Mama ir Tėtis 2014 vasaris kovas

þurnalas visai ðeimai

kodĖL Poros Patenka

Į Pykčio sPĄstus?

kišenPiniGiai:

kada iR kiek JŲ duoti Savo vaikui?

kad GiMtadienio šVentĖ

ilgam ĮSimintŲ

UŽDUOTĖLĖS SPALVINIMAS KRYŽIAŽODIS

„šeiMa tai uostas“ -

PokaLBis su artūru ir aGne Zuokais katės. abiSiniJoS šunys. SibiRo HaSkiai 2014 Vasaris - kovas nr. 1 (17)

Redakcijos žodis Skruostų jau neberausvina šaltukas, į spintas tuoj keliaus kepurės ir šalikai.

Neteisūs buvo meteorologai, prognozavę, kad šįmetė žiema bus šalčiausia per šimtmetį. Pavasariniu oru džiaugėmės net gruodį, ką jau kalbėti apie vasarį, kada saulė išties aukštai pakildavo. Tikėkimės, kad kovą šalčio išdaigų jau nebus.

Pakelkime galvas aukštyn – gal jau išvysime parskrendančius paukščius?

Pasiėmę atžalas iš darželio, neskubėkime namo – tegu mažieji pasisupa sūpynėse, pagainioja vienas kitą pavasarėjančiame parke.

Te nesupyksta gamtos mylėtojai, jei nusilaušite beržo šakelę ir namuose lauksite, kol išsprogs žali lapeliai. Jei beržo gaila – merkite stiklinėn svogūną ir laukite, kol išstyps pirmieji laiškai – juk vitaminų pavasarį taip trūksta! Žurnalo „Mama ir Tėtis“ redakcija

Turinys n 2014 Vasaris-Kovas PSICHOLOGIJA Penkios vaikų meilės kalbos 15 Kaip padėti nerimastingam vaikui? 40 SVEIKATA Stuburas – pagrindinė raumenų ir kaulų sistemos dalis, kuria būtina rūpintis 13 Pirmųjų dantukų priežiūra. Kaip ir kodėl? 18 Tereikia trupučio dėmesio sau... 31 SANTYKIAI „Šeima - tai uostas“. Pokalbis su Artūru ir Agne Zuokais 06 DULA - Gimties sesuo, Angelų sargų duktė žmogaus pavidalu 10 Kodėl poros patenka į pykčio spąstus? 14 MŪSŲ RŪPESČIAI Dėl vaiko padarai nepakankamai, jei nepadarai visko Oda reikalauja atgaivos Jei rūkyti nustočiau šiandien...

Krūtys po žindymo Vaikų sužalojimų namuose galima išvengti Šildymas dujomis: patikima šildymo sistema Kišenpinigiai: kada ir kiek jų duoti savo vaikui?

Mama, iš kur atsiranda pinigai?

16 17 30 32 34 43 46 48

LAISVALAIKIS Gyvenimas be televizoriaus. Kodėl gi ne? 08 Kad gimtadienio šventė ilgam įsimintų… 36 Kryžiažodis 50 ĮDOMU 10 įdomybių Spalvinimas Čiobrelis vertingas skoniu ir gydomosiomis savybėmis Te saugo Jus Šv. Agota!

Receptai: blynai

24 25 20 38 39

ANIMAL PLANET Abisinijos katės 22 Šunys. Sibiro haskiai 44

„MAMA ir TĖTIS“ žurnalas visai šeimai ISSN 2029-8226 Leidžia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Švitrigailos g. 10, Vilnius, LT-03223 Faks. 8-(5)-207-4751, Mob. 8-6055-6444 el.paštas: info@mamairtetis.lt redakcija@mamairtetis.lt

þurnalas visai ðeimai

KODĖL POROS PATENKA

Į PYKČIO SPĄSTUS?

KIŠENPINIGIAI:

KADA IR KIEK JŲ DUOTI SAVO VAIKUI?

KAD GIMTADIENIO ŠVENTĖ

ILGAM ĮSIMINTŲ

„ŠEIMA TAI UOSTAS“ -

POKALBIS SU ARTŪRU IR AGNE ZUOKAIS Vyr. Redaktorius UŽDUOTĖLĖS Katės. ABISINIJOS SPALVINIMAS Šunys. SIBIRO HASKIAI Laurynas Pilka 2014 Vasaris - Kovas Nr. 1 (17) KRYŽIAŽODIS laurynas@mamairtetis.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Ligita Šoliūnienė ligita@mamairtetis.lt Reklamos skyrius reklama@mamairtetis.lt Numerį rengė Ligita Šoliūnienė, Ieva Dudutienė, Audrė Baranauskaitė, Aira Švailaitė, Martynas Kiseliauskas, Auksė Kekytė Maketas Vitolis Vala

Viršelyje: Artūras ir Agnė Zuokai su vaikais. Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, Animal Planet archyvų, Shutterstock, Wikipedia archyvų, VB Photography studija, www.v-b.lt Tiražas 50 000

Primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako.

Rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami. Autorių teisės saugomos.

Perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino UAB „Selinta”.

Mus rasite

http://facebook.com/MamairTetis http://www.mamairtetis.lt

Mūsų darželiai Kiekvieną mėnesį žurnalas „Mama ir Tėtis“, neišsigandęs nei gūsingų vėjų, nei pūgos, nei stingdančio šaltuko, atkeliauja į vis daugiau Lietuvos darželių. Džiaugiamės naujais savo skaitytojais – ir mažaisiais, dar raidelių nepažįstančiais, tačiau noriai piešiančiais, ir jų tėveliais, kurie mūsų leidinį rekomenduoja paskaityti net savo senyvo amžiaus tėvams. Dėkojame jums visiems už ištikimybę, supratimą ir norą draugauti!

Taigi Draugystės įkvėpti pradedame naują rubriką „Mūsų darželiai“. Vertindami lopšelių – darželių darbuotojų norą dalintis gerąja patirtimi, kviečiame rašyti mums.

Tegu visi sužino, kuo ypatingas Jūsų darželis ar jame ugdomi mažyliai!

dArželį PuoŠė tėVAi Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ vaikų – tėvų – pedagogų bendruomenės akcija „Tėvai puošia darželį – 2013“ vyko gruodžio 9 - 20 d. Dalyvavo 10 grupių tėvų bendruomenės. Tėvai laisvanoriškai, jiems patogiu laiku, rinkosi į grupes, diskutavo, tarėsi, gamino, piešė. Vakarais įstaigoje „virė“ darbas. Grupės buvo papuoštos išlaikant spalvos, medžiagų idėją. Net trys tapo „Meduolių karalystėmis“. Meduolius kepė visos mamos (didžiausias svėrė 600 gr.). Grupių puošyboje dominavo natūralios medžiagos arba sumaniai panaudotos antrinės žaliavos.

Džiugu buvo matyti tėvų konkurenciją tarp grupių. Kasmet stengiuosi kuo aktyviau įtraukti būtent tėvus „naujokus“, kurie tik pirmi metai mūsų įstaigoje. Labai apsidžiaugiau, kad trimečių grupei „Žvaigždelė“ atiteko nominacija „Metų grupė – 2013“.

Nesvarbu, kad jau paskutinės Kalėdos darželyje, trijų priešmokyklinių grupių tėvų bendruomenės stengėsi lyg pirmą kartą. Visoms trims grupėms atiteko nominacija „Daugiausiai simpatijų pelniusi grupė – 2013“. Puošyboje buvo racionaliai ir išradingai panaudoti vaikų darbai! Žinoma, dominavo „arklys“: piešiniuose, karpiniuose, dirbiniuose iš molio ar meduolių tešlos.

Prisilietėme ir prie gyvos gamtos, tikro miško kvapo. Tėvai pynė, rišo, kūrė eglę iš tikrų eglių ir pušų šakų, puošė ją kankorėžiais, gilėmis, riešutais, kt.

Kaskart, ne tik po šios akcijos, tėvai džiaugėsi ir dėkojo, kad gali lankytis įstaigoje, įsilieti į ugdymo procesą ir būti jo dalyviais. Kadangi įstaigos pedagogų ir tėvų bendruomenė yra Jūsų žurnalo skaitytojai, pasinaudodama proga noriu pareikšti padėkas Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ Tėvų paramos ir pagalbos darbo grupei: L. Pečkaitienei, G. Jokūbaitienei, D. Majerienei, E. Lenkaitienei, A. Jackūnui, J. Venslavičiūtei, D. Kuojienei, R. Turlajienei, Tautkų šeimai, I. Pečeliūnienei, T. Pranculiui, V. Kamblevičiui, Jakilaičių šeimai, E. Malinauskienei, J. Kiškėnienei, J. Čivaitei – Torres, Ž. Pocevičienei, Ž. Visockienei, K. Kuprienei, J. Urbei, Iščišinų šeimai, G. Birgiolei, E. Jarmoškienei, A. Skučienei, Dornikų šeimai, G. Sagaitienei, D. Kliučiūtei, J. Nuakienei, R. Opulskienei, J. Vaitkevičiūtei.

Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ direktorė Silvija Sipavičienė

„bAltAs PAsAkų miestAs“ Panevėžio lopšelyje – darželyje „Žilvinas“ gruodžio mėn. buvo surengta kolektyvinė paroda „Baltas pasakų miestas“, kurioje dalyvavo visa įstaigos bendruomenė.

Kažkas yra pasakęs „Namai yra ten, kur gera gyventi“.

Dangus tik neseniai padovanojo žemei baltą skraistę, o gruodžio mėnesį baltumo stigo ne tik žemėje, bet ir širdyje.

Taigi, pedagogams kilo idėja šventėms darželį papuošti baltais namais. Paskelbėme akciją, kviesdami visus kurti, gaminti, konstruoti savo baltą pasakų namą. Galime pasidžiaugti, kad sulaukėme 50 darbelių, kuriuos kūrė įstaigos darbuotojai ir vaikai kartu su tėveliais, seneliais, kitais šeimos nariais. Nameliai pagaminti iš įvairių medžiagų: popieriaus, kartoninių dėžučių, putoplasto, molio ir net makaronų. Buvo tokių išradingų šeimų, kurios savo namelyje ir lemputes įžiebė. „Baltame pasakų mieste“ buvo galima pamatyti įvairaus dizaino ir skirtingo dydžio pastatų: pilių, dangoraižių, jurtų, bažnyčių, bokštų ir gražių mažų trobelių. Visi darbai buvo įvertinti dovanėlėmis.

Smagu visiems sutikti šventes, bendrai kurtoje aplinkoje.

Panevėžio lopšelio-darželio „Žilvinas“ Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilija Liukpetrienė

Mama ir Tėtis Skaitytojo anketa: 1. Vardas, pavardė, amžius:

2. Kiek turite vaikų, kokio jie amžiaus:

3. Adresas, telefonas, el. paštas:

4. Labiausiai patikę šio numerio straipsniai:

5. Kokius straipsnius norėtumėte matyti kituose numeriuose:

6. Norėčiau pasidalinti savo istorija su skaitytojais:

Santykiai

Šeima - tai uostas Man patinka pasakymas, kad „jei gali įvardinti, už ką myli kitą žmogų, tai jau jį myli mažiau arba visai nemyli“. Agnę myliu su visais jos pliusais ir minusais. Ji – puiki ir nuostabi tokia, kokia yra, su visomis savo savybėmis. Žmona yra aktyvi, puiki mano vaikų mama, nuostabi mano draugė, mano kritikė, mano bendramintė. O didžiausia jos teigiama savybė – kad ji, Agnė, yra mano žmona. Tai ir yra jos pati puikiausia savybė (šypsosi Artūras).

Žurnalo „Mama ir Tėtis“ puslapiuose apie savo šeimą – mamos ir tėčio pareigas, vaikus – pasakoja Artūras ir Agnė Zuokai.

Mieli Agne ir Artūrai, daug metų puoselėjate darnią šeimą. Kas, jūsų nuomone, yra svarbu, kad šeima būtų tvirta?

Tai yra sudėtingas klausimas, tikrai nelengva į jį rasti atsakymą. Kiekvienas žmogus, kiekviena šeima turi skirtingą tvirtos šeimos receptą į darnios šeimos kelią. Visų pirma ir svarbiausia, yra pagarba vienas kitam – tvirtoje šeimoje neturi būti reikalaujama, kad kuris nors dėl kito aukotų savo interesus. Tokioje šeimoje visi yra lygūs, lygiaverčiai ir bendraminčiai. Tvirta šeima – tai tarsi uostas, kuriame kiekvienas šeimos narys turi rasti prieglobstį nuo gyvenimo vėjų ir audrų. Kiekvienas žmogus turi jaustis šeimoje – savo uoste – labai svarbiu. Tai turi būti kaip šventas susitarimas – šeima yra uostas ir jame visi jaučiasi saugūs. Žmogus turi visuomet žinoti, kad šeimoje bus suteikta pagalba ir sulaukta atjautos, nepaisant, kokia situacija gyvenime beiškiltų.

Be to, kiekvienai šeimai, jei ji nori būti tvirta, reikia kantrybės ir atlaidumo ir, žinoma, aistros.

06 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

Abu esate karjeros žmonės – įvairių projektų Globėja ir Meras. Neabejotinai daug pasiekėte savo veiklos srityse. Kaip derinate šeimą ir karjerą?

Taip, šeimoje mes esame savarankiški žmonės – kiekvienas turime savo interesus, planus ir stengiamės vienas kitam padėti juos įgyvendinant. Ir tikrai nesame konkurentai, palaikome vienas kitą ir nesistengiame vienas kitą užgožti, nesiekiame konkuruoti, vienas už kitą būti svarbesniu. Tai padeda mums derinti ir karjerą, ir buvimą šeimoje, ir tuo pačiu leidžia mėgautis laiku, kai nebebūname įsipareigoję savo visuomeniniuose reikaluose. Labai svarbu kartu atostogauti. Keletą kartų per metus šeima privalo praleisti drauge, tai suteikia vienybės ir tvirtybės. Atostogos kaip cementas: palaiko, sutvirtina ir „pakrauna“ visiems metams.

Artūrai, ar galėtumėte apibūdinti Agnės charakterį? Kokie teigiami Agnės bruožai?

Kaip manote, ar įmanoma bent kiek sumažinti skyrybų skaičių Lietuvoje? Kaip padėti sutuoktiniams, kad jie neskubėtų skirtis?

Manau, kad įmanoma. Mūsų žmonės labai skuba ir yra gana egoistiški – nenori ir nemoka atleisti. Be to, mūsų įstatymų bazė formuoja tradicijas. Tai – dažna priežastis, dėl ko žmonės nenori tuoktis, arba jaunimas, pasitaikius pirmai nesėkmei, labai greitai skiriasi. Iš tikrųjų, kaip jau minėjau, reikia kantrybės ir laiko, kuris geriausiai viską sutvarko. Manau, kad privalome jau nuo mažumės, jau mokykloje kalbėti vaikams apie šeimą, kokia ji svarbi ir reikalinga kiekvieno žmogaus gyvenime. Jaunimas dažnai klausia, koks mano didžiausias pasiekimas, o aš atsakau: „Tikrai ne tai, kad buvau karo korespondentas, ir ne tai, kad atidariau Vilniuje pirmąjį „McDonald“. Pats didžiausias ir geriausias mano gyvenimo projektas – tai mano šeima“.

Ar jūsų šeimoje dažnai pasitaiko nuomonių skirtumų, galbūt net konkurencijos?

Kaip siekiate kompromiso, jeigu iškyla nesutarimų?

Nuomonės iš tiesų labai skiriasi. Ir kompromisų paieškoms reikia daug laiko.

Jaunystėje jos buvo karštesnės, dabar mes jau atlaidesni. Nereikia nieko reikalauti – viską sudėlioja laikas. Ir, kaip jau minėjau, kantrybė – didžiausia vertintoja. Kai į problemą pažvelgi po kokio pusmečio, tai pamatai, kad ji ir ne tokia svarbi, ir ne tokia reikšminga, ir nėra dėl ko „sukti sau galvos“.

Iš tikrųjų, laikas duoda teisingiausius ir geriausius atsakymus.

Kaip Jūs, Artūrai, padedate žmogui, kuris kreipiasi į Jus pagalbos? Dažniau sakote „taip“ ar dažniau – „ne“? Ar tiesiog stengiatės, kad tas žmogus padėtų pats sau?

Dažniausiai sakau „taip“. Aš visada bandysiu padėti. Ieškau sprendimų, būdų, kurie žmogui pagelbėtų, ir labai noriu padėti, jei žmogus pats nori padėti sau. Bet yra tokių, kurie stengiasi, kad už juos būtų viskas padaryta. Tokiems žmonėms stengiuosi pasakyti, kad jie patys gali ir turi sau padėti. Daug kas nuo manęs nepriklauso, tik galiu pasakyti, kur jam nueiti ir kaip pasiekti rezultatą. Nors, tiesą sakant, dažniausiai apsikraunu įsipareigojimais ir bandau padėti žmonėms spręsti problemas.

Turite tris vaikus – Gabrielę, Domantą ir Emiliją. Ar dedate daug pastangų juos auklėdami? Kaip išsaugoti gerus santykius su vaikais tada, kai jie paaugliai?

Mes esame draugai, mūsų santykiai – tikrai ne formalūs, labai daug laiko praleidžiame kartu per atostogas. Pamokome, padedame, ypač Agnė deda daug pastangų, daug laiko praleidžia drauge. Taip pat stengiamės ir savaitės vidury rasti laiko vienas kitam. Džiaugiamės savo vaikais, jų pasirinktais gyvenimo keliais. Viską sprendžiame susitarimų pagrindu – susitariame grįžti tuo laiku, tai ir laikomės žodžio, arba susitariame tą ir tą padaryti, taip ir elgiamės. Ir tuo pačiu nevaržome vienas kito laisvės – viskas vyksta tarpusavio susitarimo pagrindu. Tu pats pasirenki vienokį ar kitokį sprendimą.

Ar esate griežtas tėtis, Artūrai? Ar darėte/darote kokį nors poveikį galimiems jų pasirinkimams?

Manau, kad esu liberalus, demokratiškas ir kartu reiklus tėtis. Vaikams ir aš, ir Agnė jokio poveikio jų apsisprendimuose nedarome, siekiame bendrauti kaip su sau lygiais.

n

amuose padeda buriuotojų mąstymas – kiekvienas daiktas turi būti padėtas į savo vietą.

Kaip jūsų vaikams šiuo metu sekasi?

Gal galėtumėte papasakoti, kuo jie domisi, ko siekia?

Manau, mūsų vaikams sekasi gerai.

Dukra studijuoja Anglijos universitete ekonomiką, filosofiją ir sociologiją, sūnus šiais metais baigia mokyklą ir pasirinko labai įdomią specialybę – jis nori tapti jūrų kapitonu. Domantas bandys stoti į vieną iš geriausių Anglijos jūrų akademijų, kuri turi labai seną savo istoriją, o praktiką atliks Klaipėdos laivininkystės įmonėje. Mažoji emilija dar neapsisprendusi, ji – mūsų gyvenimo centras. Savo vaikus skatiname viskuo domėtis, daug skaityti, kad kuo didesnis būtų interesų ratas. Mūsų vaikai, be savo mokslų, dar papildomai dirba, – dukra – pardavėja, sūnus – kitus pagalbinius darbus. Norime, kad jie žinotų, ką reiškia užsidirbti pinigų ir išmoktų su jais elgtis, suprastų, kad pinigai neateina šiaip sau. Jie turi išmokti dirbti, skaičiuoti ir taupyti.

Kaip dalijatės pareigomis dideliame gražiame jūsų šeimos name? Ką namuose privalo daryti tėtis, o ką – mama? Ką turi atlikti vaikai?

Jokių pasiskirstymų pareigomis neturime. Tačiau, aišku, kad Agnei tenka daug

daugiau ūkio darbų virtuvėje. Bet visi taip esame susitarę, kad stalą turime palikti taip, kaip radome, – tai yra kiekvienas pavalgęs susitvarko, kad nei vienam nebūtų „galvos skausmo“. Šiuo atžvilgiu labai padeda buriuotojų mąstymas – kiekvienas daiktas turi būti padėtas į savo vietą.

Koks jūsų šeimos laisvalaikis? Ar lieka laiko pramogoms, turint galvoje įtemptą darbo grafiką? Kokie bendri pomėgiai jus sieja?

Visą laiką stengiamės būti drauge, per atostogas arba laisvu nuo darbų metu. Jūra – mūsų dažniausias laisvalaikis: buriuojame, plaukiojame, grožimės, džiaugiamės.

Kartais pažiūrime drauge filmą arba žaidžiame kortomis. Žaidimas kortomis kažkaip leidžia aptarti vaikų gyvenimo niuansus. Taip pat ir drauge sportuojam.

Vilniuje, Bernardinų sode, atsirado vardinis Zuokų šeimos suoliukas. Ką jis simbolizuoja? Ar dažnai tenka ant to suoliuko drauge pasėdėti?

Jis mums primena jaunystę – abu šalia, Žurnalistikos institute, studijavome, dažnai per pertraukas čia ateidavome, daug prisiminimų (šypsosi pašnekovai). Tai – mūsų dovana Vilniui, kad visi galėtų pasimėgauti nuostabiu sostinės sodu. Žurnalas „Mama ir Tėtis“ linki Jūsų šeimai kuo geriausios kloties. O ko jūs palinkėtumėte mūsų skaitytojams?

Linkime visoms šeimoms harmonijos ir darnos. Ir neskubėti! Tiesiog neskubėti, rasti laiko ir vienas kitam, ir vaikams. Juk nėra kelio į laimę, kelias ir yra laimė. Beje, nepamirškite svajoti, juk viskas įmanoma.

Tad, kokia Jūsų šeimos svajonė?..

2013 Gruodis

MAMA ir TĖTIS

07

Laisvalaikis

GYvenimaS Be TeleviZoriaUS.

KODĖL GI NE?

S

uprantame, kad televizorius mažam vaikui, nevalingai stebinčiam ekrane besikeičiančius vaizdus nuo ryto iki vakaro, yra labai žalingas, tačiau ar tik ne patys įduodame jam tą čiulpinuką į rankas? ar ne tėvai skatina vaikų priklausomybę televizoriui? Juk jei mažasis nuo pat gimimo net nežinotų, ar tikrai „geras daiktas yra televizorius“, jam jo net nereikėtų. Sakote, taip neįmanoma? šios mamos galvoja kitaip.

INGA

6 metų mergaitės ir 8 metų berniuko mama Inga pasakoja, kad jau beveik penkeri metai, kaip jų namuose nesklinda garsai iš televizoriaus ekrano. Tačiau taip buvo ne visada – augindama pirmagimį moteris kiekvieną dieną pradėdavo su televizoriaus pulteliu rankose. Jai visai nesvarbu būdavo, kokia laida ar filmas rodomas, tačiau šis „narys“ nuolat dalyvaudavo šeimos gyvenime, suteikdamas jam foną. Augant sūneliui Inga vis dažniau pastebėdavo, kad mažasis negali atitraukti akių nuo reklamos vaizdų.

Vėliau, berniukui pradėjus kalbėti, didžiąją žodyno dalį užvaldė nevalingai išmokti reklaminiai šūksniai. Taip nekviestai į šeimos gyvenimą įsibrovusi reklama privertė keisti įpročius: televizorių tėvai žiūrėdavo tik tada, kai miegodavo vaikai. Ilgainiui reikiamos informacijos ar žinių poreikį Inga su vyru tenkindavo internete, o triukšmingasis šeimos narys televizorius, pratylėdavęs po kelis mėnesius, tapo nebereikalingas.

