų Respublika vienu metu kariavo dviem frontais: 1654–1667 m. vyko karas su Rusija, 1655–1660 m. – karas su Švedija. Svetimos kariuomenės nuniokojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ūkį ir finansiškai nualino šalį, sukėlė demografinę katastrofą. 1655 m. valdovas, gelbėdamasis nuo Švedijos kariuomenės, buvo priverstas sprukti į Austriją. Taika su Švedija buvo pasiekta pasirašius sutartį, kuria jis atsisakė teisių į Švedijos sostą. 1667 m. baigėsi ir alinantis karas su Maskva. Respublikos politinė tauta nepalaikė valdovo inicijuotų valstybės valdymo reformų. 1668 m. rugsėjo 16 d. Jonas Kazimieras atsisakė sosto, 1669 m. išvyko į Prancūziją ir ten praleido likusį gyvenimą. Kelis kartus lankėsi Vilniuje, tačiau po okupacijos nusiaubtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atstatyti nesuspėjo. Leidinį Theatrum Europaeum... leido Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) ir jo pasekėjai, iš viso išspausdintas 21 tomas (1633–1738). Ten buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos, to meto valdovų ir didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui. Biustinis Jono Kazimiero Vazos atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į kairę pusę, vilkintis plokščius šarvus su aiškiai matomomis tvirtinimo kniedėmis. Jono Kazimiero Vazos iki pečių siekiančių garbanotų plaukų dvi sruogelės perrištos kaspinėliais. Veidą puošia nedideli ūsai ir barzdelė. Kaklą gaubia apykaklė karpytais pakraštėliais. Ant krūtinės kabo Aukso Vilnos ordinas. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 106, poz. III. 14. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 11.

Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas Autorius nežinomas, iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 11, Frankfurtas prie Maino, 1682, p. 64–65 Popierius, vario raižinys; 28 x 19 cm Įrašas apačioje – PIASTVS MICHAEL, KORYBVTVS WIECNE / WICKY, REX POLONIÆ. Inv. Nr. VR-1057 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Mykolas Kaributas Višnioveckis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669–1673), Rusios vaivados Jeremijo Mykolo Višnioveckio ir Grizeldos Zamoiskytės sūnus. 1648–1654 m., per karą su Ukrainos kazokais, Višnioveckių šeima neteko dalies valdų Ukrainos žemėse. 1651 m. mirus tėvui, Mykolo Kaributo globa rūpinosi tuomečio valdovo brolis vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza. 1669 m. Mykolas Kaributas Višnioveckis išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jauno, neambicingo ir beturčio didiko kelią į sostą nulėmė bajorijos pasipiktinimas didikų grupuočių sandėriais su Vakarų Europos monarchų proteguojamais Prancūzijos ir Habsburgų kunigaikščiais, taip pat tėvo kariniai nuopelnai, žinoma, ir pats turėjo valdovų dinastijų kraujo: iš tėvo pusės save laikė Algirdo palikuonimi, iš motinos – Piastų. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas, 1670 m. Mykolas Kaributas Višnioveckis vedė Šventosios Romos imperatoriaus Leopoldo I seserį Eleonorą Mariją. Jo valdymo laikotarpis tetruko ketverius metus. Už valdovą valdė didikų grupuotės, nes pats stokojo iniciatyvos. Lietuvoje jį palaikė įtakinga Pacų giminė, o jis pats palaikė Pacus. 1673 m. buvo priimtas Seimo nutarimas, kad kas trečias eilinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas turės vykti Lietuvoje, Gardine. Valdovas planavo imtis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remonto, samdė meistrus, tačiau savo planų nesuspėjo įgyvendinti. Leidinį Theatrum Europaeum... leido Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) ir jo pasekėjai, iš viso išspausdintas 21 tomas (1633–1738). Ten buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos, to meto valdovų ir didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui. Mykolo Kaributo Višnioveckio atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į kairę pusę, su ant šarvų krintančiais ilgais garbanotais plaukais, vešliais ūsais. Kaklą dengia kaklaskarė, priekyje surišta į kaspiną. Per dešinį petį šarvus juosia smulkiomis klostėmis išvagota juosta. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 110, poz. III. 16. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 12.

Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas Dailininkas Adrianas van Bliumenas (Adriaen van Bloemen, 1639–apie 1693), raižytojas Kornelis Meisensas (Cornelis Meyssens, apie 1640–po 1673), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) leidinio Historia di Leopoldo Cesare..., t. 3, Viena, 1674, p. 614–615 Signatūros: „A. [driaen van] Bloem[en], deli. [neavit]“, „Cõr.[nelis] Meÿssens, Fe[cit], Viennae“ Popierius, vario raižinys; 32,8 x 21,8 cm Įrašas apačioje – MICHELE RE’ DI POLONIA, GRAN DVCA DI LITVANIA, &c. Inv. Nr. VR-1049 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Mykolas Kaributas Višnioveckis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669–1673), Rusios vaivados Jeremijo Mykolo Višnioveckio ir Grizeldos Zamoiskytės sūnus. 1648–1654 m., per karą su Ukrainos kazokais, Višnioveckių šeima neteko dalies valdų Ukrainos žemėse. 1651 m. mirus tėvui, Mykolo Kaributo globa rūpinosi tuomečio valdovo brolis vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza. 1669 m. Mykolas Kaributas Višnioveckis išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jauno, neambicingo ir beturčio didiko kelią į sostą nulėmė bajorijos pasipiktinimas didikų grupuočių sandėriais su Vakarų Europos monarchų proteguojamais Prancūzijos ir Habsburgų kunigaikščiais, taip pat tėvo kariniai nuopelnai, žinoma, ir pats turėjo valdovų dinastijų kraujo: iš tėvo pusės save laikė Algirdo palikuonimi, iš motinos – Piastų. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas, 1670 m. Mykolas Kaributas Višnioveckis vedė Šventosios Romos imperatoriaus Leopoldo I seserį Eleonorą Mariją. Jo valdymo laikotarpis tetruko ketverius metus. Už valdovą valdė didikų grupuotės, nes pats stokojo iniciatyvos. Lietuvoje jį palaikė įtakinga Pacų giminė, o jis pats palaikė Pacus. 1673 m. buvo priimtas Seimo nutarimas, kad kas trečias eilinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas turės vykti Lietuvoje, Gardine. Valdovas planavo imtis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remonto, samdė meistrus, tačiau savo planų nesuspėjo įgyvendinti. Adrianas van Bliumenas (Adriaen van Bloemen, 1639–apie 1693) – flamandų mokyklos atstovas, dailininko Jano Peterso (Jan Peeters) mokinys. Kornelis Meisensas (Cornelis Meyssens, apie 1640–po 1673) – flamandų dailininkas, buvo dailininko Jano Meisenso (Jan Meyssens, 1612–1670) sūnus ir mokinys, daugiausia kūrė portretus, taip pat iliustravo knygas. Neretai kurdamas savo darbus naudodavosi tėvo paliktais kūriniais. Veikale Historia di Leopoldo Cesare... (Viena, 1670–1674) pristatomos imperatoriaus Leopoldo I politinės ir karinės pergalės 1656–1670 m. laikotarpiu. Veikalo graviūras kūrė įvairūs dailininkai, daugiausia olandai. Knygos puslapiai iliustruoti Europos monarchų ir aristokratų portretais, karo veiksmų scenomis, pilių vaizdais ir žemėlapiais. Vėliau knygos iliustracijos buvo naudojamos kituose veikaluose. Iš viso išleisti trys Historia di Leopoldo Cesare... tomai: I ir II tomai – 1670 m., III tomas – 1674 metais. Mykolo Kaributo Višnioveckio biustinis atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į dešinę, vilkintis šarvus, su aukšta baltų nėrinių apykakle, pusilgiais, ant šarvų krintančiais plaukais ir nedideliais ūsiukais. Ant krūtinės – Aukso Vilnos ordinas. Bibl.: Bryan 1904, p. 333; Eksponatai 2016, p. 110, 132, poz. III. 16, III. 27; Katalog portretów 1992, p. 171, poz. 3394. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 13.

Eleonoros Marijos Habsburgaitės portretas Autorius nežinomas, iš leidinio Theatrum Europaeum, t. 10, Frankfurtas prie Maino, 1677, p. 282–283 Popierius, vario raižinys Įrašas – ELEONORA MARIA, IMP. FERD. III. FILIA / IMP. LEOPOLDI SOROR MICHAELIS POLONIAE REGIS CONJVX Inv. Nr. VR-1061 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduota Eleonora Marija Habsburgaitė (1653–1697) – Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando III Habsburgo ir jo trečiosios žmonos Eleonoros Gonzagos duktė, imperatoriaus Leopoldo I sesuo. 1670 m. ji ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio. Radikali opozicija Lenkijos Karalystėje nenorėjo susitaikyti su Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymu. Kaip priežastį nušalinti karalių nuo sosto nurodė tai, kad Mykolas Kaributas Višnioveckis vedė Eleonorą Habsburgaitę, neva negavęs Abiejų Tautų Respublikos Seimo pritarimo, tačiau, nepaisant reiškiamų pretenzijų, 1670 m. Eleonora Marija Habsburgaitė buvo karūnuota. Valdovė domėjosi kultūrine veikla. Yra žinoma, kad 1671 m. įkurtos Švč. Marijos Vardo (archi) brolijos steigėjų knygoje pirmieji pasirašė būtent Mykolas Kaributas Višnioveckis ir Eleonora Marija Habsburgaitė. 1674 m. po vyro mirties Eleonora Marija grįžo į Austriją. 1678 m. ištekėjo už kunigaikščio Karolio Lotaringiečio, ryšių su Lenkijos ir Lietuvos valstybe nepalaikė. Grafikos darbe Eleonora Marija Habsburgaitė vaizduojama pasisukusi į dešinę pusę, su prabangia suknele ir masyviu perlų vėriniu. Portretas ovalo formos. Įrašas po portretu: ELEONORA MARIA, IMP. FERD. III. FILIA / IMP. LEOPOLDI SOROR MICHAELIS POLONIAE REGIS CONJVX. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 112–113; Piwarski 1947, s. 223–226; Sliesoriūnas 2015, p. 272, 489. T. Z.-M.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 14.

Jono Sobieskio portretas Dailininkas Piteris Šenkas (Pieter Schenck, 1660–1711), Amsterdamas, 1690–1700 Signatūra – „Schenck fecit et Exc: Amstelodami Cum Privil:“, „J. Norel.“ Popierius, vario raižinys; 18 x 12,8 cm Užrašas viršuje – Vir fortis rebus in arctis noscitur Užrašas apačioje – Joannes. III. D. G. Rex Poloniae &. / Dit is den Helt, die Jong by Mavors lag ter scholen. / De derde van dien naam: zyn Majesteit van Polen. / Die als Alcides pronkt met dappere oorlogsdaan. / Wiens Zabel scherp van sné den vyant heeft weerstaan. / Vraagt’t Wenen, wenende benaút, om’t hert benepen, Hoe dere Vorst de Turk van daar by’t hair quam slepen. Inv. Nr. VR-1051 2017 m. padovanojo Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio sūnus. Jis studijavo Krokuvos akademijoje, 1646–1647 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė didikų pastangas išrinkti naują Abiejų Tautų Respublikos sosto įpėdinį prancūzą dar gyvam esant valdovui Jonui Kazimierui Vazai. Už tai Liudvikas XIV jam dosniai atsilygino. 1665 m. vedė Respublikos valdovės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers) dvariškę prancūzę Mariją Kazimierą d’Arkjen (Marie Casimire d’Arquien). 1656 m. Jonui Sobieskiui buvo paskirtos Lenkijos didžiojo vėliavininko pareigos, nuo 1665 m. jis buvo Lenkijos didysis maršalka, nuo 1666 m. – lauko etmonas, nuo 1668 m. buvo Lenkijos didysis etmonas. Vieną svarbiausių pergalių pasiekė 1673 m. – jo vadovaujama Respublikos kariuomenė nugalėjo turkus Chotyno mūšyje. Po Mykolo Kaributo Višnioveckio mirties 1674 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kitą svarbią pergalę prieš turkus pasiekė Austrijos ir Turkijos kare – Jono Sobieskio vadovaujama Respublikos kariuomenė 1683 m. Vienos mūšyje sumušė turkus. Po šios pergalės valdovas užsitarnavo krikščionių pasaulio gelbėtojo vardą. Jono Sobieskio pastangomis stiprinta krašto gynyba, norėta įvesti paveldimą monarchiją. Su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir joje dominuojančia Pacų gimine santykiai buvo prasti, valdovas čia lankydavosi tik per Gardino seimų sesijas. Buvo meno ir kultūros globėjas bei mecenatas. Piteris Šenkas (Pieter Schenck, 1660–1711) – vokiečių dailininkas, kūrė žemėlapius, grafikos portretus ir užsiėmė leidyba. 1675 m. persikėlė į Amsterdamą, ten mokėsi pas olandų grafiką Gerardą Valką (Gerard Valck, 1652–1726), jis išmokė vienos tapybiškiausių grafikos technikų – mecotinto. Jonas Sobieskis buvo Augusto Stipriojo dvaro tapytojas. Jono Sobieskio biustinis atvaizdas įkomponuotas apskritime pilkame fone. Valdovas pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į dešinę pusę, žvilgsnį nukreipęs į žiūrovus, trumpais plaukais, vešliais ūsais, vilkintis šarvus. Juos dengia kailiu pamušta mantija, priekyje susegta ovalia sagtele. Priekinė šarvų dalis primena žvynelius, įstrižai nuo dešinio peties per krūtinę eina juosta. Šarvai ant dešinio peties – juostelių pavidalo, jų galuose matyti ereliai, galvas pasukę į kairę pusę. Bibl.: Bryan 1919, p. 36; Eksponatai 2016, p. 114, poz. III. 18; Kanas 2012, p. 169–170. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 15.

Augusto III portretas Johanas Martinas Bernigerotas (Johann Martin Bernigeroth, 1713–1767), Leipcigas (?), XVII a. II p. – XVIII a. I p. Signatūra – „Bernigeroth Sculps.“ Popierius, vario raižinys; 20 x 15,7 cm Įrašas apačioje – Friedrich August / Königl: Polnischer Printz Hertzog zu Sachsē Julich Cleve u Berg /auch Engern ŭ Westvhalē, Erb Printz der Chur Sachsen. Inv. VR-1052 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Augustas III – Saksonijos kunigaikštis ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas Augustas II (1696–1763), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1733–1763), vienintelis Augusto Stipriojo ir Kristinos Eberhardinos iš Brandenburgo-Bairoito (Christiane Eberhardine von Brandenburg-Bayreuth) sūnus. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas, parėmus Rusijai ir Austrijai. Tapęs Abiejų Tautų Respublikos valdovu, pasivadino Augustu III. Valstybės valdymu patikėjo rūpintis savo favoritams, nes pats politika mažai domėjosi, jam kur kas priimtinesnė buvo medžioklė. Rūpinosi ir meno reikalais, kaupė dailės kolekciją. Retai lankydavosi Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, daug laiko praleisdavo Saksonijoje. Augusto III valdymo laikotarpis pažymėtas liberum veto (ši teisė sužlugdė beveik visus seimus), didikų tarpusavio nesutarimais ir Septynerių metų karu (1756–1763), per kurį stipriai nukentėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Lankėsi Gardine seimų metu, į Vilnių buvo užsukęs vėliau. Johanas Martinas Bernigerotas (Johann Martin Bernigeroth, 1713–1767) – vokiečių dailininkas, dailininko Martino Bernigeroto (Martin Bernigeroth, 1670–1733) sūnus ir mokinys. Geriausiai žinomas kaip portretinės grafikos kūrėjas, taip pat kūrė knygų iliustracijas. Augustas III pavaizduotas iki pusės pilkame draperijos fone, vilkintis šarvais. Juos gaubia šermuonėlių kailiu pamušta mantija, susegta pailga sagtele ties smakru. Per kairį petį perjuosta juosta, užsibaigianti Baltojo Erelio ordinu, ant krūtinės kabo Aukso Vilnos ordinas. Dešinėje portreto pusėje matyti staliukas su pagalvėle, ant kurios puikuojasi karūna ir kalavijas. Bibl.: Bryan 1918, p. 123; Eksponatai 2016, p. 116, poz. III. 19. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 16.

Stanislovo Leščinskio portretas Filipas Lauterburgas (Philippe Loutherbourg, 1740–1812) ir Pjeras Etjenas Muatas (Pierre-Étienne Moitte, 1722–1780), iš leidinio Galerie françoise ou portraits des hommes et des femmes célèbres qui ont paru en France..., Paryžius, 1771, p. 74 Popierius, vario raižinys Įrašas – STANISLAS LESZCZINSKI, apačioje – Lunebourg Pinx. / Moitte Sculps. Inv. Nr. VR-1048 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis (1704–1709, 1733–1736). Jis kilęs iš senos lenkų giminės, buvo Rapolo Leščinskio ir Anos Jablonovskos sūnus. Su žmona Kotryna Opalinska susilaukė dviejų dukrų – Anos ir Marijos. 1699 m. Stanislovas Leščinskis tapo Poznanės vaivada. Šiaurės karo metu (1700–1721) jis buvo vienas iš prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Švedijos kariuomenei užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą Elekcinis seimas 1704 m. liepos 12 d. nušalino nuo sosto Augustą Stiprųjį, paskelbė Stanislovą Leščinskį Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1705 m. spalio 4 d. jis buvo karūnuotas ir paskelbtas Stanislovu I. Stanislovas Leščinskis daugiau galių įgijo tik 1706 m., kai Augustas Stiprusis atsisakė pretenzijų į sostą. Visą šio valdovo valdymo laikotarpį Lenkijos ir Lietuvos žemėse siautė švedų ir rusų kariuomenės. Stanislovas Leščinskis formaliu Abiejų Tautų Respublikos valdovu buvo iki Poltavos mūšio (1709), jį švedai pralaimėjo. Vėliau, sustiprėjus Rusiją palaikančioms jėgoms, buvo priverstas atsisakyti Respublikos valdovo sosto ir emigruoti: iš pradžių – į Pomeraniją, Švediją, tada – į Elzasą. 1725 m. Stanislovo Leščinskio duktė Marija ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV), šis uošviui padovanojo Lotaringijos kunigaikštystę. Remiant Prancūzijai, 1733 m. po Augusto Stipriojo mirties Stanislovas Leščinskis buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau dėl nepakankamos Prancūzijos paramos ir kilusio konflikto tarp didžiųjų Europos valstybių 1736 m. buvo priverstas vėl atsisakyti sosto ir išvyko į Prancūziją. Užsiėmė kultūrine veikla, rašė politinius ir filosofinius veikalus apie Respublikos valdymo reformas. Grafikos darbe Stanislovas Leščinskis pavaizduotas su reprezentaciniais šarvais ir puošniu peruku. Portretas įrėmintas į ovalo formos, medaliono tipo rėmus. Bibl.: Cieślak 1994; Eksponatai 2016, p. 118; Matulevičius, Spečiūnas 2008, p. 40; Trumpa 1958, p. 483–485. T. Z.-M.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 17.

Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas Johanas Esajasas Nilsonas (Johannes Esaias Nilson, 1721–1788), Augsburgas, prieš 1789 Signatūra – „J.[ohann] E.[saias] Nilson fec.[it] et excud. [it] A.[ugustae] V.[indelicorum]“ Popierius, akvaforta; 20,9 x 30,7 cm Įrašas apačioje – STANISLAVS AVGVSTVS. / REX POLON. / D. 3. Nov. 1771. Inv. Nr. VR-1053 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Stanislovas Augustas Poniatovskis – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795), Krokuvos kašteliono Stanislovo Poniatovskio ir kunigaikštytės Konstancijos Čartoriskytės sūnus. Mirus Augustui III, remiamas Maskvos ir Čartoriskių giminės, 1764 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Valdovas buvo reformų šalininkas, rūpinosi manufaktūrų steigimu, globojo menininkus, Varšuvoje įsteigė karininkų mokyklą. Palaikė Ketverių metų seimo reformas, prisidėjo prie Gegužės 3-iosios konstitucijos rengimo. Dėl Rusijos grėsmės buvo priverstas prisidėti prie Targovicos konfederacijos (1792–1793). Visą jo valdymo laikotarpį Rusijos imperija kišosi į Abiejų Tautų Respublikos vidaus politiką, kėlė savo sąlygas ir reikalavimus. Stanislovo Augusto valdymas pažymėtas ir trimis Abiejų Tautų Respublikos padalijimais (I – 1772, II – 1793, III – 1795). Po paskutinio padalijimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės nebeliko. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas oficialiai atsisakė sosto ir apsigyveno Gardine, vėliau persikėlė į Sankt Peterburgą, čia ir mirė. 1995 m. jo palaikai perkelti į Varšuvos Šv. Jono katedros kriptą. Johanas Esajasas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788) – vokiečių dailininkas, kūrė kraštovaizdžius, portretus, nemažai darbų sukūrė žanrinėmis, alegorinėmis temomis. Dailininko amato išmoko iš savo tėvo Kristofo Andreaso Nilsono (Christoph Andreas Nilson). Stanislovo Augusto Poniatovskio atvaizdas įkomponuotas į laurų vainiką. Valdovas pavaizduotas profiliu, dešinį petį juosia Baltojo Erelio ordino juosta, kairėje krūtinės pusėje matyti to paties ordino žvaigždė. Cokolyje, ant kurio iškeltas valdovo atvaizdas, vaizduojamas sėdintis Stanislovas Augustas Poniatovskis ir jam prisiekiantis ištikimybę Jonas Kuzma (Jan Kuźma, 1742–1822), žinomas slapyvardžiu Kosinskis (Kosiński). Bibl.: Eksponatai 2016, p. 122, poz. III. 22; Widacka 2008, p. 256–257. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 18.

Frydricho Augusto I portretas K. G. Raspas (C. G. Rasp) ir K. F. Štėlcelis (C. F. Stoelzel), pagaminimo vieta nežinoma, 1789 Popierius, vario raižinys Įrašas – FRIEDRICH AUGUST / CHURFUERST ZU SACHSEN, apačioje – Schenau pinx. / C. F. Stoelzel R. 1789 Inv. Nr. VR-1047 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Frydrichas Augustas (1750–1827) – Saksonijos kurfiurstas (1763–1806), pirmasis Saksonijos karalius (1806–1827), Varšuvos kunigaikštis (1806– 1813), Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III vaikaitis. 1791 m. jis atsisakė tapti Respublikos valdovu. 1806 m. Frydrichas Augustas buvo paskelbtas Saksonijos karaliumi, o sudarius Tilžės taiką tapo Varšuvos kunigaikščiu. Į Varšuvos kunigaikštystę tuomet įėjo ir Užnemunė. 1812 m. Frydrichas Augustas ratifikavo nutarimą dėl Lenkijos Karalystės atkūrimo, tačiau Napoleonas tam prieštaravo. Grafikos darbe Frydrichas Augustas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su puošniais šarvais ir prabangiu apsiaustu, su peruku, rankoje laikantis lazdą. Portretas įrėmintas į ovalius rėmelius. Bibl.: Flathe 1878, S. 786–789; „Frydrichas Augustas I“ 2004, p. 259; Schäfer 1996. T. Z.-M.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 19.

Mikalojaus Radvilos Rudojo portretas Iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., t. 1, Leipcigas, 1721, p. 372–373. Portretas tik su kitokiais rėmeliais taip pat publikuotas F. K. fon Kevenhiulerio leidinyje Annales Ferdinandei..., Leipcigas, 1721–1726 Popierius, vario raižinys; 43,3 x 31,5 cm (su rėmeliais) Įrašas apačioje – Nicolaus Radzivil Hertzog zu Dubinki und Bierze / Obrister Feldhauptman des Grosshertzogthumbs Littau. Inv. Nr. VR-1065 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jurgio Radvilos ir jo antrosios žmonos Barboros Koliankos (Barbara Kolanka) sūnus, Barboros Radvilaitės brolis. Įgijęs puikų išsilavinimą, sparčiai kilo karjeros laiptais: 1544–1551 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų pataurininkis, 1546–1554 m. – rūmų medžioklis, 1553–1561 m. – Lietuvos lauko etmonas. Didžiojo etmono pareigas ėjo 1561–1565 ir 1579–1584 metais. Su pusbroliu Mikalojumi Radvila Juoduoju rūpinosi savo sesers Barboros vestuvėmis su Žygimantu Augustu ir karūnavimu Lenkijos karaliene. Po pusbrolio mirties 1565 m. gavo jo eitas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio (1565–1579) ir Vilniaus vaivados (1565–1584) pareigas. Nepritarė Lietuvos prijungimui prie Lenkijos, vienintelis iš lietuvių senatorių nepasirašė 1569 m. Liublino unijos akto. Faktiškai valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kol buvo išrinktas naujas valdovas Steponas Batoras. Reikšmingiausią karinę pergalę pasiekė 1564 m. Ulos mūšyje prieš Rusijos kariuomenę, tais pačiais metais perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą, juos globojo, steigė bažnyčias. Mikalojaus Radvilos Rudojo atvaizdas įkomponuotas į ovalą, įrėmintą į kvadratinius rėmelius. Viršutinę rėmelių dalį apgaubusi mantija, ant jos rėmelių viršuje matyti kunigaikščio kepurė su iš jos išaugančiomis lapuotomis šakelėmis. Po kunigaikščio portretu pavaizduotas elementas, dekoruotas voliutomis ir girlianda. Mikalojus Radvila Rudasis vaizduojamas su šarvais ir per dešinį petį perjuosta draperija. Kunigaikščio atvaizdas greičiausiai sukurtas pagal Dominyko Kustoso (Dominicus Custos, 1560–1612) grafikos darbą iš Jokūbo Šrenko fon Nocingo (Jacob Schrenck von Notzing, 1539–1612) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmächtigen Kayser... warhafftige Bildnussen... (Insbrukas, 1603) ar pagal vėlesnę šio kūrinio kopiją. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 128, poz. III. 25. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 20.

Jurgio Radvilos portretas Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), iš leidinio Atrium heroicum Caesarum..., t. 1, Augsburgas, 1600 Signatūra – „D[OMINICUS] C[ustos].“ Popierius, vario raižinys; 27,4 x 17,6 cm Įrašas ovale – GEORGIVS CARDINALIS RADZIVIL. EPISCOPVS CRACOVIENSIS. Įrašas apačioje – CARDINEI pars clara chori RADIVILA propago, / Præsul, es hoc uultu, gloria Sarmatiæ. Inv. Nr. VR-1069 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Jurgis Radvila (1556–1600) – vienos žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių atstovas, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Elžbietos Šidloveckytės sūnus. Po tėvo mirties, 1565 m., Jurgį ėmė globoti Mikalojus Radvila Rudasis, vėliau globėjo pareigos atiteko Jurgio vyresniajam broliui Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui. 1570 m. Jurgis Radvila su kitais broliais – Albrechtu ir Stanislovu – pradėjo studijuoti Leipcigo universitete. 1574 m., paveiktas Petro Skargos, perėjo į katalikybę, nors buvo auklėjamas kaip evangelikas reformatas. Paskirtas Vilniaus vyskupo koadjutoriumi su įpėdinystės teise. 1575–1577 m. keliavo po Italiją, Romoje studijavo filosofiją ir teologiją. 1577 m., nebaigęs studijų, Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui pareikalavus grįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1578–1579 m. kaip piligrimas keliavo po Ispaniją ir Portugaliją, buvo pasiruošęs keliauti į Jeruzalę, tačiau mirus Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui buvo raginamas perimti jo pareigas, bet Steponas Batoras paskyrė jį Livonijos administratoriumi. 1583 m. Jurgis Radvila Rygoje įšventintas į kunigus, netrukus tapo Vilniaus vyskupu ir buvo pakeltas į kardinolus. 1582–1584 m. prisidėjo prie Trečiojo Lietuvos Statuto (1588) rengimo. 1591 m. nominuotas Krokuvos vyskupu. Tai sukėlė 10 metų trukusį politinį konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos. Buvo vienas artimiausių Žygimanto Vazos patarėjų. Mirė 1600 m. Romoje, palaidotas Jėzaus bažnyčioje (Il Gesù). Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612) – flamandų mokyklos atstovas. Dailininko Piterio Kustodiso (Pieter Custodis) sūnus, todėl jo tikroji pavardė buvo Kustodisas, o Kustoso pavarde ėmė vadintis Augsburge, kur gyveno ir dirbo nuo 1584 metų. 1607-aisiais viešėjo Prahoje, ten sukūrė Šventosios Romos imperatoriaus Rudolfo II portreto graviūrą. Jurgio Radvilos portretas įkomponuotas į ovalą. Didikas pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į dešinę, žvilgsnį nukreipęs į priešingą pusę, nei pasukta galva, vilkintis kardinolo drabužiais su nedideliu gobtuvu už nugaros. Jo galvą puošia kardinolo biretas. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 124, poz. III. 23. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 21.

Leono Sapiegos portretas Pagal Vilhelmo Hondijaus (Wilhelm Hondius, 1598–1652) vario raižinį, pagaminimo vieta nežinoma, XVII a. (?) Popierius, vario raižinys Įrašas – LEO SAPIEHA ARCHICANCELLARIVS PALATINVS / Vilnensis, Magni Ducatus Lithuaniae Supremu Belli Dux. Inv. Nr. VR-1071 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Leonas Sapiega (1557–1633) – XVI a. pabaigos – XVII a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iškilus politinis veikėjas. Sapiegų giminės Čerėjos linijos atstovas Leonas Sapiega buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris (1589–1623), Vilniaus vaivada ir didysis etmonas (1623/1625–1633). Jo erudicija (studijavo Vokietijos Leipcigo universitete), išmintis bei kariniai gebėjimai lėmė greitą kilimą karjeros laiptais. Būdamas dvidešimties metų, padedamas kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo, priimtas į valstybinę tarnybą ir gavo valdovo dvarionio pareigas. Už parodytą ištikimybę 1579 m. mūšyje prie Pskovo ir Didžiųjų Lukų miestų 1580 m. valdovas Steponas Batoras jį skyrė vienu iš savo sekretorių, o 1581 m. jam buvo suteikta ir didžiojo kunigaikščio kanceliarijos raštininko pareigybė. Po 1548 m. sėkmingai įvykdytų taikos derybų su Maskva pripažinti Leono Sapiegos diplomatiniai gebėjimai. 1585 m. Leonas Sapiega dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių, būdamas beveik 28 metų, paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriu. Po valdovo Stepono Batoro mirties rėmė Žygimanto Vazos kandidatūrą. 1588 m. išleista Trečiąjį Lietuvos Statutą patvirtinanti privilegija buvo didelis Leono Sapiegos laimėjimas. 1589 m. Leonas Sapiega paskirtas į aukščiausias valstybines pareigas, tapo kancleriu. Leono Sapiegos politiniai tikslai buvo išsaugoti Lietuvos lygiateisę padėtį unijoje su Lenkija. Dėl Žygimanto Vazos pretenzijų į Švedijos sostą 1599 m. kilo karas su šia valstybe. Iš savo asmeninių lėšų mokėjo kariuomenei, ši gynėsi nuo Švedijos. 1621 m. Leonas Sapiega pradėjo eiti Vilniaus vaivados pareigas, o tikėdamasis jo pagalbos valdovas Vladislovas Vaza paskyrė garbaus amžiaus Leoną Sapiegą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu. Leonas Sapiega pritarė 1596 m. Lietuvos Brastos bažnytinei unijai ir stengėsi ją įgyvendinti. Jis artimai bendravo su valdovu ir šio aplinka. Po 1610 m. gaisro rūpinosi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontu ir atnaujinimu. Yra žinoma, kad Leonas Sapiega 1623 m. birželio 5 d. gavo valdovo padėkos raštą už rūpestį valdovės gyvenimo sąlygomis. Per archeologinius tyrimus rūmų teritorijoje rasta koklių su Leono Sapiegos herbu ir 1616 m. data. Leonas Sapiega pavaizduotas pasisukęs šonu, su šarvais. Portretas ovalo formos. Antrame plane, viršutiniame kairiajame kampe, matyti paveikslas su mūšio vaizdais. Įrašas po portretu: LEO SAPIEHA ARCHICANCELLARIVS PALATINVS / Vilnensis, Magni Ducatus Lithuaniae Supremu Belli Dux. Bibl.: Kryžiai yra dorybės ženklas 2012; Lazutka 1998, p. 22–119; Ragauskas 2010, p. 282. T. Z.-M.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 22.

Kristupo Radvilos (jaunesniojo) portretas Baltazaras Monkornė (Balthasar Moncornet, gimė apie 1660–1668), Paryžius, 1657 Popierius, vario raižinys Įrašas – Tres... haut & Tres... Puissant Seigneur Christophle / Radzivil par la Grace de Dieu, Duc de Birze & / de Dubinke, Prince du S. Empire, & General de la / milice au Duche de Lithuanie / B Moncornet ex cum pri Inv. Nr. VR-1070 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Kristupas Radvila (jaunesnysis) (1585–1640) – kunigaikštis, Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas (1633/1635– 1640), kilęs iš Radvilų giminės Biržų evangelikų reformatų kunigaikščių atšakos. Jis yra Kristupo Radvilos Perkūno sūnus, Jonušo Radvilos (1612–1655) tėvas, Jonušo Radvilos (1579–1620) brolis. Studijavo Leipcigo, Heidelbergo ir Šveicarijos universitetuose. 1606– 1607 m. rėmė Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Žebžidovskio (Mikołaj Żebżidovski) suorganizuotą ginkluotą maištą (rokošą) prieš Abiejų Tautų Respublikos valdovą Žygimantą Vazą. Palaikė savo maištaujantį brolį Jonušą Radvilą (1579–1620). Po 1607 m. suartėjo su karaliaus dvaru. Valdant karaliui Žygimantui Vazai, jo tikybinė orientacija kenkė karjerai, tačiau protestantizmo neišsižadėjo ir visą laiką uoliai rėmė evangelikus reformatus. Kristupo Radvilos siūlymu Seime priimtas įstatymas, kuriuo sulygintos katalikų ir nekatalikų teisės. Kovojo su švedais, atsiėmė iš jų Biržus ir Mintaują (1625). Kovos Livonijoje buvo sėkmingos, dalyvavo 1632–1634 m. Smolensko kare su Rusija. Kunigaikštis Kristupas Radvila yra pirmas Abiejų Tautų Respublikos karo vadas, kariuomenę papildęs dragūnais. Jis įsteigė reformatų mokyklas Kėdainiuose (1625), Slucke (1626), sustiprino Biržų pilį. Vengruve ir Kėdainiuose vietoj katalikams atiduotų bažnyčių statė naujas evangelikų reformatų šventoves. 1636 m. buvo pakviestas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę taisyti Trečiąjį Lietuvos Statutą (1588). Rėmė knygų leidybą. Parašė kūrinių apie karinę patirtį, finansavo Gdansko Biblijos leidybą. Grafikos darbe Kristupas Radvila vaizduojamas pasisukęs į dešinę pusę, su reprezentaciniais šarvais, apsigobęs egzotišku leopardo kailio apsiaustu. Įrašas po portretu: Tres... haut & Tres... Puissant Seigneur Christophle / Radzivil par la Grace de Dieu, Duc de Birze & / de Dubinke, Prince du S. Empire, & General de la / milice au Duche de Lithuanie / B Moncornet ex cum pri. Bibl.: Augustyniak 2002; Augustyniak 2004; Lukšaitė, Matulevičius 2011a, p. 434–435. T. Z.-M.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 23.

Povilo Jono Sapiegos portretas Cezaris Laurencijus (Cesare Laurentio), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) knygos Historia di Leopoldo Cesare, t. 2, Viena, 1670, p. 140–141 Popierius, vario raižinys Įrašas – Sapietta Generale de Polacchi, apačioje – Cesare Laurentio Fece Inv. Nr. VR-1066 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Povilas Jonas Sapiega (1609–1665) – vienos garsiausių ir įtakingiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių atstovas, Jono Petro Sapiegos ir Sofijos Vaiher sūnus. 1635 m. jis buvo priimtas į valdovo dvarą, 1638 m. tapo Lietuvos didžiuoju stovyklininku, 1645 m. – Lietuvos didžiuoju pastalininkiu, 1646– 1656 m. – Vitebsko vaivada, 1656–1665 m. – Lietuvos didžiuoju etmonu ir Vilniaus vaivada. Povilas Jonas Sapiega užėmė svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigybes, tad galėjo pasižymėti dalyvaudamas valstybinėje bei politinėje veiklose. Jis 1631 m. baigė Brunsbergo jėzuitų kolegiją, o karinės patirties įgijo 1633 m. prie Smolensko. 1651 m. dalyvavo Lietuvos Brastos mūšyje su Zaporožės kazokais, o Tvano laikotarpiu išlaisvino Liublino miestą nuo švedų karių, dalyvavo Varšuvos apgultyje ir užėmė Tykociną. Švedams įsiveržus į Abiejų Tautų Respubliką, liko ištikimas valdovui Jonui Kazimierui Vazai. 1649 m. tapo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Nerėmė 1655 m. Kėdainių sutarties su Švedija. Povilą Joną Sapiegą ne visada lydėjo karinė sėkmė. 1659 m. patyrė pralaimėjimą prie Chmelniko. Konfliktavo su didikų Pacų gimine ir Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu Jonušu Radvila bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonu Vincentu Gosievskiu. 1656 m. mirus antros eilės pusbroliui Kazimierui Leonui Sapiegai paveldėjo Ružanų, Liachavičų valdas. Paveldėtą didelį turtą naudojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei samdyti. Grafikos darbe Povilas Jonas Sapiega pavaizduotas pasisukęs šonu, su prabangiu sarmatiško stiliaus kostiumu ir kepure, dešinėje rankoje laikantis ginklą. Portretą įrėminantis ovalas dekoruotas laurų (?) lapų ornamentu, o keturiuose paveikslo kampuose matyti gėlių ir vaisių motyvai. Įrašas portreto apačioje: Sapietta Generale de Polacchi. Bibl.: Matulevičius, Tyla 2012, p. 126; Rachuba 1994. T. Z.-M.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 24.

Jonušo Radvilos portretas Nežinomas dailininkas, pagal Danielio Šulco (Daniel Schultz, 1615–1683) paveikslą, iš veikalo Theatrum Europaeum, t. 6 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1652, p. 373; t. 6 (2 leidimas), 1663, p. 373 Popierius, vario raižinys; 35,2 x 26,3 cm Įrašas apačioje – Janussius Radziwil D G Birzaæ, ac Dubingæ Dux S. Rom: Imp: / Princeps Neveliæ et Sebiesy Comes Ducatus Samogitæ Generalis / Capitaneus Exertitum Mag: Duc: Lith: Campiductor Casimiriensis, / Borysouiensis, Camenecensis Seyvensis Bistricensis, Retouiensis Gub: / ernator. etc. Inv. Nr. VR-1068 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Vario raižinyje pavaizduotas Jonušas Radvila (1612–1655) – etmono Kristupo Radvilos ir Onos Kiškaitės sūnus. Buvo kilęs iš Radvilų giminės Biržų ir Dubingių kunigaikščių, evangelikų reformatų šakos. Kaip ir daugelis to meto didikų, keliavo po užsienio šalis, 1629–1633 m. mokėsi Leipcigo ir Leideno universitetuose. Mirus Žygimantui Vazai ir į sostą įžengus jo sūnui Vladislovui, Jonušas Radvila gavo nurodymą pranešti Anglijos, Belgijos ir Nyderlandų valdovams apie naująjį Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą. 1633 m. buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakamariu ir toliau sparčiai kilo karjeros laiptais: nuo 1646 m. buvo Lietuvos lauko etmonas, 1646–1653 m. – Žemaitijos seniūnas, nuo 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas. Palaikė gerus santykius su Vladislovu Vaza – priešingai nei su Jonu Kazimieru Vaza. 1649 ir 1651 m. Jonušo Radvilos vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė pergales prieš Ukrainos kazokų sukilėlius. 1655 m. spalio 20 d. su pusbroliu Boguslavu Radvila ir kitais Lietuvos didikais inicijavo Kėdainių uniją, ji turėjo nutraukti Lietuvos uniją su Lenkija ir sudaryti naują uniją su Švedija. Sutartis nebuvo įgyvendinta. Jonušo Radvilos inicijuota sutartis buvo laikoma išdavyste, todėl Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu kunigaikščio valdos buvo nusavintos. Radviloms jos grąžintos jau po Jonušo Radvilos mirties, 1659 metais. Kunigaikštis mirė 1655 m. Tykocino pilyje. Buvo vedęs du kartus: pirmąja žmona 1638 m. tapo Kotryna Potockytė, antrąja 1645 m. – Marija Lupu. Danielis Šulcas (Daniel Schultz, 1615–1683) – vokiečių kilmės dailininkas, nuo 1649 m. karališkasis Vazų dvaro tapytojas, apie kurį turima nedaug žinių. Dirbo net trims Lenkijos karaliams ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams: Jonui Kazimierui Vazai, Mykolui Kazimierui Višnioveckiui, Jonui Sobieskiui. Taip pat kūrė dvasininkų ir didikų atvaizdus. Dailininką išgarsino jo kurti portretai, D. Šulco kūrybinį palikimą sudaro ir natiurmortai. Leidinį Theatrum Europaeum... leido Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) ir jo pasekėjai, iš viso išspausdintas 21 tomas (1633–1738). Jame buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos, to meto valdovų ir didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui. Jonušo Radvilos portretas įkomponuotas į ovalą. Didikas pavaizduotas iki juosmens, šiek tiek pasisukęs į dešinę pusę. Ant kairiojo peties jis užsimetęs apsiaustą, susegtą pailga sagtele ties kaklu, dešinį petį dengia nėrinių apykaklė, dar viena apykaklė stati su atlenktais krašteliais, prigludusi prie kaklo. Jonušas Radvila pailgo veido, nedidelės plaukų sruogelės dengia pakaušį, veidą puošia vešlūs ūsai. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 130, poz. III. 26, p. 96, poz. 9; Sabaliauskaitė 2005, p. 7–31; Šinkūnaitė 2000, p. 35, 44. R. L.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 25.

