Centras/Interjeras.lt pataria 03 ruduo

2023:3 (126) RUDUO

Medinės architektūros renesansas Kinų kolūkio kultūros centras Prabanga šveicariškame kluone Kelionė į SPA dolomitų Alpėse

Jaunojo dizainerio prizas 2023

ISSN 1392-6063

Kaina 4,90 €

Turinys

2023:3 (126)

Vyriausiasis redaktorius

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė Autoriai:

6

Taisyklės, tradicijos ir moderni architektūra

24 Gyvenimas kluone

Gytautė Ivanauskaitė Jonas Malinauskas Agnė Fabijūnė kalbos redaktorė

Rasa Lajienė Fotografai:

Redaktoriaus žodis 10 Pastatas su pasu

28 „Forest Hill“ rezidencija – komforto ir elegancijos dermė

14 Biuras, draugiškas žmogui ir gamtai

16 Architektūra, suburianti žmones

30 Poilsis tarp dolomitų

34 Neskaitomos knygos ir nenaudingos mašinos

Rudens numerį pradedame modernios architektūros, gamtos ir taisyklių sugyvenimo pavyzdžiu iš Kanados. Toliau – du medinių konstrukcijų biurų pastatai iš Vokietijos ir Olandijos. „Architektūros“ rubriką baigiame įspūdingu Kinijos kolūkio kultūros namų pavyzdžiu. Ar pastebėsite tarp jų ką nors bendra? Viliamės, kad gaisrinės normos Lietuvoje kada nors leis ir pas mus statyti iš medžio. „Interjero“ rubrika šį kartą skirta prabangos interpretacijoms. Kontrastas tarp filantropų, meno mylėtojų būsto ir renovuoto Šveicarijos kluono akivaizdus, bet autoriniai baldai bei meno kūriniai šiuos objektus vienija ir pakylėja į prestižo lygį.

Menas ir dizainas tampa išskirtinumo ir gero skonio simboliais. Ne atsitiktinai mūsų žurnalas bendradarbiauja su parodomis ArtVilnius ir ARCHzona. „Dizaino kelionių“ ir „Dizaino istorijos“ rubrikos jus nukels į Italiją. Jūsų laukia poilsis dolomitų Alpėse ir pažintis su Bruno Munari kūryba.

20 Karališki filantropų namai

38 Jaunojo dizainerio prizas ’23

Adrien Williams „TCHOBAN VOSS Architekten“ „De Zwarte Hond“ Scagliola Brakkee Jacques Tillma „ArchiTranslator“ „Doublespace“ „Modunita architects sa“ „Forestis“ Viršelyje – „Doublespace“ nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

Dar vienas mūsų leidinio partnerystės projektas su „Jaunojo dizainerio prizu“ kasmet leidžia pristatyti naujausius ir geriausius skirtingų dizaino sričių studentų darbus. Linkime sėkmės mūsų jaunimui ir tikimės jų produktyvios ateities.

Vytautas

Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. yit.lt/bustas/piliamiestis ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● didlaukio3.lt ● aureahome.lt ● newmoon.lt ● merko.lt/vilnelesskverai ● giluziorivjera.lt/lt/butai ● lazdyneliuvingis.lt/lt/butai ● vytenio4.lt/lt/butai-biurai ● golife.lt ● 7vakarai.lt/butai ● urbanlife.lt

i

DIZAINO KELIONĖS

Taisyklės, tradicijos ir moderni architektūra Vieta: Kvebekas, Kanada. Įgyvendinimo data: 2022 m. Architektai: studija „Bourgeois / Lechasseur architectes“ Fotografijų autorius: Adrien Williams

Modernios architektūros pastatas, pramintas „Kalvės rezidencija“ (pranc. Des Forges Residence), iškilęs Mauricijuje, Kvebeko regione, Kanadoje, pačiame miško viduryje.

Didingos gamtos apsuptyje, ant 55 metrų uolos, prie pat skardžio, kurio apačioje teka Šv. Mauricijaus upė, stovintis naujasis namas yra meno objektas. Šis vietinių „Bourgeois / Lechasseur“ architektų studijos kūrinys pasiekiamas važiuojant privačiu 265 metrų besitęsiančiu keliu.

Taisyklių padiktuoti sprendimai Dėl unikalios vietovės architektams teko įveikti didelį iššūkį. Vaizduotę

6 I 2023: 3 (126)

architektūra i

ribojo daugybė teisės aktų, tad pastato konstrukcija sunkiai pastebima iš paukščio skrydžio. Dėl teisinių ribojimų taip pat reikėjo išlaikyti 20 metrų atstumą nuo uolos krašto ir išsaugoti miško tankmę palei skardį.

Siekdami išlaikyti vietovės reljefą, architektai rinkosi į gamtą tobulai įsiliejančią juodą fasado spalvą.

Rafinuotumas ir istorija Pastato konstrukciją sudarantys trys sparnai įkurti natūraliai akmenuotoje teritorijoje. Kiekvieno sparno pagrindą sudaro pirminės, iš dalies paslėptos plieninės ir visiškai atidengtos antrinės medžio struktūros.

Pastarosios centrinėje pastato dalyje susijungia ir sukuria atvirą erdvę – pagrindinį holą. Čia šeimininkus ir svečius pasitinka įspūdingos apimties laiptai. Įėjimo eksterjeras ne mažiau iškilmingas – stiklines duris iš visų keturių pusių lydi arkos. Jos sukonstruotos siekiant sukurti daugiau erdvės antrajame namo aukšte.

2023: 3 (126) I 7

Šie elementai buvo įkvėpti vietinės tradicinės akmens mūro technikos.

Architektai stengėsi puoselėti kultūrą ne tik pasitelkdami ilgamečius protėvių įgūdžius, bet ir naudodami daugiausia aplinkinėse vietovėse randamas medžiagas. Pamatui panaudotas vietinės kilmės akmuo, o fasadas apdailintas juodai dažytomis baltosios eglės dailylentėmis.

Kedro skersiniais padegtos lubos sušvelnino kontrastą tarp šilto ir jaukaus interjero bei šalto eksterjero.

Aprėpti gamtą Namo suplanavimu siekta atverti kuo platesnį gamtovaizdį. Todėl pirmajame aukšte įrengtos pagalbinės ir patalpos svečiams, o antrajame – visi gyvenamieji kambariai.

Apatiniame aukšte rikiuojasi svečių kambariai, sandėliukas, plovykla ir garažas. Viršuje yra visi šeimininkų kambariai: svetainė, virtuvė su valgomuoju, miegamasis ir erdvus

8 I 2023: 3 (126)

vonios kambarys. Svetainės viduryje į akmeninio mūro sieną įkomponuotas židinys. Siena sujungia šiltas, apdorotas medines lentas ir betono, stiklo bei metalo paviršius ir taip pratęsia eksterjerą. Viršutinė namo dalis suformuota kaip prizmė: iš jos atsiveria plati erdvė, o pro masyvius langus galima išvysti visą aplinkinį kraštovaizdį. Atverti platų peizažą padėjo konstrukcijoje panaudotos V formos metalo struktūros, kurias į lauką palydi eksterjere įrengti laiptai su kampuotu turėklu. Ši moderni rezidencija įsilieja į Šv. Mauricijaus upės kraštovaizdį.

Fasado spalva miško ir upės kraštovaizdyje padėjo sukurti neįprastą, mistinį vaizdą. Tai vienas iš unikalių gyvenamojo namo pavyzdžių, patvirtinančių, jog vietovės apribojimai ir kultūros paveldas gali papildyti šiuolaikinio žmogaus gyvenimą, pasitelkiant aplinkai draugiškos ir akiai patrauklios architektūros principus.

2023: 3 (126) I 9

i

ARCHITEKTŪRA

Pastatas su pasu Vieta: Berlynas, Vokietija. Įgyvendinimo data: 2022 m. gegužė Architektas: Sergejus Čobanas. Fotografijos: studija „TCHOBAN VOSS Architekten“

10 I 2023: 3 (126)

Architektūros studija „TCHOBAN VOSS Architekten“ Berlyne pristato septynių aukštų biurų kompleksą „EDGE Suedkreuz Berlin“, kurį sudaro du pastatai – „Solitaire“ ir „Carré“. 32 000 m² ploto kompleksas, užimantis maždaug 10 100 m² teritorijos, 2022 m. iškilo naujoje Vokietijos sostinės dalyje.

Biurų komplekso erdvės Naudojant tvarias, klimatą ir išteklius tausojančias modulines hibridinės medienos statybos technologijas, pastatytas komplekso branduolys – „Carré“. Tai 20 000 m² plote išsidėstęs didžiausias hibridinis medinis statinys Vokietijoje bei vienas didžiausių architektūros objektų Europoje. 2022 m. Vokietijos tvarios statybos draugija (vok. Deutsche Gesellschaft für Nachhaltiges Bauen) jam suteikė tvariausio Vokietijos pastato statusą.

Nuo tų pačių metų vasaros jis tapo naująja energijos tiekėjo „Vattenfall“ būstine.

Keturkampio tipo pastato „Carré“ vidaus erdvėse karaliauja mediena – ji naudojama atramoms, sijoms, langams, durims, turėklams, netgi apkalams. Biuruose nuo grindų iki lubų įrengti ištisiniai langai, įstiklintas įėjimas ir didelis panoraminis langas hole gausiai praleidžia dienos šviesą. Statinio kampuose sumontuoti saugos laiptai ir liftai. „Carré“ pastato širdis – erdvus, šviesus atriumas. Tai monumentalaus dydžio 26 metrų aukščio erdvė, padengta permatomu ETFE (fluoro pagrindu pagaminto plastiko) medžiagos stogu, atremtu į medines konstrukcijas. Ši stogo konstrukcija gali atlaikyti net iki 100 kg vėjo apkrovas. Pagrindinis atriumo akcentas – keturios skirtingo aukščio medžio formos konstrukcijos. Tai lamelinės eglės-medžio struktūros, kurias keliuose lygiuose supa žalios ramybės salelės – poilsiui ir bendravimui sukurtos platformos.

Aukštesniame lygyje įkurtos laisvalaikio bei pokalbių zonos yra sujungtos pakopiniais laipteliais. Taip pat jie jungia biurus skirtinguose aukštuose ir penktajame aukšte įrengtą plačią poilsio erdvę. Pastaroji zona sudaryta iš patalpos su panoraminiais langais ir erdvios atviros lauko terasos. Įspūdingo biurų pastato liniją pratęsia mažesnis pailgos konstrukcijos objektas „Solitaire“. Pirmoji jo erdvė – dviejų aukštų, 7 metrų vestibiulis. Pirmajame aukšte įrengtos gastronominės,

2023: 3 (126) I 11

komercinės ir prekybos patalpos, nuo antro iki pat septinto aukšto – biurai, o ant stogo – sodas. Šiame statinyje mediena taip pat labai svarbus architektūros ir dizaino elementas.

Tiek „Carré“, tiek „Solitaire“ pastatyti vengiant aukštesnių nei 3 metrų vidinių sienų. Keturi pagrindiniai šių objektų energijos tiekimo ir išsaugojimo principai – pakankamumas, efektyvumas, kombinuota šiluma ir elektra bei jos apkrovos valdymas. Šiose erdvėse sudarytos tobulos sąlygos efektyviai naudoti energiją, o pakankamas dienos šviesos kiekis maksimaliai sumažina dirbtinio apšvietimo poreikį. Visi komplekso langai turi apsaugas nuo saulės spindulių, tad sukuria komfortišką aplinką darbui ir poilsiui.

Komplekso pastatai dalijasi požeminiu garažu, kuriame yra 218 e. mobilumo erdvių, dviračių patalpa su maždaug 100 dviračių vietų. Lauke taip pat įrengtos 32 papildomos parkavimo vietos.

Konstrukciniai elementai ir eksterjeras Gelžbetoniniai konstrukciniai elementai pritaikyti tik ten, kur nebuvo įmanoma jų išvengti – tai priešgaisrinė zona ir bendri pastato sutvirtinimai. Grynos ir hibridinės medienos elementai palaiko karkasą ir kuria pagrindinį interjerą. Tuo tarpu betonas naudojamas pamatams ir rūsiui. Medinės atramos ir sijos išlaiko vertikalias pastato apkrovas. Medine hibridine konstrukcija pakeitus įprastinę gelžbetonio konstrukciją, statinio svoris buvo sumažintas iki 50 proc. Dėl to prireikė mažiau betono pamatų plokštėms, o tai sudarė sąlygas pagerinti naujojo biurų komplekso CO₂ balansą.

Fasadų apdaila sudaryta iš įprasto tinklelio, kurio pagrindas – oro sąlygoms atsparios stiklo pluošto betono plokštės. Tinklelis sujungtas horizontaliomis juostomis ir spalvotomis vertikaliomis plokštėmis. Viršutiniam fasado sluoksniui sutvirtinti panaudotas plonas cemento sluoksnis formuoja hibridinę medinę konstrukciją ir leidžia fasadui atlikti dekarbonizaciją – sugerti iš oro anglies dioksidą. Šis biurų kompleksas yra pirmasis Vokietijoje, 100 proc. atitinkantis viešųjų duomenų registro „Madaster“ reikalavimus. Šiems pastatams suteiktas medžiagų pasas, saugantis informaciją apie naudotas medžiagas ir leidžiantis jas pakartotinai panaudoti bei perdirbti.

12 I 2023: 3 (126)

2023: 3 (126) I 13

i

ARCHITEKTŪRA

Biuras, draugiškas žmogui ir gamtai Vieta: Roterdamas, Nyderlandai, Architektai: studija „De Zwarte Hond“ Fotografijų autoriai: „De Zwarte Hond“, Scagliola Brakkee, Jacques Tillma

Nyderlanduose ir Vokietijoje dirbanti architektūros agentūra „De Zwarte Hond“ Roterdame naujose tvariose patalpose pristatė projektą „Alliander Westpoort“, skirtą trims „Alliander“ įmonėms: tinklo operatoriui „Liander“, integruotų energijos sprendimų teikėjui „Kenter“ ir technikos specialistams „Qirion“. Tai septyniems šimtams darbuotojų pritaikytas lanksčios žiedinės struktūros, medinės konstrukcijos ansamblis. Iš viso 21 000 m² plotą apimantį kompleksą sudaro: biurų pastatas, dirb-

14 I 2023: 3 (126)

tuvės, sandėliai, bandymų patalpos, edukaciniai ir parkavimo pastatai bei šiluminės energijos saugykla. Šiuolaikinės pramoninės architektūros objekte sukurta žmogui sveika aplinka. Projektavimo ir statybų metu daug dėmesio buvo skiriama sąnaudų mažinimui ir pakartotiniam medžiagų naudojimui – taip norėta prisidėti prie žiedinės ekonomikos.

Pastatas saugo net 3,435 m² saulės baterijų, todėl energijos atžvilgiu jis – neutralus. O dėl medinės konstrukcijos šis statinys jau sukaupė virš 560 tonų anglies dioksido. Ekologiška pastato struktūra leido išnaudoti lanksčios architektūrinės konstrukcijos principus. Jo parkavimo erdvės turi atskiriamą dalį, kuri leidžia praplėsti arba sumažinti patalpas.

Svarbi ansamblio detalė, kurianti draugišką ir jaukią aplinką, – erdvus atriumas su mediniais laiptais. Tai – pagrindinis architektūros akcentas.

Plati atvira erdvė kuria bendrauti kviečiančią atmosferą. Skirtingose pastato pusėse aukštus jungiantys „klajojantys laiptai“ skatina trumpus susitikimus su kolegomis. Jie sukuria keletą skirtingų ir įdomių maršrutų tarp biurų patalpų.

Biurų komplekso kraštovaizdžio planas pritaikytas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. „Alliander Westpoort“ projektas prisideda prie gamtos saugojimo ir skatina biologinę įvairovę. Pastato stogai ir visa aplinkinė sklypo teritorija yra apželdinta.

Augalams laistyti naudojamas vietoje kaupiamas lietaus vanduo. Kadangi net 30 proc. fasado – žalias, jame puikios sąlygos vabzdžiams, paukščiams, varliagyviams ir smulkiems žinduoliams veistis bei daugintis.

O statinio ilgaamžiškumą užtikrina fasadų gamybai panaudotas oro sąlygoms atsparus „Corten“ plienas.

2023: 3 (126) I 15

i

architektura

Architektūra,

suburianti žmones

Kinijoje, Tiangango Džisingo (Zhixing) kaime, architektų komanda „SYN Architects“ atliko kaimo bendruomenės pastato, sveikatingumo klinikos, teatro, kitų bendruomenės pastatų ir šalia jų esančios viešosios aikštės rekonstrukciją. „Svetaine“ vadinama statinių grupė buvo prikelta naujam gyvenimui.

Atnaujinant projektą, buvo išsaugotos svarbiausios kaimo architektūrai ir kaimo susibūrimo centrui būdingos savybės, todėl kompleksas išlaikė pagrindinę pradinio kaimo bendruomenės pastato struktūrą.

Viršutiniame aukšte įrengta kavinė, o apatiniame – vaikų užsiėmimų zona, skirta mokytis pagal miestų švietimo programas.

16 I 2023: 3 (126)

Vieta: Tiangángo (Tiangang) kaimas, Hebėjaus (Hebei) provincija, Kinija Įgyvendinimo data: 2020 m.

Architektūra: „SYN Architects“ Fotografijos: „ArchiTranslator“

Architektūra Originalų kaimo bendruomenės pastatą sudarė penkios arkos ir prieangiai, šlaitiniai stogai ir mūrinės sienos. Pastarosios buvo paslėptos nuo praeivių akių, tačiau pasikartojančių arkų kuriamas ritmas paskatino architektus išryškinti šį elementą. Atsižvelgdami į arkas kaip į atspirties tašką, „SYN Architects“ išplėtė pastatą šiaurės rytų tęsinyje, suprojektuodami daugybę trimito formos tūrių. Siekiant sukurti svetingą įėjimą lankytojams, iš gatvės pusės statinys buvo papildytas pailga arkos masto viešąja erdve.

