NOTARIATAS
Nijolė Masiliūnienė
Šiaulių raj. 1-ojo notaro biuro notarė, revizijos komisijos narė
2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), atsirado naujas institutas – teisių pirkimas-pardavimas, kuriam taikomos 13 skirsnio normos (tiek, kiek neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei). Šiame skirsnyje išskirti du straipsniai, t.y. paveldėjimo teisių pardavimas ir ginčijamų paveldėjimo teisių pardavimas (CK 6.426 str. ir 6.427 str.). Paveldėjimo teisių pirkimą-pardavimą reglamentuoja ir Civilinio Kodekso 6.333 str. 9 dalis, kurioje kalbama, kad parduodant paveldėjimo teises nenurodant konkretaus turto, pardavėjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra įpėdinis. Pagal CK 6.426 str. asmuo, priėmęs palikimą, t.y. padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo vietos notarui, apylinkės teisme dėl turto apyrašo sudarymo arba kaip faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti, gali perleisti paveldėjimo teises, t.y. turtines teises: padovanoti, parduoti ir t. t. Įpėdinis, parduodantis paveldėjimo teisę, turi garantuoti pirkėjui savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą. Tik tada jis gali būti tinkama paveldėjimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Pardavęs paveldėjimo teises, įpėdinis turi informuoti apie tai palikėjo kreditorius ir palikimo atsiradimo vietos notarą, o jei palikimas priimtas sudarant palikimo aprašą – palikimo atsiradimo vietos teisme. Įpėdinis parduoda paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimą sudarantis turtas. Tai gali būti namas, žemės sklypas, butas, kompensacija už valstybės išperkamą žemės sklypą, indėlis, automobiliai ir t.t. Jis parduoda teisę tą turtą paveldėti ir garantuoja savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą. Paveldėjimo teises parduodamas, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui visus iš palikimo gaunamus vaisius ir pajamas, o taip pat - visas reikalavimo teises ir už parduotus daiktus, o sudariusius palikimo dalį - gautą kainą. Dažniausiai notarų biuruose įpėdiniai paduoda
Straipsniai
PAVELDĖJIMO TEISIŲ PERLEIDIMO SUTARTYS pareiškimus vienu egzemplioriumi, todėl nuėję į kitą notaro biurą jie paveldėjimo teisių parduoti negalės, nes notaras nežinos, ar jis yra įpėdinis į tą turtą, ar ne, o tai gali atlikti tik paveldėjimo bylą užvedęs notaras, nes paveldėjimo byloje yra informacija apie mirusiojo įpėdinius. Sudarant vienašalį sandorį - palikimo priėmimą, būtų galima išduoti ir antrą pareiškimo egzempliorių, kad asmuo galėtų kreiptis į bet kurį notarų biurą dėl paveldėjimo teisių perleidimo. Notaras turėtų dar paimti pareiškimą. Pametus pareiškimą, bus išduodami dublikatai ar kopijos, o su jais atsiras ir nesąžiningų perleidėjų. Kadangi paveldėjimo teisių pirkimą-pardavimą reglamentuoja prievolinė teisė, t.y. šeštos knygos norma, galbūt notarai galėtų perleisti ir dalį paveldėjimo teisių, t.y sudaroma vienos antrosios, dviejų trečiųjų dalių paveldėjimo, dovanojimo ar pirkimo sutartys. Paprastai šalys parduoda-perka visas paveldėjimo teises.
Pirkėjo teisės Pirkėjas privalo atlyginti pardavėjui palikimo priėmimo išlaidas, notaro, teismo ir kitus mokesčius bei sumokėti sumas, kurias priklauso mokėti iš palikimo (gali būti ir palikėjo skola). CK 5.52 str. sako, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Jeigu pagal nurodytą palikimo priėmimą palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako visu savo turtu solidariai. CK tiesiogiai nenurodo, ar įpėdinis gali parduoti paveldėjimo teises, jeigu yra paskirtas testamento vykdytojas. Galima daryti išvadą, kad įpėdinis gali parduoti paveldėjimo teises, jei jis nėra ribotas testamento vykdytojo. Vadovaujantis CK kodekso 6.307 str. 1 d., kaip bet kuris kitas asmuo, gali būti pardavėju, jeigu jis yra parduodamo turto savininku, taip ir įpėdinis 21
