3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3 3 33 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3n3 o 3 3. 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3M 3 3UNDAN 3 3 3 3 3 3 3E 3ART 3333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 edition 33333333333333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 33 3333333333333333333333333333333333333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 200 333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333
/
Arte
ro t e M
a n a t i pol
M Da iest m ug o m su etu ybė ena pa tar s ku va s, g m gri ia d rst rdų atv e pa no ndų ėl v ant api ės ku sip da , iš ien į dis būd men sa ris ikti rbų žm o – ku int as, ste vęs per nim , ka oni men sija i vie šiu ir reo gar žen ą, n rta ų, i as s ta ni ola už krit tip sin gė k uo is pr š ga tur rp k ntel ikin Po tvi iką ų, r imo as sta ieš tvė ėtų rit į re is m av em ndy . Jis ašo , sa dien bą a tari s. M gim ikų iški en an om ti n i p v t ir n a y r ga is mi save oez itik bės nuo gų, lano i iš ger į. R s, g s n rd , k es i ž b e r b l j r v m a ą“. ur tą ad ą, i io m iba od di ie auj ėjų iški affit ias po in šre e s. ul na st o i , k nį i m į a e jis em Iv išk no Me , be nči ga r pr uri , jau en pa om an ian ir p nin t y ų s lim as e v ke as. ts is u, či ap in ra us a idė is d lis .. įva – p o t ą v ra ka vi iža išv ti ė rd ap iks idi sči s, k ena vėj ys čia lto in ra lia nį au ur s im ti , iš į m a k sto u s v n i ą aip m „I-V ega io v s, iš eni ar airi ų „P is, ta -A- lavi and ven nin oe či N“ m al gd ka tin au ir ą, izm am s, į u ve su vil o as žp ik ge tį, uo sm bė gro lim in jo žį ą i gom r is.
ų poem išnyra irtingose e r t n o ce s sk miest saulio dieno čiame ir diena iš , „Smik į pa r eik a p p i i ka žiui ms i iški, matyt ir hermet ad, pavyzd į antausia ne, poezija i k e žiugu Yra d ntai, trump azės kaip k „Mesk iššū , menas m tikslas – i fr e a io “, i r r a m p u u d ė g s k t n i a fr po tą , ira tims: kv se ats r min ezulta ptuko užpul aikštė „Sprok ir r tikslūs te į galutinį r ei, akims i , saujas i į“, s ų on sūkūr ovę“. Greiti onuojanty i ir pasąm skersgatvi tarp e p r p s s n r m š o a m o t e i i k m s en i minių, pr są iu usi žinią o akm t žodž p ižas, s ir bra ti tam tikrą sta mėtan s užpuolim lietus tar nos, ę ip o im rū perdu s poezija g mas nusėd . Eilutės, ka ių ir be ka a...“ s č ė o u v n zij t i a m e l j a i s o j i .g k ė p a „.. jyje, t nčio dund vų, be mo a paslėpta ė v ų l sėk skyla esio apsiu s lapas yr iesto šio m sių už dėm isada, balta v ku išmir ad visur ir k todėl,
šait
i Kild a s a r R si i o R Luca ė
a ron Ba rpiu as s i sia ikota ūdam -ai 81 uo la ai. B zijos i 9 1 t tim oe a ęs oje p l – ek gim , kuri usika atves atvės eikis ą. , s r a oje ų n i“ g o g po im k n n e i j ini iferi gatv „pult ilan mas gyv n e er ir ėjo as M aldo iesto ės stų n ir m o p ka d as ilan ntai s pra odam num sį m nomi užve t e u r ne škiu ko o e M esa ą ji d p n a i n r is po ėj ra ie le la s y ietin ninė vasa r eks ubus išsib ų dė nuo v , kur rtose a i n t y i ų k r p ų j a y a s ų t , s Iv one šeim 3-ų ma no ven dar jusi esį m sk kio i ant, 0 b raj stėjo u, 20 pyda s. Iva ie gy ių, už pilkė dėm tas ta posū i kal us, i r kle dent is“, ta oema , ku tuvėl nt pa reipt ateik ieno niška faret jį a ų stu ūgia avo p esį t rduo ų ir a a atk s nep kiekv Tech ti, tra one, Vien „sm ias s i dėm nt pa grot ugeb jei ši ją už vyje. grafi uom mui. r n o ku reipt as a ginių , jis s eno, aleri rsgat nčią ano etiz . Nu ose a atk šydam psau sienų nta m eno g e ske pim nt, m herm nybę imtu e r Ra zės, a bilių upra as m nam iką, a kalba dui i asdie ose š II-jam ario e kri omo i nes rdam kievi techn škai ngar ilką k vieju iją X ų vas ėje i n t a au rast suku gą – išrią Poet ava os į p nei d o Ital 09-ųj ltūri , tarp m p pa tose, ą kny ja m eną. tinia palv giau ovav e. 20 ą ku ienas s d s t vie itom audo vės m turis ašas u dau į ats valyj paro rtęs s aulė s i s ska nas n ir gat rti fu ai – l vo ja ėne fest linę nuve iklą t s o i Iva ziją risk nių, alyva pos m ezijo ąją s ien, nę ve e po ima p abejo nas d . lie os po pirm Šiand meni m gal elia ų Iva 008 avan savo ane. savo l k ne 3-ųj , ir 2 e H engė , Mi tęsia . u 0 m 20 ginių tinia s sur erdan anas inim a n ž u b v e I n a a r pt Iva o O ė, rip i r Ta nesį Spaz ir tap ytu p i ė n e s l m vėj ėpė pe erd ių sl ir su r ku esoje švi
3
Metropolitan art, street art, contemp orary art, graffiti art… many names for a sole phenomenon. A phen omenon that has for years been raising discussions among the detractors and the admirers who, however, agree that the art shou ld restart from here, from the basis, from the people, from the street. In Milan you can find different pieces of art, sometime s controversial, that arouse admiration or anger, surprise or bore dom, but there is an artist who has gone beyond the mundane . An artist who, avoiding the clichés of self-celebration, the art as an end in itself or the simple vandalism, writes poems that desc ribe malaise, hope, beauty and critique. He calls himself Ivan, or “I-V-A -N” according to his artist’s signature, and he has flooded the city with poems–simple, but effective. Poems that he calls “Assa ult and poetic avant-garde”. It’s nice to see how in the city centre fragm ents of poetry emerge, short and hermetic, and phrases appear from day to day in different squares, for example, “Precipitate into the vortex of the world”, “Explode and assault everywhere,” “Challenge the slaps and go against the current”! Fast and prec ise brush strokes, art in art, poetry and orthography that complem ent the final result–to convey a message both to the consciousnes s and the sub-consciousness, to the eyes and the mind: “...street poet ry is born by throwing words in the streets, fists of seeds in the wind , it’s a feeling precipitated in stones of assault in-between the decomposed rattle of this city. Verses like rain among the crowds, soaked beyond the hem of attention, without a court of savants or crowns, because everywhere and always, a blank page is a hidden poem...”
Ivan is a poet and an artist. He was born in 1981 in Bar ona district, on the southern outs kirts of Milan, an area which in that period flourished with family feuds and street crim e. Once a student, starting sum mer 2003 he began to “assault ” the street with the hits of poe try, painting and posting in the streets of Milan some of his poems. Ivan’s impellent and relentless need is that to draw attention of those that absently live the city. While writing on the shutters of the shops, closed due to econ omic crisis, and on the walls greying from the cars always in motion, he’s able to reach those who otherwise would not understand art outside of the predetermined location s, by turning every corner into a gallery and every alley–in to a book to read. Technicall y speaking Ivan uses a mixture of techniques, that keep him suspended among graffiti art, stencilling, poetry and street art. Poetically speaking, in my opinion, he can be referred to futuristic avant-garde and hermeticism. Plainly speaking , though, it is a drop of color in the grey daily routine. Since 2003 Ivan has exhibit ed in more than two hundred events, and in July 2008 he represented Italy at the XII International Poetry Fest ival of Havana. In February 2009, Ivan held his first solo exhibition at the cultural space Spazio Oberda n in Milan. To date, knocked down the walls behind which he hid and painted, Ivan continues his art work in the sunlight, and with the well-deserved recognition.
Luca Rosi and Rasa KildiĹĄaitÄ—
5
Arte Metropolitana
Dutryliktais metais per-
MIE TĄ skaičiau
dvi
knygas.