Paklausta, kaip pavyksta atlaikyti animacinių herojų mados įtaką namuose, Inga tvirtina, kad, kol vaikai nėra dideli, visai nesunku jiems paaiškinti apie televizijos naudą ir žalą. ,,Žinoma, antroką sūnų mokykloje nuolat supa filmų veikėjų atvaizdai, tačiau kol kas mūsų vaikai supranta, kad ne viskas, kas rodoma per televiziją, yra teigiama ir skirta jų amžiui, - pasakoja moteris, kuri mano, jog vaikams skirta programa dažnai yra nevaikiška. – Su vyru pasakojame, kad viskam yra savas laikas, kad kai jie

08 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

paaugs, tik tada bus pasiruošę suprasti tai, kas rodoma“. Tačiau jų atžalos kas vakarą prieš miegą pusę valandos per kompiuterį žiūri animacinius filmus, kuriuos prieš tai atidžiai įvertina tėveliai. „Pirmenybę teikiame tiems, kurie kažko moko. Dukra ir sūnus mėgsta filmukus, su kuriais užaugome mes patys. Tačiau nežinau, ar kada nors sūnui leisčiau žiūrėti filmą apie Šreką“, - sako Inga, mananti, jog visa tai, kas jame vaizduojama, iškreipia natūralų suvokimą apie moterį, jos grožį. Vėliau ši mama papasakojo, jog domėjosi psichologiniais tyrimais, atliktais nagrinėjant animacinius filmus. Paaiškėjo, jog moters įvaizdžiui filmuose apie Šreką (kaip ir daugelyje kitų) suteikta per daug vyriškumo, savarankiškumo, frigidiškumo bei feminizmo ir visa tai išaukštinta. „Visa tai labai skiriasi nuo tarybinių multfilmų, kuriuose moteris vaizduojama kaip švelni, gera mama, žmona. Jos formos nėra nepadoriai išryškintos ar padidintos, bet tikroviškos, - tyrimų rezultatus komentuoja dviejų mažamečių mama. - O šiuolaikiški animaciniai filmukai moteris pateikia lyg lėles, kokios realybėje neegzistuoja.“ Manoma, jog tai veikia berniukų pasąmonę ir, jau tapę vyrais, poros jie ieško pagal tuos pasąmoninius šablonus. Kaip juokauja Inga, rasti tokią, žinoma, šansų nėra.

EGLĖ

Neigiamai televizoriaus atžvilgiu nusiteikusi ir trijų vaikų mama Eglė. Socialiniam eksperimentui, kaip jį pavadino 17, 8 ir 6

metų atžalas auginanti mama, buvo pasiryžta „TV vaizduokliui“ sugedus. Be jo penkerius metus išgyvenusi šeima tvirtina, jog rezultatas - puikus, nes, anot mamos, visi yra gyvi ir nepasigedę televizoriaus. Eglė įsitikinusi, kad šis daiktas, esantis beveik kiekvienuose namuose, yra laiko ir pinigų vagis, nes šeimai už jos pačios lėšas (t.y. televizoriaus įsigijimas, elektra ir t.t.) kiša bevertę informaciją (pigaus humoro, dirbtinių sensacijų, kriminalų ir pan. laidas). „Aš pati sąmoningai galiu nejungti televizoriaus ir nežiūrėti mano nuomone kvailų laidų, bet kaip tai išaiškinti vaikams, - situacijos sudėtingumą dėsto Eglė. - Todėl teko imtis vyr. cenzoriaus rolės ir šio daikto atsisakyti.“ Žinoma, tuo metu, kai kituose namuose vaikai valandų valandas stebi animacinius filmus, televizoriaus atsisakiusiems tėvams reikia gerai pagalvoti, kaip užimti vaikus, pasiūlyti jiems žaidimų, darbelių ir netgi pažaisti su jais. „Kalbanti ir grojanti „dėžė“ – televizorius - labai padėtų, kai nori ką nors greitai ir be vaikų padaryti ar tiesiog... pailsėti, - trūkumus ir privalumus vardija mama. – Tačiau, atsisakę laisvalaikio su televizoriumi, vakarieniaudami mes ramiai pasikalbame apie dieną, pažaidžiame kokį stalo žaidimą ar tiesiog aš vaikams paskaitau knygą. Mes tiesiog BŪNAME KARTU, be pašalinių trukdžių.“ Šiuose namuose garsinės informacijos trūkumą užpildo CD aktorių įrašytos pasakos. Moteris tiki, kad laikas, praleistas be televizoriaus, tačiau skirtas pasakų klausymui, knygelių skaitymui,

piešimui, netgi - blynų maišymui, vaikams daug naudingesnis nei dabartiniai animaciniai filmai.

Paklausta, ar jos vaikai tarp bendraamžių nesijaučia prastai, nežinodami filmukų personažų, mama teigia, kad mažieji dėl to neturėtų sulaukti pašaipų. Mat jie gali pažiūrėti televizorių 1 val. per dieną pas senelius, todėl pagrindinius personažus pažįsta. „Pastebėjau, kad filmukai, kuriuos žiūrėjome būdami maži (ir kurie man vis dar yra gražūs), vaikams yra neįdomūs! stebisi Eglė. - Matyt, juose per mažai veiksmo (arba jo nėra visai - personažai nelaksto kosminiais greičiais, nesmūgiuoja vienas kitam). Vaikų sąmonė ir pasąmonė yra dirginamos fiziniais veiksmais (greitis, jėga), o ne teigiamais personažų poelgiais. Suprask - problemą galima išspręsti jėga, greičiu, o ne žmogišku bendravimo būdu.“

DEIMANTĖ

Gyvenimą be televizoriaus renkasi ir Londone gyvenanti jauna lietuvių šeima, auginanti pusantrų metukų Dovydą. Jo mama Deimantė įsitikinusi, kad tuomet daugiau laiko lieka bendravimui, turiningam laisvalaikiui, nėra betikslio laiko švaistymo ne edukacinėms laidoms. „Negalime teigti, kad šitas daiktas – tik blogybė, įmanoma atsirinkti puikių švietėjiškų laidų ar filmų. Televizorius galėtų būti ir šeimos susibūrimo priežastimi, jei tuomet transliuotų kažko mokančią programą, - kad esama ir pliusų mano moteris. – Tačiau mūsų šeima pirmenybę teikia internetui, nes čia su mažuoju galime pasirinkti, ką ir kada žiūrėti.

O štai televizija tiesiog viską perša žmogui, įskaitant ir nepageidaujamą reklamą.“ Moteris nėra tikra, kad ateityje jų namuose neatsiras televizorius. Jai svarbu, kad vaiko tam tikrų programų, filmų ar personažų nežinojimas netaptų pajuokų objektu darželyje ar mokykloje. „Manau, nebūtina kasdien valandų valandas praleisti žiūrint abejotinos vertės animacinius filmukus, kad būti šiuolaikišku, - įsitikinusi Dovydo mama. – Su vaikiškais personažais galima susipažinti ir knygose, ir žurnaluose ar tiesiog žaidžiant su tokiu žaislu.“ Deimantė teigia, jog viskas priklauso nuo pačios šeimos požiūrio: jei vaikai kasdien matys tėvus, visą laiką namuose leidžiančius su televizoriumi, tokį modelį ateityje pasirinks ir savo šeimai. Anot jos, būtent nuo tėvų priklauso, ar jie sekmadienį kartu su vaikais praleis priešais televizorių, ar pasivaikščiojimų po parką metu stebės besiskleidžiančius medžių pumpurus.

t

elevizija – galinga jėga, spąstai, suviliojantys ir įtraukiantys ne tik mažą vaiką. rinktis gyvenimą be televizoriaus ar su šiuo šeimos „nariu“ – tėvų reikalas. Apie įvairiapusę jo žalą kalba ir medikai, ir mokslininkai, žinoma ji ir daugeliui suaugusiųjų. tačiau esama ir gerų tV bruožų – ji gali padėti pažinti tolimo pasaulio vietas, gyvūnus, gamtą, skatinti teigiamai veiklai: mokymuisi, domėtis supančia aplinka, motyvuoti skaityti knygas, sportuoti ar gaminti valgį. Filmas apie žmogiškąsias vertybes, meninė laida gali paskatinti turiningam tėvų ir vaikų pokalbiui, diskusijai. Štai Vakarų šalyse televizija naudojama sistemingam mokymuisi. Šiais metais naujojoje Zelandijoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kai kurios šviečiamosios laidos gali pagerinti vaikų elgesį, nes jie ima mėgdžioti tai, ką matė ekrane.

t

ad tėvai, kurių namuose yra televizorius, turėtų nuo mažens vaikus mokyti atsirinkti, ką ir kiek žiūrėti, aiškinti reklamos tikslus ir jos įtaką žmonėms, ugdyti kritinį mąstymą, kalbėtis apie tai, jog ne viskas, ką jie mato ekrane, gali vykti realiame pasaulyje. o štai pasirinkusieji gyvenimą be televizoriaus, turėtų gerai įvertinti ir tolimesnius žingsnius – ar ateityje jų vaikas tarp bendramžių netaps „balta varna“.

Konsultuoja Kauno „Naujosios klinikos“ psichologė Irena Danielienė

Dažnai vaikai, žiūrintys daug TV, apsigyvena realybėje, kuri neegzistuoja – jų nebetenkina tai, kur ir kokie jie yra, tada imama ieškoti greitesnių vaizdų ir aštresnių pojūčių. Vaikus taip pat atakuoja reklamos jiems pritaikytoje žiniasklaidoje, žaidimai internete, kai kurių prekių ženklų reklama mokyklose ir nenugalima draugų įtaka. Reklamos vaikams gynėjai tikina, kad tai padeda vaikui įsilieti į suaugusiųjų pasaulį, išmoko jį atsirinkti ir informuoja apie naujausius produktus. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Manoma, kad vaikas iki 6 – 8 metų dar nepajėgia reklamos atskirti nuo realybės ir vaikui tai yra tokia pat tiesa, kaip ir jo tėvų ištarti teiginiai.

Tėvai – geriausi ekspertai, turintys teisę parinkti, ką ir kiek jų vaikas gali žiūrėti per televiziją. Tereikia atsižvelgti į: 1. Trukmę. Iki 2 metų vaikui – kuo mažiau, geriausiai – apskritai tarti griežtą „Ne“; nuo dvejų – limituoti.

2. Turinį. Tinkamas amžiaus tarpsniui, edukacinis. Privalu užtikrinti socialinį vaiko saugumą – jokio smurto ir kitų vaiko psichiką žalojančių vaizdinių, tamsių spalvų, prie agresijos vedančių žodžių.

3. Televizijos atsisakymas. Jei šeima priėmė sprendimą nežiūrėti televizoriaus, derėtų visiems kartu su juo atsisveikinti.

Parengė Ligita Šoliūnienė 2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

09

Santykiai

DULA – Gimties sesuo, Angelų sargų duktė žmogaus pavidalu L

ietuvoje vis dažniau nugirstame naują žodį - dula. Spaudoje pasirodo vis daugiau straipsnių apie šią naują profesiją - apie gimties seserį, gimdyvės padėjėją. Pasidomime ir nudžiungame – gera naujiena visoms nėštukėms, nes dabar turėsite galimybę į tiek drąsos ir jėgų reikalaujantį įvykį – gimdymą, savo mažylio gimimą – keliauti drauge su moterimi, kuri pasiruošusi panaudoti visus savo įgūdžius tam, kad Jūsų gimdymas būtų kuo panašesnis į tokį, kurį vėliau norisi nešioti atmintyje visą gyvenimą kaip pačią gražiausią ir brangiausią patirtį.

Kalbiname psichologę Karoliną Vitkauskaitę - Tarnauskienę, kartu su kitomis moterimis dalyvaujančią pirmuosiuose Lietuvoje gimdyvių padėjėjų – dulų – mokymuose ir ketinančią užsiimti šia veikla.

BUVIMAS DULA - KAS TAI? Žodis „dula“ mano ausiai jau įprastas, tačiau daugumai Lietuvos žmonių - keistas naujadaras. Ką tai reiškia? Iš kur tai? Iš tiesų terminas „dula“ (angl. doula) yra senovės graikų žodis, reiškiantis „tarnaujanti moteris“. Daugelyje pasaulio šalių dabar jis vartojamas įvardyti moterį, kuri gali suteikti profesionalią fizinę ir psichologinę pagalbą bei informaciją, reikalingą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo bei pogimdyminiu laikotarpiu. Taip pat dula gali orientuotis į pagalbą tik pogimdyminiu laikotarpiu: vaikelio priežiūroje, galbūt ir buityje, suteikdama emocinę ir fizinę paramą pagimdžiusiai moteriai, kurios dažnai labai reikia, įžengus į visiškai naują gyvenimo tarpsnį, ypač kai moteris yra susilaukusi pirmojo vaikelio ir viskas jai visiškai nauja. Šiuo metu Lietuvoje vykstančiuose mokymuose mes ruošiamos būti būtent tomis

10 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

dulomis, kurios padeda moteriai nėštumo ir gimdymo metu, taip pat, jei pageidaujama, po gimdymo paskiriamas vienas ar du susitikimai su jau pagausėjusia šeima. Dula yra žmogus, kuris stengiasi, kad moteris gimdymą išgyventų kaip tikrai išskirtinį, neeilinį, esminį savo gyvenimo įvykį, šventę, kuriai neprilygs jokia kita.

KAS BŪTENT TAVE PASKATINO TAPTI DULA? Nėštumas man atvėrė „naujų pasaulių“ duris, aš ne tik protu, bet ir jausmais išgyvenau naujos gyvybės stebuklingumą, visą šio slėpinio grožį. Tai buvo tokie išgyvenimai, jog pasigailėjau, kad baigusi mokyklą rinkausi psichologijos studijas, o ne akušeriją – tokiu atveju visą gyvenimą galėčiau žengti koja kojon su šiuo gyvybės stebuklų pasauliu. Metus paauginusi savo mažiuką, rimtai ėmiausi svarstyti, ar nevertėtų

ryžtis akušerijos studijoms. Pavydėdavau užsienio šalims, kuriose šalia ginekologų ir akušerių darbuojasi ir gimdyvių padėjėjos – dulos, dvasinės akušerės. Būtent tai mane traukė labiausiai. Ir, mano didelei laimei, rudenį, pačiu laiku, suskambo išganinga naujiena – pirmieji dulų mokymai Lietuvoje jau netrukus! Net nereikėjo galvoti, tuoj pat supratau - būsiu ten.

IR VIS DĖLTO PSICHOLOGIJOS STUDIJOS GAL NE VELTUI - JUK DULŲ VEIKLOJE SVARBIOS PSICHOLOGINĖS ŽINIOS? AR JAUTIESI PASIRUOŠUSI PRITAIKYTI JAS NĖŠTUKIŲ KONTINGENTUI? Taip, dabar panašu, jog viskas šauniai susidėlioja į vientisą vidinį gebėjimų darinį, kuris „išsiskleis“ dulos veikloje. Psichologinės žinios tiesiog būtinos tokioje veikloje – žinoti, kaip kalbėti su besilaukiančia moterimi, kaip padėti pažinti jos baimes, jas

sumažinti, kaip „išjausti“, kokio gimdymo norėtųsi, kaip suvokti savo pačios įgytas gimimo traumas, kurios gali turėti įtakos gimdymui, ir daugelis kitų dalykų. Mokymuose labai daug dėmesio skiriame psichologiniams dulos veiklos aspektams. O kontingentu aš ypač džiaugiuosi. Besilaukianti kūdikėlio moteris – man lyg paslaptingas tiltas tarp Šiapus ir Anapus, kuriam būtina meilė, švelnumas, pagarba, atidumas. Studijų metais dažnai išgirsdavau paskatinimų iš būsimų kolegų, jog jie mane regi sėkmingai besidarbuojančią su vaikais, kaip labai tinkamą būtent tokiai veiklai. Nors vaikai man visada buvo gyvenimo stebuklai ir pati nuo neatmenamo ankstyvo amžiaus laukiau, kada turėsiu savų, dirbančią save įsivaizdavau tik su suaugusiais. Pasirinkusi gyvenimo kelyje tapti dula, prisiminiau šiuos bendrakursių paskatinimus ir pagalvojau, kad štai dabar viskas bus viename: ir darbas su vaikais, ir su suaugusiais – jų tėveliais, ypač mamomis. Ir ne šiaip su vaikais, o su paslaptingais „pumpurėliais“, kurių dar nei akis mato, nei ausis girdi, tačiau nuo to, kaip jaučiasi jų mama, priklauso ir kaip jaučiasi jie, kaip jiems sekasi vystytis ir rengtis kelionei į „mūsų“ pasaulį. Tad ar ne Dievo malonė – pagelbėti mamai jaustis kuo geriau, o per ją – ir jos mažutėliui?..

TAČIAU VIEN PSICHOLOGINIŲ ŽINIŲ TAIP PAT NEGANA. GIMDYMAS - IR FIZIOLOGINIS REIŠKINYS. KAIP DULA PAPILDO MEDICINOS PERSONALĄ? è 12 p.

2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

11

Atkelta iš 11 p.

Dula išmano gimdymo fiziologiją, tačiau į tai tiesiogiai nesikiša, ji neprimeta medicinos personalui asmeninės nuomonės dėl jų sprendimų, tačiau savitai „advokatauja“ moteriai, jei gimdančiosios norai ignoruojami, jei priimami sprendimai be moters sutikimo, tinkamai jos neinformavus. Gimdyvės padėjėja bendradarbiauja su moterimi, jos šeimos nariais, jei šie dalyvauja gimdyme, ir gydytojais. Ji yra tarsi vertėja – moteriai „išverčia“ gausią medicininių terminų gydytojų kalbą, o gydytojams aiškiai suformuluoja, ko nori moteris. Dula suteikia moteriai visą reikalingą informaciją apie gimdymo eigą, apie medicinos personalo siūlomus sprendimus, kad ji, turėdama informaciją, galėtų priimti tinkamą sprendimą.

Taip pat dula yra „papildomos” gimdančiosios arba jos palydovų „rankos“ – ji gali moterį palaikyti, kai ši juda sąrėmiu metu, pagelbėti jai duše, atlikti segmentinį masažą, kuris padeda lengviau ištverti skausmą, kartu kvėpuoti, palaikyti žodžiu, žvilgsniu, buvimu, galų gale tiesiog paduoti stiklinę vandens.

Moteriai pageidaujant, dula per visą gimdymą būna šalia, suteikia emocinį palaikymą, stengiasi, kad būtų sudarytos kuo patogesnės fizinės sąlygos sąrėmių laikotarpiu, taip pat artėjant gimdymui. Medicinos personalas dažnai vienu metu dalyvau-

ja keliuose gimdymuose ir negali visą laiką būti su gimdančia moterimi, tad gimdyvė, likusi viena, išgyvena ne tik skausmą, bet ir baimę, apleistumo jausmą, tad kaip puiku būtų jai turėti žmogų, kuris nepasitrauks nė minutei nuo pat pradžių iki galo. Žinoma, labai šaunu, jei moteris turi vyrą, mamą ar draugę - tada dula galbūt ir nereikalinga. Kita vertus, dulos dalyvavimas dažnu atveju palengvina krūvį, tenkantį vyrui ar kitam artimam žmogui, dalyvaujančiam gimdyme, kadangi ji gali atlikti tai, ką atlikti per maža žinių ar įgūdžių turi dalyvaujantis artimas žmogus.

KUO DULA PAGELBĖJA NĖŠTUKEI IKI GIMDYMO? Iki gimdymo dula paprastai su nėščiąja susitinka kelis kartus. Pirmiausia jos susipažįsta, pajaučia viena kitą, bando susivokti, ar būtent su šiuo žmogumi galės keliauti iki galo. Šis sprendimas svarbus ne tik nėštukei, itin svarbu, kad ir dula pajustų, jog ši moteris – artimas sielai žmogus, nes gimdymas yra itin intymus dalykas. Labai svarbu, kad abi jaustų abipusį palankumą, švelnumą, pasitikėjimą. Esant palankiam ryšiui, keliaujama toliau - aptariama nėštumo eiga, nėštukei iškylantys įvairūs klausimai, dula stengiasi jai suteikti informacijos, kiek tik leidžia jos profesionalumas.

Jei esama baimių, susijusių su nėštumu ir gimdymu, kalbama apie jas, analizuojama, iš kur jos kyla. Pasitelkiant objektyvią informaciją, stengiamasi baimes sumažinti, kad moteris labiau atsipalaiduotų: visiems aišku – kuo labiau ji bus atsipalaidavusi, tuo lengviau ir natūraliau pagimdys. Tačiau jei dula pastebi, jog moters baimės turi stiprų psichologinių problemų pagrindą, ji pataria kreiptis į profesionalą, kadangi tai jau nebeatitinka dulos veiklos pobūdžio.

Dabar populiarus terminas – „gimdymo planas“, daugelyje kursų nėštukėms jis yra minimas kaip labai svarbus dalykas ruošiantis gimdymui. Dula taip pat gali pasitarnauti ir šiuo klausimu – padėti moteriai susivokti, ko nori iš gimdymo, kokių turi lūkesčių, kad ji, derindama svajones su realybe, susikurtų gimdymo planą, kuris kiek įmanoma atitiktų tai, apie ką moteris svajoja.

KUO NAUDINGAS DULOS DALYVAVIMAS GIMDYME? Daugelis užsienyje atliktų tyrimų atskleidė, jog dulų dalyvavimas gimdyme siejasi su lengvesniu, trumpesniu, mažiau komplikacijų turinčiu gimdymu, gimę kūdikiai būna sveikesni, jų žindymas sėkmingesnis.

Pastebėta, jog tada, kai gimdyti padeda dulos, medikams rečiau tenka naudoti skatinamuosius, nuskausminamuosius vaistus, reples, vakuumą, gimdymai rečiau baigiasi Cezario pjūvio operacija. Taip pat tyrimai parodė, kad gimdyme dalyvaujant dulai tiek gimdyvė, tiek jos vyras jaučiasi saugesni, vėliau sėkmingiau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių, moteris, atsiradus naujam šeimos nariui, labiau pasitiki savimi, mažiau mamų patiria pogimdyvinę depresiją.

KOKIŲ GALĖTŲ BŪTI MINUSŲ GALVOJANT APIE DULŲ VEIKLĄ LIETUVOJE? Minusai, jei kalbėsime apie Lietuvą, gal tokie: nepaisant dulos dalyvavimo gimdyme teigiamybių, kai kuriose šalies ligoninėse galioja vidaus tvarkos taisyklė, kad gimdyvę gali lydėti tik vienas žmogus. Artimiausiu metu žadame prisistatyti gydytojams, papasakoti jiems apie savo veiklą.

Tikimės, kad formalių kliūčių duloms dalyvauti gimdyme greitai turėtų nebelikti.

IŠ TIESŲ DULOS DALYVAVIMO IDĖJA KŪDIKIO LAUKIMO IR GIMIMO VYKSME LABAI GRAŽI IR NAUDINGA. KAROLINA, KAS TAVE LABIAUSIAI ĮKVEPIA EITI ŠIUO KELIU? Mažosios gyvybės, tuksenančios savo mamų pilveliuose, – būtent tie žmonės, kuriems labiausiai reikia mūsų sąmoningumo, energijos, meilės, kantrybės ir palankumo. Kiek daug mes galime padaryti, kad mažutėliai kuo gražiau įžengtų Šiapus iš Anapus, ir kiek daug yra svarbių dalykų, kurių neatlikę paveiktume visą mažojo žmogeliuko gyvenimą. Pabaigai dar paminėsiu gražią sentenciją, kurią neseniai išgirdau – gimdymas yra ne tik tam, kad kūdikis ateitų į šį pasaulį, bet ir tam, kad moteris įsitikintų, kokia stipri, pasitikinti, kiek daug galinti ji yra, kiek vidinės stiprybės iš tiesų ji turi. Jei moteris pagimdo natūraliai, neabejoju, kad ją tikrai aplanko tokie jausmai. Dula – žmogus, lydintis ir dedantis pastangas, kad taip atsitiktų.

Kalbino Ligita Šoliūnienė Agnės Kabošės nuotraukos

www.dula.lt

Sveikata

Stuburas –

pagrindinė raumenų ir kaulų sistemos dalis, kuria būtina rūpintis Į klausimus atsako Rūta Burzdžienė, Jono Girskio stuburo gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja

Pacientai dažniausiai kenčia dėl apatinės nugaros dalies skausmo.

