"Centras" Nr. 1, 2009 by CENTRAS

Nauja keraminių plytelių kolekcija PETITE MAISON

www.muresta.lt

,,MURESTA” PREKYBOS SALONAI : Vilnius, Ukmergės g. 285, tel.: +370 5 2737088; Vilnius, P. Lukšio g. 32, „Domus galerija“,tel.: +370 5 2741154; Kaunas, Pramonės pr. 8e, „NIC“, tel.:+370 37 313071; Klaipėda, Minijos g. 42, „NIC“, tel.:+370 46 496933; Panevėžys, Pušaloto g. 76, tel.:+370 45 514151; Šiauliai, Pramonės g. 17B, „NIC“, +370 41 552571

Axor Citterio M.

) % / %*&% & ** ( & - * & % +/ %

)*& # % !

M k a i p M o d e r n u m a s , k a i p M e t r o p o l i s , k a i p M i l a n a s . .& ( * * ( & 1 % +! 2 * ,& % & ) " $ ( & "& # " ! "+ ( 5 ) + "6 (7 , ) $ ' ) + # / ! 4 % & $ ) * # 8 0 % ( ) ( ( * " * ) % * & % & * * ( & 9" ,7 ' * 2 + & # " % & / , % $ & $ ) * %) (& * ) * &, ) % * &0 # & % 8 # % +) # info@hansgrohe.lt www.hansgrohe.lt

Man išties garbė, kad galiu užrašyti: Žurnalui „Centras“ JAU 10 metų. Kad istorija nebūtų suklastota patikslinu, jog 10 metų žurnalui suėjo 2008-ais. Nusprendėme neapsiriboti momentiniu paminėjimu dėl kelių priežasčių. 1998 metus lietuviai prisimena kaip „sunkmetį“, nes Rusijai nebereikėjo megztinių, kurie (pasirodo!) buvo pagrindinis visos Lietuvos ekonomikos variklis. Tačiau būtent tais metais buvo išleistas pirmasis „Centro“ numeris, kuriame, kaip ir vėlesniuose, pristatytos idėjos, neturinčios nieko bendro su „namų idėjomis“, minimi negirdėti dizaino ir architektūros vardai. Žinoma, kaip ir šiandien, prieš 10 metų niekas neturėjo pinigų, o jeigu ir turėjo, tai nuoširdžiai nesuprato, kam juos leisti kokybiškam ir nepigiam dizainui. Apie tai rašyti buvo nesąmonė. Nelinkčiokite pritarimai – aš ironizuoju. Prieš porą metų aukštyn šovęs statybų bumas praktiškumą ir racionalumą pavertė vienintele vertybe. Skaitytojas reikėjo kuo greičiau įsirengti būstą, atėjo „namų“ žurnalų era. Staiga visiems parūpo stilius, tendencijos, o „dizainas“, „interjeras” tapo labai madingi žodžiai. Bet ir vėl – „Centras“ nemokė, kaip įkalti vinį į sieną ar pačiam išsidažyti sienas, kur pigiau nusipirkti unitazą ar keramines plyteles, tačiau išlipo iš įprastinio žurnalo rėmų, tapo reiškiniu, inspiravusiu „Metų interjero“ konkurso, Dizaino savaitės atsiradimą. Šiandien, labai tikiuosi, vyksta vertybių perkainojimas. Ar reikalingas toks žurnalas „Centras“? Tie 10 metų į šį klausimą atsako. Žinoma, šiandien, nes šiandien, viskas atrodo baisiau ir beviltiškiau. Bet ir prieš dešimtmetį laikas buvo ne mažiau beprotiškas ir gąsdinantis. Tuomet galbūt buvo daugiau idėjinio pasiryžimo, tačiau šiandien sukaupta daugiau patirties ir įveiktas nemažas atstumas. Tuo įsitikinau nupūtę dulkes nuo žurnalo archyvų. Nustebau, kiek daug taiklių minčių, reﬂeksijų ir įžvalgų buvo išsakyta per tuos dešimt metų. Su dideliu malonumu visus 2009-uosius prie jų grįšime. Galbūt irgi rasite atsakymus, kurių ieškote, ar išgirsite klausimus, kurių nesitikėjote. Šiandien skaityti apie dizainą, interjerą, architektūrą turi būti tiesiog įdomu. Kas toks, pavyzdžiui, yra Ettore Sottsass, ar ką reiškia terminas „tvarus dizainas“? Kam man tai turi rūpėti, jei aš neturiu pinigų ir bla bla bla..., be to, labai blogai gyventi ir bla bla bla? Išlavintas skonis, aukšta vartojimo kultūra, teisingas požiūris ir nuomonė į kasdienius dalykus padės išgyventi sunkmetį ir iš naujo atrasti tikrąjį gyvenimo skonį. Vienas žinomiausių Europos verslo mąstytojų ir futuristų daktaras Patrickas Dixonas prieš kelis mėnesius viešėdamas Lietuvoje išsakė mintį, jog ateitį turi tik specializuota spausdinta spauda. Nuo savęs norisi pridurti – kokybiška. Vadinasi, ir „Centras“. Pagarbiai, redaktorius Vaidas Norkus

2009 : nr.1

TURINYS

IŠSKIRTINIS INTERVIU 46 16 DIZAINO KLASIKOS FANAS (interviu su „Vitra“ dizaino muziejaus direktoriumi, dizaino kolekcionieriumi Alexanderiu von Vegesacku)

SUVALDYTI PRIEŠTARAVIMAI („Villa1“ projektas, aut. arch. Nanne de Ru ir Charlesas Bessardas („Powerhouse Company“) 52

ARCHITEKTŪRA

GYVENIMAS MEDYJE („baumraum“ namai medžiuose)

26 ERDVĖ MENUI (Ibere Camargo fondo daugiafunkcinis kultūros (ICF) pastatas (aut. arch. Alvaro Siza Vieira)

DIZAINAS

JEHSAS+LAUBAS: „IDEALIU ATVEJU PRODUKTAS TOBULĖS, VYSTYSIS SAVAIME”. (interviu su vokiečių dizaineriais Markusu Jehsu ir Jürgenu Laubu).

GYVENIMAS TARP DEBESŲ (namo N projektas, aut. arch. Sou Fujimoto („Sou Fujimoto Architects”)

INTERJERAS

ŠVIEČIANČIOS PREMJEROS (2008 metų įdomiausi šviestuvų modeliai)

DIEVIŠKA TRANSFORMACIJA („Living in Church” projektas, aut. arch. Rolfas Brugginkas, Marnixas van der Meeras („Zecc Architecten BNA”)

BRANGIAUSI... LABIAUSI GAL ĮPERKAMI... (II dalis)

Direktorius Vytautas Gurevičius Redaktorius Vaidas Norkus tel. (8 ~ 5) 243 01 00, mob. tel. (8 ~ 652) 22 358, vaidas@center.lt. Meno redaktorė Lina Mikužytė (kartu su Lina Smolenskiene) tel. (8 ~ 5) 243 03 16, mob. tel. (8 ~ 652) 22 362 lina@center.lt. Redaktoriaus pavaduotoja Kristina Noreikienė tel. (8 ~ 5) 243 01 00, mob. tel. (8 ~ 685) 12 522 kristina@interjeras.lt Reklama Julius Vladička tel. (8 ~ 5) 243 01 01 mob. tel. (8 ~ 699) 26 270 julius@center.lt Vertimas Živilė Gricytė Pozityvai ir spauda UAB SPAUDOS PRAKTIKA. Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. Žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392 - 6063. Leidėjas: UAB „Būsto studija”, Laisvės pr. 125, Vilnius. Užsiprenumeruoti žurnalą galite bet kada ir bet kurį numerį telefonu (8~5) 243 01 05 arba faksu (8~5) 243 01 06. Pardavimo kaina: 8,99 Lt. Viršelyje: Visuomeniniai baldai Amsterdamo „Amstel“ geležinkelio stotyje (diz. Peteris Tjepkema („Tjep“), gam. „Hypsos“, foto: P.Tjepkema) Žurnalo partneriai:

VAGIAMI...

naujienos

Pagaliau prestižinis Kajaus Francko (dar vadinamo „Suomijos dizaino sąžine“) apdovanojimas 2008-ųjų pabaigoje įteiktas dizaineriui ir architektui Eero Aarnio (gim. 1932). Taip, taip, tam pačiam, kuris septintojo dešimtmečio pradžioje sukūrė vieną iš XX amžiaus dizaino ikonų laikomą „Ball Chair“. Ne tik šis, bet ir kiti suomio baldai įtraukit į nuolatines Niujorko MoMa, Londono „Victoria &Albert Museum”, Weil am Rheino „Vitra“ dizaino muziejaus kolekcijas. „Authentics” skuba pranešti, kad jau turi kuo nudžiuginti elegancijos mėgėjus. Moteriškų rankinių kolekciją „Papier“ šiai kompanijai sukūrė ne kas kitas, o jaunoji Vokietijos dizaino žvaigždė Stefanas Diezas. Rankinės tik panašios į popierines. Jų gamybai panaudotas tvirtas plastikas Tyvek®, kurį sukūrė „Dupont“.

Kai rašomos šios eilutes, Kelno „imm“ baldų parodoje profesionaliems dizaineriams skirtoje zonoje „Designspotter“ pristatomi du nauji lietuviško baldų modeliai „Tufty“ ir „OPS!“. Dizainą kūrė Jonas Jurgaitis, o pagamino „Sedes Regia“. Apie įspūdžius ir išsamiau jau greitai.

Kam įdomu, jau turbūt žino, o mes tik primename: 2009 metais įvyks jau ketvirtasis autorinio baldo konkursas „neformate“. Svarbiausi faktai: šių metų konkurso tema: „visuoMeninis baldas“; idėjas, eskizus, prototipų fotograﬁjas būtina pateikti iki 2009 03 16, atrinktų darbų prototipai turi būti pagaminti iki 2009 05 10, nes bus eksponuojami „Dizaino savaitės” metu. Jei viską supratote, bet kilo klausimų, siųskite juos el. paštu: kalinauskas@dizainoforumas.lt

2009: 01

2009 metų kovo 3-5 dienomis Poznanėje (Lenkija) vyks septintoji specializuota baldų apmušalų, audinių bei baldams ir jų gamybai naudojamų gaminių paroda „FurniFab“. „FurniFab“ laikoma svarbiausiu B2B tipo minkštų bei sėdimų baldų pramonės tiekėjų renginiu ne tik Lenkijoje, bet ir centrinėje bei rytų Europoje. 2008 metais „FurniFab“ parodoje dalyvavo 110 kompanijų iš 14 šalių. Parodą aplankė daugiau nei 3 000 lankytojų – šios pramonės šakos specialistų iš 40 šalių. Daugiau apie „FurniFab“ renginį: www.furnifab.pl

„Tufty“

„OPS!“

IŠSKIRTINIS INTERVIU SU ALEXANDERIU VON VEGESACKU

išskirtinis interviu

DIZAINO KLASIKOS GERBĖJAS ALEXANDERIS VON VEGESACKAS – ŽYMUS ŠIUOLAIKINIŲ BALDŲ KOLEKCIONIERIUS IR DIZAINO PARODŲ ORGANIZATORIUS. 1989 METAIS JIS ĮKŪRĖ „VITRA“ DIZAINO MUZIEJŲ VEIL AM RHEINE (VOKIETIJA) IR IKI ŠIOL JAM VADOVAUJA. MUZIEJUS ORGANIZUOJA ŠIUOLAIKINIO DIZAINO IR ARCHITEKTŪROS PARODAS NE TIK VOKIETIJOJE, BET IR VISAME PASAULYJE. „VITRA“ DIZAINO MUZIEJUS, KURĮ REMIA SPECIALUS FONDAS, ORGANIZUOJA IR KURUOJA TARPTAUTINES KILNOJAMAS PARODAS, PRISTATANČIAS RYŠKIAUSIUS ŠIUOLAIKINĖS ARCHITEKTŪROS IR DIZAINO KŪRĖJUS, TAIP PAT UŽSIIMA LEIDYBINE VEIKLA IR TARPTAUTINIŲ SEMINARŲ RENGIMU. TURINE (ITALIJA), KURIS 2008 METAIS BUVO PASKELBTAS PASAULIO DIZAINO SOSTINE, „AGNELLI“ GALERIJOJE BUVO SURENGTA IŠSAMI EKSPOZICIJA, SUDARYTA IŠ ASMENINĖS A. VEGESACKO KOLEKCIJOS FONDŲ. PONAS ALEXANDERIS MIELAI SUTIKO ATSAKYTI Į J. MALINAUSKO KLAUSIMUS APIE KLASIKINĮ XX A. DIZAINĄ IR JO RAIDOS PERSPEKTYVAS.

Esate vieno žinomiausio Europoje dizaino muziejaus direktorius. Ar vadovaudami jam realizuojate ir savo pomėgį kolekcionuoti? Iš žiniasklaidos žmonės yra daug girdėję apie asmeninę baldų kolekciją, tačiau mano praktinė veikla yra kiek kitokia. Stengiuosi rengti išsamias dizaino parodas, kurios būtų įdomios ir populiarios visame pasaulyje. Ruošiant jas tenka ne tik vartyti katalogus, bet ir nuolat susitikinėti su ekspertais, lankyti parodas ir galerijas įvairiose šalyse – žodžiu, sekti procesą. Jei pavyksta surasti kažką naujo ir įdomaus, stengiuosi tai įtraukti į naujas ekspozicijas ir kuo plačiau pristatyti visuomenei. Mane ypač domina kūrybingos asmenybės, dirbančios iškart keliose srityse. Kompanija „Vitra“ pagarsėjo vėlyvojo funkcionalizmo meistrų projektų perdirbiniais. Kokią vietą šie dizaino gaminiai šiandien užima ﬁrmos gamybinėje programoje? Kodėl mes kalbame apie perdirbinius? „Vitra“ jau prieš daugelį metų įsigijo oﬁcialius leidimus gaminti dizaino klasikų baldus ir jų gamyba nė karto nebuvo nutraukta. Taigi realizuojame ne kopijas, o tikrų tikriausius originalus! Šiandien būtent jie atspindi kompanijos veiklos ideologiją. Kuris dizaino klasikos gaminys galėtų būti kompanijos „Vitra” ikona ar bent jau prekiniu ženklu? Manau, kad viena ryškiausių XX a. dizaino ikonų galėtume laikyti Gerrito Rietveldo „Red and Blue Chair“ (1918/19). Šios kėdės lakoniška forma ir spalvų kontrastas tapo vaizdžiu XX a. racionaliosios kultūros manifestu. Savo ruožtu „Vitros“ simboliu galėtų būti Charleso ir Ray Eamesų 1958 metais sukurta „Aluminium chair“, kurią galėtume pavadinti visų šiuolaikinių biuro kėdžių „motina“.

1 2009: 01

Kas, Jūsų manymu, lemia funkcionalizmo klasikos populiarumą šiandien – išskirtinė išvaizda, puikios funkcinės savybės ar legendinių autorių asmenybės? Manau, kad, visų pirma, išskirtinė kūrėjų

2 1. ALEXANDERIS VON VEGESACKAS (FOTO: DEIDI VON SCHAEWENAS) 2-3. PIRMASIS FR. O. GEHRY ARCHITEKTŪRINIS PROJEKTAS EUROPOJE BUVO „VITRA” DIZAINO MUZIEJAUS PASTATAS (1989 M.).

Alexanderis von Vegesackas 1989 metais įkūrė „Vitra“ dizaino muziejų Veil am Rheine (Vokietija) ir iki šiol jam vadovauja. Muziejus organizuoja šiuolaikinio dizaino ir architektūros parodas ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.

išskirtinis interviu

Šiandien viskas vyksta labai gretai – nauja tendencija, kaip ir kitose srityse, gali išryškėti netgi po vienos kitos televizijos laidos. Ir tik žymiai vėliau kūrėjų autoritetą patvirtina muziejai, surengdami grupines ar individualias parodas. 4. IŠ EKSPOZICIJOS, SKIRTOS

T. DIXONUI.

patirtis. Kiekvienas šių daiktų atsirado po nuodugnių tyrimų, kruopštaus ekspertų ir technologų triūso, atidžios daugelio variantų analizės. Tad nepaisant formos paprastumo šie daiktai, pirmiausia – baldai, yra nepaprastai funkcionalūs. Ir praėjus keliems dešimtmečiams jie nenusileidžia geriausiems šiuolaikiniams dizaino pavyzdžiams. Kurie dizaineriai šiandien verti pakliūti į „Vitra“ muziejaus „šlovės alėją“? Paprastai rengiame vienam garsiam dizaineriui skirtą ekspoziciją, kurioje stengiamės ne tik pristatyti jo darbus, bet ir atskleisti bendrą kultūrinį kontekstą. Dažniausiai kalbame ne apie šiuolaikines, bet ryškias praeities asmenybes. Aišku, pasitaiko ir išimčių: savo veiklos pradžioje prieš du dešimtmečius esu organizavęs Rono Arado, kurį laikau ne tik dizaineriu, bet ir žymiu metalo plastikos skulptoriumi, parodą. Šiuo metu Paryžiaus George Pompidou centre vėl rengiame jo kūrybos parodą, stengdamiesi atskleisti kūrybinio braižo skirtumus, atsiradusius per tuos 20 metų. Taip pat ketinu organizuoti brolių Campanų – ryškių braziliškojo regionalizmo atstovų – kūrybos parodą. Apskritai mielai pristatyčiau visuomenei 5-6 jaunus dizainerius, kurių kūryboje atsispindėtų naujausios socialinės ir ekologinės tendencijos. Esate teigęs, kad dizainas nėra menas. Kokius skirtumus galėtumėt įvardinti? Dizainas yra kur kas artimesnis mūsų kasdieniniam gyvenimui. Grožėtis meno šedevrais mes sau leidžiame išskirtiniais atvejais, tarkim, lankydamiesi muziejuose. Tuo tarpu dizaino objektai visuomet yra šalia mūsų. Šiuo požiūriu

2009: 01

dizainas, kaip XX a. kultūros fenomenas, yra svarbesnis netgi už architektūrą. Bet masinės komunikacijos priemonės meno šedevrus labai priartino prie mūsų – tarkim, Mocarto ir Bacho kūriniai be perstojo skamba mobiliuose telefonuose, o L. da Vinčio Mona Lizos veidas mirga ﬁlmų kadruose ir ant maisto produktų pakuočių... Deja, taip yra, bet apie estetinį tokių „interpretacijų“ poveikį nesinorėtų net kalbėti... Tuo tarpu gero dizaino patrauklumas ir praktiškumas pilna jėga pasireiškia kiekviename kokybiškame gaminyje. Apskritai dizainas turi daugiau meno ar amatininkystės bruožų? Be abejo, dizaineris privalo turėti gerų amatinių įgūdžių. Be to, jam dar reikia įtikti klientui. Tuo tarpu tikram menininkui labiausiai rūpi išreikšti savo vizijas ir niekam netarnauti. Dizaineris turi suteikti daiktui funkcionalią ir estetišką formą. Ji gali būti labai skulptūriška, bet privalo išlikti funkcionali, nepaisant visų mados vėjų ir stiliaus tendencijų. Bet kai kada dizaineriai išgarsėja būtent skulptūrinių formų ekspresijos dėka. Tarkim, XX a. 8 dešimtmečio dievaitis Luigi Colanis... Matot, Luigi Colanį visuomet domino greitis (šveicarų dizaineris L. Colanis studijavo skulptūrą Berlyne, o vėliau aerodinamiką Paryžiuje – aut.). Jo sukurtų objektų – automobilių, jachtų, lėktuvų – organiškas plastiškumas, pralenkęs savo laiką ir šiandien vėl grįžtantis į madą, kilo siekiant kuo geresnių aerodinaminių savybių ir, vadinasi, buvo glaudžiai susijęs su pagrindine

5 objektų funkcija. Taigi, klasikinis formos ir funkcijos ryšys nenutrūko. Ar rengdami pastovias bei kilnojamas dizaino parodas nemanote, kad kartu formuojate ir naujas dizaino kryptis, mados tendencijas? Kas apskritai atranda ir įvardina tendencijas dizaino srityje? Na, krypčių gal ir neformuojame, bet galime atskleisti vieną kitą ateities dizaino viziją. Pavyzdžiui, neseniai surengėme ekspoziciją „Open house“, kurioje norėjome pristatyti, kaip atrodys gyvenamasis būstas po 20 metų. Kreipėmės į daugiau nei 100 dizainerių ir architektų, kurie paruošė 48 projektus; iš jų parodai atrinkome 16 įdomiausių. Pastebėjome įdomių tendencijų: pavyzdžiui, Azijos architektai savo projektuose netiesiogiai pranašauja, kad gyvenamieji būstai ir toliau mažės – jie bus tokio dydžio, kokio užteks kasdieniam gyvenimui. Tačiau išskirtinėmis progomis būtų galimybė jį žymiai praplėsti (transformuojant arba paprasčiausiai išsinuomojant) papildomą gyvenamąją erdvę. Manau, kad dizaino tendencijas labiausiai formuoja parodos bei meno galerijos, kurios atranda jaunuosius kūrėjus, be to, skatina juos bent nedideliais kiekiais tiražuoti savo kūrinius. Taip pat prisideda ir specializuota žiniasklaida, populiarinanti naujus kūrėjų vardus. Šiandien viskas vyksta labai gretai – nauja tendencija, kaip ir kitose srityse, gali išryškėti netgi po vienos kitos televizijos laidos. Ir tik žymiai vėliau kūrėjų autoritetą patvirtina muziejai, surengdami grupines ar individualias parodas. Dizaino kritikai dažnai vadina Jus „Thoneto fanu“. Kokias perspektyvas

šiandienos visuomenėje turi šios kompanijos klasikiniai lenkto medžio baldai, pradėti gaminti prieš 150 metų? Per tą laiką „Thonet“ kėdės virto žinomiausiu pasaulyje pramoninio dizaino produktu. Kompanijos įkūrėjas Michaelas Thonetas atrado ne tik revoliucinę tiems laikams baldų formą, bet ir itin pažangią jos gamybos technologiją – medžio lenkimą. Per 150 metų ši forma beveik nepakito – ji išlieka lengva, patogia ir technologiška. Per visą dizaino istoriją nedaug kas galėjo jai prilygti – nebent, pavyzdžiui, paprasti ir elegantiški suomių architekto Alvaro Aalto mediniai baldai. Neatsitiktinai surengęs kelias „Thonet“ parodas ėmiausi A. Aalto kūrybos. Baltijos šalys, turinčios, kiek man žinoma, puikias medžio gamybos ir perdirbimo tradicijas, taip pat galėtų pateikti pasaulio rinkoms originalaus dizaino medinių baldų. Beje, Jūsų tėvai yra kilę iš Baltijos šalių. Ar teko domėtis šio regiono pramonine kultūra ir dizaino raida? Mano protėviai daugelį amžių gyveno Latvijoje, netoli Rygos. Staigių permainų laikais XX a. viduryje jiems teko emigruoti iš šios šalies į Švediją, vėliau – Vokietiją. Atkūrus Latvijoje nepriklausomybę mano giminaičiai nekart lankėsi vietovėje, kur anksčiau gyveno, ir buvo šiltai sutinkami. Pasinaudojau šia galimybe ir aš – dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvau atvežęs į Rygą didelę „Thonet“ baldų parodą. Pastaraisiais metais man tenka kur kas dažniau lankytis Maskvoje ir Sankt Peterburge nei Latvijoje ar Lietuvoje. Esu nemažai girdėjęs apie šių šalių dizainerių darbus, ir manau, jau būtų metas betarpiškai su jais susipažinti.