Boguslavo Radvilos portretas Iš leidinio Berliner Kalender auf das Germein Jahr 1835. Mit Kupfern. Herausgegeren von der Koni: Preuss: Kalender Deputation, Berlynas (?), 1835 Popierius, vario raižinys Įrašas apačioje – Boguslav Radziwill / Herzog zu Birse, Dubinky, Sluzko und Kopyl Inv. Nr. VR-1028 2017 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

Grafikos darbe pavaizduotas Boguslavas Radvila (1620–1669) – kunigaikštis, Vilniaus kašteliono Jonušo Radvilos († 1620) ir Elžbietos Sofijos, Brandenburgo markgrafo ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Johano Georgo Hohencolerno (Johann Georg von Hohenzollern) dukters, sūnus. Netekęs tėvo, buvo globojamas dėdės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Kristupo Radvilos. Kartu su pusbroliu Jonušu Radvila Kėdainiuose mokėsi daugiausia karinių dalykų, taip pat dalyvavo karo su švedais Livonijoje kampanijoje, mokslus tęsė Vilniuje, Groningene, Utrechte, Paryžiuje, Londone. Boguslavas Radvila – Reformacijos šalininkas, Lietuvos evangelikų reformatų globėjas. 1638–1646 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas, nuo 1646 m. – arklidininkas, 1654 m. nominuotas Polocko vaivada, bet šio urėdo nepriėmė, nes tuo metu prasidėjo Maskvos intervencija į Lietuvą, Polockas buvo užimtas rusų dalinių. Boguslavas Radvila nuo 1648 m. dalyvavo malšinant kazokų maištą, buvo paskirtas Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos gvardijos generolu. Kartu su pusbroliu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu ir Vilniaus vaivada kunigaikščiu Jonušu Radvila 1654–1655 m. bandė organizuoti pasipriešinimą Maskvos ir Švedijos intervencijai. Priešų kariuomenėms okupavus beveik visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, ieškojo išeities iš sudėtingos situacijos. Todėl kartu su pusbroliu Jonušu Radvila perėjo į Švedijos karaliaus Karolio Gustavo pusę, inicijavo vadinamosios Kėdainių unijos, nutraukusios Lietuvos valstybinius ryšius su Lenkija ir susiejusios ją analogiškais saitais su Švedija, pasirašymą, tikėdamasis švedų pagalbos kovoje su Maskva. Kaip susitarimo su Švedija šalininkas, mirus pusbroliui Jonušui Radvilai ir karui krypstant Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos ir jo šalininkų naudai, buvo priverstas pasitraukti į Prūsiją ir dalyvauti švedų bei prūsų dalinių kariniuose veiksmuose prieš Respublikos kariuomenę. Karo pabaigoje Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos buvo amnestuotas, bet nuo 1656 m. tarnavo pas savo giminaitį Brandenburgo kurfiurstą Frydrichą Vilhelmą (Friedrich Wilhelm) ir nebuvo lojalus Respublikai bei jos valdovui. Po metų paskirtas Prūsijos kunigaikštystės vietininku, arba faktiniu valdytoju (Statthalter), dalyvavo kariniuose veiksmuose jau prieš švedus. Tačiau Boguslavas Radvila nenusišalino nuo Respublikos valstybinio gyvenimo, dažnai lankydavosi Lietuvoje. 1661 m. pabaigoje su beveik 1 tūkst. asmeninės kariuomenės raitelių rengėsi Vilniaus pilių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išvadavimo iš apgultos Maskvos kariuomenės įgulos operacijai, rengė šturmo planus ir organizavo pavykusį rusų dalinio gąsdinimo inscenizavimą, šis privedė prie maskvėnų kapituliacijos ir jų vado kunigaikščio Danilos Mišeckio nukirsdinimo. 1665 m. vedęs Jonušo Radvilos dukterį Oną Mariją savo rankose sutelkė visas Radvilų giminės Biržų ir Dubingių kunigaikščių valdas bei turtus. Tapo vienu iš turtingiausių visos Respublikos didikų, pretendavo į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą po Jono Kazimiero Vazos abdikacijos 1668 metais. Mėgo prabangą, jam priklausiusioje Vilniaus rezidencijoje 1636 m. netgi buvo apsistojęs Ispanijos karaliaus pasiuntinys grafas Chuanas de Solre (Juan de Solre). 1666 m. parašė knygą, ji buvo išleista 1840 m. pavadinimu „Autobiografija“. Boguslavas Radvila buvo paskutinis Biržų ir Dubingių šakos vyriškosios linijos atstovas. Su žmona Ona Marija susilaukė dukters Liudvikos Karolinos, ši netrukus neteko abiejų tėvų ir buvo globojama giminaičių Hohencolernų bei Radvilų. Grafikos darbe Boguslavas Radvila pavaizduotas pasisukęs į dešinę pusę, su ilgais garbanotais, ant pečių krintančiais plaukais. Kunigaikštis apsirengęs puošniu ir brangiu priekyje susagstomu drabužiu, gausiai papuoštu gėlių ornamentais pagal XVII a. antroje pusėje vyravusią madą. Boguslavas Radvila taip pat pasipuošęs įmantria prisegama nėrinių apykakle. Bibl.: Bartoszewicz 1928; Bogusław Radziwiłł 1979; Kalicki 1878; Kotlubajus 1995, p. 138–153; Lietuvos valstybės kūrėjai 2006, p. 217; Łoziński 1897, s. 118, poz. 550; Mackiewicz 1990; Matulevičius, Tyla 2011, p. 430; Nowakowski 2009; „Radvilos“ 2010, p. 92–93; Radziwiłłowie 2003; Ragauskienė 2011, p. 170–171; Trumpa 1961, p. 377–378; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 197; Vilniaus Žemutinė pilis 2006, p. 341, 357; Wasilewski 1987, s. 161–172; Wisner 2000. T. Z.-M.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 26.

Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės portretas Johanas Kristupas Sysangas (Johann Christoph Sysang, 1703–1757), pagaminimo vieta nežinoma, XVII a. vid. Popierius, vario raižinys Įrašas – Michael S. R. I. Princeps / Radzivil / Mareschalcus Aulae / M. D. Lithuaniae., apačioje – Sysang Sc. Inv. Nr. VR-1067 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Mykolas Kazimieras Radvila (1702–1762) – kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos ir Onos Kotrynos Sanguškaitės sūnus, pramintas Žuvele (lenk. Rybieńko). Jis mokėsi tėvų dvare. Keliavo po Europą, lankėsi valdovų dvaruose Berlyne, Dresdene, Vienoje, Prahoje, Miunchene, Hagoje, Briuselyje, Paryžiuje. Dalyvavo Prancūzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV) karūnavimo ceremonijoje, gyvendamas Paryžiuje dažnai svečiuodavosi karališkajame dvare ir lydėdavo karalių į medžiokles. Prahoje dalyvavo imperatoriaus Karolio VI (Karl VI) karūnavimo Čekijos karaliumi iškilmėse ir gavo teisę posėdžiauti Šventosios Romos imperijos parlamente su kitais kunigaikščiais. 1731 m. į savo kontrolę perėmė Radvilų giminės Biržų ir Dubingių kunigaikščių valdas, 1738–1744 m. prisijungė giminaičių Sobieskių Žovkvos valdų kompleksą, o 1760 m. – ir bevaikio brolio, Lietuvos didžiojo vėliavininko Jeronimo Florijono dvarus, taip tapo turtingiausiu visos Abiejų Tautų Respublikos didiku, jo turtus dargi papildė žmonų kraičiai. Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė 1727 m. buvo paskirtas Kuršo sosto įpėdinystės komisijos nariu, 1728 m. gavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko urėdo pareigybę ir tapo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Artimai bendravo su Saksonijos Vetinų (Wettin) rūmais, aktyviai palaikė Augusto III (August III) išrinkimą Respublikos valdovu, pasitiko jį Respublikoje, ginklu kovojo su Stanislovo Leščinskio rėmėjais Lietuvoje, dalyvavo 1736 m. pacifikaciniame seime. Nuo 1734 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, nuo 1735 m. – Trakų kaštelionu ir Lietuvos lauko etmonu, nuo 1737 m. – Trakų vaivada, nuo 1742 m. – Vilniaus kaštelionu, nuo 1744 m. – Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu. 1745 m. įvyko iškilmingas Mykolo Kazimiero Radvilos, kaip naujojo vaivados, įvažiavimas į Vilnių, jis priminė valdovų sutikimus Lietuvos sostinėje. Kunigaikštis pasireiškė ir užsienio politikoje, dažnai būdavo skiriamas derybininku su užsienio šalių valdovais ir diplomatais. Palaikė gerus santykius su Respublikos valdovu Augustu III ir jo aplinka, stengėsi užmegzti ryšius su Rusijos carų rūmais, tačiau Lietuvoje nesugebėjo atsverti kunigaikščių Čartoriskių įtakos. Gyveno daugiausia Nesvyžiuje. Atstatė ir išpuošė po XVIII a. pradžios švedų nusiaubtus rūmus ir miestelį. 1725 m. vedė išsilavinusią Krokuvos vaivados dukterį kunigaikštytę Prancišką Uršulę Višnioveckytę, kuri laikoma pirmąja moterimi dramaturge Respublikoje. Po pirmosios žmonos mirties 1753 m. vedė antrą kartą – savo giminaičio našlę Oną Micelskytę-Radvilienę. Su pirmąja žmona Nesvyžiaus rezidencijoje įsteigė teatrą, sukūrė baleto trupę, kaupė biblioteką, atnaujino spaustuvę, rengė prašmatnias puotas, šventes, žaidynes. Kaip vaivada rūpinosi Vilniaus pilimis, rengė jų remonto planus, iš Respublikos senato gavo 10 tūkst. auksinų po XVIII a. pirmos pusės gaisrų nukentėjusiam Vilniaus miestui atstatyti. Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė yra Baltojo Erelio, Šv. Huberto ir Šv. Andriejaus ordinų kavalierius. Mirė 1762 m. Vilniuje, po metų perlaidotas Nesvyžiuje, Dievo Kūno bažnyčios Radvilų giminės kriptoje. Grafikos darbe Mykolas Kazimieras Radvila pavaizduotas su reprezentaciniais šarvais ir puošnia, šermuonėlių kailiais puošta mantija. Aplink ovalo formos portretą – kunigaikščio užimamas pareigybes simbolizuojančios insignijos ir išskirtinį statusą pabrėžiantys daiktai: maršalkos lazda, kario šalmas, knygos. Įrašas po portretu: Michael S. R. I. Princeps / Radzivil / Mareschalcus Aulae / M. D. Lithuaniae. Bibl.: Bartoszewicz 1928; Kotlubajus 1995, p. 318–342; Lietuvos valstybės kūrėjai 2006, p. 235; Mackiewicz 1990; Nowakowski 2009; „Radvilos“ 2010, p. 108–109; Radziwiłłowie 2003; Ragauskienė 2011, p. 174–175; Sajkowski 1965; Sliesoriūnas 1997, p. 367–381; Sužiedėlis 1961, p. 397; Šapoka 1936, p. 67–68; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 204–206; Сабодаш 2009, c. 60. T. Z.-M.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

II. 27.

Grafikos darbas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir Vilniaus katedra Litografijos autorius Aloyzas Miserovičius (Alojzy Misierowicz, 1825–1905), dailininkas Napoleonas Orda (Napoleon Mateusz Tadeusz Orda, 1807–1883), iš leidinio Album widoków historycznych Polski (Lenkijos istorinių vietovių albumas), II serija, Nr. 75, Varšuva, 1876 Popierius, litografija; 31,5 x 43,7 cm Įrašas apačioje – Rys z natury Napoleon Orda / Lit.w Lit. M. Fajansa w Warszawie / WILNO / Dolny zamek założony przez W. X. Gedymina r. 1322 Odbudowany 1505 przez Alexandra Jagielończyka dla zony Heleny corki Jwana Wasylewicza. Tu mieszkali Królowie Zygmunt I i Zygmunt August. Zniszczony za Wojny Szwedzkiej 1661 Stał w murach do r. 1797 przytykając murami do Kaplicy S.go Kazimierza. Zrysowany z natury przez Architekta Rossa r. 1793. / Le Château inferieur representé ici a été fondé par le Grand duc Gedymin en 1332 Reconstruit en 1505 par le roi Alexandre Jagiellon pour sa femme Hélène fille du Car Jwan Wasilewicz. Il devint la demeure des rois Sigismond I et Sigismond Auguste. Detruit pendant les guerres de Suede au 1661 Les ruines attenautes à la chapelle de S.t Casimir existaient encore en 1797. Le dessin que nous offrous ici a été fait par l’architecte Ross en 1793. Inv. Nr. VR-1026 2017 m. padovanojo prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Lenkija)

Dailininkas Napoleonas Orda (Napoleon Mateusz Tadeusz Orda, 1807–1883) gimė Varacevičiuose (dab. Baltarusija) kilmingoje šeimoje. 1823 m. N. Orda įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Jis universiteto nebaigė, nes buvo pašalintas už dalyvavimą slaptoje organizacijoje. Prasidėjus 1831 m. sukilimui, N. Orda įsitraukė į kovotojų gretas, dalyvavo mūšiuose. Tačiau numalšinus sukilimą buvo priverstas pasitraukti ir 1833 m. įsikūrė Prancūzijoje. N. Orda aktyviai dalyvavo išeivių veikloje, bendravo su Adomu Mickevičiumi (Adam Mickiewicz, 1798– 1855), Frideriku Šopenu (Fryderyk Chopin, 1810–1849), kurį laiką dirbo muzikos mokytoju, Italų operos Paryžiuje direktoriumi, kūrė polonezus. 1839 m. N. Orda tapo Paryžiaus istorikų ir literatų draugijos nariu. Pradėjo lankyti prancūzų peizažisto Pjero Žirardo (Pierre Girardo, 1806–1872) dailės studiją. Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė 1840–1842 m., keliaudamas po Prancūziją, vėliau leidosi į tolimesnes šalis: Portugaliją, Ispaniją, Angliją, Škotiją, Olandiją ir Belgiją. 1856 m., paskelbus politinę amnestiją, N. Orda sugrįžo į Varacevičius, tačiau dvaro susigrąžinti nepavyko. Per 1863 m. sukilimą N. Orda buvo suimtas. Vėliau jam atimta teisė gyventi gimtajame dvare. Tiksliai nėra žinoma, kada N. Ordai kilo mintis įamžinti gimtojo krašto vaizdus. XIX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje jis keliavo ir piešė Gardino, Voluinės, Podolės, Minsko bei Kijevo gubernijų architektūros peizažus. 1875–1877 m. N. Orda lankėsi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Ne vėliau kaip 1875 m. gegužės 10 d. atvyko į Vilnių ir čia piešė miesto vaizdus. Keliaudamas po lietuviškas žemes, N. Orda nupiešė 104 piešinius, o iš viso buvo sukaupęs apie 1 000 darbų. Norėdamas išleisti architektūros piešinių albumus, dailininkas 1873 m. kreipėsi į Varšuvos litografijos spaustuvės savininką Maksimilianą Fajansą (Maksymilian Fajans, 1827–1890). 1873–1883 m. buvo išleistos aštuonios Lenkijos istorinių vietovių albumo (Album widoków historycznych Polski) dalys, jose atspausdinta 260 vaizdų. Litografijas albumui darė Aloyzas Miserovičius (Alojzy Misierowicz, 1825–1905). N. Orda mirė 1883 m. Varšuvoje. Valdovų rūmų muziejuje saugomas grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir Vilniaus katedrą, sukurtas pagal architekto Pjetro de Rosio (Pietro de Rossi, apie 1760–1831) 1793 m. piešinį. Krokuvos nacionaliniame muziejuje saugoma didžioji N. Ordos kūrinių dalis, bet piešinio, vaizduojančio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, likimas nežinomas. Kuriant litografiją, per klaidą piešinys buvo veidrodiškai apverstas ir pavaizduotas atvirkščiai. Grafikos darbe vaizduojamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų fasadas su perėjimu į Vilniaus katedrą, dominuoja Šv. Kazimiero koplyčios vaizdas. Bibl.: Levandauskas, Vaičekonytė-Kepežinskienė 2006, p. 16–33; Lietuvos dailininkų žodynas 2012, p. 272–273, 334. D. A.

GRAFIKA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III.

s E n i E j i s pau d i n i a i old prints

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 1.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trečiasis Statutas Vilnius, Lietuva, 1693 Popierius, oda, spauda; 33,3 x 21,5 x 6,3 cm Inv. Nr. VR-1026 2016 m. padovanojo Aloyzas Petrikas (JAV)

Lietuvos Statutas – svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisynas. Pirmoji Lietuvos Statuto redakcija buvo patvirtinta 1529 m., antroji – 1566-aisiais. Abi pirmosios redakcijos plito rankraščiais. 1588 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza patvirtino trečiąją Lietuvos Statuto redakciją. Tais pačiais metais Leono Sapiegos rūpesčiu Lietuvos Statutas rusėnų kalba išspausdintas Vilniuje, Mamoničių spaustuvėje. 1614 m. Lietuvos Statutas išverstas į lenkų kalbą, vėliau kelis kartus perspausdintas. To meto Europoje tai buvo vienas pažangiausių teisynų. Juo remiantis buvo sudaromi Prūsijos, Rusijos, Ukrainos teisės kodeksai. Statutas galiojo iki 1840 m., net po to, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė jau buvo sunaikinta. Pristatomas egzempliorius išleistas 1693 m. Vilniuje. Tai penktoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statuto lenkų kalba laida, išspausdinta Vilniaus akademijos spaustuvėje. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 180; Kryžiai yra dorybės ženklas 2012, p. 466–471. D. A.

S E N I E J I S PAU D I N I A I

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 2.

De Bellis A Carolo Gustavo Svecorvm Rege In Polonia Et Dania Gestis Johanas Danielis Riteris (Johann Daniel Ritter, 1709–1775), Vitenbergas, 1757 Popierius; 17 x 21,4 cm Inv. Nr. VR-1072 2016 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Johanas Danielis Riteris (Johann Daniel Ritter, 1709–1775) – vokiečių istorikas ir teisininkas, gimęs Šlance (vok. Schlantz) netoli Vroclavo. 1730 m. J. D. Riteris pradėjo studijuoti Leipcigo universitete, 1732 m. čia jam buvo suteiktas magistro laipsnis. 1735 m. jis jau dėstė ir buvo minimas kaip filosofijos profesorius. Vėliau J. D. Riteris persikėlė į Vitenbergą. Čia gyveno likusią gyvenimo dalį, nuo 1742-ųjų dėstė istoriją Vitenbergo universitete, 1751–1775 m. dirbo Vitenbergo universiteto bibliotekoje. Johanas Danielis Riteris yra parašęs net keletą knygų. Valdovų rūmų muziejuje saugomas nedidelės apimties 1775 m. Vitenberge išleistas šio autoriaus veikalas. Jame apžvelgiami Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo (Karl X Gustav) karai su Lenkija ir Danija. Bibl.: „Ritter“ 2017. D. A.

S E N I E J I S PAU D I N I A I

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 3.

Narative of an embassy to Warsaw and Wilna, with personal attendance on the emperor Napoleon, during the disastrous campaign in Russia, and the retreat from Moscow Dominykas Žoržas Frederikas de R. de Pratas (Dominique Georges Frédéric de R. de Pradt, 1759–1837), Londonas, 1816 Popierius, spauda; 21,6 x 13,5 cm Inv. Nr. VR-1073 2017 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Dominykas Žoržas Frederikas de R. de Pratas (Dominique Georges Frédéric de R. de Pradt, 1759–1837) – prancūzų rašytojas, diplomatas ir vyskupas. Pradinį išsilavinimą įgijo La Flešo karo mokykloje, vėliau studijavo teologiją Sorbonoje ir 1783 m. buvo įšventintas kunigu. Buvo paskirtas kardinolo Dominyko de La Rošfuko (Dominique de La Rochefoucauld) generalvikaru. 1781 m. D. Ž. F. de R. de Pratas emigravo, buvo apsistojęs Didžiojoje Britanijoje, Briuselyje, Hamburge bei kitur. 1802 m. sugrįžo į Prancūziją. Rekomendavus Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte), buvo paskirtas vyriausiuoju kapelionu, 1804 m. – Puatjė vyskupu. 1808 m. Napoleonas jį paskyrė Mecheleno vyskupu. Dėl savo lojalumo Napoleonui Bonapartui ir sėkmingai įgyvendintų ankstesnių diplomatinių misijų 1812 m. D. Ž. F. de R. de Pratas pasiunčiamas į pasiuntinybę į Lenkiją ir Lietuvą. Savo, kaip ambasadoriaus Varšuvoje ir Vilniuje, veiklą jis aprašė ir 1815 m. išleido atskiru veikalu. Parodoje pristatomas šio leidinio vertimas į anglų kalbą, publikuotas Londone 1816 metais. Bibl.: Tulard 1999. D. A.

S E N I E J I S PAU D I N I A I

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

III. 4.

Nayprzewielebnieyszemu metropolicie J. W. J. X. Stanisławowi Bohusz Siestrzeńcewiczowi arcybiskupowi mohilewskiemu wielu towarzystw uczonych członkowi i kawalerowi orderow mężowi pełnemu zasług rzeczywistych tak w kościele bożym iako też w rzeczy nauk i oświecenia prałatowi naydostoynieyszemu ze wszech miar szanownemu i czcigodnemu to dzieło słownika łacińsko polskiego iako dowod publicznego uczczenia znamienitych cnot jego i przymiotow prawdziwie zalecaiących naczelnego w cesarstwie rossyyskiém pasterza trzody chrystusowey obrządku rzymskiego oraz iako hołd iawny szczególnego swoiego poszanowania i szacunku rzetelnego ku przezacney jego osobie z uprzeymego serca pochodzący chciał mieć ofiarowane Florijonas Bobrovskis (Florjan Bobrowski, 1779–1846), Vilnius, 1822 Popierius, oda, spauda, auksavimas; 23,3 cm x 14,3 cm x 7,3 cm Inv. Nr. VR-1027 2017 m. padovanojo prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas

Florijonas Bobrovskis (Florjan Bobrowski, 1779–1846) – kunigas jėzuitas, populiaraus lotynų–lenkų kalbų žodyno autorius. Tikslių žinių apie F. Bobrovskio kilmę ir išsilavinimą nėra žinoma. Tačiau šaltiniuose minima, kad jis išsilavinimą įgijo pas jėzuitus, veikusius Abiejų Tautų Respublikos žemėse, kurios po pirmojo Respublikos padalijimo buvo prijungtos prie Rusijos. XIX a. pradžioje F. Bobrovskis dirbo įvairiose jėzuitų mokyklose. 1820–1821 m. gyveno Vilniuje. Tuo metu kaip tik Juozapo Zavadskio (Józef Zawadzki) spaustuvėje buvo ruošiamas spausdinti lotynų–lenkų kalbų žodynas, kurį F. Bobrovskis rengė šešerius metus. 1822 m. kunigas buvo paskirtas Nemenčinės klebonu, ten gyveno iki mirties. 1822 m. Vilniuje išleistas žodynas turėjo net 1 232 puslapius. Papildytas žodynas buvo perleistas dar du kartus (II leidimas – 1841–1844, III leidimas – 1915–1910). Bibl.: Turkowski 1936, s. 159. D. A.

S E N I E J I S PAU D I N I A I

IV.

M E da l i a i M E da l s

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

IV. 1.

Karlo Augusto medalis Autorius nežinomas, Saksonija, XVIII a. II p. (?) Sidabras, kalyba; Ø 42,8 mm, svoris 28,98 g Įrašas averse – CARL AUGUST HERZOG ZU SACHSEN, apačioje – autoriaus inicialai A R Įrašas reverse – FAEHIGEN / UND / FLEISSIGEN Inv. Nr. VR N-291 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalyje vaizduojamas Karlas Augustas (Karl August) – Saksonijos kunigaikštis (1757– 1828), Saksonijos-Veimaro (1758), Saksonijos-Veimaro-Eizenacho (1809) kunigaikštis ir didysis kunigaikštis nuo 1815 m. iki savo mirties. Valdė remdamasis Apšvietos idėjomis. Buvo žymaus vokiečių literatūros klasiko, humanisto, politiko, mokslininko ir filosofo Johano Volfgango fon Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe, 1749–1832) globėjas. Taip pat rėmė Frydrichą Šilerį (Friedrich Schiller, 1759–1805). XVIII–XIX a. savo dvarą ir Jėnos universitetą pavertė intelektualiniais Vokietijos centrais. Po Vienos kongreso (1814–1815) Karlo Augusto valdomos teritorijos padidėjo. Buvo pirmasis vokiečių valdovas, patvirtinęs liberalią konstituciją (1816). Įteisino spaudos laisvę. Medalio averse pavaizduotas Karlo Augusto, pasisukusio į dešinę pusę, biustas. Kunigaikštis dėvi šarvus, pečius apsigobęs mantija, pasipuošęs siuvinėta apykakle. Medalio reversas labai kuklus – per vidurį matyti tik užrašas, nėra jokios siužetinės kompozicijos. Medalio autorius nežinomas. Išraižyti inicialai A R. Bibl.: „Charles Augustus“ 1998. T. Z.-M.

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

IV. 2.

Medalis, skirtas Liublino unijos 300 metų jubiliejui Autorius Ernestas Pavelas Tasetas (Ernest Pawel Tasset, 1839–1921), Paryžius (?), 1869 Varis, kalyba; Ø 62,03 mm, storis 5,01 mm Įrašas averse – · WOLNI Z WOLNYMI · · RÓWNI Z RÓWNYMI · Įrašas reverse – TRZECHSETNA / ROCZNICA / UNII / POLSKI · LITWY · RUSI / 1569 · 11 SIERPNIA · 1869 Inv. Nr. VR-1046 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis skirtas Liublino unijos 300 metų jubiliejui atminti. Liublino unija sudaryta 1569 m. Liublino mieste. Ja Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos Karalyste į federacinę Respubliką, arba Lenkijos ir Lietuvos valstybę (nuo 1582 m. – Abiejų Tautų Respublika). Medalio averse matyti 1863–1864 m. sukilimo herbas. Jame pavaizduotas Lietuvos herbas Vytis, Lenkijos Erelis ir Rusios Mykolas Arkangelas, rankose laikantis nuleistą kalaviją bei skydą. Herbas puoštas karūna. Liublino unijos 300 metų sukakčiai atminti skirto medalio reverso vaizdulio viršuje matyti žvaigždė. Medalio tekstą rėmina iš ąžuolo lapų (dešinėje) ir javų varpų (kairėje) pintas vainikas, visas apvyniotas erškėčiais. Atsižvelgiant į medalio nukaldinimo laikotarpį (1869), kai Lietuva ir Lenkija buvo carinės Rusijos sudėtyje, medalis, skirtas atminti Abiejų Tautų Respublikai reikšmingą politinį įvykį, simboliškai išreiškia viltį atkurti bendrą valstybę: vainikas siejasi su karūna ir simbolizuoja vienybę, ąžuolo lapai – nemirtingumą ir ilgaamžiškumą, rugiai – nemirtingumą ir prisikėlimą. Tai galėtų būti vilties, kad Abiejų Tautų Respublika prisikels, simbolis. Erškėčiai simbolizuoja kančias, kurias patyrė 1863–1864 m. sukilimo dalyviai (plačiau apie 1863–1864 m. sukilimą žr. p. 136). Žvaigždė – dangaus šviesos, vilties simbolis. Medalio autorius Ernestas Pavelas Tasetas (Ernest Pawel Tasset, 1839–1921) – žymus Paryžiaus medalininkas. Bibl.: Biedermann 2002, p. 453; Jasas 2011, p. 499. T. Z.-M.

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

IV. 3.

Čikagos moterų draugijos medalis, skirtas Aušros Vartų Dievo Motinai Autorius nežinomas, Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos, 1907 Išleido Čikagos moterų draugija Bronza, kalyba; Ø 30,08 mm Įrašas averse – STEBUKLINGA Š · P · VILNIAUS / AUŠTROS VARTUSE* Įrašas reverse – · MOTERU DRAUGYSTI UŽDIETA LAPK · II · 1907 · / WESTSIDE. CHICAGO. ILL, centre – LIETUVOS GLOBIEJI / MELSTIS UŽ MUMIS** Inv. Nr. VR N-300 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalio averse matyti Lietuvos Aušros Vartų Dievo Motinos portretas. Švenčiausioji Mergelė Marija pavaizduota be Kūdikėlio, sukryžiavusi rankas ant krūtinės, šiek tiek palenkusi galvą. Aušros Vartų Dievo Motinos galvą karūnuoja dvi karūnos. Visą šią kompoziciją vainikuoja nimbas ir nuo jo sklindanti šviesa. Apačioje – mėnulio pjautuvas, tarytum įrėminantis Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdą. Medalio reverse – įrašas, nėra puošybos elementų. Medalio išleidimą inicijavo Čikagos moterų draugija. XX a. pradžia buvo istorinis laikotarpis, kai aktyviai steigėsi ir kūrėsi įvairios moterų draugijos bei organizacijos. Dalis iš jų savo deklaruojamas vertybes įamžindavo ženkliukuose, emblemose, medaliuose. Aptariamas medalis atspindi egzode veikusios Čikagos moterų draugijos krikščioniškas vertybes, patriotiškumą. Medalio projekto autorius nežinomas. * Kalba netaisyta. ** Kalba netaisyta. T. Z.-M.

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

100

IV. 4.

Medalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejui Autorius Juozas Zikaras (1881–1944), Šveicarija, 1928 Kaldino firma „Huguenin Frères de Le Locle“ Bronza, kalyba, tekstilė; Ø 36 mm Įrašas reverse – PER AMŽIUS / BUDĖJĘ-LAISVĘ / LAIMĖJOM / PER AUKAS IR / PASIŠVENTIMĄ / 1918-1928* Inv. Nr. VR N-301 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis skirtas Lietuvos nepriklausomybės dešimties metų jubiliejui paminėti. Medalį nukaldino Šveicarijos firma „Huguenin Frères de Le Locle“. Medalio autorius – vienas pirmųjų profesionalių ir žymiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos skulptorių Juozas Zikaras (1881–1944). Medalio averse – žymios J. Zikaro skulptūros „Laisvė“ (1921, pastatyta – 1928) atvaizdo interpretacija. Medalyje pavaizduota figūra, žengianti saulės paviršiumi (šviesos simbolis), dešinėje rankoje laikanti vėliavą, o kairėje – sutraukytas grandines (išsilaisvinimo simbolis). Medalio reverse – įrašas. Medalis apvalus, prie juostelės pritvirtintas horizontalia plokštele. Juostelė vertikaliai dryžuota (juoda, geltona ir juoda spalvos). * Kalba netaisyta. Bibl.: „Zikaras Juozas“ 2014, p. 600–601. T. Z.-M.

101

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

102

IV. 5.

Medalis, skirtas Klaipėdos sukilimo 5-osioms metinėms Autorius Petras Rimša (1881–1961), Lietuva (?), 1928 Išleido Lietuvos šaulių sąjunga Bronza, kalyba; Ø 35,5 mm Įrašas averse – KAS MŪSŲ – KOVA ĮGYSIM / I 9 / KLAIPĖDA / 1923, apačioje – LŠS Įrašas reverse – KAS IŠKOVOTA – MYLĖT MOKĖSIM / I 19 / KLAIPĖDA / 1923 Inv. Nr. VR N-302 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis išleistas Klaipėdos sukilimo 5-ųjų metinių proga. Klaipėdos sukilimas vyko 1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos krašte prieš prancūzų valdymą. 1923 sausio 19 d. paskelbta deklaracija apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Medalio averse matyti du kariai su ginklais, jie pakėlę rankas virš centrinės kompozicijos. Pastaroji beveik identiškai (veidrodiniu principu) pasikartoja ir reverse. Klaipėdos sukilimas – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija. Todėl medalyje yra ne tik patriotinių, bet ir karinių simbolių. Centre vaizduojama lietuvaitė, teikianti dovaną ant žirgo sėdinčiam kariui. Fone matyti švyturys ir Klaipėdos senamiesčio stogai. Virš jaunuolių rankų vaizduojamas dvigubas kryžius, buvęs ypač populiarus XX a. pirmoje pusėje, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šį kryžių, kaip skiriamąjį ženklą, ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, kitos valstybės institucijos. Juo būdavo puošiami Lietuvos ordinai ir medaliai, pareiginiai ženklai, šis kryžius būdavo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributas. Medalyje dvigubas kryžius pavaizduotas ant saulės – šviesos ir gėrio simbolio. Jaunuolių laikomi ginklai pridengia herbus: kairėje pusėje – Vytį, o dešinėje – Klaipėdos miesto herbą. Medalio apačioje ryškus rūtų motyvas ir kalavijas – galios ir jėgos simbolis. Reverse taip pat matoma sudėtinga figūrinė bei simbolinė kompozicija. Kairėje pusėje vaizduojama tautinį kostiumą dėvinti mergina, o dešinėje – tautinį kostiumą vilkintis vaikinas. Pastarieji laiko iškėlę ir sunėrę rankas virš centrinės medalio kompozicijos, identiškos averso vaizduliui. Medalio apačioje matyti kalavijas su spinduliais ir įrašas, o kairėje ir dešinėje pusėse vaizduojami patriotiniai ir marinistiniai simboliai – žemės ūkio padargai ir buriniai laivai, rūtos. Medalio autorius Petras Rimša (1881–1961) yra garsus lietuvių skulptorius, medalininkas, grafikas. Žinomiausias kaip patriotinės simbolikos skulptūrų – „Artojas“ (1907), „Lietuvos mokykla 1864–1904“, „Skausmas“ (1916) – autorius. 1923 m. jis pradėjo kurti medalius. Aptariamas eksponatas yra vienas iš anksčiausiai P. Rimšos sukurtų medalių. Kompozicijoje simboliai išdėstyti radialiniu būdu. Bibl.: „Klaipėdos krašto sukilimas“ 2006, p. 213–214; Lietuvos heraldika 1998; Lietuvos heraldika 2008; Rimša 2004, p. 72; Rimša 2005, p. 72. T. Z.-M.

103

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

104

IV. 6.

Medalis, skirtas Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms Autorius Petras Rimša (1881–1961), Lietuva (?), 1930 Bronza, kalyba; Ø 35,1 mm Įrašas averse – VYTAUTAS DIDYSIS / 1430 / 1930 Įrašas reverse – VYTAUTO DIDŽIOJO LAIKŲ LIETUVA, centre – LIETUVA Inv. Nr. VR N-303 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo (1392/1401–1430) mirties 500-osioms metinėms atminti. Vytautas Didysis – iškili istorinė asmenybė. Šio didžiojo kunigaikščio įtaka ilgą laiką buvo juntama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime, ji svarbi ir šiais laikais. Įvairiai vertinami Vytauto Didžiojo kovos dėl valdžios metodai, sutartys su Vokiečių ordinu, kiti jo veiklos aspektai. Būsimasis valdovas gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus. 1386 m. priėmė krikštą ir gavo Aleksandro vardą. Nuo 1392 m. – Lenkijos karaliaus Jogailos vietininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ėmė tituluotis didžiuoju kunigaikščiu. 1410 m. Vytauto Didžiojo ir Jogailos vadovaujamos kariuomenės pasiekė reikšmingą pergalę Žalgirio mūšyje – kautynėse palaužta Vokiečių ordino galybė. 1429 m. Lucke sušauktas Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, jame iškelta mintis Vytautą vainikuoti Lietuvos karaliumi. Karūnavimas neįvyko, tačiau Vytauto įtaką ir statusą pripažino to meto Europos valdovai. Vytautas įsteigė didelę didžiojo kunigaikščio raštinę, 1409 m. fundavo pirmą žinomą parapinę mokyklą Trakuose, jo valdymo metais buvo sparčiai perimamos Europos kultūros vertybės. Nepriklausomoje Lietuvoje 1930-ieji buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Jubiliejaus proga Lietuvoje vyko daug visuomeninių ir religinių renginių, buvo statomos Vytauto Didžiojo skulptūros, kaldinami medaliai, skirti valdovui atminti. Aptariamas medalis yra vienas iš tokių kūrinių. Medalio averse – valdovas Vytautas Didysis. Jis pavaizduotas rimtos veido išraiškos, su kunigaikščio kepure ir šarvais, pečius apsigobęs mantija iš šermuonėlių kailio. Medalio vaizdulyje matomo valdovo įvaizdis ikoninis – jis pavaizduotas su ilgais palaidais plaukais. Antrame medalio averso plane perteikta kovos scena, kurioje kaunasi kariai bei raiteliai su ietimis. Greičiausiai tai aliuzija į valdovo karines pergales. Medalio reverso centre pavaizduotas Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Medalio autorius Petras Rimša (1881–1961) yra garsus lietuvių skulptorius, medalininkas, grafikas. Žinomiausias kaip patriotinės simbolikos skulptūrų – „Artojas“ (1907), „Lietuvos mokykla 1864–1904“, „Skausmas“ (1916) – autorius. 1923 m. jis pradėjo kurti medalius. Aptariamas eksponatas yra vienas iš anksčiausiai P. Rimšos sukurtų medalių. Bibl.: Eksponatai 2016, p. 52; Jučas 2013, p. 62. T. Z.-M., D. A.

105

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

106

IV. 7.

Medalis „Lithuania 1918–1968“ Autorius nežinomas, Kanada, 1968 Išleido Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija Bronza, kalyba; Ø 40,4 mm Įrašas averse – LITHUANIA / 1918–1968 Įrašas reverse – TORONTO / LITHUANIAN / PHILATELIC - / - NUMISMATIC / SOCIETY, apačioje – WELLINGS Inv. Nr. VR N-297 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis „Lithuania 1918–1968“ skirtas Lietuvos Respublikos sukūrimo penkiasdešimtmečiui paminėti. Šio medalio išleidimas yra vieša egzode gyvenusių lietuvių intelektualų deklaracija apie Lietuvos valstybingumą. Ji primena, kad, nepaisant tuo metu Sovietų Sąjungos vykdytos Lietuvos okupacijos, Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija (Kanada) minėjo Lietuvos Respublikos sukūrimo penkiasdešimtmetį. Medalio aversas – Juozo Zikaro (1881–1944) žymios skulptūros „Laisvė“ (1921, pastatyta – 1928) atvaizdo interpretacija. Medalyje pavaizduota figūra, žengianti saulės paviršiumi, dešinėje rankoje laikanti vėliavą, o kairėje – sutraukytas grandines. Jai virš galvos matyti raitelis. Medalio reverso viršuje pavaizduotas Kanados simbolis – Klevo lapas, o apačioje – Gediminaičių stulpai. Medalio autorius nežinomas, tačiau medalyje yra Kanadoje veikusios kalyklos „Wellings“ pavadinimas. Medalis nukaldintas iš bronzos. Yra žinomi šio medalio, kaldinto iš bronzos ir dengto sidabru, variantai. Bibl.: „Zikaras Juozas“ 2014, p. 600–601. T. Z.-M.

107

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

108

IV. 8.

Medalis „Lithuania 1918–1968“, Nr. 81 Autorius nežinomas, Kanada, 1968 Išleido Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 40,4 mm Įrašas averse – LITHUANIA / 1918–1968 Įrašas reverse – TORONTO / LITHUANIAN / PHILATELIC - / - NUMISMATIC / SOCIETY, apačioje – WELLINGS Inv. Nr. VR N-299 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis „Lithuania 1918–1968“ skirtas Lietuvos Respublikos sukūrimo penkiasdešimtmečiui paminėti. Šio medalio išleidimas yra vieša egzode gyvenusių lietuvių intelektualų deklaracija apie Lietuvos valstybingumą. Ji primena, kad, nepaisant tuo metu Sovietų Sąjungos vykdytos Lietuvos okupacijos, Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija (Kanada) minėjo Lietuvos Respublikos sukūrimo penkiasdešimtmetį. Medalio aversas – Juozo Zikaro (1881–1944) žymios skulptūros „Laisvė“ (1921, pastatyta – 1928) atvaizdo interpretacija. Medalyje pavaizduota figūra, žengianti saulės paviršiumi, dešinėje rankoje laikanti vėliavą, o kairėje – sutraukytas grandines. Jai virš galvos matyti raitelis. Medalio reverso viršuje pavaizduotas Kanados simbolis – Klevo lapas, o apačioje – Gediminaičių stulpai. Medalio autorius nežinomas, tačiau medalyje yra Kanadoje veikusios kalyklos „Wellings“ pavadinimas. Medalis nukaldintas iš bronzos, dengtas sidabru (?). Yra žinomi šio medalio, kaldinto tik iš bronzos, variantai. Bibl.: „Zikaras Juozas“ 2014, p. 600–601. T. Z.-M.

109

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

110

IV. 9.

Medalis „Lithuania 1918–1968“, Nr. 82 Autorius nežinomas, Kanada, 1968 Išleido Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 40,4 mm Įrašas averse – LITHUANIA / 1918–1968 Įrašas reverse – TORONTO / LITHUANIAN / PHILATELIC - / - NUMISMATIC / SOCIETY, apačioje – WELLINGS Inv. Nr. VR N-298 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis „Lithuania 1918–1968“ skirtas Lietuvos Respublikos sukūrimo penkiasdešimtmečiui paminėti. Šio medalio išleidimas yra vieša egzode gyvenusių lietuvių intelektualų deklaracija apie Lietuvos valstybingumą. Ji primena, kad, nepaisant tuo metu Sovietų Sąjungos vykdytos Lietuvos okupacijos, Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija (Kanada) minėjo Lietuvos Respublikos sukūrimo penkiasdešimtmetį. Medalio aversas – Juozo Zikaro (1881–1944) žymios skulptūros „Laisvė“ (1921, pastatyta – 1928) atvaizdo interpretacija. Medalyje pavaizduota figūra, žengianti saulės paviršiumi, dešinėje rankoje laikanti vėliavą, o kairėje – sutraukytas grandines. Jai virš galvos matyti raitelis. Medalio reverso viršuje pavaizduotas Kanados simbolis – Klevo lapas, o apačioje – Gediminaičių stulpai. Medalio autorius nežinomas, tačiau medalyje yra Kanadoje veikusios kalyklos „Wellings“ pavadinimas. Medalis nukaldintas iš bronzos, dengtas sidabru (?). Yra žinomi šio medalio, kaldinto tik iš bronzos, variantai. Bibl.: „Zikaras Juozas“ 2014, p. 600–601. T. Z.-M.

111

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

112

IV. 10.

Medalis, skirtas Vladislovui Jogailai ir 1410 m. Žalgirio mūšiui Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1986 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Bronza, sidabras, liejyba; Ø 70 mm Įrašas averse – WŁADYSŁAW JAGIEŁŁO / GRUNWALD 1410, apačioje – įrašas PTAiN* 1986 Inv. Nr. VR N-336 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis skirtas Žalgirio mūšio (1410) pergalei atminti. Medalio averse vaizduojamas Vladislovas Jogaila – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1381, 1382–1434) ir Lenkijos karalius (1386–1434), vyriausiasis Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos, Tverės kunigaikščio dukters, sūnus. 1385 m. jis su Lenkijos atstovais sudarė Krėvos sutartį, kuria pažadėjo kartu su visais Lietuvos gyventojais priimti katalikų tikėjimą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes prišlieti prie Lenkijos Karalystės. 1386 m. Jogaila buvo pakrikštytas (gavo Vladislovo vardą), vedė Lenkijos karalienę Jadvygą Anžujietę ir buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą, įkūrė Vilniaus vyskupiją ir pastatė katedrą, steigė pirmąsias parapijas, Vilniaus miestui suteikė Magdeburgo teises bei privilegijų Lietuvos bajorams katalikams. 1392 m. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pavedė valdyti pusbroliui Vytautui, sau pasilikdamas Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio titulą. 1410 m. Žalgirio mūšyje buvo vyriausiasis sąjungininkų kariuomenės, sutriuškinusios Vokiečių ordiną, vadas. 1413 m. Horodlės susitarimu pripažino Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei teisę turėti atskirą didįjį kunigaikštį, išrinktą su Lenkijos karaliaus žinia. Tais pačiais metais kartu su Vytautu pradėjo Žemaitijos krikštą. Lenkijos ponų veikiamas, prieštaravo Vytauto Didžiojo planams vainikuotis Lietuvos karaliaus karūna 1430 metais. Dosnus mecenatas, sumanus politikas ir diplomatas, vadintas „teisinguoju karaliumi“, Jogailaičių dinastijos, valdžiusios Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Kroatiją ir kitas Vidurio bei Rytų Europos šalis, pradininkas. Pastatė Vilniaus katedrą, pirmajam Vilniaus vyskupui Andriui padovanojo savo mūrinius rūmus Vilniaus Žemutinėje pilyje, dažnai lankėsi Lietuvoje ir rezidavo Vilniaus pilyse, Trakuose. Mėgo bizantinę tapybą, kvietė meistrų iš Lietuvos į Lenkiją ir pavedė jiems dekoruoti Krokuvos Vavelio katedros bei karališkosios pilies interjerą, Liublino pilies koplyčią. Buvo vedęs keturis kartus. Su paskutine žmona Sofija, kilusia iš lietuvių kunigaikščių Alšėniškių, turėjo du sūnus – Vladislovą ir Kazimierą, tapusius Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos valdovais. Palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje, čia jam XV–XVI a. pastatytas monumentalus gotikinis paminklas su renesansiniu baldakimu. Medalio averso kairėje pusėje matyti valdovas Vladislovas Jogaila, pavaizduotas profiliu, su puošnia karūna, o dešinėje pusėje – Lenkijos Karalystės herbas Erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas Vytis. Medalio reverse – simbolinė siužetinė kompozicija. Medalio centre pavaizduotas šarvuotas riteris, sėdintis ant žirgo, dešinėje rankoje laikantis vėliavą su Lenkijos Karalystės Ereliu. Prie kairiojo riterio šono kabo kalavijas. Žirgas apgobtas gūnia. Antrame plane po riterio kojomis matyti nugalėti Vokiečių ordino kariai, išmėtyti priešų skydai. Kompoziciją užbaigia tolumoje pavaizduotas miškas. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. * PTAiN – Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (lenk. Polskie Towarzystwo Archeologiczne i Numizmatychne). Bibl.: Jučas 2009, p. 61–62; Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje 2010, p. 241; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 101. T. Z.-M.

