Žurnalas Mama ir Tėtis Gegužė2013

þurnalas visai ðeimai

HArMoNiNGA AutoNoMiJA ŠeiMoJe

Ar iŠ tiesŲ esAMe

surŪGėliŲ tAutA? Ar MANo VAiKAs

VyturiAi ir Pelėdos: brAndus mokyklAi? kuriE TEisŪs? kONkursAi Katės. BurMos sPAlViNiMAs Šunys. BiGliAi krYŽiAŽOdis 2013 gegužė nr. 3 (13)

Redakcijos žodis Tikimės, kad švaros mėnesį apsikuopę ir kiemus, ir sielas, nusimetę sunkius žieminius drabužius ir slogias mintis, saulėtą ir žaluma kvepiančią gegužę pasitinkate su palengvėjimu. Sniego jau nė kvapo! Inkiluose bruzda paukščiai, akį džiugina pirmieji nedrąsūs pavasario žiedeliai, nauju drabužiu pasipuošti ruošiasi medžiai. Bundame ir mes, darsyk iš naujo atgimstame – su kiekvienu pavasariu vis daugiau patyrę, atradę, išmokę.

Gegužę minimos dvi svarbios šventės – Motinos diena ir Tarptautinė šeimos diena – tarsi primena, kad šį mėnesį daugiau laiko ir dėmesio skirtume šeimai. mama ir Šeima kiekvieno iš mūsų širdyje užima ypatingą vietą. Viliamės, kad mintys apie artimiausius žmones paglosto jautriais prisiminimais, neliūdina skausmingais.

Neišsenkančios kantrybės šaltinių MAMOMS! Darnos bei šviesių, pakilių akimirkų Jūsų ŠEIMAI!

„MAMA ir TĖTIS“ žurnalas visai šeimai ISSN 2029-8226

Turinys n 2013 Gegužė PSICHOLOGIJA Harmoninga autonomija šeimoje „Nustokime vyrą, kuris namuose užsiaugino augalą, vadinti boba...“ Ar iš tiesų esame surūgėlių tauta?

Kaip kalbėti su savo vaiku

06 13 14 29

SVEIKATA Žindymas naudingas ir mamai 20 „Stabdyk tuberkuliozę, kol aš gyvas!“ 32 Mitai ir tikrovė 38 SANTYKIAI Mamai Darželis – geriausia bendravimo mokykla Vyturiai ir pelėdos: kurie teisūs?

Kaip atpažinti, kad vaikas vartoja narkotikus?

05 34 18 42

MŪSŲ RŪPESČIAI Saugokime vaikus nuo kenksmingo saulės poveikio Pavasarį – gražios ir pasitikinčios savimi Ar mano vaikas brandus mokyklai?

Padangos šeimos automobiliui. Kaip pasirinkti tinkamas?

Naujos statybos būstas – tinkamiausias pasirinkimas šeimai?

Daugiausia vaikų susižaloja nesaugiuose namuose

08 16 30 37 40 44

LAISVALAIKIS Konkursai 04 Leiskime vaikui ieškoti savojo stiliaus 10 ĮDOMŲ Receptai Spalvinimas 15 įdomybių Kryžiažodis

46 25 24 50

ANIMAL PLANET Burmos katės 22 Šunys. Bigliai 48

Leidžia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Savanorių pr. 197, Vilnius, LT-02300 Tel./faks. 8-(5)-253-1275, Mob. 8-6055-6444 el.paštas: info@mamairtetis.lt redakcija@mamairtetis.lt

þurnalas visai ðeimai

HARMONINGA AUTONOMIJA ŠEIMOJE

AR IŠ TIESŲ ESAME

SURŪGĖLIŲ TAUTA? AR MANO VAIKAS

BRANDUS MOKYKLAI?

VYTURIAI IR PELĖDOS:

KURIE TEISŪS?

KONKURSAI Direktorius / Vyr. Redaktorius SPALVINIMAS Laurynas Pilka KRYŽIAŽODIS 2013 Gegužė Nr. 3 (13) laurynas@mamairtetis.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Ligita Šoliūnienė ligita@mamairtetis.lt Reklamos skyrius reklama@mamairtetis.lt Numerį rengė Jurgita Plenkovskienė, Ligita Šoliūnienė, Miglė Ivanauskaitė Maketas Vitolis Vala Viršelyje: Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, Animal Planet archyvų, Shutterstock, Wikipedia archyvų, VB Photography studija, www.v-b.lt

Tiražas 25 000 Primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako.

Rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami. Autorių teisės saugomos.

Perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite

http://facebook.com/MamairTetis http://www.mamairtetis.lt

Katės. BURMOS Šunys. BIGLIAI

KONKURSO

„Pasitikime pavasarį gražios!” LAIMĖTOJAI Dėkojame už dalyvavimą konkurse „Pasitikime pavasarį gražios!”.

Džiaugiamės sulaukę iš tiesų vertingų grožio puoselėjimo patarimų. Juos rasite 16 žurnalo puslapyje.

Už geriausius grožio receptus Neringai Vaidilienei dovanojame ekologiškų produktų rinkinį. Dėl prizų atsiėmimo prašome susisiekti su redakcija.

KONKURSO

„Melagių melagis“ LAIMĖTOJAI Dėkojame pasidalinusiems labiausiai įsiminusiais Melagių dienos pokštais. Juos surasite žurnalo „Mama ir tėtis“ internetinėje svetainėje.

Asmeninius horoskopus iš www.permainos.lt dovanojame Silverijai ir Editai A. Dėl prizų atsiėmimo prašome susisiekti su redakcija.

P

irmąjį gegužės sekmadienį ir visai mažuliukai, ir jau žilstelėję skubame pasveikinti brangiausią žmogų - Mamą. Dovanojame gėlių – kvepiančių gyvų žiedų, o gal vaikiškomis rankomis skrupulingai išlankstytų ir niekad nevystančių popierinių. Gėlės – gražios, bet trapios. Ne amžinos.

Kaip, deja, ir mūsų Mamos... Branginkime, išklausykime jas, laikykime apkabinę glėbyje kuo ilgiau, kasdien sakykime pačius gražiausius žodžius. Neskaudinkime. Prisiminkime jas kasdien, o ne tik per šventes. Be jų nebūtų ir mūsų...

SU JŪSŲ ŠVENTE, MIELOS MAMOS!

Žurnalo „Mama ir Tėtis“ redakcija taip pat sveikina savąsias:

Kažkada buvau tik pienės pūkas žydinčioje pavasariu žemėje. Buvo gegužė, kai įžengiau čia, į geltoną nuo pienių pasaulį. Tuomet jis pasirodė toks šviesus...

Tada pirmiausia pažvelgiau į Tave, per didžiausias kančias atvedusią mane į saulėtą dieną. Pažvelgiau į Tavo akis, pilnas susirūpinimo, kantrybės ir meilės. Krykščiau iš dėkingumo Tau – juk kaip kitaip galėjau išreikšt savo džiaugsmą?..

Bėgo dienos ir naktys, o aš metus skaičiavau pražystančiomis pienėmis. Kartu visada buvai Tu, vedei paėmusi už rankos lyg už pačios širdies. Ir dabar visada dar laukiu to prisilietimo lyg pirmą gyvenimo dieną. Negalėjo mūsų niekas išskirti – į ką aš atsiremčiau žengdama pirmą žingsnį, kas nusišypstų, nesuprantamai ištarus pirmąjį žodį, kas nubaustų už sugadintą žaislą ar nulaužtą gėlę? Dabar Tu visada su manimi, todėl ir suprantu, kad viskas, buvę praeity – tik mano klaidos, reikalaujančios tolesniame kelyje ištaisymų. Mes vėl artimiausi pasaulyje žmonės. Nenoriu prisiminti tų padaužiškai ištartų žodžių, įskaudinančių poelgių, skaudaus akių žvilgsnio. Neužmirši to ir Tu... Už daug ką atleisk, nes tik mamos širdis gali viską atleisti. Dabar, manau, viena be kitos negalim: aš – medis be šaknų, Tu – be atsako žodis... Todėl ir skubu kasdien į namus – kad čia Tu, visada laukianti.

Artėja aštuonioliktoji vasara – lyg ir atitrūkstančių aitvarų metas. Išeisiu iš namų tokia, kokia tapau dėka Tavęs. Galbūt ne visada esu kokia norėčiau būti, tačiau aš savimi džiaugiuosi. Kaip ir Tavimi.

Vienas siūlas TU - AŠ. Lyg niekada neatitrūkstantis aitvaras virš žydinčių pienių, nupieštas Tavo spalvomis. Toliau jį turiu nešti aš. Ačiū Tau už viską, MAMA!..

Tavo dukra Ligita

Kartais apkabini ir sakai: „Aš tave labai mėgstu“. Atsakau, kad aš irgi.

Ir nemeluoju. Tu – mano mėgstamiausia. Kartą Vienas Toks, irgi labai mėgstamas, papasakojo istoriją. Apie tetą, kuri jo, dar visai mažiuko kieme žaidžiančio pyplio, klausinėjusi, kuo norėtų būti užaugęs. Kai atsakęs, kad norėtų būti paukščiu, pamokiusi: „Geriau būk žmogumi, nes kiti vaikai juoksis“. Galvoju vis, kad visada buvai vienas tų paukščių, nebijančių kitų vaikų juoko. Retai kada ant žemės. Visada kažkur aukščiau naujomis užuolaidomis, mėsos kainomis ir madingomis suknelėmis susirūpinusio pasaulio.

Mėgstu, labai didžiuojuosi. Ir dėkoju. Už sveiką cinizmą, ironišką liežuvį ir juodžiausius bajerius. Už lengvą požiūrį į viską ir gebėjimą nusispjaut ant nereikšmingų smulkmenų. Už tai, kad dar neužaugai ir, kad ir kokia pavargusi būtum, trumpas miego valandas mainai į filmą ir pokalbius iki paryčių.

Už tai, kad (šypsausi) žinai: J. Cameron ir S. Kubrick nėra tas pats levelis.

Dėl to, kad riebiai iškeikusi „Lietaus“ radiją, įsijungi paskutinių metų electro šedevrą. Už tai, kad skęstančių batų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų reikalas, už baltą pusiau sausą, kates, akmenis, Elektrėnų žiburius, Heliodorą Pikutį, vidurnakčio ežius, juoką pro ašaras ir iki ašarų. Už tai, kad susitikome. Ir už tai, kad lauki.

Miglė Viskas keičiasi...

Mama, myliu Tave, o tai nepasikeis!

Prisiminimuose... Netvirta ranka nupiešta gėlė, šviečianti saulė, žaismingos pirmosios raidelės „MAMAI“. Tai pirmoji dovana, kurią sukūriau Tau, Mama. Žinau, kad tai prisimeni. Dabar žinau, kaip Tau tai brangu.... Žinau...

Dabar... Nuskintos lauko gėlės, vis dar netvirta ranka nupieštas atvirukas, trumpas ketureilis, sukurtas MAMAI! Prisiminimai gyvi iki šiol.Mama, aš juk augu. Noriu Tau padovanoti brangią dovaną... Taupiau... Brangi puokštė ir pirktas atvirukas. Nustebinau? Tavo akyse ta pati meilė, tas pats švelnumas, širdį atgaivinantis apkabinimas.

Mama, aš suaugau!

Prabangūs kvepalai, ištaiginga puokštė, atvirukas su jau mano kurtais palinkėjimais... Didžiuojuosi savimi. Mama, Tu man pati brangiausia. Tau, Mama, brangiausios dovanos. O Tavo akyse - ta pati meilė, tas pats švelnumas, širdį atgaivinantis apkabinimas.Mama, šiandien ir aš gavau dovaną netvirta ranka nupiešta gėlė, šviečianti saulė, žaismingos pirmosios raidelės „MAMAI“. Tai pirmoji dovana, kurią padovanojo man sūnus.

Mama, dabar ne tik žinau, bet suprantu, kas yra brangiausia dovana.

Bučinys į žandą, gražiausi žodžiai, meilė, padėka ir patys stipriausi jausmai – MAMA, visa tai Tau. Nupiešiu Tau pačias gražiausias pasaulio gėles, sukursiu Tau pačias nuostabiausias eiles, ateisiu pas Tave ir stipriai apkabinsiu... Mama, Tu mano angelas žemėje!

Jurgita

Tausok save, mylėk ir pailsėk. Mes viską galim pasidaryti patys. Užaugom. Aš jau pasėjau pupeles šiltnamyje, o pomidorų daigelius lauke, per delčią. Ir jie vešės. Greičiausiai jaunėlio žmona susitvarkė šaldytuvą, o vyresnėlio vaikai pašėrė žuvytes.

Tiesa, su savaitgaliniais pietumis visai ne kas... Nemoka mūsų šeimose niekas geriau nei Tu gaminti. Visi tik skambina vieni kitiems ir klausinėja, ar važiuos pas mamą. Todėl lankysime - kaip visada, visi kartu savaitgaliais pusę trijų. Taip gera paplepėti ir pietus baigti pyragu (kai kas dar įsigudrina su sviestu).

Tiek žodžių prišnekam, bet tiek mažai svarbių. Pamirštam padėkoti ir pagirti. Visada atrodo: dar liko laiko į valias. Tiek maža mes Tau darom paslaugų, nors esam tiek skolingi. Žinau, to nepasakysim be progos, todėl šituo keistu būdu rašau. Taigi sakom, kad mylim ir mums esi nepakeičiama. Ir suprantam, kaip mums pasisekė...

Renata, Aretas ir Laurynas

Psichologija

Harmoninga autonomija šeimoje arba Vidurio kelias tarp buvimo kartu ir buvimo atskirai Gegužės mėnuo – gražiausias metų laikas, kai gamtos žaluma ir šviežuma tokia svaiginanti, jog norisi ją gerte išgerti; tai laikas, kai visi prisimename savo mamas ir stengiamės joms išreikšti savo meilę ir dėkingumą… O ar nepamiršome, jog mėnesio viduryje turime dar vieną gražią šventę – Šeimos dieną?! Man, kaip psichologei, įdomu, kokiomis emocijomis žmonės pasitinka tokią šventę? Tam, kad švęstume tikrą šventę, egzistuoja sąlyga – jausti laimę būti šeimoje. Kitaip tampa baugu, jog tokia „šventė” gali tik paliesti žaizdas...

Šeima: tarp svajonių ir nusivylimų Ar tenka išgirsti posakį, jog šeima – tai didžiausia gyvenimo mokykla? Keistai skamba, ypač kai būdami jauni svajojame kaip tik šeimoje patirti daugiausia laimės ir įvairiausių lūkesčių išsipildymo. Liūdna, tačiau sunkiomis dienomis ne vienam ateina į galvą mintis: „Būčiau žinojęs, kaip bus, niekada gyvenime nesituokčiau”. Kas atsitinka, kad ta gražaus gyvenimo vizija, ta subtili nuostabi svajonė tampa košmaru, iš kurio norisi atsibusti? Įdomu, kokias turėtume šeimas, kaip sugyventume tarpusavyje, kokį bendravimą puoselėtume, jei mokykloje kas nors būtų pamokęs ne tik geografijos, matematikos ir chemijos, bet ir darnaus gyvenimo šeimoje dėsnių? Nuoširdžiai tikiu, kad begalė santuokų subyra, nes į šeimą ateiname su minimumu žinių, kaip ją kurti ir puoselėti, ir su maksimumu absoliučios laimės lūkesčių… Matyt, reikėtų atvirkščiai: tikėtis mažiausio ir padaryti daugiau nei manai, jog gali. Tačiau ne viskas prarasta. Ši didžiausia gyvenimo mokykla – ne veltui „mokykla”, joje galime stengtis išmokti, ko reikia, kad realybė šeimoje bent kiek imtų panašėti į tą svaiginančiai gražią jaunystės viziją ir svajonę. O to tikrai verta siekti, nes šeima yra ne tik didžioji gyvenimo mokykla, bet ir pati nuostabiausia erdvė save pažinti, atrasti ir realizuoti.

06 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

Išlaikykime artumą, neprarasdami savitumo Teorijų, patarimų, nuorodų... tokia galybė! Bet šiandien pakalbėkime tik apie vieną, tačiau labai svarbų aspektą, ties kuriuo reikėtų susitelkti ir būti sąmoningesniems, gyvenant šeimoje ir siekiant ramybės, meilės bei sutarimo. Tai – harmoninga autonomija, kuri yra viena svarbiausių sąlygų, norint išlikti artimiems, išsaugant kiekvieno savitumą, tai vidurio kelio tarp buvimo kartu ir buvimo atskirai paieška.

Nuostabiai prieštaringa žmogaus prigimtis Pradžia yra žmogus. Mes esame tokios nuostabios būtybės, kuriose vienu metu telpa absoliučiai priešingi dalykai: noras būti laisvu ir atskiru bei troškimas kam nors priklausyti, būti prisirišusiam. Nuo pat gimimo esame pašaukti atrasti save, tapti savarankiški, nepriklausomi ir save realizuoti.

Tam, kad suprasčiau, kas esu, ko noriu, ką man skirta nuveikti, turiu atskirti save nuo kitų: nuo kitų žmonių man primestų lūkesčių, nuo kitų norų mano atžvilgiu, nuo kitų supratimo, kas ir koks aš esu. Turiu atskirti save nuo kitų ir tapti vienas bei individualus. Tai suteikia norimą laisvę ir savarankiškumą, bet to kaina yra galimas vienišumo ir egzistencinio nerimo jausmas, jog iš esmės

šiame pasaulyje per gyvenimą žengiu vienui vienas. Šį mums nejaukų jausmą sustiprina ir nuo jo pabėgti skatina kita minėtoji pusė – troškimas kam nors priklausyti. Šis troškimas mus lydi per gyvenimą ir į mūsų širdį yra įdėtas ne be reikalo. Šio priklausymo poreikio vedini mes išmokstame gyventi tarp žmonių, prie jų prisitaikyti, su jais dalintis, mylėti ir rūpintis. Mes išmokstame būti bendruomenės nariais ir kurti bendrą gėrį. Tačiau šis poreikis tampa pražūtingas tada, kai jis mums užkerta kelią save pažinti ir realizuoti, bei verčia elgtis taip, jog to nebegali daryti ir šalia esantieji mums artimi žmonės, nes mes jiems nepaliekame autonomijos.

Autonomijos vaisiai ir jos stokos padariniai Kalbant apie gyvenimą šeimoje, vidurio kelias tarp artumo ir autonomijos išlaikymo yra išmintingiausias sprendimas, siekiant pilnaverčio ir laimingo būvio kartu.

Tokiu atveju aš esu mylimas ir priimamas, patiriu artumą su kitu, bet išlieku turintis laisvę ir erdvę gyventi taip, kaip man skirta, daryti tai, kam esu „pašauktas”. O kitas, šalia esantis žmogus, taip pat jaučiasi mylimas, nes aš jį priimu tokį, koks jis yra, ir saugus, nes nėra tik vienas atsakingas už mano laimę ir gali pasilikti energijos bei laiko re-

alizuoti save. Tai galioja ne tik sutuoktinių santykiams, bet dar labiau santykiams su vaikais. Remiantis Šeimos sistemų kūrėjo psichiatro Murray Bowen teorija, galima teigti, jog kuo labiau šeimos nariai perdėtai prisirišę vieni prie kitų (Bowen tai vadina „susiliejimu”), tuo didesnis bus nerimas bei galimas nestabilumas, ir tuo didesnis bus šeimos polinkis ieškoti sprendimo per konfliktus, atsiribojimą vieni nuo kitų, sutrikusį vieno iš sutuoktinių psichologinį, dvasinį ar fizinį funkcionavimą arba perdėtą susirūpinimą vaiku. Pats savaime prisirišimas nėra blogas dalykas – visi esame vieni prie kitų prisirišę, ir tai skatina mus vieni kitais rūpintis, domėtis, mylėti, tačiau blogai, kai prisirišimas yra perdėtas ir pažeidžia kito žmogaus autonomiją, o kartu ir to kito žmogaus galimybes save pažinti, atrasti, suprasti ir realizuoti. Tokiu atveju galima prisiminti lietuvių liaudies posakį: „Nei pats ėdu, nei kitam duodu”, nes perdėtai prisirišęs žmogus praranda galimybę pažinti save ir atima tą galimybę iš kito, prie kurio yra perdėtai prisirišęs.

Pasekmės vaikų vystymuisi Perdėtas poreikis susilieti su kitu kenkia tiek sutuoktinių ryšiui, tiek tėvų elgesiui su vaikais. Dažniausiai tėvai perdėtai įsikimba

į vaikus būtent tada, kai to jiems nepavyksta padaryti su sutuoktiniu. Tėvų elgesyje su vaiku tai pasireiškia perdėta jo kontrole, žūtbūtiniu noru viską apie jį žinoti, stebėti kiekvieną jo žingsnį, žinoti visas mintis ir jausmus, o taip pat siekiu, kad ir vaikas viską žinotų apie tėvus ir labai aktyviai dalyvautų jų gyvenime. Tokiam vaikui nepaliekama jokios autonomijos gyventi savo paties gyvenimą. Psichiatras M. Bowen pastebėjo, jog nebrandūs tėvai savo dėmesio centru pasirenka nesavarankiškiausią ir pažeidžiamiausią savo vaiką, nepriklausomai nuo vaikų gimimo eiliškumo. Taip nutinka todėl, jog tėvai intuityviai jaučia, jog toks vaikas turi didžiausią potencialą tam pasiduoti ir tapti tėvų perdėto prisirišimo įkaitu. Psichologų pastebėta, jog kuo daugiau vieno iš tėvų perdėto prisirišimo prie vaiko, tuo mažiau šis vaikas bus pajėgus reguliuoti savo emocingumą ir išaugti į subrendusį, laimingą suaugusįjį. Tokie vaikai, pasiekę suaugusiojo žmogaus amžių ar net anksčiau, bando įvairias atitrūkimo nuo per daug į juos įsikibusių tėvų strategijas. Jie gali bandyti izoliuotis nuo šeimos, atsiskirdami geografiškai, naudodami psichologinius barjerus arba per saviapgaulę, kad yra laisvi nuo šeimos ryšių, nes kontaktai buvo nutraukti. Tokią tariamą laisvę M. Bowen

pavadino emociniu atitrūkimu. Iš esmės tai yra beviltiškos pastangos įveikti neišspręstą susiliejimą su vienu ar abiem tėvais.

Kantrybė ir išmintis leis pasiekti tikslą Rodos, toks nekaltas noras būti kartu, susieti savo gyvenimus, pasinerti į artumą gali tapti šeimos problemų šaltiniu… Todėl visada išmintingiausia siekti pusiausvyros.