Užtrukau
12
mėnesių,
t.y.
dienas
365
arba
8760 valandų perversti viso labo 645 pusla-
s k a i t y t i pius.
Manytumėt,
kad
nemėgstu skaityti, tačiau yra ne taip.
įsitikinimą,
Turiu
kad
dėl kažkokios nežinomos priežasties mūsų visuomenė
vieną
rašytinę
medžiagą laiko viršesne už kitą. Na, pavyzdžiui, knygos
atrodo
labiau
skaitomos nei autobuso tvarkaraštis, raižiniai ant
kiemo suoliuko ar netgi jinimas.
Žinoma,
kny-
gos skaitymas reikalauja aktyvesnio
įsitraukimo
– turi sekti istoriją, su-
prasti veikėjus, stengtis neišlaistyti kavos...
some į pieno pakelį. Visi šie
nesąmoningo
tymo
skai-
momentai
neužsibūna
–
mūsų
jie
gal-
Tačiau kiek iš tikrųjų
vose, tačiau palieka savo
laiko
žymę, kad ir pasąmonėje.
praleidžiame
ak-
tyviai skaitydami? Kelias valandas per dieną, jei pasiseka. Skaitymo magija vyksta ne tada, kai tingiai
susirangome po kaldra.
Ji vyksta, kai žiūrime į
Vilniaus tekstai
Justina Bakutytė
Facebook būsenos atnau-
laikrodį, vejamės auto-
busą, beprasmiškai spok-
Jie pakeitė mano požiūrį į miestą.
Prieš kelis metus pradėjau
pastebėti
tokius
mažus dalykus kaip gat-
vių pavadinimų lentelės ar parduotuvių iškabos, šriftus ir spalvas, kuriomis jie parašyti, jų
tekstūrą, foną, kontekstą. Tada tagų
atėjo
ir
grafičių,
lipdukų
eilė
Es Ą
kartu su visiškai kasdieniais ir jokios gilesnės prasmės neturinčiais užrašais, kaip, pavyzdžiui, „Prašau neužstatyti įvažiavimo“ arba „Rūkyti čia“. Ši gatvių poezija tapo mano kasdiene aktyvaus skaitymo medžiaga, o su ja vaikščiojimas po miestą virto nuolatine lobio paieška. Žvilgčiodama į kiekvienas duris ar po kiekvienu balkonu radau tiek daug įdomių „tekstų“, kurių kiekvienas pasakojo istoriją apie vietą, žmones, įvykius.
Kolekcijai augant, ėmiau pastebėti tam tikras tendencijas. Daugelis tų užrašų buvo romantiški ir poetiški, kita didžioji dalis reiškė politinius ir religinius įsitikinimus, dažnai tekdavo susidurti su netyčiniais, tačiau gana juokingais tekstais. Buvo nuostabu stebėti, kaip nebylus miesto balsas atsiveria prieš akis. Dabar žinau, kad Vilnius yra ne tik pilnas erdvės (Vilnius full of space), bet ir pilnas tekstų. Tarsi knyga. Su daugiau nei 645 puslapiais.
Norėčiau, kad daugiau žmonių tai pastebėtų. Todėl tyrinėkite sienas ir šaligatvius, užeikite į nepažintus kiemus ir „bromas“, ieškokite ir skaitykite. Galbūt šie „tekstai“ jūsų daug neišmokys, tačiau jie tikrai paįvairins kasdienybę. Pripil-dys ją kasdienio meno.
7
Justina Bakutytė
the In 2013 year I’ve read two
books. It literally took me
12 months, i.e. 365 days or 8760 hours to skip
through only 645 pages.
You would assume I don’t
like reading but that’s not the case.
I have this belief that for
r e a d i n g
But just think of the time
you spend actively reading – few hours per day if
you’re lucky and devoted enough. The magic of
reading doesn’t happen when you curl up under
the blanket. It happens when you look at the
clock, run for the bus,
stare at the milk carton. All of these moments of unconscious
reading
–
they never stay in our
some unknown reason
heads long enough but
our society holds one
they sure do something.
form of written material
For me they changed the
superior to another. Like books are more readable
than a bus schedule or carvings on a bench or even a Facebook status. Sure, it takes a more active approach when reading a book – following the story line, understanding the characters, trying not to spill out your coffee...
way I see the city.
e Ty ci Few years back, I started paying atten-
tion to such simple details as nameplates
Texts of Vilnius
of streets and shops, fonts and colors they’re written in, the background, the
texture, and the context. Then graffitis, tags, and stickers came along together
with truly ubiquitous messages with no
intended deeper meaning like “Please
don’t block the entrance” or “Smoke here”.
These writings on the walls became the
active reading material for me and with scavenger hunt. Peeking into every door, checking under every balcony I would find so many interesting “texts” to read and they all told stories about places,
https://www.facebook.com/readthecity
people and events.
With my collection growing bigger, I started noticing some patterns. Many of those messages were romantic and
poetic, the other bigger half expressed political and religious beliefs, and often I would stumble upon unintentionally funny material. It was incredible to see
how the unspoken voice of the city unravelled before my eyes. Now I know Vilnius is not only “full of space” but full of
texts. Like a book. With more than 645 pages.
I wish more of us noticed that too. So browse walls and pavements, check un-
known alleys, search and read. These
“texts” might not teach you, but they sure will spice up your mundane world. With mundane art.
9
Found something interesting? Share it! I’m waiting for your treasures at vilniuswritings@gmail.com
that walking in a city became a total
n i s a m
Žmonės išrišo prigimties kaspiną Ir pasinėrė į ego-centrinį, plastikinį Metalinį paauksuotą
O žemė klykė, draskėsi Bet persvara buvo Pasidavė gyva armija žuvo Tik rauda lyg šiol į dangų veržiasi
Savimi bando Baisiausią nuodėmę nuplauti Motinos išdavimą pardavimą Pamiršimą išsižadėjimą Vilties netekimą atidėjimą Sužvėrėjimą
Lietus nulyjo Miestas džiaugėsi O jis tik apsimetė Ašaras liejo Už juos atgailavo Prieš Dievą klaupėsi
g
Nemąstė apie vaikus Ateitį dangų Vartoti nenustojo O gamta nyko Oras brango
Šaltinius išdžiovino Kalti nesijautė Teisinosi Neprisipažino
Ten kur gamtos būta Asfaltą užklojo Jausmų neteko Kitiems dėkojo
A
Ten kur būta gyvybės Žemes užkariavo „mąstančios būtybės“.
Parkai gyvi gamtos paminklai Sunku vaidinti Kai po žeme aplinkui Tuštybė su buvusios laimės atgarsiais Užšaldytais amžinybės vartais
Pinigais išklijuotą Urbanistinį Melu grįstą Miestų rojų, Be giedro dangaus šviežio rytojaus
LONDONAI Sistemas sujungę į vieną visumą Gamykloms užkišo Laidais kabeliais išraižė Rankas surišo
Pilna užrašų kad užsimiršti Take away‘jų kad užsikimšti.
visi sulipę sukritę susigūžę palūžę vieni šalia kito
Klausimas „kam visa tai“ Seniai pamirštas Užklotas gatvių dulkėmis Miesto šiukšlėmis Pridengtas purvu kartu su likusiais gamtos lavonais taip miesto kontūrus šiandien „išdegina“ žmonės
Užsisukę lyg vilkeliai Su ištrintomis atminties plokštėmis Diena iš dienos skuba keliasi Po mirties pinigais užsikasti trokšta
The Earth was screaming tearing but advantage was obvious she surrendered life army died only the cry can still be heard...
He just tried to cover Most horrible sin Mother betrayal Sale Neglect renounce The loss of hope the cancellation
The city became happy But he was pretending Tears were running Repenting for them Kneeling before God
LONDONS
11 The rain past by
Didn’t think about children Future sky Didn’t stop to consume Meanwhile nature became destroyed The air rose in price
Systems combined to entirety Stocked with factories Inscribed with cables, wires Tied up arms Empty desires
Full of posters to forget Take aways to stuff Bellies and empty heads
Everybody stocked Winced together Broke down Next to each other The question “what’s the point” Was forgotten long ago Covered under street dust Cities’ rubbish Mud Together with rest of nature corpses That’s how nowadays people Burn out city’s shapes
Twisted all round like humming-tops With deleted memory plates Day after day waking up in a rush Want to bury themselves with money after death..
