2021:3 (118) VASARA
Naujas Vilniaus bendrasis planas Laukas viduje Namas su charakteriu Įspūdingi apšvietimo projektai Lietuviškas dizainas jūsų namams
Turinys
2021:3 (118)
Vyriausiasis redaktorius
Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja
Živilė Narkevičiūtė 4
Kaip gyvensime Vilniuje artimiausius 10 metų?
Autoriai:
28 JUNG demonstracinis protingojo namo sistemų salonas
Vytautas Gurevičius Agnė Tamašauskaitė Aistė M. Grajauskaitė Jonas Malinauskas Fotografai:
Redaktoriaus žodis 10 Itališka architektūra
30 Daugiau laisvės ir funkcionalumo su Hansgrohe
Vilniaus taryba patvirtino naują bendrąjį miesto planą, pagal kurį bus vykdoma miesto plėtra ir transformacijos. Jūsų dėmesiui interviu su miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu. Pora įspūdingų privačių objektų atspindi konteksto ir funkcijos simbiozę. Į interjerus sugrįžtantis medis, nematoma virtuvė ir keli įspūdingi apšvietimo projektai – „Interjero“ rubrikoje.
16 Kiemas svetainėje
32 Įspūdingi apšvietimo projektai
Tradicinė rubrika „Dizaino istorija“ ir lietuviško dizaino vasaros pasiūlymai – dizaino mylėtojams. Linkiu gero laiko su mūsų žurnalu. Vytautas
22 Per šiuolaikinį minimalizmą atgimusi istorija Mont-Royal rezidencijoje
34 Dizainas su aviacine gaidele
126 Nematoma virtuvė
38 Vasara kviečia atsinaujinti lietuvišku dizainu
i29 / Ewout Huiber i29 interior architects Doublespace Photography Saulius Žiūra Stéphane Groleau Photographe Viršelyje – Indrės Stulgaitės Kriukienės nuotrauka
Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063. Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius. Tiražas – 4 000 egz. Kaina – 4,90 Eur
Žurnalo partneriai:
Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. andrum-metropolis.lt ● andrumrenesansas.lt ● aureahome.lt ● bajorulajos.lt ● buildme.lt/projektai/lagom-lofts ● buildme.lt/projektai/pastato-konversija-pilies-g-10 ● cosmolofts.lt ● didlaukio3.lt ● fizikunamai.lt ● galio.lt/lt/gyvenimui/jomanto-parkas ● greenvalley.lt ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/ silo-namai ● yit.lt/bustas/nauji-butai-klaipedoje/9-bijunai ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/matau-vilniu ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/raitininku-sodas ● kalnenuslenis.lt ● merko.lt/bastejalife ● merko.lt/vilnelesskverai ● piliamiestis.lt ● ramudu.lt ● revingis.lt ● skylum.lt ● storyline.lt ● taikosaleja.lt
i
urbanistika
Kaip gyvensime Vilniuje artimiausius 10 metų? Interviu su miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu Kalbino: Vytautas Gurevičius. Fotografijos: Sauliaus Žiūros
tyta, kokia tame kvartale vyrauja tipologija, koks erdvės ir statinių plotų santykis. Pagal tai nustatyti konkretaus kvartalo reglamentai. Tai padės išsaugoti kiekvienam kvartalui būdingą erdvių ir užstatymo struktūrą ir neleis atsirasti „svetimkūniams“.
Pagal kurį Vilniaus miesto bendrąjį planą mes gyvenome iki šiol? Iki šiol mes gyvenome pagal 2007 m. vasario 14 d. patvirtintą miesto bendrąjį planą, kuris buvo rengtas dar kylant anam nekilnojamojo turto burbului, remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Tai buvo labiau strateginio pobūdžio dokumentas, kuriame buvo tik 18 skirtingų funkcinių zonų su savitais teritorijų plėtojimo reikalavimais. Visi konkretūs reikalavimai kvartalams ar sklypams būdavo numatomi detaliuosiuose planuose. Pagrindinės problemos dėl šio plano atsirado, kai 2014 m. Seimas priėmė naują Teritorijų planavimo įstatymą, pagal kurį, nesant detaliojo plano, savivaldybės turi derinti projektus ir išduoti leidimus pagal miesto bendrąjį planą. Taip apeinamas detaliojo plano etapas... Didelėje miesto teritorijos dalyje, išnaudojant maksimalius užstatymo intensyvumo parametrus, tapo galima statyti iki 9 aukštų pastatus, neatsižvelgiant į konkrečioje teritorijoje susiformavusį kontekstą. Dažnai buvo manipuliuojama pastatų paskirtimi: dokumentuose nurodoma komercinė (viešbučio) paskirtis, siekiant didesnio intensyvumo galimybės, o realiai pastačius parduodami butai. Be abejo, buvo ir daugiau priežasčių keisti bendrąjį planą – per tiek metų pasikeitė miesto vystymo iššūkiai ir gyventojų lūkesčiai.
Ar galėtumėte įvardinti 3 pagrindinius skirtumus tarp 2007 ir 2021 m. patvirtinto dokumento? Pirmas. Šiame, jau galiojančiame, bendrajame plane yra daug daugiau konkretumo, jame nusileista iki kvartalo lygio. Numa-
4 I 2021: 3 (118)
Antras skirtumas. Žymiai tikslesnė ir konkretesnė gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tiksliai nustatytos gamtinės vertybės – vertingi šlaitai, vandens telkiniai, želdynų zonos, kurias privalėsime išsaugoti. Pavyzdžiui, prie šlaito pastačius didelį pastatą vizualiai sunaikinamas pats šlaitas, todėl prie gamtinių elementų ribojamas pastatų aukštis. Taip pat, remiantis naujausio 3D modelio duomenimis, reglamentuota Senamiesčio teritorija – apie ją senajame dokumente nebuvo pasakyta nieko. Rengiant projektus, iki šiol buvo remtasi 3 skirtingais, kartais vienas kitam prieštaraujančiais Senamiesčio statybas reglamentuojančiais dokumentais. Dabar naujajame bendrajame plane yra aiškiai nustatyti aukščiai, tankiai, intensyvumai, galimos užstatymo tipologijos. Trečias labai svarbus dalykas – urbanistiniai reglamentai, kurių iš viso nebuvo senajame plane. Tai yra skatiname, kad pirmuosiuose pastatų aukštuose kurtųsi ne garažai, o paslaugų paskirties patalpos, pavyzdžiui: parduotuvės, salonai, vaikų darželiai. Skatinama, kad automobiliai būtų statomi ne kiemuose, bet po žeme. Jeigu bus daromi šie sprendimai, bus galima 10 proc. pasididinti užstatymo intensyvumą. Naujame plane užstatymo intensyvumai smarkiai sumažėję, kai kur net iki 2 kartų, bet, pasirėmus šiuo skatinamuoju argumentu, galima tikėtis subalansuoti verslo ir miesto interesus. Centrinėje miesto dalyje nebeleisime statyti automobilių priešais fasadą, o ieškosime būdų juos parkuoti gatvėje.
Kaip atsispindės mūsų gyvenime perėjimas nuo 18 reglamentuotų zonų į 3 300 atskirų kvartalų reglamentavimą? Ar nekils konflikto tarp atskirų kvartalų poreikių, privačių zonų ir visuomenei aktualių praėjimų, ryšių tarp miesto dalių komunikacijos? Daugiau funkcinių zonų reiškia dagiau tikslumo ir konkretumo. Daugiau garantijų gyventojams, kad jų gyvenamoji aplinka išliks ar keisis pagal aiškiai apibrėžus principus. Atsakydamas į antrąją klausimo dalį pabrėžčiau, kad miestas yra viešųjų ir privačių erdvių junginys. Mes išgyvename socialistinio miesto transformacijos laikotarpį, grįžtame prie tradicinio miesto erdvinės sandaros. Socializmo laikotarpiu, panaikinus privačią žemės nuosavybę, bendrame plote buvo statomi tipiniai namai, kuriuose vienoduose butuose turėjo gyventi laimingos darbininkų šeimos, o aplink namus, pievose, žaisti jų vaikai. Tokia buvo vizija ir iliuzija. Bet taip neatsitiko. Jau devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Europoje buvo pripažinta, kad ši idėja nepasiteisino. Buvo grįžta prie viešųjų ir privačių erdvių diferenciacijos. Turi būti aiškiai atskirta, kur yra bendrai naudojami praėjimai, skersgatviai, o kur jau prasideda privati kiemo teritorija. Tai būdinga mūsų taip mėgstamam Senamiesčiui, Naujamiesčiui. Ir, beje, naujiesiems projektams. Tarkime, Naujamiestyje yra XIX a. suplanuota stačiakampė gatvių struktūra, o kvartalo viduje vingiuoja senesnės gatvelės: Mortos, Amatų ir kitos, kurios tikrai liks kaip praėjimai per kvartalą. Jos taip pat jungs kvartalėliuose kuriamas viešąsias erdves, skverelius. Kie-
mai šiuose kvartaluose privatūs, į juos prašalaitis patekti negali. Mūsų tikslas – diferencijuoti erdves. Geras pavyzdys – naujas Paupio projektas. Jame aiškiai atskirtos gyvybės kupinos viešosios erdvės: Aukštaičių gatvė ir aikštė, Vilnelės krantinė, skersiniai ryšiai, Turgaus aikštė ir privatūs pastatų kiemai, kuriuose žaidžia gyventojų vaikai ir kur nebepateksi be šeimininko sutikimo. Šiuo keliu nuėjo dauguma miestų. Abejojantiems įrodymas yra Paryžiaus priemiesčiai, kurių konversija – vienas didžiausių iššūkių miesto valdžiai. Todėl mes sieksime, kad privatus (bendruomenių ir bendrijų) interesas atsirastų ir mikrorajonuose, kur, išlaikant komunikacinius ryšius tarp kvartalų, kurtųsi ir būtų privačiai tvarkomi atskirų namų kiemai.
2021: 3 (118) I 5
Ar mes jau esame pasirengę tokioms permainoms? Dažnai bendrijos neįgali susitarti dėl elementarių dalykų, o jūs tikite, kad kiemai neliks apleisti? Taip, tokių problemų gali kilti, bet tai sprendžia kitos savivaldybės iniciatyvos. Bendrasis planas šiuo atveju tik nustato gaires. Jau dabar savivaldybė skiria 15 eurų vienam kvadratiniam žemės metrui subsidiją tiems, kas nori susitvarkyti savo kiemą. Bet tai jau kitas mūsų darbo etapas – rajonų atnaujinimo planai ir programa „Miestas +“. Šiuo metu dirbame ties Karoliniškių planu, kuriame bandome išgryninti viešąsias ir privačias teritorijas. Tikiuosi, kad kartu su partneriais: seniūnija ir agentūra „Atnaujinkime miestą“ rudenį jau šį planą turėsime. Manau, jog nieko per prievartą padaryti nepavyks, reikės žmonėms parodyti galimybę ir įtikinti juos šia galimybe pasinaudoti. Geri pavyzdžiai Olandijoje, Lenkijoje, Vokietijoje rodo, kad, esant bendram savininkų interesui, galima investuoti į savo pastato ir aplinkos pagerinimą, kartu pagerinti gyvenimo kokybę ir pakelti savo turto vertą. Su laiku turėtume prieiti prie tokio tipo projektų. Jeigu įsigilintume, tai mikrorajonuose dažnai išvis nėra miesto požymių, nes yra tik keliai (ne gatvės, bet būtent keliai) ir gyvenamieji pastatai, o kur šeimyninės kavinukės, kirpykla ar kitos paslaugos? Taip, Vilniuje gyvena 300 000 žmonių. Kodėl daug jaunų ir veiklių žmonių juda į Naujamiestį ar kitus centro rajonus? Nors statistika rodo, kad tuose rajonuose ir želdynų mažiau, ir tarša didesnė, juos traukia paslaugų infrastruktūra, esanti pirmuose pastatų aukštuose, ir pramogų pasirinkimas.