Lengva pasinerti į kraštutinumus, nes kraštutinumams reikia tik inercijos, o vidurio kelio ieškojimas reikalauja pastangų ir išminties. Optimali šeimos raida vyksta, esant jos narių galimybei išlaikyti savo asmeninę autonomiją, kai kiekvienam paliekama teisė į laisvę atskleisti save ir įsileisti kitus tiek, kiek jam pačiam norisi. Pasak M. Bowen, laimingos šeimos kriterijai – racionalus objektyvumas ir individualumas. Tad linkime kantrybės ir išminties didžiausioje gyvenimo mokykloje – šeimoje, siekiant būti kartu, išliekant savimi ir leidžiant kitiems būti savimi. Juk tai svarbiausia norint jaustis mylimam ir mylėti.

Psichologė Karolina Tarnauskienė

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

07

Mūsų rūpesčiai

sAugOkiMe VAikus NuO keNksMiNgO sAulės POVeikiO Klysta manantys, kad saulė pavojinga tik vasarą. Pavasarį, kai oda atpratusi nuo jos spindulių, organizmas nusilpęs, saulės skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė kelia ne mažesnį pavojų. Ypatingai jautrūs ultravioletiniams spinduliams yra šviesiaodžiai, žmonės, turintys daug apgamų, senyvo amžiaus asmenys ir vaikai. Atšilus orams, vaikai su tėveliais, darželio auklėtojomis nemažai laiko praleidžia lauke, todėl būtina pasirūpinti tinkama jų apsauga nuo saulės.

Ultravioletinių spindulių keliamas pavojus Ultravioletiniai spinduliai pagal bangų ilgį skirstomi į tris tipus: UVA, UVB ir UVC. Žemę pasiekia UVA spinduliai ir nedidelė dalis UVB spindulių. Pavojingiausius UVC spindulius sulaiko atmosfera.

Nedideli UV spinduliuotės kiekiai sveikatai pavojaus nekelia ir netgi yra naudingi: dalyvauja vitamino D gamybos procese, naudojami kai kurioms ligoms gydyti. Tačiau ilgalaikis spindulių poveikis palaipsniui veikia odą, akis ir visą imuninę sistemą. Neatsakingas ir neatsargus buvimas saulėje lemia ląstelių pakitimus, o tai skatina ankstyvą odos senėjimą, sukelia akių uždegiminius procesus. Nustatyta, kad UV spinduliai yra vienas didžiausių kancerogenų. Jie turi įtakos visų odos vėžio tipų atsiradimui. Odos vėžys dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau vienas iš jo atsiradimo rizikos faktorių – vaikystėje ir jauname amžiuje gautas didelis tiesioginių saulės spindulių kiekis, odos nudegimai. Taigi labai svarbu, kad tėvai susimąstytų apie galimas pasekmes, nerizikuotų vaikų sveikata ir tinkama jų apsauga nuo saulės pasirūpintų laiku.

Kaip tinkamai apsisaugoti?

Atsižvelkite į odos tipą. Šviesiaodžiai yra jautresni kenksmingam saulės spindulių poveikiui, todėl šviesaus gymio vaikų tėvai turėtų būti ypatingai atidūs.

08 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

Nepiktnaudžiaukite buvimu gryname ore. Ribokite pasivaikščiojimų, žaidimų lauke laiką, venkite tiesioginių saulės spindulių. Jokiu būdu nepalikite vaikų lauke žaisti be priežiūros. Atsiminkite, kad net debesuotu oru esame veikiami UV spindulių.

Pasirūpinkite tinkama apranga. Atšilus orams, neskubėkite be saiko lepintis saule – odą prie saulės spindulių pratinkite pamažu. Rinkitės lengvesnės medžiagos, bet didesnį odos plotą pridengiančius drabužėlius.

Nepamirškite galvos apdangalų.

Rinkdamiesi kepuraites, atsižvelkite ne vien į estetinę jų išvaizdą. Labai svarbu, kad ši aprangos detalė ne tik puoštų, bet ir atliktų savo pagrindinę fukciją – apsaugotų nuo saulės. Įvairaus amžiaus atžalai – ir kūdikiui, ir paaugliui – tinkančią kepuraitę, skrybėlę nesunkiai išsirinksite iš plataus „Sterntaler” siūlomo ne tik gražių, bet saugių ir funkcionalių galvos apdangalų asortimento. Naujoje pavasario-vasaros kolekcijoje surasite išskirtinių produktų – kepuraičių su UV filtru. Visos kepurės pasiūtos iš kenksmingiems saulės spinduliams atsparaus audinio, pažymėtos simboliais, nurodančiais UV filtro stiprumą. Ypatinga medžiagos struktūra leidžia išgauti stipriausią UV spindulių apsauginį faktorių (UPF). Kepurėlės turi kaklo apsaugėles, yra užrišamos raišteliais ar tiesiog užmaunamos, galima rinktis galvos

apdangalus su snapeliais, kurie apsaugo akis ir veidą nuo tiesioginių saulės spindulių.

Naudokite odą apsaugančias kosmetikos priemones – kremus, losjonus su UVA ir UVB filtrais. Pasidomėkite produktų sudėtimi, pirmenybę teikite ekologiškai produkcijai. Siekdami geriausio efekto, naudokite priemones tiksliai pagal gamintojų instrukcijas. Prieš įsigydami pasitarkite su specialistais.

Saugokite akis. Rinkdamiesi akinius, nepamirškite pagrindinės jų paskirties.

Nepirkite „žaislinių“, iš plastmasės pagamintų akinukų. Pasidomėkite perkamo daikto kokybe, apsauginėmis savybėmis.

1- 2 ŽEMAS Apsauga nereikalinga. Galima be apribojimų būti atvirame lauke.

3-5 VIDUTINIS

Stebėkite ultravioletinės spinduliuotės indeksą Ultravioletinės spinduliuotės indeksą (UV indeksą) skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Šis indeksas – paprasta ir lengvai suprantama priemonė UV spinduliuotės intensyvumui įvertinti. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas, pagal kurias ir nustatomas apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnis. Lietuvoje UV indeksas svyruoja nuo 1 iki 9, maksimalias reikšmes pasiekia birželio-liepos mėnesiais.

Parengė „Mama ir Tėtis“

6-7

8 - 10

AUKŠTAS

LABAI AUKŠTAS

Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11-15 val.) geriau būti šešėlyje. Dėvėti marškinėlius, galvos apdangalus, akinius su UVA ir UVB filtrais.

11 EKSTREMALUS

Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likti patalpose. Nebūti atviroje saulėje. Dėvėti marškinėlius, galvos apdangalus, akinius su UVA ir UVB filtrais.

konsultuoja šeimos gydytoja Gita Gudonytė: Straipsnyje panaudotos „Sterntaler“ pavasario vasaros kolekcijos nuotraukos.

Sulaukus pavasario ir po truputį šylant orams, reikėtų pasisaugoti ligų. Saulę keičiantis pavasariškas vėjelis perpūsti gali labai greitai – rizikuojame susirgti sloga, otitu (ausies uždegimas), gerklės uždegimu. Kaip nuo jų apsisaugoti?

Peršalęs vaikas kosėja, čiaudo, sloguoja, kartais pakyla temperatūra, skauda galvą. Tačiau labai dažnai vaikai suserga ne sušalę, o sukaitę. Sušilusį, suprakaitavusį vaiką labai greitai perpučia pavasarinis vėjas. Ruošdamiesi į lauką, tėveliai turėtų įvertinti oro temperatūrą ir vaiko aprangą, nepamiršti, kad drabužiai, kepurė turi atlikti ne tik estetinę, bet ir apsauginę funkciją. Tinkamai priglundanti, užrišama natūralaus audinio kepurėlė apsaugos mažylį ne tik nuo peršalimo, bet ir nuo perkaitimo.

Gerklės skausmas paprastai atsiranda staiga, pakyla kūno temperatūra. Negydoma ar netinkamai gydoma angina gali pažeisti širdies raumenį ir būti reumato ar inkstų uždegimo priežastis. Pavasarį, kai lauke jau per šilta ryšėti šaliką, bet vėjas dar per šaltas, kad kakliukas galėtų likti neuždengtas, naudinga rinktis kaklaskarę. Ji yra nedidelė, patogiai užsegama lipuku ar užrišama. Tokia skarelė puikiai uždengia jautriausią kakliuko vietą.

Norint, kad vaikas mažiau sirgtų, derėtų jį grūdinti, stiprinti imuninę sistemą bei atsparumą peršalimo ligoms. Taip pat patariama pakankamai ilsėtis, būti fiziškai aktyviems, bei visavertiškai maitintis.

Laukiame jūsų apsilankant: Vilniuje: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, Rygos alėja 165 Kaune: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, III a. Karmelitų al. 41 Klaipėdoje: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, Rusų al. 195 www.sterntaler.lt 2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

09

Laisvalaikis

leiskime vaikui ieškoti savojo stiliaus

Diana rūta stankevičienė – viena tituluočiausių vaikų mados kūrėjų lietuvoje, jos kolekcijos nuolat pelno diplomus respublikiniuose ir tarptautiniuose vaikų mados konkursuose. Dizainerė kūrė sceninį įvaizdį grupėms „saulės vaikai“, „Cacos“, dirbo su grupe „linksmasis Do“, šokio teatru „gijelė“. su ja kalbamės apie vaikų, paauglių madą bei tėvų įtaką stiliaus ugdymui.

Kas paskatino kurti kolekcijas vaikams? Juk rūbai mažiesiems greičiausiai nėra tokie paklausūs, kaip, pavyzdžiui, šventinės suknelės moterims...

Noras kurti vaikams kilo augant kartu su savo atžalomis (dizainerė augina 2 sūnus – aut. pastaba). Bendraudama su mažaisiais ir siūdama sukneles mergaitėms, save realizavau 100 procentų. Džiaugiuosi šiuo kūrybiniu savo periodu. Drabužių kūrimas vaikams reikalauja kitokio įdirbio.

Pavyzdžiui, moterims gali sukurti penkias juodas sukneles, ir visos jos bus elegantiškos. O vaikiškas rūbas – kiekvienas turi būti išskirtinis. Mažųjų emocijos, akių spindesys, pamačius jiems kurtą drabužėlį, neprilygsta niekam. Manau, kad nėra dėkingesnio kliento kaip vaikas. 10 metų bendraudama su Jūratės Miliauskaitės mažaisiais dainininkais, supratau, kad ir dainos su pirmąkart vilkima apranga atliekamos žymiai skambiau. Žinoma, toks kūrybinis procesas užtrunka daug ilgiau – turi apmąstyti, kad rūbas vaikui būtų patogus, atitinkantis figūrą, su juo gerai jaustųsi, nes kitaip to rūbo niekada nebesirengs.

Kaip manote, kokios spalvos turėtų dominuoti vaikiškoje aprangoje? Ar reikėtų nuo mažens vaikus rengti spalvotais drabužėliais? O gal, anot kai kurių mamų, rinktis tamsesnius, ant kurių mažiau matosi vaikiškų išdaigų pėdsakai?

Spalva – mūsų būsenos atspindys, savęs išraiška. Saugusieji galbūt „slepiasi“ už spalvos. Tamsius drabužius renkasi ir paaugliai, nenorėdami išsiskirti iš daugumos, būti mažiau pastebimi. Mažesnieji, atspindėdami savo temperamentą, renkasi ryškias, blizgias spalvas. Štai mažų mergaičių (beje, ir mamų) mėgiama rožinė spalva – tai besąlygiška meilė sau. Jei vaikai renkasi

10 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

šią spalvą – viskas su jais yra gerai, tegu ja ir puošiasi. Aišku, apie praktiškumą tėvai galvoja dažnai. Tačiau svarbiausias jiems turėtų būti vaikas ir jo poreikiai: kad jam rūbas patiktų, būtų mėgiamas, kad jį norėtų vilkėti. Taigi vertėtų dažniau atsižvelgti į vaiko skonį, pasirinkimą. Juk apranga – tai antra oda, tad ji turėtų būti itin patogi. Bardamiesi dėl išteptų drabužėlių tėvai varžo vaiko laisvę – juk jie turėtų džiaugtis, kad jų atžala juda, žaidžia, o ne sėdi kamputyje. Žaidžiant smėlio dėžėje ar voliojantis ant žolytės veikia visi refleksai, juk tada mažieji ne knapso prie televizoriaus, o susipažįsta su gamta, atranda pažinimo džiaugsmą.

Stebint mažuosius, susidaro įspūdis, kad tėveliai, rengdami vaikus, susiskirsto į dvi grupes. Vieni jų itin domisi mada, tad

jų atžalos kartais tampa nebe vaikiško, o saugusiųjų pasaulio sumažintomis kopijomis. Tuomet dėl itin madingų, tačiau nepatogių, rūbų vaikas jaučiasi suvaržytas ar netgi atrodantis neįprastai. Tampa bendraamžių pašaipų objektu. Antrieji gi apskritai mano, kad kreipti dėmesį į vaikišką madą yra absurdas. „Tegu džiaugiasi, kad nors kažką turi apsirengti“, - atšauna. Kaip surasti tą protingą viduriuką ir kas naudingiausia vaikui?

Vaikiškumo mūsų aplinkoje lieka vis mažiau. Pastebiu, kaip tėvai savo vaikus nuo mažens skatina dainuoti, demonstruoti madas, šokti, visai nekreipdami dėmesio, kad jų atžalai tai visai neįdomu. Ta veikla dažniausiai – neišsipildžiusi tėvų svajonė.

Labai svarbu skatinti paties vaiko asmeny 12 p.

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

11

Atkelta iš 10 p. bės tobulėjimą: rinktis mėgiamą užsiėmimą, vilkėti jam mielus drabužius. Veskitės juos į parduotuvę, tarkitės, kartu apžiūrėkite. Žinoma, visai nebūtina šokti pagal mažųjų dūdelę ir pirkti ko tik jis užsigeidžia – reikia mokėti tinkama linkme pakreipti vaiko norus, tačiau jų paisyti būtina. Juk taip formuojasi jo charakteris, stiliaus suvokimas, negalima užgožti jo asmenybės, o kaip tik leisti jai vystytis. Tėvai, išklausę vaiko norus ir paaiškinę, ką išgali jam nupirkti, o ko – ne, skatina mąstyti, rinktis, taupyti bei moko tai daryti ateityje savarankiškai.

Vaikams augant, keičiasi ir stiliai, formuojasi jų grožio suvokimas. Tačiau paauglių išvaizda dažnai tampa stiliumi, kurį galime įvardinti kaip „Nesvarbu ar tinka, bet man patinka“. Kas galėtų padėti joms susivokti mados pasaulyje ir atrasti savąjį stilių?

Paauglių rengimosi stilius – vidinė jų išraiška, vienas iš savęs realizavimo būdų.

Tuo metu vyksta hormonų audros, maištaujama ir vidumi, ir išore. Jaunuolis turi pabandyti – apsirengti ir pajausti, ar jam tai artima, nesvarbu, kaip atrodo aplinkiniams. Bandydami, ieškodami, jie mokosi

Nuotr. iš D. R. Stankevičienės kolekcijų.

12 MAMA ir TĖTIS 2013 Gegužė

rasti savą stilių. Juk tai – savęs ieškojimo periodas. Žmogus su rūbu turi gerai jaustis, patraukliai atrodyti, tad tegu ir pabando. Manau, kad paauglystė – pats metas ieškoti. Sakyčiau, nenormalu, kai moteris, sulaukusi 30-ties metų, pabando rengtis jaunatviškais rūbais ir atrodo gana juokingai. Tegu viskas vyksta natūraliai, reikiamu laiku. Šiuolaikinėje madoje akcentuojama asmenybė, tad jaunimas ieškojimų kelyje suranda tai, kas tinkama tik jam. „Nebijok išsiskirti iš minios, nes tai pagerina bendrą vaizdą“, - esu girdėjusi sakant. To palinkėčiau ir bręstančiam jaunimui.

Daugelis tėvų skundžiasi, kad kokybiški ir patraukliai atrodantys drabužėliai mūsų šalyje yra itin brangūs. Patarkite, kaip pigiai, bet gražiai ir stilingai aprėdyti mūsų mažuosius?

Mūsų mamos yra sumanios ir randa būdų pataupyti – jei jos nori gražių rūbelių mažesne kaina, tai ir prekybos centrų nuolaidas seka, ir mainosi išaugtais tarpusavyje. Tiesiog reikia atrasti savąjį variantą – vienos taisyklės nėra. Brangi apranga – tai, manau, ne verslininkų išmislas. Tiesiog jai keliama daugiau reikalavimų nei suaugu-

siųjų. Mokykime vaikus naudoti aksesuarus – juk prie tų pačių rūbelių derinant skirtingus papuošalus, vaizdas gali būti visiškai skirtingas.

Kalbėjosi Ligita Šoliūnienė

Psichologija

„nustokime vyrą, kuris namuose užsiaugino augalą, vadinti boba...“ Lytis – vienas iš atpažinimo, priskyrimo tam tikroms savybėms ir elgesio normoms aspektų. Prakalbus šia tema, kyla nemažai klausimų. Ar amžina „kova“ tarp moterų ir vyrų yra nulemta skirtingo pasaulio suvokimo? Ar lytis yra biologiška, kylanti iš gamtos, ar sociali ir veikiama kultūros?

Vieno teisingo atsakymo surasti neįmanoma. Pirmiausia dėl to, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir tuos pačius dalykus mato kitaip. Vienos laidos apie lyčių lygybę pašnekovas labai taikliai pastebėjo: ko gero mes pradedame diskusiją apie lytis ne taip, kaip derėtų – pirmiausia reikėtų kalbėti apie žmogiškumą, pagarbą kitam, toleranciją, o tik po to gilintis į lyčių panašumus ir skirtumus, tada gal būtų paprasčiau pirmiausia matyti žmogų, o tik po to vyrą arba moterį, baltaodį ar juodaodį, jauną ar seną. Deja, Lietuvoje žmonės dažnai apsistato stereotipų sienomis ir išeina į gatves apsiginklavę klišėmis ir nuostatomis. Sustokime valandėlei ir įsiklausykime į tai, ką šneka aplink esantys. Štai gatvėje verkia berniukas, pro šalį praeinanti ponia žvelgia į jauną mamą ir sako “verksniukas, ania?“, o tada atsisuka į vaiką ir motiniškai taria: „Žinok, vyrai neverkia“. Ar ne geriau būtų tiesiog paprastai paklausti vaiko, kas jam nutiko, dėl ko jis verkia? Kaltės jausmas dėl ašarų, pasėtas vaikystėje, po to lydi visą gyvenimą, toks berniukas yra mokomas būti tvirtu, neverkiančiu ir jausmų nedemonstruojančiu vyru, bet juk jam reikės būti tėvu

savo vaikams, vyru savo žmonai, užaugusiu vaiku savo senstantiems tėvams, draugu savo draugams.

Kita situacija: kieme susitinka kaimynai – mama su berniuku ir vyresnio amžiaus vyras. Vyras kritiškai nužvelgia garbanotą vaiko galvą ir sako mamai: „Kodėl nekerpi vaiko, laksto čia kaip mergaitė“.

Tokie ir panašūs posakiai, kaip „koks gražus vaikas, na toks gražus, kaip mergaitė“, „mergaitės nesimuša“, „būk vyras, susiimk“, „nustok zirzti, kaip kokia mergaitė“, nuo pat mažens moko vaikus elgtis pagal tam tikras jų lyčiai priskiriamas stereotipines elgesio normas – mergaitėms akcentuojant grožį, švelnumą, emocionalumą, berniukams – judrumą, jausmų tramdymą, uždarumą. Ir vėl užauga tokių pačių vyrų ir moterų, neapdairiai laidančių „sparnuotąsias“ frazes, karta.

Lytinis identitetas formuojasi pastiprinant ar palaikant vienokį ar kitokį vaikų elgesį – štai, pavyzdžiui, mergaites guodžiame dėl jų jausmingumo, o berniukams tarsi pasakome, jog verkimas ir perdėtas jausmų demonstravimas yra nepriimtinas jų elgesio palydovas. Kita vertus, vaikai ne tik reaguoja į pastiprinimus ir apdovanojimus, bet ir labai aktyviai įsitraukia į imitacijos procesą. Pasak A. Bandūros socialinio išmokimo teorijos, berniukai ir mergaitės formuoja savo lytinį tapatumą stebėdami ir atkartodami suaugusiųjų veiksmus. Mergaitės daugiausia išmoksta, stebėdamos mamos elgesį, o berniukai

– tėčio. Vyrai ir moterys dalyvauja lyties konstravimo procesuose, kurių metu lytis tampa socialiai ir kultūriškai apibrėžtomis elgesio praktikomis. Šiuolaikinė visuomenė jau nebeapsiriboja tvirtomis ir nekintančiomis lyties apibrėžtimis, vis lanksčiau žiūrima į įvairias vyriškumo ir moteriškumo saviraiškos galimybės. Šalia moteriškos, švelnios ir emocionalios moters atsiranda veikli, ekonomiškai savarankiška, savimi pasitikinti moteris, šalia veiklaus vyro, atsiranda jautrus tėtis, supratingas ir padedantis vyras. Vyriškumas yra geriausiai suvokiamas, stebint vyriškas praktikas bei kultūrines reprezentacijas, kurios reiškiasi specifiniame kontekste per santykius su moterimis ir kitais vyrais. Taigi matydamas laisvus, savęs per daug į lyties rėmus nestatančius tėvus, galbūt užaugs berniukas, kuris nejaus kaltės dėl to, kad jaučia, myli, liūdi... ir kartais verkia.

Ir pabaigai. Iš radijo laidos apie gėles – vienas laidos pašnekovas, pasakojęs apie gėlių energetines savybes, pareiškė nuomonę ir apie lytis bei pagarbą: „Nustokime vyrą, kuris namuose užsiaugino augalą, vadinti boba, gerbkime kitus ir save“.

Straipsnį parengė Ieva Dryžaitė , Šeimos Santykių Institutas www.ssinstitut.lt

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

13

Psichologija

Ar iš tiesų

esame surūgėlių tauta?

Ar dažnai jums nusišypso gatvėje sutiktas praeivis? Ar jūs jam nusišypsote?

Tiesiog šiaip sau, be jokios priežasties. Greičiausiai ne. Dažniau vieni kitus palydime nedraugiškais žvilgsniais, o apdovanoti nepažįstamojo šypsena – sutrinkame. Nejaugi iš tiesų esame tokie nedraugiški surūgėliai, taupantys geras emocijas? Gal kaltas temperamentas – esame santūrūs ir nelinkę reikšti emocijų? O gal dėl visko reikėtų kaltinti prastą ekonominę padėtį ir daugelį slegiančius finansinius rūpesčius?

