Valdovų rūmų muziejui – 10 metų

Valdovų rūmų muziejui – 100 istorijos akimirkų

metų

Va l d o v ų r ū m ų m u z i e j u i – 1 0 m e t ų (2009–2018) 100 istorijos akimirkų

Vilnius, 2019

LEIDINIO SUDARYTOJAI Vydas Dolinskas Ramunė Vaičiulytė LEIDINIO RENGIMO GRUPĖ Dalius Avižinis Jolanta Karpavičienė Daiva Mitrulevičiūtė Mindaugas Puidokas Ernesta Sargūnaitė Lirija Steponavičienė Jūratė Šatūnė Marijus Uzorka REDAKTORĖ Laima Kunickytė FOTOGRAFAS Vytautas Abramauskas VIRŠELYJE Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų portalas ir rekonstruotus istorinius XIV a. šarvus dėvintys kariai, 2009 m. liepos 6 d.

GALINIAME VIRŠELYJE Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Renesansinės audiencijų menės atkurto tapybinio frizo fragmentas su istoriniu valstybės herbu – Vyčiu – ir didžiojo kunigaikščio karūna. Frizo atkūrimo konsultantas – dr. Edmundas Rimša. Frizą atkūrė įmonės „Archeodomus“ dailininkai restauratoriai.

Frizo atkūrimą finansavo Valdovų rūmų paramos fondas. © Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2019

Turinys 7 /

Valdovų rūmų muziejaus pirmasis dešimtmetis (2009–2018)

14 /

Svarbiausios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istorijos datos

20 /

Valdovų rūmų muziejus dėkoja 10 metų (2009–2018) drauge buvusiems valstybės Vadovams, Mecenatams, Rėmėjams, Partneriams, Bičiuliams ir Bendražygiams

100 Valdovų rūmų muziejaus istorijos akimirkų:

38 /

2009

42 /

2010

48 /

2011

54 /

2012

60 /

2013

72 /

2014

82 /

2015

90 /

2016

98 /

2017

110 / 2018 120 / 2009–2018 m. Valdovų rūmų muziejaus veikla: faktai ir skaičiai

1988 m. Lietuvos istorijos instituto Pilių tyrimo grupė, vėliau pertvarkyta į Pilių tyrimo centrą „Lietuvos pilys“, pradėjo sistemingus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos archeologinius tyrimus ir ilgainiui sukaupė bei Valdovų rūmų muziejui perdavė apie 0,5 mln. vertingų radinių. Nuotraukoje – rūmų rytinio korpuso kampinio rūsio su įgriuvusių skliautų liekanomis tyrinėjimai, Kazimiero Vainoro nuotrauka

6

Valdovų rūmų muziejaus pirmasis dešimtmetis (2009–2018)

Ankstyvoji mūrinė Vilniaus pilis vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje, vakarinėje Pilies kalno papėdėje, Vilnios vingyje ties santaka su Nerimi, pastatyta jau XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Tai buvo pirmoji ir vienintelė to meto Lietuvos mūrinė pilis, turėjusi tapti valdovo rezidencija, dinastijų centru ir valstybės sostinės ženklu. Per daugiau nei 700 metų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija (iš pradžių pilis, o nuo XVI a. pradžios – rūmai) Vilniaus Žemutinėje pilyje išgyveno klestėjimo periodus, dėl įvairių aplinkybių ir nelaimių patyrė keletą didelių transformacijų, kurį laiką buvo apleista ir galop sunaikinta. 200 metų ji egzistavo tik žmonių, ypač rašytojų ir dailininkų romantikų, istorinėje atmintyje, o XX–XXI a. sandūroje buvo nuo pamatų atkurta. Tokioje tautos ir valstybės istorijai ypatingoje, šimtmečių energijos įkrautoje, praeities mistikos paženklintoje vietoje, turinčioje ilgaamžio Lietuvos valstybingumo simbolio reikšmę, įkūnijančioje susigrąžintos istorijos ir sušvelnintų netekčių prasmę, atspindinčioje su šia vieta susijusių istorinių asmenybių kūrybines galias ir glaudžių europinių saitų tradicijas, žyminčioje nūdienos apsisprendimo atkurti istorinę tiesą valią, atkūrus rūmus, nuspręsta įkurdinti nacionalinio statuso kultūros įstaigą.

Taip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ši pirmoji metų diena laikoma atkurtoje istorinėje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje įsteigto muziejaus gimtadieniu, nors faktiniai įstaigos kūrimo, teisinio registravimo, pirmųjų darbuotojų priėmimo veiksmai dar tęsėsi visą sausį. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, arba trumpiau – Valdovų rūmų muziejus, kūrėsi ne tuščioje vietoje. Greta šimtametės šios vietos ir joje buvusios istorinės rezidencijos tradicijos svarbi atrama kuriant naują muziejų buvo prie Valdovų rūmų teritorijos tyrimų ir atkūrimo nuo 1987– 1988 m. dirbę mokslininkai, projektuotojai, statybų prižiūrėtojai, muziejininkai, juos jungė net kelios įstaigos. Tai Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Projektavimo ir restauravimo institutas, Vilniaus pilių direkcija, Lietuvos dailės muziejus. Bendradarbiaujant šioms institucijoms ir jų darbuotojams, pamažu buvo suformuota Valdovų rūmų atkūrimo ir būsimo panaudojimo vizija, imti detalizuoti konkretūs erdvių įrengimo, ekspozicijų sukūrimo, įvairiapusės veiklos formų planai. Visus svarbiausius darbus, ypač susijusius su rūmų atkūrimo projektavimo ir statybų eiga, koordinavo 2006 m. atnaujinta ir itin aktyviai bemaž iki pat darbų užbaigimo veikusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, jai ilgą laiką vadovavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Rūmų atkūrimo statybos darbus vykdė Panevėžio statybos trestas. Daugelį iniciatyvų rėmė ir pačią rūmų atkūrimo idėją aktyviai skleidė visuomeninis Valdovų rūmų paramos fondas bei Valdovų rūmų paramos komitetas JAV. Jau 2002 m. Lietuvos dailės muziejaus struktūroje formaliai buvo įkurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyrius. 2007 m. jis pertvarkytas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų filialą. Šis buvo 2009 m. sausio 1 d. pradėjusios veikti savarankiškos muziejinės institucijos užuomazga.

7

2009–2013 m. Valdovų rūmų muziejus nacionalines ir tarptautines parodas dažniausiai rengdavo Lietuvos dailės muziejaus padaliniuose. Ilgalaikės Valdovų rūmų archeologinių radinių ir interjero vertybių parodos nuo 2004–2005 m. veikė Taikomosios dailės muziejuje. Nuotraukoje – Taikomosios dailės muziejuje surengta paroda „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“

Valdovų rūmų muziejus per savo egzistavimo pirmąjį dešimtmetį pergyveno bene tris svarbiausius ir gana skirtingus raidos etapus: • 2009–2013 m. savo veiklą vykdė daugiausia kitų institucijų (pirmiausia Lietuvos dailės muziejaus) patalpose; • 2013–2018 m. įsikūrė ir veikė pusėje įrengtų rūmų, kartu patyrė su greta vykusiomis statybomis susijusius sunkumus; • 2018 m. viduryje pagaliau įsikūrė visose atkurtų rūmų erdvėse.

Be to, nuo 2016 m. esmingai keitėsi Valdovų rūmų muziejaus santykis su atkūrimo procesu, nes, likvidavus Vilniaus pilių direkciją, pats muziejus perėmė užsakovo funkcijas ir atkūrimo darbus. Atsižvelgiant į 2015 m. skirtą finansavimą, atrodė, kad viskas gali užtrukti dar net 30 metų, tačiau muziejus darbus užbaigė vos per 3 metus.

Taigi, dėl įvairių politinių peripetijų ir manipuliacijų visuomenės nuomone, skirtingų grupių interesų sankirtų, abejotinų valstybės kontrolierių išvadų ir tyrimų, ekonominių krizių ir kitų aplinkybių 2009 m. svarbiausias ir solidžiausias Lietuvos tūkstantmečio programos projektas – Valdovų rūmų atkūrimas ir įrengimas – nebuvo visiškai užbaigtas. 2009 m. liepos 6 d. įvyko tik simbolinis atkurtų, bet iki galo neįrengtų Valdovų rūmų atidarymas, kuriame dalyvavo net 15 Europos valstybių valdovai ir vadovai, susirinkę paminėti Lietuvos tūkstantmečio. Stringant rūmų 8

atkūrimo procesams, Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai, suderinę sąlygas su statybininkais, ėmė organizuoti rūmų statybvietės lankymą. Lietuvos dailės muziejaus padaliniuose ir kituose Lietuvos muziejuose kartu su partneriais iš Lietuvos ir užsienio šalių (pirmiausia Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi) pradėtos rengti įsimintinos tarptautinės ir kitos parodos, vykdyta plati edukacinė veikla, buvo organizuojami įvairūs jubiliejiniai ir kiti kultūriniai renginiai, rūpintasi eksponatais, vykdyti moksliniai tyrimai ir aktyvi kultūrinė komunikacija. Ši Valdovų rūmų muziejaus, neturėjusio savo pastogės, įvairiapusė ir aktyvi veikla davė teigiamų rezultatų – pamažu ėmė keistis tendencingai suformuota ir dažnai perdėtai kritiška visuomenės nuomonė dėl rūmų atkūrimo projekto, buvo atnaujinti ir rūmų atkūrimo darbai.

2013 m. liepos 6 d. pagaliau lankytojams buvo atverta pirma atkurtų Valdovų rūmų dalis (daugiau nei 7 tūkst. kv. m, arba apie 53 proc. visų erdvių). Čia įrengtos 3 vis dar nepilnos ekspozicijos: • Istorija, archeologija, architektūra (iki XVII a. vidurio); • Atkurti istoriniai interjerai (be valdovų privačių apartamentų); • Valdovų lobynas ir iždinė.

2013 m. antroje pusėje Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje ir kitose erdvėse surengta net 40 renginių, susijusių su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. Muziejų aplankė daugelio Europos šalių vadovai, įamžinti muziejaus svečių knygoje. Visa muziejinė veikla, taip pat nacionalinės bei tarptautinės parodos imtos rengti lankytojams atvertose Valdovų rūmų erdvėse, dalis jų nuolat buvo pritaikomos laikinosioms parodoms. Vasarą įvairioms kultūrinėms akcijoms aktyviai išnaudotas rūmų kiemas. Valdovų rūmų muziejus pamažu tapo neatsiejama Lietuvos kultūrinės ir muziejinės infrastruktūros dalimi, be kurios kultūros vyksmas sostinėje yra sunkiai įsivaizduojamas. Muziejus virto ir svarbiu Lietuvos kultūrinės diplomatijos bei tarptautinių kultūros projektų partneriu, pripažįstamu ir vertinamu užsienyje. Perėmus užsakovo funkcijas, gerokai paspartėjo ir rūmų atkūrimo užbaigimo darbai.

2018 m. liepos 6 d. surengta Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių šventė, lydima dviejų didelių tarptautinių parodų atidarymo. Šios parodos ir kiti 2018 m. svarbiausi muziejaus projektai buvo skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio sukakčiai.

2018 m. prasidėjo naujas muziejaus veiklos etapas. Visa rūmų erdvė su svarbiausiais infrastruktūros elementais atverta lankytojams. Štai keletas skaičių, susijusių su Valdovų rūmų atkūrimu: • 106,29 mln. eurų siekia apskaičiuota ir ekspertuota Valdovų rūmų atkūrimo sąmata (visi atkūrimo darbai finansuoti iš valstybės biudžeto investicinės programos); • 2,4 tūkst. specialistų dirbo prie Valdovų rūmų atkūrimo; • 150 specializuotų subrangovų talkino AB Panevėžio statybos trestui atliekant atkūrimo darbus; • 13,5 tūkst. kv. m sudaro visas atkurtų Valdovų rūmų pastato plotas; • 10,6 tūkst. kv. m (arba net 78,5 proc. viso ploto) yra ekspozicinės ir kitos viešosios Valdovų rūmų muziejaus erdvės; • 2,1 tūkst. kv. m užima techninės ir inžinerinės, o 0,74 tūkst. kv. m – tarnybinės patalpos; • 2,5 tūkst. kv. m siekia Valdovų rūmų Didysis, o 0,45 tūkst. kv. m – Mažasis kiemas.

• 2018 m. buvo iš dalies atkurtas istorinių interjerų dekoras, papildytos ir išplėstos ankstesnės arba sukurtos naujos turiningos nuolatinės ekspozicijos (iš jų dvi lauko): • Istorija, archeologija, architektūra (išplėsta maždaug 1/3 dalimi); 9

• Atkurti istoriniai interjerai (išplėsta maždaug 1/3 dalimi); • Valdovų lobynas ir iždinė (išplėsta maždaug 1/2 dalimi); • Vilniaus istorinės panoramos ir apžvalgos bokštas (sukurta naujai); • Ginkluotė ir įtvirtinimai (sukurta naujai); • Kasdienis gyvenimas (sukurta naujai); • Muzikinė kultūra (sukurta naujai) su Renginių sale; • Parodų centras (erdvės laikinosioms parodoms rengti); • Renesansinis sodas (naujai sukurta lauko ekspozicija); • Rūmų kiemai ir prieigos (naujai sukurta lauko ekspozicija).

Rūmų viduje esančios 8 ekspozicijos, kaip ir buvo numatyta pirminiame projekte, suskirstytos į 4 autonominius lankymo maršrutus. Valdovų rūmų muziejus tapo keturių muziejų po vienu stogu buveine, kurioje galima susipažinti su bemaž 3 tūkst. muziejinių eksponatų – įvairiais archeologiniais radiniais, taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniais, ginklais ir šarvais, leidiniais, žemėlapiais, numizmatikos ir kitomis vertybėmis. Dar daugiau nei 1 tūkst. po pasaulį pasklidusių lituanistinių vertybių fotografijų ir jų apibūdinimų pristatoma daugumos ekspozicijų stenduose. Taigi, smalsesni lankytojai čia gali kultūringai praleisti kone visą dieną.

Valdovų rūmų atkūrimas ir naujo muziejaus įsteigimas leido ryškiai praturtinti Lietuvos nacionalinius paveldo rinkinius. Iki 2018 m. pabaigos naujai sukaupta Valdovų rūmų muziejaus vertybių kolekcija (be gausių archeologinių radinių, perimtų iš Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“) įvertinta 6 mln. eurų (iš jų daugiau nei 5,5 mln. eurų skyrė valstybė, o daugiau nei 0,5 mln. eurų – mecenatai, rėmėjai, eksponatų dovanotojai).

2018 m. muziejuje atsiradus Edukacijos, Parodų ir Renginių centrų specialioms erdvėms sudarytos sąlygos dar aktyvesnei ir kokybiškesnei šių sričių veiklai. Lankytojų patogumui duris atvėrė ir kavinė bei restoranas.

Nuo pat Valdovų rūmų muziejaus įkūrimo 2009 m. kiekvienai muziejinei institucijai prigimtinės, bet lankytojų ne tokios pastebimos funkcijos – eksponatų kaupimas, saugojimas, tyrinėjimas, konservavimas ir restauravimas – laikinai sutelktos Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmų patalpose ir Valdovų rūmų muziejaus ūkinėje bazėje Kalnų parko teritorijoje. Prasidedant antrajam Valdovų rūmų muziejaus veiklos dešimtmečiui, užbaigus Valdovų rūmų atkūrimo darbus, pagrindinė muziejaus infrastruktūros problema yra saugyklų, Mokslinių tyrimų centro ir Restauravimo laboratorijos specialių patalpų sukūrimo ir ūkinės bazės sutvarkymo sprendimo paieška.

Taigi, per pirmąją dešimtį metų (2009–2018) Valdovų rūmų muziejus, jame susibūręs jaunatviškas, kūrybingas, energingas kolektyvas, remiamas daugybės bičiulių, partnerių, rėmėjų, sugebėjo padaryti didelį teigiamą poveikį rūmų atkūrimo projekto vertinimui, paversti atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus neatsiejama valstybės ir jos sostinės kultūros infrastruktūros dalimi, svarbiu kultūrinių procesų vyksmo, idėjų mainų, istorijos ir paveldo pažinimo, istorinės atminties ir europinės tapatybės puoselėjimo bei stiprinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo, viso pasaulio lietuvių telkimo, turizmo komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos centru, reikšminga valstybės reprezentacijos vieta. Valdovų rūmų muziejaus veikla pasižymėjo itin plačiu Lietuvos ir užsienio atminties institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų), mokslo ir studijų įstaigų (universitetų, institutų, akademijų) bei jų specialistų, atskirų asmenų (mokslininkų, kultūrininkų, kolekcininkų) telkimu bendriems muziejiniams, moksliniams ir kitiems projektams. Tarptautiniai parodiniai ir kiti projektai su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi, Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais, Sankt Peterburgo Valstybiniu Ermitažu, Atėnų Akropolio muziejumi, Varšuvos, Vroclavo, Liublino, Milano, Florencijos, Londono, Lvovo, Lucko, Minsko, Gardino, Rygos ir kitų miestų garsiomis paveldo institucijomis, kolekcijų savininkais liudija, kad Valdovų rūmų muziejus jau yra, taip pat ir Europoje vertinamas kaip patikimas partneris, svarbus istorinės tradicijos aktualinimo ir kultūrinių mainų skatinimo, mokslinių iniciatyvų veiksnys.

10

Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas (1932–2010) buvo aktyvus Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjas ir dažnas svečias statybvietėje, o nuo 2006 m. jis vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijai ir sprendė visus aktualiausius rūmų atkūrimo klausimus, Aloyzo Bertašiaus nuotrauka

11

Valdovų rūmų muziejaus dešimtmečio veiklos rezultatai buvo pasiekti tiek darniai dirbant visai įstaigos bendruomenei, tiek ir jaučiant nuolatinį bičiulių, partnerių, rėmėjų – įstaigų ir asmenų, valstybės valdžios institucijų – palaikymą. Šiame muziejaus jubiliejui skirtame leidinyje skelbiamose fotografijose kaip tik ir užfiksuoti svarbiausi Valdovų rūmų muziejaus ir jo artimiausių pagalbininkų bendros veiklos faktai – daugiau nei 100 įsimintinų dešimtmečio akimirkų, o schemose ir diagramose galima pamatyti iškalbingus veiklos rezultatų skaičius.