Baltijos šalys, turinčios, kiek man žinoma, puikias medžio gamybos ir perdirbimo tradicijas, taip pat galėtų pateikti pasaulio rinkoms originalaus dizaino medinių baldų. 5. EKSPOZICIJA, SKIRTA JOE COLOMBO.

išskirtinis interviu

Kiekvieną vasarą restauruotoje pilyje Boisbuchet, pietų Prancūzijoje rengiame kursus architektūros ir dizaino studentams bei visiems besidomintiems paveldu bei nūdienos aktualijoms. Juose kaskart dalyvauja 300-400 studentų iš įvairių pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos. 6. RETROSPEKTYVINĖ LE CORBUSIERO PARODA.

2009: 01

Kokias dizaino iniciatyvas remia Jūsų įkurtas fondas? Kaip ﬁlantropija apskritai gali įtakoti dizaino raidą? Filantropijos vaidmuo naujų meno ir dizaino krypčių vystymui yra nepaprastai svarbus. Deja, mano įkurtas fondas remia tik muziejaus rengiamas parodas ir yra išlaikomas. Mes nedaliname pinigų – mes juos leidžiame. Daug dėmesio skiriame ir mokymo programoms. Kiekvieną vasarą restauruotoje pilyje Boisbuchet, pietų Prancūzijoje rengiame kursus architektūros ir dizaino studentams bei visiems besidomintiems paveldu bei nūdienos aktualijoms. Juose kaskart dalyvauja 300-400 studentų iš įvairių pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos. Jums nuolat tenka organizuoti dizaino renginius ir ekspozicijas garsiausiuose Europos parodų centruose. Galbūt XXI a. „gyvai“ vykstančios parodos jau nebėra tokios patrauklios kaip ekspozicijos virtualioje erdvėje? Visiškai su tuo nesutinku! Savo parodose stengiamės parodyti būtent tai, ką ne visur ir ne visada galima pamatyti. Mūsų ekspozicijos – lyg teatras, kuriame galima pajusti laikotarpio atmosferą, susipažinti su aplinkybėmis ir kultūriniu kontekstu, patirti emocinius išgyvenimus. Jūs galite paliesti kai kuriuos daiktus ir, taip sakant, „pajusti istoriją“. Argi galima tai atkartoti virtualioje erdvėje? Kol kas pagrindiniai mūsų konkurentai – pažintinės TV laidos, taip pat sugebančios plačiai pateikti informaciją istoriniame kontekste. Tačiau kai įžengiate, tarkim, į ryškiaspalvį Vernerio Pantono (žymus danų dizaineris – aut.) sukurtą interjerą, patiriate tokį emocinį sukrėtimą, kurio niekada nepajusite sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano.

Apie kokias naujas dizaino kolekcijas svajojate? Kokias tendencijas jos turėtų atspindėti? Paprastai naujos kolekcijos pristato naujas dizaino idėjas. Perspektyviausios turėtų atspindėti pasaulio kultūrų įvairovę, o ne „universalų“, globalų stilių. Naujas idėjas taip pat padeda generuoti nepriklausomas mąstymas bei nuolatinė technologinė pažanga. Viena pagrindinių tendencijų – ekologinių reikalavimų stiprėjimas klimato pokyčių ir gilėjančios ekonomikos krizės akivaizdoje. Kaip banaliai skambėtų, norėdami bent ką nors palikti ateities kartoms esame priversti rinktis taupiausius gamybos būdus ir kuo mažiau žaloti mus supančią aplinką. Dizainas yra vienas veiksmingiausių įrankių atkreipti dėmesį į šias problemas ir paskatinti žmones atitinkamai elgtis. Tad vis labiau populiarėja daiktai, pagaminti iš natūralių arba lengvai perdirbamų medžiagų. Kitas šios problemos aspektas – saikingi pokyčiai. Aš pats, veikiamas naujų idėjų, keičiuosi kone kasdien, bet tai nereiškia, kad pakitus tendencijoms, turi iškart keistis ir mano aplinka. Vartotojai turi jausti atsakomybę ir labiau galvoti apie ekologiją. Tam kartais prireikia drastiškų priemonių – pavyzdžiui, Pekine, Olimpinių žaidynių metu buvo sustabdytas daugelio įmonių darbas, užtat visame regione ženkliai pagerėjo oro kokybė. Kinai iškart padarė išvadas ir ėmė perproﬁliuoti pramoninę gamybą. Artimiausioje ateityje mums teks mokytis iš savų klaidų dar sparčiau, nei jiems, o padarytas išvadas paversti naujais ekologiškais dizaino gaminiais. Dėkojame Jums už įdomų pokalbį.

FAN OF DESIGN CLASSICS ALEXANDER VON VEGESACK IS A NOTABLE COLLECTOR OF MODERN FURNITURE AND AN ORGANIZER OF VARIOUS EXHIBITIONS. IN 1989 HE ESTABLISHED THE VITRA DESIGN MUSEUM IN WEIL AM RHEIN (GERMANY), WHICH IS SHOWING TEMPORARY EXHIBITIONS ON MODERN DESIGN AND ARCHITECTURE NOT ONLY IN WEIL AM RHEIN BUT ALSO ALL OVER THE WORLD. THE VITRA DESIGN MUSEUM CURATES AND ORGANIZES TRAVELING EXHIBITIONS, PRESENTING IMPORTANT PERSONALITIES AND ISSUES, ESPECIALLY IN INDUSTRIAL FURNITURE DESIGN. MR VON VEGESACK ALSO IS ACTIVE IN PUBLISHING AND ORGANIZING INTERNATIONAL WORKSHOPS AND SEMINARS. IN TURIN (ITALY), WHICH IN 2008 WAS THE WORLD DESIGN CAPITAL, A COMPREHENSIVE EXHIBITION WAS PRESENTED MADE UP FROM HIS PRIVATE COLLECTION’S FUNDS AT THE GALLERY AGNELLI. LET’S DISCUSS WITH MR. ALEXANDER THE THEME OF CLASSICAL DESIGN OF THE XXTH CENTURY AND ITS DEVELOPMENT PERSPECTIVES. You are a manager of one of the most popular design museums in Europe. Does the management of this institution help you realizing your collecting hobby? The mass media mostly accentuates my private collection of furniture; however my practical activity is quite different. I organize design exhibitions, trying to make them comprehensive, interesting and popular all over the world. Organizing them, I have not only to go through the catalogues, but also to meet the experts constantly, to visit exhibitions and galleries in various countries – in short, to follow the process. If I am lucky to find something new and interesting, I try to include it into the newly organized expositions and present it as widely as possible. I am especially interested in universal and creative personalities, who worked or are working in few spheres at the same time. At a certain time the company „Vitra“ was famous for the remakes of the late functionalism projects. What place such works do take in the production program of the firm today? Why are we talking about remake works? „Vitra“ purchased the official rights to produce furniture of design classics many years ago. Since then its production has never been stopped. So „Vitra“ does not produce copies, but real and true originals! Today,

in fact these products form the ideology of the company’s activity. Which product of the design classics could become an icon of „Vitra“ or at least its trade mark? I think that the „Red-Blue Chair“ (1918/19) by Gerrit Rietveld could be named as one of the brightest icons of the XXth century – its laconic form and contrast of colours has become a visual manifest of XXth century’s rational culture. The „Aluminium chair“ created by Charles and Ray Eames in 1958 – the „mother“ of all modern ofﬁce chairs – could be a symbol of the company. What, in your opinion, determines the popularity of functionalism classics today – exceptional appearance, timeless practical features or legendary personalities of the authors? First of all, I think the exceptional experiences of the authors play an important role. Each object originated after close researches, accurate work of experts and technologists, careful analysis of many variants. Therefore, despite the simplicity of the form, these objects, mainly furniture, are extremely functional – even after few decades they are equal to the best modern examples. What names today are worth being included into the celebrity alley of Vitra Deisgn Museum? Usually we organize an exhibition of a renowned designer, where we try not only to expose his/her work, but also to reveal the overall cultural context. Mostly our attention is focused not on the modern, but bright personalities of the past. Of course, there are always exceptions: in my early activity two decades ago I organized an exhibition of Ron Arad, who in my opinion is not only a designer, but also a distinguished sculptor of metal plastics. At the moment we are arranging the exhibition of his work in the Centre George Pompidou we tried to uncover the differences of his creative hand, which appeared during 20 years. We are also planning an exhibition about the brothers Campana – who are great representatives of the Brazilian regionalism. In general I would gladly like to present to the society 5-6 young designers and their works, which would illustrate the newest social and ecological tendencies. In one of your speeches you told that „design is not an art“. What main differences of the both could you name? Design is much closer to our everyday life. Aesthetical admiration of art masterpieces we can experience only on exceptional occasion - lets say visiting museums, while design objects are al-

ways close to us. At this point design as a phenomenon of XX century’s culture is even more important than architecture. But due to the mass communication art masterpieces do come closer to us – lets say, masterpieces of Mozart and Bach continually are ringing in the mobile phones, and the face of the L. Da Vinci’s Gioconda is seen in the film shots and even on the packages of food... Unfortunately, but it is true, however, I would not dare to talk about the aesthetical influence of such “interpretations”... Whereas the attractiveness and the practicality of a good designer manifests with its full strength in each product. In general are there more features of art or craft in the design? Undoubtedly a designer must have good craftsman skills. Besides he has to please the client. Whereas an artist is mostly concerned with the expression of his visions, he does not serve anybody. The designer has to give form to an object and the latter one has to explain the function and at the same time to look perfect. It can be very sculptural, but has to remain functional, despite all fashion vogues and style tendencies. But sometimes designers get famous due to the expression of the sculptural forms. Let’s remember, for instance, the idol of the 8th decade of the XX century – Luigi Colani... Well, Luigi Colani was always interested in speed (German designer L. Colani studied sculpture in Berlin, and later aerodynamics in Paris – auth.). Organic plasticity of the works he created – cars, yachts, planes – which is far beyond the present time and is fashionable again, has originated from the great aerodynamic features and thus was closely connected to the main function of the objects. So the classical link between form and function has not been broken. Don’t you think that forming the content of the permanent and mobile exhibitions at the same time you form new design style directions and fashion tendencies? Who in general finds and entitles tendencies in the design sphere? Well, maybe we do not form tendencies, but we can reveal one or another vision of the future design. For instance, recently we have organized the exposition „Open House“, which showed, how the residential house will look like in the next 20 years. We appealed to more than 100 designers and architects, who prepared 48 projects; from all those we selected the 16 most interesting ones. And we noticed astonishing tendencies: for example, Asian archi-

2009: 01

tects forecast that the residential houses will go on decreasing – up to the minimal space necessary for the everyday life. However, there has to be a possibility to expand the living space on holidays or special occasions (transforming it or simply renting it). I think that design tendencies are mostly formed by the exhibitions and art galleries, which ﬁnd young authors and push them to circulate their works, at least in small amounts. Of course, specialized media also contributes to the popularizing of the new authors. Today’s life is very fast – like in other spheres, new tendency can show up even after one TV show. And later the authority of the authors is approved by the museums, which show group or individual exhibitions. Design critiques often call you „Fan of Thonet“. The company started to produce classical furniture in the bent wood 150 years ago. What perspectives has such furniture in the modern society? Up to now the „Thonet“ chairs have become the world most known product of the industrial design. The founder of the ﬁrm Michael Thonet discovered not only the revolutionary form for those times, but also a very progressive production technology – bending wood. In 150 years this form has remained almost the same – it stays light, comfortable and technological. During the whole history of the design not many things could equal it – maybe the simple and elegant wooden furniture of Finish architect Alvaro Aalto. Not accidentally after the organization of few Thonet’s exhibitions I moved to the creations of A. Aalto. Baltic states, which as I know have a great tradition in plywood productions and processions, could also present to the world markets original design of wooden furniture. Your parents have the Baltic roots. Do you show any interest in the material culture and design evolution of this region? My ancestry has been living for many ages in Latvia, near Riga. During the great changes in the middle of the XXth century they had to emigrate from there to Sweden and later to Germany. After the restoration of independency my relatives have visited the location of their residence few times and each time they were very warmly welcomed. In beginning of the 1990ies I brought quite a big exhibition of the „Thonet“ furniture to Riga. Nowadays I am a much more often guest in Moscow and Saint Petersburg than in Latvia or Lithuania. More than once I have heard about the design works of those countries and I think that it was time to meet them immediately(...)

arch naujienos

Diskusijos apie vieno ar kito architektūrinio konkurso nugalėtojus verda visame pasaulyje. Danijos sostinės Kopenhagos uosto krantinėje iškilsiančio pastatų komplekso „LM Project“ konkursą, kuriame dalyvavo 6 architektūros ﬁrmos, laimėjo „Steven Holl Architects“ projektas (dešinėje). Nors vertinimo komisijos pirmininkas, buvęs Kopenhagos meras Rittas Bjerregaardas pabrėžė, kad tai aukštos klasės architektūra, šis projektas susilaukė gana prieštaringų vertinimų. Netylant diskusijoms, 3XN pristatė savo alternatyvų pasiūlymą (kairėje). Neįrodinėsime, kuris projektas geresnis – palyginkite ir nuspręskite patys.

Žėrinčio vėjo malūnėlio leitmotyvą „HOK Sport“ pasiūlė panaudoti naujojo Monterėjaus (Meksika) 80 000 vietų stadiono projekte. Šią ambicingą idėją pavyko įgyvendinti stadiono fasadą apjuosus aštuoniomis plieninio tinklo konstrukcijomis. Dar viena įdomi detalė – gigantiškas statinys iškils virš išdžiūvusios Šv. Katerinos upės ir greitkelio ir taip sujungs šiaurinę ir pietinę miesto dalis.

„Shanghai Tower“ („Šanchajaus bokštas“) pavadintą 632 metrų aukščio dangoraižį suprojektavo „Gensler“. Jis iškils šalia neseniai geriausio aukštuminio pastato titulą pelniusio Šanchajaus ﬁnansų centro bei Jin Mao dangoraižių Luijizui ﬁnansų ir prekybos rajone Šanchajuje. Šis dangoraižis kol kas ne tik bus aukščiausias Kinijos pastatas, bet ir turės aukščiausiai esančią atvirą apžvalgos aikštelę pasaulyje. Bent jau kol kas... Dangoraižio konstrukciją sudaro viena ant kitos sumautos devynios cilindro formos dalys. Rodovre (Danija) savivaldybė paskelbė, kad Roskildevej – centrinėje rytų Kopenhagos dalyje – iškils šis MVRDV (kartu su ADEPT) 116 metrų aukščio dangoraižis „Sky Village“ („Dangaus kaimas“). 21 688 m2 ploto pastate bus įrengti ne tik butai, bet ir viešbutis, biurai, prekybos zonos. Įdomu ir tai, kad statant šį dangoraižį bus panaudotos naujausios, moderniausios technologijos, be to, atsižvelgiama į pažangiausius Danijos aplinkos apsaugos standartus: planuojama naudoti 40% perdirbto betono, taip pat sumontuoti energiją taupančius įrenginius ant fasado.

2009: 01

ARCHITEKTŪRA ERDVĖ MENUI GYVENIMAS TARP DEBESŲ

architektūra

ERDVĖ MENUI

TEKSTAS: DIJANA ŠATKUTĖ FOTO: FÁBIO DEL RE, MATHIAS CRAMERIS

PRADĖTI APIE ŠĮ NAUJAUSIĄ IR NEABEJOTINAI SVARBIAUSIĄ BRAZILIJOS ŠIUOLAIKINĖS KULTŪROS CENTRĄ NORĖTŲSI NUO DVIEJŲ PAVARDŽIŲ, DAŽNIAUSIAI MINIMŲ PROJEKTE. PIRMOJI – IBERE CAMARGO. BŪTENT JO GARBEI IR PAVADINTAS NAUJASIS DAUGIAFUNKCINIS KULTŪRINIS PASTATAS, 2008 METŲ GEGUŽĘ IŠKILMINGAI ATIDARYTAS PORTO ALEGRE MIESTE BRAZILIJOJE. Vienas iškiliausių XX amžiaus Brazilijos menininkų apie savo gyvenimą ir kūrybą yra pasakęs: „Aš niekada nesu patenkintas tuo, ką darau. Aš vis dar esu žmogus kelyje...“ I. Camargo žemišką kelionę 1994 metais nutraukė vėžys. Naujasis daugiafunkcinis kultūrinis pastatas tapo jo gausaus kūrybinio palikimo, kuriame atsispindi laisvė, skausmas, nusivylimas, saugojimo ir eksponavimo vieta.

PORTUGALAS ALVARO SIZA (GIM. 1933) VIENAS GARSIAUSIŲ ŠIUOLAIKINIŲ PASAULIO ARCHITEKTŲ.

OBJEKTAS: Ibere Camargo fondo daugiafunkcinis kultūros (ICF) pastatas PROJEKTO AUTORIUS: Alvaro Siza Vieira VIETA: Porto Alegre (Brazilija) REALIZACIJA: 2008

2009: 01

Antroji pavardė, itin reikšminga šiame projekte – portugalo Alvaro Sizos Vieiros. Pritzkerio premijos laureatas (apdovanotas 1992 metais) turbūt net ir pats neišvardintų visų laimėtų apdovanojimų ir suteiktų titulų. Tačiau ne dėl to buvo pasirinktas jo konkursinis projektas. A. Siza Vieira žinomas kaip bene garsiausias taip vadinamos Porto architektūrinės mokyklos atstovas. Portugališkiems namams charakteringiausi bruožai – moderni geometrija ir netaisyklingos tūrių linijos – daugiausia A. Sizos Vieira dėka susilaukė tarptautinio pripažinimo. Tačiau projektuodamas konkretų objektą skirtingose šalyse A. Siza Vieira subtiliai integruoja ir vietinės architektūros stilistinius bruožus. Tačiau, žinoma, ne viskas taip paprasta. A. Siza Vieira sako, jog architektūra nėra kelių žmonių apmąstymų rezultatas. Jie tik sukuria tūrinę struktūrą, kuri atitenka vietiniams gyventojams. Ir tik jų dėka ji pradeda gyvuoti arba ne. Beje, šis projektas buvo pirmasis šio architekto realizuotas projektas Brazilijoje.

ICF tūris itin skulptūriškas. Struktūra yra monolitinė, be kolonų ar sijų. Architektas numatė tik kelias atviras išorines plokštumas, kurios tarsi įrėmina geriausius supančio kraštovaizdžio fragmentus. Visa kita – uždara ir koncentruota į vidų. Projektas startavo 2002-aisiais. Jau sekančiais metais pastato maketas ir pirminiai brėžiniai buvo pristatyti visuomenei. Tuo metu jie susilaukė didžiulio susidomėjimo ir itin gero vertinimo ne tik Brazilijoje, bet ir visame pasaulyje. Galima teigti, kad tai buvo unikalus atvejis, kai visuomenės teismui buvo pristatytas ne galutinis rezultatas, o tik vienas iš pirmųjų etapų.

