Mundane Art No.2 by Milda Urbšytė

no.2

MUNDANE ART

edition

/100

I NAUDODAMA TRAD Ė OBJEKTĄ SUKŪRĖ ŽIAGA, BUVO DEFO R O T U A . Ą T K A P VALYMO MED metais , pagal O slo UILAS - GRYNA, RODA KAIP ŠIOS PALESTINOJE. MIRŠIŲ. PAGAL AUTORĘ, TAI NUO , TRUMPALAIKE U V L A I P U R M I S DAVIMA IŠVAIZDĄ ŽEMĖLAPIO VAIZ ALESTINE, PICT E S T I N O S T A U T Ą . T T E N S E ”) C R E A T E D A M A P O F P U T H O R C R E A T E D N H A T O U M (“ P R E S E C C O R D I N G T O T H E O S L O P A C T . A PURE MATERIA E S T I N E I N 1993 A U N D R Y I N P A L E S T I N E . S O A P – A O M E K I N D O F I O S F E L K A I C L O URFACE FROM A L EIR LAND AND PEARANCE AND S CHANGED THE AP NEW WALLS TRIED TO DEFORM THKE A PROMISE T I FACT HOW THESE A SHORT-TERM MATERIAL, IS L OPONUOJA PER B Y U S I N G S O A P , M A S D I A L O G A S , K U R I A M E M I N I AI I M I G R A N T A I S O I T V A T I S T I I PRAEI “NO”. PR ATSAKO.NAIA UTI JK VIZĄ TUR KURĮ NORINT GA U BALSAS, UŽKLAUSIA IR MINIA E GOVERNMENT. H J GAS” ŠIUO ATVE S THE PERSONIFIED VOICE OF T ION IF THE Y WA A C ROWD OPPOSE E VE N BEH IND THE EU ROPEA N U NST” WH O A SK S A THE IMMIGRANTS CASE THE VOICE IS THE “PRIE YVENIMĄ TOKIO A MASS: IN THISOKUMENTAVO “JUDRG NAKTINĮ G BI KITUS TAI T Ų J Ų A U T O R I U S DK S U A L I N I U S V E I K S M U S A R B A S T E NA HATOUM “PRE Į S I T R A U K I A Į S EN A N Č I U S Š E Š I S M Ė N E S I U S P R A M O E S T I N A I 1993 M L I A E P T A S O I T K N YU YOS RĖJO BŪTI GRAŽI VIETIWNĖ JAS, KURIOSBTUAUDONOGSTIKLO GABALIUKU IŠ RSI LIGA ITO R A G T R I S O Ą I L RANULIŲ, KUR TRAD CINĮ MUI Ę IR PARALYŽI ASGRAUDONŲJGGG B U V O D E F O R M U O T S S I E N O S B A N G G D E F O R M U O T I Ž E MS I E N O S I Š T I R P O Ą J N U E A I N D S Ą AD VIEN KAIP ŠIO N RETURNED TO A TARSI ŽADA, K ALAIKE MEDŽIAG ITORIES THAT SHOULD HAVE BEE PIECES OF RED R D PICTURING TER T USING TRADITIONAL SOAP AN HE RED PELLET ATED THE OBJEC R CLEANINGGWAS DEFORMED BY T EFERENCE TO T ED FO IT’S A R TERIAL OF A M OGTHE AUTHOR, S. ACCORDING T F PALESTINE. REPRESENTATION E K O N N I O L I I T B A A HE N LT. NADIA KA PARALYZE E WALLS WILL ME THAT ONE DAY THALDŽIOS SONIFIKUOTAM V LOGUE EUR PRESENTS A DIA THE VIDEO “NO” WHICH HAS TO BE UNDER N I E K N I L I B A A OCESS NAIA K HING IS HAPPE NALYSES THE PR ERNMENT. SHE A RECEIVE THE UK VISA. EVER YT O T IF THEY WANT

A L E S T inai 1993 Ū T I G R A Ž I N T O S PN Ė S L I E J Y K L O S B O J Ė R U T S O I R I RIJAS, KU BALIUKU IŠ VIET IGA KEIČIANTI L UDONO STIKLO GA CINĮ MUILĄ IR RA NŲJŲ GRANULIŲ, KURIOS TARSI RALYŽIUOTI PALĖ O R M U O T A S R A U D OS B A N D Ė D E F O R M U O T I Ž E M Ę I R P AN O S I Š T I R P S M O N A S NAUJOS SIENOSI ŽADA, KAD VIENĄ DIENĄ SIE ETURNED TO PALĖ E MEDŽIAGA TAR RIES THAT SHOULD HAVE BEEN R ES OF RED GLASS T U R I N G T E R R I T O N G T R A D I T I O N A L S O A P A N D P I E CE D P E L L E T S T H A T THE OBJECT USI NING – WAS DEFORMED BY THE R FERENCE TO THE L U S E D F O R C L E AI N G T O T H E A U T H O R , I T ’ S A R ET A T I O N O F A M A P L L N E S S . A C C O R D T I O N O F P A L E S T I N E . R E P R E S E NB I - L I N K E . V I D E O P A R A L Y Z E T H E N AE W A L L S W I L L M E L T . N A D I A K A AI Z U O J A P R O C E S Ą , T H A T O N E D A Y T HV A L D Ž I O S B A L S U I . J I N A I A N A L M I Š I O S E : “ K U N I Ė R S O N I F I K U O T A M S Ą J U N G O S . V I S K A S V Y K S T A K A I PI A L E IN WHICH S A D I Š U Ž E U R O P O S EO “NO” PRESENT O BE UNDERGONE BY ALL D I V E H T N I E K N T CH HAS N KAABI-LI PPENING LIKE I THE PROCESS WHI . S H E A N A L Y S E S T H E U K V I S A . E V E R Y T H I N G I S H A P A R K ” . N U O 1970E ANT TO RECEIVE NSWERS. KOHE Y YOUSIYUKI. “TH POROS IR GRUPĖS A N D T H E C R O W D AZ U L T A M A P A S L Ė P T A M I E S T O P U S Ė :R P E L Ė S Ž A I D I M A Ų , PARKUOSE. RE EISĖTŲ KATĖS I AIZDU DAMA TERĖ AVĖTAS ŠIŲ, NET A T L I E K A N T . S U Ž K U R I A P A L E S T I N O S Ž E M Ė L A P Į , VU K Ū R G N A E S E N T W T E N S E ” . O S L O P A K T Ą . A U T O R Ė O B J E K T Ą SV A L Y M O M E D Ž I A G A , METAIS, PAGAL LESTINOJE. MUILAS - GR YNA, NUORODA ORĘ, TA Ė S L I E J Y K L O S P AA I Z D Ą I R P A V I R Š I Ų . P A G A L A U T A S M U I L U , T R U M P Ė V M Š I I PIO VAIZDAV A KEIČIANTI P OF PALESTINE, S TAUTĄ. ŽEMĖLA U O T I P A L E S T I N O (“ P R E S E N T T E N S E ”) C R E A T E D A M A T . G G A U T H O R C R E Ė C P S . M O N A H A T O U M 1993 A C C O R D I N G T O T H E O S L O P A S O A P – A P U R E M A Ė O PALESTINE IN LOCAL FOUNDR Y IN PALESTINE. GGE SOME KIND AND SURFACE D GLASS FROM A THE APPEARANCE IED TO DEFORM THEIR LAND AND D E G N A H C T A H T E R S ESE NEW WALLS T S LIKE A PROMIS T H E F A C T H O W T HA P , A S H O R T G T E R M M A T E R I A L , I I A O P O N U O J A P E R Ė N O I S M G E N M I MAP BY US I A L O G A S , K U R I AI V S I I M I G R A N T A I I Š U Ž ST RAEIT UTI JK VIZGRI P IR MINIA ATSAKO. A I G U A L K Ž U , S BALSA VĖ V O I C E O F T H E G OO N E PERSONIFIED I H N T U S N E A S E O P P O P R O U E D W E IN WHICH A CRO E IMMIGRANTS EVEN BEHIND TH S THE “PRIEST” ASE THE VOICE I C RGONE BY ALL TH MASS: IN THI S I ENING LIKE IN A