Keletas susumuotų 2009–2018 m. veiklos rezultatų svarbių rodiklių: • apie 0,5 mln. muziejuje faktiškai saugoma archeologinių vertybių; • beveik 112 tūkst. muziejinių vertybių įtraukta į apskaitą; • daugiau nei 1,5 tūkst. sukaupta kultūros, meno, istorijos ir numizmatikos vertybių; • daugiau nei 25 tūkst. eksponatų konservavo ir restauravo muziejaus darbuotojai; • daugiau nei 2 mln. lankytojų aplankė muziejų ir jo parodas bei renginius; • beveik 10 tūkst. ekskursijų vedė muziejaus darbuotojai; • beveik 7 tūkst. ekskursijų vedė muziejuje akredituoti gidai; • apie 100 miesto gidų turi akreditaciją vesti ekskursijas muziejuje; • daugiau nei 8 tūkst. edukacinių užsiėmimų vedė muziejaus darbuotojai; • daugiau nei 2 tūkst. specialistų mokslinių tyrimų tikslais apsilankė muziejaus fonduose; • daugiau nei 1,3 tūkst. renginių surengta muziejuje ir kitose erdvėse; • 84 parodos surengtos su Lietuvos ir užsienio partneriais; • beveik 20 mokslinių konferencijų surengta su Lietuvos ir užsienio partneriais; • 85 leidiniai (katalogai, studijos, kitos knygos) parengti ir išleisti muziejaus rūpesčiu; • daugiau nei 300 informacinių ir kitų smulkių leidinių išleista; • apie 4 tūkst. fotografijų sukaupta duomenų bazėje apie daugiau nei 1,5 tūkst. užsienyje esančių lituanistinių vertybių; • apie 15 tūkst. knygų sukaupta muziejaus mokslinėje bibliotekoje. Šiuo jubiliejiniu leidiniu Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė kartu su Bičiuliais, Partneriais, Rėmėjais nori pasidžiaugti prabėgusiu intensyviu bei margu dešimtmečiu ir nuoširdžiausiai padėkoti Visoms ir Visiems, šiuos metus buvusiems ir kūrusiems kartu. Širdingai ačiū Lietuvos valstybės vadovams – Prezidentams, Seimų Pirmininkams, Ministrams Pirmininkams, Seimų nariams, kultūros ir kitų sričių ministrams, valstybės įstaigų vadovams ir darbuotojams, supratusiems Valdovų rūmų atkūrimo projekto svarbą ir prasmę bei rėmusiems Valdovų rūmų muziejų tiek džiaugsmingais, tiek ir sudėtingesniais laikais. Labai ačiū daugeliui Lietuvos ir užsienio šalių atminties, mokslo, studijų, švietimo ir kitų institucijų, o ypač Lietuvos dailės muziejui ir Krokuvos Vavelio karališkajai piliai, taip pat jų vadovams ir specialistams, esmingai prisidėjusiems prie sėkmingų Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių ir svarbiausių Valdovų rūmų muziejaus projektų įgyvendinimo. Dauguma Valdovų rūmų muziejaus projektų būtų sunkiai įsivaizduojami ir be supratingų bei dosnių nuolatinių ir kitų rėmėjų, mecenatų labai reikšmingos paramos, o muziejaus rinkiniai būtų gerokai skurdesni be dovanotojų gerumo. Tad nuoširdžiai dėkui visiems rėmėjams už dėmesį ir paramą jaunam Valdovų rūmų muziejui. Šiame leidinyje, kaip ir periodiškai leidžiamoje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikoje“, stengėmės padėkoti Visoms ir Visiems, kas vienaip ar kitaip prisidėjo prie Valdovų rūmų muziejaus kūrimosi ir veiklos 2009–2018 metais.

Atsiprašome, jei galbūt ką nors netyčia ir ne iš piktos valios praleidome. Dar kartą dėkojame, vi12

liamės ir tikimės, kad ir atėjęs antrasis muziejaus dešimtmetis bus taip pat įdomus ir intensyvus, kad ir toliau visi būsime kartu, bendrai kursime ir galėsime džiaugtis naujais pasiekimais, džiuginti Lietuvos visuomenę bei užsienio svečius naujais įstabiais projektais – parodomis, renginiais, edukacinėmis veiklomis, leidiniais, naujais eksponatais, mokslinių tyrimų rezultatais, moderniomis informacijos perteikimo priemonėmis, įtraukiomis aktyvaus dalyvavimo pažinimo procese formomis ir daugeliu kitų dalykų. Ačiū, kartu mes galime viską!

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenės vardu – direktorius dr. Vydas Dolinskas

2018 m. liepos 6 d., Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-mečio sukaktį, užbaigtas Tūkstantmečio projektas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Mindaugo Kaminsko nuotrauka 13

Svarbiausios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istorijos datos

VI tūkstm. pr. Kr.

Ankstyviausieji radiniai, liudijantys apie žmonių veiklą Vilniaus pilių teritorijoje

II–XIII a.

Vilniaus Žemutinėje pilyje, taip pat ir vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsikūrė ir egzistavo įtvirtinta gyvenvietė

XIII a. II p. – XIV a. I p.

Dalis gyvenvietės virto pilimi, pastatyti pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pas­tatai, siejami su Gediminaičių pirmtakais ir pirmaisiais šios dinastijos valdovais – Vyteniu ir Gediminu

1323 m.

Į Vilnių faktiškai perkėlęs valstybės sostinę ir įsikūręs pilyse, didysis kunigaikštis Gediminas iš čia rašė laiškus Europai, priėmė pasiuntinius ir sudarė sutartis

XIV a. vid.

Vilniaus Žemutinė pilis buvo apjuosta mūriniais gynybiniais įtvirtinimais su bokštais

1386–1387 m.

Vilniaus pilyse ilgėliau apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila ėmėsi Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos steigimo bei katedros statybos darbų

1390 m.

Vokiečių ordino žygyje į Vilnių ir sunaikinant Kreivąją pilį dalyvavo Derbio grafas Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbroke), vėliau jis tapo Anglijos karaliumi Henriku IV, bei atgauti Lietuvos sostą siekiantis Vytautas

1402 m.

Vokiečių ordino kariuomenė paskutinį kartą nesėkmingai bandė pulti Vilniaus pilis, žygyje dalyvavo ir Jogailos brolis Švitrigaila

1413 m.

Didysis kunigaikštis Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje

1413–1414 m.

Vilniaus pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žilberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy)

1430 m.

Remiamas Romos karaliaus, vėlesnio Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio (Sigismund von Luxemburg), Vytautas Didysis Vilniuje planavo karūnuotis Lietuvos karaliumi, todėl rekonstravo pilis bei katedrą

1432 m.

Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto Didžiojo brolis

1440 m.

Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Kazimieras Jogailaitis, Jogailos sūnus

1449 (1443?) m.

Pagal istorinę tradiciją Vilniaus pilyse pirmuoju Krymo chanu paskelbtas Chadži-Girėjus (ChadžiGirej)

14

1455–1468 m.

Vilniaus pilyse lankėsi ir gyveno Kazimieras Jogailaitis su žmona Elžbieta Habsburgaite, imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II (Albrecht II) dukterimi, vadinta „karalių motina“; valdovai rūpinosi gotikinės pilies plėtra, buvo dosnūs bažnyčių mecenatai

1492 m.

Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Aleksandras Jogailaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus

1494 m.

Vilniuje lankėsi didžioji Maskvos pasiuntinybė ir derėjosi dėl Maskvos didžiojo kunigaikščio dukters jungtuvių su Aleksandru Jogailaičiu

1495 m.

Įvyko Aleksandro Jogailaičio ir Elenos, Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters, jungtuvių ceremonija

XV a. pab. – XVI a. pr.

• Padidėjusiam Aleksandro Jogailaičio ir jo žmonos dvarui reikėjo erdvesnės ir modernesnės sostinės rezidencijos, tačiau apie jos statybas nėra išlikę išsamesnių duomenų

• Vilniaus, Trakų ir Kauno pilyse kaip garbės kaliniai kalėjo Krymo chanai

1502 m.

Buvo priimtas Aleksandro Jogailaičio brolio, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio pasiuntinys Zigmantas Zantajus (Sigismund Zanthay)

1503 m.

Vilniaus pilyse lankėsi Osmanų imperijos sultono Bajazito II (Bayezid II) pasiuntinys

1506 m.

Rezidencijoje mirė ir buvo pašarvotas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (palaidotas Vilniaus katedroje), jo įpėdiniu išrinktas ir didžiuoju kunigaikščiu pakeltas jaunesnysis brolis Žygimantas Senasis

1513 m.

Gaisras sunaikino Vilniaus Žemutinę pilį ir jos naują medinę rezidenciją

1514–1530 m.

Žygimantas Senasis po gaisro perstatė ir išplėtė Žemutinės pilies rezidenciją, pradėjo statyti modernius renesansinius rūmus

1517 m.

Imperatoriaus Maksimiliano I (Maximilian I) pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džano Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza) dukters, jungtuvių

1528 m.

Žygimantas Senasis priėmė savo žento Vengrijos karaliaus Jono Zapolijos (Janos Zapolya) pasiuntinį ir imperatoriaus bei Ispanijos karaliaus Karolio V Habsburgo (Karlo V Habsburg) diplomatą Kornelijų Šeperį (Cornelius Schepper)

1529 m.

• Mažametis Žygimantas Augustas buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu

• Rūmuose lankėsi Osmanų imperijos sultono Suleimano Puikiojo (Süleyman I) pasiuntinys, o Vilniaus katedroje sudegė trofėjinės karinės vėliavos

1535 m.

Buvo priimtas Feraros kunigaikščio Erkolės II (Ercole II d‘Este) pasiuntinys Modeninas (Modenino)

1539 m.

Bonos Sforcos rūpesčiu prie jos apartamentų pastatyta altana, pradėtas veisti sodas 15

Po 1544 m.

Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė renesansinės didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatė vadinamuosius Naujuosius rūmus

1544–1545 m.

Rūmuose gyveno ir mirė Žygimanto Augusto pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando I (Ferdinand I) duktė (palaidota Vilniaus katedroje)

1545, 1546, 1551 m.

Rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas (Albrecht van Hohenzollern), vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių jis siuntė paveikslų, ginklų, žirgų, vyno

1548 m.

Barbora Radvilaitė buvo atlydėta į rūmus kaip Lietuvos didžioji kunigaikštienė

1551 m.

Krokuvoje mirusi Barbora Radvilaitė buvo parlydėta į Vilnių ir palaidota Vilniaus katedroje; pradėta perstatyti Šv. Onos bažnyčia Žemutinėje pilyje, ji turėjo tapti Žygimanto Augusto šeimos mauzoliejumi

1554–1559 m.

Imperatoriaus Ferdinando I duktė, Mantujos kunigaikščio Frančesko III (Francesco III Gonzaga) našlė, Žygimanto Augusto trečioji žmona Kotryna Habsburgaitė (pirmosios žmonos sesuo) lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko teigiamų atsiliepimų apie Vilnių

1555 m.

Priimtas pirmasis Apaštalų Sosto nuncijus, Veronos vyskupas Luidžis Lipomanas (Luigi Lippomano)

1560 m.

Priimtas popiežiaus Pijaus IV (Pius IV) pasiuntinys vyskupas Bernardas Bondžovanis (Bernardo Bongiovanni), jam Žygimantas Augustas parodė rūmuose saugomą įspūdingą lobyną

1561 m.

Rūmuose pasirašyta vadinamoji Vilniaus sutartis, pagal ją Livonija pasidavė Lietuvai, o sukurta Kuršo kunigaikštystė perduota valdyti Ketlerių (Kettler) giminei

1562 m.

Įvyko Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio, būsimo Švedijos karaliaus Jono III Vazos vedybų iškilmės, jos atvėrė švedų Vazų dinastijai kelią į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostus

Nuo 1569 m.

Sudarius Liublino uniją, rūmai tapo bendrų Lietuvos ir Lenkijos – Abiejų Tautų Respublikos – valdovų rezidencija, joje rinkosi Vilniaus konvokacijos

1580 m.

• Popiežiaus Grigaliaus XIII (Gregorio XIII) nuncijaus Džovanio Andrėjos Kaligario (Giovanni Andrea Caligari) akivaizdoje Žemaitijos vyskupas Merkelis Giedraitis Steponui Batorui įteikė popiežiaus padovanotą pašventintą kardą ir perlais nusagstytą kepurę – ši ceremonija Lietuvoje priimta kaip Stepono Batoro pakėlimas didžiuoju kunigaikščiu

• Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Osmanų imperijos sultono Murado II (Murad II) pasiun­tinys Achmedas (Ahmed III)

1584 m.

Rūmuose buvo rengiamas, o vėliau (1636) specialiai tam skirtoje salėje reda­guo­jamas ir taisomas Trečiasis Lietuvos Statutas

Apie 1585 m.

Steponas Batoras Vilniaus rūmuose, manoma, priėmė popiežiaus nuncijų kardinolą Ipolitą Aldobrandinį (Ippolito Aldobrandini), vėliau jis tapo popiežiumi Klemensu VIII (Clemens VIII) ir paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju

16

1589 m.

Priimtas popiežiaus Siksto V (Sixtus V) nuncijus vyskupas Anibalė iš Kapujos (Annibale di Capua)

1601–1602 m.

Lankėsi Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Krymo chano pasiuntiniai

1609 m.

Lankėsi Toskanos didžiojo kunigaikščio pasiuntinys markizas Luidžis Bevilakva (Luigi Bevilacqua)

Po 1610 m.

Žygimantas Vaza po gaisro suremontavo ir atnaujino rūmus Šiaurės Europos manie­rizmo stiliumi

1611 m.

Rūmuose gyveno Švedijos princesė Ona Vazaitė, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygi­man­to Vazos sesuo

Po 1624 m.

Žygimantas ir Vladislovas Vazos perstatė rūmus į ištaigingą ankstyvojo italų baroko rezidenciją

1633 m.

Kuršo kunigaikštis Frydrichas Ketleris (Friedrich Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai

1636 m.

• Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Ispanijos karaliaus Pilypo IV (Felipe IV) pasiuntinys grafas Chuanas Krua di Solre (Juan Croy Conte di Solre)

• Ispanijos pasiuntinio garbei rūmuose pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“ („Il Ratto di Helena“), kuriai muziką sukūrė Markas Skakis (Marco Scacchi), o libretą parašė Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli)

1639 m.

Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (Jakob Kettler) davė vasalinę priesaiką Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vladislovui Vazai

1643 m.

Rūmuose svečiavosi ir audiencijose buvo priimtas princas Valdemaras Kristijonas (Waldemar Christian), Danijos karaliaus Kristijono IV (Christian IV) sūnus

1644 m.

• Lietuvos ir Lenkijos valdovų šeimai viešint Vilniuje, rūmuose buvo priimti Persijos šacho ir Osmanų imperijos sultono pasiuntiniai

• Vykstant rūmų dekoravimo darbams ir pasibaigus karnavalui, pagal Ovidijaus „Metamorfozes“ buvo pastatyta opera „Andromeda“ („L’Andromeda“)

• Rūmuose mirė Vladislovo Vazos pirmoji žmona Cecilija Renata Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando II (Ferdinand II) duktė (palaidota Krokuvos katedroje)

1648 m.

• Rūmuose pastatyta opera „Apviltoji Kirkė“ („Circe delusa“), skirta iškilmingam Vladislovo Vazos antrosios žmonos Liudvikos Marijos Gonzagos (Ludwika Maria Gonzaga), Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII) įdukros, atvykimui

• Vladislovas Vaza Vilniaus rūmuose rengėsi priimti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (Louis XIV) jam paskirtą Šventosios Dvasios ordiną, tačiau mirė Merkinėje (širdis palaidota Vilniaus katedroje)

1655 m.

Lietuvos sostinę užėmė Maskvos ir kazokų, vadovaujamų Ivano Zolotarenkos, kariuomenė, ji suniokojo ir išgrobstė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, o Maskvos didysis kunigaikštis Aleksejus Michailovičius apsiskelbė ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 17

1661 m.

Po ilgos apsiausties Maskvos kariuomenė buvo išvyta iš Vilniaus; atgautos pilys su suniokotais, nusiaubtais ir išgrobstytais rūmais, rusų vaivada nukirsdintas

XVII a. II p. – XVIII a.

Pavietų seimeliuose Lietuvos bajorija nuolat reikalavo suremontuoti apgriautus rūmus, kad juose kas trečius metus kaip Lietuvos didysis kunigaikštis galėtų reziduoti bendras Abiejų Tautų Respublikos valdovas

1766 m.

Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją, leidžiančią Vilniaus pilis (t. y. ir apgriuvusius rūmus) panaudoti visuomenės reikmėms

XVIII a. II p.

Rūmuose buvo leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir vargingiems bajorams, kurti planai pritaikyti rūmus valstybės institucijų veiklai

1799–1801 m.

Rusijos imperijos administracijos iniciatyva Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų mūrai buvo nugriauti, o plytos parduotos

1831 m.

Baiminantis Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių antpuolio, buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta rusų kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais

XIX a. II p.

Panaikinus rusų įtvirtinimus, rūmų teritorija buvo išlyginta, joje įrengtas parkas

XX a. pr.

Vykdomi pirmieji archeologiniai tyrimai Vilniaus pilių teritorijoje, kyla pirmosios rūmų atkūrimo vizijos

1983 m.

Pasiūlytas Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo projektas, siekiant juos pritaikyti nacionalinei dailės galerijai

1987 m.

Pradėti sistemingi rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai, suformuluota Lietuvos didžiųjų kunigaikščių senosios rezidencijos atkūrimo idėja

2000 m.

