Mama ir Tėtis

þurnalas visai ðeimai NEPARDUODAMAS

KAS GIMDO PATYČIAS?

KAIP SURASTI

IDEALIĄ AUKLĘ?

ANTIBIOTIKAI.

UŽ IR PRIEŠ KONKURSAI SPALVINIMAS KRYŽIAŽODIS

KĄ TURI ŽINOTI

DIRBANČIOS MAMOS? 2012 Lapkritis Nr. 6 (9)

þurnalas visai ðeimai NEPARDUODAMAS

Redakcijos žodis L

KAS GIMDO PATYČIAS?

KAIP SURASTI

IDEALIĄ AUKLĘ?

ANTIBIOTIKAI.

UŽ IR PRIEŠ KONKURSAI SPALVINIMAS KRYŽIAŽODIS

KĄ TURI ŽINOTI

DIRBANČIOS MAMOS? 2012 Lapkritis Nr. 6 (9)

„MAMA ir TĖTIS“ žurnalas visai šeimai ISSN 2029-8226 Leidžia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Savanorių pr. 197, Vilnius, LT-02300 Tel./faks.: 8-(5)-253-1275, 8-6055-6444 el.paštas: info@mamairtetis.lt redakcija@mamairtetis.lt Direktorius / Vyr. Redaktorius Laurynas Pilka laurynas@mamairtetis.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Ligita Šoliūnienė ligita@mamairtetis.lt Numerį rengė Jurgita Plenkovskienė, Justė Šovinytė, Ligita Šoliūnienė, Aušrinė Baronaitė, Eimantė Juršėnaitė, Jūratė Stulpinienė, Ringailė Stulpinaitė Maketas Vitolis Vala Viršelyje: Ąžuolas, 2.5m, fotografuoja tėtis Vytautas Budrevičius. Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, Animal Planet archyvų, Shutterstock, VB Photography studija, www.v-b.lt Tiražas 25 000 Primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami.

Autorių teisės saugomos. Perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite http://facebook.com/MamairTetis http://www.mamairtetis.lt

apkritis išties pašėlęs... Jis juk ne tik paskutinius užsilikusius medžių lapus nužarsto, vis dažniau baladojasi stogais, braunasi po apykakle ir velia plaukus ar iš dangaus paberia ko tik ten esama. Lapkritis, žiūrėk, jau ir pasimatymus žiemai skiria – tai ryte šaltukas išdykėliškai takelius nuklojęs, tai paskutinius gėlių žiedus amžinam sustingdęs. Nori nenori privalai ieškoti šilto ir jaukaus kampelio, užuovėjos ar šilto glėbio.

K

ai nuolat ašaromis pasruvę langai, kai saulė retai ištaiko progą mums nusišypsoti, į sielą nejuntamai ima veržtis liūdesys... Neleiskime jam užvaldyti sielos! Šis metas – ne tik atokvėpis gamtai.

Ilgėjantys Advento vakarai suteikia puikių progų turiningiems pokalbiams su mylimu žmogumi ar seniai matyta drauge, maloniems užsiėmimams su atžalomis, galų gale – akimirkoms sau. Židinyje jaukiai spragsint malkoms gardžiuokitės vasarą rinktų aviečių arbata, dalinkitės prabėgusių atostogų įspūdžiais, rašykite laiškus Kalėdų seneliui ir sudarinėkite dovanų sąrašus. Megzkite, siūkite, velkite ir šiltais bei unikaliais dirbiniais puoškite ne tik save, bet ir pasaulį. Tai – ir apmąstymų, ramybės, prasmingos tylos, gerų darbų laikas. Nepamirškite sergančio, alkstančio, beglobio ir šiaip liūdinčio.

T G

ikimės, kad atsinaujusios redakcijos širdžių šiluma pasieks tolimiausią Jūsų sielos kertelę.

era, kad esate kartu su mumis šį žvarbų vakarą! Nes buvimo drauge džiaugsmas – didžiausia gyvenimo dovana.

Turinys 2012 Lapkritis Psichologija „Tėveliai, pabūkit su manimi..“

Sveikata Saldus, tačiau pavojingas diabetas Kovoje prieš ligas – ir juokas Kaip suvaldyti alergiją maistui?

Antibiotikai. UŽ ir PRIEŠ

Santykiai Kas gimdo patyčias?

Odontologai stoja ginti vaikų nuo smurto Duokite garsiakalbį – pasakysiu paslaptį Malda iš širdies Patarimai apie saugų pasimatymą po pažinties internete

Mūsų rūpesčiai Kaip surasti idealią auklę?

Būsto nuoma ar pirkimas?

8 kambariniai augalai, kurių energija stipriausia Aprangos etiketas Ką turi žinoti dirbančios mamos?

Laisvalaikis Jūsų rankos puošia pasaulį Pamokėlė „Kalėdinės žvakidės“ Kryžiažodis Konkursai

Įdomu Patarimų kišenaitė 10 Įdomybių Receptai Spalvinimas

Animal planet Katės. Kornvalio reksai Šunys. Aliaskos malamutai

46 12 14 38 40 08 16 32 37 39 06 18 34 42 48 20 22 50 05 30 36 23 25 10 44

KONKURSAS „SVEIKI PIENINIAI DANTUKAI“ Dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse „Sveiki pieniniai dantukai“!

NAUJAS KONKURSAS

Smagu, kad esate rūpestingi tėvai ir rūpinatės savo vaikų dantukais. www.tik-ekologiski.lt dovanoja po rinkinį:

WELEDA Ek ologišką da ntų

MONTE BIANCO dantų šepetėlį vaikams

gelį pienin iam

s dantims

50 ml.

Gintarei, gintare.zukauskaite@...

Viktorijai, viktorija.sadauskaite@...

Jurgitai, eraj.pl@...

Laimėtojus kviečiame atsiimti prizus „Holos“ parduotuvėje: V. Gerulaičio g. 1, Vilnius.

Tel. 8 5 240 45 86 Darbo laikas: I-V 10-19 val., VI 10-16 val.

tų an

sd

a

tė lvu

MO

NT

EB

g CO IAN

s

am

i tėl

e šep

Ką galima laimėti:

Gruodžio ir sausio mėnesiais žurnalas „Mama ir Tėtis“ bei „Mažieji šnekučiai“ šešiolikai konkurso dalyvių padovanos po 4 anglų kalbos pamokėles 3-7 metų vaikams, kuriomis galėsite pasinaudoti iki pavasario!

Ką reikia padaryti:

Parašykite mums kiek metų jūsų atžalai ir savo nuomonę nuo kada reikia vaikus pradėti mokyti užsienio kalbos ir kodėl taip manote.

Konkursas vyksta nuo lapkričio 10 d. iki sausio 15 d.

Laiškų su atsakymais lauksime adresu: „Mama ir Tėtis“, Savanorių pr. 197, Vilnius arba el. paštu konkursas@mamairtetis.lt.

Po aštuonis nugalėtojus išrinksime gruodžio ir sausio mėnesiais.

Mūsų rūpesčiai

Kaip surasti idealią auklę?

Ne visi tėvai savo mažosiomis atžalėlėmis gali rūpintis visą dieną, todėl tenka kibti į auklės paieškas. Norėdami vaikui tik geriausio, bando rasti idealią auklę, kuri pateisintų jų lūkesčius. Tačiau rasti patikimą ir vaikučius mylintį žmogų nėra lengvas uždavinys. Taigi, ką turėtume žinoti ir ką turėtume daryti, kad rastume tą tobulą „Merę Popins“?

Kas yra ideali auklė?

Kol tėvų nėra, auklės darbas yra juos pavaduoti: ji privalo vaikučiu rūpintis, žaisti su juo, mokyti pažinti pasaulį ir svarbiausia – jį mylėti. Tad ką reiškia „ideali auklė“?

Kokia ji turi būti? Savo nuomonėmis sutiko pasidalyti keletas mamyčių. Milda, turinti metukų dukrytę, sako, kad ieškodama idealios auklės, atsižvelgia į kandidatės bendravimo manieras bei išsilavinimą. Tokia auklė privalo turėti patirties. Taip pat ji mano, kad svarbiausias dalykas, kaip ji elgiasi su vaikeliu. Jeigu auklė nuoširdžiai myli vaikus, o vaikui taip pat patinka su ja būti, tuomet ją galima pavadinti idealia. „Manau, kad idealių auklių nebūna. Geriausią variantą rasti galima, tačiau jokia auklė tėvų tikrai neatstos. Labai svarbu, kad auklė būtų patikima, gal net kokia nors pažįstama. Man nėra svarbus amžius, svarbiausia, kad ji užsiimtų su vaikučiu. Patikimai ir vaikams atsidavusiai auklei sutikčiau mokėti ir didesnę algą“, – sako dviejų mergaičių (5 ir 2 metukų amžiaus) mama Rita. Na, o Asta, net pusės metukų neturinčio berniuko mama, mano, kad ideali auklė turi būti patikima ir mylinti vaikus, nes jie labai jaučia, ar yra mylimi, ar ne. Jos manymu, auklės amžius nėra svarbiausias kriterijus: jei vyresnė, nebūtinai reiškia, kad geresnė. Na, o Kotryna, turinti metukų berniuką, mano, kad idealia gali būti tik kvalifikuota auklė, nes ji mokės ugdyti vaiką. Tą padaryti gali tik žmogus su specialiu išsilavinimu.

Kur ieškoti auklės?

Paieškos būdų yra įvairių: vienas iš jų – auklių agentūros, kurios yra populiarios ne

06 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

tik užsienyje, bet jau ir Lietuvoje. Žinoma, ieškoti galima ir savarankiškai, dedant skelbimus į internetą ar laikraštį, arba patiems ten ieškant skelbimų. Na, o jeigu esate nepatiklūs, turbūt geriausias variantas bus ieškoti per pažįstamus, draugus, kurie pasiūlys, jų manymu, patį geriausią variantą.

Taigi, kurį paieškos būdą geriausia pasirinkti?

Turbūt lengviausia ieškoti auklės yra per auklių agentūrą, nes ten dirbantys specialistai padės surasti tokią auklę, kokios norime, o ir laiko sutaupysime. Čia tėvams pateikiama anketa, kurią rekomenduotina užpildyti kiek įmanoma išsamiau, kad agentūros darbuotojai galėtų greičiau rasti žmogų, kuris atitiks visus pateiktus reikalavimus.

Agentūros naudojasi specialiomis metodikomis, kurios padeda rasti tinkamiausias kandidates. Tai yra įvairiausi testai, kuriais naudojantis nustatoma kandidačių emocinė bei psichinė būklė, taip pat tiriami kiti svarbūs dalykai. Žinoma, viską lemia pinigai. Lietuvos auklių agentūrose mokestis yra mažesnis nei užsienyje – apie 300 – 600 litų (priklauso, į kokią agentūrą kreipiamasi). Dažniausiai tenka iš pradžių sumokėti tam tikrą užstatą, o jeigu pasirenkama viena iš auklių agentūros siūlomų kandidačių, reikia sumokėti ir likusią sumą.

Jeigu nepasitikime auklių agentūromis arba tiesiog nenorime švaistyti joms pinigų, dėkime skelbimus arba jų ieškokime internete (įvairiuose forumuose, skelbimų puslapiuose) ar spaudoje. Nepamirškime, kad bendravimas forumuose neretai sukelia tokį įspūdį lyg tas žmogus būtų seniai pa-

žįstamas. Tačiau neapsirikime: svarbu susitikti „akis į akį“, kad galėtumėt kuo daugiau pabendrauti su kandidate, kad įsitikintumet, ar ji tinkama. Tokie dalykai, kaip „akių lakstymas“, išsisukinėjimas nuo užduoto klausimo atsakymo parodo, kad ji bus ne tas variantas, kurio ieškome. Taip pat nedarykime klaidos pasirinkdami geriausiai atrodančią bei įspūdingai save pateikiančią auklę. Žinoma, svarbiausia dedant skelbimą paminėti rajoną, kuriame gyvename, vaiko amžių, nuo kurios iki kurios valandos reiks dirbti bei darbo užmokestį.

Kad pasirinkimas būtų geras...

Skelbime ar agentūroje nurodytus reikalavimus auklėms būtina peržvelgti dar kartą, kad įsitikintume, ar tikrai viską parašėme, kas svarbu vaikui ir mums. Jeigu yra svarbus auklės amžius, nepamirškime jo paminėti. Deja, bet Lietuvoje lietuvių auklių liko mažai, todėl svarbu nurodyti ir kalbą, kuria bendrausime. Jeigu vaikas alergiškas kam nors, paminėkime tam tikrus reikalavimus. Su kandidatėmis susitikti galima įvairiose vietose: kavinėje, parke, namuose ar kitoje norimoje vietoje. Jeigu susitikimas įvyks namuose, iškart galėsime pamatyti, kaip auklė čia jaučiasi, kokia vaiko reakcija pamačius ją, ar kandidatė gali bendrauti ne tik su vaikučiu, bet ir su namiškiais.

Kalbant su kandidate patartina paklausti ar nevartoja kokių vaistų. Jeigu atsakymas teigiamas, paklauskime apie jų šalutinį poveikį. Svarbu žinoti, ar kandidatė turi kokių nors alergijų, ar jos galėtų kaip nors paveikti vaiko priežiūrą. Taip pat galima atsargai paklausti ar kandidatės santuo-

ka, draugystė netrukdytų prižiūrėti vaiko, ar, esant reikalui, galėtų dirbti ir viršvalandžius. Paklauskime kodėl nusprendė dirbti aukle, ar jai tas darbas patinka. Paprašykime išvardinti bent šešias veiklas, kuriomis per dieną kandidatė užimtų vaiką. Tiesiog būtina pasiteirauti ką ji darytų, jeigu vaikas staiga susirgtų, taip pat, ar moka sugirdyti vaistus, nuraminti verkiantį kūdikį. Užduokime klausimą ir apie pliaukštelėjimą per užpakaliuką, ką apie tai mano kandidatė ir kokius disciplinos būdus ji naudoja. Pravartu žinoti ir tokius dalykus kaip: ar ji turi pasą, vairuotojo pažymėjimą, ką ji mano apie kvietimą važiuoti į kaimą ar kur nors atostogauti. Šių klausimų pagalba suprasime ar kandidatė yra toji išsvajota „ideali auklė“.

Na, o jeigu auklę susiradome pažįstamų ar draugų pagalba, nepulkime iškart jos samdyti. Geriau sužinoti kuo daugiau informacijos apie ją, nes pageidavimai gali skirtis nuo tos šeimos, kurioje ji dirbo seniau.

O gal nereikia auklės visai darbo dienai? Tuomet puiki proga jos paieškoti pažįstamųjų tarpe. Jeigu kas nors turi paauglę dukrą, ji turbūt sutiks per dieną keletą valandų padirbti. Tokio amžiaus panelėms maži vaikučiai yra įdomūs, todėl su jais žaidžia, eina į kiemą ar į parką pasivaikščioti. Jos turi daug energijos, todėl mažyliui tikrai patiks būti su tokia žvalia aukle. Žinoma, jeigu atrodo, kad paauglei nepatikima palikti vaiką, tuomet ieškokime vyresnio amžiaus moters, kuri turi patirties, kantrybės bei moka rūpintis mažais vaikais.

Psichologiniai auklių tipai

Auklės yra skirstomos į tam tikrus psichologinius tipus.

Tad renkantis auklę, reikėtų į tai atsižvelgti. Kokie tie tipai?

Tyrinėtoja. Ji dažniausiai būna liekna, tačiau, sulaukusi vyresnio amžiaus, gali tapti stamboka. Auklės „tyrinėtojos“ veido bruožai aštresni, bet ji nėra valdinga. Su vaiku sveikinasi lyg su kolega, o pokalbio dėl darbo metu smulkiai pasakoja, ką moka daryti. Tokia auklė yra kultūringa bei tvarkinga.

Komunikuotoja. Tik įėjusi į namus šypsosi ir dairosi, norėdama pamatyti vaikutį. Ji iškart puola prie jo, ima sveikintis ir dažniausiai atneša kokį žaislą ar saldainį. „Komunikuotoja“ mėgsta pasakoti apie buvusius auklėtinius, tą daro garsiai ir gestikuliuodama. Jos veido bruožai ir figūra dažniausiai būna apvalūs.

Humanitarė. Pokalbio metu dėl darbo ji gali atrodyti nesusikaupusi, o dokumentai sudėti netvarkingai. Ji būtinai segės kokį nors papuošalą. Nenustebkime, jeigu ji vaikui užduos kokį keistą klausimą. Tokia auklė tikrai daug papasakos apie savo kūrybinius užsiėmimus.

Praktikė. Tokia auklė yra pasitikinti savimi, ramaus žvilgsnio. Tik prasidėjus pokalbiui iškart išsiklausinės apie savo pareigas, išsiaiškins kur ir kas yra sudėliota namuose.