P 3

Dingbat “greenhouses” was brought into being as a structure of a self-forming image. Text becomes a main index that forms an image, and at the same time it is completely unimportant because it is not readable. Created by Milda Urbšytė.

Tadas Stalyga

A Pradėkime teiginiu (a), jog absoliučiai tiksli loginė išvada yra neįmanoma be absoliučių žinių. Absoliučiai tiksliai loginei išvadai reikalinga absoliučiai išsami ir pilna informacija (arba absoliučios žinios). Let’s start with a proposition (a) that an absolutely correct logical conclusion is not possible without an absolute knowledge. For an absolutely correct logical conclusion we need absolutely comprehensive and complete information (or absolute knowledge).

Sprendžiant problemas logikos pagalba susiduriame su neišsenkančia galybe kintamųjų, kurių tiksliai pamatuoti ir žinoti neįmanoma, todėl, remiantis priimtu teiginiu (a), neįmanoma ir absoliučiai tiksli loginė išvada. In case of trying to solve the problems with the help of logic we encounter an infinite number of variables, which can not be exactly measured and known, therefore, according to the proposition (a) absolutely correct logical conclusion is impossible.

L PARAD

B >

It is paradoxical that (b) this conclusion, that without an absolute knowledge absolutely correct logical conclusion is impossible was attained solely through logical reasoning - without absolute knowledge.

Paradoksalu yra tai, kad (b) ši išvada, jog be absoliučių žinių absoliučiai tiksli loginė išvada – neįmanoma yra pasiekta vien tik loginio samprotavimo dėka – be absoliučių žinių.

Du loginiai teiginiai: (a) absoliučiai tiksli loginė išvada neįmanoma be absoliučiai tikslių žinių ir (b) išvada (a) priimta vien tik loginio samprotavimo pagalba ir be absoliučių žinių yra teisingi, tačiau vienas kitą neigia. Two logical propositions: (a) absolutely correct logical conclusion is not possible without an absolute knowledge and (b) conclusion (a) attained solely through logical reasoning and without an absolute knowledge are both right, but they deny each other.

P 5

LOGINIS OKSAS

M. M. 1.1.Gerai, kad nuvažiavom, kad pabuvojom iš vidaus, kaip sakoma. Tiesa, skandinavai dalyvavo, kas rytą prie bendro švediško stalo visi pusryčiavom :)

1. Kokių minčių sukėlė lenkų grafikos trienalė?

M. M. Grafikos trienalė buvo puikus pretekstas ištrūkti į smagią rudenišką kelionę. Menai menais, bet kažkaip paprastas gyvenimas tomis dienomis buvo žymiai, nepalyginamai sodresnis. 2. V. Liūdnų minčių. M. D. Kiek prisimenu, sukėlė jų labai įvairių. Tematikų įvairovė, tų kurias supratau, kėlė pamąstymus, dydžio poveikis grafikoje. Buvo įdomu pamatyti ir įtin techniškai atliktų darbų. M. Dū. Turbūt niekas iš organizatorių nesitikėjo, kad mes, tokie priekabūs, atvyksime apsiuostinėti į Krokuvą :). Jeigu dar ir nepraėjo tik technologiškai angažuotų reginių laikas, tai galbūt sąvoka „grafika“ išsiplėtė tiek, kad po jos stogu nebeįmanoma sutelkti vientiso reginio. Ši paroda labiau primena instaliaciją – paveikesnė pati nuotaika. Ji labai keista, ją galima nujausti. Tačiau ar ji kurta sąmoningai, kuo norėčiau labai tikėti – galima tik spėti. A. Sukelė minčių apie šiuolaikinį grafikos kontekstą.

KROKUVOS Parodoje

2. Išvardinkite keletą emocijų, kurias sukėlė paroda.

Įspūdžiai iš spalio kelionės į Krokuvos grafikos trienalę 2012 dėstytojų ir studentų akimis.

M. M. Viskas su mumis gerai. Toks jausmas, kad atrankos komisija atidžiai studijavo tik darbų išmatavimus. 2. V. Pyktis ir neviltis, kai matai ką padaro neprofesionalus ir arogantiškas organizatorių požiūris į menininkus ir jų kuriamą meną. M. D. Džiaugsmas, laimė, menas. M. Dū. Gal kažko truputį per daug ir todėl kažko truputį per mažai. A. Nustebimas, džiaugsmas.

INTERVI

M. M. Lenkų parodos architektams reikėtų Ozarinsko pamokų 3. Ką manote apie parodos ekspoziciją, juodas sienas, grotas? ir daug. 2. V. Tragiška ekspozicija. M. D. Labiau man užkliuvo mirgantys stiklai užgožę kūrinius, viskas žaižaravo ir jie atsispindėjo vieni kituose. O grotos gal nepagadino gerų grafikos darbų. Kodėl buvo pasirinktos jos, nežinau, turbūt dėl vietos stygiaus. M. Dū. Negali būti, kad visa tai yra netyčia, kaip Jūs įtariate. Tačiau ir aš neturiu tinkamo atsakymo. Galbūt tokiu būdu viskas ir paskandinama reliatyviame instaliatyvume, kuris, kaip bebūtų, daugeliui įstrigo. A. Nepatiko.