Priimtas Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo

2001 m.

Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcija

2002 m. gegužės 10 d.

Atkuriamų rūmų statybos darbų pradžia

2009 m. sausio 1 d.

įkurtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

2009 m. liepos 6 d.

Simbolinis rūmų atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, kadenciją baigusiam Prezidentui Algirdui Brazauskui ir dar 14 užsienio valstybių (Baltarusijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos) vadovams

2013 m. liepos 6 d.

18

Iškilmingas atkurtų rūmų pirmosios dalies atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

2013 m. II p.

Rūmuose vyko svarbiausi reprezentaciniai ir kultūriniai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai, tarp jų ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas

2013 m. spalio 9 d.

Rūmuose lankėsi Danijos kronprincas Frederikas (Frederik)

2013 m. lapkričio 28 d.

Rūmuose surengta Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginio – Rytų partnerystės viršūnių susitikimo – neformali vakarienė, kurioje dalyvavo bemaž 40 Europos Sąjungos valstybių ir vadovų, taip pat šalių partnerių delegacijų

2014 m. rugsėjį

Muziejus kartu su Lietuvos kariuomene, Lietuvos policija ir Vilniaus miesto savivaldybe surengė Oršos mūšio pergalės 500 metų sukakties šventinę eiseną nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės ir kultūrinę programą Katedros aikštėje bei rūmų Didžiajame kieme

2015 m. spalio 8 d.

Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas (Carl XVI Gustaf ) ir karalienė Silvija (Silvia) apsilankė Valdovų rūmuose ir čia surengė atsakomąją vakarienę Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei

2016 m. gruodžio 29 d.

Rūmuose lankėsi JAV senatoriai Džonas Makeinas (John McCain) ir Eimi Kloubušar (Amy Klobuchar)

2017 m. rugsėjo 26 d.

Lietuvos krikšto jubiliejui skirtą ir rūmuose surengtą parodą atidarė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński) ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

2017 m. spalio 25 d.

Rūmuose apsilankė Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas (Henri)

2018 m. vasario 16 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rūmuose surengė užsienio valstybių vadovų ir kitų svečių priėmimą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga

2018 m. liepos 5 d.

Muziejuje apsilankė ir Florencijos tapybos parodą apžiūrėjo jos globėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Italijos Respublikos Prezidentas Serdžas Matarela (Sergio Mattarella)

2018 m. liepos 6 d.

• Surengtos Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių iškilmės dalyvaujant Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, o visos muziejaus erdvės atvertos lankytojams • Dresdeno lobių parodą aplankė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ministrė prof. Monika Griuters (Monika Grütters)

2018 m. spalio 10 d.

Rūmuose lankėsi Didžiosios Britanijos (Jungtinė Karalystė) karališkosios šeimos atstovas, Vesekso grafas, princas Edvardas (Edward)

2018 m. spalio 11 d.

Rūmuose lankėsi Saksonijos princas ir hercogas Aleksandras (Alexander) su žmona – Saksonijos ir Bavarijos princese Gizela (Gisela)

19

Valdovų rūmų muziejus dėkoja 10 metų (2009–2018) drauge buvusiems valstybės Vadovams, Mecenatams, Rėmėjams, Partneriams, Bičiuliams ir Bendražygiams!

Iš tiesų Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų idėja sklandė nuo pat Valdovų rūmų teritorijos tyrimų pradžios 1987–1988 m. Ryškesnius kontūrus ši idėja ėmė įgauti jau prieš bene du dešimtmečius – tada, kai dienos šviesą išvydo Lietuvos Respublikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas ir netrukus prasidėjo istorinės rezidencijos atkūrimo darbai. 2000 m. spalio 17 d. įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko prof. Vytauto Landsbergio vadovaujamas parlamentas, pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, o praktiškai įgyvendinti ėmėsi Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, 2001 m. spalio 17 d. patvirtinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją. 2002 m. prasidėjo Valdovų rūmų atkūrimo darbai.

2009 m., Lietuvos tūkstantmečio šventei planuojant užbaigti Valdovų rūmų atkūrimą, buvo įsteigta atkurtoje rezidencijoje turėjusi įsikurti ir veikti institucija – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Jis jau dešimt metų klesti tik todėl, kad turi gausų būrį geradarių ir bendraminčių.

Tariame nuoširdžiai AČIŪ visiems, prisidėjusiems prie Valdovų rūmų muziejaus sėkmės 2009–2018 metais, ir labai džiaugiamės, kad kartu su mumis šios sėkmės kantriai, nuosekliai ir ryžtingai siekė daugybė geros valios žmonių ir daugybė institucijų Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvos Respublikos Prezidentai

Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai

BRAZAUSKAS Algirdas (1932–2010) ADAMKUS Valdas GRYBAUSKAITĖ Dalia

PAKSAS Rolandas BRAZAUSKAS Algirdas KIRKILAS Gediminas KUBILIUS Andrius BUTKEVIČIUS Algirdas SKVERNELIS Saulius

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkai LANDSBERGIS Vytautas PAULAUSKAS Artūras MUNTIANAS Viktoras JURŠĖNAS Česlovas VALINSKAS Arūnas DEGUTIENĖ Irena GEDVILAS Vydas GRAUŽINIENĖ Loreta PRANCKIETIS Viktoras

20

Lietuvos Respublikos kultūros ministrai ir juos pavadavę ministrai ŽAKAITIENĖ Roma MONKEVIČIUS Algirdas PRUDNIKOVAS Vladimiras JUČAS Jonas VILKAITIS Remigijus GELŪNAS Arūnas BIRUTIS Šarūnas RUOKYTĖ-JONSSON Liana KVIETKAUSKAS Mindaugas

Valdovų rūmų muziejaus Bičiuliai, Partneriai, Rėmėjai ABARIS Dalius ACKERMANN Marion ADAKSINA Svetlana ADAM Stephan ADOMAVIČIUS Šarūnas ALEKNAVIČIUS Bronius ALEKSANDRAVIČIŪTĖ Aleksandra ALIKSANDRAVIČIUS Gintaras ALIŠAUSKAS Egidijus ALPER Margarita ALŠĖNAITĖ-URBAN Stefa ANDRAŠŪNAS Saulius ANDRIKONYTĖ Asta ANDRIUŠKEVIČIŪTĖ Janina ANTANAITIS Audrys ARDOINO Diego ARIAS ESTÉVEZ Miguel ARMOŠKA Edmundas ARMOŠKA-EISMONTAS Henrikas ARTYMOWSKA Beata ARTYMOWSKI Daniel ARSLAN Ermanno A. ASTANIN Viktor AUGULYTĖ Milda AUGUSTINAS Vaclovas AUGUSTINAVIČIUS Renaldas AUGUSTYNIAK Urszula BAGALIŪNIENĖ Inga BAGDANAVIČIENĖ Irena BAGDZEVIČIUS Rimantas BAGONAITIENĖ Božena BAGOTYRIUS Gintautas BAIKŠTYS Donatas BAJARŪNAS Eitvydas BALAIŠA Rimgaudas BALAIŠIENĖ Irena BALČIŪNAS Vytautas BALČIŪNIENĖ Aurelija BALČIŪNIENĖ Irena BALČIŪNIENĖ Jolanta BALČIŪNIENĖ Vilma BALDACCI Lucia BALYKO Andrejus BALTADUONIS Ričardas BALTRUŠAITYTĖ Renata BALZA Raimundas BANACH Wiesław BANDERA Sandrine BANYS Jonas BANYS Jūras

BAŃKOWSKA Danuta BAŃKOWSKI Jerzy BARANAUSKAS Andrius BARDACH Juliusz (1914–2010) BARDAUSKIENĖ Dalia BARYSAS Rolandas BARLETTI Emanuele BARONAS Darius BARONI Laura BARTFELD Boris BARTOŠEVIČIUS Kristijonas BARTULIS Eugenijus BASETTI SANI Giovangualberto BARSOTTI Cristina BAUMILIENĖ Neila BEDALIS Zenonas BEGANSKAITĖ Virgilija BEYERLE Tulga BELIANAS Arturas BELLI Gianluca BELLIDO Frederic BENIULIENĖ Jolanta BERENTIENĖ Eglė BERNAVA Sebastiano BERNOTIENĖ Asta BERTAŠIUS Aloyzas BETLEJ Andrzej BETORI Giuseppe BIANCHI Alessandro BIANCHI Elisabetta BIELAŃSKI Janusz BIERNAR Marcin BILLING Lillian BIN MAHFOUZ Mahfouz Marei Mubarak BINGELIS Petras BITOVTAS Ričardas BIZZARINI Marco BLAŽIŪNAS Juozapas BLAŽYS Algimantas BLOCH Jutta Charlotte von BOBROW Ryszard BODDIEN Wilhelm von BOGDANOV Sergei BORELLA Marco BORUTA Jonas BOSAS Antanas BOSAS Daina BOTTICELLI Silvia BRAZAUSKIENĖ Kristina BRAZIŪNIENĖ Alma BRINK Claudia 21

BRUCH Conrad Aloyse Marie BRUVERIS Jonas Vytautas BUBNYS Vygintas BUCH Jürgen BUCK Stephanie BUCKUS Danielius BUDBERGYTĖ Rasa BUDRYS Romualdas BUDZINAUSKIENĖ Laima BUGLER Pauline BUITKUTĖ Erika BUŁAWA Adam BUONO Kotryna BÜRGER Thomas BURGHARDT Dirk BUSTAMANTE GARCÍA Agustín (1950–2017) BUTKEVIČIENĖ Birutė BUTKEVIČIUS Gintaras Butkutė Lina BUTRIMAS Adomas BUTTERWICK-PAWLIKOWSKI Richard BUŹNIAK Tomasz BŪRĖ Dainius CAMPIONI Gabriele CARON Lysianne CASCIO Francesco CASPERSEN Jūratė CASPERSEN Eva CHACHULSKA Anna CHISTIAKOV Sergej CHMELIK Roman CHOMENTAUSKAS Simas CHOMYN Igor CHOTĔBOR Petr CICĖNIENĖ Rima CIONI Paola CYGAŃSKI Janusz COLOMBO Agricola CRIJNEN Titus CZEKAJ Anna CZYŻEWSKI Adam CZYŻEWSKI Krzysztof CZUBIŃSKI Jarosław

22

ČAPAITĖ Rūta ČEDOVIČIUS Viktoras ČEPINSKIS Vilhelmas ČEPLIAUSKAITĖ Šviesė ČEREŠKAITĖ Monika ČEREŠKIENĖ Irena ČERNIAUSKIENĖ Jūratė ČIJUNSKIENĖ Virginija

ČIUŽAUSKAITĖ Ilona ČIURINSKAS Mintautas ČUŽIENĖ Saulė DAČKUS Robertas DAILIDĖ Donatas DAILYDKA Stasys DAINYTĖ Olga DAMBRAUSKAS Artūras DANISEVIČIUS Ramūnas DARGIS Robertas DASTIKAS Virgilijus DAUGELIS Osvaldas DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ Viktorija DAUKNYS Algirdas DAUTARTAITĖ Marija DEC Ignacy DERKINTIS Rimvydas DICOPOULOU Vassiliki DIEMANTAITĖ Vita DILKIENĖ Eglė DYBAŚ Bogusław DORGERLOH Hartmut DOROSZEWSKA Urszula DRAŽIN Vladimir DRUČKUVIENĖ Gerda DUNAJEVSKA Renata DŽIOVĖNAS Gintaras EIDUKEVIČIUS Nerijus EIGIRDAS Eduardas EIKELMANN Renate EINIKYTĖ Asta EKDAHL Sven Eric ELEFTHERATOU Stamatia ENKE Roland ERNEK VAN DER GOÉS Christiane ERNSTELL Eva-Sofi FAŁKOWSKI Wojciech FĄFARA Ireneusz FEDASIUKIENĖ Veslava FERNÁNDEZ-CASTAÑO Y DÍAZ-CANEJA Emilio FINLAY Henry FIUMANA Silvana FOMOVA Žaneta FORTI GRAZZINI Nello FRANCESCHINI Dario FRANSES Barbara FRANSES David FRANSES Sara FRANSES Simon FRANSONI Francesco

FREY Lavinia FROST Robert FUGER GERMADNIK Rolanda GAGAS Saulius GAIDYS Darius GAUDIEŠIŪTĖ-JAŠINSKIENĖ Virginija (1974–2012) GALADAUSKAITĖ Ugnė GALANT Piotr Tadeusz GALLORI TURCHI Niccolina GALVANAUSKAITĖ Virginija GARBAČIAUSKAITĖ-BUDRIENĖ Monika GATAVECKAITĖ Aušra GEMBICKIENĖ Milda GENIUŠAS Petras GENYS Jonas GERULAITIENĖ Vilija GESEVIČIUS Dalius GIBAS Ignas GIEDRYS Jurgis GIERITZ Anne GILYTĖ Reda GINTVAINIS Paulius GIRIJOTAS Jonas GLEMŽA Jonas Rimantas GLEMŽA Liudas GLIŃSKI Piotr GLINSKIENĖ Giedrė GLIOŽERIS Almantas GLUODAS Algirdas GNAUCK Gerhard GRAŠYS Vytautas GRAŽINIS Romualdas GRIGAS Rimas GRIGIENĖ Rūta GRYBAITĖ Rasa GRODZISKA Karolina GRUND Rainer GRUODIENĖ Dalia GRUODIS Gintaras GRUŠAS Gintaras GRZYBOWSKA Joanna GUDAITIS Giedrius GUDAUSKAS Renaldas GUDAUSKIENĖ Giedrė GUDMANTAS Kęstutis GUIDETTI Giovanni Matteo GUOGA Antanas GURSKIENĖ Marija HAMKAŁO Marcin HASPEL Jorg

HEISTERBERG Marion HEYM Sabine HELBIN Izabela HEUVELING Kees HINTERKEUSER Guido HOLLSTEIN Wilhelm HUBACH Hans HULICKA Maria HUSTY Alexander IBELGAUPTAS Zbignevas IGNATAVIČIUS Evaldas IKAMAITĖ Julija ILARIENĖ Inga ILGŪNAS Stanislovas Gediminas (1936–2010) INNOCENTI Clarice IRŠĖNAS Marius JAKILAITIS Edmundas JAKUBONIS Ernestas JAKULIS-JASON Marius JAMSKI Piotr Jacek JANCHELOVSKAJA Rita JANCSI Zoltán JANISZEWSKA-JAKUBIAK Dorota JANKAUSKAITĖ-MENGANA Venta JANKAUSKAS Rimantas JANKAUSKAS Romas JANKAUSKAS Ugnius JANKAUSKAS Vidmantas JANKAUSKIENĖ Gailutė JANKEVIČIUS Juras JANKOWSKA Dobromiła JANONIENĖ Rūta JANUKONIS Marius JANUTA Donatas JARAŠIENĖ Zita JARMAITIS Alius JAROCKIS Romas JARUŠEVIČIŪTĖ Aušra JARUTIS Vyturys JASIŃSKI Tomasz JASIULIONIS Vilhelmas JAŠINSKAS Laimutis JOGĖLA Vytautas JONAITIS Dominykas JONAITIS Simonas JONIKAS Liudas JONYNAITĖ Dalia JOVAIŠA Eugenijus JOVAIŠA Liudas JOVAIŠAITĖ-BLAŽEVIČIENĖ Indrė JUČAITĖ Aurelija JUČAS Mečislovas

23

JUODAGALVIENĖ Rūta JUODIŠIŪTĖ Nijolė JUOZAITIENĖ Jūratė JUOZAPAITIS Vytautas JUOZAPAVIČIUS Mykolas JUVKO Andrius JUZWENKO Adolf JÜRJENS Theda KAČKUTĖ Rūta KAIRIENĖ Rasa KAJACKAS Algimantas Vincas (1932–2015) KALINAUSKAITĖ Lina KALINAUSKAS Juozas KALINAUSKAS Germantas KALINAUSKIENĖ Justa KALINAUSKIENĖ Laima KAMARŪNAS Gintaras KANAPKIENĖ Vida KANČYS Vytautas KANIAVA Eduardas KALNIŅŠ Jānis KARALEVIČIUS Skirmantas Leonas KARBIČIENĖ Nomeda KARČIAUSKAS Jonas KAROBLIS Raimundas KAROSAS Saulius (1968–2019) KAROSEVIČIŪTĖ Janina KAROSIENĖ Birutė KARWOWSKI Lech KASATKINAS Vladimiras (1934–2013) KASNER Małgorzata KASPERAVIČIENĖ Audronė KATILIUS Audronis KATKUS Donatas KAVALIAUSKAS Audrius KAVALIAUSKAS Vilius KAZĖNAITĖ Valentina KAZICKAITĖ Jūratė KAZICKAS Juozas Petras (1918–2014) KAZLAUSKIENĖ Aurelija KAZNAUSKAITĖ Jolanta KAŽDAILIENĖ Regina KAŽDAILIS Arvydas KELMICKAITĖ Zita KELMICKAS Edmondas KĖVIŠAS Gintautas KIAUPA Zigmantas KIAUPIENĖ Jūratė KIERULIS Andrzej KIRVELYTĖ Laura KISIELIENĖ Violeta KITKAUSKAS Kazys Napaleonas 24