Pastatui buvo paskirtas gausiai medžiais ir krūmais apaugęs šlaitas. Aplinkos sutvarkymo projektą parengė garsūs Brazilijoje landšafto architektų kompanija „Lutzenberger“. Šlaitas buvo tvarkingai nukastas ekskavatoriais, o žemė panaudota aplinkinių sklypų užpylimams, gretimų kelių klojimams bei infrastruktūros sutvarkymui. Panašiai kaip Niujorko Guggenheime, vos patekęs į pastatą, lankytojas liftu pakyla į viršutinį aukštą. Iš čia leisdamasis rampomis žemyn jis gali aplankyti devynias ekspozicijos sales, išsidėsčiusias per tris pastato aukštus.

architektūra

A. Siza Vieirai kultūrinė erdvė turi būti gyvybinga, padedanti meno mylėtojui užmegzti ryšį su eksponuojamu meno kūriniu. Šio principo jis laikosi ir ICF. Pasak architekto, pastato vidaus erdvėms privalomas ypatingas dinamiškumas, geras apšvietimas, tinkamos mikroklimato sąlygos bei patogios funkcinės jungtys. Ibere Camargo fondo pastate ne tik eksponuojami meno kūriniai, bet ir verda aktyvus kultūrinis gyvenimas: rengiami seminarai, ﬁlmų peržiūros, kursai, susitikimai. Pagrindiniame pirmajame aukšte pagal racionalią funkcinę planavimo schemą numatytos graviravimo patalpos, auditorijos, studijos. Čia taip pat yra tyrimų centras su specializuota biblioteka bei meno kūrinių saugyklos. Rūsyje numatytos pagalbinės bei techninės patalpos. 2009: 01

architektūra

Pasak Ibere Camargo fondo viceprezidento Justo Werlango, šis projektas kitoms Brazilijos kultūrinėms įstaigoms galėtų būti sektinu pavyzdžiu ir dėl įdiegtų technologinių inovacijų. Pastate gausu stoglangių bei atvirų lubų plokštumų, pro kurias į vidų patenka pakankamai natūralios šviesos. Taip pat čia suprojektuota itin moderni apšvietimo sistema su lauko sensoriais, kurie teikia informaciją apie apšvietimo lygį. Jeigu jo pakanka, pastate elektros energija apšvietimui tiesiog nenaudojama. Vidaus oro temperatūros ir drėgnumo lygį taip pat palaiko speciali kontrolės sistema. Dar viena įdomi detalė, kad visi baldai – autorinis Alvaro Sizos kūrinys.

1. MEZONINAS 2. KAVINĖ 3. ĮĖJIMAS 4. KASOS 5. VESTIBIULIS 6. PRIIMAMASIS 7. ATRIUMAS 8. KNYGŲ PARDUOTUVĖ 9. SAUGYKLA 10. EKSPOZICINĖS ERDVĖS

2009: 01

ICF pastatas pelnytai laikomas kol kas labiausiai įkvepiančiu kultūros objektų Brazilijoje. Ši erdvė išties sukurta menui. Kodėl? Nes atsitraukia į antrą planą, leisdama pamąstyti ir susikaupti.

architektūra

GYVENIMAS TARP DEBESŲ TEKSTAS: VAIDAS NORKUS

PROJEKTAS: NAMAS N (OITA, JAPONIJA) PROJEKTO AUTORIUS: SOU FUJIMOTO („SOU FUJIMOTO ARCHITECTS”) REALIZACIJA: 2008

ŽVELGDAMAS IŠ AUKŠTO MILŽINAS GULIVERIS TIKRAI ATKREIPTŲ DĖMESĮ Į BALTĄ KUBĄ, TARSI ĮSTATYTĄ Į VIENĄ IŠ OITA MIESTO RAJONŲ. TAČIAU NAMO N PROJEKTO AUTORIUS ARCHITEKTAS SOU FUJIMOTO GYVENIMĄ ŠIAME NAME PRILYGINO BUVIMUI TARP DEBESŲ. 2009: 01

ELEKTRINĖS VRF SISTEMOS DUJINĖS VRF SISTEMOS KOMERCINIAI KONDICIONIERIAI BUITINIAI KONDICIONIERIAI VANDENS ŠALDYMO / ŠILDYMO SISTEMOS VIRUSŲ VALIKLIAI SAULĖS ENERGIJA VAROMI KONDICIONIERIAI

UAB ,,NEKO”, Šilutės pl. 2, Klaipėda. Tel. (46) 492006, tel./faks.: (46) 236477.

www.neko.lt

Už harmoniją ŽEMĖJE

architektūra

Architektas siekė maksimaliai išnaudoti vos 236,57 m2 sklypą. Jis atkreipė dėmesį, kad projektuojant gyvenamuosius pastatus neleistinai daug atitenka plotui tarp namo ir gatvės. Dažniausiai gyvenamojo ploto sąskaita jis virsta žaliąja zona. „Mano siekis buvo sukurti architektūrinį projektą, kuriame ypatingas dėmesys būtų skiriamas ne tiek tūrio erdvei ar formai, bet galimybių, slypinčių plote tarp namo fasado ir gatvės, išnaudojimui.“ Išties namo N nejuosia jokios tvoros, o fasadą nuo gatvės skiria vos kelių pėdų šaligatvis, tačiau ir vidaus erdvių sprendimas vertas išskirtinio dėmesio. Namo N konstrukciją sudaro trys armuoto betono „kiautai“, kuriuos architektas įstatė vienas į kitą. Pagal šį principą išorinis ir pats 2009: 01

didžiausias „kiautas“ saugo nuo gatvės triukšmo ir praeivių žvilgsnių. Tarp jo ir antrojo suformuotas pusiau uždaras kiemelis. Jame vietoj žolės paklotos medinės grindys ir įrengtos medžių „salelės“. Antrasis „kiautas“ ir būtų tas tradicinis gyvenamojo namo tūris, kurį išduoda nebent įstatyti langai ir durys. Trečiojo „kiauto“ kuriame ir verda pagrindinis šeimininkų gyvenimas, atsiradimas taip pat logiškas ir motyvuotas: be jo lubos būtų paprasčiausiai per aukštos, o dalinimas aukštais sugriautų vientisą konstrukcinę sistemą. Nors namo N sienos iš armuoto betono, tačiau nė vienas tūris nėra uždaras. Vienas didžiausių šio projekto laimėjimų – architektui pavyko subtiliai nutrinti griežtas ribas, perė-

architektūra

jimai iš vieno „kiauto“ į kitą nežymūs ir nepabrėžti. Namo viduje neapninka klaustrofobija, tačiau erdvės ir neatrodo per atviros. Tokį efektą architektui pavyko pasiekti kiekvieną sieną išvarpius skirtingu įvairaus dydžio stačiakampių kiaurymių raštu. Jos sienų plokštumoje išdėliotos ne atsitiktine tvarka, o tarsi perkloja viena kitą. Dėl to pro jas vidaus erdves skrodžianti natūrali dienos šviesa, ne išeina kiaurai, bet yra „sulaikoma“ tam, kad nutrintų ribas tarp atskirų „kiautų“. Tūrių erdvės persilieja be įtampos ir papildomų dirbtinių priemonių; ši sąveika yra nuolatinė ir nekintanti. Vizualiai erdvę praplečia ir baltai dažytos sienos. Mažiausias vidinis tūris, kuriam daugiau uždarumo tarsi 2009: 01

nepakenktų, netgi labiausiai atviras – jo ribas architektas tik fragmentiškai „sudygsniavo“. Beje, viso tūrio bendras plotas – 150,57 m2, ir gyvenamasis šio namo plotas nėra jau toks mažas – 85,51 m2. Pasak architekto, ši konstrukcija yra universali, ji atspindi vieną iš pasaulio sandaros principų ir turi begalę formų bei išraiškų. N namo koncepcija išties išskirtinė. Šiame projekte ﬁlosoﬁnis požiūris tik pasitarnauja komfortiškos gyvenamosios erdvės kūrimo procese. Bet ar tai išties tarpusavyje nesusiję? Ar ne per dažnai apie tai paprasčiausiai pamirštama...

INTERJERAS DIEVIŠKA TRANSFORMACIJA SUVALDYTI PRIEŠTARAVIMAI GYVENIMAS MEDYJE

interjeras

DIEVIŠKA TRANSFORMACIJA TEKSTAS: DIJANA ŠATKUTĖ FOTO: „CORNBREADWORKS“ (WWW.CORNBREADWORKS.NL), NYDERLANDŲ KARALYSTĖ

ARCHITEKTAI: Rolfas Brugginkas, Marnixas van der Meeras („Zecc Architecten BNA”) VIETA: Utrechtas, Nyderlandų Karalystė REALIZACIJA: 2007 m BENDRAS PLOTAS: 250 m²

TIESĄ SAKANT, VOS PAŽVELGĘS Į ŠĮ INTERJERĄ NEJUČIA AKIMIS PRADEDI IEŠKOTI ALTORIAUS, PRIE KURIO DORAM TIKINČIAJAM DERĖTŲ PRIKLAUPUS PANIRTI Į EGZISTENCINIUS APMĄSTYMUS. ŽVILGSNIS TRUMPAM STABTELI TIES KRYŽIUMI, ĮSPAUSTO SIENOJE VIRŠ ĮĖJIMO ARKOS, TAČIAU DIDŽIAI NUOSTABAI ALTORIAUS ČIA NĖRA... ĮVAIRŪS GYVENAMOSIOS ERDVĖS ATRIBUTAI PRADEDA PIRŠTI ŠVENTVAGIŠKĄ MINTĮ, JOG ČIA... PRABANGUS GYVENAMASIS BŪSTAS. DAR ĮDOMIAU, KAD ŠIS PROJEKTAS PRAĖJUSIAIS METAIS BUVO APDOBANOTAS NYDERLANDŲ NACIONALINIU DIZAINO APDOVANOJIMU. Prielaida apie itin modernią bažnyčios rekonstrukciją nepasitvirtina. Taip, čia prabangūs gyvenamieji apartamentai, tačiau jų šeimininkas ne kunigas ar dievobaimingas mirtingasis, bandantis prisidėti papildomų taškų. Tuomet kas? Žinia, jog tai paprasto mirtingojo gyvenamasis būstas, švelniai tariant, nustebina.

2009: 01

interjeras

Įdomu, kaip šį interjerą vertintų griežti katalikų dogmos gynėjai. Spėjame, kad nustebtų, greičiausiai ir pasmerktų... Neįtikėtina asociacija su Dievo namais pernelyg akivaizdi, tačiau Nyderlandų Karalystėje susiklostė įdomi situacija, kuri reikalauja platesnio konteksto. Čia jau porą dešimtmečių garsiai ir drąsiai kalbama, jog vietinių bažnyčių lankomumas visoje šalyje yra smarkiai sumažėjęs. Patys olandai be jokių sentimentų sako, kad tiek bažnyčių jiems... paprasčiausiai nereikia. Sprendimas paprastas: arba mes bažnytinės paskirties pas2009: 01

tatams leidžiame sugriūti arba... sugalvojame, kaip juos naujai pritaikyti žmonių reikmėms. Toks požiūris ir gniaužia kvapą, ir negali nežavėti, nes uždavinys ne iš lengvųjų. Juk dėl speciﬁnės architektūros ne kiekviena bažnyčia gali virsti, pavyzdžiui, viešos paskirties erdve (nors tokių sėkmingos konversijos pavyzdžių Nyderlandų Karalystėje jau yra – „Kruisherenhotel” viešbutis ar „Merkx + Girod“ sukurtas knygyno interjeras buvusioje dominikonų bažnyčioje; abu įgyvendinti objektai Maastrichto mieste).

interjeras

Dar sudėtingesnė situacija susidaro bažnytinius pastatus nusprendus transformuoti į privačią gyvenamąją erdvę. Autentiški bažnytinės architektūros elementai šeimininkų valia greičiausiai būtų užmaskuoti – juk tikrai ne kiekvienas galėtų gyventi tokioje aplinkoje... Ir vis dėlto, nepaisant visų abejonių, būtent tokia konversija buvo numatyta dideliam vienuolyno gyvenamajam kompleksui Utrechte. Dar XX amžiaus viduryje jame gyveno virš 200 vienuolių. Tačiau vienuolynui sunykus 2005 metais buvo nuspręsta jį paversti 40 gyvenamųjų apartamentų kompleksu. Naujieji bažnytėlės, kuri priklausė šiam kompleksui, šeimininkai pasitaikė drąsūs ir nesuvaržyti jokių stereotipų. O projekto ėmėsi Rolfas Brugginkas ir Marnixas van der Meeras („Zecc Architecten BNA”) – tikri architektūrinės konversijos meistrai, jau anksčiau sugebėję ir vandens bokštą transformuoti į gyvenamąją erdvę. Savitą charakterį ir išskirtinumo interjerui suteikia taisyklingo stačiakampio formos skliautuota erdvė. Architektai joje suprojektavo balkoną-konsolę, kuriai patikėjo skirtingų zonų atskirimo funkciją. Asimetriškos formos balkonas-konsolė transformavo autentišką bažnytėlės erdvinę hierarchiją. Ir vis dėl to skliautinė erdvė dėl to nesusitraukė.

1. HALĖ 2. VIRTUVĖ 3. SVETAINĖ 4. TUALETAS 5. SANDĖLIUKAS 6. DUŠO KABINA 7. MIEGAMASIS 8. DARBO KAMBARYS 9. TUŠČIA ERDVĖ 10. VARGONAI 11. STOGO TERASA

2009: 01

interjeras

Mes siekiame kurti gerą architektūrą. Aiški architektūrinė vizija gali būti išreikšta tik atsižvelgus į subtilius niuansus, tvirtina architektai. Ypač, kai tie niuansai yra ir iš praeities, ir dabarties, norėtųsi pridurti. Baltame fone minimalistiniai modernūs interjero elementai su praeities atributais sukuria vieningą visumą ir yra įsimenantys. Taiklus atskirų detalių parinkimas pratęsia vieningą ir nuoseklią bažnytėlės kompozicinę transformaciją į gyvenamąjį būstą. Ir visai nesvarbu, ar kontrasto, ar tiesioginio panašumo principu – abiem atvejais interjeras byloja apie didžiulę pagarbą praeičiai. Atskiro paminėjimo nusipelno natūralaus apšvietimo sprendimai. Prieblandoje skendėjusi erdvė, užsakovo pageidavimu turėjo virsti šviesia ir skaidria. Architektai siekė išlaikyti autentiškus vitražinius langus, tačiau akivaizdu, kad dieną pro juos pateks nepakankamai švie2009: 01

sos. Architektai nusprendė maksimaliai išnaudoti didžiules skliauto plokštumas. Jie suskaidė jas paslėptais stoglangiais. Tuo tarpu vitražiniai langai buvo restauruoti, o ant baltų grindų atsispindintis spalvotų atspindžių žaismas pagyvina interjerą. Net ir šioje vietoje architektams pavyko užmegzti dialogą su praeitimi. Natūrali šviesa patenka ir pro stiklinį įėjimą, virsdama elegantiška ir daugiaprasme stilistine užuomina – neatsitiktinai vitražas atliktas garsiojo Pieterio Cornelis (Piet) Mondriaano stilistika... Tai tarsi tylus pagarbos ženklas dar vienam „De Stijl“ judėjimo korifėjui Gerritui Rietveldui, kurio Schröderių šeimai suprojektuotas namas stovi kone priešais…

interjeras

SUVALDYTI PRIEŠTARAVIMAI TEKSTAS: JOHNAS LOCKAS FOTO: BASAS PRINCENAS, CHRISTIAANAS VAN DER KOOY‘IS

2009: 01

NEABEJOTINAI VIENAS ĮDOMIAUSIŲ 2008 METŲ EUROPOS ARCHITEKTŪRINIŲ REALIZACIJŲ IR RYŠKUS 2009 METŲ LUDWIG MIES VAN DER ROHE’AUS ARCHITEKTŪRINIO KONKURSO FAVORITAS. APLODISMENTAI ŠIAM PROJEKTUI PASIPYLĖ DAR PRAĖJUSIŲ METŲ PABAIGOJE, KAI „VILLA1“ GAVO NYDERLANDŲ NACIONALINIO DIZAINO APDOVANOJIMĄ.

Architektai Nanne de Ru ir Charlesas Bessardas prisimena, kad šį užsakymą jie gavo praėjus keliems mėnesiams nuo bendros architektūros studijos „Powerhouse Company“ įkūrimo 2005 metais. Nors architektai ir dirba petys į petį vienoje kompanijoje, tačiau nesėdi viename biure surėmę nugarų – geograﬁne prasme jie gyvena ir dirba netgi dvejose skirtingose šalyse: Ch. Bessardas – Kopenhagoje, o Nanne de Ru – Roterdame. Bet dėl to jiems nekyla problemų. Kad darbas vyktų sklandžiai, architektams, jų pačių tvirtinimu, užtenka kartą

interjeras

per mėnesį susitikti ir aptarti neatidėliotinus reikalus, o detales suderina „Skype‘u“. „Villa1“ iškilo miškingoje vietovėje rytinėje Olandijos dalyje. Sklype jau stovėjo kelių šimtų kvadratinių metrų vasarnamis, tačiau vietoj jo klientas pageidavo kone dvigubai didesnio gyvenamojo namo. Beje, dar apie kliento pageidavimus. Architektai diplomatiškai užsimena, kad jie buvo gana eklektiški ir prieštaringi. Klientui vienodai imponavo modernizmo patriarcho Mies van der Rohe‘aus išaukštintos atviros ir tarpusavyje persiliejančios erdvės ir... senieji norvegų ūkininkų gyvenamieji namai, pasižymintys itin funkcionaliu uždaru išplanavimu. Iš vienos pusės – modernu ir atvira, kita vertus, patriarchališka ir skandinaviškai funkcionalu... Tūrio Y forma, kurią pasiūlė Ch. Bessardas ir Nanne de Ru, akivaizdžiai iliustruoja, kad architektai visą energiją ir dėmesį skyrė ne vienas kitam prieštaraujančių pageidavimų paneigimui, bet optimalaus sprendimo paieškai. 2009: 01

Žvelgiant į rezultatą belieka konstatuoti, kad su užduotimi architektai susitvarkė ne tik profesionaliai, bet ir elegantiškai. Trys į centrinį tašką sueinantys sparnai užprogramuoja erdvę funkciniam aiškumui. Tūrį architektai „paguldė“ ir funkcines zonas suplanavo atsižvelgę į saulės judėjimą iš rytų į vakarus. Pirmąjį aukštą įkasus į žemę pavyko daugiau kaip dvigubai padidinti ir bendrąjį gyvenamąjį plotą – iki 480 m2. „Norvegiškas scenarijus“ įgyvendintas pirmajame aukšte: funkcinis zonavimas čia gana aiškus. Šiauriniame sparne įrengti du svečių miegamieji. Kad vidun patektų kuo daugiau dienos šviesos, tarp jų rytinėje šio sparno pusėje nukastas žemės sluoksnis ir įterptas jaukus vidinis kiemelis. Pietryčių pusėje yra šeimininkų miegamieji, taip pat vonios kambarys ir drabužinė. Pietvakarinis sparnas skirtas garažui, nusipelnančio atskiro paminėjimo. Kadangi „Villa1“ patogiausiai ir greičiausiai pasiekiamas automobiliu (į sklypą net neveda asfaltuotas kelias), šeimininkai paprasčiausiai... atsisakė

interjeras

tradicinio įėjimo. Vidun galima patekti tik per garažą. Architektai jį pavertė išskirtine erdve, kurioje sienos padengtos sidabro spalvos danga, kontrastuojančia su juodomis grindimis ir lubomis. Antrajame aukšte architektai įgyvendino modernaus interjero scenarijų. Zonavimas išlieka, tačiau atskiros erdvės tarpusavyje persilieja, o jų atskyrimas nesureikšminimas. Šiauriniame sparne įrengta muzikos studija, pietryčių – darbo kambarys. Abejuose malonu ne tik dirbti, bet ir leisti laiką su svečiais. Pietvakarinėje dalyje virš garažo suprojektuota maisto ruošimo zona. Visi trys sparnai sueina į vieną tašką – prieškambarį su efektingu žmogaus ūgio židiniu. Šią zoną šeimininkai dažnai paverčia valgomuoju. Funkcinį neapibrėžtumą dar labiau akcentuoja trys architektų suprojektuoti interjero ele2009: 01

mentai. Skamba gana paradoksaliai, nes visų trijų elementų pagrindinis tikslas... atskirti funkcines zonas. Paradoksas slypi tame, kad kiekvienam interjero elementui architektai interjere skyrė papildomas, ir kas svarbiausia – kiek neįprastas, tarpusavyje lyg ir nelabai derančias funkcijas. Todėl šie elementai funkcines zonas ir atskiria, bet pilnai neizoliuoja; ne tik užtikrina laisvą judėjimą jomis, bet ir jį skatina. Štai šiauriniame sparne iš amerikietiško riešutmedžio suformuota plastiška pertvara dalina studiją į dvi dalis. Viena paversta jaukia „muzikos oaze“, kurio pagrindinis akcentas – pianinas. Iš jos sklinda neįkyrūs muzikos garsai, kurie netrukdo bendrauti kitoje dalyje įsitaisiusiems svečiams. O pertvara dar „paslepia“ ir spintą bei laiptus į pirmąjį aukštą. Tad skubėdami į pirmąjį aukštą, jūs tikrai išgirsite ir

muziką ir galite persimesti vienu kitu žodeliu su studijoje laiką leidžiančiais žmonėmis. Virtuvės zonoje struktūrinis elementas iš norvegiško skalūno labiausiai primena virtuvės baldus su integruota buitine technika, tačiau architektai suprojektavo ne tik barą, bet ir ...tualetą. Trečiasis elementas – dviejų betoninių sienų konstrukcija, kurioje integruotas ne tik židinys. Čia architektai rado vietos sandėliui, o vieną sieną šeimininkams pasiūlė naudoti kaip projektoriaus ekraną... Be jokios abejonės, atskleidėme ne visus malonius siurprizus, kurie slypi „Villa1“. Kiekvienas čia apsilankęs jų atras ne vieną ir ne du. Net neabejojame, kad su jais vis dar susiduria ir šio išskirtinio namo šeimininkai.

interjeras

GYVENIMAS MEDYJE

BREMENE (VOKIETIJA) ĮSIKŪRĘS ARCHITEKTŪROS BIURAS „BAUMRAUM“ PROJEKTUOJA NE MONUMENTALIUS ARCHITEKTŪROS STATINIUS, BET NEDIDELIUS IR JAUKIUS, DAŽNIAUSIAI VIENO KAMBARIO MEDINIUS NAMELIUS. Ir kas čia išskirtinio? Atsakymas – jie statomi medžiuose. Panašu, kad „baumraum“ verslo idėjai pritaikė teoriją, kad XXI amžiaus homo sapiens, kaip ir jų tolimi giminaičiai – žmogbeždžionės, medžiuose pailsi ir atsipalaiduoja. O gal mes per giliai kapstome – architektai tiesiog prisiminė savo romantišką (ar gali būti kitaip?) vaikystę, kai savo rankomis suręstose būstinėse maloniai leisdavo laiką. Kiekvienas „baumraum“ namelis yra originalus, sukurtas atsižvelgus į unikalią situaciją. Kokie medžiai tokiems kabantiems namams tinka? Visokie, atsako architektai, tiesiog jie turi būti tvirti ir neligoti. Nuo medžių tvirtumo ir jų

2009: 01

būklės priklauso, kokiame aukšte bus sumontuota konkstrukcija, kiek lygių ji turės. Pasak architektų, kad atrama būtų tvirta, jie dažnai naudoja ne vieną, bet kelis medžius. Architektai pabrėžia, kad montuodami šiuos namelius nežaloja augalų. Kurdami konkretų projektą architektai aktyviai konsultuojasi su landšafto, kabančių konstrukcijų specialistais ir randa tokį tvirtinimo būdą, kuris nekenktų gamtinei aplinkai. Visas namelis surenkamas dirbtuvėse ir vėliau sumontuojamas. Interjere architektai naudoja ne tik medį, bet tekstilę, įvairias sintetines medžiagas. Neiškenčiame nepasidomėję, kiek tokie nameliai kainuoja. Viskas priklauso nuo norų ir poreikių, atsako architektai. Paprastai kaina svyruoja nuo 18 000 iki 140 000 eurų. „baumraum“ jau įgyvendino 25 unikalius projektus visame pasaulyje: Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, taip pat Brazilijoje ir JAV. Gal koks greitai atsiras ir Lietuvoje. Juk ir čia šiek tiek kvaištelėjusių romantikų netrūksta...