TRIENALE 2012

5. Ar jūsų manymu paroda atitinka tarptautinį lygį?

4. Su kokiu kvapu asocijuojasi trienalė? M. M. Su Giedriaus Jonaičio stebuklingais kvepalais. Jie nerealūs. 2. V. Su Lenkija. M. D. Tiesą sakant – jokiu. M. Dū. Galbūt, dėl kvapo, viso labo, kalta ventiliacinė sistema? Ne, gali būti, kad šis dirgiklis buvo sąmoningas; tai buvo net ne kvapas, o retkarčiais išryškėjantis dvelktelėjimas. Tai tik dar kartą įrodo trienalės instaliatyvų pobūdį. Blogas kvapas tik sukūrė visumą – todėl tas blogas kvapas yra geras; vos tik jį atsiejame nuo visumos, blogas kvapas telieka blogu kvapu. A. Nesiasocijuoja su jokiu kvapu.

M. M. Manau, kad galėtų atitikti, jei būtų mažiau darbų, jei jaustųsi dalykinė atranka. Jei paroda turėtų konceptą, idėją. Faktas, sunku išlaužti, kai tiesiog kviečiami žmonės siųsti savo paskutinių metų paveikslus, bet pasistengti verta. Tuomet iškart galima būtų kalbėti apie eksponavimo kultūrą, erdvių įvaldymą per vaizdą. Mano galva, „peržiūrų“ stilius jau atgyvenęs ir į niekur neveda. Nes kūriniai ištraukti iš konteksto, jie lyg pasimetę vaikai be savo gimdytojų. 2. V. Nors parodoje yra ir tikrai garsių tarptautinių menininkų, bet jie pradingsta blogo meno ir blogos ekspozicijos pelkėje. M. D. Nežinau, koks tas tarptautinis lygis, įvairovė man įdomu. Tie rėmai keisti sugadino įspūdį. Gal su stipresne atranka būtų išvengta grūsties ant sienų/grotų. M. Dū. Ši instaliacija tikrai yra tarptautinė, kažkiek netgi primenanti Lietuvos paviljono paskutinėje Venecijos bienalėje koncepciją, kurioje atsispindėjo už baltos užuolaidos pasislėpusi Lietuvos dailė. Čia tas pats – tik be užuolaidos ir beveik pusės pasaulio grafika. O įspūdis toks, lyg užuolaida būtų !!! A. Manau taip.

P 7

M. M. Nei vienos pavardės negaliu parašyti. Neįsimenu. Prikabinu vaizdais. (psl.6, 10) 2. V. Davida Kidd, Ingrid Ledent, Liena Bondare, Modhir Ahmed, Alicia Candiani. M. D. Daug kas patiko, Eun Jin (Lucy) Kang šuo skrendantis į mėnulį. Kayauko Jinno mecotinta. Art Werger meistrystė. Bruce Thayer personažai... Nykūs betoniniai sausainiai, nepasižymėjau kieno. M. Dū. Stengiuosi būti nuoseklus, todėl manau, kad geriausi šio renginio menininkai yra jo organizatoriai. A. Art Werger, Guntars Sietins...

M. M. prikabinti darbai

7. Kokius labiausiai patikusius menininkus galėtumėte išskirti?

6. Iškelkite hipotezę, kodėl paroda yra būtent tokia?

M. M. Tikriausiai todėl, kad parodos kuratoriai įsitikinę, kad tik didelis vaizdas yra „jėga“ ir vertas jų bienalės dalyvio statuso. Nes paroda suneštinė – susiųstinė. Nes brangi aparatūros nuoma, todėl nėra medijų technologijomis sukurtų grafikos kūrinių, objektų, instaliacijų. Nes menininkai atsiuntė ką atsiuntė, o komisija atrinko ką atrinko ir sukabino taip ir tiek kiek tilpo. 2. V. Todėl, kad lenkai yra pasikėlęs „narodas“, o jų menas – blogas. Tik autostrada gera, nes ją tiesė kiniečiai, bet labai brangi. A, dar vyšnių yra Lenkijoje gerų, bet reikia pasukti nuo pagrindinio kelio į kairę, žiūrint į pietus. M. D. Nes taip susiklostė. M. Dū. Dėl visų jau minėtų priežasčių, paroda yra tokia dėl mano sąmoningo apsisprendimo ją matyti būtent taip jau po to, kai pamačiau. Ar šis manymas prasilenkia su organizatorių sumanymu (kas yra labai tikėtina), šiuo atveju nėra svarbu. A. Daug aukšto menininio lygio menininkų iš įvarių šalių.

Davida Kidd

8. Ką manote apie kūrinius, apdovanotus prizais?M. M. 8. Man gėda, bet net nenutuokiu kas buvo apdovanotas, o kas ne. Ta proga, kad klausiate, atsidariau jų el. puslapį ir pasižiūrėjau. Dauguma apdovanotų darbų tie, kur vaizduojamas žmogus ar į jį panašus siluetas. Tikriausiai žmogui suprasti kito idėją, jausmą priimtiniau būtent per figūrą. Žvilgsnis atpažįsta vaizdinius ir smegenys iškart džiaugiasi, kad randa kažką apčiuopiamo, į save panašaus. Tad kodėl jų neapdovanojus? Juk negaila. Apdovanojimai toks skonio, mėnulio fazės ir taurelės reikalas. Na ir dar, žinoma, politikos, nors ne karo metas. 2. V. Nesusipratimas. Jeigu jie nežino kas yra gera grafiką, nes visą laiką kūrė tik sovietiškai-lenkišką, tai kaip jie gali suprasti ką reikia apdovanoti? Čia gi ne „Zubrovką“ gerti. M. D. Deja, neįsidėmėjau nominantų, nesusiorientavau. M. Dū. Instaliacijose turbūt negalima išskirti tam tikrų patinkančių objektų – visi jie įtakoja vieni kitus ir be greta esančių būtų nematomi arba suvokiami visiškai kitaip. Šiuo atsakymu tiesiog išsisukinėju, nes laimėtojų neprisimenu, o katalogo po ranka neturiu; tačiau pats parodoje nedalyvavau, tad jokių nuoskaudų nejaučiu :) A. Nieko nemanau.

10. Kodėl, jūsų manymu, parodoje nedalyvavo skandinavai?

M. M. Nežinau. Gal jų neatrinko, ar jie boikotavo šį renginį? Gal darbai per švarūs, per balti. 2. V. Gal reikėtų paklausti, kodėl tie keli geri menininkai dalyvavo čia? M. D. Gal tiesiog nesusidomėjo. M. Dū. Galbūt jų niekas nekvietė dalyvauti instaliacijoje; be to, jei jau lyginame su automobiliais, didelė „Volvo“ akcijų dalis priklauso, atrodo, kinams, o „Saab“ – jau nebeegzsituojanti firma… A. Nes jie nemoka grafikos kurti, tik dizainą (nors, jei neklystu, buvo vienas prastas darbas iš Švedijos?.. ).