KITURKO Jurij KYLSBERG Bengt KLAJUMIENĖ Dalia KLEIN Sigrid KLEINAUSKIENĖ Irena KLEIZAITĖ-VASARIS Beatričė KLEJNOCKI Jarosław KLIMAS Audrius KLIMAVIČIENĖ Rūta KLIMOV Sergej KMITIENĖ Giedrė KOJA Stephan KOLOBOVAITĖ Ona KOLONAITIENĖ Violeta KOMORA Pavol KOMOROWSKI Bronisław KONCĖ Paulius Bernardas KONDRATAS Ramūnas KONTRAUSKAS Vaclovas KONTRAUSKIENĖ Henrita KORICKAJA Rūta KOROL Aleksandr KORZENIOWSKI Sławomir KORZUSCHEK Dana KOSMAN Marceli KOSTIUK Olga KOTOWSKI Robert KOVALEVSKA-NARKEVIČ Agnieška KOZEL Stanislovas KOŽENEVSKA Džiuljeta KRASAUSKAS Giedrius KRASAUSKIENĖ Jurgita KRAWCZAK Tadeusz KRĖPŠTA Justinas KRIEGSEISEN Wojciech KRIKŠČIŪNIENĖ Violeta KRIVIENĖ Irena KRYZA-GERSCH Claudia KROLL Frank-Lothar KRUKAUSKAS Romualdas KRUKAUSKIENĖ Eugenija KUBILIUS Edvardas KUCZMAN Kazimierz KUDARAUSKAS Vidmantas KUDARAUSKIENĖ Roma KUDZMANAS Kęstutis KUIZINIENĖ Ieva KULIEŠIENĖ Erika KULIKAUSKAS Aleksandras KULIKAUSKAS Edmundas KULIKAUSKIENĖ Rūta KUNCEVIČIUS Albinas KUNGYS Rimas

KUNKULIENĖ Bronislava KURŠELIS Kęstutis KUZMA Boras Jonas KUZMA Stanislovas (1947–2012) KUZMARSKIS Aloyzas KUZMIENĖ Lida LABANAUSKAS Vaidas LABUDA Mateusz LAKAČIAUSKAITĖ-KAMINSKIENĖ Regina LANCMANIS Imants LANČINSKAS Kęstutis LANSBERGIENĖ Edita LANGER Brigitte LANGHANKE Birgit LANKELIENĖ Vaiva LARI Rossella LARIONOVAITĖ Inga LASKAUSKAS Arturas LATĖNAS Faustas LAURINAVIČIENĖ Beatričė LAURINAVIČIUS Vidmantas LAUŽIKAITĖ Irma LAUŽIKAS Rimvydas LAUŽIKIENĖ Nijolė LEBGOTT Niels Knud LEIMONTAITĖ Birutė LEIZINGER Liisa LEONAVIČIUS Sigitas LEVI Nathan LIACHOVICH Tatjana LIAUKSMINAS Saulius LIAUSA Saulius LIDEIKA Raimundas LIEPAITĖ Inga LILEYKO Jerzy (1932–2009) LIMANTAITĖ Lina LINKEVIČIUS Linas LINK-LENCZOWSKA Stanisława LIŠKEVIČIENĖ Jolita L’OCCASO Stefano LOPEZ-RIOS Bernardo LORENZ Hellmut LUCINI BAQUERIZ Carloz LUKOŠIENĖ Jolanta LUKOŠIŪTĖ Bernadeta LUKŠAITĖ Ingė LUKŠAITĖ-MRÁZKOVÁ Giedrė LUKŠĖNIENĖ Janina LUKŠIENĖ Rasa LUZZETTI Gianfranco LUZZETTI Michele ŁAGIEWSKI Maciej

ŁAPCZYŃSKI Marcin ŁUNIEWICZ-KOPER Danuta MACKEVIČ Teresa MAČIULIS Alminas MAČIULYTĖ Vilija MAJEWSKI Piotr MAKOWSKI Tomasz MALINAUSKAS Danius MANDEIKA Alvydas MANIKOWSKA Ewa MARAZIOTIS Dimitris MARCINKEVIČIŪTĖ Ramunė MARCINKEVIČIUS Juozas MARCINKEVIČIUS Justinas (1930–2011) MARČIULIONYTĖ Ina MARKEVIČIUS Vytautas MARKEVIČIŪTĖ Ainė MARTINAITIENĖ Gražina Marija MARTINAITIS Marcelijus (1936–2014) MARX Erich MASLAUSKAITĖ-MAŽYLIENĖ Sigita MATEIKIENĖ Janina MATONIS Aleksandras MATONIS Audrius MATTARELLA Sergio MATULAITIS Juozas MATULIENĖ Reda MATULIONIS Deividas MAZÁNEK Bohumil MAZĖTIS Arnas MAZURKEVIČIUS Donatas MAZURKEVIČIUS Rolandas MAŽEIKAITĖ Saulė MAŽEIKIENĖ Ona MEILUS Elmantas MENGANA Maurizio MENOTTI Elena Maria MEONI Lucia MERKIENĖ Regina Irena MERKYS Vytautas (1929–2012) MEŠKAUSKAS Mindaugas MEŠKAUSKIENĖ Erika MEŠKELEVIČIENĖ Loreta Marija MIATELLO Cristina MICEVIČIŪTĖ Jūratė MICHALSKI Michał MICHELBERTAS Mykolas MICHELINI Guido MIČIULIENĖ Jūratė MIECZKOWSKA-CZERNIAK Katarzyna MIERZWIŃSKI Mariusz MIKALAJŪNAS Mantas 25

MIKELEVIČIUS Laimis MIKNYS Rimantas MIKULSKIS Antonis MIKŠIONIENĖ Rūta MILDAŽYTĖ Edita MILERIUS Jonas MILKEVIČIUS Alvydas MILKEVIČIŪTĖ Irena MISIULIS Ramūnas MIŠKINIENĖ Eglė MIŠKINIS Algimantas (1929–2015) MIŠKINIS Gediminas MIŠKINIS Jonas MIŠKINIS Vytautas MIZGIRIENĖ Virginija MIZGIRIS Kazimieras MIZIOŁEK Jerzy MŁODECKA Alicja MOCKEVIČIUS Rymantas MOCKUS Darius MOCKUTĖ-ZALECKIENĖ Miglė MORBIDELLI Giuseppe MOSI Paola MOTUZAS Remigijus MROZOWSKI Przemysław MUKIENĖ Danutė MUSIOŁ Karol MUŠEIKIS Gintaras MUZIKEVIČIUS Algimantas NAGEL Christine NAPJUS Erikas Aras NARBUTAS Sigitas NARBUTIENĖ Daiva NARBUTIS Leonas NARDELLA Dario NARUŠIENĖ Regina NASALSKI Zygmunt NATALI Antonio NAUSĖDA Gitanas NAVICKAITĖ-BABKIN Živilė NAVIKAS Jonas NEDZINSKAS Šarūnas NEKROŠIUS Eimuntas (1952–2018) NEVULIENĖ Onutė NICHOLSON Grace NIERZWICKI Krzysztof NIEZABITOWSKI Michał NIEWODNICZAŃSKI Tomasz (1933–2010) NYBERG Tore NORKUS Romualdas NORVAIŠAS Sigitas NORVILA Rimantas 26

NOVICKAS Julius NOVICKIENĖ Nadiežda NOWACKI Dariusz NOWAK Mirosław NOWOBILSKI Andrzej Józef OCHNIO Monika OLEKAS Juozas OLENDZKI Krzysztof ORTAYLI İlber ORTIZ George ORTIZ Nicolas ORTIZ Oliver ORZEŁ Małgorzata OSTROWSKI Jan J. OSZCZANOWSKI Piotr OVERGAAUW Everardus PADEGIMAS Gytis PAKNYS Raimondas PALASCIANO Enrico PALILIŪNIENĖ Ieva PALIONIS Vitalijus PALMIGIANO Alessandro PANDERMALIS Dimitrijas PANENKOVA Duňa PANKA Ignas PARAVICINI Werner PARULSKIENĖ Daiva PARZINGER Hermann PATALAS Aleksandra PATAPAVIČIENĖ Alvyra PAULAITIS Vytautas PAULAUSKAS Antanas PAULAUSKIENĖ Danutė PAURA Audrius PAUŽA Dainius Haroldas PAVALKIS Antanas (1936–2014) PEČIULIENĖ Asta PELECKIS-KAKTAVIČIUS Leonas PERETYAKA Nina PÉREZ DE TUDELA GABALDÓN Almudena PERNAVAS Linas PETNIŪNAS Ramutis PETRAUSKAITĖ Rūta PETRAUSKAS Rimvydas PETREIKIS Valdas PETRELLA Giuseppe PETRIKAS Erikas PETRIKAS Aloyzas PETROSINO Paola PETRULIENĖ Monika PETRUS Anna

PETRUS Jerzy T. PETZET Michael PIASECKA Beata PIERSANTI Danilo PIETRZYK Zdzisław PILECKAITĖ Rūta PILIČIAUSKIENĖ Giedrė PILIPAVIČIUS Juozas Algirdas PIOTROWICZ Grażyna PIOTROVSKI Michail PISAREVA Viktoria PIWOCKA Magdalena POCIUS Arvydas POCIŪNAS Arvydas PODERIENĖ Nomeda PODVORSKIS Tadeušas POPKO Olga POVILAITIS Vytautas POVILAUSKAITĖ Vida POVILIONIENĖ Veronika POVILIŪNAS Arūnas POVILIŪNAS Virgilijus PRAKAPAS Romas PRANCKĖNIENĖ Danguolė PRANEVIČIUS Julius PRASAŁ-WIŚNIEWSKA Aneta PRIDOTKAS Rolandas PRIMUDAROVA Svetlana PROKASKY Judith PROKOPČIK Marija PROKOPTSOV Vladimir PRUSEVIČIENĖ Rūta PRZESTALSKA Alicja PUODŽIŪNAS Giedrius PURCHLA Jacek PURLYS Evaldas RACHUBA Andrzej RACEVIČIUS Romualdas (1944–2012) RACKEVIČIUS Gintautas RADVENIENĖ Vida RADVENIS Egidijus RADZEVIČIUS Arūnas RADZIWIŁŁ Maciej (RADVILA Motiejus) RAGAUSKAS Aivas RAGAUSKIENĖ Raimonda RAGĖNIENĖ Laima RAINYS Gediminas RAKAUSKAS Algirdas RANALLI Laura RAMELIS Jonas RAMONIENĖ Lilė RAMONIS Valentinas

RAMOŠKIENĖ Vida RAPPELT Walter RAULYNAITIS Romanas RAZMA Jurgis RAZMA Saulius RAZUMAS Valdemaras REKŚĆ-RAUBO Justyna RETTIG Manfred ŘEZNÍK Miloš RĖKLAITĖ Julija RĖKLYTĖ Reda RICCI Giovanni RIECKMANN Adina RIKTERĖ Rūta RIMICKAITĖ Rasa RIMŠA Edmundas Antanas RIMŠA Vaidotas RYLINIENĖ Jurgita RYPSON Piotr RYŽKOV Oleg ROBERTS Mark Adrian ROBLE FRAGA Jose Maria ROMAGNOLO Modestino ROMANELLI Giandomenico ROMANOVSKIENĖ Inga RÖSLER Torsten-Pieter ROSTWOROWSKA Weronika ROTHE Chistian ROTTERMUND Andrzej ROWEL C. Stephen RUBACKYTĖ Mūza RUDKO Taras RUDZIKAS Andrius RUDZIKIENĖ Inga RUMBUTIS Saulius RUSAK Andrzej RUSEVIČIUS Aldas RUSZCZYC B. Ferdynand RUTHSTRÖM-RUIN Cecilia RUTKAUSKAS Mindaugas RUTKAUSKAS Vytas RUSECKAITĖ Aldona SABODAŽ Tatiana SACHSEN Alexander Prinz von SACHSEN Rüdiger Prinz von SAKALAUSKAS Jonas SAKALAUSKIENĖ Regina SALSI Claudio SAPIEHA Michał (SAPIEGA Mykolas, 1930–2013) SARAFINAS Gintaras SARATOWICZ Anna SARCEVIČIENĖ Jolita 27

SARGŪNAITĖ Ernesta SASNAUSKAS Julius SAVICKIENĖ Daiva SAVIŠČEVAS Eugenijus SAVUKYNAS Virginijus SCENINI Gianmaria SCHMITZ Jutta SCHNELLING-REINICKE Ingeborg SCHUCKELT Holger SCHUKOWSKI Kai SCHULZ Bernhard SEMAŠKA Darius Jonas SEMAŠKIENĖ Aušra SENAPĖDIS Romanas SENVAITIENĖ Jūratė SIAURUSEVIČIUS Audrius SIEMER Meinolf SIERADZKA-MALEC Ojcumiła SILIUK Valeriy SILYUK Anatolij SIMAITIS Donatas SIMONIS Ruth Sonja SINKEVIČIUS Rimantas SIPARIS Marius SYNDRAM Dirk SKANIS Maris SKINDERIS Valdas SKOROPADOVA Galina SKRIDAILA Audrius SKUDIENĖ Rūta SKUČAS-NAPJUS Milda SLAVINSKAS Bronius (1940–2014) SLIESORIŪNAS Gintautas SMALIUKIENĖ Irena SMIČIUS Algimantas SNARSKIS Viktoras SNIEŠKAITĖ Otilija SOLOVJOV Nikolaj SONDECKIS Saulius (1928–2016) SORIANO Alexis SOROKO Anita SPARITIS Ojars SPEIČYTĖ Brigita SPUDYTĖ Elvyra STABINSKAS Darius STEPONAVIČIUS Algirdas STĘPIEŃ Piotr Michał (1952–2016) STANIULIENĖ Danutė STANIULIS Nerijus STANIULIS Vidmantas STANKEVIČIUS Rimantas STAPONKUS Antanas 28

STEIBLIENĖ Nijolė STEPONAITIENĖ Jolita STEPONAITIS Valdas STOLZMAN-MICHTA Anna STONIENĖ Severina STOŠKUS Krescencijus STÖVER Kerstin STRAČKAITIS Marius STRAGYS Aurelijus STRIKULIENĖ Giedrė STRIPEIKIENĖ Jolanta STRIUOGAITIS Saulius STROCKIS Mindaugas STRUNGA Albina STULGIENĖ Liucija SUCHOCKI Wojciech SVERDIOLAS Dainius SVERDIOLAS Arūnas SZCZEPAŃSKA Aleksandra SZCZEŚNIAK Maria ŚLEBIODA Marta ŠABASEVIČIUS Helmutas ŠADŽIUS Rimantas ŠAIKUS Vytautas ŠAKALYS Raimundas ŠALKAUSKAS Žygimantas ŠALTYTĖ Ona ŠAPOKA Gintautas ŠAPOKA Mindaugas ŠAPOKA Vilius ŠATŪNĖ Jūratė ŠERPYTIS Kęstutis ŠERVENIKAS Robertas ŠILERIS Antanas Sigitas ŠIMANSKYTĖ Irma ŠIMAŠIUS Remigijus ŠIMELIS Aleksandras ŠIMKIENĖ Žana ŠINDEIKIS Algimantas ŠIPELIENĖ Lina ŠIPELIS Vitas ŠIPELIS Vitoldas ŠIRVINSKAS Juozas ŠIŠKAUSKIENĖ Evalda ŠIŠKOVA Janina ŠLEPAVIČIUS Ričardas ŠLIVINSKAS Simonas ŠMIGELSKAS Linas ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ Ramunė ŠNAIDERIENĖ Rasa ŠNIOKIENĖ Nijolė

ŠOBLINSKAS Šarūnas ŠRUBĖNIENĖ Rūta ŠULGIENĖ Nijolė TABOGA Maria TALIANI DE MARCHIO Stefano Maria TALIUNEVIČIUS Liudvikas TAMKEVIČIUS Sigitas TAMOŠAITIENĖ Justė TAMOŠIŪNAITĖ-KARAŠAUSKIENĖ Jūratė TAMULYNAS Alfonsas TANKEVIČIUS Neilas TARANDAITĖ Dalia TARCZYŃSKI Jan TATARINOVIČ Liudmila TATKUS Robertas TAUKINAITIENĖ Salvina TAUTAVIČIŪTĖ Rūta TERLECKAS Ramūnas TYLA Antanas (1929–2018) TYSZKA Paweł TOMBARI Umberto TOSO Francesca TREČIOKAITĖ Albina TREČIOKAS Leopoldas (1927–2015) TRILUPAITIENĖ Jūratė Marija TRNEK Helmut TRUPINDA Janusz TUMAVIČIŪTĖ Irena TUMĖNIENĖ Nijolė TUPČIAUSKAITĖ Vaida UBAVIČIUS Laimonas UDRYS Darius UMBRASIENĖ Virginija URBAN Jacek URBANAVIČIENĖ Daina URBANAVIČIUS Vytautas URBONAS Algimantas URBONIENĖ Regina URNIKAS Edvinas UTARIENĖ Edita ŪSAITĖ Irena ŪSAS Algirdas VADIŠIUS Saulius VAIČEKAUSKAS Antanas VAIGINIS Ugnius VAGLIENTI Francesca Maria VAINAUSKAS Gedvydas VAINAUSKIENĖ Liuminata

VAINEIKIS Algimantas VAIŠVILAITĖ Irena VALČIUKĖ Jūratė VALANČIUS Gintaras VALATKA Rimvydas VALENTUKEVIČIUS Viktoras VALIUKEVIČIUS Egidijus VALIŪNAS Rolandas VALUJEVIČIENĖ Dalia VANCEVIČIENĖ Laura VAN DER GOES Andre W. A. VAPŠYS Algirdas VARVUOLS Gediminas VASILIAUSKAS Kazimieras (1922–2001) VASILIAUSKAS Vitas VASILJEVA-NIPARAVIČIENĖ Veronika VAŠKEVIČIENĖ Žaneta VECHER Sergej VEDRICKIENĖ Laima VEIKŠIENĖ Jūratė VENCEVIČIENĖ Dalia VENCLOVA Tomas VEPŠTAS Vytautas (1931–2015) VĖTERIS Vitalijus VIČIENĖ Jūratė VIETS Angelika VIEVERSIS Tomas VILČIAUSKAS Gediminas VILIMAS Jonas VILIMIENĖ Laima VILIŪNAITĖ Ilona VILYTĖ Diana VILLASEÑOR SEBASTIÁN Fernando VINGELIS Linas VINKUS Antanas VIRBALAS Lionginas VIRGANAVIČIŪTĖ Veronika VITAITĖ Veronika VITALE Marco VITKAUSKIENĖ Rūta Birutė VITULSKIS Evaldas VIVARELLI COLONNA Antonfrancesco VYŠNIAUSKAS Petras VOZNICKI Boris (1926–2012) WAGNER Wulf Dietrich WAJS Hubert WALCZAK Marek WALTOŚ Stanisław WEBER Dirk WEBER Julia WEINHOLD Ulrike 29

WELSCHER Alexander WENSKA Urszula WESTERLUND Kerstin WIECZOREK Aleksandra WIŁKOJĆ Ewa WISNER Henryk WOJTKOWSKI Ryszard WOŹNIAK Michał F. WREDE Marek WÜRMELL Cora ZALEWSKA Irena ZAMOYSKA Katarzyna ZANUSSI Krzysztof ZAPOLSKAS Petras ZAWADZKI Michał ZDRADA Jerzy ZEITLER Valentina ZERNACK Klaus (1931–2017) ZIENKIENĖ Nomeda (1969–2015) ZIKARAS Karolis ZOVĖ Paulius ZUBKO Irina ZUOKAS Artūras ZVONKUS Deividas

ŽABOLIENĖ Reda ŽABOLIS Alvydas ŽALIENĖ Olga ŽALKAUSKAS Audrius ŽALTAUSKAITĖ Ingrida ŽEMKALNIS-LANDSBERGIS Gabrielius (1929–2017) ŽERIČ Damir ŽIBURKUS Jonas ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ Audronė ŽILEVIČIUS Edmundas ŽILINSKIENĖ Aušrinė ŽILYTĖ Lina ŽIRGULIS Rimantas ŽIUGŽDIENĖ Džiuljeta ŽYGAS Kęstutis Paulius ŻUCHOWSKI Piotr ŽUKAITĖ Gintarė ŽUKAS Saulius ŽUKAS Vytautas ŽŪKIENĖ Ingrida ŻUKOWSKI Jacek ŽVIRBLYTĖ Aleksandra ŽVIRGŽDAS Stanislovas

Taip pat dėkojame 70 000 Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjų, bemaž 800 Lietuvos kultūros, meno, mokslo, politikos, verslo ir kitų sričių atstovų, 2011 m. vasarį palaikiusių Valdovų rūmų paramos fondo iniciatyvą dėl kuo spartesnio Valdovų rūmų atkūrimo užbaigimo, bei visiems žinomiems ir nežinomiems mūsų rėmėjams, paaukojusiems 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio Valdovų rūmų muziejaus veiklai.

