1 minute read
In Memor am
algirdas gaulia (1962–2013)
Lietuvos notarų bendruomenę ištiko skaudi netektis – 2013 m. rugsėjo 27-osios vakarą netikėtai mirė Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras Algirdas Gaulia.
Algirdas Gaulia gimė 1962 m. birželio 30 d. 1985 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, įgijo teisininko specialybę. Notaru pradėjo dirbti nuo 1987 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus valstybinėje notarinėje kontoroje. Nuo 1991 m. lapkričio tęsė darbą Vilniaus m. 2-joje notarinėje kontoroje, kuri nuo 1992 m. gruodžio 1 d. buvo pervadinta Vilniaus m. 5-uoju notarų biuru. Vilniaus m. 5-jame notarų biure dirbo iki 1998 m. gruodžio 1 d. Nuo 1998 m. iki mirties dirbo Vilniaus m. 24-jame notarų biure. Algirdas Gaulia kartu su žmona Vaida augino sūnus Mindaugą ir Žygimantą. Domėjosi žvejyba, literatūra, istorija.
„Lex est quod notamus“ – tai, kà patvirtina notaras, tampa ástatymu
LR civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų, yra laikomi o cialiaisiais rašytiniais įrodymais, turi didesnę įrodomąją galią ir yra vykdytini.
Notariato ištakos Lietuvoje siekia dar XIII amžių ir glaudžiai siejasi su Lietuvos valstybės ištakomis, kai valdant karaliui Mindaugui raštininkų (notarijų) funkcijas atlikdavo vienuoliai. 1795 metais trečiajį kartą padalinus Lietuvos-Lenkijos Respubliką, tolesnė Lietuvos teisės raida buvo glaudžiai susieta su Rusijos teise. 1866 m. Notariato įstatymu, galiojusiu mūsų šalyje ir po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, buvo įsteigta notaro pareigybė.
Lietuvos Respublikos notariato įstatyme įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, įtvirtinantis neginčijamas zinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinantis šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.
Lietuvoje veikia laisvasis (privatus) lotyniškojo tipo notariatas, sėkmingai reformuotas iš valstybinio notariato sistemos, galiojusios Lietuvoje iki 1992 metų gruodžio 1 d. Lotyniškojo tipo notariatas, grindžiamas civilinės teisės tradicija, šiandien egzistuoja per 70 pasaulio valstybių, priklausančių Tarptautinei notariato sąjungai, kurios nariu Lietuvos notarų rūmai tapo 1994 m. vasario 11d.
Europos Sąjungos notariato tarybos, atstovaujančios ir vienijančios ES lotyniškojo tipo notariatus, pilnateisiu nariu Lietuvos notarų rūmai tapo 2004 m. gegužės 1 d., tik Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.
Notaro veikla Lietuvoje kaip ir viso pasaulio lotyniškojo tipo valstybėse grindžiama nepriklausomumo, nešališkumo, notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo ir kitais teisiniais principais.