INTERVIU P Anonimas (graf. studentas)

Matas Dūda (graf. dėst.)

Milda Dainovskytė (graf. studentė)

2 Cent Vasiliūnas (graf. dėst.)

9 Marija Marcelionytė-Paliukė (graf. dėst.)

M. M. Dėl įrašo CV, būtų, matyt, geras dalykas. Siunčiau 4 darbus šiais metais, bet jie į parodą nepateko. Netiko, nepatiko tikriausiai. Bet, pasižiūrėjus parodą, supratau, kad jie neturėjo jokių menkų, elementarių fizinių šansų. Būtų buvę patys patys mažiausi :) Daugiau tikrai nesiųsiu, nes gaila laiko ir pinigų. Ir dar gaila, kad šiuo metu darbai yra pas organizatorius, o kada grąžins – neaišku (vienetiniai, neišeina kopijų pasidaryti). Tiesa, manau jų sąlyga, kad Krokuvos trienalei galima teikti kūrinius, kurie šiukštu niekur nebuvo nei rodyti, nei skelbti – yra visiškas nesusipratimas. Nes jie „pasisavina“ kūrinį, o ar ta kokybė ir vertė, kurią jie bando mainais suteikti, yra tikrai ta kaina? Nežinau. 2. V. Taip, dėl taškų akademijai... M. D. Norėčiau, bet neištempčiau jų pageidaujamo formato. Tai būtų patirtis, dalijimasis vaizdais, gražiame mieste. M. Dū. Beveik visada smagu kažkur išsiųsti savo darbą – jo netekdamas įgyji dar vieną potencialią gyvybę arba mirtį, nors dažniausiai tiesiog nieko. A. Taip, norėčiau, nes gal kas nupirktų mano darbą, o gal laimėčiau kokį piniginį prizą.

11. Ar norėtumėte sudalyvauti sekančioje lenkų grafikos trienalėje, kodėl?

9. Ką manote apie lenkų estampą?

M. M. Jo daug. Bendras jausmas, kad darbai perkrauti (bet čia kalta ekspozicija). Nors gal čia mąstymo sodrumo ir technologinės meistrystės įrodymai. Ir šiek tiek be veido, nes dominuoja skaitmena. Lyg trūksta paviršiaus faktūrų. Nors gal ten ne lenkų autorių darbai... Atsiprašau už poetiką šiuo klausimu. 2. V. Visumoje blogas: morališkai pasenęs moralistinis estampas su stipriu 6-ojo deš. slavišku kvapelių; nors yra vienas kitas ir neblogas menininkas. M. D. Puikus estampas, kaip ir lietuvių ar amerikiečių. M. Dū. Atsakymo į šį klausimą nesiečiau su bendru trienalės kontekstu. Lenkų estampą galima palyginti su dinozaurais arba „polski fiat“ markės automobiliais: vieni jau išnykę, bet verti pagarbos, kiti – sparčiai nykstantys, bet taip pat verti pagarbos. Dinozauro gal ir nesukursime, bet lietuvišką automobilį, bent truputį geresnį – galbūt galime??? A. Buvo gerų darbų, buvo ir netokių gerų, bet iš esmės nieko ypatingo.

M. M., 2. V., M D., M. Dū., A.

M. M. 1. 1. good that we came and how they say - saw everything from inside. Actually, Scandinavians did participate - every morning we had breakfast in a buffet (in Lithuanian language it literally means “Swedish table” )

Impressions from October trip to Krakow’s International Print Triennial 2012 through tutors and students eyes.

1. What thoughts do you have about Poland’s print triennial?

INTERVIEW M. M. Print triennial was a great pretext for going to a fun, autumnal trip. Art is art, but somehow life those days seemed incomparably vivid. 2. V. Sad thoughts. M. D. I recall, it evoked various thoughts. Variety of themes, those that I could understand, caused contemplations, effect of size in graphics. It was interesting to see very technical works. M. Dū. Probably, none of the organizers expected that we will be so captious, when arriving at Krakow. If times of only technologically motivated sights have not passed yet, perhaps the term “graphics” has expanded so much that it is no longer possible to focus on a single event. This show is more like an installation - the mood is more affective. It is very strange, but it cant be anticipated. However, whether it was created intentionally, as I would like very much to believe - you can only guess. A. Thoughts about contemporary print context.

2. Please, name a few emotions caused by the exhibition.M. M. Everything is fine with us. It feels like the jury of the triennial studied carefully only the sizes of works. 2. V. Anger and disappointment, when you see what unprofessional and arrogant view of organizers towards the artists and their art can do. M. D. Delight, happiness, art. M. Dū. Maybe there was something too much, therefore something a little bit too little. A. Amazement, happiness.

TRIENNIA

3. What do you think about the exposition, black walls, bars?

M. M. Architects of the Polish exhibition should learn from Ozarinskas. 2. V. Tragical exposition. M. D. I didn’t like the blinking glass that choked the works, everything was sparkling and reflected one another. Maybe the bars didn’t damage the good works. Why they chose to use bars - I don’t know, maybe they needed more space. M. Dū. It can not be an accident, as you may suspect. However, I also do not have a right answer. Perhaps in this way all is drowned in to a relative instalation, which, by the way, impressed many viewers. A. I didn’t like them.

W ABOUT KRAKOW 2012 4. What smell does the triennial associate with?

In the exhibition

M. M. With the miraculous perfume of Giedrius Jonaitis. They are unreal. 2. V. With Poland. M. D. Actually with no smell. M. Dū. Perhaps ventilation system is to blame for the smell? No, it may be that this irritant was deliberate. It was not even a smell, but an occasionally appearing waft. Once again, it just proves the character of installation. The bad smell only created an entirety and that is why the smell is good, as soon as we decouple the bad smell from the aggregate, bad smell just remains bad. A. Doesn’t associate with any smell at all.

5. Do you think the exhibition fits an international level? M. M. I think it could be possible, if there were fewer works, if there was a subjective selection. If the exhibition would have a concept, idea. Fact is that it is hard to get a good quality when participants are asked to send their last year’s works, but it’s worth trying. Then we could talk about the culture of exposition, about controlling of spaces through image. I think the style of “students works review” is old fashioned, it doesn’t lead anywhere. Because works are torn out of context, lost like kids without their parents. 2. V. Although there were really famous international artists in the exhibition, they disappeared in the swamp of bad art and bad exposition. M. D. I don’t know what that international level is but variety was interesting to me. Those strange frames killed the impression. Maybe with more strict selection they could have avoided over-crowded walls/bars. M. Dū. This installation really is international. Some of it even resembles of a concept at the Lithuanian Pavilion at the last Venice Biennale, where Lithuanian art was hidden behind the white curtain. Here it is the same - only without the curtain and with nearly half of the world’s graphics and the impression as if a curtain was there! A. I think yes.