113

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

114

IV. 11.

Medalis, skirtas šv. Kazimierui Autorius nežinomas, Lenkija, 1984 Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – OM- / NI / DIE / DIC / MA- / RIAE / 1484 / -1984 / ŚW. / KAZI- / MIERZ. Įrašas reverse – KRA- / -KÓW / RA- / -DOM / GROD- / -NO / WIL- / -NO Inv. Nr. VR N-351 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis skirtas šventajam, dangiškajam Lietuvos globėjui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaičiui Kazimierui (1458–1484). Šv. Kazimieras buvo Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės antrasis sūnus. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo Kazimieras 1602 m. paskelbtas šventuoju. Kazimierą Jogailaitį mokė Jonas Dlugošas (Jan Długosz, 1415–1480) ir Filipas Kalimachas (tikrasis vardas Filipas Buonakorsis, Philippus Callimachus (Filippo Buonnacorsi, 1437–1496). J. Dlugošas jį įvertino kaip „puikų, retų gabumų ir į mokslus linkusį jaunuolį“. Kazimieras Jogailaitis pasižymėjo puikia iškalba lenkų ir lotynų kalbomis. 1475 m. kovo 12 d. jis atvyko į Vilnių, kur buvo iki 1475 m. gegužės mėnesio. Karalaitis Kazimieras leido laiką Vilniaus Žemutinėje pilyje, ten jo tėvas Kazimieras Jogailaitis tvarkė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reikalus. 1476 m. Kalėdas karalaitis Kazimieras kartu su savo karališkąja šeima sutiko Vilniuje (iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero itinerarijaus žinoma, kad čia šeima praleido visą mėnesį (yra 1477 m. sausio 28 d. dokumentas, išduotas Vilniuje), o Užgavėnes ir gavėnios dienas – Trakuose. 1479 m. pabaigoje karalaitis Kazimieras kartu su tėvu ir visa šeima dar kartą lankėsi Lietuvoje. Čia, anot J. Dlugošo, jie praleido žiemą, pavasarį ir vasarą. Po 1481 m. balandžio 15 d. planuoto pasikėsinimo į tėvą karalaitis Kazimieras buvo išsiųstas į Lenkiją kaip sosto paveldėtojas ir karaliaus vietininkas. Medalio averse matyti šv. Kazimieras, pasisukęs profiliu į dešinę pusę. Šventasis pavaizduotas su dokumento ritinėliu rankoje ir lelijos šakele – skaistybės simboliu. Medalio reverse vaizduojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės herbai – Vytis ir Erelis. Reverso piešinys – kontrreljefas, įdubęs į plokštumą mažiau kaip per pusę savo tūrio. Bibl.: „Kazimieras“ 2006, p. 665; Mačiukas 2010, p. 257–258. T. Z.-M.

115

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

116

IV. 12.

Medalis, skirtas Aleksandrui Jogailaičiui (Karališkoji serija, Nr. 9) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Varšuva, Lenkija, 1979 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – ALEXANDER / REX / POLONIE / 1501 / 1506 / MAGNVS / DVX / LITVANIE Įrašas reverse – PTAiN · 79 · SER · KRÓL · / NR · 9 · Inv. Nr. VR N-340 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalio, skirto Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui (1492/1501–1506), averso centre matyti Aleksandro pusgrašis su raiteliu, jojančiu į kairę pusę. Medalyje pavaizduota moneta, nes Aleksandras Jogailaitis XV a. pabaigoje atidarė Vilniaus monetų kalyklą. Ji ėmė kaldinti denarus ir stambesnes monetas – pusgrašius. Aleksandrui tapus ir Lenkijos karaliumi, Krokuvos ir Vilniaus kalyklose su jo vardu buvo kaldinami lenkiški pusgrašiai iki pat valdovo mirties. Medalio reverso centre pavaizduotas soste sėdintis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis, rankoje laikantis valdžios insignijas – skeptrą bei valdžios rutulį. Medalio reverso vaizdulys pakartoja Johano Halerio (Johann Haller arba Jan Haller, 1463–1525) piešinį, sukurtą 1506 metais. Valdovo galvą puošia karūna, o virš jos kabo herbai su Lenkijos Karalystės Ereliu, Gediminaičių stulpais ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčiu. Aplink soste sėdintį valdovą išsirikiavę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų tarybos ir Lenkijos senato nariai. Virš jų galvų pavaizduoti herbai. Prieš valdovą rankas ištiesęs didikas laiko antspauduotą pergamentą ir antspaudą. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Bibl.: Grimalauskaitė, Remecas 2016, p. 161. T. Z.-M.

117

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

118

IV. 13.

Medalis, skirtas Žygimantui Augustui (Karališkoji serija, Nr. 11) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1980 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – SIGIS · / AVG · / REX / POLO · / M · DVX / LIT · 1545 / · 1572 Įrašas reverse – VNIO LVBLINI / INITA, apačioje – · PTAiN · 80 · SER · KRÓL · NR · 11 · Inv. Nr. VR N-341 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui (1529/1544/1530/1548– 1572) skirto medalio averso centre – valdovo, profiliu pasisukusio į dešinę pusę, biustas. Žygimantas Augustas – Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos (Bona Sforza) sūnus. 1529 m., būdamas devynerių, motinos pastangomis paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, netrukus – ir Lenkijos karaliumi. Bona Sforca rūpinosi tinkamai išugdyti Renesanso epochos valdovą, samdė italų profesorius ir pati prisidėjo prie sūnaus lavinimo. Jis karūnuotas Žygimantui Senajam dar gyvam esant – taip buvo sulaužyti galiojantys įstatymai. Karūnavimo iškilmės turėjo vykti po gaisro atstatytuose Vilniaus rūmuose. 1544 m. tėvui sutikus jis ėmė savarankiškai valdyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po Žygimanto Senojo mirties 1548 m. tapo visateisiu Lenkijos ir Lietuvos valdovu. Siekdamas padidinti kunigaikščio iždo pajamas, ėmėsi Valakų reformos. Daug laiko praleido sostinėje Vilniuje, prisidėjo prie miesto plėtros ir kultūrinio gyvenimo. Žygimantas Augustas turėjo išlavintą meninį skonį, mėgo muziką, kaupė meno rinkinius ir biblioteką. 1566 m. patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą – juo buvo padidintos bajorų teisės. Skatino Lenkijos ir Lietuvos uniją, nes nesulaukė įpėdinio, kuriam būtų galėjęs palikti sostą. Užsitęsęs Livonijos karas (1558–1583) taip pat prisidėjo prie Liublino unijos sudarymo (1569). Žygimantas Augustas atplėšė nuo Lietuvos ir prie Lenkijos prijungė Ukrainos bei Palenkės žemes. Baigė statyti Vilniaus renesansinius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus. Šioje rezidencijoje sukaupė įspūdingas meno, ginklų, šarvų, retenybių kolekcijas, biblioteką. Vilniaus rūmai, kuriuose Žygimantas Augustas praleido daug laiko, tapo Renesanso kultūros ir meno centru. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius buvo vedęs tris kartus: Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando II dukterį Elžbietą Habsburgaitę, po jos mirties be Lenkijos Seimo ir Senato pritarimo vedė Vilniaus kašteliono ir Lietuvos etmono Jurgio Radvilos dukterį Barborą, jai mirus – Kotryną Habsburgaitę, pirmosios žmonos seserį. Su Žygimantu Augustu pasibaigė Jogailaičių dinastija. Medalio averso centre matyti valdovo portretas. Žygimantas Augustas pavaizduotas su karūna, pasisukęs šonu. Portretą rėmina lauro lapų juosta. Medalio reverso kompozicija skirta Liublino unijos (1569) sudarymui paminėti. Medalio reverso vaizdulyje matyti Liublino unijos pergamentas su pasirašiusiųjų antspaudais bei Žygimanto Augusto monograma su 1569 m. data. Virš dokumento du kūdikiai laiko herbus su Lenkijos Karalystės Ereliu bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčiu. Šiuos abu herbus vainikuoja didelė karūna. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Bibl.: Cynarski 2007; Duczmal 2012, p. 523–541; Eksponatai 2016, p. 84; Ekspozicijų vadovas 2015, p. 48–51; Exposition guide 2015, p. 48–51; Lukšaitė, Matulevičius 2014, p. 763; Ragauskienė, Ragauskas 2001; Vilniaus Žemutinė pilis 2006. T. Z.-M., R. L.

119

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

120

IV. 14.

Medalis, skirtas Steponui Batorui (Karališkoji serija, Nr. 12) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1980 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – MAG · DVX · LITVA · RVS · PRVS · MAS:& · 1576 · 1586 · / STEPHANVS · D · G · REX · POLONIAE · 1580 · Įrašas reverse – STEPHANVS · REX · VICTOR, apačioje – įrašas PTAiN · 80 / SER · KRÓL · NR · 12 Inv. Nr. VR N-337 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalyje pavaizduotas Steponas Batoras (1576–1586) – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Transilvanijos vaivados Stepono Batoro ir Kotrynos Telegdi sūnus, garsus karvedys, sumanus diplomatas, Lietuvos valstybingumo stiprintojas. Jis 1576 m. Transilvanijoje prisiekė Pacta conventa, buvo karūnuotas Krokuvoje lietuviams nedalyvaujant ir vedė Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę. Pergalė prieš Maskvą Livonijos kare patvirtino Stepono Batoro, kaip karvedžio ir taktiko, gabumus, sustiprino jo autoritetą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Steponas Batoras patvirtino Antrojo Lietuvos Statuto pataisas. Jo valdymo metais buvo parengtas Trečiasis Lietuvos Statutas, būdavo kviečiamos Vilniaus konvokacijos, kurios vertintos kaip atskiri Lietuvos seimai, o juose svarstyti tik Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei aktualūs reikalai, karo ir mokesčių klausimai. 1578 m. Steponas Batoras įsteigė Lenkijos Karalystės, 1581 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų aukščiausias apeliacines teismo instancijas – Vyriausiuosius Tribunolus, taip dar labiau sustiprindamas Lietuvos savarankiškumą. Laikėsi tikybos tolerancijos, bendradarbiavo ir su protestantais, ir su stačiatikiais, tačiau visokeriopai rėmė Katalikų bažnyčios institucijas ir ypač 1569 m. į Lietuvą pakviestus jėzuitus. 1579 m. suteikė privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją ir universitetą. Vilniuje lankydavosi karinių žygių prieš Maskvos valstybę metu, dalyvaudavo Vilniaus konvokacijose, priimdavo diplomatines delegacijas. 1580 m. už nuopelnus ginant Katalikų bažnyčią jam Vilniaus katedroje buvo įteiktas popiežiaus Grigaliaus XIII atsiųstas pašventintas kalavijas ir perlais nusagstyta kepurė. Ši ceremonija Lietuvoje laikyta tarsi pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu iškilmėmis. Manoma, kad Steponas Batoras 1585–1586 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose priėmė tuometį popiežiaus nuncijų Ipolitą Aldobrandinį (Ippolito Aldobrandini), vėliau tapusį popiežiumi Klemensu VIII (1592–1605), paskelbusiu karalaitį Kazimierą šventuoju. Gardiną padarė antrąja Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija po Vilniaus, ten dažniau lankydavosi, vėlyvojo renesanso stiliumi perstatė dar Vytauto Didžiojo laikų Senąją pilį. Sustiprino Lietuvos ir Lenkijos kariuomenę – užuot skelbęs visuotinį šaukimą, samdė užsienio karius. Trimis žygiais pasiekė pergalę Livonijos kare, stabilizavo padėtį Abiejų Tautų Respublikoje. Mokėjo keturias kalbas – gimtąją vengrų, taip pat lotynų, vokiečių ir italų. Būdamas Lenkijos ir Lietuvos valdovas, su pavaldiniais bendravo lotynų kalba. Mirė Gardine, palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje. Steponas Batoras yra vadinamas geriausiu Abiejų Tautų Respublikos elekciniu valdovu ir laikomas garsiausiu Lietuvos valdovu po Vytauto. Medalio averso centre – valdovo, pasisukusio profiliu, atvaizdas, aplink figūrą eilėmis sudėliotas tekstas. Steponas Batoras pavaizduotas su karūna, rankoje laikantis skeptrą. Medalio reverso centre matyti kolona, ant kurios stovi angelas, rankose laikantis skydą su Lenkijos Karalystės Ereliu bei palmės šaką – triumfo simbolį. Iš kairės ir dešinės kolonos pusių pavaizduotos monetos. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Kūrinys nukaldintas pagal garsaus lenkų architekto, medalininko, skulptoriaus ir dėstytojo Vytauto Korskio (Witold Korski, 1918–2003) projektą. Bibl.: Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 108–109. T. Z.-M.

121

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

122

IV. 15.

Medalis, skirtas Žygimantui Vazai (Karališkoji serija, Nr. 13) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1980 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – 1587 / SIGISMVN · III: D · G: POLONI: ET & SVECIAE: REX · / 1632 Įrašas reverse – OMNES FORTVNAE FLVCTVS CONSTANTIA FRANGIT, įrašas žemiau – PTAIN · 80 · SER · KRÓL · NR · 13 Inv. Nr. VR N-338 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalyje pavaizduotas Žygimantas Vaza (1587/1588–1632) – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Švedijos karalius (1592–1604), Švedijos karaliaus Jono III (Johann III) ir Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos Abiejų Tautų Respublikoje pradininkas. Jis nerėmė Lietuvos partikuliarizmo, bet 1588 m. nenoromis patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą. 1593 m. vedė Oną Habsburgaitę, po jos mirties 1602 m. – jos seserį Konstanciją, austrų erchercogo Karolio II (Karl II) dukteris. Nei Žygimantas Vaza, nei jo sūnus Vladislovas nenorėjo atsisakyti savo teisių į Švedijos sostą, įtraukė Abiejų Tautų Respubliką į karus su Švedija, jie truko iki pat 1660 m. Olivos taikos sudarymo. XVII a. pradžios karas su Maskvos valstybe dėl caro sosto baigėsi 1618 m. Deulino paliaubomis. 1621 m. laimėjus Chotyno mūšį sudaryta taikos sutartis su turkais. Nors pasiekė pergalių karuose su kaimynais, nuolatiniai konfliktai nualino valstybę ir išsekino iždą. Žygimantas Vaza vidaus politikoje siekė stiprinti katalikybę, akivaizdžiai palaikė katalikus – Lietuvoje rėmėsi katalikiška Nesvyžiaus Radvilų šaka. Tai privedė net prie kruvinų religinių riaušių. Taip pat stiprindamas valdovo statusą ir siekdamas absoliučios valdžios Žygimantas Vaza sulaukė stiprios opozicijos. 1596 m. jam valdant buvo sudaryta Lietuvos Brastos bažnytinė unija, davusi pradžią Unitų bažnyčiai. Tais pačiais metais po gaisro Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje Abiejų Tautų Respublikos valdovo pagrindinė rezidencija, o faktiškai ir Lenkijos sostinė jo iniciatyva buvo perkelta iš Krokuvos į Varšuvą, kur rinkosi bendri lenkų ir lietuvių seimai. Žygimantas Vaza ėmėsi perstatyti ir plėsti Varšuvos karališkąją pilį. Lietuvoje lankydavosi gana dažnai, buvo itališkojo baroko kultūros ir meno pradininkas Lenkijoje ir Lietuvoje. 1602 m. pasirūpino, kad jo giminaitis karalaitis Kazimieras būtų paskelbtas šventuoju. Po 1610 m. gaisro Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus perstatė Šiaurės Europos manierizmo stiliumi. 1611 m. Vilniuje surengė didelę Smolensko atgavimo šventę. Po 1624 m. pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rekonstrukciją ankstyvojo italų baroko stiliumi, tuo pat metu inicijuodamas Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios statybas. Iš Vilniaus koordinavo savo politiką Šiaurės ir Rytų Europos kryptimis, čia priimdavo Šventojo Sosto, Toskanos Didžiosios Kunigaikštystės, Maskvos valstybės diplomatus. Domėjosi literatūra, menu, muzika, alchemija, pats bandė tapyti paveikslus, kurti auksakalystės dirbinius. Žygimantas Vaza įkūrė Vazų kapelą, 1628 m. jo iniciatyva pastatyta pirmoji opera Varšuvoje. Medalio averso centre – valdovo, pasisukusio profiliu į dešinę pusę, portretas. Jis primena monetą, įdėtą į rombo formos rėmelius. Viršuje ir apačioje – 1587 ir 1632 m. datos. Iš visų keturių pusių valdovo portretą supa herbai (iš kairės į dešinę): kairėje – Lenkijos Karalystės Erelis, dešinėje – mažasis Švedijos herbas su trimis karūnomis, apačioje kairėje pusėje – Folkungų Liūtas, o dešinėje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Medalio reverso centre pavaizduota Žygimanto Vazos kolona, pastatyta 1644 m. Varšuvos karališkosios pilies aikštėje. Kairėje kolonos pusėje – Poseidonas, o dešinėje – Atėnė. Medalio reverso viršuje aplink Žygimanto Vazos skulptūrą pavaizduoti Lenkijos Karalystės, mažasis Švedijos, Rusijos herbai bei kovas su turkais simbolizuojantis mėnulio pjautuvas. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Kūrinys nukaldintas pagal garsaus lenkų architekto, medalininko, skulptoriaus ir dėstytojo Vytauto Korskio (Witold Korski, 1918–2003) projektą. Bibl.: Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 110–111. T. Z.-M.

123

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

124

IV. 16.

Medalis, skirtas Vladislovui Vazai (Karališkoji serija, Nr. 14) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1981 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – 1633 / 1648 / VLA: IIII: D: G: REX: POL · M: D · LIT: RVS: PER: MA · Įrašas reverse – VLAD IIII · R · P · ET BELLO ET PACE COLENDVS SMOLENSC · URBE LIBERATA.: PAX CVM MOSCOVIA FACTA · TURCAE PACEM FERENTES · ET SUECI · 1635, apačioje – PTAN · 81 · S · KRÓL · NR · 14 Inv. Nr. VR N-339 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalyje pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza (1632–1648), Žygimanto Vazos ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnus, vyresnysis Jono Kazimiero Vazos brolis. Vladislovas titulavosi Švedijos karaliumi (1632–1648) ir buvo paskelbtas Maskvos caru (1610–1634). 1637 m. vedė Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando II (Ferdinand II) dukterį, savo pusseserę Ceciliją Renatą Habsburgaitę, po jos mirties 1645 m. – italų kilmės prancūzų kunigaikštytę Mariją Liudviką Gonzagą iš Nevero, kuri buvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII) įdukra. Vladislovas Vaza mokėjo lenkų, vokiečių, lotynų ir italų kalbas. Nuo jaunystės tėvo buvo pratinamas valdyti valstybę, vadovauti kariuomenei, turėjo karvedžio talentą. 1624–1625 m., būdamas Lenkijos ir Lietuvos princas, sosto įpėdinis, Vladislovas Vaza keliavo po Vidurio ir Vakarų Europą. Kelionės metu susipažino su kitų šalių rūmų iškilmėmis, bendravo su menininkais, matė pirmuosius operų pastatymus, įsigijo įvairių meno kūrinių. Jis daugiausia iš visų elekcinių valdovų reziduodavo Vilniuje, buvo palankus Lietuvos valstybingumo aspiracijoms. Užbaigė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rekonstrukciją ankstyvojo italų baroko stiliumi, pabaigė statyti Šv. Kazimiero koplyčią prie Vilniaus katedros ir 1636 m. dalyvavo karalaičio relikvijų perkėlimo ceremonijoje. Ši koplyčia buvo šventojo giminaičio sanktuariumas, taip pat ir rūmų koplyčia. Vilniuje turėjo muzikų kapelą, rūmuose veikė teatras, klestėjo muzikinė kultūra, o 1636 m. pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“, 1644 ir 1648 m. – dar dvi operos „Andromeda“ ir „Apviltoji Kirkė“. Vladislovas Vaza kviesdavo garsius italų menininkus. Jo rūmai buvo baroko kultūros ir meno sklaidos Lietuvoje ir visame šiame Europos regione centras. Vilniaus rezidencijoje Vladislovas Vaza priimdavo Ispanijos, Danijos, Persijos pasiuntinius, Kuršo kunigaikščių vasalines priesaikas. 1648 m. Vilniaus rūmuose jis rengėsi priimti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (Louis XIV) jam paskirtą Šv. Dvasios ordiną, tačiau mirė Merkinėje. Paties Vladislovo Vazos valia po mirties širdis buvo atskirta nuo Krokuvos Vavelio katedroje palaidoto jo kūno ir atvežta į Vilniaus katedrą, palaidota greta Šv. Kazimiero relikvijų. Šis valdovo noras rodo jo išskirtinę meilę ir dėmesį Vilniui. Indo su jo širdimi liekanos rastos 1931 m., o po Šv. Kazimiero koplyčia esančiame mauzoliejuje įrengta simbolinė valdovo širdies urna. Medalio averso centre – monetą primenantis valdovo portretas, juosiamas Aukso Vilnos ordino grandinės, nes Vladislovui Vazai, kaip ir jo tėvui Žygimantui Vazai, buvo suteiktas šis ordinas. Vladislovas Vaza pavaizduotas su karūna, pasisukęs profiliu į dešinę pusę. Medalio averso viršuje – 1633 ir 1648 m. datos, įprasminančios sėkmingų valdovo karinių kampanijų prieš Maskvą ir Osmanų imperiją laikotarpį. Medalio reverso centre pirmame plane pavaizduotas valdovas, jojantis ant žirgo, pasipuošęs šarvais ir Aukso Vilnos ordino grandine. Antrame plane matyti triumfo arka, kurios centre – herbas, sudarytas iš Lenkijos Karalystės Erelio, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčio, mažojo Švedijos herbo su trimis karūnomis bei Folkungų Liūto, o jo širdyje – Vazų Javų pėdas. Šonuose herbinį skydą laiko angelų figūros. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Kūrinys nukaldintas pagal garsaus lenkų architekto, medalininko, skulptoriaus ir dėstytojo Vytauto Korskio (Witold Korski, 1918–2003) projektą. Bibl.: Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 112–113. T. Z.-M.

125

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

126

IV. 17.

Medalis, skirtas Mykolui Kaributui Višnioveckiui (Karališkoji serija, Nr. 16) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1981 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – 1669 / MICHAEL: D. G. REX. POLONIARUM: / 1673 Įrašas reverse – CHOCIM · 1673, apačioje – PTAiN · 81 · SER · KRÓL · NR · 16 Inv. Nr. VR N-342 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Mykolui Kaributui Višnioveckiui (1669–1673). Jis valdovu išrinktas atsitiktinai, daugiau dėl tėvo – XVII a. karų didvyrio ir vieno iš turtingiausių Ukrainos didikų, Voluinės ir Podolės žemių vaivados Jeremijaus Mykolo Višnioveckio – nuopelnų ir bajorijai siekiant pamokyti didikus dėl nesibaigiančių tarpusavio kivirčų. Iš tėvo pusės buvo Gediminaičių – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo – palikuonis, o motina save kildino iš Lenkijos Piastų. M. K. Višnioveckis studijavo Prahoje, keliavo po Europą. Buvo išsilavinęs, vertino meną, mokėjo lenkų, italų, lotynų, prancūzų, totorių ir turkų kalbas. Norėdamas sustiprinti savo įtaką, 1670 m. vedė Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando III (Ferdinand III) dukterį Eleonorą Mariją. Valdė trumpai, stokojo iniciatyvos, buvo labiau užsiėmęs savo valdžios įteisinimo problemomis. Lietuva tuo metu buvo daugiau valdoma didikų Pacų negu valdovo. Pacų giminė parėmė M. K. Višnioveckį, o už tai šis Lietuvoje palaikė Pacus. 1672 m. susidarė Mykolo Kaributo šalininkų ir jį nuversti siekiančių bajorų konfederacijos. Pilietinį karą sutrukdė Turkijos kariuomenės įsiveržimas į Abiejų Tautų Respubliką. Mykolas Kaributas netikėtai mirė žygio į Chotyną prieš turkus metu. Jam valdant, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai už karinę pagalbą prieš turkus privertė Lenkijos pasiuntinius 1673 m. seime pritarti įstatymui, kad kas trečias bendras lenkų ir lietuvių seimas būtų šaukiamas Gardine, Lietuvoje, jam pirmininkautų lietuvis. Įstatymas galiojo iki 1795 metų. Mykolas Kaributas nesuspėjo pasirūpinti savo Vilniaus rezidencija, nors tokių planų turėjo, samdė meistrus. Mirė Lvove, palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje. Medalio averso centre – monetą primenantis Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas. Valdovas pavaizduotas su laurų vainiku ant galvos, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Medalio reverso kompozicija skirta Chotyno mūšio pergalei (1673) paminėti. Šios kautynės – viena ryškiausių pergalių Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos karo (1672–1676) metu. Chotyno mūšyje Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sutriuškino Osmanų imperijos armiją. Medalio reverso vaizdulyje matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, o virš jo yra karūna. Iš kairės ir dešinės herbo pusių – raidės M ir R, apačioje – P. Siužetinėje medalio reverso dalyje pavaizduotas Abiejų Tautų Respublikos didysis etmonas, Respublikos valdovas Jonas Sobieskis, sėdintis ant žirgo ir besikaunantis dvikovoje su Osmanų imperijos kariuomenės vadu Huseinu Paša. Antrame kompozicijos plane matyti turkų karinė stovykla. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Bibl.: Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 119. T. Z.-M.

127

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

128

IV. 18.

Medalis, skirtas Augustui Stipriajam (Karališkoji serija, Nr. 18) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1982 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – 1997 / 1706 / AUGUSTUS · II · D. G. REX · POLON · M · DUX · LIT · / 1709 / 1733, apačioje – PTAiN · 82 · SER · KRÓL · NR · 18 Įrašas reverse – 1697 AVGVSTVS ELECTVS ET CORONATVS · 1699 CAMIENIEC PODOL · VRBS LIBERATA · 1706 PAX ALTRANDSTADII–AVGVSTVS ABDICAVIT · 1709 POLONIA PACATA · REX REDVX · / RESTAVRATOR ORDINIS AQVILÆ POLONICÆ, centre – PRO FIDE REGE ET LEGE Inv. Nr. VR N-344 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalyje pavaizduotas Augustas Stiprusis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1697–1706, 1709–1733), Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I (Friedrich August I, 1670–1733). Jis gimė Saksonijos kurfiursto Johano Georgo III (Johann Georg III) ir Danijos bei Norvegijos princesės Anos Sofijos (Anna Sofia) šeimoje. Nuo 1694 m. valdė Saksoniją kaip kurfiurstas Frydrichas Augustas I, o 1697 m. tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Augustu II. Dėl didelės fizinės jėgos valdovas amžininkų pramintas Stipriuoju (vok. August der Starke). Medalio averso centre – monetą primenantis Augusto Stipriojo portretas. Valdovas pavaizduotas su karūna, pasisukęs profiliu į dešinę pusę. Portretą rėmina apvadas. Virš jo – herbas su Abiejų Tautų Respublikos simboliais (Lenkijos Karalystės Ereliu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčiu), apačioje – Saksonijos herbas, kuriame pavaizduoti sukryžiuoti kalavijai ir karūnos fragmentas. Kairėje ir dešinėje pusėse matyti karūnos, rėminančios įrašus su datomis, kai Augustas Stiprusis buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Medalio reverso kompozicijos centre matyti žvaigždė su įrašu „Už tikėjimą, karalių ir įstatymą“, aplink ją išdėlioti kiti kompoziciniai akcentai – Baltojo Erelio ordinas (1705 m. įsteigtas Augusto Stipriojo) ir trikampis, kurio kampai dekoruoti Augusto Stipriojo inicialais, papuoštais karūnomis. Apačioje – Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo centre vaizduojamas mažas Saksonijos herbas. Kompozicija užbaigiama angelo su trimitu ir vyro, priimančio karūną, figūromis. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Bibl.: Lietuviškoji enciklopedija 1934, p. 114–122; Sliesoriūnas 2015, p. 527–532. T. Z.-M.

129

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

130

IV. 19.

Medalis, skirtas Augustui III (Karališkoji serija, Nr. 20) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1982 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – D·G·AVGVST·III·R·POL·M·D·L·R·P·D·S·&EL / 1733 / 1763 Įrašas reverse – VETO / REX DE SAXONVM ORIGINE / “NVNC EST BIBENDVM” / PTAiN·82·SER·KRÓL· / NR·20· Inv. Nr. VR N-345 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalyje pavaizduotas Augustas III (1733–1763) – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas II (Friedrich August II), Augusto Stipriojo sūnus. Medalio averso centre matyti monetą primenantis Augusto III portretas. Valdovas pavaizduotas su karūna, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Portretą rėmina apvadas. Virš jo – Augusto III monograma. Apačioje įrašas su 1733 ir 1763 m. datomis, kai Augustas III buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Medalio reverso vaizdulyje matyti herbas su Abiejų Tautų Respublikos simboliais (Lenkijos Karalystės Ereliu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčiu), jo viršuje – karūna. Apačioje pavaizduoti taurę bei kardą iškėlę bajorai, centre – užrašas VETO. Medalio reverso kompozicija perteikia Augusto III valdymo laikus, kai buvo taikoma bajoriškoji veto teisė. Medalio reverso šonuose pavaizduoti audros debesys ir žaibas simbolizuoja artėjančias Abiejų Tautų Respublikos negandas, jas iš dalies nulėmė bajorijos piktnaudžiavimas minėta teise. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. T. Z.-M.

131

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

132

IV. 20.

Medalis, skirtas Augustui III (Karališkoji serija, Nr. 20) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1982 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – D·G·AVGVST·III·R·POL·M·D·L·R·P·D·S·&EL / 1733 / 1763 Įrašas reverse – VETO / REX DE SAXONVM ORIGINE / „NVNC EST BIBENDVM“ / PTAiN·82·SER·KRÓL·NR·20· Inv. Nr. VR N-346 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

133

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

134

IV. 21.

Medalis, skirtas Stanislovui Augustui Poniatovskiui (Karališkoji serija, Nr. 21) Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1982 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – 1764 / STANISLAUS AUG. D. G. REX POL. M. D. L. / 1795 Įrašas reverse – 1764 ELEKCJA · 1768 · 72 KONFEDERACJA BARSKA · 1772 I ROZBIOR POLSKI / 1773 KOMISJA EDUKACJI NARODOWEJ-ROSWÓJ NAUKI KULTURRY I SZTUKI / 1788 · 1792 SEJM WIELKI · 3 V 1791 KONSTYTUCJA · 1792 TARGOWICA / 1793 · ii ROZBIÓR · 1794 INSUREKCJA · 1795 III ROZBIÓR POLSKI, centre – RZECZPOSPOLITA, apačioje – PTAiN · 82 · SER · KRÓL · NR · 21· Inv. Nr. VR N-347 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui (1764–1795) (plačiau apie Stanislovą Augustą Poniatovskį žr. p. 60). Medalio averso centre matyti valdovo portretas. Stanislovas Augustas Poniatovskis pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Portretą rėmina keturkampis apvadas. Virš jo – Stanislovo Augusto Poniatovskio monograma. Medalio averso šonuose – įrašai su 1764 ir 1795 m. datomis, kai Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Medalio averso apačioje matyti herbas, jame pavaizduotas Poniatovskių Veršis, laurų vainikas ir karūna. Medalio reverso vaizdulyje perteikta figūrinė kompozicija. Reverso centre matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – Poniatovskių Veršis. Herbo viršuje – karūna. Dešinėje herbo pusėje pavaizduota Temidė, o kairėje – deivė su palmės šaka rankoje. Medalio reverso kompozicijoje iš kairės į dešinę vaizduojamas Prūsijos Erelis, raštininkas su plunksna ir knyga, Austrijos Dvigalvis Erelis, karys su kardu ir Rusijos Dvigalvis Erelis. Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. T. Z.-M.

135

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

136

IV. 22.

Medalis, skirtas 1863–1864 m. sukilimui Projekto autorius Marekas Lipovskis (Marek Lipowski), Lenkija, 1981 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – WOLNOŚĆ. RÓWNOŚĆ. NIEPODLEGŁOŚĆ., įrašas virš skydo – BOŻE! ZBAW-POLSKE Įrašas reverso apačioje – POWSTANIE STYCZNIOWE, šone – PTAiN WARSZAWA 1981 Inv. Nr. VR N-348 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalio, skirto 1863–1864 m. sukilimui (kartais vadinamas Sausio sukilimu) atminti, averse matyti sukilimo herbas. Jame pavaizduotas Lietuvos herbas Vytis, Lenkijos Erelis ir Rusios Mykolas Arkangelas, dešinėje rankoje laikantis nuleistą kalaviją, kairėje – skydą. Virš herbo – karūna. 1863–1864 m. sukilimo pagrindinis tikslas buvo išsivaduoti iš carinės Rusijos priespaudos. Sukilimo dalyviai kovojo už tėvynės ir tikėjimo išpažinimo laisvę bei geresnes gyvenimo sąlygas panaikinus baudžiavą (1861). 1863–1864 m. sukilimas buvo paskutinis Abiejų Tautų Respublikos mėginimas atkurti buvusią valstybę. Sukilimas buvo pralaimėtas, šią nesėkmę lydėjo carinės Rusijos vykdytos represijos – sukilimo dalyvių egzekucija ir tremtis, spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimas, rusifikacijos stiprinimas ir Katalikų bažnyčios veiklos suvaržymas. Medalio reverso figūrinėje kompozicijoje matyti ištiesintais dalgiais apsiginklavę sukilimo dalyviai. Kompozicijos centre – vėliavą iškėlęs sukilėlis. Kūrinio projektą parengė lenkų skulptorius Marekas Lipovskis (Marek Lipowski). Medalio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. T. Z.-M.

137

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

138

IV. 23.

Medalis, skirtas 1863–1864 m. sukilimui Projekto autorius Marekas Lipovskis (Marek Lipowski), Lenkija, 1981 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, sidabras (?), kalyba; Ø 70 mm Įrašas averse – WOLNOŚĆ. RÓWNOŚĆ. NIEPODLEGŁOŚĆ., įrašas virš skydo – BOŻE! ZBAW-POLSKE Įrašas reverso apačioje – POWSTANIE STYCZNIOWE, šone – PTAiN WARSZAWA 1981 Inv. Nr. VR N-349 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

139

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

140

IV. 24.

Medalis, skirtas 1863–1864 m. sukilimo 120-osioms metinėms, Nr. 343 Autorius Gžegožas Kovalskis (Grzegorz Kowalski, g. 1942), Lenkija, 1983 Bronza, kalyba; Ø 70 mm Išleido Kutno žemės bičiulių draugija (lenk. Towarzystwo przyjaciół ziemi Kutnowskiej) Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Įrašas averse – · W 120 ROCZNICĘ POBYTU RZĄDU NARODOWEGO W KUTNIE 22–25 I 1863 · / · TOWARZYSTWO PRZYJACIÓŁ ZIEMI KUTNOWSKIEJ / BOŻE ZBAW POLSKE / WOLNOŚĆ / NIEPODLEGŁOŚĆ / 1863 Įrašas reverse – ARTUR GROTTGER / “KUCIE / KOS” / 1863 / GK Inv. Nr. VR N-343 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalio, skirto 1863–1864 m. sukilimo 120-osioms metinėms atminti, averse matyti sukilimo herbas. Jame pavaizduotas Lietuvos simbolis Vytis, Lenkijos Erelis ir Rusios Mykolas Arkangelas, dešinėje rankoje laikantis iškeltą kalaviją, o kairėje – skydą. Medalio reverse – Artūro Grotgerio (Artur Grottger, 1837–1867) grafikos darbas „Dalgių kalimas“, priklausantis paveikslų ciklui „Lenkija“. Kūrinio originalas saugomas Budapešto dailės muziejuje (Vengrija). Medalio reverse atspaustame paveikslo fragmente vaizduojamas dalgių kalimas, nes ištiesinti kovos dalgiai yra 1863–1864 m. sukilimo simbolis. Siužetinė kompozicija perteikia XIX a. pradžios kalvę, kurioje greta priekalo dirba du kalviai, o juos stebi du bajorai su uniformomis. Kūrinio projektą parengė lenkų skulptorius Gžegožas Kovalskis (Grzegorz Kowalski, g. 1942). Medalio gamybą inicijavo Kutno žemės bičiulių draugija (lenk. Towarzystwo przyjaciół ziemi Kutnowskiej) – kultūrinė asociacija (1972), vienijanti Kutno žemės inteligentus, siekiančius skatinti istorijos tyrimus ir populiarinti kultūros paveldą. T. Z.-M.

141

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

142

IV. 25.

Medalis, skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam Kopija pagal 1563 m. Joachimo Dešlerio (?) (Joachim Deschler (?), 1532–1571) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 31,97 mm, storis 1,08 mm Įrašas averse – NICOLAVS · RADIVIL · D · G · OLICAE · ET · NIESZVIEZI · DVXZC Įrašas reverse – PELLE · DEVS · MALA · NOSTRA · Inv. Nr. VR-1044 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalyje pavaizduotas Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka (1544–1565), didysis kancleris (1550–1565) ir Vilniaus vaivada (1551–1565), Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, žymiausias Reformacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šalininkas. Jis kilęs iš kunigaikščių Radvilų giminės Nesvyžiaus šakos. Yra Barboros Radvilaitės ir Mikalojaus Radvilos Rudojo pusbrolis. Mikalojus Radvila Juodasis įgijo patirties Krokuvoje, Žygimanto Senojo pilyje, su pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju rūpinosi Barboros Radvilaitės vedybomis su Žygimantu Augustu. Nuo XVI a. vidurio buvo pagrindinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus ir užsienio politikos formuotojas. 1555–1556 m. vadovavo Valakų reformos projekto rengimo ir Lietuvos Statuto tobulinimo komisijoms. Medalio averse matyti rūsčios veido išraiškos Mikalojaus Radvilos Juodojo, profiliu pasisukusio į kairę pusę, biustas. Kunigaikštis pavaizduotas su šarvais, maža gofruota apykakle. Medalio reverso centre – Radvilų simbolis Erelis su herbais. Virš herbo matyti trys riterio šalmai, puošti karūnomis, virš kurių pasikartoja heraldinis Erelis, laikomas iš kairės liūto, o iš dešinės – grifono. Joachimas Dešleris (Joachim Deschler, 1532–1571) – Niurnbergo (Vokietija), Vienos (Austrija) medalininkas. Medalis yra šio autoriaus 1563 m. kurto medalio kopija. Bibl.: Lietuva medaliuose 1998, p. 62; Ragauskienė 2011, p. 437–438. T. Z.-M.

143

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

144

IV. 26.

Medalis, skirtas Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui Kopija pagal nežinomo autoriaus sukurtą medalį, sukūrimo data nežinoma Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 28,60 mm, storis 1,90 mm Įrašas averse – NIC: CRIS: RADZIVIL. D: G: OLICAE. ET NIESZVIEZI. DUX. ZC Įrašas reverse – · DONEC PERFICIAT ·· Inv. Nr. VR-1039 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis skirtas Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui (1549–1616) – Trakų vaivadai (1578–1604) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam maršalkai (1578–1580), Vilniaus vaivadai (1604–1616), Šventosios Romos imperijos kunigaikščiui. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas kilo iš kunigaikščių Radvilų giminės Nesvyžiaus šakos, yra Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Našlaitėlio prievardį davė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis 1563–1567 m. studijavo mediciną įvairiuose Europos miestuose – Leipcige (Vokietija), Paryžiuje, Strasbūre (Prancūzija), Romoje (Italija). 1567 m. perėjo iš evangelikų reformatų tikėjimo į katalikybę. Rėmė Katalikiškąją reformą. Nesvyžiuje pastatė pirmąją barokinę bažnyčią. XVI a. antroje pusėje Vilniuje turėjo spaustuvę, o 1582–1584 m. atliko piligriminę kelionę į Šventąją Žemę. Organizavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimo darbus, jų pagrindu 1613 m. Amsterdame (Nyderlandai) išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Medalio averse – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, profiliu pasisukusio į kairę pusę, biustas. Kunigaikštis pavaizduotas su šarvais, apsigobęs apsiaustu. Pagal vyravusią to laikotarpio madą Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis vaizduojamas su ūsais, trumpais plaukais ir aukšta nėrinių apykakle. Medalio reverse – Radvilų giminės herbas su Radvilų Ereliu. Virš herbo matyti trys riterio šalmai, puošti karūnomis. Virš jų pasikartoja heraldinis Erelis, iš kairės laikomas liūto, o iš dešinės – grifono. Bibl.: Lietuva medaliuose 1998, p. 13; Lukšaitė, Matulevičius 2011, p. 438. T. Z.-M.

145

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

146

IV. 27.

Medalis, skirtas Kristupui Radvilai (jaunesniajam) Kopija pagal 1607 m. nežinomo autoriaus sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; plotis 32,19 mm, aukštis 39,24 mm, storis 1,72 mm Įrašas averse – CHRISTOPHORVS · RADZIVIL · D · G · DVX · BIRZARVM · E · DVBINKIS · ETC · AET · XVIII Įrašas reverse – TENDIT · IN · ARDVA · VIRTVS · Inv. Nr. VR-1035 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

147

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

148

IV. 28.

Medalis, skirtas Kristupui Radvilai (jaunesniajam) Kopija pagal 1625 m. Hanuso Trilnerio (Hannus Trylner, mirė apie 1652) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; plotis 32,26 mm, aukštis 40,68 mm, storis 2,03 mm Įrašas averse – CHRI RADZIWILL D G BIRZA · ET · DVBIN · DVX · M · D L CAM D · S R I · PER: Įrašas reverse – TENDET IN ARDVA VIRTVS, apačioje – 1626 Inv. Nr. VR-1034 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis skirtas Kristupui Radvilai (jaunesniajam) (1585–1640) – kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai (nuo 1633) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui (nuo 1635) (plačiau apie Kristupą Radvilą (jaunesnįjį) žr. p. 70). Medalio averse pavaizduotas kunigaikštis Kristupas Radvila (jaunesnysis) su puošniais, gausiai ornamentuotais šarvais, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Medalio reverse – Radvilų giminės herbas su Radvilų Ereliu. Herbo skydą iš kairės pusės laiko į kairę profiliu pasisukęs liūtas, iš dešinės pusės – grifonas. Virš herbo matyti trys riterio šalmai, puošti karūnomis, virš kurių pasikartoja heraldinis Erelis, vėlgi iš kairės laikomas liūto, o iš dešinės – grifono. Aptariamas eksponatas yra Hanuso Trilnerio (Hannus Trylner, mirė apie 1652) 1625 m. sukurto medalio kopija. H. Trilneris mokėsi raižymo meno Dancige, 1610 m. pradėjo darbą Vilniaus monetų kalykloje. Iš karto ėjo štampų graverio pareigas, vėliau buvo prabuotojas (1618), monetų kalyklos kalėjas ir kalyklos vedėjas (1619). Taip pat jis turėjo teisę kalti medalius. Bibl.: Lietuva medaliuose 1998, p. 18. T. Z.-M.

149

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

150

IV. 29.

Pomirtinis Albrechto Stanislovo Radvilos medalis Kopija pagal nežinomo autoriaus sukurtą medalį, sukūrimo data nežinoma Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; plotis 67,02 mm, aukštis 77,76 mm, storis 8,22 mm Įrašas averse – ALB: STA: RADZIVIL S. R. I. P. CAN. M. D. L. ETC. ANNO MDCLVII Inv. Nr. VR-1038 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Albrechtas Stanislovas Radvila (1593–1656) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris (1623–1656), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalkos Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo sūnus. Kaip ir tėvas, garsėjo tuo, kad itin puoselėjo katalikybę. Mokėsi Vilniuje, Prancūzijoje ir Italijoje. Buvo svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus ir užsienio politikos formuotojas. 1624–1625 m. Albrechtas Stanislovas Radvila lydėdavo valdovą Vladislovą Vazą kelionėse, tad įgijo jo pasitikėjimą. Vėliau kunigaikštis rėmė Vladislovo Vazos kandidatūrą į sostą, o dar po kurio laiko buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos šalininkas. Užsiėmė labdaringa veikla. Olykoje įsteigė vargšų prieglaudą, taip pat įsteigė akademinę mokyklą, fundavo naujų bažnyčių statybą, Nesvyžiuje įkurdino benediktines, lotynų kalba kūrė istorinius tekstus, religines knygas. Jo išsamus dienoraštis – vienas svarbiausių šaltinių siekiant pažinti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų gyvenimą Vazų laikais. Kunigaikščio Albrechto Stanislovo Radvilos pomirtinio medalio kopija turi tik averso pusę, todėl ji veikiau traktuotina kaip plaketė nei medalis. Plaketė yra ovalo formos. Rėmelis gausiai dekoruotas rokoko stilistikos ornamentais. Plaketėje matyti Albrechto Stanislovo Radvilos, profiliu pasisukusio į dešinę pusę, biustas. Kunigaikštis pavaizduotas su pagal to meto madą suformuotais ūsais ir barzdele, palaidais, garbanotais plaukais, apsirengęs XVII a. populiariu drabužiu su apykakle. Bibl.: Matulevičius, Tyla 2011, p. 429–430. T. Z.-M.