Nuo pagrindinio pastato korpuso link išorinio besitęsiančių 6 arkinio tipo struktūrų grupės tapo konstrukcine problema dėl vandens nutekėjimo ir sniego kaupimosi žiemą. Todėl architektai nusprendė betoninius korpusus uždengti plokščiais trikampiais stoglangiais: jie nukreipia lietaus vandens srautą ir palengvina drenažo vamzdžių išdėstymą žemiau esančioje konstrukcijoje. Stoglangiai taip pat kuria natūralų pastato erdvių apšvietimą, pabrėžia arkinę formą, o ant jų išlenktų paviršių, šviečiant saulei, žaismingai mirga šviesos ir šešėliai.

Plokščias arkines angas išplėtus į trimatį erdvinį prototipą, buvo pabrėžti originalūs šio architektūros objekto bruožai ir kartu jam buvo suteiktas modernumo atspalvis.

2023: 3 (126) I 17

Šiaurės rytų pastato pusę, nukreiptą į kraštovaizdį, formuoja didelis arkinių formų stiklo fasadas, kurio lubas sudaro plonas betono sluoksnis. Kartu su arkų formomis jis sukuria įspūdingą architektūrinį vaizdą. Visos pirmojo aukšto renginių salės erdvėje esančios sėdimosios vietos yra atgręžtos į langus, tad sėdintieji gali gėrėtis kalnų peizažais ir žemės menu tolumoje.

Dizainas Arka kaip architektūrinis motyvas kartojasi ir statinio viduje – arkiniai mediniai konstrukciniai elementai įrengti salėje, kavinėje bei vaikų užsiėmimų zonoje. Be to, architektai žaidė ir su arkų apšvietimu: iš tolo žiūrint į pastatą, kvapą gniaužia įspūdingas šviesos efektas. Taigi, „arka“ – tai esminis architektūros ir interjero elementas, formuojantis nuoseklų pastato ritmą.

Betonas išorėje matomas ryškiausiai, jis eksterjere formuoja arkas ir yra pagrindinė fasadinė stogo bei sienų medžiaga. Fasade ir interjere galima pastebėti ir kitas pastatą papildančias medžiagas – medieną, Kinijos kaimų statyboje įprastas presuotos žolės plokštes

18 I 2023: 3 (126)

ir raudonas plytas. Išorėje, arkų grindinyje, plytos padeda sukurti šviesos žaismą. Viduje jos puošia tarpinių erdvių grindis bei sienas tarp salių ir kambarių.

Taip pat verta paminėti ir viešosios aikštės dizainą. Tai kiniškos tradicijos dalis, subtiliai atskleidžianti tikėjimo pagrindus. Aikštėje yra sudėliota 12 stačiakampių žolės lopinėlių, skirtų 12 Zodiako ženklų.

Kiekvienais metais juose nuspręsta auginti vis naujus augalus.

Bendruomeniškumas Tiangango kaimo architektūra tapo atnaujintų viešųjų paslaugų ir edukacinių erdvių įveiklinimo priežastimi.

Naujasis projektas sukūrė jungtį tarp kaimo gyventojų ir išorinio pasaulio. Siekdama suaktyvinti pastatą, bendruomenės namuose dirbanti komanda drauge su architektais įdarbino patarnautojais kaimo žmones, paskatino gretimų kaimų gyventojus atvykti į „Svetainę“ pasimėgauti gėrimais ir užkandžiais, o vaikams organizavo įvairias pamokėles ir užsiėmimus. Architektai taip pat įkūrė žurnalą „Tiangang Zhixing Village Chronicle“, skirtą vietos naujienoms ir istorijoms perteikti.

2023: 3 (126) I 19

i

interjeras

Karališki filantropų namai

Vieta: Torontas, Kanada Architektūra: „Brennan Custom Homes Inc.“ Interjeras: „Burdifilek“ Įgyvendinimo data: 2022 m.

Fotografijos: „Doublespace“

Iššūkis kūrėjams įspūdį paliekančios erdvės Kanadoje itin populiarus dizaineris, interjerus kuriančios įmonės „Burdifilek“ steigėjas Diego Burdi pristato prieš metus įrengtą prabangų interjerą. Jaukiame, vingiuotomis gatvėmis išraižytame žaliame Toronto gyvenamajame rajone stovi privatus vienos šeimos gyvenamasis namas. Šiuolaikiškas 2300 m² būstas buvo įrengtas aktyviai filantropų šeimynai, nuolatos rengiančiai įvairias labdaros organizacijas remiančius renginius, koncertus ir vakarėlius. Rafinuotas dizainas šiam namui įkvėpė gyvybės.

Pagrindinis šio interjero iššūkis buvo suteikti jaukumą ir komfortą ramiomis dienomis ir vykstant renginiams. Pasirinkta vienspalvė pieno atspalvių paletė kuria sklandų tonų perėjimą. Švelnios natūralaus medžio, skaldyto akmens, šilko ir kašmyro tekstūros – pagrindinės medžiagos, išliekančios aukščiausios klasės dizaino atspirtimi. Dėl to visas namas pasižymi karališka ir itin svetinga atmosfera. Šviesius interjero tonus papildančios tamsios linijos palydi žvilgsnius į abstraktaus bei geometrinio meno kūrinius. Dailė ir skulptūra kiekvienam kambariui suteikia savitą emociją ir taip sukuria vizualiai įdomią, nuotaikingą aplinką.

20 I 2023: 3 (126)

2023: 3 (126) I 21

Holas Įėjus pro duris, pirmiausia dėmesį atkreipia hole stovintis minimalistinis židinys, apkaltas prancūzišku kalkakmeniu. Ši medžiaga panaudota ir koridoriaus grindų apdailai. Šeimininkus ir svečius pasitinkanti keturių metrų erdvė veda į didelį kambarį, kuriame intymią aplinką kuria trys minkštųjų baldų grupės. Čia sienos dengtos kašmyru, o šilko siūlų kilimas slepia didžiąją dalį kietmedžio grindų. Diego Burdi kilimas, išaustas iš sidabro ir gilios anglies spalvos gijų, pripildo kambarį žavinga elegancija. Šviesiose erdvėse dermę kuria detalės: bronziniai durų rėmai ir židinys su ugniakuro imitacija – židinio siluetas.

Jo centre puikuojasi bronzinė dantytų formų skulptūra, primenanti kalnų grandinę ar ugnies liepsnas.

Veranda Stiklinės durys iš holo veda į verandą, kurioje keturi vazoniniai medžiai menamai susijungia su vynmedžiais apaugusia siena namo išorėje. Šiame įstiklintame kambaryje įkurta svetainės erdvė atvykstantiems svečiams. Verandos-svetainės baldai bei meno kūriniai buvo atrinkti po ilgų D. Burdi ir projekto užsakovų paieškų Londono, Paryžiaus ir Niujorko galerijose bei dizaino salonuose. Preciziškai atrinkti riboto leidimo baldai ir skulptorių Donaldo Juddo bei Vincent’o Dubourg’o darbai paverčia erdvę išraiškingiausia namų patalpa ir atkreipia svečių dėmesį į šeimininkų kilniaširdiškumą.

22 I 2023: 3 (126)

Valgomasis Šalia verandos – minimalistinis valgomasis, kurio sienas dengia paminkštinanti šilko apdaila, slopinanti aplinkos garsus. Šioje erdvėje prabanga ir šiuolaikiškumu dvelkia keturios pagal užsakymą pagamintos porcelianinės spintelės ir Jeffo Goodmano dizaino studijos pagamintos lieto stiklo durys, atskiriančios valgomąjį nuo verandos. Įjungus vakarinį apšvietimą, šios stiklo durys sukuria žibinto efektą. Iš valgomojo matyti įspūdingi rankomis išraižyti akmeniniai laiptai, besisukantys per tris namo aukštus. Laiptus išryškina dizainerio Matthew McCormicko pagal brangakmenių pjaustymo techniką sukurtas stiklo šviestuvas, kabantis 9 metrus nuo lubų. Kiekviename aukšte įkurtos ir privačios erdvės, kaip antai uždaras baseinas, šeimyninis kambarys, drabužinė, vonios kambarys ir į sodą nukreiptas šeimininkų miegamasis mėlynomis sienomis bei maža erdvė, skirta rytiniam espresui virti neinant į virtuvę.

Virtuvė Virtuvės interjere taip pat naudojama natūralaus medžio paletė, juodai beicuota Baltijos pušis, o marmuras čia pasirinktas spintelių ir sienų apdailai. Iš permatomo kvarcito pagamintas stalviršis sujungia visą kulinarinę erdvę. Yra įrengtos atskiros kriauklės indams plauti bei šviežioms gėlėms apkarpyti. Plautuvės leidžia greičiau pasiruošti dažniems renginiams. Taigi, erdvioje virtuvėje vienu metu gali patogiai gaminti keturi žmonės, o dar vienas – patogiai atlikti kitus paruošiamuosius darbus prieš vakarėlius. Šalia virtuvės šliejasi jos dydžio maisto sandėlis, kuriame prieš patiekiant galima laikyti iki 40 porcijų.

Gyvenimas kluone Vieta: Felsbergas, Šveicarija Įgyvendinimo data: 2022 m.

Architektai: studija „Modunita architects sa“ Fotografijos: „Modunita architects sa“

24 I 2023: 3 (126)

interjeras i

Šveicarijoje įsikūrusi studija „Modunita architects sa“ pristato naują vietinio istorinio pastato renovacijos projektą „Hof & Hist“. Renovuotas statinys – buvęs kluonas, vienas iš dviejų istorinio ansamblio, kurį sudaro gyvenamasis namas ir kluonas, pastatų. Per daugelį metų gyvenamojo namo konstrukcija nė kiek nepakito, o ūkinis pastatas buvo rekonstruotas. Jis praplėstas keteros kryptimi, išlaikant pradinę formą ir plotį. Pagrindinis struktūros pakitimas renovacijos metu – nauja terasa, sujungianti abu ansamblio pastatus.

Išsaugota istorija Vienas pagrindinių kluono pertvarkymo uždavinių – apstatyti senąjį ūkinį pastatą paprastais ir autentiškais elementais taip, kad

2023: 3 (126) I 25

istorinė jo paskirtis būtų lengvai atpažįstama praeiviams. Tam buvo pasitelkta juoda mediena ir smulkios vertikalios angos. Šios detalės padėjo šiuolaikiškai akcentuoti buvusią pastato paskirtį ir suteikti kluonui modernumo.

Naujasis suplanavimas Buvęs ūkinės reikmės pastatas pagal naująjį projektą padalintas į du aukštus. Įėjimas į statinį iš gatvės pusės įrengtas būtent toje vietoje, kur seniau stovėjo vartai. Pirmajame aukšte yra svečių kambarys su vonios kambariu, studija su rūsiu bei techninė patalpa. Antrajame aukšte įrengta virtuvė, miegamasis su dar vienu vonios kambariu ir drabužine bei svetainė. Virš svetainės taip pat yra įrengta palėpė, skirta poilsiui, poguliui ar knygų skaitymui. O iš viršutinio aukšto galima patekti į terasą tarpiniame istorinio ansamblio pastate.

Paveldas maišosi su modernu Senas akmenų mūras ir stogo konstrukcija buvo esminiai elementai, į kuriuos atsižvelgiant įvykdyta naujoji pertvarka. Autentiškos medžiagos buvo išsaugotos, o interjeras ir eksterjeras papildyti betonu, maumedžio masyvo lentomis, tamsios medienos lentomis bei vario lakštais. Dėl to kluonas iš išorės atrodo kaip atnaujintas ūkinis pastatas, o viduje stebina modernumu ir jaukumu.

26 I 2023: 3 (126)

Suteikite savo namams prabangos ir praktiškumo su individualiai pagamintais nestandartiniais baldais. REJBEN – kur kokybė susitinka su išskirtinumu.

2023: 3 (126) I 27

i

interjeras

„Forest Hill“ rezidencija – komforto ir elegancijos dermė Vieta: Torontas, Kanada. Plotas: 743 m2 Įgyvendinimo data: 2023 m.

Architektai ir dizaineriai: „Wayne Swadron“ studija ir„Burdifilek“ studija. Fotografijos: „Doublespace“

Kanadoje įsikūrusi „Burdifilek“ dizaino studija šiais metais pasauliui pristatė Jurgių stiliumi (angl. Georgian style) sukurtą namo interjerą.

Namas glaudžiasi ramiame, medžiais apsuptame Toronto rajone. Pastato šeimininkas – tekstilininkas, tad namuose norėta išlaikyti neutralų vidaus ir aplinkos apdailos toną, kad jis taptų atokvėpiu nuo ryškių spalvų bei raštų. „Burdifilek“ interjero studija per 30 metų įsitvirtino pasaulinėje rinkoje. Ji nuolat peržengia kūrybines ribas, siekdama gyvenamosios paskirties pastatuose derinti netipines detales su griežtomis architektūrinėmis linijomis. Ilgametė patirtis ir eksperimentai į studiją pritraukia nebijančius rizikuoti užsakovus – šie netgi įkvepia išlaisvinti kūrybą. Šioje rezidencijoje atsisakyta grindjuosčių, lipdinių, nedidelių sieninių šviestuvų bei durų rankenų, tad pirmojo aukšto kambarius skiria ne durys, o lubas siekiantys dvylikos pėdų slenksčiai. Švarios, iš pažiūros nuogos sienos pri-

28 I 2023: 3 (126)

mena ištemptas drobes, ant jų krenta besikeičiantys šešėliai, o sienose paslėpti įmontuoti bėgeliai atskleidžia užuolaidų grožį.

Studijos bei šio projekto vadovas Diego Burdi siekė, kad kiekviename kambaryje būtų juntamas pačios erdvės individualumas. Interjero spalvų paletėje vyraujantis baltas marmuras atsiskleidžia tarp neutralių tonų sienų. Šie tonai dera su kietais Kanados juodojo granito paviršiais ar europiniu baltuoju ąžuolu. Devynios pagal užsakymą frezuotos ąžuolinės spintelės, einančios per visą plotį nuo grindų iki lubų didžiajame kambaryje, užima visą sieną. Toks dekoras pasirinktas didžiausiai ir dažniausiai naudojamai namų erdvei – virtuvei su aštuonviečiu valgomuoju stalu, o svetainę puošia juodojo plieno židinys. Integruotos rankenos, einančios palei nuožulnius spintų kraštus, puikiai paslepia virtuvės prietaisus, indus bei kitus rakandus. Vienoje spintų įrengtas baras: jam teatrališkumo elemento ir įspūdžio suteikia Macassar

juodmedis, bronziniai šviestuvai bei moherio aksomas.

Valgomąjį stalą puošia pagal užsakymą pagamintas poliruoto juodojo akmens stalviršis. Akį traukia nikeliniu apvadu dekoruotos stalo kojos.

Stalviršyje atsispindi įstabus Milano architekto Vincent’o De Cotiiso sukurtas sietynas.

Išėjus iš namų pro stiklines duris patenkama į ramią gatvę, o keliaujant holu atsiveria vaizdas į vidinę terasą.

Namo šerdyje puikuojasi Thassos marmuriniai spiraliniai laiptai, apšviečiami natūralia, pro šlaitinį stoglangį patenkančia šviesa. Jų puošmena – juodojo plieno turėklai. Keliaujant į antrąjį aukštą, žvilgsnis krypsta į trimatį Denniso Lino meno kūrinį. Antrajame aukšte įrengti du miegamieji su atskirais vonios kambariais bei pagrindinis miegamasis su dvigubomis durimis kitoje pusėje. Gretimame balinto ąžuolo kambaryje įrengta darbo erdvė. Pagrindinėje vonioje harmonijos, vientisumo bei švaros įspūdį sukuria baltasis marmuras. Joje specialiai palei langus įmontuota kriauklė, kad plaunantis rankas būtų galima grožėtis plačiašakiais medžiais. Šiame aukšte įrengta drabužinė, kurios plotas prilygsta net keturiems kambariams.

Visi baldai, jų detalių deriniai ir nestandartinis dizainas padeda sukurti nepakartojamą interjero atmosferą.

Jaukumo namams ir komforto suteikia minkštųjų baldų audiniai ar pagal užsakymą pagaminti stikliniai kavos staliukai. Bendras viso namo konceptas – prabanga, persipynusi ramybe ir šiluma.

2023: 3 (126) I 29

i

dizaino kelionės

Poilsis tarp dolomitų Vieta: Briksenas, Italija Architektūra: „Asaggio“ Fotografijos: „Forestis“

Architektai Gian Marco Giovanoli ir Armino Saderis su savo komanda „Asaggio“ pristato projektą „Forestis“. Tai atnaujintos poilsio erdvės šimto metų senumo pastate Pietų Tirolyje, Italijoje. Oazė, kurią sudaro SPA kompleksas, 62 apartamentai ir kambariai, įkurta 1800 metrų virš jūros lygio Plose kalne, virš Brikseno, akių lygyje su dolomitais. Įspūdingieji mineralų telkiniai įtraukti į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą.

Norėdami išlaikyti tolygų perėjimą nuo kraštovaizdžio prie modernios architektūros, architektai nusprendė pastatyti tris medžius primenančius bokštus. Tokia gudrios šiuolaikinės architektūros filosofija, kuria vadovaujasi jauni „Assagio“ architektai, leidžia architektūrinę kalbą sutapatinti su gamtos kalba. Dėl pagarbos natūraliai aplinkai beveik visos aptarnavimo zonos, tokios kaip restoranas ir SPA, įrengtos požemiuose.

Tuo tarpu miegamieji kambariai iškyla kalnuose.

Tęsiant originalios gydomosios vietos – šimtmečio senumo pagrindinio „Forestis“ pastato – idėją, visi kambariai nukreipti į saulę. Keturi priežastiniai elementai – šaltinio vanduo, oras, saulė ir klimatas – yra atskleidžiami per interjero dizainą ir architektūrą, naudojant natūralias medžiagas. Akmuo yra pagrin-

30 I 2023: 3 (126)

2023: 3 (126) I 31

dinė medžiaga: dėl mineralinės dangos dolomitas patenka į pastatą. Skaidrus stiklas atspindi gerą oro kokybę. Kadangi svečių kambariai yra panirę į miško vidurį ir atsukti į saulę, interjere panaudoti natūralūs, komfortą spinduliuojantys šiltų spalvų audiniai. O sienos ir lubos apartamentuose pagamintos iš neapdorotos eglės. Pagrindinis „Forestis“ pastatas įtrauktas į paveldosaugos objektų sąrašą, todėl jame nebuvo leista keisti kasetinių lubų ir langų. Fasado mediena taip pat palikta autentiška, kad atspindėtų namo istoriją.