Registracija į konsultaciją Vilniuje tel. +370 5 272 24 43, www.stuburas.lt

Kokie organizmo signalai praneša apie stuburo problemas? Kada kreiptis į medikus? Kokia diagnostika?

Kiekvienas žmogus turėtų nors šiek tiek išmanyti apie savo raumenų ir kaulų sistemą, o retsykiais šią kūno „važiuoklę“ naudinga išsitirti profilaktiškai, kol dar organizmas nesiunčia skausmo signalų. Kūną turime nuolat prižiūrėti ir periodiškai patikėti save medikų globai. Aptikus kokių nors organizmo „gedimų“, nedelsiant reikėtų juos tvarkyti, kad ateityje nesukeltų rimtesnių padarinių. Išsivysčius judesių sutrikimams, pirmiausia pajusime skausmą, stuburo ir kitų sąnarių amplitudės sumažėjimą, diskomfortą. Kai tik atsiranda pirmieji nemalonūs pojūčiai, būtina kreiptis į specialistą, išmanantį raumenų ir kaulų sistemos biomechaniką.

Svarbiausią diagnostikos dalį sudaro kūno ištyrimas – įvertinama laikysena, raumenų fizinės ypatybės, tikrinami stuburo judesiai įvairiose plokštumose, atliekant įvairius testus. Jeigu išsiaiškinus ligos istoriją ir ištyrus raumenų bei kaulų sistemą fiziniais metodais gydytojui dar lieka kokių nors neaiškumų, diagnozę jis gali patikslinti papildomomis tyrimo priemonėmis – rentgenograma, magnetiniu branduoliniu rezonansu, kraujo tyrimais ar pan.

Kokiomis stuburo ligomis dažniausiai skundžiasi pacientai?

Skaitytojos ir skaitytojai,

jeigu turite rūpesčių dėl stuburo, kviečiame rašyti el. adresu redakcija@mamairtetis.lt ir klausti gydytojos R. Burzdžienės, kuri atsakys į jūsų klausimus kituose žurnalo numeriuose.

Pacientai dažniausiai kenčia dėl apatinės nugaros dalies skausmo. Jį gali sukelti osteochondrozė, spondiliozė, ydinga laikysena, išvarža, tarpslankstelinio disko protruzija, facetinių sąnarių artrozė ir kt. Už šių pavadinimų neretai slepiasi nevisavertis paciento gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, osteochondrozė (tarpslankstelinio disko „nusidėvėjimas“) yra natūralus senėjimo procesas, matomas daugelio suaugusiųjų pacientų rentgenogramose. Šis negalavimas vieniems vystosi sparčiai, kitiems - lėčiau. Tai priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo to, kaip aktyviai žmogus padeda savo kūnui – kokias apkrovas patiria tarp stuburo slankstelių esantys diskai, kaip pasiskirsto svorio centras, kiek juda vienas ar kitas stuburo segmentas ir t.t.

Tyrimais dažniausiai nustatomi stuburo struktūrų – diskų, sąnarių, raiščių, slankstelių

– pakitimai. Dėl to sumažėja tarpslankstelinės angos, per kurias iš stuburo kanalo išeina nervinės šaknelės. Sumažėjus šių angų spindžiui, prasideda skausmingas nervinių šaknelių dirginimas.

Dėl kokių priežasčių atsiranda stuburo išvarža? Ar ilgai trunka gydymas ir reabilitacija?

Reikia žinoti, kad tarpslankstelinio disko išvaržos atsiradimas – ilgas ir lėtas procesas.

Kad diskas plyštų nepatogiai pasisukus ar sunkiai kilstelėjus, jis turi būti ilgai traumuojamas, t.y. kaulų ir raumenų svertinėje sistemoje turi ilgą laiką vyrauti raumenų disbalansas.

Pavyzdžiui, mėgdami vienos raumenų grupės stiprinimo pratimus, jų darote daug, o po sporto užsiėmimų raumenų neatpalaiduojate, neatliekate tempimo pratimų, todėl negrąžinate raumenims elastinių ypatybių, jie sutrumpėja, ima keisti sąnarinių jungčių padėtį.

Gravitacinės jėgos kryptis į tarpslankstelinius diskus ir sąnarius tampa netaisyklinga, sąnariai nuolat žalojami. Tarpslankstelinis diskas yra kremzlinė medžiaga. Kai veikia neproporcingos apkrovos, jo skaidulinis žiedas vis įtrūksta, diskas pradeda plėstis už savo anatominių ribų. Per kiekvieną įtrūkimą jaučiamas nugaros skausmo priepuolis. Jei skausmus slopiname vaistais, raumenų disbalansas vystosi toliau, kol disko skaidulinis žiedas suplyšta ir iš jo išsiveržia minkštasis branduolys. Paprastai jis užspaudžia nervinę šaknelę, dėl to pradeda skaudėti koją. Tiek įtrūkęs diskas, tiek plyšimas su išsiveržusiu minkštuoju branduoliu neretai įvardijamas neteisingai, tuo pačiu terminu „išvarža“, nors gijimo greitis ir sėkmė gerokai skiriasi.

Gydymo trukmė priklauso ir nuo paciento motyvacijos, nes jis pats turės koreguoti kaulų ir raumenų sistemos disbalansą, kuris tapo disko plyšimo priežastimi. Taip pat svarbu, kiek stipriai spaudžiama nervinė šaknelė ir kiek įgudęs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Šiuo atveju būtini tiksliniai gydomieji pratimai. Nors skausmai gali sumažėti ir po kelių savaičių ar mėnesių, raumenų ir kaulų svertinės sistemos korekcija ir normalios kūno biomechanikos atkūrimas gali užtrukti metus ir ilgiau.

Tęsinys kitame numeryje 2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

13

Santykiai

Pyktis yra natūralus žmogaus

jausmas, tačiau ne pyktis griauna santykius, bet tai, kokiais būdais jis reiškiamas, ir tai, kaip tie būdai paveikia artimus žmones.

kodĖL

Poros Patenka Į Pykčio sPĄstus?

Neįmanoma nesusipykti gyvenant kartu. Sutinku daug žmonių, kurie dažnai bijo parodyti ir net pripažinti, kad pyksta. Vieni savo baimes grindžia noru išsaugoti gerus santykius, kiti sako, kad reikia patylėti, pakentėti ir ilgainiui problemos išsispręs, nuoskaudos praeis. Pasvarstykime, ar pyktis gali sugriauti santykius?

Noras dominuoti?

Psichoanalitikas Stephen‘as Mitchell‘as yra pasakęs, kad romantiniai santykiai – „smėlio pilis dviem“, tai trapus statinys, kurį reikia nuolat atnaujinti ir saugoti.

Pyktis yra natūralus žmogaus jausmas, tačiau ne pyktis griauna santykius, bet tai, kokiais būdais jis reiškiamas, ir tai, kaip tie būdai paveikia artimus žmones.

Prisiminkite situaciją, kai jūsų vyras/draugas ar žmona/draugė įsižeidė ir supyko ant jūsų, nes padarėte ar pasakėte kažką, kas jį ar ją įskaudino. Tikriausiai atrodė, kad ant jūsų pernelyg pykstama ir dėl to suirzote. Jūsų partneris ar partnerė panašiose situacijose jaučiasi taip pat.

Dauguma žmonių panašiose situacijose reaguoja įsižeisdami, ginčydamiesi ar susierzindami. Įsižeidę ar supykę dažniausiai dėmesį sutelkiame vien į savo požiūrį. Tai atspindi veikiau norą dominuoti, bet ne tartis.

Jei nuolat įsižeidinėjate ar pykstate spręsdami šeimos reikalus, vadinasi, jums ne tiek svarbu pasiekti susitarimą, kiek norisi priversti kitą jaustis blogai. Gal tuo metu jums ir atrodo, kad ginate savo nuomonę, bet iš tiesų elgiatės žeidžiančiai arba puolate.

Kartais žmonės taip įsitraukia į įžeidinėjimo – pykčio ratą, kad nepastebi, kai tai tampa jų bendravimo būdu.

Jie tiesiog patenka į pykčio spąstus ir nuolat reiškia pyktį, nepaisydami jausmų, kuriuos

14 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

iš tiesų tuo metu jaučia. Pyktis įsigali kaip nuolatinė būsena, kuri tęsiasi savaitėmis ar net mėnesiais. Įkliuvusios į pykčio spąstus poros elgiasi dvejopai – vienos patiria vis audringesnes ir dažnesnes santykių aiškinimosi scenas, kitos vis mažiau bendrauja, todėl santykiai šaltėja . Tylėjimas, mėginimas taikstytis ir bet kokia kaina išlaikyti taiką arba aršus pykčio reiškimas nepadeda. Be to, mokslininkai įrodė, kad pykčio užgniaužimas ar pernelyg audringi jo protrūkiai kelia grėsmę sveikatai.

Vaikų reakcija į tėvų pyktį Kita priežastis, dėl ko poros vengia susipykti, yra baimė, kad išgirs ar pamatys vaikai.

Tačiau jei vaikai niekada negirdės nė vieno tėvų tarpusavio nesutarimo ar ginčo, neišmoks spręsti konfliktų ir neturės pavyzdžio, kaip suvaldyti stiprius jausmus. Ne tėvų konfliktas ar jo metu kylantis pyktis žeidžia vaikus, bet netinkamos pykčio išraiškos: slepiamas, nuolatinis tėvų tyčiojimasis vienas iš kito, ,,gydymas tyla“, aršūs ginčai ar smurtas.

Tėvų ginčai kelia vaikams stresą ir tai atsispindi jų elgesyje. Mažesnieji mėgina nutraukti tėvų konfliktą ir sumažinti įtampą, bandydami patraukti jų dėmesį. Kai kurie stengiasi tėvų įniršį nukreipti į save ir pradeda daryti tai, ko tėvai griežtai neleidžia. Taip vaikas išmoksta reaguoti į kitų žmonių pyktį.

Vyresni vaikai pabėga iš tėvų konfliktų zonos

į savo kambarius, griebiasi telefoninių pokalbių ar žinučių, kompiuterinių žaidimų ar net alkoholio ir narkotikų. Tai apsauginė reakcija, tačiau jeigu jos reikia nuolat, vaikas praranda ryšį ne tik su tėvais, bet ir su draugais, apleidžia mokslą.

Slepia dvasinį skausmą Žmonės nepyksta be reikalo. Šis jausmas kyla, kai jaučiamės įžeisti arba baiminamės būti įžeisti. Raminti pyktį padeda gilesni jausmai: meilė, užuojauta, gailestis ir kaltė.

Reakcija – įsižeidimas ar pykčio valdymas – priklauso nuo to, kaip žmogus pats save vertina ir jaučiasi. Jautrumas ir pažeidžiamumas atsiranda todėl, kad dėl nuomonių išsiskyrimo, jūsų partnerio/ės elgesio, veiksmų jaučiatės ignoruojamas/a, nesvarbus/i, apkaltintas/a, kaltas/a, nuvertintas/a, atstumtas/a, nemylimas/a.

Kai tik jums artimas žmogus paliečia jautrias vietas, tuoj pat supykstate, įsižeidžiate arba vengiate barnio. Tačiau jei santykiuose reikšti jausmus, taip pat ir pyktį, yra nesaugu, vadinasi, juose apskritai nesaugu. Asmeninio saugumo jausmą padeda atkurti vertybės.

Visi žmonės turi vertybes, tik kartais praranda sąlytį su jomis. Jei esate linkę nuolat kritikuoti, kaltinti, nuvertinti ir žeisti savo artimą žmogų arba nuolat įsižeidinėjate ir pykstate, kai nesutinkama su jūsų nuomone, paklauskite savęs: kas manyje yra vertingiausia? Kokių

Psichologija santykių aš noriu?

Jei šeima ar vienas sutuoktinių išgyvena traumą, pyktis gali būti reakcijos į ją išraiška. Dėl trauminių išgyvenimų net menkiausias dirgiklis sukelia stiprų pyktį – ne vietoje padėtas daiktas ar pavėlavimas penkias minutes tampa audringo ginčo priežastimi.

Pyktis dažnai padeda slėpti gedėjimą, depresiją, pažeidžiamumą. Ypač tiems, kurie tokius išgyvenimus laiko silpnumo požymiu. Tyrimais nustatyta, kad vyrų reakcijos į psichologines traumas dažniausiai pasireiškia dirglumu, nuovargiu ar pykčiu.

Moterys netektį ar neviltį išreiškia liūdesio ar kaltės jausmais. Kartais sunkios ligos, fizinės ar emocinės traumos sukelia didelį pyktį sau pačiam. Tokiais atvejais į artimųjų (vyro/žmonos) pastangas padėti žiūrima nepatikliai ir reaguojama pykčiu.

Sukelia pyktį ir trukdo bendrauti:

 kito kaltinimas už tai, už ką jis neatsakingas: „tu visados mane veži labiausiai duobėtu keliu...“;  išankstinis tikėjimasis iš savo partnerio blogiausio: ,,aš tikrai norėčiau nueiti pas draugus, bet žinau, kad tau nepatiks“;  visažinystės pozicija: ,,tu nemoki, aš padarysiu“;  ieškojimas, ką padarė blogai: ,,tu ir vėl ne taip padėjai...“;  žeminimas kitų akivaizdoje: ,,jis supratimo neturi apie mokesčių mokėjimą“;  nenoras priimti sprendimų kartu: ,,nieko neišeis, palik man“;  kategoriškumas: ,,tai va, aš jau viską apgalvojau, važiuosim atostogų...“;  ,,įspraudimas į rėmus“: ,,taigi tau nepatinka gamtoje, tai ir nevažiuokim“.

Kaip nesugriauti santykių?

Pažvelkite į save iš šalies, nusiraminę pagalvokite, ar ne per karštai reaguojate, gal pats/pati provokuojate partnerį.

Palikite sau ir partneriui/ei erdvės – jei iš karto negalite nusiraminti ir išspręsti ginčo, duokite sau laiko. Nespauskite partnerio tuoj pat atsakyti ar išspręsti problemą, leiskite ir jam nusiraminti ir pagalvoti. Įvertinkite aplinkybes – ginčas vaikų, draugų akivaizdoje sukelia gėdos ar kaltės jausmus . kelia įtampą ir norą „kautis“.

Neįžeidinėkite – žodžiai skaudina, o tai verčia kitą žmogų atsitraukti. Iškyla pavojus jūsų artumui.

Tyla ne visada gera byla – „gydymas tyla“ ne gydo, o žeidžia ir trikdo santykius.

Mokykitės atpažinti savo tikruosius jausmus – įvertinkite, ar pykdami stengiatės apsiginti nuo skausmingų išgyvenimų, ar bandote nuslėpti juos nuo partnerio.

Dažniau sakykite „mes“. Pavyzdžiui: „mūsų nuomonės tikrai skiriasi“ arba „mums reikėtų išsiaiškinti šią problemą neįžeidinėjant vienas kito“. Bendrystė skatina imtis atsakomybės dėl sunkumų abu partnerius ir padeda išvengti kaltinimų.

Venkite svaigalų – santykių aiškinimasis apsvaigus tik „išpučia“ problemą ir apsunkina jos sprendimą.

Parengė porų ir šeimos psichoterapijos programos vadovė, šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė

www.ssinstitut.lt

Penkios VaikŲ MeiLĖs kaLBos

5 VAikų meilės kAlbos tAi: n FiZinis PrisilietimAs n PAlAikymo žodžiAi n kArtu PrAleistAs lAikAs n doVAnos n PAtArnAVimAs FIZINIS PRISILIETIMAS Fizinis prisilietimas - viena svarbiausių, viena būtiniausių ir lengviausia besąlygiškos meilės kalbų.

Bet kurio amžiaus vaikui svarbu: n Apkabinimas n Bučinys n Nugaros, pečių, rankų lietimai n Glaudimas n Žaidimai n Kiti žaismingi ir meilūs prisilietimai PALAIKYMO ŽODŽIAI Kai kurie vaikai didžiausią meilę jaučia girdėdami palaikančius žodžius. n Pagyrimo žodžiai. Vaikui labai svarbu būti pagirtam už tai, ką jis atlieka - ar tai būtų jo pasiekimai, ar elgesys, ar protingas požiūris. n Padrąsinimo žodžiai. Vaikui svarbu girdėti padrąsinimo žodžius.

Jie veiksmingiausi tada, kai skiriami pabrėžti ypatingam darbui, kurį vaikas nuveikė.

KARTU PRALEISTAS LAIKAS Kartu praleistas laikas ir dėmesys vaikui yra tėvų buvimo su juo dovana. Būnant drauge su vaiku būtina nusileisti į jo fizinio ir emocinio išsivystymo lygį. Leidžiant laiką kartu yra svarbu ne pats buvimo faktas, o tai, kad kažką veikiate kartu ir abiems tai teikia džiaugsmą.

DOVANOS Vaikai, kurių pagrindinė meilės kalba yra dovanos, visada labai džiaugsis jų gavę. O dovanoms ras ypatingą vietą. n Užtarnauta, tikra dovana nėra užmokestis už paslaugas. n Vaikui dovanas yra svarbu rinktis kartu su tėvais, išskyrus Kalėdas ir gimtadienius.

PATARNAVIMAS Kasdienės ir žemiškos mūsų paslaugos yra meilės išraiška, turinti ilgalaikį poveikį ir tai gali padėti vaikams tapti brandžiais suaugusiais, sugebančiais dalinti meilę kitiems įvairiais patarnavimo būdais.

Mūsų patarnavimas gali tapti vaikui paslaugumo ir atsakingumo pavyzdžiu.

Patarnavimas turi atitikti vaiko amžių. Padarykime už vaiką tik tai, ko jis pats pagal amžių nesugeba.

KAIP ATPAŽINTI VAIKO MEILĖS KALBĄ: Stebėkite, kokiu elgesiu ir kokiais būdais vaikas išreiškia meilę kitiems. Įsiklausykite, ko dažniausiai prašo jūsų vaikas.

Atkreipkite dėmesį į tai, kuo dažniausiai skundžiasi jūsų vaikas.

Duokite vaikui pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, kaip jis norėtų, kad jūs išreikštumėte meilę jam.

plačiau vaikų meilės kalbos aprašomos: GarY CHaMMan, ross CaMpBeLL „5 vaikų meilės kalbos” parengė panevėžio ppT psichologė jolanta ribačevskaitė

Mūsų rūpesčiai

Dėl vaiko padarai nepakankamai, jei nepadarai visko…

Kai žiema visu ,,pajėgumu” žarstė sniegą jau ne rieškučiomis, o glėbiais, tarsi norėdama po juo paslėpti negeroves, jaukiuose Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namuose gerumas tirpdė net pačias atšiauriausias širdis. Sausio 31 dieną čia vykusios labdaros popietės metu siekta atkreipti dėmesį į šiuose namuose gyvenančių vaikų kasdienybę.

Nors kultūrinė programa pasižymėjo profesionalumu, tačiau ne išskirtine muzika, ne nuoširdžiu aktorių pasirodymu, o būtent šioje erdvėje gyvenančių vaikų kasdienybe teko stebėtis.

Viename kambaryje – vienuolika vaikų Šioje globos įstaigoje 5 mergaitės ir 6 berniukai šiuo metu gyvena bendrose 134 kvadr. m. patalpose. Jie neturi privatumo ir individualios erdvės, jiems sunku susikaupti, mokytis, išlikti tolerantiškais, dėmesingais ir emociškai stabiliais. Šiose patalpose – gyvenamasis ir miegamasis, rūbinė, tualetas ir dušas. Visi vaikai naudojasi bendromis, prastos techninės ir estetinės būklės patalpomis. Pastatas yra senos (pokario laikų) statybos ir dalis jo, kur gyvena būtent šie 11 auklėtinių, nepritaikyta 10 – 18 metų paauglių poreikiams. Vaikai, nepaisant lyties ir amžiaus, ankštai gyvena viename kambaryje, perskirtame tik spintomis. Deja, savivaldybė lėšų tam neskiria, o valdžios atstovai tekalba apie vaikų namų skaidymą į mažesnes šeimynas, tačiau nesusimąsto, iš kur įstaigų vadovams gauti lėšų normaliai auklėtinių buičiai pagerinti. „Turime patys „sukti galvas“, kaip surasti atliekamų pinigų (kurių nuolat trūksta) nors kažkiek pasiremontuoti“, - kasdieniškais rūpesčiais dalijasi įstaigos direktorė Elvyra Lotc.

Viešai apie vaikų, gyvenančių globos įstaigose, bėdas mėgstama šnekėti, tik retai pažadai virsta realybe. „Gerai, kad nors kartais juos prisimename, bet jiems reikia pastovaus dėmesio, – teigia Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. – Ačiū Dievui, dar yra daug žmonių, kurie už menką atlyginimą jiems padeda, nepaisydami savo oficialių darbo valandų“. Deja, Vilniaus savivaldybėje tokių įstaigų veikla dar nėra prioritetiniu rūpesčiu. Žinoma, daug smagiau kalbėti apie metro ar tramvajaus linijų tie-

16 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris

simą, nei apie kasdienines vaikų globos įstaigų problemas. Kaip elgtis tokių įstaigų vadovams, jei pataupydama Vilniaus savivaldybė neperveda visų jiems priklausančių pinigų?.. Deja, Seimo nariai priversti savivaldybės administraciją raginti netaupyti ir taip nedaug turinčiųjų sąskaita. „Gerai, kad atsiranda žmonių ir organizacijų, norinčių paremti tokias įstaigas lėšomis ar organizuojant renginius, praskaidrinančius vaikų gyvenimą, – vis dar tikintis žmonių gerumu tvirtina R. J. Dagys. – Matyt, dar ilgai mūsų valstybei stigs lėšų socialinių problemų sprendimui, todėl reikia labiau skatinti visus nors po truputį asmeniškai pagelbėti žmonėms, kuriems likimas nebuvo toks palankus kaip kitiems“.

Būkite geri, jei tai įmanoma. O tai įmanoma visada!

Pūgomis siautusią penktadienio popietę nuoširdžia šiluma dvelkė muzikantų ir aktorių pasirodymai. Šiuolaikišką programą „Čiurlionis kitaiP“ iš ne pirmus metus fondo rengiamo projekto „Vakar ir visados“ – M. K. Čiurlionio kūrinius neįprastu džiazo ritmu – perteikė Druskininkų džiazo grupė. Prieš pasirodymą muzikantai vaikams išsamiai paaiškino, kaip derėtų klausytis klasikinės ir modernios muzikos, įdomiai ir šmaikščiai pasakojo apie savo instrumentus, jų kilmę. O trupės „Teatriukas“ aktoriai džiugino vaikus spalvingais kostiumais, kurie salėje sukūrė šventišką nuotaiką, „Vaikų globos namuose tai – neįprastas renginys, juk tokie profesionalūs pasirodymai paprastai vyksta filharmonijose ar garsiose arenose“, – fondo vadovo Gintauto Ivinsko iniciatyva skleisti kul-

tūrą ir spinduliuoti rūpesčiu džiaugėsi direktorė E. Lotc. Trumpos ir paprastos pamokėlės bei profesionalus pasirodymas, direktorės manymu, – didelis įnašas į vaikų meno supratimą bei muzikinio skonio lavinimą.

Renginio pabaigoje pasirodė ir globos namų vaikai, žavėję šokių įvairove, iniciatyvumu ir vikrumu. Direktorė tvirtino, jog išvažiuodami svečiai džiaugėsi vaikų dėmesingu ir atidžiu klausymusi. Taigi ir vaikai, ir atlikėjai pajuto vieni kitų šilumą ir nuoširdumą. Šis M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo inicijuotas renginys – Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų rengiamo projekto „Jaukesnė aplinka vaikams“ dalis, anot jų vadovės, „tapusi labai svarbia čia gyvenančių vaikų dvasios turtinime ir kiekvieno vaiko asmenybės ugdyme“.