LIETUVI, VARTOK DIZAINĄ NE TIK SAVO SVETAINĖJE AR VONIOS KAMBARYJE, BET IR GATVĖJE, KIEME, AUTOBUSE IR... GELEŽINKELIO STOTYJE. KAIP JAU DAUG METŲ DARO OLANDAI. „DUTCH RAILWAYS“ (TOKIE NYDERLANDŲ „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“) UŽSAKĖ MŪSŲ GERIEMS PAŽĮSTAMIEMS – DIZAINO STUDIJAI „TJEP“ – SUPROJEKTUOTI BALDUS KELEIVIŲ POILSIO ZONOMS AMSTERDAMO „AMSTEL“ GELEŽINKELIO STOTYJE. ŠI STOTIS GARSI DVIEM ĮSPŪDINGO DYDŽIO SIENINĖS TAPYBOS PAVYZDŽIAIS. JŲ AUTORIUS – OLANDŲ KUBISTAS PETERIS ALMA. URBANISTINIAI MOTYVAI ATSIKARTOJA IR SKIRTINGO AUKŠČIO IR FORMOS BALDUOSE, KURIUOS SUPROJEKTAVO DIZAINERIS PETERIS TJEPKEMA, O PAGAMINO „HYPSOS“. MAŽA TO, P. TJEPKEMA PAĖMĖ Į RANKAS FOTOAPARATĄ, KAD PATS UŽFIKSUOTŲ, KAIP EILINIAI OLANDAI, GALBŪT IR PATYS TO NESUPRASDAMI, MINUTEI, PUSVALANDŽIUI, VALANDAI TAMPA IDEALIAIS MODELIAIS, SU PASIMĖGAVIMU VARTOJANČIAIS KOKYBIŠKĄ IR JIEMS SKIRTĄ DIZAINĄ.

2009: 01

GLOBAL EXPO LIETUVA

2000

Nr. 5-6

Tekstas Simonas Vinciūnas Foto: Gintautas Trimakaso

Dar vienas globalizuotos civilizacijos pop renginys, pasakytų nacionalistas žaliasis skeptikas; sveiki atvykę į šiuolaikinį pažangiausią technologijų ir pasaulio kultūrų šventę, mikimauzas, geriantis koka kolą. Turbūt pasaulis neišsivers be expo, olimpiadų ir Kaziuko mugių. Kiekvienas toks masinis renginys pretenduoja būti išskirtiniu. Aišku, ne išimtis ir jau pasibaigęs šių metų Hanoverio EXPO 2000. Techno-etno šventė nesulaužė gerųjų pasaulinių parodų tradicijų ir tapo eiliniu, ﬁnansiškai nuostolingu reprezentaciniu renginiu ne tik jo organizatoriams, bet ir dalyviams. Nepaisant didelės reklamos pasaulinėje spaudoje, televizijoje, internete, nebuvo sulaukta tiek lankytojų, kiek buvo tikimasi. Užsienio turistus turbūt ne ypač viliojo Hanoveris, mažai kuo išsiskiriantis iš kitų Vokietijos miestų, o ilga kelionė vien tik į EXPO 2000 daugeliui atrodė beprasmė. Pasaulinėje EXPO parodoje Lietuva pirmą kartą turėjo savo paviljoną. Prieš tai vykusiose šventėse lietuviams tekdavo glaustis dideliuose bendruose paviljonuose. Dar 1998 Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija kartu su Architektų sąjunga surengė paviljono projektavimo ir statybos konkursą, kuris dalyvių skaičiumi buvo didžiausias kada nors vykęs Lietuvoje. Tiesa viskas bai-

gėsi gana juokingai: protestais, teismais, apeliacijomis dėl kurių viskas labai užsitęsė ir daugelis dalyvių atsiėmė savo paraiškas. Pastarasis konkursas tapo ne tik didžiausiu, bet ir skandalingiausiu. Apie tai ne kartą buvo rašoma. Spaudoje dar iki šiol nenutyla etinės-ekonominės diskusijos dėl Lietuvos paviljono. Buvo manoma, kad jį pavyks sėkmingai parduoti Vokietijoje, nes demontavimo ir pargabenimo darbai į Lietuvą kainuotų pernelyg brangiai. Telieka pasiguosti tik tuo, jog panašus likimas laukia ir daugelio kitų šios parodos dalyvių ir visai suprantama, kad bet kokia reprezentacija ir reklama kainuoja pinigus. Tai aiškiai juntama vaikštant po EXPO miestelį. Paviljonų tviskančios metalo konstrukcijos, netradicinės apdailos medžiagos puikiai atspindi šiuolaikinių technologijų pažangą. Tokia hi-end koncentracija įmanoma turbūt tik EXPO parodoje. Lietuvos paviljonas, dar vadinamas geltonąja sulčiaspaude, išsiskyrė ne tik spalva, bet ir futuristine forma. Turbūt kiekvienas tautietis patekęs į parodą norėdavo kuo greičiau pamatyti Lietuvos paviljoną. Tai padaryti buvo visai nesunku, jis buvo puikiai matomas iš įvairių apžvalgos aikštelių, keltuvų, kurie greitai ir patogiai perkeldavo žmones iš vienos vietos į kitą. Beje, ir šiuos keltuvus

galima būtų pavadinti savotiškais Lietuvos paviljono draugais dėl jų geltonos spalvos ir aptakios formos. Žvelgdami iš viršaus į EXPO miestelį, daugelis lankytojų rodydami pirštais į Lietuvos geltonąjį sakydavo: „Das litauische Pavillion“. Ir lakoniškai pridurdavo: gelb. Europos alėjoje, galima sakyti, išsiskyrė trijų šalių paviljonai: Olandijos, Vengrijos ir Lietuvos. Įvairiuose parodos lankstinukuose ir žurnaluose buvo spausdinamos Japonijos, Islandijos, Olandijos ir Lietuvos paviljonų nuotraukos, o tai jau yra įvertinimas, nors kai kurie kritikai tuo abejoja ir siūlo pavartyti vieną kitą Vakarų architektūros žurnalą; tik kažkodėl nėra svarbu, kad specializuotos spaudos eilinis vartotojas nevarto, o apsiriboja tik lankstinukais, laikraščiais ar interneto svetainėmis. Žmogus mažai ką težinojęs apie Lietuvą, bet apsilankęs pasaulinėje EXPO 2000 parodoje tikrai prisimins geltonąją sulčiaspaudę. Visą dieną vaikščiodamas po teminius ir valstybių paviljonus net pavargsti nuo milžiniško informacijos kiekio, technologinių naujovių. Visa paroda atrodo kaip milžiniškas techno-turgus, juo labiau dauguma informacijos pateikiama projekciniuose ekranuose, kompiuterių terminaluose ir t. t. Darosi net juokinga, kai vokiečiai aikčioja iš susižavėjimo pamatę

iš vandens iššokančią žuvelę, stovėdami projektuose išvis neverta. Bet būtų labai prie milžiniško interaktyvaus ekrano Suo- gerai, jeigu Lietuvos vardas pasaulyje mijos paviljone. Deja, Lietuvos ekspozi- skambėų taip pat dažnai kaip Hanovecija, skirtingai nei pats pastatas, mažai ryje. kuo išsiskyrė iš kitų Lietuvos paviljonas, dar vadinamas geltonąja sulčiaspaušalių. Tie patys ekrade, išsiskyrė ne tik spalva, bet ir futuristine forma. Turbūt nai, kompiuteriai, kiekvienas tautietis patekęs į parodą norėdavo kuo greipaviršutiniška infor- čiau pamatyti Lietuvos paviljoną. macija apie kraštą, suvenyrai. Nors, tiesą sakant, geriau jau toks scenarijus negu unikalus norvegiškas: lankytojai, kone dvidešimt minučių Paviljono projekto autoriai: stovi eilėje prie paviljono, į kurį įleidžiami architektūrinės dalies – A. Bučas, M. Bučienė, G. Kuginys, A. Čeponytė ir V. Ozarinsnedidelėmis grupėmis, pagrindinėje pa- kas; talpoje ant visų plokštumų šešias minu- ekspozicijos – Vytautas Gurevičius, Albertas tes rodoma kelis milijonus kartų išdidinto Uljanovas (UAB „Interjero centras“); inžinerinių dalių – UAB „Lietuvos statybų akmens projekcija, tada lankytojai nuve- projektavimo institutas“, proj. vad. V. Rasdami į kitą patalpą, kurioje jiems parodo- tinis; mi Norvegijos paviljono rėmėjų logotipai Gen. rangovas – UAB „Panevėžio statybos trestas”; ir visi nedaug ką tesupratę išeina. Toks subrangovai: UAB „Senovė“ – santechninė konceptualizmas sužavi tikrai ne visus. dalis, UAB „Vekada“ – elektrinė dalis, UAB „Ikoda“; Daugumos valstybių ekspozicijos scena- išorės ir vidaus apdaila, UAB „Alarmlit rijų būtų galima pavadinti apžvalginiu, kai International“ signalizacija ir kompiuteriniai viskas apžiūrima einant. Būtent toks vari- tinklai ir kt.; Užsakovas – Lietuvos Respublikos Ūkio antas buvo ir Lietuvos paviljone. Kai ku- ministerija; rios šalys, pavyzdžiui Austrija, pasirinko Generalinis koordinatorius – UAB „Lietuvos netradicinį būdą. Didžioji dalis ploto buvo parodų centras Litexpo”; Ekspozicijos eksponatų ir įrengimų gamintopaversta chill out poilsio zona. Kiekvienas jai: čia galėjo pagulėti, pasėdėti ar kaip kitaip UAB „Interjero centras“, UAB „Loro baldai“, pailsėti nuo intensyvaus kultūrinio ir tech- UAB „Sedes regia“, UAB „Sintagma“; UAB „Muzikos ekspresas“, KTU Pjezomenologinio pasaulio pažinimo. Mūsų šalis chanikos institutas ir kt. dar tik atranda EXPO parodas. Lietuvoje buvo nemažai diskutuojama dėl paviljono, tebesprendžiamas jo likimo klausimas. Kai kam atrodo, kad dalyvauti tokiuose ﬁnansiškai nuostolinguose tarptautiniuose

2001

Nr. 2

POKALBIS SU ARCHITEKTU VALDU OZARINSKU

Menininko ir architekto pozicija, meninės ir architektūrinės idėjos – kaip jos susijusios? Paskutiniu metu meninės idėjos man yra įdomesnės už architektūrines. Architektūrinės idėjos yra labai formalizuotų principų – forma, paskirtis, technologija. Tokie dalykai nelabai įdomūs idėjine prasme. Meninis pagrindas architektūroje man daug įdomesnis. Jei kalbėčiau fundamentaliai, man architektūra – jau atgyventas periodas, kai architektūra provokuodavo idėjas, galvoseną, skatindavo analizuoti situaciją. Daug įdomiau tai daryti per architektūros meninį supratimą, idėjas, estetiką, apversti modelį atvirkščiai. Paskutinis projektas kurį galima pavadinti tikra architektūra – parodų paviljonas Hanoveryje.

Kokie svarbiausi jūsų biografijos atspirties taškai ir kodėl? Devyniasdešimtieji metai, kai griuvo santvarka. Lietuvoje tada vyko daug architektūrinių konkursų, prasidėjo bažnyčių statyba, per dvejus trejus metus buvo padaryta tiek, kiek per dešimt metų. 19891992 metai mano, kaip architekto, biografijoje buvo įdomūs. Konkursai vyko vienas paskui kitą. Buvo sportinis interesas dalyvauti, rodyti, kad egzistuoja Lietuvoje konceptualioji architektūra. Dirbome kartu su A. Čeponyte, A. Buču, M. Cukermanu, (1990 m. ŠMC vyko paroda „19 daiktų“). 1989-1992 metai mano, kaip architekto, biografijoje buvo įdomūs. Konkursai vyko vienas paskui kitą. Buvo sportinis interesas dalyvauti, rodyti, kad egzistuoja Lietuvoje konceptualioji architektūra.

Visur, kur susiduriu su architektūra, ieškau būdų nenaudoti tipinių detalių, bet visas gyvenimas yra toks tipizuotas, sistemos taip sutvarkytos, ypač statybinės, kad negali išvengti medžiagų tipizacijos.

Jau geriau, kai darbas nepavyksta ir apie tai visi daug šneka, nei ką nors taip tvarkingai padaryti, kad niekas net dėmesio neatkreipia. Svarbu, kad būtų intriga. Į architektūrą, interjerą, žiūriu, kaip į instaliaciją.

Vėliau pasidarė neįdomu dalyvauti tose architektų varžybose, kai konkursas kartais baigdavosi komentaru „čia jums ne Paryžius“. Su kokiomis medžiagomis labiausiai patinka dirbti? Paskutiniu metu su guma. Labai patinka plastizoliniai paviršiai, pvz., sklandytuvai, jų aerodinamika, jų baltumas. Galerijoje esi priverstas dirbti su balta spalva. Kas, kad tai pasenęs dalykas interjere, stengiuosi vėl pradėti dirbti su baltumu: baltas baltame, tame baltame dar baltas, tam baltam dar baltas, o paskui raudonas taškas Tai, matyt, darbas ŠMC prisidėjo, kad man balta spalva vėl pradėjo patikti. Šie viešbučio interjerai yra absoliučiai balti. Galerinės erdvės užduotis Nr.1 yra sukurti aplinką, kurioje galėtum eksponuoti viską. Man paskutiniu metu patinka, kai architektūros nėra. Aš neigiu architektūrą, nes aštrus jos buvimas daro stiprų poveikį žmogui. Dirbant galerijoje architektūrą reikia stengtis minimalizuoti. Dabar man ypač įdomus rūkas. Kas svarbiausia projektuojant interjerą? Svarbiausia, kad užsakovas susirastų architektą, kuris, jo manymu, optimaliai gali tą interjerą išspręsti. Opinija, susidariusi apie kiekvieną architektą, padeda užsakovui orientuotis, kokį produktą jis gaus. Žinodamas architektų spektrą užsakovas išsirenka vieną, kuris tinka, o jei dar ir architektui įdomu dirbti su tuo užsakymu, tada idealu. Palyginti su architektūra, interjerus labiausiai diktuoja užsakovas. Detalės interjere – kiek jos svarbios? Interjeras ir susideda iš detalių. Detalės – rinkinys daiktų, kurie tam interjerui reikalingi. Visur, kur susiduriu su architektūra, ieškau būdų nenaudoti tipinių detalių, bet visas gyvenimas yra toks tipizuotas, sistemos taip sutvarkytos, ypač statybinės, kad negali išvengti medžiagų tipizacijos. Gali būti sumanymas interjere naudoti absoliučiai tipinius daiktus, svarbu kaip juos naudoji. Man kiekvieną kartą norisi persiversti per galvą, sugalvoti kokią įdomią idėją, kad būtų azartas dirbti, svarbu kad tai nebūtų anoniminiai dalykai ir keltų diskusiją. Jau geriau, kai darbas nepavyksta ir apie tai visi daug šneka, nei ką nors taip tvarkingai padaryti, kad niekas net dėmesio neatkreipia. Svarbu, kad būtų intriga. Į architektūrą, interjerą, žiūriu, kaip į instaliaciją. Man įdomu, kiek pavyksta įgyvendinti idėją, kaip technologijos susikabina su idėja, kaip forma veikia tą idėją ir t. t.

STABILŪS

2000

Nr. 5-6

Tekstas: Petras Butrimas Foto: „Thonet

Ne vien profesionalai yra girdėję apie „Thonet“ kėdes, tapusias lenkto medžio baldų bendriniu pavadinimu. Iš tikrųjų šiandieninio masinio importo iš Lenkijos nereikėtų taip vadinti Tikrasis „Thonet – tai legenda, šalia kurios šlietis, ko gero, smagu. Tačiau skirtingai nuo daugelio pasekėjų, šios ﬁrmos kėdės nėra vienkartinio naudojimo, jos tarnauja kelioms kartoms. „Thonet“ – tai ne dirbtinis vardas, jis visuomet buvo ir yra tikra šeimos pavardė. Thonetai kilę iš Reino regiono Vokietijoje. Jaunas stalius Michaelas Thonetas įžvelgė toli į ateitį įkurdamas savo dirbtuvę Boppard am Rhein mieste 1819-aisiais. Jis siekė gaminti lengvus ir patrauklius baldus, kuriuos naudotų kiek galima daugiau ir kuo įvairesnių žmonių. O tai reiškė koncentruotis ne į prestižą, bet į funkcionalumą. Perkėlus verslą į Vieną 1849 metais, gamyba išaugo neišmatuojamai. Naujoviškos kėdės idealiai tiko besiformuojančiai naujajai individualistų visuomenei. Apie 1910-uosius „Thonet“ gamyklos pagamindavo apie du milijonus lenkto medžio kėdžių kasmet. Šios kėdės tapo pirmuoju baldu, prieinamu visiems nepriklausomai nuo klasės. Šiandien tai atrodo savaime suprantama, tačiau tuometiniame pasaulyje buvo greičiau reta išimtis. Iki šio baldo sėdėjimas ant kėdžių buvo vien turtingųjų privilegija, o naujoji „Thonet“ kėdė XIX amžiaus viduryje tapo vienu pirmųjų globalių produktų. Dabar visiems žinomi Ford-T, „VW Beetle“ („vabalas“), mėlyni džinsai ar „Coca Cola“ atsirado žymiai vėliau. Tačiau naujoji kėdė buvo ne tik lengva ir funkcionali. Tai buvo pirmas baldas, arba technologinė sistema, kilusi ne iš istorinių prototipų. Ji sudaryta iš tarpusavyje derinamų dalių, kurias galima naudoti skirtinguose modeliuose, visuomet gaunant harmoningą visumą. Ne

be reikalo kalbame apie sistemą – būtent sistemiškumas buvo vienas esminį pranašumą lemiančių veiksnių. Iki tol baldai buvo gremėzdiškas krovinys, ir dėl to parduodamas tik vietinėje rinkoje. Tuo tarpu „Thonet“ kėdes galima transportuoti išardytas: 1 kubinio metro tūrio dėžėje telpa 36 kėdės! Unikali jokios kultūrinės terpės neįtakota išvaizda lėmė baldo pritaikomumą bet kurioje aplinkoje. Nuo 1860 iki 1930 metų parduota daugiau nei 50 milijonų modelio Nr. 14 kėdžių. Funkcionalioji kėdė pristatė naują principą, išlaikiusį didelę reikšmę per visą XX amžių. Buvo parodyta, kad tam tikras poreikis gali inspiruoti naujų sprendimų, nesiremiančių istoriniais standartais, atsiradimą. Šis principas dar kartą pasitvirtino trečiojo dešimtmečio viduryje, kai buvo sukurtas taip pat visiškai naujas baldas. „Deutsche Werkbund“ parodoje Štutgarte 1927 metais buvo demonstruojami Weissenhofo vietovėje žymiausių to meto modernių architektų suprojektuoti gyvenamieji namai. Kai kurie architektai, pavyzdžiui Le Corbusier savo interjeruose panaudojo klasikines „Thonet“ lenkto medžio kėdes. Tačiau trys architektai pristatė baldus iš naujos medžiagos: chromuotų ir dažytų plieni-

Šios kėdės tapo pirmuoju baldu, prieinamu visiems nepriklausomai nuo klasės. Šiandien tai atrodo savaime suprantama, tačiau tuometiniame pasaulyje buvo greičiau reta išimtis.

