antanas sireika: ėjome kaip vedliai

antanas sireika:

ėjome kaip veDliai

Nuotraukos: Martyno Pociaus, FIBA, LKF

antanas sireika yra vienintelis treneris, lietuvai atgavus laisvę, atvedęs šalies vyrų krepšinio rinktinę į europos viršūnę. jis laikomas tiesiu, sąžiningu ir ypač aukštos etikos krepšinio specialistu. treneriu šis šiaulietis dirba ilgiau nei tie 30 metų, praėję nuo lietuvos laisvės atgavimo.

Antanas Sireika, gimė 1956 m. gegužės 11 d., Bazilionuose, Šiaulių rajone Karjera 1995–2002 m. Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris 1997–2000 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas 2001–2006 m. 2002–2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris

2006–2007 m. Kazanės „UNIKS“ vyr. treneris

2008 m. 2008–2012 m. 2012–2014 m. 2015–2017 m. 2017– m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris Točigio „Brex“ (Japonija) vyr. treneris Utenos „Juventus“ vyr. treneris Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris

Laimėjimai 2000 m. 2003 m.

Olimpiados bronzos prizininkas Europos čempionas 2003–2005 m. LKL čempionas 2000, 2001, 2008–2010 m. LKL III vietos laimėtojas 2005 m. BBL čempionas 2010 m. BBL III vietos laimėtojas 2007 m. Rusijos taurės ir lygos vicečempionas

PER 30 METų IŠ ŠIAULIų „KELININKO“ ŽAIDėJO TAPOTE TRENERIU IR NE BET KOKIU, O VIENINTELIU IKI ŠIOL LAISVę ATGAVUSIOS LIETUVOS STRATEGU, SU ŠALIES VyRų RINKTINE LAIMėJUSIU EUROPOS ČEMPIONATą. KAIP APIBūDINTUMėTE TUOS 30 METų? Paprastai pasakysiu – nuo pat darbo pradžios mano darbas ėjo ieškojimo keliu. Niekur nebuvo taisyklių, kaip elgtis, kad būtų geriau. Save vadinau poetu – turi naujus žmones, ieškai naujų idėjų. Gyvenimas ėjo ieškojimo kūrybos keliu. Lietuvos krepšinis taip pat ėjo pažangos kūrybos keliu. Imkime kad ir pagrindinio čempionato LKL susikūrimą – viskas buvo nauja, žiūrėdavome nedrąsiai, ko galime mokytis iš kitų lygų, perimti. Viskas susidėjo iš paprastų dalykų – atsirado trenerių kostiumai, negali būti žaidžiantis treneris. Per tuos 30 metų Lietuvos krepšinis išsikovojo išskirtinį dėmesį tarptautiniu mastu. Impulsą davė 1992-ieji, Barselonos bronza. Viskas ėjo su pakylėjimu. ėjome kaip vedliai. KAIP PASIKEITė KREPŠINIS JūSų AKIMIS? Pasidarė universalų universalas. Jei anksčiau įsivaizduodavome, kad žaidėjas yra tik tam tikros pozicijos,

dabar pasikeitė viskas. Buvome nuėję iki griežtų normų – Shaquille‘o O‘Nealo ir Sabonio laikais, kai buvo griežtai išreikšti „centrai”. Tai buvo ir rinktinėje. Visame pasaulyje. Paskui žaidėjai ir žaidimas ėmė darytis universalesni. Dabar tai – universalų universalas. Nebėra pozicijų, tiesiog reikia siekti vieno tikslo – pataikyti į krepšį. Pataikyti ne į lanką, o į krepšį. ĮSIMINTINIAUSIAS ĮVyKIS? Gal keli? 1992 m. laikotarpis. 2000-ieji, kai Sidnėjuje iškovojome bronzą. Aišku, 2003 m. ir Europos auksą įtraukčiau į trejetuką. KOKĮ LEGENDINĮ MAČą ARBA SERIJą GALėTUMėTE IŠSKIRTI PER PASTARUOSIUS 30 METų? Atsimenu pirmus Šiaulių komandos bronzos medalius 2000-aisiais. Kai prieš metus pralaimėjome Vilniaus „Sakalams“ – žaidėjai verkė, aš verkiau. Visi žmonės buvo nuostabūs. Kai po to seriją laimėjome, pamenu tą žmonių džiaugsmą. Pamenu, kai grįžome 2003 m. iš Europos. Dar prieš Šiaulių ženklą stovėjo žmonės, autobusai. Aikštėje buvo tiek žmonių, kad neatsimenu tokios didelės minios – kokie veidai, kokios reakcijos! Širdis plyšo iš džiaugsmo. Nuo tų laikų žaidėjams sakydavau – reikia žaisti dėl žmonių. Pažvelkite į jų akis, jų lūkesčius. Todėl savo komandose visuomet propaguodavau derinį „žemė-oras”. APIBūDINKITE LIETUVOS KREPŠINĮ VIENU ŽODŽIU. Dviem – Lietuvos garbė.