Valdovų rūmų muziejaus stiprybė – tvirta institucinė partnerystė, todėl didžiausios padėkos, mūsų geriausių žodžių ir aplodismentų nusipelno su mumis dešimt metų kartu buvusios pačios geriausios pasaulyje institucijos...

A. Guogos paramos fondas AB „Ida Basar“ AB „Kauno tiltai“ AB „Lietuvos draudimas“ AB „Lietuvos dujos“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ AB „ORLEN Lietuva“ AB Panevėžio statybos trestas AB DNB bankas (dab. „Luminor Bank“, AB) Akropolio muziejus, Graikija (Μουσείο Ακρόπολης) Alytaus kraštotyros muziejus Alytaus miesto savivaldybės administracija Alytaus rajono savivaldybės administracija Amatininkų klubas „Dvaro meistrai“ Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus Asvejos parko direkcija Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos muziejus (Нацыянальны гістарычны музей Рэспублікі Беларусь) 30

Bankas „CR Firenze SpA“, Italija (Italia) Bavarijos valstybiniai paveikslų rinkiniai, Vokietija (Bayerische Staatsgemäldesammlungen, Deutschland) Bažnytinio paveldo muziejus Bianco Bianchi dirbtuvė, Italija Birštono savivaldybės administracija Biržų krašto muziejus „Sėla“ Britų taryba, Jungtinė Karalystė (British Council, United Kingdom) „BTA Insurance Company“ SE Choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis) Choras „Bel Canto“ (vadovas Artūras Dambrauskas) Čekijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Dienraštis „Lietuvos rytas“ Dienraštis „Lietuvos žinios“ Dienraštis „Verslo žinios“ Dienraštis „Vilniaus diena“ Dombruvkos Šv. Kryžiaus Romos katalikų parapinė bažnyčia, Lenkija (Parafia Rzymskokatolicka p.w. Podwyższenia Krzyża Świętego w Dąbrówce, Polska) Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai – Dresdeno rezidencinė pilis, Vokietija (Staatliche Kunstsammlungen Dresden – Dresdner Residenzschloss, Deutschland) Druskininkų savivaldybės administracija Elektrėnų savivaldybės administracija Europos humanitarinis universitetas Feraros Esčių pilies muziejus, Italija (Museo del Castello Estense di Ferrara, Italia) Florencijos arkivyskupija, Italija (Arcidiocesi di Firenze, Italia) Florencijos Garbioji gailestingumo arkibrolija, Italija (Arciconfraternita della Misericordia di Firenze, Italia) Fondas „Cassa di Risparmio di Firenze“, Italija (Italia) FRANSES gobelenų archyvas, Jungtinė Karalystė (FRANSES Tapestry Archive, United Kingdom) Gardino istorijos muziejus, Baltarusija (Гродзенскі музей гісторыі, Беларусь) Gardino valstybinis religijų istorijos muziejus, Baltarusija (УК “Гродзенскі дзяржаўны музей гісторыі рэлігіі”) Genocido aukų muziejus (dab. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus) Graikijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Groseto savivaldybė, Italija (Comune di Grosseto (Italia) Ignalinos rajono savivaldybės administracija Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka IĮ „Typoart“ Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvos Respublikoje Italijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Italų kultūros institutas IVECO S. P. A. atstovybė Lietuvoje Jono Pauliaus II kolekcijos muziejus, Varšuva, Lenkija (Muzeum Kolekcji im. Jana Pawła II, Warszawa, Polska) Jurbarko krašto muziejus Jurbarko rajono savivaldybės administracija 31

Karališkasis arsenalas Stokholme (Livrustkammaren, Stockholm) Kauno arkivyskupijos kurija Kauno arkivyskupijos muziejus Kauno rajono muziejus Raudondvario dvare Kauno rajono savivaldybės administracija Kauno valstybinė filharmonija Kėdainių rajono savivaldybės administracija Kietojo akmens dirbtuvės, Italija (Opificio delle Pietre Dure, Italia) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Klubas „Belga“ Klubas „Fotokablys“ Košutų dvaro Srodos žemės muziejus, Lenkija (Muzeum Ziemi Średzkiej, Dwór w Koszutach, Polska) Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras Kretingos rajono savivaldybės administracija Krokuvos katedros kapitulos archyvas ir biblioteka (Lenkija) (Archiwum i Biblioteka Krakowskiej Kapituły Katedralnej, Polska) Krokuvos Jogailos universitetas, Lenkija (Uniwersytet Jagielloński w Krakowie, Polska) Krokuvos miesto istorijos muziejus, Lenkija (Muzeum Historyczne Miasta Krakowa, Polska) Krokuvos nacionalinis muziejus, Lenkija (Muzeum Narodowe w Krakowie, Polska) Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai, Krokuva, Lenkija (Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, Kraków, Polska) Kultūros paveldo centras Kultūros paveldo centro archyvas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondas Kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“ Kultūros žurnalas „Santara“ Kunigaikščių Čartoriskių fondas, Krokuva, Lenkija (Fundacja XX. Czartoryskich w Krakowie, Polska) Kunigaikščių Liubomirskių muziejus Nacionaliniame Osolinskių institute, Lenkija (Muzeum Książąt Lubomirskich w Zakładzie Narodowym im. Ossolińskich, Polska) Laikraštis „Mokslo Lietuva“ Lazdijų rajono savivaldybės administracija Leidykla „Baltos lankos“ Leidykla „Šviesa“ Leidykla „Versus aureus“ Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos kariuomenės muziejus, Varšuva (Muzeum Wojska Polskiego w Warszawie) Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Lietuvos archyvų departamentas Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga Lietuvos bankas Lietuvos bernardinų bendruomenė Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras Lietuvos dailės muziejus Lietuvos edukologijos universitetas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ Lietuvos istorijos mokytojų asociacija Lietuvos kariuomenė Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopa Lietuvos karo istorijos mylėtojų klubas 32

Lietuvos kelių policijos tarnyba Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus Lietuvos kultūros institutas Lietuvos kultūros taryba Lietuvos literatūros ir meno archyvas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Lietuvos mokslo taryba Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Lietuvos monetų kalykla Lietuvos muzikos ir teatro akademija Lietuvos nacionalinė filharmonija Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Lietuvos notarų rūmai Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Lietuvos policija Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacijos leidinys „Best in Lithuania“ Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus Lietuvos Respublikos ambasada Austrijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje Lietuvos Respublikos ambasada Estijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordino Lietuvos Respublikos ambasada Švedijos Karalystėje Lietuvos Respublikos ambasada Šveicarijos Konfederacijoje Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje Lietuvos Respublikos finansų ministerija Lietuvos Respublikos garbės konsulatas Florencijoje (Italija) Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade (Rusija) Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Niujorke (JAV) Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Sankt Peterburge (Rusija) Lietuvos Respublikos garbės konsulatas Sicilijoje (Italija) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija LRT „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupė Lietuvos Rotary klubai Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugija Lietuvos valstybės istorijos archyvas LIONS klubų asociacija 33

Liublino muziejus, Lenkija (Muzeum Lubelskie w Lublinie, Polska) Lombardijos muziejų asociacija, Italija (Polo Museale regionale della Lombardia) Lvovo istorijos muziejus, Ukraina (Львівський історичний музей, Україна) Lvovo nacionalinė Boriso Voznickio dailės galerija, Ukraina (Львівська національна галерея мистецтв ім. Бориса Возницького, Україна) M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ Maironio lietuvių literatūros muziejus Maltos ordino pagalbos tarnyba Mantujos kunigaikščių rūmų muziejus, Italija (Museo di Palazzo Ducale di Mantova, Italia) Maremos archeologijos ir meno muziejus, Italija (Museo Archeologico e d’Arte della Maremma, Italia) Maršalo Juzefo Pilsudskio centrinė kariuomenės biblioteka, Varšuva, Lenkija (Centralna Biblioteka Wojskowa im. Marszałka Józefa Piłsudskiego w Warszawie, Polska) Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Medalių meno muziejus, Vroclavo miesto muziejus, Lenkija (Muzeum Sztuki Medalierskiej, Muzeum Miejskie Wrocławia, Polska) Meno amatų observatorija, Italija (Osservatorio Mestieri D‘Arte, Italia) Meno kūrinių transportavimo įmonė „Artería“ Milano katalikiškasis universitetas (Università Cattolica di Sacro Cuore, Italia) Milano lietuvių bendruomenė, Italija (Comunità Lituana di Milano, Italia) Milano Sforcų pilis, Italija (Castello Sforzesco di Milano, Italia) Miuncheno rezidencija, Vokietija (Rezidenz München, Deutschland) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muziejus „Pilies kompleksas „Myras“, Baltarusija (Учреждение «Музей «Замковый комплекс «Мир», Беларусь) Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla Nacionalinis archeologijos muziejus Mantujoje, Italija (Museo Archeologico Nazionale di Mantova, Italia) Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“, Baltarusija (Нацыянальны гісторыка-культурны музей-запаведнік «Нясвіж», Беларусь) Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Nacionalinis Osolinskių institutas, Vroclavas, Lenkija (Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Wrocław, Polska) Pakruojo dvaro rūmai Panevėžio rajono savivaldybės administracija Pasaulio lietuvių bendruomenės fondas Paulinų Jasnos Guros vienuolyno lobynas, Lenkija (Skarbiec Paulinów na Jasnej Górze, Polska) Petropavlovsko tvirtovės muziejus, Sank Peterburgas, Rusija (Музей Петропавловская крепость в Санкт-Петербурге, Россия) Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ Plungės rajono savivaldybės administracija Poznanės nacionalinis muziejus, Lenkija (Muzeum Narodowe w Poznaniu, Polska) Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmai (Chambre de Commerce Franko-Lithuanienne) Prancūzijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Prancūzų institutas Lietuvoje Princo Aleksandro fon Zakseno-Gesafės (Alexander von Sachsen-Gessaphe) kolekcija, Vokietija (Sammlung von Alexander Prinz von Sachsen-Gessaphe, Deutschland) R. Paknio leidykla Radviliškio rajono savivaldybės administracija Rašytojų klubas Reguliariųjų Laterano kanauninkų vienuolynas Krokuvoje, Lenkija (Klasztor Kanoników Regularnych Laterańskich, Polska) 34

Restoranas „Bona Lounge“ Rokiškio krašto muziejus Sanoko istorijos muziejus, Lenkija (Muzeum Historyczne w Sanoku, Polska) Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas Senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ Senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale“ Senosios muzikos ir šokio trupė „Festa Cortese“ Sicilijos regiono asamblėja (Normanų rūmai, Italija) (L‘Assemblea Regionale Siciliana, Italia) Sp. o.o. „Renesans Trans“, Lenkija (Polska) Šakių rajono savivaldybės administracija Ščecino nacionalinis muziejus, Lenkija (Muzeum Narodowe w Szczecinie, Polska) Šiaulių „Aušros“ muziejus Šv. Eustordžijaus bazilikos muziejus, Milanas, Italija (Museo della Basilica di Sant‘Eustorgio, Milano, Italia) Šv. Kazimiero ordinas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras Švedijos Karalystės ambasada Lietuvos Respublikoje Švedijos kariuomenės muziejus, Stokholmas (Armémuseum, Stockholm, Sverige) Tado Ivanausko zoologijos muziejus „Touch ant Travel“ SIA. Latvija (Latvija) „Trakcja“ S. A., Lenkija (Polska) Trakų istorijos muziejus Trakų rajono savivaldybės administracija TŪB „Vilniaus papėdė“ UAB „A. C. Property partners“ UAB „AD REM“ UAB AMES kalbų akademija UAB Anoniminių darboholikų klubas UAB „Art to Art“ UAB „Audėjas“ UAB „Audiogidas“ UAB „Baltic Blues“ UAB „Baltic Stages“ UAB „Baltic Travel Group“ UAB „Berlin Chemie“ UAB „Bravissima“ restoranas „Medžiotojų užeiga“ UAB „Clear Channel Lithuania“ UAB „Dojus Agro“ UAB „Eika“ UAB „Gluk Media“ UAB INTERIOS keramikos studija UAB „JC Decaux Lietuva“ UAB „Kistela“ UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ UAB „Klaipėdos mėsinė“ UAB „Lietuviškas midus“ UAB „Lithuanian Holidays“ UAB „Merkadus“ UAB „Metalo forma“ UAB „MEX Pro“ 35

UAB „Moore Stephens Vilnius“ UAB „Petro ofsetas“ UAB „Piano.LT“ UAB „Prezentacijų spektras“ UAB Projektavimo ir restauravimo institutas UAB „Publicum Events“ UAB „Rūta“ UAB Savas takas ir Ko UAB „Stage Lite“ UAB „Staipa“ UAB „Taurakalnis“ UAB „Traidenis“ UAB „TV manija“ UAB „Žinių radijas“ Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje Utenos rajono savivaldybės administracija Vakarų Europos šalių vengrų draugijų sąjunga Valdovų rūmų paramos fondas Valdovų rūmų paramos komitetas JAV Valstybinė įstaiga Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“, Baltarusija (ГУ «Национальный историко-культурный музей-заповедник «Несвиж», Беларусь) Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija Valstybinis Ermitažas, Sankt Peterburgas, Rusija (Государственный Эрмитаж, Санкт-Петербург, Россия) Valstybinis Varšuvos etnografijos muziejus, Lenkija (Państwowe Muzeum Etnograficzne w Warszawie, Polska) Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus, Lenkija (Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum, Polska) Varšuvos karališkosios pilies – Muziejaus Cechanoveckių rinkinių fondas, Lenkija (Fundacja Zbiorów imienia Ciechanowieckich w Zamku Królewskim w Warszawie, Polska) Varšuvos nacionalinė biblioteka, Lenkija (Biblioteka Narodowa w Warszawie, Polska) Varšuvos nacionalinis muziejus, Lenkija (Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska) Vengrijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Vengrijos Respublikos Vyriausybė (Magyar Köztársaság Kormánya) Vengrų institutas Taline, Estija (Ungari Instituut in Tallinn, Eesti) Vienos meno istorijos muziejus, Austrija (Kunsthistorisches Museum, Vien, Österreich) Viešbutis „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ Viešbutis „Narutis“ Viešbutis „Rinno“ Viešųjų pirkimų tarnyba Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitasis būrys Vilniaus arkivyskupijos kurija Vilniaus dailės akademija Vilniaus dailės akademijos leidykla Vilniaus klubas Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų ir darbdavių asociacija Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas) Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio teatras „Puelli Vilnenses“ Vilniaus rajono savivaldybės administracija Vilniaus teritorinė muitinė Vilniaus universitetas 36

Vilniaus universiteto biblioteka Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas Vilniaus universiteto muziejus Vinco Grybo memorialinis muziejus VĮ Lietuvos prabavimo rūmai VĮ Vilniaus pilių direkcija Vytauto Didžiojo karo muziejus Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras Vytės Nemunėlio pradinė mokykla Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Voluinės kraštotyros muziejus Lucke, Ukraina (Волинський краєзнавчий музей в Луцьку, Україна) Vroclavo nacionalinis muziejus, Lenkija (Muzeum Narodowe w Wrocławiu, Polska) VšĮ Baroko operos teatras VšĮ „GO Vilnius“ VšĮ „Kino pasaka“ VšĮ „Klasika LT“ VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija VšĮ „Mūsų vėliavos“ VšĮ „Pirmoji kava“ VšĮ „Sena muzika“ VšĮ Senųjų menų studija VšĮ „Suonatori del granduca“ VšĮ Šokio teatras Zarasų rajono savivaldybės administracija Žemaičių dailės muziejus Žemaičių muziejus „Alka“ Žurnalas „Legendos“ Žurnalas „Lietuvos bajoras“ Žurnalas „Lithuanian Heritage“ (JAV) Žurnalas „Santara“ Žurnalas „Valstybė“ Žurnalas „Veidas“

Taip pat dėkojame daugiau kaip 100 institucijų 15 pasaulio šalių, pateikusių lituanistinių vertybių fotografijas Valdovų rūmų muziejaus didaktinėms ekspozicijoms.

