NOTARIATAS
Laura Gumuliauskienė
Lietuvos notarų rūmų patarėja teisės ir tarptautinių santykų klausimais
EUROPOS SĄJUNGOS REGLAMENTŲ IR DIREKTYVŲ ĮGYVENDINIMAS NACIONALINĖJE TEISĖJE Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, Lietuvos Respublikos atžvilgiu įsigaliojo ir ES teisės aktai, taip pat, kaip jie galioja kitose, senosiose ES valstybėse narėse, nebent patys teisės aktai nustato tam tikrus pereinamuosius laikotarpius jiems įgyvendinti.
tuvos Res-publikos tarptautinių sutarčių normos.“
Paminėtina, jog tarptautinių sutarčių atveju jų inkorporavimo į nacionalinę teisę procedūra gana aiški ir paprasta - paprastai su jų įgyvendinimu susiję klausimai reglamentuojami ratifikavimo įstatymuose, o esant būtinybei, daromi pakeitimai ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose. Net ir nesant tokių pakeitimų, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties taikymas neturėtų kelti problemų, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos1 138 straipsnio 3 dalies ir Tarptautinių sutarčių įstatymo2 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skelbiančiomis, jog ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis tampa sudedamąja Lietuvos teisinės sistemos dalimi, o esant prieštaravimų tarp įstatymų ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinės sutarties, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.
Nebegrįžtant prie ES teisės abėcėlės, šiame kontekste pakanka prisiminti ir žinoti bei, taikant ES teisės aktus, vadovautis tuo, jog:
Analogišką nuostatą dėl kolizijos tarp tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso3 (toliau – CPK) atkartoja ir CPK 1 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog „jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos LieŽin., 1992, Nr, 33-1014. 1999 m. birželio 22 d. įstatymas Nr. VIII-1248// Žin., 1999, Nr. 60-1948. 3 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 vasario 28 d. įstatymu Nr. IX-743// Žin., 2002, Nr. 36-1340, Žin. 2002, Nr. 42. 1 2
44
Teisinio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose (t.y. civilinio proceso, tarptautinio civilinio proceso srityse) ES rėmuose paprastai priimami reglamentai ir direktyvos.
Reglamentas – tai yra privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse teisės aktas, todėl jam būdinga: - visuotinis privalomumas; - vieningas reglamentavimas; - tiesioginis taikymas.4 Direktyva - šiek tiek kitokio pobūdžio ES teisės aktas. Jos tikslas suderinti, koordinuoti valstybių narių nacionalinius įstatymus, o valstybės narės jau pačios pasirenka tinkamiausius direktyvų įgyvendinimo būdus.5,6 Tačiau civilinio proceso teisės srityje iš esmės paminėtina tik viena direktyva. Tai - 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles7. Ji įgyvendinta 2005 m. sausio 20 d., priėmus naujos redakcijos LR Valstybės garantuojamos teisinės paEuropos Sąjunga. Enciklopedinis žinynas. Sudarytojas G. Vitkus. Vilnius: Eugrimas, 2002. P. 271. 5 Europos Sąjunga. Enciklopedinis žinynas. Sudarytojas G. Vitkus. Vilnius: Eugrimas, 2002. P. 95-96. 6 Plačiau apie ES teisės aktus, jų rūšis bei požymius žr. W. Cairns. Europos Sąjungos teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 1999, P. 98-109 7 OL L 26, 2003 1 31, p. 41—47. LT.ES skyrius 19 tomas 06 p. 90. 4