Plačiai šypsosi tik kvailiai? „Nesmagu pripažinti, bet kai prekybos centre, į kurį kasdien užsuku, mane pirmą kartą aptarnavo iki ausų besišypsanti kasininkė, pamaniau, kad ji greičiausiai beprotė.

Neįprasta maisto prekių parduotuvėje sutikti pardavėją, kurios šypsena šviečia ryškiau nei viso prekybos centro lempos. Naujoji darbuotoja vis taip pat šypsojosi ir po mėnesio, tebesišypso ir po metų – nesvarbu, ar ankstų rytą, ar paskutinę parduotuvės darbo valandą užsuktum“, - pasakoja Viktorija. Į darbą ir atgal kasdien troleibusu keliaujanti jauna mama pasakoja, kad būtent viešajame transporte pirmąsyk susimąstė apie tautiečių surūgėliškumą. „Kai kartą įdėmiau apsidairiau troleibuse, pasijutau tikrai nejaukiai. Visi susigūžę, paniurę, veidai apsiniaukę – lyg į paskutinę gyvenimo kelionę susiruošę būtų. Krykštaujančios mokinukės nužvelgiamos smerkiančių žvilgsnių, tarsi juoktis būtų didžiausias nusikaltimas, - pasakoja moteris. - Liūdna, bet ir pati neretai pagaunu save besistebinčią kokiu linksmuoliu. Kad ir jau minėtame viešajame transporte. Sykį susidūrusi su vairuotoju, švilpaujančiu ir niūniuojančiu prie vairo, stotelėse maloniai palaukiančiu iš toli mojuojančio keleivio, o kažkam nusičiaudėjus iš savo kabinos šūktelinčiu „Į sveikatą!“, nejučia ėmiau galvoti, kad tas žmogus tikriausiai pamišėlis. O gal dar ir neblaivus?“.

Panašios mintys greičiausiai aplanko ne vieną iš mūsų, tačiau teiginiui, kad esame paniurėlių tauta, pritaria toli gražu ne visi.

Prieštaraujantys teigia pasikliaują šypsokis pasauliui ir pasaulis šypsosis tau filosofija ir tikina, kad tai, kaip į tave žiūri, kaip su tavimi elgiasi aplinkiniai, labiausiai priklauso nuo to, kaip pats jų atžvilgiu esi nusiteikęs. Jei aplinkiniai atrodo pikti, be nuotaikos, verta rimtai susimąstyti, ar pats nesi didžiausias paniurėlis.

14 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

Gerai ten, kur mūsų nėra?

Lietuvaičiai neretai patys iš savęs pasišaipo dėl pesimistiškos pasaulėžiūros ir nuolatinio bambėjimo ir pažeria komplimentų kitų šalių atstovams. Lankęsi svetur negaili pagyrų kitataučių mandagumui, draugiškoms šypsenoms. Norvegijoje gyvenanti lietuvė Rūta, auginanti keturias atžalas, pasakoja, kad mieste sutinkami nepažįstamieji šypsodamiesi sveikinasi, kalbina jos vaikus, domisi, kaip sekasi. „Mano keturių muškietininkų armija Lietuvoje daugeliui kėlė siaubą, o čia žmonės pagiria, sveikina, linksmai pakalbina. Apskritai visi aplinkui atrodo laimingesni, labiau atsipalaidavę. Pradedant pardavėjomis prekybos centruose, baigiant kavinėse kavą gurkšnojančiais senukais“, - sako Rūta.

Katalonijoje gyvenanti ir dirbanti Monika teigia, kad viešumoje vietiniai žmonės iš tiesų yra labai malonūs ir draugiški. Tačiau, jos nuomone, šia tema galima kalbėti, žvelgiant iš daugelio kampų – vienareikšmiškai teigti, kad lietuviai yra paniurėliai, o Ispanijoje gyvena vien šypsenomis ir ugningu temperamentu spinduliuojantys žmonės, greičiausiai būtų neteisinga. „Viena, kai atvažiuoji čia praleisti atostogų, ir visai kas kita, kai pradedi gyventi. Žmonės susitikę pasisveikina ir klausia „que tal?“ („kaip sekasi?), atsakymai visa-

da vienodi: „bien“, „muy bien“ („gerai“, „labai gerai“). Taigi viešojoje erdvėje visi iki vieno čia gyvena gerai arba labai gerai. Tačiau gatvėse, parduotuvėse žmonės nevaikšto nuolat šypsodamiesi – veiduose ir nepasitenkinimas, ir nuobodulys. Mano manymu, tiek Lietuvoje, tiek bet kur kitur pasaulyje yra įvairių žmonių.

Laimingų ir nelaimingų, besišypsančių ir surūgusių. Labai daug lemia saulė. Lietuvoje jos trūksta. O ir finansai – sudėtinga švytėti džiugesiu, kai galvoje nuolat sukasi mintys apie nesumokėtus mokesčius ar skolas“, - teigia Monika. Į taupyklę kavos puodeliui Kad finansiniai sunkumai iš dalies gali lemti blogas lietuvių nuotaikas, sutinka ir keletą metų Anglijoje gyvenusi ir į Lietuvą sugrįžusi Natalija. „Manau, tautiečiai daug daugiau šypsotųsi, jei daugelio jų neslėgtų piniginiai rūpesčiai. Pažįstu nemažai žmonių, kuriems nesiseka susirasti darbo, arba tokių, kurie dirba dviejuose vienu metu, o pinigų net būtiniesiems poreikiams patenkinti vis pritrūksta. Ką jau kalbėti apie pramogas.

Jei metų metus vaikštai vieninteliu maršrutu darbas-namai, jaustis laimingam tikrai nelengva“, - sako Natalija. Jos nuomone, visgi reikėtų pasistengti bent kartą per mėnesį skirti laiko atsipalaidavimui. „Netaupykite naujoms vonios plytelėms – taupyklės turinį geriau išleiskite geram ir prasmingam laisvalaikiui. Bent kartą per mėnesį nueikite į filmą ar koncertą. Pakvieskite artimuosius pavakarieniauti mieste. Sutaupykite kelis litus ir išgerkite kavos su seniai nematytu draugu.

Tokios akimirkos įsimins ilgam, o gražūs prisiminimai visada priverčia nusišypsoti“, - įsitikinusi moteris.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

15

Mūsų rūpesčiai

PAVASARĮ –

GRAŽIOS IR PASITIKINČIOS SAVIMI Didžioji odos problemų dalis išryškėja pavasarį. Nes iki jo mūsų odai tenka atlaikyti ir žiemiškus šalčius bei vėjus, ir patalpų šildymą, ir temperatūrų kaitą. Nemažai žalos darome ir patys, netinkamai ja rūpindamiesi arba visai neskirdami dėmesio. „Daugelis faktorių gali sukelti tam tikras odos problemas, - teigia Kauno „Naujosios klinikos“ kosmetologė ilona navakienė. – Spuogai, senėjimas, kuperiozė, drėgmės trūkumas ir kt. atsiranda dėl genetinių savybių, paveldėjimo, gyvenimo būdo, fiziologinių požymių. Brendimas, nėštumas, menopauzė taip pat turi įtakos odos būklei“. Po šaltojo sezono, norėdami pagelbėti išvargintai veido, rankų odai, galime kreiptis į specialistus, tačiau šiek tiek sušvelninti nemalonius pojūčius įmanoma ir natūraliais produktais namuose. „Dar prieš atsirandant kosmetikos priemonėms, žmonės pagalbos ieškojo augaluose. Močiučių receptai, kurie mums atrodė pasenę, dabar vėl atgimė ir tampa populiarūs“, - tvirtina kosmetologė.

KosmeToLogės iLonos navaKienės „vaisiniŲ PaTarimŲ KraiTeLė“ aBriKosai tonizuoja, minkština odą.

Kaukė: sutrintas šviežias minkštimas užtepamas ant veido. Palaikome 20-30 min. Šia kauke galite lepintis kartą per savaitę. Tinka visų tipų, ypač vystančiai, suglebusiai, linkusiai raukšlėtis odai. avoKaDai lygina raukšles, minkština odą, drėkina išsausėjusias jos vietas.

Kaukė: sutrintas minkštimas užtepamas ant odos 2-3 kartus per savaitę. Palaikome apie 30 min. Rekomenduojama sausai odai. sLYvos turi sutraukiamąjį ir raminamąjį poveikį. Patartina naudoti riebiai su išsiplėtusiomis poromis odai.

Kaukė: į kelių slyvų minkštimą įlašiname kelis lašus migdolų aliejaus. Užtepame ant veido ir palaikome 20 min. Vėliau nuplauname vandeniu. ciTrinos tonizuoja, sutraukia, turi antiseptinį poveikį. Jų sultimis galima tepti riebias odos vietas. Reguliuoja kapiliarinę kraujotaką, šalina paraudimus, balina, suminkština odą.

Kaukė: į išplaktą kiaušinio baltymą supilkite citrinos sultis, išmaišykite ir užtepkite ant veido. Naudoti kartą per savaitę riebiai odai. moLiŪgai vėsina, gaivina odą. Tinka visų tipų odai.

Kaukė: 2-3 šaukštus minkštimo sumaišyti su trupučiu grietinės ir kiaušinio tryniu. Palaikius 20 min. nuskalauti drungnu vandeniu. morKos turi daug vitaminų, mineralinių medžiagų – magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies. Tinka suglebusiai, pradedančiai vysti ir raukšlėtis odai.

Kaukė: po šaukštą tarkuotų morkų ir kefyro, kiaušinio trynys. Viską gerai išmaišius uždėti ant veido. Palaikius 15-20 min nuskalauti drungnu vandeniu. Tinka visų tipų odai. oBUoLiŲ rūgštis veikia medžiagų apykaitą ir priklauso AHA rūgščių grupei. Veiksmingai šalina nuovargį ir suteikia odai spindesio.

Kaukė: sutarkuoti obuolį, įdėti šaukštelį medaus ir šaukštą avižinių dribsniu. Užtepus ant veido palaikyti 15-20 min, vėliau nuskalauti drungnu vandeniu. Tinka sausai, netekusiai elastingumo odai.

16 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

sKaiTYToJŲ, DaLYvavUsiŲ KonKUrse „PasiTiKime PavasarĮ graŽios“, PaTarimai Regina R. Vos saulelė ima budinti svietą, kiekvienai norisi kuo greičiau įdegti, nes po žiemos oda atrodo balta, plona, tiesiog peršviečiama.

Bet ką daryti, jei šalta, balta kur dairais? Eiti į soliariumą? Manau, kad saikingai ten lankytis galima, bet jei gyveni kaime? Tuomet tai tik privalumas, o ne trūkumas, žinoma, jei rūsyje turi puikių morkyčių. Rekomenduoju kasdien gerti jų sultis. Pradėti maždaug nuo 30 ml ir didinti iki 200 ml per dieną. Jau po dviejų savaičių oda pamažu ne tik ima įgauti lengvo įdegio spalvą, bet ir pasidaro gyvybingesnė. Geriant morkų sultis, reikia stebėti savijautą, ar neišryškėja alergijos požymiai. Šios sultys turi įtakos kepenims, todėl kokias 2 savaites pagėrus po 150-200 ml per dieną, reikėtų pamažu mažinti dozę.

Tokia grožio terapija labai naudinga ir akims – itin pagerėja regėjimas, plaukų būklė, netgi mąstymas.

Pigu, skanu, sveika!

Neringa Karaliūnaitė Pradėsiu nuo to, kad ne tik aš, bet ir mano mažoji princesė (dukrytė) pavasariui atėjus imame rūpintis išvaizda, mityba ir planuoti ką gi nuveikus, kad jaustumėmės gražesnės, lengvesnės. Taigi aš, mamytė, pirmiausia internete ieškau ivairiausių patarimų, dietų, bet dažniausiai pasilieku prie savo fantazijos ir, žinote – man tai labai gerai sekasi. Apie tai vėliau. Na, o mano mažoji (juk ji nori visko, o ir reikia visko, tad pakeičiam kažkiek rūbų garderobą, plaukų gumyčių spalvas). Ir ji jau švyti, laiminga mergaitė. Pavasarį daugiau vaisių ir daržovių valgome, kadangi atsiranda daugiau lietuviškų produktų. O aš visų pirma, kad gerai jausčiausi, turiu daug šypsotis

ir matyti laimingą šeimyną. Tada, kai visų akytės švyti, mes visi laimingi :) Keli mano patarimai dėl nagučių priežiūros. Kadangi po žiemos būna nusilpę, juos mirkau natūraliame alyvuogių aliejuje, paskui nusausinu. Veido niekada neprausiu muilu. Aš naudoju valomąjį lietuvišką pienelį ir būtinai natūralų veido sviestą. Žinoma, neatsisakau ir šveitiklių, bet esu tokios nuomonės, kad jie nėra labai sveika. Siūlau gerti daug vandens, valgyti daug daržovių, ypač avokadų, salierų, burokėlių. Ir, manau, pats svarbiausias dalykas – jaustis laimingai, daug šypsotis ir kartais is mažos problemos nedaryti didelės.

Plaukų slinkimą šalina ir augimą skatina svogūno sultys. Reikia įtrinti sultis į galvos odą ir palaikyti bent pusvalandį prieš galvos plovimą. Kvapas nėra malonus ir šiek tiek juntamas plaukams sudrėkus, bet plaukai tampa švelnūs, purūs, blizgantys.

Skilinėjantiems nagams tinka pašildyto alyvuogių aliejaus vonelė, pamirkyti joje 5-10min. Šildytas alyvuogių aliejus tinka ir skilinėjantiems plaukų galiukams (įtrinti juos išsiplovus galvą).

Lūpas palepinu medaus arba alyvuogių aliejaus kaukyte, jų jokiais būdais nelaižau.

Lūpas pamasažuoju dantų šepetėliu, šitaip paskatindama kraujotaką. Retkarčiais pasidarau kaukę iš varškės, grietinėlės ir smulkiai tarkuotos morkos. Poveikis nuostabus – lūpos švelnios, minkštos.

Gal nuskambės juokingai, bet kartais darau mankštą veidui, nes ji apsaugo nuo raukšlių. Pratimai gana paprasti: išpūtus žandus lėtai pro suspaustas lūpas išleisti orą ir vėl įkvėpus kartoti pratimą. Arba plačiai atverta burna kartoti raides A, O, U, Y. Tai pat susičiaupus sukti liežuvį ratu viena ir kita kryptimi. Veiksminga pakilnoti ir nuleisti antakius.

Neringa Vaidilienė Pastebėjau pati ir pritariu daugelio nuomonei, kad miegas būtinas gražiai odai. Bet jei jo pritrūko, tai pavargusias akis gelbsti ir atsiradusius po akimis maišelius šalina šalti juodosios arbatos paketėliai, žalių bulvių kompresiukai (geriau bulvių tarkių), o veido odą skaistina griežinėliais supjaustytas agurkas. Sezono metu labai tinka braškių kaukė (tik ne atvežtinių), kartais pasilepinu natūralaus kefyro kauke.

Veido odą tonizuoja ir ją gaivina vaistažolių ledukai: tinka mėtos, ramunėlės. Užpylusi Regina vaistažoles jas nukošiu, supilstau į ledukų Mano nuomone, svarbiausias žmogaus formeles ir rytais tais ledukais lengvai masagrožiui bei gerai savijautai yra miegas. Todėl žuoju veido odą.

Kartais mėgstu pasidaryti juodos duonos stengiuosi visada išsimiegoti. Tada yra noras kaukę veidui. Sudrėkinu duonos minkštimą, gražintis, puoštis, eiti į darbą, būnu žvali visą ištepu ta mase veidą, palaikau ir nuplaunu dieną. Jei žmogus gali gerai miegoti ir išsivandeniu. Veido odos nusipraususi stengiuo- miegoti, vadinasi, jokių rimtesnių susirgimų si netrinti rankšluosčiu, o tik švelniai pridėti neturi, o tai yra didelis pliusas besirūpinanprie veido ir spaudžiamaisiais judesiais nu- čiai savo sveikata ir grožiu.

Prie miego dar priskirčiau reikiamą paros sausinti.

Stengiuosi gerti kuo daugiau natūralaus skysčių kiekį, sveiką mitybą bei fizinį judėjivandens, nes, nors tiesiogiai negaliu patvir- mą. Šie faktoriai labai svarbūs norint išsautinti jo poveikio odai, bet tvirtai tikiu, kad jis goti savo grožį ilgus metus. teigiamas.

Už geriausius grožio receptus n. vaidilienei dovanojame ekologiškų produktų rinkinį.

2012 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

17

Santykiai

Vyturiai ir pelėdos: kurie teisūs? „Niekada nesupratau, kodėl, dar pusiau miegodama, privalau gerti kavą, į giliai įmigusį skrandį kimšti sumuštinį, kaip pro rūką reginčiomis akimis ieškotis drabužių ir stovimajai padėčiai dar nepasirengusiomis kojomis bidzenti į darbą“, - su šypsena dūsauja užkietėjusi pelėda Eglė.

Pritariamai ūbauja ir galvomis linksi gausus būrys tokių pačių sparnuočių, kiekvieną rytą keiksnojančių žadintuvą ir sunkią pelėdų, gyvenančių pagal vyturių giesmelę surėdytame pasaulyje, dalią. Teigiama, kad ir vienų, ir kitų mūsų planetoje yra po lygiai, taigi nenuostabu, kad naktibaldoms pelėdoms tokia visiems privaloma tvarka neretai atrodo neteisinga.

Pelėdos – kankiniai ar tinginiai?

Rytu kaip skaniausiu patiekalu besimėgaujantys vieversiai pelėdų nusiskundimus dėl rytmečio kančių vadina tinginyste, o mūsų poilsio ir aktyvumo tvarkaraštį sudėliojantis vidinis laikrodis, jų manymu – visiškas prasimanymas. „Nėra jokio vidinio laikrodžio – viskas priklauso nuo įpratimo, kurį galima išsiugdyti, jei pakankamai stengiesi“, - sako vienas griežtai nusiteikęs vyturėlis. Dar kitas atkakliai tvirtina, kad ant vyturių pečių laikosi pasaulis – nuo ankstyvo ryto plušantys darbštuoliai esą nuveikia visus svarbiausius darbus. Vadintis pelėda – be galo patogu, šaiposi vieversiai.

Tai – nedisciplinuotų ir nevalingų tinginių priedanga, leidžianti visą kaltę suversti prigimčiai ir aplinkybėms, neprisiimant jokios atsakomybės sau. Gali tingėti į valias ir užuojautos prašančiu balsu sakyti: „Et, ir vėl pramiegojau, pavėlavau į darbą.

Nieko negaliu su savimi padaryti, esu pelėda iš prigimties“.

Pelėdoms tokios kalbos kelia ir juoką, ir pyktį. „Puikiai prisimenu, kaip raudo-

18 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

davau rytais tempiama į darželį. Lygiai taip pat ašaroti norėdavosi visus dvylika mokyklos metų. Pirmąsias pamokas praleisdavau snausdama ir iš visų jėgų besistengdama atplėšti limpančias akis. Ilgą laiką gyvenau kankinama neišgydomo nuovargio – šypsotis sekėsi sunkiai. Visus 40 savo gyvenimo metų atkakliai stengiausi pritapti prie vyturių diktuojamos tvarkos, tačiau laiminga pasijutau tik atsisakiusi rytinio darbo. Pagaliau jaučiuosi gyvu žmogumi – nuolat susierzinęs, perdėm jautrus ir susiraukęs zombis kažkur išnyko“, - pasakoja Asta.

Ar tikrai vyturiai nudirba daugiau?

Kad kiekvieno žmogaus aktyvumas yra labai individualus dalykas, primygtinai tikina ne tik tinginyste apkaltintos pelėdos – tai pripažįsta ir specialistai.

Vieni didžiausią energijos antplūdį jaučia 5 ryto, kiti gi aktyviausi būna vidurnaktį.

Tad visai tikėtina, kad vyturiai, kaltinantys pelėdas tingumu, iš tiesų perlenkia lazdą. „Visi mano kursiniai, diplominis, magistro baigiamasis darbas bei disertacija gimė naktį. Būtent šiuo paros metus pro-

tas yra pats šviesiausias, o mintys liete liejasi“, - sako Daiva ir priduria, kad pelėdos, jos manymu, yra daug kūrybiškesnės, meniškesnės būtybės – vargu ar kada nors girdėjote apie žmogų, kuris šeštą ryto keliasi tam, kad kurtų eiles. Vyturiams sunku patikėti, kad įmanoma kažką naudingo nuveikti naktį, o štai pelėdos pastaruosius pašiepia dėl, jų požiūriu, kiek komiško suglebimo ir svaičiojimų apie lovą, kai prireikia ilgiau padirbėti. „Ne kartą teko dirbti viršvalandžius su vyturių tipo kolegomis. Juokinga žiūrėti, kai devintą valandą vakaro žmogus sėdi apsnūdęs, regis, vos gyvas. Tokiais atvejais vyturiai yra visiškai nepatikimi bendražygiai, dirbti su tokiais – tikra kančia. Darbas tampa tikra nesusipratimų virtine, tenka taisyti begales klaidų“, - sako Tomas.

Ar įmanoma išvengti konfliktų?

Dviejų tipų skirtybės išprovokuoja konfliktus ne tik socialinėje erdvėje – tai gali tapti rimta asmeninio gyvenimo problema. Dėl nevienodai tiksinčių vidinių laikrodžių sunkumų patiria daugelis porų, šeimų. „Mūsų savaitgaliai – baisi kankynė.

Esu tikrų tikriausias vieversėlis, o vyras – grynaveislė pelėda. Šeštadieniais pabundu aštuntą ryto, ilgiau miegoti tiesiog nesinori. O mano mylimasis, iki vėlumos dirbęs ar skaitęs knygą, parpia iki pat vidurdienio. Visą tą laiką turiu tyliai šmirinėti po namus, kad netrukdyčiau jo saldaus poilsio“, - guodžiasi Vita. Dar sunkiau susitarti su mažaisiais pelėdžiukais, kuriuos dar leisgyvius tėvai tempia į darželius ar mokyklas. „Kiekvieną naują dieną sveikiname didžiausiais pykčiais ir ašaromis.

Sunku penkiamečiui paaiškinti, kodėl privalu ristis iš lovos, kai miegelis pats saldžiausias. O ir mano širdis netveria – gaila ir mažojo, ir vyresnėlio, kuris, nors nebeašaroja, šypseną ryte išspaudžia sunkiai.

Keletą metų dirbau mokykloje, taigi žinau, kad mano vaikai – ne vieninteliai tokie. Per pirmąsias pamokas nemažai daliai mokinukų akys dar merkiasi, susikaupti ir mąstyti tiesiog neįmanoma. O kiti, priešingai – spurda suoluose, kelia rankutes, aktyviai sprendžia užduotis“, - patirtimi dalijasi Eglė.