nių vamzdžių. Marcelis Breueris tokio tipo yra sukurtų 1999-aisiais. Tačiau nežinobaldais jau prieš dvejus metus buvo ap- damas to nepasakysi. Šeštąjį ir septintąjį rinkoje. Tuo tarpu „Thonet“ kėdes galima statęs naują Bauhauso pastatą Dessau dešimtmečius „Thonet“ baldų programą transportuoti išardytas: 1 kubinio metro mieste. Šioje parodoje dar du architektai naujais projektais ir medžiagomis pratūrio dėžėje telpa 36 kėdės! olandas Mart Stam ir berlynietis Mies van turtino Ferdinand Kramer, Eddie Harlis, der Rohe savo pastatuose panaudo- Egon Eiermann ir Verner Panton. Vėliau jo geometriškų formų vamzdinio plieno su kompanija dirbo žymūs dizaineriai baldus. Tai buvo kėdės be užpakalinių Gerd Lange, Ulrich Böhme, Wulf Schneikojų, kurių plieno vamzdžių der, Peter Maly ir Kurt Thut. Naujausius spyruokliavimas atvėrė visai projektus įgyvendino šveicarai Hâberli & naują sėdėjimui skirtą baldų Marchand bei garsusis Norman Foster. gamybos perspektyvą. Jau Šiuo metu kuriamos baldų sistemos, vakitais metais „Thonet“ kartu dovaujant Enzo Mari, Erik Magnussen, su Marcel Breuer bendromis Paolo Rizatto, turinčios atitikti pasikeijėgomis sukūrė klasika tapu- tusius šiandienos poreikius. Privačios sią metalinio karkaso kėdę erdvės kinta ir vystosi taip pat, kaip ir su pinta sėdyne ir nugaros organizacinės biurų koncepcijos. Kaita ir atrama lenkto medžio rėme. pastovumas neturi vienas kitam prieštaŠis modelis, vadinamas S32 rauti, nes „Thonet“ negamina nei madin/ S64, gaminamas iki šiol. gų žaisliukų, nei muziejinių eksponatų. Vėlesniais metais „Thonet“ „Thonet“ gamina funkcionalaus dizaino kompanija bendradarbiavo baldus, orientuotus į ilgalaikę perspektysu daugeliu garsiausių me- vą naudojimo ir estetiškumo prasme. talinių vamzdžių baldų dizainerių, „Thonet“ kartu su Marcel Breuer bendromis jėtapdama šios gomis sukūrė klasika tapusią metalinio karkaso šakos lydere. kėdę su pinta sėdyne ir nugaros atrama lenkto medžio rėme. Šis modelis, vadinamas S32 / S64, Pastebėtina, kad tarp vamz- gaminamas iki šiol. dinių ir lenkto medžio baldų buvo daug panašumų, pirmiausia idėjiškai. Naujoji medžiaga taip pat suponavo darbo ir gyvenimo būdo lankstumą, skaidrumą, taip pat suderinamumą su beveik bet kuriomis erdvėmis ir aplinka. Dar ir šiandien vamzdinių baldų galimybės neišsemtos. „Thonet“ naujausioje šių baldų kolekcijoje yra modelių, sukurtų 1929 ir Iki tol baldai buvo gremėzdiškas krovinys, ir dėl to parduodamas tik vietinėje

NĖRA NAUJOVIŲ – NĖRA DIZAINO

2002

Nr. 7

Išskirtinis Paolo Rizzatto interviu „Centro” žurnalo redaktoriui Jonui Malinauskui

Kokią prasmę suteikiate pagrindinei savo kūrybos medžiagai – šviesai? Šviesa man turi daugelį prasmių – tai ne tik fizikinis reiškinys, bet ir nuolatinis kūrybinių inspiracijų šaltinis, o taip pat svarbi emocinio poveikio vartotojui priemonė. Projektuojant tenka atsižvelgti į visus šiuos aspektus. Kokie, Jūsų nuomone, yra esminiai šviestuvų dizaino bruožai, skiriantys jį nuo kitų pramonės gaminių projektavimo? Kas Jūsų įkvėpimo šaltiniai? Projektuodamas šviestuvus, nuolat jaučiu kūrybinį pasitenkinimą. Apšvietimo sferoje vyksta nuolatinis atsinaujinimas, susijęs su naujų medžiagų, technologijų diegimu. O nauji sprendimai reikalauja naujo dizaino. Juk nėra prasmės projektuoti vardan paties kūrimo proceso. Tokioje sferoje, kaip, pavyzdžiui, kėdžių dizainas, kad ir mažiausi patobulinimai sulaukia dizainerių dėmesio. Tuo tarpu šviesos technikos srityje maždaug kas penkerius metus sulaukiame radikalių techninių inovacijų, atveriančių neįtikėtinas galimybes ir suteikiančių naujų impulsų kūrybai. Kokie gi pastarųjų metų techniniai išradimai Jūsų manymu labiausiai paveikė šviestuvų dizainą, įskaitant ir „Luceplan“ firmoje? Manau, viena reikšmingiausių pastarojo meto inovacijų buvo aukštai temperatūrai atsparių plastikų įdiegimas, paveikęs šviestuvų gaubtų formą, leidęs iki minimumo sumažinti saugų atstumą tarp korpuso ir šviesos šaltinio. Kitas reikšmingas išradimas – aukšto efektyvumo LED (šviesos diodų – red.) įdiegimas. Dizaineriams, kurie ilgą laiką orientavosi į taškinius ar linijinius šviesos šaltinius, dabar atrištos rankos: šviesos šaltiniai gali būti komponuojami erdvėje įvairiomis trajektorijomis, pildyti plokštumas bei ažūrines struktūras. Tai atveria duris tikrai formų revoliucijai. Kokie Jūsų sukurti šviestuvai labiausiai atspindi „Luceplan“ firmos dvasią? Vienas išraiškingiausių ir , beje, žinomiausių firmos šviestuvų yra „Lola“, sukurtas 1991 metais. Jo aiški ir lakoniška forma, atspindi naujos medžiagos - anglies

1999 m. parėmėte Lietuvoje vypluošto panaudojimą. Šviestuvo aukštis nesunkiai reguliuojasi, o nešantis vamz- kusį šviestuvų dizaino konkursą, budis bei atraminis trikojis yra uniﬁkuoti su vote jo žiuri komisijos pirmininku. Ar keletu kitų modelių. „Lola“ akivaizdžiai neketinate to pakartoti ateityje? Galėtume apsvarstyti. Iškart galiu demonstruoja mūsų gaminiams būdingą formos išraiškingumo darną su technolo- pasakyti, kad tokio tipo konkurse norėtuginiu paprastumu, ignoruojant bet kokias me matyti daugiau praktinių sprendimų, gamybai tinkamų dizaino pavyzdžių, o statuso, prestižo užuominas. Kaip Jums sekasi dirbti viename ne konceptualių avangardinių sprendigarsiausių Italijoje kūrybinių tandemų mų, kurių netrūko praėjusio konkurso kartu su Alberto Meda. Ar esate pa- metu ir su kuriais mes nuolat susiduriasiskirstę vaidmenimis, sukūrę kokią me, rengdami konkursus kitose šalyse. Bet kuriuo atveju, man būtų malonu vėl „bendradarbiavimo technologiją”? Apskritai aš mėgstu darbą kūrybinėse aplankyti Vilnių, kuris paliko man labai grupėse, kur žmonėms bendraujant tar- gerą įspūdį. pusavyje dažnai gimsta šviežios Kitas reikšmingas išradimas – aukšto efektyvumo LED ir netikėtos idėjos. Darbas su Al- (šviesos diodų – red.) įdiegimas. Dizaineriams, kurie berto man yra labai naudingas; ilgą laiką orientavosi į taškinius ar linijinius šviesos dažnai diskutuojame, ginčijamės, šaltinius, dabar atrištos rankos: šviesos šaltiniai gali tačiau ieškome ne problemų, o jų būti komponuojami erdvėje įvairiomis trajektorijomis, sprendimo, konstruktyvių kompro- pildyti plokštumas bei ažūrines struktūras. misų. Ar galėtumėte papasakoti apie artimiausius ateities planus? Paprastai mes daug nekalbame, mes Dėkoju už pokalbį. dirbame. Šiuo metu pakeliui į rinką yra daug naujų gaminių. Intensyviai dirbame, vystydami LED šviestuvų mobilumą. Tobuliname pernai pradėtą gaminti „StarLed“ šviestuvą, kad jį būtų galima kaip žvakę nešioti namuose, periodiškai pakraunant jos baterijas. Paprastai naujo modelio diegimas į gamybą trunka apie porą metų; šis projektas jau yra arti ﬁnišo. Kita mūsų veiklos sritis – senesnių projektų modernizacija. Pavyzdžiui, tai pačiai „Lola“, pradėtai gaminti prieš gerą dešimtmetį, šiuo metu ieškome naujų techninių sprendimų ir būdų šviestuvo kainai sumažinti. Paolo Rizzatto

DIZAINAS KULTINIS DIZAINAS JEHSAS+LAUBAS ŠVIEČIANČIOS PREMJEROS

dizainas

KULTINIS DIZAINAS > XIII MES TAIP MANOME. RUBRIKA YRA NUOLATINĖ IR LABAI SUBJEKTYVI. RAŠOME APIE DIZAINĄ, PATIKRINTĄ LAIKO. O JUO MES PASITIKIME LABIAU NEI ASMENINE NUOMONE.

1955

2003 Bene garsiausias (kol kas) dizainerio Rono Gilado kūrinys – 2003 metais Nyderlandų dizaino išdykėliams „Moooi“ sukurtas sietynas „Dear Ingo“. Jau pats pavadinimas suﬂeruoja, kad šis gaminys dedikuotas garsiajam „šviesos ir tamsos choreografui“ Ingo Maureriui. Sietynui panaudotas šeštajame dešimtmetyje Serge Moulle‘o sukurtas plafonas. Taip, taip taip... „iPod“. Šis „Apple“ kompanijos gaminys sukėlė tikrą revoliuciją skaitmeniniu grotuvų rinkoje. Nesileisime į detales, tik priminsime, kad vienas didžiausių „iPod“ privalumų, sužavėjusių pasaulio vartotojus – demonstratyviai paprasta navigacija. Kompanijos strategai nusprendė ne pažeminti vartotojus, bet taupyti jų nervus ir laiką.

2009: 01

Tikra dizaino ikona. Garsaus šveicarų architekto, menininko, dizainerio Maxo Billo (19081994) baldas „Ulmer Hocker“ (1955) įtrauktas į „Vitra“ dizaino kolekciją. Baldas, kuris gali būti naudojamas kaip suolelis, stalelis ar lentynėlė, buvo sukurtas garsiąjai Ulmo dizaino mokyklai, kurioje dekanu kurį laiką dirbo ir pats Maxas Billas. Nors prie kūrybinio proceso prisidėjo ir Ulmo mokyklos dizaineris Hansas Gugelot, būtent M. Billas pirmuosius eskizus nubraižė ant popierinės servetėlės. Vienas įspūdingiausių „Fuore Design“ projektų – koncepcinis „Jaguar XF 10“ modelis, pristatytas 2002 metais Barselonos automobilių parodoje. Automobilio forma ne tik priminė šlovingą šio legendinio brendo istoriją, bet ir turėjo pranešti apie „Jaguar“ dalyvavimą „Formula 1“ lenktynėse. Dar keli techniniai duomenys: 10 cilindrų, 640 AG, 100 km per valandą greitis pasiekiamas per 3,8 sekundės. Maksimalus numatomas greitis – 340 km/val. Žvėriukas...

2002

dizainas

KULTINIS DIZAINAS > XIV

Dizaino grupė „Monkey Boys“ šviestuve „Random Light“ nusprendė panaudoti stiklo audinio siūlus, armuotus epoksidine derva. Iš jų tarsi „bet kaip“ suformuotas 105 cm skersmens gaubtas vizualiai atrodo itin lengvas ir minimalistinis. Šviestuvas įtrauktas į „Moooi“ kompanijos kolekciją. Su „Leica D-Lux“ modeliu kompanija „Leica Camera AG“ 2004 metais grįžo prie patikrintų vertybių, ir toks ėjimas pasiteisino. Savo forma „D-Lux“ primena klasikinį fotoaparatą, kuriame „Leica Camera AG“ viena pirmųjų pasaulyje panaudojo siauro formato foto juostelę. Žinoma, šis modelis yra skaitmeninis, jame įdiegtos visos privalomos technologinės naujovės, tačiau nostalgija – svarbus rinkodaros ginklas.

2004

2009: 01

Tęsiame pažintį su danų modernaus dizaino šviesuoliu Hansu Wegneriu. Šis „Flag Halyard“ krėslas buvo sukurtas 1950 metais ankstyvųjų modernistų, tokių kaip Le Corbusieras, Mies van der Rohe’us ir Marcelis Breueris garbei. Krėslo rėmas – plieninis, o sėdima dalis – iš jūrinių linų. Įdomu ir tai, kad krėslo formą dizaineris aktyviai tobulino per šeimos atostogas Århuse, eksperimentus pavertęs smagia pramoga. 2002 metais kompanija „PP Møbler“ atnaujino šio baldo serijinę gamybą.

1950

2000

Šmaikštuolio Marcelio Wanderso krėslas V.I.P. debiutavo Nyderlandų paviljone pasaulinėje parodoje „Expo 2000“. Neįprastų proporcijų baldas pasižymi dramblotomis kojomis, nors dėl paslėptų ratukų smagiai slysta grindimis. Visas korpusas padengtas fetrinio audinio imitacija ir solidumu net nekvepia. Tad vienintelis patarimas VIP‘ams – neapsigaukite! „Siemens“ kompanija sukurti belaidžio telefono modelį patikėjo „Alessi“, kuri savo ruožtu kreipėsi į Stefano Giovannonį. Iš šio dizainerio tikiesi kažko linksmo ir šmaikštaus. Solidžiai atrodantis perlo kriauklės formos telefonas pasižymi maksimaliai išgryninta aptakia forma. Ir vis dėlto šio dizainerio stilius jaučiasi – daugiafunkcinis ragelis gali optimistiškai styroti arba švelniai priglusti prie pagrindo.

dizainas

JEHSAS+LAUBAS: „IDEALIU ATVEJU PRODUKTAS TOBULĖS, VYSTYSIS SAVAIME”. TEKSTAS: FRANKAS A. REINHARDTAS FOTO: ANDREASAS KÖRNERIS VERTIMAS: KRISTINA NOREIKIENĖ

ŠTUTGARTE GYVENANTYS DIZAINERIAI MARKUSAS JEHSAS (G. 1965, KAIRĖJE) IR JÜRGENAS LAUBAS (G. 1964) JAU SENOKAI PAGAVO SAVO SĖKMĖS PAUKŠTĘ. JŲ KASDIENIS DARBAS – KURTI PRAMONINĮ DIZAINĄ TOKIOMS PASAULINIO GARSO KOMPANIJOMS KAIP „CASSINA“, „COR“, „FRITZ HANSEN“, „NEMO“, „THONET“, „YCAMI“ AR DALYVAUTI TOKIUOSE IŠSKIRTINIUOSE PROJEKTUOSE KAIP „ROOM 606-ICE TRACK“, ĮGYVENDINTĄ „ICE HOTEL“. M. Jehso ir J. Laubo dueto darbuose atsispindi tikrosios vokiškos vertybės: funkcionalumas, formos griežtumas ir grynumas, tačiau kartu jie žavi savo nepaprasta vaizduote ir neįprastu medžiagų pasirinkimu bei naudojimu. Jų dizaino sprendimai atrodo neįprastai paprasti, tačiau jie iškart akį patraukia savo estetika bei logika. Dizaineriai visada pradeda nuo stiprios idėjos ir sako: „Idealiu atveju produktas tobulės, vystysis savaime.“ Skamba paprastai. Kaip ir jų sukurta naujoji „Mercedes Benz“ automobilių demonstravimo salės koncepcija.

Kompanijai „Fritz Hansen“ sukurta kėdė „Space Chair“ atrodo lyg jau būtų klasika, bet pakeitus apmušalus virsta ultramadinga, labai moderniu biuro baldu. „Schönbuch“ drabužių kabyklos byloja apie įspūdingą dueto dizaino spektrą – nuo paprasčiausio, minimalistinio iki sudėtingiausio, novatoriškiausių formų baldų dizaino. Šviestuvų serija kompanijai „Fambuena“ atrodo beveik poetiška ir tiesiog neįtikėtina, kad ją sukūrė vokiečių dizaineriai... Atrodo, kad šviestuvai pagaminti iš oro... Siūlome pokalbį su šiais dizaineriais. Jūs dažnai dirbate su tarptautinėmis kompanijomis. Ar tenka susidurti su savotišku išankstiniu klientų nusistatymu, išankstine nuomone apie vokiečių dizainą? M. Jehsas: Taip, bet tik iš pozityviosios pusės. Mūsų patirtis rodo, kad pasaulyje vokiečių dizainas yra ne tik gerbiamas, bet ir itin mėgstamas. Baigę mokslus galvojome tik apie tai, kaip kuo greičiau palikti Vokietiją, pabėgti į platųjį pasaulį, tačiau darbas grąžino mus prie mūsų šaknų, ir pagaliau supratome, kad esame vokiečiai, kad mąstome kaip vokiečiai, ir kad tai… yra nuostabu. Pradėję savo verslą vykome į Milaną susitikti su kompanijų atstovais asmeniškai.

2009: 01

Ar turėjote ten kokių nors ryšių, ar tiesiog nėrėte stačia galva į visiškai nepažįstamą sritį? J. Laubas: Neturėjome jokių kontaktų. Mes tiesiog pakėlėme telefono ragelį, surinkome numerį ir prisistatėme: „Sveiki, mes atvykome į Milaną ir norime jums šį tą parodyti“. Kartais mums paskirdavo susitikimą, kartais – ne. Per pastaruosius metus susipažinome su gausybe ﬁrmų ir jų vadovais. Gerai, kad esame dviese. Gavę neigiamą atsakymą susėsdavome ir svarstydavome, ką padarėme blogai, ką galėjome padaryti geriau. Apskritai mūsų statusas buvo gana egzotiškas – faktas, kad esame užsieniečiai, daugelį kompanijų skatino labiau mumis domėtis. Ar manote, kad Jūsų kūryboje yra tipiškų vokiškų bruožų? Pvz., statūs kampai? M. J.: Taip, tikrai, mūsų kūrybai būdingi tam tikri vokiški bruožai. Statūs kampai – taip pat. Sakyčiau, mūsų požiūris – gana pragmatiškas. Kai svarstydami projektą nutariame naudoti statų kampą, darome tai nedvejodami. Tačiau neseniai sulaukėme prašymo sukurti labiau skulptūriškus šviestuvus bei kėdes, taigi šiuo atveju savo požiūrį turėjome kiek pakeisti. Kuo skiriasi vokiškos ir ne vokiškos kompanijos? Ar šių kompanijų atstovai mąsto radikaliai priešingai? J. L: Kitų šalių kompanijų atstovai į daug ką reaguoja emocionaliau. Pvz., mes ateiname, pristatome jiems savo idėją, ir jie sako, kad jų manymu, tai nuostabu, ir jie norėtų toliau su mumis dirbti. Net ir iš pradžių neturėdamos konkretaus plano, kaip dirbti, šios kompanijos

vis tiek sugeba likus dviem mėnesiam iki parodos turėti konkretų rezultatą. M.J: Vokietijoje viskas žymiai aiškiau. Ir, suprantama, nekyla problemų dėl kalbos, todėl galime skaityti užsakovų mintis tarp eilučių. Pvz., „Taip, tai įdomu, mes būtinai apie tai pagalvosime“ reiškia – „Mes niekada to nedarysime, tačiau norime apie tai Jums pranešti raštu“. Skiriasi ir požiūris į dizainerius. Pvz., Italijoje dizaineris pateikia idėją, ir nuo tos akimirkos nuo gamintojų, dailininkų, braižytojų iki projektuotojų ir fotografų ima dirbti vienam tikslui. Vokietijoje yra nubrėžtos aiškios ribos tarp dizainerio ir inžinieriaus. Kaip manote, kokie yra gero dizaino bruožai? M. J: Gaminys turi būti tvarus, turiu omenyje – patvarus. Žmonės dažniausiai kalba apie ekologiškus produktus kaip apie tokius, kurie

dizainas

M. Jehsas: „Kuo ilgesnis produkto naudojimo ciklas, tuo ekologiškesnis jis yra. Jeigu galiu sukurti produktą, kurį žmonės naudos ne vieną dešimtmetį, tai yra geriausia, ką galiu padaryti aplinkai, nes niekas šio daikto neišmes.“

2009: 01

gali būti perdirbami. Tačiau jie dažnai užmiršta, kad kuo ilgesnis produkto naudojimo ciklas, tuo ekologiškesnis jis yra. Jeigu galiu sukurti produktą, kurį žmonės naudos ne vieną dešimtmetį, tai yra geriausia, ką galiu padaryti aplinkai, nes niekas šio daikto neišmes. Tačiau jei kalbėtume apie išskirtinį dizainą, situacija būtų visiškai kitokia. Pvz., Milane vykstančioje parodoje matomas iškreiptas dizaino vaizdas, nes čia eksponuojami daiktai, kurie tiesiog rėkte rėkia, bado akis; čia rodomi daiktai, kurie atspindi dizainerių ateities vizijas. Tų daiktų nuotraukos puikuojasi ant žurnalų viršelių. O žmonės ar kompanijos, kuriantys iš tiesų puikius produktus, žinomus visame pasaulyje, tai daro tyliai, tarsi pogrindyje. Pvz., A. Citterio, P. Lissonis ar net Ph. Starckas: jie kuria produktus, kurie išlieka patvarūs be arogancijos, akiplėšiškumo ir rėkimo. Todėl Kelno „imm“ baldų parodoje galima pamatyti kur kas realistiškesnį bendrą rinkos vaizdą. Milane viskas daroma dėl šou, dizaineriai trejus metus reklamuojami, o paskui paskęsta užmarštyje.

