„Centras/Interjeras.lt pataria“ 2023 02 by CENTRAS

2023:2 (125) vasara

metai

●

E R IS

●

J U BI

JINI E I L

Įspūdžiai iš Open house Vilnius Lauko ir vidaus santykiai Paveldo ir modernaus dizaino dermė Plytelių tendencijos iš Valensijos Geros naujienos iš Milano

ISSN 1392-6063

Kaina 4,90 €

DIZAINO KELIONĖS

2 I 2023: 2 (125)

DIZAINO KELIONĖS i

2023: 2 (125) I 3

Turinys

2023:2 (125) Vyriausiasis redaktorius

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė Autoriai:

Architektūros šventė „Open House Vilnius“

Gytautė Ivanauskaitė Jonas Malinauskas Viktorija Karsokaitė Agnė Fabijūnė Gabrielė Gurevičienė

38 LAUFEN: kaip jie išdrįso?

kalbos redaktorė

Rasa Lajienė

Redaktoriaus žodis 14 Modernus namas Čekijoje

40 „ASCER 21st. Tile of Spain awards“

18 Ramybės oazė Amerikos pakraštyje

42 „Tile of Spain“ tendencijos

22 Vietokūra miško tankmėje

46 Provokuojantys šviesos stebuklai

Fotografai:

Šiemet mūsų „Centrui“ sukanka 25 metai. Jūsų rankose – jubiliejinis leidinys. Nuo pirmojo numerio iki dabar stengiamės atkreipti savo skaitytojų ir partnerių dėmesį į kokybišką ir modernią architektūrą: ji turi jautriai įsilieti į urbanistinį, istorinį bei gamtinį kontekstą ir papildyti jį šiuolaikiniais, į ateitį orientuotais, tvariais sprendimais. Interjeras, mūsų požiūriu, privalo harmoningai skambėti architektūroje ir sukurti patogų, šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkantį gyvenimą. Dizainui tenka išskirtinė misija tarnauti mūsų betarpiškiems reikalavimams visais aspektais: maloniu lytėjimu, kokybiška estetika ir apgalvota ergonomika, net ir gamybos tvarumu. Leidinio misijai liekame ištikimi ir šiame numeryje. Linkiu smagios vasaros ir turiningo laiko sklaidant mūsų žurnalą. Vytautas

26 Paveldo ir šiuolaikinio dizaino derinys

50 šviesos dizaino abėcėlė

30 Modernizuojant modernizmą

54 Rankų darbas iki pažaliavimo

Viola Hertelová Paul Dyer Ian Balmorel Monika Nguyen David Duncan Livingston Alex Dwyer © AXOR / Hansgrohe SE Tomas Laurinavičius Giedrius Akelis Gytautė Akstinaitė Mark Segalis Vytautė Ribokaitė Martyna Bakaitė Vytautas Luchtanas Inga Lazarenko Viršelyje – Paul Dyer nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063. Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius. Tiražas – 4 000 egz. Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. yit.lt/bustas/piliamiestis ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● didlaukio3.lt ● aureahome.lt ● newmoon.lt ● merko.lt/vilnelesskverai ● giluziorivjera.lt/lt/butai ● lazdyneliuvingis.lt/lt/butai ● vytenio4.lt/lt/butai-biurai ● golife.lt ● 7vakarai.lt/butai ● urbanlife.lt

ARCHITEKTŪRA

Architektūros šventė „Open House Vilnius“ ir drąsa jaustis miesto šeimininku „Open House Vilnius“ – lyg architektūros šventė, kurios jau devintus metus iš eilės sulaukia sostinės gyventojai, svečiai ir visi entuziastai. Šį pavasarį organizatoriai kvietė lankytojus sugrįžti prie vieno iš pagrindinių renginio tikslų – kalbėti apie kokybišką architektūrą, ieškoti, kas slepiasi po šia sąvoka. Taip kilo pagrindinė tema – patogumas būti. Viktorija Karsokaitė

Kiekvieno indėlis į aplinką „Open House Vilnius“ projekto vadovas Mantas Razgaitis pasakoja, kad šiemet norėta pakviesti visus pasigilinti į nematomus veiksnius, kurie erdvėje leidžia jaustis patogiai. „Keliaudami per programą pabandėme pasižiūrėti, kaip laikui bėgant keitėsi patogumo samprata, kokia ji buvo tarpukariu, kaip ją suprato modernizmo architektai ar kaip ji atsispindi šiuolaikinėje architektūroje. Kaip pastatai geba išlikti aktualūs ir patogūs gyventojams, kaip jie keičiasi, prisitaiko ar atgimsta“, – aiškino jis. Šiemet buvo atverta 60 įprastai neprieinamų statinių, tarp jų buvo 9 nauji arba atnaujinti namai. Prie programos prisijungė Pilaitės gimnazija ir Vilniaus tarptautinė mokykla, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (buvęs Vilniaus centrinis paštas). Į programą sugrįžo stipriai atsinaujinusi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir prisijungė du skirtingus architektūrinius stilius derinanti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Taip pat buvo galima išvysti netikėtą erdvę miesto centre – „D9“ – Artsy Office – tai pastatas, kuriame sukurta patogi erdvė biurui ir meno kūriniams eksponuoti. Itin daug lankytojų sulaukė nauji programos dalyviai – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija ir Vilniaus choralinė sinagoga.

6 I 2023: 2 (125)

„Trokštame bent maža dalimi prisidėti prie to, kad architektūra ir erdvė aplink mus nebūtų savaime suprantama – kiekvienas mūsų galime ir turime domėtis, įsitraukti į diskusiją. Jei norime, kad aplinka, kurioje gyvename būtų kokybiškesnė, kiekvienas turime įdėti savą indėlį“, – sakė M. Razgaitis.

Drąsa jaustis miesto šeimininku Architektė ir viena iš „Open House Vilnius“ pradininkių Adelė Dovydavičiūtė pasakojo, jog „Open House“ architektūros festivalis pirmą kartą buvo surengtas 1992 m. Londone. Tuomet buvo juntamas atotrūkis tarp profesionalų ir miestiečių, trūko susišnekėjimo, visuomenė iki ne iki galo suprato architektūrą, architektų idėjas bei miesto procesus. Vilniaus festivalis kilo iš panašių sumetimų. Siekta edukuoti žmones ir priartinti architektus prie miesto gyventojų, miestiečius prie architektų ir pastatų. „Norėta, kad atsirastų sinergija. Po devynerių metų, atrodo, tai tikrai vyksta. Dabar Vilniuje pavasaris reiškia ir „Open House Vilnius“. Poveikis juntamas, nes susidomėjimas renginiu neblėsta, ateina nuolatiniai lankytojai, kasmet atsiranda naujų žmonių, kurie iki tol nebuvo lankęsi šiame renginyje. Žmonės atvyksta, įsimylį festivalį, architektūrą, pastatus ir laukia pavasario“, – kalbėjo ji.

Mantas Razgaitis. Tomo Laurinavičiaus nuotr.

Adelė Dovydavičiūtė. Giedriaus Akelio nuotr.

A. Dovydavičiūtės teigimu, norisi, kad žmonės suprastų architektūrą, sugebėtų ją argumentuotai įvertinti, atpažinti, kokius jausmus ji kelia būnant pastatuose.

jo naudotojams – ir mamai ar tėčiui su vaiku, ir judėjimo negalią turinčiam, ir bet kuriam kitam žmogui? Kaip kuriama šiuolaikiška, patogi būti architektūra ir ją supanti aplinka?

„Nuo tokių praktinių ir materialių dalykų kaip medžiagos, paviršiai, iki jausmo, architektūros formavimo principų, apie erdves, tūrius, kompoziciją“, – tikino ji.

Šiemet kviesta pažinti patogią būti architektūrą. Siūlyta į architektūros patogumo klausimą pažvelgti platesniame Vilniaus miesto kontekste, stebėti, kaip keičiasi miesto tūrinė struktūra, kaip plėtojama jo infrastruktūra, kuriamos viešosios bei žaliosios erdvės. Taip pat – atkreipti dėmesį į tai, kaip architektūros patogumas suvoktas ankstesniais laikotarpiais, kaip ši sąvoka kito, kokiomis detalėmis, intervencijomis ir sprendimais šiandieniniai architektai transformuoja senus pastatus ir kuria jų patogumą.

Nors pamatuoti, kokią įtaką daro sugebėjimas pažinti, sunku, tačiau A. Dovydavičiūtė pastebi teigiamų poslinkių visuomenėje. Žmonės aktyviau dalyvauja viešuose pristatymuose, gyventojai daugiau žinodami tvirčiau jaučiasi, todėl gali susidaryti objektyvią nuomonę, kuri grįsta ne tik jausmu „gražu–negražu“, bet ir žiniomis. „Drąsumo jausmas leidžia jaustis miesto šeimininkais. Juntamas didesnis miestiečių susidomėjimas procesais, susijusiais su miesto planavimu, senos architektūros pritaikymu ir naujos architektūros pastatais“, – pažymėjo ji.

Patogumas būti Vienuose pastatuose jaučiamės gerai, kituose – ne iki galo. Iki tikro patogumo tarsi kažko trūksta, nors ne visada galime įvardyti, ko. Kas lemia, kad architektūra yra patogi būti? Kada namas priglunda tarsi drabužis? Ko reikia, kad jis būtų patogus visiems

Ar miestas, kuriame gyvename, tikrai yra toks patogus? Ar jame gerai jaučiamės? Ko reikia, kad jaustumės puikiai? Siekdama atsakyti į šį klausimą, žurnalo „Centras / Interjeras.lt“ komanda apsilankė šešiuose pastatuose. Tarp jų – tiek naujos, tiek senosios erdvės. Pirmosios nustebino dėmesiu detalėms, o antrosios – autentiškumu: jų architektai išlaikė pagarbą miestui, nepaisant reikalavimų. Galbūt tai ir yra atsakymas į klausimą, kodėl Vilniuje galime jaustis patogiai? Dėl pagarbos Senamiesčiui, žmonėms ir atidumo tiems, kurie ta architektūra naudosis. Apžvelgsime šešis objektus, kuriuos aplankėme per „Open House Vilnius“ festivalį.

2023: 2 (125) I 7

Sausainiais kvepianti Vilniaus tarptautinė mokykla Architektai: „Senojo miesto architektai“, Daina ir Jamesas Fergusonai Interjero architektai: „A Form“, Aurelija Slapikaitė-Jurkonė Konstruktoriai: „Senamiesčio projektai“ ir Kęstas Ablančinskas, 2020 m. Fotografijų autorius: Mark Segalis

Sostinės senamiestyje, Rusų g., įsikūrusi Vilniaus tarptautinė mokykla. Pastatas mena XVIII a. pabaigą. Tuometinis jis buvo dviejų dalių – medinis ties Latako g. ir mūrinis ties Rusų g. Šios dalys buvo pritaikytos šokolado fabriko gamybos cechams, sandėliams, administracijai bei savininko butui 2-ame aukšte. Čia veikusiame „Pergalės“ konditerijos fabrike buvo kepami sausainiai „Gaidelis“. Vilniaus tarptautinė mokykla pastate buvo įkurta 2020 m. Šiuo metu joje mokosi 8–12 klasių mokiniai iš 30 pasaulio šalių. Mokyklos registratūros stalas bei sėdėjimo vietos antro aukšto koridoriuje yra pagaminti iš apdegusios šioje vietoje stovėjusių pastatų medienos, rastos per 2018–2019 m. vykusius archeologinius kasinėjimus. Šie statiniai datuojami XVII–XVIII a. Dėl durpingo ir minkšto grunto rekonstrukcijos metu teko ieškoti būdo,

kaip stiprinti pamatus. Tam pasirinkta unikali technologija, viena iš nedaugelio įgyvendintų visoje Lietuvoje, – prie polinių pamatų padaryti spraustiniai pamatai. Tai viena iš tų mokyklų, kurioje svajotume mokytis. Kiekviena detalė apgalvota, erdvės jaukios, regis, nesistengiama įpiršti to, ko nereikia. Net ir pastatui. Pavyzdžiui, du dešimtmečius stovėjęs apleistas mūras dabar priešinasi bandymui jį uždažyti, nes yra prisisunkęs drėgmės. Kadangi jos nepavyksta išvaryti, tos vietos paliktos – tapybiškos tekstūros tik pabrėžia seno namo žavesį. O dar labiau visą jo patrauklumą ir istoriją išryškina atvertos mūrinės sienos.

8 I 2023: 2 (125)

Bokšto skvero romantika ARCHITEKTAI : „Archinova“, „Studio Seilern Architects“ KONSTRUKTORIAI: Sergejus Miakinkovas, Virmantas Juocevičius, 2021 m. Fotografijų autorė: Gytautė Akstinaitė

„Bokšto skvero“ kompleksas per šimtmečius susiformavo iš kelių valdų, kurių mūriniai statiniai istoriniuose šaltiniuose minimi jau XV–XVI a. Pastatas yra buvusios ligoninės vietoje, o per rekonstrukciją pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams. Iš viso archeologiniai tyrimai truko septynerius metus. Per tą laiką buvo nukastas rytinio kiemelio kultūrinis sluoksnis, siekęs net apie 7 metrus. Vykdant projektavimo darbus, daug dėmesio buvo skiriama kultūros paveldui. Po ilgų sprendimų paieškų pavyko drastiškai nekeisti vidaus struktūros ir prie jos prisitaikyti. Pagal išlikusius piešinius, brėžinius buvo atkurti kai kurie pastato išorės ir vidaus dekoro elementai, atidengtos namo charakteriui svarbios langų angos, stogų siluetai papildyti barokiniais bokšteliais. „Bokšto skverą“ galima vadinti jautriu ir tvariu rekonstrukcijos pavyzdžiu, kuomet išskirtinė reikšmė teikiama istorijai ir kultūros paveldui.

2023: 2 (125) I 9

Centrinis paštas virto mokslo meka ARCHITEKTAS: Julijonas Januševskis, 1886 m. REKONSTRUKCIJOS ARCHITEKTAI: Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, 1969 m., ,,A2SM“: Aurimas Sasnauskas, Radvilė Samackaitė, Sla Malenko, Diana Sabaliauskienė, 2022 m. Fotografijų autorė: Martyna Bakaitė

Tai vienas pirmųjų banko pastatų Vilniuje ir kartu vienas harmoningiausių istorizmo architektūros pavyzdžių mieste. Jo funkcija kito netgi du kartus: iš vienos pirmųjų banko buveinių Vilniuje į Centrinį paštą, o iš pašto – į naujai, vakarietiškai, įrengtą universitetą. Naujausia rekonstrukcija turėjo organiškai įsilieti į ilgaamžio pastato istoriją, prasidėjusią dar 1886 m. Architektams reikėjo pritaikyti statinį universiteto reikmėms ir užtikrinti, kad jis būtų patogus bei jaukus jo naujiesiems gyventojams. Kartu jie privalėjo išsaugoti ir inkorporuoti unikalų Nasvyčių paveldą į moderniu skandinavišku stiliumi atnaujintą statinį. Vienoje iš auditorijų buvo rastas ir išsaugotas karnizas, užsilikęs nuo 1886-ųjų.

10 I 2023: 2 (125)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmai ARCHITEKTAS: Vytautas Edmundas Čekanauskas KONSTRUKTORIAI: Janina Marozienė, Česlovas Gerliakas, 1982 m. Fotografijų autorė: Vytautė Ribokaitė

LR Vyriausybės rūmai rodo architekto Vytauto E. Čekanausko gebėjimą nepastebimai įkomponuoti milžinišką – 15 000 m₂ – pastatą į Senamiesčio urbanistinę erdvę. Atmosferą jis siekė kurti architektūrinėmis priemonėmis: sudėtingos formos švieslangiais, grindų piešiniais, turėklų detalėmis, baldais. Prieš 41 metus pastatyto komplekso interjerai – autentiški, atspindintys tuo metu vyravusią stilistiką, puošti unikaliais meno kūriniais.

2023: 2 (125) I 11

Pastatas chameleonas Gedimino pr. ARCHITEKTAS: Justinas Šeibokas MENININKAI: Algirdas Dovydėnas (vitražas „Miestas prie upės“), Nora Dovydėnienė (skulptūrinė keramikos kompozicija), Antanas Kmieliauskas (freska „Rudens gėrybės“), 1978 m. Fotografijų autorė: Inga Lazarenko

Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas yra lyg tikras chameleonas – einant Gedimino prospektu jo nesimato, jis susilieja su aplinka, tačiau, užsukus į vidų, atsiveria tikroji jo didybė. Tai – vėlyvojo modernizmo pavyzdys. Į Gedimino prospekto ekspresyvią architektūrą įsiliejantis banguojantis fasadas slepia ne tik patalpų funkcionalumą, bet ir išskirtinius interjero elementus bei tautinio savitumo paieškas. Jei ne architekto Justino Šeiboko atkaklumas, Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas galėjo likti tik vizija, mat tuometiniai miesto urbanistiniai reikalavimai prieštaravo jo atsiradimui. Pagal 1979 m. galiojusius reikalavimus Gedimino prospekte nebuvo galima statyti aukštesnių nei 4 aukštų statinių, tačiau galiausiai Gedimino ir A. Stulginskio gatvių sankryžoje iškilo 9–10 aukštų namas. Pagrindiniai jo tūriai atitraukti pasitelkus banguojančias terasas. Prie pat gatvės matyti išsikišusios terasos: nuo jų atsiveria puikus vaizdas, o toliau – biurai. Šis statinys – sovietinis šiuolaikinių biurų atitikmuo: jis primena laivą, kuriame atsiskleidžia architekto prioritetas – dirbančio žmogaus gerovė, o viršutiniuose aukštuose – siekis regėti plačiau. Įdomu tai, kad Lietuvos kooperatyvų sąjungos administraciniame pastate darbo erdvės nekito nuo pat 1986-ųjų. Interjerą puošia meno kūriniai: A. Dovydėno vitražas „Miestas prie upės“, A. Kmieliausko freska „Rudens gėrybės“ ir N. Dovydėnienės skulptūrinė keramikos kompozicija.

12 I 2023: 2 (125)

„D9“ – meniškas biuras ARCHITEKTAS: V. Polozovas 1890 m. REKONSTRUKCIJOS ARCHITEKTAI: nežinomas 1912 m., Leonardas Vaitys, 1999 m. INTERJERO ARCHITEKTAI: „IMPLMNT architects“, 2022 m. Fotografijų autorius: Vytautas Luchtanas

Pastatą galima suskirstyti į tris dalis: senąją – 1890 m. (architektas V. Polozovas); priestato – 1912 m. (architektas nėra žinomas); naująją – 1999 m. (architektas L. Vaitys). Ilgainiui statinio funkcija keitėsi kartu su jo gyventojais ir savininkais. Šiame name gyveno ir dirbo gyd. A. Domaševičius, veikė J. Basanavičiaus iniciatyva įkurta Lietuvių mokslo draugija. Šios organizacijos nariai buvo sukaupę didžiulę biblioteką. 2022 m. pastatą įsigijus UAB „D9“, buvo sukurta patogi biuro ir meno kūrinių eksponavimo erdvė. Pastate gausu ne tik meno darbų – lubose slepiasi inžinerijos menas. Šis biuras žavi savo estetine tvarka – lyg tikroje galerijoje dėmesys teikiamas ne patalpoms, jų formoms, o menui. Arba išlikusioms pastato freskoms, kurios suteikia meno galerijai charakterio.

2023: 2 (125) I 13

DIZAINO KELIONĖS

Modernus namas Čekijoje

Vieta: Hlubočepská 54/9, Prague 5 – Hlubočepy, Čekija. Architektai: RO_AR Szymon Rozwalka architects. Plotas: 268 m². Įgyvendinta: 2021. Fotografijų autorė: Viola Hertelová

Viename prabangiausių Prahos rajonų, Hlubočepėje (ček. Hlubočepy), RO_AR architects studija įgyvendino modernaus stiliaus projektą. Šeimos namas buvo kuriamas ypatingoje vietovėje – dėl geografinių sąlygų ji tapo Holivudo rytais. Hlubočepės rajone buvo filmuojamos juostos Neįmanoma misija (angl. Mission Impossible), Kazino „Royale“ (angl. Casino Royale) bei Narnijos kronikos: princas Kaspijanas (angl. The Chronicles of Narnia: Prince Caspian). Unikali gamta ir reljefas kino industrijai tapo nuostabia scenografijos dalimi, o projektuotojams kėlė daugybę problemų. Studijos RO_AR architects įkūrėjui

14 I 2023: 2 (125)

architektūra i ir pagrindiniam architektui Szymonui Rozwalkai pavyko kūrybiškai pažvelgti į natūralų reljefą ir rasti unikalių sprendimų.

Fasadas Iš pietų ir rytų pusių pastatą supa miestas, o iš šiaurės ir vakarų pusės driekiasi įspūdingas landšaftas – miško proskyna, atverianti uolas į Dalejský upelį. Būtent dėl šio gamtos grožio Szymonas Rozwalka suprojektavo specifinės formos namą. Vingiuoto galinio fasado kompleksiškumą lėmė bandymas įtraukti modernios architektūros objektą į gamtinį peizažą. Rezultatas – žemės meno (angl. land art) skulptūrą primenantis gyvenamasis namas. Šiek tiek chaotiškai atrodantis eksterjeras harmoningai sujungia lauko ir vidaus erdves. Kadangi gyvenamasis plotas yra mieste, bet gamtos apsuptyje, interjeras ir namo fasadas susieja šiuos du skirtingus pasaulius. Darnos stokojančio miesto gyvenimo atspindys – tobulai forma ir masteliu į gamtinį foną įsiliejantis eksterjeras, o harmonija alsuojančią gamtą apibrėžia laisvai per visas namo erdves sklindanti saulės šviesa. Pastatas buvo suprojektuotas deformuojant žemę. Taigi, reljefas iš šiaurės vakarų pusės sklandžiai įsilieja į dirbtinę kalvą, ant kurios ir yra pastatytas namas. Iš pietryčių pusės

2023: 2 (125) I 15

supilta kalva leido po pastatu įrengti įėjimo terasą. Manipuliuojant gamta buvo sukurta stačiakampė ir organinių formų geometrija. Fasadui panaudotos medžiagos: plonasluoksnis tinkas (ETICS sistema), termomediena – fasado žaliuzėms, stogas apželdintas.