6 I 2021: 3 (118)
Bendrajame plane nustatėme tik mikrorajonų atnaujinimo gaires, o toliau viskas bendruomenių rankose.
Pastebėjau, kad plane išplėstas centro plotas, kur dabar bus centras? Tai yra mūsų siekis, kad centrui būdingas gyvenimo būdas, paslaugų gausa, kokybiškos viešosios erdvės ir infrastruktūra plėstųsi. Jeigu šiuo metu paklaustum, kur yra centras, atsakymas būtų: Senamiestis, Naujamiestis ir dešinysis Neries krantas. Bet mes norime, kad jau ir Žirmūnai iki Kareivių gatvės, Žvėrynas, Antakalnis ir net Žemieji Paneriai taptų centru, nes tam jau yra visos reikalingos prielaidos ir galimybės. Ką turime padaryti, kad taip atsitiktų? Visų pirma turi būti kokybiškos viešosios
erdvės su paslaugomis, ką dabar jau matome Naujamiestyje. Turi būti daugiau tankio, daugiau veiksmo, tačiau kartu turi būti aiškiai atskirtos privačios erdvės nuo visuomeninių, nes privatumo poreikis visuomet išlieka. Žvėrynui ir Žirmūnams vienodo sprendimo būti negali, nors dėl Kęstučio gatvėje natūraliai atsiradusios aukšto lygio interjero salonų ir paslaugų įmonių koncentracijos Žvėryno prestižas dar labiau išaugo. Tai yra gerosios transformacijos pavyzdys, kurį reikėtų toliau skatinti ir puoselėti. Šiuose rajonuose būtina pakeisti pėsčiųjų takų dangą, pritaikyti jas pasivaikščiojimui ir įrengti dviračių takus, kad žmonės nebūtinai važiuotų į Senamiestį, o turėtų galimybę pailsėti ir apsipirkti šalia namų. Taip atsiranda daugiau lokalių centrų, kurie pakeičia gyvenseną visame rajone.
Ką galite pasakyti apie judėjimo mieste perspektyvą? Ar pagaliau atsiras aplink Senamiestį galimybės palikti automobilius? Iki 2015-ųjų dominavo judėjimo automobiliu kultas, tai yra, norėta, kad su automobiliu būtų įmanoma privažiuoti visur ir visada, jį patogiai priparkuoti ir dar gerai būtų, jog už dyką. Suvokus, kad mūsų kompaktiškame miesto centre greitai negalės tilpti visi norintys atvykti nuosavu automobiliu, teko keisti strategiją. Buvo sukurtas darnaus judumo planas, kuriame buvo kompleksiškai pažiūrėta į šią problemą. Dviračių takų jungimas į bendrą tinklą tapo vienu iš prioritetų, siekiant, kad su dviračiu ar paspirtuku saugiai galima būtų nuvažiuoti iš vienos miesto dalies į kitą. Ši galimybė tarsi sniego kamuolys paskui save patraukė elektrinių paspirtukų nuomos galimybes ir nuosavų dviračių vartojimo intensyvumą. Alternatyvus judumas per pandemijos laiką išaugo 2 kartus. Bet dar daug jungčių
mieste trūksta ir tai nėra gera naujiena. Bendrajame plane tikrai šie dalykai yra numatyti ir jų poreikis įvertintas. Esame numatę zonas automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, kurios kol kas privataus intereso operuoti jomis nepritraukė. Ko gero, tai yra dar gana rizikingas verslas, kuriam reikia daugiau kaip 80 proc. užpildymo garantijos. Be to, šiuo metu kuriasi automobilių aikštelės prie visų naujų privačių objektų, kuriais verslas mielai dalinasi su norinčiais. Kuriasi nepriklausoma, decentralizuota stovėjimo aikštelių struktūra. Čia kuriame bendrą informavimo sistemą, kad galima būtų nesunkiai pasirinkti galimybes.
Kaip atspindėtos paveldosaugos ir gamtosaugos problemos naujajame bendrajame plane? Esame nubrėžę labai aiškią skirtį, kad centrinėje Vilniaus dalyje yra ne tik Senamiestis, bet ir jo apsauginėje zonoje
2021: 3 (118) I 7
esančios saugomos teritorijos: Naujamiestis, Markučiai, Užupis ir kt. Visa tai ir yra istorinis Vilniaus centras. Dabartiniame dokumente nustatyti reglamentai tam atvejui, jeigu ten, kur yra tokia galimybė, būtų statomas naujas objektas. Kadangi bendrajame plane nustatytos tik maksimalios galimybės, viską tektų derinti konkrečiu atveju, konkrečiame kontekste. Dar turėtų būti atsižvelgiama į Senamiesčio specialųjį planą, kuriame turėtų būti apibrėžiama, kas toje konkrečioje vietoje saugoma. Šį dokumentą turi parengti valstybė, nes ji atsakinga už Vilniaus senamiesčio apsaugą prieš UNESCO. Kaip minėjau anksčiau, Vilniuje yra bene 3 Senamiesčio apsaugą reglamentuojantys dokumentai, kurie kartais prieštarauja vienas kitam. Juose taip pat daug literatūrinio teksto, o ne aiškaus reglamento. Ši „poezija“ sukuria daug neaiškumų ir vietos interpretuoti bei spekuliuoti. Jais remdamiesi, kai kurie bando teigti, kad Vilnius turėtų likti toks, kaip buvo Vytauto Didžiojo laikais. Norėdami apsiginti nuo šių kraštutinių nuomonių, mes, pasitelkę nepriklausomus ekspertus, papildomai darėme bendrojo plano sprendinių poveikio Senamiesčiui vertinimą, remdamiesi UNESCO taikomais poveikio paveldui vertinimo kriterijais. Tai yra racionali ir pokyčius leidžianti vertinimo kriterijų sistema, kuri nereikalauja stabdyti gyvenimo saugomose teritorijose. Vertinant didelę reikšmę turėjo faktas, kad pagal senąjį planą daugelyje vietų greta Senamiesčio galima buvo statyti iki 35 metrų aukščio pastatus. Dabartinis planas Senamiesčio aplinkoje leidžia trečdaliu žemesnę statybą, o Senamiesčiui nustatė konkrečius reikalavimus atsižvelgiant į konkretaus kvartalo situaciją. Kas dėl gamtosaugos, Vilnius turi unikalią gamtinę miškų ir saugomų gamtinių teritorijų juostą, kuri kerta visą miestą iš šiaurės į pietvakarius. Ji bus vienareikšmiškai saugoma. Jeigu
8 I 2021: 3 (118)
šią gamtinių teritorijų juostą kirs miesto infrastruktūra, turi būti užtikrinamas šios žaliosios jungties nepertraukiamumas, t. y. kelias turi palįsti po žeme. Užstatytoje miesto teritorijoje ten buvusias gamtines struktūras negrįžtamai pakeitė, pritaikė gyvenimui, žmogus. Ten kuriame tinklinę skverų ir parkų, juos jungiančių jungčių ir alėjų sistemą, atliekančią ekologinio kompensavimo funkciją.
Ar bus daroma įtaka architektūros kokybei? Turime pasitvirtinę 10 architektūros kokybės mieste taisyklių. Tiek jose, tiek ir bendrajame plane reikalaujame pirmuosius aukštus išnaudoti jaukumui mieste sukurti, diferencijuoti miesto erdvių sistemas, naudoti natūralias, geriau vietines medžiagas, gerbti ir saugoti visą, net ir smulkųjį gamtinį ir kultūros paveldą, geriausių architektūrinių sprendimų ieškoti rengiant svarbių objektų architektūrinius konkursus. Jie rengiami visiems didesniems nei 3 000 m² visuomeniniams pastatams, 5 000 m² statiniams centrinėje miesto dalyje, nepriklausomai nuo paskirties ir 10 000 m² už centro ribų. Veikia Vilniaus regioninė architektūros taryba bei Lietuvos architektų sąjungos urbanistikos ir architektūros ekspertų tarybos, kurios vertina svarbių projektų sprendimus. Projektiniai pasiūlymai viešinami ir aktyviai aptariami bendruomenėse. Visa tai kelia architektūrinių sprendimų kokybę. Viena didžiausių bėdų yra ta, kad mes deriname tik projektinius pasiūlymus, o, išdavus statybos leidimą, toliau savivaldybė neturi galimybių vykdyti jokios kontrolės. Todėl principingai kovojame pirminėje stadijoje, o, pastačius pastatą, neretai pamatome, kad esame pralaimėję. Tikiuosi, tai kada nors pasikeis.
Ačiū už pokalbį.