32 I 2023: 3 (126)

2023: 3 (126) I 33

i

DIZAINO ISTORIJA

NESKAITOMOS KNYGOS IR NENAUDINGOS MAŠINOS Palyginti su kai kuriais italų dizaineriais, tapusiais pasaulinio garso žvaigždėmis, Bruno Munari (1907–1998) galbūt yra kiek mažiau žinomas už savo šalies ribų, tačiau jo idėjos padarė didžiulę įtaką Italijos dailės ir dizaino raidai. Žmogus, kurį P. Picasso kadaise pavadino „mūsų laikų Leonardo“, buvo didžiai universalus menininkas, įvaldęs pramoninio ir grafinio dizaino, vaizduojamosios dailės, kino, literatūros bei poezijos žanrus ir sekęs savo kūrybinį pašaukimą, kad ir kur jis benuvestų.

Tekstas: Jono Malinausko

3

2

1

Bruno Munari gimė ir kone visą savo gyvenimą praleido Italijos dizaino sostinėje – Milane. Jis atsisakė inžinieriaus karjeros ir 1927 m. prisijungė prie Filippo Tommaso Marineti vadovaujamo futurizmo judėjimo, sudrebinusio iš pokarinės depresijos beprisikeliančią Europą.

Bruno ėmė aktyviai dalyvauti futuristų rengiamose parodose su savo grafikos darbais ir koliažais, kurių dalis buvo skirta Italijos valdančiajam režimui paremti. Po trejų metų kartu su R. Castagnedi jis įkūrė grafinio dizaino biurą, o kiek vėliau pradėjo dirbti stambiausioje Italijos leidykloje Mondadori. Po kurio laiko tapo iliustruotų žurnalų Grazia ir Tempo magazine kūrybos vadovu. Grafinio dizaino projektuose B. Munari drąsiai naudojo madingiausias to meto stilistines priemones. Pavyzdžiui, kompanijos Bompiani katalogo iliustracijoms jis sukūrė dadaizmo idėjų įkvėptą fotomontažų ciklą bendru pavadinimu Atmosfera 1933, kuriame drąsiai derino kontrastingus vaizdus, taikliai atspindėdamas laikmečio dvasią. Įsisavinęs futurizmo abstrakčiųjų formų žodyną, B. Munari nusprendė, kad, užuot vaizdavus skritulius ir stačiakampius ant popieriaus ar drobės, geriau juos pakabinti trimatėje erdvėje. Taip gimė I macchine inutili (it. „Nenaudingos mašinos“) kompozicijų ciklas, savo dvasia artimas konstruktyvistų darbams ir Ma Ray’aus šešėlių žaidimams. Pats autorius šiuos pirmuosius Europoje kinetinio meno pavyzdžius vertino kaip eksperimentinį erdvės ir laiko kontinuumo

34 I 2023: 3 (126)

4

tyrimą. Paklaustas apie šių kompozicijų panašumą į A. Calderio darbus, Munari atsakydavo, jog amerikietis remiasi organinėmis inspiracijomis, o jo paties darbai yra formuojami grynai geometriniu principu.

Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, kartu su Gillo Dorflesu ir Gianni Monnet jis subūrė abstrakčiojo meno grupę Movimento arte concreta (MAC) ir netgi parašė šios grupės manifestą, kuriame atsižadėjo bet kokių vizualiųjų sąryšių su realiuoju pasauliu, remdamasis judėjimo ideologo Teo van Duisburgo teiginiu, kad „menas nieko neturi gauti

5

6

7

iš gamtos“. MAC grupės parodose Munari eksponavo įspūdingus abstrakčios skulptūros ir grafikos darbus ir netrukus įsiveržė į moderniosios italų dailės lyderius.

Greta vaizduojamosios dailės Munari stačia galva pasinėrė į kūrybinę veiklą kitose sferose. Karo nustekentoje šalyje prasidėjus audringajam Rinascita (it. Atgimimas) laikotarpiui, smarkiai šoktelėjo pramoninio dizaino paklausa, tad Brunui teko įgyvendinti nemažai šios srities projektų. Pagrindinis jo užsakovas buvo kompanija Danese Milano. Jai menininkas kūrė šviestuvus, baldus, smulkius aksesuarus.

Dauguma šių projektų atliepė pokario ekonominę situaciją ir buvo labai paprastos konstrukcijos; juose galima įžvelgti įžymių Bauhauzo meistrų Marianne Brandt ir László Moholy-Nagy įtaką. Būtent apie šiuos gaminius B. Munari yra pasakęs: „Komplikuoti yra paprasta, kur kas sunkiau yra supaprastinti.“

8

Iš vėlesnių B. Munari dizaino projektų verta paminėti keletą konceptualių instaliacijų, tęsiančių kinetinio meno tradicijas, pavyzdžiui, Percorsi a mezz’aria (it. „Kelionės ore“), atkurtoje Milano trienalės muziejuje 2013 m. Lankytojams buvo suteikta galimybė nevaržomai „įsipaišyti“ į instaliaciją ir taip sukelti negrįžtamus jos struktūros pokyčius. „Tapatybė – tai galimybė keistis“, – skelbė 9 šio projekto šūkis.

Daugelis pokarinių industrinio dizaino projektų niekuo neišsiskiria iš funkcionaliojo meinstrymo, tačiau yra viena ryški išimtis – postmodernizmo epochą išpranašavusi kėdė Singer, sukurta Zanotta edizione kolekcijai (1948 m.). „Jei gyvenimas bėga greitai, jei laikas pagreitina egzistavimą, tuomet sėdynė bus pasvirusi ir trumpesnė, o atlošas aukštesnis: kėdė bus skirta labai trumpiems apsilankymams“, – aiškino dizaineris. Iš tikrųjų ant pasvirusios poliruoto aliuminio sėdynės atsisėsti išvis neįmanoma – kaip neįmanoma sustabdyti prabėgančio gyvenimo akimirkų...

10

Lygiagrečiai gimdavo ir kitokios pakraipos projektai: antai 1950ųjų pradžioje į Munarį kreipėsi įmonės Pirelli vadybininkai, prašydami sugalvoti naują pritaikymą akytai sintetinei gumai, iki tol naudotai čiužiniams gaminti. Per trumpą laiką Munari sukūrė juokingą vaikišką žaislą – beždžionėlę Zizi. Ji pelnė kūrėjui pirmąjį prestižinį Compasso d’Oro (it. Auksinio skriestuvo) apdovanojimą 1954 m. Po metų B. Munari pakartojo savo sėkmę, pelnydamas Auksinį skriestuvą už aliumininio ledų kibirėlio TMT projektą. Vienu egzotiškiausių to meto projektų tapo kompanijos La Pavoni konkursą laimėjęs svertinis espreso kavos aparatas Diamante. Jo korpusą sudarė daugiau nei 100 poliruoto metalo prizmių, kurias buvo galima perkomponuoti, individualizuojant kiekvieno gaminio išvaizdą.

Karo metu „Nenaudingų mašinų“ seriją B. Munari pratęsė šmaikščiais mechaninių kompozicijų piešiniais, atliktais amerikiečių karikatūristo R. Goldbergo stiliumi. Absurdiškos paskirties įrenginių, kaip antai „prietaiso tinginio šunio uodegai vizginti“, projektai iš pradžių buvo skirti tik draugams prajuokinti. Vėliau jie buvo sudėti į bendrą leidinį „Munari mašinos“ ir susilaikė nemenko populiarumo, o kai kurie net virto kinetiniais modeliais.

11

1. Bruno Munari, 1975 m. 2. Grafikos darbas futurizmo tema, 1931 m. 3. Koliažas iš ciklo, skirto įmonės Bompiani katalogui, 1933 m. 4.

Propagandinis plakatas, 1928 m. 5. Kompozicija iš ciklo I macchine inutili, 1948 m. 6. Modulinė struktūra Aconà biconbì, nuo 1961 m. 7.

Lubinis šviestuvas mod. 2004, gam. Danese Milano, 1959 m. 8. Peleninė Cubo, gam. Danese Milano, 1957 m. 9. Vaisių vaza Maldive, gam. Danese Milano, 1962 m. 10. Žaislas Zizi, gam. Pirelli, 1954 m. 11. Espreso kavos aparatas Diamante, gam. La Pavoni, 1956 m.

2023: 3 (126) I 35

12

13

Pokario metais B. Munari neapleido ir knygų leidybos: ją sujungė su propedeutiniais dizaino tyrimais. Nuo 1946-ųjų jis pradėjo leisti seriją i Libri illeggibili (it. „Neskaitomos knygos“), kuriose nebuvo ne tik tradicinės įžangos bei turinio, bet ir apskritai jokių tekstų – leidinių puslapiai buvo skiriami ne informacijai perteikti, o emociniam pojūčiui perduoti formatu, spalvomis, tekstūromis ir jų kaitaliojimu. Iš viso iki 1995 m. buvo išleista apie 15 knygos leidimų; keletas jos egzempliorių pateko net į nuolatinę Niujorko MoMa muziejaus ekspoziciją.

Programiniu ir visuotinai pripažintu B. Munari kūriniu tapo knyga Dizainas kaip menas (1966 m.), italų kalba pavadinta Arte come mestiere (it. „Menas kaip amatas“), taikliai įvardinta kaip „iliustruota kelione po šiuolaikinio dizaino menines galimybes“. Nuotaikingoje ir labai linksmoje knygoje autorius pateikia šūsnį apmąstymų apie vizualinį, grafinį ir pramoninį dizainą bei jo vaidmenį kuriant kasdienio naudojimo objektus.

15

36 I 2023: 3 (126)

14

Tarp daugelio kitų B. Munari leidinių, skirtų įvairiems vizualinės komunikacijos žanrams, galima paminėti Supplemento al dizionario italiano (it. „Priedas prie italų kalbos žodyno“), kuriame autorius nagrinėja italams būdingų ekspresyvių rankų gestų pritaikymą įvairiems gyvenimo atvejams.

Savo vėlesniuose veikaluose Artista e designer (it. „Menininkas ir dizaineris“, 1971 m.) bei Da cosa nasce cosa (it. „Nuo vieno prie kito“, 1974 m.) Bruno Munari aptaria esminius šių veiklos sričių skirtumus, savaip atsakydamas į klausimus, kurie tebėra aktualūs dar ir šiandien.

Anot jo, skirtingai nuo menininko, besikreipiančio į savo kultūrinio rato žmones, dizaineriui estetinės kūrinio savybės yra antroje vietoje, lyginant su jo funkciniu tvarumu ir vartojimo konteksto tobulinimu. Savo veikaluose B. Munari nuolat pabrėžė metodiško projektavimo svarbą.

Gebėjimą kurti daugybę skirtingų objektų, pasak jo, lemia ne dizainerio genialumas, o aiški dizaino metodologija, nuosekliai taikoma visuose projekto kūrimo etapuose. „Kurti dizainą yra labai paprasta, kuomet tu žinai, kaip tai daryti“, – teigė Bruno Munari, įtikinamai iliustruodamas šį teiginį savo darbų pavyzdžiais. Leidiniuose buvo kalbama apie dvimatę bei trimatę kombinatoriką, ritminių bei modulinių struktūrų kūrimą, natūrinius tyrimus bei kitus dalykus, kurie šiandien laikomi specialybės pradžiamoksliu ir dėstomi aukštųjų dizaino mokyklų įvadiniuose kursuose. Deja, dėl pernelyg tiesmukiško kombinatorikos principų taikymo daugelis projektų taip ir liko menkos praktinės vertės „didaktinėmis priemonėmis“ – kaip pavyzdžius galima būtų paminėti dekoratyvią modulinę struktūrą Aconà biconbì (nuo 1961 m.) arba kombinatorinį žaidimą Struttura continua (it. „Nepertraukiama struktūra“), susidedančią iš lenktų nerūdijančiojo plieno plokštelių. Autorius

16

17

18

20 22

21 19

juos laikė „atviro meno kūrinio“ pavyzdžiais, kuomet galutinę objekto formą lemia tik galutinis vartotojas ir ji gali būti bet kada modifikuota.

Greta „rimtųjų“ metodologinių dizaino leidinių po Antrojo pasaulinio karo B. Munari sėkmingai plėtojo knygų vaikams leidybą: kūrė istorijų bei pasakų tekstus, pats jas iliustravo ir maketavo. Sulig pirmąja knyga The Elephant’s Wish, išleista JAV 1945 m., jis padarė tikrą proveržį, istoriko Leonardo C. Marcuso žodžiais, „pastūmėdamas vaikiškų paveikslėlių knygas visiškai naujomis kryptimis, įtraukdamas erdvinius-skulptūrinius ir kinestetinius elementus į leidinių puslapius, kaip niekad anksčiau skirtus vaiko vaizduotei išlaisvinti“. Paskutinioji knygelė vaikams – Cappuccetto bianco (it. „Balta kepuraitė“) buvo išleista jau po Bruno mirties 1999 m.

Bendras leidinių vaikams tiražas gerokai viršijo visų „neskaitomų knygų“ egzempliorių skaičių; už jas B. Munari gavo prestižinį H. K. Anderseno apdovanojimą (1974 m.), Bolonijos knygų mugės Grafikos apdovanojimą (1984 m.) ir netgi Lego kompanijos apdovanojimą „už išskirtinį indelį į vaikų kūrybingumo skatinimą“ (1986 m.). Pastarasis, beje, susietas ne tik su leidyba, bet ir su kūrybinėmis dirbtuvėmis vaikams. Jas B. Munari rengė įvairiuose meno centruose ne tik Italijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje – Kodomo no shiro (jap. „Vaikų pilis“) 1985 m. Šiuose renginiuose dizaineris puikiai pritaikė ne tik savo didaktinę patirtį, bet ir jausmingą betarpiškumą. Pasak Bruno, „išsaugoti vaikystės dvasią visą gyvenimą reiškia išsaugoti smalsumą mokytis, malonumą suprasti ir norą bendrauti“. Tam tikra vaikiškų didaktinių pratimų adaptacija suaugusiųjų pasauliui galėtume laikyti grafinių darbų ciklą La presenza degli antenati (it. „Protėvių buvimas“), pirmą kartą atliktų

šilkografijos technika 1970 m., o šiemet naujai perleistą stambaus formato plakatų serijos pavidalu.

Ilgą ir įvairialypį Bruno Munari kūrybinį kelią vaizdingai ir taikliai apibūdina dar viena paties menininko citata: „Tiktai dizaineris, turintis visiškai kitokį požiūrį į aplinką, gali išmokyti žmonės žiūrėti į pasaulį savitu žvilgsniu.“ 23

12. Stalinis šviestuvas Bali, gam. Danese Milano, 1958 ir 2023 m. 13.

Modulinis kanceliarinių priemonių rinkinys, gam. Olivetti, 1960 m. 14.

Prieškambario laipteliai Sergiu, gam. Zanotta, 1989 m. 15. Instaliacijos Percorsi a mezz’aria projektas. 16. Instaliacija Percorsi a mezz’aria Milano trienalėje, arch. Francesco Librizzi, 2013 m. 17. Serviravimo vežimėlis Biplane, gam. Robots, 1979 m. 18. Kėdė Singer, gam. Zanotta, 1948 m.

19. Prietaisas tinginio šunio uodegai vizginti. Iliustracija leidiniui Munari mašinos, 1942 m. 20. Priedas prie italų kalbos žodyno. 2005 m. leidimas anglų k. 21. Knyga vaikams Bruno Munari’s Zoo, 1963 m. 22. Didaktinis žaidimas vaikams Plus and Minus, 1970 m. 23. Grafikos darbai iš ciklo La presenza degli antenati, 1970 m.

2023: 3 (126) I 37

i

KONKURSAS

Jaunojo dizainerio prizas ’23

„Parodos dalyviai savo projektais atliepia pasaulines problemas ir ieško joms sprendimų, skatina visuomenę pergalvoti santykį su žmonėmis, daiktais bei aplinka. Konkurse ypač daug dėmesio skiriama socialinėms temoms. Įkvėpimo semiamasi iš klimato krizės, karo, socialinės aplinkos. Didelė dalis darbų siekia keisti nusistovėjusias vertybes ir įgalinti žmones gyventi patogiau bei tvariau“, – teigia konkurso organizatorė, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro projektų vadovė Daina Eičaitė. Šiais metais pirmą kartą konkursui pateiktas paraiškas vertino rinktinė dizaino profesionalų komisija iš užsienio: virtualiosios kolekcinio dizaino ir amatų galerijos „Adorno“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Kristianas Snorre’as Andersenas (Danija), prabangios mados prekių ženklų ekspertas Alessandro Maria Ferreri (Italija), grafinio dizaino studijos „Omnigroup“ (Šveicarija) atstovai, architektūros ir dizaino biuro „Sampling“ pagrindinė partnerė, tyrėja bei Latvijos dailės akademijos dėstytoja Liene Jākobsone (Latvija), profesorė, daugelio Lenkijos ir Europos dizainą populiarinančių parodų kuratorė, tyrėja ir rašytoja Agnieszka Jacobson-Cielecka (Lenkija).

Iš viso komisija išrinko septyniolika konkurso darbų. Jie iki 2023 m. spalio 8 dienos eksponuojami Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Spalio 20–lapkričio 12 dienomis paroda bus pristatoma Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Bažnyčių g. 4, Klaipėda).

Daugiau informacijos apie konkursą: www.jdp.lt.

38 I 2023: 3 (126)

„Jaunojo dizainerio prizas“ – tai kasmetis konkursas, skirtas perspektyviausiems dizaino studentų baigiamiesiems darbams atrasti ir apdovanoti. Šiemet jau tryliktą kartą vykęs konkursas sulaukė 90 paraiškų iš 11-os Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų. Dizaineriai varžėsi penkiose kategorijose: produkto, komunikacijos, mados, interjero dizaino ir dizaino tyrimų.