Kaip teigė pedagogas ir daktaras Janušas Korčakas, kadaise vadovavęs vaikų prieglaudai ir ginęs jų teises, ,,patys svarbiausi žmogaus susitikimai – tai jo susitikimai su vaikais. Skirkite jiems daugiau dėmesio, – nes niekada negalite žinoti, ką sutinkate vaiko pavidalu“. Tad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, jog šių jaunuolių kasdienybė taptų jaukesne, kad šiuose, naujomis spalvomis sutviskusiuose namuose, gimtų fantastiškos svajonės. Įstaigos vadovė E. Lotc tvirtina, kad erdvės pertvarkymui jau surinkta didžioji pinigų dalis, tačiau dar šiek tiek trūksta... Galbūt šie vaikai, šiandien gyvenantys ne pačiose geriausiose sąlygose, ateityje džiugins savo muzika, kūryba Lietuvoje ar net garsins mūsų šalį pasaulyje.

Ligita Šoliūnienė Alionos Pavliukovič nuotr.

Informacija norintiems prisidėti prie Antakalnio socialinės globos namų remonto: Tel./faks.: (8 5) 234 0317, mob. 8 672 48 997; El. paštas: info@antakalniovaikunamai.lt Interneto puslapis: www.antakalniovaikunamai.lt Banko sąsk.: LT84 7300 0101 1563 1565 SWEDBANK

odA ReikALAUjA ATGAivos

IPB kuria ir gamina sudėtinius vaistingųjų augalų ir aktyvių biodinaminių medžiagų derinius. Tai tradicinės liaudies medicinos ir mokslo naujovių dermė. www.innovative.lt

GAMTOS SUKURTA, MOKSLO PATVIRTINTA Augalai, priešingai gyvūnams, vabzdžiams bei mikroorganizmams, turi šaknis, kurios neleidžia jiems saugiai pasitraukti nuo iškilusio pavojaus.

Todėl augaluose gaminasi biologiškai veiklūs junginiai, padedantys augalui išgyventi net ir sunkiausiomis gamtinėmis sąlygomis. Tokie biologiškai veiklūs junginiai sudaro kompleksus, kurių farmakologinis poveikis yra didesnis nei atskirų to paties augalo junginių farmakologinių poveikių suma.

Mokslininkai ištyrė, kad vitamino C (askorbo rūgšties), pasigaminusios augaluose, bioprieinamumas yra daug kartų geresnis nei susintetintos izoliuotos askorbo rūgšties. Tai tik patvirtina nuomonę, kaip sveika yra valgyti vaisius ir uogas, turinčius daug vitamino C.

Vitaminas C jau daugelį metų vadinamas sveikatos ir jaunystės vitaminu, tačiau vis dažniau kalbama apie jį, kaip kosmetologijos mokslo atradimą. „Šis vitaminas turi daug išskirtinių terapinių savybių, - tvirtina Kauno „Naujosios klinikos“ kosmetologė Ilona Navakienė. - Viena iš svarbiausiųjų – jis šviesina odos spalvą, stimuliuoja kraujo cirkuliacijos procesus, stiprina kapiliarus, todėl dažnai skiriamas odos priežiūrai“.

Prof. dr. Nijolė Savickienė LSMU Farmakognozijos katedra

IMUNOMOSS 100 ml

Vitaminas C (askorbo rūgštis) stiprina odos tvirtumą, daro ją elastingesnę, suaktyvina kolageno (atsakingo už audinių standumą) sintezę, pagreitina žaizdų gijimą, audinių regeneraciją.

Naudingas dar ir tuo, jog balina šlakus ir pigmentines dėmes. Šis vitaminas yra stiprus antioksidantas, todėl mažina laisvųjų radikalų (skatinančių odą prieš laiką senti bei susidaryti raukšlėms) ir taršos sukeliamą neigiamą poveikį.

JAV mokslininkai nustatė, kad vitaminas C gali padėti išvengti per ilgo buvimo saulėje įtakos odos vėžio rizikos padidėjimui.

Norint žavėtis gyvybinga ir spindinčia oda, kasdien turėtumėte vartoti daugiau vitamino C turinčių maisto produktų ir jo papildų. Vitamino C ypač gausu žaliose ir raudonose paprikose bei aštrioje raudonoje, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose, apelsinuose, citrinose, šparaguose. Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi.

Ruošiant maistą prarandama apie 40 proc. vitamino. Be to, jo įsisavinimą stabdo kasdieninis stresas. Šis vitaminas lengvai tirpsta vandenyje ir greitai pasišalina iš organizmo, tad jo perdozuoti neįmanoma. „Tamsiuoju metų laiku, rečiau šviečiant saulei, siūlau išbandyti odos priežiūros produktus su vitaminu C, - pataria kosmetologė Ilona Navakienė - Manau, šis kosmetologijos atradimas jūsų nenuvils. Vertinant tai, kad dabar yra šaltasis metų laikas, tad ir odą prižiūrėti reikia itin rūpestingai. Svarbiausia yra odą drėkinti.

Pakankamai drėgna oda atrodo jaunesnė, beveik nesimato smulkių raukšlelių. Taip pat reikia nepamiršti ir maitinamųjų kremų, saugančių odą nuo šalčio“.

IMUNITETUI SKANU! NAUDINGA! REIKALINGA! Vaistingųjų augalų ir vaistažolių ekstraktai su bičių pikiumi bei vitaminu C juodųjų serbentų sultyse.

Vitaminas C yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai bei padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Parengė Ligita Šoliūnienė

PAGAMINTA IŠ GAMTOS

Islandinės kerpenos, juodųjų serbentų uogos, ežuolių žiedai, greipfrutų sėklos, imbierų šaknys, spirulinos, eukaliptų lapai ir bičių pikis.

Tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems!

IPB KURIA IR GAMINA SUDĖTINIUS VAISTINGŲJŲ AUGALŲ IR AKTYVIŲ BIODINAMINIŲ MEDŽIAGŲ DERINIUS. TAI TRADICINĖS LIAUDIES MEDICINOS IR MOKSLO NAUJOVIŲ DERMĖ.

Augalinė mikstūra Pavasarį TAU ir TAVO VAIKUI ypač reikia stiprios apsaugos iš gamtos Ypatinga, tik natūralių medžiagų mikstūra. Sudėtyje yra sausieji ekstraktai net iš septynių gerai žinomų vaistažolių ir bičių pikis, palaikantys ir stiprinantys imuninę sistemą, saugantys nuo virusų ir bakterijų, naikinantys žalinguosius laisvuosius radikalus.

Be cheminių medžiagų. Konservantai iš šermukšnių uogų ir spanguolių.

Rekomenduojama gerti pro�lakti�kai ar�a per�alu�� Vaikams nuo 3 metų – 5 ml 1 kartą per dieną.

Suaugusiesiems – po 15 ml 1 kartą per dieną.

www.innovative.lt

2014 Vasaris

MAMA ir TĖTIS

17

PirMŲJŲ dantukŲ PrieŽiūra. kaiP ir kodĖL? pirmiausia į burną ir dantukai tarsi mirksta pieno mišinio ar saldžios arbatos „baseine“.

Ankstyvas vaikų teisingos burnos higienos mokymas yra labai svarbus, nes pieninių dantų formavimasis turi įtakos nuolatinių dantų būklei. Kaip prižiūrėti ką tik išdygusiuosius ir kaip vėliau juos saugoti, pataria odontologijos klinikos „DentaSana“ vadovė Aistė Budreikienė.

Pieniniai dantukai išdygsta maždaug 6-tą vaiko gyvenimo mėnesį. kaip tėveliai turėtų prižiūrėti šiuos pirmuosius, itin pradžiuginančius išsikalusius „daigelius“? juk mažylis dar ilgai nesugebės išsivalyti jų pats...

Vos išdygus pirmiesiems dantukams, reiktų iškart pradėti jais rūpintis. Ypatingos priežiūros reikia po naktinio miego. Naktį ypač sumažėja vaikelio seilėtekis ir po kiekvieno maitinimo ant dantų likę pieno ar kitų gėrimų likučiai pradžiūsta, kadangi seilių kiekis nėra pakankamas likusiems nešvarumams nuskalauti. Nakties metu reikėtų vengti maitinti „dirbtiniu“ maistuku (pieno mišiniais ar saldintomis arbatomis), kadangi cukrus ir kiti saldikliai ypač kenkia tik ką išdygusiems pieniniams dantukams.

Motinos pienas neturi dantų ėduonį sukeliančių savybių. Žindant didžioji pieno dalis patenka tiesiai į ryklę, tuo tarpu dirbtinai maitinant buteliuko turinys patenka

18 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

kokios priemonės tinka pirmųjų dantukų priežiūrai?

Po maitinimo patartina pirmiausia dantukus nuvalyti specialiais kūdikiams skirtais šepetėliais ar minkšta medžiagos skepetėle. Prekyboje yra nemažas pasirinkimas specialiais mažyliams skirtų pastų nuo 0 iki 3 metų amžiaus. Jos visiškai nekenksmingos, kūdikis gali jas nuryti. Pastos reikėtų naudoti labai nedaug, vienam kartui užtenka mažo žirniuko pastos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šių pastų galiojimo laikas dažniausiai būna neilgas. kas labiausiai kenkia ikimokyklinio amžiaus vaikų dantims?

Labiausia kenkia netinkama mityba ir prasta priežiūra. Reikėtų vengti labai saldžių ar rūgščių gėrimų, daug anglies vandenilių turinčių maisto produktų. Ypač kenkia traškučiai ir gazuoti gėrimai. o kas galėtų dantis stiprinti ir skatintų ateityje išlikti tvirtais?

Reikėtų stengtis vartoti daugiau pieno produktų, kuriuose yra daug kalcio, ypatingai stingančio augančiam organizmui.

Vartoti kuo daugiau šviežaus, minimaliai apdoroto maisto. Nepamirškime ir vitamino D, kuris būtinas kalcio pasisavinimui.

Vitaminas D mūsų organizme natūraliai pasigamina, jei užtektinai būname saulėje.

kaip įpratinti vaikus kasdieninės dantų priežiūros?

Labai svarbu nuo pat mažų dienų vaikučius pratinti prižiūrėti dantukus. Tėvai vaikams turi būti pavyzdžiu, nes nuo pat mažens vaikai mėgdžioja suaugusius. Todėl, tėveliai, nepamirškite patys kruopščiai valyti dantis, mokykite savo mažuosius, skatinkite ir būtinai pagirkite. Pieninių dantukų valymui naudokite tik vaikams skirtas pastas, kurios yra malonaus skonio ir kvapo. tėveliai dažnai mano, kad pirmųjų vaiko dantų nereikia gydyti, nes juos pakeis kiti. ką galite patarti tokios nuomonės šalininkams?

Pieninius dantukus tikrinti ir gydyti būtina!!! Taip darome tam, kad išvengtume dantų skausmo, kad nebūtų pažeistos nuolatinių dantų užuomazgos, kad mūsų mažylis turėtų gerą sąkandį. O vėliau džiaugtųsi gražiais ir sveikais nuolatiniais dantimis. Turbūt nė vienas iš mūsų nenori, kad jo vaikas kentėtų nuo dantų skausmo, geriau visiems blogiems įvykiams užbėgti „už akių“ ir sugydyti dantukus laiku, kol jų dar neskauda ar nėra per giliai pažengusi infekcija. kada pieninių dantukų „šeimininkas“ juos turėtų parodyti odontologui?

Reikėtų jau gana anksti vesti mažylį pas gydytoją - odontologą pirmam dantukų patikrinimui. Aš patarčiau tai daryti, kai jau visiškai išdygsta visi 20 pieninių dantukų. Tai dažniausiai būna, kai vaikas sulaukia 2 – 2,5 metų.

Parengė „Mama ir Tėtis“

VILNIUS, ŠIAULIAI

VAIKŲ IR SUAUGUSIŲJŲ DANTŲ ORTODONTINIS GYDYMAS, SĄKANDŽIO KOREKCIJA

KAUNAS

Dantų gydymas, implantacija, protezavimas, ortodontija, estetinis plombavimas, balinimas.

Burnos chirurgija ir higiena

O d o n t o l o g i j o s K l i n i k a

Savanorių pr. 252-33, Kaunas, LT-50199, Tel.: 8 37 70 66 87, 8 659 999 27 www.dentasana.lt, info@dentasana.lt

VILNIUS

„Odontologai stoja ginti vaikų teisių“, „Jei žodžiai nedvelkia gaiva...“, ir daug kitų naudingų bei įdomių straipsnių skaitykite

www.mamairtetis.lt 2013 Spalis

MAMA ir TĖTIS

19

Įdomu

ČIOBRELIS

VERTINGAS SKONIU IR GYDOMOSIOMIS SAVYBĖMIS

Kai pradeda kankinti peršalimo ligos, imame ieškoti namų vaistinėlės. Gerai, jei jos turinį sudaro ne cheminiai medikamentai, o natūralios žolelės – vaistažolės, kurių poveikis ne ką prastesnis, nei vaistų, svarbiausia - yra sveikos vartoti ir nieko nekainuoja, jei pasirūpiname jomis iš anksto, dar vasarą. Prie ypač vertingų vaistažolių galima priskirti čiobrelį. Šis augalas pasižymi gydomosiomis savybėmis, be to, yra puikus prieskonis gardinant įvairius patiekalus.

APIE ČIOBRELĮ

Lietuvoje auga trys čiobrelių rūšys: paprastasis, keturbriaunis ir vaistinis. Visos jos pasižymi gydomosiomis savybėmis. Čiobrelis dažniausiai skinamas žydėjimo metu, nors galima jo atsargomis pasirūpinti ir prieš žydėjimą ar peržydėjus. Surinkti stiebeliai su lapeliais džiovinami puokštelėmis.

Vėliau nubraukiami vartoti skirti lapeliai ir laikomi tamsioje, sausoje bei vėsioje vietoje.

Tinkamai išdžiovinta žolė yra kvapni ir aštraus skonio. Iš čiobrelio gaminamos arbatos, užpilai, pavilgai, ekstraktai, tinktūros.

Jis ne tik vertingas kaip vaistas, bet ir kaip prieskonis, taip pat naudojamas kosmetikoje.

GELBSTI NUO DAUGELIO LIGŲ

Kada sušalę grįžtame į namus, taip malonu delnais apkabinti arbatos puodelį, pasimėgauti jos kvapu ir skoniu bei maloniai sušilti... Norėdami, kad geriama arbata būtų ne tik kvapni ir skani, bet ir pasižymėtų gydomosiomis savybėmis, rinkitės čiobrelių arbatą. Ji ne tik vertinga profilaktikos priemonė nuo peršalimo negandų, naikina organizmo bakterijas, saugo kvėpavimo takus nuo įvairių virusų, lengvina atsikosėjimą, bet ir ramina nervų sistemą, įtampą,

20 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

aktyvina kraujotaką, gelbsti nuo blogos nuotaikos, nemigos. Čiobrelių arbata yra veiksminga sutrikus virškinimui, pučiant vidurius ar viduriuojant, skaudant skrandžiui. Čiobrelio nuovirai lengvina kvėpavimą, veiksmingai gydo viršutinių kvėpavimo takų, akių uždegimus, bronchitą, anginą, peršalimą, padeda kraujuojant dantenoms, geliant dantį. Šios vaistažolės pavilgai puikiai tinka žaizdoms dezinfekuoti. Čiobreliais gydomos odos grybelinės ligos, rožė, egzema, dedervinė; jie malšina niežulį.

ETERINIS ČIOBRELIŲ ALIEJUS – STIPRUS ANTISEPTIKAS

Eterinis čiobrelių aliejus gaminamas iš vaistinių čiobrelių. Jis pasižymi stipriu antiseptiniu poveikiu, tinkamas aromatizuoti patalpas, valo ir gaivina orą, malšina sąnarių bei raumenų skausmus, šalina pabrinkimus, lengvina priešmenstruacinį sindromą, normalizuoja žemą kraujospūdį, padeda atsikratyti nuovargio.

Eterinis čiobrelių aliejus naudojamas voniose, masažuose, aromatinėse lempose, taip pat parfumerijoje – šampūnuose, kremuose, losjonuose, kitose kosmetikos priemonėse. Jis stabdo pleiskanų atsiradimą, plaukų slinkimą.

GARDINA PATIEKALUS

Čiobreliai puikiai tinka įvairiems patiekalams gardinti. Jie gali būti vartojami ir sudžiovinti, ir šviežiai nuskinti. Pastarųjų kvapas ir skonis panašus į citrinų bei mėtų. Čiobreliais skaninamos salotos, padažai, sriubos, mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalai, troškiniai. Juos į patiekalus reikėtų dėti virimo, kepimo ar troškinimo pradžioje, kad spėtų išsiskirti aromatiniai aliejai.

Parengė Auksė Kekytė

IŠ GAMTOS VAISTINĖLĖS ANTPILAI: * 5 a. š. čiobrelių užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 min. ir nukoškite. Rekomenduojama gerti 3 kartus per dieną sutrikus virškinamojo trakto veiklai, pučiant pilvui, sergant gerklės infekcijomis, širdies bei inkstų ligomis. Galima pasaldinti medumi, jis dar sustiprina poveikį. Geriant naudinga įkvėpti garų. Paprastųjų čiobrelių antpilas su medumi didina lytinį potraukį ir gydo kepenų ligas. * Čiobrelių voniai, kuri atgaivins pavargusį kūną ir suteiks ramų miegą, imkite 2 stiklines džiovintų čiobrelių ir užpilkite 2 litrais verdančio vandens, po 15 minučių perkoškite ir išpilkite į vonią. Galite rinktis ir eterinį čiobrelių aliejų: 3-5 lašus sumaišykite su šaukštu augalinio aliejaus ar medaus ir supilkite į vonią.

KOMPReSAI: * Čiobrelius užplikykite verdančiu vandeniu, suvyniokite į medžiagą ir dėkite ant skaudamos vietos. Čiobrelių antpilo kompresus patariama dėti sergantiems akių uždegimu. * eterinis čiobrelių aliejus puikiai tinka inhaliacijoms, tereikia įlašinti keletą lašų į karštą vandenį. Gydydami infekciją, eterinį čiobrelių aliejų sumaišykite su kitu augaliniu aliejumi, kad nedirgintų odos.

MALONIŲ, KVAPNIŲ IR SKANIŲ AKIMIRKŲ SU ČIOBReLIU!

katės.

Abisinijos

ISTORIJA

Bendrai

Spalvinga katė su ryškiomis kailio žymėmis. Išskirtiniu jį daro skirtingi plaukų ruožai.

Kūnas

Balansas tarp fizinių ir protinių savybių. Veisėjai apibūdina šią veislę kaip elegantiško snukio, ploną, bei egzotiškos išvaizdos gyvūną, kuris yra vidutinio dydžio, be galo lankstus ir grakštus, su puikiai išvystyta raumenų galia.

Galva

Keista, šiek tiek suapvalinta. Tiltelis tarp nosies ir galvos yra šiek tiek padidėjęs. Pats snukutis yra truputį susmailėjęs ar kvadratinis, tačiau nėra atsikišęs ar per daug susitraukęs.

Ausys

Didelės, vidutiniškai smailios, plačios bei užima didžiąją dalį galvos.

Akys

Migdolų formos, tarsi briliantai, tačiau nėra nei per smailios, nei per siauros. Katės pasipuošuosios tamsia linija apie akis, o jų spalva būna žalia arba auksinė.

Uodega Kailis Spalva Gyvenimo trukmė

Diskvalifikacija

Stora ir stipri ties pagrindu, siaurėjanti, bet gana ilga.

Minkštos ir labai švelnios struktūros. Tankus ir elastingas, blizgus, vidutinio ilgio plauku.

Rausva, raudona (rusvai ruda), mėlyna ir gelsvai ruda. Anglijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje buvo patvirtinta penktoji sidabro spalva.

Vidutiniškai 12-15 metų.

Balta visur, išskyrus nosies sritį, smakrą, gerklę. „Nenormali“ uodega.

Aplink kaklą - juoda juosta. Pilkas pokailis.

Žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas tik per Animal Planet

Nors niekas iš tikrųjų nežino, kada ir kur Abisinijos pirmą kartą pasirodė, tačiau pasakojama, kad ši veislė yra tiesioginiai „šventųjų kačių“ palikuoniai. Tos „šventosios katės“ buvo garbinamos kaip dievybės, nes maždaug prieš 4000 metų senovės Egipte manyta, jog tai buvo Dievų fizinės išraiškos forma. Būtent šios veislės katės atrodo itin panašiai kaip ir Egipto skulptūros, freskos ar kiti paminklai.

Daktaro Staples knygoje „Katės, jų esmė ir kt.“ („Cats, Their Points, Etc.“) 1874 m. paminėta Abisinija, vardu Zula, kuri pirmą kartą Abisinijos karo pabaigoje, 1868 metais, atgabenta iš Abisinijos miesto (dabartinė Etiopija) į Angliją, bet ar katė tikrai yra iš ten – nepatvirtinta.

Naujausi genetiniai tyrimai parodė, kad šios katės gali būti kilusios iš veislės, gyvenusios Pietryčių Azijoje ir Indijos vandenyno pakrantėje. Tačiau jos primena ir Afrikos laukines kates (Felis silvestris lybica), kurios yra visų naminių kačių protėviai.

Kadangi nėra jokių įrodymų, jog atvežtoji Zula būtų kažkaip susijusi su šiandienine Abisinijos kate, kai kurie veislininkai mano, jog šios veislės grynakraujai jau seniai išnykę, o dabartinės katės buvo atkurtos britų. Iki antrojo pasaulinio karo visiškai nebelikus tokių kačių, Abisinijos mylėtojai britai turėjo šią veislę sukurti vos ne iš naujo, todėl abejonės dėl grynakraujiškumo vis didėjo.

Pirmosios dvi Abisinijos į Ameriką atvyko 1900 metais, o pirmąkart jų pasirodymas įvyko 1909 metais, tačiau aktyvus poravimas prasidėjo tik nuo 1930 metų, bet stambiausi veislininkai atsigriebė už prarastą laiką ir pradėjo itin aktyviai jas veisti. Šiandien pagal CFA registravimą tarp trumpaplaukių kačių Abisinijos populiarumu nusileidžia tik Siamo katėms. Taigi aktyvaus veisimo rezultatas tikrai akivaizdus.

Aktyvumas Žaismingumas Reikalauja dėmesio Prieraišumas Vokalumas Paklusnumas Sumanumas Savarankiškumas Sveikata Poreikis poruotis Sutarimas su vaikais Sutarimas su kitais gyvūnais

nnnnnnnnnn nnnnnnnnn nnnnnnnn nnnnnnn nn n nnnnnnn nnnnnn nnnn nnn nnnn nnnnn

Išvaizda

Kailis yra išskirtinis ir atrodo, lyg kiekvienas plaukelis turėtų savitą spalvą. Kailis prie pat odos visuomet yra šviesesnis, o pats plauko galas - kontrastingai tamsus.

Veislė turi šiek tiek genetinių defektų, kurie, kaip ir jų ilgaplaukių kolegų Somalio kačių, matomi burnoje (linkę į dantenų ir dantų ėduonis). Tačiau šias kates lengva išdresiruoti reguliariai nesipriešinant valytis dantis, taip išsprendžiant problemą. Abisinijos ir Somalio veislių katės taip pat yra jautrios amiloidozei, inkstų ligoms (manoma, jog tai gali būti paveldima, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip prižūrėsite savo augintinį).

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Mažoji arka“.

Veislyno „Mažoji arka“ nuotr.

Asmenybė ir temperamentas

Abisinijos tikrai neskirtos tiems, kurie nori „dekoracijos“ ant savo namų kilimo arba minkšto žaisliuko, kurį bet kada galima paimti ir apkabinti. Šie sutvėrimai yra drąsūs, smalsūs, energingi ir inirtingi kovojai, jei mėginsite juos suvaržyti. Tačiau tai nereiškia, kad šie naminiai augintiniai yra nedraugiški ar visiškai abejingi žmonėms. Nors katės ir mėgsta žaisti vienos, tačiau bus labai laimingos, jei skirsite joms pakankamai dėmesio ir leisite „dalyvauti“ jūsų gyvenime. O kad jos yra jūsų gyvenime, tikrai pastebėsite valgydami! Nes pūkuotas, mažas maisto „prašytojas“ tikrai neatstos nuo jūsų. Šios katės neveltui vadinamos „kačių karalystės klounais“ ir tikrai neleis jums liūdėti. Jos mėgsta maivytis, pasipuikuoti bei daug žaisti.

