"Centras" Nr. 4, 2021

2021:4 (119) RUDUO

Fiziko sukurtas namas Olandijoje Daugiau nei viešbutis Prancūzijoje Skaitmeninis bankas Gibraltare Kitoks vaikų darželis Lietuvoje Naujienos iš Milano iSaloni

Kaina 4,90 € ISSN 1392-6063

passionate about Design EASE. MANO NAMŲ STILIAUS SALONAI Vytenio g. 20, Vilnius

Tel. numeris: + 370 5 219 4836

El. paštas: labas@easebaldai.lt DARBO LAIKAS

i-v: 10.00-19.00 VII: 10.00-17.00

VII: nedirbame P. Lukšio g. 32, Vilnius

Tel.: + 370 6 94 21 025

El. paštas: domus@easebaldai.lt DARBO LAIKAS

i-v: 10.00-19.00 VII: 10.00-18.00 VII: nedirbame

4 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 5

Turinys

2021:4 (119)

Vyriausiasis redaktorius

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė Autoriai:

8

Medinis namas, prisitaikantis prie žmogaus ir gamtos

Vytautas Gurevičius Agnė Tamašauskaitė Kristina Noreikienė Jonas Malinauskas

24 Vaikų darželis kitaip

Fotografai:

Redaktoriaus žodis

12 Daugiau nei viešbutis

30 įprasti daiktai neįprastomis akimis

16 Fizinė erdvė skaitmeniniam bankui

20 Modernumu atgimusi tradicinė architektūra

34 Milano dvasia tebežygiuoja!

38 Tactle Baltic – Baltijos šalių dizainas Londone

Jūsų dėmesiui atrinkome architektūros ir dizaino pavyzdžius, kuriuos vienija tvarumo sąvoka. Tai ne tik labai madinga, bet ir labai teisinga tendencija, kurios tikslas – sukurti ilgalaikius, saikingu vartojimu paremtus sprendimus. Čia svarbus santykis su aplinka, gamta ir istoriniu paveldu – jie turėtų ne nukentėti, o suklestėti šalia naujadaro. Pagiriuose atidarytas puikus naujo valstybinio darželio priestatas, kurį suprojektavo „DO Architects“ – pavyzdys, kuris galėtų įkvėpti tiek daug apie reformas kalbančius politikus.

Tos pačios tendencijos Jono Malinausko pastebėtos lankantis popandeminiame Milano „Isaloni“. Gamta, reaguodama į žmonijos neatsakingumą, į klausimą „kada gyvensime geriau?“, mums atsakė – geriau jau mes gyvenome. Taigi tik išliekamąją vertę turintys daiktai turėtų susirasti vietą mūsų namuose ir biuruose. Nepirkime pigių vienadienių, nekokybiškų gaminių, kurie skatina besaikį išteklių naudojimą ir šiukšlių gamybą. Na, o jeigu nėra pakankamai lėšų, visada galite kažką atgaivinti savo rankomis – restauruotas senas daiktas jums kels daugiau džiaugsmo nei koks bevardis ir beveidis niekalas.

Aistė Rakauskaitė, Andrea Mariani, Diego Ravier, Florent Michel @11h45, Jorrit’t Hoen ir Tonu Tunnel, Yvan Moreau AOGVISION, Kobe Photography Studio, DO Architects Viršelyje – Jorrit’t Hoen ir Tonu Tunnel nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

Linkiu visiems kūrybinio džiaugsmo 2022-aisiais.

Vytautas

Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. andrum-metropolis.lt ● andrumrenesansas.lt ● aureahome.lt ● bajorulajos.lt ● buildme.lt/projektai/lagom-lofts ● buildme.lt/projektai/pastato-konversija-pilies-g-10 ● cosmolofts.lt ● didlaukio3.lt ● fizikunamai.lt ● galio.lt/lt/gyvenimui/jomanto-parkas ● greenvalley.lt ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/ silo-namai ● yit.lt/bustas/nauji-butai-klaipedoje/9-bijunai ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/matau-vilniu ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/raitininku-sodas ● kalnenuslenis.lt ● merko.lt/bastejalife ● merko.lt/vilnelesskverai ● piliamiestis.lt ● ramudu.lt ● revingis.lt ● skylum.lt ● storyline.lt ● taikosaleja.lt

6 I 2021: 4 (119)

architektūra

i

Medinis namas,

prisitaikantis prie žmogaus ir gamtos Tekstas: Agnės Tamašauskaitės Oficialus projekto pavadinimas: ANNA Stay Cabin Architektas: Caspar Schols Vieta: Hertogenbosas, Olandija Plotas: 55,4 m² Įgyvendinta: 2017 m.

Fotografijos: Jorrit’t Hoen ir Tonu Tunnel

unikalaus koncepto, kaip sukurti dinamišką ryšį tarp žmogaus, gamtos ir namų. Jis įsivaizdavo lanksčią erdvę, kurioje mama galėtų skaityti ar piešti, ruošti šeimos vakarienes, o jos anūkai – rengti teatro spektaklius. Originalus dizainas toliau buvo plėtojamas „ANNA Stay“ projektui, skirtam trumpalaikiam ar ilgalaikiam apgyvendinimui.

Fiziko suprojektuota architektūra Baigęs vidurinę mokyklą, Casparas Scholsas Amsterdamo universitete įgijo fizikos bakalauro ir magistro laipsnius.

Paskutiniais magistrantūros studijų metais dirbo mikroschemas gaminančioje įmonėje ASML (2015). Tais pačiais metais jis buvo pasirinktas dėstyti įvadinį kursą Gerrito Rietveldo dailės akademijoje.

Nuo 1930-ųjų Nyderlandų modernizmo iki pokario Japonijos metabolizmo lankstumas – tai dizaino koncepcija, kuri jau seniai tapo vienu esminių architektūros aspektų. Pastarąjį šimtmetį ji vystėsi itin sparčiai. Kai kuriems architektams erdvinio pritaikomumo numatymas yra būdas užtikrinti, kad pastatai patenkintų naudotojų poreikius. Kitiems lankstumas asocijuojasi su gebėjimu sąmoningai kurti struktūras, kurios gali keistis kintant jų funkciniams reikalavimams. Kasparas Scholsas – apmokytas fizikas, tapęs menininku-architektu, yra XXI a. architektūrinio lankstumo permąstymo priešakyje.

Naujausias jo projektas „ANNA Stay“ sujungia į vartotoją nukreiptą prisitaikymą ir novatorišką, lengvai pertvarkomą

8 I 2021: 4 (119)

struktūrą. Rezultatas – dizainas, kurį galima pritaikyti įvairioms vietoms ir klimatui, namelis tarsi gyva struktūra, egzistuojanti kaip didesnės ekosistemos dalis. „ANNA Stay“ sukurtas gyventi pasitelkiant skirtingų pastato sluoksnių konfigūracijas, kurias galima keisti per medinę išorę ir stiklinį vidų, pritaikyti prie bet kokios progos, nuotaikos ar oro sąlygų. Projekto idėja kilo iš troškimo gyventi kartu su gamtos elementais, o ne atsitverti nuo jų. „Tai visų pirma apie buvimą lauke ir dinamiškos sąveikos kūrimą tarp savęs, ANNA kaip jūsų namų ir gamtos“, – aiškina projekto autorius Casparas Scholsas. Jis pradėjo savo projektą dar 2016 m., kai motina paprašė suprojektuoti sodo namelį. Scholsas ieškojo

tvenkinio pakraštyje. Svarbiausia interjero medžiaga – medis.

Beveik visas pastatas pagamintas iš Daglaso eglės medžio ir iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg tipiškas sodo namelis, tačiau jis turi du skirtingus kiautus, t. y. išorines pastato sienas, kurios laikosi ant bėgių.

Iš medinio karkaso ir stiklo sudaryta vidinė siena nuo stogo atskirta medine išorine siena. Stumdant šiuos du kiautus ir stiklo rėmus, galimos skirtingos konfigūracijos. „Panašiai pritaikote savo drabužius, kad jie atitiktų orą, nuotaiką ar progą“, – pasakoja C. Scholsas. Medinės ir stiklinės sienos dalijasi namo viduryje ir gali būti stumdomos bėgimo takeliais taip, kad būtų sukurtas skirtingas išdėstymas, tiek

2016-aisias jokio architektūrinio išsilavinimo neturintis Scholsas suprojektavo ir pastatė sodo namelį savo mamai.

Statinys pelnė daugybę premijų ir nominacijų, įskaitant Dirko Roosenburgo apdovanojimą (Eindhovenas), „Radical Innovation Awards“ (Niujorkas) ir „Dezeen“ Metų pastato apdovanojimą (Londonas). Pirmasis pastatytas namelis pateko į populiariausių 2017 m. Nyderlandų architektūros projektų trejetuką. Maždaug tuo pačiu metu jam buvo paskirta stipendija studijuoti Londono architektūros asociacijoje (2016–2019 m.). Šiuo metu jis dirba prie daugybės meno ir architektūros projektų, tarp jų – „Cabin ANNA“ plėtojimo.

Dinamiškumas ir viduje, ir išorėje Fiziko suprojektuota architektūra pasižymi unikaliu universalumu, projekto erdvę galima naudoti susibūrimams su draugais, vaikų teatro spektakliams, tapybai ir meditacijai ar tiesiog poilsiui. Originalus statinys stūkso Scholso tėvų

2021: 4 (119) I 9

skirtinguose žemynuose, skirtingose klimato zonose. „Svajoju pastatyti ANNA, pvz., Vankuverio saloje, aukštai Šveicarijos kalnuose arba Sacharos dykumoje. Visi šie „ANNA Stay“ namai pasakos apie mūsų planetą. Matau dokumentinį filmą apie juose gyvenančius žmones. Kiekvienas svečias projektuoja savo charakterio „ANNA Stay“, bet jame save projektuoja ir gamta. Unikalus judesys ir istorija kiekvienam nameliui.“

Metų projekto apdovanojimas

tampate visko, kas jus supa, dalimi. Aš tikiu, kad visi atpažįsta tą jausmą, giliai tūnantį kiekvieno viduje“, – aiškina projekto architektas C. Scholsas.

Unikalus judesys ir istorija kiekvienam nameliui Techniškai projektas kelia nemažai iššūkių, bet jo galimybės – beribės. Architektas siekia pastatyti „ANNA Stay“

atveriantis, tiek apgaubiantis šią dvišlaičio sodo namelio Eindhovene erdvę. „Ieškojau dizaino, kuriame būtų kuo daugiau lankstumo ir kuris būtų įvairus tarsi mūsų drabužiai“, – papildo Scholsas. „Turėtumėte sugebėti keisti namo sluoksnius beveik taip pat lengvai, kaip galime pakeisti drabužius, kai to norime. Pritaikykite savo svetainę pagal nuotaiką, aplinką ir veiklą. Pritaikykite namus prie oro ir aplinkos pokyčių. Judėkite gamtos ritmu. Rytas, popietė, vakaras.

Debesys, lietus, saulė. Audra, vėjas, tylus vėjas. Pajuskite pokyčius. Užuoskite ir palieskite savo aplinką. Mano tėvas visada sakydavo, jog nėra blogo oro, yra tik bloga apranga.