Gyvenantys vien pagal savo vidinį laikrodį neišvengiamai susidurs su problemomis ir privačioje, ir viešojoje erdvėje, bet visiškai numoti ranka į natūralius organizmo poreikius – irgi ne į sveikatą.

Tad kaipgi elgtis, kad ir vieni, ir kiti liktų patenkinti? Sakoma, kad nėra padėties be išeities – tereikia labai pasistengti jos ieškant. Visiškai nutraukti vyturių ir pelėdžiukų nesutarimų bei lengvai palengvinti karčios pelėdų dalios greičiausiai nepavyks, betgi tikrai nieko nepralošime, jei pasistengsime geriau suprasti vieni kitus ir sudėtingose situacijose ieškosime kompromisų.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

Kad ir vyturiai, ir pelėdos miegotų saldžiai...

Visiškai nesvarbu, ar į sapnų karalystę iškeliaujate tik gerokai po vidurnakčio, o keltis mėgstate po pietų, ar esate anksti gulantys, anksti keliantys vyturėliai – svarbiausia, kad išsimiegotumėte ramiai ir patogiai. Kad miegas būtų kokybiškas, būtina nepamiršti keleto paprastų taisyklių: o Kad ir kiek ilgai miegosite, atsibudęs niekada nesijausite gerai, jei ilsėsitės prastoje lovoje, ant seno išgulėto čiužinio. Pagrindas, ant kurio miegate, turi susikalbėti su jūsų kūnu. Jei bandymas įsipatoginti trunka ilgiau nei miegas, o atsibudęs jaučiatės lyg sulaužytas – susimąstykite, ar ne metas keisti lovą, pasirūpinti nauju čiužiniu. Šiais laikais čiužiniai gaminami iš specialių, technologiškai pažangių medžiagų. Ypatingai elastingi ir patvarūs yra tie, kurių pagrindą sudaro putų poliuretanas. Tokie čiužiniai pralaidūs orui, todėl leidžia kūnui kvėpuoti, palaiko nekintamą kūno temperatūrą: žiemą miegoti nešalta, o vasarą – nekaršta. Daugiau naudingos informacijos apie kokybiškus čiužinius surasite kreipęsi į kvalifikuotus ER2 specialistus, patarsiančius ir parinksiančius asmeniškai Jums tinkantį gaminį. o Ne mažiau svarbi ir patalynė. Reguliariai ją keiskite, pasirūpinkite, kad audiniai neerzintų odos, skalbkite patalus nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis. Išsirinkite patogią pagalvę, komfortabilią temperatūrą leidžiančią palaikyti antklodę. o Palaikykite tinkamą temperatūrą miegamojo patalpoje, nepamirškite vėdinti. o Bent valandą prieš miegą pasistenkite nebegalvoti apie darbą ar kitus reikalus. Prisiminkite kažką malonaus, svajokite, planuokite malonias ateities akimirkas. o Jei nepavyksta nusiraminti, vargina įkyrios mintys, išgerkite žolelių arbatų.

Puikiausiai joms paruošti tiks melisos, apyniai, valerijonai. o Bent porą valandų prieš miegą negerkite tonizuojančių gėrimų, venkite kavos ir žadinančių arbatų. o Atsikratykite įpročio vakarais užkandžiauti. Neapkraukite poilsiui besiruošiančio skrandžio sunkiai virškinamais, riebiais produktais. o Jei nepavykta užmigti, nesikankinkite vartydamiesi nuo šono ant šono. Geriau išeikite pasivaikščioti, paskaitykite knygą, paklausykite patinkančios muzikos.

2013 Kovas

MAMA ir TĖTIS

19

Sveikata

ŽINDYMAS NAudiNGAs ir MAMAi Gamta savo vaikų neskriaudžia. Todėl neteisūs tie, kurie žindančią motiną linkę laikyti auka. Žindymo dovanomis mama, kaip ir jos kūdikis, džiaugsis visą gyvenimą, o prasideda jos tuojau pat po gimdymo.

Pirmoji dovana: žindymas stabdo kraujavimą Naujagimis, priglusdamas prie motinos, jau pirmiausiais savo prisilietimais oda prie odos, o paskui ir burna žįsdamas krūtį, praneša, kad jis išgyveno ir jam reikės maisto. Reaguodama į ši „užsakymą“, mamos hipofizė išskiria hormonus, kurie, nukeliavę su krauju į krūtis, stimuliuoja jose pieno gamybą ir tekėjimą. Hormonas prolaktinas skatina pieno gamybą, o hormonas oksitocinas verčia pieną tekėti. Oksitocinas sukelia raumenų skaidulėlių, supančių pieną gaminančias liaukutes, susitraukimą, ir taip pienas pastumiamas latakėliais link spenelio.

Iš tos pačios rūšies ląstelių sudaryti ir gimdos raumenys, o gimdymo metu ir tuojau po to jie yra ypatingai jautrūs oksitocinui.

Po vaiko gimdymo gimda būna pavargusi, tačiau ilsėtis jai dar nevalia, nes privalo išstumti placentą. Štai tada žindymo sukeltos oksitocino bangos ir ateina gimdai į pagalbą: jos raumenys susitraukia stipriau – juk svarbu, kad visa placenta pasišalintų, nes jos liekanos gali būti užsitęsusių kraujavimų ir net gimdos auglių priežastimi. Ten, kur būta placentos, gimdoje lieka kraujuojanti žaizda. Oksitocino paskatinti susitraukti, raumenys užspaudžia sutrūkusias gyslutes, todėl kraujavimas būna daug silpnesnis ir baigiasi greičiau. Šitaip naujagimiai yra išgelbėję tūkstančius savo mamyčių nuo didelių nukraujavimų, o ten, kur buvęs paprotys naujagimių nežindyti, daugelis gimdyvių gausiai kraujuodavo, o neretai dėl to ir mirdavo.

Antroji dovana: apsaugo nuo naujo nėštumo Ilgesni tarpai tarp gimdymų leistų mamos organizmui pailsėti, atstatyti savo jėgas ir geležies atsargas (kol nėra mėnesinių, moteris nekraujuoja). Visa tai labai svarbu

20 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

kiekvieno būsimo vaiko vystymuisi gimdoje, bet pirmiausia šis, jau gimęs, kūdikis turi išgyventi. Kol motina kūdikiui besąlygiškai reikalinga, naujas nėštumas atitolinamas.

Tas reikalingumas „įrodomas” žindymu.

Maksimali apsauga nuo pastojimo būna, jeigu: (1) moteris kūdikį maitina tik krūtimi, žindo dažnai ir nenaudoja čiulptuko vaikui nuraminti, ilgiausia pertrauka tarp žindymų naktį neviršija šešių valandų, o dieną – keturių, (2) dar nebuvo pirmųjų po gimdymo mėnesinių ir (3) po gimdymo dar nepraėjo šeši mėnesiai.

Trečioji dovana: žindymas lieknina Žindanti moteris gali nesunkiai palieknėti, jeigu nesistengia pati valgyti daugiau, negu jai tuomet reikia. Pristigus nėštumo metu sukauptų poodinių kūno riebalų rezervų, pieno gamybai gali būti „mobilizuoti“ net ir dar anksčiau motinos kūne jau buvę riebalai. Žindymas yra gera proga nesunkiai sumažinti viršsvorį. Aišku, tai reikia daryti atsargiai, nesukeliant pavojaus savo ir kūdikio sveikatai.

Ketvirtoji dovana: saugo nuo krūties vėžio Krūties vėžys yra dažniausia piktybinė onkologinė moterų liga. Tarp daugelio aplinkybių galinčių įtakoti jos vystymąsi, dažniausiai minimos trys: ankstyvas lytinis subrendimas, mažas gimdymų skaičiaus bei kūdikių nežindymas. Įvairiose šalyse atlikti tyrinėjimai parodė, jog žindymas sergamumą krūtų vėžiu gali sumažinti beveik pusiau, palyginus su nežindžiusiomis moterimis. Ir kuo žindymas ilgesnis, tuo stipresnė ta apsauga.

Krūtyse yra ne tiktai pieną gaminančios liaukos, bet ir smulkių apokrininių liaukučių, į pieno latakėlių spindį išskiriančių nedaug skysčio, kuriame linkusios kauptis potenci-

aliai kancerogeniškos medžiagos, iš kurių reikšmingiausia yra cholesterolio epoksidas. Kuo ilgiau tęsiasi kūdikio žindymas, tuo mažiau galimybių potencialiems kancerogenams paveikti krūtų epitelio ląsteles, nes jos yra reguliariai „nuplaunamos” tekančiu pienu. Cholesterolio-epoksido koncentracija krūtų skystyje po gimdymo ir žindymo būna gerokai mažesnė, ir tokia išsilaiko apie du metus.

Penktoji dovana: apsauga nuo osteoporozės Osteoporozė – tai kaulų išretėjimas, gręsiantis jų trapumu, dažnais, kartais net savaiminiais, lūžimais. Nuo šios ligos labiausiai kenčia moterys po menopauzės.

Osteoporozė vystosi dėl to, kad sumažėja kaulinio audinio tankis, t.y., kalcio koncentracija jame. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalcio reikia daugiau, nes šis mineralas būtinas ir kūdikio kaulinėms struktūroms.

Prolaktinas, pieno pasigaminimą skatinantis hormonas, išsiskiriantis iš hipofizio į motinos kraują žindymo metu, pagerina kalcio įsisavinimą iš maisto. Todėl normaliai besimaitinančiai motinai kalcio trūkumas negresia. Tačiau, jeigu atsitiktų taip, jog maistinio kalcio laikinai neužtektų, dar ne bėda. Hormoninis žindančios moters kalcio apykaitos reguliavimas, tai yra geresnis šio mineralo įsisavinimas iš maisto, tęsiasi ir kūdikį nuo krūties nujunkius. Motinos kaulų mineralų tankis su kiekvienu žindytu vaiku padidėja maždaug po 1,5 procento. Dėl to sumažėja osteoporozės vystymosi rizika ir stuburo slankstelių, dubens, šlaunikaulių bei žastikaulių lūžimų pavojus. Šeštoji dovana: palengvina diabetą ir kitas ligas Daugeliui moterų, sergančių lėtinėmis

ligomis, dėl normalių hormoninių pokyčių nėštumo metu būna laikina simptomų remisija, t.y. pagerėjimas. Kai moteris žindo kūdikį, tie hormoniniai pokyčiai dar ne tuoj pat grįžta į pradinę būklę. Tai įvyksta palaipsniui kūdikio nujunkymo nuo krūties laikotarpiu, taigi ligos remisija tęsiasi ilgiau, negu nežindžiusiai motinai. Toks laikinas visiškas ar dalinis pasveikimas nėštumo ir žindymo metu būna motinoms, sergančioms, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, vilklige.

Diabetas yra lėtinė liga, kurios metu būna sutrikusi angliavandenių apykaita dėl kasos fermento insulino trūkumo (jeigu tai – I tipo nuo insulino priklausantis „vaikų“ diabetas) arba nepakankamo insulino panaudojimo (II tipo nuo insulino nepriklausančio „suaugusiųjų“ diabeto atveju). Tuomet su maisto cukrumi gauta gliukozė neperkeliama iš kraujo į kūno audinių ląsteles ir nepaverčiama jų energija. Kadangi vaikus gimdo santykinai jaunos moterys, jų amžiui labiau būdingas vaikiškasis diabetas. Joms ne tik galima, bet ir labai patartina žindyti savo kūdikius.

Pieno cukraus laktozės gamybai krūtyse panaudojama gliukozė iš motinos kraujo.

Kadangi kraujyje lieka mažiau laisvos gliukozės, tai ir mažiau reikia insulino jai įsisavinti. Daugeliui diabetikių motinų žindymo laikotarpiu užtenka insulino dozių ketvirtadaliu ar perpus mažesnių už tas, kuriomis

Parengė Kazimieras Vitkauskas, knygos apie naujagimių ir kūdikių maitinimą „Kūdikio žindymas.

Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius.

jos gydėsi iki nėštumo. Beje, gydymas insulinu netrukdo kūdikį žindyti: insulino molekulės yra per didelės, kad patektų į motinos pieną.

Greta sveikos mitybos ir tinkamos fizinės mankštos, veiksminga priemonė siekiant išvengti II tipo diabeto vystymosi yra svorio metimas, t.y., perteklinių kūno riebalų atsikratymas. Kūdikį žindanti motina, palyginus su nežindančia, pieno gamybai kasdien papildomai sunaudoja beveik 500 kalorijų.

Tai prilygsta maždaug 7 kilometrų bėgimui.

Jeigu mama žindymo laikotarpiu valgo saikingai, panaudojamos ir kūno riebalų atsargos, taigi, nors ir nesmarkiai, „deginamas“ jos svorio perteklius.

Septintąją išsirinkite pati Jau šiandien galite suplanuoti, ką dovanosite sau už su žindymu sutaupytus pini-

gus. Jūsų šeimos banke pasiliks visi tie šimtai litų, kurių nesulauks mišinių, čiulptukų ir buteliukų pardavėjai. Ir tie, kurie neiškeliaus į vaistinių, ligoninių ir sanatorijų kasas. Nes žindomi vaikai auga atsparesni ligoms, o ir pačios mamos sveikata labai daug laimi.

Neabejoju, jog tų pinigėlių užteks Jūsų svajonių pirkiniui. Tačiau pati vertingiausioji žindymo dovana yra...

Aštuntoji – meilė!

Kūdikio maitinimas krūtimi – tai ne vien jo alkio nuraminimas. Žindymo suteikiamas betarpis artumas yra neabejotinai didesnis, dažnesnis ir ilgesnis, negu maitinant iš buteliuko. Jis labai svarbus kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės vystymuisi bei harmoningiems motinos ir vaiko bei visos šeimos santykiams. Savo gelme (per hormonų sąlygotus procesus smegenyse ir visam kūne) žindymas susieja motiną su vaiku patikimu ryšiu, kuris palaipsniui perima estafetę iš buvusios biologinės vienovės nėštumo metu ir ją palaipsniui darniai pakeičia psichologine artimų sielų giminyste. O tai drąsiai galima vadinti meile.

„EMMALJUNGA“ NAUJIENA „MONKEY“ IR „DOUBLE MONKEY“ • itin mažas ir lengvas vežimėlis • tinka nuo 6 mėnesių iki trijų metų • lanksčiai pritaikoma koncepcija • susideda iš penkių dalių: sportinio vežimėlio „Monkey“, viengubos važiuoklės, dvigubos važiuoklės, gulimosios dalies ir sėdimosios dalies • atsižvelgiant į jūsų poreikius, galima derinti skirtingas dalis ir naudoti kaip pametinukų / dvynukų vežimėlį daugiau informacijos: www.emmaljunga.com/lt

Monkey

Double Monkey

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

21

BURMOS

Katės.

Veislyno „Monessa“ nuotr.

ISTORIJA

Veislės istorija prasidėjo 1930 metais, kai iš Burmos į San Franciską atkeliavo rudos spalvos katė, vadinta Wong Mau. Pradžioje manyta, kad tai neįprastas Siamo katės variantas, tačiau vėliau ši teorija paneigta. Išsiaiškinta, kad greičiausiai Wong Mau yra Tonkinų veislės katė. Ji sukryžminta su Siamo katinu.

Vienas vadoje gimusių patinėlių vėliau suporuotas su motina.

Kačių augintojai nusprendė išvesti motinos katės tipo ir spalvos veislę.

XX amžiaus viduryje Burmos katės atvežtos į Didžiąją Britaniją ir palaipsniui išpopuliarėjo visame pasaulyje.

IŠVAIZDA

Burmos katės nėra stambios, jų kūnas – vidutinio dydžio, tačiau tikrai apstulbsite pabandę šios veislės katę pakelti. Dėl puikiai išvystyto raumenyno, Burmos katės pasižymi neįprastai dideliu svoriu. Nors šios veislės atstovės yra tvirto sudėjimo ir raumeningos, neįmanoma būtų nepastebėti jų išvaizdoje slypinčios elegancijos. Šios trumpo, prigludusio ir žvilgaus kailio trumpaplaukės yra nepaprastai grakščios.

Kailio spalvos įvairios – nuo kelių atspalvių rudos iki kreminės su rožiniu atspalviu; visais atvejais – šviesesnės spalvos kūno apačioje. Kailio negali puošti dėmelės, taškai, raštai. Išskirtinumo kačių išvaizdai teikia kailio žvilgesys – plaukas žvilga lyg satino audinys. Dėmesį prikausto didelės, gilios ir švytinčios Burmos kačių akys. „Minkšto“ profilio galva, trumpas snukutis, apvalus smakras suteikia išvaizdai švelnumo.

Bendrai

Vidutinio dydžio, tvirta kaulų struktūra, puikiai išsivysčiusiu raumenynu ir neįprastai dideliu svoriu pasižyminti katė

Kūnas

Kompaktiškas, vidutinio dydžio, raumeningas, tvirta krūtine

Galva

Plati, „minkšto“ profilio, nekampuota, trumpas snukutis, apvalainas smakras

Ausys

Vidutinio dydžio, toli viena nuo kitos, plačios ties pagrindu, užapvalintais galiukais, šiek tiek palinkusios į priekį

Akys

Didelės, toli viena nuo kitos, gilios, švytinčios, spalva – nuo geltonos iki aukso

Uodega Kailis Spalva

Tiesi, vidutinio ilgio

Trumpas, prigludęs, blizgus, satino tekstūros

Ruda, melsva, rausva, šokolado, alyvų

Gyvenimo trukmė Vidutiniškai 15 metų.

Diskvalifikacija

Sulenkta, nestandartinė uodega, „medalionai“ arba dėmės, mėlynos akys, netaisyklingas sukandimas

Žiūrėkite naujausias „cats 101“ laidas

tik per

22 MAMA ir TĖTIS

2013 Kovas

Animal Planet

R. Skliaustienės augintinė Gijara

TEMPERAMENTAS

R. Skliaustienės augintinė Gijara

Aktyvumas Žaismingumas Reikalauja dėmesio Prieraišumas Vokalumas Paklusnumas Sumanumas Savarankiškumas Sveikata Poreikis poruotis Sutarimas su vaikais Sutarimas su kitais gyvūnais

nnnnnnnn nnnnnnnnn nnnnnnnn nnnnnnnnn nnnnnnn nnnnnnn nnnnnnnn nnn nnnnn nnnnn nnnnnnn nnnnn

Burmos kačių mylėtojai tvirtina, kad jų augintinės yra išskirtinai protingos ir sumanios. Kaip ir jų giminaitės – Siamo katės, šios veislės atstovės pasižymi ypatingu žaismingumu – galite neabejoti, kad augindami Burmos katę turėsite nemažai progų pasijuokti iš netikėčiausių sumanaus gyvūno iškrėstų išdaigų.

Burmos katės gana lengvai prisitaiko prie aplinkos, nesunkiai susitaiko su naujovėmis – priima gyvenimą tokį, koks jis yra. Šios katės be galo mėgsta draugiją – visada atsiranda toje namų vietoje, kurioje bruzda šeimininkai ar jų svečiai. Apskritai Burmos katės yra vienos prieraišiausių ir ištikimiausių kačių. Šioms katėms ryšys su žmonėmis yra nepaprastai svarbus. Burmos katės itin gero ir meilaus būdo augintinės, puikios keturkojės draugės, kurioms didžiausia laimė – būti su jumis. Puikiai sutaria su vaikais – yra pakančios jų išdaigoms.

Veisėjai pastebi, kad patelių ir patinų charakteris gali šiek tiek skirtis. Teigiama, kad patelės yra smalsesnės, aktyvesnės ir labiau prisiriša prie šeimininkų.

Katinai, pasak veislės mylėtojų – kiek ramesnio būdo ir taip pat yra be galo meilūs.

Burmos katės spinduliuoja dvasios ramybę ir darną, tačiau sykiu yra labai judrios ir žaismingos. Net po kastracijos/sterilizacijos šios katės netampa vangios. Žaismingos jos išlieka iki pat gyvenimo pabaigos.

Burmos katės „šneka“ unikaliu balsu – jame išgirsite šiek tiek šiurkštumo, užkimimo. Šios veislės atstovės nėra tokios šnekutės, kaip joms giminingos Siamo katės, bet jei iš tiesų yra ką pasakyti, kartos tai tol, kol pranešimas bus išgirstas ir suprastas.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Monessa“

2013 Kovas

MAMA ir TĖTIS

23

Įdomu

1. 29 procentai moterų batų parduotuvėse praleidžia daugiau laiko nei besirinkdamos gyvenimo partnerį

8. Kiekvieną sekundę sunaikinamas futbolo aikštės dydžio atogrąžų miškų plotas.

2. Žirafos yra vieninteliai gyvūnai, gimstantys su ragais. Tiek patinai, tiek patelės tik gimę jau turi ragų kauburėlius ant kaktos.

9. Kiekvieno vaiko priežiūrai sunaudojama apie 5850 vystyklų (sauskelnių), kurie vidutiniškai sveria tiek, kiek vienas automobilis.

3. Malagoje vyrauja keistas paprotys duoti vaikams kuo daugiau vardų ir abiejų tėvų pavardes. Neva, kuo daugiau vardų, tuo daugiau sėkmės ir talentų. Pavyzdžiui, ten gimęs tapytojas Pablo Picasso iš tiesų buvo Pablo Diego José Francisco de Paulo Juano Nepomuceno Maria de los Remedios Cipriano de la Santissima Trinidad Ruiz Picasso.

4. Moterų širdis plaka 8-10 dūžių per minutę daugiau nei vyrų. Sveiko žmogaus pulsas maždaug 2,5 karto greitesnis nei jaučio (25 dūžiai per minutę), 3,5 karto nei dramblio (20 dūžių per minutę) ir beveik 7 kartus lėtesnis nei pelės (500 dūžių per minutę).

5. Pirmasis dantų šepetėlis su šeriais buvo pagamintas Kinijoje 1498 metais. Jam pagaminti naudoti šernų, arklių ir barsukų šeriai. Pardavinėti šepetėliai pradėti tik 1938 metais.

10. Būdamas 60 metų amžiaus, Leonardas da Vinčis naktimis lankydavosi Milano kapinėse. Čia jis slapta pjaustydavo kaulus ir kaukoles, pašalindavo lavonų odą tam, kad galėtų studijuoti nervų ir raumenų sistemą.

11. Jamaika buvo pirmoji tropinio klimato šalis, patekusi į Žiemos olimpines žaidynes.

12. Tik gimę kūdikiai neturi karieso bakterijų. Jos vaikams perduodamos per bučinius ir tėvams pučiant karštus valgius ar gėrimus.