AČIŪ visiems – paminėtiems ir nepaminėtiems – už tai, kad buvote, esate ir būsite kartu su Valdovų rūmų muziejumi. Tikimės ir toliau kartu darbuotis Lietuvos kultūrai, paveldui, švietimui bei drauge rašyti Lietuvos istoriją!

37

2009

2009 m. kovo 24 d. Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Lenkija) direktoriaus pirmasis pavaduotojas muziejininkystei ir vyriausiasis fondų saugotojas, paveldosaugininkas Ježis T. Petrusas (Jerzy T. Petrus) ir Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pasirašė tarptautinio bendradarbiavimo sutartį.

Kairėje – svarbiausio Valdovų rūmų muziejaus partnerio Lietuvoje – Lietuvos dailės muziejaus – direktorius Romualdas Budrys

Valdovų rūmų muziejaus veiklos pradžia sutapo su simbolinio akcento – vėtrungės – iškėlimu 2009 m. vasario 11 d. rūmų kiemo laiptinės bokšte

2009 m. balandžio 21 d. Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Taikomosios dailės muziejuje pristatytas sensacingas eksponatas – Valdovų rūmų muziejaus kolekcijai įsigytas unikalus XVI a. viduryje (po 1544 m.)

Flandrijoje išaustas herbinis gobelenas, priklausęs Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui (1544/1548–1572) ir greičiausiai šio valdovo užsakymu išaustas bei istoriniais laikais puošęs Valdovų rūmus 38

100 Valdovų rūmų muziejaus istorijos akimirkų

Tikslią Aleksandro Jogailaičio taurės kopiją per simbolinį Valdovų rūmų atidarymą 2009 m. liepos 5 d.

Valdovų rūmų muziejui padovanojo Krokuvos Jogailos universiteto (Lenkija) rektorius prof. habil. dr.

Karolis Musiolas (Karol Musioł)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas (1932–2010) Lietuvos ir užsienio šalių vadovams 2009 m. liepos 6 d. per simbolinio atidarymo iškilmes pasakojo apie Valdovų rūmų istoriją ir atkūrimą, Mindaugo Kaminsko nuotrauka 39

2009 2009 m. liepos 5 d. Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Taikomosios dailės muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ pristatyti svarbiausi Lietuvos istorijos dokumentai.

Juos Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui ir Almai Adamkienei pristatė Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorės pavaduotojas Alfonsas Tamulynas ir Lietuvos archyvų departamento generalinis direktorius Vidas Grigoraitis

2009 m. liepos 5 d. Taikomosios dailės muziejuje atidarytą tarptautinę parodą „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“ jos globėjui – Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui – ir poniai Almai Adamkienei pristatė Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius prof. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski)

2009 m. lapkričio mėnesį į Vilnių atkeliavęs Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslas „Liublino unija“ 40

Pirmieji atkurtų, bet iki galo neįrengtų Valdovų rūmų lankytojai 2009 m. liepos mėnesį, Mindaugo Kaminsko nuotrauka

2009 m. rugsėjo mėnesį Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvos dailės muziejumi pakvietė moksleivius į edukacinius užsiėmimus „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“ 41

2010

2010 m. sausio 18 d. pirmajame, o vėliau tradicija tapusiame Valdovų rūmų mecenatams skirtame vakare UAB „BTA draudimas“ valdybos narys Ignas Panka ir Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pasirašė bendradarbiavimo ir paramos sutartį

2010 m. vasario 18–20 d. Valdovų rūmų muziejaus komanda su dar negausiu leidinių ir edukacinių užsiėmimų bagažu, bet kupini didelių norų ir sumanymų išvyko į pirmąją savo misiją Vilniaus knygų mugėje 42

100 Valdovų rūmų muziejaus istorijos akimirkų 2010 m. vasario 18 d.

Valdovų rūmų muziejaus stendą Vilniaus knygų mugėje pirmieji aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir tuometis kultūros ministras Remigijus Vilkaitis

Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Taikomosios dailės muziejuje 2009–2013 m. vykusių gausių edukacinių užsiėmimų akimirka 43

2010

2010 m. gegužės 12 d. Vilniuje lankėsi, Valdovų rūmų atkūrimo projektu domėjosi ir patirtimi dalijosi Berlyno karališkųjų rūmų atkūrimo projekto vadovai: Berlyno rūmų – Humboltų (Humboldt) forumo fondo vadovas inžinierius Manfredas Retigas (Manfred Rettig) ir Prūsijos kultūros paveldo fondo (Vokietija) prezidentas prof. Hermanas Parcingeris (Hermann Parzinger)

44

2010 m. liepos 6 d., minint Valstybės dieną, o kartu ir Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, šalia Valdovų rūmų surengtos teatralizuotos Vytauto Didžiojo palydos į Žalgirio mūšį „Oi mes josim karelėn“

2010 m. liepos 1 d. Valdovų rūmuose įvyko poezijos ir muzikos vakaras, kuriame šviesaus atminimo, žymus Lietuvos poetas Justinas Marcinkevičius (1930–2011), apibūdindamas Valdovų rūmus, pasakė: „Tai vieta, kurioje telpa tiek daug Lietuvos“ 45

2010

Didžiajai Žalgirio mūšio pergalei paminėti skirtas koncertas „Tauta tvirta tartum pilis“ 2010 m. liepos 15 d. Valdovų rūmų statybvietėje subūrė daugelį žinomų atlikėjų, kurie vėliau tapo ištikimais institucijos partneriais, bendražygiais, bičiuliais

46

Antano Vivulskio sukurto Žalgirio paminklo Krokuvoje modelis (Paryžius, po 1939) bei Jano ir Tadeušo Stykų (Jan i Tadeusz Stykowie) „Žalgirio mūšio“ eskizai 2010 m. pabaigoje surengtoje tarptautinėje parodoje „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“

Paskutinę 2010 m. dieną Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje skambėjo didžiojo anglų baroko kompozitoriaus, karališkosios kapelos vargonininko ir dainininko Henrio Perselio (Henry Purcell) operos „Didonė ir Enėjas“ koncertinis atlikimas 47

2011

2011 m. sausio mėnesį įvyko baigiamieji Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejui skirtos tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ renginiai, tarp kurių – ir katalogo pristatymas

2011 m. kovo mėnesį Valdovų rūmuose surengtame kultūros vakare „Atbudusių amžių aidai“ senosios muzikos ir šokių ansamblis „Banchetto musicale“ minėjo 25 metų kūrybinės veiklos sukaktį 48

100 Valdovų rūmų muziejaus istorijos akimirkų

2011 m. kovo 8 d. Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas Algirdas Vapšys ir Valdybos narys Edmundas Kulikauskas tuomečiam Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Arūnui Gelūnui įteikė kreipimąsi dėl Valdovų rūmų atkūrimo darbų spartaus užbaigimo, jį parėmė bemaž 800 garsių Lietuvos kultūros, meno, mokslo, verslo ir kitų sričių atstovų

Valdovų rūmams dovanotų ir muziejaus įsigytų eksponatų paroda „Sugrįžęs Barokas. Valdovų rūmų muziejaus vertybės“ 2011 m. kovo 23 d. atidaryta Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje 49

2011

Valdovų rūmų muziejaus edukatoriai mažiesiems lankytojams rengia edukacinius užsiėmimus, taip pat juos kviečia apžiūrėti muziejaus fondų, saugomų Radvilų rūmuose

2011 m. balandžio 15 d., minint Pasaulio kultūros dieną ir Cecilijos Renatos Habsburgaitės 400-ąsias gimimo metines, Valdovų rūmuose buvo surengtas istorinių šokių ansamblio „Hartig“ bei atlikėjų Filipo Dvoržako (Filip Dvořák) ir Jirio Sychos (Jiří Sycha) koncertas „Baroko šokių ir muzikos atgarsiai“ 50

2011 m. gegužės 11 d. Dresdeno valstybinių meno rinkinių – Dresdeno rezidencinės pilies direktorius prof. dr. Dirkas Zyndramas (Dirk Syndram) (Vokietija, Saksonija) skaitė pranešimą „Dresdeno rezidencinė pilis XXI amžiuje: muziejus architektūros paminkle“

2011 m. birželio 6 d. Topkapio rūmų muziejaus direktorius prof. dr. Ilberas Ortaylis (İlber Ortaylı) (Turkija) skaitė pranešimą „Stambulas (Konstantinopolis) ir Topkapio rūmai: Metropolis Mundi transformacija“ apie Senovės Romos, Bizantijos, Lotynų ir Osmanų imperijų valdovų rezidencinių rūmų „Pasaulio sostinėje“ istorinę raidą ir Topkapio rūmų muziejaus kolekcijas 51

2011

2011 m. vasarą įsibėgėjusios specialistų mainų programos su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi padėjo įgyti patirties, susijusios su eksponatų priežiūra, ekspozicijų įrengimu, taip pat ir su renesansinio sodo rekonstravimu, Deimantės Baubaitės ir Rūtilės Pukienės nuotraukos

2011 m. birželio 18 d. Valdovų rūmų muziejus atvėrė vartus akcijos „Tebūnie naktis!“ dalyviams

2011 m. liepos 5 d. Valdovų rūmuose įvyko pirmasis kino vakaras – pristatytos istorinio kino subtilybės, filmas „Herkus Mantas“ ir esminiai jo epizodai 52

2011-aisiais Valstybės dieną ir kitomis progomis atvėrus vartus Valdovų rūmus užplūdo muziejaus gyvybė – lankytojai

Valdovų rūmų prieigose 2011 m. liepos 6 d. vyko atviros kūrybinės dirbtuvės, iš kurių kiekvienas išėjo su šypsena ir pasigamintu suvenyru – istorine Lietuvos vėliavėle

2011 m. spalio 19 d. Valdovų rūmuose įvyko Smolensko atgavimo 400 metų sukakčiai paminėti skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“

2011 m. gegužės–lapkričio mėnesiais Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Taikomiosios dailės muziejuje veikė paroda „Tarp kasdienybės ir prabangos.

Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai“ 53

2012

2012 m. sausio 20 d. Valdovų rūmų muziejuje įvyko kultūros vakaras „Palermo Normanų rūmai“ – Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programos renginys.

Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Sicilijoje Alesandras Palmidžanas (Alessandro Palmigiano) ir Sicilijos autonominio regiono asamblėjos prezidentas Frančeskas Kašijas (Francesco Cascio) 54

100 Valdovų rūmų muziejaus istorijos akimirkų

Tarptautinės parodos „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ globėjas kunigaikštis Mykolas Sapiega ir jo artimieji – žmona, sūnus ir sesuo su vyru

55

2012

Ekskursijos tarptautinės parodos „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės...

Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ erdvėje akimirka

M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai ir mokytoja Julija Ikamaitė prie pačių sukurto ir muziejui padovanoto Vilniaus pilių maketo 2012 m. gegužės mėnesį 56

2012 m. pavasarį itin suintensyvėjo Valdovų rūmų muziejaus parodų kelionės po Lietuvą ir užsienio šalis. 2012 m. gegužės– rugpjūčio mėnesiais viena parodų veikė Minske (Baltarusija), Daliaus Avižinio nuotrauka

2012 m. buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – birželio 12 d. Valdovų rūmuose surengtas Lietuvos garbės konsulų suvažiavimas

2012 m. liepos 4 d.

Lietuvos dailės muziejaus padalinio Vilniaus paveikslų galerijos salėse atidaryta tarptautinė paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų“, kurios atidaryme dalyvavo Lietuvos ir Ukrainos kultūros ministrai dr. Arūnas Gėlūnas ir Michailas Kulyniakas 57

2012

2012 m. rugsėjo 4 d., minint operos gimimą Lietuvoje, menininko Jono Sakalausko iniciatyva surengtas teatralizuotas koncertas „Operos pastišas Valdovų rūmuose“. Taip gimė tradicija švęsti operos gimtadienį Lietuvoje

2012 m. spalio 3 d. Valdovų rūmuose surengtas koncertas „Silva Rerum 1562“, skirtas Kotrynos Jogailaitės ir Jono Vazos 450 metų vedybų sukakčiai 58

Jono Vazos ir Kotrynos Jogailaitės vedybų 450 metų sukaktis paskatino 2012 m. spalio 4–5 d. surengti tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai“

2012 m. spalio 9 d. Valdovų rūmų muziejaus mecenatai ir bičiuliai pakviesti į Didžiosios renesansinės menės frizo pristatymo ir rėmėjų pagerbimo vakarą „Vivat, crescat, floreat!“ 59

2013

2013 m. Vilniaus paveikslų galerijoje dr. Markas Borela (Marco Borella) skaitė pranešimą „Italijos medžioklės pilys: dvarų papročiai ir kraštovaizdis“

Valdovų rūmų muziejaus edukacinio užsiėmimo dalyviai vyko į Rusnę, Gedimino Gendrėno nuotrauka 60

100 Valdovų rūmų muziejaus istorijos akimirkų

2013 m. vasaros pradžioje Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijų pirmos dalies įrengimo darbai, atlikti per rekordiškai trumpą laiką – vos 21 dieną

61

2013

2013 m., besiruošiant pirmos Valdovų rūmų dalies atidarymui, netrūko svečių iš Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės 62

2013 m. birželio 13 d. Vilniaus pilių direkcijos vadovas Danius Malinauskas ir Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo muziejui perduota pirma atkurtų Valdovų rūmų dalis

Pati svarbiausia 2013 m. liepos 6 d. pirmos Valdovų rūmų dalies oficialaus atidarymo iškilmių akimirka 63

2013

2013 m. liepos 6 d. pirmos Valdovų rūmų dalies oficialaus atidarymo iškilmių, kuriose dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Varšuvos karališkosios pilies direktorius prof. Andžejus Rotermundas (Andrzej Rottermund), akimirka

64

2013 m. liepos 6 d. Valdovų rūmų pirmos dalies atidarymo iškilmes palydėjęs teatralizuotas koncertas „Opera atsiveria Valdovų rūmuose“

65

2013

2013 m. liepos mėnesį pasveikinta dešimttūkstantoji Valdovų rūmų muziejaus lankytoja

2013 m. rugsėjo 6 d. Valdovų rūmuose lankėsi Luvro muziejaus (Prancūzija) prezidentas prof. Žanas Lukas Martinezas (Jean-Luc Martinez) 66

2013 m. rugsėjo mėnesį į tarptautinę parodą „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė. Šedevras iš Valstybinio Ermitažo rinkinių“ atkeliavęs unikalus lituanistinis eksponatas itin domino mokslininkus, muziejininkus ir kitus lankytojus 67

2013

2013 m. spalio mėnesį pasveikintas šimtatūkstantasis Valdovų rūmų muziejaus lankytojas

Vos pradėjęs aktyvią veiklą atkurtoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, Valdovų rūmų muziejus įvertintas kaip itin draugiška įstaiga negalią turintiems žmonėms – per 2013 m. lapkričio mėnesį surengtą akciją vienu metu čia apsilankė keli šimtai negalią turinčių lankytojų, ir tai tapo kasmete muziejaus tradicija 68

2013 m. lapkričio 28 d. Valdovų rūmuose įvyko vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Nuotraukose – Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Europos Komisijos vicepirmininkė Katerina Ešton (Catherine Ashton)

Valdovų rūmuose žurnalistai itin dažni svečiai ne tik per tokius svarbius valstybės reprezentacijos renginius kaip Rytų partnerystės viršūnių susitikimas – Lietuvos ir užsienio šalių žurnalistai čia lankėsi ir įvairiomis kitomis progomis 69

2013

2013 m. spalio 9 d. Lietuvoje viešėjęs Danijos karališkojo sosto įpėdinis princas Frederikas (Frederik) apsilankė ir Valdovų rūmuose, kur jo garbei Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius surengė iškilmingą vakarienę

2013 m. lapkričio mėnesį vykęs Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis atliko edukacinę funkciją, subūrė grojančių vaikų šeimas, jis tapo gražia kasmetine tradicija 70

2013 m. vainikavo Madrido karališkajame archyve (Ispanija) rasto 1782 m. operos rankraščio „Everardas II – Lietuvos karalius“ pastatymo premjera Valdovų rūmuose

Paskutinę 2013 m. savaitę surengtas jau tradicija tapęs labai populiarus koncertų ciklas „Kalėdos Valdovų rūmuose“

71

2014

Didžiulis visuomenės susidomėjimas Valdovų rūmų muziejaus 2014 m. vasario mėnesį surengta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos tyrinėtojo, žinomo fotografijos peizažisto Stanislovo Žvirgždo paskaita iš ciklo „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“, o vėliau pasipiktinimas tuo, kad ne visi tilpo, nustebino ir visko mačiusius rengėjus

2014 m. vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valdovų rūmų muziejaus direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių

2014 m. pavasarį Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė pasitiko visos dienos kultūrine programa „Užgavėnės Valdovų rūmuose – karnavalo linksmybės atgimsta!“, kuria pamėginta rekonstruoti senąsias rūmų Užgavėnių karnavalo nuotaikas ir muzikines tradicijas 72

2014 m. balandžio mėnesį, minint Pasaulinę kultūros dieną, prisiminti istoriniai šokiai: dieną lankytojai mokėsi senųjų šokių, vakare – mėgavosi teatralizuotu koncertu „Istorinio šokio menas“

Patys geriausi istorijos žinovai rinkosi Valdovų rūmuose – 2014 m. gegužės mėnesį čia pirmą kartą vyko Vilniaus miesto istorijos olimpiada 73

2014 2014 m. gegužės mėnesį Valdovų rūmų muziejui pavyko įsigyti keliolika XVI a. pr. akvarelių su Europos valdovų atvaizdais, tarp kurių – ir vienas ankstyviausių žinomų Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo bei jo žmonos Onos atvaizdas, tapęs tikra sensacija

2014 m. vėlyvą pavasarį paaiškėjo, kad geriausias šalies muziejininkas dirba Valdovų rūmuose – Lietuvos muziejų asociacija tokiu garbingu titulu įvertino muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėją Dalių Avižinį