Abisinijos gali bet kada užšokti jums ant pečių, palysti po kilimu ar kur nors kitur, kur tik ji pati telpa. Rodos, kad dažnai įsivaizduoja nematomus drugelius ir juos gaudo, o, užšokusi ant aukščiausios kambario vietos, jaučiasi lyg katė – šikšnosparnis. Abisinija labai sportiška ir protinga, tad šiai katei nepasiekiamų lentynų tikrai nėra.

2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

23

Įdomu 1. Nedidelio simpatiško gyvūnėlio - koalos – pirštų atspaudai nė kiek nesiskiria nuo žmogaus, juos tyrinėjant net mikroskopu.

2. Žmonės, kurie dažnai laiką leidžia bučiuodamiesi, daug rečiau priversti lankytis pas odontologą. Nes būtent bučiuojantis išsiskiria daugiau seilių, kurios valo dantis nė kiek ne prasčiau nei kramtomoji guma.

3. Tradicija ant bevardžio piršto nešioti vestuvinį žiedą pas mus atkeliavo iš senovės egiptiečių. Viduramžių autoriai šią idėją grindė tuo, jog būtent šiuo pirštu eina «vena amoris» - Meilės kraujagyslė, vedanti tiesiai į širdį.

4. Senovės Kinijoje mažutėlius pekinų veislės šuniukus laikydavo ir dėl ...savigynos. Šis augintinis visai lengvai tilpdavo į šeimininko rankovę ir, iškilus pavojui, netikėtai iš jos iššokęs užpuldavo nepatikusį asmenį.

5. Senovės Rusijoje į pieno indą įleisdavo varlę, kad jis kuo ilgiau nesurūgtų.

10

įdomybių http://facebook.com/MamairTetis

24 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris

6. Prancūzų rašytojas G. De Mopasanas itin nemėgo eifelio bokšto. Tačiau, nežiūrint į tai, jis kasdien pietaudavo jame įsikūrusiame restorane, tvirtindamas, jog čia yra vienintelė vieta Paryžiuje, iš kur nesimato eifelio bokšto.

7. Kolibris – vienintelis paukštis, sugebantis skristi atgal.

8. Adelaidės zoologijos sode 2014 –ųjų metų sausio pabaigoje mirė seniausias pasaulyje flamingas, kuriam buvo 83 metai. Jis buvo užmigdytas, išsivysčius komplikacijoms dėl amžiaus.

9. XIX a. Anglijos visuomeniniame gyvenime buvo stengiamasi pašalinti bet ką, kas galėjo atrodyti nors kažkiek erotiška. Būtent todėl koncertų metu ant fortepijono kojelių būdavo uždėti gaubteliai, kad tik kas nors, žiūrėdamas į jas, nepagalvotų ko nors „nepadoraus“.

10. Kiekvienais metais per Valentino dieną į Italijos miestą Veroną, kur gyveno Šekspyro pjesės herojai Romeo ir Džiuljeta, atsiunčiama apie 1000 laiškų, adresuotų Džiuljetai.

Mūsų rūpesčiai

Jei rūkyti nustočiau šiandien...

Jau seniai tyrimais įrodyta, jog rūkymas kenkia sveikatai.

Taip pat ne paslaptis, kad rūkaliai dūmais paleidžia dideles sumas pinigų net nesusimąstydami, kaip naudingiau būtų galima juos panaudoti. Pamėginkime įsivaizduoti, kad rūkorius nustoja rūkyti tiesiog šiandien. Tarkime, kad vidutiniškai jis per dieną surūko pusę pakelio cigarečių ir tai jam kainuoja 4,50 Lt. Toks žmogus: l po 2 savaičių sutaupys 63 litus (to pakaktų 3-4 bilietams į kiną); l po 1 mėnesio – 135 litus (to pakaktų mėnesio abonementui į sporto klubą); l po 2 mėnesių – 270 litų (to pakaktų kokybiškai avalynei įsigyti); l po 3 mėnesių – 405 litus (to pakaktų mėnesio buto nuomai); l po 6 mėnesių – 810 litų (to pakaktų dviračiui); l po metų – 1642 litus (to pakaktų išmaniajam telefonui); l po 5 metų – 8212 litų (to pakaktų turistinei kelionei į užsienį dviem); l po 10 metų – 16425 litus (to pakaktų automobiliui).

Atidėjęs pinigus, skirtus cigaretėms, į taupyklę, kiekvienas rūkalius suglums iš nuostabos pamatęs, kiek pavyko sutaupyti.

Specialistai dar kartą primena, kad mesti rūkyti niekada ne vėlu, o nutraukus rūkymą: l po 20 min. normalizuojasi kraujo spaudimas ir pulsas. l po 8 val. dvigubai sumažėja nikotino ir anglies monoksido kiekis kraujyje. Normalizuojasi deguonies kiekis. l po 24 val. iš organizmo pasišalina anglies monoksidas.

Plaučiai pradeda valytis nuo gleivių. l po 48 val. iš organizmo išnyksta nikotinas. Pagerėja uoslės ir skonio jutimai. l po 72 val. kvėpuoti darosi lengviau. l po 2-12 sav. pagerėja organizmo kraujotaka. l po 3-9 mėn. sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas. l po 5 metų dvigubai sumažėja širdies priepuolio tikimybė. l po 10 metų sumažėja plaučių vėžio ir širdies priepuolio tikimybė.

30 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

Sveikatos specialistams didelį susirūpinimą kelia jaunų žmonių rūkymas. Tai dar kartą patvirtina Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros specialistais 2012 metais Kauno mieste atliktas tarptautinis jaunimo rūkymo tyrimas „GYTS“ (Global Youth Tobacco Survey“).

Tyrimo analizė parodė, kad 7 - 9 klasių moksleiviai, kas antras berniukas ir mergaitė, yra pabandę rūkyti, o kas penktas rūkė per pastarąjį mėnesį.

Sveikatos specialistams vilties teikia tai, kad 57,5 proc. berniukų ir 59,1 proc. mergaičių norėtų mesti rūkyti.

Taip pat jaunimo rūkymo tyrimas parodė, kad 52,6 proc. berniukų ir 55,6 proc. mergaičių, norinčių mesti rūkyti, yra gavę pagalbą iš aplinkinių žmonių.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, atsižvelgdamas į moksleivių pagalbos ieškojimą metant rūkyti, nemokamai konsultuoja moksleivius, norinčius atsisakyti šio žalingo įpročio.

Parengė Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė

Psichologo konsultacijos vyksta kiekvieną trečiadienį nuo 15.00 iki 16.30 val. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Aušros g. 42 A, Kaunas, 11 aukštas.

Registruotis telefonu: 8-37 45 47 17

Sveikata

Tereikia trupučio dėmesio

sau...

Pasaulyje kasmet gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 500 tūkst. moterų, o miršta 270 tūkst. Tai - antra pagal dažnumą vėžio forma, pasireiškianti jaunesnėms nei 45 metų moterims. Kas 2 minutės nuo šios ligos miršta moteris. Kas savaitę, kaip bebūtų liūdna, 5 lietuvės iškeliauja Anapilin. Ar darome ką nors, kad neatsidurtumėm tarp šių skaičių? Kad nebūtų per vėlu, pasirodo, tereikia trupučio dėmesio sau...

Statistika rodo, kad kasmet ligos atvejų daugėja. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2012 m. 100 tūkst. moterų teko 26,74 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o iš viso šia liga sirgo 294,26 iš 100 tūkst. moterų. 12,6 iš 100 tūkst. moterų mirė nuo šio naviko. Manoma, kad 2050 metais bus apie milijoną naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Gimdos kaklelio vėžys atsiranda dėl nuolatinės vėžį sukeliančių žmogaus papilomos virusų infekcijos (ŽPV). Virusas lengvai plinta lytinių santykių metu, tačiau tam nebūtinas lytinis aktas – virusas gali būti perduodamas ir liečiantis geni-

talijų srities odai. Taigi net prezervatyvai negali apsaugoti nuo užsikrėtimo virusu.

Nuolatiniai onkogeniniai ŽPV tipai pradeda keisti ląsteles ir sukelia tokių pokyčių, dėl kurių gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Moteris to gali ir nepastebėti, nes ankstyvose ligos stadijose nieko blogo nejaučiama. Rizikos veiksniai – lytinių partnerių kaita, gausus rūkymas, ilgalaikis oralinių kontraceptikų vartojimas, nėštumas jauname amžiuje, trys ar daugiau nėštumų, susilpnėjusi imuninė sistema. „Liūdniausia, kad ankstyvose stadijose yra sunku nustatyti, ar moteris serga gimdos kaklelio vėžiu, nes nėra jokių aiškesnių simptomų, - kad ši liga itin paslaptinga tikina Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Laima Mickevičienė. – Turėtumėte atkreipti dėmesį, jei jus vargina lėtinis juosmens skausmas, kraujavimas tarp mėnesinių arba skausmas bei kraujavimas lytinių santykių metu ar makšties išskyros“. Tačiau tai gali būti ir jau paūmėjusio vėžio simptomai. „Jei moterys reguliariai tikrintųsi, dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi

ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui.

Tad kviečiu visas moteris apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kad kartą metuose joms būtų atlikti citologiniai tyrimai“, - būti dėmesingoms savo sveikatai ragina gydytoja L. Mickevičienė. Medikė taip pat skatina nepamiršti itin veiksmingos pirminės prevencijos priemonės – vakcinos. Skiepytis rekomenduojama kuo jaunesniame amžiuje, tad dėl dukros ateities turėtų pasirūpinti kiekviena mama.

Lietuvos medicinos įstaigose vykdoma prevencinė programa, skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per 3 metus kiekviena šio amžiaus moteris yra tikrinama nemokamai. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Moterys, kurios reguliariai nesitikrina, apie penkis kartus labiau rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Parengė Ligita Šoliūnienė 2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

31

Mūsų rūpesčiai

Kazimieras Vitkauskas Vaikų gydytojas www.zindyk.lt

KRŪTYS PO ŽINDYMO

Žindymas yra pačios gamtos dovana kūdikiui ir mamai. Žindomas kūdikis gauna patį geriausią – per tūkstantmečius ištobulintą – maistą geriausiu būdu – tiesiai iš motinos krūties. Motinos pienas dar vadinamas „baltuoju krauju“, nes turi ypatingų medžiagų ir net gyvų ląstelių, galinčių apginti kūdikį nuo ligų sukėlėjų. Žindymas teikia fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės vystymuisi, o žindanti mama taip pat laimi: žindymas padeda išvengti pastojimo ir naujo nėštumo, gerokai sumažina osteoporozės ir krūties vėžio išsivystymo riziką. Deja, daugelis mamyčių skuba kuo greičiau užbaigti kūdikio žindymą, nes nerimauja dėl galimo pavojaus savo krūtų formai. Be reikalo!

Pokyčiai nėštumo metu Visų moterų krūtys yra sutvertos kūdikiams maitinti. Todėl kiekvienoje iš dviejų krūtų yra pieno liaukos. Jos susideda iš 1520 liaukinio audinio skiltelių - segmentų, apsuptų jungiančiuoju ir riebaliniu audiniu. Būtent jungiančiojo ir riebalinio audinio kiekis, labiau negu pati pieno liauka, nulemia dar negimdžiusios ir nežindžiusios moters krūtų dydį ir formą.

Pokyčiai krūtyse prasideda dar gerokai prieš kūdikio gimimą. Veikiant nėštumo hormonams, krūtyse vyksta žymūs pasikeitimai ruošiantis pieno gamybai – auga ir vystosi liaukinis audinys ir latakėliai. Išvešančiam liaukiniam audiniui reikia daugiau vietos, todėl jau nėštumo metu krūtyse gali sumažėti riebalinio audinio. Krūtų didėjimas yra ankstyvas nėštumo požymis. Tikriausiai daug anksčiau, negu nebesuėjo sijono užtrauktukas, Jūs pastebėjote, jog nebeužsisega marškinėlių sagutės. Taigi krūtys nėštumo metu padidėja neišvengiamai, nepriklausomai nuo pačios motinos valios žindyti ar nežindyti savo vaikus. Prieš gimdymą krūtų svoris būna maždaug padvigubėjęs.

Kartu padidėja krūtų tūris, jų paviršiaus plotas. Taigi tempiasi ir krūtų oda. Jeigu po gimdymo moteris kūdikio nežindo, ne-

32 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

veikiančios pieno liaukos involiucionuoja, t.y. susitraukia. Krūtys, dėl santykinio ją dengiančios odos pertekliaus, daugiau ar mažiau nukars ir jau skirsis nuo mergaitiškų krūtų. Jeigu motina kūdikį žindo, tuomet gali atsitikti visaip.

Taip būdavo Anksčiau buvo visuotinai paplitusi praktika kūdikius maitinti pagal tvarkaraštį. Kai kūdikis maitinamas retai, pavyzdžiui, tik kas 4 valandas, ir net visą naktį nežindomas, tokiu atveju jis labiau išalksta ir, kad pasisotintų, turi valgyti dideliais kiekiais. Taigi ir pieno liaukos skatinamos pagaminti bei sukaupti kiekvienam maitinimui labai daug pieno. Krūtis dėl to labai padidėja, o jos oda yra atitinkamai labiau ištempiama. Jeigu dar ir po kiekvieno žindymo pienas ištraukiamas „iki paskutinio lašo” (o taip irgi buvo rekomenduojama ir dažniausiai daryta krūtį masažuojant rankomis – taigi dar papildomai tampant jos odą), motinos organizmui tai yra tarsi pranešimas, jog pieno buvo per mažai ir reikia jo gaminti dar daugiau. Susidaro „užburtas ratas”, verčiantis motinos pieno liaukas nuolat gaminti per daug pieno, o krūtis dar labiau padidėti, tad jų oda dar labiau ištempiama. Nujunkius kūdikį, kai pieno liaukos pasidaro nebeaktyvios ir

dalinai sumažėja, ištemptos odos lieka gerokai per daug ir krūtis labiau nutįsta. Taigi krūtis gali išsitampyti, bet ne dėl kūdikio normalaus žindymo. Taip būna dėl jų abiejų „prievartavimo“: kūdikio – verčiant jį peralkti ir išbadėjus valgyti dideliais kiekiais, o krūties – priverčiant ją gaminti pieną nenormaliai dideliais „potvyniais”. Didžiulės ir sunkios kai kurių žindančių moterų krūtys, kurios paskui, jau nujunkius kūdikį, nukąra ir atrodo nebe labai gražios – yra ne gamtos išdaiga, o pačių žmonių nenatūralaus elgesio su jomis pasekmė.

Pagal gamtą Koks kūdikio maitinimas yra natūralus? Gamtoje laisvai gyvenantys labiausiai į žmones panašūs žinduoliai yra žmogbeždžionės. Gorilos ir šimpanzės savo jauniklių vienų nepalieka, o nešioja įsikibusius nagais į gaurus ir maitina juos dažnai visą parą. Taigi ir santykinai nedideliais pieno kiekiais kiekvieną kartą.

Antropologai pastebėjo, jog ir necivilizuotose žmonių gentyse moterys kūdikius visą laiką nešiojasi su savimi, migdo šalia ir žindo taip pat dažnai. Būna, jog net po kelis kartus per valandą. Natūraliai, pagal savo poreikius maitinamas kūdikis, jeigu nori tik „atsigerti“, žinda trumpai, iš moti-

nos krūties paimdamas tik liesesnįjį pradinį pieną, labiau išalkęs – žinda ilgiau, kad „prisišauktų“ ir riebesnį galinį pieną.

Ir civilizuotame pasaulyje ne laikrodžiai, o patys kūdikiai yra geriausi žindymo „direktoriai“ ir puikiausiai žino, kada ir kiek jiems reikia valgyti. Leiskite jiems tai daryti taip dažnai, kaip jie nori. Žindant dažnai, kūdikis pieno suvalgo po mažiau, mažiau jo „užsisako“ kitam maitinimui.

Todėl ir krūtų apimties svyravimai būna santykinai mažesni ir mažiau ištampoma krūtų oda.

ne tauPyklėS Sotumo jausmas labai priklauso nuo riebalų kiekio maiste. Mokslininkai yra nustatę, jog riebalų, labiausiai kintančios motinos pieno sudėtinės dalies, koncentracija atvirkščiai proporcinga intervalų tarp maitinimų trukmei arba, kitaip sakant, tiesiog proporcinga žindymo dažnumui. Kuo dažniau moteris žindo kūdikį, tuo riebesnis jos pienas. Ilgai užsibuvęs krūtyje, joje „taupomas“, pienas liesėja.

Pirmiausia atgal į kraują pro latakėlių sieneles pradedami rezorbuoti riebalų molekulės iš „pradinio“ pieno, kuris yra jau arti

spenelio ir ilgiausiai laukė savo panaudojimo. Taigi, kad pajustų sotumą, retai maitinamas kūdikis liesesniojo pieno turi gauti santykinai daugiau, negu dažniau žindantis - riebesniojo. Iškart po daug, bet lieso ir saldaus pradinio pieno gavęs, retai žindomas kūdikis gali net viduriuoti, kęsti skausmus dėl pilvo pūtimo. Tai ypač būdinga naujagimiams. Saikingai, bet dažnai žindantys, nors tuštinasi minkštai (motinos pienas saugo nuo vidurių užkietėjimo), bet neviduriuoja, jiems rečiau pasitaiko pilvo pūtimas ir diegliai.

daŽniau - geRiau Valgyti saikingai nuo ankstyvos vaikystės ir išsiugdyti tokį įprotį labai naudinga. Juk ir vienas iš suaugusiųjų sveikos mitybos principų yra būtent toks: geriau dažniau, bet nepersivalgant. Nepavydėkite mišiniais savo kūdikį maitinančiai motinai, jeigu ji girsis, kad jos vaikas ilgiau miega ir rečiau prašo valgyti. Karvės pienas, iš kurio gaminami beveik visi mišiniai, yra daug sunkiau virškinamas ir skrandyje užsibūna beveik du kartus ilgiau negu motinos pienas. Kitą fiziolo-

gijos dėsnį galėtume apibūdinti taip: kai pilvas sunkiai dirba – smegenys bejėgiškai snaudžia. Taigi kai žinduklis kūdikėlis jau seniai vėl guvus ir aktyviai gyvena domėdamasis pasauliu ir džiugindamas tėvelius, „buteliuko vaikas“, ilgai ir sunkiai virškindamas, ilgai ir sunkiai pramiega daug savo vienintelio gyvenimo valandų.

Jau minėjome, jog krūtų dydis priklauso ne vien nuo pieno liaukų, esančių jose, tūrio, bet ir nuo jungiančiojo, o ypač riebalinio, audinio kiekio. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, išvešant liaukiniam audiniui, jam vietos krūtyje suteikia dalinai sumažėjęs riebalinis audinys. Neskubus ir palaipsnis vaiko nujunkymas leidžia ir krūtų audiniams pamažu „susikeisti vietomis“ ir riebaliniam audiniui vėl tolygiai užpildyti dalinai susitraukiančių pieno liaukų vietą. Taigi net ir ilgai trunkantis žindymas, jeigu kūdikis maitinamas dažnai, pagal jo natūralų poreikį, motinos krūtų nesugadina. Gamta tikrai nesuinteresuota moteris kuo greičiau „sudėvėti”.

daugiau apie naujagimių ir kūdikių maitinimą skaitykite k. Vitkausko knygoje „kūdikio žindymas. nepakeičiamas kaip motinos meilė“ Čia rasite naujausias mokslo žinias ir daug naudingų praktiškų patarimų mamai ir šeimai. Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamytei. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!

2014 Vasaris-Kovas MAMA ir TĖTIS

33

Mūsų rūpesčiai

VaikŲ suŽaLoJiMŲ naMuose

GaLiMa išVenGti

Liaudies išmintis byloja: „Visur gerai, bet namuose geriausia“. Tačiau ar geriausia reiškia saugiausia? Pastaruoju metu visuomenės sveikatos specialistai, medikai ir socialiniai darbuotojai kelia į viešumą ne naują, bet labai menkai nagrinėjamą vaikų saugos namuose problemą.

2012 metais Lietuvoje užregistruota daugiau nei 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutiko vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimą. Vaikų iki 14 metų mirtį dažniausiai lemia išorinės mirties priežastys, tarZZp jų ir buitiniai sužalojimai. Higienos instituto duomenimis, net 46,8 proc. visų vaikų ir paauglių mirties atvejų priežastis – įvairūs sužalojimai.

Mokslininkai teigia, kad 90 proc. vaikų traumų namuose galima išvengti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras skatina tėvelius, globėjus ir visą visuomenę saugoti savo mylimus vaikus ir sudaryti jiems saugią namų aplinką.

Visų pirma derėtų prisiminti, kad vaikai nėra maži suaugusieji, jų fiziologija ir anatomija yra specifinė ir neretai tampa lemiamu veiksniu, dėl kurio įvyksta kai kurie sužalojimai. Daugelis organizmo sistemų vaiko augimo laikotarpiu tik pradeda formuotis. Kūdikių momenėlis yra nesukaulėjęs, todėl jiems itin pavojingos įvairios galvos traumos. Taip pat vaikų regėjimo kampas yra siauresnis negu suaugusiųjų, jie negali aiškiai matyti tolimų objektų, vaikams sunkiau pakeisti tolimą vaizdą artimu. Jie linkę

34 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

matyti atskiras detales, o ne visą vaizdą, jie nesugeba sekti akimis judančių objektų kaip suaugusieji. Vaikams daug sunkiau įvertinti atstumą ir garso šaltinį. Vaikai linkę užmiršti, ko mokėsi; jeigu nutinka kas įdomaus, jie veikia spontaniškai, daugiau koncentruoja dėmesį į vieną dalyką ir nekreipia į visus kitus.

Vaikų raumenų sistema skiriasi nuo suaugusiųjų. Ikimokyklinio amžiaus vaikų raumenyse vyrauja aerobinis energijos gamybos būdas, o tai reiškia mažą raumenų nuovargį ir susitraukimo galingumą, greitą atsigavimą po darbo. Dėl šių priežasčių vaikai blogiau mato aplinką, įvertina pavojus, taip pat yra judresni, mažiau pavargsta ir greičiau pailsi po nuovargio. Visi šie veiksniai lemia kai kurių sužalojimų dažnį ir specifiką vaikystėje.

Apsaugoti vaikus nuo sužalojimų gali-

ma pasitelkus įvairias priemones. Saugios aplinkos sukūrimas gali būti efektyvi sužalojimų prevencija. Šiandieninės galimybės ir inovatyvios technologijos leidžia sukurti maksimaliai saugią aplinką vaikams. Deja, dažnai tėveliai nežino apie galimus saugos elementus. Štai keletas pavyzdžių. Durų fiksatoriai apsaugo vaiką nuo pirštų prisivėrimo, laiptus ar židinį izoliuojanti tvorelė – nuo kritimų ir terminių sužalojimų. Specialistai siūlo tokiomis tvorelėmis aptverti visą virtuvės zoną, kol joje gaminama. Taip galima išvengti nudegimo dėl įkaitusių orkaitės durelių ar apsipylimo verdančiu puodų turiniu.