Interjeras Šiuolaikinio stiliaus vidaus apdailai buvo pasirinkti šaltų ir šiltų medžiagų deriniai. Grindims bei sienoms pritaikytas betonas ir keraminės plytelės. Langų rėmai pagaminti iš aliuminio profilių, o laiptai – plieniniai. Dinamikos interjerui suteikia atviros laikančiosios konstrukcijos. Sienų apdailai panaudotą natūralų ąžuolą puikiai išryškina baltai dažyti plotai. Dalis baldų sukurta specialiai šiam objektui pagal autorinį architektų projektą. Ant sienų atsirado vietos ir šiuolaikiniam menui – jis labai gražiai kontrastuoja su medžio apdaila ir papildo neįtikėtinus gamtos vaizdus, atsiveriančius per didžiules stiklo vitrinas.

16 I 2023: 2 (125)

2023: 2 (125) I 17

Ramybės oazė Amerikos pakraštyje Vieta: Vudsaidas (Woodside), Kalifornija, JAV. Plotas: 104 m², 235 ha. Įgyvendinta: 2011 m. Architektai: Cass Calder Smith studija. Fotografijų autorius: Paul Dyer

18 I 2023: 2 (125)

architektūra i

Nuo Djerassi rašytojų studijų projekto įgyvendinimo prabėgo jau dvylika metų. Per šį laikotarpį menininkams skirtų namelių dizainas ir architektūra laimėjo net penkis apdovanojimus. Šis projektas – tai menininkams ir rašytojams iš viso pasaulio sukurtos erdvės, skirtos įkvėpimo paieškoms gamtoje. Per 235 ha Kalifornijos valstijos pakrantės išsidriekusią teritoriją supa pasakiški kalvų, miškų ir pievų peizažai.

Prabanga pievų viduryje Viename prabangiausių Jungtinių Amerikos Valstijų miestelių – Vudsaide – Cass Calder Smith architektūros ir interjero studijos komanda dar 2011 m. įrengė keturias vieno kambario studijas bendrame pastate. Prieš daugelį metų tai buvo galvijų tvartas fermos teritorijoje. Šis rekonstrukcijos projektas buvo

sumanytas kaip atminimo dovana velionei menininkų programos įkūrėjo Carlo Djerassi žmonai – rašytojai ir mokytojai Diane’ai Middlebrook. Taigi, nors studijos skirtos visų disciplinų menininkams, didžiausias dėmesys buvo teikiamas specifiniams rašytojų poreikiams. Erdvės ir aplinka sukurta ramiems apmąstymams ir susikaupimui.

Gamtą tausojanti konstrukcija Keturias studijas jungia penktoji struktūra – laisvai stovintis plieninis skliautas, palaikantis saulės baterijų masyvą per rytinius galus. Pastato išdėstymas iš aukšto leidžia stebėti įkvepiančius Ramiojo vandenyno pakrantės vaizdus pietvakariuose ir grožėtis pakrantės kalnagūbriu rytuose. Pro kiekvienoje studijoje strategiškai išdėstytas duris ir langus galima komfortiškai gėrėtis peizažais,

2023: 2 (125) I 19

nematant ir negirdint jokių kasdieninio automobilių ir žmonių judėjimo trukdžių. Ši vieta buvo suprojektuota palankiai gamtai. Energijos vartojimas sumažintas pietvakarių pusėje prakirtus dideles sienų angas: per jas nuolatos į patalpas patenka maksimalus kiekis saulės spindulių. Ta pačia kryptimi pakreipta stogo plokštuma padeda optimaliai išnaudoti saulės kolektorius. Statybinės medžiagos parinktos taip, kad būtų gauti aukščiausi ekologiškos statybos įvertinimai, peržengiantys rekomenduojamas San Mateo grafystės programos Build-itGreen gaires. Visos išorinės sienos ir stogas sukonstruoti iš kedro lentų. Jos išdėstytos atsižvelgiant į unikalius stogo ir sienų plokštumų nuolydžius bei posvyrius.

Rašymo erdvė Vidaus apdailai parinktos medžiagos iš architektų pavyzdžių bibliotekos. Siekiant sukurti jaukią zoną tarp pagrindinio ir vonios kambarių, buvo nuspręsta grindims suteikti ryškius, spalvingus perėjimus. Ryškios interjero detalės – kėdės bei lentynų apdaila – sukuria kontrastą tarp grindinio ir baldų iš natūralių medžiagų bei neutraliais atspalviais dengtų sienų. Baltai nudažytos sienos praplečia erdvę, o tamsiai ruda – šokoladinė spalva suteikia rimties ir gelmės. Interjeras sukurtas taip, kad nenukreiptų dėmesio nuo natūralių gamtos vaizdų ir įkvėptų kūrybai.

20 I 2023: 2 (125)

2023: 2 (125) I 21

DIZAINO KELIONĖS

Vietokūra miško tankmėje

Vieta: Bromontas, Kanada Plotas: 238 m² Architektūra: „Matière Première Architecture“ Rangovas: „Nu Drōm“ Fotografijų autorius: Ian Balmorel Įgyvendinta: 2023 m.

Kanados miškų tankmėje, Bromonto savivaldybėje, netoli Monrealio, stovi šeimos rezidencija, praminta Ąžuoliniu kalvos namu (angl. Oakhill house). Šį jaukų statinį suprojektavo vietinė architektų studija „Matière Première Architecture“, o pastatė jos statybų filialas „Nu Drōm“. „Matière Première Architecture“ – tai maža architektūros studija, kuri nuo 2016 m. kuria nuostabiame Kvebeko regione, Kanadoje. Trys studijos įkūrėjai – Etienne’as Chaussé, Marcas-Antoine’as Chrétienas ir Dominicas Chaussé – projektuodami pavienius pastatus įsimylėjo šį regioną ir persikėlė iš Monrealio su savo šeimomis. Jie tapo vietos bendruomenės dalimi, taigi ir architektų projektai dabar daugiausia skiriami vietos gyventojams. Naujasis projektas – tai moderni architektūros integracija į klevų miško aplinką. Pagrindinis namo fasadas atsuktas į rytus – šlaito pusę, kurioje šlapia žemė sudaro natūralią proskyną ir atveria nuostabų vaizdą. Tuo tarpu uola, iškilusi vaka-

22 I 2023: 2 (125)

ARCHITEKTŪRA i

rinėje pusėje, sukuria statesnį nuolydį ir taip apsaugo gyvenamąją vietą nuo įkyraus vėjo. Kukli Ąžuolinio namo architektūra išsiskiria aptakiomis formomis. Vieno aukšto gyvenamasis namas dera su miško laja. Nuožulnioje vietoje suprojektuotas pastatas yra tvirtos, bet itin subtilios konstrukcijos. Vieno šlaito stogas valdo saulės šviesą ir šešėlį. O interjero erdvės, sklandžiai įsiliedamos į natūralią aplinką, kuria vientisą dizainą, panaikindamos ribą tarp architektūros ir gamtos. Svetainė sujungia visas vidaus ir lauko erdves įstiklinta siena, besitęsiančia iki pat pagrindinio miegamojo. Užuolaidomis reguliuojamas patalpų privatumas suteikia jaukią, ypač šeimynišką atmosferą. Ją sustiprina antrajame aukšte rusenantis lauko židinys. Sklype esantis nuolydis buvo puikiai išnaudotas vidinėms erdvėms pakelti. Dėl šio architektūrinio sumanymo

2023: 2 (125) I 23

atsiveria platesnis vaizdas į miško lają, o tai padeda išvengti tankmėje patiriamo izoliacijos jausmo. Šalia namo įrengtas pusiau požeminis baseinas tobulai sujungia gyvenamąją zoną su pelkių teritorija. Aukštesnė perspektyva gyventojams suteikia harmonijos jausmą, sujungdama namus su natūralia aplinka. Šio projekto architektūra, dizainas bei vietokūros sprendimai padeda patirti vienybę su gamta.

24 I 2023: 2 (125)

Paveldo ir šiuolaikinio

dizaino derinys

Vieta: Kirchbergas prie Vagramo (Kirchberg am Wagram), Austrija Įgyvendinta: 2020 m. Plotas: 800 m² Architektas ir dizaineris: dizaino studija „destilat“ Fotografijų autorė: Monika Nguyen

26 I 2023: 2 (125)

Žemutinėje Austrijos dalyje, netoli Vienos, nuo 2008 m. veikia Strobl vyno darykla. Greta Grüner Veltliner ir Riesling vynuogynų iškilęs 4000 m² ansamblis. Jį sudaro 2019 m. įkurtos verslo patalpos, atnaujintas gyvenamasis pastatas ir pirtis. Verslo patalpos – tai modernus, itin prabangus verslo kompleksas, kuriame įrengtos tiek gamyklinės, tiek administracinės vyno daryklos patalpos. O gyvenamoji dalis – dvaras – pagal atliktus archeologinius tyrimus pastatytas XVIII a., sekant valstietiškų namų statybos tradicijomis.

interjeras i

2023: 2 (125) I 27

Paveldo išlaikymas Dviejų aukštų gyvenamasis pastatas dvelkia istoriniu žavesiu. Todėl, kaip ir įprasta, renovacija buvo vykdoma stengiantis išsaugoti autentiškumą. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas statybinių medžiagų bei rankų darbo technikų paieškoms. Nors namo suplanavimas buvo pertvarkytas, išsaugota daug originalaus interjero detalių: natūralaus medžio parketo (datuojamas XVIII ir XIX a.) raštai bei medžiagos, travertino plytelėmis grįstos grindys, tradicine teptuko technika dažytos lubos. Taip pat restauruoti autentiški langai. Nors pagrindiniai laiptai buvo „apsukti“ – juos išryškina pradinio, istorinio dizaino turėklas.

Modernas sutinka klasicizmą Pagal valstiečių supratimą XVIII a. sukurtas klasicistinio stiliaus dvaras buvo papildytas šiuolaikiška dvasia. Naujoji patobulinta apšvietimo sistema leido apšviesti visas pastato erdves. Nuo pat kryžminių skliautų iki naujai įkurtos palėpės įrengti apšvietimo taškai suteikia namui erdvės. Baltos sienos alsuoja gyvybe, o natūralios šiuolaikinio autorinio dizaino baldų medžiagos padeda sukurti tobulą harmoniją tarp seno ir naujo. Moderniojo meno darbai taip pat yra sąmoningas šeimininkų pasirinkimas, siekiant įlieti pozityvios energijos ilgą laiką apleistam dvarui.

Dizaino komanda Gyvenamojo namo renovacija, kaip ir naujosios vyno gamyklos statybos bei kraštovaizdžio projektavimo darbai, buvo patikėti dizaino studijai „destilat“. Holistines idėjas puoselėjanti komanda dirba su įvairiausio profilio privataus ir viešojo sektorių projektais. Pasakodami apie dizainą, „destilat“ meistrai pažymi: „Nėra nei praeities, nei dabarties, nei ateities. Yra tik tai, kas atlikta, padaryta. Taigi ir dizainas yra procesas be pradžios ir be pabaigos, tai – idėjų saugykla. Mes nuolat dirbame šioje kūrybinėje aplinkoje, smalsumo lauke kažkur tarp seno ir naujo. Vis ieškome kažko naujo ir kartu jau pažįstamo, kad galėtume nustebinti klientą funkcionalumu. Todėl mūsų darbo procesų esmė yra emocijas bei pojūčius žadinantis produktas.“

28 I 2023: 2 (125)

2023: 2 (125) I 29

ARCHITEKTŪRA

Modernizuojant modernizmą Vieta: Palo Altas (Palo Alto), Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos Plotas: 4000 m² Įgyvendinta: 2023 m. Architektūra: „Gustave Carlson Design“ Fotografijų autorius: David Duncan Livingston

XX a. viduryje šiuolaikinio nekilnojamojo turto vystytojas Josephas Eichleris Kalifornijoje pastatė virš dešimties tūkstančių modernaus stiliaus namų. Visi Josepho pastatai buvo praminti „Eichleriais“. O apskritai šį pokario metu išpopuliarėjusį dizainą šiandien vadiname vidurio amžiaus modernizmu (angl. mid century modern). Šio stiliaus architektūra, interjero bei baldų dizainas tapo unikaliu Amerikos palikimu, kurio daugiau-

30 I 2023: 2 (125)

sia vienoje vietoje galima išvysti šalia San Fransisko pusiasalio esančiame Palo Alto mieste. Josepho Eichlerio bičiulis architektas 1971 m. Palo Alto kalvose įkurto unikalaus l namo šeimininkams pasiūlė atnaujinti „Eichlerį“. Prie pat golfo aikštyno iškilusio namo savininkai – meno kolekcininkai – sutiko įgyvendinti novatorišką projektą su patyrusiais specialistais. Jais tapo architektas-menininkas Gustave’as Carlsonas ir jo komanda. Su individualiais projektais dirbantys kūrėjai puoselėja tvarų dizainą, nuolatos ieškodami išraiškingų architektūros bei interjero dizaino pavyzdžių.

2023: 2 (125) I 31

Šiuolaikiškam gyvenimui prikeltas „Eichleris“ tapo inovatyvaus XXI a. dizaino pavyzdžiu. Gyvenamajame name, išlaikant visas senosios pastato struktūros ypatybes, buvo padidintas energijos vartojimo efektyvumas, o įstiklinimais suteikta erdvėms daugiau šviesos. Taip pat kiekvienai zonai sukurti nauji baldai. Pakeistame kambarių interjere buvo išlaikytas vidurio amžiaus modernizmui įprastas tekstūrinis baldų dizainas. Bendrosiose patalpose vyrauja geltoni, žali, mėlyni ir koraliniai atspalviai. Vaikų bei miegamieji kambariai išklijuoti raštuotais natūraliais tapetais. Kiekviena erdvė pripildyta meno – didžiąją dalį paveikslų kolekcijos sudaro moterų darbai. Su itin prabangiais projektais dirbantis Gustave’as ne kartą yra prisilietęs prie istorinių namų – jis kaskart užtikrina maksimalią ekologiją gyventojų buityje. Menininkas sako: „Eichleris užfiksuoja optimistinę filosofiją kiekvieno pastato formoje. Šio namo struktūra erdvi, šviesi ir žmogui natūraliai jaukaus masto. Tai perteikia Josepho Eichlerio filosofiją, siekusią šiuolaikiniu dizainu pagerinti gyvenimo kokybę ir pokario nuotaiką. Taip pat jo dizainas rodo siekį įkūnyti ramaus buitinio gyvenimo viziją žmogaus kasdienybėje.“

32 I 2023: 2 (125)

2023: 2 (125) I 33

REKOMENDUOJAME

Kaitlentė su montuojamu gartraukiu: mitas ar tiesa? Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė Nuotraukos gamintojo

Virtuvės dizaino, salų su įmontuota buitine technika pavyzdžių šiandieną yra apstu. Norint pasirinkti geriausią variantą kokybės ir kainos atžvilgiu bei su dizainerio pagalba sukurti savo poreikius atitinkančią erdvę, patartina susipažinti ir su techninėmis galimybėmis. Per pokalbį su Kaune įsikūrusio salono „Technoarka“ specialistu Rimu Vaičiuliu nagrinėjome kaitlenčių su įmontuotu gartraukiu integraciją virtuvėse – su kokiais iššūkiais, mitais susiduria pirkėjas, ir atvirkščiai – kaip šis pasirinkimas nustebina net skeptiškiausią vartotoją.

Rimai, kokias virtuvės buitinių prietaisų tendencijas pastebite pastaruoju metu? Na, lubose montuojami gartraukiai po truputį išeina iš mados. Daugėja namų, kuriuose bendras virtuvės plotas siekia iki 60 m², arba lubos siekia iki 6 metrų. Natūralu, kad techninis buitinių prietaisų montavimas pasunkėja. Taip pat išpopuliarėję „du viename“ prietaisų variantai. Dabar daug paprasčiau į salas integruoti tokį gaminį su filtrais, nei ardyti grindis ar kelis metrus nuleisti gartraukį nuo lubų.

Tad geriau rinktis kaitlentę su įmontuotu gartraukiu? Žymiai paprasčiau gartraukį leisti ne iš lubų ar gręžti dideles ventiliacines angas, o integruoti vieną prietaisą su filtrais. „Du viename“ kaitlentė nuo žemo puodo ar keptuvės puikiai surenka garus, bet kai prietaisas turi veikti prieš fiziką, t. y. surinkti didesnį garų kiekį, pravartu verdant ar kepant maistą pridengti dangčiu ir nukreipti garo srautą. Pavyzdžiui, gamintojas NOVY turi modelį PANORAMA su išlendančia dalimi, kuri garą visiškai surenka susidarymo lygyje. Dar vienas šio modelio privalumas – gartraukis jau įmontuotas į kaitlentę, tad papildomai neužima vietos. Taigi, nebereikia dar vieno įrenginio šalia ar viršuje.

Kas padeda išsirinkti tinkamiausią prietaisą, į ką dar labiau reikėtų kreipti dėmesį? Mes (juokiasi). Atvirai kalbant, nebandome galutiniam vartotojui įkišti brangiausio gaminio. Pirmiausia išsiaiškiname prietaiso montavimo vietą. Jeigu virš kaitlentės numatyta spintelė paprastam gartraukiui, siūlome paprasčiausią nebrangų variantą. Jei stalviršis numatytas prie lango, saloje arba erdvėje su labai aukštomis lubomis, bandome parinkti prietaisą, išsprendžiantį montavimo sudėtingumo klausimą. Dar vienas modelio PANORAMA pliusas – jis tinkamas montuoti į standartinį (60 cm) stalviršį. Taip nereikia gilinti stalviršio ar griauti sienos.

O ar susiduriate su klientais, turinčiais tam tikrų nusistatymų, įsitvėrusių senų mitų? Faktas. Pagrindinis mitas, esą prietaisas neveikia, netraukia garo, todėl turime parodomąją virtuvę, demonstruojame, iki kokio lygio yra surenkami garai. Jeigu žmogui rezultatas netinka, siūlome modelį PANORAMA, nes jis vienintelis rinkoje turi downdraft tipo slankiąją sistemą su trimis garų surinkimo lygiais, siekiančiais iki 30 cm aukščio. Net gaminant atvirame puode, garai bus efektyviai surenkami, lyg gartraukis stovėtų virš kaitlentės. Dar įsišaknijusi nuomonė, jog angliniai filtrai labai prastai valo orą. Žmonės, jau

34 I 2023: 2 (125)

dažniausiai nervina sklindantys garsai ir ruošiamo maisto kvapai... Taigi kvapo problemą NOVY išsprendžia įtaisydamas filtrus. O modelyje PANORAMA iš kaitlentės išlendanti garų surinkimo detalė yra minimalistinio dizaino, iš persišviečiančio stiklo. Iki galo nusileidusi gartraukio dalis susilieja su stalviršiu ir visai neišsikiša. Prietaiso valdymas, iki jo neįjungiame, vizualiai neregimas. Išlikęs tik mažas gamintojo pavadinimas, nebadantis akių ir leidžiantis laisvai derinti buitinę techniką su kitų gamintojų prietaisais.

pasidarę namo sandarumo testus, vis dar linkę gręžioti skyles ir viską mesti į lauką (kas yra energetiškai neefektyvu). Modelyje PANORAMA įrengti ilgaamžiai regeneruojamieji angliniai filtrai. Juos rekomenduojame keisti po trejų metų. Į grindjuostę dedama dėžė su dviejų tankių kasetėmis. Pakeisti ar išimti šiuos filtrus nėra sudėtinga, užtenka paspausti vieną mygtuką. Paties prietaiso montavimas yra specifinis. Dar norėčiau pabrėžti, kad iš visų tokio tipo įrenginių šis modelis užima mažiausiai vietos balde. Jis turi labai ploną korpusą ir motorą su dviem turbinomis, tad balde, kuriame integruojama kaitlentė, lieka vietos įrengti viso gylio stalčius be jokių išpjaustymų.

Viena iš baimių yra, kad tokio tipo įtaisas suges į jį patekus didesniam kiekiui skysčio – o kaip yra su PANORAMA?

Dažniausiai į jus kreipiasi galutinis vartotojas ar dizaineris, architektas?

NOVY turi trijų lygių apsaugą nuo skysčio nutekėjimo: t. y. guminė tarpinė, kuri saugo nuo pratekėjimo, pirminės skysčio surinkimo talpos (kurias ištuštinant nereikia išimti baldo stalčių) ir antrinės talpos prietaiso apačioje. Jei net ši sistema neapsaugos, gamintojas pataria užsirašyti į maisto gaminimo kursus (šypsosi).

Bendraujame su daugybe dizainerių, bet dažniausiai kreipiasi galutinis vartotojas. Specialistai neretai tiesiogiai siunčia užsakovus pas mus, kad galėtume pakonsultuoti dėl techninių specifikacijų. Paprastai žmogus atsineša dizainerio sukurtą vizualizaciją. Pagal ją stengiamės sudėlioti buitinę techniką. Duodame techninius brėžinius, tad klientas su jais ir vizija keliauja pas baldininką-konstruktorių, kuris projektuoja ir gamina korpusinius baldus.

Ar sulaukiate klientų atsiliepimų apie šį gaminį?

O kokie PANORAMOS ir kito – ONE Pro modelio panašumai ar skirtumai?

Pas mus geriausias atgalinis ryšys – jokio ryšio (juokiasi). Dažniausiai klientas kreipiasi, jeigu kažkas neveikia, genda. Iki šios dienos yra parduota daugybė NOVY gaminių, bet nusiskundimų nesulaukėme. Taigi manau, kad tai itin gerai veikianti kaitlentė su integruotu gartraukiu.

ONE Pro modelis turi išlendančią garų surinkimo dalį, montuojamą kaitlentės viduryje. Tai leidžia surinkti garus iš abiejų pusių. O PANORAMA, be jau minėtos ištraukimo dalies vietos, fiksuojasi trijuose aukščiuose: 30, 20 ir 10 cm. Ar aš kepu, ar verdu mažame katiliuke, ar dideliame puode, galiu nustatyti aukštį, leidžiantį efektyviausiai surinkti susidarančius garus, o riebalų filtrai surenka susidariusius nešvarumus. Tai ir ergonomiškas sprendimas. Išjungus gartraukį, abiejuose modeliuose jis visiškai įsitraukia į kaitlentę spustelėjus vos vieną mygtuką. Vienu mygtuko paspaudimu galima reguliuoti norimą garų surinkimo aukštį. Žinoma, reguliuoti galima ir garų surinkimo galią – nuo 1 iki 8 lygių. Grįždamas prie modelio PANORAMA, norėčiau sukonkretinti, kad tai vienintelis „du viename“ downdraft tipo prietaisas, telpantis į standartinio gylio stalviršį. Jis optimaliai surenka garus ir užima mažiausiai vietos balde.