Vienas svarbiausių 2014 m. muziejaus mokslinės veiklos renginių – didžiulė tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuva–Italija: šimtmečių ryšiai“ – sulaukė didelio dalyvių ir klausytojų susidomėjimo 74

2014 m. gegužės 17 d. pirmoji Muziejų naktis Valdovų rūmuose ir rekordinis lankytojų skaičius vos per vieną naktį

Muziejų naktį – modernus požiūris į istoriją: projekto „Baroque Contempo“ koncertas „Barokas be perukų“

Į pasaulines gastroles išsirengęs Londono teatras „Shakespeare’s Globe“ (Jungtinė Karalystė) žymiąją pjesę „Hamletas“ rodė Valdovų rūmuose 2014 m. birželio mėnesį 75

2014

2014 m. vasarą Valdovų rūmuose pradėjo lankytis pasaulinio garso žvaigždės: akimirka iš jaukaus saksofonininkės Kendy Dalfer (Candy Dulfer) koncerto Didžiajame kieme

2014 m. buvo gausūs apdovanojimų: birželio mėnesį Roberto Dargio vadovaujama Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi įvertino Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, kaip istoriko, vadybininko bei aktyvaus visuomenininko, veiklą

Skambi, spalvinga ir kultūringa 2014 m. Kultūros naktis Valdovų rūmų Didžiajame kieme 76

2014 m. liepos 1 d. savaitraščio „Veidas“ leidėjo dr. Algimanto Šindeikio iniciatyva Valdovų rūmuose surengti jau dešimtieji geriausio Lietuvos valstybės tarnautojo apdovanojimai

2014 m. vasarą beveik nebuvo dienos be kultūrinio vyksmo Valdovų rūmų Didžiajame kieme, čia vyko ir vienas pagrindinių Dainų šventės renginių – Baltų genčių kostiumų pristatymas

Nuo 2014 m. liepos 11 d. aukščiausiais balais mokyklą baigę abiturientai rinkosi Valdovų rūmuose, nes čia vyko jau tradicija tapusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuojama jų pagerbimo ceremonija 77

2014 Džiaugiamės kiekvienu savo bendražygių, partnerių, bičiulių apsilankymu – tąkart 2014 m. liepos 16 d. svečiavosi Valdovų rūmų atkūrimo idėjos rėmėjai Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, ilgametis Australijos lietuvių bendruomenės narys šviesaus atminimo Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1929–2017) su žmona Dane ir jų buvęs bendraklasis Algirdas Birutis

2014 m. rugpjūčio mėnesį Valdovų rūmų muziejaus edukatoriai savo veiklą skyrė daugiavaikėms šeimoms, dažnai negalinčioms visiems vaikams suteikti visaverčio kultūrinio lavinimosi

2014 m. rugsėjo 17 d. Valdovų rūmų muziejuje iškilmingai atidaryta tarptautinė paroda „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ lankytojus stebino ne tik unikaliais kūriniais, bet ir išskirtiniu apšvietimu 78

Valdovų rūmų muziejus 2014 m. inicijavo senosios Lietuvos istorijoje labai reikšmingos Oršos pergalės 500 metų minėjimo šventę „Oršos pergalei – 500! Triumfo diena“ su iškilmingomis įžygiuotuvėmis Vilniaus senamiestyje, koncertu Katedros aikštėje, įspūdingu šviesos ir būgnų šou Valdovų rūmų kieme ir moksline konferencija 79

2014

2014 m. ypač daug dėmesio kitų Europos šalių kontekste sulaukė Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje surengta paroda, skirta euro įvedimui Lietuvoje

80

2014 m. spalio 24 d. Valdovų rūmuose apsilankė pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs neseniai paskirtas pirmasis Lietuvos garbės konsulas Saudo Arabijoje princas Mahfouzas Marei Mubaraku bin Mahfouzu, jis nustebino dovanomis – dviem vertingais XVI–XVII a. žemėlapiais, kuriuose vaizduojama Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

2014 m. lapkričio 20 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje surengti keturiolikti Nacionaliniai maldos pusryčiai, kurių tema pasirinkti popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai, pasakyti visiems pasaulio žmonėms: „Nebijokite! Atverkite, plačiai atlapokite vartus Kristui. Atverkite jo gelbėjančiai galiai valstybių sienas, ekonomines ir politines sistemas“, Ramūno Danisevičiaus (lrytas.lt) nuotrauka 81

2015

2015 metus Valdovų rūmų bendruomenė pradėjo žinomos žurnalistės, režisierės Editos Mildažytės sukurto filmo, skirto vienam žymiausių Lietuvos architektūros tyrinėtojų, istorikui, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistui, paminklosaugininkui, Valdovų rūmų atkūrėjui dr. Kaziui Napaleonui Kitkauskui, premjera

2015 m. vasario 28 d. į Valdovų rūmų muziejų skubėjo vaikai ir jaunimas – čia vyko tarptautinio konkurso „Kelionė laiku – atgimusi Valdovų rūmų istorija“ laimėtojų pagerbimo šventė

Valdovų rūmuose Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos iniciatyva 2015 m. kovo mėnesį buvo surengtas pirmasis nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“, skirtas visiems istorijos mėgėjams, norintiems pasitikrinti istorijos žinias 82

Itin didele informacijos banga per šalies žiniasklaidos priemones nusirito 2015 m. kovo 21 d. vyko Europos senosios muzikos diena, minėta kartu su kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach, 1685– 1750) 330-osiomis gimimo metinėmis ir surengta ne tik Valdovų rūmų erdvėse, bet ir Vilniaus geležinkelio stotyje – taip buvo prisijungta prie pasaulinės iniciatyvos „Bachas metro“ (angl. Bach in the Subways)

2015 m. balandžio 17 d.

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas.

Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“, surengta su Baltarusijos Respublikos nacionaliniu istorijos muziejumi, vėl kurstė visų smalsumą 83

2015

2015 m., minint žymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečio, iškilaus valstybės veikėjo ir kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-ąsias gimimo metines, Valdovų rūmų muziejaus tradicija tapusi Istorinio šokio diena sukosi polonezo ritmu

Plačiai nuskambėjo 2015 m. gegužės mėnesį partnerystės teisėmis Valdovų rūmuose rengta konferencija „Misija – Lietuva: valstybės ateities klausimai“, kurioje atsakymų į klausimus apie valstybės tvarumą ieškojo žinomi žmonės 84

2015 m. Milane surengtoje maisto tradicijoms skirtoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ Lietuvos paviljone buvo pristatyti ir Valdovų rūmų archeologiniai radiniai: XVI a. vidurio kampinis koklis su Sforcų (Sforza) herbiniu skydeliu ir šakutė, kaip Bonos Sforcos iš Italijos į Lietuvą ir Lenkiją atneštų naujų tradicijų simbolis. Nuotraukoje – paviljono interjero detalė, Vydo Dolinsko nuotrauka

Baroko epochos (XVII a. pirmos pusės) ypatingos vertybės – herbinės taurės, siejamos su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Vaza (1587–1632), pristatymas Valdovų rūmų muziejuje.

Greta – eksponatą dovanojęs mecenatas Antanas Guoga

2015 m. liepos pradžioje tris vakarus iš eilės specialiame Valstybės dienai paminėti skirtame renginyje Valdovų rūmų Didžiajame kieme šalies istorija skleidėsi, naudojant visame pasaulyje populiarias inovatyvias technologines priemones ant rūmų pastato sienų, tai itin teigiamai įvertino lankytojai

85

2015

2015 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir Milano Sforcų pilies, Archeologijos ir Istorijos muziejų direktorius dr. Klaudijus Salsis (Claudio Salsi) Milano Sforcų pilyje (Castello Sforzesco) atidarė parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotrauka

2015 m. vasaros lietus Valdovų rūmų Didžiajame kieme neišgąsdino grupės „Apocalyptica“ gerbėjų 86

2015 m. rugsėjo pradžioje švenčiant operos gimtadienį Lietuvoje, skambėjo ne tik opera – daug dėmesio sulaukė muzikinės improvizacijos „Skambančios skulptūros“

Vykdydamas savo misiją, 2015 m. rugsėjo 23–26 d.

Valdovų rūmų muziejus įgyvendino dar vieną sumanymą – pirmą kartą buvo surengtas jau tradicija tapęs tarptautinis senosios muzikos festivalis, skirtas Markui Skakiui (Marco Scacchi, 1602–1662), žymiam italų kilmės kompozitoriui ir muzikos teoretikui, tarnavusiam Vladislovo Vazos dvare

2015 m. spalio mėnesį apie Valdovų rūmus sužinojo net ir tolimosios Indijos gyventojai: čia vykusiame renginyje apie Hermano Kalenbacho (Hermann Kallenbach) ir Mahatmos Gandžio (Mahatma Gandhi) bičiulystę dalyvavo pastarojo vaikaitis Tušaras Gandis (Tuchar Gandhi) ir šios šalies žurnalistai 87

2015

2015 m. spalio 8 d. atkurtoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje apsilankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei atsakomąją vakarienę surengė Švedijos karališkoji pora – karalius Karlas XVI Gustavas (Carl XVI Gustaf ) ir karalienė Silvija (Silvia)

2015 m. rudenį į Vilniaus Katedros aikštę ir Pilies gatvę žvelgiančio Valdovų rūmų pietinio korpuso Saulės laikrodžio bokštelis pasipuošė paauksuoto vario smaile, kurią pagal UAB Projektavimo ir restauravimo instituto projektą sukūrė skulptorius Vytautas Navickas, o per Valdovų rūmų paramos komitetą JAV finansavo mecenatai Milda Skučas-Napjus ir Erikas Aras Napjus

2015 m. lapkričio 12–14 d. Valdovų rūmuose surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos.

Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“, skirta vieno iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybininkų – Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515-02-04–1565-05-28) – gimimo 500 metų ir mirties 450 metų sukaktims paminėti. Tarp 24 jos dalyvių iš penkių šalių pranešimą skaitė ir šios iškilios giminės palikuonis kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł) 88

Netikėtai užsimezgusi bičiulystė su Prancūzų institutu Lietuvoje virto nuostabiu tarptautiniu senosios muzikos projektu „Baroko vakarai“, jį vainikavo Džovanio Marijos Paljardžio (Giovanni Maria Pagliardi) XVII a. trijų veiksmų lėlių opera „Kaligula“

Valdovų rūmų muziejaus tarptautinių ryšių vadovės Daivos Mitrulevičiūtės iniciatyva 2015 m. pabaigoje atidaryta tarptautinė paroda „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“, joje eksponuojamiems meno kūriniams buvo neabejingas ir popiežius Pranciškus, ir mados namai „Versace“, ir Anglijos karališkoji šeima 89

2016 2016-uosius Valdovų rūmų muziejus pradėjo ypatingu įvykiu: muziejaus bendruomenės siūlymu vienam svarbiausių mecenatų – draudimo bendrovei BTA – Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė garbingą apdovanojimą (dešinėje – draudimo bendrovės BTA generalinis direktorius Tadeušas Podvorskis)

2016 m. vasario 16 d. laikinai įrengtame parodų centre su partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos surengta įspūdinga tarptautinė paroda „Praemiando incitat. Šventojo Stanislovo ordinas“

Edukacinio Šv. Kazimiero senosios muzikos festivalio meistriškumo kursų dalyvių baigiamojo koncerto, vykusio 2016 m. kovo 5 d., akimirka 90

100 Valdovų rūmų muziejaus istorijos akimirkų

2016 m. balandžio mėnesį su ypatinga apsaugos palyda į Radvilų Nesvyžiaus rezidenciją šiandieninėje Baltarusijoje išlydėtas apie 300 archeologinių radinių rinkinys – jie buvo pristatyti tarptautinėje parodoje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“ 91

2016 2016 m. gegužės 18-ąją, minint Tarptautinę muziejų dieną, Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Amžinybės atspaudas. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose“, joje pristatyti techniškai subtilūs reprodukcinės grafikos meno kūriniai, atkeliavę iš Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus rinkinių

2016 m. birželio 11 d. vėlyvą vakarą visi mėgavosi Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Barboros Radvilaitės (1522/1523–1551) ir Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) meilės istorija: legenda apie didžiąją meilę buvo pasakojama pasitelkiant neįprastą audiovizualinių menų sintezę – Valdovų rūmų Didžiajame kieme po atviru dangumi žiūrovai išvydo bene geriausiu laikomą prieškario laikotarpio filmą „Barbora Radvilaitė“, kuris buvo įgarsintas specialiai Jievaro Jasinskio sukurta ir gyvai atliekama simfoninio orkestro muzika (dirigentas ir meno vadovas Ričardas Šumila) 92

2016-ųjų vasarą Valdovų rūmų muziejus gavo ir įspūdingą kiekį pinigų. Tiesa, tai buvo ne eurai, o vertybės, papildžiusios muziejaus Numizmatikos rinkinį. Daugiau kaip 300 monetų, medalių, banknotų, vertingų numizmatikos leidinių padovanojo vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų ir ilgametis jo vadovas Edmundas Kulikauskas.

Beje, tai pats gausiausias vieno asmens dovanotas muziejinių vertybių rinkinys Valdovų rūmų muziejaus istorijoje

2016 m. liepos mėnesį pristatytas virtualių 3D akinių projektas nebūtų įgyvendintas be didelės mecenatų ir bičiulių paramos – iki šiol jis yra vienas didžiausių lankytojų traukos objektų Valdovų rūmų muziejuje, Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

2016 m. vasaros viduryje vilniečius ir miesto svečius į Valdovų rūmų Didįjį kiemą pakvietė pirmą kartą organizuojamas festivalis „Midsummer Vilnius“, jo metu kelias savaites pasirodymus surengė ne tik garsiausi šalies atlikėjai, bet ir pasaulinės scenos žvaigždės 93

2016

Paskutinę 2016 m. rugpjūčio mėnesio dieną Valdovų rūmuose rinkosi visos Europos archeologai – čia atidarytas vienas didžiausių Europos mokslinių renginių, kasmet vykstantis vis kitoje žemyno šalyje, – XXII Europos archeologų asociacijos kongresas

Barokas ar hiphopas?

2016 m. rugsėjo 3 d. vykę Operos dienos renginiai su žaisminga programa ir Valdovų rūmuose suvienijo abiejų muzikos žanrų gerbėjus 94

Paprastai Valdovų rūmų muziejaus knygos dėl savo specifinės tematikos nesulaukia didelio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo, tačiau vienas leidinys – profesorės Viktorijos Daujotytės knyga „Justinas Marcinkevičius. Salomėja Nėris.

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Mintys, pastabos, fragmentai“ – paneigė šią taisyklę. Rugsėjį pristatyta knyga tapo absoliučiu muziejaus bestseleriu. Gal dėl to, kad jos pristatyme dalyvavo būsimasis Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas?

2016 m. spalio 12–14 d. vykusi tarptautinė mokslinė konferencija „Abiejų Tautų sostinių katedros. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“, kurią globojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, pateikė ir sensacijų – viena didžiausių buvo XVIII a. Vilniaus katedros interjero vaizdas 95

2016

2016 m. lapkričio mėnesį surengtas Prezidento Valdo Adamkaus knygos „Pokalbiai nesilaikant protokolo“ pristatymas kurstė dviprasmiškas visuomenės nuotaikas: viena vertus, daugelis piktinosi, kad nespėjo užsiregistruoti į daugiau kaip 500 klausytojų auditorijai surengtą vakarą, kita vertus, džiaugėsi ir dėkojo, kad muziejaus komanda renginį transliavo tiesiogiai socialiniuose tinkluose

Kaip atrodė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) mylimosios Barboros Radvilaitės (1522/1523–1551) žiedas? Visi žmonės, 2016 m. lapkričio 10 d. atvykę į juvelyro Darijaus Gerliko XVI a. renesansinių papuošalų rekonstrukcijų parodą-kultūros vakarą, žino atsakymą į šį klausimą. Tai sužinoti dabar gali kiekvienas, užsukęs į Valdovų rūmų muziejaus lobyno ekspoziciją 96

2016-ųjų pabaigoje įvertintas Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas: šįkart pelnytas išskirtinis apdovanojimas – Italijos Žvaigždės ordino Karininko ženklas (kairėje – Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefanas Marija Taljanis de Markijas (Stefano Maria Taliani de Marchio), Mindaugo Kaminsko nuotrauka

Įvertinta ir Valdovų rūmų muziejaus restauratorė Deimantė Baubaitė – jai įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už reikšmingiausius pastarųjų trejų metų muziejaus vertybių restauravimo darbus

Metai baigėsi tiesiog sensacija: 2016 m. gruodžio 29 d. Valdovų rūmuose apsilankė Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų Senato Gynybos komiteto pirmininkas šviesaus atminimo Džonas Makeinas (John McCain) ir Ekonomikos komitete dirbanti senatorė Eimi Kloubušar (Amy Klobuchar).

