NOTARIATAS
Svajonė Šaltauskienė
Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narė, Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė
Lietuvos laisvojo notariato uždaviniai ir funkcijos: raida ir perspektyvos Šių metų gruodžio 1 d. Lietuvos notariatas švęs 22 metų sukaktį. Nuo 1992 metų gruodžio 1 d. pereita prie Europoje veikiančios lotynų notariato sistemos, besiremiančios kontinentinės teisės tradicijomis. Nepaisant bandymų liberalizuoti notariato instituciją ir jo funkcijas, notariato sistema Lietuvoje išsaugojo visas esmines lotynų notariato tradicijas, kas iš esmės nulėmė notariato įgyvendinamas funkcijas valstybėje ir šių funkcijų plėtrą. Pasaulyje egzistuoja trys notarų veiklos modeliai – lotynų, anglosaksų ir valstybinis notariatas, kurių atsiradimą nulėmė skirtingos teisinės sistemos tradicijos. Šių teisinių sistemų veiklos skirtumai susiję su teisės šaltiniais, kurių pagrindu veikia valstybėje egzistuojanti teisinė sistema (kontinentinės tradicijos valstybėse pagrindas – įstatymas, anglosaksų sistemos valstybėse – precedentas), įrodymų hierarchija (tai yra rašytinio dokumento viršenybė prieš liudytojų parodymus), notariato profesijos organizacinės struktūros skirtumai (lotynų notariatą pasirinkusių Pranešimas perskaitytas Vilniuje 2014 metų spalio 20 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos narystės ES 10-metis: Lietuvos notariatas – tai tiltas tarp Vakarų ir Rytų“, skirtoje nepriklausomos Lietuvos notariato 95-mečiui.
18
valstybių notaro profesija reglamentuota įstatymais, kitaip nei kitos sistemos notariatų). Teisės formalumas, teikiant pirmenybę saugumui, privalomų procedūrų griežtas reglamentavimas, notaro patvirtinto dokumento didesnės įrodomosios ir vykdomosios galios įtvirtinimas lėmė neginčijamai svarbų notariato vaidmenį valstybėje ir jam suteikiamų funkcijų plėtros galimybes. Reikėtų priminti, kad pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus daug dokumentų turėjo privalomą notarinę formą, tačiau notarinio dokumento kaip neginčijamo oficialaus rašytinio įrodymo statusas buvo įtvirtintas tik po 6 metų, tai yra 1998 metais pakeitus Notariato įstatymą, o Civilinio proceso kodekse tai įtvirtinta tik 2003 metų sausio 1 d. Nuo minėtų pasikeitimų bei priėmus Civilinį kodeksą Lietuvos notariato veikla ir funkcijos labai išsiplėtė. Notarinio dokumento reikšmę lemia notariato funkcijų specifika: notaras ne tik privalo užtikrinti šalių valią, kad ji būtų teisingai įtvirtinta jo tvirtinamuose dokumentuose, užtikrinti, kad notarinio veiksmo dalyviams būtų aiškios jų sudaromo dokumento pasekmės, bet ir atlikti preventyvų tikrinimą, ar šalių sudaromas dokumentas atitinka įstatymų reikalavi-