Konkurso organizatorius: Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras Konkursą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba Informacinis rėmėjas: LRT Rėmėjai: „Nordcurrent“, „Jung“ Partneriai: Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba,

Intelektinė.lt, Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje, „JCDecaux Lietuva“, žurnalas „Centras“

Produkto dizainas Vaiva Balvočiūtė Savarankiškai surenkamas lagaminas Kauno technologijos universitetas Darbo vadovė doc. Kristina Žukienė

Savarankiškai surenkamas lagaminas – gaminys, kurį žmogus gali savarankiškai surinkti prieš pradėdamas eksploatuoti. Lagaminas surenkamas naudojant tik mechanines jungtis, jame nėra vidinių pamušalų, užtrauktukų ir adhezinių jungčių. Tai supaprastina gaminio perdirbimą bei reikšmingai sumažina jo detalių kiekį, lyginant su tradiciniais analogais. Naudojant tam tikras dalis, galima surinkti didesnį ar mažesnį lagaminą. Vartotojas gali pritaikyti gaminį prie savo kelionės poreikių. Lagamino konstrukcija leidžia naudotojams įsigyti atsarginių dalių, todėl, pasibaigus jų gyvavimo ciklui, nereikia išmesti lagamino ir pirkti naujo. Tvarus dizainas ir parinktos medžiagos padeda pailginti daikto tarnavimo laiką ir kartu sumažinti jo poveikį aplinkai.

Liepa Marija Gradauskaitė Skulptūrinis objektas „Pod“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovas prof. dr. Vytautas Kibildis

„Pod“ – autorės vaikystės piešinio įkvėptas pintas skulptūrinis objektas, į kurio vidų galima susidėti daiktus. „Pod“ sukurtas remiantis vaikų kūrybiškumo principais. Juo siekiama akcentuoti vidinės laisvės svarbą. Objekto gamybai naudojamos lietuviškos karklo vytelės be papildomų tvirtinimo detalių, taigi pasibaigus jo naudojimo ciklui yra galimybė jį saugiai biologiškai išskaidyti. Kūrinys yra rankų darbo, savaip netobulas ir unikalus, išvaizda bei funkcionalumu trinantis ribas tarp dizaino ir skulptūros meno. Netradicinis pynimo būdas primena apie pagarbos savo kultūrai bei tradiciniams amatams svarbą.

Evelina Dailidko Vinilinių plokštelių grotuvo korpuso dizainas „Vilnius Tech“ universitetas Darbo vadovas doc. Mindaugas Užkuraitis

Vinilinių plokštelių grotuvai turi turtingą istoriją ir didelę kultūrinę reikšmę muzikos pasaulyje. Atgimusios vinilinės plokštelės ir patefonai parodė, kad jie vis dar užima svarbią nišą muzikos industrijoje ir yra vertinami daugelio vartotojų. DKO suprojektuotas patefonas išsiskiria aiškia koncepcija ir pažangiais techniniais sprendimais. Patefono modelis pasižymi efektingu dizainu.

Pasitelkus meną ir technologijas, pavyko sukurti patrauklų garso sistemos elementą. Vinilinių plokštelių grotuvas suprojektuotas siekiant įtraukti vartotoją į muzikos klausymosi ritualą ir paversti procesą lengvai suvokiamu bei intuityviu. Patefone naudojama dirželinė pavaros sistema izoliuoja variklio vibracijas. Siekiant pakeisti greitį, tereikia perkelti dirželį. Pagal individualius poreikius galima keisti aliuminio ir disko spalvą.

2023: 3 (126) I 39

Mados dizainas Urtė Kavaliauskaitė „Nexus“: atpažįstamų mados objektų ir architekto Joris’o Putteneerso meninės estetikos sintezė Vilniaus dailės akademija Darbo vadovė lekt. Evelina Dragūnienė

Šiuo darbu siekiama sukurti universalią drabužių kapsulę, sudarytą iš dėvimų apdarų, kurie per raštą, formą ir faktūrą atlieptų architekto Joris Putteneers kūrinius. Siekiama sumodeliuoti išskirtinį rūbą, kuris tuo pat metu išliktų neutralios aprangos suvokimo lauke. Kolekcija leidžia kurti įprastus arba kaip tik mažiau įprastus derinius, naudojant kapsulinės kolekcijos gaminius. Dėl savo įvairovės jie gali būti pritaikomi skirtingoms progoms. „Nexus“ sujungia tai, kas artima ir pažįstama: bazinius drabužius su neįprastu vizualu, siūlydamas atpažįstamų mados objektų ir architekto Joris’o Putteneerso darbų estetikos sintezę.

Todėl ir toks mados kolekcijos bei kapsulės pavadinimas. „Nexus“ – tai ryšys, sąsaja. Kapsulės principu susieti mados objektai dera tarpusavyje ir atliepia skirtingus vartotojo poreikius.

40 I 2023: 3 (126)

Rugilė Sadauskaitė „Militarizmas šiuolaikiniame mados dizaine – kūrybinė funkcionalumo ir iliustratyvumo interpretacija“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovė doc. Justė Tarvydienė

Karas šiuolaikinėje visuomenėje atrodo kaip itin žiauri distopija, deja, tai yra kai kurių žmonių kasdienė realybė. Šio bakalaurinio darbo tema bei kūrybinė kolekcija inspiruota nūdienos aktualijų, šeimos istorijų apie giminės kovotojus už Lietuvos laisvę bei senelio ir tėčio, vilkinčių militaristines uniformas, nuotraukų. Kolekcijoje atsispindi šiuolaikiniam gyvenimui pritaikytas funkcinis militarizmas, kūrybiškai interpretuojant perteikiama žinutė apie karo žalą žmogui ir jo drabužiui.

Indrė Kirlytė Drabužių kolekcija „Vėjo padariniai“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovai: lekt. Dainius Bendikas, lekt. Evelina Dragūnienė

Autorė sėmėsi įkvėpimo iš galingo gamtos reiškinio – vėjo ir jo poveikio aplinkai. Pasitelkus dizaino kalbą, kolekcijoje išskiriami trys vėjui būdingi elementai: erozija, sustabdyta akimirka ir skirtingi vėjų charakteriai. Erozija vaizduojama per tekstūras ir faktūras. Sustabdytos akimirkos arba vėjo skulptūrų motyvas perteikiamas įvairiomis formomis.

Galiausiai vėjai nagrinėjami pagal vietą, kryptį ir intensyvumą. Gauta informacija pritaikoma kuriant modelių siluetus. Kiekvienas drabužių derinys turi bent vieną iš išvardintų elementų, taigi kolekcija tampa vientisa, nors ir atspindi kelis skirtingus vėjo aspektus. Projekto siekis – perteikti gamtos jėgos grožį ir kompleksiškumą per drabužių dizainą.

2023: 3 (126) I 41

Komunikacijos dizainas Patricija Kell Animacinis filmas „Kirtis prasilenkiant“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovas doc. Marius Žalneravičius

Animacinis filmas „Kirtis prasilenkiant“ kelia klausimą: kaip laimėti nesąžiningą žaidimą, kurį laimėti privalai? Šis žaidimas – tai Lietuvos istorijos atspindys, kviečiantis prisiminti sudėtingą dar visai neseniai vykusią žmonių kovą, kuri lėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Animacijoje pateikiamas požiūris į tuometinę šalies santvarką, santykį su okupantų valstybe bei svarbias to meto lietuvių laisvės siekio ir nepaklusnumo išraiškas. Šachmatininkų pasirinkimai, ėjimai ir žiaurus bei paniekos kupinas santykis tiesiogiai sulyginami su to meto įvykiais, žmonių išgyvenimais ir nežmoniška priespauda, kuomet laisvė buvo ne kasdienybė, o kova. Remiantis realiais istoriniais momentais bei asmenybėmis, kuriama vizuali nesąžiningo šachmatų žaidimo metafora, padedanti pasakoti Lietuvos istoriją ir primenanti, kodėl žmogaus laisvė ir orumas niekada neturėtų būti apleisti.

Dovydas Jakas Edukacinis leidinys „Hipernormalus“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovė dr. Rūta Mickienė

„Hipernormalus“ – tai suaugusiesiems skirtas edukacinis leidinys, pristatantis hiperaktyvumo ir dėmesio trūkumo sutrikimą turinčių vaikų elgseną. Leidinys sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji – komiksas, antroji – edukaciniai tekstai pagal psichologės Emmanuelle’ės Rigon knygą „Nenustygstantis, nenuorama, hiperaktyvus“. Šiuo leidiniu norima atkreipti dėmesį į tai, kad hiperaktyvumas nėra siaubinga diagnozė, o veikiau sutrikimas, kurio nereikia gėdytis ir su kuriuo galima išmokti gyventi, silpnybę paverčiant stiprybe.

42 I 2023: 3 (126)

Akvilė Paulauskaitė Edukacinis leidinys „Kas bus, kai nebus“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovė lekt. dr. Kristė Kibildytė

Šią knygą sudaro dvi skirtingos istorijos, kurias jungia mirties tema. Viena iš jų paremta asmenine autorės patirtimi.

Pirmoje dalyje apstu iškarpų iš prisiminimų apie tėvus ir svarbiausius vaikystės dalykus. Antroji dalis – fikcinė. Išgalvota, fantazijos kupina istorija susieja abi knygos dalis ir paaiškina mirties prasmę.

Iliustruota knyga padeda vaikams įsijausti į siunčiamą žinutę, o netikėta abiejų istorijų pabaiga, esanti knygos viduryje, priverčia susimąstyti. Skirtingi viršeliai su veikėjais ir apversta vienos istorijos dalies iliustracija padeda atskirti du pasaulius, tačiau suteikia galimybę skaitytojui atrasti kažką nauja.

2023: 3 (126) I 43

Interjero dizainas Karolina Sozykina „Kontempliacijos namų“ interjero projektas Vilniaus dizaino kolegija Darbo vadovė Birutė Beniušė

Darbo objektas – apleistas vienuolynas, esantis Rasų g. 6. Kartu su bažnyčia šis kompleksas yra svarbus barokinio paveldo objektas. „Kontempliacijos namai“ – šiuolaikinio vienuolyno koncepcija, sujungianti skirtingas meno, filosofijos, teologijos pažinimo veiklas. Kontempliacija – aukščiausia pažinimo forma, susitelkimas į vienį. Tokiu būdu kuriami namai, kuriuose žmogus gali atsiskirti nuo supančio pasaulio, gyventi pagal celių prototipą suprojektuotuose kambariuose ir atlikti skirtingas kontempliacijos praktikas: meno, filosofijos, judesio terapijos, teologijos bei kt. Interjere sujungiamas barokinis paveldas bei kalėjimo istorijos simbolika: greta barokinių skliautų atsiranda brutalizmo elementų, sukuriančių kontrastą, kuris, kaip meno priemonė, padeda stiprinti kontempliacijos įsisąmoninimą.

Patricija Gelumbickaitė „Leisti (pa)laikams (pa)likti.

Erdvės atmintis ir atminties erdvė – buvusio kino teatro Klaipėdoje atvejis“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovas doc. Rokas Kilčiauskas

Projekte kuriamas įtraukiantis potyris.

Jame siekiama panaikinti ribas tarp meno, architektūros ir žmogaus patirties, skatinant dabarties bei praeities dialogą, transformacijos ir atminties potencialo sąveiką. Šiame projekte taip pat bandoma atskleisti architektūros būvį laiko ir atminties kontinuume. Jame akcentuojamas įvairių disciplinų integravimo poreikis, mėginant suteikti architektūrai naujų perspektyvų, metodikų ir požiūrio taškų projektavimo procesuose.

Tai inicijuotų priartėjimą prie platesnės auditorijos, kuri tikisi įsitraukti į erdvinius pokalbius. Architektūra kalba, jei mes patys suteikiame jai balsą.

44 I 2023: 3 (126)

Justė Žvirblytė, Goda Padvelskytė (Su)augant. Alksnynės gynybinis kompleksas Vilniaus dailės akademija Darbo vadovė doc. Laura Malcaitė

Ką mes čia darom? Minimalios intervencijos principai taikomi siekiant atgaivinti gynybinio komplekso teritoriją bei jos ekosistemą. Kartu jos unikalumą bandoma išsaugoti skatinant teigiamus kraštovaizdžio pokyčius. Derinant tirpstančius kuriamus objektus su „sunkiomis“ ilgaamžėmis struktūromis, norima atkreipti dėmesį į struktūrų ir medžiagų irimą, jų daromą įtaką gamtai ir kraštovaizdžiui. Kodėl minimali intervencija? Siekiant išsaugoti vietos dvasią ir priartinti žmogų prie gamtos, minimalios intervencijos principas pasitelkiamas naujiems gamtinės ir architektūrinės aplinkos stebėjimo būdams ir jungtims kurti. Bunkerių funkcija nekeičiama, erdvės paliekamos kaip nematerialios architektūros talpyklos. Tuo tarpu naujais sprendimais stiprinamos esamos struktūrų ir kraštovaizdžio savybės. Kuriami antžeminiai objektai – įrankiai, padedantys stebėti aplinką.

Aurelija Šileikaitė Specialiųjų ugdymo patalpų interjero projektas Vilniaus dizaino kolegija Darbo vadovas dr. doc. Linas Krūgelis

Darbo tikslas – suprojektuoti daugiajusles erdves Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijoje. Įkvėpimo buvo semiamasi iš laukinės pievos, kurioje galima jausti visus penkis žmogaus pojūčius. Laukinę pievą formuoja įvairi flora ir fauna. Gyvūnų karalystėje drugeliai buvo išskirti kaip reprezentatyvūs vabzdžiai. Įmantrios sparnų konstrukcijos, ryškios spalvos ir drugelių eksponuojami raštai įkvėpė interjero dizaino projekto erdvinius sprendimus ir dekoro elementus. Dizaino tikslas – pasitelkus šiuos natūralius elementus sukurti vizualiai stimuliuojančią ir patrauklią aplinką, kuri vaikams rezonuotų ir pagerintų jų juslinę patirtį.

2023: 3 (126) I 45

Dizaino tyrimai Pilypas Savickas „Melitologijos (apiologijos / apikultūros) renesansas: bitininkystės ir dizaino sąveika; išmanioji bitininkystė ir dizaino sprendimai“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovė doc. dr. Rasa Janulevičiūtė

Agrarinei revoliucijai pakeitus žemdirbystės metodikas, ėmė sparčiai didėti kultūrinių augalų kryžminio apdulkinimo poreikis. Tai lėmė apiologijos mokslo proveržį. Bitininkystė tapo viena svarbiausių žemdirbystės sričių: ji vis labiau populiarėja tiek kaimuose, tiek miestuose. Nagrinėjant šiuolaikinės bitininkystės iššūkius buvo pasirinkta tobulinti kontrolinio avilio svarstykles. Pritaikius šiuolaikines technologijas, IoT duomenų perdavimo principus bei dirbtinį intelektą ir įrengus papildomus jutiklius, drauge su „Prohiver.com“ komanda buvo kuriama išmani avilio stebėjimo sistema, suteikianti galimybę nuotoliniu būdu sekti medunešį ir analizuoti bitynų situaciją 5 km spinduliu. Taip pat ši sistema įspėja bitininką apie galimus ligų simptomus ir spietimus.

Gaudutė Žilytė „Autistiško žmogaus pasaulio analizė. Jungtys tarp neurogenčių“ Vilniaus dailės akademijaDarbo vadovai: doc. Mantas Lesauskas, prof. dr. Vytautas Kibildis

Įgyvendinant autistiškų žmonių įtraukiojo ugdymo ir įdarbinimo politiką, svarbu apmąstyti kuriamą aplinką ir joje susitinkančių skirtingų neurotipų žmonių sąveiką. Projektu „Kukubu“ siekiama įvairiapusiškai pažinti autizmo spektro sutrikimą: stebint ir atliekant interviu, analizuojama autistiško žmogaus pasaulėjauta ir pasaulėvoka, stebimos autistiškų žmonių virtualios bendruomenės.

Suformulavus palankaus dizaino kriterijus bei atsižvelgiant į autistiško žmogaus mąstymo, komunikacijos, sensorinių sistemų ypatybes, buvo suprojektuota erdvė „Kukubu“, skirta bendrauti, ilsėtis bei užmegzti ryšiui su autistišku vaiku. „Kukubu“ prototipas susideda iš medinių tampriu audiniu aptrauktų kubų, skirtų pasislėpti. Juos jungiant galima kurti uždaras bendravimo struktūras – čia svarbiausia ne žodžiai ir kūno kalba, o kartu patiriami sensoriniai išgyvenimai.

46 I 2023: 3 (126)

Edita Daraškaitė „Gyvybių santykiai urbanizuotame kontekste. Laukinių gyvūnų buveinių problematika. Laukinių gyvūnų buveinių dizaino sprendimai miesto infrastruktūroje“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovai: prof. Juozas Brundza, lekt. Gintarė Černiauskaitė

Šiame tiriamajame darbe nagrinėjama laukinių gyvūnų dirbtinių buveinių problematika urbanizuotoje aplinkoje. Aptariami sinantropinių ir neprisitaikančių gyvūnų rūšių pavyzdžiai, nagrinėjama, kaip dirbtinės gyvūnų buveinės integruojamos į parkų projektus. Atliekami tyrimai su biologais, svarstomi dizaino sprendimai, padėsiantys sumažinti gyvūnų rūšių nykimą. Norint atkurti rūšių populiacijas, svarbu didelis buveinių kiekis, todėl projekte numatomos užduotys vaikams, kad būreliuose ir kitose popamokinėse veiklose jie galėtų patys kurti dirbtines buveines. Projekto metu sukurtos trys dirbtinės buveinės pasirinktiems laukiniams gyvūnams: čiurliui, ežiui ir vėžiui. Taip pat parengtos instrukcijos, kaip patiems sukurti dirbtines laukinių gyvūnų buveines. Rokiškio dailės mokykloje buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo įvairaus amžiaus vaikai.