Manau, tai tinka ir architektūrai. Jei bijote oro, daug praleidžiate gyvenime.“

Šiemet olandų dizainerio sukurtas universalus medinis namelis „ANNA Stay“ laimėjo tarptautiniu mastu pripažintą „2021 Architizer A+Awards Project Award of the Year Award“ apdovanojimą. Architektūros apdovanojimas projektui atiteko po to, kai „ANNA Stay“ buvo išrinktas žiuri nugalėtoju „Architecture + Living Small“ kategorijoje. „Architizer A+Awards“, kuriame dalyvauja daugiau nei 5 000 projektų iš daugiau nei 100 šalių, yra didžiausias pasaulyje architektūros ir statybinių gaminių apdovanojimų renginys. „Mums labai malonu gauti šį „A+Awards“ Metų projekto apdovanojimą. Būti pripažintam šiame prestižiniame renginyje – išties didelė garbė, – sako C. Scholsas ir pabrėžia: – Su „ANNA Stay“ norime pakviesti žmones patirti gyvenimą lauke ir sukurti glaudesnį ryšį su gamta, savimi ir kitais. Manome, kad, sustiprinus šį ryšį, atsiras daugiau meilės ir rūpesčio dėl gamtos, planetos ir žmonių apskritai.“

„Anna Stay“ namelyje yra lova, pakeliama iš pagrindo konstrukcijos, o jos centre įrengtas nedidelis medinis židinys.

Esant prastam orui, sienos uždaromos, kad būtų sukurta šilta ir jauki pastogė su lauko terasomis iš abiejų pusių.

Tačiau atšilus išorinė konstrukcija nustumiama, įsileidžiama daugiau šviesos, o vidinė stiklo siena apsaugo nuo lietaus ar vėjo. Šį išdėstymo variantą Scholsas apibūdina kaip „šeimos vakarienės režimą“: dvi stiklinės sienos nustumiamos į išorę ir centre sukuriama didelė uždengta erdvė. Joje telpa net 10 metrų ilgio stalas, skirtam 30 žmonių vakarienei. Durys rytinėje ir vakarinėje namo pusėje gali būti atidarytos taip, kad pro jas patektų šiltas vasaros vėjo gūsis.

Saulėtu oru galima atskirti vidines stiklo sienas ir centre sukurti lauko erdvę, kurioje lova, židinys ir baldai būtų atviri. „Pagalvokite, galite miegoti po žvaigždėmis, degintis, rengti kepsnių vakarėlį ar tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis savo laisve, neatsisakydami patogumų“, – sako Scholsas. „ANNA Stay“ gebėjimas prisitaikyti ir keistis leidžia jos gyventojams sekti savo pojūčius. „Namas suteikia laisvę gyventi. Jūs

10 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 11

i

architektūra

Daugiau nei viešbutis Tekstas: Agnės Tamašauskaitės Architektai: Reiulf Ramstad Arkitekter kartu su ASP Architecture Vieta: Breitenbachas, Prancūzija Plotas: 20 000 m², projektavimo teritorija. 20–60 m² namukai Įgyvendinta: 2020 m.

Fotografijos: Florent Michel @11h45, Yvan Moreau

12 I 2021: 4 (119)

Išskirtinis projektas Elzase, Prancūzijoje, siūlo galimybę atrasti holistinį ekoturizmo potyrį, įkvėptą skandinaviškų tradicijų ir paremtą regiono kulinarijos, sveikatingumo ir natūralios gamtos teikiamomis galimybėmis. Breitenbacho kaimo aukštumose įsikūręs viešbutis „48° Nord“ iš naujo interpretuoja tradicinį skandinavišką namelį hytte – atsitraukimo ir susiliejimo su laukine gamta vietą. Saugomos „Natura 2000“ teritorijos centre esantis objektas sukurtas taip, kad darniai įsilietų į aplinkinį kraštovaizdį, jo netrikdytų ir išsaugotų natūralias gamtos vertybes.

Pusiau prancūzas, pusiau danas užsakovas, norvegų architektai ir juos vienijanti organiško dizaino ir natūralių medžiagų patrauklumo idėja – iš šio išskirtinio susitikimo gimė „48° Nord“ projektas. „Breitenbach“ kraštovaizdžio viešbutis įkūnija drąsią architektūrą ir dizainą, darnaus gyvenimo dvasią ir išpuoselėtą kulinarinę kultūrą. Per regione dar nematytas formas sujungę vietinę tapatybę su kraštovaizdžiu, projekto architektai „Reiulf Ramstad Arkitekter“ suteikė „48° Nord“ unikalią architektūrinę išraišką. „Reiulf Ramstad Arkitekter“ – nepriklausoma architektūros įmonė, įsikūrusi Norvegijoje ir Danijoje, žavinti aukšto lygio žiniomis ir išskirtine ideologija. Įmonė orientuojasi į stipraus projekto koncepto išgryninimą ir jo susiejimą su praeityje įgyvendintų projektų patirtimi. Bėgant

metams, „Reiulf Ramstad Arkitekter“ sukūrė daugybę įvairaus mastelio ir funkcijų, novatoriškų, kvapą gniaužiančių projektų. Jie kuria dizainą, kuris konceptualizuoja vietą. „48° Nord“ projektas gimė iš dviejų kultūrų (Prancūzijos ir Skandinavijos regiono), dviejų aistrų (gamtai ir architektūrai), dviejų vyrų (Emilio Leroy ir Reiulfo Ramstado) ir entuziastingos bei labai palaikančios vietinės Breitenbacho kaimo bendruomenės.

Breitenbachas – unikalus kaimelis tarp Vogėzų (Vosges) ir Elzaso, turintis labai dinamišką bendruomenę. Miestelis yra tvirtai politiškai įsipareigojęs laikytis ekologiškai atsakingo požiūrio, vykdydamas įvairias veiklas, tad jame veikia ekologiško alaus darykla, stovi aviliai, gaminami ekologiški pieno produktai. Pats meras, entuziastingas

vegetaras, inicijavo ekologinį ūkininkavimą kaime, nuolat skatindamas tvarų verslą.

Užsakovo tikslas nebuvo tiesiog pastatyti viešbutį. Daug svarbiau jam buvo sukurti gyvenamąją vietą, buveinę, kurioje žmonės būtų priimti, galėtų leistis į jausmingą kelionę ir patirti naują realybę natūralioje aplinkoje. „48° Nord“ – tai vieta, kur svečiai ateina susitikti su vietiniais gyventojais, dalijasi maistu, ilsisi ar vaikštinėja po Vogėzų kalvas bei slėnius. Architektūrinis „48° Nord“ požiūris įkūnija šią filosofiją. Švarus projekto dizainas ir ryškios fasado linijos neišvengiamai primena Šiaurės šalis. Bet, nepaisant paprastumo, Breitenbacho viešbutis nelieka nepastebėtas, natūralumas ir minimalizmas padeda jam subtiliai papildyti supantį kraštovaizdį. Viešbučių

2021: 4 (119) I 13

i

DIZAINO KELIONĖS

komplekso vizija – skleisti meną, harmoningai gyventi su gamta.

Tarp medžių, natūralių gyvatvorių ir laukinių žolių tarsi rieduliai pūpso 14 medinių namelių. Maži, lengvi, subtilūs statiniai iškilę tiesiog ant kalvos šlaito. Dėl kruopščiai apgalvotos konstrukcijos visi 14 namelių yra nuimami, kad kraštovaizdis išliktų išsaugotas, nepaliestas.

Keturios skirtingos pastatų tipologijos sudaro įvairiapusišką kompleksą. Vieno aukšto, bet neįprastos formos „Grass“ nameliai sugrupuoti šalia pagrindinio pastato. Iš laibų ir aukštų „Tree“ ir „Ivy“ atsiveria vertikalios erdvės ir panoraminiai vaizdai. Ant kalvos sutupdyti „Fjell“ namukai siūlo saugomas lauko erdves, tad juose apsigyvena šeimos. Visų jų interjeras minimalistinis ir kaimiškas, vyrauja šviesių spalvų mediena, tvirti įmontuoti baldai, įrėminti vaizdai ir erdviniai kontrastai – visa tai puikiai įkūnija šiaurietišką hygge koncepciją. Kiekviename namelyje tvyro ramybė ir harmonija. Nėra nieko perteklinio, viskas komfortiška ir rafinuota. Natūrali mediena dera su minkštais audiniais. Švelnios spalvos papildo švarias linijas. Šiltas dekoro paprastumas užleidžia vietą vaizdui pro langą.

14 I 2021: 4 (119)

Į viešbučio teritoriją atvykusius svečius pasitinka pagrindinis priėmimo, maitinimo ir sveikatingumo pastatas. Jo tūris apipavidalintas Elzaso kaštonų malksnomis, pagamintomis Saverno dirbtuvėse.

Tamsiai dažyta mediena padengti fasadų intarpai plačiai atsiveria į supančios gamtos kraštovaizdį ir kuria kontrastingą dizainą. Ne tik pastatų išorė, bet ir viešbučio siūloma kulinarinė patirtis susijusi su supančia aplinka. „48° Nord“ viešbutyje ruošiami patiekalai iš netoliese esančių ekologinių ūkių produktų ir viešbučio teritorijoje auginamų daržovių.

grynas oras – visa tai yra šių dienų prabanga. Vien susidūrę su nepamirštamu kraštovaizdžiu, svečiai atranda naują grožio ir komforto reikšmę, besikeičiančiose sezono spalvose, šviesose ir šešėliuose, pačiame gamtos įvairiapusiškume.

Pasak projekto architekto Reiulfo Ramstado, „48° Nord“ – tai gamtos elegancija ir stebinanti architektūra. „Sėkmingas tvarus architektūrinis projektas turi įsilieti į aplinką, bet neišnykti joje ir parodyti, kad gamta, ekologija ir modernumas nėra nesuderinami dalykai.“

„48° Nord“ – tai mano dviejų aistrų, mano dviejų kultūrų sąjunga. Gamta ir architektūra, Danija ir Elzasas. Aš įsivaizdavau atvirą ir intymią erdvę, kurioje kiekvienas gali mėgautis gamtos ramybe. Ši vieta atskleidžia mano giliausias vertybes. Man svarbu ekologiškumas ir natūralumas kasdienybėje. Tai daugiau nei viešbutis, tai – savitas pasaulis“, – sako kraštovaizdžio architektas ir viešbučio savininkas Emilis Leroy-Jönssonas. „48° Nord“ architektai sukūrė naują prabangos apibrėžimą. Erdvė, privatumas, ramybė, gamta ir

2021: 4 (119) I 15

i

interjeras

Fizinė erdvė skaitmeniniam bankui Tekstas: Agnės Tamašauskaitės

„Xapo“ (tariama „sapo“) – tai internetinės bankininkystės paslaugas kriptovaliutoms teikianti įmonė.

Bendrovės direktoriaus Wenceso Casareso galvoje gimė idėja sukurti projektą, kuris taptų pirmąja fizine „Xapo“ būstine ir pirmąja istorinio pastato restruktūrizacijos studija. Ją Casareso įgyvendino kartu su studija „Lagranja“. „Lagranja“ tai – daugiadisciplinė dizaino įmonė, kuri pirmiausia kuria interjero ir produktų dizainą. Per beveik 18 metų darbo „Lagranja“ komanda tapo žinoma dėl savo sėkmingos filosofijos: padaryti interjero dizainą užsakovų įmonių ir prekių ženklų kompanionu. Būtent šią savo misiją jie įgyvendino ir „Xapo“ biurų projekte.

Architektai: Lagranja Design for Companies and Friends Vieta: Grand Casemates Square, Gibraltaras Plotas: 800 m² Įgyvendinta: 2020 m.

Fotografijos: Florent Michel @11h45, Yvan Moreau

Istoriškai reikšminga vieta „Xapo“ įsikūrė senose armijos kareivinėse, Gibraltaro istorinio centro širdyje, garsiosios uolos šešėlyje. Galinė konstrukcijos dalis sujungta su originalių miesto sienų ir gynybinių bokštų liekanomis, o priekinis fasadas nukreiptas į Grand Casemates aikštę – socialinį traukos centrą su daugybe lauko barų ir restoranų. 1817 m. Didžiosios Britanijos armijos pastatytos kareivinės – vienas geriau-

siai išsaugotų karinių pastatų, primenančių senuosius miesto įtvirtinimus. „Lagranja“ architektai rado kareivių barakus apleistus, pusiau sugriautus. Kaip teigia architektai, pastatų istorinė reikšmė buvo neįvertinta ir jie desperatiškai prašėsi restauracijos. Vykdant „Xapo“ projektą, viena iš greta esančių įlankų atgimė kaip viešoji meno ir kultūros renginių erdvė.