Šaltą rudeniškai žiemišką vakarą užsukau į ,,Iki” ir nusipirkau 500 g. Turini ,,Alphabet” makaronų. Pamenu, Cold autumn-like winter evening I came to the shop “Iki” and bought 500 g pack of pasta veide tąkart atsirado šiek tiek sarkastiška šypsena, pamačius tiek mažų raidelių vienoje vietoje. Sakiau sau: labelled Turini “Alphabet”. I remember the expression on my face was a bit sarcastic when I saw nepasiduosiu šiam pakeliui. Tą patį vakarą pakelis buvo atidarytas ir prasidėjo makaronų maratonas. Mano so many little letters in one place. I told to myself: I won’t give up to this pack. The same evening tikslas buvo suskaičiuoti, koks yra kiekvienos raidės ir skaičiaus kiekis būtent šiame pakelyje. began the marathon of pasta. My aim was to count how many letters and numbers are there - in Išrūšiavau tik mažą saujelę ir nustebau suvokus, kad viskas nebus taip greitai, kaip tikėjausi. this particular package. Just a little handful was sorted out and I was surprised of realisation Per 29,36 val. buvo išrinkti 21465 makaronai. Toks yra rezultatas, o po juo slepiasi vidurio pakelio krizė, kai that it won’t be as fast as I expected. During 29, 36 hours 21465 pieces of pasta were sorted out. atrodo, kad šiaip jau beprasmiškas darbas įveikia tave ir vidurio linija niekaip nesikeičia. Lengviausia buvo Behind this result there was the crisis of the middle pack, when it seems that this meaningless pati pabaiga, kai jau matai, kad arti finišo linija ir tada su azartu renki tuos miniatiūrinius makaronus kelias work wins against you and it’ s not decreasing. The end was the easiest, when you already see valandas. Žinoma, su pertraukom, nes kitaip pavargsti ir pradedi mėtyt viską ant žemės ar pameti skaičių. the finish line and then you sort those small pasta pieces for a few hours with excitement. There Visa tai – apie darbą, koks beprasmiškas ir skendintis kasdienėje rutinoje jis bebūtų. Kaip žmogus gali su juo were breaks, of course, otherwise you get tired and start to throw everything on the ground or susidoroti ir dirbtinai užsikraudamas sau naštą nepalūžti ir suteikti tam darbui prasmę ar estetinę vertę, net loose the number. All this is about work, how meaningless and mundane it can be. How a person jei tai būtų maisto produktas. Ir tos 29 valandos, kurias savo noru išbraukiau iš savo gyvenimo, galėjo būti can cope with it and do not give up while artificially putting the pressure on himself and giving praleistos visiškai kitaip, tačiau kiekvieno pasirinkimas yra kokiu būdu tai padaryti ir kaip įprasminti savo the meaning as well as aesthetic value to that work, even if it is a food product. Those 29 hours, pasirinkimą. which I voluntarily took from my life could be used totally different, however it’s only the matter of everybody’s choice which way to do that and
tekstas: Agnė Kardelytė
how to give it a sense.
text: Agnė Kardelytė
Time,
work, meaning
13
time,work,meaning
/Daugiau apie darbą/More info: http://roma-auskalnyte.blogspot.fi/
Another reason is the main and the most important - I was questioning my artworks and what I was doing as a printmaker. I was beginning to lose interest in carving plates or in preparing silk-screens. I wanted something that I cannot control. In KUVA (Finnish Academy of Fine Arts), they were surprised that I always finished my art works. They were finished, in a way that they were from A to Z exactly like in a sketch. As a consequence, they encourage me to do something that you cannot control, and these suggestions lead me towards experiments. As a result, I became more open-minded and now there is no longer something that is a mistake left.
Kita priežastis yra pagrindinė ir svarbiausia: aš pradėjau kvestionuoti savo meno kūrinius ir ką aš dariau kaip grafikė. Aš pradėjau prarasti susidomėjimą grafika: tiek plokštės raižyme, tiek šilkografijos rėmų ruošime. Norėjau kažko, ko aš negalėčiau kontroliuoti. Suomijos Dailės Akademijoje dėstytojai buvo nustebę, kad aš visada ,,baigdavau“ savo meno kūrinius. Baigdavau, ta prasme, kad nuo A iki Z būdavo tiksliai kaip eskize. Todėl jie skatino mane daryti kažką, ko aš negalėčiau kontroliuoti, ir šie pasiūlymai vedė mane link eksperimentų. Rezultate, aš tapau labiau platesnių pažiūrų ir neliko tokio dalyko kaip klaida mano meno kūriniuose.
HAVE YOU EVER THOUGHT OF HOW DIFFICULT IT IS TO EXPLAIN WHY YOU DO WHAT YOU DO? IN MY CASE, IT IS NEVER JUST ONE REASON FOR ME CHOOSING TO DO WHAT I DO. USUALLY THERE ARE SOME PRACTICAL AND CREATIVE CIRCUMSTANCES INVOLVED.
The practical reason is probably the most obvious one – the lost opportunity to use press machines and free-of-charge printing: you want to print, but you have no space for it or, for example your university is moving and they took all your stuff away for few weeks. I have faced the limitation of what I can do. As a result, I was forced to invent things, to create new ideas of how to work and where to work.
Praktinė priežastis tikriausiai yra pati akivaizdžiausia: prarasta galimybė naudotis spaustuvėmis ir nemokamu spausdinimu: norite spausdinti, tačiau jūs neturite vietos arba, pavyzdžiui, jūsų universitetas kraustosi ir jie išvežė visus daiktus, kažkur porai mėnesių. Aš susidūriau su kūrybinės veiklos apribojimais. Rezultate, aš buvau priversta išrasti naujus dalykus, naujas idėjas, kaip dirbti ir kur dirbti.
eksperimentai
Roma Auškalnytė Student at/ Studentė: Finnish Academy of Fine Art (KUVA) Helsinki, Finland
AR KADA NORS PAGALVOJOTE, KAIP SUNKU PAAIŠKINTI, KODĖL JŪS DAROTE TAI KĄ DAROTE? MANO ATVEJU, TAI DAŽNIAUSIAI VIENA PRIEŽASTIS KODĖL AŠ DARAU TAI KĄ DARAU. PAPRASTAI KELETAS PRAKTINIŲ IR KŪRYBINIŲ APLINKYBIŲ DALYVAUJA.
In my opinion, the most serious limitation of printmaking is an edition (the loss of the original). Of course, in printmaking edition is normal thing to get and to create works in multiple copies. However, after 5 year you end up with pile of works, with 15 copies of each plate, where only three or four you use for exhibitions and presentation purposes. I am interested in giving printmaking a new perspective; my body will be the main cliché for my prints. Why not take the printmaking method and put it into totally new environment: to do printmaking as a performance? Besides, even in classical printmaking, all these steps one needs to do in order to print, looks like a performative act: preparing ink, plates or one’s working space. Mano nuomone, rimčiausia estampo problema yra kopijos (originalo praradimas). Žinoma, grafikos darbuose tiražas yra normalus dalykas: kurti darbus keliais egzemplioriais. Tačiau galų gale, po 5 metų, esi su krūva darbų, su 15 kiekvienos plokštelės kopijų, kur tik tris ar keturis naudoji parodoms arba prezentacijų tikslams. Aš norėčiau suteikiant grafikai naują perspektyvą; mano kūnas bus pagrindinė klišė mano atspaudams. Kodėl gi nepanaudoti grafikos metodų ir ,,įdėti“ juos į visiškai naują aplinką: padaryti grafiką kaip performansą? Be to, net klasikinėje grafikoje, visi veiksmai, kuriuos turi padaryti, jei nori atspausti, atrodo kaip performatyvus veiksmas: dažų maišymas, plokštės raižymas ar netgi savo darbo vietos paruošimas.
//Punishment/Bausmė// 2014 performancas/performance
All in all, this does not mean that I totally abandon doing traditional printmaking, that I ‘sol my soul’ to Conceptualism. I still use printmaking techniques for specific works. However, I believe that all young artists should question traditional medias, such as why they choose them and what the use of specific technique will add to their works. Finally, it is still a new experience for me. I have just started gradually to build theory around my works: why they are what they are, why I want to do that, where are the roots of this new method of printmaking? It is quite impossible to conclude, in a few years we will see where it went. Kaip bebūtų, tai nereiškia, kad aš visiškai atsisakiau tradicinės grafikos, kad aš ,,pardaviau savo sielą“ konceptualizmui. Aš vis dar naudoju grafikos technikas konkretiems darbams. Tačiau, manau, kad visi jauni menininkai turėtų klausinėti tradicines medijas, pavyzdžiui, kodėl jie jas pasirenka ir ką šios, konkrečios technikos naudojimas duos jų kūriniams. Galiausiai, tai vis dar nauja man patirtis. Aš ką tik pradėjau palaipsniui kurti tam tikrą teoriją apie savo darbus, kodėl jie yra kokie yra, kodėl aš noriu tai daryti, kur yra šio, naujo grafikos metodo šaknys? Šiuo metu išvadų padaryti neįmanoma, po kelių metų matysime, kur tai nuėjo.