Viktorija Kuliavaitė „XXI a. tekstilės dizaino praktikos: interaktyvus kilimas ikimokyklinio amžiaus vaikams“ Vilniaus dailės akademija Darbo vadovės: doc. dr. Rūta Būtėnaitė, prof. dr. Elona Lubytė

Interaktyvūs kilimai sukurti vaikų užimtumui ir raidos vystymuisi skatinti. Kūrybiniame objekte vaizduojamos įvairios Lietuvos vietovės: Kernavės piliakalniai, Siesarties tėkmės dalis Ukmergės rajone ir Kirkilų karstiniai ežerai Biržų rajone. Interaktyvus žaidimas kilimais kviečia vaikus ir visą šeimą sudėlioti objektus į vietas. Kilimų spalvos dienos šviesoje supažindina su rudens, pavasario ir vasaros spalvynu, o vakare kilimuose matoma žiemos tonų gama. Interaktyvūs tekstūriniai kilimai skatina vaikų raidą ir supažindina su mažiau žinomomis Lietuvos vietovėmis.

2023: 3 (126) I 47

Novatoriškumu ir įvairove išsiskirianti Taschen knygų leidykla pristato aukščiausios kokybės leidinius anglų ir kitomis kalbomis.

Taschen knygos pasižymi temų gausa. Leidykla, pradėjusi savo veiklą 1980 m. mažoje komiksų parduotuvėlėje Kelne (įkurta Benedikto Tascheno), šiandien jau turi savo firmines parduotuves didžiuosiuose Vakarų Europos ir JAV miestuose. Įmonės nuostata – gero dizaino ir aukštos kokybės knygos prieinamomis kainomis. Knygų ciklai skirti plačiam skaitytojų ratui, kurie studijuoja ar domisi daile ir didžiaisiais menininkais, fotografija bei kinu, architektūra ir interjeru, dizainu, mada ir reklama, komiksais,

48 I 2023: 3 (126)

kelionėmis, augalais ir gyvūnais, ezoterika ar tiesiog ieško intelektualios dovanos draugui. Patrauklios išvaizdos leidiniai gali tapti nuostabia interjero detale knygų lentynoje ar ant kavos stalelio svetainėje.

Pati plačiausia ir išsamiausia Taschen knygų serija – apie meną. Šioje serijoje rasite įvairių pasaulio menininkų monografijas, pradedant Leonardo da Vinci ir baigiant Caravaggio.

Kiekvienoje monografijoje yra daugybė archyvinių nuotraukų, kūrybinių darbų reprodukcijų, išsamių ir įžvalgių tekstų, leidžiančių visapusiškai pažinti nagrinėjamą menininką ir jo kūrybą. Ne

mažiau įdomios Taschen meno knygos, skirtos meno judėjimams ir epochoms pažinti. Siurrealizmas, kubizmas, abstraktus ekspresionizmas ir daugelis kitų meno judėjimų aprašomi išsamiai ir įdomiai, pateikiant jų atsiradimo istoriją, būdingus bruožus bei pagrindinius menininkus, atstovaujančius nagrinėjamai epochai.

Nesvarbu, ar esate meno žinovas, ar mėgėjas, Taschen meno knygų asortimentas suteikia galimybę tiek itin detaliai įsigilinti į dominančio menininko kūrybą ir išanalizuoti visus jos aspektus,

tiek ir surinkti lengvą kolekciją apie žymiausius pasaulio kūrėjus arba meno judėjimus bei pradėti gilintis į meną pažingsniui.

Taschen knygos pasižymi ne tik temų, bet ir formatų įvairove – nuo kelionėms skirtų kompaktiškų iki XXL dydžio leidinių kolekcininkams. Kai kurios jų net turi ribotą tiražą. Šios didelio formato knygos kietais viršeliais yra itin išsamios, suteikiančios daugiau įžvalgų aprašoma tema, tad ypač tinka dovanoti arba solidžiai knygų lentynai papildyti.

Taschen leidyklos meno, dizaino ar kitų serijų knygų galite įsigyti 2di.lt e. parduotuvėje bei 2DI salonuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Utenoje. Perkant e. parduotuvėje knygų ar kitų prekių daugiau kaip už 50 Eur, pristatymas visoje Lietuvoje nemokamas.

2023: 3 (126) I 49

2023:3 (88) RUDUO

Arūno Baltėno fotografijos knygose ir interjeruose Baldas lyg filosofija 4 nauji lietuviški interjerai

ARCHzonos naujienos 2024 metų tendencijos iš Frankfurto

Arūno Baltėno miestų fotografijos: knygose ir interjeruose

ATVIRAI

INTERJERAS.LT PATARIA 2023:3 (88)

4/

Skirtingų autorių sukurti keturi nauji interjerai atspindi Lietuvoje madingo saikingo ir funkcionalaus interjero tendencijas. Čia galima perskaityti žinutę: namai – tai poilsio ir geros savijautos erdvė, saugi ir kokybiška tvirtovė. Autorės pasirinko skirtingas priemones, kuriomis galima pasiekti šį rezultatą. „Patarimų“ rubrika pristato inovatyvias interjero medžiagas. Jas pačiupinėti gyvai kviečiame parodoje ARCHzona, vykstančioje kiekvieną rudenį Litexpo.

Vytautas Gurevičius

SVEČIUOSE

8/

4 nauji lietuviški interjerai

INTERJERAS

Interviu su fotografu Arūnu Baltėnu praskleidžia fotografijos meno užkulisius ir parodo jo perspektyvas interjero kontekste. Jaunų baldų gamintojų Chisels play komanda užkrečia savo entuziazmu ir naujų galimybių paieška. Abu interviu vienija optimizmas ir tikėjimas savo kūryba bei amato perspektyvomis.

Baldas lyg filosofija

12/

Patarimai

28/

PATARIMAI

Redaktoriaus žodis

Inovacijos

30/

ARCHzona

Redaktorius ir projekto vadovas Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt Autoriai: Vytautas Gurevičius Viktorija Karsokaitė Gytautė Ivanauskaitė Audrius Klimas Fotografai: Lilija Lozovič Lina Adi photography Leonas Garbačauskas Maketuotoja Živilė Narkevičiūtė Reklama info@interjeras.lt Viršelyje – Lina Adi photography nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“. Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m.

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama.

ISSN 1822-8186 Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 4 000 egz.

Arūno Baltėno miestų fotografijos:

knygose ir interjeruose

ATVIRAI

Fotografą Arūną Baltėną kalbina Audrius Klimas.

Dosjė: Fotografas Arūnas Baltėnas gimė 1956 m. Kaune, 1979 m. baigė Vilniaus universitetą. Fotografijai atsidėjo 1980-aisiais, keliolika metų dirbo Dailės paminklų sąvado grupėje. Daugybė jo nuotraukų paskelbta dailės paveldui skirtuose leidiniuose. 2019 m. įkūrė VšĮ „Baltėno archyvai“. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas. Surengtos parodos Vilniuje, Kaune, Paryžiuje, Sankt Peterburge, Pekine, Čikagoje, Modesto (JAV), Toronte (Kanada), Vatikane.

Menininko nuotraukų yra įsigiję Paryžiaus nacionalinė biblioteka, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos ir užsienio kolekcionieriai.

Knyga „Du Czesławo Miłoszo miestai“

Audrius Klimas: Šiemet išėjo dvi jūsų fotografijos knygos. Jų pagrindiniai veikėjai – miestai. Rodos, miestai buvo pagrindinė ankstesnio jūsų kūrybos laikotarpio tema? Vėliau fotografavote etnografinius ciklus, o pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriate portretinei fotografijai.

Kodėl knygos apie miestus? Ar tai sugrįžimas prie seniai mielos temos, ar kažkurio kūrybos etapo apibendrinimas? O gal naujai pažvelgėte į ankstesnius darbus ir sukūrėte naują pasakojimą?

4

Arūnas Baltėnas, 2013 m. Zenekos nuotrauka

Arūnas Baltėnas. Kai kurios Vilniaus fotografijos padarytos jau prieš keturiasdešimt metų. Tiek ta medžiaga ir kaupta, nes naujausi knygose skelbiami darbai – Krokuvos vaizdai – sukurti vos prieš porą metų.

Veneciją fotografavau 2002, 2003, 2017-aisiais, Peterburgą – 2004– 2005 m. Labai ilgas laiko tarpas. Tos fotografijos daugiausia rodytos parodose kaip miesto kultūros, kaip europinės civilizacijos ženklai. Nespalvotus Vilniaus vaizdus jau naudojau autorinėse knygose apie šį miestą, nemažai esu padaręs ir spalvotų nuotraukų, jos ne kartą skelbtos R. Paknio leidyklos knygose. Visi minėtieji leidiniai buvo fotografijų albumai, o šios dvi knygos yra kito žanro. Tai fotografinės knygos, kuriose

Atvartas iš knygos „Du Czesławo Miłoszo miestai“

funkciją. Be to, tie tekstai yra ir poetiniai, ne tik informaciniai. Jie labai tinka abiem knygoms ir yra tikrai svarbūs.

Minėjote, kad būtent vaizdų išdėstymas, jų dydžiai, tarpusavio santykis puslapiuose fotografinėms knygoms yra svarbiausi. Tai knygos dizaino dalykai, matyt, svarbūs kiekvienam leidiniui?

Atvartas iš knygos „Du Josifo Brodskio miestai"

pasakojama vaizdu, t. y. vaizdas atstoja knygos tekstą. Jos skiriasi nuo įprastų fotografijų albumų, kuriuos galėčiau pavadinti prašmatniais fotografijų katalogais.

Na, o fotografinės knygos žanras Lietuvoje retesnis, bet tokių knygų jau randasi. Pastebėčiau, kad žiūrovai dar nelabai juos skiria, dažnai lygina šias knygas, nors jų vertinimo kriterijai turėtų būti skirtingi. Naujosiose mano fotografinėse knygose miestai tampa herojais, jie tarsi bendrauja vienas su kitu – būtent tokio įspūdžio siekiau, kai svarsčiau, koks bus jų pavidalas. Knygos apie du Josifo Brodskio miestus, Peterburgą ir Veneciją, maketą kūrė žinoma lietuvių knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. O kitą, skirtą Česlovo Milošo miestams, Vilniui ir Krokuvai, – rygietis knygų dailininkas Aleksejus Muraško. Jis turbūt vienas žymiausių šių laikų Europos meistrų, parengęs daug puikių leidinių. Nors abiejų knygų – „Du Josifo Brodskio miestai“ ir „Du Czesławo Miłoszo miestai“ – pavadinimai panašūs, jos yra skirtingos, tik vienijamos minėtojo fotografinės knygos žanro. Pirmosios pavadinimas atsirado, kai reikėjo įvardinti parodą „Domus galerijoje“ apie Veneciją ir Peterburgą (ją surengė „Vilniaus galerija“), o „Du Josifo Brodskio miestai“ vėliau inspiravo Milošo knygą.

Dar grįžkime prie fotografinės knygos ypatumų, kurie jums reikšmingiausi?

Jau užsiminiau, kad fotografinėse knygose vaizdai tampa tekstu, pasakojimu. Tad labai svarbi yra fotografijų seka ir jų tarpusavio santykis. Aišku, tai svarbu ir albumuose, bet juose paveikesni atskiri vaizdai ir jų seka. O fotografinės knygos šiek tiek primena kiną, nuosekliai slenkančius filmo kadrus: knygoje vaizdai tarsi frazės, susijungiančios į vientisą tekstą. Tad itin svarbu, kaip išdėstyti vaizdai, kokie jų dydžiai, kaip jie veikia vienas kitą ir ką, galų gale, pasakoja, ką praneša.

O koks tokioje knygoje rašytinio teksto vaidmuo?

Ar jis papildo pagrindinį pasakojimą, ar jo galėtų ir nebūti, bet atsiranda, nes taip įprasta? Šiose dviejose knygose rašytinis tekstas – taip pat reikšmingas. Tiesa, jo nėra daug. J. Brodskio knygai jį parašė Fatima Jelojeva, filologijos profesorė, o Č. Milošo – Tomas Venclova. Tekstuose pateikiama žinių, kurių fotografijomis vis dėlto niekaip neperduosi. Tad žodžiai atlieka savo

Man knygos dizainas, knygos vaizdas – išskirtinai svarbus. Net jei knyga leidžiama tik kaip informacijos šaltinis.

Būna labai apmaudu, kai paimi puikaus autoriaus knygą su tau svarbiu tekstu ir matai, kaip neatidžiai ji padaryta.

Neatidžiai sumaketuota, prastai atspausdinta, įrišta. Tai

Knyga „Du Josifo Brodskio miestai"

kelia apmaudą. Kitą kartą net sunku prisiversti ją skaityti. Lauki kito leidimo ar skaitai kita kalba, nes atgrasus vaizdas, nepagarba knygai, autoriui, tekstui tiesiog erzina. Man knygos – truputį šventas dalykas, nes tai, kas parašyta, išleista – amžiams. Žinoma, kartais knygos dėl įvairių priežasčių dingsta, bet įsivaizduoju, kad turėtų būti kitaip, kad visos knygos, duos Dievas, gyvens.

Gal mano požiūris ir perdėtai pagarbus, bet manau, jog pagarbos knygai negali būti per daug. Todėl ypač svarbus ir jos pavidalas – ne tik fotografinių knygų ar albumų, bet kiekvienos. Jeigu atidžiai žiūrime į inkunabulus, kaip jie buvo parengti, kaip buvo sumaketuoti, kokios pirmosios paragrafų raidės, kaip išdėstyti tekstai, galime drąsiai teigti, kad pirmosios spausdintinės XV a. knygos – tikrai didis menas. Ir ta tradicija gyvavo labai ilgai. Na, o mūsų dienomis, kai daiktai nuvertinami, kenčia ir knygos.

Vis dėlto ir kai kurios dabar leidžiamos knygos gali tapti savarankiškais meno kūriniais, ar ne?

Toks požiūris galimas, kai kalbame apie vienetines, labai išmaniai ir kruopščiai padarytas knygas. Bet mane 2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 5

popieriaus, metalo ar stiklo, skaitmeninis failas?

Kaip jūs pasirenkate techninius sprendimus?

Vilnius, 1984 m.

Fotografuodamas tikrai nesvarstau apie nuotraukos paskirtį. Tai galiu pasakyti ir apie vaizdus, atsidūrusius minimose knygose. Tiesiog fotografavau man rūpimas temas taip, kaip tuo metu mokėjau. Taip gimė ciklai apie miestus, kurie man buvo svarbūs. Dabar fotografuoju gana padrikai, bet vis tiek stengiuosi nenutolti nuo konkrečių temų. Kadrai neatsiranda pavieniui.

Net ir fotografuojant kokio nors miesto gatvėje tas kadras atsiduria mano atmintyje, kurioje tarsi sandėlyje yra įvairūs stalčiai įvairiose spintose, t. y. ji susiejama su tam tikra tema: tai gali būti civilizacijos ženklai, kokios nors šalies vaizdai arba, dažniausiai, kultūros ženklai, kažkokius simbolius apibendrinančios fotografijos. Sunku tai paaiškinti žodžiais, bet vis dėlto galėčiau įvardinti, kodėl fiksuoju viena ar kita. Atsitiktinumų nėra, nes kiekvienas kadras – tai ir balastas tam tikra prasme: jį reikia kažkur padėti, juo reikia rūpintis.

Todėl, kai matau, kad kadro nebus kur padėti, aš jį tiesiog ištrinu. Pavienių gražių vaizdų tiesiog nelieka. O

domina ir visos kitos, kurios patenka į žmonių bibliotekas galbūt visam gyvenimui. Kita vertus, man knyga nėra dizaino objektas, pirmiausia tai informacijos šaltinis, turintis kūną.

Grįžkime prie dviejų šiais metais pasirodžiusių jūsų autorinių knygų. Ar galima sakyti, kad tai kažkokio jūsų kūrybos etapo apibendrinimas?

Galima. Bet tai, manyčiau, nelabai svarbu. Visada gyveni tuo, ką darai šiuo metu, ir, kas žino, gal dar atsiras kokia nauja tema ir tos fotografijos vėl taps medžiaga, šaltiniu kitam pasakojimui. Tai nežinau, ar čia būtina padėti tašką. Dabar, išleidęs šias dvi knygas, esu laimingas, nes išsipildė tai, ko visada norėjau: kad fotografijos kalbėtų truputį daugiau nei tik pats vaizdas. Kai jos atsidūrė šiose knygose, išties įgijo ir naujų funkcijų. Tai kitas pasakojimas, tarsi laiškas mano bičiuliams, kuriame noriu pasidalinti man svarbiais dalykais. Pavienėmis fotografijomis tai perteikti sunkiau, o knygose jos kalba kaip tik taip, kaip man norėjosi, kad kalbėtų. Knyga yra itin intymus daiktas. Jis gali būti kaip laiškas ar tapti labai geru draugu, su kuriuo norisi vėl ir vėl susitikti, ar vakare pavargus atsiversti, pasižiūrėti keletą atvartų, kažką perskaityti. Ir tai daug duoda. Man taip atrodo. Gal aš ir neteisus.

Ar fotografuodamas galvojate, kokia bus konkretaus kadro paskirtis? Ar ta fotografija bus panaudota knygoje, ar eksponuojama parodoje, ar skirta interjerui kaip meno kūrinys? O gal tai atsitinka vėliau ir tuomet parenkama galutinė forma – klasikinis sidabro atspaudas, atspaudas ant 6

Vilnius, 1996 m.

likusius pagal temas jau galima naudoti ir knygoms, ir parodoms, ir interjero elementams. Sakyčiau, tai ne visai meninė fotografija ar užbaigtas meno kūrinys, kaip antai skulptūra ar grafikos darbas. Aš fotografiją vadinčiau estetiniu objektu, turinčiu savo temą, savo pasakojimą. Dažnai, žinoma, tai yra estetiniai pasakojimai, bet juose nėra tokios didelės įtampos kaip tapybos darbuose ar skulptūrose. Fotografijoje ir įtampa, sukuriama šviesa, vaizdu, yra estetinė (ne temos nulemta). Turiu ir socialinės tematikos darbų, jie stiprūs ir labai skaudūs, tokių žmonės namuose nekabins, tačiau jie skirti parodoms, žurnalams, straipsniams aštriomis temomis. Tai visai kitas žanras.

Pakalbėkime apie nuotraukas, skirtas interjerui. Kaip ir kada nusprendžiate, kad fotografuojamas vaizdas tiks interjerui? Jau fotografuodamas ar vėliau, peržvelgdamas jau nufotografuotą medžiagą?