2021: 3 (118) I 9
Itališka architektūra amerikietiškuose namuose Tekstas: Agnės Tamašauskaitės Architektai: Batay-Csorba Architects Vieta: Torontas, Kanada Plotas: 325 m² Įgyvendinta: 2020 m. Fotografijos: Doublespace Photography
10 I 2021: 3 (118)
architektūra
Šiandieniame gyvenimo chaose namai – saugaus prieglobsčio, vienatvės vieta, kurioje žmonės gali rasti ramybę ir poilsį. Toronte studijos Batay-Csorba Architects sukurtas unikalaus dizaino namas italų porai rodo pagarbą tiek būsimų gyventojų itališkoms šaknims, tiek Toronto urbanistinei struktūrai ir tuo pat metu atsižvelgia į kuriamą atmosferą, mobilumą ir patogumą. Namas buvo suprojektuotas atsižvelgiant į būsimų savininkų vertybes ir tradicijas. Pastato tūrio akcentai – skliautai – vienas labiausiai paplitusių senovės Romos architektūros archetipų. Taikydami šią tipologiją namų erdvei, architektai naujoviškai pažvelgė į tradicinę skliauto formą
i
ir suteikė jai modernią geometriją. Ji atlieka itin svarbų vaidmenį namo interjere – padeda paskirstyti šviesą pagrindinėse patalpose, atsižvelgiant į funkcinį išdėstymą atskiria kiekvieną erdvę ir tuo pat metu kuria tūrinį tęstinumą visame statinyje. Iš išorės plytų skliautas išsiskiria iš monolitinio plytų fasado. Pastato priekis supaprastintas iki monolitinio fasado: vienas pasikartojantis medžiagos ornamentas tampa lygiu, bet tekstūruotu plytų fasadu, akcentuojančiu skliautuotą profilį. Šis monolitinis fasadas sukurtas siekiant pabrėžti ne tik unikalų plytų dangos medžiagiškumą, bet ir mansardą, atspindinčią kaimyninių namų proporcijas. Mūru, dengiančiu fasadą
2021: 3 (118) I 11
ir gaubiančiu prie įėjimo esančias lubas ir sienas, išreiškiama pagarba Toronto plytinių detalių tradicijai, kuri miesto urbanistiniame audinyje regima nuo XIX a. Tipiniai tų laikų pastatai išsiskiria dekoratyvinėmis detalėmis, atsiskleidžiančiomis per atskirus plytų ruožus virš angų, kampuose ir virš karnizų. Kadangi namo projektas buvo kuriamas vidutinio amžiaus porai, ketinančiai sulaukti jame senatvės, buvo ypač svarbu suprojektuoti automobilių stovėjimo aikštelę kieme. Architektai siekė susilaikyti nuo tipinio priemiesčio gatvės išdėstymo, kai garažas tampa pirmutine namo dalimi, todėl nusprendė įkurti automobilių stovėjimo aikštelę po namo tūriu, ir tai formavo pradinį viso projekto konceptą. Integruota automobilių stovėjimo aikštelė tarsi išpjauna priekinį fasadą, sukurdama portiką primenantį įėjimą. Romėnų architektūroje – tai įėjimą uždengianti statinio dalis, dažniausiai skliautas ar kolonada. Tokios skliautinės verandos taip pat žinomos kaip tipinių Toronto XIX a. namų detalė. Toronto gyvenamosiose gatvėse dažniau galima išvysti priekines verandas nei garažus, nes jos padeda sukurti pereinamąją erdvę tarp gatvės ir namo. High Park Residence po skliautu esanti automobilių stovėjimo aikštelė sukelia verandos įspūdį. Šviesos šulinys, išpjautas per visą pastato aukštį, suprojektuotas giliausioje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, suteikia erdvei natūralios
12 I 2021: 3 (118)
2021: 3 (118) I 13
14 I 2021: 3 (118)
saulės šviesos ir taip traukia svečius įėjimo link. Ši erdvė suvokiama kaip privati, nors yra lauke, todėl sukuriamas subtilus ryšys tarp privatumo ir viešumo, tarp namo vidaus ir išorės. Siekiant pabrėžti geometrinį projekto paprastumą, visi judėjimo maršrutai, inžinerinės sistemos ir kambariai išdėstyti išilgai nuo įėjimo. Įžengę į namus, lankytojai atsiduria mažame tambūre, vėliau – virtuvės erdvėje, kuri toliau atsiveria į pirmame aukšte esančius erdvius gyvenamuosius plotus. Per visą aukšto ilgį skliauto geometrinė forma jungia šias gyvenamąsias erdves, pabrėždama kliento norą justi sąryšį tarp maisto ruošimo, valgymo ir bendravimo. Nors namo skliautas sujungia šias erdves, jame pasirodo dinamiškumo įspūdį sukuriantys išpjauti tūriai, kurie suskaido skliauto lubas ir suteikia šviesos pirmame aukšte. Skliautas išlaikomas vientisas valgomajame, išpjaunamas išilgai virtuvės, vėl tampa lygus svetainėje, o paskui išsilenkia ir išnyksta kieme. Toks architektūrinis dizainas ne tik erdviškai atskiria fiziškai sujungtas erdves, bet ir suteikia natūralios šviesos giliam ir siauram pirmajam namo aukštui. Ilgo pastato plano viduryje suprojektuotą virtuvę užlieja natūrali dienos šviesa iš aukščiau esančio stoglangio. Pirmas High Park Residence projekto aukšto dizainas nepertraukia-
mas, jungiantis erdves, o tuo tarpu į atskiras patalpas padalintas antrasis aukštas sujungtas tiltais. Toks sprendimas architektams leido patalpas suprojektuoti siauroje erdvėje ir išlaikyti natūralios dienos šviesos prieigą tiek pirmajame aukšte, tiek kiekviename kambaryje viršuje. Antrame namo aukšte skalbykla, vonios kambarys ir laiptai taip pat išdėstyti išilgai viso pastato formos, o miegamieji ir darbo kambarys įsikūrę iš namo priekio ir galo. Palikti tuščia erdvė tarp miegamojo ir darbo kambario leidžia abiem kambariams pasidalinti natūralia dienos šviesa iš stoglangio ir fasado mansardos lango. Į pagrindinį miegamąjį šviesa skleidžiasi tiek iš galinio namo fasado, tiek iš virš virtuvės esančio stoglangio. Batay-Csorba architektams pavyko tikslingai išnaudoti kiekvieną namo centimetrą kuriant funkcionalias erdves ir šviesią, poilsį teikiančią atmosferą. Naujasis Batay-Csorba architektų projektas High Park Residence radikaliai permąsto priemiesčio namo Toronte tipologiją. Kanadiečių architektūros studija išsamią analizę derina su praktika, ypatingą dėmesį skirdama kontekstui ir istorinėms nuorodoms. Sujungdami miesto ir užsakovų istoriją, architektai sukūrė modernų ir unikalų amerikietišką priemiesčio namą, dvelkiantį itališka dvasia.
2021: 3 (118) I 15
i
architektūra
Kiemas svetainėje Tekstas: Agnės Tamašauskaitės. Architektai: Bedaux de Brouwer ir i29. Kraštovaizdžio architektai: MTD Vieta: Hilvarenbekas (Hilvarenbeek), Olandija. Plotas: 400 m². Įgyvendinta: 2020 m. Fotografijos: i29 / Ewout Huiber
Olandijos studijos i29 interjero architektai, bendradarbiaudami su Bedaux de Brouwer specialistų komanda, pristatė naujausią savo gyvenamąjį projektą – šiuolaikinę vilą šeimai, kuri ištrina ribas tarp išorės ir vidaus erdvių. Keturių asmenų šeimai skirtuose erdviuose vieno aukšto namuose visos zonos sujungtos horizontaliai, tad visa namo architektūra ir interjeras tampa vientisi ir kartu su vidine kiemo erdve kuria ramią, natūralią, poilsį teikiančią atmosferą. Šiandien namai kaip niekada svarbūs. Labiau nei bet kada anksčiau jie tampa vieta, kur praleidžiame didžiąją laiko dalį. Tai reiškia, jog būstas turėtų būti kruopščiai suplanuotas, kad gyventojai galėtų mėgautis savo gyvenimu tarp keturių sienų. Outside In yra puikus tokio dizaino pavyzdys. Nedideliame Nyderlandų pasienio su Belgija miestelyje įsikūręs namas Outside In, kuris, kaip sufleruoja jo pavadinimas, visais įmanomais būdais stengiasi integruoti lauko erdves viduje. Pagal i29 dizainerių ir Bedaux de Brouwer architektų viziją Outside In suprojektuotas taip, kad architektūriniai tūriai apgaubtų vidinį kiemą ir didelį baseino plotą, išlaikydami sąryšį su kiemo erdve kiekviename žingsnyje. Outside In projekto tikslas – kurti tvarumą ir efektyvų energijos suvartojimą skatinančius bei aplinką tausojančius šeimos namus, todėl dar ankstyvame dizaino procese architektai siekė užtikrinti, kad visa architektūra būtų formuojama pagal unikalų vietinės gamtos krašto-
16 I 2021: 3 (118)
2021: 3 (118) I 17
18 I 2021: 3 (118)
vaizdį. Siekiant taupiai naudoti energiją, šiame tvariame ir erdviame name įrengtas geoterminis šildymas, šilumos siurblys, saulės kolektorius ant stogo ir langinės aplink visą namo perimetrą saulės spinduliams nukreipti. Tuo tarpu išorė atspindi biofilinio dizaino principus – fasade integruoti dideli vazonai su vešlia augalija. Vazonai su želdynais įrengti priekiniame pastato fasade, kur darniai dera su tamsiai juodų plytų fasadu ir didelėmis stiklo vitrinomis. Juoda fasado spalva pasirinkta tam, kad tarsi paslėptų statinį tarp supančios augalijos ir sustiprintų natūralumo pojūtį žiūrint į jį iš toli. Nors dėl didelių stiklo plotų namams būdingas ypatingas skaidrumas, jie atrodo privatūs, saugomi sodrios žalumos ir sumanaus architektūrinio išdėstymo. „Mūsų tikslas buvo pasitelkiant architektūrą natūraliai sujungti vidų su išore“, – atkreipia dėmesį projekto autoriai i29 ir Bedaux de Brouwer.“ Iš tolo žvelgiant matomas didžiulis tamsių plytų tūris, o, priėjus arčiau, atsiskleidžia apgalvotas ir vientisas namo išdėstymas. Gyvenamosios zonos centre įrengtas vidinis kiemas su terasa, o stumdomosios durys nuo grindų iki lubų suteikia atvirą vaizdą į žaliuojantį sodą ir baseiną. Ištrinamos ribos tarp vidaus ir išorės. U formos virtuvė, valgomasis ir svetainė yra sujungtos per vidinį kiemą, atvėrus stumdomąsias duris pasirodo lauko valgomojo ir pramogų zonos, suteikiančios daugiau natūralios šviesos ir erdvės viduje. Miegamieji horizontaliai sulygiuoti, tad į visus atsiveria vienodi baseino vaizdai. Šeimos kasdienėms reikmės reikalingi sandėliukai sumaniai paslėpti už aukštų medinių durų, besidriekiančių nuo grindų iki lubų, o vaikų miegamojo sienoje sumontuotoje spintoje laikomi žaislai ir knygos. Ergonomiškumas demonstruojamas visame name – svetainėje aplink langą įrengta sėdimoji erdvė eina lygiagrečiai su vidiniu kiemu, ji leidžia pasinerti į kiemo žalumą, liekant viduje. Fanera subtiliai sujungia bendrą interjero dizainą, tai matyti iš svetainės grindų, virtuvės spintelių ir prieškambario sandėliukų. Bedaux de Brouwer architektai ir i29 suderino puristinio dizaino požiūrį ir paprastas natūralias medžiagas, kad
2021: 3 (118) I 19
sukurtų aukštos kokybės vilą be pretenzijų. Plėtodamos projektą, abi architektūros studijos pirmenybę teikė darniai interjero ir eksterjero integracijai per mažiausias detales. Dideli mediniai paviršiai naudojami visame name, kad būtų galima sujungti skirtingas zonas. Spintelės, virtuvės fasadas, sienos, stumdomosios durys ir lovos yra specialiai suprojektuoti ir pagaminti taip, kad atitiktų architektūrinį išdėstymą. Jie tikslingai pagaminti iš tos pačios apdailos medienos, kad visa namo architektūra ir interjero dizainas kurtų vientisumo įspūdį. Paradoksalu, kad šiuose namuose yra daugybė atvirų vaizdų ir skaidrumo fasaduose, tačiau tuo pat metu jie suteikia privatumo ir saugomo jausmą. Natūrali, žemiška medžiagų ir spalvų paletė architektūroje sukuria ramią natūralios prabangos atmosferą, kuri tęsiasi ir namo viduje. i29 ir Bedaux de Brouwer architektai išlaikė minimalistinę stilistiką ir išvengė nereikalingų detalių, kurdami tiek šeimos namus, tiek juos papildantį vešlų sodą. Outside In projektu architektai stiprina ryšį su gamta. Atrodo, kad žaluma iš lauko atkeliauja į interjerą, tam kad sukurtų unikalius namus. Aukščiausios klasės dizainas išlieka nepretenzingas, nes architektai kūrė kiekvieną detalę remdamiesi savo pamatinėmis vertybėmis. Bedaux de Brouwer architektūros studijos, veikiančios nuo 1937 m., kuriamą dizainą galima apibūdinti kaip nesenstantį modernizmą, ypatingą dėmesį skiriant žmonėms ir aplinkai. Jų projektai atpažįstami iš švarios, drąsios architektūros, pasižyminčios savitu medžiagų pasirinkimu ir griežtomis detalėmis. Outside In projekte autoriai neapsiriboja teiginiu, kad jų dizainas tėra vizuali sąveika su gamta. Pagarba aplinkai yra daug gilesnė nei tai, ir jie priėmė tikslingus sprendimus, leidžiančius šiam požiūriui atsiskleisti tiek per architektūrą, tiek per interjero dizainą.