Pastebėjau, kad NOVY gaminiai yra labai stilingo dizaino. Taip. Atkreipiau dėmesį, jog Lietuvos žmonės mėgsta susipirkti vieno gamintojo buitinę techniką. Klientai dažnai teiraujasi, ar NOVY turi orkaičių ar šaldytuvų linijas. Pagrindinis gamintojo NOVY šūkis – mūsų virtuvėje turi nesigirdėti ir nesimatyti. Sutikime, kad virtuvėje

Gartraukio dalies korpusas stiklinis (lengvai valomas), kaitlentę sudaro keturios gaminimo zonos, atitinkančios visus saugumo parametrus. Ne paskutinę vietą apsisprendžiant užima ir ilgesnė nei įprastai (5 metų) garantija. Pastebime, kad klientai, išvydę šį modelį gyvai ir susipažinę su jo funkcionalumu bei integracija, nedvejodami apsisprendžia pradėti gaminti kartu su NOVY.

Daugiau informacijos technoarka.lt Apsilankyti ir pasikalbėti apie gaminius su Rimu Vaičiuliu galite salone „Technoarka“, Chemijos g. 19, Kaune

2023: 2 (125) I 35

REKOMENDUOJAME

AXOR –

subtilus funkcionalumas vonios erdvėje Philippe’o Starko portreto fotografas: Alex Dwyer Kitos nuotraukos: © AXOR / Hansgrohe SE

Šiais metais žymus Vokietijos gamintojas Hansgrohe pristato keletą išraiškingų naujienų. Su pasaulinio garso dizaineriais bendradarbiaujantis prekių ženklas AXOR kuria unikalius produktus prabangioms vonios ir virtuvės erdvėms. Šių metų kovo mėnesį gamintojas papildė kolekcijas naujais paviršiais ir išleido tris inovatyvius ir stilingus vonios kambario produktus. Elegantiškos formos buvo sukurtos drauge su pramoninio dizaino korifėjumi Philippe’u Starcku. Šis kultinis kūrėjas yra pristatęs daugiau nei dešimt tūkstančių produktų. Philippe’as yra vienas novatoriškiausių dizainerių ir architektų visame pasaulyje. Jo kūriniai visuomet atliepia šiuolaikinio žmogaus poreikius: saugo gamtą (gaminant produktą išskiriamas mažas CO₂ kiekis) ir reikalauja minimalaus kiekio medžiagų maksimaliam rezultatui pasiekti. Philippe’as sako, jog daiktas turi būti naudingas, kad būtų gražus.

36 I 2023: 2 (125)

Elegantiški paviršiai Londone įsikūrusios pramoninio dizaino studijos Barber Osgerby sukurta AXOR One vonios kolekcija šiais metais buvo papildyta nauja madinga paviršiaus spalva – matine balta (Matt White), o PHOENIX dizaino studijos sukurta serija AXOR MyEdition – matine juoda (Matt Black). Nuo šiol šiose kolekcijose yra ir tų pačių atspalvių aksesuarų. AXOR Universal Circular Accessories aksesuarų serija pasipildė matine balta (Matt White) spalva, o AXOR Universal Rectangular Accessories – matine juoda (Matt Black). Kiekvienas naujasis produktas gali įsilieti į vonios bei virtuvės interjerą matine spalva. Dėl šios apdailos gaminių siluetai atrodo dar grakštesni, tad, įsilieję į inter-

jerą, jie tobulai subalansuoja proporcijas. Elementarias formas pabrėžiančios minimalistinio dizaino tendencijos suteikia erdvėms subtilių akcentų.

Subtilus dušo drenažas Unikalus dušo latakas AXOR Drain – tai dizainas, kuriantis kasdienį komfortą vonios kambaryje. Dėl novatoriškos technologijos lataką dizaino objektu paverčiantį AXOR Drain modelį lengva priderinti prie įvairiausių dušo grindų paviršių – nuo marmuro iki keraminių plytelių. Lengvai įmontuojamą lataką nesudėtinga prižiūrėti – jam pakanka minimalaus valymo, o pasiekti pasirinktą standartinį arba sausą Dryphon sifoną yra itin paprasta. Naujasis AXOR ir Philippe’o Starcko dušo latakas su paslėptomis silikoninėmis siūlėmis yra estetiško dizaino pavyzdys. Jo išraiškingos glotnios linijos suteikia vonios erdvei elegancijos.

Galima įsigyti skirtingų komplektacijų universalią ir lengvai montuojamą ShowerComposition. Dušo sistemą „viskas viename“ sudaro viršutinis dušas, kūno dušas, termostatinis modulis ir rankinis dušas bei tekstile aptraukta dušo žarna. Taip pat yra galimybė dušo gaminius įsigyti kaip atskirus modulius: vienos srovės dušo galvą, vienos arba dviejų srovių dušo galvą ir kūno dušo modulį, kuris leidžia reguliuoti vandens tekėjimo kampą ir suteikia papildomo lankstumo, mėgaujantis švaros ritualu. Šios kolekcijos akcentas yra termostatinis modulis, kuriame vandens temperatūra ir srautas valdomi atskirais valdikliais, o vanduo įjungiamas ir išjungiamas intuityviai valdomais jungikliais.

Grakšti dušo sistema Dušo naujovė AXOR ShowerComposition pasižymi itin plonu profiliu ir aukščiausio lygio funkcionalumu. Mažai vietos užimanti dušo galvutė subtilia dizaino kalba išryškina tiesias, aptakias formas ir plokščius paviršius. Vos dešimt milimetrų nuo sienos atitolusi dušo sistema leidžia sutaupyti vietos prausimosi erdvėje ir pajusti vandens srovės su PowderRain malonumą.

Vonios kambario akcentai Naujieji praustuvo ir vonios modeliai AXOR Suite suteikia harmonijos vonios interjerui. Kiekviena AXOR Suite dalis yra pagaminta

iš atsparios ir ilgaamžės medžiagos SolidSurface. Individualistams sukurti vonios ir praustuvų modeliai traukia žvilgsnį šiuolaikiška išvaizda: lygiais kontūrais išorėje ir bebriauniu vidiniu reljefu. Prireikus prie vonios galima įrengti lentyną, o išorėje esantys praustuvai apgaubiami metaliniu įdėklu. Vartotojai savo individualumą gali atskleisti pasirinkdami norimų FinishPlus spalvų paviršių. Vien dėl savo dydžio vonia yra pagrindinis daugelio vonios kambarių elementas. Todėl elegantiškas Philippe’o Starcko modelis AXOR Suite išsiskiria ne tik universaliu dizainu, bet ir patvariomis medžiagomis. SolidSurface – tai patvarus, dėmėms atsparus paviršius, pagamintas iš natūralių medžiagų ir akrilo dervos. Philippe’as teigia: „SolidSurface sukurtas taip, kad tarnautų amžinai.“ Neakytas ir lengvai valomas paviršius idealiai tinka aplinkoje, kurioje reikalaujama aukščiausių higienos standartų. AXOR Suite praustuvas gali būti stačiakampės arba apskritos, visuomet elegantiškos formos. Apvalūs pastatomieji praustuvai yra dviejų dydžių: 300 mm arba 400 mm skersmens. O stačiakampiai – trijų dydžių: 285 x 285 mm, 400 x 400 mm ir 600 x 400 mm. AXOR Suite vonia – apskritais galais ir tiesiais šonais. Ji yra 1900 x 830 mm dydžio. Galima rinktis ir užsakomą papildomai AXOR Suite priedą – vonios reikmenų lentyną. Šiuos specialius apdailos elementus galima derinti su visais kitais AXOR vonios kambario produktais – jie leis sukurti subtilaus dizaino kalbą. www.axor-design.com

2023: 2 (125) I 37

LAUFEN: KAIP JIE IŠDRĮSO? Tekstas: Jono Malinausko

Šveicarų kompanija Laufen, jau daugiau nei 120 metų gaminanti santechninę keramiką, nuolat plėtoja holistinį požiūrį į vonios kambarį kaip reikšmingą kūno ir sielos harmonijos erdvę. Pastaraisiais metais įmonė laikosi nuostatos, kad šią vienovę lemia ne vien tik techniniai sprendimai, bet ir originalios estetinės koncepcijos. Siekdama kuo plačiau viešinti šį požiūrį, Laufen ėmė įgyvendinti naują parodų rengimo strategiją. Europos miestuose esančias atstovybes pradėta versti dailės parodų salėmis. Jose eksponuojami meno kūriniai skatina kultūros artefaktų ir naujausių technologijų sąveiką. Šių metų Milano dizaino savaitės metu Laufen būstinėje atidaryta paroda tapo išraiškingu naujosios menų sintezės manifestu. Dizaino studijos Lys sukurta instaliacija šmaikščiu pavadinimu How dare you (angl. „Kaip jūs išdrįsote“) sujungė keletą unikalių projektų, sukurtų iškiliems menininkams bendradarbiaujant su kompanijos specialistais. Tris pastato aukštus aprėpianti paroda, kurios eklektiškumo lygį prieš keletą metų buvo sunku net įsivaizduoti, buvo surengta tam, kad atlieptų vis įmantresnius vartotojų poreikius, taip pat padėtų garsiajai šveicarų įmonei apmąstyti vonios kambario ateities pokyčius.

38 I 2023: 2 (125)

Pagrindiniais parodos akcentais tapo šveicarų grafikės Monikos Baumann keramikos grafinės interpretacijos ir dizaino studijos NM3 sukurta baldų ir įrangos serija Capsule collection. Grafinio dizaino studijas baigusios šveicarų menininkės Monikos Baumann kūrybos stilių kritikai vadina „inovatyvia anarchija“. Sekdama dadaizmo ir britų punk’o tradicijomis, ji kuria labai drąsias ir kartu eklektiškas kompozicijas, naudodama koliažą, fotokopijavimą, popieriaus karpymą, monotipinius atspaudus ir kitas rankų darbu paremtas technikas. „Kompiuteris yra puikus pagalbininkas, bet aš turiu jausti analoginių procesų fizinę plotmę ir galią“, – tvirtina menininkė. Duodama interviu šių eilučių autoriui M. Baumann teigė, kad jos bendro projekto su Laufen tikslas buvo ne tik papuošti keramikos gaminius ekspresyvia grafika, bet ir įšvirkšti kuo daugiau emocijų į vonios kambarį bei paversti jį „energijos šaltiniu, reikalingu kasdienei rutinai įveikti“. Iš tiesų ribotam tiražui skirtos M. Baumann grafinės kompozicijos paverčia santechnikos gaminius tikrais kitamaniais, griaunančiais įprastą vonios kambario ramybę. Italų dizainerių trio NM3 (Delfino Sisto Legnani, Francesco Zorzi ir Nicolò Ornaghi) pagrindinė veikla yra nestandartinių baldų gamyba, pabrėžiant medžiagiškumą ir formų geometrinį tikslumą. Šiuos principus jie pritaikė ir projektui, pavadintam Capsule collection. Pirmą kartą Laufen istorijoje vonios kambaryje teko panaudoti nerūdijantįjį plieną, norint įgyvendinti puristinę koncepciją, kuomet preciziškai pagaminti plieniniai stačiakampiai

DIZAINO KELIONĖS i

beveik išnyksta erdvėje dėl veidrodinių paviršių. Nepaisant formų paprastumo, sistema yra puikiai suderinama su daugeliu Laufen keraminių indų bei pagalbinių elementų. Be to, Capsule collection galima naudoti ir už vonios kambario ribų – ne veltui projekto reprezentacinė fotosesija vyko ne studijoje, o garsiuose Milano viešuosiuose interjeruose, kur plieniniai baldų paviršiai lyg kaleidoskope atspindėjo vizualųjį aplinkos prašmatnumą. Garsusis olandų dizaineris Marcelis Wandresas, kritikų juokais vadinamas „gyvąja dizaino anomalija“, savo kūryboje dažnai remiasi šmaikščiomis postmodernizmo citatomis bei olandų liaudies meno tradicijomis. Tobulindamas New Classic kolekciją, pagrindinį dėmesį jis skyrė praustuvų paviršių reljefinių tekstūrų kūrimui. Naudodamasis Saphirkeramik technologijos teikiamomis galimybėmis, M. Wandersas sukūrė tris subtilius ornamentus, kurių kiekvienas įgijo savitą ritmą bei struktūrą. Kartu jų vieningai deklaruota technogeninių formų ir gamtos motyvų simbiozė tapo parodos How dare you leitmotyvu. Naujieji ornamentai sklandžiai pritapo prie anksčiau sukurtų New Classic serijos vonios kambario baldų, 2019 m. laimėjusių prestižinį iF Design apdovanojimą. Dar vienas M. Wanderso ir Laufen bendradarbiavimo projektas buvo skirtas šveicarų architektui Gustavui Falconnier, kuris XIX a. pabaigoje pradėjo naudoti dekoratyvinius stiklo blokelius. Naujųjų šviestuvų Falconier struktūrą sudaro moduliniai spalvoto stiklo ele-

mentai, pagaminti naudojant originalias XIX a. formas, bei analogiškos formos Saphirkeramik technologijos keraminiai blokeliai. Naujieji šviestuvai, labiau skirti reprezentacinėms erdvėms nei vonios kambariams, atveria įmonei Laufen naujos veiklos galimybes. Apskritai ekspozicija How dare you ne tik atskleidžia garsių menininkų požiūrį į vonios kambario raidos perspektyvas, bet ir pažymi naujas vizualiojo meno ekspansijos gyvenamosiose erdvėse kryptis.

1. Naujosios Laufen kolekcijos kūriniai įmonės ceche. 2. Monika Baumann. 3. M. Baumann grafinės interpretacijos ant pastatomųjų praustuvų. 4. ADA vonios maišytuvas, papuoštas M. Baumann grafika. 5. M. Wanderso sukurtas ornamentas Bohemian. 6. Kolekcijos The New Classic praustuvas. 7. Praustuvo konsolė ir kėdutė iš serijos Capsule Collection. 8. Marcelis Wandersas ir šviestuvas Falconnier.

2023: 2 (125) I 39

tendencijos

„ASCER 21st. Tile of Spain awards“ Lapkričio pabaigoje ASCER būstinėje jau 21 kartą susitikusi kompetentinga „ASCER 21st. Tile of Spain awards“ architektūros ir interjero dizaino konkurso komisija,

Vasario 28 d. per parodoje

kuriai pirmininkavo Ericas Parry, gavo išties nelengvą

„Cevisama 2023“ vykusią

užduotį – išrinkti šių metų nugalėtojus architektūros,

tarptautinę spaudos konferenciją,

interjero dizaino ir studijų baigiamojo darbo kategori-

kurią suorganizavo ASCER –

jose. Konkursą, kurio tikslas yra skatinti ispaniškų plytelių naudojimą architektūroje ir interjero dizaino pro-

Tile of Spain, ir buvo pristatyti

jektuose, rengia Ispanijos keraminių plytelių gamintojų

šio 21-ojo konkurso nugalėtojai.

asociacija ASCER, o remia Endesa, Autoridad Portuaria de Valencia ir PwC Spai.

tekstą, remdamasi ASCER medžiaga, parengė Agnė Fabijūnė

ARCHITEKTŪROS KATEGORIJA: Projektas: Social housing in Ibiza Autoriai: Ripoll-Tizón architects studija Nuotraukos: José Hevia

Komisiją sužavėjo aukšti šio projekto architektūros standartai. Čia tradicinės išvaizdos glazūruotos akmens masės plytelės naudojamos tiek dėl puikaus estetinio vaizdo, tiek dėl ilgaamžiškumo. Plytelės atlieka ir dekoratyvinę funkciją: išryškina ir užpildo tuščias erdves taip, kad architektūra galėtų būti organizuojama aplink tuščią vidinę erdvę.

40 I 2023: 2 (125)

INTERJERO DIZAINO KATEGORIJA: Projektas: Avila. Planning an empty space Autoriai: ALL AROUND LAB (Noelia de la Red, Jordi Ribas) Nuotraukos: José Hevia

Komisija pabrėžė, jog projekto išskirtinumas – minimalus medžiagų ir estetinių resursų naudojimas. Keraminės plytelės buvo pasirinktos grindims ir baldų apdailai. Jos suteikia vizualinę darną visam projektui ir tuo pat metu garantuoja ilgaamžiškumą.

STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO KATEGORIJA: Projektas: Rampant architecture. The town and the home Autoriai: Marta Millanes Sánchez iš Toledo School of Architecture

Komisija šį darbą gyrė dėl keraminių medžiagų naudojimo. Jos – tarsi tarpininkas, sujungiantis skirtingus namų kelius.

2023: 2 (125) I 41

2023 m. keraminių plytelių „Tile of Spain“ tendencijos ŽALUMOS POJŪTIS Pagrindinis šios tendencijos apsektas yra tvarumas ir gamta. Šiuo metu yra išaugęs tvarių, energetiškai efektyvių namų ir erdvių poreikis. Dabar populiarios atsinaujinančios ir mažą poveikį aplinkai darančios medžiagos. Keraminės plytelės, kurios naudojamos tiek viduje, tiek ir lauke, yra įkvėptos motinos gamtos. Kintančios, natūralios tekstūros, poros pabrėžia pačių medžiagų grožį. Gamta yra centrinis šios tendencijos taškas, atsispindintis sodriai žaliose žemiškose spalvose. Vyrauja natūralūs pigmentai – smėlio, žemės, akmens atspalvių. Elementams kurti pasitelkiami šilti terakotos, ugnies tonai. Jie derinami su tamsiai pilkais, metaliniais atspalviais – taip išgaunamas apanglėjimo, išdegimo efektas. Naudojami vandenyno gelmės, šaltesni tonai, gilūs atspalviai, įkvėpti intensyvaus mėlio ir smaragdo žalumos. Dar vienas žavus šios tendencijos aspektas yra tas, kad kambarys keliasi į lauką. Terasos tampa neatsiejamu namų plėtiniu, kur galima ne tik pailsėti ar pasimėgauti grynu oru, bet ir ruošti maistą, pramogauti. Jos tampa daug funkcionalesnės – čia verda gyvenimas ištisus metus.

42 I 2023: 2 (125)

Ispanijoje vykusioje parodoje „Cevisama 2023“ būrys gerai žinomų plytelių gamintojų, tokių kaip „Vives“, „Apavisa“, „Arcana Cerámica“, „Insca“ ir dar daug kitų, pristatė šiųmetes keraminių plytelių naujienas ir tendencijas. Bendru parodos vardikliu tapo tvarumas, ekologija ir atsigręžimas į gamtą bei namų erdves. Vis daugiau laiko praleidžiame namuose, tad jie tampa atsipalaidavimo, poilsio ir komforto oaze. Siekis namus kurti taip, kad jie atspindėtų mūsų asmenybę ir taptų gerovės šaltiniu, yra labai svarbus. Ieškodami būdų, kaip įgyvendinti šiuos tikslus, atsigręžiame į ekologiją, tvarumą bei ilgaamžiškumą. Komforto poreikis persikelia ir į urbanistinį miesto planavimą. Vis labiau populiarėja „15 minučių miesto“ konceptas. Juo remiantis svarbūs objektais, paslaugos, žaliosios miesto erdvės išdėstomos taip, kad viskas būtų greitai pasiekiam pėsčiomis ar dviračiu. Šių metų keraminių plytelių naujienas galime suskirstyti į 4 pagrindines tendencijas: ŽALUMOS POJŪTIS, GEROVĖ NAMUOSE, NOSTALGIJOS APLANKYTAS ir ATSAKINGA PRABANGA.

GEROVĖ NAMUOSE Kertiniai šios tendencijos aspektai – siekis rūpintis savo grožiu ir sveikata, mažinti stresą, skaidrinti nuotaiką ir puoselėti namus, savo gerovės oazę. Švarus oras, erdvė atsipalaiduoti ir sportuoti jau tampa būtinybe, taip pat svarbu, kad medžiagos būtų tvarios, natūralios ir be jokių toksiškų priedų, o dizainas džiugintų akį ir sklaidytų įtampą. Keraminės plytelės – tvari gamtos įkvėpta medžiaga – puikiai perteikia ramybės, intymumo ir saugumo jausmą. Šiai tendencijai būdingi pasteliniai tonai pabrėžia koncentraciją, aiškumą, švarą ir ramybę namuose. Siūloma didelė spalvų įvairovė padeda sukurti itin patrauklų vaizdą. Subtilūs, reljefiški ar išvagoti, medžiagų paviršiai žadina žmogaus jusles. Rausvi atspalviai užlieja ir estetiškai ramina erdves, o kartu su metaliniais tonais, tokiais kaip vario, žalvario ar šampano, sukuria darnų kontrastą.

2023: 2 (125) I 43

NOSTALGIJOS APLANKYTAS Kultūra, kuri skatina rūpintis aplinka, turi daug išraiškos būdų. Vienas jų – galimybė atsigręžti į praeitį kaip naujovių pamatą. Keraminės plytelės atspindi šią tendenciją: kaip pagrindas imamas XX a. vidurio ir retro stiliaus plytelės, tačiau jos modifikuojamos, kad atrodytų kiek švelniau ir paprasčiau. Taigi, pasitelkiant paprastumą, praeities nostalgija sujungiama su šių dienų miesto gyvenimu. Didele tekstūrų įvairove pasižyminčios keraminės plytelės leidžia sukurti personalizuotus, harmoningus ir unikalius interjerus bei eksterjerus. Grįžta originalūs (senoviniai) keraminių plytelių raštai. Jie derinami su naujais geometriniais ritmais ir taip sukuriamas šiuolaikiškas dizainas. Čia taip pat nepabėgama toli nuo gamtos, vyrauja minkšti ir sodrūs žali tonai, pasitelkiami mėlyni atspalviai intriguojančiam ir natūraliam efektui gauti. Vyraujančios saulės išblukintos, pastelinės spalvos akompanuoja geometriniams raštams ir puikiai juos išryškina. Jie taip pat suteikia ramybės ir švelnumo įspūdį.