Pagrindinis projekto tikslas buvo suteikti fizinę būstinę skaitmeninėje srityje veikiančiai „Xapo“ bendrovei. Šiandien ji užima dvi arkines kareivinių komplekso erdves, kurių bendras plotas siekia 800 m². Pastatas sudarytas iš vietinio kalkakmenio, o lubos paremtos originaliomis medinėmis sijomis. Originalios sijos ir akmeninės sienos buvo restauruotos ir grąžintos į pirminę būseną – taip erdvei suteiktas senovinio mistiškumo jausmas. Pasitelkdami archeologiją ir modernaus dizaino priemones, „Lagranja“ architektai atkurtose erdvėse šiuolaikiškai išdėstė biurus, baldus ir dekoro elementus, pagamintus taikant skaitmeninius procesus. Tokiu konceptu architektai siekė sukurti ryšį tarp istorinio pastato ir novatoriškos įmonės, kurios darbuotojai užpildys šias erdves.

Išdėstymo schema aplink vidinį kiemą Projekto dizainą lėmė keturi architektų išskirti aspektai: harmonija, funkcionalumas, pagarba istorijai ir netikėtumo elementas. Klientai į „Xapo“ biurą įeina iš pagrindinės aikštės ir patenka tiesiai į priėmimo zoną. Priėmimo zonoje iš abiejų pusių išdėstyti seklūs baseinai tarsi

16 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 17

papildo erdvinės struktūros aukščio trūkumą ir padeda atsispindėti šviesai tamsioje erdvėje. Naktį baseinus ir priėmimo zoną kertantys lazerio spinduliai traukia ir praeivių akį – jie gali matyti instaliaciją iš lauko aikštės.

Dešinėje, praėjus pro originalias akmenines arkas, atsiveria pagrindinė „Xapo“ banko erdvė – automatinės kasos, kuriose klientai gali vykdyti kibernetines valiutos operacijas. Už jos yra posėdžių salė su virtuvėle ir poilsio zona. Tolimiausias pastato galas atsiveria į siena apjuostą vidinį kiemelį, kuris originaliai tarnavo kaip parako saugykla gynybinio bokšto papėdėje. Kiemelyje įrengta sėdimoji, grilio zonos, todėl jį galima naudoti tiek laisvalaikiui, tiek darbui ar tais atvejais, kai derinamos abi veiklos. Visas „Xapo HQ“ biuras išsidėstęs aplink vidinį kiemą, o erdvėms sudalyti panaudotos stiklo pertvaros, leidžiančios vizualiai persipinti vidaus ir lauko zonoms.

Pėsčiųjų takams, kiemo ir sandėliavimo zonoms bei tualetui panaudotos „Marazzi“ porceliano grindų plytelės. Jos supjaustytos 60 x 20 cm dalimis ir išdėstytos žymint išilgines jungtis. Tuo tarpu viešajai klientų aptarnavimo zonai pasirinktos plačios lentos iš ąžuolo medienos, klojamos 45 laipsnių kampu, o aplink patalpos perimetrą išlaikyta „Marazzi“ cemento tipo porceliano plytelių danga. Darbo erdvėms – biurams ir posėdžių salėms – jaukumo suteikia šiltai pilkos spalvos kiliminė danga.

Kur buvo įmanoma, išsaugotos akmeninės sienos, kitur panaudotas kalkinis tinkas ir garso absorbentas ant sienų su tuo pačiu audiniu, kuris buvo pasirinktas ir baldams.

Išskirtiniai baldai ir detalės pagal užsakymą Dauguma pagal specialų užsakymą pagamintų baldų buvo sukurti pasitelkiant 3D spausdinimą Barselonoje, o jų gamybai panaudotas bioplastikas. Modulinio dizaino, švelniai tekstūruoto paviršiaus baldai kartu su kitomis interjero detalėmis padeda kurti bendruomeniškumo jausmą.

Išskirtiniai interjero elementai – registratūros stalas ir pertvara bankininkystės zonos laukimo kambaryje – sukurti iš susipynusios žemiškų atspalvių ir pusapvalių formų kompozicijos. Tvirto posėdžių stalo atramos primena milžiniškas amforas. Tokio pat dizaino forma pasirinkta ir stalams pagrindinėje priėmimo zonoje tarp seklių baseinų. Švelniai suapvalintų, „Lagranja“ komandos suprojektuotų baldų tekstilės apmušalams buvo skirtas ypatingas dėmesys. Jie pasirinkti dėl natūralios kompozicijos ir šiltų, žemiškų spalvų, sukeliančių šiuolaikiškumo jausmą šioje naujos rūšies verslo erdvėje.

2021 m. „Lagranja“ studija už darbą vykdant biuro projektą „Xapo“ gavo „Architizer A+“ apdovanojimą biuro interjero kategorijoje. „Lagranja“ dizainas visada perteikė originalias idėjas ir strategijas, o ne tendencijas. „Mes nesėsime prie stalo su iš anksto sudarytu sąrašu, ką turėtume ar neturėtume daryti. Manome, kad kiekvienas projektas yra unikalus ir į jį reikia žiūrėti unikaliai. Stengiamės suprasti kontekstą ir keliame daug klausimų tiek sau, tiek savo klientui. Mes kuriame strategiją, ieškome tinkamiausių įrankių ir komandos, o tuomet leidžiame dalykams gimti“, – teigia „Lagranja“ įkūrėjai Gerardas Sanmartí ir Gabriele’is Schiavonas.

18 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 19

i

architektūra

idėjų, tradiciniai namai Dadžai miestelyje nyksta su kiekviena diena.

Tradicinės architektūros saugotojai siekia rasti būdų, kaip panaudoti senuosius pastatus kaip naujos architektūros pagrindą, išsaugoti Pietų Fudziano istoriją ir atgaivinti regioną per šiuolaikinį dizainą.

Modernumu atgimusi tradicinė architektūra

„Xiangyu Xiangyuan B&B“ susideda iš dviejų dalių – senos ir naujos. Senąją dalį sudaro 3 skirtingų laikmečių namai, pastatyti praėjusio amžiaus ketvirtajame–aštuntajame dešimtmečiuose. Jiems reikėjo tiek išorės, tiek vidaus renovacijos. Šie tradiciniai namai, turintys šimtametę istoriją, buvo kruopščiai paversti viso projekto pagrindine erdve. Naujoji dalis yra šiuolaikinio architektūrinio stiliaus, sudaryta iš plieno, stiklo ir plytų. Naujos ir senos dalys susijungia ir persipina, atskleisdamos pagrindines projekto architektų mintis – išsaugoti senuosius pastatus ir atkurti apleistus išteklius.

Tekstas: Agnės Tamašauskaitės Oficialus projekto pavadinimas: Xiangyuxiangyuan Home Stay Architektai: The Design Institute of Landscape and Architecture China Academy of Art. Huang Zhiyong su komanda: Miao Lin, Jian Yang, Jiejie Wang, Fangjun Jiang Vieta: Dadžai (Dazhai) miestelis, Ksiamenas (Xiamen), Fudziano (Fujian) provincija Plotas: 1 200 m² Įgyvendinta: 2019 m.

Fotografijos: AOGVISION, Kobe Photography Studio

Projekte esantys senieji pastatai – tipiški tradiciniai Pietų Fudziano būstai. Pagrindinės šių statinių konstrukcijos dažniausiai yra tradicinio kiniško medinio karkaso, pastatų fasadai pagaminti iš raudonų plytų ir čerpių, o stogai – „Yingshan“ stiliaus

Pietinis Fudzianas, besidriekiantis pietrytinėje Kinijos pakrantėje, – „Jūrų šilko kelio“ istorijos pradžia.

Jis nuo senų laikų buvo svarbus jūrų transporto centras. Dėl patogios geografinės padėties, palankios verslo mainams su daugeliu aplinkinių regionų ir šalių, šis regionas turi tvirtus ekonominius pamatus, bet yra smarkiai paveiktas svetimų kultūrų. Pietų Fudziano kultūra yra tradicinės kinų ūkininkavimo kultūros ir užsienio kultūrų įtakos derinys. Tokia turtinga ir įvairi kultūrinė potekstė atsispindi ir regiono architektūroje, pasižyminčioje labai išskirtinėmis savybėmis.

Daugiau nei 800 metų istoriją skaičiuojančiame Dadžai miestelyje, šalia kalnų ir jūrų, lygiame reljefe, suprojektuotas „Xiangyuxiangyuan Home Stay“. Per daugelį metų miestelis tapo Pietų Fudziano tradicinės kultūros ir tradicinių namų architektūros vieta. Šiandien, veikiami globalizacijos ir modernių miestų plėtros

20 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 21

(tradicinis kiniško stogo tipas), kurių abu galai šiek tiek pakrypsta aukštyn, pritaikius lengvus ir lanksčius „kregždės“ metodus.

Vieno iš senųjų pastatų salė ir priekinė virtuvės pusė buvo sugriuvusios. Originalus medinis stogo karkasas ir vartai taip pat buvo beveik subyrėję. Du šoniniai kambariai viduryje irgi suirę. Architektai panaudojo plienines konstrukcijas salėje ir kairiajame kambaryje, kad paremtų originalią medinę konstrukciją. Fasade yra didelis langas nuo grindų iki lubų, kad atitiktų vidaus erdvės šviesos kokybės reikalavimus. Tradicinis stogas smarkiai kontrastuoja su skaidriu stiklu – jis suteikia namui lengvumo.

Kitas senas pastatas daugiausia pagamintas iš akmens blokų, todėl po šimto metų jis vis dar labai stabilus ir neturi jokių nusidėvėjimo žymių. Pasak profesionalių vertintojų, jis atitinka dabartinių nacionalinių standartų patikimumo reikalavimus, tačiau jį vis tiek teko sustiprinti, kad būtų išvengta rūpes-

čių ateityje. Norėdami išspręsti šią problemą, „Huang Zhiyong“ architektai pasirinko vidinės plieno konstrukcijos būdą daliniam apdorojimui ir remontui.

Interjero dizainui projekto autoriai rėmėsi šiuolaikine tradicinės kinų architektūros medžiagų interpretacija ir sukūrė trijų šimtamečių pastatų interjero dizainą, naudodami tris pagrindines medžiagas: medieną, akmenį ir porcelianą.

Medis per visą statybų istoriją buvo pagrindinė atsinaujinanti medžiaga, gauta iš įvairių šaltinių. Mediena yra plačiausiai naudojama medžiaga „Xiangyu Xiangyuan B&B“ erdvėje įvairiais pavidalais: balduose, grindyse ir instaliacijose. Tai atspindi autorių meninį medžio pojūtį bei tvaraus dizaino idėją. Bendra „Xiangyu Xiangyuan B&B“ erdvės atmosfera išryškinama pertvarkant ir pritaikant akmenį – ne tik natūralią, bet ir itin tvirtą statybinę medžiagą. Mažiausiai interjere matomas porcelianas tarsi paslėptas šiuolaikinėse formose, bet per jį

išreiškiama pagarba šimtamečiams pastatams.