15
Rankų darbo aliuminis šaukštas, panaudotos 364 vieno cento monetos, (aliuminio ir nikelio lydinys), Ramunė Bartusevičiūtė, FMM, IIIk. Handmade aluminum spoon, 364 one cent coins were used for the article, (nickel-aluminum alloy), Ramunė Bartusevičiūtė, Vilnius Academy of Arts
Dėmesį prikaustanti įžanga. Sudėtinga bus tokią pradėti be kokios nors romantiškai įspūdingos skolintos sentencijos, kurios globali problematika būtų tokia artima kiekvieno gyvenimui, jog būtų nebemandagu neskaityti likusio teksto. Na, bet surizikuokim. Ir ta proga jau pats metas įspėti, apie ką išvis šitas tekstas. Ogi apie konceptualų meną (ne per daug sudėtingai) ir apie... šaukštą. A gripping introduction. It is complicated to begin one without any romantically spectacular borrowed sentence, which reveals such familiar, close to each life and global problems that it would be too rude to give up reading the rest of the text. Yet let‘s take a risk. And on this occasion, it is due time to represent the subject of this essay. It is going to be about conceptual art (in not too complicated way) and about... spoon.
šaukštas Apie ką?? Taip, apie šaukštą. Intrigos jokios čia nėra – kalba sukasi apie meno kūrinį pavadinimu „Ложка“ (pagalba tiems, kurie neturi ryšių su kaimynine rusų kalba – tas pats, jau minėtasis šaukštas). Tai rankų darbo aliuminis šaukštas, pagamintas iš vieno cento nominalo monetų, visuomenėje geriau žinomų kaip baltų centų. Jei trumpai apie techniką – pirmiausiai apskambini, apvaikštai didžiąją dalį Lietuvos juvelyrų ir metalo liejikų, paprašai pagalbos, sulauki griežtų „ne“, jei pasiseka, išvengi ironiškų komentarų, tada pats išsilydai centus, pasigamini skardą, išsipjauni formą ir dervoje išsikali primityvią formą (pasinaudosiu proga ir išreikšiu nuoširdžią pagarbą žmonėms, dirbantiems su aliuminiu). Tada gražini, zulini, švitrini, vis tiek nekas About what?? Yes, about spoon. There is no intrigue – the talk is about the work of art called “Ложка” (assistance to those who are not in touch with our neighbor Russian language – it is the same, already mentioned spoon). It is a handmade aluminum spoon, made of one-cent denomination coins, better known to Lithuanian public as white cents. Briefly about the technique – primarily you call up or visit the best part of Lithuanian jewelers and metal smelters, then you ask for help, receive many strict “no”, then if you are lucky you avoid ironic comments, when finally you melt the cents by yourself (I will take the opportunity to express my sincere respect to people who work with aluminum). Now you beautify the metalwork, rub it, furbish it, though nearly everything falls through. But it is even better when the item is rough. You will say that those are the typical words of conceptualist when he accidentally knocks off a tin of paint on the ground: “Actually, it is just the way I wanted.” There were times, when I also used to hold into the following stereotype, I supported traditional arts to full capacity, while concept was equal to the fetishism of absolute hopelessness to me. How is it said – do not spit into the well..? High school graduation occured, the accession to Vilnius Academy of Art happened and, after all, the confusion of prospects and attitudes took place. That is to say, viewer‘s reincarnation into creator. The view is different from this side of the barricades: there is only madly fast world, where the main cu-rrency is information. In this world, when you get the opportunity to visit our esteemed Mona Lisa, it is fully sufficient to merely take a photograph of her then take a closer look at home while eating corn flakes
17
teišeina. Bet taip dar geriau. Sakysit, tradiciniai konceptualisto žodžiai netyčia išmetus skardinę dažų ant grindų: „Juk taip ir norėjau.“ Buvo laikai, kai ir aš buvau įsikibus šio stereotipo, visu pajėgumu palaikiau tradicinį meną, o konceptas man prilygo absoliutaus beviltiškumo fetišizavimui. Kaip ten sako – nespjauk į šulinį..? Įvyko mokyklos baigimas, įvyko įstojimas į VDA, galiausiai įvyko kardinalus perspektyvų ir požiūrių sąmyšis. Kitaip tariant, žiūrovo reinkarnacija į kūrėją. O iš šitos barikadų pusės vaizdas kitoks: beprotiškai greitas pasaulis, kuriame pagrindinė valiuta – informacija. Šitam pasauly, gavus progą aplankyti gerbiamą Džokondą, pakanka ją nufotografuoti, atidžiau galima pasižiūrėti ir namuose valgant sausus pusryčius bei trečiąja akimi žiūrint rytinį televizijos šou. Jokio priekaišto, tiesiog toks peizažas. Tik kyla klausimas, ką daryti kūrėjui, kurio šedevras anksčiau ar vėliau taps pusryčių priedu ar tapetu? Atsakymas paprastas: užmušti informacijos kiekiu, o dar geriau, jei ta informacija užkoduota, palikta tik maža užuomina, masalas tikslinei grupei. Čia tradiciniai požiūriai į meną pralošia (nors jokiu būdu nėra menkesni), meistrystės ir estetikos dabartiniam žmogui tiesiog yra per mažai, jam būtina išlieti energiją, kuri pasireiškia smalsumo forma, būtina kapstytis, girti, peikti ir bent taip pasijausti atradėju, kai, atrodo, viskas aplink yra atrasta. Konceptualus menas yra šiuolaikinė meditacija, kuri leidžia išsikrauti tiek organizatoriui, tiek dalyviui. Būtent todėl didžioji dauguma naiviai įtiki, jog skardinė nebuvo išmesta netyčia, tai –priklausomybės informacijai tenkinimas, bet tikrai ne tradicinio meno niekinimas. „Ложка“ yra vienas tokios meditacijos pavyzdžių, asmeninių refleksijų išraiška ieškant santykio su laiku „iki manęs“ (šiuo atveju sovietiniais laikais). Jame yra begalė sluoksnių: nuo pirminio impulso, and watching morning television show with your third eye. No criticisms, it is just the review of a landscape. The main question is: what should do the creator, whose masterpiece is going to become a wallpaper or a supplement to breakfast sooner or later? The answer is simple: to knock down the viewer with a large amount of information, none the worse, if the information is encoded, only a small hint is left. Here traditional approaches to art game away (though by no means they are inferior), the elements of mastery and aesthetics are not enough for a nowadays person. It is urgent for him to unleash the power, which occurs as a form of curiosity. It is necessary for him to go deep into the case, to reprobate, to praise, and to feel as a discoverer when it seems that everything is discovered. Conceptual art is a contemporary meditation, which allows both organizer and participant to discharge. This is why the vast majority naively comes to believe that the tin of paint has been knocked off on purpose. It is a satisfaction of dependency on information, certainly not the contempt of traditional art. “Ложка” is an example of aforesaid meditation, expression of personal reflections while searhing for relation with times “before me” (in this case with Soviet times). This art piece consists of many layers: from primary impulse which was caused by Soviet poet‘s letters about KGB that ostensibly tortures him, or from recollection about the taste of aluminum that I used to feel while
kurį sukėlė buvusio poeto laiškai apie jį neva kankinančią KGB, tad prisiminimo apie aliuminio skonį, kurį vaikystėj jausdavom košę kabindami tarybiniais šaukštais, iki panaudotų baltų centų, kurie atstovauja nuorodą į dabartinę kasdienybę ir vertės sistemą, ar apskritai ryšių tarp visų šitų elementų. Todėl čia netobula, aplamdyta šaukšto forma yra būtent tokia, kokios reikia, nes sudaro tą įspūdį, kuris nukelia į laikus „pas močiutę kaime“, ir tampa būtinuoju masalu informacijos medžiotojams šiuolaikiniame meno pasaulyje. ladling cereals with Soviet spoons, to white cents which represent a refe-rence to current daily routine and system of value. Therefore, imperfect, battered form of spoon is very appropriate here, because it gives the impression of ”times at grandmother‘s village” and becomes an urgent bait for hunters of information in this contemporary world of art. Dėmesį
išlaikanti
išvada.