44 I 2023: 2 (125)

ATSAKINGA PRABANGA Technologijos vaidina svarbų vaidmenį kuriant prabangius interjerus. Diegiamos išmaniosios sistemos, automatizuoti gyvenimą palengvinantys sprendimai yra neatsiejam „high end“ produktų ir patirčių dalis. Prabangos tendencijos juda didesnio personalizavimo link, taip pat natūraliai atrodančių medžiagų ir eklektiško stilių bei laikotarpių maišymo. Ši tendencija pabrėžia akmens ir marmuro tekstūros grožį. Keraminės plytelės išsiskiria marmuro efektų gausa, o dėl technologijų jos tampa tvaria alternatyva natūraliai išgaunamiems resursams. Plytelių paviršiai gali būti matiniai, blizgūs ar net ypač blizgūs – tai suteikia neapsakomo grožio gotikiniams akmens ar marmuro raštams. Ekspresyvūs sukiniai, išvagojimai skatina pasinerti į tekančio vandens iliuziją, pripildytą gyvybingų mėlynų ar gilaus smaragdo atspalvių. Anoduota tamsių spalvų apdaila suteikia rafinuotos prabangos bet kokiam paviršiui. Mėnesienos įkvėpti tonai, atsispindintys metalinio efekto paviršiuose, intriguojančios spalvos, metančios iššūkį karšto ir šalto, tamsaus ir šviesaus kontrastams, yra vienas žavingiausių šios tendencijos bruožų.

2023: 2 (125) I 45

DIZAINO ISTORIJA Būtent taip buvo pavadinta šviesos instaliacijų paroda, vykusi Niujorko Cooperio Hewitto dizaino muziejuje 2007 m. Šie žodžiai puikiai atskleidžia garsiojo šviestuvų dizainerio Ingo Maurerio (1932– 2019 m.) kūrybinę koncepciją: ne tik stebinti, bet ir provokuoti žiūrovus originaliais ir dažnai netikėtais šviesos įrangos sprendimais. Jau seniai norėjau griebtis šios temos, tad po pandeminės nakties vėl suspindusi Euroluce žvaigždė tapo puikiu pretekstu parašyti tiek apie turtingą I. Maurerio kūrybinę biografiją, tiek apie naujausius jo įmonės projektus.

Tekstas: Jono Malinausko

PROVOKUOJANTYS ŠVIESOS STEBUKLAI Ingo gimė Vokietijos pietuose, Bodeno ežere esančioje Reichenau saloje. Vaikino mokslus vidurinėje mokykloje nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Jam pasibaigus, teko ieškotis duonos kąsnį suteikiančio darbo. Vietinėje amatų mokykloje Ingo pramoko stenografijos, o vėliau Miunchene studijavo grafinį dizainą. Būdamas 28-erių, jis paliko Vokietiją ir išvyko į Jungtines Valstijas, kur dirbo dizaineriu, o vėliau projektų vadovu nedidelėse reklamos agentūrose. Grafinio dizaino studijos padarė nemažą įtaką vėlesnei Ingo kūrybai: daugelį apšvietimo sistemų jis iš pradžių kūrė kaip grafines kompozicijas ir tik vėliau joms suteikdavo trimatę formą. 1963 m. Ingo grįžo į Vokietiją ir pradėjo verstis šviestuvų projektavimu. Verslas ėjosi vangiai. 1966 m. gimė The Bulb – konceptualus šviestuvas, pradžioje skirtas instaliacijai Venecijos meno bienalėje. Jo šerdimi buvo paprasta kaitrinė lemputė su veidrodiniu „viršugalviu“, įkelta į pūsto stiklo burbulą, primenantį lemputės korpusą. Dešimtmečiu pirmąsias postmodernizmo idėjas pranokęs šviestuvas tapo toks populiarus, kad I. Mauriui nebeliko nieko kito, kaip organizuoti serijinę Burbulo gamybą savo įmonėje Design M. Prabėgus kone 60-iai metų šis šviestuvas vis dar tebėra įmonės Ingo Maurer GmbH gamybos programoje. Jis kartu su keliais kitais dizainerio projektais yra įtrauktas į Niujorko MoMa muziejaus nuolatinę ekspoziciją. 1984 m. pirmą kartą buvo pristatyta žemos įtampos apšvietimo sistema YaYaHo tapo tikru proveržiu apšvietimo sistemų gamyboje. Ji buvo paremta įtempiamų plieninių trosų, nuolatinės 12 V elektros srovės ir ant jų kabinamų įvairių tipų halogeninių šviestuvų naudojimu. Iš šalies atrodė, kad tiesiog ore sklando spalvingi šviesos gaubtų lopinėliai ir ryškūs nukreiptos ar išsklaidytos šviesos taškai. Ši sistema puikiai tiko naudoti tiek visuomeniniuose, tiek ir privačiuose interjeruose ir sulaukė daugybės pamėgdžiotojų įvairiose pasaulio šalyse. Savo ruožtu, Ingo Maurer kone kasmet išleisdavo vis naujų YaYaHo apšvietimo elementų. Juos pritaikydavo ne tik serijiniams gaminiams, bet ir tokiems unikaliems projektams kaip parodai Lumieres: Je pense à vous (pranc. „Šviesos: aš galvoju apie jus“) Paryžiaus Pompidu centre 1985 m.

46 I 2023: 2 (125)

1980-ųjų pabaigoje greta serijinių gaminių Ingo ėmė kurti unikalias šviesos objektų kompozicijas – jas paversdavo tikrais šviesos meno kūriniais. Vienu pirmųjų bandymų tapo paroda Cartier šiuolaikinio meno fonde – Lumière Hasard Réflexion (pranc. „Šviesos tikimybės atspindys“). Jau XXI a. jis įgyvendino vieną stambiausių meninių projektų – unikalia šviesos ekspozicija pavertė privačią vilą Šveicarijoje. Kone visą karjeros laiką Miunchene gyvenęs Ingo Maurer vaisingai bendradarbiavo su mieto transporto kompanija MVG. Metro stoties Westfriedorf apšvietimui jis panaudojo gigantiškus spalvotos šviesos

kupolus, dėl kurių ši stotis iki šiol laikoma viena įspūdingiausių Europoje; vėliau jis unikaliais šviestuvais papuošė dar keletą metro stočių, kurių paskutinioji – Marienplatz – atvėrė duris 2015 m. rudenį. Amžininkų „šviesos poetu“ vadintas Maureris gebėjo suteikti savo kūriniams nepakartojamo lyrinio jautrumo. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Zettel’z serijos kabamieji šviestuvai. Modelį Zettel’z 5 sudaro 80 prie specialių laikiklių pritvirtintų A5 formato lapelių (31 su užrašytomis sentencijomis, 49 – tušti), primenančių nebaigtą rašyti dienoraštį. Vėliau gimė sumažinta versija su A6 formato lapeliais, taip pat šviestuvas Zettel’z Munari, papuoštas dizainerio Bruno Munari sukurto šrifto atspaudais. Ne mažiau jausmingi yra ir „sparnuotųjų lempų“ serijos šviestuvai. Jie tapo I. Maurerio kūrybos vizitine kortele – pradedant nuo pavienės lemputės Lucellino, papuoštos sparneliais iš natūralių žąsų plunksnų ir baigiant didžiuliu sietynu Birds Birds Birds su įvairiomis kryptim zujančių sparnuotų lempučių pulkais. Įsibėgėjusi postmodernizmo epocha išryškino dar vieną Ingo kūrybos bruožą – jo puikų humoro jausmą, ypač pasireiškusį tokiose didingose kompozicijose, kaip garsusis sietynas Porca Miseria! (ital. „Kokia nelaimė!“, 1994 m.), vaizduojančiame „sulėtintą“ sprogimą indų krautuvėlėje. Kiekvienas šių šviestuvų buvo surenkamas individualiai, atsižvelgiant į patalpos charakterį. Nuo 2006 m. I. Maureris retsykiais pagamindavo šio šviestuvo variacijų, kuriuose ant strypų vietoje lėkščių duženų buvo montuojamos Budos galvos. Taip pat yra šio šviestuvo versija, skirta amerikiečių tapytojui Royui Lichtenshteinui – Comic Explosion. Panaudojęs kūginę Campari Soda kokteilio buteliukų formą, I. Maureris pradėjo juos jungti į grupes po dešimt ir gaminti kabamuosius šviestuvus Campari Light (2002 m.). Įdomu, kad aukščio reguliatoriaus vaidmenį čia taip pat atlieka Campari gėrimo kamštelis, o šių šviestuvų eksportas į JAV yra draudžiamas. Iš kitų „ready-made“ dizaino objektų verta pažymėti šviestuvą Luzy Take Five (2018 m.), gaminamą prikabinant lemputes prie guminės pirštinės. Smagiu humoru dvelkiantiems šviestuvams galima būtų priskirti seriją I Ricchi Poveri (2014–2022 m.), taip pat 1982 m. pasirodžiusią stalinę lempą ne itin skambu pavadinimu BiBiBiBi, kurios halogeninė lemputė

apšviečia ne tik raudonas paukščio kojas ir porcelianinį padėklą, bet ir auštai ore plevenantį plunksnų kuokštą. Kartais Ingo Maurerio humoras virsdavo kandžia ironija, o projekte „Euro Condom“ šis jausmas įgavo socialinės satyros mastą. 2009 m. Europos Komisijai nusprendus uždrausti kaitrinių lempučių matiniais gaubtais naudojimą (atseit jos sukelia bereikalingus elektros nuostolius, lyginant su lemputėmis skaidriais gaubtais), Ingo Maureris protestuodamas sukūrė minėtąjį rinkinį, kuriame skaidri kaitrinė lemputė įmauta į 1. Ingo Maureris su staliniu šviestuvu Lucellino. 2. Ingo Maurer GmbH stendas parodoje Euroluce, 2023 m. 3. Apšvietimo sistemos YoYoHo elementai, 1982 m. 4. Šviestuvai metro stoties Westfriedhof interjere, Miunchenas, 1998 m. 5. Sietynas Porca Miseria!, 1994 m. 6. Stalinė lempa The Bulb, 1966 m. 7. Šviestuvas Lucellino, 1982 m. 8. Sietynas Birds Birds Birds, 1992/2018 m.

2023: 2 (125) I 47

karščiui atsparų „prezervatyvą“, kad galėtų skleisti matinę šviesą. „Apsisaugokite nuo kvailų taisyklių – naudokite Euro Condom!“ – skelbė šio gaminio reklaminis šūkis. Nuo devintojo dešimtmečio pradžios Ingo sukūrė daugybę projektų naudodamas japonišką ryžių popierių. Jis sėmėsi įkvėpimo iš popierinių žibintų gamybos tradicijų, taip pat garsaus dizainerio Isamu Noguchi „šviesos skulptūrų“. Ryžių popierius yra pakankamai stangrus, kad išlaikytų trimačių figūrų briaunas, ir kartu pakankamai purus, kad praleistų šviesos srautą. Įmantrius popierinius gaubtus Maureris kūrė drauge su dizainere Dagmara Mombach, tad bendras šviestuvų

48 I 2023: 2 (125)

šeimos pavadinimas yra MaMo Nuochi (Maurer – Mombach – Noguchi). Dauguma popierinių šviestuvų gaubtų primena sudžiūvusius lapus arba keistus jūros gyvius, bet pasitaiko ir paprastesnių – tokių kaip stalo šviestuvas Lampampe, pradėtas gaminti dar 1980 m. Apšvietimo technologijų naujovės buvo didžiausia Ingo silpnybė. Jas dizaineris siekė tučtuojau įdiegti savo projektuose. Dar 1997 m. jis sukūrė pirmąjį LED šviestuvo prototipą Belissima Brutta (ital. „Bjaurusis grožis“), kuris iš tiesų buvo labiau bjaurus nei gražus, o 2006 m. išleido pirmąjį OLED (organinių šviesos diodų) šviestuvą. Vėliau šviesos diodai tapo neatsiejama daugumos I. Maurerio projektų dalimi, pradedant nuo unikalių šviesos instaliacijų ir baigiant pripučiama šviesos žarna Blow me Up (2017 m.) Ingo Maureris išsaugojo kūrybišką mąstymą ir organizacinius gebėjimus iki paskutinių gyvenimo dienų. 2019 m. rudenį, likus vos kelioms savaitėms iki savo išėjimo, jis dalyvavo atidengiant įspūdingą, šviesos laivo korpusą primenančią instaliaciją Miuncheno teatro Residenztheater Žiemos sodo erdvėje. Ji apšvietė ne tik teatro salę, bet ir priešais plytinčią aikštę, taip pat pagyvino nuobodžiai modernistinį teatro fasadą. Po Maestro mirties jo bendražygius apėmusius jausmus puikiai perteikia kritiko Yves’o Béhar žodžiai: „Mes labai pasigesime jo nesu-

skaičiuojamų šviesos magijos ir istorijos eksperimentų“. Tuo tarpu Londono dizaino muziejaus direktorius, žymus dizaino istorikas Deyanas Sudjicas tiesiai šviesiai pavadino Maurerį „išradingiausiu ir kūrybiškiausiu XX a. apšvietimo dizaineriu“. Visą gyvenimą Ingo Maureris labai rūpinosi ne tik naujų projektų įgyvendinimu, bet ir savo įmonės darbuotojais. „Kai įkūriau firmą, prisiėmiau didelę atsakomybę už šiuos žmones, tad noriu palaikyti bei tobulinti įmonę, kiek galiu, – viename interviu sakė jis. – Vėliau jie turės apsieiti be manęs, bet aš labai tikiu, kad jie susitvarkys.“ Ir kolektyvas susitvarkė. Nepaisant skaudžios idėjinio vado netekties, Ingo Maurer Team toliau tęsia kūrybinę veiklą ir kiekvienais metais išleidžia vis naujų šviestuvų modelių. Šių metų Euroluce parodos stende lankytojai išvydo visą eilę naujovių, pavyzdžiui, kabamąjį šviestuvą Signature. Naudodamas juodą maitinimo laidą, slankiąsias jungtis ir pagalbinius spyruoklinius elementus, kiekvienas vartotojas gali susikurti unikalų parašą primenančią kompoziciją arba tiesiog pritaikyti jo ažūrinę konfigūraciją turimai erdvei. Dar įspūdingiau atrodė dekoratyvinis šviestuvas MoodMoon (diz. Sebastianas Heptingas): iš pirmo žvilgsnio drobėje, užkeltoje ant molberto, tiesiog buvo pavaizduotas nežinomo dangaus šviesulio užtemimas, tačiau palaipsniui vaizdas keitėsi, formuodamas „saulėlydžius“ ir saulėtekius“ dėl anapus

drobės įtaisytų LCD šviestuvų. Be parodos, įmonė surengė taip pat įrengė instaliaciją Milano senamiestyje, kur didžiulės burės, sudarytos iš tūkstančių veidrodinių elementų veržte veržėsi pro senuosius Porta Nuova vartus, atspindėdamos aplinkui vykstančio naktinio gyvenimo blyksnius. Visus šiuos šviestuvus bei instaliacijas galėtume laikyti įmonės Ingo Maurer GmbH darbuotojų duokle jos įkūrėjo karjerai, susijusiai su techniniu tobulumu ir nevaržomu fantazijos polėkiu. 9. Sietynas Comic Explosion, 2010 m. 10. Stalinė lempa Bibibibi, 1982 m. 11. Šviestuvas Campari Light, 2002 m. 12. Ingo Maurer GmbH katalogo viršelis su šviestuvu Luzy Take Five, 2018 m. 13. Šviestuvo Euro Condom prototipas, 2009 m. 14. Šviesos instaliacija Residenztheater salėje, Miunchenas, 2019 m. 15. Stalinė lempa Lampampe, 1980 m. 16. LED šviestuvo prototipas Belissima Brutta, 1997 m. 17. Pripučiamas šviestuvas Blow Me Up, 2017 m. 18. Šviestuvas Signature, aut. Ingo Maurer Team, 2023 m. 19. Šviestuvas MoodMoon, aut. Ingo Maurer Team, 2023 m.

2023: 2 (125) I 49

DIZAINO KELIONĖS

ŠVIESOS DIZAINO ABĖCĖLĖ Šių metų Milano baldų salonui buvo sukurta Dizaino abėcėlė – 26 spalvingi plakatai (diz. Gio Pastori), kurių kiekviename buvo vaizduojama raidė ir ją atitinkantis baldas (S – sofa, V – vaza ir pan.) Panašiu stiliumi mes pabandysime apžvelgti šiųmetinės Euroluce parodos eksponatus: vardinsime skirtingas abėcėlės raides ir su jomis susijusias naujoves. Taigi... Tekstas: Jono Malinausko

A – alkūnės Popandeminiais metais minimalizmas dizaine įgauna vis daugiau populiarumo. Tikra jo vėliava galėtume laikyti garsųjį Konstantino Grciciaus transformuojamą sieninį šviestuvą Black Flag, sukurtą firmos Flos užsakymu. Jo vertikalusis „kotas“ yra tvirtinamas prie sienos, o trys horizontalios alkūnės su viduje įtaisytais šviesos diodais gali pasisukti įvairiomis kryptimis, netgi išsitiesti į vieną liniją ir apšviesti aplinkinę erdvę 3,5 m atstumu. Papildomos opcijos yra šviesos srauto reguliavimas ir perjungimas aukštyn žemyn, o vienintelė galima juoda spalva pabrėžia šviestuvo konstrukcijos paprastumą. Alkūninius atlenkimo mechanizmus plačiai naudojo ir kitos firmos, besiorientuojančios į minimalistinę dizaino stilistiką.

F – formos Kylanti dizaino žvaigždė Michaelis Anastassiades’as taip pat laiko minimalizmą kertiniu savo kūrybos principu. Jo įspūdingo asmeninio (!) stendo Euroluce parodoje „vinimi“ tapo sistema Peaks, sudaryta iš smailios kūginės formos šviestuvų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gaubtai tiesiog sklando ore, apšviesdami aplinką ir

50 I 2023: 2 (125)

vienas kitą – visi sujungimai yra kruopščiai paslėpti ir netrikdo šviesos srauto. Analogišką sprendimą M. Anastassiades’as pritaikė atnaujindamas kompanijai Flos sukurtą šviestuvą Captain Flint: kartuves primenantį laibą stovą galima pastatyti lauke ant masyvaus akmens pagrindo, o smailus kūginis šviestuvo gaubtas gali sukinėtis įvairiomis kryptimis.

J – jungtys Šviestuvų dalių jungimas naudojant nuolatinius magnetus pagaliau tapo masiniu reiškiniu. Labiausiai pagarsėjo kompanijos Flos universalus kompaktiškas šviestuvas Bilboquet (diz. Philippe’as Malouinas), kurio pavadinimas kilęs iš senovinio prancūzų žaidimo „puodelis ir rutuliukas“. Visais įmanomais tvirtinimo atvejais šviestuvo cilindrą galima laisvai sukinėti ant rutulio kone 360 laipsnių kampu. Panaudojus nemažą jėgą, įmanoma net nuplėšti jį nuo pagrindo, bet iš šio veiksmo nebus jokios naudos, kadangi maitinimo laidas yra labai trumpas. Analogišką jungtį panaudojo „karališkasis“ britų architektų biuras Foster + Partners, įmonės Artemide užsakymu kurdamas šviestuvą Ixa (diz. Mike’as Hollan-

das). Skirtingai nuo kompaktiškojo Flos produkto, jo sieninėse ir pakabinamose versijose naudojamos ilgos svirtys, primenančios ankstyvojo modernizmo šviestuvų konstrukcijas. M. Hollando teigimu, Ixa siūlo „itin suasmenintą šviesos pojūtį“.

H – higiena Praūžusi pandemija privertė šviestuvų gamintojus susimąstyti apie patalpų apšvietimo įtaką jų sanitarinei būklei. Radikaliausiu ir kartu labai paprastu problemos sprendimu tapo firmos Artemide LED šviesos šaltinių technologija Integralis. Jos skleidžiamos šviesos diapazonas yra praplėstas ultravioletinio spektro link, kas leidžia naikinti patalpose patogeninius mikroorganizmus, bet nekenkia žmogaus regėjimui. Atskirais atvejais gali būti skleidžiama vien UV diapazono šviesa, o visą procesą galima valdyti pasitelkus apšvietimo valdymo programėlę Artemide App, leidžiančią vienu metu reguliuoti iki 500 šviesos šaltinių ir būti, kaip skelbia reklama, „savo namų šviesos orkestro dirigentu“.

K – keramika Akivaizdžiai augant tvarumo ir ekologiškumo poreikiui, dizaineriai aktyviai ieško šias savybes turinčių medžiagų. Tarp kitų vis dažniau prisimenamas molis – viena seniausių žmogaus apdorojamų substancijų. Vienu garsiausių Euroluce eksponatų tapo Foscarini šviestuvas Fregio (diz. Andrea Anastasio), kurio keraminiai šonai, atkartojantys floristinio pano fragmentus, slepia šiuolaikišką metalo konstrukciją. Tuo tarpu sakralinės kompozicijos fragmentas, dengiantis vertikalų sieninį šviestuvą Intervallo, kelia asociacijų su J. Hašeko išgarsintu karo lauko altorėliu. Skirtingai nuo italų, prancūzas Ronanas Bouroulecas nesiėmė pažodinių citatų – jis sukūrė api-

bendrintą archetipinę formą, įkūnytą šviestuvų serijoje Ceramique. Šviesos kryptis čia nereguliuojama – skirtingam reflektoriaus pasukimo kampui atstovauja skirtingi šviestuvų modeliai. Nors molio nebegalima panaudoti antrąkart, jis laikomas ekologiška medžiaga dėl tvarumo ir bešvinių glazūrų, be to, yra plačiai paplitęs kaip natūrali gamtinė medžiaga – tai pabrėžė speciali instaliacija Flos stende.