Jeigu jai kyla klausimų, jie skamba kaip iš vadovėlio. Ją domina kokių taisyklių vaikas privalės laikytis, koks turi būti jo rėžimas ir kiti panašūs dalykai. „Praktikė“ tikrai iškels savo sąlygas ir pareikš savo nuomonę apie tai, kokią įtaką rėžimas daro vaiko auklėjimui.

Idealu bus tuomet, kada auklė bus tokio paties psichologinio tipo kaip vaikutis. Tokiu atveju abipusis ryšys dažniausiai atsiranda pirmomis pažinties akimirkomis.

Jeigu vaikas jau gali priimti sprendimą pats, tuomet lemiamą žodį turi tarti jis. Bet kad ir kaip bebūtų gerai, auklė niekada neatstos tėvų savo jausmingumu, o jos sekamos pasakos nebus tokios įdomios kaip tėvelių.

Parengė Justė Šovinytė 2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

07

Santykiai

Skaudžiai žeidžiantis žodis Siaubingo ir netoleruotino paauglių elgesio aprašymų skaitome žiniasklaidoje, kai šie atiminėja iš mažesnių vaikų mobiliuosius telefonus, pinigus, smurtauja net prieš suaugusius, kurie beveik nesiima priemonių šiems sutramdyti, kadangi bijo ir yra nepajėgūs priešintis. Dar baisiau, kai vaikai klasėje ar kieme iš bendraamžių patiria patyčias, panieką, yra pravardžiuojami dėl savo kokio nors išskirtinumo: neturto, elgesio, temperamento ir kt. Nėra didesnės ir pragariškesnės kančios už patiriamą pažeminimą, netoleranciją, beribį įžūlumą, kurį tenka iškęsti silpnesniam.

Kas gimdo

patyčias?

Tyrimai rodo, kad patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų padarinių ne tik vaikams, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias.Vaikai, kenčiantys nuo užgauliojimų, pravardžiavimų, atstūmimo, skaudinimo, šmeižimo, dažnai jaučiasi nesaugūs, patiria nerimą, baimę. Ilgalaikis nerimas ir baimė yra psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau liūdi, jaučiasi prislėgti, mažiau pasitiki savimi, prasčiau save vertina. Jie pradeda galvoti, kad tikrai turi trūkumų, yra blogi, juokingi, negražūs ir pan. Tuomet užsidaro savyje, tik mintyse kovoja su savo skriaudėjais, kuria keršto planus ir labai dažnai palūžta, pasirinkdami mirtį... O kaip kitaip, jei šeimoje retai sulaukiama rūpestingumo, supratimo, šilto apkabinimo...

Suaugusieji - patyčių tarp vaikų pradžia ir pabaiga Bet ar ne patys suaugusieji kalti dėl tokio vaikų elgesio? Specialistai tikina, kad kitus užgauliojantys vaikai dažniausiai nuo to kenčia šeimoje. Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save kaip nemylimą, „blogą“, netinkamą. Toks pasaulio ir savęs suvokimas ryškiai atsispindi vaiko elgesyje su aplinkiniais – jie linkę į agresyvumą ir smurtą prieš kitus. Taigi, auklėdami savas atžalas privalome atsakingai apmąstyti – jūsų pasirinktas elgesio modelis atneš naudos savam vaikui ar netgi bus žalingas jo bendraamžiams.

Vis dažniau moksleiviai pasakoja apie pašaipas iš pedagogų lūpų ar įžeidžiantį jų elgesį, skatinantį patyčias tarp vaikų.

Kaip nebūtų keista, tačiau kartais būtent mokytojo žodis ir būna pašaipų tarp vai-

08 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

kų pradžia. „Itin nustebau, kai parėjęs iš mokyklos sūnus su nuoskauda pasakojo kaip jį, nuo prigimties stipriai mikčiojantį, mokytoja vertė skaityti prieš visą klasę.

Suprantu, jog tai – irgi dalis mokymo, tačiau pedagogė, žinodama kaip jautriai vaikas išgyvena šią savo negalią, galėjo kitaip išspręsti situaciją“, - apie mokykloje patirtą berniuko išgyvenimą pasakoja mama Dalia. Jog būtent pedagogo frazė įžiebė ilgai degusį paniekinimų laužą, kuris skaudžiai nuskriaudė sūnų, įsitikinusi ir mama Greta. „Mokytojui nepatiko auskaras Pauliaus ausyje ir jis pamokos metu prie visų bendraklasių pašiepiamai jo paklausė „Tai gal tu myli berniukus, jei nešioji auskarus?“. To ir tereikėjo paaugliams, kad vėliau ilgą laiką sūnus kentėtų nuo skaudžių jų žodžių, pajuokų ir erzinimų, - teigia Greta. – Žinoma, neapsikentus teko keisti itin liaupsinamą miesto gimnaziją į eilinę mokyklą“. Apie mokytojai neįtiku-

sius melsvus sūnaus baltinius pasakoja kita mama Rita. „Tikrai netikėjau, kad dėl šio rūbo pedagogė gali bendraamžių akivaizdoje mokinį pavadinti „žydru“, - kad žodis gali tapti skausmu širdyje ir patyčių pradžia nemanė mama. O štai dvi pirmosios dienos katalikiškoje stovykloje ilgam nuvylė penktoką Marių – berniukas jau antra vasara atostogauja namuose ir net nekalba apie stovyklavimą. Tuomet tėvelių telefonu liūdnu balsu prašęs kuo greičiau vežtis jį namo neaiškino priežasčių, bet vėliau, nurimus emocijoms, atskleidė, jog prižiūrėtojai draugams už „negražius žodžius“ skystu muilu plovė burnas, o nepaklusniausieji šveitė bendrus tualetus. Nė kiek ne mažiau užgauna ir tokios frazės kaip „Kam čia stengiesi, jei esi kvailas – vis tiek nieko iš tavęs nebus“, itin dažnai „parkeliaujančios“ iš mokyklos. Tad ar verta vėliau tikėtis iš vaikų didelio entuziazmo bei užsidegimo mokytis?..

,,Sužinoję, kad iš jų vaiko tyčiojamasi, dauguma tėvų išsigąsta ir supyksta, - teigia psichologė Aušra Šūmakarienė. - Kartais šios stiprios emocijos sukliudo tėvams iš tiesų padėti savo vaikui ir situacija dar labiau pablogėja.

Po nevykusio pokalbio, vaikas gali daugiau nebepasakoti, kad iš jo yra tyčiojamasi”.

Taigi, kaip dar labiau nepakenkti vaikui, kuris kenčia nuo aplinkinių, pataria psichologė A. Šūmakarienė:

1 2

Nuolat palaikykite su vaiku kontaktą, domėkitės kaip jam sekasi, išklausykite neskubėdami vertinti, moralizuoti.

Jei vaikas atrodo nusiminęs, paskatinkite jį kalbėti sakydami “Atrodai prislėgtas… Turbūt tau šiandien buvo sunki diena? Ar kažkas nutiko mokykloje?”. Įkyriai neklausinėkite, tik parodykite, kad jums rūpi, kaip jis jaučiasi. Pabūkite ilgiau šalia, kad vaikas galėtų neskubinamas pradėti pasakoti.

10 patarimų

kaip padėti patyčias patiriančiam vaikui

5 6 7

Niekuomet nekaltinkite vaiko.

Nepatarkite kovoti jėga, nes jėgos gali būti nelygios, o kovodamas vaikas dar labiau paskatins užpuolikus.

Aptarkite su vaiku koks jo elgesys gali pabloginti, o koks pagerinti situaciją (pvz. buvimas neutraliu, pajuokavimas kartais gali padėti labiau nei bandymas atsimokėti tuo pačiu).

Jei kitus provokuoja vaiko elgesys, aptarkite kaip jį pakeisti pvz. vaikas per daug aktyvus, įkyriai lenda prie draugų, stumdosi.

8

3

Skatinkite suprasti besityčiojantį vaiką. Dažniausiai tokie vaikai patys blogai jaučiasi, turi problemų namuose ir mokykloje, todėl patyčios jiems yra būdas pasijausti geriau.

Parodykite savo vaikui, kad patyčios visuomet yra užpuoliko, o ne jo problema.

4

9 10

Jei vaikas nenori kalbėti, pabandykite vėl po kurio laiko, pasiūlykite jam pasikalbėti su mokytoju, paskambinti į Vaikų liniją, paaiškinkite, kad bandyti sau padėti nėra blogai, o skundikas yra tas, kuris pasakoja dalykus, kad iš kito pasijuokti, pakenkti, kai jis nėra kaltas.

Jei vaikas pasakoja, nepertraukinėkite, neužverskite klausimais, nepulkite moralizuoti, nuvertinti vaiko jausmų ,,Nieko tokio… Susitvarkysi pats…”. Įvardinkite vaikui jo jausmus ,,Turbūt tai tave labai nuliūdino, tikriausiai išsigandai?”. Nebijokite, vaikas jus pats pataisys.

Jei yra galimybė, pašalinkite patyčių priežastį, pvz. jei tyčiojasi iš vaiko aprangos, keistos šukuosenos.

Jei situacija nesikeičia, aptarkite tai su mokytojais, specialistais.

Psichologė Aušra Šūmakarienė www.kurybosterapija.lt

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

09

Agnus veislyno nuotr.

Katės.

KORNVALIO REKSAS ISTORIJA

Kornvalio reksų kačių istorija prasidėjo 1950 metais Anglijos pietuose, Kornvalio grafystėje. Liepos 21 dieną niekuo neišsiskirianti katė Serena atsivedė penkis kačiukius. Vienas jų atrodė labai neįprastai: kailiukas buvo baltas su oranžinėmis dėmėmis ir banguotas. Iš kitų kačiukų jis išskyrė ir savo liaunu kūneliu, didelėmis ausimis, liekna uodega bei siauru snukučiu. Jis buvo pramintas Kalibunkeriu. Genetikai, į kuriuos kreipėsi savininkai, rekomendavo išlaikyti naują veislę, dėl to mama Serena buvo sukergta su sūnumi. Naujoje vadoje jau du iš trijų kačiukų buvo garbanoti. Sekančioje vadoje tai pasikartojo. Dėl panašumo į garbanotus triušius Astrex naująją veislę nuspręsta pavadinti Kornvalio reksais.

Vėliau, 1957 metais, dvi pirmosios Kornvalio reksų veislės katės buvo atvežtos ir į Ameriką. Išgyveno tik viena – Lamorna, kuri laukėsi vados nuo vieno iš Kalibunkerio palikuonių. Lamorna su savo šeimyna tapo pirmosiomis Kornvalio reksų veislės katėmis Amerikoje.

Kadangi genofondas buvo mažas, tam, kad būtų sukurta veislės įvairovė, veisėjai sukryžmino Kornvalio reksus su kitų veislių katėmis: Siamo, Havanos rudosiomis, amerikiečių trumpaplaukėmis ir kitomis. Tai užtikrino tiek genetinę, tiek plačią kailio spalvų ir raštų įvairovę.

Bendrai Kūnas Galva

Kornvalio reksai išsiskiria minkšu, banguotu/garbanotu kailiu ir energija.

Vidutinio didumo, raumeningo kūno ir smulkių kaulų katė. Kojos ilgos, letenėlės mažos ir ovalios.

Palyginti nedidelė, kiaušinio formos, ilgis trečdaliu didesnis nei plotis, siaurėjanti nuo skruostikaulių link nosies. Būdingas tiesus profilis ir stiprus pabarzdys.

Ausys

Didelės, plačios ties pagrindu, į viršų smailėja, galiukai šiek tiek užapvalinti; padengtos švelniu kailiu.

Akys

Ovalo formos, į viršų šiek tiek įžambios; vidutinio dydžio ar didelės. Spalva turėtų būti aiški, intensyvi ir atitikti kailio spalvą.

Uodega

Ilga, plona ir smailiu galiuku, labai lanksti, padengta garbanotu kailiu.

Kailis

Plaukas trumpas, minkštas, švelnus, blizgantis ir tolygiai banguotas (garbanotas); tokį kailį labai malonu liesti.

Spalva

Gali būti įvairiausių spalvų ir jų derinių. Kartais turi žymių, būdingų Siamo katėms – tokie Kornvalio reksai vadinasi Si-reksais.

Gyvenimo trukmė Apie 15 metų.

Diskvalifikacija

Uodegos lūžiai ar pažeidimai; turi per daug arba per mažai pirštų; šiurkštus kailis; šlubavimas (būdingi galinių kojų pažeidimai); prasta sveikata ar jos požymiai.

Žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas

lapkričio mėn. darbo dienomis

17.20 val.

TEMPERAMENTAS

Agnus veislyno nuotr.

Kornvalio reksai tinka žmonėms, mėgstantiems aktyvias, smalsias, išdykauti linkusias kates. Bet kokia veikla šioms katėms yra žaidimas. Tuo pačiu jos yra meilūs ir atsidavę gyvūnai: dievina dėmesį ir mėgsta žmonių draugiją. Šios katės labai intelektualios. Jos greitai mokosi ir puikiai supranta, ko iš jų norima. Todėl svarbu nuo pat mažumės aiškiai nubrėžti ribas tarp to, kas galima, o ko – ne, ir dar mažą kačiuką supažindinti su namų taisyklėmis.

Kornvalio reksas visada stengsis būti pirmas ten, kur valgoma. Kartais net nespėsit nusisukti, o smalsuolis jau kniauks vaišes nuo stalo. Taigi pietų metu gali prireikti net vandens čiurkšlės norint apginti savo maistą nuo šio gyvūnėlio. Šios katės – gurmanės, stebinančios savo skoniu ir pasirinkimais. Jos taikosi viską paragauti ir įvertinti. Ir nenustebkite, jei jūsų garbanė pamėgs arbatą arba agurkus, jei taikysis į šokolado plytelę ar bandys nugvelbti torto gabalėlį iš jūsų lėkštutės.

Kornvalio reksas – protinga, meili, smalsi bei judri katė, taigi ją galite išmokyti įvairių triukų, pavyzdžiui, atnešti popieriaus gniužulėlius. Šios katės yra puikios alpinistės, šokinėtojos ir vikrios bėgikės, turinčios ypatingai judrias kojas. Namuose šeimininkaujant Kornvelio reksui nė viena lentyna ar spinta nebus saugi.

Dėl savo trumpo plauko Kornvalio reksų katės mažai šeriasi. Prausti šios veislės kates yra gan paprasta, kadangi šampūnas lengvai įsigeria į trumpą plauką, o kailis po prausimo greitai išdžiūsta.

Kornvalio reksai negali atsispirti šilumai ir yra šilčiausių namų vietų žinovai! Rytais jie bandys užimti jūsų šiltą lovą, dažnai susirangys ant įjungto kompiuterio procesoriaus dėžės, bruksis tarp palangės ir radiatoriaus šildymo sezono metu arba stengsis nutaikyti progą susisukti ant ką tik išlygintų rūbų. Šie maži šilumos mėgėjai tarsi siekia sugerti kuo daugiau šilumos į save, kad kuo daugiau jos galėtų atiduoti jums.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir Veislynui „Agnus“

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

11

Sveikata

Saldus, tačiau pavojingas diabetas Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena.

2006 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino, kad cukrinis diabetas yra lėtinė, sunki ir visuomenei brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas. Todėl buvo priimta rezoliucija (61/225 World Diabetes Day), kuri ragina valstybes aktyvinti nacionalinę diabeto prevenciją, gydymo ir priežiūros politiką, nuosekliai tobulinti sveikatos priežiūros sistemą. Pasaulinės diabeto dienos simboliu tapo mėlynas diabeto ratas, kuris žymi vienybę, simbolizuoja gyvybę ir sveikatą.

Mėlyna spalva atspindi dangų, po kuriuo gyvena visos pasaulio tautos. Mėlynas ratas reiškia, kad pasaulinė diabeto bendruomenė turi vienytis kovoje su diabetu.

Pasaulyje šiuo metu cukriniu diabetu serga apie 285 mln., Lietuvoje – per 65 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius gali išaugti iki 439 milijonų. Apie tai, į ką vertėtų kasdien atkreipti dėmesį ir kuom gresia negydomas diabetas, liaudiškai dažnai vadinamas „cukralige“, kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birute Dargiene.

Kas yra diabetas? Kokie jo požymiai?

Išskiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai. 1 tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės.

Dažniausiai ligonis pradeda jausti troškulį, gausiai šlapinasi. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugeliui ligonių krenta svoris, jiems niežti odą, kartais atsiranda pūlinukų.

Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja gliukozės. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, atsiranda pykinimas, jis gali vemti, kartais jaučia pilvo skausmus. Negydant ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma. 2 tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Jį sukelia paveldimų ir aplinkos veiksnių, iš kurių svarbiausias yra nutukimas, visuma. Apie 80 proc. visų sergančių 2 tipo diabetu yra nutukę. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Dažnai liga išaiškėja jau prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Diabetinė nefropatija lemia progresuojantį inkstų funkcijos nepakan-

12 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

kamumą, o diabetinė retinopatija yra pirmaujanti aklumo priežastis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Sergančius cukriniu diabetu dažniau ištinka infarktas ir insultas.