20 I 2021: 3 (118)
2021: 3 (118) I 21
i
DIZAINO KELIONĖS
Per šiuolaikinį minimalizmą atgimusi istorija Mont-Royal rezidencijoje
Tekstas: Agnės Tamašauskaitės Architektai: MU Architecture Interjero dizaineriai: Jean François Ménard, Rachel Gilmore Vieta: Monrealis, Kanada Plotas: 870 m² Įgyvendinta: 2020 m. Fotografijos: Stéphane Groleau Photographe
22 I 2021: 3 (118)
1964 m. architekto Pierre’o Cantino suprojektuota rezidencija įsikūrusi vieno prabangiausių Monrealio rajonų širdyje, pačioje Mount-Royal kalno viršūnėje. Po praėjusių metų renovacijos ji sužibo modernia elegancijos dvasia. Didžiulėje, beveik 900 m² gyvenamojoje erdvėje, sukurtoje jaunai šeimai, atvirai sujungti kambariai ir sklandžiai išdėstytos erdvės. Sodrūs medžio apdailos plokštėmis dengto pirmojo aukšto atspalviai kontrastuoja su antrojo aukšto atriumo šviesa ir kuria unikalų estetikos pojūtį interjere. Mont-Royal rezidencijos projektas išties neeilinis. Tiek architektūrinė kompozicija, tiek interjero detalės apgalvotos taip, kad kurtų minimalistines, dideles ir šviesias erdves. Atriume, kuris yra tikras namo akcentas, įrengti dvigubi laiptai, vedantys į antresolę. Iš čia atsiveria baro su židiniu ir dalies svetainės vaizdas. Virtuvė ir valgomasis yra visiškai įstiklinti ir veda į didelį, vešlia augalija apsodintą kiemą su baseinu. Šalia didelės virtuvės korpusas išplečiamas tam, kad paslėptų sandėliuką ir prieigą prie rūsyje esančio garažo. Toliau – patogi valgomojo zona su išėjimu į privačią
2021: 3 (118) I 23
išryškinta rėmo konstrukcija kabo pačiame erdvės centre. Aukščiau dvigubi laiptai įrėminti minimalistiniais stiklo turėklais, kurie prisideda prie interjero lengvumo. Ypatingas dizainerių dėmesys detalėms skirtas išdėstant daugybę medinių plokščių, kurios įrėmina laiptus ir suteikia erdvei galerijos įspūdį. Toliau – didžiulės riešutmedžio durys tokio pat medžiagiškumo sienose slepia pagrindinius apartamentus, kuriuose yra miegamasis, drabužinė ir visiškai įstiklintas pagrindinis vonios kambarys, iš kurio atsiveria vidinio kiemo vaizdai. Ši rezidencija – tikras avangardinio dizaino pavyzdys 1960-aisiais – turėjo moderniausią centrinę vėdinimo sistemą ir netgi atsispindinčius išorinius laiptus. Tuo metu architektas Pierre’as Cantino atliko nepaprastą darbą – itin subtiliai integravo visus mechaninius komponentus. Kadangi namo konceptas siekė atvirų erdvių ir didesnių nei įprasta gyvenamųjų patalpų, paslėpti kompleksišką, prie naujų standartų pritaikytą vėdinimo sistemą tuomet buvo išties didžiulis iššūkis. Norint
terasą, nukreiptą į gatvę virš garažo. Viršutiniame aukšte esančiame poilsio kambaryje yra židinys, paslėptas televizorius ir didžiulė stiklo siena, iš kurios atsiveria Monrealio vaizdai. Erdvus žaidimų kambarys, trys vaikų miegamieji ir du vonios kambariai galutinai užpildo šį namo aukštą. Tuo tarpu apatiniame aukšte, be kitų dalykų, įrengti du svečių miegamieji, treniruočių zona, dirbtuvės ir dvivietis garažas. Mont-Royal namo projektas sukurtas visiems gyventojų poreikiams patenkinti. Ypatingas dėmesys šiame projekte skirtas didžiajai salei. Dėl įspūdingų stogo projekcijų už dviaukščio prieangio ribų judėjimas šiame name savaime yra tarsi architektūrinė kelionė. Kai įeinate į atriumą, meno kūriniai ir didžiulės riešutmedžio dailylentės kelia virpulį dėl savo dydžio gana bauginančioje erdvėje, o viršutinės šio dviejų aukštų tūrio sienos pereina į baltai dažytus paviršius ir taip pabrėžia didelės erdvės įspūdį. Nuo lubų leidžiasi labai lengvas, tačiau kvapą gniaužiantis šiuolaikinis sietynas – jo
24 I 2021: 3 (118)
suprojektuoti antresolę ir atviras gyvenamąsias patalpas, taip pat reikėjo sudėtingų konstrukcinių sprendimų. Šiuolaikinis rezidencijos stilius, pasižymintis natūraliomis medžiagomis, medžio dailylenčių pertvaromis, grotuotomis lubomis, taip pat dengtomis didelėmis medinėmis dailylentėmis, primena kai kuriuos didžiuosius tarptautinius viešbučius. MU Architecture studijos renovacijos projektas buvo atliktas bendradarbiaujant tiek su Paveldo departamentu, tiek su Monrealio miesto savivaldybe, siekiant išsaugoti ir atnaujinti šią visiems Monrealio gyventojams gerai žinomą istorinę rezidenciją. Tokio masto netipinė renovacija subūrė maždaug dvidešimt profesionalių konsultantų, inžinierių ir statybos specialistų. Vadovaujami MU Architecture komandos, jie naujam gyvenimui prikėlė visus 26 šios žymios Monrealio rezidencijos kambarius. Gerai apgalvoti, subtilūs atnaujinimo sprendimai leido išsaugoti unikalią namo dvasią tiek viduje, tiek iš išorės.
2021: 3 (118) I 25
i
interjeras
Nematoma virtuvė Tekstas: Agnės Tamašauskaitės Architektai: i29 interior architects Vieta: Paryžius, Prancūzija Plotas: 150 m² Įgyvendinta: 2014 m. Fotografijos: i29 interior architects
Per pastaruosius metus namų virtuvė daugeliui žmonių tapo svetainės dalimi. Gyvenamosios ir virtuvės erdvių susiliejimo tendencijai įgaunant pagreitį daugelyje šiuolaikinių namų, olandų interjero architektai i29 į ją pažvelgė naujoviškai ir sukūrė virtuvę, kuri tarnauja labiau kaip svetainės baldų dalis nei virtuvė. „Mes siekėme sukurti virtuvės sistemą, tarsi išnykstančią namų erdvėje“, – sako projekto autoriai, i29 architektai. Nuostabiame Paryžiaus bute įrengtoje virtuvėje dizaino detalių sumažinta iki absoliutaus minimumo. Itin ploname stalviršyje įmontuotos visos vandentiekio ir elektros jungtys. Didelės stumdomosios sienų plokštės slepia visus virtuvės prietaisus ir sandėliuką. Atsižvelgiant į viso interjero konceptą, dekoratyvus buto sienų dizainas pakartojamas ant priekinių virtuvės spintelių plokščių tam, kad sukurtų erdvinį vientisumą ir spintelių tūris būtų integruotas į monumentalų planą. Taip erdvėje sukuriamas darnios estetikos jausmas. Užvėrus šias stumdomąsias plokštes, virtuvė atrodo švari ir tvarkinga, paslėpta už sienos, kurią užbaigia dekoratyvinės dailylentės ir lipdiniai, imituojantys maždaug 1905 m. buto apdailą. Plokštėmis dengtos durys atsidaro į išorę, slankioja į šonus ir atveria kontrastingomis anglies pilkumo MDF plokštėmis išklotus lentynų skyrius. Būsto gyventojams suteikiama galimybė naudotis skirtingomis funkcijomis – pavyzdžiui, siena kairiajame virtuvės krašte slepia šaldytuvą ir indaplovę. Centre įtaisytos trys platesnės dvigubų durų dalys, kurių kiekviena 120 cm pločio ir 290 cm aukščio. Už vienų yra orkaitė, kavos aparatas ir stalčiai lėkštėms bei stalo įrankiams laikyti; viduriniame skyriuje įrengta papildoma sandėliavimo patalpa, o trečiojoje – kompiuterio darbo vieta ir rašomasis stalas. Siauroji dalis dešinėje pusėje – imitacinė, slepianti negilias lentynas ir vamzdžius. Nematomą salą dizaineriai kūrė dar išradingiau. Autoriams pavyko sujungti visas virtuvei reikalingas vandens tiekimo,
26 I 2021: 3 (118)
virimo, aušinimo ir elektros jungtis juodojoje saloje, kurios paviršius yra tik poros centimetrų storio. Virtuvės sala įrengta priešais dekoratyvias stumdomąsias duris, kurias uždarius kontrastingai tamsus stalviršio elementas tampa vieninteliu išskirtiniu erdvės elementu. „Tai, jog tai virtuvė, dar nereiškia, kad viskas turi būti išorėje ir regima visą laiką, – pabrėžia architektai. – Pasirinkome minimalizmą, nes siekėme būti itin atsargūs ir neišdarkyti unikalios seno buto estetikos.“ Itin plonas stalviršis yra 3 m ilgio, 90 cm pločio, pagamintas iš plieninės plokštės: į svetainę nukreiptas jos kraštas buvo sulankstytas gamykloje taip, kad būtų tik 2 cm. Šone, šalia durų sienos, stalviršis išsiplečia iki 8 cm storio, būtent tiek, kiek reikia negiliai kriauklei ir indukcinei viryklei, susiliejančiai su pačiu stalviršiu. 90 cm aukščio, lenktos, plieninės šios salos kojos suteikia vietos anksčiau išvardytų elementų vamzdžiams ir elektros įrangai nukeliauti iki grindų, o po virtuvės sala esantys prieigos skydai leidžia prižiūrėti ir tvarkyti kriauklę bei viryklę. Visiems šiems plieniniams elementams buvo pasirinkta vientisa juoda spalva ir papildoma įbrėžimams atsparaus sluoksnio danga. i29 architektų dizaino konceptas – pašalinti visus nereikalingus elementus virtuvėje ir palikti tik būtiniausius dalykus. Siekdami dar labiau užmaskuoti kulinarinę virtuvės erdvės funkciją, dizaineriai taip pat ypač kruopščiai apgalvojo salos ventiliacijos gaubtą. Jie pasirinko virš salos pakabinti nestandartinį gartraukio elementą, kuris dėl integruoto apšvietimo ir 120 cm pločio ir 55 cm gylio balto vientiso paviršiaus atrodo lyg kabamasis šviestuvas. Projekto užsakovai – Paryžiuje gyvenanti olandų pora – iš pradžių pageidavo atviros virtuvės viename svetainės gale. „Pajutome, kad ji dominuos svetainėje, tad mes pasirinkome
kitą kraštutinumą“, – sako studijos įkūrėjas Jeroenas Dellensenas. Rezultatas – sumanus klasikinės stilistikos sugretinimas su pažangios, minimalistinės virtuvės detalėmis. Kadangi viskas – prietaisai, įranga, indai, puodai ir keptuvės, spintelės ir kt. – paslėpti už sienos plokščių ar stalviršyje, kambarį lengva išlaikyti neapkrautą. „Mes visada stengiamės integruoti įvairias funkcijas taip, kad rezultatas atrodytų paprastai, bet iš tikrųjų tai nemenkas techninis iššūkis“, – aiškina J. Dellensenas. „Tiek The Insivible Kitchen klientai, tiek mes likome labai patenkinti. Svarbiausia, jog ši unikali virtuvė nėra skirta tik parodai – joje buto šeimininkai išties gamina ir tai daro patogiai ir stilingai.“
2021: 3 (118) I 27
JUNG demonstracinis protingojo namo sistemų salonas:
jausitės kaip muziejuje, tačiau tai – realybė Kone du dešimtmečius Lietuvoje veikiantis jungiklių ir protingų namų sistemų centras JUNG šiemet atvėrė demonstracinio protingojo namo sistemų salono duris. Susipažinti su išmaniaisiais sprendimais ir juos išbandyti nuo šiol gali kiekvienas norintis. Beveik 3 tūkst. m² dydžio pastatas, kuriame telpa KNX mokymų salės, logistikos sandėliai ir administracinės patalpos, iš pirmo žvilgsnio primena muziejų, tačiau prisilietę prie realių pavyzdžių lankytojai suvokia, kad būtent taip atrodo ateities objektai. „Tai – ryškiausias prekių ženklo atspindys, sukauptos patirties, žinių ir technologijų proveržio įrodymas“, – įsitikinęs „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.