151

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

152

IV. 30.

Medalis, skirtas Jonušui Radvilai Kopija pagal 1653 m. Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586–1657) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 66,77 mm, storis 2,99 mm Įrašas averse – INGRESSUS VILNAM PRINCEPS RADIVILIUS HEROS SIC VULTU ATQ HABITU CONSPICIENDUS ERAT. / D XVI. MAIA MDCLIII Įrašas reverse – DUM CAPIS OFFICIUM DUM CELSA PALATIA CONDIS JURE PALATINUM TE TUA VILNA COLIT / ORNAMENTO PUBLICO. PROPRIAE COMMODI: / TATI Inv. Nr. VR-1029 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis nukaltas kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612–1655) tapimo Vilniaus vaivada (1653) proga. Jonušas Radvila gimė etmono Kristupo Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje. Buvo kilęs iš Biržų ir Dubingių kunigaikščių, t. y. giminės, evangelikų reformatų šakos. Kaip ir daugelis to meto didikų, keliavo po užsienio šalis, 1629–1633 m. mokėsi Leipcigo ir Leideno universitetuose. Mirus Žygimantui Vazai ir į sostą įžengus jo sūnui Vladislovui, Jonušas Radvila gavo nurodymą pranešti Anglijos, Belgijos ir Nyderlandų valdovams apie naująjį Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą. 1633 m. buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakamariu ir toliau sparčiai kilo karjeros laiptais: nuo 1646 m. – Lietuvos lauko etmonas, 1646–1653 m. – Žemaitijos seniūnas, nuo 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas. Palaikė gerus santykius su Vladislovu Vaza, priešingai nei su Jonu Kazimieru Vaza. 1649 ir 1651 m. Jonušo Radvilos vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė pergales prieš Ukrainos kazokų sukilėlius. 1655 m. spalio 20 d. su pusbroliu Boguslavu Radvila ir kitais Lietuvos didikais inicijavo Kėdainių uniją, ji turėjo nutraukti Lietuvos uniją su Lenkija ir sudaryti naują uniją su Švedija. Sutartis nebuvo įgyvendinta. Jonušo Radvilos inicijuota sutartis buvo laikoma išdavyste, todėl Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu kunigaikščio valdos nusavintos. Radviloms jos grąžintos jau po Jonušo Radvilos mirties, 1659 metais. Kunigaikštis mirė 1655 m. Tykocino pilyje. Buvo vedęs du kartus: pirmąja žmona 1638 m. tapo Kotryna Potockytė, antrąja 1645 m. – Marija Lupu. Medalio averse matyti ant žirgo sėdintis Jonušas Radvila, vilkintis sarmatiško stiliaus drabužį, su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono buože. Greta jo pavaizduoti iš abiejų pusių žygiuojantys kariai su alebardomis. Antrame medalio averso plane – Vilniaus miesto vaizdas. Medalio reverso vaizdulyje matyti Radvilų rūmai Vilniaus mieste. Virš jų pavaizduotas Radvilų giminės Erelis su kalaviju, naguose laikantis herbus. Antrame kompozicijos plane – Trijų Kryžių kalnas ir Vilniaus Aukštutinė pilis. Sebastianas Dadleris (Sebastian Dadler, 1586–1657) – garsus vokiečių medalininkas. Dirbo Saksonijos elektoriui Jonui Jurgiui I (John Georg I). Gyveno ir kūrė Augsburge (1632), Dancige (dab. Gdanskas) (1634), Hamburge (1648). Aptariamas eksponatas yra 1653 m. šio autoriaus sukurto medalio kopija. Bibl.: Bénézit 2006, t. 8, p. 410; Eksponatai 2016, p. 130; Kindl 2017; Kozak 1986, p. 50–89; Matulevičius, Tyla 2011, p. 431–432; Wisner 2000, p. 42, 44. T. Z.-M., R. L.

153

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

154

IV. 31.

Medalis, skirtas Kijevo užėmimui (1651) atminti Kopija pagal 1652 m. Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586–1657) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 66,51 mm, storis 2,99 mm Įrašas averse – KIIOVIOS ARCVS FRACTOS PHARETRASQVE REBELLES RADZIVIL EN TRADIT REX CASIMIRE TIBI. / KIOVIA ·RECEPTA·M: DC: LI: Įrašas reverse – SUB AUSPICIA / REGNI / IOANNIS CASIMIRI, / TURBATI LICET PER COSACO, / RUM INSOLENTIAM, SED OPPRES, / S A REBELLIONE FELICIS, EXERCI, / TUS LITUANICUS DUCE / IANUSSIO / RADIVILIO, SERVATIS PATRIAE FINI, / BUS, OCCUPATO VI ET CONSILIO BORY, / STHENIS TRAIECTU, REBELLIUM DU, / CIBUS ALTERO NIEBABA CAESO ET OC, / CISO, ALTERO ANTONIO PROFLIGA, / TO ET PULSO, ATQUE PER STRA, / TA HOSTIUM CADAVERA APERTA / FERRO VIA KIIOVIAM USQUE / PERRUPIT, ET HANC REGIO, / NIS AC REBELLIONIS ME, / TROPOLIM, OCCUPAVIT·/ ANNO DOMINI / M. D. C. L. I. Inv. Nr. VR-1031 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis skirtas Kijevo užėmimui (1651) atminti. Jo averse – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas ir Vilniaus vaivada, kunigaikštis Jonušas Radvila (1612– 1655) (plačiau apie Jonušą Radvilą žr. p. 152), priimamas valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668, † 1672) Kijevo užėmimo proga. Siužetinė kompozicija sudaryta iš dviejų figūrinių grupių. Kairėje pusėje pavaizduotas Jonušas Radvila su savo žmonėmis, laikančiais heraldinius Radvilų giminės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ženklus, o dešinėje – soste sėdintis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza su savo žmonėmis, kurie taip pat rankose laiko heraldinius ženklus. Viršuje pavaizduoti angelai, nešantys karūną (valdžios simbolis) bei palmės šaką (pergalės simbolis). Medalio reverse – laurų vainikas, viršuje puoštas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu Vyčiu, o apačioje – Radvilų giminės Ereliu, šonuose – prabangiomis karūnomis. Vainiko centre matyti įrašas, skirtas Kijevo užėmimui atminti. Sebastianas Dadleris (Sebastian Dadler, 1586–1657) – garsus vokiečių medalininkas. Dirbo Saksonijos elektoriui Jonui Jurgiui I (John Georg I). Gyveno ir kūrė Augsburge (1632), Dancige (dab. Gdanskas) (1634), Hamburge (1648). Aptariamas eksponatas yra 1652 m. šio autoriaus sukurto medalio kopija. T. Z.-M.

155

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

156

IV. 32.

Jonušo Radvilos ir Sofijos Elžbietos vedybų medalis Kopija pagal 1617 m. Hanuso Trilnerio (Hannus Trylner, mirė apie 1652) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; plotis 29,06 mm, aukštis 39,06 mm, storis 1,35 mm Įrašas averse – sunkiai įskaitomas dėl kopijos kokybės; originale – IANVSCIVS RADZIVIL D. G. DVX: BIR: DVB: SLVO: E: KOP. SAO. I. R · IMP: PRINC:* Įrašas reverse – DVCISSA·RAD·IVIL·ELISABET·SOPHIA D· G· MARCHIONISSA·BRANDEB· Inv. Nr. VR-1033 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Kuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono (1646), Žemaitijos seniūno (1646–1653), Vilniaus vaivados (1653–1655), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono (1654–1655) kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612–1655) (plačiau apie Jonušą Radvilą žr. p. 152) porinio vedybų medalio kopiją, panaudotas 1617 m. Hanuso Trilnerio (Hannus Trylner, mirė apie 1652) sukurto Jonušo Radvilos ir Sofijos Elžbietos vedybų medalio porinis projektas. Pastarojo medalio averse – kunigaikštis Jonušas Radvila. Portretuojamasis pasisukęs profiliu į dešinę pusę, pasipuošęs tuo laikotarpiu madinga puošmena – gofruota apykakle iš nėrinių. Medalio piešinyje Jonušas Radvila pavaizduotas su šarvais, pečius apsigobęs mantija. Medalio reverse – Sofija Elžbieta Hohencolern-Radvilienė – Brandenburgo kurfiursto Johano Georgo (Johann Georg) ir jo trečiosios žmonos Elžbietos iš Anhalto (Elisabeth von Anhalt) duktė. Medalyje kunigaikštienė pavaizduota su aukšta puošnia apykakle, galvos dangalu ir papuošalais, pasisukusi į kairę pusę. Medalio projekto autorius Hanusas Trilneris mokėsi raižymo meno Dancige, 1610 m. pradėjo darbą Vilniaus monetų kalykloje. Pirmiausia ėjo štampų graverio pareigas, vėliau buvo prabuotojas (1618), monetų kalyklos kalėjas ir kalyklos vedėjas (1619). Taip pat jis turėjo teisę kalti medalius. Aptariamas eksponatas yra 1617 m. šio autoriaus sukurto medalio kopija. Bibl.: Dünnemann 1831, S. 105; Lietuva medaliuose 1998, p. 18. T. Z.-M.

157

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

158

IV. 33.

Boguslavo Radvilos ir Onos Marijos vedybų medalis Kopija pagal 1665 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 47,28 mm, storis 3,24 mm Įrašas averse – BOGUSLAUS D: G: DUX RADZIWILL Įrašas reverse – ANNA MARIA D: G· DUCISSA RADZIVVILLA. Inv. Nr. VR-1045 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Kuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko, generolo, Prūsijos valdytojo kunigaikščio Boguslavo Radvilos (1620–1669) (plačiau apie Boguslavą Radvilą žr. p. 76) porinio vedybų medalio kopiją, panaudotas 1665 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurto Boguslavo Radvilos ir Onos Marijos Radvilaitės-Radvilienės (1640–1667) porinis vedybų medalio projektas. Pastarojo medalio averse – apskrito veido kunigaikštis Boguslavas Radvila. Jis pavaizduotas su šarvais, ilgų garbanotų plaukų peruku. Po kaklu – žabo. Medalio reverse vaizduojama Ona Marija Radvilaitė-Radvilienė – kunigaikštytė ir kunigaikštienė, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jonušo Radvilos bei Kotrynos Potockytės duktė, savo dėdės (tėvo pusbrolio), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko ir Prūsijos valdytojo kunigaikščio Boguslavo Radvilos žmona, Liudvikos Karolinos Radvilaitės motina. 1655 m. netekusi tėvo, buvo globojama Boguslavo Radvilos, XVII a. vidurio karų Abiejų Tautų Respublikoje metu glaudėsi Kuršo kunigaikščio valdose. 1665 m. ištekėjo už savo dėdės ir globėjo Boguslavo Radvilos. Protestantizmas nedraudė artimų giminaičių jungtuvių, o abu jaunavedžiai buvo evangelikai reformatai, tačiau Boguslavas Radvila išsirūpino ir Romos popiežiaus leidimą šiai santuokai. Vos gimus vienintelei dukrai Liudvikai Karolinai, 1667 m., ji mirė ir buvo palaidota Karaliaučiaus katedros Brandenburgo kurfiurstų ir Prūsijos kunigaikščių kriptoje. Duktė Liudvika Karolina Radvilaitė buvo paskutinė Biržų-Dubingių Radvilų šakos atstovė (mirė 1695 m. ir palaidota Silezijos Bžego pilies koplyčios kriptoje). Medalyje Ona Marija pavaizduota pasisukusi į kairę pusę, su puošnia suknele ir papuošalais iš perlų – sage, karoliais, auskarais. Kunigaikštienės plaukai sukelti į kuodą, jis papuoštas gražiais plaukų aksesuarais. Medalio projekto autorius Johanas Hėnas (jaunesnysis) (Johann Hoehn, 1642–1693) buvo savo tėvo Johano Hėno (vyresniojo) (1607–1664) ir Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586–1657) mokinys. Jo kūrybai būdingi baroko stiliaus bruožai. Aptariamas eksponatas yra 1665 m. šio autoriaus sukurto medalio kopija. Bibl.: Bartoszewicz 1928; Kotlubajus 1995, p. 150; Łoziński 1897, s. 118, poz. 551; Mackiewicz 1990; Nowakowski 2009; Radziwiłłowie 2003; Ragauskienė, 2011, p. 170–171; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 199; Wasilewski, 1987, s. 172, 214. T. Z.-M.

159

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

160

IV. 34.

Pomirtinis Boguslavo Radvilos medalis Kopija pagal 1669 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 47,22 mm, storis 2,99 mm Įrašas averse – BOGUSLAUS D: G: DUX RADZIWILL · Įrašas reverse – TANDEM / 1620 / 1665 / 1669 / ORBI SIBI NATURÆ Inv. Nr. VR-1032 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Kuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko, generolo, Prūsijos valdytojo kunigaikščio Boguslavo Radvilos (1620–1669) pomirtinio medalio aversą panaudotas Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) apie 1665 m. sukurto Boguslavo Radvilos ir Onos Marijos Radvilaitės-Radvilienės (1640–1667) vedybų medalio averso piešinys. Jame – apskrito veido kunigaikštis Boguslavas Radvila (plačiau apie Boguslavą Radvilą žr. p. 76). Medalio averse kunigaikštis pavaizduotas su šarvais, ilgų garbanotų plaukų peruku. Po kaklu – žabo. Medalio reverse matyti trys obeliskai javų lauke. Ant kiekvieno iš jų (iš kairės į dešinę) nurodyti metai – 1620 (Boguslavo Radvilos gimimas), 1665 (Boguslavo Radvilos ir Onos Marijos Radvilaitės-Radvilienės vestuvės) ir 1669 (Boguslavo Radvilos mirtis). Virš obeliskų pavaizduoti simboliai alegoriškai atspindi svarbiausius kunigaikščio gyvenimo įvykius. Pirmieji metai sunkiai įskaitomi. Obeliskų viršūnėse vaizduojama saulė (šviesos ir Dievo simbolis), du balandžiai (meilė) bei kaukolė (mirtis). Javų laukas ir grūdai simbolizuoja mirtį bei prisikėlimą, nes žemėje pasėtas grūdas tarytum numiršta, tačiau pavasarį atgimsta naujam gyvenimui ir duoda gausų derlių. Šis simbolis reiškia, kad mirtis bus įveikta. Virš obeliskų vaizduojama karūna – debesyse, pro kuriuos sklinda šviesa. Tai kunigaikščio šlovės ir galimybės įveikti negandas alegorija. Medalio projekto autorius Johanas Hėnas (jaunesnysis) (Johann Hoehn, 1642–1693) buvo savo tėvo Johano Hėno (vyresniojo) (1607–1664) ir Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586–1657) mokinys. Jo kūrybai būdingi baroko stiliaus bruožai. Aptariamas eksponatas yra 1669 m. šio autoriaus sukurto medalio kopija. Bibl.: Biedermann 2002, p. 467–468. T. Z.-M.

161

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

162

IV. 35.

Boguslavo Radvilos atminimo medalis Kopija pagal nežinomo autoriaus sukurtą medalį, sukūrimo data nežinoma Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 45,88 mm, storis 2,66 mm Įrašas reverse – BOGUSLAUS. / RADZIWILL. D. G. / DUX. BIRSAR: DUBINC: / SŁUCIAE. ET. KOPYLI·-S. R. I. / PRINCEPS·SUPREMUS. / STABULI·MAGNI·DUCAT·/ LITHVANIAE·PRAE. FECT· /NEC. NON. GENERALIS. / PRUSSIAE· / ELECTORALIS GUBERNATOR·ETC·ETC / NAT III·MAY·MDCXX / + ULT DEC·MDCLXIX Inv. Nr. VR-1043 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

163

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

164

IV. 36.

Boguslavo Radvilos atminimo medalis Kopija pagal 1669 m. sukurtą Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 26,75 mm, storis 1,99 mm Įrašas averse – D. G. BOGVSLAVS RADZIWIL. DVX. Įrašas reverse – NATVS GEDANI / D. 3. MAIJ. MDCXX. / DENATVS REGIOM. / D. 31. DECEMB. / MDCLXIX. Inv. Nr. VR-1042 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

165

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

166

IV. 37.

Boguslavo Radvilos medalis Kopija pagal Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį, sukūrimo data nežinoma Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 28,38 mm, storis 1,07 mm Įrašas averse – D. G. BOGVSLAVS. RADZIWIL DVX. Įrašas reverse – PROMP TITUDINE PRUDENTIA Inv. Nr. VR-1036 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko, generolo, Prūsijos valdytojo kunigaikščio Boguslavo Radvilos (1620–1669) (plačiau apie Boguslavą Radvilą žr. p. 76) medalio kopijos averse – Boguslavo Radvilos portretas. Kunigaikštis pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su šarvais, ilgų garbanotų plaukų peruku, po kaklu – žabo. Pečius apsigobęs mantija, susegta sage, vaizduojančia kaukę. Medalio reverso kompozicija sudaryta iš smulkių simbolių, bylojančių apie kunigaikščio Boguslavo Radvilos gyvenimą. Medalio reverso viršuje vaizduojama saulė, nuo kurios į visas puses sklinda spinduliai – šviesos ir Dievo simbolis. Dešinėje pusėje matyti iš debesies išlindusi ranka, sugniaužta į kumštį (galia, vienybė), laikanti ant kalavijo (valdžia, galia) užmautą lauro lapų vainiką (pergalė, šlovė). Visa tai stebi virš kalavijo smaigalio pavaizduota akis (dvasinės raiškos alegorija). Medalio projekto autorius Johanas Hėnas (jaunesnysis) (Johann Hoehn, 1642–1693) buvo savo tėvo Johano Hėno (vyresniojo) ir Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586– 1657) mokinys. Jo kūrybai būdingi baroko stiliaus bruožai. Aptariamas eksponatas yra šio autoriaus sukurto auksinio medalio kopija. Kopijos reverse saulės diskas vaizduojamas dešiniau nei originale. Bibl.: Biedermann 2002, p. 16, 176, 188, 453. T. Z.-M.

167

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

168

IV. 38.

Medalis, skirtas Liudvikos Karolinos Radvilaitės apsilankymui Biržuose Kopija pagal 1675 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 40,39 mm, storis 1,76 mm Įrašas averse – LUDOVICA CAROLINA · RADZIVILIA · D. G · BIRS: DUB SLUC & KOP: DUX ·, apačioje – ÆT. 8. AN1675 D · 27 FEB Įrašas reverse – JEHOVA. / BIRSE. / PARENTES MEI DERE- / LIQUERUNT ME · / ETC · PS: 27 V. 10 · Inv. Nr. VR-1040 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis sukurtas Liudvikos Karolinos Radvilaitės (1667–1695) apsilankymo Biržuose proga. Liudvika Karolina – vienintelė Boguslavo Radvilos ir Onos Marijos RadvilaitėsRadvilienės duktė, paskutinė Radvilų giminės Biržų-Dubingių šakos atstovė (palaidota Silezijos Bžego pilies koplyčios kriptoje). Buvo du kartus ištekėjusi už kunigaikščių Hohencolernų (Hohenzollern) ir Vitelsbachų (Wittelsbach) dinastijų atstovų. Po jos mirties plačias valdas Lietuvoje galiausiai, laimėję teisinius procesus ir užsitikrinę politinę paramą, perėmė Radvilų giminės katalikiškosios Nesvyžiaus-Olykos linijos atstovai. Medalio averse matyti Liudvikos Karolinos Radvilaitės biustas. Moteris vaizduojama profiliu pasisukusi į dešinę pusę, su puošnia suknele, pagal XVII a. vidurio madą – su apnuoginta, gausiai dekoruota iškirpte. Kaklą ir plaukus puošia perlų papuošalai. Plaukai sukelti į kuodą. Medalio reverso kompozicijos pirmame plane matyti gyvenimą simbolizuojantis medis, o ant jo šaknų – rokoko stiliaus kartušas, kuriame vaizduojamas Radvilų giminės Erelis, tarytum aliuzija į kunigaikštytės kilmę. Viršuje – iš debesų kyšanti ranka (Dievo simbolis), globėjiškai lenkianti šaką virš lizde likusio vienišo paukštelio (ankstyvos Liudvikos Karolinos tėvų mirties alegorija). Medalio reverso kairėje pusėje viršuje vaizduojama saulė (šviesa) ir link jos skrendantys du ereliai – Liudvikos Karolinos tėvų simbolis. Jų skrydis į aukštybes simbolizuoja amžinąjį gyvenimą ir prisikėlimą. Medalio reverso apačioje – sutrumpintas įrašas iš psalmės, kurioje retoriškai skundžiamasi našlaitės dalia („Mano tėvai paliko mane. 27 psalmė, 10 eilutė“). Kompozicijos antrame plane vaizduojama Radvilų Biržų pilis. Medalio kopija pagaminta pagal Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sidabrinio medalio projektą (yra du beveik identiški medalių projektai). Jame įrašas iš psalmės yra trumpesnis nei auksinio medalio projekte. Bibl.: Biedermann 2002, p. 260–261; Valdovų ir didikų portretai 2012, p. 199. T. Z.-M.

169

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

170

IV. 39.

Medalis, skirtas Liudvikos Karolinos Radvilaitės apsilankymui Biržuose Kopija pagal 1675 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 41,46 mm, storis 2,03 mm Įrašas averse – LUDOVICA CAROLINA RADZIVILIA · D. G BIRS DUB SLUC & KOP DUX ·, apačioje – ÆT. 8. AN1675 D. 27 FEB. Įrašas reverse – BIRSE / PATER ME ; ET MATER / MEA, DERELIQVER ME / DOM · A · ASSUMPSIT / ME · PS XXVII · V · X Inv. Nr. VR-1041 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis sukurtas Liudvikos Karolinos Radvilaitės (1667–1695) apsilankymo Biržuose proga (plačiau apie Liudviką Karoliną Radvilaitę žr. p. 168). Medalio reverse – Liudvikos Karolinos Radvilaitės biustas. Moteris vaizduojama profiliu pasisukusi į dešinę pusę, su puošnia suknele, pagal XVII a. vidurio madą – su apnuoginta, gausiai dekoruota iškirpte. Kaklą ir plaukus puošia perlų papuošalai. Plaukai sukelti į kuodą. Medalio reverso kompozicijos pirmame plane matyti gyvenimą simbolizuojantis medis, o ant jo šaknų – rokoko stiliaus kartušas, kuriame vaizduojamas Radvilų giminės Erelis, tarytum aliuzija į kunigaikštytės kilmę. Viršuje – iš debesų kyšanti ranka (Dievo simbolis), globėjiškai lenkianti šaką virš lizde likusio vienišo paukštelio (ankstyvos Liudvikos Karolinos tėvų mirties alegorija). Medalio reverso kairėje pusėje viršuje vaizduojama saulė (šviesa) ir link jos skrendantys du ereliai – Liudvikos Karolinos tėvų simbolis. Jų skrydis į aukštybes simbolizuoja amžinąjį gyvenimą ir prisikėlimą. Medalio reverso apačioje – įrašas iš psalmės, kurioje retoriškai skundžiamasi našlaitės dalia („Mano tėvas ir mano motina paliko mane, bet Viešpats priėmė mane. XXVII psalmė, X eilutė“). Kompozicijos antrame plane vaizduojama Radvilų Biržų pilis. Medalio kopija pagaminta pagal Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642– 1693) auksinio medalio projektą (yra du beveik identiški medalių projektai). Jame įrašas iš psalmės yra ilgesnis nei sidabrinio medalio projekte. Bibl.: Biedermann 2002, p. 260–261. T. Z.-M.

171

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

172

IV. 40.

Medalis, skirtas Mykolo Kazimiero Radvilos mirčiai atminti Kopija pagal 1680 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Baltasis metalas, kalyba; Ø 47,45 mm, storis 3,04 mm Įrašas averse – MICHAEL CASIMIRUS · D. G. DUX RADZIVVILL · & C · Įrašas reverse – IMMOTA SEMPERQVE EADEM. Inv. Nr. VR-1037 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalio averse – Mykolas Kazimieras Radvila (gimė apie 1625 arba 1635 10 26–1680) – Vilniaus vaivada (nuo 1666) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris, lauko etmonas (nuo 1668), Karolio Stanislovo Radvilos ir Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės tėvas. Nesvyžiaus (nuo 1654) ir Olykos (nuo 1667) ordinacijų savininkas. Per Šiaurės karą (1655– 1660) jis rėmė Abiejų Tautų Respublikos valdovą Joną Kazimierą Vazą. Kuriant pomirtinio medalio kopijos aversą, panaudotas 1680 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtas originalas. Medalio averse kunigaikštis Mykolas Kazimieras Radvila pavaizduotas su šarvais ir apsiaustu, pasisukęs į dešinę pusę. Medalio reverso kompozicija itin dinamiška. Audringos jūros viduryje vaizduojamas plėšraus erelio lizdas – paukštis iškėlęs vieną koją ir pasirengęs skristi į audrą. Jam virš galvos šviečia saulė, tačiau iš šonų šėlsta gamtos stichijos: kairėje pusėje stiprus vėjas, o dešinėje – audra su lietumi ir žaibais. Tai simbolizuoja iššūkių kupiną gyvenimą. Medalio projekto autorius – Johanas Hėnas (jaunesnysis). Jo kūrybai būdingi baroko stiliaus bruožai. Bibl.: Biedermann 2002, p. 495. T. Z.-M.

173

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

174

IV. 41.

Medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai Autorius Petras Repšys (g. 1940), Lietuva, 1997 Pagamintas Lietuvos monetų kalykloje Vario lydinys, galvanoplastika; Ø 60 mm Įrašas averse – CATECHISMVSA PRASTY SZADEI / 1547 / 1997 Įrašas reverse – MARTYNAS MAŽVYDAS / ŽVAIGŽDĖS PRAŠO LIETAUS, O ŽMOGUS AMŽINYBĖS / ROŽĖS VASAROS KARŠTY BE ŽODŽIŲ MALDAUJA VANDENS / ŽODŽIAI PER DARBĄ IR MALDĄ SUGULA KLUSNIAI Į KNYGĄ / TO KAS PER DIEVĄ SUGULDĖ LAUKIA ŠLOVĖ AMŽINA* / S[igitas] G[eda] [„Panegirika Martynui Mažvydui“] Inv. Nr. VR N-350 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis sukurtas Martyno Mažvydo (apie 1520–1563) pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai atminti. Martynas Mažvydas Vaitkūnas – XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ (1547) autorius. Pirmoji išspausdinta lietuviška knyga – tai lietuvių raštijos, kartu lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, pasaulietinės poezijos ir muzikos istorijos pradžia. M. Mažvydas parengė pirmąsias šešias lietuviškas knygas (tris iš jų jis pats ir paskelbė). Knygos išleistos Karaliaučiuje. Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje (Lietuva), o kitas – Torunės (Lenkija). Medalio averse vaizduojama iš debesų kyšanti ranka, laikanti M. Mažvydo „Katekizmą“. Virš Karaliaučiaus panoramos, abipus „Katekizmo“, – saulė ir mėnulis. Medalio averso apačioje matyti du liūtai, laikantys Prūsijos ir Karaliaučiaus herbus. Kairėje pusėje šalia liūto – keliautojas. Medalio reverso vaizdulyje – renesansinė arka Vilniaus fone. Kairėje pusėje virš arkos pavaizduotas Lietuvos valstybės herbą su Vyčiu laikantis angelas. Dešinėje – moteris, laikanti Vilniaus herbą su šv. Kristoforu, o herbo žodžius Unitas (vienybė), Justitia (teisingumas), Spes (viltis) išreiškia simboliai – žabinys, svarstyklės ir inkaras. Apačioje kairėje pusėje vaizduojama moteris, dešinėje rankoje laikanti amžinybės simbolį – uroborą (gyvatę, ryjančią savo uodegą). Medalio reverso apačioje – prie stalo sėdintis ir rašantis jaunuolis, ant stalo dega žvakė ir tupi gaidys. Apačioje dešinėje pusėje matyti moteris, laikanti karūną ir piramidę. Ši kompozicija simbolizuoja šlovę. Medalio projekto autorius Petras Repšys (g. 1940) – žymus lietuvių grafikas, tapytojas, skulptorius, medalių kūrėjas. 1960–1967 m. studijavo grafiką Valstybiniame Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1967 m. dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose. Kuria monumentaliosios dailės, taikomosios grafikos kūrinius, ekslibrisus, molbertinę tapybą, freskas, skulptūras, medalius, iliustruoja knygas. Šiuo metu gyvena Vilniuje. * Skyryba netaisyta. Bibl.: „Martyno Mažvydo“ 1998. T. Z.-M.

175

MEDALIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

176

177

MEDALIAI

M o n E to s n u M i s M at i C i t E M s

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

178

V. 1.

Jogailos 1386–1434 m. ternaras Lenkija (?), 1386–1434 Sidabras, kalyba; Ø 16,1 mm, svoris 0,44 g Įrašas averse – [MONE. WLADISLAI] Įrašas reverse – [REGIS. POLONIE] Inv. Nr. VR N-3 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Ternaras (lot. ternarius – „trigubas“, „trilypis“) – Lenkijos moneta, kaldinta su pertraukomis XV–XVII a. pirmoje pusėje. Ternaras prilygo trims denarams. Iki 1580 m. prilygo vienam trečdaliui grašio vertės, o po 1580 m. – vienam šeštadaliui grašio vertės. Aptariama moneta yra iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1377–1381, 1382–1434) ir Lenkijos karaliaus (1386–1434) Jogailos valdymo laikotarpio. Sudėtinga tiksliai datuoti aptariamą monetą, nes tekstas nusitrynęs. Vienas monetos kraštas nudilęs. Monetos averse matyti skydas su dvigubu Jogailos kryžiumi (vėliau – Jogailaičių dinastijos herbas), aplink jį – iškili apskrita juostelė. Monetos reverse pavaizduotas Lenkijos herbas Erelis, aplink jį taip pat įspausta iškili juostelė. Bibl.: Rimša 2004, p. 72; „Ternaras“ 2013, p. 697. T. Z.-M.

179

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

180

V. 2.

Kazimiero Jogailaičio 1447–1492 m. pusgrašis Krokuva, Lenkija, 1447–1492 Sidabras, kalyba; Ø 19,2 mm, svoris 0,95 g Įrašas averse – [M]ONETA KASIMIRI Įrašas reverse – [R]E[G]IS POLONIE Inv. Nr. VR N-9 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus (1440/1447–1492) Kazimiero Jogailaičio pusgrašis, kaldintas Lenkijoje XV a. antroje pusėje. Pusgrašis – XIV–XIX a. Europoje plačiai paplitusi moneta, pradėta kaldinti Jono Liuksemburgiečio valdymo laikais. Monetos averse pavaizduotas Lenkijos Karalystės herbas Erelis, aplink jį – įrašas [M]ONETA KASIMIRI, šio viršuje matyti kryžius. Monetos reverse vaizduojama karūna, aplink ją – įrašas [R]E[G]IS POLONIE, šio viršuje matyti kryžius, apačioje – Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Petro Kurozvenckio (Piotr Kurozwęcki) heraldinis ženklas Rožė (herbas Poraj). Moneta nusidėvėjusi, todėl įrašus sunku įskaityti. Bibl.: „Pusgrašis“ 2011, p. 330. T. Z.-M.

181

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

182

V. 3.

Žygimanto Senojo 1506–1548 m. pusgrašis Lietuva, 1508–1548 Sidabras, kalyba; Ø 20,3 mm, svoris 1,23 g Įrašas averse – MONETA / SIGISMV[A?]NDI / 15Z Įrašas reverse – MAGNI / DVCIS / LITVANIE Inv. Nr. VR N-17 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1506–1548) pusgrašio averse pavaizduotas į kairę pusę pasuktas Vytis, o reverse – Lenkijos Erelis. Žygimanto Senojo pusgrašiuose raitelis vis dar simbolizavo patį valdovą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Vilniuje imtos kalti 1509 m. pradžioje. Pusgrašiai Vilniuje buvo kaldinami iki 1529 m., o 1535–1536 m. – grašiai. Žinoma, kad Vilniuje 1509–1529 m. veikusios kalyklos valdytojas buvo Ulrichas Hozijus (Ulrich Hosius). Monetos averse iškaltas įrašas – MONETA / SIGISMV[A?]NDI / 15Z, reverse – MAGNI / DVCIS / LITVANIE. Moneta nusidėvėjusi, todėl įrašus sunku įskaityti. Monetos legendoje iškalta nepilna nukaldinimo data – 15Z (t. y. 152). Sutrumpinta data būdavo nurodoma Žygimanto Senojo pusgrašiuose, tačiau aptariama moneta išsiskiria tuo, kad iškalti ne du skaitmenys (kaip dažniau įprasta), o trys. Monetos averso legendoje matomame valdovo varde (SIGISMV[A?]NDI) – viena papildoma raidė A (?), jos nėra kituose tuo laikotarpiu kaldintuose pusgrašiuose. Averso ir reverso legendose žodžiai atskirti monetos ženklais – tuščiaviduriu apskritimu ir kryžiumi. Bibl.: Grimalauskaitė, Remecas 2016, p. 165; Ruzas 2015, p. 163. T. Z.-M.

183

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

184

V. 4.

Žygimanto Senojo 1546 m. grašis Lenkija, 1546 Sidabras, kalyba; Ø 24,3 mm, svoris 2,12 g Įrašas averse – MONETA ∙ REGNI ∙ POLON ∙ 1546 Įrašas reverse – SIGISMVND / PRIM ∙ REX / POLONIE / S / T Inv. Nr. VR N-23 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1506–1548) grašiai istoriniuose šaltiniuose būdavo vadinami „plokščiaisiais“ arba rečiau – „plačiaisiais“. Lenkijoje kaldinto grašio averso vaizdulyje matyti Lenkijos Karalystės herbas Erelis, aplink jį ratu iškaltas įrašas – MONETA · REGNI · POLON · 1546. Monetos reverse vaizduojama karūna, po kuria iškaltas įrašas – SIGISMVND / PRIM · REX / POLONIE. Įrašo apačioje centre matyti Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Jono Spyteko Tarnovskio (Jan Spytek Tarnowski) heraldinis ženklas – horizontaliai pavaizduotas mėnulio pjautuvas, virš jo žvaigždė (herbas Leliwa) ir inicialai S / T. Bibl.: Grimalauskaitė, Remecas 2016, p. 166. T. Z.-M.

185

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

186

V. 5.

Žygimanto Augusto 1562 m. trigrašis Lietuva, 1562 Sidabras, kalyba; Ø 21,6 mm, svoris 2,88 g Įrašas averse – SIGIS ∙ AVG ∙ REX ∙ PO ∙ MAG ∙ DVX ∙ L ∙ / 15 / 62 / S A Įrašas reverse – GROSS ∙ AR ∙ TRIP ∙ / MAG ∙ DVCA ∙ LI / III Inv. Nr. VR N-35 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1529/1544–1572) ir Lenkijos karaliaus (1530/1548–1572) Žygimanto Augusto 1562 m. trigrašis – Lietuvoje kaldinta sidabrinė moneta. Vilniaus monetų kalykloje trigrašiai kaldinti 1562–1564 metais. Žygimanto Augusto lietuviškų monetų ikonografijoje sumažėjo Lenkijos Erelio reikšmė, jo vietą užėmė Žygimanto Augusto monograma ir dažniausiai antraeilį vaidmenį atliekantys Gediminaičių stulpai. Monetos averse vaizduojama Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto monograma SA, virš jos – karūna. Centre yra įrašas 1562. Aplink šią kompoziciją ratu iškaltas įrašas – SIGIS · AVG · REX · PO · MAG · DVX · L. Monetos reverse pavaizduotas Vytis, pasuktas į kairę pusę. Apačioje matyti nominalą žymintis romėniškas skaičius III, po juo – Gediminaičių stulpai. Aplink kompoziciją iškaltas įrašas – GROSS · AR · TRIP · / MAG · DVCA · LI. Averso ir reverso legendose žodžiai atskirti monetos ženklais – trilapiu dobilu ir kryžiumi. Bibl.: Ruzas 2015, p. 216. T. Z.-M.

187

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

188

V. 6.

Žygimanto Augusto 1568 m. keturgrašis Lietuva, 1568 Sidabras, kalyba; Ø 24,4 mm, svoris 3,97 g Įrašas averse – SIGIS ∙ AVG ∙ D ∙ G ∙ REX ∙ [PO ∙ M]AG ∙ DVX ∙ L ∙ Įrašas reverse – 1568 ∙ MONETA ∙ MAGNI ∙ DV[CAT ∙ ]LITV / IIII Inv. Nr. VR N-36 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1529/1544–1572) ir Lenkijos karaliaus (1530/1548– 1572) Žygimanto Augusto 1568 m. keturgrašis – Lietuvoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto biustas. Valdovas pavaizduotas su karūna, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Aplink ratu iškaltas įrašas – SIGIS · AVG · D · G · REX · [PO · M]AG · DVX · L. Monetos reverso centre matyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis ir Gediminaičių stulpai, virš jų – didžiojo kunigaikščio kepurė. Aplink iškaltas įrašas – 1568 · MONETA · MAGNI · DV[CAT · ]LITV. Reverse po herbu nurodytas nominalą žymintis romėniškas skaičius IIII. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalį tekstų sunku įskaityti. Averso ir reverso legendose žodžiai atskirti monetos ženklu – trilapiu dobilu. Bibl.: Ruzas 2015, p. 268. T. Z.-M.

189

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

190

V. 7.

Žygimanto Augusto 1569 m. keturgrašis Lietuva, 1569 Sidabras, kalyba; Ø 24,1 mm, svoris 4,07 g Įrašas averse – SIGIS ∙ AVG ∙ [D ∙ G ∙] REX ∙ PO ∙ MAG ∙ DVX ∙ L ∙ Įrašas reverse – 1569 ∙ MONETA ∙ MAGNI ∙ DVCAT ∙ LITV / IIII Inv. Nr. VR N-37 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1529/1544–1572) ir Lenkijos karaliaus (1530/1548–1572) Žygimanto Augusto 1569 m. keturgrašis – Lietuvoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse matyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto biustas. Valdovas pavaizduotas su karūna, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Aplink ratu iškaltas įrašas – SIGIS · AVG · [D · G ·] REX · PO · MAG · DVX · L. Monetos reverso centre – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis ir Gediminaičių stulpai, virš jų – didžiojo kunigaikščio kepurė. Aplink iškaltas įrašas – 1569 · MONE-TA · MAGNI · DVCAT · LITV. Monetos reverse po herbu nurodytas nominalą žymintis romėniškas skaičius IIII. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalį tekstų sunku įskaityti. Averso ir reverso legendose žodžiai atskirti monetos ženklu – trilapiu dobilu. Bibl.: Ruzas 2015, p. 271. T. Z.-M.

191

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

192

V. 8.

Stepono Batoro 1582 m. trigrašis Lietuva, 1582 Sidabras, kalyba; Ø 21,0 mm, svoris 2,29 g Įrašas averse – STEP ∙ D ∙ G ∙ REX ∙ PO ∙ M D ∙ L ∙ Įrašas reverse – III / 1582 / GROS ∙ ARG / TRIP ∙ M ∙ D / LIT ∙ Inv. Nr. VR N-41 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1576–1586) Stepono Batoro 1582 m. trigrašis – Lietuvoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės, tačiau reverso kompozicijos viršuje mechaniškai pažeistas Vyčio atvaizdas. Monetos averse – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro biustas. Valdovas pavaizduotas su karūna, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Aplink ratu iškaltas įrašas – STEP · D · G · REX · PO · M D · L · – su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko Jono Glebavičiaus (Jan Hlebowicz) heraldiniu ženklu – horizontaliai pavaizduotu mėnulio pjautuvu ir virš jo esančia žvaigžde (herbas Leliwa). Monetos reverso viršuje iškaltas nominalą žymintis romėniškas skaičius III, po juo (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Erelis, Stepono Batoro herbas, vaizduojantis tris vilko iltis, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Po jais 1582 m. data ir įrašas – GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT. Bibl.: Grimalauskaitė, Remecas 2016, p. 193; Ruzas 2015, p. 285. T. Z.-M.

193

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

194

V. 9.

Stepono Batoro 1585 m. trigrašis Lietuva, 1585 Sidabras, kalyba; Ø 22,0 mm, svoris 2,36 g Įrašas averse – STEP ∙ D ∙ G ∙ REX ∙ PO ∙ M ∙ D ∙ L ∙ Įrašas reverse – III / 1585 / GROS ∙ ARG / TRIP ∙ M ∙ D / LIT Inv. Nr. VR N-42 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1576–1586) Stepono Batoro 1585 m. trigrašis – Lietuvoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse matyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro biustas. Valdovas pavaizduotas su karūna, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Aplink ratu iškaltas įrašas – STEP · D · G · REX · PO · M · D · L. Monetos reverso viršuje iškaltas nominalą žymintis romėniškas skaičius III, po juo (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Erelis, Stepono Batoro herbas su karūna, vaizduojantis tris vilko iltis, bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Po jais 1585 m. data ir įrašas – GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT – su kalyklos meistro Petro Platinos (Pietro Platina) ženklais. Bibl.: Ruzas 2015, p. 279. T. Z.-M.

195

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

196

V. 10.

Žygimanto Vazos 1594 m. trigrašis Lietuva, 1594 Sidabras, kalyba; Ø 21,3 mm, svoris 2,38 g Įrašas averse – SIG ∙ III ∙ D: G ∙ REX ∙ PO ∙ [M ∙] D ∙ L ∙ Įrašas reverse – III / GROS ∙ ARG ∙ / TRIP ∙ M ∙ D ∙ L ∙ / 1594 Inv. Nr. VR N-91 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1587/1588–1632) Žygimanto Vazos 1594 m. trigrašis – Lietuvoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse matyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas su karūna ir XVI a. pabaigoje madinga nėrinių apykakle, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Aplink ratu iškaltas įrašas – SIG · III · D: G · REX · PO · [M ·] D · L. Monetos reverso viršuje iškaltas nominalą žymintis romėniškas skaičius III, po juo (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Erelis, Vazų herbas, puoštas karūna, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Po jais įrašas – GROS · ARG · / TRIP · M · D · L · – ir 1594 m. data bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko Dmitrijaus Chaleckio (Dymitr Chalecki) heraldinis ženklas, vaizduojantis dvigalę strėlę (herbas Abdank). Bibl.: Sajauskas 2006, p. 91–94. T. Z.-M.

197

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

198

V. 11.

Žygimanto Vazos 1594 m. trigrašis Malborkas, Lenkija, 1594 Sidabras, kalyba; Ø 20,6 mm, svoris 2,35 g Įrašas averse – SIGISM. III ∙ D ∙ G / REX ∙ PO ∙ M ∙ D ∙ L ∙ Įrašas reverse – GROS ∙ ARG / ∙ TRIP ∙ REG ∙ / ∙ POLONI ∙ / 94 Inv. Nr. VR N-124 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus (1587–1632) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1588–1632) Žygimanto Vazos 1594 m. trigrašis – sidabrinė moneta, kaldinta Malborke (Lenkija). Ji geros būklės. Monetos averse matyti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas su karūna ir XVI a. antroje pusėje madinga nėrinių apykakle, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Aplink ratu iškaltas įrašas su įterptu Firlejų (Firlejowie) giminės atstovo Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Jono Firlejaus (Jan Firlej) heraldiniu ženklu Liūtu (herbas Lewart) – SIGISM. III · D · G / REX · PO · M · D · L. Monetos reverso viršuje iškaltas nominalą žymintis romėniškas skaičius III, po juo (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Karalystės Erelis, Vazų herbas, puoštas karūna, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Po jais – įrašas GROS · ARG / · TRIP · REG · / · POLONI, apačioje centre – 94. Skaičiaus kairėje pusėje vaizduojami žiedas su brangakmeniu – kalyklos valdytojo Kasparo Gėblo (Kaspar Goebl) ženklas, o dešinėje pusėje – trikampis, Malborke veikusios monetų kalyklos meistro Gracijono Gonzagos (Gracjan Gonzaga) ženklas. Bibl.: Sajauskas 2006, p. 94; „Wirtualne Muzeum“ 2016. T. Z.-M.

199

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

200

V. 12.

Žygimanto Vazos 1601 m. trigrašis Lenkija, 1601 Sidabras, kalyba; Ø 20,6 mm, svoris 2,18 g Įrašas averse – SIGISM ∙ III D G / REX ∙ PO ∙ M ∙ D ∙ L Įrašas reverse – ∙ III ∙ / GROS ∙ ARG: / ∙ TRIP: REG: / ∙ POLONI ∙ / ∙ 1601 K ∙ Inv. Nr. VR N-95 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1587/1588–1632) Žygimanto Vazos 1601 m. trigrašis – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas su karūna ir XVI a. pabaigoje madinga nėrinių apykakle, profiliu pasisukęs į kairę pusę. Aplink ratu iškaltas įrašas su įterptu Firlejų (Firlejowie) giminės atstovo Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Jono Firlejaus (Jan Firlej) heraldiniu ženklu Liūtu (herbas Lewart) – SIGISM · III D G / REX · PO · M · D · L. Monetos reverso viršuje iškaltas nominalą žymintis romėniškas skaičius III, po juo (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Karalystės Erelis, Vazų herbas, puoštas karūna, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Po jais įrašas – GROS · ARG: / · TRIP: REG: / · POLONI · / · 1601 K. Bibl.: Sajauskas 2006, p. 91–94. T. Z.-M.