Dėl neuropatijos bei kojų arterijų pakenkimo jiems žymiai dažniau atliekamos kojų amputacijos.

Vaikui sergant antro tipo diabetu gali net nebūti išskirtinių požymių arba jie pasireiškia nežymiai. Į ką tėveliai turėtų atkreipti dėmesį ir suskubti pas gydytoją?

Vaikas ima dažniau šlapintis, didėja alkis ir troškulys, prastėja matymas, ima kankinti vėmimas ir skrandžio skausmai, dėl ko krenta svoris. Jam darosi sunku susikaupti bei išlaikyti dėmesį. Diabetas vaikams dažnai yra diagnozuojamas per vėlai, su nepataisomais organų pažeidimais, kai kraujo gliukozė būna beveik mirtinai pavojingo lygio. Visame pasaulyje diabetinė ketoacidozė yra pagrindinė vaikų, sergančių pirmo tipo diabetu, mirties ir neįgalumo priežastis.

Nuo diabeto visiškai pasveikti neįmanoma. Tačiau kaip tai suvaldyti ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu?

Dieta – vienas svarbiausių faktorių gydant cukrinį diabetą. Valgyti reikia maždaug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5-6 kartus per dieną. Būtina vengti gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galima naudoti dirbtinius saldiklius. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto.

Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus šios ligos gydymo veiksnys. Fiziškai dirbdami raumenys sudegina didelį kiekį gliukozės ir padidina raumenų ląstelių jautrumą insulinui.

Medikamentinis gydymas skiriamas geriamais vaistais arba insulino injekcijomis į paodę. Kokį vaistą pasirinkti sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į cukrinio diabeto komplikacijas, gretutines ligas, gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Insulinas būtinas sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu.

Jis skiriamas ligoniui visą gyvenimą. 2 tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu tik tuo-

met, kai tabletėmis nebepavyksta kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje ar išsivysto sunkios komplikacijos. Paciento mokymas – svarbi sudėtinė cukrinio diabeto gydymo dalis, nes tik gerai žinant savo ligos ypatumus galima pasiekti džiuginančių rezultatų.

Kaip suvaldyti šį grėsmingai didėjantį sergančiųjų skaičių?

Labai svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys padidėjusią riziką (nutukę, giminėje turintys sergančių cukriniu diabetu, moterys, gimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio vaikus), profilaktiškai turėtų tikrintis gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi cukrinio diabeto profilaktikos veiksniai.

Parengė Ligita Šoliūnienė

2012 Lapkritis

MAMA ir Tﾄ傍IS

13

Psichologija

Kovoje prieš lig Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos? Juk po vasaros, rodos, vitaminais prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su jomis... Apie tai kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Birute Dargiene.

- Gydytoja, kaip manote, kokia kasdien vis didėjančio apsirgusiųjų skaičiaus priežastis?

- Peršalimo ligos - vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų rudens ir žiemos sezono metu. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų. Dažniausiai šios ligos simptomų atsiranda tada, kai organizmas labai sušyla, o po to staigiai atvėsta. Todėl, mieli tėveliai, atkreipkite dėmesį į tai rengdami vaikus ir nepamirškite „svogūno“ principo! Taip pat labai svarbu nesušlapti ir nesušalti kojų.

- Kokie pagrindiniai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai? Kaip juos atskirti nuo gripo?

- Iš tikrųjų peršalimas ir gripas labai skiriasi. Slogą ir kosulį dažniausiai lydi neaukšta temperatūra, gerklės paraudimas ir perštėjimas, užkimimas, bendras silpnumas bei galvos skausmas. Peršalimo ligas sukelia virusai, todėl antibakteriniai preparatai neveiksmingi. Užsikrėtus gripu vargina kaulų laužymas, raumenų maudimas, galvos skausmas, energijos stoka, sausas kosulys, pakyla aukšta temperatūra.

Ir tai užpuola labai staiga – greitis yra vienas iš gripui būdingų bruožų.

- Ar tai pavojinga? Juk dažnai nekreipiame dėmesio į panašius simptomus ir prastokai jausdamiesi keliaujame į darbą, vedame mažuosius į vaikų darželį...

- Peršalimo ligos pavojingos asmenims, kurių imunitetas yra silpnesnis, pavyzdžiui, mažiems vaikams, seneliams, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ypač organizmą nualina lėtinės inkstų, širdies, plaučių ligos, cukrinis diabetas.

Peršalimo ligos daugumai trunka 8-14 dienų ir neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams išsivysto komplikacijų: otitas, sinusitas, faringotonzilitas, bronchitas ar pneumonija. Jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Pavojingiausios yra gripo komplikacijos: meningitas, encefalitas, širdies raumens uždegimas (miokarditas) ar širdies nepakankamumas.

Kokios bebūtų sunkios gyvenimo sąlygos, negaluojant nereikia veržtis į darbą – dėl gresiančių komplikacijų vertėtų ilgiau pasigydyti namie, pagulėti ir iki galo pasveikti. Apie mažuosius, prigirdytus vaistų, kad išbūtų dieną darželyje, jau nėra net ko kalbėti – būtina gydyti net mažiausius negalavimus.

- Patarkite kaip kuo ilgiau nepatekti į ligos glebį?

- Jei žinote, kad esate linkę greitai susirgti, venkite masinių susibūrimų, blogu ir nepalankiu oru susilaikykite nuo išvykų ar lauko darbų. Kaip prevencinė priemonė būtina tinkama apranga ir apavas. Veiksmingiausiai gripui kelią užtveria skiepai. Labai svarbu stiprinti savo organizmo atsparumą, t.y. grūdintis, sportuoti, gerai pailsėti. Nemažiau reikšminga atkreipti dėmesį į mitybą, nes įvairūs badavimai, nesubalan-

14 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

as – ir juokas suota baltyminė mityba gali turėti įtakos bendrai imuninės sistemos būklei. Nuovargis, didelis darbo krūvis, neigiamos emocijos taip pat nualina organizmą ir tuomet jis nebetenka savo gynybinių galių. Dažnai sergantiems peršalimu svarbu stiprinti imunitetą ežiuolės, cinko preparatais, bičių produktais, žuvų taukais, vitaminu C. - Kaip patartumėt gydytis, kad greičiau pasveikti, o liga nesugrįžtų atgal? Ką vartoti tinkamiausia ir efektyviausia?

- Jei susirgote, stenkitės neapkrėsti aplinkinių, dėl ko kosint ar čiaudint derėtų prisidengti burną, nosį, naudotis vienkartinėmis servetėlėmis, o slaugantiems reikėtų dažnai plauti rankas ir vėdinti patalpas. Sukarščiavus nereikia skubėti tuoj pat vartoti temperatūrą mažinančius vaistus. Jei jaučiamasi pakankamai gerai ir nesergama sunkiomis lėtinėmis ligomis, reikia leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija - esant aukštesnei temperatūrai organizmo gynybinės reakcijos efektyvesnės. Temperatūrą mažinančių vaistus rekomenduojama vartoti jai pakilus virš 38 laipsnių. Peršalus tinka įvairios vaistažolių arbatos - čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, aviečių ir kt. Skysčių patariama gerti kuo daugiau. Pravėsusią arbatą gardinkite medumi, nepagailėkite vitamino C šaltinio – citrinos. Manoma, kad peršalus gelbėja ir natūralus vištienos sultinys.

O svarbiausias mokslininkų įrodytas faktas - peršalimas ir infekcijos bejėgiai prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką. Dovanokite ją aplinkiniems ir patys džiaukitės maloniomis smulkmenomis!

KELETAS SVEIKATINANČIŲ PATARIMŲ • Valgomas šaukštas šilto medaus ir ¼ šaukšto cinamono gydo daugumą chroniškų peršalimų, slogą bei valo sinusus. Beje, kasdienis medaus ir cinamono vartojimas stiprina imuninę sistemą.

• Sausą kosulį numalšins šiltas pienas su spanguolėmis, kurį reikėtų išplakti kaip kokteilį.

• Kosintį vaiką reikia gydyti ką tik išspaustomis morkų sultimis, sumaišytomis su medumi po 1 valgomąjį šaukštą 4-5 kartus per dieną. Kosint taip pat tinka morkų sulčių ir pieno lygių dalių mišinys, geriamas 5-6 k. per dieną.

• Iš keptų bananų sutrinta košelė palengvina kosulį.

• Skaudančią gerklę 2-3 k. per dieną skalaukite šalavijų arbata. Šiuose augaluose esanti rūgštis naikina ligas sukeliančias bakterijas.

Parengė Ligita Šoliūnienė 2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

15

Santykiai

Odontologai stoja ginti vaikų nuo smurto

K

as bendro galėtų būti tarp vaikų odontologų ir vaiko teisių apsaugos? Medicinos mokslų daktarė vaikų odontologė Rasa Račienė yra įsitikinusi, kad šis ryšys yra tiesioginis dėl kelių priežasčių. Pirmoji – kiekvienas vaikas nuo vienerių iki septyniolikos metų privalo kasmet atvykti profilaktiniam patikrinimui dėl ankstyvos dantų ėduonies diagnostikos. Antra – taip saugomos vaiko teisės augti sveikam. Trečia – odontologas pirmasis gali pastebėti ne tik ar tinkamai rūpinamasi vaiko sveikata, bet ir ar nėra prieš jį smurtaujama.

S

ocialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis vien pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti 1347 smurto prieš vaikus atvejai. Nuo gimimo iki septyniolikos metų vaikai patyrė fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Palyginus su 2005 m. agresijos atvejų sumažejo beveik vienu tūkstančiu, tačiau kol egzistuoja ši makabriška apskaita, kiekvieno atsakingai mąstančio žmogaus pareiga yra apsaugoti vaiką nuo nepelnyto suaugusiųjų ir artimųjų teroro.

16 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

Ankstyvos dantų ligos – smurtas prieš vaiką?

Pasak dr. R. Račienės, tyrimų duomenimis net 51 proc. vaikų iki trejų metų turi ėduonies pažeistų dantukų. „Nors LR sveikatos ministro įsakymas dėl privalomos konsultacijos pas gydytoją odontologą vaikams nuo 1 iki 17 metų amžiaus išleistas 2000-aisiais metais, vaikų dantų būklė yra apgailėtina. Smurtas prieš vaikus apima fizinę, emocinę ir seksualinę prievartą, aplaidumą ir netinkamą priežiūrą arba išnaudojimą. Vertinant iš gydytojų pozicijų, būtent netinkama vaiko priežiūra gali būti traktuojama kaip smurtas prieš vaiką, – sako dr. R. Račienė.

– Ieškojome galimybių atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad ankstyvų dantų ligų galima išvengti jeigu vaikas nuo mažens bus stebimas specialistų, jei tėvai atsakingai žiūrės į vaiko burnos higieną ir mitybos režimą. Remdamiesi užsienio kolegų patirtimi (pvz. Skandinavijos šalyse įstatymai reglamentuoja vaiko teises, o ankstyvos dantų ligos (ypač jų negydymas) traktuojama kaip vaiko nepriežiūra) kreipėmės į Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą“.

Skandinavijos kone šimtmetį

patirtis

siekia

Pastangos nenuėjo veltui. Neseniai LR Seime surengtoje konferencijoje „Odontologo vaidmuo vaiko teisių apsaugoje: geroji praktika“ odontologai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, teisininkai iš Norvegijos ir Švedijos pasidalijo savo patirtimi, ką jie daro, kad vaikai augtų prižiūrimi, globojami, saugūs. Kaip sako dr. R. Račienė, Skandinavijos šalių specialistai, ypač vaikų odontologai, yra patys pažangiausi savo srities žinovai, didelį dėmesį skiriantys ėduonies

profilaktikai. „Galite įsivaizduoti, kokios gilios jų odontologijos tradicijos, jeigu konferencijos metu buvo pateikti duomenys nuo 1937 metų, – sako dr. R. Račienė.

– Įvairiais tarpsniais apksritai nebūdavo fiksuojama vaikų ėduonies faktų. Deja, emigracijos banga į Šiaures šalis šią statistiką pakoregavo“. Vaikų odontologijos specialistė sako, kad tai leidžia spręsti kokią įtaką turi tradicijos ir atsakingas požiūris į vaikų sveikatą.

Odontologai pirmieji pastebi, kad prieš vaiką smurtaujama Visose Skandinavijos šalyse labai griežtai reglamentuojami apsilankymai pas odontologą. Jeigu vaikui nėra jokios rizikos, pakanka ateiti pas dantų gydytoją kartą per du metus. Jeigu yra kokių pavojingų požymių, vaikas kviečiamas vizitui kartą ar dažniau per metus.

Vaiko priežiūra nesietina vien su tuo, kad jis yra aprengtas, nupraustas ir pavalgydintas. Būtent atsakingas požiūris į vaiko teisę į sveikatą, pabrėžiant teisę į dantų sveikatą, sudarė skandinavams palankias sąlygas stebėti, kaip vaikas prižiūrimas apskritai.

Dėl tos priežasties, kad pas odontologą būtina lankytis reguliariai, Skandinavijos šalių dantų gydytojai tapo pirmaisiais, galinčiais pastebėti fizinio, psichologinio ar seksualinio smurto požymius. Dažnai tėvai nė nemano, kad vesdami vaiką pas odontologą, jie gali būti demaskuoti dėl netinkamo elgesio su vaikais. Juk apžiūrėdamas vaiką gydytojas gali pastebėti visas sritis aplink burną, galvą, kaklą, rankas, aptikti cigarečių nudeginimo vietas, mėlynes netipinėse vietose, įkandimus ar kitokius pažeidimus. Įtarimais odontologas privalo pasidalyti su vaiko teisių apsaugos tarnyba

Užsienio kolegų patirtis parodė, kad dažniausiai vaikai mušami į veidą. Tai liudija netipiniai lūžiai, mėlynės, traumos aplink ausis. Jeigu vaikas išnaudojamas seksualiai, verčiamas santykiauti oraliniu būdu, gomuryje atsiranda kraujosrūvos – petechijos. Tai odontologas gali pastebėti iškart apžiūrėdamas burną. Nepaaiškinamas vaiko elgesys taip pat gali išduoti apie netinkamą elgesį su juo: jis bijo bet ko, kas jam dedama į burną, kaip antai instrumentų, skirtų dantų apžiūrai. Vaikas gali ir paklusti odontologo prašymui išsižioti, tačiau tylus verksmas gali liūdyti jo įsibaiminimą.

Dr. R. Račienė pasakoja, jog Skandinavijos specialistų patarimu, odontologui nereikia vertinti, kaip elgiamasi su vaiku. Svarbiausia savo įtarimus pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai. Šios tarnybos kompetencija išsiaiškinti kas vyksta vaiko šeimoje. „Po šios konferencijos, išklausius statistikos duomenis, kuriuos pateikė užsienio kolegos, susimąsčiau: kas vyksta Lietuvoje? – retoriškai klausė patyrusi odontologė. – Išties ėmiau atidžiau stebėti savo mažuosius pacientus ir jų tėvelius. Atsirado poreikis apžiūrėti vaiką plačiau vardan jo gerovės. Perkračiau savo sąžinę, savo prisminimus. Labai gerai atsimenu vieną darželinio amžiaus mergaitę, kuri įtartinai į nieką nereaguodavo: nei į dūrius adata, nei į gręžimą. Ji tiesiog gulėdavo be emocijų. Dabar manau, kad reikėjo išsiaiškinti iki galo“.

Dr. R. Račienės įsitikinimu, odontologai be savo tiesioginių pareigų gali ir privalo padėti apsaugoti vaikus ne tik nuo netinkamos priežiūros, bet ir nuo smurto.

Parengė Aušrinė Baronaitė

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

17

Mūsų rūpesčiai

Būsto nuoma ar pirkimas?

P

astarąjį pusmetį visuose didžiuosiuose šalies miestuose fiksuojamas butų pardavimo kainų mažėjimas, kai kuriuose miestuose – dar ir kylanti būsto nuomos kaina. Šis faktas planavusiems įsigyti nuosavą būstą suteikė puikią progą tai padaryti nedelsiant. Proga gyvenamąjį plotą nusipirkti pigiau dar nepasinaudojusiems ir iki šiol neapsisprendusiems – į nuomos ar į pirkimo svarstyklių lėkštelę padėti lemiamą ,,už”, specialistai rekomenduoja sprendimą priimti tik gerai įvertinus savo poreikius, galimybes, galimas rizikas ir apmąsčius visas įmanomas alternatyvas.

Pirmenybė - nuosavam būstui „Swebank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą būstą. Toks skaičius net keturis kartus lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį. Vakarų europiečiai iki pat senyvo amžiaus mieliau renkasi gyvenimą nuomojame bute ar name, būstą nuomojasi ilgam laikui.

Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvoje nuomą renkasi vos 12 proc. šalies gyventojų, o toks pasirinkimas tėra laikinas – net 96 proc. respondentų norėtų ar planuoja gyventi nuosavame būste. Tyrimas parodė, kad nuomojasi 18-35 m. amžiaus, šeimos dar nesukūrę, mažesnes nei vidutines (iki 1000 Lt/mėn.) pajamas gaunantys žmonės, du trečdaliai jų gyvena didmiesčiuose. Pagal priežastis, dėl kurių nutartų nuomotis būstą, apklausos dalyviai pasiskirstė į 3 grupes. Moterys nuomotųsi, jei

18 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

laikinai apsigyventų tam tikroje vietovėje.

Dažniausiai vidutines pajamas gaunantys žmonės nuomą rinktųsi besiieškodami įsigijimui tinkamiausio būsto, o jaunos šeimos ir jaunesnio amžiaus žmonės nuomotųsi kaupdami pradinį įnašą būsto pirkimui.

Iš kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvos gyventojai išsiskiria dar ir tuo, kad didžioji dalis būstą įsigyja ne skolintomis, o nuosavomis lėšomis. Tokiu būdu gyvenamąjį plotą įsigijo net 85,3 proc. pirkusiųjų. Šioje srityje lietuviai yra antri Europos Sąjungoje.

Tai kiek mažesnė dalis nei Rumunijoje (96,9 proc.) ir vos didesnė – nei Bulgarijoje (85,1 proc.).Vidutiniškai ES būstą nuosavomis lėšomis yra įsigiję 42,9 proc. gyventojų.

Palankus metas pirkti Per trečiąjį 2012 metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose parduota kiek daugiau nei

500 butų ir, lyginant su atitinkamu 2011 metų ketvirčiu, augimas siekia 46 proc. UAB „Eika“ Plėtros direktoriaus Domo Dargio nuomone, įsigyti nuosavą būstą šiuo metu yra ypač palanku – palūkanos žemos, o nuomotis būstą dažnais atvejais kainuoja brangiau negu mokėti mėnesinį būsto kreditą.

Paskutiniu metu sostinėje naujos statybos butų paklausa netgi nežymiai atsilieka nuo pasiūlos. Renovacijos nesulaukiantys senesnės statybos namai pirkėjus vilioja mažesnėmis kainomis, bet dažnai gąsdina nepakeliamai didelėmis sąskaitomis už šildymą. Senos statybos butai per šiuos metus atpigo 10-15 proc. Ypatingas kainų pokytis pastebimas artėjant šildymo sezonui senuose daugiabučiuose, kuriuose esančių butų gyventojų sąskaitos už šildymą – rekordinės. Šildymo išlaidų dydis tampa bene svarbiausiu kriterijumi renkantis būstą. „Įsigyjant būstą labai svarbu atsižvelgti

Santykiai

į jo išlaikymo, ypač šildymo kaštus. Senos statybos namuose šildymas gali kainuoti net iki 7 kartų daugiau negu naujos statybos namuose.“ – sako D.Dargis. Įvertinus senos ir naujos statybos namų šildymo kaštų skirtumus, neretai apsisprendžiama pirkti brangesnį, bet nepalyginamai ekonomiškesnį naujos statybos butą.

Kitas svarbus kriterijus – gyvenimo kokybė ir poreikiai. Savaime suprantama, kad tai, kas visiškai patenkina studentų ar jaunos poros reikalavimus, visiškai netiks šeimai su vaikais. „Pasirinkti būstą reikia pagal savo šeimos poreikius. Standartiškai jaunos šeimos renkasi dviejų kambarių, o turinčios daugiau atžalų - erdvesnius butus“, – teigia „Eikos“ plėtros direktorius. Renkantis būstą reikia įvertinti ir vietos infrastruktūrą: mokyklas, darželius, prekybos centrus, visuomeninį transportą. „Taip pat svarbus gamtos artumas, ypač vaikus auginančioms šeimoms“, – priduria D.Dargis

Nuoma – neįvertinta alternatyva?

Nesuklystų teigiantieji, kad turėti nuosavo būsto raktus savo kišenėje yra viena iš didžiausių daugumos mūsų šalies gyventojų svajonių ir siekiamybių. Neretai tikslui pasiekti skiriama didžioji dalis gaunamų pajamų, santaupų ar paveldėto turto. Tikriausiai ne vienas pripažintų, kad įgytas būstas – didžiausia, pagrindinė ir labiausiai džiuginanti gyvenimo investicija.

Toks požiūris dažnai tampa kliūtimi, trukdančia pažvelgti į nuomą, kaip į visai neblogą alternatyvą, ir pastūmėja ryžtis būsto įsigijimui ne iki galo apsvarsčius visus galimus variantus, neįvertinus šeimos poreikių ir finansinių galimybių.

Kad į nuomos pranašumus atsižvelgiama retai, pritaria ir “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo nuomone, ne visada atkreipiamas dėmesys į tai, kad būsto įsigijimas, lyginant su nuoma, turi ir kitų trūkumų, į kuriuos gyventojai užmiršta atsižvelgti. „Reikia įvertinti ir tai, kad butas nuolat reikalauja investicijų - kas 5-10 metų reikia bent kosmetinio remonto, baldų ir buitinės technikos atnaujinimo. Tokių rūpesčių nuomininkai dažniausiai neturi", - teigia N. Mačiulis. Pasirinkusieji nuomą taip pat turi galimybę pasikeitus šeimos finansinei padėčiai ar darbo vietai greitai pakeisti ir gyvenamąją vietą. Anot ekonomisto, dėl šių priežasčių lietuvių noras būtinai gyventi nuosavame bute kartais atrodo nepasvertas. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad į būsto pirkimą apklaustieji linkę žiūrėti atsakingai, yra kruopščiai įvertinę tiek dabartinę savo situaciją, tiek ateityje galimas rizikas. Tyrimo duomenimis, respondentai, kurie rengiasi pirkti būstą, atsižvelgs į asmeninės situacijos (šeimos, sveikatos ir pan.) pasikeitimą (59 proc.), atlyginimo kaitą (43 proc.), būsto kainų pasikeitimą (39 proc.), šalies ekonominę situaciją (34 proc.) ir kitas aplinkybes.

Mama ir Tėtis inf.

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

19

FOTO KONKURSAS MAMYTĖMS

Jūsų rankos puošia pasaulį

Kviečiame dalyvauti

FOTO KONKURSE

,,Savas pelėdžiukas – gr ažiausias”.

Siųskite mums nuotraukas, kuriose – tik Jūsų rankomis šventėms puoštos atžalos.

Juk kiekviena mama yra ruošusi kostiumus boružėlei, snaigei ar baravykui.

Pasidalinkite tomis akimirkomis ir daugiausiai triūso, išradingumo įdėjusi mama laimės siuvimo kursus.

Išduosime paslaptį, kad prizas atiteks ne vienai darbštuolei. O nuotraukas spausdinsime kitame žurnalo numeryje.

Nuotraukų iki gruodžio 8 dienos lauksime el. adresu konkursas@mamairtetis.lt

Žalgirio g.109, LT-08211 Vilnius.

Tel./faks. +370 5 273 3035 Mob.tel. +370 67686204 El. paštas: info@siuvimostilius.lt www.siuvimostilius.lt www.siuvimomasinos.lt www.mezgimomasinos.lt www.bernina.lt

DIDŽIAUSIAS PASIRINKIMAS SIUVIMO IR SIUVINĖJIMO, MEZGIMO, VĖLIMO ĮRANGOS OVERLOKAI ATSARGINĖS DALYS SIUVIMO MAŠINŲ REMONTAS SIUVIMO KURSAI - www.siuvimo-kursai.lt

20 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

K

ai už lango ūžauja rudeniniai vėjai, o jaukumo ir šilumos ieškoti verčia įkyrėję lietūs, pats tinkamiausias laikas imtis siuvimo ar mezgimo, rankdarbių gamybos. Po dienos darbų smagu veikti tai, kas suteikia malonumą, džiugina sielą ir puošia aplinką.

Puoškite save, šeimą...

Dažna moteris, norėdama atrodyti originaliai, išsiskirti iš aplinkos, renkasi tik jai siūtą rūbą. Nes tik tai gali garantuoti autentiškumą, kokybę, tobulą prigludimą. Tačiau vizitai pas dizainerius ar siuvėjus užima nemažai laiko bei nepigiai kainuoja. Taigi, savęs gražinimo imkitės pati! Nemanykit, kad siuvimas yra tik išrinktųjų veikla – to išmokti visai nesunku. Taip ir sutaupysite, ir atskleisite tai, ko neįžvelgs joks profesionalas – savo vidinį grožį. Moteris nori būti graži ir patraukli visuomet, nesvarbu - būtų ji milijonierė ar jos piniginėje gyventų krizė. Eksperimentuodama su audiniu, tekstūra bei spalvomis išreikšite savo kūrybiškumą ir visuomet būsite madinga. O atnaujinusi senus, šiek tiek jau pabodusius drabužius vėl grožėsitės savo atvaizdu veidrodyje. Nepamirškite, jog savo kurtais aksesuarais galima išryškinti moters privalumus ar paslėpti trūkumus. Žinoma, labiausiai mamos akį džiugina patraukliai aprengti vaikai. Siūkite, nerkite, megzkite, velkite jiems ir stebinkite aplinkinius! Išskirtiniu, Jūsų meile sušildytu rūbu pasipuošęs vyras visuomet nebyliai sufleruos: „Tai jos, mano šauniosios žmonos, kūrinys. Ir aš nesuklydau ją pasirinkdamas!“

namus...

Charakteringam namų jaukumui ir išskirtiniam jų stiliui pabrėžti labiausiai tinka šeimininkės rankų darbai. Užuolaidos, lovatiesės, staltiesės kuria savitą namų aurą. Siuvant tai svarbu pasirinkti kokybiškus audinius ir juos priderinti prie stiliaus visumos, jie turi ne tik gražiai atrodyti, bet ir būti praktiški bei funkcionalūs.

Dieninės užuolaidos siuvamos iš šviesą praleidžiančių, lengvų, šviesių, matinių ar skaidrių audinių. Tinkamai jas parinkus galima optiškai padidinti mažą patalpą, sukurti savitą nuotaiką, teikti interjerui įvairesnių bruožų. Naktinės užuolaidos - itin svarbus ir savitas interjero akcentas, paverčiantis namus jaukiais bei šiltais. Jos apsaugo nuo anksti pabundančios saulės, automobilių ar gatvės šviesų, mėnulio skvarbaus žvilgsnio. Dažnai šios užuolaidos tik įrėmina



2012 Lapkritis

MAMA ir Tﾄ傍IS

21

patį langą ar yra kaip kambario puošmena.

Jaukumo, paslaptingumo namams suteikia ramių spalvų, neryškių piešinių naktinės užuolaidos.

Miegamojo lova, užtiesta prabanga dvelkiančia lovatiese, viliote vilios į svajingą sapnų karalystę. Lovatiesė – tarsi efektinga ir stulbinanti moters suknelė. Ja pasipuošusi lova puikiai atrodys nuo ryto iki vakaro,

visuomet vers žavėtis ir grožėtis. Stilinga, išskirtinė, prie supančio interjero priderinta lovatiesė tampa kambario akcentu, kuriančiu vyraujančią nuotaiką.

...ir pasaulį!

Prieš Kalėdas kaip niekad metuose daug galvojame apie mylimus ir brangius mums žmones. Taigi, dabar kaip tik pats metas neskubant apgalvoti kuo juos galė-

tumėt nustebinti. Papuoškite tėtį Jūsų siutu kaklaryšiu, apgobkite mamą Jūsų nerta skara, drauges nudžiuginkite siuvinėtomis servetėlėmis...

Ar pastebėjote jog puošiate pasaulį? Ir Jūsų dėka jis tampa originalesnis!

Mama ir Tėtis inf.

Pamokėlė

Kalėdinės žvakidės 2

MUMS REIKĖS: Teptuko, Kempinėlės, Šerkšno efekto pastos „Dekostudija“, Klijų stiklui, porcelianui „Dekostudija“, Servetėlės, Žirklių

Priklijuojame servetėlę su stiklui, porcelianui skirtais kliijais „Dekostudija“. Palaukiame kol išdžius.

1

Iš servetėlės išsikerpame motyvą. Kiekviena servetėlė susideda iš trijų sluoksnių. Nusilupame du, pasiliekame klijavimui patį ryškiausią.

3

Kempinėle tapšnodami, padengiame balta sniego šerkšno efekto pasta. Palaukiame kol išdžius.

4

Kempinėle tapšnodami, padengiame kai kurias vietas, mėlyna sniego šerkšno efekto pasta. Palaukiame kol išdžius.

5

Gaminį reikės orkaitėje iškepti apie 1,5 val. 140 laipsnių temperatūroje. Gaminys taps atsparus aplinkos poveikiui: karščiui, vandeniui.

22 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

Nuolaida 20 proc. visoms prekėms el-parduotuvėje www.dekostudija.lt su kodu „mama ir tetis“

Zuikio „padielka“ • 1 kg kalakutienos faršo; • 2 kiaušiniai; • Kelios riekelės batono • Mėgiamų džiovintų vaisių; • Česnakų; • Svogūnų; • Paukštienos prieskonių, druskos, juodųjų pipirų. Į faršą įmušame kiaušinius, suberiame prieskonius, druską, susmulkintus svogūnus ir česnakus. Sudedame piene pamirkytas batono riekeles. Vandenyje palaikytus džiovintus vaisius supjaustome smulkiau ir suberiame į faršo masę. Viską gerai išmaišome ir būsimą „zuikutį“ guldome į folijos patalus.

Kepame orkaitėje apie 1 val.

Gardus karštas su bulvėmis ir daržovėmis, o taip pat kaip šaltas užkandis (jei sulaukia kol atvės).

Skanaus!

Gamino virtuvės medžiotoja.

Traškūs lietiniai su brie ir lašiša 2 asmenims

• Lašišos file; • lietiniai blynai – 4 vienetai (kepti pagal mėgstamą receptą); • Brie sūrio griežinėliai; • bazilikų pesto padažas; • saulėje džiovintų pomidorų pesto padažas; • baziliko šakelės, laiškinis česnakas (arba mėgstamos žolelės iš Jūsų sodo).

Padažui: • grietinėlė; • Blue sūris; • tepamas natūralus sūrelis; • malta jūros druska; • šviežiai malti juodieji pipirai.

Lašišą gardiname druska ir maltais juodaisiais pipirais. Lietinių viduryje dedame juostelėmis pjaustytą lašišą, Brie sūrio gabalėlių. Vieną lietinio įdarą truputį pašlakstome pomidorų pestu, kitą bazilikų pestu. Surenkame lietinio blyno kraštus ir suspaudžiame ties viduriu. Persmeigiame dantų krapštuku. Turi gautis gražūs krepšeliai.

Krepšelius dedame į aliejumi pateptą skardą ir kepame iki 170 C° įkaitintoje orkaitėje 10 minučių.

Blue sūrio padažui ant silpnos ugnies ištirpiname sūrius grietinėlėje. Gardiname druska ir pipiru. Leidžiame užvirti.

Lietinius pateikiame ant karšto blue sūrio padažo.

Puošiame baziliku, laiškiniu česnaku arba patinkančiais žalumynais ir dekoruojame pesto padažais.

Skanaus!

Receptas ir iliustracija Augustino Kalantos 2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

23

Vis dažniau tėveliai savo atžalas, vos pramokusias vaikščioti, kalbėti, veda į įvairius užsiėmimus, pamokėles, taip pratindami prie intensyvaus gyvenimo tempo. Tačiau ar ikimokyklinukų galvelės įstengia suvokti didelį srautą informacijos, ar tai pakeliama jų gležniems petukams, ar, vos ištariantys lietuviškus žodžius, jie jau pajėgūs mokytis kitos kalbos? Apie tai kalbamės su VšĮ „Mažieji šnekučiai“ vadove Dalia Gečaitė-Brasiūniene.

Taigi, ar ne per anksti nuo 3 metų mokyti anglų kalbos?

Vaikystė tokia trumpa, tad kartais gali kilti klausimas, ar verta vaikų galveles apkrauti mokslais. Tačiau vaikai ypač imlūs ir smalsūs, labai lengvai įsisavina informaciją. Ankstyvoje vaikystėje vaikams paprasta išmokti puikios tarties, be to, mažieji nesivaržo bendraamžių, mėgsta kartoti patikusias užduotis. Kuo daugiau įvairių garsų vaikas girdi, tuo tik greičiau dirba jo liežuvis, vystosi atmintis. Pasak specialistų, ankstyvoji vaikystė – geriausias laikas vaikui pradėti mokytis užsienio kalbos.

Kokia programa vadovaujatės?

Mūsų pamokėlėse vaikams neatrodys kaip nuobodi mokykla – jos trumpos, puikiai tinka ikimokyklinukams, nes yra smagios kaip žaidimas, nereikalauja pastangų, nesukelia įtampos. Čia nieko nemokoma per prievartą – vaikai mokosi dainelių, vaidinimų, smagių pasikartojančių užsiėmimų metu, bendraudami ir tyrinėdami aplinką.