L – lukštas Šviesos srautas nesunkiai prasiskverbia pro medžio lukšto storį, išryškindamas medienos spalvą bei tekstūrą. Būtent šia aplinkybe jau du dešimtmečius naudojasi ispanų įmonės LZF specialistai, kurdami šviestuvų gaubtus iš vieno sluoksnio lapuočių faneros. Ši medžiaga naudojama įvairiais būdais: kartais ji laisvai apsukama aplink šviesos šaltinį, kaip sieniniame šviestuve Orbit (diz. Miguelis Herranzas), o kartais įspraudžiama į apibrėžtą geometrinę figūrą, kaip kabamajame šviestuve Sushi (diz. Ray’us Power). Visuomeniniuose interjeruose kuriamos įspūdingos fanerinių juostų pynės ir 1. Kabamųjų šviestuvų sistema Peaks, diz. Michaelis Anastassiades’as, gam. Flos. 2. Sieninis šviestuvas Black Flag, diz. Konstantinas Grcicius, gam. Flos. 3. Sieninis šviestuvas Ixa, diz. Mike’as Hollandas, gam. Artemide. 4. Universalūs šviestuvai Bilboquet, diz. Philippe’as Malouinas, gam. Flos. 5. Sistemos Integralis pritaikymas šviestuvui Tolomeo, Artemide. 6. Šviestuvai su keraminiais elementais Fregio, diz. Andrea Anastasio, gam. Foscarini. 7. Trijų tipų šviestuvai Ceramique, diz. Ronanas Bouroulecas, gam. Flos. 8. Kabamasis šviestuvas Osca, diz. Bodo Sperleinas, gam. LZF. 9. Mobilusis stalo šviestuvas Goodnight, diz. Philippe’as Starckas, gam. Kartell. 10. Sieninis šviestuvas Intervallo, diz. Andrea Anastasio, gam. Foscarini. 11. Mobilieji stalo šviestuvai Fleur, diz. Rodolfo Dordoni, gam. Foscarini.

2023: 2 (125) I 51

Akumuliatoriniai mobilieji šviestuvai, įkraunami nuo tinklo, jau tapo kone privaloma kiekvieno gamintojo programos dalimi. Jų stilistinis diapazonas yra labai platus – nuo realizmu dvelkiančių Tulipe (diz. Marcas Sandleris, gam. Slamp) iki ištaigingųjų Goodnight (diz. Philippe’as Starckas, gam. Kartell). Keletą originalių sprendimų parodė bendrovė Foscarini: dekoratyvinį pašviečiamą žiedą Fleur (diz. Rodolfo Dordoni) galima uždėti ant bet kurios stiklinės, o to paties autoriaus šviestuvų Chapeaux peršviečiamus gaubtus galima keisti lyg skrybėles. Bendrai tendencijai pasidavė netgi kietasis britas Tomas Dixonas, po 20 metų pertraukos sugrįžęs į Euroluce su sumažintomis mobiliomis savo garsiųjų šviestuvų Melt, Bell ir Stone versijomis.

lyderių yra čekų kompanija Brokis, jau daugiau kaip dešimtmetį stebinanti Euroluce lankytojus pūsto stiklo gaminių dydžiais ir kokybe. Prie žinomų šviestuvų, kaip antai Baloon ir Knots, šiais metais prisidėjo kviestinio japonų dizainerio Fumie Shibatos sukurtas kabamasis šviestuvas Bamboo Forest, taip pat vaikiško suktuko formą perėmęs švietimo įtaisas Trottola (diz. Federico Peri). Abiem atvejais stiklo tūrių formas subtiliai išryškina jų cokoliuose įmontuoti LED šviestuvai. Čekų pėdomis nusekė italų įmonė Italamp, kurios šviestuvo Nube (diz. Defne’ė Koz) pūstus tūrius dramatiškai perveria krištolinio stiklo strypai. Pūsto stiklo žavesiui neatsispyrė ir žymioji dizaino senjora Paola Navone, sukūrusi šviestuvų seriją Baggy bendrovei Contardi. Stiklo cilindrai primena aplamdytas popieriaus tūbas, o stora natūralaus pluošto virvė paprastai, bet patikimai sprendžia pakabinimo arba modulių sujungimo klausimus. Aplamdytos formos idėja pasinaudojo ir šviestuvų seriją Hoba sukūrusi garsioji dizainerių Ludovicos ir Roberto Palombų pora. Minkštų „antigeometrinių“ formų įtaisai, skleidžiantys šiltą gintarinę šviesą, suteikė jaukumo visam Foscarini firmos stendui. Panašią stilistiką Palombos pabandė pritaikyti ir Bump serijos gaminių gaubtams, bet pastarieji kėlė daugiau asociacijų su gamybos broku, nei su namų šiluma.

P – pūstas stiklas

R – reanimacija

Stiklapūčio profesija, rodos, negrįžtamai nugrimzdusi praeitin, mūsų dienomis įgavo naująjį kvėpavimą. Viena iš šios srities

Minimalizmas gali būti ne tik naujai sukurtas, bet ir „reanimuotas“. Vokiečių bendrovė Midgard, kadaise pagaminusi šviestuvus

jungtys. Fanerą naujai atrado ir kompanijos Luceplan dizaineriai: iš vieno lakšto preciziniu tikslumu išpjautas šviestuvo Illan gaubtas (diz. Zsuzsanna Horvath) linkdamas po savo svoriu formuoja įspūdingą šviesos ažūrą. Fanerinius gaubtus bandė pritaikyti ir lenkų firma Britop, bet jiems labiau pavyko LED juostų įleidimas į medžio masyvą.

M – mobilumas

52 I 2023: 2 (125)

legendiniam Bauhauzo mokyklos pastatui, atnaujino keleto anų laikų modelių gamybą, naudodama autentišką įrangą. Kabamieji ir pastatomieji šviestuvai atrodo labai šiuolaikiškai, turi aukščio ir šviesos srauto reguliavimo funkciją. Jiems į kompaniją dizaineris Stefanas Diezas šiemet sukūrė toršerą Aygo, kurio gaubto nuleidimo aukštis reguliuojamas tiesiog įtempiant arba atleidžiant... maitinimo laidą.

S – sietynas Kartkartėmis kiekvienam interjero dizaineriui iškyla būtinybė papuošti didesnę erdvę reprezentaciniu lubiniu šviestuvu – kitaip tariant, sietynu. Euroluce paroda pasiūlė tam daugybę tinkamų receptų: visų pirma, sietyną galima surinkti iš daugybės modulinių elementų, kaip parodė firma Slamp savo modeliuose Aria Infinita (diz. Zaha Hadid) bei Nuvem Motion (diz. Miguelis Arruda). Antra, galima išplėtoti su prašmatnumu susijusias asociacijas – taip daro garsioji olandų įmonė Brandt van Egmond. Tiesa, šiais metais ji beveik atsisakė intensyviųjų floristinių motyvų ir vietoje jų pristatė ore pakibusius nikeliuotų rutulių vėrinius Bella, taip pat vaivorykštiniais burbulais nusėtas metalinių strypų sankirtas Bubbles. Trečia, galima tiesiog sujungti į bendrą „puokštę“ kokį tuziną sieninių bra. Įstabus pavyzdys – įmonės Artemide kompozicija Vine Light Chandelier (diz. BIG). Ketvirtas variantas – išlieti iš bronzos kokią medžio šakos kopiją ir apsodinti ją krištoliniais lapeliais arba paukšteliais, kaip tai daro portugalų kompanija Serip. Na, pagaliau galima tiesiog paimti seną gerą šviestuvą, perdažyti jį kita spalva ir vėl paleisti į gamybą – taip Flos pasielgė su dizainerio Gino Sarfatti 1958 m.

projektu 2097. Vienu žodžiu, visi kūrybiniai sprendimai yra geri ir tinkami, jeigu jie atitinka kūrybinį sumanymą ir aplinkos kontekstą.

T – tinklas Ažūrinės šviesos įrangos konstrukcijos, žinoma, nėra rinkos naujovė. Prieš keletą metų interaktyvų erdvinį šviestuvą Mesh pradėjusi gaminti kompanija Luceplan šiemet pristatė dar vieną šios krypties produktą – šviestuvą Liuu (diz. Studio Vantot). Jo struktūra paprasta, bet labai lanksti: daugybė LED šviestuvėlių gali laisvai slankioti vertikaliai įtemptais trosais, kurie kartu yra žemo voltažo elektros laidai. Laidų ilgis ir šviestuvų kiekis priklauso tik nuo maitinimo šaltinių galingumo, tad iš vertikaliųjų elementų įmanoma formuoti įspūdingas šviesos kolonas, užuolaidas, dekoratyvines sieneles ir kitus architektūrinio mastelio objektus. 12. Kabamieji šviestuvai Baggy, diz. Paola Navone, gam. Contardi. 13. Kabamieji šviestuvai mod. K-831, Rasch + Einsiedler (1930), gam. Midgard. 14. Sieninis šviestuvas mod. K-830, diz. Rasch + Einsiedler (1930), gam. Midgard. 15. Šviestuvo Melt mobilioji versija, diz. ir gam. Tomas Dixonas. 16. Kabamieji šviestuvai Hoba, diz. Ludovica ir Roberto Palombos, gam. Foscarini. 17. Pastatomasis šviestuvas Nube, diz. Defne’ė Koz, gam. Italamp. 18. Modulinis sietynas Aria Infinita, diz. Zaha Hadid, gam. Slamp. 19. Bubble serijos šviestuvas, diz. Williamas Brandas, gam. Brand van Egmond. 20. Kabamasis šviestuvas Vine Light Chandelier, diz. BIG, gam. Artemide. 21. Dekoratyvinis šviestuvas Calathea Tree of Life, diz. ir gam. Serip. 22. Tinklinis šviestuvas Liuu, diz. Studio Vantot, gam. Luceplan.

2023: 2 (125) I 53

DIZAINO KELIONĖS Jau dvidešimt penkerius metus Milano baldų mugėje rengiamas Salone Satellite – jaunųjų dizainerių forumas, kurio tikslas yra atskleisti jaunuosius dizaino talentus, suvesti juos su pramonės ir verslo atstovais, paviešinti netikėtus atradimus ir naujas idėjas, įtakosiančias dizaino rytojų. Atrankos komisija iš daugybės pretendentų atrinko apie 500 kūrėjų iš 31 šalies. Šiais metais pirmenybė buvo teikiama dizaino mokykloms. Jos dalyvavo su bendru devizu BUILDING THE (IM)POSSIBLE. Process, Progress, Practice.

RANKŲ DARBAS

IKI PAŽALIAVIMO

Tekstas: Jono Malinausko

Praktiškumo šių metų parodoje tikrai netrūko: įdomiausiu ir solidžiausiu parodos renginiu tapo Salone Satellite Awards – geriausių dizaino projektų apdovanojimų ceremonija, į kurią susirinko gausybė oficiozų ir spaudos atstovų. Paskelbus prizininkų ir laureatų sąrašą, paaiškėjo du dalykai: pirma, dizaino kūrybos epicentras akivaizdžiai slenka į Tolimuosius Rytus, antra, „tvarumas“ ir „antrinių žaliavų naudojimas“ yra magiški žodžiai, atveriantys kelią į prestižinio konkurso laimėjimą, bet nebūtinai – į komercinę sėkmę. Pirmoji konkurso vieta atiteko japonų dizaino laboratorijai Hanoka už projektą Tatami Refab. Projekto autoriai sugalvojo perdirbti susidėvėjusius tatamius ir iš jų atliekų 3D spausdinimo būdu gaminti modernius baldus, šviestuvus ir tuos pačius tatamius. Siekiant pabrėžti proceso ekologiškumą, visi objektai yra ažūrinės struktūros ir tauriai žalios spalvos. Tačiau įsisenėjęs skepsis paskatino atidžiau pasidomėti senienų reinkarnacijos technologijomis ir paaiškėjo, kad gamybos metu tatamių likučiai yra sutrinami į miltus, džiovinami, granuliuojami, maišomi su „biologiniu“ plastiku ir jau tuomet naudojami nemažai laiko trunkančiam spausdinimui. Jeigu suskaičiuotume visas energijos ir darbo sąnaudas, skirtas šiam projektui įgyvendinti, tai žalioji spausdintų tatamių tekstūra, ko gero, įgautų auksinį atspalvį. Beje, tame pačiame Salone kita japonų kompanija – Sekisai inc. – demonstravo kur kas įspūdingesnius spalvų perėjimais pagrįsto 3D spausdinimo rezultatus, tačiau liko žiuri nepastebėta. Antrąją vietą laimėjęs Honkongo studijos Ryte (tai pavadinimas, o ne paros metas) projektas Triplex Stool taip pat sukėlė nemažai klausimų. Kėdės segmentų gamybą iš plastiko su linų pluošto užpildu galime laikyti ekologiška, tačiau jų paviršiai lieka ganėtinai šiurkštūs, tad jų papildomas apdorojimas sukels ne mažiau dulkių, nei šveičiant tradicinį stiklo pluoštą. Aišku, dulkės bus ekologiškesnės, bet... Trečią vietą pelnė objektas, siejamas ne tik su tvarumu, bet ir tarpžemyniniu bendradarbiavimu: tai yra bendras belgės Estelle’ės Chatelin ir Benino gyventojo Georges’o Ahokpe’ės tekstilės projek-

54 I 2023: 2 (125)

tas Kudoazò. Afrikoje rankomis austo tradicinio hamako pagrindą sudaro poliesterio pluoštas, apaudžiamas iš Europos second-hend’o išgautais vilnoniais siūlais. Gatavas produktas vežamas parduoti atgal į Europą ir tokiu būdu „griauna geografinius barjerus ir naikina kolonijines aspiracijas“. Apie transporto ir logistikos išlaidas istorija nutyli. Paskatinamuosius prizus pelnę projektai taip pat buvo labiau susiję su ekstremalia ekologija nei su dizainu – pakanka paminėti venesuelietės Marijos Elenos Pombo plytą, pagamintą avokado sėklas maišant su Sargaso jūros dumbliais. Egzotiškieji komponen-

tai niekaip nepaveikė gaminio formos – plyta, ir tiek. Kiek smagiau atrodė ispano Joaquino Sansone’ės kėdutė Junki – bent jau švendrės buvo natūralios, o ne spausdintos. Daugelis nepremijuotų, bet į bendrąjį Satellite katalogą patekusių autorių eksponavo vos vieną kitą gaminį, paremtą seniai žinomais funkciniais sprendimais. Pavyzdžiui, slovėnų dizainerės Lotti 6 Gostic skydiniai baldai plačių juostų grafika priminė belaides akustines sistemas, bet iš tiesų tai tebuvo guminės juostelės priminimų užrašams tvirtinti. Studijos StudioNotte dizainerės fotelių serijoje eilinį kartą bandė interpretuoti BDSM motyvus, tačiau pritrūko entuziazmo. Italų dizaineris Davide’as Apolloni šmaikščiai suraizgė keletą staliukų rėmų, susiejęs jų vingius su klasikine choreografija. Tuo tarpu parodos dalyvių mažuma pasinaudojo proga atskleisti savo potencialą skirtinguose žanruose: pavyzdžiui, šveicarė Laure’a Gremion demonstravo ir šviestuvus, ir baldus, ir paprastus, bet jaukius gaminius iš molio ir betono.

Vieną įspūdingiausių ekspozicijų visame Salone surengė jaunieji belgų kūrėjai, kuriuos subūrė ir parėmė dizaino skatinimo fondas išraiškingu pavadinimu Belgium is Design. Iš daugelio pretendentų buvo atrinkta 13 autorių ir kūrybinių grupių, atstovaujančių skirtingiems dizaino žanrams, bet turinčių bendrą vardiklį – sąryšį su Belgijos amatų tradicijomis. Savo darbais jaunuoliai teigė, kad realių pokyčių dizaine galima pasiekti tik per praktinius eksperimentus ir vertybių perkainavimą, grįžtant prie vienetinės gamybos kaip iššūkio globalinei industrijai. Pavyzdžiui, dizainerė Esthera de Vos eksponavo savo rankomis pagamintus lengvus metalinius staliukus, merginų duetas Mises Brown rodė karkasines kėdes, aptrauktas pačių išdirbta oda, dizaineris Joe Sterckas – brutalizmu dvelkiančius betoninius lauko baldus, o tekstilės studijas baigusi Mahaut van Peel – unikalias durų rankenas, inkrustuotas marmuro atliekomis. Jau minėtas kūrėjų duetas Ahokpe + Chatelin taip pat dalyvavo parodoje po Belgium is Design vėliava. Nuo belgų neatsiliko ir kolektyvinę parodą Duch Satellite surengę jų kaimynai olandai. Abu šie renginiai sukėlė kumuliatyvinį populiarumo efektą ir dar kartą priminė senąją tiesą: norint paversti dizainą svariu ekonomikos veiksniu, būtina skatinti jaunąją kartą ieškoti savojo kūrybinio braižo. 1. Baldų ir įrangos kolekcija Tatami Refab, gaminama iš perdirbtų tatamių, diz. Hanoka, Japonija. 2. Dizaino laboratorijos Hanoka nariai. 3. Kėdė iš plastiko linų plaušo pagrindu Triplex Stool., diz. Studio Ryte, Honkongas. 4. Hamakas Kudoazò, diz. Ahokpe + Chatelin, Belgija. 5. Kėdutė Junki, diz. Joaquinas Ivan’as Sansone’ė, Ispanija. 6. Kėdė iš kolekcijos Co-breathing Objects, diz. Sekisai inc., Japonija. 7. Stovelis iš kolekcijos Knurly&Strip, diz. Lotti Gostic, Slovėnija. 8. Betoninis stalo kalendorius, diz. Laure’a Gremion, Šveicarija. 9. Italų dizaineris Davide’as Apolloni su staliukais Lo-Ve ir kėde YU chair. 10. Dizainerių duetas Misses Brown su kėde Henri, Belgija. 11. Durų rankenėlės su marmuro inkrustacija, diz. Mahaut van Peel, Belgija.

2023: 2 (125) I 55

Taschen knygų leidykla, pradėjusi savo veiklą 1980 m. mažoje komiksų parduotuvėlėje Kelne (įkurta Benedikto Tascheno), šiandien jau turi savo firmines parduotuves didžiuosiuose Vakarų Europos ir JAV miestuose. Įmonės nuostata – gero dizaino ir aukštos kokybės knygos prieinamomis kainomis. Novatoriškumu ir įvairove išsiskirianti leidykla pristato aukščiausios kokybės leidinius anglų ir kitomis kalbomis, kurie pasižymi temų gausa. Knygų ciklai skirti plačiam ratui skaitytojų, kurie domisi daile ir

56 I 2023: 2 (125)

didžiaisiais menininkais, fotografija ir kinu, architektūra bei interjeru, dizainu, mada ir reklama, komiksais, kelionėmis, augalais ir gyvūnais, ezoterika ar tiesiog ieško intelektualios dovanos draugui. Savo išvaizda patrauklūs leidiniai gali tapti nuostabia interjero detale knygų lentynoje ar ant kavos stalelio svetainėje. Itin plati ir išskirtinė leidyklos Taschen knygų serija – architektūra ir dizainas. Naujų namų kūrimo, statybos ar įrengimo idėjų pravartu pasisemti iš žymiausių pasaulio architektų kūry-

bos. Sumanūs sprendimai, grakščios pastatų linijos, paprastumo grožis bei architektūrinis lengvumas padės atsiskleisti ir jūsų pačių kūrybiškumui ar nuves į prasmingas diskusijas su kolegomis ir užsakovais. Taschen knygos pasižymi ne tik temų, bet ir formatų įvairove – nuo kelionėms skirtų kompaktiškų iki XXL dydžio leidinių kolekcininkams. Kai kurios jų išleistos ribotu tiražu. Šios didelio formato knygos kietais viršeliais yra itin išsamios, suteikiančios

daugiau įžvalgų aprašoma tema, tad ypač tinka dovanoti arba solidžiai knygų lentynai papildyti. Taschen leidyklos knygas iš architektūros ir dizaino ar kitų serijų galite įsigyti 2di.lt e. parduotuvėje bei 2DI salonuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Utenoje. Perkant e. parduotuvėje knygų ar kitų prekių daugiau kaip už 50 Eur, pristatymas visoje Lietuvoje nemokamas.

2023: 2 (125) I 57

2023:2 (87) vasara

Atvirai su Kęstučiu Stoškumi Ką veikia Architektūros fondas? 4 nauji lietuviški interjerai Praktiški interjero sprendimai LNTPA kelionė į Japoniją

INTERJERAS.LT PATARIA 2023:2 (87)

Vytautas Gurevičius Redaktorius ir projekto vadovas Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt Autoriai: Vytautas Gurevičius Viktorija Karsokaitė Gytautė Ivanauskaitė Fotografai: Giedrius Akelis Andrejus Vasilenko Andrius Aleksandravičius Karolis Bingelis Pijus Girdziušas Laurynas Skeisgielas Martynas Germanavičius Leonas Garbačiauskas Norbertas Tukaj Benas Šileika Simonas Linkevičius Mindaugas Statulevičius Raimundas Skurdenis Maketuotoja Živilė Narkevičiūtė Reklama info@interjeras.lt Viršelyje – Simono Linkevičiaus nuotrauka

ATVIRAI

SVEČIUOSE

Architektūros fondo žvilgsnis į save ir į pasaulį

4 nauji lietuviški interjerai

INTERJERAS

Vilniui švenčiant 700-metį, vasaros numeryje atvirai kalbamės su fotomenininku Kęstučiu Stoškumi apie miesto architektūros veidą ir svečiuojamės Architektūros fonde. Jo vadovas Martynas Germanavičius pasakoja apie šios veiklios organizacijos iniciatyvas ir ką tik praūžusį festivalį „Open House Vilnius“. Nauji interjerai, kaip visada, skirti jūsų įkvėpimui ir informacijai apie produktus. Kelios naujovės „Patarimų“ rubrikoje taip pat gali inspiruoti naujus, išskirtinius sprendimus. Miego kapsulė skirta biurams ar kitoms atviroms erdvėms, mozaika iš skirtingų plytelių ar unikalus LED apšvietimą skaidantis audinys – interjero inovacijos, paverčiančios erdves unikaliomis ir nepakartojamomis. Nauji santechnikos gamintojų produktai šiemet pristatyti rinkai taip pat verti jūsų dėmesio. Pabaigai įspūdžiai iš LNTPA grupės kelionės į Japoniją. Linkiu visiems gražios vasaros.

Fotografas Kęstutis Stoškus ir Vilnius kaip architektūros natiurmortas

12/

Patarimai

28/

PATARIMAI

Redaktoriaus žodis

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“. Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m. Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama. ISSN 1822-8186 Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 4 000 egz.