Langų fiksatoriai neleis vaikui pačiam atsidaryti lango ir iškristi per jį. Fiksuoti reikėtų ir stalčius bei spinteles, kad vaikas neprisivertų pirštų, taip pat nerastų jam pavojingų daiktų. Baldų kampų apsaugos padės išvengti

skaudžių sužalojimų, kurių metu vaikas gali netekti akies ar prasiskelti galvą. Puiki apsauga nuo nusiplikinimų – čiaupuose įrengti termostatai, reguliuojantys, kad iš krano nebėgtų pernelyg karštas vanduo ir vaikas savarankiškai plaudamasis rankas nenusiplikytų. Nuo elektros traumų efektyviai saugo elektros lizdus izoliuojantys kištukai. Vaikams pavojingus įrankius, tokius kaip peiliai ar žirklės, derėtų eliminuoti iš vaikų žaidimo zonų, laikyti taip, kad vaikai jų nepasiektų patys, o vaistus ir buitinę chemiją reikia laikyti užrakintus arba spintelėse, kurios įrengtos aukščiau nei 150 cm nuo žemės. Tėvams derėtų domėtis efektyviais vaikų apsaugos namuose būdais, juolab, kad šiuolaikinės technologijos yra draugiškos visiems.

Dar viena neįtikėtinai efektyvi sužalojimų prevencijos priemonė – vaikų mokymas.

Tyrimų duomenimis, žymiai daugiau vaikų linkę elgtis saugiau, jei nuo mažens buvo mokyti saugaus elgesio. Nuo kūdikystės vaikams dera pasakoti apie saugumą, įspėti, kad būtų atsargūs, parodyti pavojingas vietas. Vieno mokslinio tyrimo duomenimis, daug efektyviau vaikus veikia mokymas ir aiškinimas, kas yra nesaugu, negu draudimai ar bausmės dėl netinkamo elgesio. Todėl vaikams būtina aiškinti ir pasakoti, kokie pavojai jų tyko, paklausti, ar jie supranta pavojus, paaiškinti, kokios galimos pasekmės elgiantis neatsargiai. Specialistai skatina mokyti vaikus elgtis saugiai ne tik pasakojimais, bet ir rodant animacinius filmukus, naudojant spalvinimo ir skaitymo knygeles apie saugą namuose.

Sukūrus saugią aplinką ir išmokius vaikus reikia nepamiršti, kad suaugusiųjų priežiūra yra būtina. Suaugęs žmogus gali laiku sulaikyti krintantį vaiką, apsaugoti nuo pavojų žaidimų aikštelėse. Vaikų nederėtų palikti vienų su gyvūnais, kad ir kokie taikūs ir draugiški jie atrodytų, nes neretai pasitaiko, kada išerzintas gyvūnas puola vaiką – tokiu atveju apsaugoti gali tik suaugęs asmuo.

Nederėtų pamiršti, kad efektyviausiai vaikus nuo sužalojimų namuose apsaugo kompleksinis visų priemonių derinys: saugi aplinka, vaiko mokymas ir atidi suaugusiųjų priežiūra.

Kad tėveliai aiškiau įsivaizduotų galimus pavojus ir kaip jų išvengti, išskirsime keletą dažniausių sužalojimų, nutinkančių namuose, ir pateiksime pavyzdžių, kaip apsaugoti vaikus. p Nukritimas/susitrenkimas Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje miršta ar yra hospitalizuojama daugiausia vaikų. Tarp visų Europos Sąjungos valstybių

Lietuvoje mirtinų kritimų skaičius didžiausias. Pavojaus zonos: vaikams lengvai atidaromi langai, laiptai, aukšti paviršiai, daugybė slenksčių, neatsakingai paliktos kopėčios, aštrūs baldų kampai, nesaugios vaikų žaidimų aikštelės. Mažų vaikų negalima palikti vienų ant aukštų paviršių, vystymo stalų, lovų ir kitų pavojingų zonų. Kaip išvengti nelaimės? Mažus vaikus būtina prižiūrėti, paaugusiems sudaryti saugią aplinką, įrengti langų ir durų į balkoną fiksatorius, kad vaikas vienas negalėtų atidaryti lango, nepalikti inventoriaus, ant kurio vaikas galėtų užlipti vienas (pavyzdžiui, kopėčių), aštrius baldų kampus apsaugoti specialiomis priemonėmis, nepalikti vienų kūdikių ant vystymo stalų nei minutei, laiptus aptverti apsauginėmis tvorelėmis, prižiūrėti kieme ar žaidimų aikštelėje žaidžiančius vaikus. p Nudegimas/nusiplikinimas 2012 metais Lietuvoje terminius ir cheminius nudegimus patyrė 1244 vaikai iki 17 metų amžiaus. Dauguma tėvų teigia, kad anksčiau ar vėliau vaikas nudegs ir tai jam padės suvokti, kas yra karštis. Deja, kartais pirmas nudegimas gali būti ir paskutinis arba palikti randus visam gyvenimui. Pavojaus zonos: vaikams pasiekiami degtukai, įjungta viryklė ir ant jos pastatyti verdantys puodai, orkaitė, deganti įkaitusi krosnis ar židinys, pernelyg karštas krano vanduo, kava, arbata, verdantis virdulys, per karštas vanduo, paruoštas maudynių vonelėje.

Kaip išvengti nelaimės? Bet kokias degias ir pavojingas priemones (degtukus, žiebtuvėlį, viryklės degiklį) laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Viryklę, židinį ar krosnį izoliuoti apsaugine tvorele, įrengti krano vandens karščio reguliatorių, atsakingai ruošti vandenį vaiko maudynėms, nepalikti karštų gėrimų ant stalo ar vietose, kur vaikas gali pasiekti ir užsiversti ant savęs, virduliui namuose surasti vietą, kuri mažam vaikui neprieinama. p Apsinuodijimas vaistais ir buitine chemija Atrodo, visi tėvai jau atmintinai moka frazę: „Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje“, tačiau vis tiek daugumoje namų pavojingi produktai yra vaikams lengvai prieinami. Pavojinga: vaistai ir buitinė chemija, sudėta vaikams prieinamoje vietoje, cheminės priemonės, laikomos ne joms skirtuose induose, dažniausiai buteliuose nuo limonado ar kitų vaikų mėgstamų gėrimų.

Kaip išvengti nelaimės? Svarbiausia – patraukti bet kokius medicininius preparatus ar buitinę chemiją iš vaikams prieinamų vietų. Rekomenduojama juos laikyti spintelėse, kurios įrengtos ne žemiau nei 140 cm nuo žemės. Jokiu būdu neperpilti cheminių preparatų į jiems neskirtus indus, esant galimybei

vaistų ir buitinės chemijos pakuotes pirkti su vaikams neatidaromais dangteliais. p Užspringimas/dusimas Neretai laiku suteikta pirmoji pagalba užspringimo ar dusimo atveju gali išgelbėti vaiko gyvybę, tačiau dar svarbiau užkirsti kelią galimai nelaimei. Pavojinga: smulkūs žaislai ar detalės, kiti namų ūkio daiktai, kuriuos vaikas gali įsikišti į nosį, į burną, pernelyg smulkūs maisto kąsniai, leidimas vaikams lakstyti su saldainiu ar kitokio maisto kąsniu burnoje. Kaip išvengti nelaimės?

Pirkti saugius, vaikams pagal amžių tinkamus, specialiu ženklu pažymėtus žaislus, atsižvelgti į gamintojo nurodymus, neduoti vaikams žaisti su smulkiais daiktais, prižiūrėti, kad vaikas nelakstytų su maistu ar saldainiais burnoje. Itin mažo amžiaus vaikams neduoti čiulpiamųjų saldainių arba prižiūrėti, kol jie juos čiulpia. p Įsipjovimas/įsidūrimas Ne vietoje palikti peiliai ar kiti aštrūs įrankiai gali būti skaudaus susižalojimo priežastis. Vaikas gali susižaloti ne tik rankas, kaip dažniausiai manoma, bet ir aštriu daiktu išsidurti akį, persipjauti gyvybines kaklo arterijas. Pavojinga: vaikams lengvai pasiekiami peiliai, kiti aštrūs įrankiai, garažo reikmenys, adatos ar mezgimo reikmenys.

Kaip išvengti nelaimės? Nepalikti pavojingų daiktų vaikams pasiekiamoje vietoje, prižiūrėti vaikus, mokyti juos būti atsargiais su peiliais ir panašiais įrankiais.

Norint apsaugoti vaikus nuo sužalojimų, neužtenka laikytis tik šių patarimų.

Vaikai yra labai kūrybingi, dinamiški ir aktyvūs, tad tėveliai kūrybingumu neturėtų atsilikti nuo savo atžalų. Labai svarbu numatyti keletą galimų vaiko veiksmų į priekį ir laiku užkirsti kelią nelaimei. Derinant keletą prevencijos priemonių galima pasiekti geresnių rezultatų. Tinkamai pritaikyta namų aplinka, kurioje yra langų fiksatoriai, durų blokatoriai, priešgaisrinė įranga, apsauginės tvorelės ir kiti elementai, derinami su nuolatine vaiko priežiūra ir mokymu, kas yra saugu ir kas nesaugu, bei nuolatine suaugusiųjų priežiūra, gali būti neįtikėtinai veiksmingos priemonės siekiant išvengti vaikų sužalojimų namuose. Negalima laukti, kol vaikas patirs skaudžius sužalojimus. Tokia patirtis gali kainuoti labai brangiai.

Saugokime tuos, kuriuos mylime!

Parengė SMLPC Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė 2014 Vasaris-Kovas MAMA ir TĖTIS

35

Laisvalaikis

L

abai šaunu, kai mamos bei tėčiai yra kūrybingi ir turi laiko savo idėjoms įgyvendinti.

Bet kartais reikia paskaičiuoti, kas brangiau – pačių sugaištas laikas, ar profesionalo paslaugos. Tai pirmas dalykas, kurį reiktų apmąstyti, planuojant originalią šventę bet kokia proga.

O kad pagalvoti išties yra apie ką, patys netruksite įsitikinti. Tam, kad tėveliams būtų lengviau, renginių organizavimo agentūros ,,Good - Mood“ projektų vadovė Jovita Rastenė paruošė keletą patarimų iš savo patirties. n Visų pirma, pagalvokite apie vakarėlio svečius. Šventę organizuojate vaikui, tad vakarėlyje BŪTINAI turi dalyvauti geriausi jo draugai. Todėl, prieš rašydami datą į kvietimus, įsitikinkite, ar tuo laiku galės atvykti geriausi jūsų vaiko draugai.

Net ir šauniausia šventė bus ne tokia įsimintina ir linksma, jei drauge nešėls „kiečiausi gaujos nariai“. n Jei jūsų vaikas jau pakankamai didelis ir geba pats spręsti apie savo pomėgius, būtinai įtraukite jį į šventės organizavimą, pradedant nuo temos idėjos.

Pasiūlykite jam keletą variantų, iš kurių jis galėtų pasirinkti. Venkite visiškos laisvės tam, kad nepasirodytų vaikučio ašaros – juk mažųjų vaizduotė labai laki. Ir kaip tuomet išsisuksite, jei vaikas panorės viso zoologijos sodo jūsų namuose? n Suplanuokite, koks bus vakarėlio meniu vaikams. Tai turi būti maistas, kurį vaikai MĖGSTA. Jį ruošti reikėtų atsižvelgiant į vakarėlio temą ir atitinkamai patiekti bei dekoruoti. Yra galybė vaikiškų užkandžių receptų. Net jei nieko negaminsite, o užsakysite picą, iš jos sausainių formelėmis išpjaustykite žaismingus gabalėlius ir jūsų mažyliui šie užkandžiai tikrai patiks labiau, o stalui suteiks šventiškumo ir žaismingumo. Būkite budrūs: jei kompanijoje yra alergiškų vaikų, venkite įvairių alergijos sukėlėjų maiste. Ypač būkite atsargūs su riešutais ir daug kiaušinių turinčiais produktais.

36 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

kad gimtadienio šventė

ilgam ĮSimintŲ...

K

asmet, artėjant mūsų mažylių svarbiausiai šventei – gimtadieniui, tėveliams imti ,,skaudėti galvą“ nuo jo planavimo rūpesčių. Originali vakarėlio idėja, kuri sudomintų vaikus, ir tuo pačiu noras viską išspręsti taupiai, tampa prioritetiniais klausimais. n Apgalvokite šventės programą, kokias veiklas ir žaidimus vaikams pasiūlysite. Atsižvelkite į žaidėjų amžių ir į tai, ką mėgsta jūsų pačių vaikas: jis labai judrus ir mėgsta bėgioti, siausti; ar yra labai kruopštus, mėgsta konstruoti, piešti ar pan. Pradėkite ruoštis jau kelias savaites

iki didžiosios šventės, pamažu kaupdami reikiamą inventorių ir daiktus vienoje vietoje. Taip vakarėlio metu lengvai viską rasite ir išvengsite paskutinės minutės streso dėl nespėtų atlikti darbų... n Šiek tiek apie vakarėlio svečius. Jie turėtų būti jūsų vaiko amžiaus. Jei jis yra

trejų metų ar vyresnis, galite pasikviesti ir metukais vyresnių ar jaunesnių gimtadienio dalyvių. Pernelyg daug vaikų gali išvarginti ir jūsų mažylį, ir pačius svečius.

Vyresni vaikai gali būti ir didesnėse grupėse. Jei žaisite žaidimus, kuriuose reikės pasiskirstyti komandomis ar poromis, suorganizuokite tai taip, kad nei vienas vaikas neliktų be poros, o komandos būtų lygios.

Mat mažieji žaidėjai labai rimtai reaguoja į visokias nelygybes... n Pasigaminkite arba nupirkite teminius gimtadienio kvietimus. Galite sumaketuoti ir elektroninį pakvietimą (pvz. iš vaiko nuotraukos, parsisiuntę šabloną, sumaketavę linksmas ir nuotaikingas skaidres ar kt.). Kuo anksčiau išsiųskite juos savo svečiams – taip jie turės pakankamai laiko susiplanuoti laisvą dieną. n Jei jūsų vaikutis dar mažas ir į gimtadienį kviečiate tokius pat mažylius su tėveliais, tuomet savo šventę planuokite savaitgalį ar bent darbo dienos vakarą. Jei vaikai vyresni ir į šventę ateis savarankiškai – šventę galima daryti ir dienos metu, tiesiog po pamokų. n Dovanas išpakuokite svečiams išėjus. Tai - ne taisyklė, o tik draugiškas patarimas. Taip išvengsite nemalonios situacijos, jei netikėtai vaikui nepatiks gauta dovana – juk mažyliai „rėžia“ išsyk tai, ką mąsto. Be to, tai gali būti puikus šventinės dienos užbaigimo ritualas. Jei nuspręsite taip ir padaryti, bus labai gražu, jei vėliau visiems išsiųsite padėkos atvirukus. Paprašykite, kad vaikas pasakytų, kuo ar kodėl jam patiko dovana, ir, tai užrašę, nusiųskite dovanos įteikėjui.

Svarstote kur organizuoti šventę – namuose ar vaikų kambaryje? O gal kavinėje?

Organizuojant gimtadienį vaikų kambaryje pagrindiniai privalumai yra šie: l Nereikia jaudintis dėl netvarkos namuose: čia niekas nesuduš, nenukris, o po vakarėlio nereikės plušėti blizginant indus ir namų grindis! Valio!!! l Mažyliams vaikų kambaryje tikrai labai patiks – čia daugybė žaislų, karstynių, sūpynių. Taigi veiklos užtektinai.

Būkite kantrūs tėveliai ir žaiskite su savo mažyliais, nes tik taip išnaudosite patį didžiausią vaikų kambario privalumą – vaikai turės turiningą užimtumą visą vakarėlio laiką! Tėveliams tai taip pat smagi pramoga - juk visai šaunu vėl pasijusti vaiku: pašokinėti ant batuto, nusileisti nuo čiuožyklos ar palaipioti karstynėmis! l Didesniems vaikams dažniausiai siūlomi gimtadienio personažai. Čia jų kainos daugeliu atveju ganėtinai žemos.

Tiems, kas jau pasisotinę personažais ir nori kažko naujo – išmėginkite aktyvius žaidimus ir užduotis visai šeimai su profesionaliu renginio asistentu!

Tačiau yra ir keletas trūkumų: l Reikia derintis prie įstaigos darbo laiko ir užimtumo. Taigi norėdami švęsti jums patogiu laiku ir pageidaujamą dieną, savo šventei datą ir laiką reikia rezervuoti kuo anksčiau (bent prieš mėnesį). Jūsų vakarėlio trukmė taip pat bus ribota. Mat dažniausiai vaikų gimtadieniui skiriama 1.5 – 2 val. Jei po jūsų vakarėlio daugiau

niekas nebeateina, už papildomą mokestį šventės laiką galėsite pratęsti. Arba ilgesnį laiką suplanuokite ir užsisakykite iš anksto. l Taip pat, jei norite teminio vakarėlio, bus gana sudėtinga užsiimti vietos dekoravimu. Jus ribos ir laikas, ir tiesiog techninės bei fizinės galimybės (aukštos lubos, atitinkamas inventorius, kuris gali ir visai nederėti su jūsų pasirinkta tema ir kt.) l Na ir žinoma maistas. Tai, kad jį reikės užsisakinėti, o ne gamintis, vieniems trūkumas, o kitiems – privalumas. Taigi viskas priklauso nuo jūsų požiūrio, nusiteikimo, sugebėjimų ir galimybių! l Tuo tarpu namuose jūsų niekas neribos: švęskite kada norite, kiek norite ir kaip norite. Tiesiog nusiteikite iš peties padirbėti – tiek prieš vakarėlį, tiek po jo.

Įsimintinų šventinių akimirkų!

Parengė „Mama ir Tėtis“

Ar Jūsų vaikų darželis dalyvaus „Mažųjų Olimpiadoje“ ?

Daugiau informacijos rasite www.cempionai.lt 2014 Vasaris MAMA ir TĖTIS

21

Įdomu

TE SAUGO JUS ŠV. AGOTA! V

asario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą - duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką).

K

ilus gaisrui, duona būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Žaizdas ar akių skausmus kai kurie gydydavo uždėdami drobinį skudurėlį, suvilgytą vandeniu, kuriame mirko šventintos duonos gabalėlis.

Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.

A

tėjus krikščionybei, senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Tad šią dieną sveikinamos Agotos. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Taip pat šventinama druska ir vanduo.

Tikintys pasirūpina, kad namuose visuomet būtų šv. Agotos dieną šventintos duonos. Šv. Agotos duona buvo laikoma kaip blogį nugalinti priemonė, vaistas.

Tikimės, kad Šventos Agotos gabalėlis Jus saugos nuo įvairiausių negandų!

38 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

Įdomu

GRIETINĖLĖS VAFLIAI 2 puodeliai miltų; 1 a.š. kepimo miltelių; 2-4 v.š. cukraus; 2 kiaušiniai; 280-320 ml grietinėlės (kiekis priklauso nuo kiaušinių dydžio).

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais. Atskirkite trynius nuo baltymų. Baltymus išplakite iki standžių putų, trynius išplakite kartu su cukrumi bei grietinėle. Į trynių ir grietinėlės plakinį įmaišykite miltus ir išplaktus baltymus. Kepkite vaflinėje

JOGURTINIAI VAFLIAI

2 puodeliai miltų; 1/3 puodelio cukraus; 2 a.š. malto cinamono; 1 a.š. kepimo miltelių; 1 a.š. kepimo sodos; ½ a.š.druskos; ¼ a.š. malto muskato; 1/8 a.š. maltų gvazdikėlių; 1 ½ puodelio natūralaus jogurto; ¾ puodelio pieno; 2 dideli kiaušiniai; 3 v.š. augalinio aliejaus ar tirpinto sviesto; 1 puodelis klevų sirupo; ½ puodelio pakeptų, stambiai sukapotų dekano riešutų.

SU KARIJŲ RIEŠUTAIS IR KLEVŲ SIRUPU

Nedideliam indelyje sumaišykite miltus, cukrų, sodą, kepimo miltelius, druską, prieskonius. Kitame inde išplakite iki standžių putų baltymus. Dideliame inde išplakite jogurtą, pieną, aliejų, kiaušinių trynius. Į šį plakinį suberkite sausus produktus, gerai išmaišykite ir tada atsargiai įmaišykite baltymus. Kepkite įkaitintoje vaflinėje (dėti po kaupiną šaukštą ir gražiai paskleisti, kepant pučiasi ir gali tešla išbėgti). Patiekti apipylus sirupu.

Klevų sirupą pakaitinkite, suberkite riešutus ir laikykite šiltai, kol iškeps vafliai.

RUGINIAI BLYNAI 1 puodelis ruginių miltų; ¾ puodelis pieno; 2 v.š. cukraus; 2 kiaušiniai; žiupsnelis druskos; Aliejaus kepimui.

Miltus sumaišykite su cukrumi ir druska. Įmuškite kiaušinių trynius, supilkite pieną ir gerai išmaišykite. Baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite. Kepkite aliejuje. Patiekti su medumi ar uogomis.

Gamino skirmantė mockevičienė

2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

39

Psichologija

kaiP PadĖti neriMastinGaM Vaikui?

P

er didelis nerimas trukdo vaikui bendrauti ir su bendraamžiais, ir suaugusiais. Todėl tėvai turėtų padaryti viską, kad vaikas neabejotų jų meile (nepriklausomai nuo pasiekimų). O tai nėra lengva.

Neseniai baikščios, pareigingos ir stropios (būsimos pirmūnės) tėčio paprašiau, kad, palydėdamas dukrą į pirmąją klasę, pasakytų: „Aš tave labai myliu ir mylėsiu, nesvarbu, kaip tau seksis”. „Kaip tai nesvarbu, dar ir kaip svarbu!” – sekė žaibiška reakcija. Ką gi, tai puikiai iliustruoja, kaip mūsų lūkesčiai (neretai per dideli) augina vaikų nerimą. Ir rodo, kad patys nepažinome besąlyginės tėvų meilės ir todėl dabar taip sunku duoti savo vaikams tai, ko patys nesame gavę. nerAmuolio PortretAs Į grupę ar klasę nedrąsiai įeina vaikas. Jis susirūpinęs stebi aplinką, tyliai sveikinasi ir sėdasi ant arčiausiai esančios kėdės kraštelio. Atrodo taip, tarsi lauktų kokių nors nemalonumų. Vaikas bijo žaisti naujus žaidimus, sunkiai įsitraukia į naują veiklą. Jis reiklus sau, savikritiškas, jo savivertė žema. Jis iš tiesų mano, kad yra pats nevikriausias, negražiausias, kvailiausias.

Jam reikia suaugusiųjų paskatinimų visur ir visada. Toks vaikas kur kas jautriau reaguoja į sėkmes ir nesėkmes, į pagyrimus ir papeikimus. Jam labai sunku įvertinti savo veiklos rezultatus, jis negali pats nuspręsti, ar teisingai pasielgė, išsprendė užduotį ir t.t., todėl yra labai jautrus kitų nuo¬monei ir įvertinimams. Šiuos vaikus auginti ir ugdyti yra nė kiek ne lengviau nei hiperaktyvius ar agresyvius. Pastarieji visada būna matomi, o neramuoliai savo rūpesčius slepia. Kad išvengtų gąsdinančio suaugusiųjų dėmesio, vaikas stengiasi tarsi nebūti. Jis visąlaik susigūžęs: galva įtraukta į pečius, kvėpavimas greitas ir ne-

40 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

gilus, kalba nedrąsiai, tyliai. Įpranta atsargiai ir nepastebimai išslinkti iš kambario ar klasės. Kartais jis jaučia kaltę, net kai jo niekas nekaltina, jaučiasi atstumtas, nors su juo kalbantis asmuo nenorėjo nieko bloga jam pasakyti.

VAikų nerimo PriežAstys Dažniausiai vaikus savo nerimu užkrečiame mes, suaugusieji. O priežasčių nerimauti visi turime apsčiai. Pradedant šalies ekonomine situacija, baigiant asmeniniais lūkesčiais. Dirbdama susiduriu su tuo, kad vaikų nerimo ir nepasitikėjimo savimi priežastis glūdi tėvų nepasitenkinime (dažnai neįsisąmonintame) savo vaiku (ne tos lyties, ne tokios išvaizdos, ne tokio būdo, kokio buvo tikėtasi). Pvz., ,,būtų sūnus, tai žinočiau, kaip kalbėtis, o dabar… mergaitė”; „visų vaikai, kaip vaikai, tik maniškis amžinai sijono įsikibęs – visko bijo”; ,,jau geriau tegu į darželį eina, negu su anyta būna – užtenka, kad mano vaikas savo išvaizda į ją panašus, o jei dar charakteriu – neduok, Dieve.”