Dirbame pagal „Macmillano“ ir „Oxfordo“ sukurtas programas, skirtas mokytis anglų kalbos vaikystėje. Vaikai su smagiaisiais herojais kartu leidžiasi į anglų kalbos šalį ir mokosi pagal temas iš vaikų aplinkos: „Aš ir mano šeima“, „Mano žaislai“, „Mano augintiniai ir gyvūnai“, „Maistas“, „Šventės“ ir kt.

Yra tėvelių, kurie įsitikinę, jog savo vaiką paprasčiausių užsienietiškų terminų gali išmokyti patys. Tad kodėl jie turėtų rinktis profesionalų mokytoją?

Tam reikia specialių žinių ir įgūdžių. Automatiškas kartojimas neskatina vaiko mąstyti, todėl vėliau išmoktų žodžių ar sakinių jis negalės pritaikyti kitose situacijose. Tėvai dažnai linkę džiaugtis greitais rezultatais, bet svarbiausia ilgalaikė perspektyva. Taip pat vaikai kur kas mieliau mokosi tarp bendraamžių. Mūsų pamokėlėse vaikus sups draugai, o angliška aplinka ir linksma veikla leis jiems greičiau įsisavinti žinias ir pasinaudoti jomis įvairiose gyvenimo situacijose bendraujant. Pamokėlėse dirba profesionalūs anglų kalbos pedagogai, išmanantys darbo su ikimokyklinukais subtilybes ir padedantys atskleisti mažiesiems pasaulį per anglų kalbą.

Ar greitai vaikai pramoksta anglų kalbos?

Svarbu ne greitas rezultatas, o smagus ir linksmas kelias jo siekiant. Mūsų tikslas – ne sukrauti kuo didesnį žodyno bagažą, o padėti pagrindą toliau mokytis kalbų. Neskatiname vaikų aklai kartoti žodžių ar užduočių – sudominame juos taip, kad kalbos mokytųsi natūraliai tarsi gimtosios.

Procesas gali užtrukti, tačiau jis yra smagus ir saugus, nes tyrimais įrodyta, kad mokydamiesi nesąmoningai vaikai kur kas noriau įsitraukia į mokymosi procesus.

Nuo 2012 m. rudens 3–7 metų vaikučius mokytis anglų kalbos kviečiame Vilniaus miesto vaikų darželiuose bei vaikų dienos centre ,,Vaiko šypsena”.

Daugiau informacijos ieškokite www.maziejisnekuciai.lt.

Telefonai pasiteirauti +370 608 30 100, +370 643 43 777

LINA, 5 metų berniuko mama: „Dukrelė vis kartoja žodelius, atsimena jų reikšmę, ko nepamena, noriai klausia. Prašo išversti tai, ko nesupranta. Kad ir neteisingai ištardama, bet vis kartoja daineles.”

VIRGINIJA, 5 metų Ūlos mama: ,,Manau, kad ankstyvas kalbų mokymasis yra labai naudingas. Jis tampa dar naudingesnis, kai vaikai užsienio kalbą girdi ne iš TV, o iš specialistų. Mano vaikui anglų kalba labai patinka ir ji laukia kiekvienos pamokėlės.

Pastebėjau, kad dukra žaisdama dažnai vartoja angliškus žodžius. Taigi, mokymosi procesas jau duoda rezultatus.”

JŪRATĖ, 6 metų Ugnės mama: „Iš anglų kalbos pamokėlių dukra visada grįžta patenkinta, parsineša piešinėlių ir visą šeimą moko anglų kalbos.“

24 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

INGA, 4 metų Eglės mama: „Eglutė namie pasakoja ką pamokėlėse veikė ir ką išmokusi. Tikrai džiaugiamės rezultatu. Stebimės, kad daug žodelių moka, netgi pradėjo kartoti žodžius, girdimus angliškose dainose per radiją.“

ﾄｮdomu

2012 Lapkritis

MAMA ir Tﾄ傍IS

29

Įdomu

Net nuolat triūsdamos virtuvėje, jūs

galite pasirūpinti savo grožiu. Tai visai nesudėtinga. Naudodamos „virtuvinę“ kosmetiką, jūs nesugaišite daug laiko ir taip pagražėsite, kad vakarieniaudami namiškiai nežinos ką labiau girti – pagamintus valgius ar jūsų išvaizdą.

2

Kavos tirščiais tinka trinti rankas ir celiulito pažeistas vietas. Vėliau jas nuskalavus vandeniu, oda tampa švelni ir lygesnė.

1

PATARIMŲ KIŠENAITĖ

3

Pavargusias, paraudusias akis nuramina šaltu pienu suvilgyti vatos diskeliai.

Kiaušinių lukštuose likusiais baltymais patepkite rankų ir veido odą

4

Iš grietinės, majonezo, kefyro, bulvių manų ar avižinės košės likučių pasidarykite kaukę ir uždėkite ant veido.

6

Lūpas vertinga kuo dažniau vilgyti agurkų sultimis ir leisti joms įsigerti.

5

Pavargusioms rankoms naudingos virtos bulvės: 2-3 bulves sutrinti, sumaišyti su bulvių nuoviru. 15min palaikyti rankas panardinus, vėliau nuplauti šiltu vandeniu ir patepti maitinamuoju kremu.

7

Alyvų arba saulėgrąžų aliejaus likučius supilkite į kremą ar pačių pagamintą kaukę.

10 8

Uogų, vaisių ir daržovių luobeles sutrinkite ir gauta košele patepkite veidą. Po kurio laiko veidą nuplaukite vėsiu vandeniu ir nenušluostykite, kad į odą patektų daugiau vitaminų ir drėgmės.

9

Norint pašviesinti strazdanotą odą, reikia uždėti varškės kaukę: į varškę įdedama trynio, įlašinami 2-3 vandenilio peroksido ir keletas citrinos sulčių lašų.

Truputį varškės sumaišykite su šiek tiek medaus, pieno ir kefyro, išmaišykite ir uždėkite ant veido. Po 30 min. nuplaukite veidą ir patrinkite jį citrinos griežinėliu.

Parengė „Mama ir tėtis“

30 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

2012 Lapkritis

MAMA ir Tﾄ傍IS

31

Santykiai

Duokite garsiakalbį

- pasakysiu paslaptį „Mūsų santuoka nebuvo panaši į pasaką“; „Vyras nesikiša į mano reikalus“; „Kai tai sužinojau, gyvenimas prarado prasmę“; „Turiu veiklos, gyvenu toliau“, – dažnai pasitaikantys sakiniai moterims skirtų žurnalų puslapiuose. Tai asmeninio gyvenimo detalės, kurios virsta viešomis išpažintimis. Kas skatina moteris atsisakyti privatumo?

Dienoraščių apraiškos Nesuskaičiuojama gausybė asmeninio gyvenimo istorijų gula į šimtus ir tūkstančius žurnalų puslapių, kuriuos skaito tokia pat galybė moterų. Istorijų, kurios tinka visų socialinių grupių atstovėms, tiek namų šeimininkėms, tiek karjeros siekiančioms moterims, o kartais gal ir vieną kitą vyrą sudomina.

Dienoraščiai nebeslepiami po lova, dabar tai jau visiems atviros biografijos ir gyvenimo detalės. Kuklesnis žmogus tai pasiliktų sau, arba atskleistų tik artimajam.

Ar privatumas nebeteko prasmės dėl to, kad pakito žmonių supratimas apie vertybes? O gal tiesa slypi giliau?

Vertinti ir interpretuoti istorijas, kurios perpildytos asmeninio gyvenimo detalėmis ir viešomis tapusiomis paslaptimis galima visaip, tačiau reikia pradėti nuo to, kokias moteris matome žurnaluose. „Tai gražios, protingos, išsilavinusios, turtingos, laimingai ištekėjusios ar nepriklausomos moteriškos lyties atstovės. Jeigu jos ne žinomų advokatų, aktorių, seimo narių žmonos, tai būtinai vienišos, bet stiprios, nepriklausomos – valdančios savo, savo vaikų ir kitų žmonių likimus. Rečiau tai moterys, kurios blogai gyvena, nemato gyvenimo prasmės.

O jeigu apie tokias ir rašoma, tai pasakojama, kaip jos išsikrapštė iš problemų, atrado save, sutvarkė savo egzistenciją, pasiekė tikslus. Kitaip tariant – visos jos sėkmės lydimos moterys. Jos visada gražiai apsirengusios, laimingos, besišypsančios – idealas, kurio visi siekia“, – sako psichologė Dorota

32 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

Oliškevič.

Juk iš tiesų, kiekviena moteris gerai jaučiasi, kai yra pagiriama, įvertinama, kai nelieka nepastebėta. Bendravimas ir dalijimasis informacija (kokia ji bebūtų) yra natūralus žmogaus poreikis, tik jo formą kiekvienas pasirenka pagal save. Galbūt dėl to, kad bendravimas ir dalijimasis informacija (kad ir asmenine) šiuolaikinėje visuomenėje kiek pakito, žurnalų puslapiuose aptinkame tiek asmeninių istorijų. Asmeniškumas nebėra asmeniškas, o tai, kas verčiau liktų dienoraščio puslapiuose patenka į spaudą.

Taigi spauda jau praktiškai tampa viena iš dienoraščio apraiškų, tik neprivataus, o viešo.

Noras būti žinoma Suprantama, kad asmeninio gyvenimo istorijos dažniausiai publikuojamos moterims skirtuose žurnaluose. Moterys mėgsta pokalbius su draugėmis prie kavos puodelio, nevengia išsipasakoti (kartais kiek daugiau nei reikia). O moteriškai publikai skirti žurnalai būtent ir patenkina tą poreikį žinoti, kaip kiti gyvena, kiek uždirba, kaip augina ir auklėja vaikus, dėl ko kenčia, kokios jų problemos ir taip toliau. Tai panašu į ieškojimus panašių į save tarp svetimų. Ir nors kiekvienas žmogus yra skirtingas, turi aibes sunkumų, bet žinojimas, kad kažkas su panašiomis problemomis jau susidūrė, rado išeičių, tarsi sukuria nematomą jungtį, suteikia tikėjimo. O gal ir sprendimas randamas greičiau, kai pasakom garsiai?

Ieškoti panašumų skaitant žurnalus yra viena, o jais dalytis su plačiąja auditorija – jau visai kas kita. Tad verta susimąstyti, kodėl moterys nori, kodėl sutinka masėms

atskleisti savo gyvenimo kertes. Logiška, kad geriausiai apie tai nusimano psichologai, tyrinėjantys ir suprantantys žmogaus psichologiją bei poreikius. Tiesa, net ir psichologų nuomonės apie viešumo troškimą yra skirtingos.

Pasak psichologės Dorotos Oliškevič, dabartiniame industrializacijos, urbanizacijos ir konkurencijos pasaulyje moterys nori būti tokios pat svarbios ir gerbiamos kaip ir vyrai. Jos pradeda ieškoti daugiau savirealizacijos galimybių už šeimos ribų. O kas pasakė, kad moteris negali būti gera politikė arba protinga vadovė? Šiandiena moterys bando išeiti iš virtuvių ir įrodyti kitiems, sau ir visam pasauliui, kad jos sugeba tapti daugiau negu pavyzdingomis motinomis ir paklusniomis žmonomis. „Moterys nori būti pastebėtos ir matomos bet kokia kaina. O žurnalai geriausias įrankis šiam tikslui pasiekti“, – sako psichologė.

Taigi jau atgyvenusi tiesa, kad moters darbai apsiriboja tik valgio gaminimu ir vaikų auginimu, bėda ta, kad moterims vis dar tenka tą įrodinėti. Tačiau tokie vieši pareiškimai, pasakojimai apie asmeninį gyvenimą gali būti ir kitų dalykų (ne noro tapti žinoma) pasekmė. Psichologė Jona Kirkauskienė teigia, jog asmeninių gyvenimo detalių atskleidimas tiek moterų, tiek vyrų, gali turėti įvairių priežasčių. Tai gali būti ir menkavertiškumo jausmo kompensacija, siekiant parodyti savo reikšmingumą; gali būti isteriško charakterio bruožų apraiška, kai norima būti dėmesio centre; nuoširdus tikėjimas, kad padarytos ir paviešintos klaidos apsaugos kitus žmones ir taip vardyti galima be galo. „Net pats žmogus, atskleidžiantis savo gyvenimo istoriją, gali nežino-

ti, kokia tikroji to atsikleidimo priežastis. Jis gali manyti, kad jo istorija turi apsaugoti kitus nuo klaidų, o iš tiesų tai gali būti dėmesio siekimas bet kokia kaina, net apnuoginant savo asmeninį gyvenimą“, - pasakoja psichologė Jona Kirkauskienė.

Asmeninių problemų įtaka Toli gražu ne visos publikuojamos istorijos turi laimingas pabaigas, susiję su geru, gražiu gyvenimu ir sėkmingu savęs realizavimu vienoje ar kitoje srityje. „Moterys, kurių istorijas skaitome žurnaluose dažnai yra stiprios, nepriklausomos, žino savo vertę, pasitiki savimi, žino savo teises, nuolat tobulėja, niekada nepasiduoda... Tai tiesiog stiprybės įsikūnijimas: ji idealiai atlieka kiekvieną gyvenimo vaidmenį (sėkminga darbuotoja, gera žmona ar partnerė). Tačiau ar iš tikrųjų viskas taip idealu? O gal už tų gražių istorijų kažkas slypi...“, – svarsto Dorota Oliškevič.

Apstu ir tokių istorijų, kurias skaitant atrodo, kad žmogus tiesiog neturi kam išsipasakoti ar neranda išeities. Tai nėra laimingo gyvenimo receptai, tai greičiau noras pamokyti kitas, apsaugoti nuo nesėkmių ir panašiai. Psichologai taip pat svarsto, kas paskatina moteris viešinti savo gyvenimą.

Anot psichologės Dorotos Oliškevič, mokslininkai teigia, kad tokio moterų gyvenimo viešinimo paaktyvėjimo priežastimis gali būti neturėjimas (praradimas, atėmimas) ko nors trokštamo, labai reikalingo. Taip pat gali būti meilės stoka. „Nuo mažens žinome, kad norint pelnyti kieno nors meilę, reikia tapti labai gera, beveik idealia. O kai vyrai namuose nemato kokios mes geros, tai reikia, tapti dar geresnėmis – jeigu ne mūsų vyrai, tai gal visuomenė mylės (o tada gal ir vyrai įsižiūrės geriau). Viena priežasčių yra baimė prarasti kontrolę ir valdžią bei konkurencija. Šiais laikais moteriškumas ir vyriškumas prarado savo pirminę prasmę: vyrai ir moterys dabartiniame pasaulyje tapo partneriais“, – mintimis dalijasi Dorota Oliškevič.

Tačiau psichologė Jona Kirkauskienė mano, kad sunkumai šeimoje, smurtas ir kitos psichologinės problemos nelemia moters noro apie tai pasakoti, tačiau tos priežastys gali suformuoti asmenybės struktūrą. Asmenybės, kuriai reikia išskirtinio dėmesio, noro pasirodyti, būti matomu. „Savivertės trūkumas, manau, yra viena pagrindinių viešumo troškimo priežasčių. Jei žmogus pasitiki savimi, yra realizavęs save veikloje (darbe, šeimoje) jam nekyla būtinybės patvirtinti savo vertę viešai demonstruojant asmeninį gyvenimą. Viešumas

tokiu atveju (pasitikinčio savimi žmogaus) gali būti kaip priemonė skleisti savo idėjas, pristatyti ir informuoti apie savo veiklą, veiklos galimybes ir panašiai“, – sako Jona Kirkauskienė.

Vadinasi, priežasčių, kurios skatina moteris dalytis asmeninio gyvenimo detalėmis gali būti daug ir pačių įvairiausių. Bet kuriuo atveju kai kurių gyvenimo detalių pateikimas gausiam skaitytojų ratui atrodo kiek per drąsus žingsnis. Tačiau žinant nenumaldomą moterų norą parodyti save įmanomi ir tokie būdai.

Nereikia pamiršti, kad yra istorijų, kuriose svarbus ne tik paties istorijos herojaus gyvenimas, asmeniškumai. „Kiekviena moteris turi savo specifinę priežastį ieškodama viešumo. Manau, kad viešumas gali būti puiki priemonė sustabdyti nusikalstamą kito žmogaus elgesį, pasidalyti savo patirtimi norint padėti kitiems žmonėms ir panašiai“, - pasakoja psichologė Jona Kirkauskienė.

Taigi kiekviena istorija (kokia ji bebūtų) yra papasakota su tikslu. O bendros problemos žmones suvienija ir suteikia stiprybės.

Be abejonės, visada atsiras besistebinčių, kokia menka riba yra tarp viešo ir asmeninio gyvenimo.

Ringailė Stulpinaitė

2012 Rugsėjis

MAMA ir TĖTIS

49

Laisvalaikis

Bambukas (Bambusa vulgaris)

8 kambariniai augalai,

kurių energija stipriausia Augalai teikia mums jėgų, kurių negalime matyti ar išmatuoti, tačiau jos virsta konkrečia energija – džiaugsmu ir gera savijauta.