201

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

202

V. 13.

Žygimanto Vazos 1621 m. ortas Lenkija, 1621 Bilonas, kalyba; Ø 29,9 mm, svoris 7,20 g Įrašas averse – SIGIS: III: D: G: REX ∙ POL: M: D: LI: RVS: PRV: M Įrašas reverse – SAM: LIV: NEC: N ∙ SV / GO[T]: VAN: Q: HRI: R ∙ Inv. Nr. VR N-45 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1587/1588–1632) Žygimanto Vazos 1621 m. ortas – Lenkijoje iš bilono kaldinta moneta. Bilonas – tai brangiojo metalo, dažniausiai sidabro, lydinys, daugiau nei penkiasdešimt procentų jo sudaro koks nors pigus metalas, dažniausiai – varis. Moneta geros būklės. Jos averse – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna ir XVI a. pabaigoje madinga nėrinių apykakle bei šarvais. Jis rankose laiko kalaviją ir valdžios obuolį. Aplink ratu iškaltas įrašas – SIGIS: III: D: G: REX · POL: M: D: LI: RVS: PRV: M. Monetos reverso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, puoštas karūna. Herbo širdyje – Vazų Javų pėdas, iš šonų datos skaitmenys – 16/21. Aplink ratu iškaltas įrašas su įterptu Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Mikalojaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłłowicz) heraldiniu ženklu (herbas Sas) – SAM: LIV: NEC: N · SV / GO[T]: VAN: Q: HRI: R. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis teksto sunkiai įskaitoma. Bibl.: Marzęta 2014, s. 16; Sajauskas 2006, p. 91–94; Sajauskas 2010, p. 121. T. Z.-M.

203

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

204

V. 14.

Žygimanto Vazos 1621 m. ortas Lenkija, 1621 Sidabras, kalyba; Ø 29,8 mm, svoris 6,94 g Įrašas averse – SIGIS: III: D: G: REX ∙ POL: (16) / :M: D: LI: RVS: PRV: MA Įrašas reverse – SAM: LIV: NEC: SVE / GOT: VAN: Q: HRI: R Inv. Nr. VR N-44 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1587/1588–1632) Žygimanto Vazos 1621 m. ortas – Lenkijoje iš sidabro kaldinta moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna ir XVI a. antroje pusėje madinga nėrinių apykakle bei šarvais. Rankose jis laiko kalaviją ir valdžios obuolį. Aplink ratu iškaltas įrašas – SIGIS: III: D: G: REX · POL: (16) / M: D: LI: RVS: PRV: MA. Monetos reverso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, puoštas karūna. Herbo širdyje – Vazų Javų pėdas, iš šonų datos skaitmenys – 16/21. Aplink ratu iškaltas įrašas su Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Mikalojaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłłowicz) heraldiniu ženklu (herbas Sas) – SAM: LIV: NEC: SVE / GOT: VAN: Q: HRI: R. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis teksto sunkiai įskaitoma. Bibl.: Marzęta 2014, s. 16; Sajauskas 2006, p. 91–94; Sajauskas 2010, p. 121. T. Z.-M.

205

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

206

V. 15.

Žygimanto Vazos 1626 m. šešiagrašis Lenkija, 1626 Sidabras, kalyba; Ø 25,7 mm, svoris 3,99 g Įrašas averse – SIGIS ∙ III: D: G: (herbas) :REX ∙ POL ∙ M: D: L ∙ Įrašas reverse – VI / GROS ∙ ARGE ∙ SEX ∙ REG ∙ POL ∙ 1626 ∙ Inv. Nr. VR N-147 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1587/1588–1632) Žygimanto Vazos 1626 m. šešiagrašis – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna ir XVI a. antroje pusėje madinga nėrinių apykakle. Aplink ratu iškaltas įrašas su įterptu Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Hermolauso Ligenzos (Hermolaus Ligęza) heraldiniu ženklu, vaizduojančiu ožio galvą (herbas Pólkozic), – SIGIS · III: D: G: (herbas) :REX · POL · M: D: L. Monetos reverso centre iškalti (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Karalystės Erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis, apačioje – Vazų herbas su Javų pėdu. Virš jų vaizduojama karūna ir iškaltas nominalą žymintis romėniškas skaičius VI. Aplink ratu iškaltas įrašas – GROS · ARGE · SEX · REG · POL · 1626. Bibl.: Niesiecki 1839–1846, s. 379. T. Z.-M.

207

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

208

V. 16.

Jono Kazimiero Vazos 1652 m. pusantrokas Lietuva, 1652 Bilonas, kalyba; Ø 19,2 mm, svoris 0,83 g Įrašas averse – IOA: [CAS] · D · G · REX: POL[·M:] D: L Įrašas reverse – MO[NETA:NO]VA: M: D: LITV: 1652: / 06 Inv. Nr. VR N-170 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) 1652 m. pusantrokas – reta, Lietuvoje iš bilono kaldinta moneta. Bilonas – tai brangiojo metalo, dažniausiai sidabro, lydinys, daugiau nei penkiasdešimt procentų jo sudaro koks nors pigus metalas, paprastai – varis. Monetos averso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, puoštas karūna. Herbo širdyje – Vazų Javų pėdas. Aplink ratu iškalta legenda – IOA: [CAS] · D · G · REX: POL[·M:] D: L (dėl monetos nusidėvėjimo ji sunkiai įskaitoma) – ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko Gedeono Tryznos (Gedeon Tryzna) heraldinis ženklas Dvilypė lelija (herbas Gozdawa). Monetos reverso centre pavaizduotas valdžios obuolys, ant jo iškalti klaidingi skaičiai 06 (turėtų būti 60, t. y. 1/60-oji talerio dalis). Kairėje ir dešinėje valdžios obuolį puošiančio kryžiaus pusėse – po žvaigždę, tačiau dėl pusantroko nusidėvėjimo aptariamos monetos piešinyje matyti tik viena iš jų. Monetos reverso legenda – MO[NETA:NO]VA: M: D: LITV: 1652: – taip pat gerokai nudilusi, sunkiai įskaitoma. Aiškiai matoma data – 1652 metai. Bibl.: Ruzas 2015, p. 384; Sajauskas 2006, p. 101. T. Z.-M.

209

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

210

V. 17.

Jono Kazimiero Vazos 1658 m. ortas Lenkija, 1658 Sidabras, kalyba; Ø 30,3 mm, svoris 5,48 g Įrašas averse – IO. CAS · D. G · REX · POL · & · SV. M · D · L · R · P · M · Įrašas reverse – MON · ARGENT · / · REG · POL · 1658, apačioje – T. L. B. Inv. Nr. VR N-194 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos (1648– 1668) 1658 m. ortas – Lenkijoje iš sidabro kaldinta moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos portretas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna, palaidais garbanotais plaukais. Aplink portretą iškalta legenda – IO. CAS · D. G · REX · POL · & · SV. M · D · L · R · P · M. Monetos reverso centre matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, puoštas karūna. Herbo širdyje – Vazų Javų pėdas, iš šonų arabiškas skaičius – 18. Aplink ratu iškaltas įrašas – MON · ARGENT · / · REG · POL · 1658. Monetos reverso apačioje – Tito Livijaus Boratinio (Titus Livio Boratini), Vilniaus, Ujazdovo ir Lietuvos Brastos kalyklų nuomininko, inicialai – T. L. B. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis teksto sunkiai įskaitomas. Bibl.: Ruzas 2015, p. 384; Sajauskas 2006, p. 101. T. Z.-M.

211

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

212

V. 18.

Jono Kazimiero Vazos 1661 m. šešiagrašis Lenkija, 1661 Sidabras, kalyba; Ø 24,4 mm, svoris 3,34 g Įrašas averse – · IOAN · CASI · D · G · / POL · & SVE · REX Įrašas reverse – GROS · ARGE · SEX · REG · POL · 1661 · / VI, apačioje – T. L. B. Inv. Nr. VR N-175 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) 1661 m. šešiagrašis – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna ir ilgais, ant pečių krintančiais plaukais. Aplink ratu iškaltas įrašas su įterptu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo valdytojo Adomo Motiejaus Sakavičiaus (Adam Maciej Sakowicz) heraldiniu ženklu Aklavarniu (herbas Ślepowron) – · IOAN · CASI · D · G · / POL · & SVE · REX. Monetos reverso centre iškalti (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Karalystės Erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis, apačioje – Vazų herbas su Javų pėdu. Virš jų pavaizduota karūna ir iškaltas nominalą žymintis romėniškas skaičius VI, apačioje – Tito Livijaus Boratinio (Titus Livio Boratini), Vilniaus, Ujazdovo ir Lietuvos Brastos kalyklų nuomininko, inicialai T. L. B. Aplink ratu iškaltas įrašas – GROS · ARGE · SEX · REG · POL · 1661. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis averso ir reverso legendų sunkiai įskaitomos. Bibl.: Ruzas 2015, p. 365. T. Z.-M.

213

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

214

V. 19.

Jono Kazimiero Vazos 1662 m. šešiagrašis Lenkija, 1662 Sidabras, kalyba; Ø 25,0 mm, svoris 3,00 g Įrašas averse – IO: CASIM D: G [REX] · POL · & SVE · MDL Įrašas reverse – GROS · AR · [SEX ·] REG · POL · 1662 / VI, apačioje – A / T Inv. Nr. VR N-178 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) 1662 m. šešiagrašis – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Jos averse matyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna ir ilgais, ant pečių krintančiais plaukais. Aplink ratu iškaltas įrašas – IO: CASIM D: G [REX] · POL · & SVE · MDL. Monetos reverso centre (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Karalystės Erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis, apačioje – Vazų herbas su Javų pėdu. Virš jų matyti karūna ir nominalą žymintis romėniškas skaičius VI, apačioje – Lenkijos kalyklų nuomotojo Andriaus Tymfo (Andreas Tympf) inicialai A / T. Aplink ratu iškaltas įrašas – GROS · AR · [SEX ·] REG · POL · 1662. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis averso ir reverso legendų sunkiai įskaitomos. Bibl.: Remecas 2012, p. 151. T. Z.-M.

215

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

216

V. 20.

Jono Sobieskio 1682 m. šešiagrašis Lenkija, 1682 Sidabras, kalyba; Ø 24,9 mm, svoris 3,59 g Įrašas averse – IOAN · III D G REX POL · M · D · L · R · P · / T · L · B · Įrašas reverse – · GROS · ARG · [SEX] / REG · POLONIÆ / VI / 16 / [8]2 Inv. Nr. VR N-212 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio (1629–1696) 1682 m. šešiagrašis – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Jono Sobieskio biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su laurų vainiku ant galvos, pečius apsigobęs mantija. Aplink ratu iškaltas įrašas – IOAN · III D G REX POL · M · D · L · R · P, apačioje – Tito Livijaus Boratinio (Titus Livio Boratini), Vilniaus, Ujazdovo ir Lietuvos Brastos kalyklų nuomininko, inicialai – T. L. B. Monetos reverso centre (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Karalystės Erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis, apačioje – Jono Sobieskio herbas Janina (herbas Janina). Virš jų matyti karūna ir nominalą žymintis romėniškas skaičius VI, apačioje – 1682 m. data ir Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Andrejaus Morštino (Andrzej Morsztyn) heraldinis ženklas, jame horizontaliai vaizduojamas mėnulio pjautuvas ir žvaigždė (herbas Leliwa). Aplink ratu iškaltas įrašas – GROS · ARG · [SEX] / REG · POLONIÆ. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis averso ir reverso legendų sunkiai įskaitomos. Bibl.: Galkus 2009, p. 35. T. Z.-M.

217

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

218

V. 21.

Augusto Stipriojo 1705 m. 2/3 talerio Dresdenas, 1705 Sidabras (?), kalyba; Ø 36,1 mm, svoris 14,27 g Įrašas averse – D. G. FRID · AUGUST · REX · POLONIARUM · Įrašas reverse – DUX [...] · M · A · & · W · S · R · LARCH · & EL · 1705 / I L / 2/3 Inv. Nr. VR N-217 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1697–1706, 1709–1733) bei Saksonijos kunigaikščio (1670–1733) Augusto Stipriojo 1705 m. 2/3 talerio – Dresdene kaldinta sidabrinė (?) moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Augusto Stipriojo biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su ilgais garbanotais plaukais, pečius apsigobęs mantija. Aplink ratu iškaltas įrašas – D. G. FRID · AUGUST · REX · POLONIARUM. Monetos reverso centre (iš kairės į dešinę) – Abiejų Tautų Respublikos ir Saksonijos kunigaikštystės herbai, iš abiejų pusių apsupti palmės šakų. Virš herbų matyti karūna, apačioje ovaliame kartuše – skaičius 2/3, o aplink iškaltas įrašas – DUX [...] · M · A · & · W · S · R · LARCH · & EL · 1705 / I L / 2/3. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis averso ir reverso legendų sunkiai įskaitomos. Bibl.: „Taleris“ 2013, p. 445. T. Z.-M.

219

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

220

V. 22.

Augusto III 1753 m. šilingas Lenkija, 1753 (?) Varis, kalyba; Ø 14,3 mm, svoris 1,17 g Įrašas averse – AUGUSTUS III REX POL Įrašas reverse – EL· SAX · 175[?] Inv. Nr. VR N-220 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Saksonijos kunigaikščio ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Frydricho Augusto II (1733–1763), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1733/1736– 1763) Augusto III 1753 m. (?) šilingas – Lenkijoje kaldinta varinė moneta. Šilingas – Europos šalių moneta (XIV–XIX a.), kaldinta iš sidabro, bilono ir vario. Monetos averse – Augusto III biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su ilgais garbanotais plaukais, pečius apsigobęs mantija. Aplink ratu iškaltas įrašas – AUGUSTUS III REX POL. Monetos reverso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Saksonijos kunigaikštystės herbas. Virš herbų matyti karūna. Aplink iškaltas įrašas ir data – EL· SAX · 175[?]. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis averso ir reverso legendų sunkiai įskaitomos. Bibl.: „Šilingas“, p. 171–172. T. Z.-M.

221

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

222

V. 23.

Augusto III 1754 m. taleris Leipcigas, 1754 Sidabras, kalyba; Ø 43,2 mm, svoris 28,58 g Įrašas averse – D · G · AVGVSTVS · III · REX · POLONIARUM Įrašas reverse – SAC · ROM · IMP · ARCHIM · ET ELECT · 1754 · / E. D. C. Inv. Nr. VR N-288 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Saksonijos kunigaikščio ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Frydricho Augusto II (1733–1763), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1733/1736–1763) Augusto III 1754 m. taleris – Leipcige kaldinta sidabrinė moneta. Taleris – Europos šalių moneta (1525–1907), kaldinta iš sidabro. Monetos averse – Augusto III biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna, pečius apsigobęs mantija. Aplink ratu iškaltas įrašas – D · G · AVGVSTVS · III · REX · POLONIARUM. Monetos reverso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Saksonijos kunigaikštystės herbas. Herbai iš abiejų pusių apsupti palmės šakų, apačioje – inicialai E. D. C. Virš herbų matyti karūna. Aplink iškaltas įrašas ir data – SAC · ROM · IMP · ARCHIM · ET ELECT · 1754. Bibl.: „Taleris“ 2013, p. 445. T. Z.-M.

223

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

224

V. 24.

Augusto III 1754 m. ortas Leipcigas, 1754 Sidabras, kalyba; Ø 27,4 mm, svoris 5,29 Įrašas averse – D · G · AVGVSTVS · III · REX · POLONIARUM Įrašas reverse – SAC · ROM · [IMP] · AR[CHIM] · ET ELECT · 1754 / E / 18 / C Inv. Nr. VR N-233 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Saksonijos kunigaikščio ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Frydricho Augusto II (1733–1763), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1733/1736– 1763) Augusto III 1754 m. ortas – Leipcige kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Augusto III biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna, pečius apsigobęs mantija. Aplink ratu iškaltas įrašas – D · G · AVGVSTVS · III · REX · POLONIARUM. Monetos reverso centre iškaltas Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Saksonijos kunigaikštystės herbas. Jį sunku įžiūrėti, nes moneta mechaniškai pažeista. Herbai iš abiejų pusių apsupti palmės šakų. Virš herbų matyti karūna, apačioje – inicialai E / C ir skaičius 18. Aplink iškaltas įrašas ir data – SAC · ROM · [IMP] · AR[CHIM] · ET ELECT · 1754. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis averso ir reverso legendų sunkiai įskaitomos. T. Z.-M.

225

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

226

V. 25.

Augusto III 1755 m. ortas Leipcigas, 1755 Sidabras, kalyba; Ø 27,3 mm, svoris 5,99 g Įrašas averse – D · G · AVGVSTVS · III · REX · POLONIARUM Įrašas reverse – SAC · ROM · IMP · ARCHIM · ET ELECT 1755 / E. / 18 / C. Inv. Nr. VR N-234 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Saksonijos kunigaikščio ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Frydricho Augusto II (1733–1763), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1733/1736–1763) Augusto III 1755 m. ortas – Leipcige kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Augusto III biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna, pečius apsigobęs mantija. Aplink ratu iškaltas įrašas – D · G · AVGVSTVS · III · REX · POLONIARUM. Monetos reverso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Saksonijos kunigaikštystės herbas. Herbai iš abiejų pusių apsupti palmės šakų. Virš herbų matyti karūna, apačioje – inicialai E. / C. ir skaičius 18. Aplink iškaltas įrašas ir data – SAC · ROM · IMP · ARCHIM · ET ELECT 1755. T. Z.-M.

227

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

228

V. 26.

Augusto III 1756 m. šešiagrašis Leipcigas, 1756 Sidabras, kalyba; Ø 20,7 mm, svoris 3,29 g Įrašas averse – D · G · AVGVSTVS III · REX POLONIARUM Įrašas reverse – SAC · ROM · IMP · ARCHIM ET ELECT 1756 / E / VI / C Inv. Nr. VR N-231 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Saksonijos kunigaikščio ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Frydricho Augusto II (1733–1763), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1733/1736– 1763) Augusto III 1756 m. šešiagrašis – Leipcige kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Augusto III biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna, pečius apsigobęs mantija. Aplink ratu iškaltas įrašas – D · G · AVGVSTVS III · REX POLONIARUM. Monetos reverso centre iškaltas Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Saksonijos kunigaikštystės herbas. Jį sunku įžiūrėti, nes moneta mechaniškai pažeista. Herbai iš abiejų pusių apsupti palmės šakų. Virš herbų matyti karūna, o apačioje – nominalą žymintis romėniškas skaičius VI ir inicialai E / C. Aplink iškaltas įrašas ir data – SAC · ROM · IMP · ARCHIM ET ELECT 1756. T. Z.-M.

229

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

230

V. 27.

Augusto III 1763 m. taleris Saksonija, 1763 Sidabras, kalyba; Ø 41,7 mm, svoris 27,94 g Įrašas averse – D. G. FRID AUGUST REX POL DSICMA. & W Įrašas reverse – SAC · ROM: IMP: ARCHIM: ET ELECTOR. 1763 / X. FINE FEINE MARCK / F. W. / .F. Inv. Nr. VR N-289 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Saksonijos kunigaikščio ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Frydricho Augusto II (1733–1763), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1733/1736–1763) Augusto III 1763 m. taleris – Saksonijoje kaldinta sidabrinė moneta. Jos averse – Augusto III biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su ilgais garbanotais plaukais, pečius apsigobęs mantija. Aplink ratu iškaltas įrašas – D. G. FRID AUGUST REX POL DSICMA. & W. Monetos reverso centre (iš kairės į dešinę) – Abiejų Tautų Respublikos ir Saksonijos kunigaikštystės herbai rokailio stiliaus kartuše. Virš herbų matyti karūna. Aplink iškaltas įrašas ir data – SAC · ROM: IMP: ARCHIM: ET ELECTOR. 1763, antroje eilėje – X. FINE FEINE MARCK, apačioje po herbais nurodyti inicialai F. W. / F. ir kalyklos meistro ženklas, vaizduojantis apskritimą su į viršų nukreipta strėle. Bibl.: „Taleris“ 2013, p. 445. T. Z.-M.

231

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

232

V. 28.

Pranciškaus Ksavero Vetino 1765 m. taleris Saksonija, 1765 Sidabras, kalyba; Ø 41,9 mm, svoris 27,84 g Įrašas averse – XAVERIVS D: G: REG: PR: POL: & LITH: DVX SAX: Įrašas reverse – ELECTORATVS SAXONIÆ ADMINISTRATOR · 1765 / X · EINE / MARCK F: / E. D. C. Inv. Nr. VR N-290 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Saksonijos kunigaikštystės administratoriaus Pranciškaus Ksavero Vetino (Franz Xaver Wettin, 1763–1768) 1765 m. taleris – Saksonijoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Pranciškaus Ksavero Vetino biustas. Saksonijos kunigaikštystės administratorius pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su šarvais ir ilgų garbanotų plaukų peruku, surištu kaspinėliu pagal XVIII a. antroje pusėje vyravusią madą. Aplink ratu iškaltas įrašas – XAVERIVS D: G: REG: PR: POL: & LITH: DVX SAX. Monetos reverso centre – Saksonijos kunigaikštystės herbas, virš jo matyti kunigaikščio kepurė. Aplink iškaltas įrašas ir data – ELECTORATVS SAXONIÆ ADMINISTRATOR · 1765. Antroje eilėje taip pat ratu legenda – X · EINE / MARCK F. Monetos reverso apačioje nurodyti inicialai E. D. C. Bibl.: Staszewski 2005, s. 246. T. Z.-M.

233

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

234

V. 29.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1766 m. dvigrašis Lenkija, 1766 Sidabras, kalyba; Ø 23,7 mm, svoris 3,24 g Įrašas averse – STANISLAUS AUG D. G. REX POL · M. D. L. Įrašas reverse – 2 / GR / CLX EX / MARCA / PURA. COL. / 1766 / F. S. Inv. Nr. VR N-263 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1766 m. dvigrašis – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje pavaizduotas mažesnis Stanislovo Augusto Poniatovskio herbas (Veršis). Herbai apsupti lauro lapų, viršuje papuošti karūna. Aplink ratu iškaltas įrašas – STANISLAUS AUG D. G. REX POL · M. D. L. Monetos reverse nurodytas nominalą žymintis arabiškas skaičius 2, įrašas – GR / CLX EX / MARCA / PURA. COL. / 1766 – ir inicialai F. S. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis averso ir reverso įrašų sunkiai įskaitomi. T. Z.-M.

235

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

236

V. 30.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1766 m. taleris Lenkija, 1766 Sidabras, kalyba, auksavimas; Ø 44,0 mm, svoris 27,19 g Įrašas averse – STANISLAUS AUGUSTUS D. G. [R]EX POL. M. D. LITHU · Įrašas reverse – X EX MARCA PURA COLONIEN 1766 / [PRO] FIDE / LEGE / ET / REGE / F / S Inv. Nr. VR N-281 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1766 m. taleris – itin dekoratyvi sidabrinė moneta, kaldinta Lenkijoje. Ji geros būklės. Monetos averse – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su peruku, prabangiais drabužiais ir šarvais, prisisegęs Šv. Stanislovo ordiną. Aplink valdovo portretą ratu iškaltas įrašas – STANISLAUS AUGUSTUS D. G. [R]EX POL. M. D. LITHU. Monetos reverso centre matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Poniatovskių giminės herbas (Veršis). Herbai iš vienos pusės apsupti ąžuolo šakų, o iš kitos – palmės šakų. Virš herbų vaizduojamos karūnos, apačioje – Šv. Stanislovo ordinas. Jo kaspinas apsivijęs ąžuolo ir palmės šakas. Įrašas ant kaspino – [PRO] FIDE / LEGE / ET / REGE. Greta ordino iškalti kalyklos meistro inicialai – F / S. Aplink iškaltas įrašas ir data – X EX MARCA PURA COLONIEN 1766. Bibl.: „Taleris“ 2013, p. 445. T. Z.-M.

237

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

238

V. 31.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1766 m. trigrašis Lenkija, 1766 Varis, kalyba; Ø 26,2 mm, svoris 11,42 g Įrašas averse – [STANISLAUS AUG.] D. G. REX POL. M. D. L. Įrašas reverse – GROSSVS POLON: TRIPLEX · 1766 / G Inv. Nr. VR N-266 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1766 m. trigrašis – Lenkijoje kaldinta varinė moneta. Jos averso centre – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su ilgų garbanotų plaukų peruku, perrištu kaspinėliu pagal XVIII a. antroje pusėje vyravusią madą. Aplink ratu iškaltas įrašas – [STANISLAUS AUG.] D. G. REX POL. M. D. L. Monetos reverse matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Poniatovskių giminės herbas (Veršis). Herbai apsupti lauro lapų, viršuje papuošti karūna, apačioje nurodyta raidė G. Aplink ratu iškaltas įrašas – GROSSVS POLON: TRIPLEX · 1766. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis averso ir reverso įrašų sunkiai įskaitomi. T. Z.-M.

239

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

240

V. 32.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1767 m. grašis Lenkija, 1767 Varis, kalyba; Ø 20,8 mm, svoris 3,56 g Įrašas averse – S P / 17 / 67 Įrašas reverse – I. GROSSVS REG. POL: M: D: L: / G Inv. Nr. VR N-248 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1767 m. grašis – Lenkijoje kaldinta varinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averso centre – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio monograma, virš jos – karūna. Ties monetos viduriu iškalta data 17 / 67. Monetos reverse pavaizduotas Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Poniatovskių giminės herbas (Veršis). Herbai apsupti lauro lapų, viršuje papuošti karūna, apačioje nurodyta raidė G. Aplink ratu iškaltas įrašas – I. GROSSVS REG. POL: M: D: L. T. Z.-M.

241

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

242

V. 33.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1767 m. keturgrašis Lenkija, 1767 Sidabras, kalyba; Ø 26,0 mm, svoris 5,17 g Įrašas averse – STANISLAUS AUG. D. G. REX POL. M. D. L. Įrašas reverse – LXXX · EX · MARCA · PURA · COL · 1767 · / F S / 4 · G R · Inv. Nr. VR N-273 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1767 m. keturgrašis yra Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Jos averso centre – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su ilgų garbanotų plaukų peruku, perrištu kaspinėliu pagal XVIII a. antroje pusėje vyravusią madą. Aplink ratu iškaltas įrašas – STANISLAUS AUG. D. G. REX POL. M. D. L. Monetos reverse matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Poniatovskių giminės herbas (Veršis). Herbai apsupti lauro lapų, viršuje puošti karūna, apačioje iškalta – F S / 4 · G R. Aplink ratu iškaltas įrašas – LXXX · EX · MARCA · PURA · COL · 1767. T. Z.-M.

243

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

244

V. 34.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1768 m. aštuoniagrašis Lenkija, 1768 Sidabras, kalyba; Ø 29,5 mm, svoris 9,25 g Įrašas averse – STANISLAUS AUG. D. G. REX POL. M. D. L. Įrašas reverse – XL. EX. M[ARC]A · / 8 GR / PURA. COL. 1768, apačioje – I. / S. Inv. Nr. VR N-276 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1768 m. aštuoniagrašis yra Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Jos averso centre – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su ilgų garbanotų plaukų peruku, perrištu kaspinėliu pagal XVIII a. antroje pusėje vyravusią madą. Aplink ratu iškaltas įrašas – STANISLAUS AUG. D. G. REX POL. M. D. L. Monetos reverse matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Poniatovskių giminės herbas (Veršis). Herbai apsupti lauro lapų, viršuje puošti karūna, apačioje – Šv. Stanislovo ordinu, jo kaspinas apsivijęs lauro lapų vainiką. Greta ordino iškalti kalyklos meistro Justo Karolio Šrėderio (Justus Karol Schröder, 1740–1772) inicialai – I. / S. Aplink ratu iškaltas įrašas – XL. EX. M[ARC]A · / 8 GR / PURA. COL. 1768. T. Z.-M.

245

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

246

V. 35.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1787 m. trigrašis Lenkija, 1787 Varis, kalyba; Ø 26,9 mm, svoris 11,78 g Įrašas averse – STANISLAUS AUG. D. G. REX POL. M. D. L. Įrašas reverse – GROSSUS POLON: TRIPLEX · 1787 · / E · B · Inv. Nr. VR N-265 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1787 m. trigrašis yra Lenkijoje kaldinta varinė moneta. Jos averso centre – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su ilgų garbanotų plaukų peruku, perrištu kaspinėliu pagal XVIII a. antroje pusėje vyravusią madą. Aplink ratu iškaltas įrašas – STANISLAUS AUG. D. G. REX POL. M. D. L. Monetos reverse matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Poniatovskių giminės herbas (Veršis). Herbai apsupti lauro lapų, viršuje papuošti karūna, apačioje nurodyti kalyklos meistro Efraimo Breno (Ephraim Brenn, 1741–1792) inicialai E · B. Aplink ratu iškaltas įrašas – GROSSUS POLON: TRIPLEX · 1787. T. Z.-M.

247

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

248

V. 36.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1788 m. 1/2 talerio Lenkija, 1788 Sidabras, kalyba; Ø 34,4 mm, svoris 13,68 g Įrašas averse – STANISLAUS AUGUSTUS D. G. REX POL. M · D · LIT · Įrašas reverse – 20 7/8 EX MARCAPUR: / COLONIENS: 1788 / E. / B. Inv. Nr. VR N-280 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1788 m. pusė talerio – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su peruku. Aplink Stanislovo Augusto Poniatovskio portretą ratu iškaltas įrašas – STANISLAUS AUGUSTUS D. G. REX POL. M · D · LIT. Monetos reverso centre matyti Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo širdyje – mažesnis Poniatovskių giminės herbas (Veršis). Herbai iš vienos pusės apsupti ąžuolo šakų, o iš kitos – palmės šakų. Virš herbų matyti karūna, apačioje – Šv. Stanislovo ordinas. Jo kaspinas apsivijęs ąžuolo ir palmės šakas. Monetos reverso apačioje nurodyti kalyklos meistro Efraimo Breno (Ephraim Brenn, 1774–1792) inicialai E. / B. Aplink iškaltas įrašas ir data – 20 7/8 EX MARCAPUR: / COLONIENS: 1788. T. Z.-M.

249

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

250

V. 37.

Stanislovo Augusto Poniatovskio 1794 m. šešiagrašis Lenkija, 1794 Bilonas, kalyba; Ø 18,8 mm, svoris 1,50 g Įrašas averse – STANISLAUS AUGU[STUS] Įrašas reverse – 6 / GROSZY / 1794 Inv. Nr. VR N-241 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatovskio 1794 m. šešiagrašis – Lenkijoje iš bilono kaldinta moneta. Ji geros būklės. Monetos averse pavaizduoti herbai (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Erelis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis, Poniatovskių giminės Veršis. Herbų viršuje – karūna. Aplink ratu iškaltas įrašas – STANISLAUS AUGU[STUS]. Monetos reverse nurodytas nominalą žymintis arabiškas skaičius 6, apačioje matyti įrašas ir data – GROSZY / 1794. T. Z.-M.

251

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

252

253

VI.

skulptūra sCulpturE

MONETOS

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

254

VI. 1.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo biustas Autorius Konstantinas Bogdanas (1926–2011) Nuliejo Rimantas Keturka ir Feliks Volčak, Lietuva, 2017 Bronza, liejimas; 90 x 70 x 43 cm Inv. Nr. VR-1078 2017 m. padovanojo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga

Tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1392/1401–1430) Vytauto Didžiojo biustas. Vytautas Didysis – iškili istorinė asmenybė. Jo įtaka ilgą laiką buvo juntama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime, ji svarbi ir šiais laikais. Įvairiai vertinami Vytauto Didžiojo kovos dėl valdžios metodai, sutartys su Vokiečių ordinu, kiti jo veiklos aspektai. Būsimasis valdovas gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus. 1386 m. priėmė krikštą ir gavo Aleksandro vardą, 1413 m. apkrikštijo Žemaitiją. Nuo 1392 m. – Lenkijos karaliaus Jogailos vietininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ėmė tituluotis didžiuoju kunigaikščiu, vykdė įvairias valstybės valdymo reformas. 1410 m. Vytauto Didžiojo ir Jogailos vadovaujamos kariuomenės pasiekė reikšmingą pergalę Žalgirio mūšyje – kautynėse palaužta Vokiečių ordino galybė. 1429 m. Lucke sušauktas Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, jame iškelta mintis Vytautą vainikuoti Lietuvos karaliumi. Karūnavimas neįvyko, tačiau Vytauto įtaką ir statusą pripažino to meto Europos valdovai. Vytautas įsteigė didelę didžiojo kunigaikščio raštinę, 1409 m. fundavo pirmą žinomą parapinę mokyklą Trakuose, jo valdymo metais buvo sparčiai perimamos Europos kultūros vertybės. Vytautas Didysis – vienas žymiausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. XX a. susiformavo savotiškas šio valdovo kultas, paskatinęs rimtai ieškoti ikonografinių šaltinių. Šioje skulptūroje Vytautas Didysis įamžintas rūstaus veido, pusamžis, su kunigaikštiška kepure, pasidabinęs šarvais, kuriuos dengia priekyje susegta mantija. Tvirtumo įspūdį sukuria kunigaikščio dešinėje rankoje spaudžiamas kalavijas. Deja, kol kas žinoma gana nedaug Vytauto Didžiojo atvaizdų. Ko gero, seniausias atvaizdas, siejamas su Vytautu, yra šio valdovo majestotiniame antspaude, naudotame 1407–1430 metais. Dauguma kitų žinomų Vytauto portretų sukurta jau po jo mirties. Vienas seniausių, vaizduojančių garbiuosius imperijos kunigaikščius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laidotuvėse, yra 1443 m. parengtoje rankraštinėje Eberhardo Vindekės (Eberhard Windecke) knygoje Geschichte Kaiser Sigismunds. Jos rankraštis saugomas Austrijos nacionalinėje bibliotekoje. Soste sėdintis Vytautas Didysis vaizduojamas Paryžiaus arsenalo bibliotekos herbyne (šis 1555 m. rankraštis saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje). XVII–XIX a. sukurta daugiau grafikos kūrinių, vaizduojančių Vytautą Didįjį, o nuo XVIII a. nutapyta nemažai šio valdovo portretų, nors manoma, kad jau XVI a. pirmoje pusėje buvo nutapytas Vytauto atvaizdas. Valdovų rūmuose taip pat saugoma XVI a. akvarelė, vaizduojanti Vytautą su žmona Ona. Vytauto Didžiojo biusto autorius yra Konstantinas Bogdanas. Skulptoriaus talentas pradėjo ryškėti Konstantinui besimokant Biržų gimnazijoje. Pedagogo išsilavinimą jis įgijo 1945 m. Panevėžio mokytojų seminarijoje, tais pačiais metais įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą studijuoti skulptūros. Pokario metais ėmėsi kurti kūrinius tuo metu pavojingomis tautinėmis ir religinėmis temomis. Studijų metais daug dėmesio skyrė tapybai, ypač portreto žanrui. Tapybiškumas persikėlė ir į Konstantino skulptūrą. Reikšmingiausią dailininko skulptūrinės dailės palikimą sudaro paminklinė skulptūra, portretai ir istorinių asmenybių atvaizdai. Bibl.: Bogdanas 1986, p. 3–5; Eksponatai 2016, p. 52, poz. II. 10; Jankauskas 2012, p. 387–410; Jučas 2013, p. 62; Račkauskaitė-Petraitienė 2010, p. 14–42. R. L.

255

SKULPTÅªRA

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

256

257

VII.

DEPONUOTI KŪRINIAI

d E p o n u ot i k ū r i n i a i l oa n E d wo r k s

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

258

VII. 1.

Stalinis laikrodis Jokūbas Gierkė (Jacob Gerke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz, XVI a. pab. – 1666), Vilnius, XVII a. Vario lydinys, plienas, stiklas, liejimas, raižymas; 8,2 x 11,5 x 11,5 cm Įrašas – J G Wilnæ 2017 m. paskolino Rolandas Valiūnas (Ellex Valiūnas ir partneriai)

Jokūbas Gierkė (Jacob Gerke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz, XVI a. pab. – 1666) – vienas žymiausių Vilniaus laikrodininkų, šiame mieste dirbęs 1616–1666 metais. Manoma, kad J. Gierkė buvo vokietis ir į Vilnių atvyko per Krokuvą. Jis buvo vedęs burmistro Jono Koženevskio giminaitę Kotryną. Laikrodininkas su ja susilaukė trijų sūnų ir trijų dukterų. Sūnūs – Mykolas Leonas (valdovo sekretorius), Simonas (manoma, kad išvyko į Krokuvą), Andrius Benediktas (Vilniaus vaitas). Dukterys – Zofija (ištekėjo už pirklio Kristupo Bitnerio), Elžbieta (ištekėjo už Vilkmergės pakamario Kristupo Kaminskio), trečiosios dukters vardas nežinomas (ištekėjo už Mikalojaus Burkrabovičiaus). Beveik visą laiką nuo 1616 m. J. Gierkė praleido Vilniuje, ten turėjo tris namus (Dominikonų g. 7, Didžiojoje g. priešais Šv. Dvasios cerkvę ir Vokiečių g.). Maskvos kariuomenei užėmus Vilnių, 1655–1657 m. J. Gierkė praleido Karaliaučiuje. Išliko gana nedaug J. Gierkės laikrodžių, tačiau atrodo, kad jo dirbtuvė buvo gana produktyvi. Ankstyviausias jo gamintas laikrodis pažymėtas 1616 m., paskutinis – 1664 m. data. Gaminius signuodavo savo vardu ir pavarde arba inicialais, dažniausiai pridėdamas ir sukūrimo vietą nusakantį žodį „Vilnensis“ arba „Wilnæ“. J. Gierkė gamino kelių tipų laikrodžius – pakabinamus, stalinius ir astronominius. Dabar žinoma 11 identifikuotų J. Gierkės laikrodžių: vienas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vienas – Vavelio karališkojoje pilyje, du – Varšuvos karališkojoje pilyje, du – Varšuvos nacionaliniame muziejuje, trys – Krokuvos nacionaliniame muziejuje, vienas – Liublino apskrities muziejuje, vienas priklauso teisininkui ir kolekcininkui Rolandui Valiūnui ir yra eksponuojamas šioje parodoje. Bibl.: Klimka, Ragauskas 2001, p. 23–34; Link-Lenczowska 2013, s. 73–74. D. A.

259

DEPONUOTI KÅªRINIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

260

VII. 2.

Šventoji Šeima su Jonu Krikštytoju Nežinomas dailininkas, Vidurio Europa, XVII a. Drobė, aliejus; 73 x 113 cm 2017 m. paskolino dr. Vygintas Bubnys

Pagal Šventosios Šeimos ikonografinį tipą vaizduojami Švč. Mergelė Marija, Kūdikėlis ir Juozapas. Šventoji Šeima Europos dailėje pradėta vaizduoti XV a., sustiprėjus šv. Juozapo kultui. Neretai su Šventąja Šeima vaizduojami ir Jonas Krikštytojas, šv. Ona, šv. Elzbieta. Paprastai Jonas Krikštytojas, kaip ir Kūdikėlis, būna nuogas arba prisidengęs tik su kupranugario kailiu, rankoje laiko kryžiaus pavidalo nimbą, dažniausiai klūpo priešais Kūdikėlį, sėdintį ant Švč. Mergelės Marijos kelių. Neretai, kaip ir šiame paveiksle, greta Jono Krikštytojo vaizduojamas avinėlis. Šventosios Šeimos su Jonu Krikštytoju vaizdavimo tradiciją suformavo Pseudobonaventūras (Pseudo-Bonaventura), parašęs evangelijose neminimą pasakojimą apie iš Egipto grįžtančios Šventosios Šeimos viešnagę pas Marijos pusseserę Elzbietą – tuomet jos mažametis sūnus Jonas Krikštytojas parodė didelę pagarbą Kūdikėliui. Bibl.: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas 1997, p. 295. R. L.

261

DEPONUOTI KÅªRINIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

262

VII. 3.

Ecce homo Nežinomas dailininkas, Rytų Europa, XVII a. Drobė, aliejus; 74 x 98 cm 2017 m. paskolino dr. Vygintas Bubnys

Paveiksle matoma Ecce homo (išvertus iš lotynų k. – „Štai žmogus!“) kompozicija – Jėzaus Kristaus vaizdavimo ikonografinis tipas, kai nuplaktas ir paniekintas Jėzus buvo parodytas miniai. Norėdamas sukelti užuojautą kenčiančiam Jėzui Kristui ir padėti išvengti bausmės ant kryžiaus Poncijus Pilotas, Romos prokuratorius Judėjoje, pasakęs: „Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu jame jokios kaltės.“ Taigi Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: „Štai žmogus!“ Aukštieji kunigai ir jų tarnai, pamatę jį, ėmė šaukti: „Ant kryžiaus jį, ant kryžiaus!“ (Jn 19, 4–6). Kristaus ikonografinis tipas susiformavo VII a., o ypač išpopuliarėjo XV–XVI a. visoje Europoje. Šiam tipui priskiriamuose kūriniuose Kristus vaizduojamas su jį nuplakusių kareivių įteiktomis karališkosiomis insignijomis: erškėčių vainiku (karūna), raudonu ar purpuriniu apsiaustu ir nendre (skeptru). Paprastai priekyje sukryžiuotų Jėzaus rankų riešai surišti virve ar grandine, ant kūno matyti plakimo pėdsakų. Bibl.: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas 1997, p. 68. R. L.

263

DEPONUOTI KÅªRINIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

264

VII. 4.

Pieta Nežinomas dailininkas, Vokietija arba Belgija, XVI a. Ąžuolo mediena, drožyba; 157 x 80 x 50 cm 2017 m. paskolino Ramutis Petniūnas

Skulptūra vaizduoja Pietos (it. Pietà – „Gailestingumas“) kompoziciją – Švč. Mergelę Mariją su ant jos kelių gulinčiu nukankintu Jėzumi. Nė vienoje evangelijoje nėra minima Pieta ar jos išplėstinis variantas – Apraudojimo scena. Manoma, kad Pietos vaizdavimo tradicija susiformavo Bizantijoje, o apie ankstyviausias Pietos skulptūras Europoje žinios siekia XIII amžių. Ankstyviausia išlikusi Pietos skulptūra yra Vokietijoje, datuojama XIV a. pirma puse. Vienas dažniausiai aptinkamų Pietos tipų, kai vaizduojamas visas Kristaus kūnas ant sėdinčios Švč. Mergelės Marijos kelių. Tačiau yra žinomi dar keli variantai: Pieta corpusculum (Jėzus vaizduojamas kaip kūdikis) ir Angeliškoji Pieta (Kristus ir Mergelė Marija, apsupti angelų). Nuo XV a. Pietos motyvas stipriai paplito vokiškuose kraštuose ir Prancūzijoje. Bibl.: Forsyth 1995, p. 17–45; Krikščioniškosios ikonografijos žodynas 1997, p. 260. R. L., D. A.

