NOTARIATAS
Richard Bock
Notaras Vokietijos federalinių notarų rūmų viceprezidentas, Koblenco notarų rūmų prezidentas
Naujausi Europos teisės aktų pakeitimai: bendrovių teisė ir viešųjų dokumentų pripažinimas I. ĮVADAS Prieš dešimt metų Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, kurią 1992 metais įkūrė šešios Europos valstybės: Beniliukso šalys, Prancūzija, Italija ir Vokietija, pasirašiusios Mastrichto sutartį. Nuo to laiko įvyko keli ES plėtros etapai ir šalių narių skaičius išaugo iki 28. Naujai įstojusioms šalims narystė Europos Sąjungoje iš karto pasireiškia per ekonominį aspektą. Dauguma šalių tikisi geresnių sąlygų bendroje rinkoje, puoselėja viltis dėl vidaus rinkos atsigavimo ir lūkesčus dėl geresnio savo piliečių gyvenimo. Analizuojant naujai įstojusių šalių narių ekonominės plėtros rodiklius kyla pagrįstų abejonių, ar tie tikslai buvo pasiekti per narystės metus. Štai Lietuva prieš keletą metų išgyveno didelę ekonominę krizę ir turėjo iš jos išbristi. Kitos šalys, kurios priklauso euro zonai, tiesiog šaukte šaukiasi reabilitacijos. Dvi iš trijų didžiųjų Sąjungos įkūrėPranešimas perskaitytas Vilniuje 2014 metų spalio 20 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos narystės ES 10-metis: Lietuvos notariatas – tai tiltas tarp Vakarų ir Rytų“, skirtoje nepriklausomos Lietuvos notariato 95-mečiui.
14
jų – Italija ir Prancūzija – pačios išgyvena sudėtingą situaciją, kurią nulėmė trūkumai valdymo struktūrose ir nepakankamos ekonominės ir socialinės reformos. Didelė tikimybė, kad niekada nebus atskleista, ar šalių narių problemos kyla iš narystės ES, ar tos problemos vis tiek būtų pasireiškusios, tik gal kitu metu ir kita forma. Neginčijamai konstatuoti būtų galima faktą, kad, apsisprendus stoti į ES, pasiryžtama paklusti teisiniam ir ekonominiam reglamentavimui, kuriam bus galima daryti tik labai ribotą įtaką, tačiau tas reglamentavimas ypač susiaurins nacionalinių veiksmų lauką, o kartu apribos galimybę reaguoti į nepageidaujamus reiškinius. Panaši situacija matoma ir įstatymų leidybos srityje. Europos Sąjungos steigimo sutartimi siekiama suderinti ekonomines ir teisines sistemas, kad labiau suartėtų arba būtų suvienodintos gyvenimo sąlygos visose šalyse narėse. Europos sutartimis numatytose srityse teisėkūros viršenybę turi ES. Viršenybė reiškia, kad Sąjunga turi teisę šalyse narėse tiesiogiai arba