Tačiau po to išvykote dirbti didžiulei vokiečių kompanijai – „Cor“… M. J: Iš tiesų viskas įvyko gana įdomiai: mes tiesiog kaktomuša susidūrėme su kompanijos vadovų Leo Lübke, ir netrukus tapo aišku, kad mes tinkame šiai kompanijai, todėl sutarėme vėl susitikti netrukus. Tačiau mūsų susitikimas įvyko visai netyčia ir tik po devynių mėnesių. Tuomet mes apie daug ką pasikalbėjome. Kitais metais mes visi vėl atsidūrėme toje pačioje vietoje tuo pačiu metu – Niujorke. Be to, apsistojome toje pačioje Manhetano dalyje. Taigi kartu pusryčiaudavome ir rodydavome jam savo eskizus, dalindavomės idėjomis. Jam patiko tai, ką mes padarėme, todėl jis iškart pasakė, kad galime pradėti kurti „Cuvert“ dizainą. Kas svarbiau – dizainas ar dizaineris? M. J.: Kaip kada, priklauso nuo situacijos. Mūsų bendradarbiavimas su „Nemo“ prasidėjo nuo dizaino keliems šviestuvams sukūrimo bei susitikimo su Carlo Forcolini („Alias“ ir „Nemo“ kompanijų įkūrėju). Nors pats produktas jam vi-

sai neatrodė patrauklus, tačiau mes jam buvome įdomūs kaip dizaineriai. Šio susidomėjimo užteko, kad kompanija norėtų bendradarbiauti su mumis, ieškotų kompromisų, bendrumų. Taip mes pradėjome dirbti kompanijai „Nemo“. Panašiu metu „Nemo“ pradėjo bendradarbiauti su „Cassina“. „Nemo“ kompanijos vadovo manymu, mums derėjo pradėti dirbti „Cassina“. Nuo tada jau ir kitiems galėjome pasakyti: „Kitą savaitę būsime Milane, nes dirbame su „Cassina“. Tai tikrai atveria naujas duris. Tokiu atveju kaip šis, žinomos kompanijos vardas tapo atspirties tašku. Tačiau juk kiekvienu atveju tikslai bei užduotys yra skirtingi? M. J.: Ne, žinoma, ne. Vienas iš būdų patenkinti, atitikti kompanijos poreikius yra išstudijuoti jų ankstesnių gaminių dizainą. Bet kiekviena kompanija turi savo speciﬁnę produktų gamybos metodiką. Pvz., kompanijos „Cassina“ metodai labai skiriasi nuo „Fritz Hansen“ ar „Cor“. Tai taip pat labai priklauso nuo darbuotojų kvaliﬁkacijos, išmanymo. Be to, reikia

prisiminti, kad kiekviena kompanija dirba visiškai skirtingai, todėl mes negalime tiesiog ateiti ir sakyti: „B&B savo sofas gamina šitaip, todėl darykime taip ir mes.“

J. Laubas: „Neturėjome jokių kontaktų. Mes tiesiog pakėlėme

Kaip jūs dirbate kartu? Ar kiekvienas turite skirtingus vaidmenis, atsakomybes? J. L.: Pradžioje dažniausiai aš bendrauju su klientais telefonu, organizuoju susitikimus. Tačiau jau pradėjus realizuoti projektą, kartu aptariame pirminę dizaino idėją, o tada jau prasideda įprasti kasdieniai darbai. Diskutuodami stengiamės nepriimti asmeniškai vienas kito pastabų, nes mūsų darbas mums labai svarbus. Manau, kad dėl kažko ginčydamasis tu tarsi nesąmoningai parodai, kad tau tai yra svarbu. O kai pamatote savo sukurtą gaminį parodoje, ar nebūna taip, kad vienas iš jūsų pagalvojate: „Ei, juk tai mano kėdė!“ Jehsas ir Laubas (vienu balsu): Ne.

telefono ragelį, surinkome numerį ir prisistatėme: „Sveiki, mes atvykome į Milaną ir norime jums šį tą parodyti“.

dizainas

1 1. KRĖSLAS „SPACE CHAIR“ (DIZ. „JEHS+LAUB“, GAM. „FRITZ HANSEN“) 2. ŠVIESTUVAS „DRESS“ (DIZ. „JEHS+LAUB”, GAM. „FAMBUENA”)

M. J.: Taip yra todėl, kad mes viską darome kartu. Projekto įgyvendinimas yra ištisas procesas, todėl labai sunku pasakyti, kurio nuopelnas čia didesnis, kas daugiau prisidėjo prie konkretaus produkto kūrimo. Ar į Jūsų – dviejų vyrų – kompaniją įsijungusi moteris praplėstų darbo, kūrybos galimybes? J. L. (juokiasi): Tai klausimas, kurio niekada nesu sau uždavęs. M. J.: Aš taip pat niekada apie tai negalvojau, tačiau galiu įsivaizduoti. Štai kartą mūsų paprašė sukurti kelis kilimus. Prieš pradėdami darbą, diskutavome, kaip mes įsivaizduojame kilimo raštą, ar apskritai kilimas yra svarbus produktas bei interjero akcentas. Tiesą pasakius, netgi pats svarbiausias. Tai savotiška sala, kurią reikia „apgyvendinti“. Kai kilimas jau yra, baldai bendrą interjero vaizdą jau tik papildo. Nes ne kas kitas, o kilimas diktuoja šios konkrečios zonos kodą. Tiesą pasakius, galima išvis apsieiti be baldų. Mes net jau kalbėjome apie tai, jog kilimas gali būti ir smėlio, žemės, sniego ar bet kokio kito paviršiaus imitacija. Diskutavome tol, kol galiausiai supratome, kad visa tai jau yra sukurta, mes nieko nauja neatradome. Galiausiai nutarėme susikoncentruoti tik į patį audinio pluoštą, jo struktūrą. Čia aš įsivaizduoju jūsų paminėtą moterį, nes, mano gi-

2009: 01

2 liu įsitikinimu, moterims įvairūs rankdarbiai yra artimesni nei vyrams. Joms tokie dalykai net atrodo savaime suprantami. Darbo ir kūrybos proceso metu pastebime, kad iš tiesų moterys turi savotišką įgimtą gyslelę šioje srityje, ir nors aš esu įsitikinęs, kad vyras galėtų padaryti tą patį, vis dėlto manau, kad naudinga į procesą įtraukti žmogų, kuriam rankdarbiai yra savaime suprantama sritis jau dvidešimt ar trisdešimt metų. J. L. (juokdamasis): Iki tol manėme, kad kilimas yra tik dekoracija. Tačiau netrukus supratome, kad kilimas interjere toks pat svarbus kaip ir bet kuris baldas. Gal net svarbesnis nei sofa, stovinti ant jo – jei kilimas parinktas teisingai, visa kita tėra priedai. Kaip, jūsų manymu, gyvensime ateityje? M. J.: Aš asmeniškai nemanau, kad kas nors iš esmės pasikeis. Nemanau, kad žmonės norės gyventi be kėdžių, be klasikinių ar modernių objektų ir t.t. Jie tikrai nenorės gyventi tokiuose moderniuose interjeruose, kokie publikuojami žurnaluose, nes dažniausiai šie interjerai tėra savotiški monumentai architektams. Namus daro gyvus, mielus, jaukius išmėtyti vaikų žaislai, paveikslas, paveldėtas iš prosenelio, arba iš Australijos parsivežtas stalas.

3 Arba jūsų mėgstami baldai, suvenyrai iš kelionių, draugų dovanos ir pan. Būstas turi savotiškai pasakoti šeimininko istoriją. Ir tai niekada nepasikeis. Dizaineris nuolat privalo gauti „peno“ kūrybai. Ar Jums tai svarbu? Iš kur semiatės kūrybinės energijos, įkvėpimo? J. L.: Manome, kad gilinti žinias bei plėsti akiratį yra labai svarbu. Štai, pvz., kai kalbėjome su tokių kompanijų kaip „Cassina“, „Zanotta“ ir „Driade“ atstovais, klausėme savęs tokių dalykų kaip, kokios tai ﬁrmos; koks jų DNR kodas? Kur slypi jų šaknys? Svarbu ne tik transformuoti daiktus, bet ir keisti savo nuomonę, išankstinį nusistatymą, galų gale kartais reikia tiesiog keisti patį save. Jei dvidešimt metų praleidi kurdamas lygiai tokius pačius daiktus, arba „užstringi” ties tuo pačiu stiliumi, tu pamažu tampi nuobodus, galų gale nusibosti pats sau. Tiesą pasakius, reguliariai gilinti žinias bei plėsti akiratį turėtų būti ne šiaip principas, bet gyvenimo tikslas. Prie kokių projektų dirbate šiuo metu? M. J.: Šiuo metu dirbame prie kelių visiškai skirtingų projektų. Visai netrukus pristatysime naują arbatinuko modelį „Potter“, kurį sukūrė-

me Danijos kompanijai „Stelton“. Dar projektuojame sudedamą kėdę, šezlongą, taip pat naują sofų seriją… J. L.: Taip, mes grįžtame į 8-ąjį dešimtmetį, mūsų daiktai tampa paprastesni, aiškesni, suprantamesni ir ekspresyvesni. M. J.: Tačiau vėlgi tai priklauso nuo konkretaus projekto. Mes tikrai nevaikštinėjame ir neklausinėjame: „Kas šiuo metu madinga? Ak, taip, skulptūriška forma vėl ant bangos. Gerai.“ Mūsų darbas gali labai keistis, pvz., tuo pat metu galime įgyvendinti visiškai skirtingus projektus, kurių vienas, tarkim, yra labai emocionalus, o kitas – itin racionalus. O kartais viskas priklauso nuo medžiagų ir technologijų. Ar yra kas nors, ką būtinai norėtumėt kada nors padaryti? J. L.: Na, kol kas tik stebime, kaip gyvensime artimiausioje ateityje. Tačiau aš visada turėjau viziją, troškimą sukurti savotišką idealų interjerą, atitinkantį įvairiausių visuomenės grupių poreikius – nuo vaikų iki darbuotojų, nuo aktyvaus darbo iki žaidimų ir laisvalaikio. Tobulą interjerą.

4 3. FOTELIS „BLOCKS” (DIZ. „JEHS+LAUB”, GAM. „CASSINA“) 4. „ROOM 606“ („ICE HOTEL”, DIZ. „JEHS+LAUB”)

J. Laubas: „Aš visada turėjau viziją, troškimą sukurti savotišką idealų interjerą, atitinkantį įvairiausių visuomenės grupių poreikius – nuo vaikų iki darbuotojų, nuo aktyvaus darbo iki žaidimų ir laisvalaikio. Tobulą interjerą“.

JEHS + LAUB: „IDEALLY, A PRODUCT WILL THEN DEVELOP ALL BY ITSELF.“ STUTTGART DESIGNERS MARKUS JEHS (LEFT, BORN 1965) AND JÜRGEN LAUB (RIGHT, BORN 1964) HAVE SET A STEADY COURSE FOR SUCCESS. WHILST THEIR DAYTO-DAY WORK CONSISTS OF DESIGNS FOR SUCH RENOWNED BRANDS AS „CASSINA”, „COR“, „FRITZ HANSEN“, „NEMO“, „THONET“ OR „YCAMI“, FLAMBOYANT SPECIAL PROJECTS LIKE “ROOM 606 – ICE CRACKS” AT THE ICE HOTEL IN NORTHERN SWEDEN INDICATE THE FRESHNESS OF THEIR APPROACH AND TESTIFY TO THE PLEASURE THEY FIND IN PURE DESIGN THAT DOES NOT PURSUE A CONCRETE AIM. Even so, their classic product and interior design projects are anything but boring. „Jehs + Laub“ combine „German“ virtues like functionality, formal stringency and clarity with extraordinary imagination in terms of their concepts and use of materials. Their solutions seem strikingly simple, a combination of aesthetics and logic that reveals itself at ﬁrst glance. That may well be because they always start from a strong basic idea, as they say. „Ideally, a product will then develop all by itself.“ Sounds simple. Just like their concept for the new „Mercedes Benz“ showroom that has been implemented worldwide: the rectangle, compasses and triangle or set square stand for product stage, communication and space segmentation. The „Space chair“ for „Fritz Hansen“ already looks like a classic and uses different covers to show a variety of faces – sometimes business-like, sometimes trendy. The „Schönbuch“ match and stripe coat-racks demonstrate the impressive spectrum of the duo’s designs, from the simplest, most minimal of means all the way to complex products, exhibiting innovative forms for a piece of furniture that has been run through from A to Z a thousand times before. The dress lamp series for „Fambuena“ seems almost too poetic to be the work of a German studio. It seems to exist of nothing but atmosphere – and that is precisely what betrays the methodical approach which, in this case, replaces the support and reﬂector with a shade that performs both functions. Hardly surprising that the two designers have long ceased to be an insider‘s tip.

2009: 01

TEXT: FRANK A. REINHARDT PHOTOS: ANDREAS KÖRNER

You often work for international manufacturers. As German designers, do you have to deal with a lot of prejudice? Jehs: Yes, but only ever in a positive sense. In our experience at least, it seems as if there‘s a great deal of admiration for German design. When we graduated, our first thought was to get away from Germany and go out into the big wide world, but the work soon brings you back to your roots and you realise that you‘re German, you think like a German … and that‘s absolutely fine. When we went into business for ourselves, we set off for Milan to visit companies in person. Did you have personal contacts there or did you just jump in at the deep end? Laub: We didn‘t have any contacts. We just picked up the phone and said hey, we‘re here in Milan and we‘ve got something to show you. Sometimes we got an appointment, sometimes we didn‘t. We got to know all kinds of firms and CEOs that way over the years. Luckily, there were two of us. When we had a negative experience, we sat down together and thought about what we could do better. But in general, we had a kind of exotic status – the fact that we were foreigners made companies more interested in us. Do you think there‘s anything typically German about you? The right angle, for instance? Jehs: Yes, there‘s definitely something typically German about us. The right angle too, of course, (although) I would say we take a relatively pragmatic approach. When we get a briefing and a 90° angle is the right thing to use, we go ahead and use it. Recently we‘ve been commissioned to do a lot of lamps or chairs that are meant to be more sculptural, and then we (have to) come up with a different approach. So how do German and non-German companies differ? Do they have a fundamentally different way of thinking? Laub: Other countries take a more emotional approach to things. You go along, show them your idea … and they tell you they think it‘s great and would like to work on it. They just get started, right away. Even if they don‘t start out with a concrete idea of how they‘re going to go about it, they still manage to get finished two months before the fair.

Jehs: Everything is clearer in Germany. And of course we don‘t have any problem with the language so we can read between the lines and figure out what‘s actually meant. „Yes, that‘s interesting, we can certainly think about it“ really means: „We‘re not going to do it, but we want to tell you that in writing“. The attitude to designers is different too. In Italy, the designer provides the idea and then the craftsmen, artists, graphics people and photographers all start working on the same mission. In Germany, there are very clear distinctions between the designer and the engineer. What do you think the criteria for good design are? Jehs: The product should be sustainable, sustainable in the sense of enduring. People are always talking about ecofriendly products that are supposed to be recyclable. But they often forget that, the longer a product‘s life cycle, the more ecofriendly it is. If I can create a product people will take pleasure in for decades, that‘s the best thing I can do for the environment because nobody will throw it away. As for where you can expect to see great design, that‘s a difficult one. At the furniture show in Milan, for instance, you get a totally false impression of the design world because they only show what some designer or other thinks the future will look like. It‘s the things that scream at you the loudest that make it onto the magazine covers. The people who could serve as genuine role models tend to work away quietly in the background. Take Citterio, Lissoni or even Starck occasionally: they make products that endure without being brash and loud. That‘s why the Cologne furniture fair shows a more realistic image of the market as a whole. In Milan it‘s all about putting on a show, the designers are hyped for three years and then sink into oblivion. But then you went and worked for a big German company after all – „Cor“… Jehs: The way it came about was interesting: we bumped into CEO Leo Lübke and it was soon clear that we would fit in with „Cor“ just fine, so we agreed to go visit him some time. We eventually met nine months later, and it turned out to be a really good conversation – we talked about everything under the sun. Then Leo Lübke said he couldn‘t give us any briefings to take home but maybe we knew what kind of thing he

needed anyway. Last year we all happened to be in New York at the same time, and we were all staying in the same part of Manhattan. We got together for breakfast and showed him our designs. He loved the stuff we‘d done and said we could start working on the „Cuvert“ design right away. What‘s more important? The design or the designer? Jehs: It depends. Our collaboration with „Nemo“ started out with some designs for a few lamps and an appointment with Carlo Forcolini (co-founder of „Alias“ and „Nemo“). Although he didn‘t think the product was attractive for its intended purpose, he found us interesting as designers. We were given an assignment to take home so that the company could see if we‘ve got what it takes. That‘s how we started working for „Nemo“. It was around then that „Nemo“ was taken over by „Cassina“. The head of „Nemo“ thought it would be a good idea for us to work for „Cassina“ as well. Ever since, we‘ve been able to say to other firms: “We‘ll be in Milan next week because we‘re working with „Cassina.” That definitely helps open new doors. In a case like that, the brand serves as a starting point. But surely the expectations and assignments aren‘t always the same? Jehs: No, of course not. One way of satisfying a company‘s expectations is to study their old designs. But every company has its own special method of manufacturing products, Cassina‘s method is for instance different to Fritz Hansen‘s or Cor‘s. And it‘s got a lot to do with the workforce‘s know-how as well. As time goes on, it‘s increasingly clear that the whole thing is a network. Although you can make use of that network, changing it is a different story, that‘s difficult. We couldn‘t just come along and say „B&B foams its sofas in one go, so we‘re going to do the same.“ We have to remember that every company does things differently. <...> And how does the collaboration between the two of you work? Does each of you have his allocated roles? Laub: At the beginning of the project, it‘s usually me who gets saddled with the hassle of making phone calls and arranging appointments. But once we get started, we discuss the initial designs and then get down to the nitty-gritty(...)

dizainas

PAŽYMĖTI RAUDONU TAŠKU

Pamatyti ir įsigyti „Red Dot Award” apdovanotus baldus galite OFFI salonuose. Vilniuje: Olimpiečių g. 1, tel. (8 ~ 5) 233 8974, 233 8976; el. paštas: vilnius@ofﬁ.lt Kaune: Jonavos g. 254, tel. (8 ~ 37) 225 238, 222 780; el.paštas: kaunas@ofﬁ.lt Daugiau informacijos internete www.offi.lt

„RED DOT AWARD“, DAŽNAI VADINAMI DIZAINO „OSKARU“, PRADĖTI TEIKTI NUO 1954-ŲJŲ. PERGALĖ ŠIAME KONKURSE YRA KUR KAS DAUGIAU NEI VIEN PRIPAŽINIMAS – TAI ĮRAŠAS Į DIZAINO ISTORIJĄ. KASMET AUTORITETINGA IR NEPRIKLAUSOMA VERTINIMO KOMISIJA IŠRENKA GERIAUSIUS DIZAINO, INOVACIJŲ, FUNKCIONALUMO BEI NEPRIEKAIŠTINGOS KOKYBĖS PAVYZDŽIUS. VERTINANTIEMS KOKYBĘ IR IŠSKIRTINUMĄ PRISTATOME BIURO BALDUS, APDOVANOTUS „RED DOT AWARDS“ IR PAŽYMĖTUS BIURO BALDŲ PREKINIU ŽENKLU „OFFI“.

„Omni“ (diz. Carlas Öjerstamas, gam. „Materia“, Švedija). Oda trauktose „Omni“ kėdėse įmontuotas šarnyrinis mechanizmas. Dėl to tvirtai stovėdama ant žemės ji gali apsisukti 360º kampu. Dizaineris Carlas Öjerstamas siekė, kad šis modernus ir elegantiškas baldas taptų patalpos centru. „Omni“ iškart pamėgo aktyvių konferencijų organizatoriai, „Omni“ galima pamatyti viešbučių ir biurų laukiamuosiuose. Nors biuro baldų kūrimas reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir speciﬁnių žinių, švedų kompanija „Materia“ savo dizaineriams kūrybiniame procese leidžia nemažai eksperimentuoti, todėl šios kompanijos baldai yra išskirtiniai ir traukiantys akį. „Aline“ (diz. Andreas Storiko, gam. „Wilkhahn“, Vokietija). Kėdės „Aline“ – tvirtos, lengvos ir daugiafunkcinės. Jas vertina ir didelių konferencijų salių, ir jaukių interneto kavinių savininkai. Pirmoji „Aline“ serijos kėdė pasirodė 2004 metais ir žaibiškai susilaukė pripažinimo visame pasaulyje. „Red Dot Award“ apdovanojimą šis baldas gavo 2006 metais. Prie baldo sėkmės daug prisidėjo ir „Wilkhahn“ kompanija, sukaupusi daugiau kaip 100 metų gamybos patirtį.

2009: 01

„Al_Group“ (diz. Kai Stania, gam. „Bene“, Austrija). „AL_Group“ biuro baldai itin funkcionalūs ir universalūs. Baldų gamybai naudojama daug aliuminio, aktyviai įdiegiamos naujausios technologinės naujovės. Prie tarptautinio šios serijos pripažinimo nemažai prisidėjo ir netradicinis dizainerio Kai Stania požiūris. Dizaineris itin vertina estetiškumo ir funkcionalumo simbiozę. Neveltui K. Stania buvo pripažintas vienu iš dešimties geriausių Austrijos baldų projektuotojų. Austrijos biuro baldų gamintojos „Bene“ vardas simbolizuoja erdvę ir procesą, profesionalumą ir kompetenciją. Šiuo metu bendrovė tarp Europos baldų gamybos įmonių užima šeštą vietą.