Vyriausiasis projekto architektas Huang Zhiyongas užaugo Pietų Fudziane, todėl yra puikiai susipažinęs su vietos kultūra bei įsitikinimais. „Seną paliekant senu, pastatas liks atgyvenęs, nes šiuolaikinis gyvenimo būdas nuolat keičiasi, – sako Huang Zhiyongas, – todėl skirtingas sąlygas norėjome traktuoti skirtingomis priemonėmis: sugriuvusias dalis atstatyti šiuolaikiškais stiliais, kad susidarytų stilių sandūra, o likusios dalys išryškėtų kaip tarpininkaujančios.“ Per architektūros praktiką Kinijos kraštovaizdžio ir architektūros dizaino institute (angl.

The Design Institute of Landscape and Architecture China Academy of Art) su Huang Zhiyongu ir jo vadovaujama komanda (Miao Lin, Jian Yang, Jiejie Wang, Fangjun Jiang) buvo sukurta akademinė ir mokslinių tyrimų atmosfera, apimanti visapusišką internacionalizaciją ir

22 I 2021: 4 (119)

modernizavimą. Taip pat buvo pasinaudota Kinijos meno akademijos (CAA) galimybėmis bei stipriais jų meniniais talentais. Pirmasis Kinijos aplinkosaugos meno skyrius yra instituto misija, o tarnavimas visuomenei – bendra veiklos politika.

Nesvarbu, ar tai būtų architektūrinis, ar interjero dizainas, Kinijos dizaineriai ir architektai vis daugiau dėmesio skiria tradiciniams pastatams – darydami remontą juos modernizuoja. „Xiangyuxiangyuan Home Stay“ projekte pridėta paprastų geometrinių figūrų ir stiklo sienų, kad būtų sukurtos naujos erdvės, kuriose susitinka sena ir nauja, natūralumas ir technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškumas. Atgimę tradiciniai Pietų Fudziano namai leidžia gyventojams ir užsienio turistams patirti pokyčius, kuriuos sukėlė modernaus dizaino koncepcija, atspindinti šiuolaikinį tvarumą ir leidžianti pajusti Pietų Fudziano kultūrą.

2021: 4 (119) I 23

ARCHITEKTŪRA gavo siekis išgelbėti didžiulę eglę darželio kieme. Naująją projekto dalį sudaro 4-ių lopšelio ir 2-ų darželio grupių korpusai, prijungti prie senojo darželio pastato. Naujojo priestato plotas – 1 035 m², o jį su senuoju jungia bendrosios erdvės ir uždaras kiemelis, kuris tapo ugdymo įstaigos širdimi.

Pagrindinis pokytis po atnaujinimo – uždaras kiemas, į kurį vaikai savarankiškai kasdien išeina pažaisti, dalyvauja įvairiuose renginiuose.

Kiemas taip pat tampa svarbia interjero dalimi, nes jį supa tik bendrosios erdvės – iš vidaus mažieji visada mato, kas vyksta lauke, o esantys kieme regi, kas vyksta valgykloje, hole, renginių zonoje.

Tik ėmusis projekto, savivaldybės, darželio ir architektų komanda turėjo tikslą pastatyti medžiu kvepiantį darželį. Šį konceptą autoriai įgyvendino per medinį lauko fasadą, kuris natūraliai nuo saulės ir vėjo pilkės, ir per svarbias interjero detales: medines vidaus sienas su daugybe integruotų medinių lentynų, kad kurtų jaukumą, medines

i

grindis, ant kurių būtų smagu ir šilta voliotis, bei medinius laiptus, kviečiančius žaisti. „Mes matome tą Pagirių vaiką, gulintį čia, ant šiltų medinių grindų, ir stebintį pro langą ant gysločio ropojantį vabalą“, – sako „DO Architects“ komanda. Šiandien mediniai visuomeninės paskirties pastatai Lietuvoje nėra įprasti dėl itin griežtų gaisrinių reikalavimų. Tam, kad būtų užtikrintas kokybiškumas ir atitiktis visiems reikalavimams, įgyvendinant projektą itin daug buvo konsultuojamasi tiek su tikrinančiomis institucijomis, tiek su medžiagų tiekėjais.

Projektuojant naujas klases ypatingas dėmesys skirtas ne tik naujų patalpų kūrimui, bet ir esamų optimizavimui. Architektai glaudžiai bendradarbiavo su darželio bendruomene analizuodami pastatą, medžiagas, landšafto sprendinius.

Siekta, kad visos erdvės puikiai funkcionuotų ir būtų maksimaliai išnaudotos. Rezultatas – visos naujajame darželyje suprojektuotos erdvės universalios ir kiekviena turi bent po kelias funkcijas.

Vaikų darželis kitaip Tekstas: Agnės Tamašauskaitės, Architektai: DO Architects, Vieta: Pagiriai, Vilniaus r., Lietuva, Plotas: 2 200 m², Įgyvendinta: 2021 m. Fotografijos: AistĖS RakauskaitĖS, DO Architects

Daugiau nei šešerius metus edukacines erdves aktyviai kurianti „DO Architects“ komanda drauge su Vilniaus r. savivaldybe Pagiriuose visuomenei pristatė atnaujintą darželį „Pelėdžiukas“. Šis objektas keičia žmonių suvokimą, kaip turėtų atrodyti valstybinis darželis – išplėstas ir transformuotas pagal naują, kokybišką, įkvepiantį požiūrį. Erdvėmis vaikai patys mokomi rinktis, kur nori būti, kartu architektūriniais sprendimais skatinamas smalsumas, žaismingumas ir kūrybingumas.

Pagiriuose esantis darželis „Pelėdžiukas“ išsiskiria architektūrine kompozicija. Jis apsuptas sovietinių daugiabučių, tačiau išplėstas šiuolai-

24 I 2021: 4 (119)

kinės architektūros priestatais. Kaip ir kiti sovietiniai darželiai, statyti pagal tipinius projektus, šis 1982 m. statinys atspindėjo tuometinį požiūrį į augantį vaiką – bendrųjų erdvių beveik nebuvo, o lauko erdvės – labai didelės, kad būtų galima mažiesiems savarankiškai, ne pagal numatytą tvarką, išeiti į lauką. Pasak projekto architektų, to pasekmė – mažyliai daugumą laiko praleidžia savo grupėse, vaikų iš kitų grupių lieka beveik nepažinę ir, svarbiausia, jie nėra mokomi rinktis ir spręsti, ką, su kuo ir kur galima veikti.

Statant „Pelėdžiuką“, visų pirma atsižvelgta į vaikų poreikius, o tiek projektą, tiek statybų eigą pakore-

2021: 4 (119) I 25

Perplanuotos dvi darželio grupės, praplėsta aktų salė, valgymo zona, įrengti specialūs kabinetai. Šviesūs lopšelio holai skirti ir žaidimams, ir muzikai, ir mankštai, ir susitikimams, kiemelis kaip įėjimų, žaidimų, koncertų vieta, taip pat ir žaidimų terasa ant stogo, kuri kartu yra ir evakuacinis išėjimas, jungiantis dvi laiptines, o fasadinėje sienoje įrengtas suoliukas – potenciali vieta lauko pamokai. „Mums labai norisi įrodyti, kad senus statinius galima sumaniai pertvarkyti, kad naujos erdvės gali būti itin praktiškos, o kartu ir įkvepiančios, liekančios kažkur giliai atmintyje“, – sako projekto architektai.

Praplėtus darželio koridorių, buvo sukurta erdvi ir jauki centrinė zona su aktų sale bei vidinė jungtis su nauju priestatu. Stiklinės vitrinos iš rytų atveria kiemo vaizdą, o vakarų pusėje atsiveria vaizdas į didžiausią darželio eglę, kurią buvo taip stengtasi išsaugoti.

Lopšelio grupės taip pat kitokios – kiekviena turi du įėjimus iš bendros lopšelinukams skirtos erdvės, čia galima judėti ratu. Grupėje yra bendra žaidimų erdvė šlaitinėmis lubomis – vaikai gali stebėti per stoglangius krintančią šviesą, susipažinti su skirtingais erdvės masteliais.

Numatyti du išėjimai į už lango esančią medinę terasą su stogeliu ir privatų žalią, saugiai aptvertą kiemelį.

Antrame aukšte, taupant užstatymo plotą, suprojektuotos darželio grupės su išėjimais ant stogo tera-

26 I 2021: 4 (119)

sos. Kambario centre suprojektuotos visos reikalingos erdvės – grupės virtuvėlė, spintelės, tualeto kambarys, aplink judama ratu. Pagrindinėje erdvėje įrengtas amfiteatras, ant kurio vyksta pamokos ir žaidimai, o atėjus laikui iš jo ištraukiamos lovos ir erdvė tampa miegamuoju. „Pelėdžiuko“ darželyje atviros ir gražiai įrengtos pagalbinės patalpos leidžia vaikams smalsauti. Valytojo kambariukas po laiptais turi dideles stiklines duris mediniais rėmais, pro jas berniukai ir mergaitės mato, kaip pilamas vanduo į kibirą, kur pastatytas siurblys ir kur sudėti švarūs rankšluosčiai. Valgomajame yra didelis langas į virtuvę – vaikai regi, kaip kepami blynai, gali pamojuoti kepėjui, pasilipę ant laiptelio, atidžiai stebėti, kaip ruošiami pietūs.

Darželio rekonstrukcijos projektavimo darbai pradėti dar 2017-aisiais.

Per kelerius metus, architektams pavyko sukurti ugdančią aplinką iš natūralių, saugių ir tvarių medžiagų. Šiandien „Pelėdžiukas“ tapo pavyzdiniu projektu, parodančiu, kaip svarbu skirti dėmesio kuriant kokybiškas erdves, kuriose mažieji auga, mokosi ir žaidžia. „Svarbiausias žinias žmogus gauna per patirtį, tad svarbiausios erdvės darželyje yra tos, kurios suburia vaikus, – pasakoja „DO Architects“ komanda ir priduria: – Esame įsitikinę, kad mokytis – iš aplinkos, vienam iš kito, iš gamtos, yra esminis žmogaus ir Lietuvos kelias pirmyn. O kokybiška aplinka ugdo pati savaime.“

2021: 4 (119) I 27

REKOMENDUOJAME

sukurta, į vandens procedūras žvelgiant plačiau, – jos turi gaivinti ne tik kūną, bet ir sielą.

GROHE SPA asortimentas sukurtas, derinant racionalius ir novatoriškus sprendimus su estetišku bei progresyviu dizainu, leidžiančiu įrengti drąsius vonios kambarius bet kokioje erdvėje – nesvarbu, ar projektuojama SPA zona sveikatingumo centre, ar privatus vonios kambarys. Nauja GROHE SPA spalvų serija suteikia architektams bei dizaineriams daugiau kūrybinės laisvės, o vonios kambariui – asmeniškumo ir individualumo.

GROHE SPA:

šiuolaikiškas požiūris į sveikatą per vandenį

Šiuolaikinis gyvenimo tempas išties spartus, todėl itin brangios tampa akimirkos, kai gali skirti laiko sau, atsipalaiduoti. Vienas maloniausių būdų pailsinti kūną ir sielą – apsilankyti SPA. Tačiau ne visi galime mėgautis vandens procedūrų privalumais, kada tik panorėję ar pajutę poreikį. Šiuo – pasaulį užklupusios pandemijos – laikotarpiu dėmesys sveikatai ir gerovei išties gerokai išaugęs. Suprasdama šių dienų realijas, besikeičiančius vartotojų įpročius ir augančius poreikius, pirmaujanti santechnikos įrangos gamintoja bei pasaulinis prekių ženklas, kuriantis pažangią vandens valdymo įrangą, GROHE, šį rudenį pristato GROHE SPA asortimentą. Jį sudaro novatoriški, itin prabangūs produktai, skirti SPA zonai įrengti tiek visuomeninėse, tiek privačiose erdvėse.