Atvykę į interneto televizijos „Laisvės TV“ specialios laidos tiesioginę transliaciją, senatoriai liko sužavėti Valdovų rūmų muziejaus aplinka ir aktyviai domėjosi atkurtų rūmų istorija bei muziejaus eksponatais

97

2017

2017 m. sausio 18 d. Valdovų rūmų muziejuje iškilmingai atidaryta paroda „Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“, joje buvo rodomi per septynerius metus muziejaus rinkinius papildę daugiau nei 100 eksponatų, ruoštų ir naujoms muziejaus ekspozicijoms

Nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 16 d. kiekvieną dieną lygiai 19 val. 18 min. vilniečiai ir miesto svečiai girdėjo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų skelbiamą žinią apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktį – trimitininkas Laurynas Lapė ir jo vadovaujamų studentų grupė atliko Juozo Naujalio kompoziciją „Lietuva brangi“ 98

100 Valdovų rūmų muziejaus istorijos akimirkų

Kiekviena Vasario 16-oji Valdovų rūmų muziejuje minima vis kitaip, tačiau keli dalykai niekada nesikeičia – tai didelis lankytojų skaičius, žinomi veidai ir originalios šventės idėjos. 2017 m. renginyje dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis

99

2017

2017-ųjų Užgavėnių renginių Valdovų rūmuose kulminacija tapo išskirtinė degustacinė puota, pagardinta ypatingu desertu – senosios muzikos ir šokio ansamblio „Šv. Genezijaus trupė“ vaidinimais

Tarptautinės autizmo supratimo dienos išvakarėse 2017 m. balandžio 1 d. Valdovų rūmuose pradėtas įgyvendinti projektas „Atradimai muziejuje“, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimu 100

2017 m. balandžio mėnesį kartu su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi atidaryta tarptautinė paroda „Slanime atgijusi Antika. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai“, skirta vienos žymiausių XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei visos Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir kultūros asmenybių – Mykolo Kazimiero Oginskio (1765–1833) – gobelenų kolekcijai, atskleidžianti išlavintą skonį turėjusio užsakovo mecenatystės užmojus ir senosios Lietuvos kultūrinio paveldo tradicijas

Valdovų rūmų muziejaus viešnios – daugiavaikės motinos su šeimų nariais po apdovanojimo ceremonijos Prezidentūroje 2017 m. gegužės 5 d.

Ir vėl sensacija Lietuvoje: minint Pranciškaus Skorinos išleistos „Rusėniškosios Biblijos“ (1517) 500 metų sukaktį, 2017 m. gegužės mėnesį tarptautinėje parodoje „Pranciškaus Skorinos keliais“ eksponuotos dvi neįkainojamos vertybės – 1517 m. Prahoje išleista „Jobo knyga“, viena iš Senojo Testamento dalių, taip pat viena iš „Rusėniškosios Biblijos“ knygų, ir 1522 m. išleista „Mažoji kelionių knygelė“ – pirmoji knyga, išspausdinta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 101

2017

2017 m. Tarptautinės muziejų dienos proga atidaryta tarptautinė paroda „Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos“, priklausančios Rygos kolekcininkui Viktorui Astaninui, visus apakino spindesiu, nes tiek daug sidabro vienoje vietoje dar nėra buvę

2017 m. gegužės 23–24 d.

Valdovų rūmų muziejuje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Vieno valdovo ištikimi pavaldiniai... Lietuva ir Saksonija valdant Vetinams“ tapo rimta įžanga pasitinkant vieną iš šimtmečio parodų 2018-aisiais 102

Valdovų rūmų muziejus išmoko švęsti valstybines šventes su trenksmu: 2017 m. liepos 5 ir 6 d. vakarais Valdovų rūmų Didžiajame kieme direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Karpavičienės ir daugelio kitų kolegų rūpesčiu įgyvendintas ypatingas projektas – šiuolaikinio teatro spektaklis pagal poeto Justino Marcinkevičiaus istorinę dramą „Mindaugas“ (režisierė – Marija Simona Šimulynaitė) 103

2017

Valstybės dieną rikiavosi eilės norinčiųjų įsiamžinti su Valdovų rūmų muziejaus edukatoriais

2017 m. Valdovų rūmų muziejuje – solidžią paramą muziejui skyrusio lankytojo detektyvas. Rugpjūčio pradžioje gavus nemažą banko pavedimą iš neprisistačiusio lankytojo, Valdovų rūmų muziejaus bendruomenei teko gerokai paplušėti ieškant geradario. Po intensyvių paieškų paaiškėjo, kad šis rėmėjas buvo netrukus turėjęs 84-ąjį gimtadienį švęsti Lenkijoje gyvenantis rokiškėnas Liudvikas Taliunevičius, vėliau muziejų solidžiai parėmęs dar kelis kartus 104

2017 m. rugsėjo mėnesį tarptautinės parodos „Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas“ globėjais tapę Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nuolat stovi pirmose Valdovų rūmų muziejaus bičiulų gretose

2017 m. rugsėjo 26 d.

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Lietuvos krikštas.

Voicecho Gersono paveikslas“, kurios epicentre – Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai garsaus lenkų akademinės realistinės dailės kūrėjo sukurtas paveikslas, nustebinęs net ir visko mačiusiuosius.

Nustebęs atrodė ir Valdovų rūmų muziejaus bičiulis prof. Vytautas Landsbergis 105

2017

Tarptautinio edukatorių seminaro „Kasdienis gyvenimas valdovų rezidencijose Varšuvoje ir Vilniuje“ akimirka 2017 m. spalio 5 d.

2017 m. rugpjūčio 24 d. nuo oficialios Valdovų rūmų muziejaus atidarymo dienos ekspozicijų lankytojų skaičiui pasiekus milijoną, direktorius dr. Vydas Dolinskas su bendruomene pasveikino jubiliejinę lankytoją 106

2017 m. rudenį Valdovų rūmų menės pasidabino naujais drabužiais ir tapo nebeatpažįstamai gražios – baigus Valdovų rūmų atkūrimo statybinėje sąmatoje numatytus dalinius Barokinės audiencijų menės (Sosto salės), Didžiosios renesansinės menės ir Barokinio prancūziškojo audiencijų kabineto dekoro darbus, šių salių sienos ir lubos nušvito karališkomis spalvomis, elegantiškais drožiniais ir paauksuotomis detalėmis

107

2017

2017 m. spalio 17 d. Valdovų rūmuose atidaryta paroda „Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“, joje buvo eksponuojamos per dvejus metus muziejaus rinkinius papildžiusios 142 muziejaus vertybės, paruoštos ir naujoms muziejaus ekspozicijoms

Lietuvoje Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu viešėjęs Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas (Henri) 2017 m. spalio 25 d. vakare apsilankė Valdovų rūmuose ir tapo čia viešinčiu trečiuoju karališkosios dinastijos atstovu nuo Valdovų rūmų muziejaus atidarymo pradžios 108

Kas Vilniuje, o ir visoje Lietuvoje nepažįsta žymaus fotografo, lakstančio su dviračiu? „Lietuvos ryto“ fotografas Ramūnas Danisevičius su kolega Sauliumi Žiūra numynė iki pat Paryžiaus, tuomet grįžo ir 2017 m. gruodžio 12 d. Valdovų rūmuose pristatytose savo fotografijose visiems parodė, ką pamatė.

Tiesa, tai buvo vienintelis kartas, kai muziejaus Lankytojų vestibiulyje kaip eksponatai stovėjo ir dviračiai 109

2018 2018 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo vieną žinomiausių Lietuvos architektūros tyrinėtojų, istoriką, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, paminklosaugininką dr. Kazį Napaleoną Kitkauską, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotrauka

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė, kartu su partneriais švęsdama savo valstybės atkūrimo šimtmetį, 2018 m. vasario 24 d. lygiai 19 val. 18 min. pasveikino tokią pat sukaktį mininčią Estiją – šia proga trimitininkas iš Valdovų rūmų lango atliko Estijos himną, o rūmai kelioms dienoms pasipuošė Estijos vėliava 110

2018 m. pavasarį, ruošdamasis antros dalies atidarymui, Valdovų rūmų muziejus baigė istorinių reprezentacinių interjerų dekoravimo darbus, po kurių lankytojai nebeatpažino buvusių erdvių ir jautėsi tarsi persikėlę į užburiantį Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų pasaulį

Vilniaus lopšelio-darželio „Gintarėlis“ renginio „Žygimantas Augustas ir valdovo sostas“ akimirka 2018 m. gegužės 3 d.

111

2018

Pažintinis filmas „Praeitis atsivėrė ateičiai“ – projektas, gimęs iš netikėjimo, bet užkūręs didžiulį tikėjimą bendraminčių širdyse. 2018 m. gegužės 17 d. į išankstinę filmo peržiūrą susirinko visi, be kurių idėja būtų ir likusi tik idėja

2018 m. Muziejų naktį Valdovų rūmų muziejaus edukatorės Ievos Luckutės sukurta hologramų edukacija buvo tokia nuostabi, kad iškart tapo viena populiariausių ir labiausiai kopijuojama 112

2018 m. birželį vienu metu vykęs antros Valdovų rūmų muziejaus dalies ekspozicinių erdvių ir dviejų tarptautinių parodų įrengimas tapo rimtu iššūkiu visiems muziejaus darbuotojams, bet jis buvo įveiktas

113

2018

Antros Valdovų rūmų muziejaus dalies ekspozicinės erdvės ir dvi tarptautinės parodos buvo įrengtos per 2018 m. birželio mėnesį 114

2018 m. birželio 29 d. įvyko ir Valdovų rūmų renesansinio sodo debiutas: čia surengta spaudos konferencija, kurios metu šalies žiniasklaidos atstovams pristatyta užbaigta antra Valdovų rūmų dalis

Atstovų spaudai antplūdis tarptautinėje spaudos konferencijoje, kurioje pristatytos dvi tarptautinės parodos – „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ ir „Florencija Renesanso ir Baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“. Žurnalistai juokavo, kad jei ir toliau taip bus stebinami, tai iš Valdovų rūmų nebeišeis

Valdovų rūmų atidarymo iškilmių išvakarėse – tarptautinę parodą „Florencija Renesanso ir Baroko laikais.

Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ aplankė jos globėjai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Italijos Respublikos Prezidentas Serdžas Matarela (Sergio Mattarella), jiems ekskursiją vedė parodos kuratorė Daiva Mitrulevičiūtė 115

2018

Ir vėl apdovanojimas iš Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų! Šįkart – Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojui Eduardui Kaukliui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotrauka

2018 m. liepos 6 d. Valdovų rūmų pabaigtuvių iškilmės.

Akimirka, po kurios Valdovų rūmų muziejus pradeda visavertį gyvenimą. Vienas pirmųjų visus pasveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

116

Per 2018 m. rugsėjo mėnesį vykusį operos gimtadienį po daugiau kaip 380 metų su originaliu libretu, atkurta muzika ir pilnu sceniniu pastatymu sugrįžo pirmoji opera Lietuvoje „Elenos pagrobimas“ 117

2018 2018 m. rugsėjo 25 d. vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos archeologinės ekspozicijos salių atidengtas įspūdingas Batorų giminės herbas, pagamintas pagal XV a. originalą, esantį Nyrbatoro bažnyčioje (Vengrija).

Tai Vengrijos dovana Lietuvai, mininčiai valstybės atkūrimo šimtmetį

2018 m. spalio mėnesį Valdovų rūmuose viešėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Jungtinės Karalystės princas, Vesekso grafas Edvardas (Edward)

2018 m. rudenį į Vilniaus Katedros aikštę ir Pilies gatvę žvelgiančio Valdovų rūmų pietinio korpuso didysis bokštas pasipuošė paauksuoto vario vėtrunge su Mykolu Arkangelu, kurią pagal vieno žymiausių ir produktyviausių moderniosios Lietuvos heraldikos kūrėjų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko Arvydo Každailio projektą pagamino dizaineris Virgilijus Makačinas 118

Valdovų rūmų muziejus, bendradarbiaudamas su partneriais, parengė lankytojams ir nemokamų staigmenų – parodą „Asmens tapatybės ir kelionės dokumentai Lietuvoje“

2018 m. lapkričio mėnesį su ypatinga apsauga atkeliavo pirmasis graikiškas eksponatas Lietuvos istorijoje – autentiškas antikinis I a. po Kr. datuojamas didžiojo filosofo Aristotelio marmurinis biustas iš Akropolio muziejaus (nuotraukoje – šio muziejaus direktorius Dimitrijas Pandermalis (Δημήτριος Παντερμαλής)). Tai Graikijos Respublikos dovana valstybingumo atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai, o kartu – neeilinis įvykis, prie kurio vyksmo daug prisidėjo Graikijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje dr. Vasiliki Dikopulu (Vassiliki Dicopoulou)

Lietuvai ir Lenkijai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį (1918–2018), Valdovų rūmuose atidaryta tarptautinė paroda „Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“, o joje tarp kelių šimtų eksponatų pristatyta visiška sensacija – dar niekada Lietuvoje neeksponuotas, lietuviams tik iš vadovėlių pažįstamas poemos „Ponas Tadas“ rankraštis, atvežtas iš Nacionalinio Osolinskių instituto (Lenkija)

2018 m. gruodžio mėnesį įvykęs vieno aktyviausių Lietuvos intelektualų, Valdovų rūmų muziejaus bičiulio Tomo Venclovos naujausios knygos „Lietuvos istorija visiems“ pristatymas Valdovų rūmuose sutraukė minią gerbėjų

119

2009–2018 m. Valdovų rūmų muziejaus veikla: faktai ir skaičiai Muziejaus saugomų eksponatų gausėjimas 120 000

94024

10 000 80 000

68360

60 000

45796

40 000 20 000 0

103806

111899

78512

52008

29127 17937 6678 2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Vienetais

Gausėjantis Archeologijos rinkinys 18 000

16629

16193

16 000

15495

14 000 12 000

11184 11097

10 000

9314

10026

8051

8000 6000 4000

6196

6168 2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Vienetais

Gausėjantis Kultūros, meno ir istorijos bei Numizmatikos rinkinys 600

510

469

500 400 300 200

75

100 0

2009

2010

93 2011

40 2012

96

79

42

17 2013

2014 Vienetais

120

126

2015

2016

2017

2018

Konservuoti ir / ar restauruoti 17 854 muziejaus eksponatai 5000

4368

4500 4000 3500 3000 2500

2569

2000

1286

1500

1741

1275

1000

1345

1327

2015

2016

1613

1263

1067

500 0

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2017

2018

Vienetais

Muziejaus lankytojai 500 000

430862

450 000 400 000 350 000

296933 316341

300 000 250 000

210075

200 000 150 000 100 000

104238

62187

89785

94137

50 000 0

2009

2010

229890

224230

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Lankytojai

Muziejaus darbuotojai pravedė 9 604 ekskursijas, akredituoti gidai – 6 655 2500

2040

2000

1479

1500 1000

790

1353

1021 531

622

1204 905

637

1088 641

500 0

1100

1258 1027

563 2009

2010

2011

2012

2013

Muziejaus darbuotojų

2014

2015

2016

2017

2018

Akredituotų gidų

121

2009–2018 m. Valdovų rūmų muziejaus veikla: faktai ir skaičiai Muziejaus darbuotojų ekskursijose dalyvavo 206 443 lankytojai, akredituotų gidų – 137 414 45 000

36975

40 000 35 000 30 000

30000 25256

25 000 20 000

40800

27374

14239

10 000

18564 18567

18100

13776

15 000

24110

21448 17459

13109

11260

12820

5000 0

2009

2010

2011

2012

2013

2014

Muziejaus darbuotojų ekskursijose

2015

2016

2017

2018

Akredituotų gidų ekskursijose

Surengti 8 063 edukaciniai užsiėmimai, renginiai, atviros dirbtuvės ir meninio lavinimo studijos 1600

1480

1400

1107

1200 1000

811

800

1369

1216

904

600 400 200 0

363

363

2010

2011

71 2009

343 2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Vienetais

Muziejaus edukacinėse veiklose dalyvavo 176 591 lankytojas 40 000

33882

35 000 30 000

25490

25 000

19501

20 000 15 000

9898

10 000

21592

23884

20266

10483 10395

5000 0

1200 2009

2010

2011

2012

2013

2014 Vienetais

122

2015

2016

2017

2018

Muziejaus fondus aplankÄ— 2 264 lankytojai 500

437

450

391

400 350 300

213

200

157

150 100 50 0

255

252

250

162

140

164

93 2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Interesantai

Surengtas 1 341 renginys 250

233

234 215

215

200

171 150

99

100

50

0

30 2009

44

39

2010

2011

61

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Vienetais

Muziejaus renginius aplankÄ— 453 462 lankytojai 100 000

91640

90 000

88670 76166

80 000

73730

70 000 60 000

53046

50 000 40 000

28487

30 000 20 000 10 000 0

9280

10600

2009

2010

14367 7476 2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Lankytojai

123

2009–2018 m. Valdovų rūmų muziejaus veikla: faktai ir skaičiai Surengtos 84 parodos 16

14

14

12

12

10

10 8

10

10 8

8

6 4

3

2 0

2009

2010

5

4

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Vienetais

Parengti 165 moksliniai straipsniai, perskaitytas 131 mokslinis pranešimas

40

34

35 30

26

25 20

18

18

15

10

10 5 0

15

12

2009

2010

18

17

13

14

2015

2016

7

6 1

17

16

16

16

4 2011

2012

2013

2014

Moksliniai straipsniai

2017

2018

Moksliniai pranešimai

Išleistos 85 knygos 14

13

12

12

10

10 8

10

8

6

6

8

7

6

5

4 2 0

2009

2010

2011

2012

2013

2014 Vienetais

124

2015

2016

2017

2018

Pranešimų žiniasklaidoje dinamika 1200 1000

981

880

800 600

595 448

440

432

400

321

390 395

200 0

118 2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Vienetais

Muziejaus biudžeto kaita (lėšos, gautos iš steigėjo, taip pat uždirbtos, projektinės ir paramos lėšos) 4,0

3,6

3,5 3,0 2,5

2,3

2,3

2,4

2,5

2014

2015

2,7

2,9

2,0 1,5 1

2009

1,5

1,5

2010

2011

1,5

2012

2013

2016

2017

2018

Rūmų užbaigimui iš valstybės biudžeto muziejui skirtas finansavimas (VIP): 2016 m. – 7 mln.; 2017 m. – 9 mln.; 2018 m. – 8,6 mln. Eur

Mln. €

Papildomai pritrauktos lėšos (palyginus su biudžeto skirtu finansavimu)

45

38,15

40 35

30,02

30

29,74

26,81

25 20

25,48

25,94

15 10 5 0

1,31 2009

3,25

2,97

2010

2011

7,31

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Procentais

125

126

Valdovų rūmų muziejui – 10 metų (2009–2018) 100 istorijos akimirkų Išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Katedros a. 4, 01143 Vilnius Sudarytojai Vydas Dolinskas Ramunė Vaičiulytė Redaktorė Laima Kunickytė Fotografas Vytautas Abramauskas Spausdino Standartų spaustuvė Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius Tiražas 800 egz.