„Logo“ (diz. Nauris Kalinauskas, gam. „Gurda“, Lietuva). Minkštų baldų seriją „Logo“ dizaino studijos „Contraforma“ dizaineris ir vadovas Nauris Kalinauskas suprojektavo 2005-aisis metais, o gamina „Gurda“. Ši kompanija viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti ergonomiškus biuro baldus, bendradarbiauti su ergonomikos specialistais. „Red Dot Award“ baldų serija „Logo“ apdovanota 2007 metais.

, " % & " % & '1% #

( 0 " . $%# ( ': " " "(&' '9 " ( (& (%# : 8) , #& "' % %#

7% !# &' " %'(& (% $%# & #" (& $ " ( # ! & ' $ &) % (& $ % ( " "' &' ' 8 8#%9

( (" "9 % %# 9 9 &' ' 8 & %' " +'# !& % & &( # "' (%# % (#'# : 9 9 6 ! ( 8' % # % %# &' / ) &(#& 0 " . $%# ( '(#& &(" ( #' ! 6 (& ! 6 : ' 5 ( 8 (' & ! & ! (& #%!#& %+8 (! & % '& & &' & 4 ) $ "' & # (" #" (! & ' $ &( (% "' &)#& % &$ " ( (# "5 #& " )(!( $ " #& $# 7'4 '(# $ 5 ( &( #%!(# "' 4& ! "' "3 (%# "' % %3

" % " (%' " -

"' %" ' #" % & "$% & " 2%'' ! % -

" & ", "'%(! -

" ""#) %

*** * " #!

$ " # " " ! & % #"

dizainas

ŠVIEČIANČIOS PREMJEROS 2008-AISIAS APŠVIETIMO KOMPANIJOS PAŽĖRĖ NEMAŽAI NAUJŲ ŠVIESTUVŲ MODELIŲ. LAIKAS BESTI PIRŠTU Į PAČIUS ĮDOMIAUSIUS IR EFEKTINGIAUSIUS.

1 1. „Mercure“ (diz. Patrickas Jouinas, gam. „Murano Due“). Prancūzų dizaineris toliau sėkmingai eksperimentuoja su stiklu. Po efektingo sietyno „Ether“ jis tai pačiai kompanijai sukūrė naują šviestuvo modelį „Mercure“. Didelis netaisyklingos formos „gyvsidabrio lašas“ išpūstas iš stiklo. Efektingumo šviestuvui suteikia veidrodinis paviršius ir taip vadinama „pulegoso“ technika į stiklo vidų „suleisti“ vandens lašeliai. 2. „Falling“ (diz. Tobiasas Grau, gam. „Tobias Grau”). Dar vienas modelis vandens tema. Šių pakabinamų šviestuvų korpusas pagamintas iš poliruoto aliuminio. LED skleidžiamą šviesos srautą maksimaliai išsklaido sumontuoti optiniai lęšiai. 3. „Carrara“ (diz. Alfredo Haberlis, gam. „Luceplan“). Skulptūriškas toršeras iš plastiko. Tiesa, rinkai modelis buvo pristatytas dar 2001 metais, tačiau gamintojai siūlė tik vienos – baltos spalvos – modelį. 2008 metais pasirodė blizgaus juodumo „Carrara“, kuris, sutikite, labiau pabrėžia toršero stipriąją pusę – formą. 3 2 2009: 01

4 4. „Hold“ (diz. AIA Salazar-Navarro, gam. „B.Lux”). Idėją į turėklus sumontuoti ﬂuorescentines T5 21W lempas kompanija išdidžiai įvardina kaip revoliucinę. Civilizuotuose kraštuose „Hold” išties būtų galima pritaikyti ne tik visuomeninių pastatų viduje, bet ir stotyse ar požeminėse perėjose. 5. „Katana“ (diz. „V12 Design“, „Arkispazio“, gam. „I tre”). Toršero dizainą inspiravo senovinis japonų samurajų menas. Dizainerių idėjai realizuoti itin tiko lengvas ir tvirtas anglies pluoštas. Iš jo ir pagamintas toršero korpusas. Viršutinė svirtis, kurioje sumontuotas R7s halogenas, specialaus šarnyro dėka gali būti nukreiptas skirtingomis kryptimis. 6. „Nevo“ (diz. Arturo Alvarezas, gam. „Arturo Alvarez“). Gana dviprasmiška šviestuvo forma išgauta iš silikono. Gamintojai siūlo trijų dydžių ir keturių skirtingų spalvų (juodos, baltos, mėlynos ir oranžinės) stalinės lempos ir toršero modelius.

dizainas

7. „Zoo“ (diz. „Lagranja“, gam. „Marset“). Modernus sieninis šviestuvas, bet ne iš metalo, bet permatomo polikarbonato. Besisukiojančiame difuzioriuje įmontuonti trys 3W LED. Šviesos srautas gali būti nukreiptas ir aukštyn, ir žemyn. 8. „Egle“ (diz. Jeanas Michelis Bouquilionas, gam. „Artemide“). Judri stalinė lempa iš aliuminio. Kodėl „judri“? Nes kotą galima lankstyti įvairiomis kryptimis. Gaubtas su viduje įmontuotais LED ir lęšiais taip pat sukiojasi 360° kampu. Kai gaubtas yra vertikalioje pozicijoje, pagrindas atlieka reﬂektoriaus funkciją. Kadangi pagrindas dar ir įgaubtas, ant jo patogu susidėti visokias smulkmenas. 9. „Leia“ (diz. Naoto Fukasawa, gam. „Belux AG“). Japonų dizaineris itin vertinamas už meistrišką gebėjimą atskleisti paprastumo esmę ir grožį. Kritikai jo dizainui lipdo modernaus minimalizmo etiketę, o jis tik siekia, kad dizainas būtų... normalus. „Išskirtinumas yra mažiau naudingas už normalumą“, – yra pasakęs N. Fukasawa. „Lea“ kolekcija (du toršerų modeliai ir stalinė lempa) irgi tokia. Kai ant knygos krentantį šešėlį galima nuvyti arba prisijaukinti vienu piršto stumtelėjimu... 2009: 01

10. „America“ (diz. Jaime Hayonas, gam. „Metalarte“). Mūsų gero pažįstamo vienas naujausių projektų. Nei stalinis šviestuvas, nei toršeras. Ispanų dizaineris ir toliau sėkmingai demonstruoja nestandartinį ir kūrybingą požiūrį. Šįkart pasitelkęs poliuretaną. 11. „Aeros“ (diz. Rossas Lovegrove’as, gam. „Louis Poulsen“). Šis pakabinamas šviestuvas iškart hipnotizuoja šiuolaikine bizantiškų raštų interpretacija. Anodizuoto aliuminio gaubtas sudarytas iš dviejų dalių. Šviesos srautas nėra išsklaidomas, bet perforuotomis dalimis tikslingai nukreipiamas žemyn. 12. „P’7121“ (diz. „Porsche Design“, gam. „Zumtobel“). High-tech stiliaus propaguotojai „Porsche Design“ ir pažangiausių apšvietimo technologijų pionieriai – kompanija „Zumtobel” suvienijo jėgas, o rezultatai išties verti dėmesio. Šis toršeras gali apšviesti skirtingas zonas skirtingai. Šviesos kryptis ir intensyvumas priklauso nuo toršero viršutinės dalies pasukimo kampo ir susireguliuoja automatiškai.

dizainas

ŠIUOLAIKINIO BIURO APŠVIETIMO ETALONAS TEKSTAS: VLADAS RINKEVIČIUS , KOMPANIJOS ,,GAUDRĖ” DIREKTORIUS FOTO: ,,SPECTRAL”, ,,MODULAR”

GAM. ,,SPECTRAL”

Kalbant apie šiuolaikinio biuro apšvietimą, žodis „tinkamas“ nereiškia, kad pakanka įsukti ryškiau šviečiančią lempą. Tai – kompleksinis sprendimas, reikalaujantis daug ką išmanyti: apskaičiuojant patalpų apšvietimo kokybę, pasitelkiama net dešimt skirtingų kriterijų. Įvairi jų kombinacija leidžia dirbtinį patalpų apšvietimą skirstyti į tris apšvietimo kategorijas. 1 lentelėje išdėstytos sąlygos, kurias būtina įvykdyti kuriant vizualinį darbo vietos komfortą, sudarantį prielaidas dirbti sparčiai ir kokybiškai bei išsaugoti kūrybinį darbuotojo potencialą ateičiai. KAS LEMIA GERĄ BIURO APŠVIETIMĄ? Visų pirma, turime kalbėti apie tiesioginę lempų paskirtį – šviesą. Jos ryškumas nusakomas akinimo indeksu. Tinkamas akinimo indeksas – vienas pagrindinių gero apšvietimo nustatymo kriterijų. Žinoma, šviesa turi akinti kuo mažiau, nes akinimas yra automatinė vyzdžio reakcija (susitraukimas) į ryškiausią regėjimo lauke esantį objektą. Norint matyti ne tokius ryškius objektus, reikia labai įtempti regėjimą, o tai sukelia stresą, kurio ir taip darbe nestinga. Siekiamybė būtų akinimo indeksas (UGR), neviršijantis arba gerokai mažesnis nei 19. Kartu reikėtų pasirūpinti stroboskopinių efektų ir mirgėjimo blokavimu. Tam labai pagelbėtų modernios lempos ir elektroniniai aukšto dažnio balastai – lempų ir šviestuvų gamintojai nuolat tobulina dirbtinės šviesos šaltinius, keisdami juos pagal dabartinius žmonių poreikius. 2009: 01

ŠVIESA MUMS ASOCIJUOJASI SU KOMFORTU, NORS, VISŲ PIRMA, JI MUMS REIKALINGA DĖL SVEIKATOS. NETINKAMAS APŠVIETIMAS GALI SUKELTI PRASTĄ ŽMOGAUS NUOTAIKĄ, SLOPINTI DARBINGUMĄ. TAI TURĖTŲ RŪPĖTI IR DARBDAVIAMS, NORINTIEMS KUO VEIKSMINGIAU ORGANIZUOTI BIURO VEIKLĄ. JUK DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGOS LEMIA DARBO REZULTATUS – TINKAMAS APŠVIETIMAS DIDINA KOLEKTYVO DARBO PRODUKTYVUMĄ. TAD KIEKVIENAS PRAGMATIŠKAI MĄSTANTIS DARBDAVYS TURI SIEKTI VIZUALINIO KOMFORTO DARBO VIETOJE.

Dar vienas labai svarbus kriterijus – tinkamas patalpų paviršių pašvietimas ir atspindžiai nuo jų. Paviršiaus atspindžio koeﬁcientas – šviesos, atspindimos nuo paviršiaus, santykis su krintančios šviesos kiekiu. Skirtingi kabineto paviršiai turėtų nevienodai atspindėti šviesą, nes dirbantis žmogus dėmesį turi sutelkti į veiklą ir su ja susijusius objektus. Anot profesionalų, paviršiai yra ne kas kita, kaip fonas, kuriame reikia įžiūrėti matymo objektą. Psichologinį komfortą žmogus jaučia, kai patalpos paviršiai yra apšviesti silpniau nei pati veiklos zona. Pagal galiojančias higienos normas (LST EN12464), skaisčiausiai atspindėti šviesą turėtų lubos (nuo 0,6 iki 0,9), vertikalūs paviršiai – šiek tiek mažiau (koeﬁcientas turėtų neviršyti 0,8 ir būti ne mažesnis nei 0,3). Dar viena pakopa turėtų mažiau švytėti darbo paviršiai(nuo 0,2 iki 0,6), o tamsiausios turėtų likti grindys( nuo0,1 iki 0,5). Tačiau reikia būti dėmesingiems – mažesni, nei nurodyti, atspindžio dydžiai yra per tamsūs, kuria slogią, depresiją keliančią nuotaiką. Rūpinantis patalpos apšvietimu svarbu nepamiršti ir kontrasto tarp apšviestos zonos bei liekančios šešėlyje. Jis turėtų būti kuo mažesnis, o šviesa sklisti tolygiai (bet ne per daug išsisklaidyti). Šviesos pasiskirstymas regėjimo lauke daro įtaką akies adaptacijai, kuri savo ruožtu veikia matymą. Jei sienų,

GAM. ,,SPECTRAL”

lubų darbinių paviršių apšvietos santykiai didesni nei 3 kartus, akių vyzdžiai turi nuolat adaptuotis, ir taip tik prisideda prie bendro streso kėlimo. Kontrastas tarp apšviestų darbo vietų ir aplinkos yra tolygesnis, kai vos pašviečiamos ir sienos su lubomis (apie 3 kartus silpniau nei darbo vietos). Taip pat galima pasirūpinti tinkamu skaisčio pasiskirstymu patalpoje, kaip ir pastoviu horizontalaus apšviestumo palaikymu darbo vietoje (kaip nurodoma higienos normose, darbo paviršius turi būti apšviestas ne mažiau nei 300 lx (liuksų) ir ne daugiau kaip 500 lx, o kompiuterio ekrano skaistis turėtų neviršyti 250 lx ir būti ne mažesnis kaip 100 lx). Komfortiškai aplinkai poveikį daro ir geresnis spalvų spektras (gamintojai nuolatos varžosi, kuris sukurs ir pagamins kuo artimesnės natūraliam šviesos spektrui dirbtinės šviesos šaltinį – kol kas jis išgaunamas tik naudojant lempas su aukšto koeﬁciento Ra). Tačiau šie kriterijai – ne esminiai, nes optimaliausiai patalpa yra apšviesta, kai subalansuojamas šviesos šaltinių arsenalas, jų poveikis ir vartojamos energijos kiekis. Atsakinga elgsena, prisidedanti prie gamtinės aplinkos tausojimo, įpareigoja taupyti. Mažinti energijos sąnaudas verta ir dėl mažesnių lėšų, skirtų patalpoms, pastatams apšviesti. Todėl šis kriterijus yra privalomas tiek žemiausios, pirmos kategorijos, tiek aukščiausios kategorijos biuro apšvietimui.

Biur apšvietimo kokyb!s kriterijai Mažas biuras Mažas akinimas, t.t. antrinis Pašviestos sienos ir lubos Darbuotojo ir šviestuv tarpusavio išd!stymas Tolygumas, maži šeš!liai, n!ra mirg!jimo Tinkama patalpos sien apdaila Spalv perdavimas ir šviesos spalva Nat"ralus apšvietimas Šviesos pritemdymas Apšviestumas lx ++ - labai svarbu

GAM. ,,MODULAR”

+ - svarbu

++ ++ ++ + + + + + 500

Koridorius Didelis atviro plano biuras ++ 0 ++ + ++ 0 + 0 + + + 0 + 0 + 0 500 100

0 - kartais kartais gali gali bbūti svarbu

dizainas

BRANGIAUSI... LABIAUSI VAGIAMI... GAL ĮPERKAMI... (II dalis) TEKSTAS: MAŽVYDAS MATUKAS FOTO: GAMINTOJŲ

2009: 01

PRAĖJUSIAME NUMERYJE PRISTATĖME YPATINGŲ DISKUSIJŲ IR VERTINIMŲ SUSILAUKUSIUS „GRAŽIAUSIŲ“ IR „BAISIAUSIŲ“ AUTOMOBILIŲ RINKIMŲ, KURIUOS ATLIKO ENTUZIASTINGIEJI BRITAI, REZULTATUS. PRISTATYDAMI BRANGIAUSIUS IR LABIAUSIAI VAGIAMUS AUTOMOBILIUS PASITELKSIME NE SUBJEKTYVIĄ NUOMONĘ, O PAPRASTUS SKAIČIUS IR STATISTIKĄ. PIRMIAUSIA PASKAIČIUOSIME, KOKIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS LABIAUSIAI PAKRATĖ JŲ SAVININKŲ PINIGINES, O VĖLIAU PANAGRINĖSIME JAV IR RUSIJOS VAGYSČIŲ STATISTIKĄ. VAGIAMI DAŽNAI POPULIARIAUSI AUTOMOBILIAI, TODĖL JI PADĖS ATSKLEISTI BENE DAŽNIAUSIAI ĮPRASTŲ VARTOTOJŲ PASIRENKAMUS MODELIUS, JŲ SKONĮ IR POŽIŪRĮ Į AUTOMOBILIO DIZAINĄ. BENT JAU ŠIOSE ŠALYSE.

dizainas

Kišenių tuštintojai

Neįtikėtinai smagi pramoga – skaičiuoti svetimus pinigus, sukištus į automobilius. Ir dar kokius... Ir ypač ﬁnansiniu sunkmečiu... Brangiausiųjų automobilių sąrašą paskelbė vienas žymiausių „svetimų pinigų skaičiuotojų“ – žurnalas „Forbes“. Automobiliai išties įspūdingi – galingiausi varikliai, prabangiausios medžiagos, aukščiausia apdailos kokybė, pribloškiantis greitis arba... automobilio ilgis... Nenuostabu, kad brangiausiųjų viršūnėje atsidūrė pats galingiausias pasaulio automobilis „Bugatti Veyron 16.4“. Jis beveik dvigubai brangesnis už antrąją poziciją užėmusį itališką sportinį galiūną „Pagani Zonda F C12S 7.3“. Kitas aukštesnes pozicijas užima Lietuvoje gana mažai girdėti beveik vienetiniai sportiniai automobiliai, tik aštuntojoje ir dešimtojoje vietose įsitaisė prabangieji „Maybach“ limuzinai. Devintą vietą užima bene artimiausias masinei produkcijai skirtas brangus automobilis „Porsche Carrera GT“. Brangiausiųjų dešimtukas 1. „Bugatti Veyron 16.4“ (3 mln. Lt) 2. „Pagani Zonda F C12S 7.3“ (1,7 mln. Lt) 3. „SSC Ultimate Aero“ (1,67 mln. Lt) 4. „Leblanc Mirabeau“ (1,65 mln. Lt) 5. „Saleen S7 Twin Turbo“ (1,42 mln. Lt) 6. „Koenigsegg CCR“ (1,39 mln. Lt) 7. „Mercedes Benz SLR McLaren“ (1,16 mln. Lt) 8. „Maybach 62“ (1,14 mln. Lt) 9. „Porsche Carrera GT“ (1,12 mln. Lt) 10. „Maybach 57S“ (0,94 mln. Lt)

6 2009: 01

Brangiausiųjų automobilių sąrašą paskelbė vienas žymiausių „svetimų pinigų skaičiuotojų“ – žurnalas „Forbes“

dizainas

„Nušvilptieji“...