Deja, apibendrinančios filosofinės citatos, kurią
skaitytumėme su atitinka-ma pianino melodija galvoje, nebus ir čia. Tik norisi pasakyti, kad konceptualus menas visgi gimsta ne iš nevilties, jis juolab nėra opozicija tradicinei dailei. Tai natūralus reiškinys, absorbuojantis energijos perteklių. Todėl galbūt visokie šaukštai, ložkos ar kiti stalo įrankiai yra kuriami, perkuriami tam, kad vienas susidomėtų, o kitas, pasipiktinęs, išsiliejęs, eitų fotografuoti, o vėliau ramiai grožėtis savo, kaip pasirodo, išsvajotąja Mona Liza. A conclusion that keeps one‘s attention. Unfortunately, you won‘t find any resumptive philosophical quatation, which causes the sound of adequate piano melody in your head, even here. I just want to say that conceptual art, nonetheless, is not born of desperation and, what is the most important, it is not the opposition to traditional art. Conceptualism is a natural phenomenon which absorbs the excess of energy. Accordingly, all sorts of spoons, lozhkas and other items of cutlery are possibly being created or recreated in order to attract one‘s attention and to avoid another‘s while he calmly photographs and later (at home) admires his, as appears, dreamed Mona Lisa.
spoon 19
https://soundcloud.com/lukas-petraitis
“<...> įamžinti emociją, kad ir kokia ji paprasta bebūtų <...>” Lukas petraitis
Kasdienybės menas man asocijuojasi su kasdienio grožio paieškomis, arba jo atradimu dalykuose, kurie peržengia savotišką meno apibrėžimą ir įšsiveržia iš buities. Niekada nežinai, kokioje situacijoje suprasi, jog visiškai elementarioje erdvėje yra pasislėpęs grožis ir nesvarbu, kokiu būdu tai yra užkoduota. Vizualinė informacija man primena paveikslus, garsinė — primena muziką, kasdieniškas pokalbis dažna virsta poezija. Nepriklausomai nuo to, kaip žmogus suvokia grožio estetiką, kiekvienas galime rasti savito grožio visur. Tokia mūzos forma, manau, aplanko visus žmones kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, kuo jie užsiima. Suprantama, jog buitį ir kasdieniškumą dažnai sunku sutapatinti
su meno pasauliu, bet, man asmeniškai, tai yra neišskiriami dalykai. Kasdien man tenka perklausyti galybę muzikos, peržiurėti krūvas paveikslų, meno dirbinių, bet kartais, tiesiog visa tai neatstoja to, ką pajunti vakare, eidamas neapšviestomis miesto gatvėmis. Dažnas momentas, iš pažiūros esantis labai paprastas, virsta įkvėpimu ir pasilieka atmintyje užimdamas nemažai vietos tavo gyvenime, bei įtakoja kūrybinį procesą daugiau, nei įmanoma įsivaizduoti. Kuriant muziką, įkvėpimo ar, vadinamosios mūzos ieškojimas, man užima nemažą dalį proceso. Kartais, net pats nustembu, kur surandu idėjos gimimo pradžią. Netgi pats momentas, kai tai supranti, mane siaubingai žavi. Mėgstu įamžinti emociją, kad ir kokia 21
ji paprasta bebūtų, mėgautis ja vėl ir vėl, kol neatrandu naujos. Asmeniškai, esu minimalizmo mėgėjas ir mylėtojas, matyt todėl visiškai paprasti dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio nepatraukia dėmesio, ar rodos neturėtų sužavėti savo kompleksiškumo nebuvimu, man palieka neišdildomą įspūdį.
â&#x20AC;&#x153;<...> mundane conversation often turns to poetry <...>â&#x20AC;?
lover of minimalism
Mundane art for me is associated with the search for everyday beauty, or its discovery in things, which are beyond the peculiar definition of art and storms out from the household. You never know in what kind of situation you will understand, that the beauty is hidden in completely elementary space, no matter how it is encoded. Visual information reminds me of pictures, sound â&#x20AC;&#x201C; reminds music, mundane conversation often turns to poetry. Regardless of how a person perceives beauty aesthetics, everyone can find the distinctive beauty everywhere. I think, that this form of the Muse visits all of the people every day, regardless of what they do. It is understood, that the household and daily routines are often difficult to identify with the world of art, but for me personally, they are not distinguishable things. Every day, I have to listen to lots of music, review piles of pictures, art works, but sometimes all of that just do not replace all of what you feel in the evening, when walking 23
through the dark streets. Common moment, which is very simple, turns into inspiration and remains in the memory, and takes a lot of space in your life. It also influences the creative process more than imaginable. For me, the search of inspiration and so called Muse, occupies a significant part of the process when creating music. Sometimes, even I am surprised, where I find the beginning of the ideas birth. Even the very moment, when you realize it, terribly fascinates me. I like to perpetuate the emotion, whatever simple the emotion is, to enjoy it again and again, until I discover a new one. Personally, I am a lover of minimalism, apparently that is why completely ordinary things, which at first glance fail to draw attention, or seem not to captivate their lack of complexity, leaves me an indelible impression.
Reiktų į kažkur eiti. Veikimas daugmaž yra bandymai peržengti į nesuprantamą merdinčią vietą. Kur irimas, šaltis ir beviltiškumo suodžiai. Tai dabar yra lyg ta vieta kur galiu nejausti niekieno priežiūros. Nors kasdienybės meną turėčiau matyti bet kur. Yra trauka stipriai save pajausti, įtraukti į vidų dar likusį kraują, kad atgytų sustingęs kūnas. Reiktų aprašyti abejonių planus. Yra noras įstumti karkasus, taškyti juodais skysčiais architektūrines skyles. Tai nesuprantamo darymo potraukis. Naujais stačiakampiais bokštais ir lenktų kūnų eilėmis siekiama suteikti sunkias atramas, aukštumo energiją ir skubius judrumo momentus. Sukrautos dėžės, dideli kamuoliai, geldos gal pridės ilgiems bokštams daugiadaiktiško daužymosi jausmą. Taip pat jungties būdu įmanoma ir toliau mesti daug nenumatytų beviltiškų sukinių, į aukštį šveist spyruokles su aštriais antgaliais, lipnių butelių. Staigiai įsikasti po grindimis, kad tamsa dar padėtų būti akloj nežinioj. Ir Apskritimų braukimas cemente dar gali sujudinti sustingimą. Braižymai schematiškų figūrų ar išspardytų kreivių nuotrūkių, ar kraujo įpurškimų, tęs nesibaigiantį eskizą. Dar gal svarbu remti trikampius į sieną, įsmeigti strypus, įsibėgėjus trenktis į atsiduodančią plokštumą. Ir be to dar nemotyvuotai dingteli mintis apie šokimą į šonus, perplyšti per pusę, sudvejinti savo jėgas, ir vėl sutapti į vieną, šaut į lubas suskaldyt pakaušį, voliotis besiraitančiom kreivėm. Nuvingiuoti ir šoktelti į tepaluotų kotų krūvą. Trumpam pajusti daugybės prisilietimą. Gal prilipt prie lubų ir įsisiūbavus trenktis į kitą kampą ir ten įsitempti strėle. Nežinoma vieta gal įsmeigs naujesnį sutankėjimą kraujuotos energijos. Šalia šių veiksmų dar galima imtis kito, t. y. Iš baslių šaudyti žvaigždutėmis, rutuliukais, didelėmis kristalų šukėmis nykumą. Šaudantys tiesūs skirtingi spinduliai galbūt supjaustys duslią erdvę. Keli virš galvos svilinantys kristaliniai spinduliai palaikys kūno stygas. Galima pačiam sutapti su karšta linija ir persmegti erdvę. Šios galimybės veikti nedaug reiškia visuomenei, tik pateisina nesuprantamą įgeidį kažko. Turbūt kasdienybės pjuvenose galima ieškoti išmesto klaikaus priminimo. Šis priminimas pristabdo įprastą užmaršumą. Trenkia per nugarą nemaloni atsakomybė. Randasi perdėtas reagavimas į paviršiaus faktūras ir jų išsigalvotą spindesį, pūvantį raminantį efektą, azartiškas etikečių žinutes, stiklo trūkinėjantį malonumą. Tad, jeigu aplinka teikia gabalą gali jį nuryti. Nežinau kaip teisingai priimti kasdienybę. Turbūt reikia veikti pagal savo dvasios/kūno potraukį.