265

DEPONUOTI KÅªRINIAI

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

266

267

BIBLIOGRAFIJA

2016–2017 m. kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai Museum exhibits from the Culture, art and history Collection added in 2016–2017

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

268

1. Gobelenas Rūmų gyvenimas, Briuselis arba Turnė (?), apie 1520 Tapestry, Court life, Brussels or Tournai, ca 1520 Vilna, šilkas 286 x 188 cm GEK-1140, inv. Nr. VR-1010 2016 m. įsigytas iš „S. Franses Ltd“ (Jungtinė Karalystė)

2. Plokštė, vaizduojanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą, Aleksandras Bjankis (Alessandro Bianchi), Florencija, 2015 Plaque with the coat of arms of the Grand Duchy of Lithuania, by Alessandro Bianchi, Florence, 2015 Skaljola 52,2 x 45,2 cm GEK-1141, inv. Nr. VR-1011 2016 m. padovanojo Aleksandras Bjankis (Alessandro Bianchi)

3. Moneta, skirta fizikai (iš serijos „Lietuvos mokslas“), dailininkai Joana Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2016 Coin dedicated to Physics (from the series “Lithuanian Science”), designed by Joana Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2016 Auksas Ø 13,92 mm, masė 1,244 g GEK-1142, inv. Nr. VR-1012 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

4. Moneta, skirta fizikai (iš serijos „Lietuvos mokslas“), dailininkai Joana Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2016 Coin dedicated to Physics (from the series “Lithuanian Science”), designed by Joana Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2016 Auksas Ø 13,92 mm, masė 1,244 g GEK-1143, inv. Nr. VR-1013 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

5. Moneta, skirta baltų kultūrai, dailininkai Jolanta Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2016 Coin dedicated to Baltic Culture, designed by Jolanta Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Luc Luycx, Lithuania, 2016 Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris; nikelis; nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1148, inv. Nr. VR-1014 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

6. Moneta, skirta baltų kultūrai, dailininkai Jolanta Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2016 Coin dedicated to Baltic Culture, designed by Jolanta Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Luc Luycx, Lithuania, 2016 Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris; nikelis; nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1149, inv. Nr. VR-1015 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

269

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

7. Moneta, skirta baltų kultūrai, dailininkai Jolanta Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2016 Coin dedicated to Baltic Culture, designed by Jolanta Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Luc Luycx, Lithuania, 2016 Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris; nikelis; nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1150, inv. Nr. VR-1016 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

8. Moneta, skirta baltų kultūrai, dailininkai Jolanta Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Liukas Liauksas (Luc Luycx), Lietuva, 2016 Coin dedicated to Baltic Culture, designed by Jolanta Mikulskytė, Giedrius Paulauskis, Luc Luycx, Lithuania, 2016 Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris; nikelis; nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1151, inv. Nr. VR-1017 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

9. Moneta, skirta XXXI olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire, dailininkai Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2016 Coin dedicated to the XXXI Olympic Games in Rio de Janeiro, designed by Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2016 Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1152, inv. Nr. VR-1018 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

10. Moneta, skirta XXXI olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire, dailininkai Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2016 Coin dedicated to the XXXI Olympic Games in Rio de Janeiro, designed by Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2016 Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1153, inv. Nr. VR-1019 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

11. Moneta, skirta Nepriklausomybės įtvirtinimo 25-mečiui, dailininkė Rūta Ničajienė, Lietuva, 2016 Coin dedicated to mark the 25th anniversary of the consolidation of Independence, designed by Rūta Ničajienė, Lithuania, 2016 Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 GEK-1154, inv. Nr. VR-1020 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

12. Moneta, skirta Nepriklausomybės įtvirtinimo 25-mečiui, dailininkė Rūta Ničajienė, Lietuva, 2016 Coin dedicated to mark the 25th anniversary of the consolidation of Independence, designed by Rūta Ničajienė, Lithuania, 2016 Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1155, inv. Nr. VR-1021 2016 m. padovanojo Lietuvos bankas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

13. Knyga Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego, naprzod, za naiaśnieyszego hospodara krola iego mości Zygmunta III. W Krakowie w roku 1588, a drugi raz w Wilnie, w roku 1619, z pokazaniem zgody y rożnice Statutow Koronnych y W. X. L., trzeci raz, za naiaśnieyszego k.i.m. Władysława IV, w Warszawie, w roku 1648, z przydaniem Constitucyi od roku 1550 do 1647, teraz zaś, czwarty raz, za krola [...] Iana Trzeciego przyłożeniem pod artykuly, Constitucyi Seymowych od Seymu r. 1550. aż do Seymu roku 1690. Oboygu narodom służących [...] drukowany, Vilnius, 1693 Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego, naprzod, za naiaśnieyszego hospodara krola iego mości Zygmunta III. W Krakowie w roku 1588, a drugi raz w Wilnie, w roku 1619, z pokazaniem zgody y rożnice Statutow Koronnych y W. X. L., trzeci raz, za naiaśnieyszego k.i.m. Władysława IV, w Warszawie, w roku 1648, z przydaniem Constitucyi od roku 1550 do 1647, teraz zaś, czwarty raz, za krola [...] Iana Trzeciego przyłożeniem pod artykuly, Constitucyi Seymowych od Seymu r. 1550. aż do Seymu roku 1690. Oboygu narodom służących [...] drukowany, Vilnius, 1693 Popierius, oda, spauda 33,3 x 21,5 x 6,3 cm GEK-1156, inv. Nr. VR-1022 2016 m. padovanojo Aloyzas Petrikas (JAV)

270

14. Knyga Promptuarium Legum et Constitutionum Regni Magni Ducatus Lithuaniae..., Poznanė, 1697 Promptuarium Legum et Constitutionum Regni Magni Ducatus Lithuaniae..., Poznan, 1697 Popierius, oda, spauda 30,8 x 20,5 x 4,5 cm GEK-1157, inv. Nr. VR-1023 2016 m. padovanojo Aloyzas Petrikas (JAV)

15. Augusto Stipriojo portretas, Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675– 1750) dirbtuvės, Dresdenas (?), XVIII a. I p. Portrait of Augustus the Strong, studio of Louis de Silvestre (1675– 1750), Dresden (?), first half of the 18th c. Drobė, aliejus 84 x 64 cm GEK-1158, inv. Nr. VR-1024 2016 m. padėjo įsigyti kolekcininkas Vilius Kavaliauskas

16. Vladislovo Vazos portretas, nežinomas dailininkas pagal Fransą Leiksą (Frans Luycx, 1604–1668), apie 1800 Portrait of Ladislaus Vasa, by an unknown author after Frans Luycx (1604–1668), ca 1800 Medis, aliejus 84 x 62 cm GEK-1159, inv. Nr. VR-1025 2016 m. įsigytas iš UAB Vilniaus antikvaro centras

17. Šilingas, Vokiečių ordinas, XIV a. pab. – XV a. pr. Teutonic Order’s shilling coin, Teutonic order, late 14th – early 15th c. Sidabras, kalyba Ø 21,1 mm, masė 1,78 g GEK-1173, inv. Nr. VR N-1 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

271

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

18. Vaclovo II Prahos grašis, Čekija, 1300–1305 Prague groschen coin of Wenceslaus II, Bohemia, 1300–1305 Sidabras, kalyba Ø 27,2 mm, masė 3,67 g GEK-1174, inv. Nr. VR N-2 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

19. Jogailos ternaras, Lenkija, 1386–1434 Jogaila’s ternarius coin, Poland, 1386–1434 Sidabras, kalyba Ø 16,1 mm, masė 0,44 g GEK-1175, inv. Nr. VR N-3 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

20. Jogailos ternaras, Lenkija (?), 1386–1434 Jogaila’s ternarius coin, Poland (?), 1386–1434 Sidabras, kalyba Ø 16,6 mm, masė 0,64 g GEK-1176, inv. Nr. VR N-4 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

21. Kazimiero Jogailaičio pinigėlis, Lenkija (?), 1447–1492 Casimir Jagiellon’s penny, Poland (?), 1447–1492 Sidabras, kalyba Ø 12,3 mm, masė 0,28 g GEK-1177, inv. Nr. VR N-5 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

22. Kazimiero Jogailaičio šilingas, Lenkija (?), 1447–1492 Casimir Jagiellon’s shilling coin, Poland (?), 1447–1492 Sidabras, kalyba Ø 20,0 mm, masė 1,02 g GEK-1178, inv. Nr. VR N-6 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

23. Kazimiero Jogailaičio denaras, Lenkija (?), 1447–1492 Casimir Jagiellon’s denarius coin, Poland (?), 1447–1492 Sidabras, kalyba Ø 11,9 mm, masė 0,44 g GEK-1179, inv. Nr. VR N-7 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

272

24. Kazimiero Jogailaičio pusgrašis, Lenkija (?), 1447–1492 Casimir Jagiellon’s ½ groschen coin, Poland (?), 1447–1492 Sidabras, kalyba Ø 19,4 mm, masė 0,70 g GEK-1180, inv. Nr. VR N-8 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

25. Kazimiero Jogailaičio pusgrašis, Lenkija (?), 1447–1492 Casimir Jagiellon’s ½ groschen coin, Poland (?), 1447–1492 Sidabras, kalyba Ø 19,2 mm, masė 0,95 g GEK-1181, inv. Nr. VR N-9 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

26. Aleksandro Jogailaičio pusgrašis, Lietuva, 1501–1506 Alexander Jagiellon’s ½ groschen coin, Lithuania, 1501–1506 Sidabras, kalyba Ø 20,7 mm, masė 1,03 g GEK-1182, inv. Nr. VR N-10 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

27. Aleksandro Jogailaičio pusgrašis, Lietuva, 1501–1506 Alexander Jagiellon’s ½ groschen coin, Lithuania, 1501–1506 Sidabras, kalyba Ø 21,2 mm, masė 1,48 g GEK-1183, inv. Nr. VR N-11 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

28. Aleksandro Jogailaičio pusgrašis, Lietuva, 1501–1506 Alexander Jagiellon’s ½ groschen coin, Lithuania, 1501–1506 Sidabras, kalyba Ø 20,8 mm, masė 1,23 g GEK-1184, inv. Nr. VR N-12 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

29. Aleksandro Jogailaičio pusgrašis, Lietuva, 1501–1506 Alexander Jagiellon’s ½ groschen coin, Lithuania, 1501–1506 Sidabras, kalyba Ø 20,3 mm, masė 1,32 g GEK-1185, inv. Nr. VR N-13 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

273

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

30. Aleksandro Jogailaičio denaras, Lietuva, 1501–1506 Alexander Jagiellon’s denarius coin, Lithuania, 1501–1506 Sidabras, kalyba Ø 13,55 mm, masė 0,32 g GEK-1186, inv. Nr. VR N-14 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

31. Aleksandro Jogailaičio pusgrašis, Lietuva, 1501–1506 Alexander Jagiellon’s ½ groschen coin, Lithuania, 1501–1506 Sidabras, kalyba Ø 20,8 mm, masė 1,17 g GEK-1187, inv. Nr. VR N-15 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

32. Žygimanto Senojo pusgrašis, Lenkija, 1508–1548 Sigismund the Old’s ½ groschen coin, Poland, 1508–1548 Sidabras, kalyba Ø 18,3 mm, masė 0,82 g GEK-1188, inv. Nr. VR N-16 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

33. Žygimanto Senojo pusgrašis, Lietuva, 1508–1548 Sigismund the Old’s ½ groschen coin, Lithuania, 1508–1548 Sidabras, kalyba Ø 20,3 mm, masė 1,23 g GEK-1189, inv. Nr. VR N-17 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

34. Žygimanto Senojo pusgrašis, Lietuva, 1511 Sigismund the Old’s ½ groschen coin, Lithuania, 1511 Sidabras, kalyba Ø 19,4 mm, masė 0,96 g GEK-1190, inv. Nr. VR N-18 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

35. Žygimanto Senojo pusgrašis, Lietuva, 1514 Sigismund the Old’s ½ groschen coin, Lithuania, 1514 Sidabras, kalyba Ø 19,6 mm, masė 1,16 g GEK-1191, inv. Nr. VR N-19 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

274

36. Žygimanto Senojo pusgrašis, Lietuva, 1548 Sigismund the Old’s ½ groschen coin, Lithuania, 1548 Sidabras, kalyba Ø 19,5 mm, masė 0,77 g GEK-1192, inv. Nr. VR N-20 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

37. Žygimanto Senojo pusgrašis, Lietuva, 1520 Sigismund the Old’s ½ groschen coin, Lithuania, 1520 Sidabras, kalyba Ø 19,9 mm, masė 1,04 g GEK-1193, inv. Nr. VR N-21 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

38. Žygimanto Senojo pusgrašis, Lietuva, 1517 Sigismund the Old’s ½ groschen coin, Lithuania, 1517 Sidabras, kalyba Ø 20,3 mm, masė 1,20 g GEK-1194, inv. Nr. VR N-22 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

39. Žygimanto Senojo grašis, Lietuva, 1546 Sigismund the Old’s groschen coin, Lithuania, 1546 Sidabras, kalyba Ø 24,3 mm, masė 2,12 g GEK-1195, inv. Nr. VR N-23 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

40. Žygimanto Senojo šilingas, Dancigas, 1540 Sigismund the Old’s shilling coin, Danzig, 1540 Sidabras, kalyba Ø 19,9 mm, masė 1,16 g GEK-1196, inv. Nr. VR N-24 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

41. Žygimanto Senojo šilingas, Dancigas, 1546 Sigismund the Old’s shilling coin, Danzig, 1546 Sidabras, kalyba Ø 20,1 mm, masė 1,26 g GEK-1197, inv. Nr. VR N-25 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

275

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

42. Žygimanto Augusto dvidenaris, Vilnius, Lietuva, 1569 Sigismund Augustus’ 2 denarius coin, Vilnius, Lithuania, 1569 Bilonas, kalyba Ø 14,1 mm, masė 0,53 g GEK-1198, inv. Nr. VR N-26 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

43. Žygimanto Augusto pusgrašis, Lietuva, 1548 Sigismund Augustus’ ½ groschen coin, Lithuania, 1548 Sidabras, kalyba Ø 19,9 mm, masė 1,17 g GEK-1199, inv. Nr. VR N-27 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

44. Žygimanto Augusto pusgrašis, Lietuva, 1556 Sigismund Augustus’ ½ groschen coin, Lithuania, 1556 Sidabras, kalyba Ø 19,3 mm, masė 0,92 g GEK-1200, inv. Nr. VR N-28 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

45. Žygimanto Augusto pusgrašis, Lietuva, 1558 Sigismund Augustus’ ½ groschen coin, Lithuania, 1558 Sidabras, kalyba Ø 19,7 mm, masė 1,11 g GEK-1201, inv. Nr. VR N-29 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

46. Žygimanto Augusto pusgrašis, Lietuva, 1558 Sigismund Augustus’ ½ groschen coin, Lithuania, 1558 Sidabras, kalyba Ø 19,4 mm, masė 1,01 g GEK-1202, inv. Nr. VR N-30 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

47. Žygimanto Augusto pusgrašis, Lietuva, 1559 Sigismund Augustus’ ½ groschen coin, Lithuania, 1559 Sidabras, kalyba Ø 19,2 mm, masė 0,92 g GEK-1203, inv. Nr. VR N-31 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

276

48. Žygimanto Augusto pusgrašis, Lietuva, 1559 Sigismund Augustus’ ½ groschen coin, Lithuania, 1559 Sidabras, kalyba Ø 19,9 mm, masė 1,23 g GEK-1204, inv. Nr. VR N-32 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

49. Žygimanto Augusto pusgrašis, Lietuva, 1547 Sigismund Augustus’ ½ groschen coin, Lithuania, 1547 Sidabras, kalyba Ø 19,7 mm, masė 1,13 g GEK-1205, inv. Nr. VR N-33 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

50. Žygimanto Augusto trigrašis, Lietuva, 1563 Sigismund Augustus’ 3 groschen coin, Lithuania, 1563 Sidabras, kalyba Ø 21,3 mm, masė 2,81 g GEK-1206, inv. Nr. VR N-34 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

51. Žygimanto Augusto trigrašis, Lietuva, 1562 Sigismund Augustus’ 3 groschen coin, Lithuania, 1562 Sidabras, kalyba Ø 21,6 mm, masė 2,88 g GEK-1207, inv. Nr. VR N-35 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

52. Žygimanto Augusto keturgrašis, Lietuva, 1568 Sigismund Augustus’ 4 groschen coin, Lithuania, 1568 Sidabras, kalyba Ø 24,4 mm, masė 3,97 g GEK-1208, inv. Nr. VR N-36 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

53. Žygimanto Augusto keturgrašis, Lietuva, 1569 Sigismund Augustus’ 4 groschen coin, Lithuania, 1569 Sidabras, kalyba Ø 24,1 mm, masė 4,07 g GEK-1209, inv. Nr. VR N-37 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

277

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

54. Žygimanto Augusto keturgrašis, Lietuva, 1568 Sigismund Augustus’ 4 groschen coin, Lithuania, 1568 Sidabras, kalyba Ø 23,4 mm, masė 3,80 g GEK-1210, inv. Nr. VR N-38 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

55. Stepono Batoro šilingas, Lietuva, 1583 Stephen Bathory’s shilling coin, Lithuania, 1583 Bilonas, kalyba Ø 18,4 mm, masė 0,96 g GEK-1211, inv. Nr. VR N-39 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

56. Stepono Batoro šilingas, Lietuva, 1583 Stephen Bathory’s shilling coin, Lithuania, 1583 Bilonas, kalyba Ø 18,1 mm, masė 0,94 g GEK-1212, inv. Nr. VR N-40 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

57. Stepono Batoro trigrašis, Lietuva, 1582 Stephen Bathory’s 3 groschen coin, Lithuania, 1582 Sidabras, kalyba Ø 21,0 mm, masė 2,29 g GEK-1213, inv. Nr. VR N-41 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

58. Stepono Batoro trigrašis, Lietuva, 1585 Stephen Bathory’s 3 groschen coin, Lithuania, 1585 Sidabras, kalyba Ø 22,0 mm, masė 2,36 g GEK-1214, inv. Nr. VR N-42 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

59. Stepono Batoro trigrašis, Lietuva, 1586 Stephen Bathory’s 3 groschen coin, Lithuania, 1586 Sidabras, kalyba Ø 20,8 mm, masė 2,35 g GEK-1215, inv. Nr. VR N-43 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

278

60. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1621 Bilonas, kalyba Ø 29,9 mm, masė 6,08 g GEK-1216, inv. Nr. VR N-44 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

61. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1621 Bilonas, kalyba Ø 29,9 mm, masė 7,20 g GEK-1217, inv. Nr. VR N-45 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

62. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1623 Bilonas, kalyba Ø 29,5 mm, masė 7,20 g GEK-1218, inv. Nr. VR N-46 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

63. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1624 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1624 Bilonas, kalyba Ø 29,2 mm, masė 6,68 g GEK-1219, inv. Nr. VR N-47 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

64. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1621 Bilonas, kalyba Ø 30,0 mm, masė 6,88 g GEK-1220, inv. Nr. VR N-48 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

65. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1623 Bilonas, kalyba Ø 29,5 mm, masė 6,90 g GEK-1221, inv. Nr. VR N-49 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

279

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

66. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1623 Bilonas, kalyba Ø 29,6 mm, masė 6,66 g GEK-1222, inv. Nr. VR N-50 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

67. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1616 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1616 Bilonas, kalyba Ø 20,5 mm, masė 1,35 g GEK-1223, inv. Nr. VR N-51 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

68. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1617 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1617 Bilonas, kalyba Ø 20,0 mm, masė 1,48 g GEK-1224, inv. Nr. VR N-52 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

69. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1617 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1617 Bilonas, kalyba Ø 20,4 mm, masė 1,49 g GEK-1225, inv. Nr. VR N-53 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

70. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1619 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1619 Bilonas, kalyba Ø 20,1 mm, masė 1,27 g GEK-1226, inv. Nr. VR N-54 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

71. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1619 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1619 Bilonas, kalyba Ø 20,2 mm, masė 1,14 g GEK-1227, inv. Nr. VR N-55 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

280

72. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1620 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1620 Bilonas, kalyba Ø 19,3 mm, masė 1,16 g GEK-1228, inv. Nr. VR N-56 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

73. Žygimanto Vazos pusantrokas, Ryga, 1620 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Riga, 1620 Bilonas, kalyba Ø 19,3 mm, masė 1,20 g GEK-1229, inv. Nr. VR N-57 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

74. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1621 Bilonas, kalyba Ø 19,2 mm, masė 1,15 g GEK-1230, inv. Nr. VR N-58 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

75. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1622 Bilonas, kalyba Ø 19,5 mm, masė 1,04 g GEK-1231, inv. Nr. VR N-59 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

76. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1622 Bilonas, kalyba Ø 19,5 mm, masė 1,09 g GEK-1232, inv. Nr. VR N-60 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

77. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1622 Bilonas, kalyba Ø 19,4 mm, masė 1,00 g GEK-1233, inv. Nr. VR N-61 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

281

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

78. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1622 Bilonas, kalyba Ø 19,4 mm, masė 1,01 g GEK-1234, inv. Nr. VR N-62 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

79. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1624 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1624 Bilonas, kalyba Ø 19,4 mm, masė 1,13 g GEK-1235, inv. Nr. VR N-63 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

80. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1623 Bilonas, kalyba Ø 19,5 mm, masė 1,21 g GEK-1236, inv. Nr. VR N-64 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

81. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1623 Bilonas, kalyba Ø 19,3 mm, masė 1,19 g GEK-1237, inv. Nr. VR N-65 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

82. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1623 Bilonas, kalyba Ø 19,2 mm, masė 1,02 g GEK-1238, inv. Nr. VR N-66 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

83. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1623 Bilonas, kalyba Ø 19,5 mm, masė 1,12 g GEK-1239, inv. Nr. VR N-67 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

282

84. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1623 Bilonas, kalyba Ø 19,4 mm, masė 1,19 g GEK-1240, inv. Nr. VR N-68 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

85. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1626 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1626 Bilonas, kalyba Ø 19,2 mm, masė 1,13 g GEK-1241, inv. Nr. VR N-69 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

86. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1624 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1624 Bilonas, kalyba Ø 19,1 mm, masė 0,97 g GEK-1242, inv. Nr. VR N-70 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

87. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1624 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1624 Bilonas, kalyba Ø 19,2 mm, masė 1,09 g GEK-1243, inv. Nr. VR N-71 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

88. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1624 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1624 Bilonas, kalyba Ø 19,4 mm, masė 1,05 g GEK-1244, inv. Nr. VR N-72 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

89. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1625 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1625 Bilonas, kalyba Ø 19,4 mm, masė 1,09 g GEK-1245, inv. Nr. VR N-73 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

283

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

90. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1625 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1625 Bilonas, kalyba Ø 19,8 mm, masė 1,12 g GEK-1246, inv. Nr. VR N-74 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

91. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1625 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1625 Bilonas, kalyba Ø 19,6 mm, masė 1,28 g GEK-1247, inv. Nr. VR N-75 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

92. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1625 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1625 Bilonas, kalyba Ø 19,2 mm, masė 1,09 g GEK-1248, inv. Nr. VR N-76 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

93. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1625 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1625 Bilonas, kalyba Ø 19,3 mm, masė 1,08 g GEK-1249, inv. Nr. VR N-77 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

94. Žygimanto Vazos pusantrokas, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s 1 ½ coin, Poland, 1621 Bilonas, kalyba Ø 19,3 mm, masė 1,18 g GEK-1250, inv. Nr. VR N-78 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

95. Denaras, Vengrija, XIV a. pab. (?) Denarius coin, Hungary, late 14th c. (?) Sidabras, kalyba Ø 15,4 mm, masė 0,49 g GEK-1251, inv. Nr. VR N-79 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

284

96. Šilingas, Ryga, 1575 Shilling coin, Riga, 1575 Sidabras, kalyba Ø 18,3 mm, masė 1,01 g GEK-1252, inv. Nr. VR N-80 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

97. Žygimanto Vazos šilingas, Lietuva, 1616 Sigismund Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1616 Bilonas, kalyba Ø 17,6 mm, masė 0,83 g GEK-1253, inv. Nr. VR N-81 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

98. Žygimanto Vazos šilingas, Lietuva, 1623 Sigismund Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1623 Bilonas, kalyba Ø 15,9 mm, masė 0,55 g GEK-1254, inv. Nr. VR N-82 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

99. Žygimanto Vazos šilingas, Lenkija (?), 1623 Sigismund Vasa’s shilling coin, Poland (?), 1623 Bilonas, kalyba Ø 15,5 mm, masė 0,54 g GEK-1255, inv. Nr. VR N-83 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

100. Žygimanto Vazos šilingas, Lenkija (?), 1624 Sigismund Vasa’s shilling coin, Poland (?), 1624 Bilonas, kalyba Ø 16,2 mm, masė 0,56 g GEK-1256, inv. Nr. VR N-84 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

101. Žygimanto Vazos šilingas, Lenkija, 1592 Sigismund Vasa’s shilling coin, Poland, 1592 Bilonas, kalyba Ø 19,1 mm, masė 1,03 g GEK-1257, inv. Nr. VR N-85 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

285

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

102. Žygimanto Vazos šilingas, Lietuva, 1596 Sigismund Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1596 Bilonas, kalyba Ø 17,9 mm, masė 1,12 g GEK-1258, inv. Nr. VR N-86 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

103. Žygimanto Vazos šilingas, Lietuva, 1615 Sigismund Vasa’s shilling coin, Lietuva, 1615 Bilonas, kalyba Ø 17,7 mm, masė 0,73 g GEK-1259, inv. Nr. VR N-87 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

104. Žygimanto Vazos šilingas, Lenkija, 1625 Sigismund Vasa’s shilling coin, Poland, 1625 Bilonas, kalyba Ø 17,0 mm, masė 0,61 g GEK-1260, inv. Nr. VR N-88 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

105. Žygimanto Vazos grašis, Lenkija, 1608 Sigismund Vasa’s groschen coin, Poland, 1608 Sidabras, kalyba Ø 20,9 mm, masė 1,40 g GEK-1261, inv. Nr. VR N-89 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

106. Žygimanto Vazos grašis, Lietuva, 1625 Sigismund Vasa’s groschen coin, Lithuania, 1625 Bilonas, kalyba Ø 19,3 mm, masė 0,73 g GEK-1262, inv. Nr. VR N-90 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

107. Žygimanto Vazos trigrašis, Lietuva, 1594 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1594 Sidabras, kalyba Ø 21,3 mm, masė 2,38 g GEK-1263, inv. Nr. VR N-91 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

286

108. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1599 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1599 Sidabras, kalyba Ø 20,4 mm, masė 2,35 g GEK-1264, inv. Nr. VR N-92 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

109. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1599 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1599 Sidabras, kalyba Ø 19,7 mm, masė 2,29 g GEK-1265, inv. Nr. VR N-93 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

110. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1599 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1599 Sidabras, kalyba Ø 19,7 mm, masė 2,09 g GEK-1266, inv. Nr. VR N-94 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

111. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1601 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1601 Sidabras, kalyba Ø 20,6 mm, masė 2,18 g GEK-1267, inv. Nr. VR N-95 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

112. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1602 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1602 Sidabras, kalyba Ø 19,6 mm, masė 2,05 g GEK-1268, inv. Nr. VR N-96 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

113. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1602 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1602 Sidabras, kalyba Ø 19,1 mm, masė 1,92 g GEK-1269, inv. Nr. VR N-97 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

287

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

114. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1602 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1602 Sidabras, kalyba Ø 19,5 mm, masė 2,43 g GEK-1270, inv. Nr. VR N-98 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

115. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1604 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1604 Sidabras, kalyba Ø 19,7 mm, masė 2,11 g GEK-1271, inv. Nr. VR N-99 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

116. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1617 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1617 Sidabras, kalyba Ø 21,2 mm, masė 1,53 g GEK-1272, inv. Nr. VR N-100 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

117. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1595 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1595 Sidabras, kalyba Ø 20,6 mm, masė 2,23 g GEK-1273, inv. Nr. VR N-101 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

118. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1595 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1595 Sidabras, kalyba Ø 20,7 mm, masė 2,33 g GEK-1274, inv. Nr. VR N-102 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

119. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1597 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1597 Sidabras, kalyba Ø 21,0 mm, masė 2,24 g GEK-1275, inv. Nr. VR N-103 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

288

120. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1597 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1597 Sidabras, kalyba Ø 20,4 mm, masė 2,39 g GEK-1276, inv. Nr. VR N-104 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

121. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1597 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1597 Sidabras, kalyba Ø 20,6 mm, masė 2,33 g GEK-1277, inv. Nr. VR N-105 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

122. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1597 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1597 Sidabras, kalyba Ø 21,2 mm, masė 2,16 g GEK-1278, inv. Nr. VR N-106 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

123. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1597 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1597 Sidabras, kalyba Ø 20,6 mm, masė 2,28 g GEK-1279, inv. Nr. VR N-107 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

124. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1597 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1597 Sidabras, kalyba Ø 20,1 mm, masė 2,29 g GEK-1280, inv. Nr. VR N-108 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

125. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1597 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1597 Sidabras, kalyba Ø 21,1 mm, masė 2,40 g GEK-1281, inv. Nr. VR N-109 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

289

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

126. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1597 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1597 Sidabras, kalyba Ø 20,7 mm, masė 2,51 g GEK-1282, inv. Nr. VR N-110 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

127. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1598 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1598 Sidabras, kalyba Ø 21,7 mm, masė 2,47 g GEK-1283, inv. Nr. VR N-111 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

128. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1599 (?) Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1599 (?) Sidabras, kalyba Ø 20,0 mm, masė 2,30 g GEK-1284, inv. Nr. VR N-112 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

129. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1598 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1598 Sidabras, kalyba Ø 21,7 mm, masė 1,82 g GEK-1285, inv. Nr. VR N-113 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

130. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1598 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1598 Sidabras, kalyba Ø 20,5 mm, masė 2,49 g GEK-1286, inv. Nr. VR N-114 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

131. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1598 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1598 Sidabras, kalyba Ø 19,4 mm, masė 2,72 g GEK-1287, inv. Nr. VR N-115 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

290

132. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1598 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1598 Sidabras, kalyba Ø 20,5 mm, masė 2,33 g GEK-1288, inv. Nr. VR N-116 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

133. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1590 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1590 Sidabras, kalyba Ø 20,4 mm, masė 2,16 g GEK-1289, inv. Nr. VR N-117 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

134. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1590 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1590 Sidabras, kalyba Ø 20,6 mm, masė 2,35 g GEK-1290, inv. Nr. VR N-118 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

135. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1593 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1593 Sidabras, kalyba Ø 20,6 mm, masė 2,24 g GEK-1291, inv. Nr. VR N-119 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

136. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1593 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1593 Sidabras, kalyba Ø 20,6 mm, masė 2,43 g GEK-1292, inv. Nr. VR N-120 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

137. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1593 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1593 Sidabras, kalyba Ø 20,0 mm, masė 2,35 g GEK-1293, inv. Nr. VR N-121 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

291

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

138. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1594 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1594 Sidabras, kalyba Ø 20,5 mm, masė 2,43 g GEK-1294, inv. Nr. VR N-122 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

139. Žygimanto Vazos trigrašis, Lietuva, 1594 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Lithuania, 1594 Sidabras, kalyba Ø 22,0 mm, masė 2,26 g GEK-1295, inv. Nr. VR N-123 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

140. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1594 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1594 Sidabras, kalyba Ø 20,6 mm, masė 2,35 g GEK-1296, inv. Nr. VR N-124 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

141. Žygimanto Vazos trigrašis, Lietuva, 1594 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Lithuania, 1594 Sidabras, kalyba Ø 19,6 mm, masė 2,38 g GEK-1297, inv. Nr. VR N-125 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

142. Žygimanto Vazos trigrašis, Ryga, 1595 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Riga, 1595 Sidabras, kalyba Ø 21,3 mm, masė 2,37 g GEK-1298, inv. Nr. VR N-126 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

143. Žygimanto Vazos šilingas, Ryga, 1591 Sigismund Vasa’s shilling coin, Riga, 1591 Bilonas, kalyba Ø 18,7 mm, masė 1,00 g GEK-1299, inv. Nr. VR N-127 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

292

144. Šilingas, Ryga, XVII a. (?) Shilling coin, Riga, 17th c. (?) Bilonas, kalyba Ø 15,2 mm, masė 0,48 g GEK-1300, inv. Nr. VR N-128 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

145. Šilingas, Ryga, XVII a. (?) Shilling coin, Riga, 17th c. (?) Bilonas, kalyba Ø 15,2 mm, masė 0,68 g GEK-1301, inv. Nr. VR N-129 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

146. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1620 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1620 Sidabras, kalyba Ø 19,8 mm, masė 1,85 g GEK-1302, inv. Nr. VR N-130 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

147. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1621 Sidabras, kalyba Ø 20,3 mm, masė 1,95 g GEK-1303, inv. Nr. VR N-131 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

148. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1621 Sidabras, kalyba Ø 20,3 mm, masė 1,80 g GEK-1304, inv. Nr. VR N-132 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

149. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1621 Sidabras, kalyba Ø 20,1 mm, masė 1,59 g GEK-1305, inv. Nr. VR N-133 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

293

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

150. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1622 Sidabras, kalyba Ø 20,1 mm, masė 1,72 g GEK-1306, inv. Nr. VR N-134 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

151. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1622 (?) Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1622 (?) Sidabras, kalyba Ø 20,1 mm, masė 1,76 g GEK-1307, inv. Nr. VR N-135 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

152. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1622 Sidabras, kalyba Ø 20,0 mm, masė 1,85 g GEK-1308, inv. Nr. VR N-136 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

153. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1622 Sidabras, kalyba Ø 20,0 mm, masė 1,95 g GEK-1309, inv. Nr. VR N-137 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

154. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1622 Sidabras, kalyba Ø 19,9 mm, masė 1,59 g GEK-1310, inv. Nr. VR N-138 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

155. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1622 Sidabras, kalyba Ø 20,2 mm, masė 1,98 g GEK-1311, inv. Nr. VR N-139 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

294

156. Žygimanto Vazos trigrašis, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s 3 groschen coin, Poland, 1622 Sidabras, kalyba Ø 20,4 mm, masė 1,82 g GEK-1312, inv. Nr. VR N-140 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

157. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1626 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1626 Sidabras, kalyba Ø 25,7 mm, masė 4,48 g GEK-1313, inv. Nr. VR N-141 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

158. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1624 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1624 Sidabras, kalyba Ø 25,3 mm, masė 3,70 g GEK-1314, inv. Nr. VR N-142 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

159. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1624 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1624 Sidabras, kalyba Ø 25,6 mm, masė 3,90 g GEK-1315, inv. Nr. VR N-143 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

160. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1625 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1625 Sidabras, kalyba Ø 25,6 mm, masė 3,92 g GEK-1316, inv. Nr. VR N-144 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

161. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1626 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1626 Sidabras, kalyba Ø 25,4 mm, masė 3,46 g GEK-1317, inv. Nr. VR N-145 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

295

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

162. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1626 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1626 Sidabras, kalyba Ø 25,2 mm, masė 3,51 g GEK-1318, inv. Nr. VR N-146 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

163. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1626 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1626 Sidabras, kalyba Ø 25,7 mm, masė 3,99 g GEK-1319, inv. Nr. VR N-147 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

164. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1626 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1626 Sidabras, kalyba Ø 25,5 mm, masė 3,62 g GEK-1320, inv. Nr. VR N-148 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

165. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1596 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1596 Sidabras, kalyba Ø 27,7 mm, masė 5,04 g GEK-1321, inv. Nr. VR N-149 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

166. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1625 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1625 Sidabras, kalyba Ø 25,2 mm, masė 3,46 g GEK-1322, inv. Nr. VR N-150 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

167. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1596 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1596 Sidabras, kalyba Ø 27,6 mm, masė 4,46 g GEK-1323, inv. Nr. VR N-151 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

296

168. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1626 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1626 Sidabras, kalyba Ø 25,5 mm, masė 3,70 g GEK-1324, inv. Nr. VR N-152 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

169. Žygimanto Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1627 Sigismund Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1627 Sidabras, kalyba Ø 25,3 mm, masė 3,17 g GEK-1325, inv. Nr. VR N-153 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

170. Žygimanto Vazos ortas, Dancigas, 1623 Sigismund Vasa’s ort coin, Danzig, 1623 Sidabras, kalyba Ø 29,0 mm, masė 5,84 g GEK-1326, inv. Nr. VR N-154 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

171. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1622 Sidabras, kalyba Ø 29,5 mm, masė 6,78 g GEK-1327, inv. Nr. VR N-155 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

172. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1621 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1621 Sidabras, kalyba Ø 29,8 mm, masė 6,94 g GEK-1328, inv. Nr. VR N-156 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

173. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1624 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1624 Sidabras, kalyba Ø 29,3 mm, masė 6,78 g GEK-1329, inv. Nr. VR N-157 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

297

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

174. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1622 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1622 Sidabras, kalyba Ø 29,6 mm, masė 6,80 g GEK-1330, inv. Nr. VR N-158 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

175. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1623 Sidabras, kalyba Ø 29,6 mm, masė 7,10 g GEK-1331, inv. Nr. VR N-159 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

176. Žygimanto Vazos ortas, Lenkija, 1623 Sigismund Vasa’s ort coin, Poland, 1623 Sidabras, kalyba Ø 29,6 mm, masė 6,63 g GEK-1332, inv. Nr. VR N-160 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

177. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1664–1666 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1664–1666 Varis, kalyba Ø 15,9 mm, masė 1,52 g GEK-1333, inv. Nr. VR N-161 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

178. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1664–1666 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1664–1666 Varis, kalyba Ø 15,5 mm, masė 1,00 g GEK-1334, inv. Nr. VR N-162 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

179. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1665 (?) John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1665 (?) Varis, kalyba Ø 16,1 mm, masė 1,23 g GEK-1335, inv. Nr. VR N-163 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

298

180. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1665 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1665 Varis, kalyba Ø 15,3 mm, masė 1,40 g GEK-1336, inv. Nr. VR N-164 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

181. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1665 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1665 Varis, kalyba Ø 15,3 mm, masė 1,25 g GEK-1337, inv. Nr. VR N-165 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

182. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1666 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1666 Varis, kalyba Ø 15,8 mm, masė 1,28 g GEK-1338, inv. Nr. VR N-166 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

183. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1664–1666 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1664–1666 Varis, kalyba Ø 15,2 mm, masė 1,10 g GEK-1339, inv. Nr. VR N-167 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

184. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lenkija, 1663 John Casimir Vasa’s shilling coin, Poland, 1663 Varis, kalyba Ø 15,7 mm, masė 1,11 g GEK-1340, inv. Nr. VR N-168 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

185. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lenkija, 1660 John Casimir Vasa’s shilling coin, Poland, 1660 Varis, kalyba Ø 16,5 mm, masė 1,01 g GEK-1341, inv. Nr. VR N-169 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

299

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

186. Jono Kazimiero Vazos pusantrokas, Lietuva, 1652 John Casimir Vasa’s 1 ½ coin, Lithuania, 1652 Bilonas, kalyba Ø 19,2 mm, masė 0,83 g GEK-1342, inv. Nr. VR N-170 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

187. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1660 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1660 Sidabras, kalyba Ø 24,4 mm, masė 3,19 g GEK-1343, inv. Nr. VR N-171 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

188. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1660 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1660 Sidabras, kalyba Ø 26,0 mm, masė 3,13 g GEK-1344, inv. Nr. VR N-172 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

189. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1660 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1660 Sidabras, kalyba Ø 24,9 mm, masė 3,19 g GEK-1345, inv. Nr. VR N-173 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

190. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1660 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1660 Sidabras, kalyba Ø 24,5 mm, masė 3,11 g GEK-1346, inv. Nr. VR N-174 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

191. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1661 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1661 Sidabras, kalyba Ø 24,4 mm, masė 3,34 g GEK-1347, inv. Nr. VR N-175 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

300

192. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1662 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1662 Sidabras, kalyba Ø 25,2 mm, masė 3,03 g GEK-1348, inv. Nr. VR N-176 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

193. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1662 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1662 Sidabras, kalyba Ø 25,0 mm, masė 3,05 g GEK-1349, inv. Nr. VR N-177 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

194. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1662 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1662 Sidabras, kalyba Ø 25,0 mm, masė 3,00 g GEK-1350, inv. Nr. VR N-178 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

195. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1662 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1662 Sidabras, kalyba Ø 25,7 mm, masė 3,03 g GEK-1351, inv. Nr. VR N-179 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

196. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1662 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1662 Sidabras, kalyba Ø 25,6 mm, masė 3,47 g GEK-1352, inv. Nr. VR N-180 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

197. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1662 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1662 Sidabras, kalyba Ø 25,3 mm, masė 3,25 g GEK-1353, inv. Nr. VR N-181 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

301

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

198. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1665 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1665 Sidabras, kalyba Ø 25,0 mm, masė 3,28 g GEK-1354, inv. Nr. VR N-182 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

199. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1666 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1666 Sidabras, kalyba Ø 25,1 mm, masė 3,03 g GEK-1355, inv. Nr. VR N-183 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

200. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1666 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1666 Sidabras, kalyba Ø 25,1 mm, masė 3,80 g GEK-1356, inv. Nr. VR N-184 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

201. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1667 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1667 Sidabras, kalyba Ø 24,7 mm, masė 3,74 g GEK-1357, inv. Nr. VR N-185 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

202. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1667 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1667 Sidabras, kalyba Ø 25,1 mm, masė 3,22 g GEK-1358, inv. Nr. VR N-186 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

203. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1664 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1664 Sidabras, kalyba Ø 24,9 mm, masė 3,59 g GEK-1359, inv. Nr. VR N-187 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

302

204. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1661 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1661 Sidabras, kalyba Ø 24,6 mm, masė 3,11 g GEK-1360, inv. Nr. VR N-188 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

205. Jono Kazimiero Vazos šešiagrašis, Lenkija, 1665 John Casimir Vasa’s 6 groschen coin, Poland, 1665 Sidabras, kalyba Ø 25,0 mm, masė 3,28 g GEK-1361, inv. Nr. VR N-189 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

206. Jono Kazimiero Vazos ortas, Lenkija, 1668 John Casimir Vasa’s ort coin, Poland, 1668 Sidabras, kalyba Ø 29,7 mm, masė 5,38 g GEK-1362, inv. Nr. VR N-190 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

207. Jono Kazimiero Vazos ortas, Lenkija, 1659 John Casimir Vasa’s ort coin, Poland, 1659 Sidabras, kalyba Ø 30,3 mm, masė 6,47 g GEK-1363, inv. Nr. VR N-191 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

208. Jono Kazimiero Vazos ortas, Lenkija, 1650 John Casimir Vasa’s ort coin, Poland, 1650 Sidabras, kalyba Ø 27,6 mm, masė 5,93 g GEK-1364, inv. Nr. VR N-192 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

209. Jono Kazimiero Vazos ortas, Lenkija, 1650 (?) John Casimir Vasa’s ort coin, Poland, 1650 (?) Sidabras, kalyba Ø 27,9 mm, masė 4,66 g GEK-1365, inv. Nr. VR N-193 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

303

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

210. Jono Kazimiero Vazos ortas, Lenkija, 1658 John Casimir Vasa’s ort coin, Poland, 1658 Sidabras, kalyba Ø 30,3 mm, masė 5,48 g GEK-1366, inv. Nr. VR N-194 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

211. Jono Kazimiero Vazos ortas, Lenkija, 1658 John Casimir Vasa’s ort coin, Poland, 1658 Sidabras, kalyba Ø 30,0 mm, masė 5,18 g GEK-1367, inv. Nr. VR N-195 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

212. Jono Kazimiero Vazos ortas, Lenkija, 1668 John Casimir Vasa’s ort coin, Poland, 1668 Sidabras, kalyba Ø 30,3 mm, masė 6,23 g GEK-1368, inv. Nr. VR N-196 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

213. Jono Kazimiero Vazos ortas, Lenkija, 1668 John Casimir Vasa’s ort coin, Poland, 1668 Sidabras, kalyba Ø 29,6 mm, masė 5,36 g GEK-1369, inv. Nr. VR N-197 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

214. Jono Kazimiero Vazos 30 grašių, Lenkija, 1663 John Casimir Vasa’s 30 groschen coin, Poland, 1663 Sidabras, kalyba Ø 30,4 mm, masė 5,91 g GEK-1370, inv. Nr. VR N-198 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

215. Jono Kazimiero Vazos 30 grašių, Lenkija, 1665 John Casimir Vasa’s 30 groschen coin, Poland, 1665 Sidabras, kalyba Ø 30,9 mm, masė 6,91 g GEK-1371, inv. Nr. VR N-199 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

304

216. Jono Kazimiero Vazos 30 grašių, Lenkija, 1665 John Casimir Vasa’s 30 groschen coin, Poland, 1665 Sidabras, kalyba Ø 30,9 mm, masė 6,87 g GEK-1372, inv. Nr. VR N-200 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

217. Jono Kazimiero Vazos 30 grašių, Lenkija, 1665 John Casimir Vasa’s 30 groschen coin, Poland, 1665 Sidabras, kalyba Ø 30,9 mm, masė 6,33 g GEK-1373, inv. Nr. VR N-201 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

218. Jono Kazimiero Vazos 30 grašių, Lenkija, 1664 John Casimir Vasa’s 30 groschen coin, Poland, 1664 Sidabras, kalyba Ø 30,7 mm, masė 6,53 g GEK-1374, inv. Nr. VR N-202 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

219. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1652–1653 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1652–1653 Bilonas, kalyba Ø 15,5 mm, masė 0,60 g GEK-1375, inv. Nr. VR N-203 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

220. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1661 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1661 Varis, kalyba Ø 15,7 mm, masė 1,07 g GEK-1376, inv. Nr. VR N-204 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

221. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lenkija, 1663 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1663 Varis, kalyba Ø 15,3 mm, masė 1,17 g GEK-1377, inv. Nr. VR N-205 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

305

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

222. Jono Kazimiero Vazos šilingas, Lietuva, 1664 John Casimir Vasa’s shilling coin, Lithuania, 1664 Varis, kalyba Ø 15,8 mm, masė 1,09 g GEK-1378, inv. Nr. VR N-206 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

223. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1679 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1679 Sidabras, kalyba Ø 25,4 mm, masė 3,34 g GEK-1379, inv. Nr. VR N-207 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

224. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1681 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1681 Sidabras, kalyba Ø 24,0 mm, masė 3,15 g GEK-1380, inv. Nr. VR N-208 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

225. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1681 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1681 Sidabras, kalyba Ø 24,9 mm, masė 3,31 g GEK-1381, inv. Nr. VR N-209 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

226. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1682 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1682 Sidabras, kalyba Ø 25,3 mm, masė 4,86 g GEK-1382, inv. Nr. VR N-210 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

227. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1682 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1682 Sidabras, kalyba Ø 25,1 mm, masė 2,83 g GEK-1383, inv. Nr. VR N-211 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

