Kitu kampu

Autorė: Ineta Golovatenkaitė

„Global Village“

Sveikinuosi su Jumis naujais mokslo metais, kurie gali būti lygiai tokie pat įdomūs, kaip ir jau praėję. Ko tikėtis – sunku pasakyti, bet kadangi oficiali tvarka skelbia, kad moduliai bus dėstomi „mišriuoju“ būdu, padiskutuokime apie tokių studijų pranašumus bei trūkumus. Nors yra sakoma, kad „sumuštinio“ metodas, kurio metu pirma pasakomas komplimentas, tuomet trūkumas ir vėl komplimentas, yra malonesnis, tačiau šįkart pradėkime paprastai ir aiškiai.

Trūkumai

Sakyčiau blogiausiai yra pirmos pakopos pirmo kurso studentams. Beje, sveiki atvykę! Klausiate kodėl? Labai paprasta, jei vėlgi studijos būtų perkeltos į nuotolinę erdvę, būtent ši studentų grupė prarastų daugiausiai, nes mokantis namuose nebūtų užmezgamas ryšys su naujais grupiokais. Tikriausiai atsirastų ir tokių, kurie sakytų, kad universitetą pasirinko ne draugų susirasti, o įgyti žinių. Šįkart jau klausiu aš – ar tikrai? Bendravimas, naujos pažintys, smagūs prisiminimai, na ir šiaip laisvalaikis – būtent tai papildo diplomą, kurį užsidirbate po klavišų spaudžiojimo ir puslapių skaičiavimo, kurių pradžioje vargiai suprantama kokia iš viso šio darbo esmė. Taigi, nenorint išsiplėsti apie minusus, skaudžiu praradimu įvardinkime – bendravimo realioje erdvėje ir prisiminimų kūrimo nebuvimą.

Privalumai

Čia tikriausiai galėčiau išsiplėsti, bet tik dėl to, kad mėgstu įžvelgti daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų visose situacijose. Nors kai kurie guodžiasi, kad neranda motyvacijos dirbti iš namų, gauna „dvigubą“ krūvį ir turi atlikti daugiau užduočių, negaliu to nei patvirtinti nei paneigti, bet negalvojimas apie kitą dieną palengvina buitį. Prarandamas vienas iš galvos skausmų, tai susiruošimas ir nuvykimas nuo taško A iki taško B. Kai paskaitos prasideda 9 ryto, o kai kuriems ir anksčiau, atsikėlimas ryte tampa pernelyg sunkus, kai per pastarąją parą spėji įveikti pusantro, o gal net du, sezonus naujai atrasto serialo. Teko skaityti, kad lankomumas karantino metu išaugo. Nesunku tuo patikėti, kai prisijungti prie paskaitos reikia lygiai tiek laiko, kiek įsijungia kompiuteris. O kas vyksta toliau, klausotės paskaitos, ar tęsiate serialo žiūrėjimą, priklauso tik nuo jūsų. Apie įgytas žinias bei pažymius čia nešnekėsiu, tikriausiai kiekvienas išsinešame ir gauname iš studijų tiek, kiek patys norime. Norėdama bent šiek tiek atsverti privalumus nuo trūkumų, pridėsiu dar vieną „už“ šios monologo tipo diskusijos pabaigai. Po ilgų svarstymų net sunku surasti vienintelį dalyką. Todėl pateiksiu keletą pavyzdžių, o ar su tuo esate susidūrę ir ar tai laikote privalumu nuspręskite patys: nereikia atvykti į vienintelę tą dieną teorinę paskaitą, kurios metu visa informacija surašyta skaidrėse; lengvesnis susitarimas dėl laiko konsultacijai; glaudesnis ryšys su dėstytojais; tikrasis technologijų pritaikymas; vaizdo kameros „neturėjimas“... Būtų įdomu sužinoti kaip sąrašą papildytumėte jūs.

Kol išskirtiniai laikai tęsiasi prisiminkime, kad visa tai įeis į istoriją, o mes esame ta tarpinė jungtis tarp privalomo technologijų naudojimo ir greito jų pritaikymo. Na, ir jei kartais labai nesinorėtų kažko daryti, šiuo atveju prastas ryšys taptų privalumu. Sėkmės dar vienais mokslo metais ir linkiu be mokslo išsinešti dar daugiau patirčių!