2009: 01

Ar vagys yra puikūs automobilių vertinimo specialistai? Gal, bet jie vagia populiariausius modelius, tad šis skaičius atspindi didžiosios visuomenės dalies skonį. Nacionalinė Amerikos draudimo agentūra 2008-ųjų pavasarį paskelbė labiausiai vagiamų automobilių JAV reitingą. Lyderiai – patikimumu (be ne dizainu) garsėjantys japonų modeliai. Vagys labiausiai mėgsta „Honda“, „Toyota“ ir „Nissan“ automobilius. Teisėsaugos tyrimai rodo, kad dažniausiai juos vagia pagal vietinių automobilių puošybos (tiuningo, kad ir kaip nemėgsta šito žodžio kalbininkai...) meistrų užsakymus. Pernai šioje šalyje buvo nuvaryti apie 1,24 mln. automobilių. Kaip praneša Amerikos nacionalinis nusikaltimų tyrimo centras, šioje šalyje automobilis pavagiamas kas 25 sekundes, tad per parą „nušvilpiami“ trys su puse tūkstančio automobilių. Kaip praneša draudiminių nusikaltimų biuras, tik 62% visų pavogtų automobilių buvo rasti ir grąžinti šeimininkams. Likę – beveik pusė milijono vis dar ieškomi. Vidutinė pavagiamo automobilio kaina – kiek daugiau nei 6 000 dolerių. Tad per metus Amerikoje pavagiama automobilių už daugiau kaip 7,5 milijardo... Tuo tarpu praėjusiais metais Rusijoje buvo pavogta daugiau kaip 110 000 transporto priemonių – 2,5 karto daugiau nei 2006 metais. Kaip ir anksčiau populiariausi tarp vagių išlieka vietinės gamybos įvairių modelių „Lada“ automobiliai. Tarp užsienietiškų automobilių lyderiu trejetukas atrodo taip: „Volkswagen Passat“, „Honda Accord“ ir „Honda CR-V“... Ar šie modeliai stilingi? Aišku, ne. Jų nešvilptų bent šiokį tokį skonį turinti publika... Iš šių skaičių galima padaryti ir vieną kategorišką išvadą – didžioji dalis pirkėjų (vyrų) automobilio išvaizdai ir stiliui visiškai neskiria dėmesio. Labiausiai JAV vagiami automobiliai 1. „Honda Civic“ (pagamintas 1995 m.) 2. „Toyota Camry“ (1989) 3. „Honda Accord“ (1991) 4. „Dodge Caravan“ (1994) 5. „Chevrolet Full Size C/K 1500 Pickup“ (1994) 6. „Ford F150 Series“ (1997) 7. „Dodge Ram Pickup“ (2003) 8. „Acura Integra“ (1990) 9. „Toyota Pickup“ (1988) 10. „Nissan Sentra“ (1991)

dizainas

Ir vis dėlto… 1. „MASERATI QUATTROPORTE“ 2. „MERCEDES BENZ S65 AMG“ 3. „LEXUS LS460“ 4. „ASTON MARTIN V12 VANQUISH“

2 2009: 01

...ar verta leisti milžiniškus pinigus tokiam daiktui kaip automobilis? Nepatikėsite, tačiau dauguma apklaustų transporto ekspertų Didžiojoje Britanijoje ar JAV mano, kad taip... Lietuvoje turbūt irgi. Kai kuriems tobulai pagamintas automobilis prilygsta meno kūriniui, jiems užgniaužia kvapą ne tik galimybė iki 100 km per valandą įsibėgėti per kelias sekundes, bet ir išskirtinis automobilio dizainas. Ką rekomenduoti tokiems, kurie nesidairo automobilio iš brangiausių dešimtuko, tačiau turi skonį, vertina stilių ir... turi atliekamus kelis šimtus tūkstančių. Žinoma, automobiliui. Kelios užuominos. Nors elitinių automobilių rinkoje dominuoja Europos šalys – Vokietija, Italija, Didžioji Britanija – pastaruoju metu į kovą dėl pasiturinčių automobilių mėgėjų stoja ir Azijos gamintojai. Štai japoniškas „Lexus LS460“ jau daugiau nei prieš metus pateko tarp gražiausių ir patikimiausių pasaulio automobilių. Unikalaus, į tradicinį japonų stilių orientuoto „L-ﬁnesse“ dizaino automobilis turi įdiegtas naujausias technologines naujoves. Nors šį modelį galima nusipirkti už maždaug 340 000 Lt, tačiau tai tikrai ne pats brangiausias automobilis pasaulyje. O kaip su pirmaujančių šalių gamintojais? Pavyzdžiui, už maždaug 365 000 Lt galima įsigyti „Maserati Quattroporte“. Šis italų automobilis ne tik greitaeigis, bet ir stilingas – dizainą sukūrė garsieji „Pininfarina” meistrai. „Maserati Quattroporte” modelis turi ir sedano, ir sportinio automobilio bruožų. Stulbinančio dizaino akinanti išorė, patogios sėdynės, V8 4,2 l variklis – tik maža dalis to, kas daro „Maserati Quattroporte” nepakartojamą. Gerokai brangiau (kainos aukštyn pradeda „lipti“ nuo maždaug 575 000 Lt) kainuoja visiškai kitoks „Mercedes-Benz S65 AMG”. Šis vokiško racionalumo pavyzdys turi 612 AG variklį ir 100 km per valandą greitį pasiekia per 4,4 sekundės. Priekinis buferis su integruota oro padavimo sistema, o galinis – su keturiais duslintuvais neleis supainioti šio automobilio su jokiu kitu S klasės „kolega”. Stilingumu išsiskiria ir prabangusis „Aston Martin V12 Vanquish”. Kaina? Apie 784 000 Lt. Šį technikos stebuklą galima aprašinėti ilgai. Tačiau visi jau ir taip žino, kad tai Jameso Bondo automobilis, o pats žodis „vanquish” išvertus iš anglų kalbos reiškia „nugalėti”. Stilingų prabangių automobilių sąrašą būtų galima tęsti, tačiau dauguma turtuolių, žino tik „Rolls-Royce“, gal dar „Maybach“ ar „Bentley“... O gaila...

arch. darbas Skelbkite nemokamai! http://www.arch.lt

REIKALINGAS BRAIÞYTOJAS Architektas ieðko braiþytojo, gerai iðmananèio detaliuosius planus. Darbas pilnà darbo dienà. Reikalavimai: labai gera anglø kalba, puikus AutoCAD iðmanymas, atsakingumas ir noras tobulëti. Vilnius. El. paðtas: architecRK@gmail.com AM ARCHITEKTUI TESTUOT SIÛLO DARBÀ A TESTUOTAM ATESTUOT UAB „ARX ARTIS“ pleèia savo veiklà ir ieðko atestuoto architekto dirbti su detaliaisiais planais ir indvidualiø namø projektais. Yra galimybë pusë etato. Siøskite info apie save el. paðtu. Daugiau apie ámonës veiklà galite suþinoti www.arxartis.lt Mob. tel.: 8~687 99417, Klaipëda. El. paðtas: arxartis@arxartis.lt AS REIKALINGAS KONSTRUKTYVØ PROJEKT PROJEKTAS Reikalingas konstrukcijø projektas rekonstruojamai sodybai. Platesnæ informacijà pateiksiu elektroniniu paðtu. Mob. tel.: 8~678 05959, Vilnius. El. paðtas: gedaspro@yahoo.com AS(Ë) ADOV REIKALINGAS PROJEKTO V ADOVAS(Ë) VADOV Reikalingas projekto vadovas(ë), turintis darbo patirties gyvenamosios, visuomeninës paskirties objektø projektø rengime. Reikalavimai: darbo patirtis, projekto visø daliø koordinaimas, derinimas, STR reikalavimø statiniams iðmanymas, organizuotumas. CV siøsti elektroniniu paðtu. Mob. tel.: 8~680 29643, Kaunas. El. paðtas: naujaerra@yahoo.com BALDININKAI KVIEÈIA KOOPERUOTIS Baldininkai kvieèia kooperuotis á interjero salonà apdailos medþiagø, vonios árangos, ðviestuvø ir kt. platintojus. Iðnuomojame dalá bendrø patalpø - 84 m2 Liepø g., Klaipëdoje. Mob. tel.: 8~655 43781, Klaipëda. El. paðtas: viba@zebra.lt REIKALINGAS ARCHITEKT AS (-Ë) ARCHITEKTAS UAB „Archstudija“ ieðko architekto (-ës). Pagrindiniai reikalavimai kandidatui (ei):

darbo patirtis, aukðtasis iðsilavinimas architektûros srityje, atsakingumas, savarankiðkumas. CV praðome siøsti el. paðtu. Mob. tel.: 8~656 43515, Vilnius. El. paðtas: personalas@archstudija.lt A R C H I T E K TTA AS Ieðkau architekto detaliam planui paruoðti, sklypas Ðiauliø rajone, þemës ûkio paskirties 44 arai. Reikia pakeisti paskirtá, padalinti á kelis sklypus ir gauti statybos leidimà. Patá namo projektà ir jo brëþinius turim. Mob. tel.: 8~604 26478, ðiauliai. El. paðtas: ausrinia@yahoo.com ARCHITEKTÛRINË DALIS Yra padarytas projektavimo sàlygø savadas, reikia sutvarkyti vusus popierius ir gauti statybos leidimà. Bus statomi ðeði sublokuoti kotedþai ant vieno sklypo. Dviejø aukðtø, be rûsio viso 800m2. Reikia padaryti vienà bylutæ, su visomis inþinerinëmis dalimis iki statybos leidimo gavimo! Susidomëjusiems raðykite el. paðtu arba skambinkite. Mob. tel.: 8~604 26478, Vilnius. El. paðtas: z.jurgelionis@statybulyga.lt AS(TË) REIKALINGAS ARCHITEKT ARCHITEKTAS(TË) Reikalingas atestuotas architektas(të). Reikalavimai: darbo patirtis, derinimas ávairiose institucijose patirtis, noras dirbti. Mob. tel.: 8~601 33257, Kaunas. El. paðtas: arvydas@timberhaus.lt ARCHICAD VIZUALIZACIJOS Ieðkome þmogaus galinèio padaryti vizualizacijas mûsø gaminamiems nameliams. Mob. tel.: 8~620 32500, Kaunas. El. paðtas: rolanas@eurodita.lt SKUBIAI REIKIA PROJEKTØ: V ANDENTIEKIS, KANALIZACIJA, ÐILDYMAS VANDENTIEKIS, Ieðkome galinèiø perdaryti objekto esamus projektus: vandentiekiui, kanalizacijai, ðildymui. Projektus reikia perpieðti ir papildyti pagal dabartinius reikalavimus. Tel.: 8~372 09045, Kaunas. El. paðtas: info@projektuokis.lt REIKALINGAS DET ALIØJØ PLANØ SPECIALIST AS DETALIØJØ SPECIALISTAS Ámonë ieðko detaliøjø planø specialisto pilnai darbp dienai. Detalieji pagrinde Vilniaus mieste, þemës paskirties keitimas, sklypai dideli. 3-5 metø darbo patirtis privaloma. Vilnius. El. paðtas: tomasgaizauskas@gmail.com ARCHITEKTUI Reikalingas architektas (-ë), turintis darbo patirties rengiant daugiabuèiø gyvenamøjø namø techninius ir darbo projektus, supratimà apie galiojanèias STR normas ir reikalavimus. Reikalavimai: aukðtasis iðsilavinimas architektûros srityje, kûrybiðkumas, atsakingumas, savarankiðkumas. Privalumai: patirtis dirbant Revit programa, projekto vykdymo prieþiûros patirtis, noras tobulëti. Mob. tel.: 8~615 11995, Klaipëda. El. paðtas: info@pprojektai.lt IEÐKAU ARCHITEKTO/DIZAINERIO Turim nedidelá butukà (36kv.m.) Vilniaus mieste ir ieðkom kas padëtø já jaukiai árengti.

Turim savo minèiø, bet ieðkom kas galëtø viskà apjungti. Lauksiu pasiûlymø. Mob.tel.: 8~600 00000, Vilnius. El. paðtas: KrissUosyte@gmail.com IEÐKOME ARCHITEKTO(-ËS) Ieðkome komandos nario, architekto (-ës), turinèio ne maþiau kaip trijø metø darbo patirtá rengiant daugiabuèiø gyvenamøjø namø techninius ir darbo projektus, supratimà apie galiojanèias STR normas ir reikalavimus. Reikalavimai: aukðtasis iðsilavinimas architektûros srityje, kûrybiðkumas, atsakingumas, savarankiðkumas. Privalumai: patirtis dirbant ArchiCAD programa, projekto vykdymo prieþiûros patirtis, noras tobulëti. PORTFOLIO (realizuotø projektø (jeigø yra) nuotraukos, planai, pjûviai, detalës, mazgai ir pan. siøsti el. paðtu. Mob. tel.: 8~698 33077, Vilnius. El. paðtas: architektas.lt@gmail.com IEÐKAU INTERJERO DEKORUOTOJOS - DIZAINERËS Ieðkau interjero dizainerës, ar ðiaip meniðkos bûtybës (gali buti studentë), kuri pagelbetu atnaujinant sodybos interjerà. Geriau ið Kauno. Mob. tel.: 8~698 13099, Kaunas. El. paðtas: brigitam@info.lt ALËPEI PROJEKTUOTI AS PPALËPEI REIKALINGAS ARCHITEKT ARCHITEKTAS Reikalingas architektas palëpës projekto parengimui bei pilnam suderinimui. Palëpë yra Vilniaus senamiestyje. Analogiðko darbo patirtis bûtina. Kreiptis el.paðtu. Mob. tel.: 8~688 54581, Vilnius. El. paðtas: deividukas@gmail.com REIKALINGAS BRAIÞYTOJAS Reikalingas braiþytojas-architektas nepilnai darbo dienai, arba papildomai dirbti namuose. Gali bûti 3-4 kurso studentas, dirbantis AutoCAD programa. Patirtis bûtina. Mob. tel.: 8~659 08934, Vilnius. El. paðtas: valtraks@gmail.com REIKALINGAS PROJEKTØ V ADOV AS VADOV ADOVAS Pastoviai reikalingas projektø vadovas pasiraðinëti ant individualiø gyvenamøjø namø projektø. Mob. tel.: 8~699 46436, Vilnius. El. paðtas: archifon@gmail.com VIZUALIZACIJA+ANIMACIJA Meno projektui reikalingas þmogus, galintis pagaminti vizualizacijà su judanèiais objektais. Galimi ávairûs varijantai („ápieðti“ judantá objektà á Artlantiná filmukà, arba gaminti visa 3D) Mob. tel.: 8~600 99690, Vilnius. El. paðtas: julija.ksivickaite@gmail.com AS(Ë) REIKALINGAS ARCHITEKT ARCHITEKTAS(Ë) Reikalingas architektas, turintis darbo patirties su gyvenamosios ir visuomeninës paskirties objektais. Reikalavimai: darbo patirtis, projekto áforminimo, derinimo ávairiose institucijose patirtis; STR reikalavimø statiniams iðmanymas, noras dirbti. CV siøsti elektroniniu paðtu. Kaunas. El. paðtas: naujaerra@yahoo.com AI + KLAIPËDA JAUNI ARCHITEKT ARCHITEKTAI Siûlome darbà jauniems architektams (gali bûti paskutiniø kursø studentai), daþnai bûnantiems/vaþiuojantiems á Klaipëdà. Mob. tel.: 8~612 60402, Vilnius. El. paðtas: info@architektaipaprastai.lt REIKALINGOS IÐKLOTINËS IÐ 3D MODELIO Reikalingas specialistas, galintis padaryti iðklotines, pjovimui vandens srove. Objektas - sudetingos formos 3D modelis. Atliktas ALIAS studio tools programa. WIRE failas. Mob. tel.: 8~613 08589, Vilnius. El. paðtas: or.studio@yahoo.it DARBAS ARCHITEKTUI(-EI) „ARSva“ reikalingas darbuotojas. Minimalus profesinis pasiruoðimas - baigæs(usi) architektûros studijas. Siøsti CV. Mob. tel.: 8~699 53755, Vilnius. El. paðtas: arsva@takas.lt TESTUOT AS KONSTRUKTORIUS IEÐKOMAS A TESTUOTAS ATESTUOT Siûlome darbà atestuotam konstruktoriui Vilniuje. Darbo pobûdis: visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai. Reikalavimai: aukðtasis iðsilavinimas, atestatas, darbo patirtis, CV siøsti el. paðtu. Mob. tel.: 8~652 44457, Vilnius. El. paðtas: pavelas@spv.lt DARBAS ARCHITEKTUI Projektavimo ámonei reikalingas kûrybingas architektas dirbti teritorijø planavimo srityje. Apie mûsø ámonæ daugiau www.pprojektai.lt Mob. tel.: 8~615 11995, Klaipëda. El. paðtas: info@pprojektai.lt VIMO SRITYJE IEÐKOMAS PROJEKTØ V ADOV AS TERITORIJØ PLANA VADOV ADOVAS PLANAVIMO Ieðkau atestuoto architekto, projektø vadovo Teritorijø planavimo srityje. Mob. tel.: 8~680 44488, Kaunas. El. paðtas: sm_darbininkas@yahoo.com REIKALINGI INSTRUKTORIAI IR INþINERIAI Ilgalaikiam bendradarbiavimui reikalingi vandentiekio ir nuotekø, elektros, dujø, transporto PDV. Darbas su detaliaisiais planais. Mob. tel.: 8~612 60402, Vilnius. El. paðtas: info@architektaipaprastai.lt REIKIA ÞMOGAUS, KURIS SUPROJEKTUOTØ LAIPTUS Reikia þmogaus, kuris suprojektuotø medinius laiptus su metaline konstrukcija. Reikalingas tik projektas. Kaune, Vilniuje arba Ðiauliuose. Skambinti telefonu arba raðyti elektroniniu paðtu. Mob. tel.: 8~611 13690, Kaunas. El. paðtas: aaagataaa@gmail.com IEÐKOMAS A TESTUOT AS ARCHITEKT AS, PROJEKTØ V ADOV AS ATESTUOT TESTUOTAS ARCHITEKTAS, VADOV ADOVAS Ieðkau architekto arba projektø vadovo, svarbu, kad galëtø pasiraðinëti ant projektø, turiu daug projektø, kuriuos reiktø patvirtinti, papkes susegtos, kainos suderinsime, skubiai. Mob. tel.: 8~670 49298, Klaipëda. El. paðtas: dmitrijustim@gmail.com BENDRADARBIAUKIME Nerandate patikimø partneriø projektuojant ir (ar) ágyvendinant landðaftà? Mob. tel.: 8~674 33211, Vilnius. El. paðtas: romenas@land-art.lt REIKALINGAS ARCHITEKT AS(TË) ARCHITEKTAS(TË) Reikalingas architektas, turintis darbo su gyvenamosios ir visuomeninës paskirties objektais. Reikalavimai: darbo patirtis - 2 metai; projekto áforminimo, derinimo ávairiose institucijose patirtis; STR reikalavimø statiniams iðmanymas, noras dirbti. CV siøsti elektroniniu paðtu. Mob. tel.: 8~652 44457, Vilnius. El. paðtas: pavelas@spv.lt

firmø rodyklë BALDAI www.aildesign.lt www.avokada.lt

www.spekas.lt

www.ssistemos.lt

www.artamis.lt www.autentic.lt www.beola.lt www.baldusalonas-dalia.lt www.bustoharmonija.lt

www.cdstyle.lt/baldai www.contraforma.lt www.credobaldai.lt www.elbeka.lt www.ergolain.lt www.faberbaldai.com www.fibiura.com www.gforma.lt www.gurda.lt www.hetlita.lt

www.inarta.lt www.inpleno.lt www.inragasa.lt

www.interjero-linija.lt www.juodasisalksnis.lt www.koryna.lt www.liquid.lt

www.madamw.lt www.mbrbaldai.lt www.mirivona.lt www.monoideja.lt www.nabukas.lt www.naktsmebeles.lt www.narbutas.lt www.natuzzi.com www.paulemas.lt www.poleta.lt www.sapa.lt www.sbabaldai.lt

www.sedesregia.lt www.sintuva.lt

www.softimus.lt

www.sviesosideja.lt www.technolitas.lt www.ukas.lt

www.vadasiga.lt www.vdireklama.lt www.vegtomas.lt www.venta.lt www.verslobaldai.lt www.vesida.lt www.vildeta.lt www.vilniausbaldai.lt www.viruna.lt www.voke3.com DURYS, VARTAI www.dorvila.lt www.eurodurys.lt www.hormann.lt

www.sbrstudio.lt www.vitukodurys.lt KERAMINËS PLYTELËS www.agrob-buchtal.de www.dvarcioniu.keramika.lt www.ekspomatec.lt www.eurotopas.lt www.smige.lt

www.iris.lt www.irlanda.lt www.aparici.lt www.linea.lt www.litspa.lt www.muresta.lt www.serfas.lt www.smige.lt www.vaineta.lt www.vokiskakeramika.lt KILIMAI, KILIMINËS DANGOS www.dubingiai.lt www.linea.lt www.pano-kilimai.lt

www. villeroy-boch.com

www.imperija.lt SIENØ APDAILA, DAÞAI www.artdecor.lt www.augrika.lt www.ejot.lt www.igis.lt www.imparat.lt www.interjero-linija.lt www.knauf.lt www.kps.lt www.paroc.lt www.pipelife.com www.retroforma.lt www.rockwool.lt www.rowanbest.lt www.stomix.com

www.tex-color.lt www.topcolor.lt www.uponor.lt www.vivacolor.lt STIKLO GAMINIAI www.ekos.lt www.etna.lt www.madico.lt www.stiklomirazas.lt APÐVIETIMAS www.aketa.lt LAIPTAI, TURËKLAI IR AKSESUARAI www.alseka.lt www.arginta.lt www.brucher-laiptai.lt www.sprelvita.lt www.stairalita.lt

LUBOS IR JØ APDAILA www.isover.lt www.itempiamoslubos.lt www.lemora.lt

LANGAI IR STOGAI www.apertura.lt (deko plëvelë) www.borga.lt www.eurostogai.lt www.fakro.com www.plazalangai.lt

GRINDYS IR PARKETAS www.baltrikas.lt www.doremus.lt www.dubingiai.lt www.europarketas.lt www.gerosgrindys.lt www.interjero-linija.lt www.ollo.lt www.parketo-namai.lt

www.fauga.lt www.hronas.lt www.laivorita.lt www.lanlita.lt www.megrame.lt www.plasmeta.lt www.profine.lt www.rehau.com www.reynaers.com www.rudesstiklas.lt www.schueco.lt www.standex.lt www.velux.lt www.vorto.lt

www.barrisol.lt

www.sbrstudio.lt

www.voluntaparket.lt

www.ardena.lt

www.gaudre.lt www.inarta.lt www.interjero-linija.lt www.jung.lt www.korgas.lt www.lcgroup.lt www.mazgas.lt www.sadas.lt www.sts.lt www.sviesosideja.lt VONIOS KAMBARIO BALDAI IR SANTECHNIKA www.amonita.lt www.desora.lt www.dremalita.lt www.franke.com www.gustavsberg.lt

www.hansa.de/com www.idealivonia.lt www.idobathroom.lt

www.iris.lt www.jika.cz

www.kaldewei.com www.laufen.com

www.muresta.lt www.plovex.lt www.rivoleta.lt www.sidabriniskrioklys.lt www.svela.lt www.tavydas.lt www.teronis.lt www.valbra.lt www.vonia.lt www.voniospasaulis.lt UÞUOLAIDOS, AKSESUARAI www.arpora.lt www.skirpus.lt www.sortimenti.lt www.uzuolaidos.lt www.vus.lt www.ornamentum.lt ÐILDYMAS BEI VËDINIMAS www.celsis.lt www.colis.lt www.elstava.lt www.yit.lt www.krosneles.lt www.orestina.lt www.orteka.lt www.vaidora.lt www.vilpra.lt www.wilo.lt www.zidiniai.lt PARTNERIAI www.arch.lt www.delfi.lt www.dizainoforumas.lt www.lntpa.lt

www.messefrankfurt.com

www.woodlife.lt TECHNIKA BUITYJE www.acappella.lt www.beola.lt www.bang-olufsen.com www.bosse.de www.gorenje.lt www.hi-end.lv

www.gustavsberg.com www.hansgrohe.lt www.hidruva.lt

www.nicentras.lt INFO Uþ pasikeitusià informacijà

www.grohe.lt

apie firmà neatsakome, taèiau praðytume apie tai informuoti redakcijà.