306

228. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1682 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1682 Sidabras, kalyba Ø 24,9 mm, masė 3,59 g GEK-1384, inv. Nr. VR N-212 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

229. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1683 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1683 Sidabras, kalyba Ø 24,7 mm, masė 3,30 g GEK-1385, inv. Nr. VR N-213 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

230. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1683 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1683 Sidabras, kalyba Ø 24,3 mm, masė 3,93 g GEK-1386, inv. Nr. VR N-214 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

231. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1683 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1683 Sidabras, kalyba Ø 24,4 mm, masė 2,76 g GEK-1387, inv. Nr. VR N-215 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

232. Jono Sobieskio šešiagrašis, Lenkija, 1683 John Sobieski’s 6 groschen coin, Poland, 1683 Sidabras, kalyba Ø 24,1 mm, masė 2,70 g GEK-1388, inv. Nr. VR N-216 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

233. Augusto Stipriojo 2/3 talerio, Dresdenas, 1705 Augustus II the Strong’s 2/3 taler coin, Dresden, 1705 Sidabras (?), kalyba Ø 36,1 mm, masė 14,27 g GEK-1389, inv. Nr. VR N-217 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

307

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

234. 3 pfenigai, Saksonija, 1724 3 pfennig coin, Saxony, 1724 Sidabras, kalyba Ø 16,3 mm, masė 0,65 g GEK-1390, inv. Nr. VR N-218 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

235. Augusto III šilingas, Lenkija, 1753 (?) Augustus III shilling coin, Poland, 1753 (?) Varis, kalyba Ø 13,7 mm, masė 1,13 g GEK-1391, inv. Nr. VR N-219 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

236. Augusto III šilingas, Lenkija, 1753 (?) Augustus III shilling coin, Poland, 1753 (?) Varis, kalyba Ø 14,3 mm, masė 1,17 g GEK-1392, inv. Nr. VR N-220 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

237. Augusto III šilingas, Lenkija, 1749 Augustus III shilling coin, Poland, 1749 Varis, kalyba Ø 15,8 mm, masė 1,37 g GEK-1393, inv. Nr. VR N-221 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

238. Augusto III šilingas, Lenkija, 1752 Augustus III shilling coin, Poland, 1752 Varis, kalyba Ø 15,7 mm, masė 1,28 g GEK-1394, inv. Nr. VR N-222 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

239. Augusto III šilingas, Lenkija, 1753 Augustus III shilling coin, Poland, 1753 Varis, kalyba Ø 16,2 mm, masė 1,33 g GEK-1395, inv. Nr. VR N-223 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

308

240. Augusto III šilingas, Lenkija, 1753 Augustus III shilling coin, Poland, 1753 Varis, kalyba Ø 16,3 mm, masė 1,20 g GEK-1396, inv. Nr. VR N-224 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

241. 1/48 talerio, Saksonija, 1756 1/48 taler coin, Saxony, 1756 Sidabras, kalyba Ø 17,7 mm, masė 0,93 g GEK-1397, inv. Nr. VR N-225 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

242. Augusto III šilingas, Lenkija, 1751 Augustus III shilling coin, Poland, 1751 Varis, kalyba Ø 15,9 mm, masė 1,14 g GEK-1398, inv. Nr. VR N-226 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

243. Augusto III grašis, Lenkija, 1755 Augustus III shilling coin, Poland, 1755 Varis, kalyba Ø 19,9 mm, masė 3,10 g GEK-1399, inv. Nr. VR N-227 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

244. 1/24 talerio, Saksonija, 1763 1/24 taler, Saxony, 1763 Bilonas, kalyba Ø 19,8 mm, masė 1,63 g GEK-1400, inv. Nr. VR N-228 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

245. 1/24 talerio, Saksonija, 1763 1/24 taler, Saxony, 1763 Bilonas, kalyba Ø 20,4 mm, masė 1,88 g GEK-1401, inv. Nr. VR N-229 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

309

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

246. Augusto III grašis, Lenkija, 1754 Augustus III shilling coin, Poland, 1754 Varis, kalyba Ø 20,7 mm, masė 3,47 g GEK-1402, inv. Nr. VR N-230 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

247. Augusto III šešiagrašis, Leipcigas, 1756 Augustus III 6 groschen coin, Leipzig, 1756 Sidabras, kalyba Ø 20,7 mm, masė 3,29 g GEK-1403, inv. Nr. VR N-231 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

248. Augusto III ortas, Leipcigas, 1754 Augustus III ort coin, Leipzig, 1754 Sidabras, kalyba Ø 28,6 mm, masė 5,22 g GEK-1404, inv. Nr. VR N-232 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

249. Augusto III ortas, Leipcigas, 1754 Augustus III ort coin, Leipzig, 1754 Sidabras, kalyba Ø 27,4 mm, masė 5,29 g GEK-1405, inv. Nr. VR N-233 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

250. Augusto III ortas, Leipcigas, 1755 Augustus III ort coin, Leipzig, 1755 Sidabras, kalyba Ø 27,3 mm, masė 5,99 g GEK-1406, inv. Nr. VR N-234 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

251. Augusto III aštuoniagrašis, Leipcigas, 1753 Augustus III 8 groschen coin, Leipzig, 1753 Sidabras, kalyba Ø 29,1 mm, masė 7,21 g GEK-1407, inv. Nr. VR N-235 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

310

252. Augusto III ortas, Leipcigas, 1756 Augustus III ort coin, Leipzig, 1756 Sidabras, kalyba Ø 27,9 mm, masė 5,48 g GEK-1408, inv. Nr. VR N-236 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

253. Augusto III ortas, Leipcigas, 1756 Augustus III ort coin, Leipzig, 1756 Sidabras, kalyba Ø 28,0 mm, masė 5,43 g GEK-1409, inv. Nr. VR N-237 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

254. Stanislovo Augusto Poniatovskio pusgrašis, Lenkija, 1768 Stanislaus Augustus Poniatowski’s ½ groschen coin, Poland, 1768 Varis, kalyba Ø 17,4 mm, masė 2,01 g GEK-1410, inv. Nr. VR N-238 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

255. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1775 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1775 Varis, kalyba Ø 27,2 mm, masė 11,57 g GEK-1411, inv. Nr. VR N-239 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

256. Stanislovo Augusto Poniatovskio šešiagrašis, Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 6 groschen coin, Poland, 1794 Bilonas, kalyba Ø 19,2 mm, masė 1,38 g GEK-1412, inv. Nr. VR N-240 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

257. Stanislovo Augusto Poniatovskio šešiagrašis, Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 6 groschen coin, Poland, 1794 Bilonas, kalyba Ø 18,8 mm, masė 1,50 g GEK-1413, inv. Nr. VR N-241 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

311

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

258. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1766 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1766 Varis, kalyba Ø 20,6 mm, masė 3,45 g GEK-1414, inv. Nr. VR N-242 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

259. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1767 Varis, kalyba Ø 20,9 mm, masė 3,86 g GEK-1415, inv. Nr. VR N-243 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

260. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1767 Varis, kalyba Ø 20,6 mm, masė 4,09 g GEK-1416, inv. Nr. VR N-244 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

261. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1767 Varis, kalyba Ø 20,8 mm, masė 3,93 g GEK-1417, inv. Nr. VR N-245 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

262. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1767 Varis, kalyba Ø 21,4 mm, masė 3,73 g GEK-1418, inv. Nr. VR N-246 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

263. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1767 Varis, kalyba Ø 21,0 mm, masė 3,73 g GEK-1419, inv. Nr. VR N-247 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

312

264. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1767 Varis, kalyba Ø 20,8 mm, masė 3,56 g GEK-1420, inv. Nr. VR N-248 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

265. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1767 Varis, kalyba Ø 20,4 mm, masė 3,99 g GEK-1421, inv. Nr. VR N-249 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

266. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1768 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1768 Varis, kalyba Ø 20,7 mm, masė 3,06 g GEK-1422, inv. Nr. VR N-250 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

267. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1778 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1778 Varis, kalyba Ø 21,0 mm, masė 3,37 g GEK-1423, inv. Nr. VR N-251 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

268. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1768 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1768 Varis, kalyba Ø 20,9 mm, masė 3,90 g GEK-1424, inv. Nr. VR N-252 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

269. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1767 Varis, kalyba Ø 20,7 mm, masė 3,45 g GEK-1425, inv. Nr. VR N-253 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

313

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

270. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1787 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1787 Varis, kalyba Ø 20,8 mm, masė 3,92 g GEK-1426, inv. Nr. VR N-254 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

271. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1779 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1779 Varis, kalyba Ø 21,2 mm, masė 3,64 g GEK-1427, inv. Nr. VR N-255 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

272. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1788 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1788 Varis, kalyba Ø 21,1 mm, masė 3,61 g GEK-1428, inv. Nr. VR N-256 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

273. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1785 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1785 Varis, kalyba Ø 21,1 mm, masė 3,94 g GEK-1429, inv. Nr. VR N-257 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

274. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1790 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1790 Varis, kalyba Ø 21,1 mm, masė 3,67 g GEK-1430, inv. Nr. VR N-258 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

275. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1768 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1768 Varis, kalyba Ø 21,0 mm, masė 3,63 g GEK-1431, inv. Nr. VR N-259 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

314

276. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1794 Varis, kalyba Ø 20,6 mm, masė 3,40 g GEK-1432, inv. Nr. VR N-260 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

277. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1768 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1768 Varis, kalyba Ø 21,3 mm, masė 3,62 g GEK-1433, inv. Nr. VR N-261 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

278. Stanislovo Augusto Poniatovskio grašis, Lenkija, 1768 Stanislaus Augustus Poniatowski’s groschen coin, Poland, 1768 Varis, kalyba Ø 20,3 mm, masė 3,26 g GEK-1434, inv. Nr. VR N-262 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

279. Stanislovo Augusto Poniatovskio dvigrašis, Lenkija, 1766 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 2 groschen coin, Poland, 1766 Sidabras, kalyba Ø 23,7 mm, masė 3,24 g GEK-1435, inv. Nr. VR N-263 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

280. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1787 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1787 Varis, kalyba Ø 26,7 mm, masė 11,24 g GEK-1436, inv. Nr. VR N-264 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

281. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1787 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1787 Varis, kalyba Ø 26,9 mm, masė 11,78 g GEK-1437, inv. Nr. VR N-265 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

315

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

282. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1766 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1766 Varis, kalyba Ø 26,2 mm, masė 11,42 g GEK-1438, inv. Nr. VR N-266 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

283. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1788 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1788 Varis, kalyba Ø 26,6 mm, masė 11,82 g GEK-1439, inv. Nr. VR N-267 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

284. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1770 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1770 Varis, kalyba Ø 26,6 mm, masė 11,13 g GEK-1440, inv. Nr. VR N-268 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

285. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1783 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1783 Varis, kalyba Ø 26,4 mm, masė 11,57 g GEK-1441, inv. Nr. VR N-269 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

286. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1766 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1766 Varis, kalyba Ø 26,8 mm, masė 10,76 g GEK-1442, inv. Nr. VR N-270 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

287. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1773 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1773 Varis, kalyba Ø 27,0 mm, masė 11,43 g GEK-1443, inv. Nr. VR N-271 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

316

288. Stanislovo Augusto Poniatovskio trigrašis, Lenkija, 1791 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 3 groschen coin, Poland, 1791 Varis, kalyba Ø 27,0 mm, masė 11,12 g GEK-1444, inv. Nr. VR N-272 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

289. Stanislovo Augusto Poniatovskio keturgrašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 4 groschen coin, Poland, 1767 Sidabras, kalyba Ø 25,6 mm, masė 5,25 g GEK-1445, inv. Nr. VR N-273 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

290. Stanislovo Augusto Poniatovskio keturgrašis, Lenkija, 1767 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 4 groschen coin, Poland, 1767 Sidabras, kalyba Ø 26,0 mm, masė 5,17 g GEK-1446, inv. Nr. VR N-274 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

291. Stanislovo Augusto Poniatovskio keturgrašis, Lenkija, 1791 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 4 groschen coin, Poland, 1791 Sidabras, kalyba Ø 27,1 mm, masė 5,09 g GEK-1447, inv. Nr. VR N-275 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

292. Stanislovo Augusto Poniatovskio aštuoniagrašis, Lenkija, 1768 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 8 groschen coin, Poland, 1768 Sidabras, kalyba Ø 29,5 mm, masė 9,25 g GEK-1448, inv. Nr. VR N-276 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

293. Stanislovo Augusto Poniatovskio aštuoniagrašis, Lenkija, 1783 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 8 groschen coin, Poland, 1783 Sidabras, kalyba Ø 29,2 mm, masė 9,20 g GEK-1449, inv. Nr. VR N-277 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

317

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

294. Stanislovo Augusto Poniatovskio aštuoniagrašis, Lenkija, 1791 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 8 groschen coin, Poland, 1791 Sidabras, kalyba Ø 28,9 mm, masė 9,10 g GEK-1450, inv. Nr. VR N-278 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

295. Stanislovo Augusto Poniatovskio aštuoniagrašis, Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s 8 groschen coin, Poland, 1794 Sidabras, kalyba Ø 28,8 mm, masė 9,23 g GEK-1451, inv. Nr. VR N-279 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

296. Stanislovo Augusto Poniatovskio pusė talerio, Lenkija, 1788 Stanislaus Augustus Poniatowski’s ½ taler coin, Poland, 1788 Sidabras, kalyba Ø 34,4 mm, masė 13,68 g GEK-1452, inv. Nr. VR N-280 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

297. Stanislovo Augusto Poniatovskio taleris, Lenkija, 1766 Stanislaus Augustus Poniatowski’s taler coin, Poland, 1766 Sidabras, kalyba Ø 44,0 mm, masė 27,19 g GEK-1453, inv. Nr. VR N-281 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

298. Stanislovo Augusto Poniatovskio taleris (6 zlotai), Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s taler coin (6 złoty), Poland, 1794 Sidabras, kalyba Ø 37,8 mm, masė 23,88 g GEK-1454, inv. Nr. VR N-282 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

299. Stanislovo Augusto Poniatovskio taleris (6 zlotai), Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s taler coin (6 złoty), Poland, 1794 Sidabras, kalyba Ø 38,5 mm, masė 23,81 g GEK-1455, inv. Nr. VR N-283 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

318

300. Stanislovo Augusto Poniatovskio taleris (6 zlotai), Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s taler coin (6 złoty), Poland, 1794 Sidabras, kalyba Ø 38,6 mm, masė 23,88 g GEK-1456, inv. Nr. VR N-284 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

301. Stanislovo Augusto Poniatovskio taleris (6 zlotai), Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s taler coin (6 złoty), Poland, 1794 Sidabras, kalyba Ø 38,7 mm, masė 23,81 g GEK-1457, inv. Nr. VR N-285 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

302. Stanislovo Augusto Poniatovskio taleris (6 zlotai), Lenkija, 1794 Stanislaus Augustus Poniatowski’s taler coin (6 złoty), Poland, 1794 Sidabras, kalyba Ø 38,3 mm, masė 24,0 g GEK-1458, inv. Nr. VR N-286 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

303. Stanislovo Augusto Poniatovskio taleris (6 zlotai), Lenkija, 1795 Stanislaus Augustus Poniatowski’s taler coin (6 złoty), Poland, 1795 Sidabras, kalyba Ø 38,6 mm, masė 23,58 g GEK-1459, inv. Nr. VR N-287 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

304. Augusto III taleris, Leipcigas, 1754 Augustus III taler coin, Leipzig, 1754 Sidabras, kalyba Ø 43,2 mm, masė 28,58 g GEK-1460, inv. Nr. VR N-288 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

305. Frydricho Augusto II taleris, Saksonija, 1763 Frederick Augustus II taler coin, Saxony, 1763 Sidabras, kalyba Ø 41,7 mm, masė 27,94 g GEK-1461, inv. Nr. VR N-289 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

319

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

306. Pranciškaus Ksavero Vetino taleris, Saksonija, 1765 Franz Xaver Wettin’s taler coin, Saxony, 1765 Sidabras, kalyba Ø 41,9 mm, masė 27,84 g GEK-1462, inv. Nr. VR N-290 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

307. Karlo Augusto medalis, nežinomas autorius AR, Saksonija, XVIII a. II p. (?) Medal dedicated to Karl August, unknown artist AR, Saxony, late 18th c. (?) Sidabras, kalyba Ø 42,8 mm, masė 28,98 g GEK-1463, inv. Nr. VR N-291 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

308. 1 grašis, Varšuvos kunigaikštystė, 1812 Groschen coin, The Duchy of Warsaw, 1812 Varis, kalyba Ø 20,8 mm, masė 2,40 g GEK-1464, inv. Nr. VR N-292 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

309. 3 grašiai, Varšuvos kunigaikštystė, 1811 3 groschen coin, The Duchy of Warsaw, 1811 Varis, kalyba Ø 26,2 mm, masė 7,85 g GEK-1465, inv. Nr. VR N-293 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

310. 2 zlotai, Lenkija, 1831 2 złoty, Poland, 1831 Sidabras, kalyba Ø 26,3 mm, masė 9,03 g GEK-1466, inv. Nr. VR N-294 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

311. 2 zlotai, Lenkija, 1831 2 złoty, Poland, 1831 Sidabras, kalyba Ø 26,3 mm, masė 9,03 g GEK-1467, inv. Nr. VR N-295 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

320

312. 5 zlotai, Lenkija, 1831 5 złoty, Poland, 1831 Sidabras, kalyba Ø 31,1 mm, masė 15,46 g GEK-1468, inv. Nr. VR N-296 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

313. Medalis „Lithuania 1918–1968“, Kanada, 1968 Medal “Lithuania 1918–1968”, Canada, 1968 Išleido Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija Bronza, kalyba Ø 40,4 mm, masė 29,65 g GEK-1469, inv. Nr. VR N-297 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

314. Medalis „Lithuania 1918–1968“, Nr. 82, Kanada, 1968 Medal “Lithuania 1918–1968”, No. 82, Canada, 1968 Išleido Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija Bronza, kalyba Ø 40,4 mm, masė 30,27 g GEK-1470, inv. Nr. VR N-298 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

315. Medalis „Lithuania 1918–1968“, Nr. 81, Kanada, 1968 Medal “Lithuania 1918–1968”, No. 81, Canada, 1968 Išleido Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija Bronza, kalyba Ø 40,4 mm, masė 30,33 g GEK-1471, inv. Nr. VR N-299

316. Čikagos moterų draugijos medalis, skirtas Aušros Vartų Dievo Motinai, Čikaga, JAV, 1907 Medal dedicated to Our Lady of Mercy, Chicago, United States of America, 1907 Bronza, kalyba Ø 30,8 mm, masė 10,60 g GEK-1472, inv. Nr. VR N-300 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

317. Medalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejui, autorius Juozas Zikaras (1881–1944), Šveicarija, 1928 Medal marking the 10th anniversary of Lithuanian independence, designed by Juozas Zikaras (1881–1944), Switzerland, 1928 Kaldino Šveicarijos firma „Huguenin Frères de Le Locle“ Bronza, tekstilė, kalyba Aukštis 8 cm, plotis 3,7 cm, Ø 36,0 mm, masė 22,14 g GEK-1473, inv. Nr. VR N-301 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

321

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

318. Medalis, skirtas Klaipėdos sukilimo 5-osioms metinėms, autorius Petras Rimša (1881–1961), Lietuva, 1928 Medal marking the 5th anniversary of the Klaipėda Uprising, designed by Petras Rimša (1881–1961), Lithuania, 1928 Bronza, kalyba Ø 35,5 mm, masė 22,16 g GEK-1474, inv. Nr. VR N-302 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

319. Medalis, skirtas Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms, autorius Petras Rimša (1881–1961), Lietuva, 1930 Medal marking the 500th anniversary of the death of Vytautas the Great, designed by Petras Rimša (1881–1961), Lithuania, 1930 Bronza, kalyba Ø 35,1 mm, masė 20,05 g GEK-1475, inv. Nr. VR N-303 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

320. Medalis, skirtas JAV lenkų draugijos 90-ies metų sukakčiai, JAV, 1970 Medal marking the 90th anniversary of the Polish Society, United States of America, 1970 Bronza, kalyba Ø 39,2 mm, masė 21,02 g GEK-1476, inv. Nr. VR N-304 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

321. JAV lenkų draugijos medalis, JAV, XX a. II p. The medal of the Polish Society, United States of America, late 20th c. Bronza, emalis, kalyba 26,5 x 21,7 mm GEK-1477, inv. Nr. VR N-305 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

322. 10 zlotų moneta, skirta Jogailos universiteto 600 metų jubiliejui, Lenkija, 1964 10 złoty coin marking the 600th anniversary of the Jagiellonian University, Poland, 1964 Vario ir nikelio lydinys, kalyba Ø 31,1 mm, masė 13,12 g GEK-1478, inv. Nr. VR N-306 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

323. 10 zlotų moneta, skirta Jogailos universiteto 600 metų jubiliejui, Lenkija, 1964 10 złoty coin marking the 600th anniversary of the Jagiellonian University, Poland, 1964 Vario ir nikelio lydinys, kalyba Ø 31,1 mm, masė 13,0 g GEK-1479, inv. Nr. VR N-307 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

322

324. 1 cento moneta, Lietuva, 1925 1 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 16,0 mm, masė 1,57 g GEK-1480, inv. Nr. VR N-308 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

325. 1 cento moneta, Lietuva, 1925 1 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 15,9 mm, masė 1,58 g GEK-1481, inv. Nr. VR N-309 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

326. 1 lito moneta, Lietuva, 1925 1 litas coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „Royal Mint“ (Jungtinė Karalystė) Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 19,0 mm, masė 2,69 g GEK-1482, inv. Nr. VR N-310 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

327. 1 lito moneta, Lietuva, 1925 1 litas coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „Royal Mint“ (Jungtinė Karalystė) Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 19,0 mm, masė 2,68 g GEK-1483, inv. Nr. VR N-311 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

328. 5 centų moneta, Lietuva, 1925 5 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 18,9 mm, masė 2,03 g GEK-1484, inv. Nr. VR N-312 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

329. 5 centų moneta, Lietuva, 1925 5 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 19,0 mm, masė 2,06 g GEK-1485, inv. Nr. VR N-313 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

323

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

330. 2 litų moneta, Lietuva, 1925 2 litas coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „Royal Mint“ (Jungtinė Karalystė) Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 23,0 mm, masė 5,36 g GEK-1486, inv. Nr. VR N-314 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

331. 2 litų moneta, Lietuva, 1925 2 litas coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „Royal Mint“ (Jungtinė Karalystė) Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 23,0 mm, masė 5,30 g GEK-1487, inv. Nr. VR N-315 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

332. 10 centų moneta, Lietuva, 1925 10 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 21,0 mm, masė 2,96 g GEK-1488, inv. Nr. VR N-316 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

333. 10 centų moneta, Lietuva, 1925 10 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 21,1 mm, masė 2,98 g GEK-1489, inv. Nr. VR N-317 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

334. 5 litų moneta, Lietuva, 1925 5 litas coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „Royal Mint“ (Jungtinė Karalystė) Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 29,4 mm, masė 13,46 g GEK-1490, inv. Nr. VR N-318 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

335. 5 litų moneta, Lietuva, 1925 5 litas coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „Royal Mint“ (Jungtinė Karalystė) Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 29,5 mm, masė 13,39 g GEK-1491, inv. Nr. VR N-319 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

324

336. 20 centų moneta, Lietuva, 1925 20 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 22,9 mm, masė 4,01 g GEK-1492, inv. Nr. VR N-320 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

337. 20 centų moneta, Lietuva, 1925 20 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 23,1 mm, masė 3,97 g GEK-1493, inv. Nr. VR N-321 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

338. 50 centų moneta, Lietuva, 1925 50 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 24,9 mm, masė 4,97 g GEK-1494, inv. Nr. VR N-322 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

339. 50 centų moneta, Lietuva, 1925 50 cent coin, Lithuania, 1925 Kaldino įmonė „King’s Norton Metal Works“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) Vario ir aliuminio lydinys, kalyba Ø 25,0 mm, masė 5,04 g GEK-1495, inv. Nr. VR N-323 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

340. 1 cento moneta, Lietuva, 1936 1 cent coin, Lithuania, 1936 Vario, alavo ir cinko lydinys, kalyba Ø 16,5 mm, masė 1,89 g GEK-1496, inv. Nr. VR N-324 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

341. 1 cento moneta, Lietuva, 1936 1 cent coin, Lithuania, 1936 Vario, alavo ir cinko lydinys, kalyba Ø 16,6 mm, masė 1,90 g GEK-1497, inv. Nr. VR N-325 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

325

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

342. 5 litų moneta, Lietuva, 1936 5 litas coin, Lithuania, 1936 Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 27,1 mm, masė 8,87 g GEK-1498, inv. Nr. VR N-326 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

343. 5 litų moneta, Lietuva, 1936 5 litas coin, Lithuania, 1936 Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 27,1 mm, masė 9,10 g GEK-1499, inv. Nr. VR N-327 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

344. 2 centų moneta, Lietuva, 1936 2 cent coin, Lithuania, 1936 Vario, alavo ir cinko lydinys, kalyba Ø 18,5 mm, masė 2,29 g GEK-1500, inv. Nr. VR N-328 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

345. 2 centų moneta, Lietuva, 1936 2 cent coin, Lithuania, 1936 Vario, alavo ir cinko lydinys, kalyba Ø 18,5 mm, masė 2,33 g GEK-1501, inv. Nr. VR N-329 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

346. 10 litų moneta, Lietuva, 1936 10 litas coin, Lithuania, 1936 Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 32,2 mm, masė 17,99 g GEK-1502, inv. Nr. VR N-330 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

347. 10 litų moneta, Lietuva, 1936 10 litas coin, Lithuania, 1936 Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 32,2 mm, masė 17,97 g GEK-1503, inv. Nr. VR N-331 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

326

348. 5 centų moneta, Lietuva, 1936 5 cent coin, Lithuania, 1936 Vario, alavo ir cinko lydinys, kalyba Ø 20,6 mm, masė 3,01 g GEK-1504, inv. Nr. VR N-332 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

349. 5 centų moneta, Lietuva, 1936 5 cent coin, Lithuania, 1936 Vario, alavo ir cinko lydinys, kalyba Ø 20,6 mm, masė 3,03 g GEK-1505, inv. Nr. VR N-333 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

350. 10 litų moneta, Lietuva, 1938 10 litas coin, Lithuania, 1938 Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 32,1 mm, masė 17,97 g GEK-1506, inv. Nr. VR N-334 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

351. 10 litų moneta, Lietuva, 1938 10 litas coin, Lithuania, 1938 Sidabro ir vario lydinys, kalyba Ø 32,0 mm, masė 17,74 g GEK-1507, inv. Nr. VR N-335 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

352. Medalis, skirtas Vladislovui Jogailai ir 1410 m. Žalgirio mūšiui, Lenkija, 1986 Medal dedicated to Ladislaus Jogaila and the Battle of Grunwald of 1410, Poland, 1986 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Bronza, sidabras, liejyba Ø 70 mm GEK-1508, inv. Nr. VR N-336 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

353. Medalis, skirtas Steponui Batorui (Karališkoji serija, Nr. 12), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1980 Medal dedicated to Stephen Bathory (Royal series, No. 12), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1980 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1509, inv. Nr. VR N-337 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

327

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

354. Medalis, skirtas Žygimantui Vazai (Karališkoji serija, Nr. 13), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1980 Medal dedicated to Sigismund Vasa (Royal series, No. 13), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1980 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1510, inv. Nr. VR N-338 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

355. Medalis, skirtas Vladislovui Vazai (Karališkoji serija, Nr. 14), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1981 Medal dedicated to Ladislaus Vasa (Royal series, No. 14), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1981 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1511, inv. Nr. VR N-339 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

356. Medalis, skirtas Aleksandrui Jogailaičiui (Karališkoji serija, Nr. 9), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1979 Medal dedicated to Alexander Jagiellon (Royal series, No. 9), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1979 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1512, inv. Nr. VR N-340 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

357. Medalis, skirtas Žygimantui Augustui (Karališkoji serija, Nr. 11), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1980 Medal dedicated to Sigismund Augustus (Royal series, No. 11), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1980 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1513, inv. Nr. VR N-341 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

358. Medalis, skirtas Mykolui Kaributui Višnioveckiui (Karališkoji serija, Nr. 16), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1981 Medal dedicated to Michael Korybut Wisniowiecki (Royal series, No. 16), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1981 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1514, inv. Nr. VR N-342 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

359. Medalis, skirtas 1863 m. sukilimo 120-osioms metinėms, autorius Gžegožas Kovalskis, Lenkija, 1983 Medal marking the 120th anniversary of the 1863 Uprising, designed by Grzegorz Kowalski, Poland, 1983 Išleido Kutno žemės bičiulių draugija (lenk. Towarzystwo przyjaciół ziemi Kutnowskiej) Bronza Ø 70 mm GEK-1515, inv. Nr. VR N-343 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

328

360. Medalis, skirtas Augustui Stipriajam (Karališkoji serija, Nr. 18), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1982 Medal dedicated to Augustus II the Strong (Royal series, No. 18), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1982 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1516, inv. Nr. VR N-344 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

361. Medalis, skirtas Augustui III (Karališkoji serija, Nr. 20), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1982 Medal dedicated to Augustus III (Royal series, No. 20), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1982 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1517, inv. Nr. VR N-345 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

362. Medalis, skirtas Augustui III (Karališkoji serija, Nr. 20), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1982 Medal dedicated to Augustus III (Royal series, No. 20), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1982 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza, sidabras (?) Ø 70 mm GEK-1518, inv. Nr. VR N-346 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

363. Medalis, skirtas Stanislovui Augustui Poniatovskiui (Karališkoji serija, Nr. 21), autorius Vytautas Korskis (1918–2003), Lenkija, 1982 Medal dedicated to Stanislaus Augustus Poniatowski (Royal series, No. 21), designed by Witold Korski (1918–2003), Poland, 1982 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1519, inv. Nr. VR N-347 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

364. Medalis, skirtas 1863–1864 m. sukilimui, autorius Marekas Lipovskis (Marek Lipowski), Varšuva, Lenkija, 1981 Medal marking the 1863–1864 Uprising, designed by Marek Lipowski, Warsaw, Poland, 1981 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Vario lydinys Ø 70 mm GEK-1520, inv. Nr. VR N-348 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

365. Medalis, skirtas 1863–1864 m. sukilimui, autorius Marekas Lipovskis (Marek Lipowski), Varšuva, Lenkija, 1981 Medal marking the 1863–1864 Uprising, designed by Marek Lipowski, Warsaw, Poland, 1981 Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija (PTAiN) Vario lydinys Ø 70 mm GEK-1521, inv. Nr. VR N-349 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

329

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

366. Medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai, autorius Petras Repšys (g. 1940), Lietuva, 1997 Medal marking the 450th anniversary of the first Lithuanian book by Martynas Mažvydas, designed by Petras Repšys (b. 1940), Lithuania, 1997 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys Ø 60 mm GEK-1522, inv. Nr. VR N-350 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

367. Medalis, skirtas šv. Kazimierui, Lenkija, 1984 Medal dedicated to Saint Casimir, Poland, 1984 Kaldino Varšuvos monetų kalykla Bronza Ø 70 mm GEK-1523, inv. Nr. VR N-351 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

368. 1 rublio banknotas, Poznanė, Lenkija, 1916 1 ruble note, Poznan, Poland, 1916 Popierius, spauda 85 x 130 mm GEK-1524, inv. Nr. VR N-352 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

369. 3 rublių banknotas, Nr. E 183587, Poznanė, Lenkija, 1916 3 ruble note, No. E 183587, Poznan, Poland, 1916 Popierius, spauda 90 x 141 mm GEK-1525, inv. Nr. VR N-353 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

370. 100 markių banknotas, Nr. 2566700, Kaunas, Lietuva, 1918 100 mark note, No. 2566700, Kaunas, Lithuania, 1918 Popierius, spauda 110 x 178 mm GEK-1526, inv. Nr. VR N-354 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

371. 1 markės banknotas, Nr. A 0330529, Kaunas, Lietuva, 1918 1 mark note, No. A 0330529, Kaunas, Lithuania, 1918 Popierius, spauda 79 x 124 mm GEK-1527, inv. Nr. VR N-355 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

330

372. 2 centų banknotas, dailininkas Adomas Varnas (1879–1979), Kaunas, Lietuva, 1922 2 cent note, designed by Adomas Varnas (1879–1979), Kaunas, Lithuania, 1922 Spausdino A. Hasės spaustuvė (Praha, Čekoslovakija (dab. Čekija) Popierius, spauda 55 x 90 mm GEK-1528, inv. Nr. VR N-356 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

373. 5 centų banknotas, dailininkas Adomas Varnas (1879–1979), Kaunas, Lietuva, 1922 5 cent note, designed by Adomas Varnas (1879–1979), Kaunas, Lithuania, 1922 Spausdino A. Hasės spaustuvė (Praha, Čekoslovakija (dab. Čekija) Popierius, spauda 54 x 90 mm GEK-1529, inv. Nr. VR N-357 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

374. 1 lito banknotas, Nr. 837893, dailininkas Adomas Varnas (1879–1979), Kaunas, Lietuva, 1922 1 litas note, No. 837893, designed by Adomas Varnas (1879–1979), Kaunas, Lithuania, 1922 Spausdino A. Hasės spaustuvė (Praha, Čekoslovakija (dab. Čekija) Popierius, spauda 64 x 106 mm GEK-1530, inv. Nr. VR N-358 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

375. 10 litų banknotas, Nr. G 234, 873, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Kaunas, Lietuva, 1927 10 litas note, No. G 234, 873, designed by Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Kaunas, Lithuania, 1927 Spausdino „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“ (Jungtinė Karalystė) Popierius, spauda 75 x 130 mm GEK-1531, inv. Nr. VR N-359 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

376. 50 litų banknotas, Nr. A 329, 670, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Kaunas, Lietuva, 1928 50 litas note, No. A 329, 670, designed by Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Kaunas, Lithuania, 1928 Spausdino „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“ (Jungtinė Karalystė) Popierius, spauda 80 x 147 mm GEK-1532, inv. Nr. VR N-360 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

377. 100 litų banknotas, Nr. B 129, 736, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Kaunas, Lietuva, 1928 100 litas note, No. B 129, 736, designed by Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Kaunas, Lithuania, 1928 Spausdino „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“ (Jungtinė Karalystė) Popierius, spauda 85 x 156 mm GEK-1533, inv. Nr. VR N-361 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

331

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

378. 1 talonas, Nr. CT 541844, dailininkas Raimondas Antanas Miknevičius (g. 1937), Lietuva, 1991 1 talon, No. CT 541844, designed by Raimondas Antanas Miknevičius (b. 1937), Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 120 mm GEK-1534, inv. Nr. VR N-362 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

379. 1 talonas, Nr. DB 017511, dailininkas Raimondas Antanas Miknevičius (g. 1937), Lietuva, 1991 1 talon, No. DB 017511, designed by Raimondas Antanas Miknevičius (b. 1937), Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 118 mm GEK-1535, inv. Nr. VR N-363 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

380. 1 talonas, Nr. BD 469476, dailininkas Raimondas Antanas Miknevičius (g. 1937), Lietuva, 1991 1 talon, No. BD 469476, designed by Raimondas Antanas Miknevičius (b. 1937), Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 118 mm GEK-1536, inv. Nr. VR N-364 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

381. 3 talonai, Nr. CL 590968, dailininkas Raimondas Antanas Miknevičius (g. 1937), Lietuva, 1991 3 talons, No. CL 590968, designed by Raimondas Antanas Miknevičius (b. 1937), Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 119 mm GEK-1537, inv. Nr. VR N-365 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

382. 5 talonai, Nr. BL 595860, dailininkas Giedrius Jonaitis (g. 1963), Lietuva, 1991 5 talons, No. BL 595860, designed by Giedrius Jonaitis (b. 1963), Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 118 mm GEK-1538, inv. Nr. VR N-366 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

383. 10 talonų, Nr. BT 593566, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 10 talons, No. BT 593566, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 119 mm GEK-1539, inv. Nr. VR N-367 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

332

384. 10 talonų, Nr. CD 046404, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 10 talons, No. CD 046404, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 119 mm GEK-1540, inv. Nr. VR N-368 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

385. 25 talonai, Nr. AZ 039199, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 25 talons, No. AZ 039199, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 119 mm GEK-1541, inv. Nr. VR N-369 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

386. 25 talonai, Nr. BI 569172, dailininkas Rytis Valantinas, Lietuva, 1991 25 talons, No. BI 569172, designed by Rytis Valantinas, Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 120 mm GEK-1542, inv. Nr. VR N-370 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

387. 50 talonų, Nr. CK 548019, dailininkas Justas Tolvaišis (1954–2008), Lietuva, 1991 50 talons, No. CK 548019, designed by Justas Tolvaišis (1954–2008), Lithuania, 1991 Spausdino „Spindulio“ spaustuvė (Kaunas) Popierius, spauda 76 x 119 mm GEK-1543, inv. Nr. VR N-371 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

388. 1 talonas, Nr. LH 086407, dailininkai Kazimieras Paškauskas, Rūta Lelytė-Paškauskienė, Lietuva, 1992 1 talon, No. LH 086407, designed by Kazimieras Paškauskas, Rūta Lelytė-Paškauskienė, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 53 x 105 mm GEK-1544, inv. Nr. VR N-372 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

389. 1 talonas, Nr. OB 107241, dailininkai Kazimieras Paškauskas, Rūta Lelytė-Paškauskienė, Lietuva, 1992 1 talon, No. OB 107241, designed by Kazimieras Paškauskas, Rūta Lelytė-Paškauskienė, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 53 x 104 mm GEK-1545, inv. Nr. VR N-373 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

333

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

390. 1 talonas, Nr. TA 063042, dailininkai Kazimieras Paškauskas, Rūta Lelytė-Paškauskienė, Lietuva 1992 1 talon, No. TA 063042, designed by Kazimieras Paškauskas, Rūta Lelytė-Paškauskienė, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 53 x 104 mm GEK-1546, inv. Nr. VR N-374 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

391. 10 talonų, Nr. KF 110901, Lietuva, 1992 10 talons, No. KF 110901, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 53 x 104 mm GEK-1547, inv. Nr. VR N-375 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

392. 10 talonų, Nr. TF 057337, Lietuva, 1992 10 talons, No. TF 057337, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 52 x 103 mm GEK-1548, inv. Nr. VR N-376 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

393. 100 talonų, Nr. RC 008422, dailininkai Kazimieras Paškauskas, Antanas Vilius Jurkūnas, Lietuva, 1992 100 talons, No. RC 008422, designed by Kazimieras Paškauskas, Antanas Vilius Jurkūnas, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 52 x 104 mm GEK-1549, inv. Nr. VR N-377 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

394. 100 talonų, Nr. TE 019089, dailininkai Kazimieras Paškauskas, Antanas Vilius Jurkūnas, Lietuva, 1992 100 talons, No. TE 019089, designed by Kazimieras Paškauskas, Antanas Vilius Jurkūnas, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 53 x 103 mm GEK-1550, inv. Nr. VR N-378 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

395. 500 talonų, Nr. KG 203038, dailininkai Kazimieras Paškauskas, Antanas Vilius Jurkūnas, Lietuva, 1992 500 talons, No. KG 203038, designed by Kazimieras Paškauskas, Antanas Vilius Jurkūnas, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 53 x 105 mm GEK-1551, inv. Nr. VR N-379 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

334

396. 500 talonų, Nr. SA 331377, dailininkai Kazimieras Paškaukas, Antanas Vilius Jurkūnas, Lietuva, 1992 500 talons, No. SA 331377, designed by Kazimieras Paškauskas, Antanas Vilius Jurkūnas, Lithuania, 1992 Popierius, spauda 53 x 105 mm GEK-1552, inv. Nr. VR N-380 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

397. 200 talonų, Nr. LA 174915, Lietuva, 1993 200 talons, No. LA 174915, Lithuania, 1993 Popierius, spauda 53 x 105 mm GEK-1553, inv. Nr. VR N-381 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

398. 10 litų banknotas, Nr. AB 0828759, dailininkas Giedrius Jonaitis, Lietuva, 1991 10 litas note, No. AB 0828759, designed by Giedrius Jonaitis, Lithuania, 1991 Spausdino „US Banknote Corporation“ (JAV) Popierius, spauda 65 x 135 mm GEK-1554, inv. Nr. VR N-382 2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

399. Grafikos darbas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir Vilniaus katedra, dailininkas Napoleonas Orda (Napoleon Orda, 1807–1905), litografijos autorius Aloyzas Miserovičius (Alojzy Misierowicz, 1825– 1905), iš leidinio Album widoków historycznych Polski, II serija, Nr. 75, Varšuva, 1876 Graphic art work The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and Vilnius Cathedral, painter Napoleon Orda (1807–1905), lithograph by Alojzy Misierowicz (1825–1905), from the book Album widoków historycznych Polski, 2nd series, No. 75, Warsaw, 1876 Popierius, litografija 31,5 x 43,7 cm GEK-1555, inv. Nr. VR-1026 2017 m. padovanojo prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Lenkija)

400. 50 eurų banknotas (ES2), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Nyderlandai, 2017 50 euro note (ES2), designed by Robert Kalina, Netherlands, 2017 Spausdino „Joh. Enschedé Security Printing B. V.“ (Nyderlandai) Popierius 140 x 77 mm GEK-1556, inv. Nr. VR N-383 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

401. 50 eurų banknotas (ES2), dailininkas Robertas Kalina (Robert Kalina), Nyderlandai, 2017 50 euro note (ES2), designed by Robert Kalina, Netherlands, 2017 Spausdino „Joh. Enschedé Security Printing B. V.“ (Nyderlandai) Popierius 140 x 77 mm GEK-1557, inv. Nr. VR N-384 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

335

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

402. 1 euro cento moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2016 1 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2016 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 16,25 mm, storis 1,67 mm, masė 2,30 g GEK-1558, inv. Nr. VR N-385 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

403. 1 euro cento moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2016 1 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2016 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 16,25 mm, storis 1,67 mm, masė 2,30 g GEK-1559, inv. Nr. VR N-386 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

404. 1 euro cento moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 1 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 16,25 mm, storis 1,67 mm, masė 2,30 g GEK-1560, inv. Nr. VR N-387 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

405. 1 euro cento moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 1 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 16,25 mm, storis 1,67 mm, masė 2,30 g GEK-1561, inv. Nr. VR N-388 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

406. 2 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 2 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 16,25 mm, storis 1,67 mm, masė 2,30 g GEK-1562, inv. Nr. VR N-389 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

407. 2 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 2 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Variu dengtas plienas Ø 16,25 mm, storis 1,67 mm, masė 2,30 g GEK-1563, inv. Nr. VR N-390 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

336

408. Moneta, skirta Kaziuko mugei (iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2017 Coin dedicated to Kaziukas’ Fair (from the series “Traditional Lithuanian Celebrations”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 27,50 mm, masė 11,10 g GEK-1564, inv. Nr. VR N-391 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

409. Moneta, skirta Kaziuko mugei (iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2017 Coin dedicated to Kaziukas’ Fair (from the series “Traditional Lithuanian Celebrations”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 27,50 mm, masė 11,10 g GEK-1565, inv. Nr. VR N-392 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

410. Moneta, skirta Kaziuko mugei (iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2017 Coin dedicated to Kaziukas’ Fair (from the series “Traditional Lithuanian Celebrations”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-1566, inv. Nr. VR N-393 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

411. Moneta, skirta Kaziuko mugei (iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“), dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Lietuva, 2017 Coin dedicated to Kaziukas’ Fair (from the series “Traditional Lithuanian Celebrations”), designed by Rytas Jonas Belevičius, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 28,70 mm, masė 12,44 g GEK-1567, inv. Nr. VR N-394 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

412. Moneta, skirta Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms metinėms, dailininkai Rolandas Rimkūnas, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin marking the 100th anniversary of Algirdas Julien Greimas, designed by Rolandas Rimkūnas, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1568, inv. Nr. VR N-395 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

413. Moneta, skirta Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms metinėms, dailininkai Rolandas Rimkūnas, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin marking the 100th anniversary of Algirdas Julien Greimas, designed by Rolandas Rimkūnas, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1569, inv. Nr. VR N-396 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