P 11

7. Which artists did you like most?

M. M. I’m ashamed to say that I don’t know who got nominated, and who didn’t. So, just because you asked, I opened their website and checked. Most of the nominated works were those which show a human figure or a silhouette similar to it. Probably for a human it is more acceptable to understand the idea, feeling of the other through a figure. Eye recognizes images and brain becomes happy having found something touchable, similar to itself. So, why not nominate them? We don’t grudge. Nomination is a matter of taste, moon faze and a wineglass. And of course politics, even though it’s not a time of war. 2. V. Misunderstanding. If they don’t know what good print/graphics is, because they have always been creating in soviet-polish style, then how can they understand who is worth a reward? This is not the same like drinking “Zubrovka”… M. D. Unfortunately, I didn’t memorize the nominees, I was at loss. M. Dū. In the case of installations it is probably not right to exclude certain liked objects - they all influence each other and without one or another they would be not seen or would be perceived absolutely differently. In this answer I’m just dodging because I do not remember who were the winners and I do not have a catalog by my side. However I did not take part in this exhibition so I do not feel any regrets. A. I don’t have opinion about it.

8. What do you think about the nominated works?

6. Could you make a hypothesis why the exhibition was the way it was?

M. M. Probably because the curators of the exhibition think that only big images are “cool” and worth the status of a participant. Because the exhibition was “brought together”, sent. Because rent of equipment is expensive, therefore there were no graphic works created with media technologies, objects, installations. Because artists sent what they sent, and jury selected what they selected, and exhibited how they could and how much space they had. 2. V. Because the Poles are a presumptuous nation, and their art is bad. Only the highway is good, because Chinese made it, but it is very expensive. Oh, also there are good cherries in Poland, but you have to turn left from main road, looking at the South. M. D. Because it happened so. M. Dū. For all the reasons stated above, the exhibition is exactly like that because of my conscious decision to see it that way after the fact when I actually saw it. Whether this assumption matches the idea of the organizers or not (which is very possible), it is not important in this case. A. Many high level artists from all over the world. M. M. I can’t write any names. I don’t remember. But I’ll attach images. (pg. 6, 10) 2. V. Davida Kidd, Ingrid Ledent, Liena Bondare, Modhir Ahmed, Alicia Candiani. M. D. I liked many works. Eun Jin (Lucy) Kang’s dog flying to the moon. Kayauko Jinno’s mezzotint. Art Werger’s mastery. Bruce Thayer’s personages... Grim concrete cookies, I didn’t write down whose work was that. M. Dū. I try to be consistent, so I think that the best artists of this event are organizers. A. Art Werger, Guntars Sietins....

Ingrid Ledent, one of M. M. attached images and Eun Jin (Lucy )Kang

M. M., 2. V., M D., M. Dū., A.

10. Why do you think Scandinavians didn’t participate in the exhibition? M. M. I don’t know. Maybe they weren’t selected, or maybe they boycotted this event? Maybe their works were too clean, too white. 2. V. Maybe we should ask why those few good artists participated there? M. D. Maybe they weren’t interested. M. Dū. Perhaps no one invited them to participate in the instalation. Furthermore, if we already compare it with cars, so a big part of “Volvo” shares are owned by the Chinese, I think, and “Saab” is already a nonexistant firm. A. Because they don’t know how to create graphics/prints, only design. (However, if I’m not mistaken, there was one bad work from Sweden?...)

11. Would you like to participate in the next Poland’s International print triennial? Why? M. M. For a record in CV that would be a good thing. I sent 4 works this year, but they weren’t selected. Probably they didn’t fit, they didn’t like them. But after seeing the exhibition I understood that they didn’t have even elementary physical chances. They would have been the smallest ones :) I won’t send again because I don’t want to waste my time and money. It’s also sad that works are still at the organizers, and it’s not clear when they will be returned (works are unique, I can’t make more copies). By the way, I think that their condition that works that can be presented for Krakow biennial must be new, never showed before - is a total misunderstanding. Because they appropriate the works of others, but I’m not sure if the quality and value which they are trying to give in return is worth it. 2. V. Yes, for the points for the academy… M. D. I would like to, but I wouldn’t be able to make their preferable size. That would be an experience, sharing of images in a beautiful town. M. Dū. It is always fun to send your own work somewhere. By loosing your work of art you get another potential life or death, although in most cases you just get nothing. A. Yes, I would like to, maybe someone would buy my work, or maybe I would win a prize.

Anonymous (graphics student)

Matas Dūda (graphics professor)

Milda Dainovskytė (graphics student)

2 Cent Vasiliūnas (graphics professor)

Marija Marcelionytė-Paliukė (graphics professor)

9. What do you think about Polish print?

M. M. There is a lot of it. A general feeling is that works are over-crowded (but that’s the fault of exposition). Or maybe that’s a proof of vivid thinking and technological mastery. Works are a little bit faceless, because digital print is dominating. They are lacking factures of surface. But maybe those were not Polish authors’ works… Sorry for the poetry regarding this question. 2. V. Bad in general: morally old moralistic print with strong Soviet smell of the 50’s; although there are a few not bad artists. M. D. Excellent prints, same as the ones of Lithuanians or Americans. M. Dū. I would not relate the answer to this question with the overall context of the triennial. Polish engraving can be compared with the dinosaurs or the Polski Fiat brand cars: some are already extinct, but worth respect, others - rapidly disappearing, but also worth respect. We might not be able to create a dinosaur, but maybe we can create a Lithuanian car at least a little bit better. A. There were good works and not so good, but basically – nothing special.