Kaip tai nutinka? Įsivaizduoju du kelius. Pirmas – turite kažkokį interjerui tinkantį vaizdą, nusprendžiate, kokio dydžio jis turi būti atspaustas, kaip įrėmintas, ir toks kūrinys eksponuojamas kurioje nors galerijoje. Ten žmonės pamato ir įsigyja. Kitas variantas – nuotrauka, jos dydis pritaikoma konkrečiai vietai. Kuriuo keliu jūs einate? Kuris variantas priimtinesnis?

kiekvienas autorius gali rinktis. Žinau, kad labai daug mano fotografijų tebus atspausta po vieną egzempliorių todėl, kad tiesiog nėra poreikio, nėra tos rinkos. Ir nieko nepadarysi, nes pasaulyje yra vaizdų perviršis.

Todėl tiražuotinos tik kruopščiai atrinktos fotografijos.

Ką patartumėte ar palinkėtumėte žmonėms, kurie norėtų įsileisti fotografiją į savo interjerus?

Visų pirma palinkėčiau drąsos atsisakyti stereotipų. Taip pat palinkėčiau pasistengti pamatyti fotografijų kituose interjeruose, galerijose, nueiti į kelias parodas, pasižiūrėti internete. Vaizdų yra okeanas, fotografiją galima rasti kiekvienam interjerui. Čia ir drąsos, ir išsilavinimo, visuomenės išprusimo, noro domėtis, ieškoti dalykas. Tegaliu pridurti, kad fotografijos tikrai pagyvina interjerą ir padeda gyventi. Jeigu jos yra gerai padarytos ir atsiduria tinkamoje vietoje, tiesiog tampa gyvenimo dalimi.

Ačiū už pokalbį. ip

Tikrai einu abiem keliais. Bet kai darau didelio formato fotografiją, parenku tokį vaizdą, kuris galėtų patikti daugeliui. Jaučiu, ko žmonėms reikia. Tinkamai įrėminta fotografija traukia. Jei tikslas yra parduoti, aš jo siekiu, stengdamasis per daug nerizikuoti. Kita vertus, tokių vaizdų nėra daug. Tad kai manęs teiraujasi, kas tiktų konkrečiame interjere, parinkti kur kas lengviau. Bet tokiu atveju reikia asmeninių ryšių, kad žmonės žinotų, kur kreiptis, ar interjero dizainerių, kurie rekomenduotų. Turi rastis pasitikėjimu grįsti ryšiai. Ir tada viskas įvyksta. Bet kol kas dar stinga informacijos ir to bendro kultūros lauko, kuriame fotografija funkcionuotų.

Ar svarbus fotografijų tiražas?

Kai kalbame apie kolekcinius darbus, tiražas lemia vieneto kainą. Aišku, yra ir daugiau parametrų. Interjerui skirtų fotografijų taip pat nesinori pernelyg dauginti, nes mūsų šalis nedidelė. Net jeigu nuotrauka labai pavykusi, didelio formato jos atspaudų neturėtų būti daugiau nei šešių. Mažesnio formato gali būti ir daugiau egzempliorių. Mano pačių didžiausių formatų (kai kraštinė – iki pusantro metro) tiražas yra keturi atspaudai. Kartais magėtų padaryti aštuonis, bet nesinori, kad tą patį žmonės pamatytų ir kitur.

Tai priklauso nuo fotografo požiūrio. Kai kurių fotografijų tėra vienas autorinis atspaudas, kaip kokio tapybos darbo. O štai grafika yra tiražuojama. Kaip jau minėjau, yra pakankamai universalių, patrauklių vaizdų, kurie žmonėms patinka. Galima būtų daug jų atspausdinti, neapibrėžiant tiražo, bet rimti kolekcionieriai tokias fotografijas menkai vertina. Dar kažkiek priklauso nuo siužeto. Jeigu jis paprastas, aiškus, patrauklus, tiražas gali būti ir neribotas. Bet jeigu siužetas įmantrus, sudėtingas, sunkiau suprantamas, tokios fotografijos tiražas turėtų būti mažesnis. Žinoma,

ip

Venecija, 2003 m.

Venecija, 2003 m.

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 7

ATVIRAI

Fotografuodamas apie tai negalvoju, kadangi (galėčiau taip teigti) visos mano fotografijos, absoliučiai visos, tinka interjerams. Tikrai. Išskyrus tas serijas, kurios apie žmones, apie jų veiklą. O visos kitos galėtų atsirasti konkrečiuose interjeruose pagal gyventojų poreikius. Apie kiekvieną nuotrauką galiu pasakyti, kur ją būtų galima pakabinti, kokio dydžio. Todėl, kad jos visos padarytos remiantis tam tikra fotografine estetika. Tik kai kurios jų yra keistos, galbūt ryškesnės nuotaikos. Bet visas galima pritaikyti. Drąsiai teigiu, nes tai jaučiu. Tik ar atsiras žmogus, norintis vieną ar kitą fotografiją pasikabinti?

Baldas

lyg filosofija

SVEČIUOSE

Kaip baldai atsirado jūsų gyvenime?

„Tikime, kad baldai turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir pasakojantys unikalią istoriją, – kaip meno kūriniai“, – taip prisistato išskirtinius baldus gaminanti komanda „Chisels play“. Įmonės įkūrėjas Ignas Krikštopaitis įsitikinęs, kad mūsų aplinka ne tik kuria nuotaiką – ji gali įkvėpti, nuraminti. Todėl atitinkamai reikia rinktis ir namų apstatymo objektus.

I. Krikštopaitis papasakojo, kaip baldų gamyba atsirado jo gyvenime, kaip vertina šių dienų interjerus ir ko reikia, kad namai taptų saviti, inspiruotų ir keltų geras emocijas.

Tekstą parengė Viktorija Karsokaitė

8

Kažkaip natūraliai jie atsirado. Iš pradžių vienas dirbau, po to, žiū, išaugo komanda.

Visą laiką mane traukė medis. Pasiblaškiau šiek tiek svetur, išbandžiau statybininko, baldžiaus ir įvairius kitokius amatus. Galiausiai supratau, kad noriu savo dirbtuvių, tiesiog noriu kažką kurti, turėti vietą, kur galiu eksperimentuoti. Labai idiliškai skambėjo, bet buvo sunkiai įgyvendinama. Todėl važiavau į užsienį užsidirbti, o grįžęs kūriau dirbtuvę. Taip per kelerius metus viskas išjudėjo iš stagnacijos. Susibūrė komanda, tapome šiek tiek žinomi, atsirado ir užsakymų.

Tačiau nei tėvai, nei seneliai nebuvo staliai. Pats studijavau informatiką, bet ji nepatiko. Trūko apčiuopiamo rankinio darbo, todėl perstojau į architektūrą. Pirmieji metai buvo smagūs – buvo gausu piešimo, maketavimo, dizaino. Vėliau viskas apkarto, nes grįžau į tą pačią informatiką (braižymą prie kompiuterio), nuo kurios bėgau.

Kodėl svajojote įkurti dirbtuvę ir kurti tokius išskirtinius baldus?

Visada traukė kūryba, niekada nenorėjau gaminti standartinių dėžučių. Žinoma, nuo jų irgi nepabėgau, teko ir jas išmokti gaminti. Tačiau neatsisakiau įvairių keistų,

Prisistatydamas pabrėžėte, jog baldai turėtų būti ne tik funkcionalūs, bet ir pasakojantys istoriją. Kodėl taip manote?

ekscentrinių užsakymų. Bendradarbiavau su įdomių idėjų turinčiais dizaineriais ir kitų profesijų žmonėmis. Man buvo įdomu išbandyti įvairias technikas.

Pradėjęs darbuotis dirbtuvėje, eksperimentavau su medžiu ir epoksidu. Tuomet internete išpopuliarėjo epoksidinė derva, tad su broliu pagaminome seriją mėgėjiškų, bet mielų lempų. Deja, netrukus pasidarė sunku konkuruoti su kiniška produkcija.

Dažnai įmonės ar kiti gamintojai tiesiog atsisako nestandartinių projektų, nes nežino, kaip apskaičiuoti tokio projekto vertę. Nesakau, kad mes tai puikiai sugebame, bet nuo to nebėgame. Tokių projektų mes norime – mums smalsu.

Eksperimentavimas ir naujų technikų mokymasis traukia tiek mane, tiek komandos narius. Mielai ieškome sprendimų, nebijome klysti. Ne vykdydami kliento užsakymą, žinoma. Testuojame ir mokomės, kol tampame pakankamai įgudę pereiti prie kliento darbų.

Ši filosofija kilo natūraliai. Erdvės kuriamos žmonėms.

Komercinėse erdvėse šurmuliuoja žmonės ir, sąmoningai ar ne, semiasi iš ten energijos. Išeina su emocija. Su pakilesne ar slogesne – čia tasai svarbus klausimas. Erdvę kuria ten esančios formos ir objektai – baldai, šviesos bei garsai. Tai nuvertinti būtų savanaudiška.

Jei kalbėtume tik apie funkciją, mums užtektų paprastų suolų ir dėžučių. Tačiau interjeras daro milžinišką įtaką mūsų savijautai. Namuose praleidžiame marias laiko, tad reikėtų daugiau dėmesio skirti savo aplinkai. Ši turėtų įkvėpti, pakylėti, raminti ir, kai reikia, globoti. Mes čia jaučiame itin didelę atsakomybę.

2023:8 (88) INTERJERAS PATARIA 9

Ką turite omeny kalbėdamas apie atsakomybę?

Atsakomybė žmogui. Kad kūrinys ne tik atliktų pirminę funkciją, bet ir turėtų estetinę vertę, perteiktų vertybes. Dauguma atvejų jos gerokai svarbesnės už patį funkcionalumą.

Šiuo metu šiek tiek keičiasi tendencijos, būstuose atsiranda daugiau unikalumo, bet pastaruosius kelerius metus visur vyravo skandinaviškas stilius ir visi interjerai buvo vienodi. Kaip tai vertinate?

Taip, tą pastebėjau ir man dėl to buvo šiek tiek apmaudu. Skandinaviški interjerai yra labai šalti, sterilūs, minimalistiniai. Man juose trūksta gyvybės. Taip, jie puikiai atlieka savo funkciją, yra praktiški ir, sakykime, stilingi, bet juose nėra gyvasties – jaukumo. Viskas be galo nyku.

Ar pastebite naujų interjero tendencijų? Žmonės grįžta prie natūralaus medžio, tokio, koks ji yra: su natūraliu kraštu, šakomis, įskilimais. Anksčiau dauguma pageidavo visiškai švaraus, ištobulinto produkto, kad jokios šakelės nebūtų, o dabar renkasi natūralumą. Pagaliau!

Nebijo žmonės eksperimentuoti, sulaukiame labai kitoniškų sprendimų. Net, atrodytų, renkasi tarpusavyje nederančias medžiagas, pavyzdžiui, medį plius organinį stiklą. Ir patys dizaineriai linkę žaismingiau žiūrėti į tokius sumanymus. Ovacijos iš mūsų dirbtuvių!

Kaip manote, kas pasikeitė? Žmonės tapo drąsesni?

Man atrodo, daug kam pabodo vienodumas. Interjerai buvo labai vienodi – toks jausmas, kad kopijuoti vienas nuo kito. O dabar žmonės drąsiai renkasi nuotaiką kuriančius dalykus. Nepaprastai džiugina ši permaina.

10

Į baldą esame įpratę žiūrėti tiesiog kaip į baldą.

Kaip kitoks, išskirtinis stalas ar spintelė gali papildyti kasdienį gyvenimą?

Pirma, toks baldas gali įkvėpti savo išvaizda, medžiagiškumu, forma ir pakelti nuotaiką. Tai labai svarbu. Jeigu visada žiūrėtume tik į praktiškumą, funkciją ir neteiktume dėmesio papildomoms detalėms, gyvenimas taptų niūrus, neliktų nustebimų, stebuklų ir viskas suktųsi tik apie esmę. Bet gyvenimas toli gražu nėra vien praktiškumas. Jis yra labiau emocijos ir patirtis.

Papasakokite apie kūrybinį procesą. Nuo ko prasideda baldo gamyba?

Viskas priklauso nuo baldų ir nuo to, su kuo bendradarbiaujame. Užsakovas gali būti labai lankstus, pateikti bendrą idėją, o technologinius sprendinius ir medžiagas pasiūlome mes. Toks procesas paprastai būna natūralus ir smagus: klientas išmoksta lankstumo ir naujų dalykų, o mus moko juos komunikuoti ir priimti, taip pat kuo tiksliau įkūnyti tai, kas buvo sumanyta. Bet gaminame ir labai aiškų brėžinį turinčius baldus.

Papasakokite apie savo komandą. Kiek žmonių šiuo metu triūsia drauge?

Esame septynių žmonių komanda. Aš vadovauju ir kartu dirbu dirbtuvėse, turime projektų vadovą, architektą, baldų restauratorių, meistrus-dailides.

Su kokiomis medžiagomis, be medžio, esate dirbę? Įprastos industrinės medžio plokštės: nuo medžio drožlių plokščių iki faneros bei laminuotų plokščių. Žinoma, mūsų meilė yra medžio masyvas. Bet mielai dirbame su

buvo per brangi. Tokių atvejų pasitaiko tuomet, kai baldo dizainas būna stipriai nestandartinis. Tuomet tenka pasukti galvą ir pasiūlyti sprendimą, tiksliau, alternatyvą, kaip norimą dalyką įgyvendinti.

O jeigu neturiu idėjos, yra kamputis ir noriu jame kažką pastatyti. Ar galėtumėte pakonsultuoti?

metalu, nerūdijančiuoju plienu, betonu, epoksidu... Esmė ta, kad mes nebijome eksperimentuoti.

O kas į jus kreipiasi? Fiziniai asmenys ar dizaineriai? Šiuo metu labiau bendradarbiaujame su dizaineriais, bet tikrai neatsisakome privačių užsakymų.

Žinoma, tą tikrai atliekame. Aišku, visada prašome bent nuotraukos. Kažko, ką internete žmogus būtų nusižiūrėjęs. Bent stiliaus, kurio norėtų, kad galėtume pajusti žmogaus skonį ir nuo to atsispirti. Svarbu žinoti, koks interjeras, kokia stilistika artima užsakovui, antraip labai sunku pradėti darbą.

Mums svarbu, kad žmonės nebijotų kreiptis su savo drąsiais sumanymais, įdomiomis idėjomis. Tikrai ieškosime sprendimų. Mums patinka kitoniški, nestandartiniai užsakymai. Tebūnie žmogus neįsivaizduoja, kaip tai reikėtų padaryti, bet jam juk ir nereikia. Tai jau mūsų darbas. ip

Kur jūsų gaminiai atsiduria? Privačiuose namuose ar komerciniuose objektuose?

SVEČIUOSE

Gaminame tiek individualiems namams, tiek komerciniams objektams.

Ar esate klientui pasakę, kad tokio užmanymo nepavyks įgyvendinti?

Viso projekto nesame atsisakę, bet yra buvę detalių, kurias reikėjo keisti, nes nebuvo tokios technologijos arba ji

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 11

Suapvalintos formos bei išraiškingos molio detalės miško apsuptame būste

K Interjero autorė Lina Urban Nuotraukos Lilijos Lozovič

INTERJERAS

Tekstas Gytautės Ivanauskaitės

ampinis butas, iš kurio atsiveria vaizdas į mišką, išsiskiria šviesumu. Šviesos žaismu galima gėrėtis ne tik žvelgiant pro langus, bet ir išėjus į terasą. Apartamentai įkurti trijų aukštų komplekse. Viršutinis aukštas suskirstytas į atskirus namukus-butus, tad čia jautiesi lyg name, nors bendras plotas yra 50 m². Interjero architektės Linos Urban kūrybiniam stiliui būdingi tamsesni, sodrūs tonai, bet didžiausia dizaino inspiracija tapo miškas, tad norėta šviesių atspalvių. Įrengiant namus jaunos poros šeima padidėjo, tad svarbi buvo ir naudojamų medžiagų kokybė. Kadangi plotas ne per didžiausias, galvą pasukti reikėjo ir dėl sandėliavimo, daiktų pasidėjimo vietų, kad namuose būtų tvarka, – tam skirta veidrodžiu dekoruota polaiptinė spinta. Pasitelkus optinę apgaulę, subtiliai išplečiama erdvė.

1

2

12

2

Susipažinusi su užsakovais, dizainerė išgirdo norą turėti modernios klasikos stiliaus namus, bet nusprendė pasiūlyti jiems kitokį kelią, nes ir pats namas yra modernaus fasado. Tad liko vienintelis pageidavimas – ilgai tarnaujančias medžiagas, pavyzdžiui, grindų dangą, pritaikyti jų aktyviam šuneliui. Tam pasirinktas itin atsparus laminatas. Interjere buvo siekiama kokybę bei komfortą suderinti su per natūralias medžiagas, tarkime, ąžuolo fanerą, juntamu tikrumu ir įdomiais sprendimais. Vienas jų – rankomis dekoruotos virtuvės spintelės. Pradinėse vizualizacijose jose įpintos apdirbtame marmuro akmenyje matomos gijos, tačiau baldininkai įspėjo, kad plytelės gali neatlaikyti, tad į situaciją buvo pažvelgta kitu kampu. Dizainerė internete pamatė entuziastingo moterų dueto, dirbančio su molio tinku, darbus ir štai – baldininkai iš MDF plokštės pagamino ir

1

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 13

3

INTERJERAS

nugruntavo dureles, o merginos pagal savo technologiją jas paraižė ir dekoravo. Kadangi spintelių fasadas šiek tiek nuleistas, jos atidaromas pirštais iš apatinės vidinės durelių pusės, tad šis dekoro būdas tapo unikaliu namų elementu. Pasak dizainerės, interjero vizijai įtakos turi ir kiti socialiniuose tinkluose regimi projektai, baldai, kurie tuo metu būna ant bangos. Pavyzdžiui, buklė (teddy) audiniai, puošiantys minkštuosius baldus, suapvalintų

formų staliukai, dekoro detalės. Dizainerei tą apvalumą itin norėjosi pabrėžti ir suapvalintame virtuvės salos krašte, kuris matomas lipant iš antro aukšto. Dizainerė pastebi, jog žmonės šiek tiek baiminasi ypač madingų dalykų, nes mano, kad po kelerių metų jie nebeatrodys gerai, tad visada siekia išlaikyti balansą tarp tendencijos bei laikui nepavaldžių sprendinių ir medžiagų.

