NOTARIATAS
Prof., habil. dr. Gintaras Švedas Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas
Doc., dr. Remigijus Merkevičius Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedra
Dr. Paulius Veršekys
Straipsniai
Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedra
NOTARAS IR BAUDŽIAMOJI JUSTICIJA Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad „valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijas (kaip ji paprastai daro), bet ir – tam tikra apimtimi – per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas“1. Būtent tokia ne valstybės institucija ir yra notaras. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Valstybės žinios, 1992, Nr. 28-810) (toliau – Notariato įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras, atlikdamas savo funkcijas ir vykdydamas įgaliojimus, yra nepriklausomas nuo valdžios institucijų įtakos ir paklūsta tik įstatymui. Ši Notariato įstatymo nuostata ne tik suteikia notarui nepriklausomumo garantiją, bet ir įpareigoja jį elgtis išimtinai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Minėtas įpareigojimas kartu su notarų atliekamų notarinių veiksmų pobūdžiu lemia, kad notaro veikla susijusi su
didesne rizika ir atsakomybe. Atsakomybė, remiantis teisės teorijos mokslo postulatais, – tai pareiga veikti pagal pageidautino visuomenėje elgesio modelį ir pareiga atsakyti už savo veiksmų padarinius2. Teisės teorijoje išskiriamos įvairios teisinės atsakomybės rūšys, tarp kurių notarui aktualiausios yra civilinė, drausminė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Pastebėtina, jog notaro teisinės atsakomybės prigimtis yra ypatinga, ją nulemia specifinis šio valstybės įgalioto asmens teisinis statusas ir siekis „užtikrinti maksimalų notaro, kaip valstybės įgalioto profesionalo, atidumą veiksmingai vykdant jam priskirtas funkcijas“3. Šiame straipsnyje plačiau bus analizuojami notaro baudžiamosios atsakomybės ir galimo jo statuso baudžiamajame procese aspektai.
1 Plačiau žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimą byloje Nr. 16/08.
2 L.Baublys et al. Teisės teorijos įvadas. Vilnius, 2010, p. 340.
I. Notaras ir baudžiamoji teisė 1.1. Baudžiamosios atsakomybės reikšmė notarams Baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis, taikoma tik kaip kraštutinė
3 A. Abramavičius et al. Lietuvos teisinės institucijos. Vilnius, 2011, p. 650.
31