13. Poliarinės meškos yra „apsėstos“ švarinimosi manijos. 15-20 minučių po valgio šie gyvūnai sniegu švarina savo ir jauniklių kailį, kad jame neliktų jokių nešvarumų, galinčių pakenkti izoliacinėms kailio savybėms.

6. Apskaičiuota, kad kosėjimo metu iš burnos išmetamas oras į aplinką išskrieja vidutiniškai 96,5 km/h greičiu.

14. Šiandien ilgiausia gatvė pasaulyje yra Yonge Street (Torontas, Kanada). Jos ilgis – 1896 km. Tai daugiau nei Ukrainos teritorijos ilgis iš vakarų į rytus.

7. Kolorado valstijoje politinių rinkimų metu yra draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

15. Daugiau nei 50 metų išgyvenantys asilai turi neįtikėtinai gerą atmintį – jie sugeba atpažinti vietoves, kuriose lankėsi prieš 25 metus.

15

įdomybių http://facebook.com/MamairTetis

24 MAMA ir TĖTIS

2013 Kovas

Parengė Giedrė Vėžytė

Pažaiskime

Suskaicˇiuok, kiek yra vaisiu˛, o kiek darzˇoviu˛.

Iš eile e es ˙s sujunges e es sujunge ˛s skaicˇius, pamatysi, kur per lietu˛ pasisle˙pe˙ pelyte˙.

www.zvaigzdele.lt

Dailiai nuspalvink.

Kas pasisle˙pe˙ kru ˉme?

Rask ir nuspalvink.

Išspre˛sk rebusa˛.

Psichologija

Kaip kalbėti su vaiku, kad jis išgirstų?

Kokį bendravimą su vaiku galima laikyti sėkmingu? Ar tokį, kai priverčiame vaiką elgtis taip, kaip mums norisi? O gal tai toks bendravimas, kuris yra abipusiai malonus ir mes suprantame, jog vaikas mumis pasitiki bei gerbia? Sėkmingo bendravimo recepto, kuris tiktų visur ir visada, nėra, tačiau bendravimo su vaikais sėkmė priklauso nuo to, ar patys tėvai moka bendrauti. Jie yra pavyzdys, iš kurio vaikai mokosi ir tuo pačiu būdu bendrauja su kitais (tuo pačiu ir tėvais!).

Pateikiame keletą patarimų, kaip bendrauti su vaikais, kad jie išgirstų: n Atkreipkite vaiko dėmesį ir tik po to duokite nurodymus. Nusileiskite iki vaiko akių lygio ir užmegzkite akių kontaktą, kad patrauktumėte jo dėmesį. Mokykite ir vaiką koncentruotis: „Karoli, noriu matyti tavo akis“. „Juste, noriu, kad tavo ausytės klausytųsi“ ir pan. Savo kūno kalba parodykite, kad jūs pasirengę klausytis vaiko. Žvilgsnis neturi būti intensyvus ir veriantis, nes, priešingu atveju, vaikas gali jaustis kontroliuojamas; n Kreipkitės vardu. Pavyzdžiui: „Laura, prašau...“; n Kalbėkite trumpai ir aiškiai. Bendraujant su vaikais tinka vieno sakinio taisyklė: esmę pasakykite vienu sakiniu. Kuo ilgiau kalbėsite, tuo „kurtesnis“ tėvų žodžiams taps jūsų vaikas. Ilgos kalbos vaikui sukelia įspūdį, kad patys nežinote, ko norite. Trumpai – drūtai pasakykite, ko norite. Pasiklausykite, kaip vaikai bendrauja tarpusavyje.

Tai ir yra kalba, kuri suprantama jiems. Jei vaiko žvilgsnis apsiblausęs ir veide nėra susidomėjimo, vadinasi, jis nesupranta, ką sakote; n Kalbėkite pozityviai. Užuot sakę: „Nelakstyk po kambarį“, sakykite: „Kambaryje vaikštome, o bėgioti galėsi lauke“. Balso tonas yra galingas įrankis – kartais pakanka pakeisti toną, kad vaikas paklausytų; n Nurodymus pradėkite: „Aš noriu...“, užuot liepę. „Aš noriu, kad pabūtum“ arba vietoj „Leisk Jonui ruošti pamokas“, sakykite: „Aš noriu, kad dabar leistum Jonui ruošti pamokas“; n Paprašykite, kad vaikas pakartotų. Jei negali, vadinasi, per ilgai ir nepertraukiamai kalbėjote; n Prieš praverdami burną, pamiklinkite kojas. Užuot šaukę: „Išjunk TV ir ateik valgyti“, nueikite į vaiko kambarį, keletą minučių pasidomėkite, ką vaikas žiūri, o per reklaminę pertrauką paprašykite išjungti TV ir eiti valgyti. Tikėtina, kad ir vaikas, kai norės jūsų ko nors paprašyti, nepertraukinės jūsų pokalbio telefonu, o palauks, kol baigsite; n Susikalbėti padeda taisyklė „Kai..., tai...“. „Kai susidėsi žaislus į vietą, tada skaitysime knygutę“; n Leiskite vaikui rinktis. „Ar iš pradžių nori nusiprausti veiduką, ar išsivalyti dantis?“ „Ar raudoną, ar mėlyną suknelę?“;

n Kalbėkite socialiai ir psichologiškai tinkama kalba. Net ir dviejų metų vaikas gali išmokti žodį „prašau“. Vaikai neturėtų pajusti, kad mandagus elgesys yra privalomas tik tam tikrais atvejais. Su vaiku kalbėkite taip, kaip norite, kad jis kalbėtų su jumis. Vertinimai ir grasinimai sukelia vaiko norą gintis. Žodis „Tu“ vaiką nutildo. Jei pradedame nuo „Aš“, vaikas pradeda klausytis, nes nesijaučia kaltinamas. Todėl vietoj „Tu verčiau daryk“, „Tu privalai“, pamėginkite: „Aš norėčiau, kad nuvalytum stalą“, „Man patiktų, jei tu žaistum ramiai“. Jei nenorite sulaukti neigiamo atsakymo, tai ir neklauskite: „Ar norėtum man padėti?“. Tiesiog paprašykite: „Padėk man, prašau“; n Nuraminkite vaiką. Kuo garsiau vaikas zirzia, tuo tyliau ir ramiau jūs atsakykite.

Leiskite vaikui „nuleisti garą“, retkarčiais pasakydami: „Suprantu tave“, „Kaip galiu padėti?“. Kartais vien kantraus išklausymo užtenka vaiko įniršiui nuraminti. Jei leisite sau įniršti kaip vaikui, jums tokiu atveju teks nuraminti du. Su vaiku turite elgtis kaip suaugęs žmogus; n Kalbėkite, kai yra klausytojų. Prieš duodami nurodymus, pirmiausia atstatykite emocinę pusiausvyrą, nes, priešingu atveju, veltui švaistote laiką. Susijaudinęs vaikas nieko „neima į galvą“; n Pakartokite žinutę. Mažesniems vaikams reikia nuolat kartoti tą patį. Iki 2 metų vaikams sunku įsiminti nurodymus. Vyresni nei 3 metų vaikai jau pamena, ką sakėte.

Todėl nuo 3-4 metų reikia vis rečiau kartoti.

Baigiančiam pradinę mokyklą vaikui nuolatinis nurodymų kartojimas įvardinamas kaip priekabiavimas; n Suteikite vaikui patinkančių alternatyvų. Pavyzdžiui: „Tu negali nakvoti pas draugę, bet jūs abi galite nueiti į kiną“, „Negali vienas eiti į gatvę, bet gali pažaisti pas draugą kieme“; n Leiskite vaikui pačiam sugalvoti.

Užuot sakę: „Nepalik išmėtytų daiktų“, galima sakyti: „Karoli, kur tu norėtum pasidėti savo sportinę aprangą?“; n Parašykite priminimą. Priminimai greitai gali peraugti į priekabiavimą, ypač tam jautrūs tampa vaikai nuo 10 iki 11 m.

Jiems nurodymai kelia pojūtį, kad tėvai nori juos priversti vergauti. Norint to išvengti, pasitelkite kūrybiškumą ir išmanumą. Pavyzdžiui, galite rašyti tarsi vaiko daiktams: „Mielas kompiuteri, išsijunk, nes Karolis pradeda ruošti pamokas“; n Užbaikite diskusijas. Kai pastebite, jog laikas baigti diskusiją su vaiku, tai ir pasakykite: „Aš nesirengiu keisti savo nuomonės.

Apgailestauju, bet kitaip nebus“. Taip išsaugosite tiek vaiko, tiek savo orumą. Tik nepamirškite pradėti nuo „Aš...“, kalbėkite ramiai ir užtikrintai.

Parengė Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichiatrė, šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė, Šeimos Santykių Institutas

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

29

Mūsų rūpesčiiai

Ar mano vaikas

brandus mokyklai?

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, neretai tėvams kyla nerimas, daugybė klausimų, nuogąstavimų. Galvojama: ar mano vaikas sugebės, kaip pritaps prie klasės kolektyvo, kokia bus mokytoja ir pan. Kartais tėvai labiau jaudinasi negu patys vaikai, tačiau šio etapo pradžia – neišvengiama. Tėvams reikėtų labiau pasitikėti savo vaikais ir nusiraminti. Vaiko vystymosi procese yra periodai, kurie įvardijami vystymosi krizėmis, o krizės – tai laikotarpis, kai įvyksta pokyčiai visose vaiko vystymosi sferose (fizinėje, psichologinėje, socialinėje). Psichologai išskiria keletą vaikų vystymosi krizių ir viena iš jų – septynerių metų krizė. Ši krizė yra laikotarpis, kai vaikas pradeda itin domėtis mokyklinėmis priemonėmis, įvairiomis užduotimis, atsiranda poreikis mokytis, sužinoti kažką naujo, o ne vien tik žaisti.

Vaikui kyla poreikis pakeisti savo vaikišką gyvenimo būdą ir užsiimti nauja rimtesne veikla. Taigi septynmečiui pats laikas pradėti lankyti mokyklą, todėl ir LR švietimo įstatyme nurodoma, kad vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina septyneri metai, privalo pradėti lankyti pirmą klasę. Tačiau yra atvejų, kai tėvai nenori septynmečio vaiko leisti į mokyklą. Kartais dėl vaiko sveikatos problemų saugo jį nuo mokyklinių sunkumų. Yra tėvų, kurie nori išleisti šešiametį vaiką į pirmą klasę ir pan. Visais atvejais tėvai kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Į labiausiai tėveliams rūpimus klausimus atsako Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Daina Lideikienė.

Norėčiau savo šešiametį vaiką leisti į pirmą klasę, bet mokykla prašo pažymos apie vaiko brandumą mokyklai. Anksčiau jokių pažymų nereikėjo. Kodėl aš negaliu savo vaiko leisti į pirmą klasę, jeigu jau taip nusprendžiau?

Norint pradėti vaiko priešmokyklinio ar pradinio ugdymo procesą anksčiau, t.y. penkiametį išleisti į priešmokyklinio ugdymo grupę ar šešiametį į pirmą klasę, būtina atlikti vaiko brandumo mokyklai įvertinimą. Tokį įvertinimą atlieka Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologas arba

30 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

mokyklos psichologas, dirbantis su standartizuota vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika. Ši tvarka įsigaliojo nuo 2005 metų lapkričio 6 dienos (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. ISAK-2173).

LR švietimo įstatyme nurodoma, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei penkiametis (kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina šešeri metai) yra pakankamai subrendęs tokiam ugdymui, bet ne anksčiau negu jam sueis 5 metai. Taip pat ir pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei šešiametis (kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina septyneri) yra pakankamai subrendęs tokiam ugdymui. Pakankamai subrendusiu laikomas toks penkiametis, kuris atitinka vidutinio šešiamečio gebėjimus, o pakankamai subrendusiu laikomas toks šešiametis, kurio gebėjimai atitinka vidutinio septynmečio gebėjimus. Kitaip tariant, anksčiau pradėti ugdyti galima tuos vaikus, kurie tam tikrais gebėjimais, bruožais ar savybėmis išsiskiria iš bendraamžių, t.y., kurių vystymosi raida yra spartesnė.

Darželio auklėtoja sakė, kad mano šešiametis vaikas pakankamai gabus ir galėtų eiti į pirmą klasę, o jūs čia, tarnyboje, per pusvalandį nusprendėte, kad jis negali lankyti pirmos klasės. Juk auklėtoja geriau pažįsta mano vaiką, nes su juo dirbo visus metus.

Vaiko brandumas mokyklai įvertinamas su specialiai parengta, standartizuota, pritaikyta Lietuvos vaikams metodika. Brandumas mokyklai nėra vien raidžių pažinimas, mokėjimas skaičiuoti, parašyti savo vardą ir pan., brandumas mokyklai yra daugiakomponentis reiškinys, kurį nustato psichologai, ir jį nustatant remiamasi tokiais kriterijais: 1. Intelektinė branda, t.y.: a) kognityvinių procesų išlavėjimas (gebėjimas mąstyti pagal analogiją, organizuoti erdvinę informaciją į sisteminę visumą ir pan.); b) vizualinės-motorinės koordinacijos išlavėjimas (gebėjimas susieti matomą elementą su atitinkamu judesiu jį užrašant);

c) girdimojo suvokimo išlavėjimas (kalbos garsų analizės ir sintezės gebėjimai); d) kalbinių gebėjimų išlavėjimas (gebėjimas reikšti mintis žodžiais, paaiškinti sąvokas ir pan.)

2. Socialinė emocinė branda, kurią sudaro gebėjimas kryptingai veikti, emocinis pastovumas, gebėjimas užmegzti ryšius su bendraamžiais ir suaugusiais mokymosi veikloje, elgesio savikontrolė ir kt.

Mano vaikui jau septyneri, bet aš nenoriu jo išleisti į pirmą klasę. Matau, kad jis dar nesubrendęs, silpnas ir nepasirengęs mokyklai.

LR švietimo įstatyme nurodyta, kad septynmetis vaikas, t.y. vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina septyneri metai, privalo pradėti lankyti pirmą klasę. Tačiau yra atvejų, kai taikoma išimtis vaikams, kurie turi sveikatos problemų. Jei septynmetis vaikas turi rimtų sveikatos problemų ir medikai išduoda pažymą, kad reikalingas sveikatą tausojantis režimas, o Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai rekomenduoja kvalifikuotų specialistų pagalbą, toks vaikas gali lankyti darželį dar vienerius metus, tačiau turi būti ugdomas pagal vaiko ugdymo poreikiams pritaikytą pirmos klasės programą ir įtrauktas į mokyklos, kurią lankytų, mokinių sąrašą. Tam tikslui sudaroma trišalė sutartis tarp mokyklos direktoriaus, darželio direktoriaus bei tėvų. Tada vaiką darželyje moko atvykstanti iš mokyklos mokytoja, o mokslo metų pabaigoje mokyklos mokytojų taryba priima sprendimą dėl tolesnio vaiko ugdymo, t.y., jeigu vaikas įsisavino pirmos klasės programą, jis perkeliamas į antrą klasę ir, atėjęs iš darželio į mokyklą, patenka į antrą klasę, o jei vaikas neįsisavino pirmos klasės programos, jis paliekamas kartoti kurso pirmoje klasėje ir, atėjęs iš darželio į mokyklą, mokosi pirmoje klasėje (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14d. įsakymas Nr. ISAK – 1836).

Pasitaiko atvejų, kai tėvai, turintys sveiką septynmetį vaiką, įrodinėja, jog jis dar nebrandus mokyklai. Dažnai tėvai pernelyg saugo savo vaiką nuo gyvenimo nemalonumų, sunkumų, elgiasi su juo itin globėjiškai, kaip su neįgaliu ar labai mažu vaiku, ir

taip stabdo jo raidą. Tokia didelė globa (hipergloba) nėra tėvų meilė, greičiau tai vaiko negerbimas ir parodymas, kad jis pats nieko negeba, o visi kiti turi jam padėti ir juo pasirūpinti.

Jei vaikui iš tiesų sunkiau seksis mokytis mokykloje, jam bus teikiama kvalifikuotų specialistų pagalba. O sveiko vaiko laikymas namuose ir „paauginimas dar vienerius metus“, mokyklinių žinių ir įgūdžių nesuteiks.

Mano vaikas šešiametis. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo atliktas vaiko brandumo mokyklai įvertinimas ir išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad nerekomenduojama lankyti pirmą klasę. Mokykla, vadovaudamasi ta pažyma, vaiko nepriima į pirmą klasę. Suplanavau savo vaiką leisti į mokyklą, kadangi taip patogiau, mokykla yra prie pat namų, o į darželį reikia tolokai važiuoti, be to, turiu dar mažą vaiką, kurio nėra kur palikti.

Norėčiau pakartoti vaiko brandumo mokyklai įvertinimą. Ką turi išmokti mano vaikas, kad galėtų pradėti lankyti mokyklą būdamas šešerių?

Kartoti vaiko brandumo mokyklai įvertinimą nėra prasmės. Jei pažymoje nurodyta, kad nerekomenduojama lankyti pirmą

klasę, t.y. išvada-rekomendacija neigiama, tai reiškia, jog vaikas pademonstruos vėl tuos pačius sugebėjimus ir išvada-rekomendacija nesikeis. Be to, įvertinimo kartoti negalima, jeigu po pirmą kartą atlikto įvertinimo nepraėjo bent pusmetis, nes vaikas jau būna susipažinęs su užduotimis, kai ką atsimena ir gauti rezultatai vertinami kaip nepatikimi, nes neatspindi tikrųjų sugebėjimų lygio. Išmokyti vaiką, kad jis pademonstruotų kitokius sugebėjimus įvertinimo metu, nelabai įmanoma, nes sugebėjimai yra tokie, kokie yra, ir gauta neigiama išvada-rekomendacija tik parodo, kad vaikui būtų sunku ugdymo procese, t.y. jis patirtų nesėkmes, sulauktų pastabų, galiausiai nusiviltų, patirtų įtampą ir pan. Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas atliekamas, siekiant vaiką apsaugoti nuo tokių psichologinių traumų. Pasitaiko atvejų, kai vaikas įvertinimo metu nenori atlikti užduočių, verkia, baiminasi naujos aplinkos ir pan. Tai rodo, kad panašų stresą išgyventų ir patekęs į mokyklą. Gaila, kad kai kada tėveliai nenori paisyti vaiko interesų, neatsižvelgia į jo galias, gebėjimus, o galvoja apie save ir savo norus. Siekiant apsaugoti vaikus nuo nepagrįsto tėvų noro nebrandų penkiametį vaiką ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar nebrandų šešiametį

ugdyti pagal pradinio ugdymo programą, ir yra numatytos vaiko brandumo mokyklai vertinimo procedūros.

Mano šešerių metų vaikui buvo atliktas brandumo mokyklai įvertinimas ir pažymoje nurodyta, jog nerekomenduojama lankyti pirmą klasę. Ar kitais metais reikės atvykti įvertinti brandumą mokyklai?

Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo atlikti nebereikės, kadangi po metų Jūsų vaikui sueis septyneri metai ir, kaip nurodyta LR švietimo įstatyme, jis privalės pradėti lankyti pirmą klasę. Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai pageidaujama vaiką išleisti į pirmą klasę anksčiau, t.y. kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina septyneri metai.

Norėjau savo penkiametį vaiką leisti į priešmokyklinio ugdymo grupę, tačiau, atlikus brandumo mokyklai įvertinimą, paaiškėjo, kad nerekomenduojama to daryti. Ar kitais metais bus galima pakartoti įvertinimą ir išleisti vaiką į pirmą klasę?

Kitais metais Jūsų vaikui sueis šešeri.

Jeigu Jūs norėsite jį leisti į pirmą klasę, teks pakartoti brandumo mokyklai įvertinimą.

Jeigu rekomendacija vėl bus neigiama, jis negalės eiti į pirmą klasę.

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

31

Sveikata

„Stabdyk tuberkuliozę, kol aš gyvas!“ Ar įsivaizduojate, jog kiekviename žingsnyje – namie, autobuse, darbe, mokykloje – galite užsikrėsti tuberkulioze? O galbūt ji jau „svečiuojasi“ jūsų kūne, tik to net nežinote ir tyliai sekina jėgas bei trumpina buvimo šiame pasaulyje akimirkas? Šių metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtos Pasaulinės tuberkuliozės dienos šūkis – „Stabdyk tuberkuliozę, kol aš gyvas!“. PSO šią ligą įvardijo kaip pasaulinę problemą, nes kas trečias žemės gyventojas yra užsikrėtęs šiuo susirgimu. Kiekvienais metais Europoje nuo tuberkuliozės suserga apie 380 tūkst., o miršta 44 tūkst. žmonių. Kas valandą pasaulyje registruojama iki 50 naujų užsikrėtimo atvejų ir daugiau nei 5 mirtys nuo tuberkuliozės. Lietuvoje 2012 metais ja susirgo 430 mūsų tautiečių.

Tuberkuliozė – gyvybei grėsminga lėtinė infekcinė liga, pirmiausiai pakenkianti plaučiams, tačiau galinti pažeisti ir bet kurį organą (virškinimo traktą, smegenų dangalus, šlapimo išskyrimo ar limfinę sistemą, sąnarius ir t.t.). „Sergančiam žmogui kosint, čiaudint, dainuojant, emocingai kalbant ar net juokiantis į aplinką išskiriamos mikobakterijos. Jei jas įkvepia sveikas, tačiau nusilpusio imuniteto žmogus, jis užsikrečia tuberkulioze, - kuo pavojinga ši liga pasakoja Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birutė Dargienė. - Vienas žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkulioze, per metus gali užkrėsti iki 20 asmenų, iš kurių suserga apie 10 proc.

O juk tokiu būdu gali susirgti net keli tos pačios šeimos nariai! Nesigydant ji labai greit nutiesia kelius į dangaus aukštybes, o tinkamai vykdant medikų nurodymus, pasveikstama visiškai“. Pagrindiniai tuberkuliozės simptomai: kosulys, atsikosėjimas skrepliuojant ar su krauju, skausmas krūtinėje, silpnumas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, karščiavimas, apetito nebuvimas, nuotaikų kaita.

32 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

Skaudžiausia, kai tuberkuliozė paliečia mūsų vaikus. Statistika tvirtina, kad tarp jaunesnių nei 12 metų vaikų ši liga aktyviai progresuoja net 43 proc. Štai vienas skaudus ligos pavyzdys: į medikus kreipėsi 10 metų berniukas dėl maždaug metus trunkančių nugaros skausmų. Prieš pusę metų, jam susitrenkus nugarą, skausmai vis intensyvėjo. „Ligonis skundėsi stipriu skausmu, judesių ribotumu lenkiantis į priekį, - apie ligos atvejį Kauno klinikinės ligoninės vaikų infekciniame skyriuje pasakojo docentė Giedra Levinienė. - Atliekant begalę tyrimų įtarta, jog tai gali būti tuberkuliozės požymiai“. Diagnozę patvirtino ir faktas, kad prieš metus nuo atviros šios ligos formos mirė berniuko tėtis. Deja, nesigydydamas jis ne tik per anksti paliko šį pasaulį, bet dar ir tuberkulioze užkrėtė savo vaiką, kurio laukia ilgas gydymosi ligoninėje laikas.