Neretai buitinė technika virtuvėje montuojama matomoje dalyje, bet, esant galimybei, Lina Urban tam naudoja salos dalį. Anot jos, tai suteikia didesnės estetikos ir leidžia atsiskleisti šios erdvės baldų grožiui. Juk dažniausiai virtuvės kietieji baldai gaminami pagal užsakymą. Keliaujant į svetainės dalį, pirminiame vystytojų plane buvo numatytas nedidelis sanitarinis mazgas šalia laiptų. Kadangi tai nebuvo praktiška, nuspręsta šią erdvę išnaudoti daiktams ir įvairiai buitinei technikai paslėpti. Laiptuose įmontuotos grotelės atsidaro ir taip pat suteikia galimybę išnaudoti šią erdvę. Kylant laiptais į antrąjį aukštą, sienos dekoruotos pačios interjero autorės kurtais paveikslais, o į laiptus integruotas LED apšvietimas suteikia jaukumo, išryškina medžio grožį ir neapkrauna erdvės. Apskritai pirmajame apartamentų 14

aukšte buvo šiek tiek sudėtinga įrengti šviesos šaltinius dėl didelio aukščio, tad virtuvėje integruotas standartinis apšvietimas po spintelėmis, o į lubas įleisti LED taškai. Juos papildo svetainėje esantis toršeras.

Miegamajame pasirinktas dar vienas netradicinis sprendimas – šlaitines lubas papuošti medžiu. Tai ganėtinai sudėtingas techninis darbas. Pasak dizainerės, norėjosi įprasminti turimą aukštį, tad pasirinktas laminatas. Šio kambario balduose taip pat dominuoja suapvalintos formos. Tuo tarpu kontrastas vyrauja vonios kambaryje. Namų šeimininkams labai patinka žalia spalva, tad ji pasirinkta plytelių sienai. Jų grožį išryškina ir LED apšvietimas. Papildomu dekoratyviniu apšvietimu ir išskirtine detale tampa įleisti kabamieji šviestuvai. Jų modelis leidžia sukurti vitališkumo erdvei suteikiančius apšviestus pakabinamus vazonus. Kitas sprendimas – integruoti vonią ir įrengti dušo kabiną, kurią ateityje skirs sienelė. Tai praktiškas sumanymas, leidžiantis funkcionalumą suderinti su visais gyventojų poreikiais.

ardena.lt skandinaviskosgrindys.lt subtila.lt

1 2 3

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 15

INTERJERAS

Interjero dizainas Aistė Mickevičienė, studija NOI Nuotraukos Lina Adi photography Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Sudėtingi sprendiniai

įstabiuose 120 m2 namuose

R

enkantis spalvas, didžiausią įtaką padarė plytelės. Taip galėtume pradėti pasakojimą apie šį išskirtinį rusvų tonų interjerą, kurio grožis skleidžiasi per skirtingų faktūrų medžiagiškumą. Įrengdama 120 m² namus, interjero dizainerė Aistė Mickevičienė siekė nekurti didelio kontrasto, nes norėjo išlaikyti raminančias, bet ne nuobodžias erdves. Tiesa, į dizaino visumą įlietos klasikinės mėlynos spalvos užuominos itin patinka šeimininkui. Dangiškų tonų galima pastebėti minkštuosiuose skirtingų kambarių balduose.

Medis interjere visuomet siejasi su jaukumu, todėl ir šiuose namuose jo naudota daug, pavyzdžiui, miegamajame natūralaus medžio lukšto apdaila dengta galvūgalio siena, o juodi frezuoti grioveliai puošia išskirtinę spintą.

Kuriant projektus, dizainerei itin svarbios faktūros, o ne spalviškumas, tad neretai jos išreiškiamos per įvairias medžiagas bei audinius. Tai ir kuria namų nuotaiką. Dizaino parodose besilankanti specialistė pastebi, jog tiek pernai, tiek šiemet Milane vykusioje Salone del Mobil. Milano pa16

rodoje populiarūs išlieka jaukūs buklė, dirbtiniai ir avinėlio kailį primenantys audiniai, oda. Tokių derinių pavyzdys – pagrindinis miegamasis su mėlyna sendinto odos efekto lova. Dizainerei šis duetas – sendinimas ir 3D pitono raštas – itin patiko ir tiko šiuose namuose, nes čia sen-

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 17

dinimo, trynimo efektą turi ir visi kilimai. Lovos apmušalų raštą atkartoja ir stalelio koja – metalinė gervė, dirbtinį avinėlio kailį atkartoja lovos užtiesalas, pagalvėlės, svetainėje esančio supamojo krėslo apmušalai. Minkštu „teddy“ tipo audiniu aptrauktos retro stiliaus užuominų turinčios Zuiver valgomojo kėdės. Paklausta apie iššūkius, kurie neretai pasitaiko dizaino įkūnijimo kelyje, specialistė patikino, jog su jais nesusidūrė, nes „atrasti ir įgyvendinti“ yra įdomiausia dalis. Sunkiau meistrams, nesibodintiems sudėtingų projektų. Šiuose namuose tai yra veidrodinės lubos, nes mažai kas rizikuoja gaminti veidrodines lubas su preciziškai išpjautomis mini detalėmis. Nemenku iššūkiu baldininkui tapo suvesti iškilius ovalius arkos formos

elementus darbo kambario spintoje: reikėjo CNC staklėmis išgauti ovalias juostų jungtis. Minėjo, jog pavyko tik iš trečio karto – reikia įsižiūrėti į baldą, kad suprastum, koks sudėtingas jo fasadas. Siekdama nesumažinti ir neperkrauti namų erdvės, dizainerė saugojo lubų aukštį, todėl lubose padaryta žemesnė kakta padengta medžio lukštu klijuotomis plokštėmis. Šioje vietoje slypintys 4 rekuperacijos vamzdžiai leido kloti plyteles per visą patalpos ilgį.

Minėtosios plytelės padiktavo visus interjero atspalvius.

Atsispirta nuo akcentinės juodos. Rudos virtuvės spintelės pagamintos iš laminuotų medienos drožlių plokščių – jų spalvą inspiravo rudos plytelių gyslos. Tiek gysloje, tiek ant spintelių fasado nėra vientisos rudos, besimaišantys

1

2

18

Paklausta, kaip vertina šį projektą, dizainerė prisipažįsta, jog labiausiai džiaugiasi, kai klientai leidžiasi į intrigas ir pasirenka ne visada praktiškus sprendimus, pavyzdžiui, veidrodines lubas vonios kambaryje. Taip jie laimi daug daugiau – wow efektą. Tai dizainerės „arkliukas“ – aplinką atspindinčios lubos įrengtos ne viename jos projektuotame interjere. Veidrodinės lubos panaudotos kosmoso efektui kurti, nes veidrodis lubose gaudo sienų ir grindų atspindžius, be to, patalpa atrodo labai didelė ir erdvi. Vis dėlto ši idėja sukėlė tam tikrų sunkumų meistrui. Jam teko gerokai pavargti, kol gražiai įstiklino difuzorius ir į lubas įmontavo lietaus efekto dušo galvą bei išsprendė lubose perimetru einančio LED apšvietimo klausimą.

Virš praustuvų esanti siena dengta dekoratyviniu tinku. Kad tinkas atstotų plyteles, buvo nuspręsta jį padengti matiniu laku. Kadangi vonios zona matyti tik įėjus, norėta kuo patrauklesnio vaizdo akiai, tad ji pakelti ant pakylos, o apačioje sumontuotas LED apšvietimas su judesio davikliu. Minimali šviesa nuo judesio labai praverčia naktį einant į tualetą. Dizainerė savo projektuose vonios kambariams skiria ypatingą dėmesį – juk tai vieta, kurioje vyksta švaros ritualai.

isku.lt dubingiai.lt

1 2

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 19

INTERJERAS

jų atspalviai kuria optinį reljefo vaizdą. Šaldytuvo vietoje, antresolių link, eina paprastas dažytų tašelių dekoras. Dizainerė nemėgsta rankenėlių, tad visi fasadai – be jų. Spintelių apačiai ir vidinei salos daliai naudota matinė MDF plokštė, stalviršiui – žaismingai lietas mozaikinis betonas. Visos funkcinės erdvės eina ritmiškai, tad apvalus išskleidžiamasis valgomojo stalas sušvelnina statiškumą ir tampa pagrindiniu virtuvės bei svetainės akcentu. Stalą pabrėžia virš stalo kabantis puošnus šviestuvas. Dizainerė norėjo vieno gražaus pagrindinio šviesos šaltinio, kad būtų akcentuota valgomojo erdvė ir kad ji primintų apie bendrus šeimyninius ritualus ir šventes. Darbo kambarys išsiskiria juodai dažyta ir bangomis frezuota MDF spinta su integruota darbo vieta. Pastarąją buvo ypač sunku pagaminti. Vertikaliai einantį fasado apdailos raštą idealiai sulygiuoti su arkos forma frezuotojams pavyko tik iš tre-

čio karto. Stambias horizontalias bangas atkartoja ir dinamiško rašto stalo kojos. Kad per visą sieną einanti juoda spinta nebūtų tokia tamsi, virš stalviršio atsirado rusvai tonuotas veidrodis. „Jis sugaudo atspindžius, nes priešais yra langas. Po antresole, virš stalo, įleistas LED juostos profilis apšviečia darbo vietą. Ši spintos idėja, kaip ir kiti iššūkiai, mano kurtuose interjeruose verti stebuklingos ambicingumo varnelės sau“, – pastebi Aistė Mickevičienė.

Rusva spalva tonuoti visi namuose esantys veidrodžiai. Jie atrodo šilčiau ir jaukiau, o per spalvą susijungia į darnią visumą. Miegamojo spinta kukli, bet sprendimas nėra paprastas – ant juodo MDF klijuotas lukštas vien tik tam, kad būtų matomi juodi mini grioveliai.

3

3 2

1

Tamsi elegancija miesto centre

P Autorės Rimantė Butėnaitė ir Rūta Simutytė Nuotraukos Lina ADI photography Tekstas Gytautės Ivanauskaitės

20

asaulietiška, daug keliaujanti – taip galima apibūdinti šeimą, kuri kreipėsi į interjero dizainerių Rimantės Butėnaitės ir Rūtos Simutytės duetą. Buto šeimininkai troško solidžių ir laikui nepavaldžių namų, tad projekto autorės pasirinko naudoti ilgaamžiškas medžiagas – medžio ir akmens duetą, o prabangą subtiliai papildyti itališko modernumo akcentais.

Paklaustos apie pirminius iššūkius kuriant šį projektą, specialistės pagyrų nepagailėjo rangovams: jie ne tik puikiai komunikavo, bet ir iškart suprato interjero viziją ir kruopščiai ją įgyvendino. Tačiau, kaip atsitinka su daugeliu projektų, kilo nesklandumų dėl laiko ribojimų, tad kai kurie užsakymai iš užsienio vėlavo. Tuo tarpu siekdamos savo užsibrėžto tikslo, dizainerės ryžtingai bendradarbiavo su apšvietimo, garso ir audinių tiekėjais. Itin padėjo „Neighborhood oak and steel“ baldinin-

INTERJERAS 3

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 21

INTERJERAS

3 1

3

3

22

„Antakmenė“ beveik tris dešimtmečius rūpinasi, kad Jūsų namuose netrūktų šilumos ir jaukumo.

3

Šį sezoną savo klientus pasitinka ne tik su pačiomis didžiausiomis krosnelių ir židinių naujienomis, bet ir naujais prekių ženklais. Jums pristato naują biožidinių iš Italijos ženklą „Ruby“ ir atsinaujinusią biožidinių „Vauni“ spalvų paletę, sukurtą su Švedijos dizainere Tekla Evelina Severin.

3

kai: jiems specialistės negaili pagyrų ne vien dėl aukštos medžiagų kokybės, bet ir dėl įsitraukimo bei gamybos greičio. Šiame projekte net ir sunkiausiai įgyvendinami procesai buvo atlikti tobulai.

Džiugiausia naujiena – „Antakmenė“ atveria naujo salono duris! Nuo dabar juos rasite: Kedrų g. 3, Vilnius

Interjere dėmesį traukia detališkumas. Pastarasis susiformavo palaipsniui, nes buvo siekiama funkcionaliai išnaudoti visą 117 m² buto plotą – įrengti net trys miegamieji. Kad kambariai ir pereinamosios erdvės neatrodytų ankšti, naudoti veidrodiniai fasadai. Pagrindiniame miegamajame norėjosi sukurti oazę JAI: suprojektuota stiklinė pertvara, subtiliai sujungianti miegamąjį su vonia. Tai tarsi jaukus ir individualus mini SPA. Kaip pastebi dizainerės, šioje visiškai atskiroje, patogioje ir elegantiškoje vietoje galima skirti laiką vien tik sau.

Tiesa, šeimininkai norėjo, kad kitose namų erdvėse galėtų kokybiškai leisti laiką su vaikais bei draugais, todėl įrengta erdvi virtuvė. Jai ir kitoms patalpoms sukurti naudota daug natūralių medžiagų: akmuo, medžio lukštas, nerūdijantysis plienas, stiklas bei odos fragmentai, – kruopščiai apgalvota kiekviena detalė.

Namų ašimi tapusioje virtuvėje puikiai dera tamsus ąžuolas ir matinis kvarcitinis akmuo „Infinity“ iš „Akmenstatos“ asortimento. Tai dar viena įmonė, kurios specialistai aktyviai dalyvavo projekto įgyvendinimo procese: jie siuntė daugybę pavyzdžių, padėjo klientams pasirinkti idealią, individualius poreikius tenkinančią akmens plokštę ir užtikrino sklandų montavimo procesą. Šukuoto kvarcito akmens plokštės savo matiškumu suteikia stipresnį prieskonį natūralumui. Itin subtiliai išsiskirianti matinė tekstūra yra ne tik tvari, bet ir lengvai prižiūrima. Anot dizainerių, šis derinys atvėrė kelią sklandžiam kitų tekstūrų įliejimui. Prietaisams, apdailai ir akcentams naudotas nerūdijantysis plienas ir stiklas suteikia būstui šiuolaikiškumo ir gražiai papildo laiko patikrintą medžio bei akmens derinį. Atspalvių gausa pasižymintis natūralus medis suteikia subtilios prabangos įspūdį. Jo motyvai kartojasi ir kituose kietuosiuose balduose. Daiktų natūralumas padeda sukurti darnų dizainą.

Sudėtingiausias finalinis momentas – didelių formų plytelių integravimas vonios kambaryje. Jų matmenys padeda išlaikyti vientisą vaizdą. Dizainerių priežiūros pareikalavo ir dekoro mikrocementu procesas, nes tai yra itin didelio kruopštumo bei kantrybės reikalaujantis darbas, kurio rezultatas – erdvės grožis. Projekto autorės Rimantės manymu, šio dizaino konceptas išties išskirtinis: nepaisant naudotų šaltų medžiagų bei tamsių spalvų, jaukumas juntamas vos įžengus į apartamentus. ip

barselonaliving.lt akmenstata.lt neighborhood.lt

1 2 3

Daugiau informacijos: www.antakmene.lt

1

Medžiotojo namas Interjero autorė Laura Krivienė (FORM studio) Nuotraukos Leono Garbačausko Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

P

aklausta apie šiuos namus, architektė, FORM studio vadovė, Laura Krivienė juos apibūdino kaip poilsio vietą, kurioje interjero konceptas turi atspindėti šeimininko pomėgį – medžioklę. Atsižvelgiant į tai, norėjosi perteikti vyriškumą ir šaltumą, tad pasirinktos dėvėjimuisi atsparios šalto tono medžiagos, pavyzdžiui, betonas, mikrocementas, oda ir metalas. Pirmo aukšto sienos suręstos iš natūralių rąstų, todėl šaltų medžiagų reikėjo dar ir kaip atsvaros, kad visas interjeras neprimintų sodybinio medinuko.

Pažvelgus į svetainės grindis, akys krypsta į stiklinį liuką. Jis veda į vyno rūsį. Šeimininkas norėjo nepaslėptos erdvės po žeme, atvirkščiai matomo akcento. Buvo ir 24

kitų įdomybių, kurių įrengimo klausimus turėjo išspręsti architektė. Ji pati išsikėlė užduotį atsisakyti grindjuosčių ir durų apvadų, pritaikyti mazgus, įrengti reguliuojamuosius laiptus, kad, sėdant namui, neatsirastų plyšių ir niekas neišsiklaipytų. Visi neįprasti sprendimai buvo kruopščiai išnagrinėti, siekiant maksimaliai įgyvendinti interjero viziją. Pavyzdžiui, mikrocementas pasirinktas dėl unikalaus chaotiško rašto. Jis itin tiko erdvėms, kuriose reikėjo sujungti skirtingas sienų ir grindų plokštumas.

Lyginant su dažais, ši medžiaga yra gerokai atsparesnė.

Architektė pastebi, kad poilsiniam namui jis puikiai tinka tiek dėl natūralaus rašto, tiek dėl didelio atsparumo.

INTERJERAS

Prieš pradedant įrengimo procesą, prireikė ir rąstų restauracijos. Namas trejus metus specialiai nebuvo liečiamas, kad susistovėtų ir pasėstų rąstai, – tai įprasta praktika, taikoma įrengiant tokio tipo objektus. Šiame name visi rąstai buvo specialiai smėliuojami, siekiant išryškinti medienos tekstūrą, vėliau dažomi, kad būtų išgauta išraiškinga ir gyva smėlio spalva. Kontrastui sukurti pasirinkti tamsesnės spalvų gamos baldai. Pavyzdžiui, virtuvės baldams naudoti metalo lakštai. Idėja buvo atsisakyti bet kokios metalo imitacijos, todėl, nusprendus apdirbti metalą, buvo svarbu jo natūralų raštą, kuris parkeliauja

1

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 25

26

INTERJERAS

1

lakštais iš gamyklų, perteikti virtuvės fasade. Šie unikalūs raštai nebeatsikartoja jokiame kitame balde, o pats medžiagiškumas suteikia patalpai industrinio stiliaus prieskonį ir gamybinės virtuvės įspūdį. Virtuvės baldo viduje stalviršis ir sienutės buvo išlietos iš betono. Kaip ir darant fasadus, taip ir čia buvo norima atsisakyti imitacijos. Metalas atsikartoja tiek laiptuose, tiek durų ir lovos sienos skydo apkaustuose, TV projektoriaus balde svetainėje šalia židinio.