Jonas Čepas
Apie išraiškas kasdienybėje
Jonas Ä&#x152;epas
About expressions in mundane life
It should be somewhere to go. Performance is more or less incomprehensible attempts to go beyond the stagnating in place. Where decomposition, cold soot and hopelessness. It is now like a place where I can not feel anyone's care. While the art of everyday life I must see everywhere. There is a strong desire to experience yourself, your focus within the blood stream to revitalize the stagnant body. It should describe plans for doubt. There is a desire to push the frames, to spray fluids into architectural holes. It is incomprehensible making attraction. The new rectangular towers and curved body rows to give serious restraints-high energy and rapid mobility moments. Stacked boxes, big balls, washtub add to long-towers multimateriality dashing feeling. Also the connector means possible to continue to throw a lot of unforeseen bad spin, height brushed springs with sharp-tipped, sticky bottles. The sharp dig underneath that darkness would still be a blind spot in obscurity. Swoop and circle cement can still move stiffness. Drafts figures or diagrams trampling curves departures, or sprays of blood, continue endless sketching. Yet perhaps it is important to support the triangles on the wall, insert the rods, run up to strike into the plane. And besides, unsubstantiated strikes thought about jumping from side to side, was torn in half, coupled their forces again to match the one shot in the ceiling split by the back of the head, roll wiglly curves. To slighter and jumped into a pile of greasy sticks. Briefly to feel touch of dozen. Maybe stick to the ceiling and hit full swing in the other corner and then stretch handler. Unknown place can be vented with a newer energy flows into any bloody. In addition to these actios can still be taken apart, it means from stakes shoot stars, balls, big crystal shards to destroy boredom. Shooting on different beams may cut the voiceless space. Several overhead crystalline scorching rays support the body strings. You can match yourself with a hot line and poke through space. These oppurtunities for actions means little to the public, only justify something incomprehensible whim. Perhaps the everyday sawdust can search emitted an eerie reminder. This reminder suspends normal forgetfulness. He hit me in the back grim responsibility. It is located in an exaggerated response to surface textures and fancied glow, rotting soothing effect, bitterness of labels messages, shatters crackling instabillity. So if the environment provides a piece, it can be swallowed. I don't know how to adopt the daily routine. Probably act in accordance with their spirit / body cravings.
Vaida Stepanovaitė
Debesys – reiškinys, paradoksaliai įprasminantis ir kasdienybę, ir efemeriškumą. Jie vaizduotėje gali įgyti įvairiausias formas – kasdien plaukiantys padange, mutuojantys ir nesugaunami akimi daugiau negu akimirkai. Jų kasdieninis virsmas, garų kamuoliui iš lėto vejant kitą, labiausiai masina vaizduotę formų galybe, visiškai priklausančia nuo stebėtojo vaizduotės. Debesys pasirodo dviejų skirtingais amžiais gyvenusių menininkų – šiuolaikinio meno atstovo olando Berndnaut Smilde ir modernizmo laikotarpio belgų siurrealisto René Magritte darbuose, kurių kūryba persikloja per šį konkretų vizualinį aspektą ir jo konotacijas.
Clouds are an occurrence that paradoxically can represent both routine and ephemerality. They can take many shapes in the imagination, flowing in the sky every day, mutating and uncatchable by the eye for more than a mere moment. Their constant transformation, one puff of steam chasing another, enthralls by the great number of forms which totally depend on the spectator’s imagination. Clouds show up in the works of two artists from different times-Dutch contemporary artist Berndnaut Smilde and Belgian modernist René Magritte, whose creative work interrelates in this specific visual aspect and its connotations.
► ► ► 2010 m. meno pasaulyje pasirodė neįtikėtini Smilde kūriniai, neišsprendžiamai kryžminantys instaliacijos, performanso ir fotografijos meną. Šiuo metu Amsterdame gyvenantis ir kuriantis menininkas įvietino lietingą šio miesto kasdienybę siurrealių darbų serijoje, kurioje vaizduojami tikri, tačiau žmogaus rankomis sukurti debesys, kybantys uždarose erdvėse. Palaikydamas drėgmės, temperatūros ir šviesos balansą bei panaudodamas dūmų mašiną, autorius uždaroje patalpoje sukuria momentinį gamtos reiškinį, kurį tiesioginis žiūrovas turi galimybę matyti tik kelias sekundes. Taip vienintele liudininke tampa fotografija.
In 2010 unbelievable works of Smilde appeared in the art world, that insolvably cross the art of installation, performance and photography. The artist, living and working in Amsterdam, placed the rainy routine of this city in the surreal works’ series where real but also man-made clouds hanging in closed spaces are depicted. By maintaining a balance of humidity, temperature and light and using a fog machine, the author creates a momental nature occurrence which can be seen directly only for a few seconds.
► Siurrealisto Magritte darbuose kūryboje debesys yra vienas pagrindinių motyvų. Jie aktyviai keičia vaidmenis, dinamiškai formuodami nuotaiką – jie rūsčiai kybo už lango („Le Monde invisible“, 1954) ar nedrąsiai išsklendžia iš už pravirų durų („La Victoire“, 1939). Smilde, kaip ir siurrealistas, žiūrovą apgyvendina sapne, fiziškai iškviesdamas jo metaforą į erdvias galerijas ir bažnyčias bei taip paradoksaliai išdarkydamas masyvių konstrukcijų svorį. Magritte ir Smilde kuria siurrealistinį pasaulį per kontrastus, tarpusavyje supindami kasdieniškus daiktus, kurių samplaika žiūrovo akiai tampa iššūkiu. Siurrealistinė, tačiau netikėtai kasdieniška vizualinė pateiktis yra tai, kas Magritte paveikslus įamžino kaip kertinius modernistinio meno istorijoje. Dėl to paties Smilde debesys išplaukia kaip odė šiuolaikiniam menui, skirtingų technikų, žanrų ir disciplinų mišinys, sunkiai įvardijamas ir apčiuopiamas, iššaukiantis norą pasinerti į kūrinį protine ir fizine būtimi.
In the works of surrealist Magritte clouds are one of the main motives. They actively change roles and dynamically shape the mood – cluds can gloomily hang outside (“Le Monde invisible”, 1954) or shyly soar out of slightly open door (“La Victoire ”, 1939). Smilde, like this surrealist, settles the viewer in a dream by physically summoning its metaphor to the spacious galleries and churches and destroys the massiveness of these constructions by it. Magritte and Smilde both create a surreal world through contrasts, mixing everyday objects that create a challenge for the viewer‘s eyes. Both surreal and unexpectedly mundane presentation is what made Magritte‘s paintings prominent in history of modernism. Because of this duality Smilde‘s clouds emerge as an ode for contemporary art – a mixture of various techniques, genres and disciplines, almost indefinable and intangible, provoking a wish to dive into the artwork mentally and physically.