Išskirtinumas nuo pirmųjų žingsnių Dar iki peržengiant „JUNG Vilnius“ biuro slenkstį, pasitinka unikalus, preciziškai suprojektuotas ir savo dydžiu įspūdį paliekantis pastatas. Kiek vėliau pro akis nepraslysta išmaniosios sistemos, integruotos kone į visas pastato sritis: automatizuotas lauko augalų laistymas, išmanusis vėdinimas ir šildymas, pirštų atspaudų skenavimo ir veido atpažinimo sistema. O kur dar po oda implantuotas duris atrakinantis mikrolustas – ši naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų vis dar atrodo kaip kelionė laiku. „Šį biurą matėme ne tik kaip vietą, kurioje galime integruoti pažangiausias technologijas ir pristatyti jas klientams. Tai pirmiausia yra mūsų komandos darbo vieta – ji turi būti patraukli,
28 I 2021: 3 (118)
REKOMENDUOJAME
i
patogi ir saugi. Tvarūs, technologiškai pažangūs sprendimai tapo neatsiejama viso projekto dalimi“, – sako R. Skurdenis. Kaip vieną iš tokių sprendimų jis mini ant pastato stogo įrengtą lauko oro stebėjimo stotelę, automatiškai siunčiančią signalus, pagal kuriuos reguliuojama patalpų temperatūra ar užtraukiamos žaliuzės, jei lauke šviečia saulė. Šios detalės byloja apie viduje laukiančią įdomią futuristinę pažintį, į kurią leistis JUNG vadovas kviečia tiek specialistus – interjero dizainerius, architektus, elektrikus, tiek naujakurius ar interjero naujovėmis besidominčius ir pasikonsultuoti pageidaujančius smalsuolius.
Ne tik biuras, bet ir demonstracinė erdvė Pristatydamas išmanųjį „JUNG Vilnius“ biurą, R. Skurdenis teigia, jog Lietuvoje tai pirmasis ir kol kas vienintelis objektas, kuriame po vienu stogu yra tokia didelė integruotų išmaniųjų sistemų, valdomų iš vienos bendros sistemos, koncentracija. „Reiktų priminti, jog išmaniosios sistemos šalyje nėra naujovė – jų galima aptikti tiek privačiose, tiek viešosiose erdvėse, tačiau tik nedaugelis jas realiai sujungia į vientisą ir bendrai veikiančią visumą“, – pastebi R. Skurdenis. Užsukę vidun, lankytojai kviečiami susipažinti su pirmame aukšte įrengta didžiausia jungiklių ekspozicija tiek Lietuvoje, tiek visoje Rytų Europoje. Pastarieji dėl aukštos kokybės ir jiems suteikto „Made in Germany“ sertifikato ypač mėgstami interjero dizainerių bei architektų, tačiau ir ne profesionalo akis pastebėtų, jog dėl spalvų gamos platumo ir subtilaus dizaino jie gali tapti unikalia interjero detale. Čia pat ir telefonspynių gamintojo „Siedle“ ekspozicija, simboliškai atverianti kelią į netoliese esančius JUNG ekspozicinius viešbučio kambario ir buto interjerus, kuriuose visi elektriniai prietaisai ir net kai kurie baldai valdomi šiuolaikinėmis technologijomis. „Norėjome sukurti tokį showroom’ą, kuris kuo realiau atspindėtų tikrovę ir technologines galimybes. Būtent tokios yra viešbučio kambario ir buto su virtuvės, svetainės, miegamojo bei vonios zonomis erdvės. Jose galima išbandyti įrangą, pajusti, ką reiškia buitį palengvinanti ir žmogui tarnaujanti technologijų pažanga. Manau, tai puikus JUNG ir mūsų partnerių – žinomų buitinės technikos, santechnikos įrangos bei kitų prekių ženklų – sinergijos rezultatas“, – projektu džiaugiasi „JUNG Vilnius“ vadovas, įsitikinęs, jog šiandienos naudotojui vien kataloguose ar virtualiojoje erdvėje siūlomų vaizdų nebepakanka. Tiesa, R. Skurdenis atkreipia dėmesį, kad su produktais lankytojai
šiame biure gali tik susipažinti, tad panūdusiems jų įsigyti pataria kreiptis tiesiogiai į platintojus.
Subtilus žvilgsnis į ateitį Demonstracinėms JUNG erdvėms įrengti buvo keliami ypač aukšti kokybiniai kriterijai, o didžioji dalis baldų buvo gaminama pagal specialius užsakymus. Čia, pasak R. Skurdenio, technologijų proveržis dera su išskirtine estetika. „Nereikia laukti ateities, norint džiaugtis išmaniąją pagalba jau šiandien. Nuo valdymo balsu ir biometrinio durų užrakto iki tik virtuvėje tinkančios muzikos – visa tai yra dabartis. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad jūsų erdves apkraus kažkokie neaiškūs agregatai. Integruotos sistemos yra nematomos, tad tai leidžia derinti jūsų svajonių interjerą su poreikį diktuojančiomis technologijomis“, – pabrėžia įmonės vadovas ir priduria, jog demonstracinis salonas puikiausiai iliustruoja šią patirtį. Beje, pastate įdiegtos technologijos leidžia lanksčiai keisti erdvės paskirtį, todėl žadama, jog ateityje bus ne tik reguliariai atnaujinamos ekspozicijos, pristatomos naujos sistemoms – čia taip pat numatoma pritaikyti objektus įvairiems renginiams ar seminarams. Aplankyti demonstracinį „JUNG Vilnius“ saloną galite adresu: Senasis Ukmergės kl. 12, Užubaliai, Vilniaus r.
2021: 3 (118) I 29
i
REKOMENDUOJAME
Daugiau laisvės ir funkcionalumo su Hansgrohe hansgrohe Finoris – universalus praustuvo maišytuvas
30 I 2021: 3 (118)
Svajonė apie sveikatingumo salelę vonios kambaryje dažnai netampa realybe. Šeimos kasdienybė vonioje paprastai būna visai kitokia: asmeninė higiena, patalpos valymas ir drabužių skalbimas – praustuvas tampa kasdienės veiklos centru. Gerai, jei yra tinkamas vandens maišytuvas, su kuriuo galima viską atlikti. Šiam tikslui puikiai tinka Flex funkciją turintys hansgrohe Finoris maišytuvai – jie suteikia daug judėjimo laisvės ir palengvina kasdienius darbus. Greitai išsitrinkti plaukus su ištraukiamąja maišytuvo dušo galvute jau galima tiesiog praustuve. Paskui praustuvą lengva išplauti. Kibirai būstui valyti ir kiti aukšti indai taip pat užpildomi per trumpą laiką. Gilesniame praustuve galima greitai išmaudyti kūdikį ar nuplauti kojas. Nesvarbu, ar tai būtų švelni PowderRain, ar lygi laminarinė vandens srovė, maišytuvas prisitaiko prie atitinkamo režimo spustelėjus mygtuką. Abiem purškimo režimais sunaudojama ne daugiau kaip penki litrai vandens per minutę.
Grakštus dizainas ir funkcionalumas
hansgrohe Finoris maišytuvų asortimentas | Universalūs praustuvo maišytuvai
Ištraukiamoji dušo galvutė su 500 milimetrų veikimo spinduliu subtiliai įmontuota į magnetinio pritraukimo laikiklį, todėl kaskart panaudojus sklandžiai grįžta į pradinę padėtį. hansgrohe Finoris maišytuvas žavi grakščia geometrine forma. Minimalistinio dizaino maišytuvas gali būti ir be ištraukiamosios dušo galvutės. Net ir standartinis modelis skirtas įvairioms situacijoms, nes jį galima užsisakyti trijų skirtingų aukščių. Tai reiškia, kad hansgrohe Finoris dera su įvairiais praustuvų modeliais. Planuojantys dušą įmontuoti sienoje gali rinktis potinkinius hansgrohe Finoris maišytuvus. Ši serija išsiskiria maišytuvų paviršių įvairove: galima rinktis ne tik chromuotą, bet ir matinį juodą Matt Black ar matinį baltą Matt White, todėl hansgrohe Finoris tinka skirtingiems vonios kambariams. Šiandien hansgrohe Finoris – tobulas pasirinkimas madingoms vonios erdvėms su Matt Black akcentais. Maišytuvų asortimente galima rasti visų reikalingų prietaisų paslėptam ar matomam montavimo būdui. Vonios kambaryje hansgrohe Finoris siūloma derinti su hansgrohe Rainfinity dušo produktais ir AddStoris aksesuarais.
Pritaikoma kiekvienai paskirčiai, kurios tikimasi iš praustuvo: naujasis hansgrohe Finoris vandens maišytuvas
Nesvarbu, ar tai būtų švelni PowderRain, ar lygi laminarinė vandens srovė, spustelėjus mygtuką, maišytuvas prisitaiko prie norimo režimo. Abiem purškimo režimais sunaudojama ne daugiau kaip penki litrai vandens per minutę
hansgrohe Vivenis maišytuvų serija | Judančio vandens patirtis
hansgrohe Vivenis maišytuvai imituoja švelnų krioklį. Dėl savo paprasto ir estetiško dizaino jie tinka bet kokiam vonios kambario interjerui. Šie prietaisai sukuria natūralaus vandens įspūdį
Subtilios rankenėlės ir itin plataus, bet lygaus čiaupo derinys pabrėžia natūralų maišytuvo paprastumą
WaterfallStream vandens srovė sukuria švelnius, pilnavidurius vandens lašelius
hansgrohe Finoris asortimente yra vonios ir dušo, potinkinių ir virštinkinių maišytuvų. Šios serijos maišytuvai tobulai dera su hansgrohe Rainfinity dušo įrenginiais
Smagios akimirkos prie praustuvo su naujuoju hansgrohe Vivenis maišytuvu Skaidrus vanduo, srūvantis iš kalnų šaltinio. Norite tuoj pat panardinti rankas į tekantį vandenį ir akimirką sustoti – jausminga patirtis, kuriai vargu ar kas gali atsispirti. Savo grakščiu, subtiliai išlenktu snapeliu naujasis hansgrohe Vivenis maišytuvas imituoja švelnų krioklį. Sukuriama plati srovė, kviečianti pasimėgauti natūralia vandens tėkme: atsigaivinkite rankas ir veidą ir patirkite nuostabių emocijų. Subtilios rankenėlės ir itin plataus, bet lygaus čiaupo derinys pabrėžia natūralų maišytuvo paprastumą. Naujoviškas aeratorius, kuriame įdiegta AirPower technologija, oru papildo tekantį vandenį. Krioklio tipo srovė WaterfallStream sukuria švelnius, pilnavidurius vandens lašelius. Sutaupyti vandens ir energijos padeda EcoSmart taupymo technologija – per minutę sunaudojami tik penki litrai vandens. hansgrohe Vivenis vandens maišytuvai gali būti ne tik chromuoti, bet ir matinės juodos Matt Black bei matinės baltos Matt White spalvos. Siūlomi skirtingo aukščio praustuvo, vonios, dušo ir bidė maišytuvai.