Tekstas: KristinOS NoreikienėS Fotografijos: gamintojo

5 pojūčius sužadinanti SPA erdvė Visame pasaulyje galima rasti pačių prabangiausių ir nuostabiausių sveikatingumo centrų. Dabar tokią aukščiausio lygio SPA erdvę įmanoma įsirengti ir namuose. Gaivinančios bei sveikatinančios, atpalaiduojančios ar energijos suteikiančios vandens procedūros gali tapti naujos dienos pradžia arba atvirkščiai –

28 I 2021: 4 (119)

Prabanga ir rafinuotumas su „GROHE Allure“

puikia pabaiga. Maža to, vos įžengę į GROHE SPA sukurtą erdvę, iškart pajusite, kad tai – kur kas daugiau nei tik vonios kambarys. Įkvėpimo, kuriant GROHE SPA, semtasi iš gamtos: nuo įspūdingiausių krioklių iki gaivinančio lietaus ar lengvos dulksnos. Tad ir vandens procedūros, kurias patiriate vonios kambaryje, apima tiek švelnų vandens lašų prisilietimą, tiek kaskadomis krintančio vandens jėgą. Pasitelkus pažangiausias technologijas bei išskirtinį dizainą, GROHE SPA paverčia vonios kambarį tikra ramybės, laiko sau ir sveikatinimo oaze, suteikiančia visiškai naują vandens procedūrų patirtį bei sužadinančia visus penkis pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Įkvepiantis vandens grožis paskatino sukurti estetišką, pagarbą gamtai ir meilę žmogui demonstruojantį GROHE SPA asortimentą. O galingo krioklio ošimas ar vėjo švilpimas – garsai, kurių norisi klausytis, kaip ir tekančio vandens šniokštimo, perjungiant skirtingus GROHE SPA purkštukų režimus. Žinome, kad kvapai kuria ir atgaivina prisiminimus, sukelia asociacijas. Štai levandų ir eukalipto aromatai skatina gijimą ir teikia atokvėpį.

Tad būtent jie tapo ne tik įkvėpimo šaltiniu, bet ir GROHE SPA filosofijos dalimi. Be to, GROHE SPA leidžia mėgautis kiekviena vandens procedūrų akimirka – tai taip pat natūralu, kaip ir vandens lašų prisilietimas prie kūno. Galiausiai karštieji gėrimai visuomet buvo neatsiejama SPA procedūrų dalis – juk sveikatą per vandenį patiriame ne tik prausdamiesi, bet ir gurkšnodami karštą arbatą, įkvėpdami raminantį jos garą. Tad ir GROHE SPA

Kuriant GROHE SPA, pirmiausia atnaujinta bei naujai koncepcijai pritaikyta maišytuvų kolekcija „GROHE Allure“. Elegantiški, žaviu minimalistiniu dizainu bei plonomis linijomis pasižymintys maišytuvai tapo dar patrauklesni ir organiškai įsiliejantys į aplinką. „GROHE Allure“ kolekcijos grožį bei išskirtinumą lemia darnios išorės proporcijos ir techniškai pažangi vidinė konstrukcija. Įspūdingu vonios kambario akcentu tapę maišytuvai sukurti sujungus naujausias technologijas su vokiečių meistriškumu. Cilindro formos siluetai ant kvadratinio arba stačiakampio pagrindo kuria minimalistinę estetiką, o dviejų stilių rankenėlės – plokščia svirtis arba trijų valdymo mygtukų konstrukcija – atitinka net griežčiausius reikalavimus.

Atnaujinta „GROHE Allure“ maišytuvų kolekcija suteikia dizaineriams ir architektams galimybę įrengti nepriekaištingą, harmoningą vonios kambarį pagal klientų skonį. Universalus asortimentas apima ir ant grindų sumontuotus maišytuvus bei vonios krioklius, leidžiančius sukurti holistinį vonios kambario dizainą. Kūrybos laisvę suteikia platus „GROHE Allure“ spalvų ir apdailos variantų pasirinkimas – nuo įprasto chromo iki PVD technologijos dangų: „Brushed Warm Sunset“, „Bushed Cool Sunrise“ ir „Hard Graphite“.

i

apvalių bei kvadratinių modulių dizainas pabrėžia minimalistinę, tačiau kartu ir rafinuotą išvaizdą.

Naują GROHE SPA produktų asortimentą vainikuoja šoniniai „GROHE Rainshower Aqua Body Sprays“ kūno purkštukai, kasdienį prausimąsi papildantys pulsuojančiu vandens masažu. „GROHE Rainshower Aqua Body Sprays“ – tai dušo galvutė ir valdymo elementas viename: paleidus vandenį, purškimo galvutė automatiškai išslysta ir tarnauja kaip sukamasis valdymo elementas. Dėl to patogu reguliuoti purškimo galvutės kampą ir nustatyti režimą – nuo lietaus dušo („Rain“) iki gaivinančio stipraus purškimo („Active Jet“). Išjungus vandenį, kūno purkštukai grįžta į pradinę padėtį ir visiškai įsilieja į kištukinį lizdą – taip duše taupoma erdvė. Vonios kambario įrengimą palengvina kvadratinė arba apvali purkštukų forma bei plati GROHE SPA spalvų paletė, leidžianti juos lengvai pritaikyti bet kokio stiliaus interjere.

Be to, į šiuos kūno purkštukus įdiegta „Eco Joy“ technologija padeda taupiai naudoti vandenį. Tad „GROHE SPA Rainshower Aqua Bodu Sprays“ suteikia galimybę derinti atsakingą vartojimą su grynu dušo malonumu.

Profesionalai renkasi GROHE Sutelkusi dėmesį į klientų poreikius, GROHE kuria išmanius, gyvenimą gerinančius tvarius produktus – jų kokybę bei patikimumą užtikrina per pastaruosius 10 metų gauti daugiau nei 490 dizaino, inovacijų bei tvarumo apdovanojimų. Visi GROHE gaminiai atitinka ypač aukštus meistriškumo ir funkcionalumo reikalavimus. Jie naudojami daugybėje aukšto lygio pastatų visame pasaulyje – tai reiškia, jog didelė dalis architektų, dizainerių ir projektuotojų pirmenybę teikia būtent šiam prekių ženklui.

Kokybė, technologijos, dizainas ir tvarumas – kertinės vertybės, atspindinčios įmonės pasiryžimą kurti išskirtinę patirtį teikiančius gaminius. GROHE nusistatė itin aukštus standartus, kad kiekvieną kartą, įjungę maišytuvą ar įžengę į dušą, išties pajustumėte skirtumą.

Individuali dušo patirtis jūsų namų SPA Naująjį GROHE SPA asortimentą papildo ir pagal individualius prausimosi įpročius pritaikomi „GROHE Rainshower Aqua“ moduliniai dušai. Jie montuojami lubose ir suteikia galimybę pasirinkti bei derinti skirtingas vandens sroves. Kūrybiškumui čia nėra ribų, nes dušą lubose galima projektuoti labai įvairiai, tad jis lengvai pritaikomas pagal klientų poreikius. O ypač plonų

www.grohe.lt

2021: 4 (119) I 29

i

DIZAINO ISTORIJA

Paprastumas yra sudėtingiausias dalykas pasaulyje Vico Magistretti

ĮPRASTI DAIKTAI NEĮPRASTOMIS AKIMIS Šiuometinės Dizaino savaitės metu Milano Trienalės rūmuose buvo surengta retrospektyvinė Vico Magistre-

3

7 4

tti (1920–2006) kūrybos paroda, skirta garsiojo architekto 100-osioms gimimo metinėms. (2020-aisiais ji buvo atidėta dėl pandemijos.) Parodos lankytojus stebinusi raudona stendų spalva anaiptol nebuvo duoklė

8

architekto politinėms pažiūroms: iš vienos pusės, ji kėlė asociacijų su Milano, Vico gimtojo miesto, istoriniais raudonų plytų mūrais, o iš kitos pusės, priminė apie... raudonas kojines, kurias garsusis architektas dėvėjo visą savo gyvenimą.

Tekstas: Jono Malinausko

Obuolys, kaip žinome, toli nuo obels nenurieda. Ludovico Magistretti gimė šeimoje, turinčioje senas sąsajas su architektūra. Šioje srityje dirbo dar jo prosenelis, o tėvas Piero Giulio sukūrė daugybę didingų pastatų pačiame Milano centre. Tad, žengdamas pramintomis pėdomis, jaunuolis anksti ėmė domėtis architekto profesija. Deja, sutrukdė Antrasis pasaulinis karas: kad išvengtų karo represijų, Vico išvyko į Šveicariją, kur pradėjo studijuoti Lozanos universitete. Jo mokytoju, o vėliau ir draugu tapo garsus šveicarų architektas racionalistas Ernesto Nathanas Rogersas, smarkiai paveikęs vėlesnę Vico kūrybą. 1945 m. grįžęs į Milaną ir pabaigęs architektūros studijas, jaunuolis įsidarbino savo tėvo biure. Po tėvo mirties paveldėjęs ofiso pastatą, Vico dirbo jame visą gyvenimą; dabar čia įkurtas Vico Magistretti muziejus ir fondas, prižiūrintis architekto kūrybinį palikimą.

Audringais pokario metais, kai buvo atstatomi pastatai, V. Magistretti teko užsiimti ne tik privačiais, bet ir didelio masto socialiniais projektais: pavyzdžiui, jis sukūrė keliolika daugiaaukš-

1

30 I 2021: 4 (119)

5

2

čių gyvenamųjų namų projektų garsiajam eksperimentiniam kvartalui QT8 bei kitiems Milano rajonams, kiek vėliau – modernią rotondinę Mergelės Marijos gimimo bažnyčią (La Chiesa di Santa Maria Nascente). Kartu su pastatų tūriniais klausimais architektams dažnai tekdavo spręsti ir interjero įrangos problemas; taip Vico pirmąkart tiesiogiai susidūrė su baldų projektavimu.

Pirmąkart savo autorinius baldus Magistretti eksponavo Milano Trienalėje dar 1946 m., bet tikroji sėkmė aplankė jį 1959 m., kuomet Carimate golfo klubui Vico sukūrė medinių kėdžių seriją. Jas pastebėjo vienas klubo lankytojų, baldų įmonės savininkas Cesarė Cassina, ir netrukus užleido serijinę kėdžių Carimate gamybą. Bendradarbiavimas su šia įmone, vėliau tapusia viena Italijos baldų pramonės lyderių, truko iki pat architekto mirties.

6

Išaiškėjus ribotoms medžio konstrukcinėms galimybėms, V. Magistretti sumanė išbandyti plastmasių liejimo technologiją. 1968-aisiais kompanijai Artemide (kuri tuomet dar gamino baldus) nusprendus atnaujinti gamybą, Vico sukuria plastikinės kėdės Selene prototipą ir tampa trečiuoju Europoje po Vernerio Pantono ir Joe Colombo plastikinių baldų dizaineriu. Kad kompensuotų nepakankamą plastmasės standumą, iš pažiūros paprasta Selene turėjo S-profilio kojelių skerspjūvį ir buvo kur kas elegantiškesnė nei J. Colombo kėdė Universale. Plastmasinių baldų kolekcija netrukus buvo papildyta stalais Selene ir Demetrio foteliais Gaudi ir Vicario. Tiesa, medžio masyvo kaip konstrukcinės medžiagos dizaineris visgi neatsižadėjo – antai 1977 m. Casinos užsakymu jis sukūrė atvirą knygų lentyną paslaptingu pavadinimu Nuvola Rossa (liet. Raudonasis debesis).

Ilgainiui V. Magistretti atsisakė architektūrinių projektų ir visa galva pasinėrė į dizaino sferą „Didesnį pasitenkinimą aš jaučiu kurda-

1. Svetainės kėdės Carimate, gam. Cassina, 1959 m. 2. Fotelis Carimate, mod. 930, gam. Cassina, 1964 m. 3. Marijos gimimo bažnyčia. 4. Architektūrinių konstrukcijų eskizai, 7 deš. 5. Daugiaaukštis gyv. namas Torre al Parco, 1953–56 m. 6. Gyv. namas Casa Piazzale Aquileia, 1962–64 m.