P 13

Roma Auškalnytė

ROMA AUSKALNYTE: Liverpulio Bienalės 2012 pažiūrėjimai (Idėjų žvalga) ROMA AUSKALNYTE: A few glances at the Liverpool Biennial 2012 (looking for ideas) Tema: „Netiketas svečias“, skirta plačiai svetingumo sąvokai: tai tarsi malonus svetimo priėmimas, požiūris arba metafora, kuri įkvepia menininkus. Globalizaciniai procesai keičia svetingumo sąvoką, kultūros maišosi ir kai kam tai sukelia baimę, atsiranda atstumas tarp skirtingų kultūrų žmonių, gyvenančių vienoje vietoje. Theme: “The unexpected guest”, dedicated to a vast concept of hospitality: it’s like a pleasant welcoming of a stranger, a view or a metaphor that inspires artists. Global processes are changing the concept of hospitality, cultures are mixing and some people are scared of it, a distance among people of different cultures who live in the same place appears.

adia Kaabi-Linke. video „NO“. Pristatomas dialogas, kuriame minia oponuoja personifikuotam valdžios balsui. Jinai analizuoja procesą, kurį norint gauti JK vizą turi praeiti visi imigrantai iš už Europos Sąjungos. Viskas vyksta kaip mišiose: „kunigas“ šiuo atveju balsas, užklausia ir minia atsako.

dia Kaabi-Linke in the video “NO” presents a dialogue in which a crowd opposes the personified voice of the government. She analyses the process which has to be undergone by all the immigrants even behind the European Union if they want to receive the UK visa. Everything is happening like in a mass: in this case the voice is the “priest” who asks and the crowd answers. ukinori Yanagi „Pacific“. Darbas susideda iš 49 permatomų dėžučių su spalvotu smėliu, iš jo menininkas supylė 49 valstybių vėliavas. Tūkstančiai skruzdžių buvo įleista į konteinerius, kurių judėjimas sumaišė smėlį: pernešė iš vienos vėliavos į kitą. Atspindint globalią migraciją, skruzdėlės palaipsniui sumenkino sienas tarp skirtingų valstybių.

Y Y

ukinori Yanagi “Pacific” work is composed of 49 transparent boxes with colored sand, from which the artist poured the flags of 49 countries. Thousands of ants were let inside the containers, where their movement mixed the sand: transported from one flag into another. Like a reflection of global migration, the ants step by step diminished the boarders between different countries. ohey Yousiyuki. „The Park“. Nuo 1970-tųjų autorius dokumentavo „judrų“ naktinį gyvenimą Tokijo parkuose. Rezultate matoma paslėpta miesto pusė: poros ir grupės įsitraukia į seksualinius veiksmus arba stebi kitus tai atliekant. Sužavėtas šių, neteisėtų katės ir pelės žaidimų, Yoshiyuki ateinančius šešis mėnesius praleido, kaip vienas iš jų. Po poros metų prisirinko didelė kolekcija darbų, kuriuos ir buvo galima pamatyti galerijoje. Žiūrovai patenka į patalpą pro labai storas užuolaidas, jiems duodami žibintuvėliai, kuriais galima apšviesti darbus ir erdvę.

Žiūrovas tampa lyg vienu iš dalyvių, slaptu orgijų stebėtoju, vojeristu. Tarsi stebi stebinčiuosius, o kartais pats tampi stebimu.

ohey Yoshiyuki “The Park”: since 1970s author has been documenting the “lively” night life of Tokyo parks. In the result we see the hidden part of the town: pairs and groups get involved in sexual actions or are watching others doing that. Fascinated by these illegal games of a cat and a mouse, Yoshiyuki spent the next 6 months like one of them. After a couple of years he collected a big collection of works that could be seen in the gallery. Spectators must enter the room through a very thick curtain, they are given flashlights with which they can light the works and the space. The spectator becomes one of the participants, a secret spectator of the orgy, a voyeur. At the same time he or she is watching the spectators and is watched by others.

ona Hatoum „Present tense“. Kuria Palestinos žemėlapį, vaizduodama teritorijas, kurios turėjo būti gražintos Palestinai 1993 metais, pagal Oslo paktą. Autorė objektą sukūrė naudodama tradicinį muilą ir raudono stiklo gabaliukus iš vietinės liejyklos Palestinoje. Muilas - gryna, valymo medžiaga, buvo deformuotas raudonųjų granulių, kurios tarsi liga keičianti išvaizdą ir paviršių. Pagal autorę, tai nuoroda kaip šios naujos sienos bandė deformuoti žemę ir paralyžiuoti Palestinos tautą. Žemėlapio vaizdavimas muilu, trumpalaike medžiaga tarsi žada, kad vieną dieną sienos ištirps. ona Hatoum (“Present tense”) created a map of Palestine, picturing territories that should have been returned to Palestine in 1993 according to the Oslo pact. Author created the object using traditional soap and pieces of red glass from a local foundry in Palestine. Soap – a pure material used for cleaning – was deformed by the red pellets that changed the appearance and surface like some kind of illness. According to the author, it’s a reference to the fact how these new walls tried to deform their land and paralyze the nation of Palestine. Representation of a map by using soap, a short-term material, is like a promise that one day the walls will melt.

C R

HIU Chen-Hung. „Confessional“. Uždaros formos skulptūrinis objektas, kuris sudarytas iš surinktų baldų Paryžiaus gatvėse. Šiuo darbu perteikiamas menininko požiūris į išmestų objektų dekonstrukciją ir norą rekonstruoti juos iš naujo, parodo santykį tarp miesto ir jo gyventojų. Šie užmiršti gabaliukai miestuose, atlieka kaip įvairių archyvų ir kodų darbą, kurie iššaukia prisiminimus ir juose slypinčias dvasias. Įdomus kūrinys, autorius labai netikėtai eksponuoja darbą: objektas kabo apie 1,66 m virš žemės, žiūrovas atsisėda ant kėdės ir klausosi šnabždesių sklindančių iš skulptūros.

HIU Chen-Hung “Confessional”: a sculptural closed form object, made from furniture gathered in the streets aof the artist about the deconstruction of thrown away objects and his wish to reconstruct them again, shows a relationship between the city and its residents. These forgotten pieces in the cities perform the work of various archives and codes that trigger memories and spirits that reside in them. It’s an interesting work of art and its exposition is very unexpected: the objects is hanging about 1,66 m above the ground, the spectator sits on the chair and listens to the whispers coming from the sculpture.

udrius Bučas ir Valdas Ozarinskas. „Formalizmai“. Šitas projektas turi tik viena objektą – didžiulė, juoda, pripučiama pagalvė.Tai gi iš pradžių, dviejų architektų, formalistų, idėja 15 buvo išimtinai kreipimasis į žmogaus fenomenologines patirties ribas. Tačiau greitai šitas darbas buvo apsuktas įvairiomis istorijomis ir interpretacijomis, dėl jo nenusakomo dydžio, juodos spalvos ir panašiai. udrius Bucas and Valdas Ozarinskas “Formalisms”. This project has only one object – a huge, black, inflatable pillow. In the beginning the idea of two architects, formalists, was just to address the limits of the human phenomenological experience. However very soon this work was whirled up with various stories and interpretations for its nondescript size, black color, etc.