2021: 3 (118) I 31
i
REKOMENDUOJAME
Įspūdingi apšvietimo projektai Kuriant namų interjerą, vienas svarbiausių uždavinių – suprojektuoti apšvietimą. Tinkamai parinktos šviesos sistemos suteikia patalpoms harmonijos ir išraiškingumo. Šį kartą dalijamės keturiais pasauliniais projektais, kuriuose apšvietimas užima svarbiausią vaidmenį.
Melburnas, Australija: Norėdama sukurti šviesos instaliaciją naujame Sidnėjaus „Flying Fish“ restorane, „ADesignStudio“ įkvėpimo projektui sėmėsi iš firminio virtuvės šefo patiekalo. Virš valgomojo stalų tarsi ikrai plūduriuojantys pūsti rankų darbo stikliniai šviestuvai suteikia maitinimo vietai išskirtinumo. Įvairaus dydžio ir formų apdailos ornamentai, skirtinguose aukščiuose kabantys virš didesnių valgomojo stalų, sukuria įvairius šviesos scenarijus ant „Flying Fish“ stalų. Instaliacijas sudaro šimtai šviečiančių, netaisyklingų apvalių formų, rankiniu būdu pūstų stiklo lempų. Kūrybinė vizija įkvėpta Naujojo Pietų Velso pakrančių.
Sidnėjus, Australija: „ADesignStudio“ dizainerių komanda sukūrė įspūdingą apšvietimo instaliaciją „BarLume“ restorane, esančiame Denisono dangoraižio pirmajame aukšte. Instaliaciją sudaro ritmingas 90 pūstų rutulių masyvas. Tris metrus nuo juodų veidrodinių lubų krintantys matinio stiklo rutuliai suteikia apačioje esančiai patalpai švelnų spindesį. Dėl projekto ypatumų šviestuvai buvo montuojami trimis etapais. Jungiamosios detalės turėjo būti sumontuotos prieš veidrodines lubas ir kristi pro išgręžtas 20 milimetrų skylutes, todėl pirmajame etape buvo įtvirtinta plokštė ir strypas. Antrajame etape paprastu mechaniniu būdu buvo pritvirtinti strypai ir šviesos diodai. Galiausiai stiklo rutuliai buvo sumontuoti su iš anksto įtaisytu tvirtinimo žiedu. Kiekviena instaliacija kybo ne ant kabelio, o ant 3 metrų vientiso lašo. Speciali tvirtinimo sistema leidžia stiklą paprasčiausiai atsukti ir pakeisti. Projekto autoriai norėjo, kad lakoniškai atrodančias jungiamąsias detales būtų paprasta prižiūrėti.
32 I 2021: 3 (118)
Osaka, Japonija: Nikoso Sekkei suprojektuotas naujas 27 aukštų pastatas yra pirmasis Japonijos „W“ tinklo viešbutis. Nors pati daugiaaukščio išorė paprasto dizaino, iš juodojo monolito, jo viduje slepiasi ekstravagantiškas pasaulis. Norint patekti į viešbučio vestibiulį, pirmiausia reikia pereiti ilgą tunelį, kurio interjeras įkvėptas subtilių žiedų ir origamio meno. Daugiau nei 3 000 apskritimų buvo supjaustyti lazeriu ir tarsi atsitiktinai sulankstyti. Tunelio apšvietimas spalvas keičia kas sezoną, 4 kartus per metus, o šviesos intensyvumas kinta priklausomai nuo paros laiko. Patekus į viešbučio vestibiulį, žvilgsnį traukia kanapių (asanoha) rašto deriniai lubose, grindyse ir laiptuose. Paprastos, tačiau ryškios lubos dekoruotos trimačiu raštu, kuris gražiai atsispindi grindų granite.
„Food Plaza“ Ryga Įspūdingas „Food Plaza“ interjeras – tai tęstinis, penkerius metus vykdytas Latvijos prekybos centro „Ryga Plaza“ atnaujinimo projektas. Jo autoriai – architektai Valerijus Starkovskis ir Edita Zarkovskienė. Išskirtinėmis visuomeninių patalpų idėjomis pasižymintys kūrėjai laužo stereotipus ir kiekvieną kvadratinį metrą siekia užpildyti netikėtais sumanymais. Šioje 2 000 m² dydžio erdvėje „Performa“, išnaudodami lubų struktūrą, architektai sukūrė tarsi šachmatų lentą, užpildytą įvairiais elementais: pagal specialų užsakymą pagaminti iki 2 metrų skersmens šviestuvų gaubtai, jaukumo suteikiančios medinių dėžių instaliacijos, įrengti želdynai, šviesą skleidžiantys futuristinėmis spalvomis nudažyti vamzdynai. Tai šiuolaikiškas ir žaismingas pietų centras, kuriame architektai siekė sustumdyti visas žaidimo figūras taip, kad būtų sukurti kuo įvairesni scenarijai atėjusiems pavalgyti ir pailsėti. Baldai ir apšvietimas sukuria plika akimi nematomas vertikales, o interjero detalių visuma padeda sukurti gerą lankytojų savijautą. Visus šio projekto apšvietimo sprendimus įgyvendino UAB „Ardena“. Šios įmonės ekspertai pritaikė instaliacijas vamzdynams, medinėms dėžėms, parinko tinkamiausius akcentinio apšvietimo elementus ir pagal architektų Valerijaus Starkovskio ir Editos Zarkovskienės sumanymą savo gamykloje Vilniuje pagamino įvairiausių formų, netradicinio dydžio (iki 2 m skersmens) šviestuvus.
2021: 3 (118) I 33
i
DIZAINO ISTORIJA
DIZAINAS SU AVIACINE GAIDELE 1
Tekstas: Jono Malinausko
Jei šis žmogus pokario metais būtų plėtojęs automobilių dizainą tarptautiniu mastu, jo vardas, ko gero, būtų tapęs ne mažiau žinomas nei šio žanro korifėjų Harvi Erlo, Batistos Pinin Farinos ar Džovanio Bertonės. Tačiau Sikstenas Sasonas (1912–1967 m.), visą gyvenimą dirbęs gimtosios Švedijos labui, tapo neatsiejama skandinaviškojo dizaino lauko dalimi.
2
Skulptoriaus šeimoje gimusiam Karlui Erikui Sikstenui Andersonui neteko smarkiai kovoti dėl savojo meninio talento pripažinimo: būdamas vos 16-os, jis jau sėkmingai iliustravo keletą komercinių leidinių. Tėvo paragintas, jis išvyko į Paryžių studijuoti tapybos, tačiau netrukus jo dėmesį patraukė sparčiai besivystanti taikomosios dailės šaka – pramonės gaminių dizainas. Čia pat įvyko ir pavardės transformacija – prie banaliosios pavardės galūnės jaunuolis pridėjęs savo inicialus suteikė jai panašumą į ispanišką prieskonių pavadinimą (sazon) ir visam likusiam gyvenimui liko Sikstenu Sasonu.
34 I 2021: 3 (118)
Grįžęs į Švediją, jis pradėjo piloto tarnybą šalies karinėse oro pajėgose, tačiau smarkiai nukentėjo lėktuvo katastrofoje, prarado vieną plautį ir kelis mėnesius praleido ligoninėje. Išėjęs iš jos, Sikstenas neatsižadėjo aviacinės karjeros ir įsidarbino neseniai įkurtoje įmonėje saab (Svenska Aeroplan AktieBolag), pradėjusioje karo lėktuvų gamybą Švedijos oro pajėgoms. Čia jis prisidėjo kuriant naikintuvus ir bombonešius, tarp kurių buvo ekstravagantiškas naikintuvas saab 21, išbuvęs rikiuotėje net iki šeštojo dešimtmečio vidurio. Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, įmonės vadovybė pradėjo svarstyti tolesnės veiklos perspektyvas. Buvo sukurta keletas jūrinių katerių, sunkvežimių ir motociklų prototipų, tačiau perspektyviausia ir pelningiausia visgi atrodė lengvųjų automobilių gamyba. Pradžioje buvo nuspręsta verstis savųjų specialistų jėgomis, tačiau sparnų konstrukcijų skyriaus vadovas Gunaras Liungstremas, 1945 m. subūręs 16 inžinierių grupę, netruko įsitikinti, kad daugelio jų pažintis su automobiliais apsiribojo važinėjimu taksi, ir tik du specialistai teturėjo vairuotojo pažymėjimą. Tad buvo kreiptasi į kitus įmonės darbuotojus, tarp kurių atsidūrė ir Sikstenas Sasonas. Jis priėmė kvietimą su didžiausiu entuziazmu, nors jo patirtis automobilių dizaino srityje apsiribojo vieninteliu prototipu, pagamintu Husqvarna įmonei 1941 m. Deja, šis dvivietis aparatas turėjo daugiau benzininio pjūklo nei automobilio bruožų: jo
3
4
triratė važiuoklė pasirodė esanti labai nestabili, o durų neturintis plastikinis (!) kėbulas su medžiaginiu stogu nebuvo itin patogus. Po daugybės patobulinimų Husqvarna vadovybė galų gale atsižadėjo 5 šio projekto, tačiau įgautą patirtį Sasonas panaudojo 1946 m. ruošdamas pasiūlymą pirmajam Saab automobilio prototipui, pavadintam Projekt 92, arba Ursaab (originalusis Saab). Įmonės vadovybė naujajam automobiliui kėlė labai prieštaringus reikalavimus: tai turėjo būti paprastas, pigus ir lengvas automobilis, kartu išsiskiriantis iš konkurentų originaliais ištaigingo dizaino bruožais. Formos pagrindu paėmęs lėktuvo sparno profilį, Sasonas, remdamasis aviacijos konstruktoriaus patirtimi, atsisakė laikančiojo rėmo ir daugelio kėbulo išorės dalių, tarp jų bagažinės dangčio ir dviejų durų iš keturių. Galinis automobilio langas buvo padalintas perpus ir sumažintas iki minimumo, kad nepakenktų kėbulo standumui. Šiek tiek komiškai atrodė siauri priekiniai ratai, visiškai uždengti itin plačių sparnų, tačiau tai leido išvengti sniego sankaupų ratų nišose žiemą. Dėl visų šių ypatumų automobilis pasižymėjo itin žemu oro pasipriešinimo koeficientu (0.30). Jis buvo pasiektas grynai empiriškai, be jokių bandymų
6
aerodinaminiame vamzdyje. Aptakią lašo formą pritaikyti transporto priemonėms gerokai anksčiau siūlė, pavyzdžiui, amerikiečių dizaineris Normanas Bel Gedes, bet būtent S. Sasonas teorinę idėją pavertė serijiniu automobiliu. Be to, Ursaab turėjo ir praktinių patogumų: silpnutis 18 AG (vėliau 28 AG) dvitaktis DKW motoras buvo išstumtas toli į mašinos priekį, paliekant didžiąją vidaus erdvės dalį keleivių salonui.