VArGAs dėl Proto Daugelis specialistų kalba apie įdomų dėsningumą: kuo vaiko intelektas aukštesnis, tuo daugiau baimių ir nerimo jis patiria. Vaikai, pasižymintys aukštu intelektu, paprastai yra laikomi gabiais. O gabiam vaikui būdingas padidėjęs baimės jausmas, nes jis gali įsivaizduoti daugybę pavojingų pasekmių. Labai dažnai gabus vaikas yra labiau pažeidžiamas, nes jo jautrumas yra padidėjęs. Toks vaikas viską suvokia ir į viską reaguoja, jo normalus egocentrizmas lemia tai, kad jis visa, kas vyksta, priima kaip nukreiptą į jį.

NeRIMASTINGI VAIKAI DAŽNIAU SeRGA Nerimastingas vaikas paprastai yra geras, paklusnus, drausmingas. Jis nemoka (arba bijo) reikšti neigiamas emocijas.

Jausmai (tiek teigiami, tiek neigiami) niekur nedingsta, jie palieka pėdsaką, verčia veikti. Neigiami jausmai gali išsilieti ant aplinkinių barniu, kumščiu, spyriu. O gali

è 42 p.

Mielosios,

sveikiname jus visas su Tarptautine moters diena – kovo 8-ąja!

Tegu gėlių žiedai jus džiugina ne tik šią dieną!

Be saulės nežydi gėlės, be meilės nėra laimės, be moters nėra meilės, be motinos nėra nei poeto, nei didvyrio. /M.Gorkis/

2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

41

Atkelta iš 40 p. išoriškai ir nepasireikšti, tačiau jie niekur nedingo – vaikas juos nukreipė į save ir prieš save. Taip atsiranda vidinė agresija, kuri visų pirma silpnina vaiko sveikatą – dažniau sergama (vaikas tarsi baudžia save už tai, kad kilo tokie „baisūs“ jausmai). Retas ikimokyklinukas ir pradinukas paklaustas, ar galima pykti ant suaugusiųjų, atsako teigiamai. Bet vaikai suvokia, kad jie pyksta ir ant mamos su tėčiu, ir ant auklėtojos ar mokytojos. Kaip jie jaučiasi tada? Tą būseną gerai iliustruoja vieno antroko atsakymas: „Tada aš jaučiuosi nenormalus“. Tokia jausena augina vaikų nerimą labai sparčiai. Turime mokytis patys priimtinais būdais reikšti pyktį ir mokyti to savo vaikus. Vienas iš tokių būdų – mokėjimas jausmus įvardinti žodžiais, pvz., užuot sugniaužus kumščius ir šaukus, pasakyti, „aš pykstu ant tavęs“, „man nepatinka, kai tu taip elgiesi“.

Kaip žaisti su nerimastingu vaiku?

1. Kadangi neramuolį bet kokia nauja veikla gąsdina, vaiko įsijungimas į naują žaidimą turi vykti etapais. Pirmiausia, tegu jis pasižiūri, kaip žaidžia kiti vaikai, susipažįsta su žaidimo taisyklėmis, ir tik tada galima jį paraginti prisijungti prie kitų žaidėjų.

2. Stenkitės vengti atviro konkuravimo ir žaidimų, kuriuose užduotis reikia atlikti kuo greičiau. Taigi įvairios estafetės ir varžybos šiems vaikams netinka.

3. Žaidimas užrištomis akimis (pvz., „Akla višta“) neramuoliui yra įmanomas tik tada, kai jis toje vaikų grupėje jaučiasi gana laisvai ir pats pareiškia norą žaisti.

4. Nepersistenkime skatindami ir drąsindami vaiką. Pernelyg stengdamiesi kaip nors ,,išjudinti” neramuolį, paversime jį užsispyrėliu.

Atsipalaidavimo pratimai – žaidimai Augindami ir ugdydami nerimastingus vaikus, nepamirškime, kad nerimas yra lydimas įvairių raumenų grupių įtampos. Suaugusieji paprastai jau iš anksto žino, kad, gerai pasinervinus, vieniems skaudės pečius, antriems – juosmenį, tretiems – „pakirs kojas”. Tai vadinamosios įtampos kaupimosi sritys. Todėl būtina mokytis patiems ir mokyti savo vaikus atsipalaidavimo pratimų. „Kaukių teatras“. Padeda atpalaiduoti veido raumenis, sumažina įtampą, nuovargį. Žaidimo instrukcija: ,,Vaikai, mes visi apsilankysime ,,Kaukių teatre“. Jūs būsite aktoriai, o aš – fotografas. Aš paprašysiu jūsų pavaizduoti įvairius veikėjus, pvz., parodykite man, kaip atrodo pikta

42 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

ragana. (Vaikai mimika ir gestais pavaizduoja prašomą personažą.) Gerai, puiku, o dabar nejudėkite – fotografuoju. Juoktis galima bus, kai nufotografuosiu. O dabar parodykit man, kaip išsigando Raudonkepuraitės močiutė, pamačiusi vilką. Dėmesio! Fotografuoju!” Toliau žaidimo vedantysis (tėvai ar pedagogas) gali parinkti personažus savo nuožiūra ir tęsti žaidimą, nepamiršdamas pagirti vaikų už jų grimasas. Ir baigdamas pasakyti: ,,Aktorių darbas baigėsi. Visi pavargo. Šiek tiek ramiai pasėdėsime ir pailsėsime. Visiems ačiū.“ (Vaikams labai patinka, kai fotografuojama ne įsivaizduojamu, o tikru fotoaparatu ir paskui galima apžiūrėti grimasas, iš anksto susitarus, kad aptarinėti galima tik save).

Kvėpavimo pratimai – žaidimai Neramių vaikų (ir suaugusiųjų) kvėpavimas yra greitas ir negilus. Nes labai anksti patiriame, kad instinktyvūs, spontaniški jausmai aplinkiniams nepriimtini.

Todėl nesąmoningai išmokstame stiprius jausmus valdyti, t.y. sumažinti įkvepiamo oro kiekį, kuo mažiau jo leisti patekti į krūtinės ląstą. Kai oras sulaikomas viršutinėje krūtinės ląstos dalyje, emocijos užblokuojamos. Jaučiamas tik sunkumas. Susiformuoja nemalonūs pojūčiai kūne. Ilgainiui jie tampa nuolatiniais. Todėl labai praverčia kvėpavimo pratimai – žaidimai. „Balionėlio pūtimas“: Įsivaizduok, kad dabar mudu pūsime balionus. Įkvėpk oro ir paėmęs įsivaizduojamą balioną priglausk prie lūpų. Išpūtęs žandus lėtai, kad nesusprogtų, pūsk savo balionėlį. Jis tampa vis didesnis ir didesnis. Parodyk man, kokį pripūtei. Žaidimą kartoti 3 kartus (per ilgai giliai kvėpuojant, gali apsvaigti galva). „Laivelio plukdymas“: Įsivaizduok, kad mūsų laivelis plaukia, plaukia ir staiga sustoja. Padėkime jam plaukti, pasikviesdami vėją. Įkvėpkime daug oro ir garsiai, pro burną iškvėpdami, plukdykime mūsų laivelį. Nagi, pamėginkime dar kartą. Noriu išgirsti, kaip pučia vėjas. „Pienės pūko pūtimas“: Užsimerk ir pamatyk pievą, kurioje daug pienių pūkelių. Vieną nusiskink ir nupūsk pienės pūkelius. Dar kartelį papūsk – ne visi pūkeliai nuskrido. Dabar jau visi skrenda. Šaunuolis.

2. Jam sunku susikaupti.

3. Bet kokia užduotis sukelia perdėtą nerimą.

4. Užduotį atlikdamas yra susikaustęs, įsitempęs.

5. Sutrinka, drovisi dažniau nei kiti.

6. Dažnai kalba apie įtemptas situacijas.

7. Dažnai parausta nepažįstamoje aplinkoje.

8. Skundžiasi, kad sapnuoja baisius sapnus.

9. Delnai paprastai yra šalti ir drėgni.

10. Dažni tuštinimosi sutrikimai.

11. Kai susijaudina, stipriai prakaituoja.

12. Nepasižymi geru apetitu.

13. Užmiega sunkiai, miega neramiai.

14. Baikštus, daug ko bijo.

15. Lengvai nusimena.

16. Dažnai negali sulaikyti ašarų.

17. Blogai ištveria laukimą.

18. Nemėgsta imtis naujos veiklos.

19. Nepasitiki savimi, savo jėgomis.

20. Bijo sunkumų.

Sumuojamas ,,pliusų“ skaičius ir gaunamas bendras nerimastingumo balas.

1-6 balai – žemas nerimastingumas; 7-14 balų – vidutinis nerimastingumas; 15-20 balų – aukštas nerimastingumas Bendros rekomendacijos tėvams

Nerimastingumo požymiai (šis testukas orientacinis, jis nėra diagnostikos priemonė)

1. Mokykimės patys valdyti savo nerimą, nes juo užkrečiame ir savo vaikus.

2. Dažniau vaiką pagirkime, bet taip, kad jis žinotų už ką giriamas.

3. Nelyginkime jo su kitais vaikais.Galime palyginti tik vaiko dabartinius pasiekimus su ankstesniais.

4. Kelkime vaikui realius (atitinkančius jo gebėjimus) reikalavimus.

5. Neskubinkime dažnai savo vaiko ir kuo mažiau kritikuokime.

6. Būkime nuoseklūs: jei ką nors leidžiame ar draudžiame, tai neturi priklausyti nuo mūsų nuotaikos.

7. Bendraudami su vaiku negriaukime kitų jam reikšmingų suaugusiųjų autoriteto: ,,Daug tie tavo mokytojai išmano, manęs geriau klausyk!”

8. Jei vaikui sunkiai sekasi mokytis, raskime būrelį, veiklą, kuri jam sektųsi ir teiktų džiaugsmo.

9. Leiskime dukrai ar sūnui prisiglausti prie mūsų, neatstumkime jų, kai jiems liūdna ar kai jie verkia, bet atsiliepkime į jų jausmus, parodykime, kad juos suprantame.

10. Pasitikėkime savo vaiku ir mylėkime jį tokį, koks jis yra.

1. Negali ilgai dirbti nepavargdamas.

Psichologė Birutė Černiūtė Petraitienė

Mūsų rūpesčiai

ŠILDYMAS DUJOMIS:

PATIKIMA ŠILDYMO SISTEMA Kuo žmonės šildo namus šaltuoju metų laiku? Įvairiomis kuro rūšimis: gyvenamiesiems namams bei kitoms patalpoms šildyti naudoja malkas, pjuvenų briketus, durpes, akmens anglį, gamtines ir suskystintas naftos dujas, skystą kurą ir kt. Gerėjant gyvenimo sąlygoms, siekdami patogumo bei taupydami laiką, žmonės vis dažniau namus šildo dujų balionais.

Kuo skiriasi šildymas dujomis ir šildymas malkomis?

Dujų balionus, lyginant su kietu ar skystu kuru, patogu laikyti bei prižiūrėti. Pvz.: jei ketinate namus šildyti malkomis, turite tam rimtai pasiruošti. Visų pirma, reikia turėti vietą, kur sandėliuosite suskaldytas malkas. Jas reikia gerai išdžiovinti, priešingu atveju nebus kaitros. Prasidėjus šildymo sezonui, kūrenant malkomis, daug laiko praleisite katilinėje -įkurdami bei prižiūrėdami, kad ugnis neužgestų. Šaltą žiemos rytą dažniausiai katilas būna prigesęs ir reikia kuo skubiau iš naujo įkurti, kad namuose būtų vėl šilta ir jauku. O taip norėtųsi dar tą pusvalandį pasnausti, tačiau jau turėsite skubėti į katilinę... Šildymas dujomis yra gerokai paprastesnis bei mažiau pastangų reikalaujantis šildymo būdas. Svarbu laiku pakeisti tuščius dujų balionus pilnais. Kad jau to reikia, informuoja sistemoje esantis automatinis indikatorius. O jūs ir toliau mėgaujatės malonia šiluma jaukiuose namuose... Tai – nenutrūkstantis šildymo procesas, nes automatinio reguliavimo būdas užtikrina pastovią pageidaujamą šildymo temperatūrą.

Ar toks šildymo būdas turi minusų? Šildymas dujomis kainuoja šiek tiek brangiau nei šildymas malkomis. Tačiau šiais laikais žmonės vis labiau brangina savo laiką bei siekia patogaus gyvenimo.

Ar dujų balionais galima šildyti ir negyvenamas patalpas?

Taip. Tai – universalus ir saugus šildymo būdas. Suskystintos naftos dujos balionuose puikiai tinka ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir komerciniams, gamybiniams bei ūkiniams statiniams šildyti, karštam vandeniui paruošti, taip pat – dujiniams oro šildytuvams.

Turbūt sudėtinga tokią šildymo sistemą įrengti?

Anaiptol. Ši sistema lengvai pritaikoma jau pastatytiems ir statomiems gyvenamiesiems namams, kitiems objektams. Prie namo išorinės sienos pastatoma metalinė, patrauklaus dizaino spinta dujų balionams. Prijungimo kolektorius sujungia balionus į dvi grupes, o automatinis dujų perjungiklis su reduktoriumi užtikrina sklandų persijungimą iš tuščios balionų grupės į pilną.

Dujiniam šildymo katilui užtenka nedidelės katilinės, sistemos išvedžiojimas yra nesudėtingas ir nebrangus.

Kaip tai veikia?

Kai dujos pasibaigia vienoje balionų grupėje, perjungiklis persijungia į pilną grupę.

Kol dujos naudojamos iš pilnų balionų, UAB „Saurida“ darbuotojai pakeičia tuščius balionus pilnais. Taip užtikrinamas nuolatinis dujų tiekimas. Dujų balionų sistemą galima įrengti ir kaip papildomą. Pavyzdžiui, jeigu šildote namą kietuoju kuru ir turite išvykti, įjungiate šią sistemą, nes ją saugu palikti be priežiūros ilgesnį laiką.

Daugelyje namų šiuo metu yra įrengta grindinė šildymo sistema. Kad ji veiktų efektyviai, turi būti palaikoma pastovi šildymo temperatūra, o tai pasiekti galima naudojant dujinę šildymo sistemą.

Į klausimus atsako UAB „Saurida“ Dujų padalinio vadovas

Rolandas Grinkevičius

UAB „Saurida“ specialistai parengs projektą pagal jūsų namo gyvenamąjį plotą, statinio tipą, aplinkybes ir poreikius. Profesionalių darbuotojų komanda įrengs šildymo dujomis sistemą, naudodami tik geros kokybės, patikimas medžiagas.

Beje, UAB „Saurida“ interneto parduotuvėje galite įsigyti kokybiškus dujų balionus itin patraukliomis kainomis.

Klientų atsiliepimai Tomas: „Prasidėjo šalta žiema, bet manęs ji visai nebaugina. Šildymas dujų balionais palengvino gyvenimą – nereikėjo pirkti malkų ir užversti jomis kiemą, nereikėjo kas valandą lakstyti į katilinę – sutaupytą laiką maloniai praleidau su savo šeima.“ Andrius: „Aš netarnauju katilinei! Galiu išvažiuoti nors ir savaitei poilsiauti, žinodamas, kad namuose bus šilta ir visada laikysis būtina temperatūra. Be to, saugu.“ Mindaugas: „Turiu problemų su sveikata - stuburo išvarža kamuoja jau senokai ir negaliu sunkiai dirbti. Anksčiau kai šildėmės malkomis, jas sukapoti ir sukrauti būdavo problema, tekdavo prašyti pagalbos arba pirkti jau paruoštas malkas, o tai taip pat nepigu. Ieškojau kaip pakeisti situacija. Visai atsitiktinai naršydamas internete radau informacijos apie šildymo dujomis sistemą. Net neįsivaizdavau, kad gali būti toks paprastas ir patogus šildymo būdas.“

Mūsų rūpesčiai

šunys.

sibiRo HAskiAi

istoriJa

Kaip manoma, šių šunų pradininkais laikomi šiaurės rytų Azijos eskimai. Yra žinoma, kad eskimai šunis kinkiniams naudojo jau 1500 metų atgal, bet yra įrodymų, kad kinkinių šunys egzistavo keturis tūkstančius metų atgal. Lydimi šakalų tipo šunimis, eskimai migravo į Sibiro ir Arktikos kraštus. Jų šunys, tuo metu susimaišę su vietiniais vilkais, palaipsniui tapo tomis veislėmis, kurias įprasta vadinti „šiaurinėmis“. Iš visų šiaurinių veislių Sibiro haskiai yra žinomiausi. Žodis „husky“ seniau reiškė pačius eskimus, kilo iš žodžio „eski“ (taip žargoniškai vadindavo eskimus, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia „užkimęs“). Šis šuo beveik neloja, bet urzgia, išleisdamas įvairias garso moduliacijas, dėl ko, manoma, ir gavo tokį pavadinimą.

Aliaskos aukso karštinės metu šunys tapo gyvybiškai svarbia gyvenimo dalimi Arkties regionuose, o šunų lenktynės – viena iš populiariausių pramogų. Ypač mėgiamos buvo „The All-Alaska sweepstakes“ kinkinių lenktynės, apimančios daugiau nei 650 kilometrų trasą.

1909-aisiais metais jose dalyvavo pirmoji šių čiukčių haskių komanda iš Sibiro.

Būdami mažiau paklusnūs nei varžovų šunys, haskiai per daug nežavėjo aplinkinių, išskyrus vieną lenktynininką, kuris atsivežė 70 šunų ir pradėjo juos ruošti sekančių metų lenktynėms. Trys jo Sibiro haskių komandos užėmė pirmąją, antrąją ir ketvirtąją vietas ir taip Sibiro haskių greitis, ištvermė, sugebėjimas įveikti didelius atstumus su mažomis jėgų sąnaudomis įrodė neabejotiną dominavimą šiose lenktynėse.

Visa tai atitinka ir šiuolaikinių haskių charakteristiką. Ilgainiui šunys užsitarnavo patikimų rogių tempėjų vardą, bet tik 1925 metais jie gavo didžiausią savo pripažinimą. 340 mylių(~540km) haskių kinkiniai gabeno vakcinas difterijos apimtam Nome miestui ir buvo pripažinti kaip miesto gelbėtojai, jų garbei Centriniame parke net pastatyta statula. Maždaug tuo metu (1930 metais) pirmieji Sibiro haskiai atvyko į Kanadą, tada JAV AKC (Amerikos veisėjų klubas) pripažino šią veislę.

Bendra CHarakteristika

Sibiro haskiai pasižymi jėga, greičiu ir ištverme, o nedidelis svoris suteikia galimybę vidutiniu greičiu įveikti nemenkus atstumus. Tai yra vidutinio dydžio šuo, gavęs tikrą šiaurietišką palikimą. Jis yra greitas ir judrus, su sparčia ir pastangų nereikalaujančia eisena. Haskiai turi vidutinio ilgio dvigubą kailį, su minkštu, tankiu pokailiu ir lygiai gulančiu išoriniu kailiu. Šuns charakteris išsiskiria ryžtingumu, draugiškumu, smalsumu ir net padūkimu.

Džiaugsmingas, drąsus, budrus, nepriklausomas, protingas, užsispyręs, išdykęs – štai kaip galima apibūdinti Sibiro haskių atstovą. Jie mėgsta bėgioti ir klajoti, jei tik suteiksite tokią galimybę. Todėl šį šunį patartina nuo pavadžio paleisti tik aptvertoje teritorijoje. Dažnai dominuojantis kitų šunų atžvilgiu, tačiau paprastai yra draugiškas su kitais namų šunimis. Tiesą sakant, tai veislė, reikalaujanti daug dėmesio, labai mėgstanti žmogaus draugiją. Kai haskiams nuobodu, jie ima kaukti. Jei šuns fizinė energija nebus tinkamai išnaudota, ji gali būti nukreipta į šeimininko daiktus, tad galite jų ir neberasti. Sibiro haskis yra labai protingas ir išradingas šuo, sugebėjimais dažnai stebinantis savo šeimininkus. Puikus vaikų draugas, bet tikrai ne žaisliukas. Istorija byloja, kad haskiai šildė vaikus eskimų namuose, kol jie būdavo medžioklėje.

Žiūrėkite naujausias „Dogs 101“ laidas tik per Animal Planet

46 48 MAMA MAMAirirTĖTIS TĖTIS

2013 2013Birželis Kovas

Prieš įsigydami haskį, rimtai apmąstykite savo galimybes: ar tikrai galėsite skirti jam pakankamai laiko? nepirkit šuns, susižavėję jo vilkiška išvaizda ir žydromis akimis! išvaizda - apgaulinga, o jūsų apsisprendimas turės įtakos kažkieno gyvenimui. sibiro haskis daugelį žavi savo egzotiška išvaizda ir dangaus žydrumo akimis, bet iš tiesų po šita dangiška kauke slypi mažas „velniukas“.

PrieŽiūra ir sVeikata Tai – aktyvūs šunys, veisiami tam, jog nenuilstamai bėgtų ilgus atstumus. Jiems būtina kasdien mankštintis ir nesvarbu, ar ilgai pamažu lakstyti, ar ilgai sparčiai bėgioti. Jiems patinka traukti roges ir mėgautis šaltu oru.

Sibiro haskiai gali gyventi lauke, vėsiomis ar šaltomis oro sąlygomis, tačiau idealu būtų paskirstyti veiklą namuose ir lauke. Kailis turi būti valomas ir šukuojamas vieną ar du kartus per savaitę bei kasdien tuo laikotarpiu, kai kailis slenka. Dukart metuose tankus pokailis išslenka (rudenį ir pavasarį). Kailio spalvos būna labai įvairios, populiariausios – pilka su baltu, juoda su baltu ir ruda su baltu. Akių spalvos taip pat įvairios, būdingos skirtingų spalvų akys ir tai - tikrai ne liga Auginant haskius ypatingų sveikatos problemų neiškyla. Iš dažniau pasitaikančių - akių (katarakta, ragenos drumstis, glaukoma), odos ligos (alergija).

Gyvenimo trukmė: 12 - 13 metų.

energingumas Krūvio poreikis Žaismingumas Prieraišumas elgesys su kitais šunimis elgesys su kitais gyvūnais elgesys su nepažįstamaisiais Dresavimas Sarginis šuo Gebėjimas saugoti Priežiūra Atsparumas šalčiui Atsparumas karščiui

DIDeLIS DIDeLIS LABAI ŽAISMINGAS LABAI PRIeRAIŠUS DRAUGIŠKAS PRASTAS (dažnai kitoks mažesnis

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislyno „Sibiro auksas” vadove Kristina.

Nuotraukose - veislyno „Sibiro Auksas“ augintiniai

gyvūnas gali tapti grobiu, kadangi haskis turi didelį medžioklės instinktą)

LABAI DRAUGIŠKAS užsispyręs, SUDĖTINGAS (šuo gudrus) PRASTAS NeDIDeLIS VIDUTINIŠKA AUKŠTAS PRISITAIKANTIS

www.sibirohaskiuveislynas.lt 2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

45

Mūsų rūpesčiai

kišenpiniGiAi: kaDa ir kiek JŲ DUoTi Savo vaikUi? Kai jūsų vaikas turi savo pinigų, gali sau leisti mažų malonumų. Tačiau svarbu ne vien tai. Taip jis mokosi planuoti išlaidas, priimti sprendimus ir už juos atsakyti.

Psichologai sutaria, kad vaikams verta mokėti kišenpinigius. ir tai reikia daryti periodiškai. savo biudžeto tvarkymas – ne tik papildoma matematikos pamoka, bet ir mokymasis planuoti, pasirinkti, atsakyti už savo sprendimų pasekmes ir taupyti. jeigu vaikas pamažu įgis tokių įgūdžių, jam bus lengviau prisitaikyti suaugusiųjų finansų pasaulyje. tvarkydamas savo grynuosius, supras, kad malonumai kainuoja, todėl privalo juos riboti, o pinigai greitai baigiasi ir nesidaugina savaime. kišenpinigių davimas turi teigiamų pusių, tačiau tai reikia daryti išmintingai, pasirinkus gerai apgalvotą būdą.