POKALBIS SU 1. AR TAU MENAS KASDIENYBĖ? / IS ART - SOMETHING MUNDANE FOR YOU? Kažkaip natūraliau sakyti, kad kasdienybėje tiesiog yra daug meno. Nedirbu jokiose kontorose, tad pabudus nereikia niekur bėgti ir švaistyti energijos. Atsibundu, peržvelgiu emailus, gal atėjo kokių naujų pasiūlymų, kvietimų koloboracijoms ar užsakymų, pamąstau, ką šiandien norėčiau veikti, pvz. piešti ant sienos, kurti dizainus naujai marškinėlių kolekcijai, o gal pradėti organizuoti sekantį „bodyart’o“ projektą ir atsirenku ką veiksiu, pagal nuotaiką. Taip jau yra, kad kasdien dirbu sau, kuriu arba tvarkau su kūryba susijusius reikalus. Nesvarbu, ar tai web puslapio atnaujinimas, ar ėjimas į paštą išsiųsti zinų. / It would be more natural to say that there is a lot of art in my mundane life. I don’t work in any office so I don’t have to run and waste my energy when I wake up. I wake up, check my e-mails if I haven’t received any new offers, invitations for collaborations or new orders, I think what I would like to do today, for example to draw on the wall, create new designs for a new T-shirt collection, or maybe start organizing next body-art project. I choose what I will do depending on my mood. I work every day for myself, I create or take care of things related to my creation. It doesn’t matter, whether it is my web page renewal or going to the post office to send some zines.

2. KASDIENYBĖ ASOCIJUOJASI SU RUTINA. AR TAU MENINĖ VEIKLA NETAMPA RUTINA? / MUNDANE ASSOCIATES WITH ROUTINE. DO ARTISTIC ACTIVITIES EVER TURN INTO ROUTINE FOR YOU? Ne. Stengiuosi neįsivelti į veiklas, kurios man keltų kančias. O jeigu užsivežu ilgesnį laiką dirbti prie vieno projekto, tai žinau, kad turiu tikslą, ir tai yra varomoji jėga. Reikia suprasti, kad esi laisvas keisti ir rinktis, jei veikla neteikia malonumo, išsisemi – imkis kažko kito. Todėl mėgstu dirbti su skirtingomis medijomis. / No. I try not to get involved in activities that would cause me pain. If I get involved in one project for a longer period of time, I know that I have a goal and it is my driving force. It is important to understand that you are free to change and choose. If you don’t get pleasure from what you are doing - do something else. Therefore I like to work in different media.

4. ŽINAI, KAI FOTOGRAFUOJA RANKINĖS TURINĮ, MAŽDAUG „PARODYK, KĄ KASDIEN NEŠIOJIESI SU SAVIMI“. KĄ NEŠIOJASI ‘MENININKAI’, KO PAPRASTAI NERASI „NORMALIŲ” ŽMONIŲ RANKINĖSE? / YOU KNOW, WHEN THEY PHOTOGRAPH THE CONTENTS OF YOUR BAG, LIKE “SHOW US WHAT ARE YOU CARRYING WITH YOU EVERY DAY”. WHAT DO ARTISTS USUALLY CARRY WHAT YOU WOULDN’T FIND IN THE BAGS OF “NORMAL” PEOPLE?

SHALTMIRA Kol ruošiuosi ateinančioms parodoms, renginiams, performansams etc, didžiąją laiko dalį praleidžiu savo kambary-studijoje, todėl man nėra tokie reikšmingi daiktai, kuriuos su savimi nešiojuosi. Bet išeidama iš namų visad pasiimu knygą. Net kai keliauju į kitas šalis, stengiuosi apsiriboti kuo mažesniu kiekiu daiktų, žinoma, tada man svarbiausia pasiimti savo išleistų zinų ir marškinėlių. / When I am preparing for the upcoming exhibitions, events, performances, etc., most of the time I spend in my room-studio, therefore things that I carry with me are not that important. However, I never leave home without a book. Even when I travel to foreign countries, I try not to take too many things with me. Of course, it is most important to take my zines and T-shirts with me then.

3. AR DIDELĘ ĮTAKĄ TAVO KŪRYBOJE DARO TAI, KAS NUTIKO TĄ DIENĄ, AR NEMAŽA DALIS KŪRYBOS ATEINA „IŠ PASĄMONĖS“? / DO THINGS THAT HAPPEN EVERY DAY HAVE A BIG IMPACT ON YOUR WORK, OR MAYBE MOST OF YOUR WORKS ARISE FROM YOUR SUBCONSCIOUSNESS? Kartais diena praeina ir nieko ypatingo nenutinka, dirbtinai nesistengiu iškasti informacijos kūrybai. Jei niekas neužstrigo, vadinasi nebuvo taip svarbu. Judi toliau. Natūraliai gaunasi palaikyti balansą tarp to, kas suplanuota ir kas spontaniška. Nemažai darbų gimsta per ilgesnį laiką, nejučiom pradedi dėlioti mintis, jos nusistovi, gal net pamiršti apie tai iš viso, ir vieną dieną atsimeni – o, reikia nupiešti šitą seriją pagaliau ir pan. Dažniausiai „freestylinu“ kai „body-art’inu“, taip pat komiksų workšopuose, tada naudoji „vidinius resursus“, nes nėra laiko eskizuoti, taip sakant, kuriu tiosioginiame eteryje :> / Sometimes a day passes by and nothing special happens. I don’t try to extract information for creation artificially. If nothing touched me, it means that it wasn’t that important. I keep moving forward. Naturally I keep the balance between what is planned and what happens spontaneously. A lot of works get born during a longer period of time, somehow I start laying my thoughts, they settle down, sometimes I even forget about them, and then one day I remember - oh, I should draw those series at last, etc. I am usually freestyling when I am doing body art, also in comics workshops; then I use my “inner resources”, because there is no time for sketching, in other words - I am creating “live” :>

P 17

ENAS YVENI MO

Keista, kaip einant per gyvenima kinta požiūris į daugmaž viską, su kuo susiduriame. Taip pat ir man, prieš keletą metų būtų atrodę, kad straipsnis apie „meną“ neišvengiamai turėtų pasakoti estetines arba filosofines žmogaus pasąmonės vingrybes, prasme (o gal beprasmybe?) apipinančias kokį nors „menininko“ šedevrą (o galbūt šūdevrą?). Ne veltui čia žodį „menas“ ir „menininkas“ rašau kabutėse. Požiūris pasikeitė. Iš dabarties žvilgtelint keletą metų atgal ir sugretinant save su savimi iš skirtingų laikotarpių, tampa lengviau suprasti, kas ir kodėl šiandien man YRA, o tiksliau, VYKSTA, kaip menas. Todėl dabar ir čia rašau tai, kas šiandien man – menas: pažiūrėti į problemą neįprastu kampu; įvaldyti bulvių ir morkų skutimą iki tobulybės; išgirsti tikruosius savo norus ir