1. Sikstenas Sasonas, 1959 m. 2. Prototipo Ursaab eskizas ir prezentacinis piešinys, 1946 m. 3. Tolimi giminaičiai: serijinis automobilis Saab 92 greta naikintuvo Saab 21, 1950 m. 4. Pirmasis važiuojantis Projekt 92 egzempliorius, 1948 m. 5. Saab 92 Švedijos pašto ženkle, 1950 m. 6. Reklaminiuose plakatuose Saab automobiliai buvo nuolat gretinami su reaktyviniais lėktuvais. 7. Rekonstruotas automobilis Saab 96 šiemet įvertintas 9 tūkst. eurų
7
2021: 3 (118) I 35
8
9
Po ilgų bandymų ir tobulinimų 1949 m. automobilis buvo paleistas į gamybą Saab 92 pavadinimu ir iškart pelnė publikos bei kritikų palankumą. Iš pradžių automobiliai buvo dažomi vien tik „firmine“ žalia spalva, siejama su karo laikų naikintuvais, vėliau spalvų gama prasiplėtė iki penkių. Ikoniška automobilio kėbulo forma tapo skandinavišku VW „Vabalo“ atitikmeniu ir Švedijos dizaino vizitine kortele. 92-as buvo ne kartą pavaizduotas reklaminiuose plakatuose, filmuose ir net pašto ženkluose. Revoliucingos Siksteno Sasono dizaino idėjos buvo taikomos daugelyje vėlesnių Saab automobilių modelių, įskaitant legendinius 96, 99 bei sportinius kabrioletus Sonet. Netgi stilingoje 9000 modelio automobilių šeimoje, išvydusioje pasaulį jau po Sasono mirties, aiškiai atsispindi aviaciniai šio prekių ženklo genai, kadaise įdiegti garsiojo dizainerio.
Atsisakęs vylingų Detroito „Didžiojo trejeto“ pasiūlymų, Sikstenas įkūrė nuosavą dizaino įmonę ir pradėjo bendradarbiauti su kitais žymiais Švedijos gamintojais. Iš garsiojo prekių ženklo įkūrėjo Viktoro Hasselblado jis gavo pasiūlymą sukurti pirmą pasaulyje vidutinio formato fotokamerą su keičiamaisiais objektyvais. Projekto prototipu tapo nukritusiame vokiečių žvalgybiniame lėktuve aptiktas fotoaparatas. 1948 m. rudenį buvo pagamintas pirmasis „civilinis“ Hasselblad 1600F modelio prototipas – jis tapo gausios V šeimos (V-family) pradininku. Kruopščiai suprojektuota ergonomiška konstrukcija leido jungti prie korpuso ne tik keičiamuosius objektyvus, bet ir skirtingų tipų juostų kasetes, įskaitant polaroidinių momentinių nuotraukų blokus, o vėliau – ir skaitmeninius vaizdo jutiklius. Kameros pasirodė tiek tvirtos ir patikimos, kad būtent jas NASA pasirinko fotografuoti kosminių skrydžių metu, tarp jų ir vykdydama Apollo programą. Chrestomatinę Žemės patekėjimo nuotrauką Apollo 8 misijos narys Viljamas Andersas atliko specialiai patobulintu Hasselblad HDC fotoaparatu. Per vėlesnes misijas dauguma kamerų liko Mėnulio paviršiuje – atgal į Žemę grįžo tik juostų kasetės. Užtat nusileidimo Mėnulyje 50-ųjų metinių proga specialios serijos V tipo Hasselblad 907X modeliai buvo pelnytai papuošti lentelėmis On the Moon since 1969. Dar studijų metais Sikstenas pagarsėjo kaip talentingas techninių prezentacinių iliustracijų autorius. Šių įgūdžių jam prireikė ne tik kuriant iliustracijas karo lėktuvų eksploatacijos vadovėliams, bet ir teikiant pasiūlymus buitinės technikos gamintojams: juk būtent prezentaciniai piešiniai, o ne maketų nuotraukos tais laikais sudarė reklaminių skrajučių ir plakatų vizualųjį pagrindą. Vieną
10
11
36 I 2021: 3 (118)
12
14
13
pirmųjų dulkių siurblio piešinių, vėliau virtusių Electrolux įmonės serijiniu produktu, Sasonas nupiešė dar karo metu, 1943 m. Vėliau buvo daug šaldytuvų, indaplovių, grindų blizgintuvų ir kitų buitinių prietaisų projektų. Iš daugelio šiai firmai sukurtų projektų ypač išgarsėjo 1957 m. pagamintas dulkių siurblio modelis Z70: jis išlaikė dalelę automobilinės formos dinamikos ir kartu įgijo naujų praktiškų bruožų, kaip antai keičiamųjų šepečių ir suvynioto maitinimo laido tvirtinimo įtaisą viršutinėje korpuso dalyje. Kuklūs šio modelio darbiniai eskizai puikiai atskleidžia estetiškos formos visumos ir atskirų detalių konstrukcijų dermės paieškas. Ne mažiau dėmesio Sasonas skyrė ir įmonei Husqvarna. Nors automobilinis projektas ir neišdegė, bet pokario metais pasaulį išvydo keletas grandininių pjūklų, maišytuvų, siuvimo mašinų bei elektrinių lygintuvų projektų, o prie transporto priemonių temos Sasonas grįžo 1955 m. – sukūrė lengvojo 175 cm3 motociklo Silverpilen (Sidabrinė žvaigždė) dizainą. Šiai įmonei buvo dedikuotas ir paskutinis Maestro darbas – 1967 m. pradžioje užbaigtas
elektrinės vaflinės dizaino projektas, kuriame aiškiai apčiuopiamas ryšys jei ne su karo aviacija, tai bent jau su anuomet populiariomis skraidančiomis lėkštėmis. Sikstenui einant vos 55-us metus pasireiškė senosios avarijos pasekmės – nustojo veikęs vienintelis likęs plautis, ir jo gyvybė užgeso. Tačiau racionalaus ir energingo Sasono dizaino pėdsakai dar ir šiandien pasireiškia tiek naujuose saab bendrovės automobilių modeliuose, tiek visame Skandinavijos buitinės technikos dizaine.
17
18 15
16
8. Modelis Saab 900 pradėtas gaminti jau po S. Sasono mirties 1967 m. 9. Saab 900 interjeras. 10. Motociklas Silverpilen, gam. Husqvarna, 1955 m. 11. Sportinis kabrioletas Saab Sonett Super sport, 1955 m. 12. Fotoaparatas Hasselblad 1600F su keičiamaisiais Eastman Kodak objektyvais, 1948 m. 13. Pirmasis fotoaparato Hasselblad 1600 maketas, 1946 m. 14. Astronautas Valteris Šira su kolegomis nagrinėja fotoaparatą Hasselblad 500C prieš Mercury programos kosminį skrydį 1962 m. 15. Dulkių siurblio eskizas įmonei Electrolux, 1943 m. 16. Dulkių siurblio Z70 korpuso dalių ir bendro vaizdo eskizai, 1957 m. 17. Grindų blizgintuvo eskizas, 1962 m. 18. Elektrinė vaflinė, gam. Husqvarna, 1967 m.
2021: 3 (118) I 37
i
DIZAINAS
VASARA KVIEČIA ATSINAUJINTI LIETUVIŠKU DIZAINU Tekstas: AistėS M. GrajauskaitėS
Vasara asocijuojasi su poilsiu ir lengvumu, džiaugsminga bei pakylėta nuotaika. Šis metų laikas neturi tikslios spalvų gamos ir leidžia būti visiškai kūrybingam, t. y. kartais rinktis šiltus, šviesius, gyvus ir švytinčius atspalvius, o kartais likti ties tamsiais, giliais ir viską telkiančiais tonais. Bendras vardiklis? Būtent dabar norisi keistis ir keisti viską aplink! Jūsų namai – ne išimtis, ypač šiuo šiltuoju laikotarpiu. Būtent į juos norisi perkelti sezono dovanojamą emocinį turtingumą ir atgaivinti namų interjerą stambesniais ar smulkesniais naujais dizaino objektais. Taigi „Lietuvos dizaino forumo“ nariai pateikia naujausius ir geriausius lietuviško dizaino produktus, kurie šiai vasarai gali padėti ateiti į mūsų visų namus.
38 I 2021: 3 (118)
● Studija NAMUOS kviečia papuošti būstą žalvariniais, orga-
ninių formų padėkliukais (10 x 13 x 0,15 cm). „Varva“ sukurtas stilizuojant tekančio kiaušinio trynio formą, o „Palmė“ – stilizuojant palmės lapo formą. Šie padėkliukai pagaminti iš brangaus metalo – žalvario, kas suteikia prabangos bei kokybės pojūtį ir turi išliekamąją vertę. Jie gali būti naudojami kaip subtilūs aksesuarai puodeliams, taurėms, žvakėms padėti ar vestuvių, jubiliejų ar kt. švenčių stalui dekoruoti. Dėl dekoratyvaus dizaino taip pat gali būti naudojami kaip dekoracija, interjero akcentas. Apatinė dalis turi silikonines pagalvėles, apsaugančias stalo paviršių nuo subraižymų. Abiejų objektų dizainas sukurtas architektės Ingos Urbonaitės-Vadoklienės. Dizaino studija NAMUOS gamina interjero aksesuarus, sukurtus profesionalių lietuvių produkto dizainerių ir išskirtinai tik šiam prekių ženklui. Modernumas, paprastos linijos, idėjos kokybė ir funkcionalumas – toks yra šios studijos dizaino suvokimas. Visi Lietuvoje gaminami produktai kuriami iš nuo seno lietuvių pamėgtų natūralių medžiagų – medžio, vaško, lino, odos, žalvario, keramikos ir kt.
●
EMKO yra lietuviška įmonė, kurianti modernaus dizaino baldus bei kitus namų interjero elementus. Jų objektai išsiskiria sumanaus, funkcionalaus dizaino bei kūrybinio polėkio derme ir suteikia erdvėms nuosaikaus, komfortiško šiuolaikiškumo įspūdį. Tiek šį pavasarį pristatyti, tiek prieš tai sukurti modeliai pasižymi subtiliu charakteriu ir yra lengvai derinami tarpusavyje, skatinantys pirkėjus žaismingai bei kūrybiškai pažvelgti į savitos erdvės formavimą. Šiam sezonui EMKO pateikė net dvi naujienas – pavasariškos alyvinės spalvos sofą „Naïve“ ir odinį krėslą „Naïve Low“ (objektų dizaineriai Inesa Malafej ir Arūnas Sukarevičius). Ši gamtoje randamas formas atkartojanti sofa, ko gero, yra minkščiausias nuolat augančios serijos „EMKO Naïve“ baldas. Tai išskirtinio dizaino elementas, sukursiantis ypač jaukų mikroklimatą tiek privačiame, tiek viešajame interjere. Dvivietė arba trivietė grakščių linijų sofa puikiai dera ir su kitais tos pačios kolekcijos baldais. Mados Olimpo viršūnę pasiekusios alyvinės spalvos gobelenas iš danų gamintojo „Gabriel“ kolekcijos traukia akį mikroornamentine tekstūra ir yra pagamintas iš 100 proc. poliesterio, todėl ateityje jį bus galima nesudėtingai perdirbti. „Naïve Low“ krėslo rėmas lengvai išrenkamas ir kompaktiškai supakuojamas. Plati odinė juosta, kuria atlošas tvirtinamas prie medinės konstrukcijos, suteikia objektui išskirtinį charakterį. Odos ir uosio medienos sintezė išryškina jo savitumą ir funkcionalumą. 2021 m. kolekcija papildyta konjako rudos ir anglies spalvos natūralios odos versija.