Objekte integruota ir išmanaus namo sistema. Ja galima valdyti tiek apšvietimą, tiek garso sistemą visame name. 252 m² namuose išmanioji sistema valdoma telefonu, kad viską būtų galima nustatyti sėdint fotelyje ar gulint lovoje.

Be to, svetainėje yra įtaisytas projektorius, todėl išmaniuoju valdikliu galima patogiai ir greitai įjungti vakaro apšvietimą filmų peržiūrai. Dėl išmaniosios sistemos buvo sukurti keli apšvietimo scenarijai: kiekviena patalpa turi galimybę būti apšviesta maksimaliai tolygiu apšvietimu, tačiau kartu buvo projektuojamas ir dekoratyvus apšvietimas. Dekoratyviam ir blausiam apšvietimui sukurti pasitelktas įfrezuotas LED profilis svetainės santvaroje bei po laiptais esančiose pakopose. Taip pat LED juostos įrengtos už veidrodžių vonios patalpose, po spintelėmis, dušų lubų nišose, o miegamosiose patalpose dekoratyvus apšvietimas kuriamas industrinio stiliaus toršerais ir staliniais šviestuvais.

jung.lt

1

Medinės žaliuzės – universalus funkcionalumo ir estetikos derinys Medinės žaliuzės – puikus pavyzdys, kaip interjere galima harmoningai sujungti funkcionalumą ir estetiką. Šios langų uždangos ne tik leidžia efektyviai kontroliuoti šviesos srautą ir užtikrinti privatumą, bet ir suteikia erdvei laikui nepavaldžios elegancijos. Daugiau apie medinių žaliuzių ypatumus kviečiame išgirsti iš pačių tikriausių jų ekspertų – jau daugiau nei 16 metų langų uždangas gaminančios įmonės Domus Lumina specialistų.

paskirties erdvėms: namams, butams, biurams, klinikoms, nes lengvai įsilieja į įvairaus stiliaus interjerus.

Dėl universalios išvaizdos medinės žaliuzės visuomet išliks stilingu interjero elementu, nepaisant besikeičiančių dizaino tendencijų. Tad jas įsigiję, galėsite džiaugtis ilgalaike investicija.

Sprendimas, pasižymintis jaukumu, šiluma ir tvarumu Medinės žaliuzės – puiki interjero detalė, leidžianti kurti jaukumo ir šilumos pojūtį bet kurioje erdvėje. Domus Lumina medinių žaliuzių kolekcija „Timberlux®“ žavi natūraliais atspalviais, skirtingu paviršių rievėtumu bei šiandieną ypač svarbiu tvarumu. Šių gaminių mediena atkeliauja iš tvariai valdomų regionų ir miškų – tai leidžia užtikrinti minimalų poveikį vietos ekosistemai. „Timberlux®“ paletėje – 32 spalvos iš amerikinės liepos, kietojo šarvamedžio bei bambuko ir galimybė derinti juostelinių kopėtėlių spalvas bei raštus – taip medinės žaliuzės tampa individualumo bei išskirtinio stiliaus elementu. ip

PATARIMAI

Daugiau informacijos: domuslumina.lt

Funkcionalumas – savybė, svarbi kiekvienam „Funkcionalumas yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurių langų uždangų savybė. Ir ja pasižymi būtent medinės žaliuzės. Jos leidžia efektyviai ir patogiai reguliuoti šviesos srautą, pasirenkant norimą lamelių pasvirimo kampą arba pakėlimo lygį. Be to, šias langų uždangas galima valdyti ne tik rankomis, bet ir elektrine pavara. Pastarąją ypač rekomenduojame didelių matmenų žaliuzėms.

Jas galima vartyti ir kilnoti pulteliu ar nuotoliniu būdu ir taip užtikrinti maksimalų patogumą bei patenkinti šiuolaikinio technologijomis paremto gyvenimo būdo poreikius“, – pasakoja Domus Lumina ekspertai.

Universalumas, užtikrinantis plačias panaudojimo galimybes Universalumas – dar viena dėmesio verta savybė, kuria pasižymi medinės žaliuzės. Jos puikiai tinka įvairios 28

Tarptautinis interjero dizaino konkursas: studentams ir profesionalams

Kūrybiškumo temai atskleisti skirtas konkursas Interjero dizaineriams, architektams, spaustuvių, reklamos gamybos specialistams ir dizaino mokykloms skirtas konkursas ir trečiąjį kartą rengiama „Antalis Interior Design Award“ apdovanojimų ceremonija leido dalyviams išreikšti savo fantaziją ir kūrybiškumą naudojant „Antalio“ interjero dizainui skirtus produktus.

Konkursui pateikti 537 projektai iš 29 šalių. „Antalis Interior Design Award“ svetainėje paskelbti 411 projektai surinko daugiau nei 36 500 balsų.

Danielis Burenas, vienas tarptautiniu mastu žinomiausių prancūzų menininkų, sužavėjo žiuri savo projektu „Viešųjų pastatų“ kategorijoje. Grupės „Uhoda“ iniciatyva Liège-Guillemins stotis Lježe (Belgija) buvo apšviesta ryškiomis spalvomis. Meno kūriniai buvo išdėstyti po stikliniu stogu, stoties viduje, o skirtingu kampu krintanti šviesa dienos metu kito.

3D kategorijoje talentu suspindėjo Ernesta Jakonytė (Vilniaus dizaino ir technologijų kolegijos interjero dizaino studentė) – ji sukūrė nuostabų povandeninį maitinimo įstaigos pojūtį. Autorė teigia: „Vanduo yra labiausiai paplitusi substancija žemėje. Ir jis reikalingas gaminant maistą.

Pasirinkta vandens tema sukuria ramybės jausmą, mėlyna spalva atskleidžia vandens gylio pojūtį.“ „Agde“ istorijos ir paveldo įkvėpta Nilda Hernandez laimėjo specialųjį langų dekoravimo prizą už stiklinėms pertvaroms suteiktą grožį „Agde Médiathèque“. Ji sako: „Antalis“ ir „Coala“ produktai padėjo sukurti dekoratyvinių ženklų koncepciją, kuri atspindi ryšį su žeme ir vandeniu. Originalaus rašto prizo laimėtojas Andrea Ferreras Dorado šį „mėlynojo miško“ motyvą sukūrė natūralia šviesa užlietoms erdvėms. Švelnios spalvos bei subtilios formos suteikia gamtos ir atsipalaidavimo pojūtį.

Taigi konkursas nustebino siūbtelėjusia išradingumo banga.

Agnès Lafarge, „Antalio“ vaizdinės reklamos grupės rinkodaros vadovė, teigia: „Labai džiaugiamės šio trečią kartą organizuojamo konkurso sėkme. Rengdami „Antalis Interior Design Award“, skatiname spausdinimo technologijų plėtrą ir atveriame naujų galimybių visiems personalizuoto interjero dizaino srities profesionalams. Didelio formato spauda yra puiki kūrybinė ir nuostabi išraiškos platforma. Tai liudija skirtingose kategorijose laimėję projektai.“ Raktiniai žodžiai: interjeras, interjero konkursas, viešosios erdvės, viešų erdvių interjero konkursas, 3D interjero konkursas, langų dekoravimas, langų dekoravimo konkursas, „Antalis Interior Design Award“, namų interjeras, vidaus sienų dekoravimas, namų interjero konkursas. ip

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 29

PATARIMAI

„Antalis“ paskelbė žiuri savo kūrybiškumu sužavėjusius dizainerių, interjero architektų ir spaustuvių specialistų projektus. Po 4-is mėnesius trukusio konkurso paaiškėjo Europoje pirmaujančio vaizdinės reklamos medžiagų tiekėjo „Antalis“ surengto konkurso „Antalis Interior Design Award“ nugalėtojai. Tarptautinė žiuri, sudaryta iš pagrindinių dizaino pasaulio žaidėjų, paskelbė savo verdiktą ir apdovanojo drąsiausius bei labiausiai akį traukiančius projektus.

ARCHzona

NU Dizainas: „Studio Inma Bermúdez“ Naująją bendrovės „Roca“ maišytuvų seriją NU sudaro net kelių tipų maišytuvai praustuvams, bidė, vonioms ir dušams. Išskirtinis kolekcijos akcentas – trys skirtingo dizaino reguliavimo svirtelės: įprastas strypelis, apvalus glotnus kupolas arba rievėtas cilindras. Ryškių, nestandartinių spalvų maišytuvai – viena įdomiausių pastarųjų metų vonios kambario tendencijų. NU kolekcijos dizaineriai drąsina nevaržyti kūrybiškumo ir siūlo rinktis ne tik chromo, juodą ar baltą, bet ir ryškias spalvas, tokias kaip mėlyna, geltona, žalia. NU maišytuvai vonios kambaryje tampa netikėtu ir žaismingu elementu, žadina vartotojo vaizduotę, padeda pagyvinti ir individualizuoti vonios kambarį.

Kolekcija pelnė „Red Dot“ apdovanojimą produktų dizaino kategorijoje.

„Hydro In-Tank®“ „Roca“ unikalios ir inovatyvios unitazų technologijos daro milžinišką įtaką šio santechnikos prietaiso evoliucijai. „Hydro In-Tank®“ – pirmasis pasaulyje išmanus unitazas, kuris neturi išorinio bakelio ir nuplovimui nenaudoja elektros energijos. Šiam santechnikos prietaisui, sukurtam bendradarbiaujant su SIAMP, nereikalingos potinkinės montavimo sistemos ir elektros įvadas. Vanduo kaupiamas tarp unitazo dubens ir nugarinės sienelės įtaisytoje talpoje, o dėl išmaniai pritaikyto „Ventur“ latako principo kokybiškam nuplovimui užtenka įprasto vandentiekio slėgio. Naujausia sūkurinė „Rimless Vortex 360º“ technologija taip pat prisideda prie itin tylaus, taupaus ir efektyvaus nuplovimo su mažiausiomis vandens sąnaudomis. Keraminio puodo paviršius padengtas nešvarumams atsparia, antimikrobine „Supraglaze®“ danga. „Roca“ revoliucinis išmanus unitazas „Hydro InTank®“ jau pelnė prestižinį „Design Plus“ apdovanojimą.

„Ilbagnoalessi“ Dizainas: Stefano Giovannoni Ši vonios kambario kolekcija atspindi visiškai naują ir unikalų požiūrį į vonios kambario erdvę. Viena sėkmingiausių šveicarų santechnikos gamintojo LAUFEN kolekcijų 2022-aisiais atsinaujino.

Kultiniai praustuvai „Tuna“ iš unikalios patentuotos keramikos „SaphirKeramik“ įgavo drąsią ir elegantišką formą.

Praustuvai, unitazai gaminami ne tik blizgios baltos, bet ir matinės baltos, juodos ir kavos spalvų. Glazūros sluoksnis LCC ant baltos keramikos paviršiaus tris kartus sumažina šiurkštumą, užtikrina atsparumą ir palengvina priežiūrą. Kiti ypatingi atnaujintos kolekcijos akcentai: solidžių medžiagų ir spalvų baldai, veidrodis su juodo aliuminio rėmu ir jame integruotu programuojamu LED apšvietimu, prabangiai jaukios formos vonia iš kompozicinės medžiagos „Sentec“ arba „Marbond“.

30

„Genius“ – išmani vandens sistema Vienas gaminys – 5-ios skirtingos vandens rūšys (šarminis, rūgštinis, filtruotas, mineralizuotas ir įprastas vandentiekio vanduo). Ši sistema suteikia žymiai daugiau nei tik sveikesnį, švaresnį bei skanesnį geriamąjį vandenį. „Genius“ siūlo tvarų, inovatyvų, kompleksinį gaminį, leidžiantį labiau rūpintis savimi, savo aplinka ir artimaisiais. Dėl modernaus dizaino nerūdijančiojo plieno čiaupo su LCD ekranu ir intuityvios mobiliosios programėlės „Genius“ sistema yra ne tik stilinga, bet ir itin patogi naudoti kiekvienuose namuose.

išskirtinė estetika interjere Siūlome inovatyvius, originalius, kokybiškus interjero gaminius iš natūralaus ir dirbtinio akmens. Siekdami nepriekaištingų rezultatų, naudojame moderniausią gamybos technologiją Europoje. Esame subūrę itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų komandą, tad klientams galime pasiūlyti įmantriausių, naujausias tendencijas atitinkančių gaminių. Mūsų asortimente – pasaulyje pripažintų natūralaus bei dirbtinio akmens tiekėjų produkcija, virstanti unikaliais interjero bei eksterjero akcentais. Pasitelkus minėtas medžiagas, meistrų rankose gimsta virtuvės ir vonios stalviršiai, salos, sieniniai skydai, židinio ir sienų apdailos elementai bei įvairūs interjero aksesuarai.

2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 31

ARCHzona

Subtilu, elegantiška, unikalu – tai trimatis banguojantis „Ettlin Lux®“ šviesos efektas!

Vokietijos gamintojo „Ettlin Smart Textiles GmbH“ produktai yra estetikos ir apšvietimo dizaino sintezės rezultatas.

Serijinės gamybos produktų kolekciją „Ambiloom®“ sudaro funkcionalūs šviestuvai bei veidrodžiai, kurie tarnauja kaip dizaino elementai ir apšvietimo šaltiniai.

Unikalios trimatės šviesos linijos tarsi lūžtančios šviesos bangos suteikia patalpoms išskirtinumo ir futurizmo prieskonį, tačiau išsaugo intymią, raminančią atmosferą. Kartu derinant kelis kolekcijos elementus, išlaikomas interjero vientisumas ir harmonija. „Ettlin Lux®“ – tai priemonės dar nematytiems projektams įgyvendinti.

„Dosometal®“ Skystasis metalas „Dosometal®“ skystasis metalas – tai išskirtinės interjero dekoro galimybės!

Nuo paveikslų tapybos iki naujų baldų gamybos ar senų baldų restauravimo.

Puikiai tinka durims padengti, interjero detalėms dekoruoti. Na ir, žinoma, meninėms improvizacijoms. „Dosometal®“ skystųjų metalų įvairovė leidžia išgauti skirtingų tekstūrų ir raštų paviršius. Naudojant patinavimo priemones, metalinis paviršius įgaus rūdžių ar sendinto metalo efektą.

Paviršiai, padengti „Dosometal®“ skystojo metalo produktais, pasižymi visomis tvirto, masyvaus metalo savybėmis. „Dosometal® Aqua binder“ metalo rišiklio sudėtyje nėra lakiųjų medžiagų, jis neturi aitraus kvapo, todėl puikiai tinka darbui ir namų sąlygomis.

32

Vinilinė grindų danga – vienas geriausių pasirinkimų šildomosioms grindims Vinilo grindų danga yra tvirta, atspari ir universali, tinka įvairios paskirties patalpoms bei įdomiems interjero sprendimams.

PVC dangos gali būti dviejų tipų: klijuojamos arba su „Click“ užraktu.

Klijuojamos PVC lentelės pasižymi 100 proc. atsparumu drėgmei, puikiai tinka šildomosioms grindims.

Suneriamos dangos turi integruotą paklotą, todėl jas galima kloti tiesiai ant pagrindo, be papildomų paruošiamųjų darbų.

Siekiame 100 proc. kokybės. Pasaulyje pripažintų grindų dangų gamintojų produktai – tai ne tik ilgaamžiškumas ir garantijos, bet ir inovatyvūs, jau šiandien pasiekiami ateities sprendimai.

1. Šešėliu pažymėtas plotas yra lyginamas su standartiniu 50 cm pločio potinkiniu rėmu.

2. Daugiau vietos lieka dušo zonai.

Siauras unitazo rėmas mažoms erdvėms TECE sukūrė ypač siaurą pakabinamojo unitazo potinkinį rėmą. Dėl jo prietaisas leis racionaliau išnaudoti vietą nedideliuose vonios kambariuose, kai svarbus kiekvienas centimetras.

Dėl viso labo 32 cm pločio rėmo unitazą galima montuoti ne tik prie kurios nors vonios kambario sienos, bet ir kampe.

TECE sukūrė visiškai naują „Compact 320“ vandens bakelį, jo tūris siekia iki 7 litrų.

Dėl savitos formos ir nuožulnių galinių kraštinių jį galima montuoti į kampą.

Rėmą paprasta montuoti tiek metalinėse, tiek medinėse karkasinėse sienose.

Kurdama šį rėmą su sumontuotu vandens bakeliu, įmonė nuosekliai siekė, kad tobulinamos ir kuriamos naujos dalys būtų lengvai integruojamos į jau egzistuojančių vandens inžinerinių prietaisų sistemą. Jį pasirinkus, nekils jokių naujų iššūkių nei montuotojui, nei interjero dizaineriui. Montuojamas jis taip pat, kaip ir kiti TECE rėmai, o bakeliui tinka bet kuri vandens nuleidimo plokštelė – galima rinktis iš 300 skirtingų dizaino variantų. ip 2023:3 (88) INTERJERAS PATARIA 33

Ambiente Trends24+ pristato tris tendencijas:

AURA OF PROGRESS_Vizionieriškas + elementarus; QUALITY OF SILENCE_grynas + pažįstamas; SPIRIT OF CRAFT_drąsus + poetiškas.

Ambiente Trends24+ neieško trumpalaikių temų, o įkvepia ir skatina svarbius pokyčius. Amatas yra naujai interpretuojamas ir tobulinamas per skaitmenines inovacijas bei 3D technologijas. Neįprastas medžiagų ir spalvų naudojimas, pažangios technologijos, elementinės savybės, tvarumas ir medžiagų alternatyvos bei įvairialypis amato menas šiemet vaidina svarbų vaidmenį kuriant tendencijas.