Taigi kaip, anot šūkio, sustabdyti tą tuberkuliozės epidemiją? Kol dar esame gyvi... „Pirmiausia, labai svarbu atkreipti dėmesį į savo negalavimus, apsilankyti pas medikus ir atlikti reikalingus

tyrimus, nes uždelsta liga daug sunkiau pasiduoda gydymui, - tvirtina gydytoja B. Dargienė. – Jei nustatoma tuberkuliozė, būtina suvartoti visus paskirtus antibiotikus, nes nebaigus gydymo kurso, ligos sukėlėjai tampa atsparūs vaistams ir kelių išgyti tampa vis mažiau“.

Medikė rekomenduoja profilaktiškai skiepyti naujagimius ir kūdikius nuo tuberkuliozės. „Dabar taip madingas skiepų neigimo vajus kelia nerimą, - dėl klaidingo žmonių įsitikinimo pergyvena gydytoja B. Dargienė. - Juk skiepai gali apsaugoti net nuo sunkių tuberkuliozės formų. Taip pat vertėtų visiems 7 metų bei rizikos grupių vaikams atlikti tuberkulino (Mantu) testą. O svarbiausia, kaip ir bet kurios ligos profilaktikai, įvairiais būdais stiprinti imunitetą, grūdintis, valgyti sveiką ir visavertį maistą, pakankamai ilsėtis, vengti streso, alkoholio bei rūkymo, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas“.

Ligita Šoliūnienė

Santykiai Sveikata

Darželis –

geriausia bendravimo mokykla Šiuolaikinis nuolat kintantis pasaulis kelia didelių reikalavimų ne tik moksleiviui ar studentui. Išmokti keistis ir prisitaikyti prie permainingos aplinkos turi ir ikimokyklinukas. Itin svarbu mokėti prisitaikyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje, atskleisti gebėjimus, pasitikėti savimi, kritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, išsilaisvinti iš nepagrįstų vidinių apribojimų. Ikimokyklinėse įstaigose atskleistos individualios vaiko savybės ir gebėjimas bendrauti, vengiant konfliktų, lygiai taip pat svarbu, kaip mokyklose įgytos mokslo žinios, kuriomis kūrybingai naudotis taip pat reikia įgūdžių.

Vaikui reikia kitų vaikų, būrio draugų.

Jiems patinka drauge žaisti, bendrauti, dalintis žaislais. Praktinėje veikloje vaikai kaupia dorovinę patirtį, išmoksta elgtis su bendraamžiais ir vadovaujasi savo sukurtomis taisyklėmis. Kiekvienas vaikas – skirtingas, individualus, turintis savo požiūrį ir nepakantus kito nuomonei. Todėl kartais iškyla bendravimo problemų.

Vaikų darželis – idealiausia vieta ir erdvė pradėti bendrauti su bendraamžiais. Čia galima pasikumščiuoti ar pasistumdyti su tokiu pat kaip tu, galima jo batus įmesti į žaislų dėžę, galima net draugui įžnybti ir gauti spyrį atgal, žinoma, kai nemato grupės auklėtoja. Tačiau tada viskas tampa aišku: „Taip daryti negalima...“, „Man irgi skaudės, kai mane kitas muš...“, „Man skauda!..“. Su mama viskas vyksta kiek kitaip.

Juk nė viena nespirs savo besižnaibančiam ar besistumdančiam vaikui. Mama tiesiog sakys: „Taip nedaryk, tai negražu. Dabar jam skauda“ arba „Tu juk nenori, kad tau spirtų atgal, nes tada tau skaudės“.

34 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

Taigi geriausia pamoka yra vaiko patirtis. Geriau vieną kartą patirti, ką reiškia, kai draugas tau įspiria, nei triskart išgirsti iš mamos lūpų kaip skauda draugui, kuomet tu jam įspyrei. Be to, darželio grupėje ilgai vienas kamputyje nesėdėsi, akmens užantyje nelaikysi. Teks susitaikyti su draugais, nes kam gi parodysi savo naujausią mašinytės modelį, kurį vakar nupirko tėtis, ar naują plaukų segtukų rinkinuką su blizgančiais „deimantais“.

Dar darželyje galima per muzikos užsiėmimus šokti ratelius su labiausiai patinkančia grupės mergaite. Net jei ji eidama į kiemą susikibs rankomis su kitu grupės berniuku. Tai neįkainojama patirtis. Jausmai ir emocijos kunkuliuoja darželinukų širdelėse. Čia viskas ir visada labai labai svarbu! Jei džiaugiamasi, tai su plojimais ir ovacijomis, o jei liūdima, tai taip pat iš visos širdelės – ašaros upeliais teka... Ir kuo anksčiau išgyvenamos „išdavystės“ bei nusivylimai, tuo atsparesnis joms mažasis žmogutis tampa ateityje. Žaisdamas ar tiesiog „šmirinėdamas“ grupėje, darželinukas išmoksta būti tarp bendraamžių, kurie jam patinka ir kurie – ne. Tokias sąlygas vargu ar vaikas ras namuose, kuriuose jį supa tik keli artimiausi ir mylimiausi žmonės. Vaikų darželio grupėje viskas vyksta kiek kitaip. Nepatinka žaisti su Daniele, galima žaisti su Akvile. Yra pasirinkimo laisvė. Vaikas pats sprendžia, su kuo jam žaisti „parduotuvę“ ir su kuo vartyti knygeles ar dėlioti dėliones.

Kolektyvas – galinga jėga Darželio grupės vaikų kolektyvas – sa-

varankiškas organizmas, gyvenantis pagal savo griežtas taisykles. Čia vaiko santykiai su bendraamžiais tampa sistema, kurioje kiekvienas vaikas užima savo vietą. Būtent pirmoji egzistavimo joje patirtis tampa lemiančia gebėjime bendrauti.

Galima klausti, kodėl yra svarbu, kad bendravimo patirtis su bendraamžiais būtų įgyta ikimokykliniame laikotarpyje? Juk labai daug tėvų mano, kad to galima išmokti mokykloje, pirmoje klasėje.

Gebėjimą bendrauti psichologai apibrėžia, kaip individualius, psichologinius asmenybės ypatumus. Komunikavimo gebėjimai apima kelis komponentus. Pirmiausia – noras kontaktuoti su aplinkiniais žmonėmis. Antra – gebėjimas organizuoti bendravimą: klausytis pašnekovo, drauge emocingai išgyventi savo patyrimus, tartis bei susitarti ir, žinoma, spręsti konfliktines situacijas. Trečia – normų ir taisyklių, kurių būtina laikytis, sąveikaujant su draugais bei aplinkiniais žmonėmis, žinojimas. Tačiau tokia tvarka organizuojant bendravimą būdinga tik suaugusiems. Vaikui, o ypatingai, ikimokyklinukui, visi šie trys faktoriai stovi visai kitokia tvarka. Taigi pirmoje vietoje – noras. Noras daryti viską savaip „čia ir dabar“, taip kaip supranta, jaučia, išgyvena bei patiria vaikas. Svarbiausia nenuvertinti jo išgyvenimų, jausmų, emocijų bei patirties. Žinoma, kad vaikiškas uždarumas ir drovumas yra ne tiek temperamento ypatumas, kiek nesusiformavusio gebėjimo bendrauti pasekmė. Tiesa, būna ir atvirkščiai. Vaikas iš pradžių turi nenugalimą norą bendrauti, tačiau jei jis nepagrįstas gebėjimu paklusti normoms ir taisyklėms, tai gali tapti realių

elgesio normų nuokrypų priežastimi. Apskritai reikia dėti pastangų, ugdant vaiko gebėjimą bendrauti, tobulinti jo komunikavimo kompetencijas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra komunikabilus iš prigimties, ar ne.

Tik štai tuomet kyla klausimas, kodėl reikia ugdyti ir plėtoti vaiko komunikavimo kompetencijas ikimokyklinėje įstaigoje – vaikų darželyje, o ne mokykloje?

Anksčiau pradėsi – geriau turėsi, sėkmingiau gyvensi Trijų-ketverių metukų vaikai, atėję į ikimokyklinę įstaigą, turi lyg ir vienodas pradines sąlygas. Visi jie mokosi bendrauti, žaisdami įvairiausius žaidimus bei dalyvaudami įvairiose žaidybinėse situacijose. Ir iš pradžių vieni kitiems yra labai įdomūs. Įdomesni už juos supančius žaislus ir daiktus. Vaikas bando elgtis su bendraamžiais kaip su daiktais, pagal principą „veiksmas – rezultatas“.

Pavyzdžiui, kaip su guminiu žaislu: paspausi stipriau – jis pyptelės. Šį mažyliui natūralų pažinimą daugelis motinų suvokia kaip ankstyvą agresiją. Jos bando atriboti vaiką nuo bendravimo su mušeikomis, o pačius mušeikas nubausti. Taigi abu vaikai – ir mušeika ir nuskriaustasis – paliekami be galimybės įgyti pirmąją tarpasmeninės sąveikos bei naudingų pamokų patirtį. Protingi pedagogai vaikų darželyje panašiose situacijose randa naudingą išeitį, netraumuojant nei skriaudėjo, nei skriaudžiamojo psichikos.

Be to, visos linksmos ir liūdnos bendravimo situacijos ne kartą per dieną nagrinėjamos „Labo ryto“ rateliuose bei įvairiuose žaidimuose. Būtent žaidimo metu vaikai įgyja įgūdžius ir gebėjimus suderinti savo veiksmus su bendraamžių, palyginti jų poelgius su visuomeninėmis elgesio normomis, paklusti nustatytoms taisyklėms, ne-

priklausomai nuo savo noro.

Tarpasmeninių santykių specialistai teigia, kad pirmoji daugelio nesusipratimų ir asmenybės problemų priežastis yra nelygiateisis bendravimas. Vaikų darželis – kaip tik ta erdvė, kurioje vaikas bendrauja su tokiu pačiu bendraamžiu. Todėl augančiam vaikui, kaip bręstančiai asmenybei, būtinos situacijos, kuriose jis jaustųsi saugiai, galėtų išreikšti save ir išgyventų savo galių skleidimosi energiją bei jėgą.

Adekvatus savęs vertinimas Bendri vaikų žaidimai formuoja adekvatų savęs vertinimą. Bendravimas su bendraamžiais padeda gaivinti mažojo žmogaus jėgas (reprodukcija), pailsėti (rekreacija), sudaro visapusiškas galimybes asmenybės tobulėjimui. Vaiko buvimas tarp savo bendraamžių ir bendravimas su jais yra sudėtingas ir nuolat besikeičiantis reiškinys, kur sudaromos sąlygos atsiskleisti natūraliems vaiko poreikiams būti savarankišku, aktyviu, iniciatyviu. Todėl vaiko asmenybės ugdymo procese lygiateisis bendravimas pagrįstas emociniu išgyvenimu turi didelę pedagoginę ir psichologinę reikšmę.

Kita vertus, kuo labiau artėja metas eiti į mokyklą, tuo gebėjimo bendrauti antrasis komponentas suteikia vaikui „didesnį svorį“. Taigi pasvarstykime, o kaip būna, jei vaikas auga namuose? „Mama, pažaiskime „namus“. Aš būsiu mama, o tu mano mažoji dukrytė...“. „Gerai!“ – noriai sutinka mama, iš anksto leisdama vaikui vadovauti žaidime. „Tėti, žaiskime karą! Aš būsiu vadas, o tu mano priešas. Aš laimėjau, tave sumušiau, griūk!.. Tu – negyvas...“. Tėvas artistiškai krenta, o sūnus be ypatingų pastangų laimi. Situacija būtų visiškai kitokia, jeigu jis žaistų analogišką žaidimą su bendraamžiu.

Mažajam kovotojui pirmiausiai reikėtų įro-

dyti savo teisę būti vadu, o tik po to įveikti „priešo“ nenorą būti nugalėtu. Taigi „naminiam“, darželio nelankančiam, formuojamas suvokimas, kad jis visada diktuoja sąlygas. Su šia nuostata mažasis žmogutis ateina į vaikų darželio grupės kolektyvą. O čia jau yra savi „vadai“, išsikovoję teisę jais būti bei turintys pripažinimą. Naujokui yra pakankamai sudėtinga susidurti su situacija, kai savęs vertinimas nesutampa su bendraamžių vertinimu. Ir kas gi nutinka tokiais atvejais?

Viskas priklauso nuo individualių vaiko gebėjimų. Jis gali tapti suaugusiojo, šiuo atveju – grupės auklėtojos „uodega“; gali užsisklęsti savyje ir tyliai, monotoniškai dėlioti kaladėles; gali, bandydamas užkariauti autoritetą, pradėti elgtis iššaukiančiai: atsikalbinėti, ginčytis, maivytis, muštis. Deja, dėl to vaikas netampa populiaresnis.

Pirmokams bendravimo problemos dažniausiai nulemia ir mokymosi problemas.

Tad nevedant vaiko į ikimokyklinę įstaigą, kur jis gali bendrauti su tokiais pat kaip jis, abejotina, ar mažasis žmogus bus apsaugotas nuo negražių žodžių, anatominių mergaičių ir berniukų skirtumų, blogų poelgių bei netinkamo elgesio. Anksčiau ar vėliau mažylis susidurs su tuo, bet neteks galimybės įgauti pirmą komunikavimo ir adekvataus savęs vertinimo patirtį. O ir mokykloje adaptacija vyks sunkiau, nei tuo atveju, kai vaikas darželyje turi galimybę pasiruošti psichologiškai. Tik laisvai ir nevaržomai išreikšdamas save bei savo sumanymus ir idėjas, kurie spinduliuoja jo energija ir pozityviomis emocijomis, vaikas veikia, kalba, bendrauja ir kuria „čia ir dabar“. Ir tik jis vienas žino, kaip tai yra svarbu.

Parengė Vilniaus lopšelio-darželio „Spragtukas“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Lina Armonienė

2012 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

35

Senų senovėje, kada dar nebuvo darželių, mūsų protėviai neturėjo auklių, todėl, dirbdami įvairius darbus, nešdavosi kartu ir savo mažylius. Kol šerdavo gyvulius, ravėdavo daržus, vaikučiams duodavo įvairių žaidimų, kad šie turėtų kuo užsiimti. Žaidimai buvo patys primityviausi. Mažyliai sėdėdavo ir rankiodavo įvairius grūdelius, akmenėlius, juos vartydavo rankytėse, dėliodavo iš vienos vietos į kitą. Greičiausiai ne veltui. Matyt, mūsų senoliai jau žinojo, kad darbas rankytėmis lavina mažylio pirštukus, jo kalbą.

Ikimokyklinis vaiko amžius yra judesių atsiradimo ir spartaus vystymosi periodas. Pirštų ir visos plaštakos judesiai atsiranda tam tikrame amžiuje ir lavėja ta pačia seka (nuo paprastų prie vis sudėtingesnių).

Vaiko smulkiosios motorikos raida priklauso nuo: • individualaus vaiko augimo; • organizmo funkcinių centrinės nervų sistemos vystymosi ypatumų; • paveldėtų savybių: • aplinkos sąlygų, kuriose auga ir yra ugdomas vaikas.

Seniai nustatyta, jog pirštų miklumas ir sklandi vaiko kalba yra tiesiogiai susiję.

Kairiojoje kaktos skiltyje yra Broca sritis. Ji „atsakinga“ už kalbą ir yra tiesiogiai susijusi su smulkiąja (rankų ir kalbos padargų) motorika. Kuo aktyviau juda pirštai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis. Taigi tuo daugiau stimulų pradėti kalbėti. Paprastai tariant, smegenys piršteliams leidžia judėti.

Rankų smulkiosios motorikos išlavėjimas tiesiogiai atspindi artikuliacinio aparato (burnos judesių) išsivystymo lygį. Kuo labiau išvystyta smulkioji motorika, tuo geriau vaikas artikuliuoja garsus, t. y aiškiau kalba.

Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys gali būti viena iš kalbos trūkumų priežasčių. Taip pat tai yra kliūtis sėkmingai rašyti, skaityti, atlikti įvairius rankų darbelius. Vaikų smulkiosios motorikos lavinimas yra viena iš sudedamųjų logopedinio darbo dalių.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų, judesių lavėjimo tempai labai skiriasi. Mano logopedinė darbo patirtis rodo, kad nuolatinis pirštų judesių lavinimas kartu stimuliuojant kalbą, ne tik pagreitina taisyklingą vaikų

garsų tarimą, bet kartu pagerėja vaikučio dėmesys, klausa, atmintis, regėjimas.

Kartais tenka pastebėti, kad pašnekovas, nerandantis tinkamo žodžio savo minčiai išreikšti, dažnai tai bando parodyti įvairiai gestikuliuodamas. Ir atvirkščiai. Tėveliai galėtų atkreipti dėmesį į savo vaikučius, kada jų mažosios atžalos atlieka susikaupimo reikalaujantį darbą (pvz. dėlioja dėliones, kerpa, piešia, klijuoja, rašo), tuomet vaikai, norėdami sau ,,padėti”, nevalingai iškiša liežuvio galiuką.

Skambink nemokamai numeriu 116 111 (dirbame kasdien nuo 11 iki 21 valandos)

Kreipkis pagalbos internetu ir diskutuok su bendraamžiais www.vaikulinija.lt

36 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

Mūsų rūpesčiai

Padangos šeimos automobiliui.

Kaip pasirinkti tinkamas?

vairuojantiems tėvams itin svarbu reguliariai sekti savo automobilių techninę būklę: juk juose veža brangiausią savo turtą – šeimą. Šeimos automobilis tiesiog privalo būti saugus. vienas svarbiausių kriterijų, vertinant automobilio saugumą – padangos, jų būklė. Kuo vienos padangos skiriasi nuo kitų, kaip išsirinkti šeimos automobiliui tinkamiausias, pataria „autokamera“ Įvertinkite savo poreikius Skirtingų rūšių automobiliams būtinos skirtingomis savybėmis pasižyminčios padangos, o vairuotojui reikia, kad padangos atitiktų ne tik transporto priemonę, bet ir jo vairavimo ypatybes.

Koks jūsų automobilis, gamintojų rekomendacijos? Kokie jūsų asmeniniai poreikiai: kokiu greičiu dažniausiai važinėjate, kaip dažnai tenka vežti daugiau keleivių, kokius nors krovinius, kokiais keliais važinėjate, kokiu tempu, oro sąlygomis? Tik įvertinus visus šiuos dalykus, galima nustatyti saugiausią padangų tipą jūsų automobiliui.

Dažnai padangų pasirinkimą nulemia kaina, tačiau taupyti padangoms specialistai nepataria. „Daugeliui klientų padangų kaina itin svarbi. Dažnas renkasi pigesnes. Čia tiesiog būtina priminti, kad ne visada pirkdamas pigiau iš tikrųjų sutaupai – pigesnės, nekokybiškos padangos tarnaus žymiai trumpesnį laiką, dažniau teks ieškoti naujų“, - įspėja „Autokameros“ atstovai. ieškokite patikimų specialistų „Dabar padangų pasiūla didelė – jų galima įsigyti internetinėse parduotuvėse, turgavietėse, prekybos centruose. Deja, minėtose prekybos vietose negausite išsamios specialistų konsultacijos. Be to, gaišite laiką, ieškodami padangas sumontuoti galinčių specialistų“, - sako „Autokameros“ profesionalai. Taigi negaiškite ir iš karto kreipkitės į specializuotą padangų parduotuvę bei montavimo servisą, kuriame dirbantys meistrai suteiks visapusę kvalifikuotą pagalbą.

Specialistai įvertins padangų būklę ir, atsižvelgdami į automobilio markę, jo gamybos metus, esamų padangų išmatavimus ir asmeninius jūsų poreikius, parinks naujas. Vykdami pas pardavėją, turėkite automobilio techninį pasą, žinokite turimų padangų diametrą (pvz., „R16“).

Ieškodami patikimų pardavėjų, remkitės rekomendacijomis. Tik taip surasite specialistą, kuris nebandys įsiūlyti jums prekės, kurią „reikia parduoti“. Geriausia padangas įsigyti

pas tą patį pardavėją, nesigundyti žemesnėmis kainomis turguje ar vienadieniuose garažuose. Nuolat su jumis bendraujantis pardavėjas brangins santykius su klientu, neieškos progų pasinaudoti pirkėjo neišmanymu. Tai ypač aktualu moterims. Joms dažnai stinga techninių žinių, o tą pajutę meistrai imasi įvairiausių gudrybių. svarbiausi padangų parametrai: Stabdymo kelias. Skirtumas tarp skirtingų padangų stabdymo kelio gali siekti nuo kelių iki keliolikos metrų. Padangų, kurių sukibimas su šlapia danga geras, stabdymo kelias staigiai stabdant yra gerokai trumpesnis. Susidarius avarinei situacijai, svarbūs net keli metrai.

Ilgaamžiškumas. Kaip ilgai padangų komplektas turėtų jums tarnauti? Atkreipkite dėmesį, kad kai kuriais atvejais padangų gamintojų atliekami bandymai gali tiksliai neatspindėti tikrosios padangų eksploatavimo trukmės.

Savybės šlapiame kelyje. Mes gyvename tokioje aplinkoje, kur atšiaurios oro sąlygos yra dažnos.

Greičio indeksas. Jis reiškia saugų maksimalų greitį idealiomis sąlygomis. Bet kuriam miesto automobiliui V indeksu (240 km/h) pažymėtos padangos bus daugiau nei pakankamai.

Važiavimo kokybė. Gamintojai konkrečiam automobiliui parenka atitinkamų matmenų ir tam tikros klasės padangas. Atėjus laikui keisti ratus, galima rinktis tiksliai tokių pat išmatavimų padangas arba pagal poreikius pritaikyti labiau jums tinkančias padangas – pvz., pagerinančias važiavimą sausame ir/ar šlapiame kelyje.

Triukšmas. Jei daugiausia vairuojate mažesniu greičiu miesto gatvėse, padangų keliamas triukšmas nebus labai pastebimas, bet užmiestyje situacija pasikeičia.

– įkišti į protektorių cento monetą. Jei vis dar galite perskaityti žodį „centas“, padangos yra per daug susidėvėjusios.