Kuokštinis chlorofilas (chlorophytum comosum)

Bambukas (Bambusa vulgaris)

Rūpinasi nuostabia namų energija, kuri paveikia žmones ir gyvūnus. Jo energetiniai virpesiai labai subtilūs ir aukšti, todėl bambukas skatina kūrybiškumą ir didina jautrumą.

Kuokštinis chlorofilas (chlorophytum comosum)

Kuokštinis chlorofilas (chlorophytum comosum)

Puikiai surenka gyvenamosios aplinkos nuodus, įsikrausčius į naują butą ar namą spinduliuoja gerą nuotaiką, blogą energiją paverčia gera ir yra nuostabus gyvybinių jėgų šaltinis.

Gebenė lipikė (hedera helix)

Lengvai prižiūrimas augalas. Energija nukreipta į viršų, ji srūva nuolat, „uždega“ veikti. Gebenės energija visiškai teigiama ir padeda žmonėms rasti išeitį iš pačių kebliausių situacijų.

Oncidium papilio

Oncidium papilio

Šis augalas yra flirto meistras, ypač mylimas moterų. Jis stiprina pasitikėjimą savimi, gebėjimą realizuoti save bei skatina atvirumą kitiems žmonėms iki erotinio kontakto.

Citrinmedis (citrus) Citrinmedis (citrus)

Šis medelis labai maloniai kvepia ir ištisus metus žydi, žaliuoja ir veda vaisius. Jis pripildo kambarį džiugesio, geros nuotaikos ir gyvenimo džiaugsmo. Citrinmedžio energija neigiamus virpesius pakeičia teigiamais.

Dracena

Dracenos energetiniai virpesiai labai malonūs žmogui.

Ji yra absoliutus energijos teikėjas, kuris nuolat atiduoda energiją, kaip fontanas trykštančią į viršų. Gerai absorbuoja kenksmingas chemines medžiagas.

Dracena

Inkstapapartis (nephrolepis)

Šis augalas nervų sistemą veikia kaip švarinantis filtras.

Ypač tinka žmonėms, dirbantiems intensyvų protinį darbą ir priverstiems prisitaikyti kolektyve.

Kininė rožė (rosa chinensis) Inkstapapartis (nephrolepis)

Ši gėlė atveria mūsų širdis. Jos energetiniai virpesiai subtiliausi ir aukščiausiai iš visų gėlių, tačiau tik tuomet, kai ji žydi. Ši rožė skatina draugišką meilę gyvūnams ir žmonėms.

Parengta pagal E.-K. Hoffmann knygą „Kambarinių augalų energija“

34 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

Kininė rožė (rosa chinensis)

2012 Lapkritis

MAMA ir Tﾄ傍IS

35

1. Astronomai teigia, kad žinomoje Visatoje yra 70 sekstilijonų žvaigždžių. Tai yra 70 000 000 000 000 000 000 000.

3. Aspiriną išrado chemikas Feliksas Hofmanas. Jo patentą įregistravo 1897-aisiais. Kasmet suvartojama daugiau kaip 80 milijardų aspirino tablečių.

4. Šerlokas Holmsas (Sherlock Holmes) britų rašytojo ir gydytojo Arturo Konano Doilio sukurtas literatūrinis herojus, XIX - XX a. pradžios detektyvas. Šerloko Holmso prototipas, suteikęs įžymiajam sekliui savo išvaizdą ir būdo bruožus - Edinburgo universiteto profesorius, Karališkosios ligoninės chirurgas Džozefas Belas (Joseph Bell). Artūras Konan Doilis, prieš tapdamas rašytoju, tame pačiame universitete studijavo mediciną ir buvo vienas iš jo mokinių.

8. Ar žinote, kad baltasis šokoladas - tai ne šokoladas! Jis yra pagamintas iš kakavos sviesto, cukraus, pieno miltelių ir vanilės, nepridedant kakavos miltelių, todėl yra kreminės spalvos (baltas) ir jame nėra teobromino.

2. Fosilijos (lot. fossilis „iškastinis“) – suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos arba sušalusios organizmų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės sluoksniuose. Pirmieji rašytiniai moksliniai dokumentai apie iškastinius organizmus priklauso senovės graikų mokslininkams Ksenofanui (VI-V a. pr. m. e.) ir Aristoteliui (384–322 m. pr. m. e.). Aristotelis fosilijas apibūdino kaip jūrinių gyvūnų liekanas, išlikusias buvusių jūrų vietose.

Tokį požiūrį XV-XVI a. palaikė ir Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci).

5. Septyni Pasaulio stebukai: Cheopso piramidė; Kabantieji Babilono sodai; Artemidės šventykla Efese; Dzeuso skulptūra Olimpijoje; Halikarnaso mauzoliejus; Rodo kolosas; Aleksandrijos švyturys.

6. Remiantis archeologiniais duomenimis, Neolito laikų žmonės negalėjo gerti gyvūnų pieno – organizmas netoleravo laktozės. Šis gebėjimas atsirado vėliau, vykstant genetinei mutacijai.

7. Neraugintos tešlos paplotėlius imta kepti ankstyvajame neolite, kai buvo išrastos girnos. Šveicarijoje rasta duonos, keptos prieš 4000 m., Egipte – prieš 3500 metų. Raugintos tešlos duona Europoje pradėta kepti IX-XI a.

9. 1789 m. Škotijos mokslininkas ir inžinierius James Watt pirmasis ėmė vartoti terminą „arklio galia“ tam, kad parodyti kelių arklių jėgą gali pakeisti jo išrastas garo variklis.

10. 1905 metais tapytas Pablo Picasso šedevras (tuo metu jam buvo tik 24 metai) tapo pats brangiausias meno kūrinys. Paveikslas buvo parduotas aukcione Niujorke už 104 mln. dolerių.

10 įdomybių 36 MAMA ir TĖTIS

Parengė Erikas Plenkovskis http://facebook.com/MamairTetis 2012 Lapkritis

Malda iš širdies Lapkritį minime tuos, kurių nebėra šalia mūsų, kurie iškeliavo į Dangiškus sodus, palikę mūsų širdyse ilgesį. Vienas jų - Tėvas Stanislovas: mažutėlių tarnas, didysis bėdų ir rūpesčių bankininkas, „Grytelninkų partijos“ steigėjas, visoms valdžioms kliūvantis, savižudžių užtarėjas ir jų laidotojas, alkoholikų ir narkomanų vilties teikėjas... Šluostęs gyvenimo dulkes nuo Evangelijos bažnyčioje ir kaimo troboje... O 2005 metų birželį iškeliavęs į Amžinybę.

Anot j. Marcinkevičiaus, Tėvas Stanislovas buvo vaikščiojanti Meilė. Jis lyg uola, į kurią remiamės, ketindami pakilti. Šventi šio dvasininko žodžiai ir šiandien kiekvienam yra svarbūs. Įsiklausykite į juos. Lyg į maldą, ramiai, giedančiu ritmu, su atsidūsėjimais sruvenančią iš šventų Tėvo Stanislovo lūpų. O svarbiausia – iš Širdies... Nors minutėlę stabtelkite ir susimąstykite: „Dievas sutvėrė žmogų tiesų, todėl turime būti statūs, nevalia susikūprinti. Neretai motinos, turinčios invalidus vaikus, būna tiesos.“ „Net ir labai vienišas, net labiausiai prislėgtas visuomet gali kreiptis į Dievą, kalbėtis su juo, prašyti pagalbos. Tik visuomet reikia pridėti žodelį „mano Dieve“. „Biblijoje parašyta „Džiaukitės“. Šimtus kartų parašyta. Džiaukitės, bet ne linksminkitės – nustumkite nuobodulį, apatiją. Vienas dalykas – kūno būsena, kitas – dvasia.

Šachtoje giedodavau, džiaugdavausi, kad gyvenu. Tuo metu turėjau kalinio numerį ir kirtiklį rankoje.“ „Žmogus dažnai tarpusavio santykius dramatizuoja. Žmonai prisvilo kiaušinienė ir vyras labai dramatizuoja situaciją. Bet galima suvalgyti ir kiek prisvilusią kiaušinienę. „Teesie tavo valia“ – netirštinti, nedramatizuoti situacijos.“ „Žmogus turi būti aktyvus, energingas. Į lovą reikia ne gulti, bet kristi iš nuovargio. Nakvynėn tokių svečių kaip depresija nepriimu“. „Liga – tai didelis išbandymas ne tik kūnui. Atsibuskite su malda lūpose. Gyvenime kartais taip pasineriam į kūno aistras, kad tampame vien kūnu, o siela sunyksta. Leiskit sielai iš kūno aistrų vergovės išsinert.“ „Per šešias dienas Dievas sutvėrė banginius, augalus, žvėris... Bet du dalykai nepaminėti. Pirma, Ramybė – Džiaugsmas ir, antra, - Laikas. Tuos du dalykus Dievas laiko užantyje ir pagal grafiką dalija septintąją dieną. Tad sekmadienis – sustojimas.“ „Jei žmonės būtų užmiršę žodį „Tu“, o sakytų tik žodį „Aš“, žemėje jau savaime būtų pragaras. Išmeskite iš savęs neapykantą, išeikite iš mirties į gyvenimą.“ Tebūna ramu ir džiugu Jūsų širdyse!

Remiantis Birutės Tiknevičiūtės knyga „Tėvas Stanislovas – mažutėlių tarnas“ parengė Ligita Šoliūnienė

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

37

Sveikata

Kaip suvaldyti alergiją maistui Alergija maistui nustatoma 6 - 8% žmonių, dažniausiai 1 - 2 gyvenimo metais. Teoriškai žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas gali sukelti alergijas. Tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90% visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip “didysis aštuonetas”, į kurį įeina: pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kiti riešutai, žuvis, jūros gėrybės, soja, kviečiai. Alergija maistui kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia odoje arba virškinamajame trakte.

Tačiau alergija – ne vienintelė XXI a. civilizacijos rykštė. Kur dar celiakija, diabetas, autizmas, gastritai, opos, dirgliosios žarnos sindromas, žvynelinė ir kt., kurių gydymui būtina speciali dieta...

Kai suvartojus tam tikrą maistą pajuntame diskomfortą, kūno reakciją, dažniausiai sunku nuspėti, ar tai, ką patiriame, yra maistinės alergijos ar maisto netoleravimo pasekmė. Žmogui dėl alerginės reakcijos gali: • prasidėti sloga, • atsirasti akių ar gomurio niežulys, • prasidėti čiaudulys, kosulys, • atsirasti patinimas — viso kūno ar kai kurių vietų, • išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę, • sukilti dusulys, • pasireikšti vėmimas ar net viduriavimas. Šie simptomai pažįstami ir aktualūs, nes jei ne jums, tai kažkam iš artimųjų tenka susidurti su alergija maistui ar atopiniu dermatitu, dažniausiai diagnozuojamu mažyliams.

Alergenų pašalinimas iš savo aplinkos – pagrindinis visų gydančių specialistų rekomendacinis pasiūlymas. Va tada diagnozuotajam ir prasideda vargas: tikrinti kiekvieną perkamą maisto produktą dėl specialios dietos, atsisakyti mielo naminio gyvūnėlio, keisti rūbus, patalus, pirkti nosinių, kremų ir labai daug vaistų...

Atsisakome, tačiau prarandame tai, kas telpa į du žodžius: GYVENIMO KOKYBĖ. „Dieta be alergiją sukėlusio maisto produkto yra vienintelis svarbiausias maisto alergijos būdas, padedantis įgyti toleranciją alergenui. Bet tik pilnavertė mityba be maisto alergenų gali užtikrinti kokybišką vaiko augimą“ - tvirtina Kauno Medicinos Universiteto gydytoja alergologė - klinikinė imunologė doc. dr.

Jūratė Staikūnienė.

Kad suvaldyti siaučiančią alergijos audrą ir gyventi pilnavertį gyvenimą įmanoma, jau įsitikino ne tik medikai. Dviejų atžalų mama, pati būdama alergiška žuvies produktams, Laima Vitkauskienė pasakoja kaip išvargino pastovus slapstymasis valgant namie, kai mažylės akutės stebi kiekvieną jai draudžiamo maisto kąsnį, detalios ir kankinančios paieškos specialių produktų parduotuvių lentynose...

Ilgą ir sunkų ligų kelią perėjusi mažos mergytės mama Laima Vitkauskienė šiandien bando padėti analogiškų bėdų užkluptus ligonius. Ji atidarė specializuotų maisto produktų parduotuvę „TikraiBe.lt“, kurioje prekiaujama produktais, skirtais dietinių ir specialių poreikių turintiems žmonėms. „Su tokių produktų trūkumu susidūriau asmeniškai. Ilgai gilinausi į šią sritį, ieškojau informacijos internete, konsultavausi su gydytojais, patyrusiais dietologais, hemeopatijos šalininkais. Dukrelės atvejis, kuomet pakeitus mitybą jos problemos apsitvarkė ir kasdien sutinkama begalė alergiškų žmonių verčia dalintis patirtimi ir pagalba.

Tikimės, kad mūsų parduotuvė taps tikru draugu renkantis maistą žmonėms, linkusiems į alergiją, sergantiems celiakija, diabetu, autizmu, gastritais, opomis, dirgliosios žarnos sindromu, žvyneline, egzema (atopiniu dermatitu) ir kt. - visiems, kuriems netinka įprastas maistas,“ – pasakoja pirmosios tokios parduotuvės Lietuvoje įkūrėja.

Parengė Ligita Šoliūnienė

38 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

Psichologija

1

Neik vienas. Geriausia, jei su Tavimi bus kažkas iš suaugusiųjų. Suaugęs žmogus galės palikti jus bendrauti ir suteikti jums privatumo iš karto, kai tik įsitikins, kad naujai sutiktas žmogus atrodo taip, kaip skelbėsi internete. Kad jam tikrai yra 16, o ne 34. Jei mintis eiti į pasimatymą kartu su suaugusiuoju, kuriuo Tu pasitiki, Tau atrodo neįmanoma, veskis grupę savo draugų.

2

Susitik ir bendrauk tik viešoje vietoje: kavinėje, prekybos centre, galerijoje, kinoteatre ar kt. Jokiu būdu nevažiuok į gamtą, Tavo ar naujo draugo namus ar miesto rajonus, kur būtumėte visiškai vieni. Internete sutikti žmonės griebiasi smurto. Tai atsitinka ne taip dažnai, kaip kad bijo Tavo tėvai, bet ne taip retai, kaip norėtume mes.

PATARIMAI APIE SAUGŲ PASIMATYMĄ PO PAŽINTIES INTERNETE

3

Turėk greito pasitraukimo planą, kad galėtum iš karto palikti pasimatymą, jei nuspręsi, kad susitikti buvo bloga idėja.

Pasitraukdamas Tu neprivalai pateikti jokių papildomų paaiškinimų.

4

Dar prieš susitikimą pasakyk, kad neturėsi daug laiko, nes tėvai lauks Tavęsnamuose ar mieste. Tu visada galėsi pasakyti, kad aplinkybės pasikeitė, jei susitikimometu matysi, kad viskas einasi gerai.

5

Turėk realistiškus lūkesčius. Visi šiek tiek meluoja internete. Taip pat būk tikras, kad pats pamelavai tik šiek tiek.

6

Leisk santykiams vystytis lėtai. Nors Tau atrodo, kad gerai pažįsti žmogų išinterneto, iš tiesų žinai tik tai, ką jis ar ji parašė, atspausdino ar atsiuntė. Tu dar nežinai, koks tas žmogus yra iš tikrųjų.

Skirk sau laiko pažinti jį realiai bendraudamas.

7

Pasitikėk savo nuojauta. Jei jauti, kad viskas klostosi ne taip, tuojau pat pasitrauk. Apie jo jausmus pagalvosi vėliau.

Dabar svarbiausia yra Tavo saugumas.

8

Jei sutiktasis atrodo visiškai ne taip, kaip skelbėsi internete, nesileisdamas į kalbas išeik ir nedvejodamas pranešk apie jį suaugusiems. Tu gali padėti apsaugoti naujas aukas, tokias kaip Tu pats.

Parengė Vytis Valantinas, PARAMOS VAIKAMS CENTRAS

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

39

Antibiotikai.

UŽ ar PRIEŠ?

Kostinčioje, sloguojančioje, užkimusioje Lietuvoje nutarėme padiskutuoti šiuo metu itin aktualiu klausimu. Ar dažnai, užklupus net menkiausiam negalavimui, griebiamės antibiotikų? Ar žinome kada juos vartoti, kad būtų veiksmingi? Ar visad teisingai elgiasi juos paskirdami gydytojai?