Clouds Hanging in a Surreal Reality Debesys, kybantys siurrealioje 29
m Že
ė
tik
o lik ir
a nt gi de su
vo bu
tik , ar
iš b uv usi ų
i,
e. men
as nizm . ortu ybės — ir op ės sav ų cija n or u p ome ąjį nk as, k ų visu pastar eno erių ini i n lizm m ik r a idua s gr g pe inio ion e o o k ndiv kc ų m erni sto j olai d i u i ę š ole ųj iu n i mo o ke — ta l niek graikųsuome r k un in ė a i ja ur tį vi e i id ūrė o t Tod d m imt pin kla uk sav deš ats a a r ias s s ie i n sce ioje y žin rijo kur tur kur iama isva ale tą, bet kur Su la lba, g kar yti, ga stų od pa uni par yti. t or ką ar op uri pad t i ne r ta ku
. iką m o n eko raikų eš g Pri
na le pe
I
Ek la re deš o va zul imt no 20 ikų m , gy t m sč atas eč inė 13 m įsta i ių ty e . T išla us t kri m ai id ru zė tų m o. ų b k a A r pa o p u u sp vo org sio ėm to: tėn stin ar ų a ne an s a us tin išv izu nt i G „Gr ku i už d l ja o ta en oja iso ra ai un k tūr ary i g c ų i. 20 iam nt V iali kiją ija inių tos at : K er dė ėn 08 a, o asa nės nu la d u o gr r p i 2 o e Ga čių uo 00 s o oli 20 ltū vių tgyv ti k r lia 0 d 8 e l us kol į ki pa imp kos 9 m a yr ultū nus ek lu sa r , ia a e i tų k i s už inių io 19 u n ty vi ios lin es ž oru Ta tai įst erd 30 ta p n v ė r a rp at vi me ta irto ę dv iauš eko idyn c ijo i nat y m ų a tų s v ūr es fo utin jud asi ės no ieš alu o so M s nd m ą 2 i ė u aja s a rib cia eta 00 ku in o k o va jim . 4 t m rs ė ir p e ove ų“. cijo xas u į š iši l sp tė kr ali m iuto pr oli sek iks izė as dikt ieš t m t es ąsi s o i n r ke at tik iuj is ių lbi ūr e, os a bendruomenei pradedant rad ikaliai veikti, jie buvo nuslopinti valdžios jėgų ir priskirti fašistų grupėms. iš is Pagrindinė graikų šiuolaikinio meno scena, m o kuri vadovaujasi estetika, dažniausiai tik k beprasmia pozicija, pasirodė neįgali ta ijų r transformuotis atsižvelgiant le ga į visuomenės pokyčius, todėl pavirsta s i m niška. seno paviršuti s io o č k li n t didele parodija. e ja u ncliuota, b iu ivadova buvo pertra nės, bes uju revoliucin a e ij c m u o li o u v r e d R a n n e b u s ų k ninin . i tančios aujos me įvaizdžiu dam prisista ik t , Kuriasi n io č tme au io dešim ži praėjus d žo ia č š Tu
neš pra “T p ik pa ana rieji n u ” pa aud doj ver va od im sli d o n juo ina ami stra ink s oc teg ai n erd s po ial ij au g v iai ą, k d ren e ir rind ap ai oja gin org žio lei su tip stu pir in Tai ius. anizumen s t kd ę r p ti o o aš am en j am abip ek v ku i ov e u e r s s ir ac s no būn ę na lini ij n u a Atė iške „atn dą. G kai ti nuo os ir alia ek me lian auj se, u i n t tur to k nekilnnama“, tsaiai visaininkai g a z o i i o a p n j na amo una as, o menininkas, eksponuodamasis tokioje erdvėje, įgauna „alternatyvią“ ar „pogrindindžio“ etiketę. Tuo tarpu kitos erdvės, os. ivalidr v nesusijusios su meno a s ų “ tos. pasaulio statusu, Atėn„skvotaui ždary rkytas r a , yra vo tva oje, ybės iaus pabaig s jau bu as, per r r y v a t os odžio rdvė žim is d rom e u o u io ir v , užda etų gr meno v u os rič dų 2m “ b 201 os laisv ros 1 lapk , paro tro p i m ų k tea 201 kait s „E kito atra as nuo ų pas eticijų vo e t as m okam ir rep ą bu eist uso k Apl prikla ip nem erdvė tą lai uimti r s e a ų e n k s r ir ikia, men eta. P dai i ai, ve erfor s vi li rei ktori p ke sa pėm tru kdyti janty y o , įv petu ant to ras re pais t ne tea dar aip k . s i i v os a s n iu k lai a zo uos ė sv ar b ių lai ast ugy rdv r p da o e Pe tus, tetr e m , ar dų e ro a iv p pr vo bu
Už usio vei už ėnų sudimas iš At
plastikinių džiunglių, gali užaugti vešlus miškas.
io
se A n v r ie Ar isu tai ji st ga om kv aig l i k en aili a v as ės ų irs r a n or bej evo ta n Ka l i s k pa ing iuc auj as pa s um ij ai i a k Nu sikei ei o? , ar siai ola tė. st t s„ i t i ? r i k nė Pasid at evo eko ar s l ė p n i i nd uci suk omin leng j ū y rė b ė ir viau s, os“ gr m en ku pa d a rumltūrin stebė ik en ų in o j ė p ti, k a k a r Žm u i s a e s m is. vedam onės tapo ą. spau tikra supra da ir i ko l t e i k k n t g a y v sn i n ės dv esni vien e. asios i kitie ir m p r i e spaud s, os. Gal būt, galima tikėti pokyčių ir
dž o r d
It’s easie r to discern what is real around you. s h e continuou T d n economic a n oppressio cultural n u der ple live that peo hem a iven t g . ve s a h ity orti f n o u pp ive ing feel mm u ct co re s olle o c g m this n ei y n. e b en b sio r e a iv es pl s, dr ppr o Pe her d o ot an to irit sp Maybe some things cou ld change also in the T h e ground has arts. been burn ed and it is fertile and w hat was bef ore a jungle of plastic plants could b h forest. transformed into a lus
A M re ic po ha r il t f Ad r am om is Ath
BE MI TH HIND RR E OR BR O
Indivens
KE
N
I g. in ld s e h ho ay orc of t 3 ill pl f st al re law 01 is ric we te “2 ut at ed le , b e nt so rs th e ob to re res n ac he p a g w ere sin es w ar ac he sp re
k Gree m trea ins in an Ma used less eing g n art b eani e ar y le th lly m por sua hand way, tem nd u able to con cal a tistic un an ar heti ach, aest appro hanges in lc socia reincarnates itself into a parody. Revolution has resurfaced but stays in the surface. New collectives of artists are being T h ey follow the same tactics which individual artists and galleries used in the past decade, but with a hip revolutionary of e mp w attitude. T h e previous mainstream o r ds ty young artists have been suddenly of t . Is it t he he transformed into cha ignora Revol “rev utio nge nce ? o o l f u Gre n of th tion e Fo ek s ary Bu o o ” c l a i t e rtis s t ome y ? C s o r ju ts st a thin oul r d g e h s o a me flectio s c h thin ang n ed. g Gre ek s bef o cie ore ty s co b t e a i r ted untry for ng fo ’s e ge c r e c t s o t nom an cefu in l g d y. rad div ly att a id ic e a db liz ed y
ng di en sp
c pi
31
he et
ym Ol
t men vern s. go up by gro ed cist ck fas
corruption.
opp idu cha ortun alism r , Mo acter ism ar corru i Gre dern G stics o e som ption in t ek con reek f mai e of thand th h n be d e past tempo ough strea e m t r d i the fferen ecad ary ar . e soc t t c t o prod iety in han m uldn’ uced whi irror t ch i ing . t wa Galleries h s the help of fr ave created with ee press media and supp collectors, a ort from big s by g oces r of opportun eneration p ion ices, young artist istic it. trificat , pr w s o n who haven’t sh al ge low t events o n t i s s r c e typi n a c much to e a e l h f At aniz ea ny p show ant. t ma men us he city o and org u b ey w es t t h s s t n e f s t e c o e a c nt pa in ts t wh e pri in co ate bus ent par nt art s ts ge ” and th how s i e t t d s d r a c le ca to s ified ” the a Rea ying de hem de and et “gentr e a space ernative n e bu ing t t g v m l s g a o a s n h t “ e i m na gins d as tists usin how the b le area be , while ar , brande nd” by s aces. h t o u k b p sp r ho go u heir wo ndergro cadent h ew T e u e t “ d or it in e same h t other spaces, not conn t A tim are being closed d ected with the ar ti o s w ti n c s by the G the Municipali reek Gov tatus quo, t ernmen squats a y of Athens. In ta late Dec nd othe T h ea ember o nd r free ar ter f t 2012 s p a c e Em s had alr closed d pro . It eady be o w n s en b is s squ is a y the go vernme atte n ab per till a n t. d, r and for ctiv eac one ma e w t d i vate t spa nce ith d an heater ce s, it free d se that to ha lf the is als lectu o atr No - mana s been fun res, v i g c e ac e mb ed s ou al gro ction xhib er o ince ple up ing itio f 20 n s. I of a 11. tim t h s a r s and wi es as b ehea t h a by ,c e on n t rre Pol en ra rsal h i s c c t e s o e, ided d er f to ts past a e 1 shu nd e year, G 93 t do xhib Cu ree 0s’ M wn be itions c eta cau xas se o ou ltur e: dict f tla e i ator ship w s . ed c c i r i s m ” i s o t h at con er e e is und since 2009 h T ece ral phenomen o e u Gr a nat ecades of ultra n d s i r to e aft isocial policies and or an ga ant dp Ga Sum ni tion in the 2 z rrup oli m o 0 m c 0 tic es er ic sector, 4 al publ
It wa s ine eco vit n a o b m l e ic re but a divi cess cce d i l i n e r a ted d in G g peop on of 20 le re ue t 08 o a h n yout ece crea . T t e h e glo h th ted a riots in d has al bal at so tr D c a n s form live ther ollective ecembe started e. T r 20 ed i the spir h n i m t o a mo is was g it to the 08 Int minen ra v t e e i r n n v olve ment a dually Fun ationa ga m l d M i o neta ent of th inst the nto ry e
op tim iz
akys
reikalingus įgūdž
čios
100 g savik ri t i
n ega
ko s
ud
m
indas
50
0m le
m
mo lu na io oc
0
20
g
ius)
g
oli nis
S m u lkin t o sv i
ės jon e ab
1
o izm o eg
m
+ šimą ruo asi įp
el
2 entuz iaz m u ir
ur im ao
m
id 3d 2
alios št a i v k u i ša
alum o (t
es lti
20 0 ml 500
nuoširdumo
200 g nu
s
Ka
500 g profe sion
ės omyb k a s i at
in id yv en
3
št a uk a li š de i d
o n Me
u n i t k u s
kai
s ė b y n e di
ė v u t r i v
ob o d uli o
Patiekalas sk irtas no ri ir mą
ntiems
judėt i, ne
1
kur i
2
ąd
ikt
uoj ak as di
4
vieną kitą jis nesukibo į gumulą, įpilame Paimame profesionalumą. Jei name jį saalumas sukimba į gumulą, įtri šaukštą valios. Kai tik profesion kaidome Iškočiojame blyną, ant kurio išs ių. irš pav e pri ų ipt nel kad ka, vikriti moliniame inde esančią masę.