Uršulė Miškinytė

poreikius; taip suderinti suvartojamą kavos kiekį ir ‚power nap‘, kad rezultatas būtų pasiektas laiku ir palyginti geros kokybės; sugebėti nepasakyti to, kas neturi būti pasakyta; priversti namus tapti namais; ilgai žiūrėti pro rasotą langą matant tik spalvų ir šviesos mišinį ir mėgautis vaizdu; suspėti laiku; pagauti įkvėpimą; įkvėpimo pagautam pagaminti labai skanią eksperimentinę vakarienę; nepasiimti fotoaparato vieną gražų ir giedrą rudens vakarą visada apsiniaukusiame mieste ir vis tiek vidumi įamžinti atmosferą; išmokti vaikščioti aukštakulniais; nepasigauti viruso, kai aplink visų nosys pabėgusios; atsitiktinai pakabinti kalėdines lemputes draugo kambaryje ir ten jas palikti, nes ten joms ir vieta; ... Beje, dar fotografija. Atrodytu, kad menas yra daiktas, arba bent jau kas nors, ką galima pakartotai pamatyti, paliesti, pauostyti arba išgirsti. Na, o aš fotoaparatą visada pamirštu namuose, ypač, kai turiu įkvėpimą, kažkodėl tomis dienomis tai atsitinka dažniausiai. Todėl „meno“ nedarau, o tik patiriu. Pavyzdžiuj, vakare eidama iš darbo, matau vakaro prieblandoje geltonomis lempomis apšviestą miesto gatvę su apleistais gamyklos pastatais. Jau 4 metus svajoju tai nufotografuoti, bet niekada neturiu priemonių su savimi. Tačiau tą gatvę turiu visad. Kiekvieną antradienį pakeliui iš darbo patiriu tą gatvę ir tą vakarą su geltonomis lempomis. Ir nors vis dar rūpi tą gatvę turėti kaip materialią formą, kažkas kaskart priverčia tai paleisti ir mėgautis tik trumpomis akimirkomis. Paleisti man irgi – menas.

P 19

BUDAS

Uršulė Miškinytė

ART

It‘s so strange to see how your own attitude towards certain things change over time. The same applies to me. A couple of years ago it would have seemed to me that an article about “art” should inevitably explain the esthetical or philosophical layer that cover a piece of “art” and is brought by “artist’s” subconscious mind, the layer that gives a sense (or maybe nonsense?) to the masterpiece (or maybe cliché?). There is a clear reason why in this text I accentuate words “art” and “artist” in quote marks. The attitude changed. Taking into account the transformation I experienced through my life and comparing me from the past with me in the present allows to finally understand what and why is ART to me today, or more like how the art HAPPENS to me. So, I am writing here and now about what is art to me today: to look at the problem from a different angle; master the pealing of potatoes and carrots to perfection; hear my own true wishes and needs; combine the amount of coffee and power nap the way that it allows me to bring the best possible result; managing not to say things that are supposed to stay unsaid; make the house – home; look through the cloudy window while seeing just the mix of colours and light and enjoy it; make it on time; catch the inspiration; cook a super tasty experimental dinner; leave a camera at home one very beautiful and clear autumn evening while in the town that is always rainy and still capture the atmosphere and mood in yourself; learn to walk in high-heels; not to catch the cold, when everyone around is ill; accidentally hang the Christmas lights in the room of a friend and then just leave them there, because this is where they belong;… By the way, a bit about photography. It wouldn’t be wrong to say that the art is either a thing, or at least something one can repeatedly see, touch, smell or hear. Well, as for me, I always forget my camera at home, especially

LIF STYLE

those days when the inspiration is just floating in the air. That’s why I don’t “do” art, only experience it. For example, in the evenings, on my way back home from work I see a street lit with yellow street lamp lights and the old abandoned houses on both sides. It’s been 4 years since I was dreaming to capture it in a photograph, but I never have means to do it. Would seem unfortunate, however I found myself having something else – I have that street inside me. Every Tuesday on the way home I experience that street with the same yellow street lamp lights. And even though I still dream of capturing it and having it as a material form, every time something makes me let it go and enjoy the beauty of the moment. Letting go is also an art…

Tu rašyk, o mes tave sumaketuosim! Tu rašyk, o mes tave sumaketuosim!

Čia galėtų būti tavo Here could be your

Sekantį žurnalo numerį planuojame papasakoti, todėl rašyk mums: vdamundaneart@yahoo.com Papasakok mums apie savo kasdienybę Ž o d ž i u We are planning to issue next vdamundaneart@yahoo.com and if we like you Tell us about your mundane life

You write and we will design you! You write and we will design you! You wri

straipsnis! article!

išleisti ir jeigu mums ir meną lauksim we and

will art

AR T

rudenį. patiksi arba

edition in make the or art

Grįžęs/-usi mes tave meną be visokiausių

–

autumn. design without

P 23

po atostogų tikrai sumaketuosime ir išleisime kasdienybės arba keistų

you have any for your text mundane things

ideas and or

turėsi Mundane Art kasdienybę

share, please send them issue in Mundane Art about mundane things in

ką Nr.3! mene... rašliavų!!! to

us: No.3! art...

( “Logical paradox”)

- design: Lina Itagaki; text: Tadas Stalyga

“A few glances at the Liverpool Biennial 2012 (looking for ideas)”

„Čia galėtų būti tavo straipsnis“

- design: Lina Itagaki

(“Here could be your article”)

„Menas - gyvenimo būdas“ (“Life Style- Art”)- design: Miglė Pužaitė; text: Uršulė Miškinytė

„Pokalbis su Shaltmira“ (“A talk with Shaltmira”) - design: Lina Itagaki, text: Lina Itagaki and Shaltmira

„Liverpulio Bienalės 2012 pažiūrėjimai (Idėjų žvalga)“ design: Milda Urbšytė; text: Roma Auškalnytė

„Imterviu: Krokuvos trienalė 2012“ (“Interview about Krakow’s Triennial 2012”) - design: Miglė Pužaitė; text: editors and participants

„Loginis paradokas“

“Greenhouses”- design: Milda Urbšytė; text: Milda Urbšytė

typeface (dingbat): Milda Urbšytė”greenhouses”; poster illustration: Miglė Pužaitė; cover: Miglė Pužaitė, Milda Urbšytė

2-3, 4-5, 6-13, 14-15, 16-17, 18-21, 22-23

art director: 2 Cent Vasiliūnas editors: Miglė Pužaitė, Lina Itagaki, Milda Urbšytė

MAGAZINE OF VILNIUS ACADEMY OF ARTS

2013 spring edition Vilnius