7. Cusano rotušė, 1966–69 m. 8. Plastikiniai foteliai Gaudi, gam. Artemide, 1970 m. 9. Plastikinės kėdės Selene, gam. Artemide, 1968 m. 10.

Plastikinis staliukas Demetrio (pirmame plane), gam. Artemide, 1966 m.

11. Knygų lentynos Nuvola Rossa, gam. Cassina, 1977 m.

9

10

11

2021: 4 (119) I 31

19

21

12

20 13

14

mas mažuosius objektus, kuriuos įsigis kur kas daugiau žmonių negu keletas [mano suprojektuoto] namo gyventojų. Būtent pramoninio dizaino srityje galima atrasti tikrąją kūrybos laisvę“, – teigė dizaineris.

Firmai Artemide plečiant apšvietimo įrangos gamybą, V. Magistretti susimąstė apie šviesos srauto mechaninio reguliavimo būdus. Filme „Vargdieniai“ pamatęs žvakės žibintą su varstoma sklende, jis sugalvojo įdėti vieną metalinę sferą į kitos vidų ir ją sukdamas rengti šviesos šaltinio „užtemimą“. Stalinė lempa, pavadinta Eclisse, puikiai perteikė to laikotarpio „naująjį žaismingumą“ ir tapo Artemide gamybos programos „vinimi“.

1977 m. dar didesnės sėkmės sulaukė stalinis šviestuvas Atollo, sukurtas firmos Oluce užsakymu. Šiame projekte itin aiškiai pasireiškė dizainerio kūrybinis credo – „kurti kuo paprastesnius daiktus, pašalinant tai, kas nereikalinga“. Iš paprastų geometrinių formų – cilindro, kūgio ir pusrutulio sudaryta kompozicija atrodė nestabili, kol jos nepapildė iš po gaubto sklindantis šviesos srautas, išryškinantis korpuso kūgio smaigalį. Šviestuvas, 1979 m. pelnęs prestižinį Compasso’d’Oro prizą, tapo ne tik Vico Magistretti vizitine kortele, bet ir viso Italijos dizaino 8-ojo dešimtmečio ikona. Visiško formos paprastumo idėją dizaineris panaudojo ir

15

kitame garsiame Oluce projekte, tiesa, sąmoningai viršydamas įprastą objekto dydį: šviestuvo Sonora gaubto skersmuo siekė net 132 cm! Po jo pasirodymo privačiuose bei visuomeniniuose interjeruose išpopuliarėjo (ir tebėra madingi iki šiol) itin didelio skersmens šviestuvų gaubtai, turintys puikių akustinių savybių.

Tuo tarpu kompanija Cassina nuo paprastų demokratiškų kėdžių nusprendė pereiti prie prabangesnių sėdimųjų baldų gamybos. V. Magistretti sukurta ir 1974 m. pradėta gaminti sofa Maralunga tapo naujų kokybės standartų etalonu: patogi, giliai įsėdama, ergonomiška, aptraukta kokybiška medžiaga, įskaitant ir natūralią odą, o svarbiausia – su atlošo ir porankių atvertimo mechanizmu, suteikiančiu patogias atramas galvai ir alkūnėms.

Vėliau ši baldų šeima pasipildė dvisėdėmis sofomis, foteliais ir pufais. „Projektuodamas Maralunga norėjau sukurti objektą, kuris įkūnytų „šeimyninį“ interjero dizainą. Jis turėtų tapti <...> atpalaiduojančia, jaukia vieta, kurioje iš naujo galėtumėt pajusti malonų ir saugų senovinių prie židinio ar lango esančių kėdžių glėbį“, – teigė dizaineris.

1990-ųjų pradžioje pasirodžiusi sofa Veranda pažengė dar toliau: šonines sėdimąsias vietas, sujungtas šarnyrinėmis jung-

16

17

32 I 2021: 4 (119)

18

timis, buvo galima lengvai pasukti kampu į centrinę ir sudaryti intymesnę bendravimo atmosferą. Firmos Flou užsakymu sukurta Nathalie nubrėžė naujus kokybės ir komforto standartus lovų kategorijoje: greta atlošiamo dviejų dalių galvūgalio čia buvo numatyta galimybė lengvai pakeisti visos minkštosios dalies aptraukimo medžiagą. Visai kitokiu keliu V. Magistretti nuėjo kurdamas sofą Sindbad: kartą pamatęs spalvingą arklio gūnią, jis iškart panoro „pritaisyti jai keturias kojas ir ant jos atsisėsti“. Paminkštinta sėdimoji dalis iš tiesų natūraliai užkloja medinį karkasą, neturintį jokių transformacijos mechanizmų.

Nors per savo ilgą profesinę karjerą Vico Magistretti sukūrė daugybę sėkmingų projektų, pelnė du Auksinius skriestuvus, du Milano trienalės apdovanojimus ir gausybę kitų prizų, savo kūrybą jis pats vertino gana kukliai. „Iš viso esu suprojektavęs apie 50 kėdžių, – sakė jis, – iš kurių gal dešimt turi išliekamąją vertę. Bet jei nebūčiau padaręs visų penkiasdešimties, tai tų dešimties taip pat nebūtų.“ Lozanos dailės ir dizaino universiteto darbuotojai Maestro 100-ųjų gimimo metinių proga atlikę tyrimą išsiaiškino, kad iš daugiau nei trijų šimtų jo suprojektuotų baldų 2020-aisiais net septyniasdešimt tebegaminami arba yra pradėti gaminti iš naujo. Tokiu būdu buvo vaizdžiai parodyta, kad Magistretti kūrybinis palikimas – ne vien įkyriųjų kolekcionierių dėmesio verti sendaikčiai, bet ir praktinę vertę tebeturintys objektai, sėkmingai atlaikantys neprognozuojamą mados tendencijų kaitą.

Visa gyvenimą Vico Magistretti sėkmingai plėtojo ne tik profesinę, bet ir pedagoginę veiklą. Ilgus metus jis dėstė Milano Domus akademijoje, Londono Karališkajame menų koledže (Royal College of Art, tapo jo Tarybos garbės nariu) bei kitose aukštosiose mokyklose. Maestro paskaitų Londone klausėsi Jasperas Morrisonas ir Konstantinas Grcicius, perėmę savo mokytojo racionaliojo

12. Stalo šviestuvai Eclisse, gam. Artemide, 1965 m. 13. Stalinės lempos Atollo darbinis eskizas, 1976 m. 14. Stalinė lempa Atollo, gam. Oluce, 1977 m. 15. Kabamasis šviestuvas Sonora, gam. Oluce, 976 m. 16. Sofa Maralunga, gam. Cassina, 1973 m. 17. Sofa Veranda, gam. Cassina, 1990 m. 18. Fotelis Sindbad, gam. Cassina, 1991 m.

19. Stalo šviestuvas Dalu, gam. Artemide, 1969 m. 20. Durų rankena, gam. Olivari, 1999 m. 21. Fotelis Veranda, gam. Cassina, 1990 m. 22.

Lova Nathalie, gam. Cassina, 1990 m. 23. Medinės kėdės, gam. GTV Design, 2003 m.

22

minimalizmo idėjas. K. Grcicius anotacijoje šių metų Trienalės parodai rašė: „Brangusis Vico, aš iki šiol su malonumu prisimenu tuos laikus, kuomet buvau RCA studentas Londone. <...> Jūsų smalsumas visada buvo tikras, Jūsų patarimas paprastas: semtis įkvėpimo iš gyvenimo, iš to, kas yra priešais mus; žiūrėti į įprastus dalykus neįprastomis akimis. Praėjus daugeliui metų, aš vis dar manau, kad tai buvo viena geriausių mano išmoktų dizaino pamokų. Ačiū Jums už tai.“

23

2021: 4 (119) I 33

i

DIZAINAS

MILANO DVASIA TEBEŽYGIUOJA! Sunku patikėti, kad jau prabėgo dveji su puse metų nuo to laiko, kai 2019-ųjų pavasarį Milane šurmuliavo paskutinioji Dizaino savaitė. Užslinkus pandemijai, kito renginio data buvo kelis kartus perkelta. Šių metų vasaros pradžioje medienos gamintojų asociacijos Federlegno Arredo ir Salone del Mobile vadovai nusprendė – dabar arba niekada!

Tekstas: Jono Malinausko Fotografijos: Andrea Mariani ir Diego Ravier, Salone del Mobile, Milanas

Deja, pandemijai nesitraukiant, paaiškėjo, kad visavertės Baldų mugės šiemet surengti visgi nepavyks. Vietoje jos, rugsėjo 5–10 d. parodų centre Rho Fiera įvyko kuklesnio formato renginys, pavadintas Supersalone. Formaliai žiūrint, ekspozicijų plotu ir lankytojų skaičiumi jis kone 6 kartus nusileido 2019 m. Baldų mugei. Be to, visus dalyvius įspraudus į 4 parodos paviljonus vietoje įprastų 24-ių ir drastiškai sumažinus kiekvienai ekspozicijai skirtą plotą, susivėlė įprasta Salone del Mobile struktūra: virtuvių gamintojų stendai kaitaliojosi su tekstilės, šviestuvų, kėdžių ir korpusinių baldų ekspozicijomis. Neaprėpti periferiniai plotai buvo atiduoti teminėms ekspozicijoms, o stendų eilių ritmą trikdė dalyvių neužimti tarpai. Publiką gerokai nustebino ir architekto Stefano Boeri sukurta bendroji ekspozicijos koncepcija, kurią galima būtų pavadinti „ekstremaliai ekologiška“: poilsio salos su natūraliais lapuočiais medžiais skendo tamsoje, o stendų konstrukcijoms naudotos nedažytos lentos ir drožlių plokštės prastai derėjo su kai kuriais (ypač prabangesniais) eksponatais.

Dėl kovidinių nuogąstavimų į parodą neatvykus daugelio šalių prekybininkams, komercinio aktyvumo rodikliai taip pat neatitiko lūkesčių. „Nesitikim iš šios parodos jokios apčiuopiamos naudos, tačiau privalome joje dalyvauti, kad primintume vartotojams apie save“, – šių eilučių autoriui sakė vienos italų kompanijos atstovas.

Visgi pliusai gerokai viršijo minusus. Visų pirma, Supersalone paroda ir mieste vykę renginiai bendruoju Fuorisalone pavadinimu įvyko anksčiau nei analogiški renginiai Paryžiuje ir Londone ir patvirtino Milano kaip Europos dizaino sostinės reputaciją. Apie išskirtinę renginio svarbą byloja tai, kad pirmą kartą per daugelį metų jį atidarė ne Lombardijos regiono vadovai, o asmeniškai Italijos prezidentas Sergio Mattarella. Antra, neatvykusius verslininkus ir prekiautojus parodoje pakeitė eiliniai Milano miestelėnai – tie patys „galutiniai vartotojai“, po ilgų karantino mėnesių pasiryžę atnaujinti įkyrėjusius savo būstų interjerus ir galų gale aktyviai susidomėję dizaino naujovėmis. Ir, pagaliau, trečia: Supersalone aiškiai parodė, kad minėtos ekologinės tendencijos, ilgą laiką buvusios baldų industrijos nuošalėje (antrinis žaliavų naudojimas, plastmasių perdirbimas, tvariųjų konstrukcijų ir technologijų diegimas) tapo mainstream’u – pagrindine ir neišvengiama Italijos ir visos Europos dizaino raidos kryptimi. Paaiškėjo, kad taip tuščiai ir neatsakingai kaip anksčiau mes jau nebegyvensime. Jubiliejinis 60-asis Salone del Mobile, kurį planuojama surengti 2022-ųjų pavasarį, turėtų patvirtinti tokią perspektyvą.