Antibiotikai yra vaistai, kurie slopina arba naikina bakterijų augimą. Jais gydomos infekcinės ligos, tačiau jie nėra veiksmingi prieš virusus, sukeliančius tokias ligas kaip gripas ar paprastas peršalimas. Tai yra virusinės infekcijos, kurios paprastai praeina savaime ir jų gydyti antibiotikais nereikia. Medikai tvirtina, jog antibiotikų kursas turi būti geriamas 7 - 10 dienų, nors ligos simptomai ir dingsta, atrodo, kad jau pasveikai, bet bakteriją būtina iki galo numalšinti.

Kitokiu atveju atsiranda atsparumas tam antibiotikui, kitą kartą jau jis nebepadeda, prireikia žymiai stipresnių. Tačiau ar visad klausome gydytojų nurodymų? Nepaisydami to vėliau keiksnojam tuos pačius medikus ar antibiotikus. Dėl mūsų pačių neišprusimo, anot medikų, ir išaušo tas metas, kai dažnai vartojami jie jau sulaukia mūsų organizmo atsparumo ir tampa nebeveiksmingi.

Medikai teigia, jog atsiranda vis daugiau antibiotikų vengiančių ir ne tik jų naudą, bet ir žalą suprantančių žmonių. Mūsų kalbinti pašnekovai nebuvo griežtai nusiteikę prieš šiuos vaistus, tačiau visi pripažino pajutę šalutinį jų poveikį. Neramina didėjantis nepasitikėjimas medikais, kaltinant juos itin dažnu ir ne visad reikalingu gydymu antibiotikais. Neigiamą žalą sau daro ir bet kokią ligą šiais medikamentais skubantys gydytis asmenys. Pastarieji ne tik patys juos sau „išsirašo“, bet dar ir sugeba įsigyti pas nelegalius prekiautojus ar iškaulina vaistininkų.

Kadangi gelbėjimasis – pačių skęstančiųjų reikalas, tad jūsų teisė rinktis sveikimą su antibiotikai ar be jų. O štai ką apie tai mano mūsų skaitytojai.

Rasa: „Manau, kad bereikalingas jų vartojimas, kai paskiriama „dėl visa ko“. Gydytojų, net gerai neištyrus ligonio, skiriami vis tie patys antibiotikai neduoda didelės naudos organizmui, galbūt net susilpnina imunitetą, išderina medžiagų apykaitą.“ Jolanta: „Esu nusiteikusi prieš antibiotikus. Naudoju tik tokiu atveju, jei nepadeda liaudiškas gydymas. Geriau organizmo nepratinti prie šių stiprių cheminių prepratų. Jei jie „užmuša“ kažkokią bakteriją, tai slopina ir organizmo gerąsias ląsteles.“

40 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

Rasa: „Aš ir vaikai antibiotikų stengiamės nevartot, nebent jau labai prispiria kokia liga. O štai vyras mėgsta juos vos ne vietoj vitaminų. Visa bėda, kad jis sugeba jų susiveikt be recepto vaistinėj arba išsikaulina pas gydytojus.“ Aušra: „Retai sergam taip, kad reikėtų antibiotikų. Jei jau paskiria, tai būna rimta situacija ir vartojam. Paskutinį kartą teko man pavartoti ir nemažai, nes buvau operuota po sunkios traumos ir grėsė žarnyno infekcija. Infekcijos pavyko išvengti, organizmas, žinoma, po to buvo labai nusilpęs. Gėriau probiotikus ir atsistačiau gana greitai.“ Kristina: „Nors esame nusiteikę prieš cheminius vaistus ir jų vengiame, įvertiname ir būtinybę juos gerti – jei rimtas pavojus gresia sveikatai ir gyvybei, rizikuoti ir savo principų laikytis neverta. Tai būtų kvaila. Geriau dėti daugiau pastangų į organizmo atstatymą.“ Saulius: „Antibiotikus naudojame tik labai jau ekstra atveju. Ačiū Dievui, mūsų šeimą rimtos ligos aplenkia ir antibiotikų vartoti beveik netenka. manau, kad tai - medicininis preparatas, kuris gelbėdamas organizmą nuo ligų, labai stipriai jį nualina. Jei tik yra mažiausia galimybė jų atsisakyti, tai būtent taip ir reikėtų pasielgti, bet jei nėra kitos išeities... Ką gi - tai juk ne nuodas!“ Birutė: „Kol sūnus buvo mažas, gydytoja kiekvieną slogą gydė antibiotikais. Nežinau, todėl ar ne todėl, bet vaikas sirgo ir sirgo. Pakeitėm gydytoją - baigėsi antibiotikai. Ir ligos baigėsi. Antibiotikus vartojau prieš kokius 5 metus, kai buvau susigriebusi plaučių uždegimą. Bet tada jau tikrai be jų nebuvo galima. O paskui dar kokius 3 mėnesius užtruko, kol organizmas atrado kažką panašaus į pusiausvyrą - ilgai turėjau problemų su virškinimu.

Manyčiau, kad antibiotikai yra panašiai kaip chirurginis įsikišimas - kai kada tikrai neišvengiami, tačiau visgi tai kraštutinė priemonė. Ir be pasekmių jų vartojimas nepraeina. Dar vienas motyvas „nevalgyti“ antibiotikų saujomis - pataupyti tą priemonę tam atvejui, jei tikrai prisireiktų.

Man regis, kuo mažiau jų vartoji, tuo prireikus jie turėtų būti veiksmingesni. Visai nesinori „užsiauginti" pas save visos puokštės didžiajai daliai antibiotikų atsparios mikrofloros.“ Vaineta: „Antibiotikai yra nepakeičiama priemonė operacijų atveju. Vargu ar kam šauna mintis gydytis apendicitą žolelėmis kai jis jau supūliavo arba trukęs. Vienintelis blogumas kad daktarai savo pačių sielos ramybei skiria juos dažniau nei jie iš tiesų yra būtini. Arba neturi pakankamu diagnostikos priemonių nustatyti reikalingumą.

Mūsų šeimoje antibiotikai vartojami pagal baimės lygį.

Mažiausiems - dažniausiai ir didėjančia tvarka mažinama . Kai sutinkam drąsesnių daktarų ar turinčių geresnes diagnostikos priemones, tuomet dažniausiai išsiverčiam be antibiotikų. Žinoma, gydymas trunka gerokai ilgiau, o rezultatai, kaip ir tiesa, slypi kažkur anapus.“ Jurgita: „17 metų dukra vidutiniškai kartą metuose gaudavo antibiotikų. Ir tik neseniai jai patvirtinta alergija, pasireiškianti sloga ir užkimšta nosimi. O mūsų gydytoja ilgus metus „sinusitą“ gydė antibiotikais.“ Parengė „Mama ir tėtis“ 2012 Rugsėjis

MAMA ir TĖTIS

41

Mūsų rūpesčiai

Aprangos etiketas

Ne vieną kartą mieste, renginyje ar darbe esame nužvelgę kitų žmonių išvaizdą, analizavę jų aprangą.

Tiesą sakant, tą darome kone kiekvieną dieną. Į mūsų aprangą taip pat sminga šimtai žvilgsnių. Tad ką žinome apie etiketą? Ką žinoti apie aprangą privalu kiekvienam? Performuluojant posakį apie įstatymus – etiketo neišmanymas taip pat neatleidžia nuo atsakomybės.

Kaip palydėsim sutikę pagal rūbą?

Visų pirma, norėčiau pradėti nuo to, kad negalima kiekvieną dieną rengtis kaip Tomas Sojeris (aut. past. Tomas Sojeris – JAV rašytojo Marko Tveno personažas). Istorija byloja, kad seniau rūbai buvo ne tik ritualas, bet taip pat atspindėjo žmogaus statusą, padėtį visuomenėje. Rūbai turėjo atitikti socialinį kodeksą. Nėriniai, brangios medžiagos, švelni avalynė rodė, jog žmogus laisvas nuo fizinio darbo, yra aukšto socialinio statuso. Šiomis dienomis tai yra tiesiog skoningi prabangūs rūbai.

Apie stiliaus ir madų niuansus nekalbėsime, tik apie tai, kas svarbu eiliniam piliečiui. Viskas turi būti daroma laiku ir vietoje, kitaip galite likti nesuprasti tiek vyrai, tiek moterys. Kaip žinia, žmogų sutinka pagal rūbą, palydi

42 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

pagal protą. Tačiau kalbant apie tuos, kurie nesilaiko net menkiausių aprangos reikalavimų – nesinori net ir sutikti.

Būkime biedni, bet teisingi ir elkimės bei renkimės taip, kad sudarytumėm kitiems tik gerą įspūdį.

Etiketas juk nebuvo sugalvotas iš neturėjimo ką veikti. Tai svarbus dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime, ypač to, kuris yra socialiai aktyvus, visur dalyvaujantis, dirbantis ar tiesiog besirūpinantis savimi. Sutikime, yra keista, kai nueini į viešą renginį, kad ir knygos pristatymą, o ten pamatai tai, ko geriau nebūtum pamatęs. Čia jau kaip F.Nyčė sakė: „Aš noriu – kartą visiems laikams, – daug ko nežinoti. – Išmintis nustato ir pažinimo ribas.“ Ogi viešame rimtame renginyje, kur publika specifinė (tas pats knygos pristatymas), renkasi rimti žmonės, studentai, rašytojai, žurnalistai

ir panašiai. Šalia jų sėdi jaunutė mergaitė, sijonukas trumpas, vos visi žinome ką dengiantis, tačiau tai dar nėra tokia jau bėda, nors... O panelės kojos – lyg vasaros ražiena (mat be pėdkelnių). Žinoma, kvailas nepastebės – protingas nepasakys (ypač garsiai), bet, be abejonės, nusistebi visi. Kitas atvejis – mokykla. Mokytojai yra pavyzdys jaunimui, tačiau situacija analogiška, tik sijonas kiek ilgesnis. Šį kartą moteris gavo įspėjimą iš kito mokytojo. Manote ji pasijuto smagiai? Taigi, kaip mes rengiamės namuose, darže ar prie jūros – atskira tema, tačiau aprangos kodas ir etiketas viešose vietose yra privalomas visiems be išimties.

Apranga mieste Kaip jau supratote, etiketas yra tam tikros visuotinai priimtos taisyklės (ap-

rangos, elgesio, bendravimo ir t.t.).

Tvarkingi ir prižiūrėti turi būti ne tik rūbai, o ir pats žmogus. Tiek moterys, tiek vyrai neturėtų kramtyti nagų, į tai atkreipia dėmesį beveik visi. Nagų kramtymas yra ne tik prasto tono ženklas, bet ir psichologo konsultacijos vertas sutrikimas. Taigi nagai turi būti švarūs ir nevalgomi. Kojų nagai taip pat ne atskira respublika, jais reikia rūpintis.

Tai aktualiausia moterims, avinčioms atvirą apavą. Nėra baisiau, kai sutinkame moterį, kurios kojų nagai primena daržus ar priešistorinį žmogų. Jei jau renkamės atviras basutes, tai reikia rasti laiko ir pedikiūrui. Nagų neturėtų apleisti ir vyrai.

Kai jau esame pasirūpinę savo kūnais, galime galvoti ir apie aprangą.

Kalbant apie tai, jūsų stilius nėra tiek svarbus, kiek atrodymas tvarkingai. Tai reiškia, kad jūsų rūbai turi būti švarūs, prižiūrėti, nenublukę, visos sagos turi būti vietoje, taip pat ir siūlai. Jeigu esate ne mažas vaikas, o suaugęs žmogus

– rekomenduojama taip ir atrodyti.

Moterims, mėgstančioms šiltą dieną į miestą eiti su ilgesniais ar trumpesniais sijonais, vertėtų susirasti pėdkelnes.

Suprantama, kad vasarą būna karšta, o rudens pradžioje dar gana šilta, bet juk niekas neliepia mūvėti žieminių pėdkelnių, juolab, kad šiais laikais yra ir itin plonų. Gerą toną išmananti moteris niekada į gatvę neišeis taip, kaip į paplūdimį ar daržą. Pagal etiketą nedera avėti avalynę be kojinių, taip pat kaip ir pėdutes, kurios kyšo iš basučių ar batelių. Jei renkatės atviras basutes, pėdkelnės yra nereikalingos, tačiau kojos turi būti išpuoselėtos, o kitais atvejais pėdkelnės privalomos netgi vasarą. Žinoma, tai negalioja prancūzėms, kurios ir esant nedidelei minusinei temperatūrai pėdkelnių nemūvi, tačiau to krašto etiketas ir mados kiek skiriasi nuo lietuviškojo. Etiketo taisyklėse užsimenama ir apie viršutinės kūno dalies aprangą.

Kad ir kaip mėgstate rūbus giliomis iškirptėmis, jei nenorite būti palaikyta tokia, kokia nesate, didelė iškirptė (kai visi lobiai taip ir veržiasi pirmiau jūsų)

nėra jūsų draugė. Tai ne tik neetiška, bet ir ne visada patrauklu (ypač su amžiumi). Vyrai taip pat neturėtų miesto gatvėmis žygiuoti plačiai atsagstytais marškiniais, kurių viena dalis vis dar nesėkmingai sukišta į kelnes, ypač jei tai nėra jūsų „vizitinė kortelė“ ar išskirtinumo dalis. O jei jau avite atvirus vasarinius batus dar kartą perskaitykite pastraipą apie kojų priežiūrą.

Miesto gatvės ar parduotuvės eilė neįpareigoja taip stipriai, kaip viešas renginys ar darbo aplinka. Tačiau jei norite, kad jus sutiktų (kad ir pagal rūbą) ir apie jus galvotų tinkamai, stenkitės taip ir atrodyti. Viskas turi savus vardus: moteris, vyras, suaugęs žmogus ir t.t. Kiekvienas vardas reprezentuoja jo turėtoją, taigi, jei norite būti moterimi, o ne merga, moterėle ar dar blogiau, atrodykite kaip moteris. Ta pati taisyklė galioja ir vyrams.

Parengė Ringailė Stulpinaitė

L���n�n�y� ž�i��m�� �� ���i��ė� P���r��i�� m���mą�� m�l�����!

UAB

el. p.: uzsakymai@pionierius.lt, Metalo g. 6A, Vilnius, 8-652-39753

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

43

Šunys.

ALIASKOS MALAMUTAS

www.morgana.lt - nuot.

Aliaskos malamutai kilę iš šalto, nepalankių klimato sąlygų krašto – Aliaskos (JAV). Šie šunys gyveno kartu su šiaurės vakarų pakrantėse įsikūrusiomis inuitų gentimis. Stiprūs ir prieraišūs gyvūnai atliko labai svarbų vaidmenį genčių gyvenime – buvo nepakeičiami stambaus grobio (ruonių, baltųjų lokių) medžioklėje ar gabenant sunkius krovinius kinkiniais. Aliaskos malamutai vieni seniausių šiaurės kinkomų šunų. Traukti roges – pagrindinė šių šunų paskirtis. Labiausiai malamutai buvo vertinami dėl didelės jėgos ir ištvermės – lyginant su smulkesniais šunimis buvo lėtesni, bet sugebėdavo atlikti nepalyginimai sunkesnį darbą ir įveikti kur kas ilgesnius atstumus. Puikūs pagalbininkai ir ištikimi draugai buvo saugomi ir gerai prižiūrimi, o susirgę – gydomi taip pat atidžiai, kaip žmonės. Pirmieji į regioną atvykę tyrinėtojai buvo sužavėti Aliaskos malamutų stiprybės ir didelio prisirišimo prie šeimininkų. 1896 metais regioną užplūdo gausybė pašaliečių, ieškančių aukso. Atvykėliai rengdavo įvairių veislių šunų svorio traukimo konkursus, lenktynes. Veislės buvo maišomos viena su kita, stengiantis atrasti tinkamesnius lenktynėms šunis arba tiesiog išlaikyti pakankamą kiekį pagalbininkų aukso ieškotojams.

1920 metais vienam Naujosios Anglijos šunų lenktynių entuziastui ėmus veisti tradicinius Aliaskos malamutus nebeliko pavojaus išnykti šiai veislei. O jau 1935 metais šie augintiniai sulaukė Amerikos Kennel klubo pripažinimo.

Energingumas Krūvio poreikis Žaismingumas Prieraišumas Elgesys su kitais šunimis Elgesys su kitais gyvūnais Elgesys su nepažįstamaisiais Dresavimas Sarginis šuo Gebėjimas saugoti Priežiūra Atsparumas šalčiui Atsparumas karščiui

VIDUTINIŠKAS AUKŠTAS VIDUTINIŠKAS VIDUTINIŠKAS DOMINUOJANTIS SĄLYGIŠKAI DRAUGIŠKAS LABAI DRAUGIŠKAS VIDUTINIŠKAS NETINKAMAS VIDUTINIŠKAS VIDUTINIŠKA PUIKUS ŽEMAS

Žiūrėkite naujausias „Dogs 101“ laidas

lapkričio mėn. darbo dienomis

17.20 val.