Fotografas Kęstutis Stoškus po ilgos pertraukos surengė fotografijų parodą „Vilniaus portretas“. Vilniaus rotušėje atidarytoje parodoje – 30 metų fiksuotas miestas, jo architektūra, senamiesčio dvasia ir jo randai. Kaip ATVIRAI

K. Stoškus žiūri į miestą ir fotografiją, kaip vertina Vilniaus pokyčius ir kas jam sostinėje gražiausia? Apie šiuos ir kitus dalykus kalbėjomės rotušėje. Kalbino Viktorija Karsokaitė

Fotografas Kęstutis Stoškus ir Vilnius kaip architektūros natiurmortas Atidarant Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtą parodą, jos kuratorė prof. dr. Raminta Jūrėnaitė sakė, kad Jūsų darbų pristatymų Lietuvoje surengta mažiau nei užsienyje, o kolega fotografas ir leidėjas Raimondas Paknys pabrėžė, kad tokio aukšto estetinio, meninio ir techninio lygio ekspozicijų mūsų šalyje pasitaiko labai retai. Kaip atsitiko, kad didesne Jūsų paroda Vilniuje galime gėrėtis praėjus net aštuoniolikai metų po visuomenei pristatytos parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2005-aisiais? Kaip ji atsirado? Nesu labai aktyvus ir iniciatyvus žmogus ir niekada pats tikslingai nesistengiau surengti kokios nors parodos. Aš nemaniau, kad to reikia, kad tai turi būti tikslas, todėl niekada nesiverčiau per galvą, siekdamas parodyti savo kūrinius. Tiesiog ateidavo pasiūlymų surengti parodas, tik jie dažniau būdavo ne iš Lietuvos. Tai, kas matoma rotušėje, yra tik nedidelė dalis mano kolekcijos. Pastaruoju metu tvarkau savo archyvus, atrinkti kadrai yra tvarkomi taip, kad bet kurį būtų galima atspausdinti tokio dydžio, kokį čia matote. Taip paruoštų fotografijų jau yra keli šimtai ir jų vis dau4

gėja. Dalis fotografijų atspaustos klasikine technika, tai yra sidabro atspaudai, dalis – skaitmeniniu būdu. Nuotraukų tiražai yra riboti ir nebus kartojami. Visa tai vyksta padedant šio projekto iniciatorei VšĮ „Vilniaus galerija“ – ji mane kuruoja ir skatina neužsnūsti. Atlikus nemažą dalį šio darbo, buvo surengta nedidelė ekspozicija. Ji neliko nepastebėta ir šios srities specialistų. Tada ir atsirado pasiūlymas surengti šią parodą.

Kaip architektūros fotografija atsirado Jūsų gyvenime? Architektūrą fotografuoju labai seniai, o čia kabančios nuotraukos padarytos per 30 metų. Tai – ilgas laiko tarpas: per jį gimė ir užaugo visa karta žmonių. Aš kartais pats savęs klausiu, kodėl man patinka fotografuoti architektūrą, ir nelabai randu pagrįsto bei aiškaus atsakymo. Tiesiog man tai patinka. Šios nuotraukos atsirado vaikštinėjant po Vilnių, jo senamiestį, vaizdus surinkau ganėtinai spontaniškai. Prie daugelio jų grįždavau po 5, 10 kartų. Bet vėlgi, ne viskas man patinka, ne viską mėgstu fotografuoti. Pavyzdžiui, parodoje nėra naujų rajonų, kvartalų, pastatų.

Turite omeny sovietmečio architektūrą? Ji, Jūsų nuomone, neatspindi Vilniaus dvasios? Taip, ir ne vien tik sovietmečio, bet ir dalis šiuolaikinės modernios architektūros. Ne visa. Pagal savo profesiją esu tolokai nuo architektūros, bet taip susiklostė gyvenimas, kad fotografija yra mano pomėgis, tad visos nuotraukos padarytos neturint jokio užsakymo ar, kaip dabar madinga sakyti, esant projektui, kuriam yra užsakovas. Visose fotografijose miestas toks, kokį aš matau ir kaip jį jaučiu.

Baigėte pramonės ekonomiką, bet didžiąją dalį savo gyvenimo dirbote Lietuvos nacionaliniame muziejuje fotografu. Kokią įtaką tai padarė Jūsų architektūros fotografijai, kurią matome šioje parodoje? Dešimt metų ekonomikos srityje privertė suprasti, kad nebegaliu ir nebenoriu gyventi dirbdamas nemėgstamą darbą, todėl vieną rytą nusprendžiau jį mesti. Netrukus įsidarbinau Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Čia trisdešimt metų su dideliu malonumu fotografavau, todėl to net nevadinčiau darbu. Įstaigoje susidūriau su įvairiais žmogaus veiklos artefaktais: pradedant meno kūriniais, gaminiais, archeologiniais radiniais,

baigiant vaizduojamojo meno kūriniais, paveikslais ir skulptūromis. Mano rankose pabuvojo daugybė dalykų, kurių daugumai žmonėms per visą savo gyvenimą nepavyksta ne tik paliesti, bet ir išvysti. Turėjau galimybę grožėtis muziejaus archyvuose sukauptais didžiųjų fotografijos meistrų kūriniais, dalyvauti ruošiant jų parodas, rengiant albumus spaudai. Tai man labai daug davė. Darbas muziejuje – tai daiktų fotografija. Ji labai nutolusi nuo reportažo, gyvo žmogaus, portreto fotografijos. Man tai patiko, matyt, jaučiau, kad fotografuojant žmones reikia turėti kitų savybių: komunikabilumo, charizmą, kuri leistų užmegzti vidinį ryšį. Man to trūksta, tikriausiai tai ir buvo viena iš priežasčių, atvedusi į architektūros fotografiją. Net ir šioje parodoje esančios nuotraukos yra tarsi architektūros natiurmortai. Tai nėra kasdienio gyvenimo atspindys su žmonėmis, judėjimu, žmonių veiklos procesais. Tai tarsi kažkokie sudėlioti natiurmortai ar dekoracijos. Negaliu pasakyti, kodėl ir kaip atsiranda tokios kompozicijos.

Radijo laidoje kalbėdamas apie šią parodą sakėte, kad ja norite paskatinti žmones pakelti galvas, išvysti grožį, kuris yra aplinkui. Kaip manote, ar pranyko Vilniaus gyventojų ryšys su miestu?

Žiemos vakaras Pilies gatvėje, 1998 m.

2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 5

Negalima sakyti, kad pranyko. Jis išlikęs, tačiau dalis žmonių per skubėjimą ir kasdienybės rūpesčius tiesiog nemato to, kas yra aplinkui. Mano, kaip fotografo, akis gal kiek jautresnė, todėl labai noriu miesto grožį ir jo estetiką užfiksuoti taip, kaip regiu ir jaučiu, visa parodyti ir kitiems. Deja, jautriau pastebiu ir nepatinkančius pasikeitimus: profesine prasme mane labiau negu daugelį kitų jaudina kultūrinio paveldo saugojimas. Kai matau, kaip kartais žalojamas Vilniaus veidas, tie randai mane veikia stipriau.

Užsiminėte apie Vilniaus randus. Kaip vertinate mieste vykstančius pokyčius? Esu fotografas ir nemanau, kad turėčiau moralinę teisę sakyti ar skelbti savo nuomonę, kritikuoti.

Bet kaip miestietis, ilgus metus fiksuojantis besikeičiantį miestą, vis tiek turite savo nuomonę? Suprantu, kad pokyčiai neišvengiami. Miestas yra organizmas, jis nuolat keičiasi, tad negalima teigti, kad viskas, kas buvo anksčiau, yra gerai, o visi pakeitimai yra blogai. Suvokiu, jog nereikia už tai kovoti. Suprantu, kad reikia miestą tvarkyti, gatves kitokia danga perkloti, duobes užtaisyti, remontuoti nutrupėjusias ir griūvančias sienas, taip ir turi būti, tai – neišvengiama. Bet, kaip fotografas, ateinu į tas vietas, kurias esu anksčiau fotografavęs, ir matau, kad dabar jos sutvarkytos, gražiai nutinkuotos, bet jose nebelikę auros. Manęs ta vieta nebetraukia ir negaliu jos fotografuoti. Tada dingteli, kaip gerai, kad tai įamžinau jau anksčiau. Tačiau tai nereiškia, kad šie pertvarkymai yra blogi miestui. Blogai man, fotografui, nes negaliu išgauti es-

Senamiesčio panorama su Aušros vartais, 1998 m.

tetikos taip, kaip aš ją suprantu, kaip norėčiau parodyti. Tai konfliktas tarp širdies, akies ir proto.

Gal galėtumėte įvardyti vietą, kuri, gal ir siekiant geriausių norų, buvo sugadinta po tokių patvarkymų? Nenoriu mėtyti akmenų ne į savo daržą, bet viena tokių vietų yra Gedimino prospektas ir jo grindinys. Aš nesupratau, nesuprantu ir nesuprasiu, kodėl reikėjo originalų grindinį, kuris išbuvo savo vietoje 200 metų ir puikiai derėjo prie bendro prospekto veido, pastatų architektūros, imti ir pakeisti. Grindinys yra tik atskira detalė, bendrą vaizdą sudaro architektūra, statinių cokoliai, šaligatviai. Visa tai turi sudaryti darnią visumą. Po grindinio išardymo ir pakeitimo kiniškomis trinkelėmis (mano akimis, tai yra nusikaltimas) ji buvo tiesiog sugadinta. Tokių klaidų yra ir daugiau, bet nenorėčiau jų minėti.

Labai dažnai Vilnių įamžinantys fotografai rodo fasadinę, gražiąją miesto pusę, net ir senamiestyje. Bet Jūsų nuotraukose matome Vilniaus netobulumus – jų nesistengiate paslėpti. Ar Jums tai buvo svarbu, siekiant parodyti autentišką Vilnių ir jo tikrąją atmosferą? Bet kokio miesto, taip pat ir Vilniaus, senamiesčio žavesys yra tose aptrupėjusiose, nugairintose sienose, patrūkinėjusiose gatvėse. Gyvenime apskritai nėra tobulų dalykų, gera jų siekti, tačiau šiuo atveju, kai kalbame apie miestą, to nereikia. Man atrodo, užtektų šiek tiek daugiau dėmesio, šiek tiek pinigų elementariam

Šv. Jono bažnyčios varpinė, 2002 m.

ATVIRAI Panorama su Augustinų bažnyčia, 1995 m.

aptvarkymui, kad nebūtų avarijų, šiek tiek švaros, tvarkos ir Vilniaus senamiesčio dvasia labiau atsiskleistų, nei jį dailinant. Nebūtinai fasadai turi būti nublizginti ir išdažyti, miesto aura kaip tik susideda iš truputį aptrupėjusių, pabyrėjusių dalykų. Būtent čia ir yra visas žavesys. Kartais didelis pinigų kiekis ar perteklius sugadina miesto architektūrą labiau nei pinigų stoka.

Man gražiausi Vilniaus stogai, visada į juos žvalgausi. Kas Jums labiausiai patinka šiame mieste? Labai nepaprastas ir nelengvas klausimas. Gal labiausiai man patinka tai, kad Vilniaus senamiestis yra gražiame reljefe. Čia nėra lygumų, gausu įstabių panoramų. Jis ganėtinai chaotiškai išsidėstęs: gatvės, skverai, namai, ypač senosios statybos, tarsi be jokio aiškaus plano, lyg atsitiktinai išdygę tinkamiausioje vietoje. Tačiau kai žvelgiu į panoramą iš viršaus ar iš toliau, regiu

žodžiais sunkiai apibūdinamą harmoniją. Mano akys ją mato ir man ji patinka. Tai tarsi chaosas, bet iš kitos pusės – nenusakoma harmonija. Vilnius – nepaprasto grožio miestas.

Ko norėtumėte palinkėti Vilniui? Kad Vilnius sulauktų šiek tiek daugiau paprasto dėmesio. Be pompastikos, be globalių projektų, be Europos sostinių pretenzijų. Tiesiog paprasto, kasdienio dėmesio. O visiems vilniečiams linkiu, kad nepamirštų, jog jie gyvena, dirba, kuria šeimas ir kasdien aplink save mato tokį nuostabų miestą. Kad pakeltų galvas, kai būna paskendę savo kasdienėje rutinoje, kai eina į darželius pasiimti vaikų ar grįžta su jais namo, kai keliasi ar gulasi. Kad prispaudus rūpesčiams būtinai apsidairytų aplinkui – praskaidrės nuotaika.

Ačiū už pokalbį. ip

Visų Kęstučio Stoškaus fotografijų – sidabro atspaudų bei atspaustų skaitmeniniu būdu tiražai yra riboti. Dalį fotografijų autorius paruošė didelio formato spaudai, jos gali būti užsakomos įvairių matmenų, todėl šiuos darbus lengva pritaikyti skirtinguose interjeruose. Gyvai apžiūrėti ir įsigyti Kęstučio Stoškaus fotografijas galite keturiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Utenoje – įsikūrusiuose „2DI“ salonuose, taip pat internetinėje parduotuvėje www.2di.lt. Norėdami pateikti užklausą dėl didesnio formato fotografijų gamybos, rašykite e. paštu info@2di.lt. 2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 7

Architektūros fondo žvilgsnis

SVEČIUOSE

į save ir į pasaulį Architektūros fondas Lietuvoje veikia jau beveik du dešimtmečius ir per tą laiką įgyvendino ne vieną projektą. Visuomenei geriausiai žinomas „Open House Vilnius“ kasmet sutraukia tūkstančius architektūros mėgėjų ir smalsuolių, kurie nori išvysti, kas dedasi už uždarų durų ir kaip tie statiniai iškilo. Architektūros fondo direktorius Martynas Germanavičius mano, kad organizacija savo veiklomis ryškiai prisideda prie gilesnio architektūros ir jos kūrimo procesų pažinimo. Be to, jis išskiria opiausias problemas, apie kurias architektų bendruomenei svarbu diskutuoti. Tai – poreikis architektams plačiau suprasti savo veikimo įtaką ir tvarumo tema statybose. Tekstą parengė Viktorija Karsokaitė

Architektūros fondas veikia beveik 20 metų – nuo 2004-ųjų. Ką pavyko per šį laiką nuveikti? Architektūros fondas prasidėjo paroda „Žvilgsnis į save“, kuri kilo iš kultūriniame lauke nebuvusio reflektavimo apie architektūrą. Kažkuria prasme tas žvilgsnis ir toliau yra vienas iš esminių mūsų tikslų. Per tą laiką ne tik ėmėme reflektuoti, bet ir mėginame kurti, formuoti architektūros kultūrą. 2005-aisiais buvo išleistas pirmasis Vilniaus architektūros gidas. Maždaug nuo 2009–2011 m. į organizaciją įsitraukė būrys bendraminčių ir ėmė drauge sistemingai vystyti skirtingas veikimo kryptis: Pokalbių fondas organizavo paskaitų ciklus su įkvepiančiais pašnekovais iš Lietuvos ir užsienio; Ekskursijų fondas rengė ekskursijas po architektūros objektus skirtinguose Lietuvos miestuose, galima sakyti, jog iš jo išsivystė tokie projektai kaip „Open House Vilnius“ ir „Pastatai kalba“; Vaikų fondo ištakose gimė „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ sumanymas; Aktualijų fondas buvo skirtas apžvelgti svarbiausiems įvykiams Lietuvoje ir architektūros kritikai vystyti, jo tąsa yra projektas „Aikštėje“. Po dešimties veikimo metų organizacija veikia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiškai. Architektūros fondas prisidėjo rengiant jungtinį Baltijos paviljoną 2016-ųjų Venecijos bienalei, o 2018 m. prodiusavo nacionalinio „Pelkių paviljono“ projektą. 2020 m. organizacija prisijungė prie „Future Architecture“ platformos (prieš metus ji tapo LINA). Stipriausias Europos architektūros kultūros organizacijas vienijanti platforma suteikia galimybę kylantiems kūrėjams pristatyti savo kūrybos praktikas ar tyrimus, siekiančius atliepti klimato kaitos iššūkius, visoje Europoje. Vietinius kūrėjus taip pat skatiname vystyti savo inovatyvius tyrimus ar kūrybos metodus „Eksperimentų platformos“ programoje.

Kokia fondo veiklos filosofija? Į ką fokusuojatės?

Martynas Germanavičius. Andrejaus Vasilenko nuotr.

Mūsų veikimo ašis yra architektūros edukacija. Ją labiau suprantame kaip galimybių kūrimą patiems atrasti ir mokytis. Pavyzdžiui, „Open House Vilnius“ savanoriai susipažįsta su architektūra, ruošia ir veda ekskursijas. Per visą procesą jie yra kuruojami patyrusių žmonių, kurie skatina atrasti savo žvilgsnį į architektūrą, suprasti savo santykį su ja ir įžvelgti jos bendrąsias vertes. Skirtingais formatais – kūrybinėmis dirbtuvėmis, paskaitomis ar leidiniais – edukacija yra svarbus dėmuo ir kituose mūsų projektuose.

Kompozitorių namai. Norberto Tukaj nuotr.

Kodėl reikalinga ir svarbi Architektūros fondo veikla? Gyvename demokratiškoje, pliuralistinėje visuomenėje, kurioje veikia daug skirtingų žmonių, priimančių erdvinius sprendimus. Tad bendras supratimas apie mus supančią aplinką, architektūrą ir erdvinius poreikius yra ne tik kelių ekspertų reikalas. Organizacija siekia prisidėti prie platesnio ir gilesnio mūsų visų įsitraukimo į architektūros ir aplinkos kūrimą.

Kokius dabar projektus planuojate įgyvendinti artimiausioje ateityje? Šiais metais pradėjome koordinuoti didelio mastelio tarptautinį bendradarbiavimo projektą „Open House Europe“, kuris jungia beveik 12 miestų. Neseniai praėjo „Open House Vilnius“. Visus metus skirtinguose Europos miestuose

Iš renginių serijos „Materialūs pasakojimai“. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

vyksta „Open House“ renginiai, tad iš Vilniaus padedame partneriams įgyvendinti numatytas tarptautines veiklas. Šiemet dar daug veiksmo bus ir Lietuvoje. Vasarą vyks 10asis Keliaujančių architektūros dirbtuvių ciklas, o Eksperimentų platformos dalyviai su mentorių pagalba rutulios savo idėjas. Rugsėjo pradžioje vyks atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba. Druskininkai“, o spalio pabaigoje – Architektūros fondo forumas.

Ar pastebite visuomenės požiūrio kismą į architektūrą? Kaip prie to prisidėjo Architektūros fondas? Ar žmonės išmoko atskirti, kas yra gera architektūra?

„Open House Vilnius“, 2022 m. Karolio Bingelio nuotr.

Man atrodo, kad taip. Apskritai susidomėjimas architektūra yra išaugęs. Griežtų kriterijų, kas yra geroji architektūra, nesiekiame įteikti, bet tikiu, kad gerą architektūrą intuity2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 9

kas mums sukelia tokias emocijas. Architektūra yra erdvinis rebusas, kurios sprendimas yra estetinė forma, tad mes siekiame pamatyti visą kontekstą, kuriame jis gimė.

Kokios problemos šiuo metu architektūroje opiausios?

Keliaujančios architektūros dirbtuvės. Giedriaus Akelio nuotr.

viai jauti. Dažniausiai trūksta pažinimo, laiko išmokti reflektuoti aplinką ir artikuliuoti, kas žadina tuos potyrius. Erdvinis raštingumas susijęs su šia patirtimi ir gebėjimu matyti alternatyvas, tad galbūt savo pirmą būstą statantys žmonės gyvena idėjomis, kurias mato aplink ir labai nesusimąsto, jog galima būtų kitaip kurti savo aplinką. Manau, kad Architektūros fondo vystomos veiklos suteikia labai įvairių galimybių patirti, išgirsti ar patiems mąstyti, kaip mes kuriame ir esame veikiami architektūros.

Bet ar iš tiesų išmokome vertinti architektūrą? Nes kai diskusijos pasisuka šia linkme, dar vis kalbame, kas yra gražu, o kas ne, ir pagal tai vertiname architektūros kokybę. Grožio pojūtis dažnai remiasi pirmine reakcija. Jeigu šis klausimas sužadina diskusiją, svarbu gebėti artikuliuoti,

Keliaujančios architektūros dirbtuvės, 2022 m. Pijaus Girdziušo nuotr.

Viena iš opiausių vystomų temų yra didelis statybų sektoriaus poveikis klimato kaitai. Tarša, kurią sukuria statybos, skatina iš pagrindų permąstyti, kaip kuriame architektūrą. Kai kalbame apie maisto pramonę, regime, kad žmonės yra vis sąmoningesni rinkdamiesi vieną ar kitą produktą, nes svarbus tampa ne tik skonis, bet ir produktų kilmė, etiškumo standartai. Manau, kad ir kuriant architektūrą su laiku vis svarbesne architekto darbo dalimi tampa gebėjimas kurti iš etiškai pagamintų medžiagų, kritiškai įvertinti realų erdvės poreikį ir, esant galimybei, sugebėti minimaliai pakeisti tuos elementus, kurie esančiam pastatui ar erdvei leistų veikti šiuolaikiškai.

Pastaraisiais metais tvarumo tema yra ganėtinai populiari, kone kiekvienas apie tai pasisako. Kaip manote, kodėl statybų ir architektūros sektoriai dar vangiai apie tai kalba? Ko reikia, kad paskatintume diskusijas? Žinoma, reikia daugiau kalbėtis ir kelti supratingumą. Apskritai manau, jog mes judame gera linkme, bet, iš kitos pusės, itin trūksta realių alternatyvų. Tvarumas nėra vien tik idėja – tai ir aktyvus veiksmas, be jo mes lengvai atsiduriame situacijoje, kai suprantame, kad elgiamės ža-

lingai, bet tarsi atrodo, jog neturime iš ko rinktis. Tai yra iliuzija: architektai ir turi būti kūrėjai, parodantys, kaip tvarumo siekius galima būtų įgyvendinti praktiškai. Todėl labai norisi, kad savo veikimo įtaką suprastume plačiau nei tik pastatų dizainas. Nuo mažų žingsnelių, tokių kaip erdvių ir infrastruktūros pernaudojimas, iki tvarių medžiagų ar žiedinės ekonomikos sistemų kūrimo.