34 I 2021: 4 (119)

Lauke ir viduje Interjero ir eksterjero erdvių jungimo tendencija apšvietimo sektoriuje pasireiškė autonominių šviestuvų „porūšio“ gausėjimu. Pastatomi, pakabinami, įmontuojami ir žemėn įsmeigiami šviestuvai įgijo dar daugiau išmaniųjų savybių, įskaitant šviesos srauto valdymo galimybes.

UV + oro gaiviklis

Du lankai ir dvi jungtys

Skirtingai nuo daugelio šiuolaikinių stalinių šviestuvų, turinčių įkraunamuosius maitinimo šaltinius, USB išvestis ir kitų skaitmeninių priedų, kompanijos Serena šviestuvas Pisana (diz. Serena Tellini ir Francesco Iannone) visai kitaip atliepia laikmečio aktualijas: greta matomo spektro jo LED lempa skleidžia ir UV diapazono šviesą, gryninančią aplinkos orą, o korpuso apačioje esantis tūris yra skiriamas aromatizuojančioms medžiagoms, kurias paskleidžia šviestuvo keliama šiluma. Be to, kaip ir kiti šios firmos modeliai, Pisana dienos metu automatiškai keičia šviesos spalvinę temperatūrą, prisitaikydama prie vadinamojo cirkadinio ritmo. Prie bendrojo „humaniškojo“ šviestuvo įvaizdžio prisideda ir kai kurios detalės, savo stilistika apeliuojančios į pokarinį Italijos dizainą.

Iš esmės, tik tiek elementų tesudaro visų Vine Light šviestuvų serijos formą (gam.

Artemide, diz. BIG – Bjarke Ingels Group Bjarke Ingels Group). Nepaisant to, kiekvienas jų yra labai paslankus ir leidžia lengva ranka kurti originalius ir itin skirtingus apšvietimo scenarijus. Išraiškinga šviestuvų erdvinė kompozicija (ypač tuo pasižymi sieniniai bra) leidžia įtarti, kad Vine Light taps viena populiariausių šio dešimtmečio Italijos dizaino ikonų.

Eva ir Eve Pandemijos laikotarpiu kilus tikram „kilnojamosios šviesos“ bumui, projektuoti autonominius šviestuvus ėmėsi net tokie sunkiasvoriai kaip britų architektūros biuro Foster+partners dizaineriai. Jie kartu su italų firmos Lumina specialistais sukūrė dekoratyvinį stalo šviestuvą Eva. Įtaiso korpusą sudaro 30 cm aukščio ir 18 cm skersmens stiklo vamzdis, besiremiantis į lieto aliuminio pagrindą, kuriame yra įmontuotas jungtinis LED šviestuvų modulis. Jo šviesa kyla aukštyn pro du lęšius – plokščią holografinį, slopinantį šoninius atšvaitus, ir didesnį kūginį, kuris tiksliai sufokusuoja šviesą į viršuje esantį kūginį gaubtą. Akių lygyje šviesos šaltinis yra nematomas, o spindintis gaubtas tarsi plūduriuoja ore, skleisdamas malonų šiltą švytėjimą. Pagrindo apačioje esantį žiedą pasukus aplink šviestuvo ašį, galima reguliuoti šviesos srauto intensyvumą. Nepaisant solidžios kainos, Eva žaibiškai išpopuliarėjo ir sulaukė mažesniosios giminaitės – šviestuvo Eve (aukštis 22 cm, skersmuo – 12 cm).

Šviesa, plevenanti pavėjui Ne paslaptis, kad jūrinė tematika yra vienas mėgstamiausių Danijos dizainerių kūrybos motyvų. Unbound šviestuvų kolekcija buvo kuriama tam, kad formuotų švelnią, raminančią namų atmosferą. Pagrindu paėmę archetipinio laivo žibinto motyvą, studijos Space Copenhagen nariai smarkiai supaprastino jo formą, išgrynindami dviejų cilindrinių elementų – betoninio pagrindo ir japoniško popieriaus gaubto santykį. Šarnyrinis tvirtinimas leidžia lengvai pasukti gaubtą, sukeliant poetiškų asociacijų su plevėsuojančia laivo bure.

2021: 4 (119) I 35

i

DIZAINAS

Tarp tvarumo ir ekologijos

Kitokia fanera

Su ekonomikos ir klimato pokyčiais susijusios tendencijos smarkiai paveikė sėdimųjų baldų dizainą. Išaugo susidomėjimas natūraliu medžiu bei fanera, jų sąveika su perdirbtomis plastmasėmis, kartonu ir kitomis ekologiškomis medžiagomis. Tvarumo siekiai paskatino plačiau naudoti aliuminį ir lengvas plienines konstrukcijas.

Išstoję iš Europos Sąjungos, britai nuosekliai įgyvendina „žemyno izoliavimo“ politiką, dizaino naujoves pristatydami ne Milane, o pas save namie, Londono dizaino savaitėje. Viena tokių naujovių – garsaus dizainerio Jasperio Morrisono kėdė Iso-Lounge, sukurta kompanijos Isokon Plus užsakymu. Paprastoje jo struktūroje yra pikantiškų niuansų. Visų pirma, visi medienos lukšto lakštai klijuojami ant šablono skirtingomis kryptimis, kad užtikrintų maksimalų standumą. Antra, didžiausio apkrovimo vietoje – sėdynės priekinėje dalyje – lukšto sluoksnių kiekis gerokai didesnis nei kitur. Formos paprastumu Iso Lounge maloniai primena klasikines Marcelio Breuero kėdes, kurias Isokon gamino dar tarpukariu.

Svarbiausia – komfortas Pandemijos metu minkštieji baldai pasidarė dar svarbesni – jie tapo ne tik poilsio, pasyviųjų pramogų, bet ir darbo vieta. Tad dizainerių paieškos nukrypo sėdėjimo pozų ir komforto pojūčių tobulinimo linkme.

Dažnai tam pasitelkiamos apvalainos formos, „pasiskolintos“ iš praeito amžiaus 6–7 dešimtmečių. Ekologinės tendencijos skatina perdirbtų medžiagų naudojimą ir išraiškingesnių audinių tekstūrų atsiradimą.

Sala [buities] vandenyne Noonu – tokį romantišką pavadinimą, atitinkantį vieno iš Maldyvų archipelago atolų vardą, dizaineris Antonio Citterio suteikė naujam minkštųjų baldų komplektui, suprojektuotam firmos B&B Italia užsakymu. Noonu minkštųjų modulių sistemą sudaro keturi pagrindiniai elementai – tradiciniai kvadratas ir stačiakampis, taip pat visiškai nauji „fortepijonas“ ir „burės“. Pastarieji elementai buvo kuriami kaip „natūralūs šezlongai“ – modernios organinės formos, orientuotos į visišką atsipalaidavimą, atitinkantį tropinių kraštų atmosferą. „Noonu yra visavertė naminė sala, – sako architektas Antonio Citterio. – Bene prieš 30 metų pradėjome kalbėti apie sofas su „pusiasaliais“ ir „salomis“, o dabar šie terminai yra neatsiejama mūsų minkštųjų baldų dizaino apibūdinimo dalis.“

Parama krepšinio aistruoliams Kompanija „Exteta“ šiemet paskelbė apie naują veiklos filosofiją.

Jos esmė, atliepianti klimato pokyčius, – eksterjero ir interjero jungimas į vientisą hibridinę erdvę, „kurios šerdimi turi tapti kūrybingoji menininko siela“. Sielonešės vaidmuo šįkart atiteko italų dizainerei Paolai Navone, pagarsėjusiai kultiniais etnodizaino objektais.

Sofos Basket sėdimoji dalis yra tvirtinama tiesiai prie medinio karkaso, pagaminto iš vadinamojo Sapelio raudonmedžio masyvo.

Tuo tarpu atlošas supintas iš storų natūralaus pluošto virvių ir savo struktūra primena... taip, žinoma, krepšinio lanko tinklelį!

Supynimo taškuose virvės nėra fiksuojamos, tad atlošas šiek tiek deformuojasi, prisitaikydamas prie sėdinčio žmogaus pozos.

Eksponatas, vertas Expo Kėdę Milano 2015 įmonės Colico ir studijos Bestetti Associati dizaineriai kadaise dedikavo Lombardijos sostinėje vykusiai pasaulinei Expo parodai. Klasikinius Thonet’o modelius primenanti kėdė pradžioje buvo gaminama iš skaidraus polikarbonato arba perdirbto polipropileno. Pastaraisiais metais, sustiprėjus tvarumo ir ekologijos tendencijoms, dizaineriai nusprendė pakeisti spalvinę gamą ir papildyti kėdės konstrukciją medžio masyvo porankiais. Nepaisant technologinių problemų, kėdės kaina pakito nežymiai, tuo tarpu dekoratyvinis faktūrų santykis pabrėžė jos formos plastiškumą. Apgalvota porankių forma leido išsaugoti vertingą praktinę šios kėdės savybę – vertikalaus sandėliavimo galimybę.

Kompanijai Kartell ir Philippui Starckui būtų pats laikas sunerimti dėl augančios konkurencijos...

Red dot už ekologiją Vieną ekologiškiausių baldų Supersalone parodoje pristatė visur spėjanti dizainerė Patricia Urquola. Minkštųjų baldų kolekciją Nuez Lounge BIO, sukurtą kompanijos Andreu World užsakymu, galima apibūdinti kaip tvarumo idealą, pritaikytą dizainui: beveik visos jo sudedamosios dalys yra pagamintos iš natūralių gamtinės kilmės arba antrinių žaliavų ir tinka pakartotiniam perdirbimui. Konstrukcijos pagrindą sudaro aliuminio ir medžio detalės; išorinės korpuso dalys gaminamos iš perdirbamo ir biologiškai skaidomo termoplastiko; minkštajai daliai aptraukti naudojami audiniai perdirbto poliesterio pagrindu. Dėl elegantiškų spalvinių santykių dizainerei pavyko išvengti gaminiams iš antrinių žaliavų būdingo depresyvaus pilkumo. Nenuostabu, kad prieš atvykdamas į Milaną fotelis Nuez Lounge BIO jau spėjo pelnyti Red Dot’2021 dizaino apdovanojimą ekologinių produktų kategorijoje.

36 I 2021: 4 (119)

Universali tingėjimo platforma Nenorėdama atsilikti nuo konkurentų, kompanija Giorgetti šiemet pradėjo gaminti modulinę sofų sistemą Vesper (diz.

Roberto Lazzeroni). Orientuojantis į laisvą baldo išdėstymą svetainės viduryje, atsisakyta linijinio sėdimosios dalies elementų rikiavimo – jie įgavo trapecinių pufų ir prailgintų šezlongų, laisvai dėliojamų ant bendro masyvaus pagrindo, pavidalą. Sėdimieji paviršiai aptraukiami audiniu arba oda, nugarinės modulių dalys uždengiamos nuimamais medžiaginiais gaubtais. Greta pandeminiam periodui būdingos liūdnai monochrominės spalvų gamos siūlomas ir kiek įdomesnis sodriai mėlynas variantas.

2021: 4 (119) I 37

i

DIZAINAS

Paviršiai ir fasadai Vyraujant nuosaikaus tvarumo ideologijai, pažangūs dizaineriai juda geometrinio minimalizmo link, tuo tarpu prabangos mėgėjai tebelinksta į medžiagų imitacijas ir eklektiškus kompozicinius sprendimus.