TIKRINKITE SLĖGĮ. Jei nežinote koks slėgis tinkamas, ieškokite informacijos automobilio vadove, klauskite padangų tiekėjo. Tinkamas slėgis yra nurodytas ir ant lipduko, esančio degalų bako dangtelio viduje.

KEISKITE VISAS PADANGAS VIENU METU. Jei tai per didelė našta biudžetui, keiskite jas bent po dvi ant tos pačios ašies.

IŠSIAIŠKINKITE PADANGŲ DYDĮ. Pvz., skaičiai „200/70R16“ reiškia: „205“ – padangos plotis milimetrais, „70“ – padangos kraštinių (aukščio ir pločio) santykis, „R“ – radialinė padanga, „16“ – ratlankio skersmuo coliais.

PRIŽIŪRĖKITE ATSARGINĘ PADANGĄ. Bent kartą per pusę metų tikrinkite slėgį.

VENKITE NAUDOTŲ PADANGŲ. Nors jos ir pigesnės, jų pirkimas yra loterija, kurioje galite „laimėti“ nekokybiškas padangas.

Po 2012 m. liepos 1 d. pagamintos padangos privalo būti pažymėtos lipdukais (kaip ant elektros prietaisų), žyminčiais ekonomiškumą, savybes ant šlapio kelio ir triukšmo lygį.

Visgi toks ženklinimas yra labiau orientacinio pobūdžio, nes kuriant ir testuojant kiekvieną padangą, vertinama bent keliolika jos savybių, o sprendžiant pagal tris iš jų, susidaromas ne visai išsamus įspūdis.

Parengė „Mama ir Tėtis“

SPECIALISTAI PATARIA SEKITE PADANGŲ BŪKLĘ. Ieškokite nusidėvėjimo požymių. Tikrinkite, ar nenudilęs protektorius. Paprasčiausias būdas tai padaryti 2012 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

37

Sveikata

MitAi ir

tiKroVė 1 mitas: vėžys yra tik sveikatos problema.

Tiesa: vėžys nėra vien tik sveikatos problema. Tai taip pat ir socialinė, ekonominė, šalių išsivystymo ir žmogaus teisių apsaugos problema. Įrodymai: n maždaug 45 proc. vėžio atvejų ir 55 proc. mirčių nuo vėžio įvyksta mažiau išsivysčiusiuose pasaulio regionuose; n vėžys yra tiek skurdo priežastis, tiek pasekmė. Ši liga neigiamai veikia šeimos galimybę užsidirbti, be to, aukšti gydymo įkainiai dar labiau stumia žmones į skurdą.

Tuo pat metu skurdas ir menkas išsilavinimo bei sveikatos apsaugos prieinamumas padidina žmogaus riziką susirgti vėžiu ir mirti nuo šios ligos.

Be to, visų valdžios sričių įtraukimas (ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos) yra būtinas efektyviai vėžio prevencijai ir kontrolei, o investuoti į vėžio prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką yra pigiau nei kovoti su pasekmėmis.

2 mitas: vėžiu daugiausia serga žmonės iš turtingų, senų ir išsivysčiusių šalių.

Tiesa: vėžys yra pasaulinė epidemija. Jis paveikia visas amžiaus ir socialines, ir ekonomines grupes, taip pat ir besivystančias šalis. Įrodymai: n šiuo metu vėžys sukelia daugiau mirčių visame pasaulyje nei ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir maliarija kartu sudėjus. Iš 7,6 milijonų mirčių nuo vėžio visame pasaulyje daugiau kaip pusė įvyksta mažiau išsivysčiusiuose pasaulio regionuose; n gimdos kaklelio vėžys yra tik viena

38 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

iš vėžio rūšių sukeliančių neproporcingai didelę naštą besivystančioms šalims. Daugiau kaip 85 proc. iš 275 tūkst. moterų, mirštančių nuo šio vėžio per metus, yra iš besivystančių šalių; n egzistuoja didelė nelygybė, susijusi su nuskausminamųjų vaistų prieinamumu.

2009 m. daugiau kaip 90 proc. viso opioidinių analgetikų kiekio buvo suvartota Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose Europos šalyse, o mažiau kaip 10 proc. viso kiekio buvo suvartota likusios 80 proc. pasaulio populiacijos; n maždaug 50 proc. vėžio atvejų besivystančiose šalyse tenka žmonėms jaunesniems nei 65 metų amžiaus. Tai daro žalą tiek šeimoms, tiek populiacijoms ir turi ilgalaikį poveikį ekonomikos vystymuisi; n vėžiu taip pat serga ir jauni žmonės.

5–14 metų vaikų vėžys yra viena iš pagrindinių jų mirties priežasčių. Tai paveikia ir tėvus bei globėjus, nes reikalauja išlaidų gydymui ir stumia juos į skurdą.

Nors vėžys sukrečia visus, ypač jis veikia skurdžius ir socialiai pažeidžiamus žmones.

Jie dažnai negauna brangių vaistų ar procedūrų, nes už tai pacientas dažnai turi mokėti iš savo kišenės.

3 mitas: vėžys yra mirties nuosprendis.

Tiesa: dauguma vėžio rūšių, kurios ankščiau buvo laikomos mirties nuosprendžiu, dabar gali būti išgydomos. Įrodymai: n išskyrus kelias išimtis, ankstyvųjų stadijų vėžys yra mažiau mirtinas ir lengviau gydomas nei vėlesnių; n vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose šiandien gyvena 12 milijonų vėžiu sergan-

čių žmonių; n šalyse, turinčiose daugiau kaip dešimt metų patirties organizuojant krūties vėžio atrankinės patikros programas, pastebimas reikšmingas mirtingumo nuo krūties vėžio sumažėjimas; n gimdos kaklelio vėžio skaičiai šalyse sumažėjo, kai buvo įvestas visuotinis PAP testavimas, ir iki šiol mažėja. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mirtingumas nuo šios ligos nuo 1990 m. iki 2010 m. sumažėjo perpus.

Deja, tačiau visapusiškos vėžio gydymo paslaugos taip pat ir geresni vaistai yra žymiai prieinamesni turtingose šalyse arba turtingiems žmonėms.

4 mitas: vėžys yra likimas.

Tiesa: dėl teisingų strategijų gali būti išvengta trečdalio susirgimų dažniausiai pasitaikančiomis vėžių rūšimis. Įrodymai: n visuotinės, regioninės ir nacionalinės politikos kryptys bei strategijos, skatinančios sveiką gyvenimo būdą, gali gerokai sumažinti vėžio atvejų, kuriuos sukelia tokie rizikos faktoriai kaip alkoholis, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, skaičių. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir normalaus kūno svorio palaikymas gali užkirsti kelią maždaug trečdaliui susirgimų dažniausiai pasitaikančiomis vėžio rūšimis; n tabako vartojimas yra susijęs su 71 proc. mirčių nuo plaučių vėžio ir yra ne mažiau kaip 22 proc. mirčių nuo visų vėžio rūšių priežastis. Padėtis kol kas yra kritinė; n apskaičiuota, kad lėtinės infekcijos sukelia maždaug 16 proc. visų vėžio atvejų pasaulyje. Kai kurios iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių, pavyzdžiui, kepenų, gimdos ka-

klelio ir skrandžio, yra susijusios su hepatito B viruso, žmogaus papilomos viruso ir bakterijos Helicobacter pylori sukeltomis infekcijomis. Nuo šių infekcijų galėtų apsaugoti skiepai; n vėžį lemiantys aplinkos veiksniai, tokie kaip patalpų oro tarša, radiacija ir ultravioletinė spinduliuotė, taip pat yra išvengiamos vėžio priežastys.

Be to, politikai, medikai ir kiti žmonės turi suprasti, kad daugumos vėžio atvejų gali būti išvengta pakeitus gyvenimo būdą ir kad dažnai vėžys gali būti išgydomas, nes efektyvus gydymas yra įmanomas. Deja, egzistuoja gydymo išteklių ir prieinamumo skirtumai tarp besivystančių ir išsivysčiusių pasaulio šalių.

Prevencinės programos Patikima priemonė diagnozuoti kuo daugiau ligų ikinavikinėje stadijoje – specialiai organizuojamos sveikatos tikrinimo programos. Visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis nemokamomis vėžio prevencinėmis programomis: Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai

pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali nemokamai pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu.

Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) kon-

centraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Ji skirta 50–75 metų asmenims, kuriems kartą per dvejus metus atliekamas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas duos siuntimą atlikti kolonoskopiją. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Milda Andriūnaitė

NAUJA PASLAUGA JUMS IR JŪSŲ ŠEIMAI CENTRO POLIKLINIKOJE Burnos higienistės Lina Antanovičiūtė ir Vilma Šimkienė konsultuoja vaikus ir suaugusiuosius bei atlieka profesionalią burnos higieną.

Kodėl reikalinga ši procedūra?

Valydami dantis šepetėliu ne visuomet gerai išvalome ant dantų susikaupusį apnašą, ilgainiui minkštas apnašas mineralizuojasi ir susidaro konkrementai (dantų akmenys), kurie sukelia tokias problemas kaip:  Dantenų uždegimas (gingivitas, periodontitas);  Periodonto raiščio irimas;  Patologinių periodonto kišenių formavimasis;  Alveolės kaulo rezorbcija;  Ėduonis;  Prastas burnos kvapas;  Dantenų recesija;  Dantų paslankumas ir netekimas.

Norint išvengti šių problemų ar pristabdyti jų plitimą, reikia reguliariai atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą, kurios metu bus pašalintas minkštas ir kietas apnašas (konkrementai), nupoliruoti visi dantų bei plombų paviršiai ir apmokyta individualios burnos higienos.

Konsultacijai atvykti rekomenduojama, kai skauda ar kraujuoja dantenos valant dantis arba valgant, atsirado blogas burnos kvapas, dantys pasidarė jautrūs, kai pacientas nori išmokti efektyvesnės individualios burnos higienos ir kt.

Pirmą kartą pas burnos higienistus rekomenduojama apsilankyti sulaukus 5–6 metų.

Siuntimo burnos higienisto konsultacijai nereikia.

Jūsų laukiame VšĮ Centro poliklinikoje, Pylimo g. 3, 313 kabinete.

2012 Gegužė MAMA ir TĖTIS 39 Registracija tel. (8 5) 25 14 058

Mūsų rūpesčiai

Naujos statybos būstas –

tinkamiausias pasirinkimas šeimai?

N

ekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, praėjusiais metais penkiuose didžiausiuose šalies miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota per 2060 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 29% daugiau, nei jų buvo realizuota 2011-aisiais. Susidomėjimas naujos statybos būstu bei įvykdytų sandorių skaičius ir toliau stabiliai auga. Aktyviausiai naujais projektais domisi jaunos poros ir šeimos. Kokios priežastys nulemia apsisprendimą įsigyti naujos statybos butą ir į ką daugiausia dėmesio, rinkdamiesi būstą, kreipia jaunieji tėveliai?

AR IŠ TIESŲ NAUJOS STATYBOS BŪSTAS PRANAŠESNIS?

Naujos statybos butai patraukliausi dėl galimybės naudotis autonominiu šildymu. Šildymo kainos senos ir naujos statybos butuose skiriasi net kelis kartus.

Nekyla ir senos statybos daugiabučių gyventojams gerai pažįstamų problemų, kai pirmųjų aukštų gyventojai skundžiasi

40 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

kenčiantys šaltį, o viršutiniuose aukštuose gyvenantys – per aukštą temperatūrą.

Naujos statybos butų savininkai turi galimybę pagal savo poreikius reguliuoti šildymą ne tik bendrai bute, bet ir kiekviename kambaryje.

Pirkėjai, įsigiję butus naujuose daugiabučiuose, pastebi ir pliusų, ir minusų. „Esminis naujo būsto pranašumas – psichologinis komfortas. Šiuolaikinius

standartus atitinkanti gyvenimo kokybė leidžia jaustis patogiai ne tik buitine, bet ir psichologine prasme. O tai – raktas į pilnavertį ir sveiką gyvenimą”, - teigia UAB „Realco” projektų vadovas Marijonas Chmieliauskas.

Komfortą užtikrina patogesnis butų išplanavimas, jaukūs ir saugūs uždari kiemeliai, modernūs, tyliai veikiantys liftai. Erdvūs kiemai leidžia lengviau surasti vietą automobiliui, yra

galimybė įsigyti butą su vieta požeminiame garaže.

Dar vienas svarbus aspektas – ekologija. Pasak UAB „Unitectus” architekto Tumo Mazūro, naujųjų namų statybai nenaudojamos sveikatai kenksmingos medžiagos, vietose, kuriose plėtojami dauguma naujos statybos projektų, rūpinamasi natūraliai susiformavusių ir dirbtinai suformuotų žaliųjų erdvių pritaikymu gyventojų poilsiui.

Dažniausiai įvardijami naujų projektų daugiabučių minusai: prasta garso, šilumos izoliacija, netenkinanti apdailos, langų kokybė.

Sprendimą rinktis senos statybos butą dažniausiai nulemia mažesnė kaina. Naujos ir senos statybos butų, priklausomai nuo vietos, bendros namo būklės (renovacijos), kambarių skaičiaus, apdailos, kvadratinio metro kaina gali skirtis keliais tūkstančiais litų. Dar viena dažnai minima priežastis, kodėl visgi pasirenkamas senos statybos būstas, yra patogesnė vieta ir susisiekimas.

Pavyzdžiui, sostinėje labiausiai yra plėtojama šiaurės vakarinė miesto dalis, centrinėje miesto dalyje ir prestižiniais laikomuose rajonuose naujų gyvenamosios paskirties pastatų projektų vykdoma mažiau.

KĄ RENKASI JAUNOS ŠEIMOS? Pasak „Ober-Haus“ specialistų, viena iš priežasčių, kodėl susidomėjimas naujos statybos butais ir jų pardavimo sandorių skaičius pastebimai išaugo, yra naujų projektų siūloma butų pasirinkimo įvairovė. Pirkėjai gali rinktis iš skirtingų variantų ir lengviau rasti labiausiai jų poreikius atitinkantį pasiūlymą.

Didelę dalį esamų ir potencialių naujos statybos butų pirkėjų sudaro jaunos poros ir šeimos. Jauniems tėvams rūpi ne tik paties būsto kokybė ir patogumas – itin svarbi ir namo aplinka, kiemų saugumas bei susisiekimas su darželiais, mokyklomis, sveikatos priežiūros įstaigomis, prekybos centrais.

Idealų sprendimą vertinančioms gamtos kaimynystę ir besirūpinančioms patogiu susisiekimu jaunoms šeimoms siūlo „Ozo parkas”. Žirmūnų, Šeškinės ir Šnipiškių sankirtoje, plėtojamo projekto daugiabučių gyventojai džiaugiasi galimybe laisvalaikį leisti vaizdingoje aplinkoje.

Apie 9 ha ploto žaliasis parkas su trimis natūraliais, buvusios Neries upės senvagės vietoje susiformavusiais ežerėliais – aplinkinių gyventojų jau pamėgta poilsio vieta. „Gyvenvietė sukurta „miesto mieste“ principu – visi svarbiausi objektai yra išsidėstę šalia gyvenamosios vietos, todėl gyventojai gali sutaupyti laiko ir automobilį dažniau palikti garaže”, - teigia UAB „Realco” projektų vadovas Marijonas Chmieliauskas. Ranka pasiekiamos įvairiausias paslaugas teikiančios įstaigos: parduotuvės, bankai, restoranai, kavinės, vaikų žaidimų erdvės, sporto klubas, kino teatras, vandens pramogų parkas ir pan. Daug įvairių paslaugų teikia ir kai kuriuose „Ozo parko“ daugiabučių pirmuosiuose aukštuose įsikūrusios įstaigos: grožio salonai, odontologijos klinikos, privatus vaikų darželis, vaikų kirpyklėlė, šeimos klinika, įvairios parduotuvėlės.

Parengė Miglė Ivanauskaitė 2012 Rugsėjis

MAMA ir TĖTIS

41

Santykiai

KAIP ATPAŽINTI, KAD VAIKAS VARTOJA

NArkOtikus? „mano vaikas kažkoks nebe toks“, - vis dažniau mamos galvą persmelkia įtari mintis. rodos, paauglystės „rageliai“ apgludinti, pirmosios meilės kančios pergyventos, tad tėvams beliktų džiaugtis pagaliau suaugančia savo atžala. Tačiau ramybės neduoda pasikeitęs sūnaus elgesys, išvaizda, bendravimas... „mano vaikas – ne toks“

„Dažnai tėvai negali patikėti, kad jų vaikas jau įnikęs į narkotikus, - asmenine patirtimi dalijasi Kauno „Naujosios klinikos“ vaikų ir paauglių psichiatrė Jurga Šimaitė.

– „Mūsų vaikas – ne toks, jis tikrai nevartoja“ - netgi atlikus kelis tai patvirtinančius tyrimus pyksta tėvai ir neigia jų rezultatus bei stebisi kaip TAI galėjo atsitikti. „Jei sužinočiau, tai prilupčiau“ – dažnai išgirstame“. Štai tokių tėvų vaikai dažniausiai pagalbos kreipiasi ne tik į draugus, bet ir narkotikus, alkoholį. Kai tėvai sužino, deja, vaikas jau būna „toli pažengęs“. Tačiau iki apsilankymo pas specialistus medikė rekomenduoja šeimoje atlikti nemažai „parengiamųjų darbų“. Kai kurie elgsenos ir būsenos pokyčiai gali kelti įtarimą, tačiau daugelis šių simptomų tinka ir brendimo laikotarpiui. Dėl to, neatsižvelgus į kitas priežastis, neprotinga daryti išvados, jog vaikas vartoja narkotikus. Juk bet koks nepagrįstas įtarimas gali amžiams sugriauti pasitikėjimą tarp vaiko ir tėvų. Paklausta į ką pirmiausia tėvai turėtų atkreipti dėmesį, medikė rekomenduoja dažniau pažvelgti į akis. „Narkotikus vartojančių žmonių vyzdžiai būna susitraukę, visai mažiukai, tačiau tai gali būti ir dėl kitų fiziologinių pokyčių, - kaip nekaltai neužsipulti savo vaiko pataria psichiatrė. – Geriau ilgesnį laiką pastebėkite, kuo užsiima jo draugai, ar neatsi-

42 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

rado naujų pažįstamų, apie kuriuos vaikas nenori pasakoti, veskite griežtesnę pinigų apskaitą su konkrečiais įrodymais, kur jie išleidžiami“. Sunkiau sukontroliuoti išsituokusių porų vaikus – jie pinigų gali gauti tiek iš mamos, tiek iš tėvo, ir puikiai tai nuslėpti.

Kita didelė šiandienos problema – emigravusių tėvų atžalos, kurias stengiasi prižiūrėti seneliai, tačiau apie iš užsienio siunčiamus ir nežinia kur išleidžiamus pinigus jie tikrai nesusigaudo. Atostogoms grįžę tėvai, deja, gali rasti jau giliai į narkomanijos liūną įklimpusį savo vaiką, o priklausomo asmens gydymas trunka dvigubai ilgiau negu vartojimas. „Taigi pirmiausiai reikia būti ne baudžiančiais tėvais, o pagalbą pasiruošusiais suteikti draugais. Nedangstyti vaiko nusižengimų ir nepergyventi „Ką pagalvos aplinkiniai“, o pasirūpinti pagalba savo vaikui, - pataria psichiatrė J. Šimaitė. - Kartais atviras tėvų ir vaiko pokalbis gali daug daugiau pagelbėti, tik reikia turėti kantrybės“.

narkotikų paragauja net nežinodami

Priklausomybės ligų centre dirbusi J. Šimaitė tvirtina, jog narkotikų pabando ir prie jų pripranta ne tik vaikai iš asocialių, socialiai apleistų šeimų. „Tai – ne taisyklė, nors daugelis linkę taip manyti. Deja, dėl per mažai savo vaikams skiriamo dėmesio,

tačiau per „palaidų“ pinigų, ši bėda gali paliesti kiekvieną šeimą, - tikina J. Šimaitė. – Blogiausia, kad paragauti narkotinių medžiagų vaikas gali ir pats nenorėdamas, to net nežinodamas. Pirmieji jų „įpiršimo“ variantai – įvairiausi: narkotikais apipurškiamos paprastos cigaretės, pašto ženklai, jų įdedama į gėrimą, rūkomą kaljaną, saldainius“. Mūsų šalyje vis didesniais kiekiais gaminamos ir platinamos psichotropinės medžiagos braunasi į mokyklas, jaunimo susibūrimo vietas, nes, norėdami lengvai uždirbti pinigų, juos pardavinėti imasi kas tik nori. Nesigilindami į pasekmes platintojai gudriai suvilioja „nemokamais“ pirmais pabandymais, duoda „į skolą“, už kurią vėliau verčia prekiauti ne tik narkotikais – merginos imasi net intymių paslaugų teikimo. „Pradėję vartoti jaunuoliai nemąsto apie ateitį, savo gyvenimą, sveikatą – jiems tampa svarbi ši minutė ir būtinybė gauti „dozę“, - sako gydytoja. – Arba tiesiog savo poelgiams ieško pateisinimų. Štai tarp paauglių sklando gandai, kad „žolė“ – tai ne narkotikas. Vienas paauglys yra sakęs, kad vartojant kanabinoidus (marihuaną, hašišą, žolę) gerėja atmintis. Teko susidurti su atvejais, kai keli „žolės“ parūkymai baigėsi psichiatrijos ligoninėje. Ten jaunuoliams buvo diagnozuota šizofrenija, teko gydytis apie keletą mėnesių ir keli „nekalti“ dūmai jų gyvenimus pasikeitė visam laikui“. Sklan-

dančios kalbos, jog amfetaminas slopina apetitą, skatina jį vartoti anoreksija sergančias ar perdėtai savo svoriu besirūpinčias merginas.

Ar žmogus vartoja narkotines medžiagas, iš karto sunku pasakyti, tačiau šie požymiai gali rimtai signalizuoti apie bėdą. Verta susirūpinti, jei jūsų vaikui: n Pasireiškia miego sutrikimai: naktį kamuoja nemiga, dieną vaikas mieguistas. n Atsiranda dažna ir staiga nuotaikų kaita, agresija. n Vaikas negali susikaupti, sunkiai susikoncentruoja, pablogėja atmintis. n Vaikas tampa priešiškas, nebendrauja ir dažnai nesilaiko šeimos taisyklių, laiku nepareina namo. • Blogiau mokosi, tampa abejingas mokyklai, darbui, seniems draugams. n Pradeda praleidinėti pamokas, prastėja pažymiai. n Praranda apetitą. n Parausta akys, išsiplėtę ar sumažėję vyzdžiai, slogos požymiai. n Vaikas nepasako, kur eina, ką veikia, slepia savo buvimo vietą ir užsiėmimus. n Atsiranda nauji ir įtartini, keisti draugai. n Atsiranda neįprastų kvapų, dėmių ar žymių ant kūno, rūbų. n Vaikas dažniau meluoja, švaisto pinigus, nuolat skolinasi.