O kaip plėtotojai vertina tvarumo klausimą? Ar vis dar aukščiau visko pelnas, ar jų požiūris keičiasi? Tikrai matau, kad atsiranda atvejų, kai užsakovai vis labiau remiasi tvarumo principais. Žinoma, kai yra vystoma pelno tikslais, piniginė grąža dažnai vis dar svarbiausia jų matoma vertė. Tačiau ji apgaulinga: pavyzdžiui, pigių medžiagų industrija iš tolimiausių pasaulio šalių egzistuoja todėl, kad joms išgauti yra išnaudojami žmonės. Tad kalbėdami apie tvarumą negalime ignoruoti ir socialinio teisingumo klausimų. Šiuo atveju matau ir didesnį valstybės vaidmenį per reguliavimus formuojant, kad tvarumo principai taptų ekonomiškai naudingi.

Vaikštant po „Open House Vilnius“ pastatus visur buvo akcentuojamas senosios kartos architektų pasipriešinimas nusistovėjusioms normoms, vystytojams, jų noras išsaugoti Senamiestį. Tačiau, kalbant apie dabartinius laikus, labai dažnai pasigirsta visuomenės kritika, kad pataikaujama plėtotojams. Kodėl taip yra? Jeigu sulaukei pasiūlymo, jį priėmei ir jį įgyvendinai, tikrai nesi bejėgis. Tačiau dar tvyro įsitikinimas, kad jei tu nepadarysi, padarys tavo kolega, manoma, jog vystytojai

neišvengiamai kažkaip prastums projektą. Visa tai skamba bejėgiškai, nes save pastatome į tokią poziciją, kur atliekame tai, kuo netikime. Tai yra dar viena skausminga problema, nes architektai dar vis pasirodo kaip pametę supratimą, kokį poveikį jie gali daryti, ir labai dažnai save mato tik kaip vykdytojus. Manau, kad mes vis dar mokomės gyventi laisvosios rinkos sąlygomis, bet vis geriau suprantame, jog reikia ne tik savo interesus tenkinti, bet ir rūpintis bendruoju gėriu, nes veikiame visuomenėje. Pavienių žmonių balsai turi būti labiau girdimi. Architektūros fonde siekiame suteikti galimybę architektams galimybę išeiti iš tos užsakovo–vykdytojo paradigmos, aktyviau veikti pilietiškai, kurti ir siūlyti įkvepiančias vizijas, susijusias su mūsų aplinkos kūrimu.

Kokie yra Architektūros fondo planai? Galbūt rengiatės keisti kryptį ar esate priėmę kitus sprendimus? Dauguma veiklų gerai veikia, tad planuojame jas tęsti. Dabar siekiame glaudžiau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais. Matome, kad, net veikiant vietos lygmeniu, svarbu palaikyti dialogą, žinoti, kas vyksta užsienyje, keistis žiniomis. Architektūros fondas prasidėjo paroda „Žvilgsnis į save“, o dabar norisi ne tik žvilgsnio į save, bet ir platesnio konteksto matymo, buvimo dialoge su juo.

Žvilgsnis į pasaulį? Galėtų būti žvilgsnis ir į pasaulį, bet aktyviai dalyvaujant jį kuriant ir saugant.

Dėkoju už pokalbį. ip 2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 11

SVEČIUOSE

Eksperimentų platformos paroda, 2022 m. Lauryno Skeisgielos nuotr.

INTERJERAS

Etnografiniai motyvai, įkūniję senąją lietuvišką architektūrą moderniame vasarnamyje

enoje sodyboje suprojektuotas poilsio namas netrikdo aplink plytinčių miškų ramybės ir atliepia archaiškos architektūros parko reikalavimus. Kartu tai naujos kokybės ir šiuolaikinės estetikos architektūros pavyzdys. Fasade – deginto medžio ir tradicinių raštų dermė. Kontrastas juodai išorei – baltumu ir lengvumu alsuojantis vidus. Įdomu tai, kad autentiškumas yra suvokiamas kaip vertybė visoje pasaulinėje architektų bendruomenėje. Pavyzdžiui, neseniai Rokas visai atsitiktinai susipažino su Snohetta Oslo biuro architektu ir su juo pasidalijo „Prustos“ kuriamais darbais. Išvydęs šį pastatą metalinėmis langinėmis bei jo interjerą, ekspertas trumpai apibrėžė pastarojo konceptą – tai yra būtent tai, kaip jis įsivaizduojąs Lietuvos architektūrą: modernu, bet kartu savita ir būdinga tik šiam kraštui. Taip pat projektas jau spėjo dalyvauti Lietuvos architektų sąjungos organizuotame konkurse „Žvilgsnis į save“ ir buvo atrinktas kaip vienas geriausių Lietuvos 2021–2022 m. architektūrinių projektų. Pastato statybos reikalavimai buvo itin griežti, tad reikėjo atsižvelgti į reglamentus, susijusius su pačia namo proporcija, langų dydžiu, spalvų deriniais. „Prustos“ komanda nusprendė fasado apdailai pasirinkti deginto medžio lentas su metalinėmis etnorašto leitmotyvo slankiosiomis vitrinomis. Jos atlieka ir ap12

Interjero autoriai: Ieva Prunskaitė ir Rokas Puzinas Architektūros ir interjero studija „Prusta" Nuotraukos Leono Garbačiausko Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

sauginę funkciją, nes vasarnamis įsikūręs vienkiemyje. Apdailai pasirinktos pagal japonų technologiją deginto medžio lentos nereikalauja papildomos priežiūros. Kadangi statinio fasadas tamsus, o pro medžių properšą į vidų patenka nedaug šviesos, architektai norėjo sukurti maksimaliai šviesų interjerą. Išimtis – pilkšvos monolitinės grindys. Pastarosios pasirinktos ir dėl ekonomiškumo bei tvarumo. Viena vertus, didelis dėmesys teiktas naudojamų medžiagų tikrumui: natūrali betoninė medžiaga tinka prie bendro medžiagų konteksto, yra netepli, nesibraižanti, nerenka purvo, kuris natūraliai pri-

2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 13

miegamajame per įrengtą stoglangį bus galima stebėti žvaigždes.

kimba lauke. Kita vertus, ji puikiai dera prie natūralaus medžio, gausiai dengiančio sienas ir lubas. Architektai kartu su užsakovais nedvejodami atsisakė gipskartonio vidaus apdailai, nes siekė išlaikyti natūralių medžiagų dominavimą. Naudotos baltai beicuotos dailylentės vizualiai išdidina erdves. Tuo tarpu valgomojo ir svetainės balduose įkomponuotas tamsus medis suteikia jaukumo. Vieni baldai atkeliavo iš antikvariato, kitus ankščiau buvo įsigiję šeimininkai. Eklektika kuriama ir per tekstilės su rytietiškais motyvais gaminius. Poilsio erdvė papuošta pačios architektės Ievos Prunskaitės kurtu ir meistro pagamintu židiniu. Praktiškumas buvo ypač svarbus projektuojant virtuvę. Pasirinktas estetiškai atrodantis, praktiškas nerūdijančiojo plieno stalviršis. Name gausu stoglangių. Jie tapo papildomais natūralios šviesos šaltiniais, nes saulė miškingoje vietoje dažniausiai šviečia iš viršaus. O 14

Siekiant išlaikyti natūralumą, vonios kambario sienoms pasirinktos natūralią terakotą imituojančios šiek tiek reljefinės plytelės. Jos padeda sukurti jaukią atmosferą. Užsakovo prašymu vonios zona įrengta pagal japonų kultūroje populiarų modelį – žemėje įgilinta vonia sujungta su dušu. Tai buvo labai tinkamas variantas,

sukurtas įdomus, namo grožį išryškinantis vidaus ir lauko apšvietimas. Aplink pastatą vingiuoja senąsias lietuviškas trobas primenanti terasa. Po ja integruoti apšvietimo taškai sukuria ore kabančio namo iliuziją. Visas lauko apšvietimas suprojektuotas taip, kad šviestų į stogą. Blykčiojantys atspindžiai sukuria nepaprastai jaukią aplinką vakarojant. ip

prusta.lt

nes dėl itin reglamentuoto namų ploto teko projektuoti nedidelį vonios kambarį. Apskritai šiame name galima rasti visus patogumus: koridoriuje paslėpta rekuperacinė ir vėdinimo sistema, o terasoje pūpso kubilas.

INTERJERAS

Tai jau ne pirmi šiam užsakovui suprojektuoti namai. Tarp kitų užsakovų reikalavimų šviesos sistemoms, kaip antai funkcionalumo, jaukumo, skirtingų zonų apšvietimo, buvo ir dar vienas: šviestuvai turi būti lengvai pasiekiami ir prižiūrimi. Erdvė yra aukšta, tad rinktasi integruoti kabamųjų šviestuvų sistemą. Pritaikius įvairius lengvo valdymo švietimo scenarijus,

2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 15

Interjero autoriai: Povilas Žakauskas ir Elena Gaidelytė Studija „HEIMA architects“ Nuotraukos Norbert Tukaj Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Mid-century prieskonis

lakoniškame name

Projektuodami privačius namus, „HEIMA architects“ specialistai dažniausiai kuria ir vidaus interjerą. Tai leidžia į projektą pažvelgti plačiau. Generuojant idėjas pradedan-

tis megztis vizualas leidžia harmoningai sujungti fasadą su vidumi. Šie užsakovai norėjo gyventi būtent vieno aukšto name. Architektų manymu, sklypo plotas tokiam statiniui yra šiek tiek per mažas, tad sklypą teko beveik visiškai užstatyti. Vakarinėje pusėje palikus daugiau erdvės, pavyko įkurti pagrindinę gyvenamąją zoną bei lauko terasą. Kaip pastebi architektas Povilas Žakauskas, užsakovas dažnai tampa ir vienu iš autorių, tad šį interjerą norėta kurti ne minimalistinį, o ramų ir neapkrautą daiktais. Tai turėjo atsispindėti ir architektūroje. Sudėjus užsakovams ir architektams patinkančias idėjas į bendrą krūvą, interjero stilistikoje natūraliai ėmė vyrauti mid-century nuotaika. Studijos projektuose šis stilius pasitelkiamas itin retai. Jis suteikė dar aštresnį kūrybinį prieskonį interjerui. Visi su-

2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 17

INTERJERAS

aunai šeimai sukurtas vieno aukšto namas Vilniuje pagal planą atkartoja mažo sklypo formą. Taip buvo siekiama maksimaliai išnaudoti plotą. Bendrosios erdvės atsiveria į Burbiškių gamtos apsuptą kiemelį. Interjere dominuoja natūralios medžiagos, o akcentu tampa šilti medžio elementai. Norint paslėpti šviestuvus, kitą inžinerinę įrangą ir išlaikyti maksimalų patalpų aukštį, prie lubų pritvirtintos dekoratyvinės sijos. Dideli langai, puikiai apšviečiamos šviesaus atspalvio erdvės, šilti medžio akcentai bei minimalistinės detalės suteikia šiam namui mid-century nuotaiką.

INTERJERAS

projektuoti korpusiniai baldai nugulė skirtingose erdvėse. Svetainėje puikiai savo vietą atrado pakabinamas židinys, kurį įrengti pasiūlė architektų komanda. Nors dažnai židinio konceptą suprantame kaip krosnelę ar kapsulę, šioje languotoje svetainės erdvėje norėta rinktis modelį, kurį galima vizualiai apčiuopti ir matyti iš visų pusių. Taip pat jis puikiai dera su kitomis tamsesnėmis detalėmis: sofa, kavos ir valgomojo stalu, kėdėmis. Tamsesniais akcentiniais elementais papuoštas ir vonios kambarys. Siekiant išlaikyti kokybę, tvarumą ir ilgaamžiškumą, rinktasi naudoti natūralias medžiagas baldams, apdailai, dekorui. Tai dar vienas neatsiejamas architektų rengiamų projektų ypatumas. Norint maksimaliai išnaudoti turimą erdvę, darbo vietą nutarta įkomponuoti svetainėje. Ji paslėpta už pastatomos lentynos su suminkštintą šviesą praleidžiančiomis sienelėmis. Anot architekto, taip įkurdinus darbo vietą, galima apskritai išplėsti visą kambario erdvę. Papildomai tai leidžia nevaržomai judėti tarp svetainės ir darbo zonos dalies, laisvai patekti į virtuvę ar koridoriaus dalį. Tai suteikia harmonijos sudarant namų ploto išdėstymą. Erdvę dar labiau išplečia vitrininiai langai, o integruotos žaliuzės ne tik neapkrauta erdvės, bet ir leidžia reguliuoti patenkančios natūralios šviesos srautą.

Svetainėje lubos dekoruotos medinėmis lentų pertvaromis. Jos suteikia papildomo architektūriškumo ir padeda kurti ne aktyvų, bet efektyvų apšvietimą skirtinguose taškuose. Gana lakoniškai suprojektuotas ir lauko apšvieti-

mas – neįmantrus, tačiau kuriantis ramią namų aurą. Vakarėjant jis dailiai apšviečiančia fasadines lentas ir šiltuoju metų laiku kviečia jaukiai įsitaisyti nemažoje terasoje. Papildomai tvarumo bendram namo ir vidaus konceptui suteikia ir ant stogo įmontuotos elektros baterijos. ip

subtilitas.lt domuslumina.lt easebaldai.lt jung.lt

01 02 03 04

2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 19

Interjero autorė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė Studija „Aform“ Nuotraukos Beno Šileikos Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Raudona plona linija avangarde

irmą kartą Aurelijai Slapikaitei-Jurkonei apsilankius būsimų užsakovų namuose, kilo klausimas – ar tikrai čia manęs reikės? Stilingame bute gyvenanti šeima nusprendė kraustytis į erdvesnius namus ir pasikvietė interjero dizainerę, norėdama parodyti, kokie sprendimai patinka, o kokie – nevisiškai. Pavyzdžiui, baro zona neturėtų būti prie lango, norėta didesnės svetainės erdvės ir miegamojo su atskiru vonios kambariu. Buvo svarbu, kad naujuose namuose atsirastų netikėtų detalių. Galbūt kreiva plytelė, ryškios spalvos – kitaip tariant, kad būtų kažkas keisto, džiuginančio ir stebinančio. Taip atsirado raudona paslėpta linija, kurios kiekvieną dieną nematai bendrame interjere, tačiau, atsidarius duris ar apglėbus virtuvės balduose įmontuotas rankenėles, – linija visada nustebina. Kita detalė – metalas. Jis gausiai naudotas

spintų dekore. Pastarosios įleistos į sienas, tad, vaikštant po kambarius, atrodo, jog jų nėra, o visos kambarių erdvės – taisyklingo keturkampio formos. Dar vizualizacijos kūrimo pradžioje dizainerė mąstė apie metalą interjere. Šią idėją pavyko įgyvendinti tik iš dalies, nes iš pradžių norėta rinktis ploną italų gaminamą metalą gyvatę primenančiu raštu, bet vietinėje rinkoje paprasčiausiai jo nebuvo, tad teko naudoti lietuvišką metalą. Pasirinktas žaismingesnis bažnytinis raštas mergaitės kambaryje ir kvadratais perforuotas metalinių fasadų raštas berniuko ir tėvų miegamuosiuose. Renkantis metalo žaliavą durų fasadams, fabriko specialistai įvardijo ir daugiau teigiamų šios medžiagos priežiūros savybių. Galiausiai jis nukonkuravo kitas medžiagas, o metalas ėmė dominuoti daugelyje apartamentų erdvių.

Dizainerei kilo mintis interjere įkomponuoti tarsi kvėpuojantį tekstilinį audinį. Buvo pasirinktas itin tvarus ir kokybiškas rotangas: jį sunku praplėšti, sugadinti, pripaišyti, tad jis ypač tinka šeimų, kuriose yra mažų vaikų, namams. Kitas netikėtas ir autorei labai patinkantis sprendinys – sūpuoklės mažųjų kambariuose. Mergaitės kambaryje jos primena gultą, tad jose puikiai telpa mama su dukra. Jos patogios, minkštos, tvirtos, tad užsakovai norėjo mažesnėmis sūpynėmis papuošti ir berniuko kambarį.

Be metalo, naudota ir termomediena, molio tinkas, tepamas betonas. Natūraliu medžiu papuoštas vonios kambarys, medinėmis žaliuzėmis dengti langai labiausiai saulėtose namų vietose. Durys į kambarius, virtuvės baldai ir baras pagaminti iš pagal specialų užsakymą frezuotos „Valchromat“ medienos plaušų plokštės. Plaušai impregnuoti organiniais dažikliais ir chemiškai surišta specialia derva. Visos medžiagos pasižymi tva-

Rausvumo valgomojo ir poilsio erdvėms suteikia natūralus medis. Kontrastui pasirinkta juoda svetainės sofa, kurios modelis už gerą dizainą yra sulaukęs ir pripažinimo Europoje. Nugludintą akmenį primenanti sofa sukomplektuota iš skirtingų minkštų detalių formų. Renkant sofą, užsakovai buvo išvykę, o dizainerė turėjo nupirkti šį baldą, tad, nuvykusi į saloną, pati išbandė gaminį. Šis modelis pasižymi atsparumu chemikalams, plaukų rinkimui, o juoda spalva labai tinka prie bendro svetainės koncepto. Perlamutriniu bordo atspalviu dekoruota lentyna su paslėptu televizoriumi taip pat puikiai dera su tamsia sofa bei bendra svetainės zona. Šiame balde paslėptas TV aparatas bei garso sistema ir kita įranga. Asimetriškai suprojektuotas baldas įsilieja į kitas asimetriškas apartamentų erdves ir 2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 21

INTERJERAS

rumu, tad natūraliai sukuria bendrą interjero konceptą. Virtuvei pasirinkta tamsiai pilka spalva su minėtomis raudonomis linijomis.

reguliuojami apšvietimo taškai. Taip pat balkiai sušvelnina ir sušildo erdvę, o svarbiu lubų akcentiniu šviesos šaltiniu tampa rankų darbo pūsto stiklo šviestuvas virš valgomojo stalo.

INTERJERAS

Tėvų miegamajame metalas ir chromas draugauja naktiniuose staliukuose, kosmetiniame stale, drabužinėje, prie jų priderinta japoniško stiliaus „Fushimi“ lova. Mergaitės kambaryje pasitelktos trikampio formos minkštosios detalės: jos atsikartoja lovos balde bei spintos dizaine ir suteikia vientiso linijiškumo įspūdį. Vaikų ir svečių vonios kambaryje savo vietą atrado kitas įdomus akcentas – tamsinti sendinto efekto veidrodžiai. Kadangi šioje apartamentų dalyje buvo siauras praėjimas, norėdama jį praplėsti ir suteikti erdvumo, dizainerė pakabino veidrodžius priešpriešais, kad jie optiškai padidintų erdvę. Šis fragmentas buvo pasirinktas ir dėl to, kad nereikalautų intensyvios priežiūros, nes kambarį daugiausiai naudoja vaikai.

suteikia joms autentiškumo. Galutinai šią erdvę užpildo įdomaus dizaino kilimas. Iš pradžių jį norėta kloti mergaitės kambaryje, tačiau užsakovei jis taip patiko, kad buvo nuspręsta jį palikti poilsio zonoje. Jai pritarė ir dizainerė: „Knes“ kilimo rašto spalvos tobulai dera su pilku chromuotos lentynos atspalviu ir mediniais balkiais. Į visumą susiliejančios dvi formos – apskritimas ir kvadratas – pabrėžia nesimetrišką derinį. Po kardinalaus apartamentų perplanavimo, sujungus du butus, buvo sukurtas 110 m² būstas 4 asmenų šeimai. Svetainės lubos įgavo kvadrato formą. Po apdaila paslėpus vėdinimo sistemą, sukurtas nuleistų lubų efektas. Ertmę nuspręsta dekoruoti specialiu betono tinku. Analogas atsispindi koridoriuje bei mergaitės kambaryje. Dėl noro palikti aukštas lubas svetainėje buvo nutarta dėti medinius balkius. Juose sumaniai paslėpti 22

Tuo tarpu tėvų vonioje vyrauja natūralus medis ir pilkos mozaikinės grindų plytelės bei apdailiniu molio tinku dekoruotos sienos. Šio molio PH lygus 8,19, tad jis kuria šarminę aplinką, nepalankią pelėsiui susidaryti. Taip pat molis pasižymi pralaidumu garams, todėl nesukuria plėvelės efekto. Šiame kambaryje pasirinktas prie sienos laisvai pastatomas vonios modelis, nes dušo kabina įmontuota vaikų sanitariniame mazge. Jį apgaubia dvisluoksnė, specialiai šiam projektui pasiūta neperšlampama užuolaida. Dizainerė pastebėjo, kad visgi šioje erdvėje pagrindiniu akcentu tampa langas, pro kurį srūva natūrali šviesa, – tai yra reta prabanga butų įrengimo projektuose, o medinės termomedienos lubos – tampa ne tik šios vonios, bet ir visų namų pagrindine puošmena ir išskirtine savybe. ip

domuslumina.lt jung.lt uzuolaidele.lt subtilitas.lt

01 02 03 04

Ryškios spalvos,

užvaldžiusios apartamentų erdves

B Interjero autorės: Rugilė Palevičiūtė ir Viktorija Puodžiūtė-Jurkšaitė Nuotraukos Simono Linkevičiaus Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

endra 94 m² keturių kambarių buto vizija architekčių Rugilės ir Viktorijos duetui gimė labai greitai. Užsakovai nuo pat pradžių norėjo ryškių ir drąsių spalvų, išskirtinių sprendimų, skirtingų tekstūrų ir medžiagų derinių. Kai išvydo kitus ryškiaspalvius studijos sukurtus interjerus, iškart išaugo pasitikėjimas specialistėmis. Tai atvėrė duris kūrybinei laisvei. Jau per pirmųjų vizualizacijų pristatymą nuspręsta pradėti buto įrengimą. Kaip pastebi kūrėjos, lyginant vizualizacijas ir galutinio rezultato nuotraukas, būtų sunku rasti esminių interjero elementų skirtumų. Iš pradžių buvo atliktos minimalios plano korekcijos. Kambarių erdvės išliko tokios pat, pakoreguotas tik sanitarinių mazgų išdėstymas. Pastarųjų namuose yra du: pirmajame pavyko sutalpinti dušą, vonią, WC ir du praustuvus, o antrojo erdvė padidinta, nugnybus šiek tiek ploto iš svetainės. Be WC ir praustuvo, suprojektuota atskira vieta skalbyklei, sandėliukui bei paslėpta rekuperavimo sistema.