DIN ist ordnung

In situ

Vokiečių kalba DIN yra Vokietijos standartizacijos instituto akronimas. Garsusis dizaineris Konstantinas Grcicius, pasirėmęs šios įstaigos ideologija, sukūrė griežtą keraminių plytelių modulinę sistemą, kurioje 6 dydžių stačiakampiai yra papildyti kampiniais ir profiliniais elementais, suteikiančiais neribotas paviršių apdailos galimybes. Kuklūs plytelių dydžiai kiek prasilenkia su šiandieninėmis jų gabaritų augimo tendencijomis ir formuoja seną gerą bauhauzą primenantį grafinį ritmą. K. Grcicius šiek tiek sušvelnina bendrą įspūdį, imituodamas rankų darbui būdingas paviršių deformacijas ir glazūros subėgimus. Anot dizainerio, „plytelės – tai ne tik erdvės formavimo priemonė – jos suteikia erdvei identiškumo ir atmosferos“. Milano dizaino savaitės metu DIN serijos plytelės buvo panaudotos kaip fonas garsaus fotomenininko Luigi Ghirri (1943–1992) darbų ekspozicijai parodų rūmuose Casa Mutina.

Būtent taip galima būtų pervadinti japonų medžio dirbinių įmonės Ishinomaki Laboratories programą Made in Local. 2011 m. pradėta vykdyti programa pradžioje buvo skirta padėti nuo cunamio nukentėjusiems Miyagi prefektūros gyventojams. Naudodami pigias vietines medžiagas, įmonės patalpose žmonės savo rankomis galėjo pasigaminti paprastus ir patogius buitinius baldus. Vėliau principą Pasidaryk pats įmonė ėmė taikyti tarptautiniu mastu – užuot vežiojusi savo produkciją po visą pasaulį, Ishinomaki Laboratories padėjo organizuoti jos gamybą smulkiose dirbtuvėse įvairiose šalyse – nuo JAV iki Singapūro. Prieš dešimtmetį gimęs racionalus „namudinis“ dizainas, turintis ryškų tradicinės japonų estetikos geną, šiandien tampa vis patrauklesnis įvairių šalių vartotojams.

Pasidaryk pats

Trečiasis medžio gyvenimas

Gamybos organizavimo principas Pasidaryk pats (angl. Do It Yourself, arba DIY) šiandien tampa vis populiaresnis, nes izoliacijos sąlygomis suteikia žmonėms psichologinio stabilumo, padeda lokalioms bendruomenėms spręsti socialinio tvarumo problemas, taip pat priešinasi globalinei kultūrinei niveliacijai.

Vieną įspūdingiausių medienos antrinio naudojimo projektų, pavadintą Barrique, parodoje Supersalone pristatė kompanija Riva 1920. San Patrinjano (San Patrignano) vietovė, esanti netoli Riminio, yra vienas pagrindinių regiono vyndarystės centrų, tad čia nuolat kaupiasi didžiuliai nebenaudojamų vyno bačkų kiekiai. Kad juos utilizuoti, Maurizio Rivos inicijuotose kūrybinėse dirbtuvėse žymiausi Italijos dizaineriai kuria vis naujus bačkų detalių antrinio panaudojimo projektus. Tarp kitų dizaino grandų Alessandro Mendini projektas Goffo e Rustico (liet. Nerangus ir kaimiškas) atrodo ne itin elegantiškai, bet visiškai tinka naudoti pub’ų ir picerijų interjeruose.

Mondrianas, Volteras ir kiti Oda į sieną Nuolat griežtėjant ekologiniams reikalavimams, prabangių apdailos medžiagų kūrėjai stengiasi neužleisti savo pozicijų.

Siekdami pakeisti tradicinį natūralios odos įvaizdį, grupės Studioart dizaineriai sukūrė sienų apdailai skirtą dangų kolekciją Leatherwall. Drąsiai kaitaliodami atskirų lopinių formas ir spalvas, naudodami siuvinėjimą, lazerinį graviravimą ir dekoratyvius metalo intarpus, dizaineriai visiškai suardo tradicinį odinės apdailos įvaizdį, parodydami, kad ji gali būti labai adaptyvi ir eklektiška. Pavyzdžiui, dangų serija Rettangolo Squama išsiskiria tekstilinių raštų imitacijomis, o serija Mosaico Velluto primena senąsias keraminių plytelių dangas nusmulkintu segmentų dydžiu ir jų netaisyklingu reljefu.

38 I 2021: 4 (119)

Portugalų firmos Boca do Lobo gaminiai šįsyk nustebino drąsiomis klasikinių motyvų interpretacijomis, balansuojančiomis ant kičo ribos. Indaujos Mondrian White fasadas yra suformuotas iš skirtingomis rankų darbo technikomis dekoruotų stalčių fasadų, įrėmintų smulkiose nišose ir įmontuotų į bendrą vitrininio stiklo korpusą. Ne mažiau įspūdingai atrodo ir juodoji indaujos versija. Indaujos Voltaire fasado dekoras gerokai chaotiškesnis.

Jos eklektiškoje stilių maišalynėje pasigendame nebent tradicinių portugališkų Azulejos keraminių plytelių, bet, tikėtina, kad šis indaujos dekoro variantas jau ne už kalnų.

Dvasios tvirtumas ir išmintis Būtent šie būdo bruožai reikalingi tam, kad išgyventum atšiaurioje Fogo saloje, esančioje Kanados Niufaundlando (Newfoundland) provincijoje. Stalių dirbtuvės kadaise čia buvo įkurtos tam, kad užimtų vietinius gyventojus ne sezono metu, o vėliau virto socialinės pakraipos kūrybinėmis dirbtuvėmis. Tarptautinei dizainerių komandai, vadovaujamai kuratorės Anninos Koivu, buvo patikėta sukurti naują baldų kolekciją, kuri atspindėtų vietos gyvenimo būdą ir leistų dirbtuvėms išplaukti į tarptautinius vandenis. Anot Anninos, Fogo sala – netinkama vieta įmantrumui ir švaistymui, tad vietos meistrai priversti gaminti tai, kas „veikia ir išlieka“. Tad baldų tvarumas ir paprastumas tapo pamatiniais projekto bruožais, o darbo metu prie jų dar prisidėjo „užsispyrimas, švelnumas ir slaptas anarchiškumas“.

2021: 4 (119) I 39

i

DIZAINAS

Tactle Baltic –

baltijos šalių dizainas Londone

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje trys Baltijos šalys kartu pristatė šiuolaikinio dizaino kūrinius Londono dizaino festivalyje. Industriniame Truman’s Brewery pastate įsikūrusios „Dray Walk“ galerijos patalpose, kurios ekspozicinis plotas siekia daugiau nei 100 m², dviem savaitėms (rugsėjo 18–spalio 3 d.) buvo įkurdinti 36 baldai – po 12 iš kiekvienos šalies: šviestuvai, tekstilės, keramikos ir kiti dizaino objektai. Projekto iniciatoriai – Lietuvos dizaino forumas, Latvijos dizaino centras ir estų elektroninė dizaino parduotuvė NID – bendrą koncepciją kūrė daugiau nei metus. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo Baltijos kultūros fondas, Lietuvos kultūros institutas, kultūros atašė ir Lietuvos ambasada Londone.

Renginys buvo įtrauktas į Shoreditch Design District žemėlapį ir Londono dizaino festivalio programą.

Juvelyrika „Perkrauti (reload) akmenys“ (diz. Ieva Laskevičiūtė, LT), „Récamier Daybed“ (diz. Mantas Lesauskas, LT), veidrodis „Reflect“ (diz. Hanna-Liisa Haukka, EST), „Layers...“ (diz. Evelina Kudabaitė, LT)

Išskirtinė scenografija – smėlis, džiovinti augalai ir jūros ošimas Estų scenografų dueto Helenos Sirp ir Holgerio Kilumetso sukurta unikali atmosfera – melsvo smėlio salos, skaldytas akmuo, smilgos, samanos ir vėjyje besiplaikstančios užuolaidos, žuvėdrų klyksmas ir jūros ošimas trumpam nukėlė į Baltijos pajūrį. Smėlyje išdėstyti dizaino eksponatai puikiai derėjo tarpusavyje, nors dauguma jų sukurti skirtingų dizainerių, kurie niekada gyvenime nėra sutikę vienas kito. Parodoje vyravo natūralūs tonai – akmens, medienos, gipso, metalo ir lino. Parodai sukurtas ir unikalus vizualinis stilius, kurio autoriai – dizaino studija „augusts.co“.

Pradėta bendradarbiauti su vietine komunikacijos agentūra Viena projekto sėkmės istorijų – bendradarbiavimas su ilgametę patirtį turinčia agentūra „Seen PR“, kurios pastangomis informacija apie parodą ir šalių kūrėjus pristatyta tokiuose leidiniuose kaip „Financial Times“ „Weekend“, „Elle Decoration UK“, „The Design Edit“ ir kt.

Tradicinį formatą papildo virtualioji paroda 2020 m. prestižinės spaudos pripažinimo sulaukęs virtualiosios parodos formatas atgimė ir šiemet. Bendradarbiaujant su kolekcinio dizaino platforma ADORNO, dalis „Tactile Baltics“ eksponuojamų darbų pristatyta ir parodos www.adorno.london virtualiojoje galerijoje „Designing Futures“. Lietuviškoje kolekcijoje „Gyvenimas virš vandens“ (kuratorė Audronė Drungilaitė) buvo vaizduojamas tvarus ateities interjeras. Neįprasta tai, kad daugelis dizaino objektų buvo demonstruojami po kelis vienetus, tarytum klonuoti, – tai būtų sunkiai įgyvendinama ne virtualiojoje aplinkoje, nes dauguma kūrinių – vienetiniai. Be Lietuvos, kolekcinio dizaino objektus pristato dar septynios šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, Belgija, Nyderlandai ir Austrija.

Daugiau informacijos www.tactilebaltics.com

dizaineriai Estija: Estijos menų akademija „Studio Aine“ Annike Laigo „Saarepera & Mae“ Lauri Visnapuu Raili Keiv Latvija: „RIGA ChAIR“ „an&angel“ „DeTales“ Ilze Kanlbērziņa-Praz „Ars Tela“ Lietuva: Vita Vaitiekūnaitė Ieva Laskevičiūtė EMKO „Indi“ Justina Semčenkaitė Elena Lašaitė „Adorno London“ – Estija: Kärt Ojavee Kadi Hektor Aap Piho Oliver Kanniste Kateriin Rikken Johanna Ulfsak „Adorno London“ – Latvija: Artis Nīmanis Janis Straupe Jānis Rauza

Šviestuvas „Mamma Lampa“ (diz. Ieva Kalėja, LV), keramika „Bangos“ (diz. Vita Vaitiekūnaitė, LT), kalkakmenio staliukas (diz. Oliver Kanniste, EST)

Ieva Kalēja „Liene Jākobsone & Manten Devriendt“

Tvarumas, meistrystė ir aukšto lygio estetika Keramikos kolekcija iš kavos tirščių, kilimas, kurio verpalai nudažyti pramonės atliekomis, šviestuvas iš perdirbto popieriaus, juvelyrika iš kiaušinių lukštų – tai vos keletas tvarumu pasižyminčių eksponatų. Tradicinės baldų pramonės pajėgumus ir kokybę demonstravo latviai. Bene daugiausia dėmesio parodoje sulaukė Manto Lesausko baldas „Récamier“, kuriame meistriškai derinamas aliuminis su avikailiu.

40 I 2021: 4 (119)

Fragmentas iš ADORNO (Londonas) virtualiosios parodos „Gyvenimas virš vandens“

„Adorno London“ – Lietuva: Vytautas Gečas Agnė Kučerenkaitė Severija Inčirauskaitė Evelina Kudabaitė Mantas Lesauskas Martynas Kazimierėnas

2021: 4 (119) I 41