5 6
Suviniojame blyną ir gražiai susukame jį atgal į molinį indą. Troški name ugnyje apie 30 minučių.
Iš kinto traukiam e s vilt ies ir iš ugnie s, užde ngia užbarsto me m me a n o l i J n i na ei l u da t viršaus n a n smu gčiu išg uim bai l. d y t a v i pa ž e d na n a g nia ardi imų. ngtį, i var is p nti Tai kad toj aga soc p pa pa ate, l k ialin t su kliū tai iek p vie iais, ktinu tų na atar p ti no t k sko olitin ą ga ūrali nį. iai lim ų sp a rie sko 33
7
bė.
3
e
ny
stov alu n ėti v o i s e f i et o o e pr iškils. j, m ko i kol n i ėt šm ai i astov kol r e p iame G k e u a l m pa r opti i , a ą u k m m e i ziaz nalu nes. pal mocio e dvi entu mą ir abejo pti. e ą d iz į in tam ke molin . Tada įme eriame ego tina neper į e m s r b Supila do sienele taip pat su palvą. Pata n s , i s s į i rs ak kei susige degančias ame kol pa p u mizm gerai pake i a t . Visa obodulio u n e m a i r įber odulio irdumo i ad neliktų nuob š o u n e pilam sta. sia, k Ten pat į Svarbiau masė nebūtų sky . e m a k sti) ir rai išpla iai paskli Viską ge g ly o t i r (tu gabalėlių
aitė v il Su r lė Mig
Mi
of
n poo s g i
500 g of pr ofes sion alis m
power s of will
2 ey es b
(th
at i
si
urn in gw
rep
tic i
-cri
100 g of self
t oub d f go
e m ot io
e hop ed pp ho ec
l of
rity since
0
e relevant skills)
m
500 m lo f
so
20 ism
s + th
m and optimism sias thu en
sm
ith
1c
lay pot
s dne are
b 2-3
ibility
p er nn
3
ns oo p gs bi
ons resp
0m 50
gl
e n a d n u M Ä&#x2014;
S L L O R T R A
ity
v
n e h c t i k
l na
r Su
Ä&#x2014; t i i la
200 g of bo
redo m
20 0
go fe
go
This reci p
e is fo r thos e wh o wa l a n nt to o i s fes
mov pro e ea h dt . nd a e n ove k not l y i r hl to p unt g t i u to a t s ei oro nd w two eye nd a s ta t Th leav o a p d , y d d a m a l s yi en ec an goi to th essel. Th , the e is recom n n ism i sm ur. It ity the v i l a m i n pt tio of olo emo e walls m and o anges c r u . th Po ch ias into enthus until it redients s k a it so ing with rything the ing y e burn t. Fry ev over-fr o t b dou ed not g d everythin k n is h W . t me e po (the to the sam boredom are left m o d e r o add b ces of erity and at no pea c h t tery. in t s n r a t u r o P po is not wa im e r y u r t e v ix is m ly. It d the thorough iform) an n u e b t s u mixture m
1
ce la ep on
2
4
Take professionalism. If it did not form a uniform lump, add one or two spoons of willpower. As soon as professionalism forms a uniform lump, rub some self-criticism onto it to prevent it from sticking to surfaces. Roll it into a flat sheet and spread the mixture from the clay pot onto it.
5
Form it in to a roll and nic ely coil it inside the same clay pot. Cook in flames for about 30 minutes.
6 7
Take the pot out of the fla me, sprinkle chopped hop the roll with e and cover th e pot with a c lay lid.
aitÄ&#x2014; v il Su r lÄ&#x2014; Mig
If you use it very often, it mended to ta is recomke the lid off a nd allow som natural expe e riences to ge t into the pot. You can also add some so cial or politic seasoning ac al cording to pe rsonal taste.
35
aily routine . d by d tate dic
3
H c
Y a
R
E
B o
u
O
E
E l
d
R
U R TICL E vdamundaneart@yahoo.com
Šis žurnalas yra meninis—tipografinis eksperimentinis leidinys. Žurnalo esmė — negali būti apibrėžta „normaliais“ kriterijais. Žurnalą maketuoja ir savo rankomis suriša bei išleidžia grafikos studentai. Rašykite mums jei įžvelgiate meną kasdieniuose dalykuose, galvojate apie meną ar kuriate apie kasdienybę.
http://4b1036ut5a85s15862461tu64m0b5lr3.tumblr.com/
vdamundaneart@yahoo.com
čia galėtų būti tavo straipsnio This magazine is an artsy typographical experimental magazine. The purpose of this magazine is not “normal” criteria. This magazine is designed and issued by the students of graphic art, but we need your help too. If you discover art in everyday’s life, if you want to share your opinion about art or talk about the mundane, please write to us.
37
3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3susisiek/contact 3 3 3 3us3v d3a m3u n3d a3n e a3r t @3y a3h o3o . c3o m3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Magazine 3 3 3of Vilnius 3 3 3academy 3 3 of3arts 3 3Vilniaus 3 3 Dailės 3 3 akademijos 3 3 3 3žurnalas 33333333333333 333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 TIPOGRAFIKA/TYPOGRAPHY 3333333333333333333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Monika 3 3 3 Micevičiūtė 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 323- 3 533333 Pužaitė 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Miglė 333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 363- 3 933333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Lina 3 3Itagaki 333333333333333333331 3 03-31 3 133333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Agnė 3 3 Kardelytė 333333333333333333331 3 23-31 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Roma 3 3 3Auškalnytė 33333333333333333331 3 63-31 3 533333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Vilmantas 3 3 3 3 Žumbys 3333333333333333331 3 73-31 3 933333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Eglė 3 3Šakalytė 333333333333333333332 3 03-32 3 3 3 3 3 3 Pužaitė 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Miglė 333 33333333333333333332 3 43-32 3 733333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Rasa 3 3Nemeikšytė 333333333333333333332 3 83-32 3 933333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Michail 3 3 3 Adamis 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 03-33 3 133333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Rugilė 3 3 3Vilčiauskaitė 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 23-33 3 533333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Milda 3 3 3Urbšytė 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 63-33 3 833333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Lina 3 3Itagaki 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3papildomas 3 3 3 3 3puslapis/additional 3 3 3 3 3 3 3 page 3333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 Jurgis 3 3 3Lietunovas 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 plakatas/poster 3 3 3 3 3 3 illustration 333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Vilmantas 3 3 3 3Žumbys 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3viršelis/cover 3333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 32Cent 3 3 Kęstutis 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 vadovas/direction 333333333333 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Lina 3 3Itagaki, 3 3 3Miglė 3 3Pužaitė, 3 3 3 Milda 3 3 3Urbšytė 3 3 3 3 3 3redaktorės/editors 333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333 3 3 3 3 UDK 3 376(474.5) 3333333333333333333333333333333333333 Mu49 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 32014 3 3Vilnius 3333333333333333333333 ISBN 978-609-447-121-6 3333333333333333333333333333333333333333333 3333333333333333333333333333333333333333333