Jei vaikas jau įnikęs į narkotikus, pastebimas greitas svorio kritimas, blyški oda, ji gali pasidaryti dėmėta, patamsėja paakiai, dreba rankos. Slopinančių narkotikų pavartojęs žmogus atrodo liguistas. Jis išbąla, nerišliai kalba, jo judesiai vangūs, monotoniški, žmogus nereaguoja į šviesą ir kitus dirgiklius. Iš jo burnos sklinda acetoną ar actą primenantis kvapas. Iš slopinančiųjų narkotikų populiariausias heroinas. Visai kitaip atrodo stimuliuojančių narkotikų pavartojęs žmogus – jis tampa labai energingas, aktyvus, gali nemiegoti ar atvirkščiai – pramiegoti kelias paras. Toks asmuo greitai mąsto, kalba, gali tapti net agresyvus. Pastebima, kad jo vyzdžiai išsiplečia ir nuolat kamuoja troškulys. Stimuliatorių grupei priskiriamas amfetaminas („Speed“, ekstazis). Haliucinogeniniai narkotikai labiausiai kenkia psichikai. Apsvaigęs žmogus nebesiorientuoja aplinkoje, jo elgesys nenuspėjamas. Pavartojusiam šių kvaišalų apsiblausia akys, vyzdžiai tampa neskaidrūs.

Manome, kad straipsnyje pateikiami patarimai narkomanijos prevencijos tema žurnalo „Mama ir Tėtis“ skaitytojams bus naudingi. Linkime, kad skaudžių situacijų ir akimirkų Jūsų namuose būtų kuo mažiau.

Ligita Šoliūnienė

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

43

Mūsų rūpesčiai

Daugiausia vaikų

susižaloja nesaugiuose namuose

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, tačiau, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Sužalojimai yra pagrindinė 1–14 metų amžiaus vaikų mirties priežastis Europos Sąjungoje.

Per metus Europos Sąjungoje namuose traumas patiria 10 mln. vaikų Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje maždaug 10 mln. įvairaus amžiaus vaikų namuose patiria sužalojimus, dėl kurių reikalinga medikų pagalba. Apytiksliai 40 tūkst. atvejų baigiasi mirtimi, 1 mln. atvejų reikalinga hospitalizacija.

Lietuvoje 2011 m. dėl išorinių priežasčių mirė 10 kūdikių iki vienerių metų ir 40 vaikų nuo 1 iki 14 metų. Ambulatorinės ar stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigose bent dėl vienos traumos 2011 m. užregistruoti 57532 vaikai (0–17 m.). Dėl traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių 2011 m. buvo hospitalizuota 10013 vaikų iki 17 metų. Pateikti visų duomenų, susijusių su vaikų traumatizmu buityje, neįmanoma, nes Lietuvoje nėra bendro traumų registro, kuriame atsispindėtų traumos priežastis ir vieta, kur trauma įvyko. Duomenys, kurie yra prieinami ir kuriais galima naudotis – tik mirtimi pasibaigusių traumų atvejų.

2011 m. 0–6 metų amžiaus vaikų mirčių skaičius dėl nelaimingų atsitikimų buityje ir apsinuodijimų Lietuvoje buvo 17.

Sužalojimai namuose – tai sužalojimai, įvykę pačiuose namuose ar aplink namus esančioje aplinkoje (kieme). Daugiausia nemirtinų traumų vaikai iki 4 metų patiria namuose. Dauguma sunkių sužalojimų yra nudegimai ir kritimai. Skirtingose būsto patalpose vaikų tyko įvairūs pavojai, kurių daugumai užkirsti kelią galima pritaikius atitinkamas saugos priemones, laikantis

44 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

tam tikrų saugaus elgesio rekomendacijų.

Ypatingo pavojaus zona – virtuvė Sužalojimai virtuvėje dažniausiai įvyksta užsivertus puodą su verdančiu skysčiu, išpylus ant stalo stovintį kavinuką, arbatinuką, prisilietus prie karštų viryklės durelių ar karšto orkaitės stiklo. Jeigu suaugusieji geria kavą ar arbatą, laikydami ant kelių vaiką, besimuistydamas vaikas gali nusiplikyti karštais skysčiais. Radę lengvai prieinamus chemikalus, indų ploviklius, valymo ar skalbimo priemones, vaikai gali apsinuodyti chemikalais. Palikus karštą elektros prietaisą (skrudintuvą, keptuvę ar pan.) lengvai pasiekiamoje vietoje, vaikas prisilietęs gali nusideginti.

Siekiant išvengti vaikų sužalojimų virtuvėje, valgį gaminti reikėtų ant toliau nuo krašto esančių degiklių, puodų ir keptuvių rankenas nusukti į vidaus pusę. Ant viryklės krašto ir įkaistančio orkaitės stiklo reikėtų įtaisyti apsaugines groteles, kadangi vaikams smalsu pažiūrėti, kas kepa, norisi atidaryti dureles ir paliesti maistą. Karštą maistą ir gėrimus reikėtų padėti toliau nuo stalo ar spintelės krašto.

Cheminių medžiagų (valiklių, ploviklių) negalima laikyti ant kriauklės, jos turi būti laikomos užrakintoje ar vaikui neatidaromoje spintelėje. Ant chemikalų pakuotės turi būti užrašas su įspėjamuoju pavojaus ženklu. Ant elektros lizdų reikia uždėti apsauginius dangtelius, naudoti apsauginę

konstrukciją turinčius elektros ilgintuvus.

Aštrius daiktus (peilius, šakutes, žirkles) patartina laikyti vaikui neprieinamoje vietoje.

Taip pat reikia nuolat stebėti, jog grindys nebūtų šlapios ir slidžios.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų – įprastoje aplinkoje Ypač daug netyčinių vaikų sužalojimų įvyksta gyvenamuosiuose ir miegamuosiuose kambariuose, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko. Sužalojimai gyvenamosiose patalpose gali įvykti net ir labai trumpai be priežiūros palikus kūdikį, kuris gali nukristi nuo vystymo stalo, uždusti, įstrigti tarp lovytės grotelių įkišęs galvą, pasismaugti su pakabinamų žaisliukų virvute, iškristi iš vežimėlio, lopšio ar kūdikio kėdutės. Maži vaikai gali užspringti smulkiais daiktais (sagomis, karoliukais, smulkiomis žaislų detalėmis, monetomis ir pan.), traukdami staltiesę gali užsimesti ant savęs vazą ar kitą daiktą, iškristi per atvirą langą. Žaisdamas kambaryje su kamuoliu vaikas gali išdaužti langą ar sudažyti šviestuvo lemputę ir susižeisti stiklo šukėmis. Vaikai taip pat gali apsinuodyti suvalgę kambarinių augalų, pavyzdžiui, gebenės, svogūninių gėlių: amarilių, narcizų, vėlyvių. Tokių augalų neturėtų būti namuose, kuriuose yra mažamečių vaikų.

Kūdikio vystymo stalas turi būti su apsauginiais kraštais, bet net ant tokio kūdikio negalima palikti be priežiūros nė sekundei.

Vaiko lovytės grotelės turi būti ne žemesnės kaip 60 cm aukščio, o tarpai tarp grotelių – 4,5–6,5 cm pločio. Negalima kabinti prie lovytės krašto žaislų ant ilgų virvučių. Vežimėlis ar kėdutė turi būti su saugos diržais, kuriais pritvirtinamas vaikas. Vaikų kambariui patartina rinktis baldus suapvalintais kampais, įtaisyti durų stabdžius (blokatorius), lėtinančius jų užsidarymą, naudoti radiatorius ir apsaugines groteles be aštrių briaunų, spinteles ir knygų lentynas patikimai pritvirtinti prie sienos.

Kritimai sudaro 44 proc. visų vaikams namuose nutinkančių nelaimingų atsitikimų. Todėl namuose laiptus įrengti reiktų ypač rūpestingai. Tarpulaiptės turi būti apsaugotos tvarkingomis grotelėmis, atstumas tarp grotelių turi neviršyti 10 cm, apsaugos grotelių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 90 cm. Laiptai turi būti padengti specialia neslystančia danga. Patartina prie sienos įmontuoti turėklą, skirtą vaikams. Rekomenduojama laiptus viršuje ir apačioje užtverti apsaugine tvorele.

Patikrinkite, ar ne per karštas vanduo Kad išvengtume sužalojimų vonios kambaryje, pirmiausia reikia būti atidiems ir nenuplikyti vaiko per karštu vandeniu.

Kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje apie 2000 vaikų kreipiasi į skubios pagalbos skyrių dėl nusiplikimo karštu vandeniu vonioje, apie 500 vaikų iki 5 metų amžiaus dėl šios priežasties patenka į ligoninę. Per 20 tokių atvejų baigiasi mirtimi. Todėl visuomet būtina patikrinti, ar vanduo nėra per karštas. Negalima pilti karšto vandens į vonią, kai joje jau yra vaikas.

Siekiant išvengti nusiplikymų karštu vandeniu, vonioje rekomenduojama įrengti termostatinius vandens maišytuvų vožtuvus, temperatūros reguliatorius, kurie užtikrintų, kad iš čiaupo tekančio vandens temperatūra nebūtų aukštesnė kaip 50 ⁰C. Taip pat negalima palikti vaiko maudytis

vonioje be priežiūros ar prižiūrint kitam vaikui. Vonios kambaryje reikia naudoti neslystantį kilimėlį.

Vaikštynė – papildoma rizika Daugelis tėvų mano, jog kūdikių vaikštynės jų vaikams padės išmokti vaikščioti ar jų vaikai bus saugūs, kol suaugusieji atliks namų ruošos darbus. Mokslininkų nuomone, tai nėra tiesa: vaikštynės tik slopina vaiko gebėjimą pradėti vaikščioti ir sukelia sužalojimų riziką.

Daugelyje Europos šalių, tokiose kaip Švedija, Graikija ir Portugalija, kūdikių vaikštynės yra susijusios su ypač dideliu sužalojimų skaičiumi, palyginti su kita vaikų priežiūros įranga. Jos lemia daugybę nudegimų, kritimų, apsiplikinimų, apsinuodijimų. Vaikštynė gali kelti pavojų vaiko saugumui, kadangi padidėja nekontroliuojamas vaiko mobilumas, jo galimybės daugiau pasiekti. Europos vaikų sužalojimų prevencijos ekspertai ragina uždrausti kūdikių vaikštynių naudojimą, kadangi jų teikiama nauda yra abejotina ar jos visai nėra, o sužalojimų rizika išauga. Kanada jau yra įgyvendinusi kūdikių vaikštynių laikymo, naudojimo ir prekybos jomis draudimą ir net numačiusi griežtas sankcijas šių reikalavimų nesilaikantiesiems.

kams žaisti skirti kiemo įrenginiai turi būti saugios konstrukcijos. Sūpynių kėdutės turi būti pagamintos iš lengvų medžiagų. Po sūpynėmis ar karstyklėmis turi būti minkštas pagrindas (speciali danga, smėlis, smulkus žvyras, pjuvenos). Tvorų ir vartų kraštai turi būti neaštrūs, užapvalinti. Kieme neturi būti avarinių, yrančių mūrinių pastatų ar pastatų likučių. Taip pat kieme negali būti griovių su vandeniu, duobių. Įvairios talpos su vandeniu turi būti uždengtos. Negalima vaikų palikti be priežiūros maudytis baseine. Nenaudojamą baseiną, kuris turi būti aptvertas apsaugos tvorele, reikia uždengti arba iš jo išleisti vandenį. Kieme esant vandens šuliniui, jis turi būti uždengtas užrakinamu dangčiu.

Taigi, siekiant išvengti vaikų traumų, reikia stengtis visomis įmanomomis priemonėmis užkirsti kelią vaikų sužalojimams: kurti saugią vaikams aplinką, pašalinti riziką, naudoti saugią įrangą ir, be abejo, atsakingai prižiūrėti vaikus.

Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Irma Bukotienė

Kiemas taip pat turi būti saugus Kiemuose bei vaikų žaidimo aikštelėse taip pat yra didelė nelaimingų atsitikimų rizika. Dažniausiai vaikai kieme susižaloja nukritę nuo kopėčių, karstyklių, sūpynių, medžių, pastolių, susižeidžia į aštrius tvorų ar vartų kraštus, pasimauna ant aštrių tvoros strypų. Todėl sūpynės ir kiti vai-

2013 Gegužė

MAMA ir TĖTIS

45

Įdomu

SŪDYTOS SKUMBRĖS UŽKANDIS 4 šviežios skumbrės; 1 raudona paprika; 1 citrina; 120 ml alyvuogių aliejaus; saujelė petražolių; saujelė laiškinių česnakų; maltų juodųjų pipirų; keli šaukštai rupios jūros druskos.

Skumbres išdarinėti, atskirti nugarinę dalį, išrinkti ašakas. Žuvį apibarstyti druska ir uždengus laikyti šaltai 24 val. Nuvalyti druską, supjaustyti nugarinę plonais griežinėliais ir išdėlioti vėduokle juos lėkštėje. Petražoles ir česnakus supjaustyti ir, sudėjus į grūstuvę, sutrinti kartu su citrinos sultimis. Įpilti aliejų, suberti smulkiai pjaustytą papriką, rupiai maltus pipirus. Viską gerai išmaišyti ir apipilti paruoštą žuvį. Nors valandą leisti pasimarinuoti.

Skanaus linki Skirmantė Mockevičienė

MEDAUS IR RIEŠUTŲ PYRAGAS

300 g riešutų (naudoju migdolus, graikiškus, lazdyno) 225 g cukatų; 1 a.š. prieskonių kepiniams (cinamono, imbiero, muskato, gvazdikėlių); 100 - 150 g miltų; 125 g cukraus pudros; 3 v.š. vandens; 150 g medaus.

Riešutus supilti į kepimo skardą ir pakepti iki 220 0C įkaitintoje orkaitėje, kol pradės ruduoti. Pasmulkinti, sumaišyti su miltais, prieskoniais, cukatomis. Cukrų (vieną šaukštą pasilikti pabarstymui), vandenį ir medų sudėti į puodą ir pakaitinti, kol medus ištirps bei pradės kilti burbuliukai. Išjungus po truputį maišant supilti riešutų ir miltų mišinį. Miltus siūlyčiau berti po truputį ir vis maišyti, kai masė taps pakankamai tiršta, miltų neberti. Gerai išmaišius sukrėsti į 20 cm skersmens kepimo formą (geriausia ją iškloti kepimo popieriumi) ir kepti 190 0C įkaitintoje orkaitėje 30 minučių. Atvėsinti. Pabarstyti cukraus pudra. Skaniausias nors kelias dienas pastovėjęs, bet geriausia išlaukt nors porą savaičių

46 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė

Šį kartą žurnalo ,,Mama ir Tėtis“ skaitytojus lepina Focus pica. Gardžiuodamiesi nuostabiais patiekalais neaptingkite - kviečiame dalyvauti konkurse ,,Pati pačiausia“. Taigi atsiųskite išradingą savo aprašymą, kuo Focus pica kitokia nei visos kitos, siūlomos Lietuvoje, ir džiaukitės vertingomis redakcijos dovanomis!

Malonių akimirkų ne tik pilvui, bet ir sielai!

Laiškų lauksime el. adresu redakcija@mamairtetis.lt

vilniuJE:

Švitrigailos g. 4, tel. (8-5) 265 01 01, info@fokuspica.lt darbo laikas: 11 - 23 val., penktadieniais ir šeštadieniais 11-24 val. savanorių pr. 28, tel. (8-5) 213 80 69, darbo laikas: 11 - 23 val., penktadieniais ir šeštadieniais 11-24 val.

Kareivių g. 14, tel. ( 8-5) 270 00 22, darbo laikas: 10 - 23 val., sekmadieniais 11-23 val. l. Asanavičiūtės g. 15, tel. 8609 96625, darbo laikas: 10 - 23 val., penktadieniais ir šeštadieniais 11-24 val.

MUS RASITE:

ukmErGĖJE:

Gedimino g. 31, tel. (8-340) 5 00 00 darbo laikas: 11 - 23 val., ukmerge@fokuspica.lt

PAnEvĖŽyJE:

Parko g. 14, tel.: (8-45) 441111, panevezys@fokuspica.lt darbo laikas: pirmadienis-ketvirtadienis 10.00-23.00 val., penktadienisšeštadienis 10.00-24.00 val., sekmadienis 11.00-23 val.

maisto pristatymas: viLniUJe, tel.: (8-5) 265 01 01, 10.00-23.00 val.

UKmergėJe, tel.: ( 8-340 ) 5 00 00, 11.00-23.00 val.

Šunys.

BIGLIAI

Biglių kilmės istoriją skirtingi šaltiniai pasakoja nevienodai. Sutariama dėl vieno – bigliai yra medžiokliniai šunys, puikia uosle pasižymėję skalikai, pasitarnaudavę nestambių gyvūnų medžioklėje. Apie panašios išvaizdos ir paskirties šunis užsimenama dar senovės Graikijos raštuose, kalbama Anglijos aristokratų gyvenimo aprašymuose. Veislės vardo reikšmė aiškinama įvairiai, siejant su senovės kalbų žodžiais, daugeliu atvejų reiškiančiais „mažas“, taip pat – „skalyti“, „uostinėti“.

Pirmojoje parodoje bigliai dalyvavo XIX amžiaus pabaigoje, netrukus buvo įkurtas ir veislės mylėtojų klubas. Po pasaulinių karų metu grėsusio išnykimo veislė atgaivinta ir ypatingai pamėgta tik XX amžiaus pabaigoje.

bEndrA CHArAkTErisTikA Bigliai – medžioklės šunys. Tai paaiškina jų neišmatuojamą norą judėti ir, žinoma, viską uostinėti. Medžiotojo prigimtis lemia ir biglio charakterį – jis įpratęs dirbti komandoje, neprieštarauja dalintis maisto dubenėliu, labai nemėgsta likti vienas. Biglis – nepaprastai draugiškas šuo. Nors yra tikras skardžiabalsis, dėl noro su visais bendrauti sunku įsivaizduoti jį saugant namus ar kitokį turtą. Kiekvienas šuo yra individualybė, tačiau paprastai bigliai yra drąsūs, smalsiai ir be jokios baimės sutinka naują aplinką ir naujus žmones.

Kad ir kur bebūtų, biglis niekada neliks nepastebėtas. Simpatijų kelia jo išvaizda – kompaktiškas dydis, tvirtas, raumeningas kūnas, smagiai nulėpusios ausys, draugiškas žvilgsnis, o begalinis šio šuns judrumas, žaismingumas ir noras bendrauti nepalieka abejingų ir užkariauja net didžiausių paniurėlių širdis. Bigliai labai puikiai sutaria su vaikais – tai viena iš priežasčių, kodėl jie tapo tokie populiarūs.

Energingumas Krūvio poreikis Žaismingumas Prieraišumas Elgesys su kitais šunimis Elgesys su kitais gyvūnais Elgesys su nepažįstamaisiais Dresavimas Sarginis šuo Gebėjimas saugoti Priežiūra Atsparumas šalčiui Atsparumas karščiui

VIDUTINIŠKAS VIDUTINIŠKAS VIDUTINIŠKAS DIDELIS LABAI DRAUGIŠKAS LABAI DRAUGIŠKAS LABAI DRAUGIŠKAS NESUDĖTINGAS GERAS NEDIDELIS NESUDĖTINGA VIDUTINIŠKAS VIDUTINIŠKAS

Žiūrėkite naujausias „Dogs 101“ laidas

tik per

48 MAMA ir TĖTIS

2013 Kovas

Animal Planet

PriEŽiŪrA ir svEikATA Dar viena priežastis, kodėl bigliai yra labai mėgstami – nesudėtinga jų priežiūra ir gera sveikata. Maudyti trumpaplaukį augintinį patariama kuo rečiau, nedaug laiko užima ir ausų bei nagų higienos procedūros. Šuo nėra didelis, todėl puikiai gali gyventi bute, tačiau svajojantiems apie šį nulėpausį draugą vertėtų atsiminti, kad valandų valandas drybsoti ant sofos tikrai ne biglio būdui. Aktyviam augintiniui būtini kasdieniai pasivaikščiojimai ir energingi žaidimai, idealu, jei yra galimybė bet kada laisvai pasilakstyti uždarame kieme. Vedžioti biglį be pavadėlio nepatartina – visagalės uoslės vedinas medžiotojas gali nuskuosti toliau nei reikėtų. Puiki uoslė visiškai nepasitarnauja ir norint ko nors išmokti – dresuojamiems bigliams dažnai sunku atsispirti kvapų vilionėms ir susikoncentruoti. Įprastai didelių sveikatos problemų bigliai neturi. Išgyvena 12-15 metų. Galimi epilepsijos atvejai, širdies, sąnarių, akių susirgimai. Dėl nesuderinto fizinio krūvio ir ėdalo santykio gali kilti nutukimo problemų.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Uostinėtojas“ Nuotraukose – veislyno „Uostinėtojas“ augintiniai

2013 Kovas

MAMA ir TĖTIS

49

Laisvalaikis

Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2013 Kovas Nr.2(12) atsakymas pažymėtuose langeliuose: Gimtinė.

Vertikaliai: Mėsmalė. Pelerina. Ras. AEG. Gintaras. Drabužinė. Spa. Ju. La. DG. Iu. KMI. Avalynė. AB. Rk. Sijonas.

Medis. Ūsai. Sebastian. Ni. Ris. Sagan. Aromatas. Si. Rojus. mada. Natas. Kaspinukai.

Horizontaliai: Pedikiūras. Alga. Isadora. Mot. Kraujas. Maja. Iežuvis. Tus. Ngi. Ajeras. Lobis. Gėlynas. Anas. PMS. Sena. Ėsti. Ap. Odi. Apgamas. An. Benai. Ėras. Ik. Aspirinas. Auksiniai.

Po kvietimą į „Raganiukės“ teatrą laimėjo skaitytojai, atsiuntę teisingą atsakymą iš telefono numerių: 8xxx54110, 8xxx81510 ir Gytis R. (gy.ram......@gmail.com).

Dėl prizų atsimimo prašome susisiekti su redakcija iki 05.27d.

Trims teisingai išsprendusiems kryžiažodį padovanosime po kvietimą į raganiukės teatrą.

Teisingus atsakymus iki 2013-05-31 siųskite el. paštu kryziazodis@mamairtetis.lt arba SMS žinute tel.: 8 605 56444.

50 MAMA ir TĖTIS

2013 Gegužė