INTERJERAS

2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 25

INTERJERAS

gal pasikeis ir funkcinis suplanavimas, tad magnetinių sistemų apšvietimas suteikia galimybę rinktis daugiau apšvietimo elementų ar perkelti esamų sistemų šviestuvų vietas be papildomų remonto darbų. ip

Projektuodamos pastatus ar interjerus architektės stengiasi atsižvelgti ir į supančią aplinką. Kadangi šis butas įsikūręs name, kurio bendrosios erdvės turi daug klasikinių elementų, kilo noras atspindėti klasikinį interjerą ir buto patalpose. Taip gimė idėja išnaudoti klasikinio interjero elementus, kaip antai arkas, puošybines juosteles sienų apdailai, aukso motyvus. Tiesa, šie elementai panaudoti moderniai, suteikiant jiems spalvą ar kitokią išraišką. Architektės sumanė pritaikyti arkų motyvus. Pirminis arkos motyvas yra svetainėje. Čia arkinėje nišoje suprojektuota knygų lentyna. Pagal pirminį vonios kambario planą nišoje turėjo būti įmontuota vonia. Siekiant išlaikyti interjero vientisumą, šioje nišoje irgi atidengta arka. Techniškai įgyvendinti šią idėją nebuvo lengva, tačiau kruopštūs meistrai susidorojo su užduotimi.

easebaldai.lt apdailosnamai.lt

01 02

Nesvarbu, ar tai būtų baldinė plokštė, ar audinys, ar natūralus tamsintas medis, dizaino pamatu tampa spalva. Grindys išklotos natūralaus eglutės rašto ąžuolo parketlentėmis, korpusiniams baldams pasirinkta faneruota baldinė plokštė. Dar vienas išskirtinis sumanymas regimas koridoriaus zonoje – sienos apdailai panaudotas veidrodis su paslėptomis durimis, kurios taip pat padengtos veidrodine plokšte. Projektuojant apšvietimą, galvota apie universalumą, galėjimą prisitaikyti prie skirtingų šviesos scenarijų, tad pasirinktos magnetinės sistemos. Bėgant metams, interjeras gali kisti: galbūt atsiras papildomų meno kūrinių,

2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 27

Lietuviška miego kapsulė Sedes Regia drauge su architektu Dariumi Juškevičiumi sukūrė miego kapsulę S-Box. Tai miegamasis, skirtas kokybiškam poilsiui viešosiose erdvėse. Jis puikiai tiks atviro tipo biurams, universitetų bibliotekoms, oro uostų laukimo zonoms bei 24/7 veikiančioms įstaigoms. Iki 270 kg sverianti kapsulė surinkta ant 360 laipsnių kampu pasukamų minkšto plastiko padangomis padengtų ratukų su stabdžiais, todėl ją lengva perstumti vienam žmogui. Šis mikromiegamasis turi 64 cm pločio ir 7 cm storio minkštą čiužinį. 50 x 50 cm padidinto svorio pagalvė padeda išsimiegoti, pamedituoti ar atsipalaiduoti skaitant knygą. Kokybiškam poilsiui taip pat pritaikytas lubose įrengtas LED šviestuvas su šviesos srauto reguliatoriumi, o išmaniesiems prietaisams įkrauti įmontuota 220V rozetė.

Jaukus ir funkcionalus dizainas

S-Box

PATARIMAI

poilsio kapsulė Pasaulinėmis rinkos tendencijomis sekanti minkštųjų baldų gamintoja Sedes Regia, siekdama pagerinti šiuolaikinio žmogaus gyvenimo kokybę, pristato pirmąjį Lietuvoje miego kapsulės dizainą. Tai baldas, kurio prototipas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tapo dizaino istorijos dalimi. Dar 1970 m. Kisho Kurokawa pasaulinėje parodoje Osakoje, Japonijoje, pristatė namo-kapsulės koncepciją. Per keletą dešimtmečių ji tapo viena paklausiausių biuro detalių Rytuose. Iš kraštų, kuriuose tradicijos diktuoja minimalistinį gyvenimo stilių, į Vakarus atkeliavęs dizainas šiandien yra žinomas kaip mikropoilsio erdvė. Ji jau pristatoma ir Lietuvoje. 28

S-Box gali būti naudojamas kaip vizualiai patraukli, garsą sugerianti pertvara viešosiose bei darbo erdvėse. Į šoną nustumiamos durys su šveicarišku mechanizmu bei stačiakampė forma leidžia patogiai išdėstyti kelias kapsules nedideliu atstumu vieną šalia kitos. Į kapsulę patogu įlipti dėl viršuje padarytos išpjovos. 5 mm tarpas tarp durų ir kapsulės korpuso skirtas savaiminei ventiliacijai. Lietuviškoji miego kapsulė taip pat gali turėti daiktadėžę. Ji instaliuojama prireikus padėti asmeninius naudotojų daiktus, taip pat pagalvę, pledą. Audiniu aptraukta vidaus ir išorės apdaila sukuria jaukią privačią erdvę, o po užvalkalais esančios paminkštinimo medžiagos slopina išorinį triukšmą. Beveik metro aukščio atstumas nuo čiužinio iki lubų suteikia erdvės pojūtį ir padeda išvengti klaustrofobijos jausmo. Šis naujasis D. Juškevičiaus kūrinys – itin jaukaus bei praktiško, viešojoje erdvėje lengvai pritaikomo dizaino produktas. ip www.sedesregia.com

Nanosky – išskirtinio apšvietimo technologijos

Vokiečių interjero ir produktų dizainerių bei inžinierių komanda „ETTLIN Smart Textiles GmbH“ iškėlė uždavinį viename dizaino elemente sujungti šviesą ir tekstilę. Viena vertus, tekstilė turėjo būti permatoma, kita vertus – suteikti dar vieną įdomią šviesos terpės dimensiją. Taip gimė ETTLIN LUX®. Šie gaminiai gali tapti puikiu interjero akcentu restoranuose, viešbučiuose, biuruose, privačiuose namuose bei viešosiose erdvėse. Tai subtilios, elegantiškos, dėmesį traukiančios detalės, suteikiančios patalpoms unikalumo. Tarp gamintojo siūlomų produktų galima rasti serijinės gamybos AMBILOOM® šviestuvų, sušildančių aplinką savo dekoratyvia bei funkcine šviesa, bei veidrodžių, turinčių skirtingus šviesos efektus ir kuriančių 25–30 cm gylio įspūdį, nors pats veidrodis yra vos 5 cm storio. Išjungus apšvietimą, lieka berėmis veidrodis – nesenstančios klasikos kūrinys, tinkantis kone bet kokiame interjere. Taip pat Vokietijos bendrovė siūlo nestandartinių gaminių, kurie interjerą paverčia išskirtiniu. ETTLIN LUX® tekstilės pagrindu sukurti gaminiai gali būti pritaikomi pagal individualius klientų norus ir poreikius. Pavyzdžiui, šviesos sienelės gali būti montuojamos privačiuose būstuose, biuruose, baruose ar kitose erdvėse. Dėl bangas primenančių šviesos lūžių jos yra vienetinės. Klientai gali išsirinkti sau patinkantį sienelių raštą bei norimą spalvų gamą. ETTLIN LUX® projektuojamos veidrodinio stiklo sienos gali tapti išskirtiniu patalpos akcentu, nes šviesos juostelės kuria magišką 3D erd-

vės iliuziją. Serijinius AMBILOOM® šviestuvus bei veidrodžius galima derinti su nestandartinės gamybos ETTLIN LUX® gaminiais. Interjere jie pakartoja tuos pačius dizaino elementus ir kuria jaukų apšvietimą bei harmoningą aplinką. Klientui pageidaujant papuošti erdves vienetinės gamybos kūriniais iš ETTLIN LUX® tekstilės, „Nanosky“ komanda drauge su gamintoju paruoš techninį projektą bei apšvietimo valdymo schemą ir suteiks galimybę susieti ją su išmaniojo namo sistema. Vieninteliai PIXLUM® ambasadoriai Lietuvoje siūlo klientams galimybę įsirengti nuosavą žvaigždėtą dangų. Taip vadinama novatoriška apšvietimo technologija, apimanti elektrai laidžias plokštes, šviesos diodus bei maitinimo elementą. Ši sistema leidžia sukurti smulkių LED šviestuvų instaliaciją, pavyzdžiui, žvaigždėtą dangų, lubose ar sienose su vienu maitinimo šaltiniu. PIXLUM® technologija ypatinga tuo, kad apšvietimui įrengti nenaudojami papildomi kabeliai. Interjero akcentui nusibodus, užtenka pakeisti šviesos diodų vietą plokštėje ir sukurti naują dizainą be papildomų investicijų bei sudėtingų ir laikui imlių remonto darbų. Taip pat siūlomi į plokštes smeigiami pakabinami šviestuvai, kurie veikia tuo pačiu kontaktų principu, todėl juos galima nesunkiai perkelti į norimą vietą. Taikant šią technologiją, šviesos instaliacijos dydis yra beveik neribotas, o tai atveria dar platesnes fantazijos galimybes bei suteikia laisvę kūrybai. Prancūzų įmonė gamina dviejų tipų plokštes – gipso kartono ir putplasčio – bei joms prijungti reikalingus elementus. Plokštes galima glaistyti, dažyti, padengti plonu audinio sluoksniu ar tapetais, taip pat atspausdinti ant jų grafinį piešinį (ne namų sąlygomis), pavyzdžiui, žemėlapį. Šviesos diodus galima smaigstyti norimose vietose ir taip pažymėti aplankytas šalis, verslo partnerių būstines ir kt. Šį energiją taupantį ir itin inovatyvų produktą lengva pritaikyti namų, biurų, gydymo įstaigų ar net baseinų interjere, nes PIXLUM® sistema gali būti montuojama ir drėgnose patalpose. Technologijas galima derinti su funkciniu apšvietimu ir taip išgauti individualius sprendimus, pritaikytus bet kokiems poreikiams: darbui ar raminančiam poilsiui. ip Daugiau informacijos: nanosky.lt Sekite naujienas: https://www.facebook.com/nanoskyled 2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 29

PATARIMAI

Kaune įsikūrusi „Nanosky“ komanda šių metų pradžioje pristatė pirkėjams Lietuvoje nematytas inovatyvias apšvietimo sistemas, kurias gamina vokiečių bendrovė „ETTLIN Smart Textiles GmbH“ bei prancūzų įmonė PIXLUM®. „Nanosky“ yra vienintelė šių prekių ženklų atstovė Lietuvoje.

Pastaraisiais metais UAB „Bygma“ suteikia galimybę ne tik atrasti savo namų stilių, bet ir sukurti vientisą interjerą renkantis akmens raštus. Salone rasite gausų pasirinkimą akmens masės, keraminių ar natūralaus akmens plytelių, taip pat prie jų derančių didelių matmenų plytelių. Iš jų pagal individualius užsakymus pagaminsime virtuvės, vonios stalviršius su tikro akmens praustuvais, sieneles, įvairių formų ir dydžių valgomojo stalus, kavos ir naktinius staliukus.

Susikurkite dalį savo naujų namų

su įmone Bygma!

Individualiai sukurti ir išpjauti plytelių raštai yra esminis šiuolaikinio interjero akcentas. Jie gali suteikti erdvei tekstūros, gylio, spalvų, todėl ji tampa dinamiška ir išskirtinė. Nepaisant plytelės modelio, interjero dizaineriai gali

žaisti tiek su jų spalva, tiek su tekstūra. Pavyzdžiui, naudojant plyteles matiniu paviršiumi, interjeras atrodys švelnesnis, subtilesnis, o blizgios apdailos plytelės gali sukurti išraiškingesnį, įdomesnį vaizdą. Daugybė skirtingų plytelių dizainų leidžia kūrybinę laisvę išlieti tiek specialistui, tiek galutiniam vartotojui, siekiančiam susikurti unikalų ir stilingą vaizdą bet kurioje savo namų vietoje.

Naujiena – gaminami baldai iš plytelių! Tai įvairios dėžutės, kubai, stalviršiai, kuriuos lengva integruoti į namų interjerą. Tuščiavidurius įvairaus dydžio kubus galima naudoti kaip kavos staliukus, pjedestalus gėlėms, daiktadėžes ar tiesiog dekoro elementus. UAB „Bygma“ vertybė – gaminių kokybė ir ilgaamžiškumas, tad mūsų specialistų komanda deda daug pastangų, investuoja į technologijas, leidžiančias pagaminti patvarius ir saugius baldus. Vertindami tvarumą, mes dažnai iš likučių gaminame vienetinius plytelių baldus ir taip suteikiame plytelėms antrą šansą papuošti jūsų namus. ip www.bygma.lt

2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 31

PATARIMAI

Akmens masės plytelės yra universali ir ilgaamžė medžiaga, kuri gali būti įvairiais būdais naudojama tiek gyvenamosiose, tiek komercinėse patalpose. Tvarios, lengvai valomos, įvairių stilių bei spalvų plytelės tinka bet kokioje erdvėje. Tai itin geras pasirinkimas virtuvės ir vonios zonose dėl lengvos priežiūros ir galimybės sukurti išraiškingą interjerą. UAB „Bygma“ taip pat teikia plytelių pjovimo pagal individualius užsakymus paslaugą. Eksperimentuodami su skirtingais raštais, spalvomis ir faktūromis, interjero dizaineriai gali sukurti išties unikalią erdvę. Plytelių raštais, suteikiančiais erdvei tekstūros ir įdomumo, galima kurti įvairias dekoratyvines, akcentines sienas vonioje, duše, virtuvėje ir kitose patalpose. Geometriniai raštai yra populiarus pasirinkimas, ieškantiems individualaus ir išskirtinio plytelių dizaino. Raštai išgaunami naudojant įvairias formas, spalvas ir jų skirtingus derinius.

Modernus atnaujintas dizainas Naujosios TECE vandens nuleidimo plokštelės ISH parodoje Frankfurte vokiečių vandens inžinerinių sistemų gamintoja, kompanija TECE, pristatė atnaujintas vandens nuleidimo plokšteles, kurios nepalieka abejingų.

TECEsolid PATARIMAI

TECEsolid serija papildyta šiuolaikiškais ir universaliais metaliniais bei tekstūriniais paviršiais. Iki šiol aukštos kokybės viešosiose erdvėse dominavusi tvirta klasikinio stiliaus plokštelė tampa įdomi ir privačių interjerų kūrėjams. TECEsolid yra ne tik viena tvirčiausių šio gamintojo vandens nuleidimo plokštelių. Vizualiai ji priklauso aukščiausiajai dizaino lygai. Struktūriški jos paviršiai puikiai atskleidžia medžiagų savybes ir įgauna pageidaujamus interjero dizaino efektus. Dėl naujų paviršių architektai ir vonios kambario planuotojai populiariąją TECEsolid dabar gali naudoti įvairiau ir pritaikyti restoranų, viešbučių ar išskirtinių namų vonios kambariuose. Naujojo dizaino plokštelės tinka visiems TECE bakeliams, todėl jas galima naudoti ir renovacijos projektuose, atsinaujinant interjerą. 32

TECEsquare Pripažinkime, unitazo vandens nuleidimo plokštė nėra skirta būti dėmesio centre. Bet kodėl gi ne, jeigu ji gali tiek daug pasiūlyti rankoms ir akims, su tobulomis linijomis ir nuostabiomis medžiagomis? Taip, kaip TECEsquare. Paviršiai, padengti surūdijusio plieno spalva, suteikia ypatingą šio interjero namų atmosferą. Industrinės kultūros žavesys dabar įsilieja į vonios kambarį su TECEsquare surūdijusio plieno spalvos ir korozijos pažeistų plieno pigmentų paviršiumi. Kiekviena plokštelė yra unikali ir vienintelė. ip www.tece.lt

LNTPA žavingoje Japonijoje: sugyvenimo kultūra daugiamilijoniniame mieste ir mažai sentimentų plytoms

PATARIMAI

Nuotraukos Mindaugo Statulevičiaus ir Raimundo Skurdenio („JUNG Vilnius“ vadovas)

Tęsdama pasaulio miestų pažinimo tradiciją, grupė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) narių pavasarį išsirengė į kelionę po žavingąją Japoniją. Turo metu delegacija aplankė Tokiją, Osaką ir Kiotą. Abejingų nepaliekanti šalis sužavėjo asociacijos atstovus savo estetika, organizuotumu, svetingumu ir dėmesiu kokybei. „Šalis, kuri beveik trejus metus buvo užsidariusi nuo išorinio pasaulio ir saugojo savo visuomenę per COVID proveržį, pagaliau atsivėrė pasauliui ir taip sukėlė didžiulį ažiotažą. Japoniją galime lankyti nuo spalio mėnesio. Turiu pažįstamų, kurie per pusmetį ten sulakstė jau tris kartus. Pavasarį, prieš kelionę, Japonija atrodė tokia mistinė, nepasiekiama šalis, tad buvo taip gera išsklaidyti šį mitą“, – kalba Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas. „Daug emocijų: nuo inovacijų ir naujų technologijų taikymo planuojant, plėtojant bei valdant nekilnojamąjį turtą iki gausiai žydinčių sakurų, japoniškų sodų, preciziškai švarių vietų, itin kokybiškai išvystytos inf34

rastruktūros, liberalios ir demokratiškos visuomenės apsuptyje. Tai – aplinka, kurioje galioja nerašytos, bet efektyvios taisyklės“, – įspūdžiais dalijasi LNTPA narės įmonės „Etapas Group“ vadovas Mindaugas Velička. Lietuvių delegacija turėjo išskirtinę galimybę tiesiogiai susitikti su viena didžiausių Japonijos NT plėtros bendrovių „Mitsui Fudosan“. Per savo pristatymą įmonės atstovai papasakojo apie centrinio Tokijo Nihonbashi kvartalo konversiją ir principus, kuriais vadovaujantis transformuojamas miestas. „Žemė Japonijoje – brangiausias turtas. Tokijuje žemės nuoma yra paplitęs reiškinys. Pastatai Japonijos sostinėje gyvuoja keliasdešimt metų. Tad investicija į žemę ir pastatą turi visiškai atsipirkti ir atnešti pelną investuotojui, nes po numatyto termino statinys bus nugriautas, o jo vietoje bus statomas naujas. Tikėtina, jog tokiu būdu skatinamas statybų sektorius ir vidinė ekonomika“, – dėsto Amelija Rudenko, kitos LNTPA narės bendrovės „Kapitel“ atstovė.

„Sentimentų pastatams ir jų fasadams Japonijoje, skirtingai nei pas mus Lietuvoje, nėra. Didžiausia vertybė – žemės sklypas, nes jis visada bus vertingesnis už bet ką, kas bus ant jo pastatyta“, – antrina M. Statulevičius. Pagal Japonijoje galiojančią tvarką namų eksploatavimo laikas yra ribotas: namai Tekančios Saulės šalyje laikui bėgant nuvertėja ir yra keičiami: dažniausiai medinius statinius japonai griauna po 20 metų, o betoninius – 30 metų. Šiek tiek kitokia tvarka galioja Kioto mieste, vienoje iš senųjų Japonijos sostinių: Kioto senamiestyje ir apylinkėse esantys objektai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvių delegaciją priėmę Tokijo merijos atstovai supažindino su miesto bendrojo plano rengimo principais ir įvardijo, kokia sparta vyksta statybų derinimo procesai: „Bendrasis planas rengiamas 50-iai metų, bet adaptuojamas prie miesto poreikių gerokai dažniau. Palyginkime: didžiųjų Lietuvos miestų bendrieji planai kuriami 7–10 metų. Bet labiausiai nustebino projektų derinimo ir statybos leidimų išdavimo sparta: įprastai procesas trunka 2–3 mėnesius! Įvertinus Tokijo dydį ir ypač aukštos kokybės pastatų statybą, tai kelia nuostabą ir susižavėjimą. Esminis iššūkis, su kuriuo susiduria Tokijo valdžia sparčiau derinant projektus, – seisminio pastato saugumo ir atsparumo išorės poveikiui (ugnis, taifūnai, žemės drebėjimai) patikra. Ir ši aplinkybė yra labai logiška, bet visa kita yra daroma tam, kad kuo greičiau produktas būtų pateikiamas į rinką. Tai mes turėtume ta pačia dvasia vadovautis ir čia – Lietuvoje“, – pažymi asociacijos vadovas.

Pagrindinis asociacijos narių viešnagių tikslas – iškoduoti sėkmingų miestų fenomeną. Jie jau išgliaudė Niujorką, Torontą, Londoną, Kopenhagą, Amsterdamą, Varšuvą, Dubajų ir Tokiją. ip

Dar vienas Lietuvos NT rinkai neįprastas dalykas – veiksniai, lemiantys būsto vertę, ir tai – ne vieta, vieta ir dar kartą vieta: „Buvome nustebę, kai sužinojome, kad būsto vertei ypatingos įtakos turi metro stotelės – kuo mažesnis atstumas iki metro stotelės, tuo būsto vertė didesnė. Japonams ne tiek svarbu vaizdas pro langus, kiek susisiekimas su metro, nes pagrindinis judesys vyksta po žeme: greita, saugu ir, svarbiausia, mažai taršu. Todėl viešojo transporto infrastruktūra Japonijoje stulbinančiai sustyguota: ji itin patogi ir funkcionali, o tikslumas – lyg šveicariškų laikrodžių“, – įžvalgomis dalijasi M. Statulevičius. Kalbėdama apie būsto kainas Tokijuje ir lygindama Japonijos NT rinką su mūsų šalies situacija, A. Rudenko pastebi: „Būstas Tokijuje yra brangus tiek pirkti, tiek nuomotis. Todėl dauguma gyvena mažuose butuose, daug dirba, o laisvalaikį leidžia mieste. Aplankiusi Japoniją, dar kartą įsitikinau, kad ir Lietuvos NT rinka pasižymi aukšta kokybe, inovatyvumu, tvarumu bei šiuolaikiniais technologiniais sprendimais. Tikrai turime kuo didžiuotis.“ LNTPA nuolat siekia kurti didžiausią pridėtinę vertę savo nariams, todėl reguliariai organizuoja išskirtinius turus po pasaulio miestus, apie kurių gyvenimo kokybę ir urbanistinę pažangą yra rašomos knygos. 2023:2 (87) INTERJERAS PATARIA 35