Priežiūra ir sveikata

Aliaskos malamutai sunkiai ištveria vienatvę ir neveiklumą. Šiuos šunis įmanoma laikyti ir mieste, tačiau gyvenimą nedidelių plotų būstuose ir pasivaikščiojimus vien miesto aplinkoje vargu ar pavadinsi tinkamiausia šiai veislei aplinka. Įkalintas mažoje erdvėje judrus šuo gali prikrėsti nemažai šunybių ir gerokai „pagražinti“ interjerą.

Protinei ir fizinei malamutų veiklai palaikyti būtini ilgi ir dažni pasivaikščiojimai, o jeigu yra galimybių – kinkymas į roges, lenktynės. Šiltas kailis leidžia Aliaskos malamutams džiaugtis šaltu oru, tačiau šie šunys sunkiai pakelia karštį. Taigi akivaizdu, kad idealiausiai malamutai jaučiasi šaltuoju metų sezonu, o vasarą jų priežiūra gali kelti sunkumų. Šios veislės šunys išgyvena 10-12 metų.

Būdingos ligos: klubo sąnario displazija, neužaugimas (nykštukas), hemolitinė anemija (raudonųjų kūnelių nepakankamumas), įgimtos inkstų ligos.

Aliaskos malamutai nereikalauja dažno maudymo, o jų kailį pakanka kartą per savaitę (arba net rečiau) pašukuoti šepečiu.

Gyvūno šėrimosi etapu reikalingas dažnesnis šukavimas, o trimingavimas (pešimas) rekomenduojamas tik kojų tvarkai ir švarai plaikyti.

Veislyno „Šiaurinė Žvaigždė“ nuot.

S

vajojantys įsigyti Aliaskos malamutą turėtų pamiršti apie idealią tvarką namuose ar pedantiškai išpuoselėtą kiemą. Šios veislės šunų augintojai galėtų papasakoti begales linksmų ir jau ne tik juoką keliančių istorijų apie savo judriuosius augintinius. Ne iš vienų lūpų išgirsite apie duobėtu lauku tapusį kiemą, gyvenimą aštriuose nasruose baigusius brangiai kainavusius augalus, kurmiarausiais pavirtusius ilgai puoselėtus gėlių darželius. Mylimam augintiniui atleidžiama viskas. Net jei tenka verkti dėl lūžusio tuose pačiuose namuose gyvenančios katės šonkaulio ar pačiam skaičiuoti mėlynes ir žaizdas, atsiradusias po netikėtos dar neįgudusio šeimininko ir jauno, bet jau labai stipraus, neklaužados žaidimų baigties.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynui „Šiaurinė Žvaigždė“

2012 Lapkritis

MAMA ir TĖTIS

45

Psichologija

„Tėveliai, pabūkit su manimi...“ tyrimai parodė, jog žodiniu būdu žmonės perduoda tik 20-40% informacijos, o 6080% atitenka nežodiniam bendravimui.

Nors bendravimas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai nesudėtingas procesas, neretai nutinka taip, kad tėvų ir vaikų sąveika nėra tokia, kokios jie norėtų. Kodėl taip nutinka?

Bendravimas - tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami emocinės šilumos, saugumo, saviraiškos ir kiti poreikiai. Mažyliai bendravimo pagrindų išmoksta stebėdami ir komunikuodami su savo tėvais. Todėl vaikams labai yra svarbūs pirmieji bendravimo įspūdžiai.

Tyrinėdami ir stebėdami savo aplinką mažyliai bendrauti mokosi ne tik kalba, bet ir gestais. Atlikti psichologiniai

46 MAMA ir TĖTIS

2012 Rugsėjis

Neretai tėvai, norėdami išugdyti savo mažylius kuo mažiau priklausomus nuo jų pačių, nepatenkina jų bendravimo ir emocinės šilumos poreikių, pvz.: kai mažylis verkia, stengiasi neimti jo ant rankų, nemyluoti, kad vaikas išmoktų pats nurimti, o kai guli ramus lovytėje, taip pat tuo nepiktnaudžiauja siekdami, kad vaikas išmoktų pabūti vienas. Taip mažylis kasdien gauna vis mažiau tėvų šilumos, nepatenkina bendravimo poreikio ir laikui bėgant supranta, kad ką bedarytų, norimo dėmesio iš tėvų nesulauks. Tokiose sąlygose užaugę vaikučiai turi silpnesnius bendravimo įgūdžius, nes nemoka tinkamai reaguoti į kitų žmonių jausmus. Taigi norint išmokyti vaiką tinkamai bendrauti, reikia ir patiems to nuolat mokytis. Pastebėkime patys save ir pasakykime sau ar mes išties bendraujame su savo mažyliais? Ar mes stebime juos, pastebime jų poreikius ir sugebame juos patenkinti?

Lankymasis žaidimų kambariuose, atrakcionų parkuose ar žaislais užverstas vaiko kambarys nėra kokybiško tėvų ir vaiko bendravimo ženklas. Kokybišką bendravimą reikėtų vertinti ne pagal tai, kiek laiko tėvai praleidžia su vaiku, o pagal tai, kas tuo metu įvyksta tarp jų.

Abiem pusėm bendra ir maloni veikla visiems suteiks daugiau džiaugsmo.

Tėvai ir vaikai bendravimo meno turi mokytis visą gyvenimą. Bendravimo sėkmę lemia noras ir pastangos suprasti kitą žmogų, domėjimasis juo ir skiriamas dėmesys jam, pastangos suprasti jį ir jo vidinį pasaulį, išgyvenimus. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingas egocentrizmas (vaikams sunku suprasti kito žmogaus požiūrį), tad bendraudami tėveliai turi suvokti, jog jų mažylis egoistiškai kartais elgiasi nesąmoningai. Jis tiesiog labai nori pabendrauti su jumis ir todėl, nesuvokdamas to, gali pradėti pokalbį užstodamas televizorių, kai jūs žiūrite žinias, ar pertraukinėti jus, kai dirbate virtuvėje.

Todėl bendraujant su mažu vaiku reikia prisiminti, kad toks elgesys atspindi jo pažintinį ribotumą. Bendraudami nepamirškime ir to, kad ikimokyklinukams lengviau laikytis pozityvių nurodymų negu negatyvių. Tą tėvai neretai pamiršta ir sukonfliktuoja su savo mažaisiais.

Vaikai negeba kontroliuoti savo elgesio kaip suaugusieji. Kai vaikai išlieja maistą, nereaguoja į pastabas, draudimus,- jie tai daro nepiktavališkai ir nesąmoningai.

Norint efektyviai bendrauti su vaiku šeimoje yra svarbu tinkamai pasinaudoti įvairiomis bendravimo priemonėmis.

Bendraudami su vaiku žiūrėkite jam į akis, kalbėkite trumpais sakiniais, palaikydami kontaktą su jais, kartais prisiliesdami. Taip vaikai jaučia, kad bendraujama tik su jais ir dėl to jaučiasi saugiau bei patys išmoksta tinkamai atsakyti į jūsų bendravimą.

Skambus žodis, atidus klausymasis, šmaikšti replika, metafora, laiku pavartota mimika ar gestas bendravimą daro įtaigų ir paveikų.

MUS RASITE:SmartMax Patarimai tėvams, Vilnius PPC –AKROPOLIS, viskas tam, kad vaikai žaistų saugiai, Ozo g. 25 smagiai ir kūrybingai. auginantiems ikimokyklinio amžiaus Kaunas PPC AKROPOLIS, Karaliaus vaikus: q Stebėdami savo vaikus tiek žodžiais, tiek Klaipėda PPC AKROPOLIS, Taikos p mimika reaguokite į jų elgesį. q Bendraudami palaikykite kontaktą (akių, Šiauliai PPC AKROPOLIS, Aido g. 8 fizinį). q Susiraskite abiem pusėms mėgstamą Panevėžys PC Babilonas I, Savitiškio veiklą, kad kartu praleistas laikas būtų malonus abiem. q Žaisdami su vaiku skirkite visą dėmesį jam neužsiimdami pašaliniais darbais. q Žaisdami su vaiku leiskite jam pasirinkti žaislą, skatinkite jo iniciatyvą. q Žaisdami matykite ir įvardinkite ką matote, nebūkite vien stebėtojais. q Pagirkite (pvz.: „Šauniai sugalvojai“). q Domėkitės (pvz.: „Ar lėlytė nealkina? Gal ją reikėtų perrengti?“). q Pagelbėkite, jei vaikas prašo pagalbos.

Per anksti jos nesiūlykite - būkite kantresni. q Nekritikuokite vaiko, jei jam nepavyksta atlikti vienos ar kitos žaidimo užduotėlės, paskatinkite pabandyti dar kartą, pasiūlykite pagalbą. q Veiklai paįvairinti prisiminkite savo vaikystės žaidimus (karpinius, lipdinius iš tešlos, popierines lėles, statinius iš dėžučių, t.t.), kurie nebuvo brangūs, tačiau puikiai lavino fantaziją. q Nebarkite vaiko, jei jis piešdamas staiga mes į šalį pieštukus ir pareikš norą šokti ar žaisti su lėlėmis. Paskatinkite užbaigti piešinį ir tada leiskite užsiimti kita veikla. Maži vaikai trumpai išlaiko dėmesį, greitai pavargsta, tad veiklos kaita padeda iš naujo susikaupti ir susidomėti

Lavinamieji magnetiniai konstruktoriai SmartMax - tai ypatingi konstruktoriai, kurie sukuria galimybę vaikams jau nuo 1 metų saugiai patirti magneto kuriamą stebuklą bei konstravimo ypatumus. Didelės detalės ir idealiai atitaikytas magnetų stiprumas leidžia lengvai surinkti ir išardyti statinius. Spalvotai iliustruotos mokomosios knygelės, esančios kiekviename rinkinyje, žingsnis po žingsnio demonstruoja skirtingų konstrukcijų galimybes bei padeda įsisavinti magneto veikimo principus. O visų svarbiausia - SmartMax konstruktoriai žadina vaiko vaizduotę ir suteikia galimybę jai pasireikšti.

SmartMax konstruktoriai pirmą kartą buvo pristatyti Norvegijoje 2010 metais ir pripažinti geriausiu gaminiu savo kategorijoje bei tapo metų žaislu. Tėveliai sako, kad SmartMax konstruktorių įdomu dėlioti ne tik jų vaikams, bet ir jiems patiems. Iš pradžių vaikai tyrinėja magneto galimybes, žaisdami jungia detales tarpusavyje.

Pasitelkus mokomąją knygelę galima sudėti daugybę įvairių konstrukcijų – pradedant geometrinėmis figūromis, raidėmis, skaičiais ir baigiant erdviniais statiniais tokiais kaip bokštas, tiltas ar piramidė. Tėveliai džiaugiasi, kad jų vaikai gali dėlioti ir statyti be vyresniųjų pagalbos - detalės tvirtai pritraukia viena kitą, lengvai formuojasi, bei išsiardo.

Detalės atitinka pačius griežčiausius saugumo reikalavimus.

Nepraryjami magnetiniai burbulai ir sijos pagamintos pasitelkus specialiąją plastiko lydimo technologiją tam, kad detalės nelūžtų ir vaikai nesusižeistų.

Parengė Šiaulių m. PPT psichologė Ieva Jurevičienė

2012 Liepa

MAMA ir TĖTIS

47

Mūsų rūpesčiai

Ką turi žinoti

dirbančios

mamos?

Šiais laikais turėti gerą ir patinkantį darbą yra prabanga, o auginti vaikus ir sėkmingai dirbti – gyvenimo sėkmė. Žinoma, nelengva suderinti sėkmingą karjerą ir laimingą šeimą. Labai dažnai mamos tempia sergančius vaikus į darželį arba neramia širdimi palieka vienus namie. Pasiseka, jei po ranka yra močiutė arba patikima kaimynė. Juk ne kiekvienam darbdaviui paaiškinsi, kad vaikas svarbiau už darbą. Mūsų šalyje dar mažai įmonių, įstaigų ar organizacijų, kur įrengti vaikų kambariai ir vaikutis visą dieną gali praleisti šalia mamos. Pasitaiko darbdavių, kurie, priimdami į darbą, smulkiai išklausinėja apie šeiminę padėtį, vaikų amžių ar ketinimą tapti mama.

Maži vaikai gali tapti kliūtimi įsidarbinti, o mažylių mamas kartais taikomasi atleisti ir tokia diskriminacija Lietuvoje dar mažai viešinama. Taigi, kokias garantijas pateikia LR Darbo kodeksas (toliau – DK)?

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS. Pagal DK 129 str., 3d. 4 punktą, teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti santuokinė ir šeiminė padėtis; pagal 4 d., darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Pagal 132 str., darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus atvejus, kai pasibaigia trumpalaikė terminuota sutartis. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.

Remiantis DK 135 str., pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, turi asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų.

48 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

DARBO LAIKAS. Pagal 146 str. ne visas darbo dienos arba darbo savaitės laikas nustatomas pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai, krūtimi maitinančiajai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ar darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arbą neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją ir kitų teisių.

Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą (147 str.). Nėščios, neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti

viršvalandinius darbus tik jų sutikimu (150 str.). Pagal 154 str., nėščios, neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai auginantys vaiką iki trejų metų, arba vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį bei poilsio dienomis (161 str.) tik jų sutikimu.

POILSIO LAIKAS. Pagal 166 str., darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių dienų atostogos.

Remiantis 169 str., nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, o teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat vyrams jų pageidavimu, žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

Pagal 179 str., moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo, gimus dviem ar daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos suteikiamos visos, nepaisant iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.

Pagal 179.1 str., vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki jam sukaks vienas

mėnuo. Remiantis 180 str., pagal šeimos pasirinkimą motinai, tėvui, seneliams ar kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai.

Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

Per šį atostogų laiką paliekama darbo vieta, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.

LR DK 184 str. reglamentuoja nemokamų atostogų suteikimą. Darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki keturiolikos kalendorinių dienų; darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų; moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių.

Pagal DK 214 str., darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (vadinamieji mamadieniai) arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį, arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę, mokant darbuotojui vidutinį darbo užmokestį.

Įstatymai taip pat rūpinasi motinystės sauga. Nėščių, neseniai pagim-

džiusių ar krūtimi maitinančių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ir kūdikio sveikatai. Tokių sąlygų ir veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jai ar kūdikiui, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų numatytos motinystės socialinio draudimo pašalpos. Įstatymas taip pat numato kas tris valandas pusvalandžio trukmės pertraukas kūdikiui maitinti, be to, pertraukas galima sujungti ar pridėti prie bendros poilsio pertraukos. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar kūdikį maitinančios moterys gali vykti į komandiruotes tik jų pačių sutikimu.

Kaip ginti savo teises? Pirmiausiai – kalbėtis su darbdaviu, remiantis įstatymais. Darbuotojų teises gina profesinės sąjungos arba darbuotojų atstovai, greitai ir išsamiai į klausimus atsako ir Valstybinė darbo inspekcija. LR Darbo kodekso įstatymai yra imperatyvi forma ir jų pakeisti negalima, bet pagal įmonės ar organizacijos kolektyvinę sutartį galima numatyti ir daugiau lengvatų.

Parengė Jūratė Stulpinienė

Laisvalaikis

Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2012 Rugsėjis-Spalis/ Nr.5(8) atsakymas – Debesėlis 30 Lt kvietimus pavalgyti Fokus Picerijoje laimėjo: Vitalija Trimonienė, Živilė Mieliauskaitė-Pavliukovič, Renata Grigianecienė.

Laimėtojus kviečiame susisiekti el.p.: redakcija@mamairtetis.lt arba tel. 8 605 56444 Vertikaliai: Kabikai. Rokada. Mitai. Vėsia. Garas. Akmuo. Pasas. Norvilas. Gitana.

Dargana. Abot. Vaga. Ringas. Insulė. Asveja. „Ikea”. Traktoriai. Aspirantas.

Dilemos. „Kodak”. „Iliada”. Atosa. Asama.

Horizontaliai: Tango. Idėja. Kava. Boikotas. Rombas. Mirta. Arija. Uoga.

Kvadriga. Svotas. Ainai. Vila. Nina. Ignas. Atsakas. Sesule. Varpa. Dėka. Tirai.

Uola. Lada. Ringetas. Fiat. Moka. Adatos. Šias. Saga.

Sudoku: Horizontaliai: 578621943. 142893756. 396547182. 869372415. 435186279.

217954638. 624738591. 753219864. 981465327.

50 MAMA ir TĖTIS

2012 Lapkritis

„Žolynėlio“ arbatų pasaulis atvėrė duris mažyliams yliams ir jų mam mamyt mamytėms. ėms. � Kvapnių žolelių pagalba virškinimui, maitinančioms mamytėms, imunitetui, nuo peršalimo, geram miegeliui... � Jokių dažiklių, jokių kvapiųjų medžiagų! Tik tai, kas natūraliai užauginta mūsų žemėje ir šio linksmo pienės pūkučio pateikta Jums. � Mėgaukitės lietuviškos žolelių arbatėlės skoniu ir nauda

www.acorus.lt