● Įmonė Pušku pušku išdidžiai pristato naują, pažangiais
sprendimais grįstą GAIA kolekciją. Šiam audiniui gaminti naudojami pluoštai sukurti iš perdirbamų poliesterio atliekų. Iš buteliukų į audinį? Taip! Smulkintuvai butelius sutrina į mažus gabalėlius, juos išplauna, išdžiovina ir išlydo. Iš šios masės purkštukai suformuoja vientisas plastiko gijas. Išdžiūvusias gijas mašina susmulkina į mažus gabalėlius. Taip gaunamos granulės, iš kurių spaudžiamos gijos vyniojamos ant ričių ir naudojamos audinių gamybai. Kodėl „Pušku pušku“ nauja GAIA kolekcija verta dėmesio? Nes ji iš perdirbto plastiko (senų PET butelių), tad audinį galima skalbti, jis yra nedegus. Siūlomos net 8 pastelinės spalvos lengvai derinamos interjere, jos gali tapti puikiu būsto akcentu. Ženkime žingsnį link geresnio pasaulio su švaresne aplinka ir gamta rinkdamiesi sėdmaišius, lauko baldus bei lengvas sofas iš tvarių medžiagų.
2021: 3 (118) I 39
● Barbora Adamonytė-Keidūnė – produkto dizaino kūrėja,
● Lietuviškieji miego meistrai – LONAS – šią vasarą siekia
padovanoti lengvas ir estetiškas naktis. Naujoji LONAS HOME patalynės kolekcija „Moderno“ – skirta pasiilgusiems šilumos, saulės spindulių ir tikro buvimo su gamta. Šio sezono kolekcija nuneša į svajingą rytojų: ankstyvi čiulbantys pranašai prišaukia pirmuosius saulės spindulius, kurie ramiai ir lengvai lyg pienės pūkas keliauja po visą pasaulį ir įvairiausiomis spalvomis tarsi nematomu teptuku nuspalvina mūsų dieną. „Moderno“ kolekcijos patalynės užvalkalai sukurti norintiems papuošti miegamąjį bei sapnus. Vienspalvė antrojo audinio pusė nuramina ir suvaldo ryškų dizainą ir kartu suteikia galimybę mums patiems tapti kūrėjais, nes galima modeliuoti vienspalves bei ryškias komplekto dalis ir ieškoti išraiškingų derinių. Patalynė pagaminta iš aukščiausios kokybės satino, dėl specialios technologijos dažai giliai įsiskverbia į siūlą, tad galima būti užtikrintiems, jog patalynės spalvos mažai keisis net ir po daugelio skalbimų. Toks tvarus LONO gaminys puikiai įsilies į ramią miegamojo erdvę ir taps akį traukiančiu akcentu.
●
dizainerė praktikė ir dėstytoja, kuri daugiausiai dirba mažagabaričių objektų srityje. Šį pavasarį produkto dizainerė pristato autorinę jubiliejinę kolekciją, kurią sudaro laipsniškai didėjantys bei sunkėjantys objektai: pupelių formos ąžuoliniai rūbų kabliukai, metalo ir keramikos derinio aliejinė žvakidė, kelių medžiagų kombinacijos lentynėlė ir medinis pufas, apjuostas rankų darbo odiniu diržu su kišene. Šie keturi objektai sujungia odą, keramiką, medį ir metalą į funkcionalias namų detales. „Pup“ sieniniai kabliukai buvo sukurti pastebėjus pabirusių pupų raštą. Tokį efektą kuria ir „Pup“ – taškas ant sienos iš tolo, linkiai ir rievės – iš arti. Aliejinė žvakidė „Petalo“ sukurta stebint šviesą, slystančią lenktais paviršiais, kai kintantis paviršiaus kampas laužia spindulį ir išskirsto šviesą. Į rankų darbo keraminę dalį pilamas alyvuogių aliejus uždengiamas metalo žiedlapiu. „Ponto“ lentyna surenkama sausu būdu. Po medine dalimi kaba odinė juosta, kuri taip pat veikia kaip lentynos dalis smulkmenoms, tarsi po tiltu esanti architektoniška konstrukcija, na, o siūlomas „Oku“ pufas – ąžuolo gilės interpretacija. Sunkiausias kolekcijos objektas papildytas odine kišene mažai knygai.
„IDDO Slow Living“ – tai modernių baldų ir interjero aksesuarų prekių ženklas, išpažįstantis šiaurietiško minimalizmo kryptį. Jį pamėgo šiuolaikiški miesto gyventojai, vertinantys natūralumą, kokybę ir lakonišką dizainą. Šiais metais prekių ženklas pristatė lovos staliuką „Merge“. Tai dizaino objektas, sujungiantis architektūrines vėlyvojo modernizmo geometrines formas bei archajišką suolinio baldo konstrukciją. „Merge“ stalelis – tai linijos ir dėmės kompozicinis žaismas. Iš vienos pusės žvelgiant, metalas atlieka plonos linijos vaidmenį, o medis – dėmės. Iš kitos pusės, atvirkščiai – medis tampa linija, o metalas – geometrine dėme. Atvira konstrukcija bei formos grynumas leidžia stalelį plokščiai supakuoti ir su malonumu lengvai surinkti: nereikia įrankių ar tvirtinimo detalių (objektui nereikalingi jokie tvirtinimo mechanizmai, nes jį sudaro 4 suneriamos detalės; naudojamas sendintas medžio masyvas ir dažytas plienas; 50 x 40 x 30 cm). Lovos staliukas sukurtas kartu su profesionalia daiktų dizainere Evelina Kudabaite, savo kūryboje ieškančia pusiausvyros tarp neapdoroto ir tobulo, atsitiktinio ir numatyto. Jos darbas pagrįstas objektu, reiškiniu, momentų stebėjimu, kuriuos dizainerė interpretuoja ir transformuoja į funkcionalius kūrinius.
40 I 2021: 3 (118)
● Dizainerė Rūta Būtėnaitė žinoma kaip tekstilės užkalbėtoja. Šios
dizainerės kilimai, neretai projektuojami individualiai, – ne tik interjero dizaino sprendimas. Kaip teigia pati dizainerė, tai namų dvasios, tradicijų kūrimas ir kartu meno kūrinys, eksponuojamas ant grindų. Kiekvienam interjerui, priklausomai nuo jo stilistikos, kolorito, raštų, specialiai kuriami projektai, parenkamas labiausiai derantis kilimo pluoštas. Autorinės dizainerės piešinių reprodukcijos – universalios, tinkančios daugeliui individualių ir visuomeninių interjerų. Rūta Būtėnaitė, viena iš nedaugelio vienetinių kilimų kūrėjų Lietuvoje, sako, jog negalima nuvertinti šios interjero detalės galios, nes galimybė pakeisti interjerą naudojant vieną objektą – stebina.
● INDI – originalių šviestuvų ir daiktų namams kūrybinė
studija, kurios pagrindinis dizaineris – Simonas Tarvydas. Prekių ženklą įkvėpė lietuviško dizaino individualumas, baltiška dvasia ir šiaurietiško nuosaikumo kodas. INDI įkūnija namų jaukumą, daikto ir šviesos skleidžiamą atmosferą, individualumą. Simonas Tarvydas sako, jog esame šiauriečiai, todėl mums artimas nuosaikumas, medžiagų natūralumas, išgrynintos formos. Būtent dėl šios priežasties dizaino studijos kuriami daiktai yra ne tik estetiški, draugiški aplinkai, bet ir turinys potekstę bei žadinantys vaizduotę. Šį sezoną INDI pristato daugiafunkcį toršerą „Tete-a-Tete“ (perdirbtas popierius, plienas, stiklas; 420 x 420 x 1 850 cm), sukurtą pasitelkus perdirbtas medžiagas ir pažangius sprendimus. Tai veidrodis ir atstumo jutikliu valdomas šviestuvas. Šviesą galima nukreipti bet kuria kryptimi ir taip praplėsti šviestuvo panaudojimo galimybes. Į lubas nukreiptas srautas sukurs jaukų atmosferinį apšvietimą, o, pasukus šviestuvo gaubtą žemyn, apšvietimas bus tinkamas skaityti. Šviestuvo-veidrodžio atraminės metalo konstrukcijos paviršius apgalvotai nepadengtas dažais, siekiant pabrėžti prigimtinį medžiagų natūralumą ir išvengti nuobodaus sterilumo. Vidurinės dizaino objekto dalies paskirtis – kabykla. „Tete-a-Tete“ – universalus sprendimas įvairioms interjero erdvėms.
2021: 3 (118) I 41
● Dizaineris Vilius Dringelis ir jo dizaino namų prekių ženklas
Dringelis pristato unikalius, dekoratyvius namų indus „Su tavimi“. Skulptūriški interjero elementai sukurti ir pagaminti remiantis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis technologijomis ir giliu amato išmanymu. Bronzinio indo inspiracija tapo į studiją kurjerio pristatytas maistas ir folijos forma jį išpakavus, o gamybos dublikacijos procesuose atsiradusios įvairios paklaidos ir atsitiktinumai daro daiktus itin autentiškus ir išskirtinius. Aukštos kokybės „Su tavimi“ indai namuose tampa originaliu, maištaujančiu akcentu tarp unifikuotų buities daiktų, baldų ir interjere pasakoja savitą istoriją, praplečia vaizduotę ir suvokimą apie dizainą. Tai puikus būdas konceptualiai ir subtiliai pagyvinti savo aplinką, o išskirtinis dizainas, netradicinis mąstymas ir aukštos kokybės medžiagos suteiks namams intelektualų laisvės pojūtį. Objektui panaudotos taurios natūralios medžiagos – bronza ir vaškas. Vašku padengti gaminiai sukelia ilgaamžiškumo jausmą.
●
Silvijart primena, jog linas, kaip medžiaga, madingas ištisus metus, tačiau jo pikas – pavasario bei vasaros sezonas, ir pristato kelionines kosmetines ir rankšluosčius (kosmetinių dydžiai: 5 x 15 x 20 ir 9 x 24 x 31 cm; rankšluosčių dydžiai: 34 × 38 ir 52 × 67 cm). Lininės kosmetinės? Taip! Jos austos iš 100 proc. lininių siūlų, o pamušalas pasiūtas taip pat iš 100 proc. lininės medžiagos. Dviejų dydžių kosmetinės išaustos skirtingais raštais, tad pasirinkti tikrai yra iš ko. Naudojamos neutralios lino spalvos – juoda bei grafito – minimalizmo klasika, tad toks koloritas neabejotinai tiks tiek vyrams, tiek moterims, tiek ir vaikams. Tai senų tradicijų tąsa artima tiems, kurie mėgsta natūralumą ir vertina tvarią madą bei ilgaamžiškumą. „Silvijart“ yra Silvijos Juozelskytės-Vaičiulienės įkurta tekstilės dizaino studija. Dizainerė propaguoja rankų darbo specifiką ir audžia gaminius pati. Ilgametė patirtis atliekant šį darbą užtikrina nepriekaištingą tekstilės kokybę, o pasirenkamos tik natūralios medžiagos (linas, vilna, šilkas) suteikia malonumą ne tik matyti, bet ir liesti gaminius.
Taigi nuo padėkliukų, patalynės iki originalių kilimų bei interjero aksesuarų ar baldų – lietuviškas dizainas ir jo kūrėjai turi ką pasiūlyti kiekvieno iš mūsų skoniui. Tam, kad namai ir juose kuriama gerovė atspindėtų vasaros atnešamus atsinaujinimo skersvėjus, kviečiame peržiūrėti dizaino objektų naujienas ir išsirinkti kažką sau ar savo artimiesiems! Šią vasarą atraskime, pažinkime ir pamilkime lietuvišką dizainą! www.dizainovacija.lt
42 I 2021: 3 (118)
2021: 3 (118) I 43