337

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

414. Florijono Bobrovskio (Florjan Bobrowski, 1779–1846) knyga Nayprzewielebnieyszemu metropolicie J. W. J. X. Stanisławowi Bohusz Siestrzeńcewiczowi wielu towarzystw uczonych członkowi i kawalerowi orderow mężowi pełnemu zasług rzeczywistych tak w kościele bożym iako też w rzeczy nauk i oświecenia prałatowi naydostoynieyszemu ze wszech miar szanownemu i czcigodnemu to dzieło słownika łacińsko polskiego iako dowod publicznego uczenia znamienitych cnot jego i przymiotow prawdziwie zalecaiących naczelnego w cesarstwe rossyyskiém pasterza trzody chrystusowey obrządku rzymskiego oraz iako hołd iawny szczególnego swoiego poszanowania i szacunku rzetelnego ku przezacney jego osobie z uprzeymego serca pochodzący chciał mieć ofiarowane, Vilnius, 1822 Florjan Bobrowski (1779–1846), Nayprzewielebnieyszemu metropolicie J. W. J. X. Stanisławowi Bohusz Siestrzeńcewiczowi wielu towarzystw uczonych członkowi i kawalerowi orderow mężowi pełnemu zasług rzeczywistych tak w kościele bożym iako też w rzeczy nauk i oświecenia prałatowi naydostoynieyszemu ze wszech miar szanownemu i czcigodnemu to dzieło słownika łacińsko polskiego iako dowod publicznego uczenia znamienitych cnot jego i przymiotow prawdziwie zalecaiących naczelnego w cesarstwe rossyyskiém pasterza trzody chrystusowey obrządku rzymskiego oraz iako hołd iawny szczególnego swoiego poszanowania i szacunku rzetelnego ku przezacney jego osobie z uprzeymego serca pochodzący chciał mieć ofiarowane, Vilnius, 1822 Popierius, oda, spauda, auksavimas 23,3 cm x 14,3 cm x 7,3 cm GEK-1570, inv. Nr. VR-1027 2017 m. padovanojo prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas

415. 10 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 10 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys („Šiaurės auksas“) Ø 19,75 mm, storis 1,93 mm, masė 4,10 g GEK-1571, inv. Nr. VR N-397 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

417. 20 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 20 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys („Šiaurės auksas“) Ø 22,25 mm, storis 2,14 mm, masė 5,74 g GEK-1573, inv. Nr. VR N-399 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

418. 20 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 20 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys („Šiaurės auksas“) Ø 22,25 mm, storis 2,14 mm, masė 5,74 g GEK-1574, inv. Nr. VR N-400 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

416. 10 euro centų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 10 euro cent coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario lydinys („Šiaurės auksas“) Ø 19,75 mm, storis 1,93 mm, masė 4,10 g GEK-1572, inv. Nr. VR N-398 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

338

419. 2 eurų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 2 euro coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris; nikelis; nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, storis 2,20 mm, masė 8,50 g GEK-1575, inv. Nr. VR-401 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

420. 2 eurų moneta, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Antanas Žukauskas, Lietuva, 2017 2 euro coin, designed by Luc Luycx, Antanas Žukauskas, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – nikelis ir žalvaris; nikelis; nikelis ir žalvaris Ø 25,75 mm, storis 2,20 mm, masė 8,50 g GEK-1576, inv. Nr. VR-402 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

421. Moneta, skirta lietuvių skalikui ir žemaitukui (iš serijos „Lietuvos gamta“), dailininkai Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to the Lithuanian Hound and the Žemaitukas Horse (from the series “Lithuanian Nature”), designed by Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 27,50 mm, masė 11,10 g GEK-1577, inv. Nr. VR N-403 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

422. Moneta, skirta lietuvių skalikui ir žemaitukui (iš serijos „Lietuvos gamta“), dailininkai Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to the Lithuanian Hound and the Žemaitukas Horse (from the series “Lithuanian Nature”), designed by Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Vario ir nikelio lydinys Ø 27,50 mm, masė 11,10 g GEK-1578, inv. Nr. VR N-404 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

423. Moneta, skirta lietuvių skalikui ir žemaitukui (iš serijos „Lietuvos gamta“), dailininkai Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to the Lithuanian Hound and the Žemaitukas Horse (from the series “Lithuanian Nature”), designed by Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 34,00 mm, masė 23,30 g GEK-1579, inv. Nr. VR N-405 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

424. Moneta, skirta lietuvių skalikui ir žemaitukui (iš serijos „Lietuvos gamta“), dailininkai Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to the Lithuanian Hound and the Žemaitukas Horse (from the series “Lithuanian Nature”), designed by Rūta Ničajienė, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Sidabras Ø 34,00 mm, masė 23,30 g GEK-1580, inv. Nr. VR N-406 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

339

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

425. Boguslavo Radvilos portretas, iš leidinio Berliner Kalender auf das Germein Jahr 1835. Mit Kupfern. Herausgegeren von der Koni: Preuss: Kalender Deputation, Berlynas, 1835 Portrait of Bogusław Radziwiłł, from the book Berliner Kalender auf das Germein Jahr 1835. Mit Kupfern. Herausgegeren von der Koni: Preuss: Kalender Deputation, Berlin, 1835 Popierius, vario raižinys GEK-1581, inv. Nr. VR-1028 2017 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas

426. Medalis, skirtas Jonušui Radvilai, kopija pagal 1653 m. Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586–1657) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Janusz Radziwiłł, copy of Sebastian Dadler’s (1586– 1657) medal, by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 66,77 mm, storis 2,99 mm GEK-1582, inv. Nr. VR-1029 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

427. Medalis, skirtas Jonušui Radvilai, kopija pagal 1653 m. Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586–1657) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Janusz Radziwiłł, copy of Sebastian Dadler’s (1586– 1657) medal, by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 66,82 mm, storis 3,4 mm GEK-1583, inv. Nr. VR-1030 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

428. Medalis, skirtas Kijevo užėmimui (1651) atminti, kopija pagal 1652 m. Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586–1657) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to commemorate the conquest of Kiev (1651), copy of Sebastian Dadler’s (1586–1657) medal (1652), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 66,51 mm, storis 2,99 mm GEK-1584, inv. Nr. VR-1031 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

429. Pomirtinis Boguslavo Radvilos medalis, kopija pagal 1669 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to commemorate the death of Bogusław Radziwiłł, copy of Johann Hoehn’s (the Younger) (1642–1693) medal (1669), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 47,22 mm, storis 2,99 mm GEK-1585, inv. Nr. VR-1032 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

430. Jonušo Radvilos ir Sofijos Elžbietos vedybų medalis, kopija pagal 1617 m. Hanuso Trilnerio (Hannus Trylner, mirė apie 1652) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to commemorate the wedding of Janusz Radziwiłł and Elisabeth Sophia, copy of Hannus Trylner’s (died ca 1652) medal, by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas 39,06 x 29,06 mm, storis 1,35 mm GEK-1586, inv. Nr. VR-1033 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

340

431. Medalis, skirtas Kristupui Radvilai (jaunesniajam), kopija pagal 1625 m. Hanuso Trilnerio (Hannus Trylner, mirė apie 1652) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Krzysztof Radziwiłł (the Younger), copy of Hannus Trylner’s (died ca 1652) medal (1625), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas 40,68 x 32,26 mm, storis 2,03 mm GEK-1587, inv. Nr. VR-1034 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

432. Medalis, skirtas Kristupui Radvilai (jaunesniajam), kopija pagal 1607 m. nežinomo autoriaus sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Krzysztof Radziwiłł (the Younger), copy of an unknown artist’s medal (1607), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas 39,24 x 32,19 mm, storis 1,72 mm GEK-1588, inv. Nr. VR-1035 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

433. Boguslavo Radvilos atminimo medalis, kopija pagal 1669 m. sukurtą Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Bogusław Radziwiłł, copy of Johann Hoehn’s (the Younger) (1642–1693) medal (1669), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 28,38 mm, storis 1,07 mm GEK-1589, inv. Nr. VR-1036 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

434. Medalis, skirtas Mykolo Kazimiero Radvilos mirčiai atminti, kopija pagal 1680 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to commemorate the death of Michał Kazimierz Radziwiłł, copy of Johann Hoehn’s (the Younger) (1642–1693) medal (1680), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 47,45 mm, storis 3,04 mm GEK-1590, inv. Nr. VR-1037 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

435. Pomirtinis Albrechto Stanislovo Radvilos medalis, kopija pagal nežinomo autoriaus sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to commemorate the death of Albrycht Stanisław Radziwiłł, copy of an unknown artist’s medal, by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas 77,76 x 67,02 mm, storis 8,22 mm GEK-1591, inv. Nr. VR-1038 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

436. Medalis, skirtas Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui, kopija pagal nežinomo autoriaus sukurtą medalį, sukūrimo data nežinoma, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Mikołaj Krzysztof “the Orphan” Radziwiłł, copy of an unknown artist’s medal, by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 28,60 mm, storis 1,90 mm GEK-1592, inv. Nr. VR-1039 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

341

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

437. Medalis, skirtas Liudvikos Karolinos Radvilaitės apsilankymui Biržuose, kopija pagal 1675 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642– 1693) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to commemorate Ludwika Karolina Radziwiłł’s visit in Biržai, copy of Johann Hoehn’s (the Younger) (1642–1693) medal (1675), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 40,39 mm, storis 1,76 mm GEK-1593, inv. Nr. VR-1040 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

438. Medalis, skirtas Liudvikos Karolinos Radvilaitės apsilankymui Biržuose, kopija pagal 1675 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642– 1693) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to commemorate Ludwika Karolina Radziwiłł’s visit in Biržai, copy of Johann Hoehn’s (the Younger) (1642–1693) medal (1675), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 41,46 mm, storis 2,03 mm GEK-1594, inv. Nr. VR-1041 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

439. Boguslavo Radvilos medalis, kopija pagal Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Bogusław Radziwiłł, copy of Johann Hoehn’s (the Younger) (1642–1693) medal, by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 26,75 mm, storis 1,99 mm GEK-1595, inv. Nr. VR-1042 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

440. Boguslavo Radvilos atminimo medalis, kopija pagal 1669 m. sukurtą Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Bogusław Radziwiłł, copy of Johann Hoehn’s (the Younger) (1642–1693) medal (1669), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 45,88 mm, storis 2,66 mm GEK-1596, inv. Nr. VR-1043 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

441. Medalis, skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam, kopija pagal 1563 m. Joachimo Dešlerio (?) (Joachim Deschler (?), 1532–1571) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to Mikołaj “the Black” Radziwiłł, copy of Joachim Deschler’s (?) (1532–1571) medal, by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 31,97 mm, storis 1,08 mm GEK-1597, inv. Nr. VR-1044 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

442. Boguslavo Radvilos ir Onos Marijos vedybų medalis, kopija pagal 1665 m. Johano Hėno (jaunesniojo) (Johann Hoehn, 1642–1693) sukurtą medalį, kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk), Varšuva, Lenkija, 2014 Medal dedicated to commemorate the wedding of Bogusław Radziwiłł and Anna Maria, copy of Johann Hoehn’s (the Younger) (1642–1693) medal (1665), by Jerzy Panasiuk, Warsaw, Poland, 2014 Baltasis metalas Ø 47,28 mm, storis 3,24 mm GEK-1598, inv. Nr. VR-1045 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

342

443. Medalis, skirtas Liublino unijos 300 metų jubiliejui, autorius Ernestas Pavelas Tasetas (Ernest Pawel Tasset, 1839–1921), Paryžius (?), 1869 Medal marking the 300th anniversary of the Union of Lublin, by Ernest Pawel Tasset (1839–1921), Paris (?), 1869 Varis Ø 62,03 mm, storis 5,01 mm GEK-1599, inv. Nr. VR-1046 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

444. Frydricho Augusto I portretas, K. G. Raspas (C. G. Rasp) ir K. F. Štėlcelis (C. F. Stoelzel), 1789 Portrait of Frederick Augustus I, C. G. Rasp and C. F. Stoelzel, 1789 Popierius, vario raižinys 51 x 36,6 cm GEK-1600, inv. Nr. VR-1047 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

445. Stanislovo Leščinskio portretas, Filipas Lauterburgas (Philippe Loutherbourg, 1740–1812) ir Pjeras Etjenas Muatas (Pierre-Étienne Moitte, 1722–1780), iš leidinio Galerie françoise ou portraits des hommes et des femmes célèbres qui ont paru en France..., Paryžius, 1771 Portrait of Stanisław Leszczyński, Philippe Loutherbourg (1740–1812) and Pierre-Étienne Moitte (1722–1780), from the book Galerie françoise ou portraits des hommes et des femmes célèbres qui ont paru en France..., Paris, 1771 Popierius, vario raižinys 34,1 x 23,5 cm GEK-1601, inv. Nr. VR-1048 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

446. Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas, dailininkas Adrianas van Bliumenas (Adriaen van Bloeman, 1639–apie 1693), raižytojas Kornelis Meisensas (Cornelis Meyssens, apie 1640–po 1673), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) leidinio Historia di Leopoldo Cesare..., t. 3, Viena, 1674 Portrait of Michael Korybut Wisniowiecki, painter Adriaen van Bloeman (1639–ca 1693), engraver Cornelis Meyssens (ca 1640–after 1673), from the book by Galeazzo Gualdo Priorato (1606–1678), Historia di Leopoldo Cesare..., t. 3, Vienna, 1674 Popierius, vario raižinys 32,8 x 21,8 cm GEK-1602, inv. Nr. VR-1049 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

447. Henriko Valua portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., Leipcigas, 1721 Portrait of Henry Valois, from the book by Franz Christoph von Khevenhuller (1588–1650), Conterfet Kupfferstich..., Leipzig, 1721 Popierius, vario raižinys 33,7 x 18,9 cm GEK-1603, inv. Nr. VR-1050 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

448. Jono Sobieskio portretas, Piteris Šenkas (Pieter Schenck, 1600–1711), Amsterdamas, 1690–1700 Portrait of John Sobieski, Pieter Schenck (1600–1711), Amsterdam, 1690–1700 Popierius, vario raižinys 18 x 12,8 cm GEK-1604, inv. Nr. VR-1051 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

343

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

449. Augusto Stipriojo portretas, Johanas Martinas Bernigerotas (Johann Martin Bernigeroth, 1713–1767), Leipcigas (?), XVII a. II p. – XVIII a. I p. Portrait of Augustus the Strong, Johann Martin Bernigeroth (1713– 1767), Leipzig (?), second half of the 17th c. – first half of the 18th c. Popierius, vario raižinys 20 x 15,7 cm GEK-1605, inv. Nr. VR-1052 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

450. Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas, Johanas Esajasas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788), Augsburgas, prieš 1789 Portrait of Stanislaus Augustus Poniatowski, Johann Esaias Nilson (1721– 1788), Augsburg, before 1789 Popierius, vario raižinys 30,7 x 20,9 cm GEK-1606, inv. Nr. VR-1053 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

451. Stepono Batoro portretas, Johanas Kristofas Sysangas (?) (Johann Christoph Sysang (?), 1703–1757), iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., Leipcigas, 1721 Portrait of Stephen Bathory, Johann Christoph Sysang (?) (1703–1757), from the book by Franz Christoph von Khevenhuller (1588–1650), Conterfet Kupfferstich..., Leipzig, 1721 Popierius, vario raižinys 32,7 x 18,9 cm GEK-1607, inv. Nr. VR-1054 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

452. Vladislovo Vazos portretas, Mateusas Merianas (vyresnysis) (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), pagal Peterį Paulių Rubensą (Peter Paul Rubens, 1577–1640), 1639–1700 Portrait of Ladislaus Vasa, Matthaus Merian (the Elder) (1593–1650), after Peter Paul Rubens (1577–1640), 1639–1700 Popierius, vario raižinys 27,9 x 18,1 cm GEK-1608, inv. Nr. VR-1055 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

453. Jono Kazimiero Vazos portretas, Kasparas Merianas (?) (Caspar Merian (?), 1627–1686), Frankfurtas prie Maino, 1652–1700 Portrait of John Casimir Vasa, Caspar Merian (?) (1627–1686), Frankfurt am Main, 1652–1700 Popierius, vario raižinys 24,7 x 18,2 cm GEK-1609, inv. Nr. VR-1056 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

454. Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas, autorius nežinomas, Frankfurtas prie Maino, 1677–1707 Portrait of Michael Korybut Wisniowiecki, unknown author, Frankfurt am Main, 1677–1707 Popierius, vario raižinys 28 x 19 cm GEK-1610, inv. Nr. VR-1057 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

344

455. Cecilijos Renatos Habsburgaitės portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., Leipcigas, 1721 Portrait of Cecilia Renata of Austria, from the book by Franz Christoph von Khevenhuller (1588–1650), Conterfet Kupfferstich..., Leipzig, 1721 Popierius, vario raižinys 34,5 x 21,1 cm GEK-1611, inv. Nr. VR-1058 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

456. Kotrynos Habsburgaitės portretas, Johanas Kristofas Sysangas (?) (Johann Christoph Sysang (?), 1703–1757), iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., Leipcigas, 1721 Portrait of Catherine of Austria, Johann Christoph Sysang (?) (1703– 1757), from the book by Franz Christoph von Khevenhuller (1588–1650), Conterfet Kupfferstich..., Leipzig, 1721 Popierius, vario raižinys 33,6 x 20,1 cm GEK-1612, inv. Nr. VR-1059 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

457. Onos Habsburgaitės portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., Leipcigas, 1721 Portrait of Anne of Austria, from the book by Franz Christoph von Khevenhuller (1588–1650), Conterfet Kupfferstich..., Leipzig, 1721 Popierius, vario raižinys 33,7 x 22 cm GEK-1613, inv. Nr. VR-1060 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

458. Eleonoros Marijos Habsburgaitės portretas, autorius nežinomas, Frankfurtas prie Maino, 1677–1707 Portrait of Eleanor Maria of Austria, unknown author, Frankfurt am Main, 1677–1707 Popierius, vario raižinys 29,7 x 20,5 cm GEK-1614, inv. Nr. VR-1061 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

459. Elžbietos Habsburgaitės portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., Leipcigas, 1721 Portrait of Elisabeth of Austria, from the book by Franz Christoph von Khevenhuller (1588–1650), Conterfet Kupfferstich..., Leipzig, 1721 Popierius, vario raižinys 33,6 x 20,1 cm GEK-1615, inv. Nr. VR-1062 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

460. Liudvikos Marijos Gonzagos portretas, Roberas Nantjeilis (Robert Nanteuil, 1623/1630–1678), iš leidinio Moyse sauvé: idylle héroïque..., Paryžius, 1653 Portrait of Marie Louise Gonzaga, Robert Nanteuil (1623/1630–1678), from the book Moyse sauvé: idylle héroïque..., Paris, 1653 Popierius, vario raižinys 25,3 x 18 cm GEK-1616, inv. Nr. VR-1063 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

345

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

461. Žygimanto Vazos portretas, Liukas Kilianas (Lucas Kilian, 1579–1637), iš Michaelio Kasparo Lundorpo (Michael Caspar Lundorp) leidinio Östreichischer Lorberkrantz oder Kayserl, 1628 Portrait of Sigismund Vasa, Lucas Kilian (1579–1637), from the book by Michael Caspar Lundorp, Östreichischer Lorberkrantz oder Kayserl, 1628 Popierius, vario raižinys 22,8 x 18,9 cm GEK-1617, inv. Nr. VR-1064 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

462. Mikalojaus Radvilos Rudojo portretas, iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Conterfet Kupfferstich..., Leipcigas, 1721 Portrait of Mikołaj “the Red” Radziwiłł, from the book by Franz Christoph von Khevenhuller (1588–1650), Conterfet Kupfferstich..., Leipzig, 1721 Popierius, vario raižinys GEK-1618, inv. Nr. VR-1065 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

463. Povilo Jono Sapiegos portretas, Cezaris Laurencijus (Cesare Laurentio), iš Galeaco Gvaldo-Priorato (Galeazzo Gualdo-Priorato, 1606–1678) knygos Historia di Leopoldo Cesare, t. 2, Viena, 1670 Portrait of Paweł Jan Sapieha, Cesare Laurentio, from the book by Galeazzo Gualdo Priorato (1606–1678), Historia di Leopoldo Cesare..., t. 2, Vienna, 1670 Popierius, vario raižinys GEK-1619, inv. Nr. VR-1066 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

464. Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės portretas, Johanas Kristupas Sysangas (Johann Christoph Sysang, 1703–1757), pagaminimo vieta nežinoma, XVII a. vid. Portrait of Michał Kazimierz Radziwiłł Rybeńko, Johann Christoph Sysang (1703–1757), mid-17th c. Popierius, vario raižinys GEK-1620, inv. Nr. VR-1067 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

465. Jonušo Radvilos portretas, nežinomas dailininkas, pagal Danielį Šulcą (Daniel Schultz, 1615–1683), Frankfurtas prie Maino, 1652–1707 Portrait of Janusz Radziwiłł, unknown artist, after Daniel Schultz (1615– 1683), Frankfurt am Main, 1652–1707 Popierius, vario raižinys GEK-1621, inv. Nr. VR-1068 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

466. Jurgio Radvilos portretas, Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), iš leidinio Atrium heroicum Caesarum..., t. 1, Augsburgas, 1600 Portrait of Jerzy Radziwiłł, Dominicus Custos (1560–1612), from the book Atrium heroicum Caesarum..., t. 1, Augsburg, 1600 Popierius, vario raižinys GEK-1622, inv. Nr. VR-1069 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

346

467. Kristupo Radvilos (jaunesniojo) portretas, Baltazaras Monkornė (Balthasar Moncornet, apie 1660–1668), Paryžius, 1657 Portrait of Krzysztof Radziwiłł (the Younger), Balthasar Moncornet (ca 1660–1668), Paris, 1657 Popierius, vario raižinys GEK-1623, inv. Nr. VR-1070 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

468. Leono Sapiegos portretas, nežinomas XVII a. (?) autorius, pagal Vilhelmo Hondijaus (Wilhelm Hondius, 1598–1652) vario raižinį Portrait of Lew Sapieha, unknown author of the 17th c. (?), after an engraving by Wilhelm Hondius (1598–1652) Popierius, vario raižinys GEK-1624, inv. Nr. VR-1071 2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

469. Johano Danielio Riterio (Johann Daniel Ritter, 1709–1775) knyga De Bellis A Carolo Gustavo, Vitenbergas, 1757 Johann Daniel Ritter (1709–1775), De Bellis A Carolo Gustavo, Wittenberg, 1757 Popierius 17 x 21,4 cm GEK-1625, inv. Nr. VR-1072 2017 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

470. Dominyko Žoržo Frederiko de R. de Prato (Dominique Georges Frédéric de R. de Pradt, 1759–1837) knyga Narrative of an embassy Warsaw and Wilna, Londonas, 1816 Dominique Georges Frédéric de R. de Pradt (1759–1837), Narrative of an embassy Warsaw and Wilna, London, 1816 Popierius 13,5 x 21,6 cm GEK-1626, inv. Nr. VR-1073 2017 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

471. Laikraštis The London Gazette, Londonas, 1683 m. sausio 7–10 d., Nr. 1893 The London Gazette newspaper, London, January 7–10, 1683, No. 1893 Popierius 28 x 16,5 cm GEK-1627, inv. Nr. VR-1074 2017 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

472. Laikraštis The London Gazette, Londonas, 1683 m. sausio 21–24 d., Nr. 1897 The London Gazette newspaper, London, January 21–24, 1683, No. 1897 Popierius 28,6 x 16,3 cm GEK-1628, inv. Nr. VR-1075 2017 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

347

2016–2017 m. Kultūros, meno ir istorijos rinkinį papildę eksponatai

473. Biuletenis Bulletin de la Grande Armée, Tilžė, 1807 m. birželio 25 d. Bulletin Bulletin de la Grande Armée, Tilsit, June 25, 1807 Popierius 22,2 x 17,4 cm GEK-1629, inv. Nr. VR-1076 2017 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

474. Amilkarės Ponkjelio (Amilcare Ponchielli, 1834–1886) operos I lituani libretas, libreto autorius Antonijus Gislanconis (Antonio Ghislanzoni, 1824–1893), Milanas, 1874 Libretto for Amilcare Ponchielli’s (1834–1886) opera I lituani, librettist Antonio Ghislanzoni (1824–1893), Milan, 1874 Popierius, spauda 19,7 x 14 x 0,5 cm GEK-1630, inv. Nr. VR-1077 2017 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

475. Moneta, skirta Vilniui, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Vladas Oržekauskas, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to Vilnius, designed by Luc Luycx, Vladas Oržekauskas, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – varis, cinkas ir nikelis; nikelis; varis, cinkas ir nikelis Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1631, inv. Nr. VR N-407 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

476. Moneta, skirta Vilniui, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Vladas Oržekauskas, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to Vilnius, designed by Luc Luycx, Vladas Oržekauskas, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – varis, cinkas ir nikelis; nikelis; varis, cinkas ir nikelis Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1632, inv. Nr. VR N-408 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

477. Moneta, skirta Vilniui, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Vladas Oržekauskas, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to Vilnius, designed by Luc Luycx, Vladas Oržekauskas, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – varis, cinkas ir nikelis; nikelis; varis, cinkas ir nikelis Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1633, inv. Nr. VR N-409 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

478. Moneta, skirta Vilniui, dailininkai Liukas Liauksas (Luc Luycx), Vladas Oržekauskas, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to Vilnius, designed by Luc Luycx, Vladas Oržekauskas, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Kaldino Lietuvos monetų kalykla Išorinė dalis – varis ir nikelis, centrinė dalis – varis, cinkas ir nikelis; nikelis; varis, cinkas ir nikelis Ø 25,75 mm, masė 8,50 g GEK-1634, inv. Nr. VR N-410 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

479. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo biustas, autorius Konstantinas Bogdanas (1926–2011) Bust of Grand Duke of Lithuania Vytautas the Great, by Konstantinas Bogdanas (1926–2011) Nuliejo Rimantas Keturka ir Feliks Volčak Bronza, liejimas 90 x 70 x 43 cm GEK-1635, inv. Nr. VR-1078 2017 m. padovanojo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga

481. Moneta, skirta Radvilų rūmams (iš serijos „Lietuvos rūmai ir dvarai“), dailininkai Vytautas Narutis, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to the Radziwiłł Palace (from the series “Lithuanian Palaces and Manors”), designed by Vytautas Narutis, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1653, inv. Nr. VR-412 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

348

480. Moneta, skirta Radvilų rūmams (iš serijos „Lietuvos rūmai ir dvarai“), dailininkai Vytautas Narutis, Giedrius Paulauskis, Lietuva, 2017 Coin dedicated to the Radziwiłł Palace (from the series “Lithuanian Palaces and Manors”), designed by Vytautas Narutis, Giedrius Paulauskis, Lithuania, 2017 Sidabras Ø 38,61 mm, masė 28,28 g GEK-1652, inv. Nr. VR-411 2017 m. padovanojo Lietuvos bankas

349

BIBLIOGRAFIJA

Bibliografija / Bibliography Augustyniak 2002: Augustyniak U. Dwór i klientela Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640). Mechanizmy patronatu, Warszawa, 2002. Augustyniak 2004: Augustyniak U. W służbie hetmana i Rzeczpospolitej. Klientela wojskowa Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640), Warszawa, 2004. Bartoszewicz 1928: Bartoszewicz K. Radziwiłłowie: początek i dzieje rodu, typy i charaktery, rycerze, zdrajcy, pobożni, filantropi, dziwacy, obrazy z życia domowego, kobiety Radziwiłłowskie, upadek Nieświeża i jego odrodzenie, Warszawa, Kraków, [1928]. Bénézit 2006: Bénézit E. Dictionary of Artists, t. 2, t. 4, t. 5, t. 7, t. 8, t. 9, t. 10, t. 12, Paris, 2006. Biedermann 2002: Biedermann H. Naujasis simbolių žodynas, Vilnius, 2002. Bogdanas 1986: Bogdanas K. Konstantinas Bogdanas. Skulptūros paroda, Vilnius, 1986. Bogusław Radziwiłł 1979: Bogusław Radziwiłł. Autobiografia, wstępem poprzedził i oprac. T. Wasilewski, Warszawa, 1979. Bryan 1903: Bryan M. Bryan’s dictionary of painters and engravers, t. 2, London, 1903. Bryan 1904: Bryan M. Bryan’s dictionary of painters and engravers, t. 3, London, 1904. Bryan 1918: Bryan M. Bryan’s dictionary of painters and engravers, t. 1, London, 1918. Bryan 1919: Bryan M. Bryan’s dictionary of painters and engravers, t. 5, London, 1919. „Charles Augustus“ 1998: „Charles Augustus“, in: Encyclopædia Britannica, 1998, https://www.britannica.com/biography/Charles-Augustus [žiūrėta 2017-07-10]. Cieślak 1994: Cieślak E. Stanisław Leszczyński, Wrocław–Warszawa–Kraków, 1994. Cynarski 2007: Cynarski S. Žygimantas Augustas, Vilnius, 2007. Dymnicka-Wołoszyńska 1987: Dymnicka-Wołoszyńska H. „Radziwiłł Michał Kazimierz zwany Rybeńko“, in: Polski słownik biograficzny, t. XXX/2, z. 125, Kraków, 1987, s. 299–306. Duczmal 2012: Duczmal M. Jogailaičiai, iš lenkų kalbos vertė B. Mikalonienė, V. Jarutis, Vilnius, 2012. Dünnemann 1831: Dünnemann F. A. W. Stammbuch der Brandenburgisch-Preussischen Regenten, oder genealogische Darstellung der Regentenfolge zu Brandenburg, seit dem Entstehen der Mark bis auf gegenwärtige Zeit, Nauck, 1831, S. 105. Eksponatai 2016: Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures donated and acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalog, sudarė D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016. Ekspozicijų vadovas 2015: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, sudarė D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015. Exposition guide 2015: Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015. Feldman 1935: Feldman J. „August II Mocny“, in: Polski słownik biograficzny, t. 1, z. 1, Kraków, 1935, s. 179–183. Flathe 1878: Flathe H. T. „Friedrich August I., König von Sachsen“, in: Allgemeine Deutsche Biographie (ADB), Bd. 7, Leipzig, 1878, S. 786–789. Forsyth 1995: Forsyth W. H. The Pietà in French Late Gothic Sculpture: Regional Variations, New York, 1995. „Frydrichas Augustas I“ 2004: „Frydrichas Augustas I“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 6, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2004, p. 259. Galkus 2009: Galkus J. Lietuvos Vytis, Vilnius, 2009. Grimalauskaitė, Remecas 2016: Grimalauskaitė D., Remecas E. Pinigai Lietuvoje, Vilnius, 2016. Jankauskas 2012: Jankauskas V. „Ikikrikščioniškos Lietuvos valdovai XIX–XX a. dailėje: svarbiausi tipai ir siužetai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis. Dailė, t. 65–66: Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai / Royal Component of Lithuanian Culture: Images, Symbols, Relics, sudarė / edited by J. Liškevičienė, S. Maslauskaitė, G. Surdokaitė, Vilnius, 2012, p. 387–410. Jasas 2011: Jasas R. „Liublino unija“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 13, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2011. Jučas 2009: Jučas M. Žalgirio mūšis, Vilnius, 2009. Jučas 2013: Jučas M. Vytautas Didysis, Vilnius, 2013. Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje 2010: Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos / Jak to było podczas Wielkiej Bitwy... Odsłony Grunwaldu / How this happened in the Great Battle… Exposé of Grunwald, sudarytojai / opracowanie / compilers V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2010. Kalicki 1878: Kalicki B. Bogusław Radziwiłł, koniuszy litewski: szkic historyczny, Kraków, 1878. Kanas 2012: Kanas N. Star Maps. History, Artistry, and Cartography, New York, 2012. Katalog portretów 1992: Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 3, red. H. Widacka, Warszawa, 1992. „Kazimieras“ 2006: „Kazimieras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 9, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2006. Kindl 2017: Kindl M. „Priorato, Galeazzo Gualdo“, in: olmuart.cz, 2017, http://www.olmuart.cz/en/collections/books--41/galeazzo-gualdopriorato--284/ [žiūrėta 2017-08-02]. „Klaipėdos krašto sukilimas“ 2006: „Klaipėdos krašto sukilimas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 10, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2006. Klimka, Ragauskas 2001: Klimka L., Ragauskas A. „Nauji duomenys apie įžymųjį Vilniaus laikrodininką Jokūbą Gierkę (XVI a. pabaiga – 1666 09 05)“, in: Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai, t. 48, Vilnius, 2001, p. 23–34.

E K S P O N ATA I . 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . d o v a n o t o s i r į s i g y t o s v e r t y b ė s

350

Kotlubajus 1995: Kotlubajus E. Radvilos. Nesvyžiaus galerijos portretai, iš lenkų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius, 1995 (pirmasis lenkiškas leidimas – Vilnius, 1857). Kozak 1986: Kozak A. „Jan de Herdt, a forgotten 17th century Flemish painter“, in: Bulletin du Musée National de Varsovie, t. 27, No 2–4, 1986, p. 50–89. Krikščioniškosios ikonografijos žodynas 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997. Kryžiai yra dorybės ženklas 2012: Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai. Tarptautinės parodos katalogas / The Crosses Stand for Virtue, the Arrow for Victory... The Sapiehas – Statesmen, Art Patrons and Collectors. International exhibition catalogue / Krzyże znaczą cnotę, a Strzała zwycięstwo... Sapiehowie – mężowie stanu, mecenasi sztuki i kolekcjonerzy. Katalog międzynarodowej wystawy, sudarė / compilers / opracowanie V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012. Lazutka 1998: Lazutka S. Leonas Sapiega. Gyvenimas, valstybinė veikla, politinės ir filosofinės pažiūros, Vilnius, 1998. Levandauskas, Vaičekonytė-Kepežinskienė 2006: Levandauskas V., Vaičekonytė-Kepežinskienė R. Napoleonas Orda. Senosios Lietuvos architektūros peizažai, Vilnius, 2006, p. 16–33. Lietuviškoji enciklopedija 1934: Lietuviškoji enciklopedija, t. 2, vyr. redaktorius V. Biržiška, Kaunas, 1934, p. 114–122. Lietuvos dailininkų žodynas 2012: Lietuvos dailininkų žodynas / Dictionary of Lithuanian artists, t. 2: 1795–1918, sudarytoja J. Širkaitė, Vilnius, 2012. Lietuvos heraldika 1998: Lietuvos heraldika, d. 1, sudarė ir parengė E. Rimša, Vilnius, 1998. Lietuvos heraldika 2008: Lietuvos heraldika, parengė E. Rimša, Vilnius, 2008. Lietuva medaliuose 1998: Lietuva medaliuose. XIV a. – XX a. pradžia. Albumas, sudarė V. Ruzas, Vilnius, 1998. Lietuvos valstybės kūrėjai 2006: Lietuvos valstybės kūrėjai / Founders of the Lithuanian state. XVI–XX a. pirmosios pusės portretai, t. 1: XVI–XIX a. portretai / Portraits from the 16th–19th centuries, sudarė L. Bialopetravičienė, į anglų k. vertė L. Zabulienė, Vilnius, 2006. Link-Lenczowska 2013: Link-Lenczowska S. Zegary i zegarki w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu. Katalog Zbiorów / Clocks and Watches in the Collection of the Wawel Royal Castle. Catalogue of the Collection, Kraków, 2013. Łoziński 1897: Łoziński W. Katalog zbiorów Władysława Łozińskiego we Lwowie, Lwów, 1897. Lukšaitė, Matulevičius 2011: Lukšaitė I., Matulevičius A. „Radvila Našlaitėlis Mikalojus Kristupas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2011, p. 438. Lukšaitė, Matulevičius 2011a: Lukšaitė I., Matulevičius A. „Radvila Kristupas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2011, p. 434–435. Lukšaitė, Matulevičius 2014: Lukšaitė I., Matulevičius A. „Žygimantas Augustas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 25, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2014. Mackiewicz 1990: Mackiewicz S. Dom Radziwiłłów, wstęp J. Jaruzelski, wybór il. i sporządzenie genealogii Radziwiłłów J. Grala, Warszawa, 1990. Mačiukas 2010: Mačiukas Ž. „Kazimieras Šv.“, in: Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. Biografinis žodynas. Elektroninė knyga, Vilnius, 2010. Marzęta 2014: Marzęta D. Herby i znaki mennicze na szelągach polskich i z Polską związanych, Lublin, 2014. Matulevičius, Spečiūnas 2008: Matulevičius A., Spečiūnas V. „Leščinskis Stanislovas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 13, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2008, p. 40. Matulevičius, Tyla 2011: Matulevičius A., Tyla A. „Radvila Albrechtas Stanislovas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2011, p. 429–430. Matulevičius, Tyla 2012: Matulevičius A., Tyla A. „Sapiega Povilas Jonas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 21, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2012, p. 126. Niesiecki 1839–1846: Niesiecki K. Herbarz polski, t. 1, Lipsk, 1839–1846, s. 379. Nowakowski 2009: Nowakowski T. Radziwiłłowie: dzieje wielkiej rodziny europejskiej, Warszawa, 2009. Ochmann-Staniszewska 2006: Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006. Piwarski 1947: Piwarski K. „Eleonora Maria Józefa“, in: Polski słownik biograficzny, t. 6/3, Kraków, 1947, s. 223–226. „Pusgrašis“ 2011: „Pusgrašis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2011, p. 330. Rachuba 1994: Rachuba A. „Paweł Jan Sapieha H. Lis“, in: Internetowy polski słownik biograficzny, 1994, http://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/pawel-jan-sapieha-h-lis [žiūrėta 2017-08-24]. Račkauskaitė-Petraitienė 2010: Račkauskaitė-Petraitienė I. Konstantinas Bogdanas, Vilnius, 2010. „Radvilos“ 2010: „Radvilos“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės, redaktorė T. Daržinskaitė, vertė L. Račienė, Vilnius, 2010, p. 80–109. Radziwiłł 1980: Radziwiłł A. S. Pamiętnik o dziejach w Polsce, t. 2, Warszawa, 1980, s. 397. Radziwiłłowie 2003: Radziwiłłowie: obrazy literackie, biografie, świadectwa historyczne, redaktor K. Stępnik, Lublin, 2003. Ragauskas 2010: Ragauskas A. „KONSTANCIJA Habsburgaitė (Konstancja Habsburżanka, Rakuszanka)“, in: Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. Biografinis žodynas. Elektroninė knyga, Vilnius, 2010. Ragauskienė 2011: Ragauskienė R. „Radvila Juodasis Mikalojus“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2011, p. 437–438. Ragauskienė, Ragauskas 2001: Ragauskienė R., Ragauskas A. Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems. Studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją, Vilnius, 2001. Rakutis 2008: Rakutis V. „Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė“, in: Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, t. 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai, redagavo ir sudarė G. Surgailis, Vilnius, 2008, p. 212–217. Remecas 2012: Remecas E. „Du Labanoro bažnyčios monetų kompleksai“, in: Numizmatika. Metraštis, t. 9–12 (2008–2011), sudarė D. Grimalauskaitė, Vilnius, 2012, p. 143–152.

351

BIBLIOGRAFIJA

Rimša 2004: Rimša E. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004. Rimša 2005: Rimša E. Heraldry. Past to present, Vilnius, 2005. „Ritter“ 2017: „Ritter, Johann Daniel (1709–1775)“, in: kalliope-verbund.info, 2017-02-10, http://kalliope-verbund.info/de/eac?eac.id=100392733 [žiūrėta 2017-10-20]. Ruzas 2015: Ruzas V. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko pinigų muziejuje. Katalogas / Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania. Catalogue, Vilnius, 2015. Sabaliauskaitė 2005: Sabaliauskaitė K. „Danielius Schültzas (1615–1683) Vakarų Europos tapybos kontekste: meninių įtakų ir motyvų migracijos problema“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 39: Kūrinys, menininkas, erdvė / Work of art, artist, space, sudarė / edited by M. Iršėnas, 2005, p. 7–31. Sajauskas 2006: Sajauskas S. „Vazų dinastijos lietuviškos monetos“, in: Lietuvos monetos / Lithuanian coins, teksto autoriai A. Dulkys, J. Galkus, S. Sajauskas, Vilnius, 2006, p. 91–94. Sajauskas 2010: Sajauskas S. „Ortas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 17, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2010, p. 121. Sajkowski 1965: Sajkowski A. Od Sierotki do Rybieńki, Poznań, 1965. Schäfer 1996: Schäfer D. Der gefangene Sachsenkönig. Eine Erinnerung an Sachsens ersten König, Friedrich August I. (1750–1827), Taucha, 1996. Sliesoriūnas 1997: Sliesoriūnas F. „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1733–1736 metų tarpuvaldžiu“, in: Lietuvos valstybė XII–XVIII a., red. Z. Kiaupa, A. Mickevičius, J. Sarcevičienė, Vilnius, 1997, p. 367–381. Sliesoriūnas 2002: Sliesoriūnas F. „Augustas II“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 2, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2002, p. 206–207. Sliesoriūnas 2015: Sliesoriūnas G. Lietuvos istorija, t. 6: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588– 1733 metais), Vilnius, 2015. Spalvų alchemija 2015: Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje. Tarptautinės parodos katalogas, 2015 m. lapkričio 17 d. – 2016 m. vasario 28 d., sudarė D. Mitrulevičiūtė, Vilnius, 2015. Staszewski 2005: Staszewski J. Wettynowie, Olsztyn, 2005, s. 246. Sužiedėlis 1961: Sužiedėlis S. „Radvila Mykolas Kazimieras II Žuvelė“, in: Lietuvių enciklopedija / Lithuanian Encyclopedia / Encyclopédie Lithuanienne, t. 24, South Boston, 1961, p. 397. Šapoka 1936: Šapoka A. „Atsakingieji Lietuvos politikos vadai Reformų seimo metu“, in: Senovė, Kaunas, 1936, Nr. 2, p. 63–173. „Šilingas“ 2013: „Šilingas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 23, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2013, p. 171–172. Šinkūnaitė 2000: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 19: Šinkūnaitė L. XVII a. Lietuvos portretas. Kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis, Vilnius, 2000, p. 34. „Taleris“ 2013: „Taleris“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 23, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2013, p. 445. „Ternaras“ 2013: „Ternaras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 23, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2013, p. 697. Tyla 2014: Tyla A. „Vladislovas Vaza“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 25, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2014, p. 341. Trumpa 1958: Trumpa V. „Leščinskis Stanislovas“, in: Lietuvių enciklopedija / Lithuanian Encyclopedia / Encyclopédie Lithuanienne, t. 14, South Boston, 1958, p. 483–485. Trumpa 1961: Trumpa V. „Boguslovas Radvila“, in: Lietuvių enciklopedija / Lithuanian Encyclopedia / Encyclopédie Lithuanienne, t. 24, South Boston, 1961, p. 377–378. Tulard 1999: Tulard J. „De Pradt, Dominique-Georges Dufour“, in: napoleon.org, 1999, https://www.napoleon.org/en/history-of-the-twoempires/biographies/de-pradt-dominique-georges-dufour [žiūrėta 2017-10-23]. Turkowski 1936: Turkowski T. „Bobrowski Florjan“, in: Polski słownik biograficzny, t. 2, Kraków, 1936. Valdovų ir didikų portretai 2012: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sudarytojai / compilers / упорядники V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012. Vilniaus Žemutinė pilis 2006: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarytoja R. Ragauskienė, Vilnius, 2006. Vilniaus Žemutinės pilies 2010: Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. Biografinis žodynas. Elektroninė knyga, Vilnius, 2010. Wasilewski, 1987: Wasilewski T. „Radziwiłł Janusz“, in: Polski słownik biograficzny, t. XXX/2, Kraków, 1987, z. 125, s. 208–215. Widacka 2008: Widacka H. Splendor i niesława. Stanisław August Poniatowski w grafice XVIII wieku ze zbiorów polskich, Warszawa, 2008, p. 256–257. Williams 2006: Williams G. S. Ways of Knowing in Early Modern Germany. Johannes Praetorius as a Witness to His Time, Aldershot, Burlington, 2006. „Wirtualne Muzeum“ 2016: „Wirtualne Muzeum Polskiego Szeląga (WMPS) – Zygmunt Waza, Malbork, część 1“, in: blognumizmatyczny.pl, 2016, http://blognumizmatyczny.pl/2016/10/10/wirtualne-muzeum-polskiego-szelaga-wmps-zygmunt-waza-malbork-czesc-1/ [žiūrėta 2017-09-04]. Wisner 2000: Wisner H. Jonušas Radvila (1612–1655). Kėdainių šešėlyje, iš lenkų k. vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius, 2000. „Zikaras Juozas“ 2014: „Zikaras Juozas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 25, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2014. Сабодаш 2009: Сабодаш Т. Портрети дiячiв великого князiвства Литовського, Львiв, 2009.

Eksponatai 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės Exhibits Treasures Donated and Acquired in 2016–2017 Parodos katalogas Exhibition catalogue 2017 m. spalio 17 d. – 2018 m. sausio 14 d. 17 October 2017 – 14 January 2018 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania Išleido / Published by Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Katedros a. 4, Vilnius National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania 4 Katedros Sq., Vilnius Spausdino / Printed by Standartų spaustuvė Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius Tiražas / Copies 300 www.valdovurumai.lt

VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS PARODOS KATALOGAS EXHIBITION CATALOGUE OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA

9 786098 061529