Pirmiausia parodykite pinigų vertę Apklausos rodo, kad vaikai dažniausiai nenutuokia, kokia pinigų vertė. Jie nemato sąsajos tarp pinigų uždirbimo ir išleidimo. Ikimokyklinukai paprastai mano, kad, norint gauti pinigų, reikia daugiau jų išspausdinti arba nueiti iki bankomato ir mokėjimo kortele pasiimti grynųjų. kalbėkitės su vaiku apie pinigus nuo mažų metų. Ikimokyklinukui prie bankomato galite paaiškinti, iš kur jame atsiranda pinigų. Veskitės vaiką ir tenai, kur apmokate sąskaitas – tegul pamato, kad pinigai išleidžiami ne tik mažiems malonumams – saldumynams ir žaisliukams.

Papasakokite jam, kaip veikia mokėjimo kortelė, kai ja naudojatės vaiko akivaizdoje.Taip pat jis turi žinoti, iš kur tėvai gauna pinigų. Paaiškinkite, kad piniginėse pinigų yra todėl, kad mama ir tėtis dirba, pasakykite, kiek laiko turite dirbti, kad nupirktumėte dviratį ar naują televizorių.

46 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

Parodykite, kaip tvarkomas namų biudžetas. Tegul vaikas nuo mažumės žino, kam konkrečiai skiriami tėvų uždirbami pinigai. Vyresniam, jau mokyklinio amžiaus vaikui, galite sėkmingai išaiškinti, kokia dalis mėnesio pajamų tenka mokesčiams už butą ar namą, kiek mokate už telefoną, už kabelinę televiziją, už maistą.

Pirkimas – geras būdas mokytis valdyti grynuosius. Prieš eidami su vaiku į prekybos centrą nuspręskite, kokių produktų būtina nusipirkti (geriausia sudaryti jų sąrašą) ir kokią sumą galite jiems išleisti. Parduotuvėje leiskite vaikui savarankiškai rinktis prekes ir dėti jas į krepšelį. Taip išmoks kreipti dėmesį į kainas.

Pasirinkimas – pigiau ar brangiau. Jeigu bendra pirkinių kaina bus didesnė nei nustatyta suma, kartu pasitarkite, kokių produktų atsisakyti arba kokius pakeisti.

Vaikas mokysis protingai pasirinkti iš pigesnių ir brangesnių prekių. Mažamečiui toks pirkimas –ne tik puiki pramoga, bet

ir pirmoji patirtis, kaip elgtis su nedidele grynųjų pinigų suma.

nuo kada mokėti kišenpinigius Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Kiekvienas vaikas skirtingu amžiaus periodu išmoksta tvarkyti savo santaupas. Galima palaukti momento, kai pats paprašys pinigų smulkioms išlaidoms – sausainiams, kramtomajai gumai ir kt. ką rodo apklausos. 61,3 proc. tėvų, duodančių kišenpinigių, teigia, jog patys nutarė juos mokėti, o 21,3 proc. tėvų prisipažįsta, kad jų apsisprendimui įtakos turėjo vaiko prašymas. Kartais net penkiametis yra toks sumanus, kad jam galima duoti smulkių. Tiesa, iš pradžių reikia atidžiai stebėti, kaip vaikas vertina pinigus, kuriuos netikėtai gavo, tarkime, iš senelių gimtadienio proga.

Padovanokite taupyklę. Ikimokyklinukams tai – tinkamiausias variantas.

Retkarčiais vis įmeskite į taupyklę smulkių pinigėlių. Dauguma psichologų įsitikinę, kad geriausia pradėti periodišką kišenpinigių mokėjimą nuo tada, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, t.y. nuo maždaug septynerių metų. Tokio amžiaus jūsų atžala jau pažįsta daugelio monetų ir banknotų nominalus, kaskart vis geriau skaičiuoja. Jam reikės kelių litų smulkiems pirkiniams, tarkime, ledams ar ledinukams.

Ar dažnai duoti ir kokio dydžio sumą?

Kišenpinigių suma ir mokėjimo dažnumas turi priklausyti nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių, taip pat nuo šeimos finansinių galimybių.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai. Ikimokyklinukams kišenpinigių reikėtų duoti kartą per savaitę, visada tą pačią dieną.

Tegul tai būna kokie penki litai vieno ir dviejų litų monetomis. Atsiminkite, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba planuoti: jiems mėnuo – visa amžinybė.

Pradinių klasių mokiniai. Septynerių ar aštuonerių metų vaikas gali įsivaizduoti dvi tris artimiausias dienas. Augant vaikui, turėtų didėti ir kišenpinigių suma, nes keičiasi jo poreikiai. Jam reikėtų duoti apie 20 litų ir palaipsniui didinti sumą, pavyzdžiui, nuo kiekvienų mokslo metų pradžios.

Vyresnieji mokiniai. Jie jau moka planuoti savo išlaidas. Savaitines išmokas vertėtų keisti dvisavaitinėmis, o po kurio laiko mokėti kas mėnesį, pavyzdžiui, 50 ar 60 litų. Reikia korektiškai stebėti, kaip vaikui sekasi disponuoti pinigais. Galite pasiūlyti, kad užrašinėtų savo išlaidas – tai padės kitą kartą geriau jas planuoti. Galbūt turės kažko atsisakyti. Taip pat verta vaikui subtiliai patarti, kad kišenpinigius padalytų į dvi dalis: vieną sumą skirtų malonumams, o kitą taupytų, sakysime, riedlentei ar naujam žaidimui.

Paaugliai. Vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai yra psichologiškai pasiruošę kas mėnesį gauti didesnę sumą (nuo 100 iki 200 litų) ir racionaliai su ja elgtis. Paaugliui kišenpinigius duokite grynaisiais arba, jeigu jau yra keturiolikos metų, galite kartu su juo atidaryti jam sąskaitą banke ir pinigus pervesti. Tokiu atveju moksleivis galės atsiskaityti mokėjimo kortele parduotuvėje, kavinėje ar internetu – tai bus ir tam tikras finansinio brendimo testas.

Laikykitės susitarimų Prieš mokėdami kišenpinigius susitarkite, už ką moka vaikas, už ką jūs. Kišenpinigius jis turi skirti savo tikslams, savo malonumams – bilietui į kiną, mėgstamam žurnalui, saldumynams ir kt. Nepamirškite, kad jūs jau neapmokate šių dalykų.

Paauglys, kuris protingai tvarko pinigus, gali iš tėvų gauti ir didesnę sumą, negu yra sutarta, kad savarankiškai nusipirktų tai, kas jam būtina. Taip pat nustatykite tikslią kišenpinigių išmokos dieną ir laikykitės termino.

Nemokėkite vaikui kišenpinigių už gerus mokymosi rezultatus, nes kyla pavojus, kad nustos mokytis sau.

nius darbus namuose (pavyzdžiui, už šlavimą, šiukšlių išnešimą, pasivaikščiojimą su šunimi), kad vaikas „prisidurtų“ prie kišenpinigių, jokiu būdu nederėtų. Tai blogas auklėjimas. Vaikui diegiama klaidinga nuostata, kad jis turi ką nors daryti tik tokiu atveju, jeigu gaus naudos. O juk jūsų atžala privalo įsisąmoninti, kad šeimoje kiekvienas turi kokias nors pareigas, kad būtina vienas kitam padėti, kad kasdieniai darbai namuose – natūralus dalykas.

Taip pat ugdymo specialistai tvirtina, kad nereikia mokėti vaikui už gerus mokymosi rezultatus, nes gresia pavojus, kad jis nustos mokytis sau, savo malonumui.

Kita vertus, tai gali apriboti jo susidomėjimą viena ar kita mokslo sritimi. Pavyzdžiui, jeigu domisi biologija, o istorija nelabai sekasi, gali nebesigilinti į biologiją, tvirtindamas, kad daugiau dėmesio skirs istorijai, nes už tai jam tėvai moka.

Papildomi pinigai. Kai kurie pedagogai mano, kad paaugliui galima duoti papildomų pinigų už papildomą darbą arba už tokį darbą, už kurį mokėtume svetimam žmogui.Tik, žinoma, derėtų iš anksto suderinti sumą. Papildomų grynųjų – tam tikrą premiją – galima įteikti vaikui ir už svarbius pasiekimus. Pavyzdžiui, už pirmąją vietą moksleivių olimpiadoje.

Tačiau tai neturėtų būti taisyklė.

Pagal užsienio spaudą parengė V. D.

Kai vaikas iššvaisto pinigus. Būkite ryžtingi, jeigu jūsų atžala greitai išleis grynuosius ir prašys papildomų pinigų.

Nemokėkite iki nustatyto termino. Jeigu sūnus iššvaisto savaitės kišenpinigius per dvi dienas, tegul per kitas penkias pajunta, ką reiškia gyventi be jokių santaupų.

Tik tokiu būdu išmoks atsakyti už savo elgesio pasekmes, o ilgainiui – planuoti išlaidas. Jeigu susitarsite su vaiku, kad kišenpinigius jis gali išleisti savo nuožiūra pasirinktiems pirkiniams, turite priimti jo pasirinkimą. Net jeigu nusipirks daiktų, kurie jus nervina arba atrodo kaip visiškai nereikalingos „kvailystės“, nekritikuokite, nekomentuokite jo sprendimų.Tačiau galite atsargiai užsiminti, kad tai buvo ne pats geriausias sumanymas. Kai jam piniginėje pritrūks pinigų, kitą kartą pasirinkimas galbūt bus geresnis.

Nemokėkite už privalomas pareigas Daugelio pedagogų ir ugdymo specialistų nuomone, duoti pinigų už kasdie2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

47

Mūsų rūpesčiai

Mama, iš kur atsiranda pinigai?

Net jei vaikas jau pakankamai sumanus ir nutuokia, kad gandrai ir kopūstai jo atsiradime nedalyvavo, o kalėdinės dovanos atgabenamos ne elnių traukiamomis rogėmis, tai dar nereiškia, kad mažyliui suprantama pinigų vertė. Norint išvengti nesusipratimų parduotuvėje, kai atžala primygtinai reikalauja dar vieno žaislo ar skanėsto, o pritrūkus pinigų pasiūlo nueiti į banką ir pasiimti, vertėtų su juo pakalbėti ir apie finansus. Tema – ne iš lengvųjų, tad „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje odeta bložienė pateikia keletą patarimų, kurie gali padėti pradedant su atžalomis kalbėtis apie pinigus.

1. negali turėti visko, ko nori. Dažnai tėvai savo nuolaidumą vaikui pateisina – „juk vaikui nepaaiškinsi, kad nėra pinigų“. O vertėtų. Jei nebūsite atsargūs vykdydami vaikų įgeidžius, rizikuojate ateityje (kai vaikas užaugs) tapti „mamos ir tėčio banku“. To išvengti galite vaikystėje, formuodami vaikų įpročius, sugebėjimus bei požiūrį į pinigus. Net jei ir turite galimybių įgyvendinti kiekvieną vaiko norą, išmokite be kaltės jausmo kartais pasakyti „ne“ paties vaiko labui.

2. kodėl taip, o ne kitaip. Jei išmokysite vaiką atskirti norus ir būtinybę, jam bus lengviau suprasti, kodėl kartais sakote „ne“.

Paaiškinkite, kas nulėmė vienokį ar kitokį jūsų sprendimą. Pavyzdžiui, pirkau 20 sąsiuvinių pakuotę, nes pirkti pakuotę yra pigiau nei 20 vienodų sąsiuvinių atskirai.

3. jūs – gyvas pavyzdys. Jei vaikui neleidžiate įsigyti žurnalo su mėgstamos grupės plakatu, tačiau apsisukę perkatės bilietus į mėgstamo atlikėjo koncertą, vaikas nesupras prieštaringų jūsų siunčiamų signalų. Taigi būkite nuoseklūs ir paaiškinkite vaikui savo (finansinius) sprendimus. Net jei vaikas nesupras visų jūsų argumentų, jis bent jau suvoks, kad yra priežastis taip elgtis. Parodykite, kad ir jūs kartais turite kažko atsisakyti, pasakyti sau „ne“.

4. Pinigai ant medžių neauga. Dabar vaikai, kitaip nei mes vaikystėje, labai dažnai mato, kaip tėvai, lankydamiesi parduotuvėje, paduoda plastikinę kortelę arba paima pinigų iš „langelio sienoje“. Todėl nuo mažų dienų reikėtų pradėti aiškinti, kad, prieš išleidžiant pinigus, reikia juos uždirbti. Paaiškinkite vaikui, kodėl mama ir tėtis eina į darbą. Esant galimybei, nusiveskite vaiką į darbą, kad jis savo akimis pamatytų, ką jūs ten veikiate, kaip šeimoje ar „langelyje sienoje“ atsiranda pinigai.

5. Vaikai mąsto vaizdais. Kalbėdami ir aiškindami vaikui apie finansinius dalykus, kurie kartais sudėtingi net suaugusiesiems, naudokite daug pavyzdžių, o dar geriau – vaizdines priemones: paveiksliukus, piešimą ir pan. Tai ne tik padės paprasčiau paaiškinti situaciją, bet ir labiau patrauks vaiko dėmesį.

6. žaiskite „banką“. Vaikai labai imlūs naujiems dalykams.

Jau 6 metų vaikams galite parodyti ir paaiškinti, kuo skiriasi banknotai ir monetos. Tinkamo pinigų valdymo ir taupymo svarba išryškės pasitelkus žaidimus. Pavyzdžiui, įsteikite šeimos banką ir paskatinkite vaiką taupomus pinigus laikyti pas jus. Jei vaikas pinigų per mėnesį neišleis, prie sumos pridėkite 50 centų ar daugiau palūkanų (priklausomai nuo laikomos sumos ir jūsų finansinių galimybių). Paaiškinkite, jog taip darote ir jūs – pinigus taupote banke.

48 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

7. „Šeimos finansų tarybos“ susirinkimas. Bendras finansinių klausimų svarstymas su sutuoktiniu ar partneriu yra labai pagirtinas būdas planuoti ir valdyti šeimos finansus. Tačiau dar labiau sveikintinas sugebėjimas surengti tokius susirinkimus, kuriuose galėtų dalyvauti ir vaikai. Visų kartu priimami finansiniai spendimai ugdo vaiko finansinį raštingumą, atsakingą finansinę elgseną, bet svarbiausia – sudaro galimybę vaikams jaustis visateisiais šeimos nariais, turinčiais įtakos priimant sprendimus. Be to, vaikai, turėdami galimybę prisidėti, lengviau priima pokyčius, pavyzdžiui, kuomet ekonominės recesijos metu šeimai, o taip pat ir atžaloms, tenka atsisakyti kai kurių įprastų ar mėgiamų dalykų (užklasinės veiklos, naujo pirkinio ir pan.).

8. Perku savarankiškai. Jau šiek tiek ūgtelėjusioms atžaloms suteikite daugiau atsakomybės – kartu sudarykite reikiamų pirkinių sąrašą ir leiskite vaikui apsipirkti vienam. Jei anksčiau tai darėte kartu, savarankiškas apsipirkimas jam bus puiki praktika prieš pradedant savarankišką gyvenimą. Prieš perkant pirkinį, kuriam buvo taupyta, patarkite, kaip išsirinkti geriausią variantą (lyginti kainas skirtingose parduotuvėse arba panašių prekių kainas ir pan.).

9. kiek litų „išbėga“ per čiaupą. Vyresnių vaikų paprašykite pagalbos skaičiuojant mokėtiną sumą už komunalines paslaugas ir kt. Paprašykite užrašyti vandens, elektros, dujų skaitiklių rodmenis ir parodykite, kaip skaičiuojate ir kiek šios paslaugos šeimai kainuoja. Tai puiki galimybė paaiškinti vaikui, kodėl reikia užsukti vandenį, kai nenaudojame, ar išeinant iš kambario užgesinti šviesą.

10. darbas geriau nei žodžiai. Sulaukusį tinkamo amžiaus vaiką galite paskatinti įsidarbinti vasarą ar pavieniams darbams.

Paties uždirbti pinigai paaugliui ne tik suteikia laisvės pojūtį, bet ir padeda geriau suprasti pinigų vertę. Nustebsite pamatę, kaip nenoriai ir apgalvotai jis leis savo uždirbtus litus.

11. būkite kantrūs. Su finansais susiję reikalai sudėtingi net suaugusiesiems, tad nesitikėkite, jog, pradėjus kalbėti su vaiku apie pinigus, per naktį jis taps finansų ekspertu ar gautus kišenpinigius investuos į vertybinius popierius. Kaip ir auklėjimui apskritai, pinigų valdymo įgūdžiams reikia laiko ir kantrybės.

Draugiškiausi šeimai Gražūs ir sveiki Klinikos, odontologijos paslaugos

Prekės ir paslaugos darželiams

Manikiūras, pedikiūras, dirbtinių nagų modeliavimas, nagų puošyba bei išsamios konsultacijos. www.nailbar.lt

Jaukiausi namai Baldai, interjeras, buitis

Apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos, įeigos kontrolė, telekomunikaciniai ryšiai, duomenų atstatymas.

Kavinės, picerijos, restoranai

Anglų kalbos pamokėlės 3-7 metų vaikams.

Valstybiniuose vaikų darželiuose ir po darželio. www.maziejisnekuciai.lt Tel.: 8 608 30100, 8 643 43777

Populiariausios picos Lietuvoje su nuolaida iki 67 %!

Daugiau informacijos apie akciją www.cancan.lt arba tel. 8 659 88 777

Visos fotografavimo paslaugos.

Ypatingas dėmesys klientui!

Profesionalūs rezultatai!

Tel.: +37060040530, www.vbstudija.lt.

Vaikų ir suaugusiųjų ortodontinis gydymas. www.ortodontinisgydymas.lt Tel.: 8 614 70067, 8 41 422 757 Vilnius, Šiauliai

Grožio, masažo paslaugos

Skanumynai / gardumynai

Šunų dresūros ir auklėjimo paslaugos.

Tel.: 864817953 www.lordziomokykla.weebly.com

Odontologų paslaugos visai šeimai. www.dentes.lt Vytauto g. 46/2-1 (Žvėryno raj.), Vilnius

www.pylimas.lt

Kita Įvairios paslaugos

Maisto pristatymas: Vilniuje Tel.: (8-5) 265 0101, 10.00-23.00 val.

Ukmergėje tel.: ( 8-340 ) 50 000, 11.00-23.00 val.

Renginiai

Apžvalginės ekskursijos po Vilnių atviru autobusu.

Tel.: 8 655 66 830, www.valandele.lt

Mūsų mašiniukui Nuoma, taksi, transportavimas Visos automobilių plovimo, poliravimo ir valymo paslaugas.

Plauname rankiniu būdu, naudojant profesionalią techniką bei priemones.

Organizuojame įsimintiniausias šventes mažiesiems: gimtadienius, krikštynas, įvairius teminius vakarėlius. Šėlkite šventiškai įrengtuose kambariuose ir pačioje linksmiausioje žaidimų aikštelėje X-PLAY. www.xplanet.lt

Tel. (8 5) 240 1636, +370 660 05 879 Sausio 13-osios g. 1, Vilnius www.akvavelo.lt

Viskas vaikams

Verslo dovanos ∙ Ordinai ∙ Medaliai Ženkliukai ∙ Ženklai ∙ Suvenyrai ∙ Prizai www.alpera.lt

www.selinta.lt Tel.: 8 680 42208, el.paštas: info@selinta.lt

Žaislai, vežimėliai, baldai vaikams

Internetinės pardutuvės Šeimos bilietas iki 40% pigiau.

Vilniuje, Marijampolėje, Tauragėje, Kėdainiuose www.facebook.com/zaislufejaisparduotuve Tel. 8 673 49007, El.p. zaislufejainfo@gmail.com

Daugiau informacijos www.autobusubilietai.lt Baldai namų jaukumui. www.liuxbaldai.lt Vilnius, Kaunas

Smagiausios akimirkos Aktyvus laisvalaikis

Siuntiniai į Švediją ir Norvegiją.

Daliniai kroviniai į Skandinaviją ir Vakarų Europą.

Tel.: +37060348092, +37060333265 El.p.: barkas@barkas.lt

Kad vaikai dori užaugtų! www.zvaigzdele.lt 40% nuolaida vaikiškiems rūbams, žaislams, pėdkelnėms, apsaugoms.

(Akcija netaikoma: seilinukams, kaklaskarėms, kepurytėms, galvos juostelėms) Nuolaidos kodas: PIGIAU www.gydu.lt

Didžiausias šeimos pramogų parkas Lietuvoje ir Baltijos šalyse: žaidimų aikštelė, alpinistinė uola, elektrinės mašinėlės, interaktyvi šaudykla ir daugiau nei 30 žaidimų automatų. www.xplanet.lt

Pramogos / Pasilinksminimo vietos

Padangos visiems automobiliams. www.autokamera.lt Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Klaipėda, Mažeikiai

Kokybiškos vaikiškos pėdkelnės ir golfukai www.facebook.com/kamon.lt Tel. 8 677 70954, El.p. kamon@kamon.lt

Originalios kosmetikos elektroninė parduotuvė. www.linderi.lt Pramogos ir poilsis garantuoti visai šeimai - ir mažiems, ir dideliems. www.zemsodis.lt Tel.: 8 620 26033 poilsis@zemsodis.lt Mardosų kaimas, Plungės raj.

Reklama nuo 49 Lt/mėn. reklama@mamairtetis.lt

2014 Vasaris-Kovas

MAMA ir TĖTIS

49

Laisvalaikis

Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio 2013 Nr.6 (16) atsakymas pažymėtuose langeliuose: Braškė.

Vertikaliai: Rokas. Apyrankė. Arina. Simas. TS. Ura. Kaimynas. Ed. Atšilo. Usa. Kasa. Ėt. Oras. Liana. Tr. Altorius. Aė.

Kas. ES. Studentas. Asas. Ės. Naktis. Rta. Iki. Jauna. Atolas. Riaubiškytė. Ėda.

Horizontaliai: Kenas. Basutė. Pirštas. Kur. Tymai. Ra. Loterija. As. Oros. Sau. Ar. Ub. Ausis. Ani. Rėtis. Uta. Aš.

Smalsus. Dar. Atestat. Saga. Atė. Skautė. PIN. Asilė. Estas. Kad. Baidarė. Visa.

Po redakcijos įsteigtą prizą laimėjo skaitytojai, atsiuntę teisingą atsakymą iš telefono numerio: 8 XXX 48991; 8 XXX 45816; Iveta (ivetos@gmail.com) Dėl prizų atsiėmimo prašome susisiekti su redakcija iki kovo 1d.

Teisingus atsakymus iki 2014 02 28d. siuskite el. paštu kryžiažodis@mamairtetis.lt arba SMS žinute tel.: 8 605 56 444 (SMS žinutės kaina pagal Jūsų operatoriaus tarifą).

50 MAMA ir TĖTIS

2014 Vasaris-Kovas

Vaikai mūsų ateitis ir viltis, tad kartu siekime, kad jie augtų stiprūs, sveiki ir dori!

Po dviejų mėnesių pasiruošimo ir tarpdarželinių atkrentamųjų varžybų – stipriausios mūsų vaikų darželių-lapšelių komandos iš visos Lietuvos suvažiuos į

„MAŽŲJŲ OLIMPIADOS“ 2014

FINALĄ

Geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti!

GEGUŽĖS 11d. SIEMENS ARENOJE, VILNIUJE

Renginio metu Jūsų laukia pusfinalio ir finalo varžybos, pramogos, loterijos ir koncertas.

Renginys nemokamas.

Rezervuokis geriausias vietas „Mažųjų Olimpiados“ puslapyje www.cempionai.lt

Renginio organizatorius:

Informaciniai remėjai:

Renginio remėjai: